mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. kaip konkrečiai mokytojai. kaip norite. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. Čia nurodoma. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi. vadovėlių autoriai. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. ką ar kaip daryti. „Bendrųjų 7 . paskatinti specialistus. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. „metmenimis“ galite naudotis taip.Keli žodžiai tiems. kaip nenumatėme. mes keliame klausimus. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. Žinoma. iš tikrųjų manome. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. nesirenGiame specialistams pasakyti. tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. o ne į juos atsakome. mokymo ir vertinimo metmenimis“. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. mokytojų rengėjai. pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. egzaminuotojai. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“.

kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. kurių jiems reikia. jei jie sutaria dėl tikslų. t. suprantama. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms. žinias ir gebėjimus. Vadinasi. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo. tai nereiškia. lytis. motyvais. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad taryba siekia pagerinti europiečių. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai. pastebėsite. egzaminuotojai. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. taryba skatina visus. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti. t. nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. kurie naudojasi jų darbu. kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti. kuriais dirbti. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. kurie padeda jauniems ir. bet ir švietimo administratoriai. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. ypatybėmis ir galimybėmis. gramatikos ir pan. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją. bendravimo kokybę todėl. kurių naudotojai turėtų siekti. vaizdo priemonės. ar metodus. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. garso. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis.). ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. papildoma literatūra (žodynai. grįsti savo darbą mokinių poreikiais. 8 .)? kokių žinių. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą.

bet oro linijų pilotų mokytojai. mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. pavyzdžiai tik parodo kelią. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. nei pateikta klasifikacijoje. kad kas nors kitas. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. atsiminkite. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. kai bendrau9 . Grindžiant prielaida. mokyklų mokytojai gali manyti. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. nei jums reikia. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kuriais skatinama pasvarstyti. kad atliktų savo funkciją. kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. norint aprašyti specializuotą sritį. ko jums reikia savo tikslams. ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. tai tiesiog reiškia. „metmenyse“ yra pateikta todėl. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. nuostatos). tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). nei kategorijos. pavyzdžiui. nei pavyzdžiai neapima visko. kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje.Keli žodžiai tiems. kad tai. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. siekiant paaiškinti. siūloma. esate laisvi rinktis. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. skaidrūs ir nuoseklūs. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. ir jei taip – kiek. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. ką jūs manote esant nebūtina. Galimas daiktas. metodams ir produktams aprašyti. kalbant apie sąlygas ir apribojimus. schemoje pateikiama daugiau informacijos. gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). kitus atmesti ir pridėti savų. aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. kas yra kompetencijos (žinios. 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. turintis kitokios patirties. dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. gebėjimai. nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. nes patys privalote nuspręsti. Galbūt nuspręsite. gali laikyti tai esminiu dalyku. mokymo ir vertinimo metmenys“.

ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. taip pat atkreipkite dėmesį. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų.4 poskyryje. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. 52). lygių. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta. kaip kategorijų. ką iš tikrųjų darote. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. bet pateikti pasiūlymų. Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. patvirtintais matavimo ir formato standartais. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. aišku. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus. 10 . kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. Žinoma. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. kaip naudotojas. diskusijai ir būsimai veiklai. įvertintos kaip skaidrios. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas.. skalės. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai. taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. kam bus naudojama informacija apie rezultatus. priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus. pateikiami 3. o ne primesti sprendimus“. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. tačiau jau aišku. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. kaip kalibravimo instrumentu. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. naudingos ir svarbios“ (p. kuriuos manote esant būtinus pridurti. jos yra „lyg akstinas pamąstymams.. kam yra skirstoma lygiais.

įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų. 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų. C ir d prieduose pateikiamos skalės. norintiems sudaryti specialias skales. 11 . mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems.Keli žodžiai tiems. kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės. sudarytos kitų institucijų. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes.

.

pateikiamos jų skalės. kur įmanoma. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida.Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. komunikacinę veiklą. tekstus. mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. pateikiami ir kriterijai. 13 . uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje. 2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. pakopomis). pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. užduotis ir tikslus. komunikacijos temas. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. kuriuos turi atitikti „metmenys“. 5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. strategijas ir procesus. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes.

programų variantai. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. mokymasis visą gyvenimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. programų sudarymo principai. kuriuose „metmenų“ skaitytojas. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas. moduliai ir dalinės kompetencijos. aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. reikalavimai skalėms bei aptartims. panorėję gilintis į kylančius klausimus. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo. a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. taip pat kitur publikuoti leidiniai. yra paaiškinti metodai ir kriterijai. apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. skirtingi mokymosi tikslai. susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. galėtų rasti atsakymus. leidžiančios įsivertinti internetu. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. 14 .

Švietimo administratoriams. kuriame kalba funkcionuoja. o drauge ir judumą europoje. vadovėliams ir kt. kaip apmąstyti. kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. rengti europoje. už kuriuos yra atsakingi. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. egzaminams. mokytojų rengėjams. kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis. mokytojams. kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. jog iš tikrųjų patenkina mokinių.1. 15 . poreikius. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. kad veiksmingai bendrautų. programoms ir kvalifikacijoms. juose išsamiai aprašoma. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą. įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms. kad jie galėtų būti tikri. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. egzaminų centrams „metmenys“ parodo. – tai akivaizdžiai rodo. programų gairėms. objektyvių kriterijų. kursų organizatoriams.

toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. kurie turi būti saugomi ir gausinami. kaip socialinės veiklos subjektas. tarkim. • šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. tinkami tuo atveju. kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. o ne prisiminimo gebėjimus. – „glaudesnės jos narių vienybės“. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. ir reikia didelių švietimo pastangų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. 1. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. atpažinimo. 16 . kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių. buvo darnus ir tolydus todėl.2. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose.

tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. mąstyseną ir jų kultūros paveldą. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą.3.3. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. užtikrinti. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2.4. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais. a. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. 2. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. pasitelkiant visas informacines technologijas. būdo savybėmis ir galimybėmis. 1. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais. skatinti.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. – (F17) imtis būtinų veiksmų. išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti. 2. tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. 2. pagrindinės priemonės 1. kalbančiais kitomis kalbomis.1. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną.1. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus.2. motyvacija. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus. 1. atsižvelgiant į savo situaciją. apimanti visus kalbos mokymosi. 2.2. 17 . kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus.

kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. kad stiprėtų minčių. taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. ir regiono. • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. mokymo ir vertinimo metmenys 3. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. bet ir prekybos bei pramonės srityse. kultūros ir mokslo. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“. kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. ir atkreipė dėmesį į tai. • užkirsti kelią pavojams. taip pat ir rečiau mokomų. pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui.

kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. net jei ir nebūtų tarpininko. gestais. kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas.). – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose. turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. tad svarbiausia 19 . tiek tiesiogiai iš aplinkos). veido išraiška ir t. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. 1. Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis. t. taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. Be viso šito. taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. kaip moka „idealus gimtakalbis“. Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias. nemokantiems bendros kalbos. jau nelaikoma. juolab kad yra pripažįstama. jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą. pavyzdžiui.3. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje.

kursų rengėjams. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. 20 .4. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas. gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse. mokinių būdo savybes ir galimybes. kad lengviau būtų prieinama informacija. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. mokytojams. egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. kad paprasčiausiai nustatoma. Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. 1. vertinimas. kad būtų palankesnės sąlygos judumui. nors neabejotinai svarbu ir tai. kuri gali būti suprantama kitų. bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. 3. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema. kad būtų sukurta priemonė. 2. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. Švietimo vadovų. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. – padėtų mokiniams.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė. daug kas iš to. kas buvo pasakyta. jos lyginamos. kiek ir kaip moka kalbos. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. • planuojant savarankišką mokymąsi. 1. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. jų turinys. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. o ne iškeliami trūkumai. 21 . su kuriomis yra tekę susidurti. pagrindinį. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste. socialinė). kad jie suvoktų. tai yra: – ugdant mokinius. programų tikslai. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. – – pasirenkant medžiagą. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai. kai numatoma: – prielaidos. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas. kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. ypač derinant pradinį.5. įsivertinant. – nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. – vertinimo kriterijai. • moduliniai. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. regioninė. kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus.

kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. nagrinėjant.). t. reikia turėti omenyje. • daliniai. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. Skaidrūs reiškia. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo. Be to. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. o kiti paliekami nuošalyje. jie turi būti išsamūs. pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. jausmingumą. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms. skaidrūs ir nuoseklūs. gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta.6. kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. pavyzdžiui. jos turi būti aiškiai apibūdintos. mokėjimą mokytis ir t. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. Išsamūs reiškia. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis). būdo savybių ir galimybių. koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. bet ir kitas (pavyzdžiui. sociokultūrinį sąmoningumą. būtina atsižvelgti į tai. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1. būtent iš kultūros.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi. kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. Žinoma. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. prieinama ir lengvai suprantama. kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. 22 . nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan. profesinių sričių. recepcinių. kūrybinę patirtį.

„Bendrieji europos kalbų mokymosi. vertinimo. mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. • patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. • tikslų iškėlimo. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo. 23 . skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. išsamių. testavimo ir įvertinimo. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. taikomų mokymo ir mokymosi metodų. kam jie skirti. • turinio apibūdinimo. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. būtent: • poreikių nustatymo. mokymo / mokymosi programų kūrimo. • lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. priešingai. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos.

.

jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. skaidrūs. y. visuomenės nariai. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai. kaip individai ir socialinės veiklos subjektai. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. mes kalbame „atlikdami užduotis“. Įvairiuose kontekstuose. kognityvinius. 25 . konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. nuoseklūs kalbų mokymosi. t. y. kurie. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. o šnekos aktai yra kalbinė veikla. strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas. susideda iš veiksmų. susijusių su tam tikrų sričių temomis. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų. apimantis ir kalbos mokymąsi. Metodinė kryptis 2. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. t. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo. kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. Veiksminė prieitis išsamūs. kaip socialinės veiklos subjekto. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. kad atliktų kalbinę veiklą.1. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti.Metodinė kryptis 2. vienas ar daugiau individų. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą. apimančią tekstų. atlieka veiksmus. suaktyvindami tas strategijas. atliekamų asmenų.

kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. 26 . • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. individo suvokta kaip būtina. • Strategija yra bet kuris organizuotas. • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. atlikta priedermė. kalbinės veiklos rūšimis. pasirinktas individo. tai suvokiama. mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). profesinės veiklos. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. žaidimas kortomis. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. individo bendrosiomis kompetencijomis. produktas arba procesas. pasiektas tikslas. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. komunikacine kalbine kompetencija. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. kad būtų atlikta užduotis. • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. kalbiniais procesais. susijęs su tam tikra sritimi. kontekstais ir sritimis. kad atliktų užduotį. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. seka. užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. jei yra pripažįstama. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. taip pat ir kalbinei. kaip antai: spintos stūmimas. kurios leidžia asmeniui veikti. gebėjimų ir ypatybių. knygos rašymas. atlikti. tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. tekstais. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. kuriuose vyksta komunikacijos aktai. maisto užsisakymas restorane. užduotimis.

5. žr. Vartojant kalbą ar jos mokantis. teiginys visa yra susiję nereiškia. mokytojai. 5. kad tikslai negali būti atskiriami. deklaratyviosios žinios (savoir. tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka. taip pat gebėjimo mokytis. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu. transporto priemonės. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to. komunikacinės kompetencijos. jos gali būti tam tikros kultūros atspindys. akivaizdu. t. Žinios. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos.1. 27 . Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų.1 skyrelį). vis dėlto labai bendras kategorijas. kurios aptariamos kituose skyriuose. sutelkus dėmesį į vieną. tabu. Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr.1. kiekviena pagrindinių. priimtą istorijos supratimą ir t.1 skyrelį) susideda būtent iš žinių. bendravimas ir informavimas). konkrečioje situacijoje nesvarbios). valgymo laikas. 2. kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. mokiniai. dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. tačiau visiškai aišku. kaip antai: religinius tikėjimus. t. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?). mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. kuri kategorija bus svarbiausia.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais). y. kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios.1. kursų rengėjai.

pasirodyti neišmanėliu). 5. žmogus moka vairuoti.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos. 5. kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės. perjungti pavarą ir t. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti. tarties ir kai kurių gramatikos dalykų. vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis. egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 .1. taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija). griežti smuiku. žr. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. tokių asmenybės savybių. mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. ir kitokios žinios. tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas.) seka. kaip dažnai pažymima. perjungti trečiąją pavarą ir t.. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire.). t. įtaisyti taip. akivaizdu. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui. vienos ar daugiau kalbų). kad ir morfologinio kaitymo). bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. Žinoma. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys. pavyzdžiui. ji apima veiksnius. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami. įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. kurios tarpusavyje yra susijusios. asmenybės savybių ir nuostatų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. savivokos bei požiūrio į kitus. kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui. be to. ir t. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga. nuostatų formavimas gali būti tikslas. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui. gausos ir struktūros.) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus. žr. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. kai įgundama. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis). mokykloje ar universitete. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. t.1. Egzistencinė kompetencija (savoir-être.2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį.. daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. t.

pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai. kad gebėjimai. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. turistas. • konteksto: etnologas. • turimos žinios: pavyzdžiui.1. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos. taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). kitą kultūrą. žinios.. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą. kas kitoniška. remdamasis savo dalyku ar požiūriu. paprašytų juos tai. kas pasakyta. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. – kitą kalbą. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre. 29 . tarkim. susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. misionierius. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. žr. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. kad individas rastų galimybę kalbėti. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui. bus kitokie nei mokantis pirmos. švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas. nelygu mokinys. mokantis kalbos ji yra labai svarbi. nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. žurnalistas. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. kitus žmones ar naujas žinias. svetima kultūra ir kalba. 5. internetu) mokymosi tikslams. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. perfrazuoti paprasčiau ir t. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. visiškai nežinoma žinių sfera. kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. ar suvokimas. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. t. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui. taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai.

kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. kad atliktų pateiktą užduotį. kartų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taip pat galima manyti. mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. be kita ko.. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. kultūrinių bruožų. 30 . kaip sistemos. vieną kartą nustatytomis visiems. Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. kad šios nebūtų laikomos nekintamomis. Šis komponentas. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių. yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui. čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu. sociolingvistinio ir pragmatinio. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. jei asmuo yra daugiakalbis. jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma. gebėjimai ir praktinė patirtis. vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). lyčių. kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas. kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. klasių ir socialinių grupių santykių normoms. garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas). Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis.1. tai. postuluojama. panaudojimu). dimensijas. 2. nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. išgavimu.2. fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos. Lingvistinė kompetencija apima leksikos. tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos). daugybe asociacinių tinklų. savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį.

šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį. Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus. mechanizmus ir gebėjimus. vidinėms reprezentacijoms. kuri apima recepciją. ironijos ir parodijos atpažinimą. yra akivaizdžiai pamatiniai. dirbti su vadovėliu. receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. 2.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. t.3. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. produkciją. dokumentais). rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama. ir klausyti vienas kito. labai svarbu pabrėžti. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. y. kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). tekstų tipų bei formų. ar sklandžiai kalbama. kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. papildoma literatūra. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. kaip pristatoma sakytinė pateiktis). rašytiniais arba abiejų formų tekstais. produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. kai bendraujama žodžiu. kad formuojant pragmatinius gebėjimus. nes abu būtini tarpusavio sąveikai. kas pateikta raštu. kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma. kaip procesai. iš esmės 31 . drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas.1. sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). kohezijos ir koherencijos įvaldymą. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. net tada. mechanizmams ir gebėjimams.

aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą. 2. ne automatiškos. tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant. kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. kaip individas taiko strategijas. viena vertus.1. asmeninio gyvenimo sritis. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. į sąsajas tarp 32 . kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla. t. kita vertus. Viešosios veiklos sritis apima visa. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis. 2. jų gali būti labai įvairių. sąveikaujant ir tarpininkaujant). kuo tos užduotys yra neįprastesnės. perfrazuojant.1. Užduotys. Verčiant raštu ar žodžiu. ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims.5. kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio). ir to. mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis.Bendrieji europos kalbų mokymosi.). į sąsajas tarp to. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa. ir recepcijos. susijusias su savo kompetencijomis. kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai. santykiai su žiniasklaida ir t. ji yra nukreipta. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. bet ir kitokios užduotys. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. tiek. kurioms reikia ir kalbinės veiklos. produkuojant. ir individo komunikacinės kompetencijos. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas. paslaugos.4.

33 . kai kas nors nežino. pateikiant pavyzdžių ir skales. galima ją stumti. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. esant tam tikroms sąlygoms. kurios leidžia kalbos vartotojui veikti. lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. tada vėl surinkti. paprašyti kito mokinio parodyti. ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. panašiai mokykloje mokinys. priklausomai nuo pasirinktos strategijos. panašiai ir „autentiški“. t. užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. sugalvoti gerą pasiteisinimą. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. ar tokio vertimo dar nėra. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. y. konspektuojant pateikties metu). o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. mesti darbus ir įtikinti save. daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. pasikviesti pagalbos. kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. (visa tai – strategijos). jie gali persimesti keliomis frazėmis. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija.). ką jis jau padaręs. (strategijų gali būti visokių). skambinti telefonu ir t. skaitant tekstą ir komentuojant. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). ką daryti. išardyti ir lengviau pernešti. ryšys tarp strategijų. kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. kodėl užduoties neatliko ir t. arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. atliekant tarpų užpildymo užduotį. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. užduočiai atlikti (ar jos vengti. t. žinantys. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. gali pasiieškoti. taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis). ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. kur įmanoma. ko yra reikalaujama. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. ruošiant valgį pagal receptą). kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste. skaitant paskaitą. kalbos prireikia. pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai. pasinaudoti žodynu. susijusiomis su darbu. Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. ką daryti toliau.). pavyzdžiui. raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. t. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. t. t.

ir horizontalioji dimensijos. testus ir pasiekimus. dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. tokie metmenys padėtų įvertinti. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją. mokymo ir vertinimo metmenys 2. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. • lygių ir kategorijų metmenys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nemokyklinę patirtį. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių. yra siektina. • metmenys. jie gali padėti nu34 . kad tai yra labai supaprastinta. turi būti organizuotas pakopomis. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. gal net neįmanoma. mokomąją medžiagą. • mokymosi pastangos. susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. t. y. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus. nes. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. kas. kai peržengiamos tam tikros programos ribos. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos.2. būtų naudingi inspektoriams. lygių sistemą. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. įprasta pateikti tinkleliu. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus. pavyzdžiui. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. • ilgai trunkantis mokymasis. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. akivaizdu. lygius. atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. būtų lengviau sukonkretinti. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. atsirastų trečioji dimensija. įvardijant šių kategorijų terminais. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. susietą su parametrų sistema. tiesiog papildžius sistemą sritimi. ir vertikalioji dimensijos.

skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. didėjant asmenų judumui. kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją. mokiniai. vis dažniau keičia švietimo sistemas. jie gali tik ribotai rodyti tai. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje. kad būtų bendra skalė.Metodinė kryptis spręsti. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos. nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. nei gimtakalbių. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. t. žemesnio gebėjimų lygio). labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . todėl darosi labai svarbu. nei negimtakalbių mokinių. ir vertikalaus lygmens pažanga. formulavimo procedūras ir kriterijus. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. y. kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. pagrindų (t. nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities. sudarant galimybes sukurti programą. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. nėra dviejų kalbos vartotojų. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. nereikėtų pamiršti. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). sakydami žinių gilinimas suvokiame. priešingai. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t.

kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai. todėl pristatant lygių skales. 2. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. įgalinančios veikti. dinamiški ir nedogmatiški. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. bet taip pat ir atviri.2. Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. todėl atrodo suprantama.3. platėjanti viršūnės link. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. taikant bet kokias lygių skales. 2. kad reikia plėsti veiklos. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje. dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 . tai esamų skalių taikymo patirtis rodo. gebėjimais ir nuostatomis. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. taip yra dėl to. nekalbama ir apie būdus. atmesdami visas kitas. kurių mokiniui reikia įgyti. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį.1. siekiama. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis.3.3. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų. skaidrūs ir nuoseklūs.

mokymo ir vertinimo metmenys. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu. atsakingiems už planavimą. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. kad šis vaidmuo būtų atliktas. 2. kad politikos nėra. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį.4. 2. kad visiems.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą. Žinoma. bet tik teigiama. daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. 37 . netvirtinama. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kriterijai ir skalės. kategorijos. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. atviri. skirtų šalių narių vyriausybėms. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui.3. kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis. neutralūs „metmenys“ nereiškia. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. kad tos prielaidos neteisingos. tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista. tiek su nuosekliu mokytojų. nepriklausomai nuo kalbos. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai.3. „metmenyse“ pateikiami parametrai.

kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. kuriuos turi pasirinkti asmenys. kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. kita vertus. atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. taip pat yra nurodoma. padedama suvokti. bendroje schemoje pateiktos atskirai. kurių formaliai nesimokė. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. nepamirštant. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas. Vertintojai. mokiniai. ypač sakytinės atlikties. kad suprastų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai. pavyzdžiui. tiek apibendrinamuoju būdu. kuriose. turinį. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. kriterijus ir procedūras. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. 9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. ko imtis toliau. vadovaujantys vertinimo procedūroms. iCC) tikslus. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. būtina sutarti. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. prieitis grindžiama nuostata. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. tai atskleidžia bendriausią principą. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. alte. mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. turi daugiau laiko. puikiai gali būti susietos kategorijos. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis.

39 . taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). papildo 9 skyrių. bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas. numatoma. kad mokiniai. testų rengėjai. Šie nurodymai. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos. juose taip pat yra literatūros sąrašas. labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. kad šis dokumentas būtų patikimas.

.

turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. kiti du – su matavimo klausimais. pateikiamas sąvokų tinklelis. tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai. tai reiškia. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. Būtų geriausia. kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. pavyzdžiui. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti.Bendrieji atskaitos lygiai 3. 41 . kuriai jos tame kontekste naudojamos. kad kategorijos. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. Be to. du iš jų susiję su aprašymo. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. testams ir egzaminams. reikėtų pridurti. tai sunku. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose. vartojamos aprašyti. kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. Bendrieji atskaitos lygiai 3. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. kurie reikalingi esamiems standartams. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. kitaip tariant.1. skalė neturėtų būti rengiama.

mokomajai skalei). vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. tai daroma. kokybinį ir kiekybinį metodus. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. atsižvelgdami į mokinių poreikius. bet jie yra svarbus kelrodis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. antra vertus. kaip ir testas. kiekviena skalė. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. kurių derinius aptarė specialistai. kokybinis ir kiekybinis metodai. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. turėtų būti objektyviai apibrėžta. ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. sistemingai buvo derinami intuityvusis. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. kuriame ji funkcionuoja. iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. kuriomis naudojamasi. yra pagrįsta tame kontekste. kitaip tariant. B 42 . tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. tai reikštų. dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. įvairių sektorių vartotojai. kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. platesnį (bendrai. kliaujantis intuicija. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. kurias turėtų apibūdinti.

m. j. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. prieduose aprašyti projektai rodo. • „pusiaukelė“ (angl. 3. angl. per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. Limited Operational Proficiency). jog apibrėžtieji kriterijai. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. tačiau yra pritaikomi. šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti. 43 . Galima sakyti. Introductory)1 mokėjimą. • „aukštuma“ (angl. l. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. • „slenkstis“ (angl. Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. o pasak trimo. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. Council of europe. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults. 1 trim. kad daugėja įrodymų. Breakthrough). šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. alte. C priede aprašytas dialanG projektas. atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa. dialanG. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. regis.2. skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. nors kartais tik iš dalies. C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai. tai – tinkamo reagavimo situacijose. atitinka 1978 m. • „lūžis“ (angl. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį.

. 2007. visapusis kalbos mokėjimas.: Gimtasis žodis.: presvika.. atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą. strasbourg. Vilkienė l. pažiūrėjus į šiuos šešis lygius. visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. 44 .. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama. Adequate response to situations normally encountered). Lūžis.: apostrofa.. stumbrienė V. skapienė s. angl. Effective Proficiency) lygiu. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl.. Vilkienė l. išsiugdomą daugelio asmenų..Bendrieji europos kalbų mokymosi. V. Comprehensive mastery. ramonienė m. V. ramonienė m. angl. Vilkienė l. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2. 2002).. ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui.. matoma. lygį. strasbourg.. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis. 2006. Adequate Operational Proficiency). Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos. kalbos mokėjimo lygis (angl. anot Wilkinso. Aukštuma. Waystage.. Slenkstis. pribušauskaitė j. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo.. ramonienė m. skapienė s. kurių „darbo įrankis“ yra kalba. Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją. B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e. Pusiaukelė. pribušauskaitė j.: Vilniaus universiteto leidykla. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. 2000. Comprehensive Operational Proficiency). 1997 (antras leidimas: V.. pribušauskaitė j.. V. Effective Operational Proficiency).

C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 . pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. tinkamai vartodamas siejimo priemones. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. viltis. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. svarbiausias mintis. nuostatą. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. apie asmenį.. regis. pirkimą. mokykloje. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. pažiūras. su kuriais susiduria darbe. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. išdėstyti savo nuomonę. svajones. kad dabar. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. todėl bendravimas su gimtakalbiais. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba susikalbėti labai paprastai. Geba kurti aiškų. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. taip pat tikėtina. artimiausią aplinką. 1 lentelė. labai tikslios formuluotės dar keisis. būtiniausius poreikius. darbą). norus. išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. kurioje kalbama tiksline kalba. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. kur gyvena. yra visiškai įmanomas. ilgai neieškodamas raiškos priemonių. Geba spontaniškai. Geba spontaniškai. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. gerai sukomponuotą. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes. laisvai. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. kad patenkintų konkrečius poreikius. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. akademiniais ir profesiniais tikslais. Geba kurti aiškų. poilsiaudami ir pan. nuosekliai atpasakodamas diskusijas.3. ką pažįsta.Bendrieji atskaitos lygiai 3. ką girdi ar skaito. vietos geografiją. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. nuostatą. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. šeimą. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. visiškai laisvai ir tiksliai. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. jei tik pašnekovas kalba lėtai. bus keičiami kai kurie žodžiai. Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. aiškiai ir yra pasirengęs padėti.

į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. 3. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. būtina smulkesnė jų apžvalga. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai. taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla. reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų.4. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1. nustatomais iš tos atlikties. jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. kad būtų patogiau naudotis. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai. antra vertus. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti. kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. kaip parodyta 1 lentelėje. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. 46 . kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad įsivertintų kalbos mokėjimą. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis.

nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. kad susidarytų bendras vaizdas. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. skalėse pateikiamų funkcijų. c) rezultatų stebėsenos ir. o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios. sąvokų. panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). kurie atrodo esą reikšmingi. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. strategijos tarsi lankstas. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. sąveikai ir produkcijai apibūdinti. gramatikos ir žodyno. „slenkstyje“). kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti. jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. pragmatinės ir sociokultūrinės. o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). aptartys turi būti visuminės. nurodomi tie skirtumai. b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant. gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. apibūdinami: a) veiksmo planavimo. reikalui esant. 47 . 4 skyriaus poskyriuose. pataisymo principai. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas.

brošiūrose. susijusius su manimi. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. Gebu susikalbėti. gyvenamąją vietą. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. kuriuos pažįstu. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. ir padėti man pasakyti tai. žinutėse. Gebu suprasti. su kuriais susiduriama darbe. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. pavyzdžiui. filmo ar knygos turinį. SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. susijusius su svarbiausiais poreikiais. Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). ką noriu. šeima. kuriais domiuosi. asmeninius interesus ar dalykus. pavardę. pakalbėti apie žmones. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. darbu. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. ką perskaičiau ar mačiau. žodžius ir labai paprastus sakinius. paprastuose įprastuose tekstuose. pasakyti savo nuomonę apie tai. Gebu suvokti trumpų. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius. leidžiant laisvalaikį ir panašiai. pilietybę. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. Gebu susikalbėti su asmeniu. laiškeliuose ar kataloguose. tvarkaraščiuose. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. pavyzdžiui. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. kam nors už ką nors padėkoti. B1 Gebu suprasti. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. kai kalbama lėtai ir aiškiai. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. darbą). kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. Gebu skaityti labai trumpus. nors paprastai nesuprantu tiek. valgiaraščiuose. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. rašydamas iš ten. kai kalbama apie žinomus dalykus. mokykloje. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. Gebu papasakoti atsitikimą. adresą). ką norėjęs. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. RAŠYMAS 48 Rašymas . Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. pomėgiais. rašoma apie jausmus ar norus. pavardes. apsipirkimą. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. ir paprastus tekstus. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. skelbimuose. Gebu parašyti asmeninį laišką. kur atostogauju. pavyzdžiui. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. gyvenimo sąlygas. kur gyvenu.

Gebu rašyti esė ar pranešimą. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje. Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus. kuriais domiuosi. telieka juos numanyti. Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį. Gebu perteikti informaciją. suvokdamas stilių skirtingumą. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. kas rašinyje yra svarbiausia. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. įtraukdamas ir potemes. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. jei susiduriu su sunkumais. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. specializuotus straipsnius. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu kalbėtis laisvai. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi. esė. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. net kai kalbama natūraliu tempu. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. jei kalbama gerai žinoma tema. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. Gebu suprasti daugumą filmų. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. kaip ką pasakyti. grožinės literatūros kūrinius). Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. o ryšiai aiškiai neparodomi. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. pabrėždamas tai. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. tereikia šiek tiek laiko. kurie susiję su mano specialybe. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. net jei nėra gerai sukomponuota. pranešimą ar straipsnį. kai kalbama bendrine kalba. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. Gebu rašyti laišką. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. pranešimą apie sudėtingus dalykus. tiek profesinėms reikmėms tenkinti. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. 49 . Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. Gebu parašyti aiškų.

Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. geba dalyvauti pokalbyje. jį užbaigti. patikinti. atskirtų ir paaiškintų. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. t. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis. neieškodamas žodžių. be didelių pastangų. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. vartodamas sudėtinius sakinius. paraginti kitus kalbėti ir t. tinkamai į jį įsiterpti ar.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. ką nori. Geba pradėti pokalbį. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. užsimindamas apie juos ir pan. kad aptariamus dalykus supranta. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. kai reikia. ką nori. stebėdamas kitų reakciją ar pan. pasiremdamas išsakytais dalykais. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones. Geba kalbėti aiškiai. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. kurios sukeltų nesusipratimų. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. sklandžiai. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos. nedaro tokių klaidų. taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. . įvairiomis bendromis. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats. juos pabrėžtų. ir dažniausiai geba pasitaisyti. mokslo. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. darbo ar laisvalaikio temomis. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių. geba lengvai parinkti tinkamą frazę.3 lentelė.

moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu. B1 pakankamai moka kalbą. Geba parodyti sekąs pokalbį. susidedančius iš įsimintų frazių. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. tada. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. pasitaiso. kad. perfrazavimų ir pasitaisymų. pomėgiai. Geba kalbėti suprantamai. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. kad patvirtintų. kai svarstoma. Bendrieji atskaitos lygiai 51 . dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. darbas. Geba verstis labai trumpomis. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. nors ir dažnai stabčioja. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. bet ir todėl. bandydamas pasitaisyti. susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose. nutyla ir pradeda iš naujo. jog vienas kitą supranta. konstrukciją ar žodį pavartoti. Geba pradėti. Geba paprastai susikalbėti.B1+ Geba susieti trumpesnius. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. atskiromis. kelionės ir einamieji įvykiai. domėjimosi sritys. dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. kad būtų pašnekovo suprastas. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. nors ir labai akivaizdžios pauzės. kokią gramatinę formą.

• tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. įvertintos kaip skaidrios. • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. B1 („slenkstis“). • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti. • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. pozityviai suformuluota. C priedą) bei alte (eu52 . aiški ir skaidri. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). tai reiškia. bet vis dėlto jis yra: • lankstus. todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus. ji turi nepriklausyti nuo kitų. bet nurodo. nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. kad aptartis turi būti trumpa. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. naudingos ir svarbios. kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių. kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. B2 („aukštuma“). apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. o ne vien remiantis autorių nuomone. patirtimi. • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. panašu. a2 („pusiaukelė“). būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų.

datos ir tai pasakyti. antra. susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. geba pasakyti: taip. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. 3. ačiū. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. gali tekti parengti specialias gaires. ne. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. gaila. d priedą). kad reikėtų skalės. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės. šeiminę padėtį. geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. kaip parodyta 53 . geba paklausti savaitės dienos. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. mokant vaikus. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo. jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. pavyzdžiui.5. įtraukti į skirtingas aptartis. • nuoseklus turinio požiūriu. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. nustatė kalbos vartojimo diapazoną. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. įrašyti vardą. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą. pilietybę. • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. pavardę. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. adresą. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais. atsiprašau. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. paros laiko. prašom. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. kurį įmanoma nustatyti.Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. panašūs ar tie patys elementai.

kad jie derėtų ir su bendrąja sistema. a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus. a2 ir a2. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“).Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. kitos – siauresniais lygiais. kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip. Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“). kad patenkintų konkrečius poreikius. jei kalbama aiškiai ir lėtai. skirtame bendram klausymo supratimui.2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek. a2+ ir a2. darbą). Geba suprasti frazes ir pasakymus. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. jei kalbama aiškiai ir lėtai. 4 lentelė. apsipirkimą. skirstymas naudingas todėl. mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje. kaip parodyta šiame pavyzdyje. tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo).1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui. nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais.2). tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. kad yra atskirti horizontalia linija. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo. Žymint skirs- 54 . A2. vietos geografiją.1 ir A2.

1 1 3 schema 2 3 a2.1 a2 a2.1 a1. institucijos gali skaidyti taip.1. 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose.1. kur būtina. kad susikurtų joms reikalingą lygį. kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema.2 4 5 6 55 .2 a2.2 B1 a2.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau.

a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.2 3 B1.2 B2. kur kalbama ta kalba.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse.1 4 B1 B1.1 1 4 schema 2 a2 a2.1 C2 C2. plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 .1 8 C1 C1.2 7 C1. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka.1 5 6 B2 B2. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.

ar keisdamas jų žodžius. banke. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. pasiūlo ir atsako į siūlymus. ir susitaria dėl susitikimo. gauna informacijos apie keliones. Šiame lygyje yra aptarčių. ką turi. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. kaip sekasi. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). pavyzdžiui: paprastai pasako. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. nors ir tenka iš esmės keisti tai. paklausia svarbiausios informacijos. pakviečia ir atsako į kvietimus. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. • A2 lygis atitiktų lygį.6. – toks. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. traukiniais ir taksi. susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. nors kartais ir reikia pagalbos. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką. tariasi. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. gramatikos ir žodyno. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį. paklausia. pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai. paklausia ir pasako. kaip jaučiasi. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. perka bilietus. kur eiti. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. kad kiti suprastų. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje. ką daryti. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. reikalui esant padeda kitam. pašte. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis.Bendrieji atskaitos lygiai 3. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. ir atsako į panašius klausimus. pavyzdžiui: pradeda. sąvokų. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. pakankamai supranta. kalba suprantamai. ir atsako. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. pabrėžtina. 57 . Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. kokius žmones pažįsta. paklausia. kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. aprašytą „pusiaukelėje“. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. ar ieškoti žodžių. kaip kur nueiti. kas sumanyta pasakyti.

kaip ką atlikti. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. aiškina. kas buvo pasakyta. prašo paaiškinti ar patikslinti tai. ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. darbą ar mokymąsi. aiškina problemų priežastis. įvairiose situacijose. ką mėgsta ir ko nemėgsta. kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). nors kartais būna ir sunku. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. • B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi. tiek iškylančių pačioje kelionėje. pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. susijusio su mokiniu. kalba suprantamai. dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. dokumentinį filmą. kurių židinys – informacijos. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. kiekis. kai aiškinamos problemos. kai teiraujamasi. pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. kuria keičiasi pašnekovai. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. esmę. pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. diskusiją. pokalbį. žmones. daiktus ir reiškinius. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. ko nori. vietas. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus. tik dar prisideda aptarčių. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. ką nori. rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. trumpą straipsnį. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. 58 . vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. pasakoja apie planus ir susitarimus. skundžiasi. smulkiai pasakoja. sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. trumpai papasakoja nutikimą. susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės.

žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. pavyzdžiui. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. kas jam sakoma normine kalba. argumentų ir pastabų. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. hipotetines situacijas. nei kitas nejaučia įtampos.“). inicijuoja diskursą. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. tai yra naujas slenkstis. pastebėję savo riktus ar klaidas.. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų.Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). pasekmes. kai to pats nori. išreikšdamas savo požiūrį. kad kažkur atėjo – ten. vertindamas alternatyvius pasiūlymus. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 . tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai. išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais.. kitaip tariant. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. planuoja. sklandžiai ir veiksmingai.“. mokiniai staiga supranta. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. sukuria argumentų grandinę. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. pats pasitaiso. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“). tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. ir priemones. šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus.. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja. kas turi būti pasakyta. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai. komentuodamas. tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. supranta viską. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai. maža to. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. kurį reikia peržengti mokantis kalbos. ar jų nedaro. kaip tai pasakyti. Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte.. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių. „Geras klausimas. svarsto apie priežastis. pateikdamas tinkamų paaiškinimų. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties. regis. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti.

tinkamumą ir laisvumą. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. kad tų sunkumų būta. sklandžią kalbos tėkmę. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo. Šiam lygiui atrodo būdinga tai. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. kas svarbu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 60 . Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. sklandžiai. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. nauja yra ir tai. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. beveik nepastebima. kol svarsto. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu. taip įveikia sunkumus. su tuo. beveik be jokių pastangų. jungiklius ir siejimo priemones. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. ką pats pasako. – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. priimantiems sprendimus. ką sako kiti diskusijos dalyviai. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam. pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. geba kalbėti aiškiai. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. sumaniai susieja tai. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. kad padėtų asmenims. Be to. ribotai vartoja jungiklius. tai. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. kad veiksmingai susietų mintis. struktūruotai. aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. kad pašnekovas vargu ar supranta. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje. Vienintelė priežastis. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. žodynas platus. iki kiek ketina nusileisti. turint omeny formą ir detalumą. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai.

kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. 61 . jų buvo atsisakyta. kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. jų aptartis atitinka kriterinį lygį. taigi nuostatų. tai reiškia. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties. apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. gerokai aukštesnis už kriterinį.Bendrieji atskaitos lygiai 3. jei a2 („pusiaukelės“). ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). B2 („aukštuma“). bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. aptartimis. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam. pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. kas yra žemesniuose lygiuose. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas. esančiomis po linija. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“).7. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). tačiau jų nėra. – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. a2 („pusiaukelė“). apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. aptartimis. esančiomis virš linijos. kiti – atvirkščiai. jo negalima išskirti. reikėtų manyti. kas būtų tarp lygių. kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. patikrinus kokybę. B1 („slenkstis“). tai reiškia. B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. kad būtų parodomas sudėtingumas. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“. kad šiame lygyje toks aspektas yra. apibūdinamas lygis. tačiau vėliau. – gali būti. kaip jau minėta. sunku daryti išvadas. kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje.

aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti. ir geba suvokti trumpų. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. kuriam tikslui skalė reikalinga. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. pateikti 1.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis. kad netiktų formuluotės. ir vartojami teigiami žodžiai. mažiausia iš jų būtų tai. 62 . strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. 9 skyriuje aprašoma.8. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. 3. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. be žodyno suvokti žinutės esmę. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. kai kurių spragų vis tiek liks. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede. jie turėtų nuspręsti. net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą. Galbūt tai tokie atvejai. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. gali kilti problemų. kita vertus. ką mokinys geba. 2 ir 3 lentelėse. 1991). kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei pateiktose aptartyse yra spragų. ką daryti. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. o naudojamos kitam. B. teiginiais nusakoma.

ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. kaip turi būti įvertinama. iškyla kitų nesusipratimų. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2. kaip gerai mokinys atlieka. taisyklingumas. t. kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. kaip antai aprėptis. y. kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. Šio skyriaus 1 lentelėje. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. kitos – analitinės. Šio tipo skalės skirtos įvertinti. 63 . laisvumas. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. tartis. 1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu. ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. Būtent tokia ir yra suomių skalė. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis.

kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai. kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. arba aprašuose. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis. manoma. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. tokios analitinės skalės. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. dar vadinamos diagnostinėmis. Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). pasiskųsti dėl darbo sąlygų. ką mokinys geba. telefonu geba perteikti paprastą informaciją. kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. bet ir kaip gerai jis geba. geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui. kaip pateiktoji 3 lentelėje. nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. paklausti apie darbą. laisvadienių ir pan. kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. pokalbis. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. sociokultūra. 1982. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. gyvenimo sąlygas. panašu. išsilavinimą. Šio tipo skalėse. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart. kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982. aprašymas. paprastai teiginiais nusakoma.). dėl to. Viena vertus. savo gyvenamąjį rajoną. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. kurių aptartimis ne tik pasakoma. orą). kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. kad mokytojams labiau 64 . pokalbis telefonu. ką mokinys geba. kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. krypčių nusakymas / nurodymai. pardavėjui). ko reikia tiems tikslams pasiekti. prašyčiau). profesinės veiklos sritis).

žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę). cituotoje suomių skalėje). kai kuriais atvejais redukuojama. kas 65 . kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. ką matome. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. galima pasakyti. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. jeigu nurodoma. einant gilyn į sistemą. tik ne tokia smulki. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. tačiau kaskart tai. užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis). reikšmė (pavyzdžiui.Bendrieji atskaitos lygiai patinka. kita vertus. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). ielts). padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. angl. taigi tai. kaip skirtoji testų rengėjams. vienai grupei ar kelioms. jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės. kaip matyti iš 6 schemos. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. tik išsamesnė. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. į gilesnius sluoksnius. kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas.

įvertinimą. Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu). skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. ESU.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė). English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje. reikalui esant. programos turiniu. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais. siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). 66 . smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė). sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. • 3. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo. kalbos mokėjimo skalėje. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. pavyzdžiui. kitiems švietimo padaliniams. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. rašant apie komunikacinę veiklą. mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. kaip antai bendrieji atskaitos lygiai. Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl. kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. kitiems švietimo padaliniams. Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą.9. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė).

jei buvo nurodyta X. pažymiais nuo 1 iki 5. y ir Z egzaminų rinkinio. ką y egzamino „4“. tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai.Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. pavyzdžiui. y egzaminas gali būti vienas iš X. tarkim. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą. analizuojant aprašus. kur 3 reiškia normą. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę. akivaizdu. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas. atitinkančią „išlaikyta“. lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. 67 .

kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. gebantys tas normas interpretuoti. lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose. Būtina. kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. taip nutinka todėl. norma arba reiškia „patenkinamai“. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. mokytojai supranta. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. rodančių. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. tačiau retai tai yra apibrėžiama. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. Noten).Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. kaip įprastai vertintų savo mokinius. reikalui esant. aišku. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. • pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. tiek per pamoką. kartais nuo 1 iki 6. kaip tos normos veikia. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. nebereikš to paties. 68 . • kiek jie rūpinasi. Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. kur 4 yra pereinamasis pažymys. kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. o paskui – jas išdėstyti skalėje. kad būtų pateikta pavyzdžių. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip. nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai.

įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai. „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo.1. reikalui esant. gebėjimus bei praktinę patirtį. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 . kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir.3. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams. nuspręsti“. mokymu ir vertinimu. 5. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju.4. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus.1. Žinoma.4 skyreliai). todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos. kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus. nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. tai individui leidžia ugdyti turtingą.2. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti. Klausimai. remiantis veiksmine prieitimi manoma. susijusios su šiomis kalbomis. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. sistema.4 skyrelis) ir kompetencijos (5. nėra taip. mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos.1.2 ir 5. o ne kaip nurodymai. jei naudotojas nuspręstų. tačiau tikimasi. negalintiems bendrauti tiesiogiai. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą.1. nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus.

mokymu ir vertinimu. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu. niekada negali būti taip. už kurių mokymą yra atsakingi. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas. veiklos. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. kad šie galėtų vartoti kalbą. kur reikia. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. papildant taip. nors. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. kuriose jie elgsis? jei taip. kuriuos reikia turėti omenyje. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. susijusiems su kalbos mokymusi. ir situacijas. mokytojai ir egzaminuotojai. žinoma. turi priimti kursų rengėjai. kaip jie nori. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. kuri leidžia visiems. testų ir pan. pratimų. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. ko jie tikisi iš mokinių. kurioje mokiniai veiks. ne viską iki galo. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. vadovėlių autoriai. kuriose mokiniai vartos kalbą. kad išmoktų. suformuluoti. jei sprendimas yra svarbus. ir ką mokiniai turėtų žinoti. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti.

1.1. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. yra atsakas būtent į tą situaciją. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje. kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. matematika. esant reikalui. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . ypatybes ir išgales. kuriame kalba vartojama. o bendravimo forma. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų). reikalavimų. kaip atsakingų piliečių. ir būtent dėl to. nuo sričių. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad. motyvaciją. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. 4. kur galima. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. 4. kas turėtų išliekamąją vertę.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. vaikai labiau motyvuojami. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių.1. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją. kaip ir turinys. o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. pavyzdžiui. kuriose mokinys yra rengiamas veikti. tarkim. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. tikslų. pasirinkdami tas sritis. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. kuriems būtina priemonių įvairovė. užduočių. kuriems tie dalykai rūpi. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka.

t. šeima ir draugai. 72 . Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas. laimei. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. pavyzdžiui. kurio centre – namai. paminėtina. reikalui esant. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. reklama. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. • viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. pakuočių ir t. asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus.. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas. asmeninis dienoraštis. viešieji užrašai ant produktų. skaitymas savo malonumui. t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes apima tai. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. pateiktis klasėje. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. apsipirkimas. • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. mokymo ir vertinimo metmenys nori. tiek mokymo ir mokymosi. mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. techninis pranešimas. Būdami socialinės veiklos subjektai. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi. suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. interesai. ir studentų. jo individuali veikla. kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija.). vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. kita vertus. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai.

su kuriais asmenimis. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų.2.1. paskata mąstyti. su kuriomis vietomis. objektais.3. kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kas paprastai gali vykti. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių. sociokultūriniai aspektai – 5. su kuriais susiduriama situacijoje. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5. įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs. nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai. • įvykiai. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti.4 ir 4. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui.1. atlikėjai. • dalyvių atliekami veiksmai.2.1.1. būtent socialinių vaidmenų. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4. reikalui esant. tai yra tik pavyzdžiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai. tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią. kalbos vartotojo strategijos – 4. • institucijos ir organizacijos.1. • veikėjai (asmenys). 73 . institucijomis ar organizacijomis.4 skyreliuose.2. • tekstai.5 skyreliuose.2.

gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų. ypatingas šaltis ir t. • kitokie apribojimai: finansiniai. • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui. diskotekos ir t.). – prastas apšvietimas ir t. – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. t. pranešimui ir pan. trukdžiai (pilnos gatvės. t. svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų). trukdžiai ir iškraipymai. ypač mokinių. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami. t.). kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto). dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. aplinkos triukšmas (traukiniai. lėktuvai. t. • Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas.). Visų kalbėtojų. oro sąlygos (vėjas. kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas. – neįskaitoma rašysena. dėl taisyklių. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija.1.). – pasirengimo kalbai. barai. t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ribojimas (pavyzdžiui. vakarėliai.3. prekybos centrai. Gebėjimas 74 – – . draugiškumas ar priešiškumas. mokymo ir vertinimo metmenys 4. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą. skelbimų per garsiakalbį klausymas). skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. iškraipymai (prastas telefono ryšys. t. – laiko. laikas (pavyzdžiui. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas. egzaminai) ir t. išlaidų. bendradarbiavimas). atmosferos trukdžiai ir t. improvizuojama. radijo.

kad būtų garantuota. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus. reikėtų pasirūpinti. 75 . ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. turėtų vienodas sąlygas. klasės sąveikai. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. atlikdami klausymo supratimo testą. kartoti svarbiausius žodžius ir t. panašiai – pakeitus. kad kandidatai. mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui. tarkim. dažnai pasitaiko. klausantiems leidimosi nurodymų. kas keistina. jog bus suprasta. – jie neturi teisės suklysti. t. kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai. oro bendrovių lakūnams..

pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės. barai. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. docentai. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. sporto aikštelės. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. armija. žaidimų aikštelės. pusseserės. kinai. poilsio namų kambariai kaimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aistruoliai. salės teatrai. draugai. publika padavėjai. turgūs ligoninės. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. klasės. poliklinikos. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. sekretoriai 76 . dėdės. gydytojų kabinetai sporto stadionai. tetos. pramogos restoranai. aikštės. palikuoniai. aikštės. tėvai. tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai. bičiuliai. lektoriai. sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. žmonos ar vyro pusės giminės. kambariai. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. žiūrovai aktoriai. pusbroliai. sutuoktiniai. viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija. saugumas vairuotojai. broliai. seserys. parkai visuomeninis transportas parduotuvės.

tvarkaraščiai skelbimai. rengimasis. užkandžiai pasai. laivu. skalbimas meistravimas. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . pievos.. ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. svečiavimasis pasivaikščiojimas. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai. valgio gaminimas. pvz. augintiniai medžiai. nurodymai romanai laikraščiai. augalai. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. areštai rungtynės. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. baudos. įrankiai. grafitai bilietai. motociklu atostogos. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. varžybos spektakliai vestuvės. gėrimai. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. valgymas. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. pamokslai. nagrinėjimai teisme skandalai. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. geležinkeliu. važinėjimas dviračiu. taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. sodininkystė skaitymas. asmeninės higienos reikmenys meno objektai.

įspūdžiai ir t. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. iškylantys sąmonėje. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai. praktine daiktų. ilgalaike patirtimi.. ir tai nepriklauso nuo individo. 4.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. ko iš mokinio reikalaujama atlikti. todėl jį. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį. Šie veiksniai turi įtakos tam. jis labai puikiai išreiškia pasaulį. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. kalbine kategorizacija. remiantis ankstesne patirtimi. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami. t. išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. t. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kuriomis mokinys turės bendrauti. lemia tai. įvykių klasifikacija ir t. mąstymas: mąstymo tėkmė. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. lūkesčiai. ko iš jo reikalaujama atlikti. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. asociacijas ir konotacijas. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui. nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas.4. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje.1. kiek jiems atrodo svarbu. reikalui esant. pojūčiai. paveiks tai. indukcija). jausmai. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui. dedukcija. mintys. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. 78 . • • • • dėmesio mechanizmu. veikiančia atmintį.

tai labai priklauso nuo to. kaip antai ankstesnės žinios. sveikata ir asmeninės savybės (žr.1. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek. kuri gali būti užpildyta dėl to. kurie lemia sprendimą veikti. sąlygos ir apribojimai. kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą. kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją. nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. reikalui esant. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą. sukauptos žinios.). matematikas ar poetas savo kabinete. psichinė būsena (nuovargis. Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“. 4. motyvais ir interesais. jaudinimasis ir t. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu.3 skyrelį). kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 .1 skyrelį).5. interesai. kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį. 5.1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. 5. motyvai. mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. t. potroškiai. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas). Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų. vertybės ir įsitikinimai.

kad reikia pasikeisti faktine informacija. asmens tapatybė 2. reikalui esant. santykiai su kitais žmonėmis 7. Gali būti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. • 4. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką. Vietos 80 . Švietimas ir mokslas 9. sveikata ir higiena 8. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. kelionės 6. mandagumo normos. namas ir namai.. apimanti temas. nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai. apsipirkimas 10. mąstoma ar rašoma. kaip prastai jis veikia. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. socialiniai lūkesčiai ir pan. kalbantis per garsiakalbį. laisvalaikis. sunkiau yra tais atvejais. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. Viena iš tokių klasifikacijų. aplinka 3. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos. maistas ir gėrimai 11. kasdienis gyvenimas 4. gali nežinoti. darbuotojas. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. o kito gali laukti klientas ir pan. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto. kalbama.2. paslaugos 12. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti. pavyzdžiui. pramogos 5.

spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“. sportas 4. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis.6. o iš dalies – viešajai sritims. intelektinė ir meninė veikla 4. kinas. Galima pastebėti. tai sprendžia autoriai2. teatras. kamuolys Įvykiai: bėgimas. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. muziejai ir kt. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras). televizija 4. Vietos: laukas. 4. klubas. pomėgiai ir interesai 4. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. bėgti.3. kad būtent tokia temų. 81 . įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. parodos. institucijas ir pan. 4 tema yra ne Laisvalaikis. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. laimėti. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai.5.7. stadionas 2. pavyzdžiui. 5.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. 6. poilsis 4. 4. kalba 14. o Kasdienis gyvenimas). kai kurios temos (pavyzdžiui. anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui. koncertai ir kt.2. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos. 4. sužaisti lygiosiomis akivaizdu.8. 3. aikštelė. institucijos: sportas. potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. radijas.4. žaisti (+ sporto šakos pavadinimas). pavyzdžiui. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. pralaimėti.1. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje. nurodančios vietas.7 punktą Sportas tikslina taip: 1. kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities.

mokiniui reikės. objektais ir įvykiais. asmenimis. susijusias su vietomis. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. institucijomis. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais. motyvacija. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. patys nuspręs.12 skyrelio. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas.1.2.3. Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. reikalui esant. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4. remdamiesi komunikaciniais poreikiais. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose. patirtį. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo. 82 . jei svetimoji kalba yra mokymo kalba. 4. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas.3. metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba. ekonomikos ir pan. 4. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. draugus. kokia sritis ar sritys juos domina. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare. pavyzdžiui. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai. technikos. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą.3. pasikeisti nuomonėmis ir kt. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui. temų. savo būdo bruožais ir išgalėmis. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. pavyzdžiui.

vadovėlių autoriai. iš kur jie yra kilę. egzaminuotojai. susijusius su įdarbinimu. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. kuo verčiasi.). • tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. nurodyti savo tautybę. pasakyti. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe. darbo grafiką ir atostogas. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. ar ne. apie pareigybių aprašą. atlyginimą. pasakyti. išvardyti. pasakyti adresą. ar yra vedę (ištekėjusios). • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje. telefono numerį. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). praktikai (mokytojai. • gauti informacijos (pavyzdžiui. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. • perskaityti darbo skelbimus. neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. lytį. ar jie tikintieji. kolegas ir pavaldinius. kalbos vartotojai (tėvai. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. valgykloje. mokomųjų programų rengėjai ir pan. kas jie yra. klube ir pan. • suprasti ir atlikti formalumus. sporto salėje. pasakyti. kas jiems patinka ir kas ne. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti. gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. nurodyti savo amžių. apibūdinti savo šeimą.). pasakyti savo vardą paraidžiui. auklėtojai.) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. tarnautojai ir pan. įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją. kur ir kada gimė. pasakyti. kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. darbo įstatymus. • naudotis socialinės apsaugos programomis. jei taip – kokio tikėjimo. laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. Vis dėlto užduočių yra be galo daug.

ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. t. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius. vaidmenų žaidimas. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. tikėtini sunkumai ir apribojimai. o kurios yra mokymo proceso dalis. fizinis / mąstymo. pavyzdžiui. (žr.3..5 skyrelį). nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. reikalui esant. bendravimas klasėje ir pan.3. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. 84 . taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau. patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. viešosios veiklos. pateiktys ir pan. 4. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. • darbą. 4. • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba. mokomieji visos grupės tikslai. konkretūs darbai: tekstai. supratimas. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. taip pat tinkamumas. imitavimas.. santraukos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai. pavyzdžiui. praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. tiksliai nuspręsti. lentelės. tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga. • dalyvių vaidmenis tiek atliekant. pavyzdžiui. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. • tikslus. esant reikalui. pavyzdžiui. Ùžduotis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • įvestį. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. nurodymai. kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. kurios yra planavimo. • rezultatus. pažintinis / emocinis. pavyzdžiui.. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. grupėmis / poromis / individualus. sąmoningumas. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr. procesai: recepcija ir produkcija ar pan. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. strategijos. 7 skyrių).

vaidmenų žaidimų ir pan.3. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. • rašytiniai („kartuvės“ ir pan. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos.).4. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų. reikalui esant. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai). • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug). imitavimo. b) kitų programinių dalykų ir t. Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant. individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai. • šarados.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.).). juokai (kalambūrai ir pan. 4. • televizijos ir radijo žaidimai. – tais atvejais.). pantomima ir pan. • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“).) dalyviai. kada ir pan. rebusai. Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. t. 85 . Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių. anagramos ir pan. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės. kur. • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan.).

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

Geba kurti aiškius. pabrėžti svarbiausius dalykus. • skelbimų. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo. • straipsnių žurnalams. Pastaba. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai. 92 . • pranešimų ir esė. laikraščiams. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. kad. plakatų kūrimas. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. • kūrybinio rašymo. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas.. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais. todėl. Geba kurti aiškius. detalius tekstus įvairiomis temomis. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų.. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. • diktantų rašymas. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. bet. pastabų rašymas ir pan. sklandžiai. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. informaciniams biuleteniams rašymas ir pan. susijusiomis su asmens interesais. ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. • pranešimų. • konspektavimas. užbaigti tinkama išvada.

nesenas keliones. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis. žmones. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. gyvenimo sąlygas. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. sklandų. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. susijusius su asmens interesų sritimi. spektaklį. A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. Geba pasakoti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus. Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. knygą. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. susijusių su asmens interesų sritimi. Geba rašyti aiškiai. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus. Geba aiškiai. Geba aiškiai. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba tiesmukai. sklandžiai. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. tinkamu numatomam skaitytojui. ką veikia. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. detaliai aprašyti įvairius dalykus. Geba rašyti esė ar pranešimą. pavyzdžiui. kur jie gyvena. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. straipsnį ar esė. vietas. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. Geba raštu papasakoti apie patirtį. kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. mokymąsi. Geba apžvelgti filmą. Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. Geba kurti aiškius. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį. kuriuose pristatomi klausimai. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. sudėtingą pranešimą. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai.

y. netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas).4. suradęs tinkamą pasparą. atitinkančios užduoties pobūdį. tiek komunikaciją. veido išraiška. arba žiūrint į žodynus. ar tiesiog bando verstis tuo. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). ką tarsi prisimena ir mano. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikalui esant. arba numatant skirtingų stilių. taikantis pasiekimo strategijas.. kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą. būdai.3. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą. Be to. t. kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių. kalbos vartotojas. ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių. kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. gestai ir tolesnė pokalbio eiga. užuot rašius laišką. Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas). patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis). nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. rašyti atviruką. pavyzdžiui. kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas). yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. žinynus ir pan. darydamas pranešimą. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tvarkant juodraštį. toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). 94 . ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. kad galėtų tikti (bandymas). jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas). ką iš tikrųjų nori pasakyti. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti. − grįžtamasis ryšys. ką nori pasakyti. Būdai. ar kalbos vartotojas supranta. kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių.1. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. 4. kita vertus. galbūt prieinama vėliau. – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. perfrazuoja ar nupasakoja tai. apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas).

kurias nori išdėstyti. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. kaip tai pasakyti. pranešimo priderinimas. • taisymas: – pasitaisymas. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. – bandymas. kas turi būti pasakyta. • stebėjimo ir taisymo. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas. atsižvelgimas į auditoriją. • Vertinimas: – kloties stebėjimas. neaptariama 95 . skatindamas grįžtamąjį ryšį. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. ir priemones. • kompensavimo. išteklių nustatymas. • atlikimas: – kompensavimas. užduoties priderinimas.

Geba pavartoti paprastą žodį. įspėjimų ir t. nurodymų. Geba. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti.) klausymas. kad pašnekovas to beveik nepastebi. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį.). jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko. kurie lemia nesusipratimus. • žiniasklaidos (radijo. Klausymo supratimas (klausymas). klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4. tV.4. susidūręs su sunkumais.1. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. Geba. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui.2. jei tik pašnekovas parodo. panašų į norimą perteikti sąvoką. Man prašom paduoti tą). neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas. kad tai beveik nepastebima. pasilinksminimuose ir pan. kad pavartojo taisyklingą formą. reiškiantį dalyką. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. Geba išreikšti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ką norėjo pasakyti. nutrūkus komunikacijai. kad iškilo problema. 96 . ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai. 4. Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti. filmų) klausymas. t. ar jų nedaro. ir skatina „pataisyti“. įrašų. viešosiose paskaitose. kurio jis ar ji neprisimena.2. ar toks žodis yra. Geba paprašyti patvirtinti. ko nori. • klausymas auditorijoje (teatre. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti. viešuosiuose susitikimuose. kurio pavadinimo negali prisiminti. Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. sunkvežimis žmonėms = autobusas). pradėti iš naujo keisdamas taktiką. pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto.4.

Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. • radijo ir garso įrašų klausymo. Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. vietos geografiją. kad suprastų reikšmę. C1 B2 B1 97 . laisvalaikį ir pan. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. su ilgomis pauzėmis.. Geba suprasti tiek. kuri yra labai lėta ir aiški. Geba sekti išplėtotą kalbą. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan. nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. televiziją. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. žinomomis ir naujomis temomis. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. taip pat trumpus pasakojimus. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. • klausymo auditorijoje. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. apie darbą. apsipirkimą. pavyzdžiui. kas sakoma natūraliu tempu. • gimtakalbių pokalbių supratimo. suprasti esmę ir konkrečias detales. Geba sekti kalbą. • konkrečią informaciją. kad suprastų: • esmę. • skelbimų ir nurodymų klausymo. jei kalbama aiškiai ir lėtai. net jei ji nėra aiškios struktūros. visuomeniniame gyvenime. Geba pakankamai suprasti. kad patenkintų konkrečius poreikius. • detales. suvokdamas registro pokyčius. darbą). taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis. jei kalbama aiškiai ir lėtai. girdimą gyvai ar per radiją. kai kalbama įprastomis temomis. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. mokymąsi. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi. ypač jei kalbama neįprasta tartimi.

vykstančio šalia. C1 B2 B1 A2 A1 98 . ir sekti trumpus. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. diskusijų ir debatų. Geba sekti detalius nurodymus. Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. pavyzdžiui. paprastus nurodymus. Geba suprasti nurodymus. jei jis lėtas ir aiškus. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. Geba suprasti trumpų. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. stotyje. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. temą. sudėtingomis ir nežinomomis temomis. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. žinomų produktų ar paslaugų aprašai. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu. aiškių. jei kalbama apie žinomus dalykus. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. Geba suprasti paprastus nurodymus. kas kalbama. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais. kaip antai vartojimo nurodymai. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. stadione ir pan. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. kalbų.

sukurtus vieno ar daugiau rašytojų. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. ir kalbėtojų santykius. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas. 99 . Skaitymo supratimas (skaitymas). nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. • skaitymas dėl informacijos. 4. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį. jei kalbama lėtai ir aiškiai. kokį klausymosi būdą mokinys rinksis.2. neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas.4. • skaitymas malonumui. tiek informacijos turinį. pavyzdžiui. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. informacinių knygų. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. toną ir pan. Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis. • • kokiais tikslais mokinys klausysis. reikalui esant. profesinėje ar akademinėje veikloje. taip pat ir ne bendrine kalba. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę. • ieškodamas konkrečios informacijos. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. kurių gali pasitaikyti visuomeninėje. • norėdamas suprasti detales.2. Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką.

įvairiu tempu. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. patvirtinimus ir pan.) ir faksus žinomomis temomis. atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais. Geba suprasti įvykių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. retkarčiais pasinaudodamas žodynu. pavardes. pagrindines frazes. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. kad galėtų susirašinėti su draugais. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. ir lengvai suvokia esmę. Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. Geba suprasti trumpus. Geba suprasti trumpus. norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. Geba suprasti trumpus. • susirašinėjimo skaitymo. paprastus užrašus ant atvirukų. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais. užsakymus. susijusią su asmens interesų sritimi. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių. tiek nesusijusius. Geba skaityti korespondenciją. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. taip pat ir tarptautinių. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. perskaitydamas dar kartą. Geba patenkinamai suprasti tekstus. tiek eksplicitinę reikšmę. skaitydamas sakinį po sakinio. • nurodymų skaitymo. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. išskirdamas žinomus vardus. žodžius. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. jausmų. • skaitymo susipažinimui. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 . Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. tiek susijusius su specialybe. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). sudėtingos struktūros tekstus. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą. taip pat ir abstrakčius. reikalui esant.

Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. kad galėtų nuspręsti. kaip antai gatvės. kad nustatytų. pavardes. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. Geba greitai nustatyti žinių. kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. Geba atpažinti žinomus vardus. skrajutėse. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. laiškų. nurodymai. kad pasitikslintų terminų reikšmes. valgiaraščiai. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. B1 A2 A1 B2 101 . minčių. naudotis informaciniais leidiniais. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. pavyzdžiui. taip pat nuostatas ir tiek numanomas. Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. geležinkelio stotys. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. profesinėje ar akademinėje veikloje. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. kaip antai skelbimai. žodžius. ar verta skaityti nuodugniau. reklaminiai bukletai. bukletų. restoranai. įspėjimai apie pavojų. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. Geba susirinkti informacijos. kur yra jam reikalinga informacija. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. trumpų oficialiųjų dokumentų. darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. nors ir nedetaliai. su kuriais susiduria. SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. tiek pareikštas nuomones. kad rastų paslaugą ar prekybininką). laiškuose. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. y. kad atliktų tam tikrą užduotį. t. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą.

pavyzdžiui. tiek susijusias su specialybe.4. reikalui esant. Geba suprasti paprastų įrenginių. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). sąlygas.) naudojimas. kompaktinių plokštelių ir t. iš jo bus reika• laujama skaityti. • televizijos. saugos. kokiais būdais mokiniui reikės. perspėjimus. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. jis norės ar bus išmokytas. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. t. Geba suprasti ilgus. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas. Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui.3. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. kaip naudotis taksofonu.2. kaip nueiti iš a į B). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. naudojimosi instrukcijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas. – jei jos parašytos paprasta kalba. jis norės ar bus išmokytas. 4. tiek nesusijusias. su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. iš jo bus reikalaujama skaityti. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. paprastą įrenginio instrukciją. jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. Geba suprasti aiškią. 102 .

kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. kurios vėliau. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu.2.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. A1 neaptariama B1 A2 4. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. nepalankių recepcijos aplinkybių. žinių pranešimai. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. trumpos paskaitos. kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas). suaktyvinimą. pokalbių laidas. tiesioginius interviu. Geba suprasti dokumentinius filmus. jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. tos spragos. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima. Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra). avarijas ir pan. kaip antai interviu.. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. darant tam tikras išvadas. Geba sekti filmus. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. apie ką kalbama. 103 . netikslumų arba dėl to.4. kurią įsivaizduojame esant tinkamą.4. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas). kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. yra užpildomos. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos.

reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu. strategijos.1. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas. problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę. kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės. mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme. ir kaip klausytojas. jei kalbami dalykai yra žinomi. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. pavyzdžiui. kad suprastų. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo.4. kas bus toliau.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • taisymas: hipotezių peržiūra. kognityvinės schemos suaktyvinimas. bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo.3. Geba taikyti įvairias strategijas tam. • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. lūkesčių sužadinimas). geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. 104 . Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. nuotaiką ir intencijas bei numato. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4.3.4. toliau pateikiama aiškinamoji skalė.

prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis. 105 . • neoficialių diskusijų. – neoficialios diskusijos. • oficialių diskusijų ir susirinkimų. – oficialios diskusijos. – kolektyvinis planavimas. dalykinio pokalbio ir interviu. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos. – praktinis tikslingas bendradarbiavimas. keitimosis informacija. – derybos. • pokalbio. – paprastas kasdienis pašnekesys.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. • • • • tikslingo bendradarbiavimo. – interviu. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. – debatai.

Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis. retkarčiais matyti. turi sukaupęs platų žodyną. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. Geba pabrėžti. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. kelionės ir einamieji reikalai. Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. nesukeldamas įspūdžio. aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. šeima. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. pavyzdžiui. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. pomėgiai. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. kalbėdamas apie filmus. kiek to reikalauja aplinkybės. beveik be pastangų. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Geba keistis informacija. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. knygas. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. Geba vartoti kalbą laisvai. pavyzdžiui. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. darbas. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai. ir tiek oficialiai. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. bet retai geba suprasti tiek. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. muziką ir pan. reikalui esant. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. ką nori pasakyti. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. kad riboja tai. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. ją patikrinti ir patvirtinti. akademinėmis. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu. pašnekovas padeda. perfrazavimo ar pataisymų. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. jei. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę.

tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. Geba detaliai suprasti. Geba suprasti tiek. jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. geba suprasti. nesusijusiomis su jo sritimi. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba suprasti. Geba detaliai suprasti. jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. Geba iš esmės suprasti. kalba aiškiai. kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. Geba suprasti. nesusijusiomis su jo specialybe. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. pakartoja. C1 B2 B1 A2 A1 107 . jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. reikalui esant. ypač jei tartis yra neįprasta. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip. lėtai ir. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius.

pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. nors geba suprasti. ir reaguoti į atsakymą. kaip jaučiasi. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. padėkoti. Geba bendrais bruožais suprasti. tiek viešojo gyvenimo srityse. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. kaip sekasi. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. Geba pasakyti. taip pat reikšti emocijas. abejingumą ir į juos reaguoti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. susipažinti ir supažindinti. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. lėtai ir geranoriškai pakartoja. Geba paklausti. Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . džiaugsmą. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Geba paprastais žodžiais pasakyti. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. Geba suprasti. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. jei pašnekovas stengiasi padėti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. liūdesį. Geba susipažinti ir supažindinti. bet retai kada supranta tiek. kalbėti užuominomis ar juokauti. kai kreipiamasi tiesiogiai. Geba reikšti nuostabą. ir padėkoti. ką nori. domesį.

Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. ką daryti. vertinti alternatyvius pasiūlymus. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. įrodymų ar komentarų. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. kaip suorganizuoti kokį renginį. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . kur eiti. pavyzdžiui. jei aiškiai kalbama bendrine kalba. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. ką daryti vakare ar savaitgalį. kai kalbama lėtai ir aiškiai. ką daryti. sutikimą ir nesutikimą. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. kodėl kai kas yra problema. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. pavyzdžiui. aiškiai išsakyti savo požiūrį. Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. svarstydamas. apie ką diskutuojama. ir susitarti dėl susitikimo. komentuoti. kaip kur eiti. Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. išvyką. muzika. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. filmai. kas svarstoma. Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. Geba tartis. ką daryti. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. nuomonę. Geba paaiškinti. ką pasirinkti ir pan. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba tartis. kur eiti. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. Geba bendrais bruožais suprasti.

bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. kai kalbama aiškiai. spontaniškai ir tinkamai. paaiškinti ir paremti savo nuomonę. tiek neįprastomis temomis. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. reikalui esant.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius. Geba sekti profesinę diskusiją. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. Geba palaikyti gyvą diskusiją. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. kai reikia dalyvauti debatuose. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. kai kalbama temomis. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. tiksliai atskirdamas argumentus. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. reikalui esant. Geba pasakyti savo nuomonę. susijusiomis su jo profesine veikla. ir. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. Geba daug suprasti. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. Geba pateikti. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. bet patiria sunkumų. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. 110 . kai klausiama tiesiogiai. įvertinti alternatyvius pasiūlymus.

išsakyti nuomonę ir pan. Geba parodyti. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. kas sakoma. reikalui esant. kaip ką daryti toliau. Geba suprasti pakankamai. kodėl kai kas kelia sunkumų. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. mašinos remontas. Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. Geba suprasti. ką daryti toliau. Geba paaiškinti. jog suprato. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. kad patvirtintų. ir. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. ką daryti toliau. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. Geba bendrais bruožais suprasti. Geba svarstyti. kas sakoma. dokumento svarstymas. ką daryti toliau. kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. palyginti ir priešinti alternatyvas. kai nesupranta. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. kas pasakyta. kas sakoma. ir geba suprasti. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. pavyzdžiui. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti. ką daryti toliau. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. trumpai paaiškinti priežastis. pakartoti. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 .Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui. kad supranta. apsvarstyti.

Geba užsisakyti maisto. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. kur išlipti. ko nori. dydžius. pavyzdžiui. paklausti kainos. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant. Geba susigaudyti. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose. paklausti kelio ir jį parodyti. kai kalbama apie skaičius. keliaudamas. Geba paprašyti. kainas ir pan. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . traukiniais. Geba bendrauti daugumoje situacijų. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. pavyzdžiui. pavyzdžiui. taksi. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. grąžindamas nekokybišką pirkinį. pašte ar banke. kad pasiektų reikiamą vietą. ko prašomas. ko nori. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. susiklostančių keliaujant. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. kiek ketina nusileisti. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. nusipirkti bilietus. skaičių. banke. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. kainas ir laiką. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. Geba pasiskųsti. pašte. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. pavyzdžiui. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. paklausti kito keleivio. apsipirkdamas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. pavyzdžiui. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. ir duoti.

kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių. duodamas detalius nurodymus. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. susijusiais su jo profesija. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. kaip kur nors patekti. Geba suprasti tiek. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. kaip atlikti kokią nors procedūrą. praėjusį penktadienį. straipsnį. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai. Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. kasdienėmis frazėmis. lapkričio mėnesį. ką turi. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. susijusiomis su profesine veikla. Geba aiškiai. interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus. kokius žmones pažįsta. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. pokalbį. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. detaliai nupasakoti. ir elgtis pagal tokius nurodymus. trečią valandą. diskusiją. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . paaiškinti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. pavyzdžiui. Geba gauti smulkesnę informaciją. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. kaip ką nors padaryti. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. Geba paprastai liepti ar nurodyti. Geba paaiškinti. ką veikė. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis.

ką nori. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo.3. • susirašinėjimą laiškais. 4. 4. nusakyti ligos požymius gydytojui).3. audiovizualines. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių. jei yra pertraukiamas. skaitant korektūras ir pan. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje. rašytines.3.. nuolat tobulėjant programinei įrangai. kad gautų įdomių atsakymų. sandorių.4. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. kaip pokalbio dalyvio. tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti. bet daro tai ne itin tiksliai. Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje.2 skyrelį) ir paratekstines (žr. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas.4. reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui. aišku.4. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan.4. paralingvistines (žr. profesinėje. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei šis kalba greitai ar plačiai. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai. geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai.4. C1 B2 B1 A2 A1 4. Geba perteikti konkrečią informaciją. 114 . Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį. niekieno nepadedamas. 4. nepamesdamas minties. tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui.3 skyrelį).. kai negalima ar netinka kalbėtis. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais. • sutarčių. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas. Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui.4. 4. pradėti naują temą).5. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis. elektroniniais laiškais ir kt. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais.2. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius.3. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines. pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti. taisant. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją. • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu. faksogramomis.5. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. ir kaip klausiamasis. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų.

filmus. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos. perteikdamas jausmus. paslaugų teikėjams. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. užuominas. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. juokaudamas. mokytojams ir kitiems asmenims. • pastabų. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. kas jam atrodo svarbu. kuriuose prašoma informacijos. ką nori. tiek abstrakčiomis temomis. jausmus ar įvykius. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. paaiškinti problemą. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. PRANEŠIMAI. suprantamai išdėstydamas tai. Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. PASTABOS. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. Geba užrašyti trumpas žinutes. išdėstydamas tai. Geba užrašyti skaičius ir datas. amžių. geba patikrinti informaciją. pilietybę. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą. pavyzdžiui. tiek kitų naujienas bei požiūrius. savo vardą. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. apie muziką. pranešimų ir blankų. • susirašinėjimo. kas jam atrodo svarbu.. pavardę. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus. su kuriais kasdien susiduria. pavyzdžiui. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. naujienas ir požiūrius. su kuriuo susirašinėjama. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. viešbučio registracijos blanke. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. adresą.

ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). ką pasirinkti. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. Be to. kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas). taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas). Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. kokių jis bus išmokytas. diagramos. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. apibrėžiant. ko iš jo bus reikalaujama. susijusių su šio proceso kontrole. ir kalbinio. kiek bendras yra mentalinis kontekstas. kas laikytina žinoma.3. 4. kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. kad būtų nuspręsta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir paralingvistinio. ir ar viskas vyksta taip. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas. todėl be recepcinių ir produkcinių. tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. y. aiškinantis partnerių kilmę. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. įvertinimas. kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius). pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas). kaip ir planavimas. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą.4. kokių jis bus išmokytas. nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. prakseograma). kaip 116 . kokių vaidmenų mokiniui reikės. ir konteksto ženklų. kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). reikalui esant. vien tik sąveikai būdingų strategijų. yra ir kitų. Vertinimas.5. kiek taikoma schema atitinka tai.

skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis). • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. • įvertinimas. prakseograma). taisymas: • prašymas paaiškinti. • prašymo paaiškinti. 117 . • tvarkymasis su netikėtumais. kas laikytina esant žinoma. taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. • kontrolė (poveikis. • bendradarbiavimo. aiškinimas). • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos). kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių. • komunikacijos taisymas. klotis). • žingsnių planavimas. • pagalbos prašymas. • bendradarbiavimas perteikiant turinį.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. kad vyktų (kontrolė: poveikis. kai būtina (komunikacijos taisymas). Įvertinimas: • kontrolė (schema. • aiškinimas. prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). klotis). atlikimas: • žodžio perėmimas.

kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. Geba kitus pakviesti diskutuoti.. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. kad supranta. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. Geba pradėti. ką kalbėtojas norėjo pasakyti. Geba pasakyti. kai nesupranta. Geba paprastais būdais pradėti. vartodamas tinkamas kalbos priemones. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. Geba pradėti diskursą. kad perimtų žodį. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. ką sakė pašnekovas.. tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį. Geba deramai. ką atsakyti. Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. Geba. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad įsitikintų. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes. Geba pradėti. įsiterpti į diskusiją. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais.. jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema. kol formuluoja. Geba paprašyti dėmesio. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. Geba reaguoti. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę. apie ką kalbama.. kol galvoja. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 . / Geras klausimas. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus. ką kiti ką tik pasakė. apie ką yra kalbama. jog suprato. kad parodytų. vartodamas gatavas frazes. kai jam to reikia. Geba tinkamai pradėti. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio. Geba pakartoti dalį to. Geba parodyti. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti.) tam. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. kad nesupranta.

tarpininkas jau turi galvoti apie tai. dramų. – gimtakalbiams užsienio šalyse.3.).2. libretų ir pan. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių. • esmės santrauka (laikraščių. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas. šeimos nariams. pasparos radimas. Versdamas žodžiu ar raštu. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį. kas buvo ką tik pasakyta. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui.). susirinkimuose.4. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas). tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas).4.4. taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. žodyno parengimas). ekskursijose ir pan. valgiaraščių.4. – užrašų. formuluodamas tai.4.). žurnalų straipsnių ir pan. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba. • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje. 4. • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. kad nemoka vienas kito kalbos. poezijos. oficialių kalbų ir pan. tarpininkavimo strategijos atspindi būdus. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių.). kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama. – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams. komentuodamas. skelbimų. bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų. • literatūrinis vertimas (romanų. Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2.1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. klientams. 4. jis turi atkreipti 119 . tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose.).4.4. sutarčių. teisinių ir mokslinių tekstų ir pan.. 4. • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. y. t. kas dar tik bus sakoma. užsienio svečiams ir pan.4.

kita vertus. – specialistų konsultacijos. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. taip papildydamas savo žodyną (variantų. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. – vartojimo nuoseklumo tikrinimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. reikalui esant. ko iš jo bus reikalaujama atlikti. 120 . „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kitų šaltinių panaudojimas. jei ko nesupranti. kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. pasparos radimas. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas). enciklopedijomis. kaip verstis. nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. – spragų užpildymas. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. – variantų. enciklopedijomis. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. žodyno parengimas. kol kas aiškinamųjų skalių nėra.

daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. 121 . Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį.5. nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės. pavyzdžiui. asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip.4. stovėjimas arti ar toli).5. • demonstravimas. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai. Neverbalinė komunikacija 4. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). – proksemika. bučinys ar rankos paspaudimas). y. pagyrimas. kaip antai liepimas. komentaras.5.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes.4. Puikiai padaryta!.2. o kitą. O ne. linktelėjimu. t. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas). grūmojimas kumščiu protestuojant). pirštu. Šie judesiai atliekami nurodant objektus. pavyzdžiui: Nereikia!. 4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ne tą. kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama.1. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. žvilgsniu. pavyzdžiui.4. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. ranka. kokiose situacijose jam reikės. reikalui esant. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas. – prisilietimas (pavyzdžiui. asmenis.

4. tonas. b) vartoti. mmh reiškiant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. garsumas (šnibždėjimas.). jo dydis. kas valgoma ar geriama. nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. grafikai ir pan. kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį. kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui. tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios. pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. muhu reiškiant sutikimą. nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos. rėkimas). kirtis irgi turi reikšmę. piešiniai ir pan. garsumo ir tęsimo deriniais. kad tai. • tipografinės ypatybės (šriftas. reikalui esant. diagramos. 4. šaukimas).5. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. aukščio. b) taikyti.). išdėstymas ir pan. 122 . – – – balso tonas (urzgimas. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą. fe reiškiant bjaurėjimąsi. veriamas). lentelės. susijusios su požiūriu ar psichine būsena). dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje.3. • schemos. mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet. nutęsimas (pavyzdžiui. tarpai. kai jie perteikia sutartines reikšmes. reikalui esant. yra labai skanu. kurioje ilgumas. murmėjimas. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. pabraukimai. inkštimas. • prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. laaaabai gerai!).Bendrieji europos kalbų mokymosi. dūstantis..

mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kad galėtų kalbėti. kad galėtų klausyti. • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). klausytojas ar skaitytojas. kurios yra svarbios kalbos mokėjimui. mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai). akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami. interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). 123 . Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas. mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai. mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai).5. tačiau taip ir lieka neaišku. • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kad galėtų rašyti. • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai). toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). rašantysis. atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai). raidžių pažinimas). mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kad galėtų skaityti. • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai).

schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą. 4. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų). reikalingų komunikaciniam įvykiui.5. kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr.5. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų. tai apima leksinius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas.2. keliančiais garso bangų srautą. gramatinius. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas. 4.5. išreikštas kalba. 5 skyrių). kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas.5. atranka. fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus.1. • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam. Atlikimas 4. mokymo ir vertinimo metmenys 4.2. 124 .2. kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui.2. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas.1. • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste. sudarantį pasakymą. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas.

faksogramomis. gramatikos. – išvadų darymas. – atsiminimas. – elektroniniai šaltiniai: žodynai. ypač rašytinius. kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai). suprasti tekstus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę). rašybos tikrinimo programos ir kt. – greitas teksto skaitymas. elektroniniais laiškais ir pan. – įsivaizdavimas. – dekodavimo įgūdžiai. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį.5. – numatymas. 125 . susirašinėjant laiškais. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją. kitas jau pradeda planuoti atsakymą. 4. – gramatikos. – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos). Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis). formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų.2. – tarties žodynai. Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti. – enciklopedijos.. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus. gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas. prasmę ir interpretavimo būdus.3. Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia.

6. 4. produkuoja ar kurià keičiasi. kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. kuris yra arba galutinis rezultatas.5. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti). reikia pabrėžti. arba veiklos siekinys.. Visuome126 . Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu. Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės. tiek su recepcijos procesais.. keičiama. kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. pavyzdžiui. • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų. artikuliuodamas ir klausydamas. temos pasikeitimu ir pan. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. arba kuriamas produktas. kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. kaip tas procesas yra valdomas. visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis. • kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama.4 ir 4. prašoma padėti ir pan. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). perfrazuojama. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo. artefaktas. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu. kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys. tai vienodai susiję tiek su produkcijos. mokymo ir vertinimo metmenys 4. kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama.3.5 skyreliuose.

klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. formuluoti ir pateikti (produkuoti). 5. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams. tam. 4. kuri perduodama sakytine forma. skaitymas iš lūpų. sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. Be to. skirtingos sklaidos priemonės.1. kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti. kad galėtų identifikuoti. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus. kas buvo išdėstyta. nuo svetimųjų kalbų mokymosi. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. suprasti ir interpretuoti tekstą. tai. jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. todėl skiriasi jų forma ir turinys. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos. tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję.6. tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto. iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės. neturėtų atbaidyti žmonių.2 skyrelį (Makrofunkcijos). pavyzdžiui. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones. viena vertus. gali būti skiriamos dalinės kategorijos.2.3. bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 . taip pat žr.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų.

gali būti nurodyta jų esant. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai. kompaktinės vaizdo plokštelės. kita. tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui. spauda. • radijas. tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. žinoma. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. kino filmai. pjesėje ir pan. intonacijos. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. kompaktinės garso plokštelės. 4. tačiau trumpalaikę informaciją. nors. • • • • • • • • 128 televizija. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią. minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. telekonferencija. kirčiai. • telefonas. • įgarsinimo sistemos. pavyzdžiui.6. rankraščiai. vaizdo įrašai. vaizdajuostės. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus. vaizdo telefonas.). maža to. garso įrašai. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. romane.2. kompiuteris (elektroninis paštas. jį lengva pergabenti oro paštu. stilistiniai trumpinimai). jis yra glaustas. garsajuostės. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis. . tokios sklaidos priemonės kaip knygos. pauzės. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones.

„pasidaryk pats“ knygos). su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant. 129 . – pieštieji pasakojimai. – – – – – – – – – viešosios kalbos.3. turguje. sporto komentarai (krepšinio. grožinė ir negrožinė literatūra. skrajutės. paskaitos. užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. bilietai ir pan. – vadovėliai. naujienos / žinios. skaitymai. dainavimas). – – – – – – – lankstinukai. c) sąveikaujant. renginiai. pavyzdžiui: – knygos. pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. b) rašant ar kalbant. – vadovai (valgių gaminimo. dialogai ir pokalbiai. pokalbiai telefonu.). pokalbiai dėl darbo.6. brošiūros.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti. futbolo. pramogos (dramos. apeigos (ceremonijos. parduotuvėse. pamaldos). – laikraščiai. reikalui esant. pamokslai. užrašai ant prekystalių prekybos centruose. Rašytiniai tekstai. 4. viešieji debatai ir diskusijos. žirgų lenktynių ir pan. d) tarpininkaujant. taip pat ir literatūriniai žurnalai. viešieji ženklai ir užrašai. bokso. reklama. pranešimai. – žurnalai..

mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. SEMINARAI IR PAN. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais. Geba per paskaitą konspektuoti taip. aiškiai tariama. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems. pateikiama veiklos pavyzdžių. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas. – verslo ir dalykiniai laiškai. – darbo užrašai. literatūra.). kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais. žinutės. – rašiniai ir pratimai. rašteliai ir pan. – laiškeliai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. enciklopedijos. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. ataskaitos. toliau skalėse. faksogramos. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. todėl išgirsta ne visą informaciją.) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . bendroji informacija ir pan. kalbama paprastai ir bendrine kalba. – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai). jei tema yra jo domėjimosi srities. KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. pranešimai. – asmeniniai laiškai. jei tema yra žinoma. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose.. B priedą). o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. kurie jam atrodo svarbūs. – duomenų bazės (naujienos.

kuriose yra nuomonių. juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. susiję su žanru. vykstančių kalbant. 4. apribojimus). skaitant ir rašant. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. argumentų ir svarstymų. b) mokant apdoroti tekstus. b) vartojimo kontekstą (sritį. Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. tai kaip.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. klausant. tai kaip. svarstomi 5. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam. Geba apibendrinti informacinių straipsnių.1–4. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus. recepcijos. • • 131 . frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. skirtumus produkcijos. c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros.3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“. b) rašant ar kalbant. klausimai. c) sąveikaujant. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. adresatą. reikalui esant. tai kaip. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus.6. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų. sąveikos metu: a) atrenkant. nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. c) sklaidos priemones. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas.2. Geba apibendrinti ilgus. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį. situaciją. d) tarpininkaujant. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus.6. sudėtingus tekstus.

taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys.4. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. kad 132 . tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis. sakinius ar pastraipas. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka. spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. panašiai žodžiai „pokalbis“. kaip besimokantis skaityti vaikas. mokymo ir vertinimo metmenys 4. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis. sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. ir kita. rašytiniame tekste. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. frazes. 4. galimas daiktas. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai.6. kad suprastų bendrą teksto prasmę. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. nebūtinai yra taip. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. recepcija. Bet kokia produkcija. ir išverstą tekstą. Įgudęs.4.3 skyrelį). tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją. rašyti ranka. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. įterpti ar ištrinti fragmentus. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena. reikalui esant.5. kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. daug kartų – tuos žodžius. maža to. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. neįmanoma pasakyti. kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą.

veiklos rūšių ir tekstų. gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų. ar per atstumą. dažnai per atstumą. būdingomis kalbėjimo supratimui. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas. nesvarbu. Recepcija. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 . bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis. procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję. kurį. 2. 1.2. kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. kuriam tas tekstas skiriamas. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems). išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato.1. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2.1. kad atrodytų esąs spontaniškas. ir iš jų nereikalaujama greito atsako. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). 1. Produkcija. pašnekovo ar pašnekovų. dažnai per atstumą.

Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu. nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos). kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių. pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky). Vertimas raštu. Sąveika. 134 . 4.1. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3. Vertimas žodžiu. t. Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4. t. KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t. pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas.2. 4.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. mokymo ir vertinimo metmenys 2.

toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). kai tiek įvestis. gali „išsaugoti“ prasmę arba ne). gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys. skaitymas balsu. kuriuos. taigi net atmetus tuos tekstus. tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. autentiškas ar sukurtas. rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. diskursyvus tekstas. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. mokydamasis dabartinių kalbų. tiek mokomąja (k1). kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį. ir pan. mechaniškos veiklos rūšys. kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas. fonetinė transkripcija). kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. 6 lentelė. Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. tiek tiksline kalba (k2). diktavimas. yra dar daug kitokios veiklos rūšių. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant. egzamino užduoties formuluotė). arba visų šių tekstų derinys. abu tekstai – tiek įvestis. nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį. tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius.

.

glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai.1.1. Bendrosios kompetencijos 5.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. kas jame vyksta. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja. o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma. tiksliu. komunikacija priklauso nuo to. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų.1. aiškiu pasaulio ir to. Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba.1. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. bet tolesnė jo raida. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje. 5. nors tai yra šiek tiek 137 . kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis. ir tuose. modeliu.1.1. kuriose atsiduria. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis. reikalingas komunikacinėse situacijose. klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę. kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau. žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis.

gyva / negyva ir kt. mokiniui reikės. ar įgyjamas per patirtį. institucijas ir organizacijas. • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. • darbo laikas ir tvarka. Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis.1. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę. ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. priežasties / padarinio ir kt. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės.1 skyrelį). politinės šalies ypatybės. ypač todėl. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai. procesus ir veiksmus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. analitinius. kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. 2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypač apie šalį. pavyzdžiui. objektus.1.2 skyrelį). asociatyviuosius. demografinės. esant reikalui. kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. skaitymo įpročiai. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje. kokio iš jo bus reika• laujama. sportas. pateiktus 1990 m. žiniasklaida). 138 . • kokių naujų žinių apie pasaulį. valgymo laikas. aplinkos. išsilavinimą.1. kurioje vartojama tikslinė kalba. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais. tačiau. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų. ekonominės. 4. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma.). nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui. 1.). įvykius. • • nedarbo dienos. asmenis. stalo etiketas. kaip parodyta 5 lentelėje (žr. žinoma. • laisvalaikis (pomėgiai. 5. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų. taip yra ne visada (žr. pasaulio pažinimas (nesvarbu. nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. loginius.1.2.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. istorija. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). 5. menu (muzika. religinėmis). etniniai skirtumai). santykius. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. • religija. šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. santykius darbe. literatūra. 6. nuostatos. pareigūnų ir kt. kartų santykius. Kūno kalba (žr. saugumu. 4. 3. kaip jis priimamas). visuomenės ir policijos. administracijos. klasiniai. užsienio šalimis. tradicijomis ir socialiniais pokyčiais. • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). tautine tapatybe. populiariąja muzika ir dainomis). kaip antai: 139 . teatru. susijusios su svetingumu ir tai. socialinės gerovės sistema ir kt. • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis. šalies regionų kultūromis. • profesinėmis grupėmis (akademinėmis. susiję su šiais veiksniais: • socialine klase. Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). institucijomis. Visuomenės normos (pavyzdžiui. skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. 4.4. įsitikinimai. vaizduojamuoju menu.5 skyrelį). mažumomis (etninėmis. santykius tarp politinių bei religinių grupių. aptarnavimo srities. Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. intymumas). politika. tautomis. apsirūpinimo būstu sąlygos. atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. Vertybės. • humoru. valstybėmis.

kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją. vedybos.1. – išmanymo. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. iškilmės. mirtis. dovanos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas. šokiai. auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas. reikalaujama. apranga. • 140 . kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste. svečiavimosi trukmė. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. šventės. elgesio ir pokalbių taisyklės. gimimas. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais.3. Be objektyvių žinių. tabu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios.1. 7. kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. kurias perteikia k1 ir k2. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. • atsisveikinimas ir išėjimas. įsidėmėtina. esant reikalui. valgiai. gaivieji gėrimai ir alkoholis. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų. Žinoma. diskotekos. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį.

Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės. austi.2. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis. Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus.1. pomėgiams (fotografija.2. sodininkystė ir kt. siuvinėti.1. vaikščioti. esant reikalui. valgyti ir kt. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius). Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5.1. reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui.1. bėgiojimas. rengtis.1. 141 . drožinėti ir kt.2.). būdingus leidžiant laisvalaikį. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis. gaminti maistą.2. kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti. Gebėjimas veikti pagal 5.).). 5. muzikuoti ir kt. atletika. • Gyvenimo įgūdžiai. pavyzdžiui. o ypač – užsieniečių. plaukimas ir kt. – rankdarbiams (megzti. alpinizmas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.).). • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų. • Laisvalaikio įgūdžiai. prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų. reikalingus: – menams (tapyti. • įveikti santykių stereotipus.1. pinti. Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. kaip priimta. – – sportui (komandiniai žaidimai. lipdyti. • Profesiniai įgūdžiai.

Kognityviniai stiliai. yra pasirengęs suvokti. 5. • ryžtingumas / drovumas. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. ideologiniai. kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. motyvacija. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. 6. 1. pavyzdžiui. esant reikalui. Įsitikinimai. instrumentinė / integracinė. komunikacinė paskata. 4. filosofiniai. 142 . bet ir veiksniai. kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. 5. religiniai. kokius jis bus parengtas atlikti. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. supratimas bei įgūdžiai. idėjomis. susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. 3. tautomis. vi• suomenėmis ir kultūromis. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. pavyzdžiui. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. Nuostatos. įsitikinimais. 2. etinės ir moralinės. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties. pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai. kokias jis bus parengtas atskirti.3. kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vertybės. Asmenybės veiksniai. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. žmogiškasis poreikis bendrauti. vertybėmis.1. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. domisi kitais žmonėmis.

savikliova / jos stoka. varžymasis. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. tikslų turėjimas / neturėjimas. stingumas / lankstumas. savigarba / jos stoka. iniciatyvumas / reaktyvumas. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). ir sąmoningumą. skrupulingumas / nerūpestingumas. • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. savimonė / jos stoka. gebėjimas prisiminti. drąsa / baimė. darbštumas / tingumas. apimantis ir nuostatas. kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. spontaniškumas / savikontrolė. protiniai gebėjimai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas. • kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. bet ir jo gebėjimą mokytis. 143 . intravertiškumas / ekstravertiškumas. plačios / siauros pažiūros. pasitikėjimas savimi / jo stoka.

4. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą. parodyti. y. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti. parodyti. išsiugdyti. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. 5.1. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti. kokių jis bus skatinamas. taip ją turtinant. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus. • 5. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo.4. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai. kur reikia. ir kaip tai daroma.1.1. parengtas išsiugdyti. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą. mokant bei vertinant. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. esant reikalui. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas.2. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. joje dalyvauti. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. dalyti į atskiras reikšmines dalis). ypač suaugusiųjų. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių. 144 .1. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama. bendrųjų fonetinių. kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos. mokymosi ir euristinių įgūdžių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 5.4. pastarąsias keičiant. jei išvis reikės. pastebės. Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai. parodyti.

nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. 5. kaip mokinio. silpnybes ir stiprybes. esant reikalui. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. • veiksmingai mokytis (ir kalbos.3. kokių iš jo bus reikalaujama turėti. kas stebima. darant išvadas.4. pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai. perteikti naują informaciją. analizuojant. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas. 5.1. • pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. lavinant percepcinius. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą. suprasti ir. kokių jis bus parengtas turėti.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui.1. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus. reikalui esant. 145 .Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus.) tam tikroje mokymosi situacijoje. naują elgseną ir pan. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.4.4. • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. • suvokti savo. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės. kokių jį bus tikimasi turint. analitinius ir euristinius gebėjimus. – suvokti galutinį užduočių tikslą. naujus žmones. įsimenant ir pan. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. stebint ir bandant suvokti svarbą to. jei iš viso imamasi.

todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka. • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas. nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas. kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis. 5. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. reikalui esant.1. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5. kokios.2. rengiamas taikyti ir lavinti. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. hipertekstuose ir kt). anot autoritetų. o ne tokios. • pragmatinės kompetencijos. Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. kad bet kokia kalba nuolat kinta. kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją.2. ir kad tradicinis modelis. kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. • sociolingvistinės kompetencijos. sukurtas tam tikros grupės kalboms. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio. ieškant informacijos duomenų bazėse. jos turėtų būti. rengiamas taikyti • ir lavinti. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui. tvirtinę. kokios jos iš tikrųjų vartojamos. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 . • kaip rūpinamasi. tai neįmanoma ir dėl to.

2. kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet.2. 147 .1. 5.2 skyrelyje. ortoepinė kompetencija.2. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai. fonologinė kompetencija.2. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi. leksinė kompetencija. semantinė kompetencija. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas.1. tokio požiūrio laikomasi 4.3. gramatinė kompetencija. ortografinė kompetencija. „metmenyse“ skiriama: 5. 5. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos.1. siejančios formą ir reikšmę.2.1. toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų. kokia teorija.1. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų. tradicija ar praktika remiamasi.2. mokymą ir vertinimą. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais.6. 5. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti. tuomet jie turėtų nurodyti. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį.1. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami. 5.1.4. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis.5.2. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis. specialistai. kodifikavimu. 5. vartodami tokią terminologiją. kurie norėtų naudotis kitokia sistema.

pavyzdžiui: Skalsink.3 skyrelį). ką nori. kaip antai: - pasisveikinimai. tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis. – archaizmai. 5. kyla nesusipratimų.2. darbas. norais ir reikmėmis. „šaunus“). pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima. pomėgiai. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t. jų veiksmus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas. Geba paprastais sakiniais. kad beveik nepastebima. Dieve! Amžinatilsį. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai. y.2. kaip antai muzika ar kinas. Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai.1. turi užtektinai kalbos žinių. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip.3 skyrelį). vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. kad kalba neleistų pasakyti to. kas norima pasakyti. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių.3. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan.2. kelionės. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. pabrėžtų. kad galėtų su jomis išsiversti. įprastiniais kasdieniais veiksmais. 5. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų. moka tik pačius pagrindinius pasakymus. susijusius su asmenine informacija. įsimintomis frazėmis. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas. kad formuluotų savo mintis tiksliai. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais. 148 . išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. kultūriniai renginiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr. (žr. turi pamatinių kalbos žinių. nepastebima. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose. kad kalba netrukdytų pasakyti to. t. kad galėtų aiškiai apibūdinti. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. priklausomybę.2. kalbos moka tiek. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. save ir kitus žmones. turi pakankamai kalbinės aprėpties. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. žinios ir gebėjimas vartoti žodyną.1. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. ką reikia. informacijos teiravimusi. sustabarėjusios metaforos. sudaryti iš kelių žodžių. Leksinė kompetencija.

kelintas. pavyzdžiui. – sudėtiniai prielinksniai. Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. kolokacijos. pavyzdžiui. • • kitos sustabarėjusios frazės.). kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės. „mezginio kilpa“ ir kt. ji ir kt. pavyzdžiui. daug. • asmeniniai įvardžiai (aš. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti . sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių.. toks ir kt. bet. iš. • klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris.). iš už kampo. kt. ?. 149 . na. iš po stalo. veiksmažodžiai. su ir kt. – sustabarėjusios konstrukcijos. kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. anas. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“). prie. ilgio matai. akis: „regėjimo organas“. tu. • jungtukai (ir. mėnesiai. b) pavieniai žodžiai. tavo.). tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). • savybiniai įvardžiai (mano. o. Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr. svorio. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. savaitės dienos.). visas ir kt.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. gi. pavyzdžiui. • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui.).). lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. toliau). daryti pranešimą. • dalelytės (juk.). kas. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai. laikyti egzaminą.. kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis.). tas. pavyzdžiui. būdvardžiai. prieveiksmiai).). jis. nors ir kt. eiti į svečius. koks ir kt. • parodomieji įvardžiai (šis. gal ir kt. savo ir kt. išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai. gerti vaistus.

2. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai.2. Žodynas platus. pomėgių. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. kelionių. komunikacijos tai netrikdo. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis. Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). Žodynas pakankamas. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis. Gebama vartoti labai ribotą žodyną. norint išvengti dažno kartojimosi. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.1. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. beveik nepastebima. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai. bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. pakalbėti apie dabarties įvykius. Žodyno užtenka. reikalui esant.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami. 5. mintys formuluojamos įvairiai. Žodyno mokama užtektinai. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 . mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. Žodynas yra pakankamai platus. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. darbo. pasitaiko riktų. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti.

pavyzdžiui: – asmenuotės. • konstrukcijos. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. 5. veiksmažodiniai ir t. t. kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. – sakiniai (vientisiniai. kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės). bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. pavyzdžiui: – morfai. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. pavyzdžiui: – skaičius.). veiksmažodžiai. pavyzdžiui: – nominalizacija. – tranzityvinis / intranzityvinis. būsimasis laikas. prieveiksmiai.1 skyrelį). prijungiamieji. sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. linksniuotės. – konkretus / abstraktus. – afiksacija. – šakninės morfemos ir afiksai. – būtasis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. esamasis. – supletyvizmas. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai.1. – – 151 . skaičiuojamas / neskaičiuojamas. linksnis. aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. • klasės. • kategorijos. – eigos / įvykio veikslas. Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus. veikiamoji / neveikiamoji rūšis. – žodžių junginiai (daiktavardiniai. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai. kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. – žodžiai. – balsių kaita. sujungiamieji). aiškinančių. • procesai (aprašomieji). – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai. būdvardžiai.2. giminė.

kategorijas. • ryšiai. -davo. kas norima pasakyti. kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. iš esmės gramatika vartojama gerai. menkų sakinio sandaros trūkumų. kamienai. Gramatika vartojama gerai. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. priesagos. • kokius gramatinius elementus. Gramatika vartojama palyginti gerai. kas norima pasakyti. ko gera. -ą. painiojami laikai. stebimos kitų reakcijos). derinimas. intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. -ykla). nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. vis dėlto paprastai aišku. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet. ne-. Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai. kurios sukeltų nesusipratimų. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. nederinama. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. valentingumas. yra planuojama. bet yra aišku. reikalui esant. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. -ininkas. nedaroma. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. klaidų pasitaiko. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. kuri tiktų visoms kalboms. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. formas. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. -si-. • afiksai (priešdėliai. nesisteminių klaidų. gali pasitaikyti riktų. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. klases. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. -damas). pavyzdžiui: – – – valdymas. 152 . tokių klaidų. – transformacija.

• supletyvizmą (esu / yra / buvo). reikalui esant. elementai. vesti / vadas). • priebalsių kaitą (austi / audė. • vedinius (pavyzdžiui. pastalė. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. staltiesė. ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. imti / ėmė. • dūrinius (pavyzdžiui. pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. lyti / lijo. kuriuos jis bus parengtas. kąsti / kanda). • nulines formas (eik. procesų ir • ryšių mokiniui reikės. kokius jis bus • parengtas valdyti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. yra / nėra. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. y. lietuvių t / č: matė / mačiau. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. medis / medžio). laužti). dėsnius. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. garvežys). 153 . t. • netaisyklingąsias formas (būti / bus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kategorijų. konstrukcijų. klasių. struktūros. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. šuo / šuns). klasės. šeši. reikalui esant. įsilaužėlis).Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. Jonuk). kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. šešetas. Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. stalas. Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama.

kai yra bandoma. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 . žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. reikalui esant. žinoma. kaip antai loginė implikacija. parodyti. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. implikatūra.1 skyrelį). kaip daroma čia.1. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai. yra kitas klausimas. ypač 5. tai. jei iš viso įtraukiama.1. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). vertimo ekvivalentiškumas. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. Funkcinė. kolokacija.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius.2 skyrelį). reikšmės klausimai. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. dalies ir visumos santykiai. formų ir procesų reikšmes (žr. arba sąvokinė. komponentinė analizė. • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija.3. Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes. Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus.2. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.1. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai. mokymo ir vertinimo metmenys 5.1. 5. presupozicija. parodyti. prieiga. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema. konotacija. – – – – – hiponimija. kategorijų.2.

pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų. 5. Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus). suskaldo formas. padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias. 5. 155 . kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos.2. klasifikacijos. balsingumas. pavyzdžiui. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. – stipriąsias ir silpnąsias formas.1–5. antra vertus. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą. kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos. žodžio intonacija). galima rinktis „komunikacinę gramatiką“. kuris remiasi reikšmės organizacija. kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. nosinumas. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių.3 skyrelius). pavyzdžiui. pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių.1. tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo. žodžio kirtis. • fonetines ypatybes. – asimiliaciją. • fonetinę redukciją: – balsių redukciją. – eliziją. sprogimas). o tas.2. Bet kuriuo atveju visiškai aišku.2. labializacija. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. – intonaciją.4. ir reikšmių. fonemų seka.

• gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tiek mažąsias. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. €). taip pat ir įprastų trumpinių. tiek didžiąsias. @. kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis.6. kad būtų aišku. skirtingus šriftus ir pan. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento. tariamus žodžius bei frazes. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui. kas norima pasakyti. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. apskritai tartis yra pakankamai gera. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. 156 . • tinkamą žodžių rašybą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. su kuriais jau buvo susidurta tekste. kalbant apie abėcėlės sistemas. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. arabų).. kurių mokama dar nedaug. 5. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles. iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai.1. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius.2. kurių laikomasi nurodant. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba.2.1.5. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą. Ortoepinė kompetencija mokiniai. nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. • tipografines normas. tartis gerai suprantama. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles. nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui. reikalui esant. 5.

tautos išmintį perteikiantys posakiai. Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. skyryba. ypač skyrybos ženklų. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. ypač apie sociokultūrinius dalykus. atvejais).2. teksto išdėstymas. 157 . tautybę. nepaisant vieno kito rikto. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. paprastus užrašus ar nurodymus. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. 5. kasdienio gyvenimo daiktų. Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. kaip kur nors nueiti. tarmė ir akcentas. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai. sintaksinių dviprasmybių ir pan. kas pateikiama „metmenyse“. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais.2. Geba kurti ištisinį tekstą. mandagumo normos. kad būtų galima sekti mintį. kuris iš esmės yra visas suprantamas. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. kalbos registro skirtumai. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija. Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. rašyba. Geba parašyti savo adresą.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. rašyba taisyklinga. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai. paaiškinimus. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai.

– neoficialūs. b) santykių artimumo.3.2. dėkingumas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs.1. kai vartojama tik pavardė.2. yra mandagumo normų laikymasis. c) diskurso registro ir kt. kad rūpinamasi kito gerove. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui. suprantama.2. profesoriau (+ pavardė). daktare. skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose. kai kreipiantis vartojami tik vardai. Lina. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. arba nevartojamas joks kreipinys. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. 158 . 5. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma.1 skyrelį). pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan. pavyzdžiui: pone. • teikiamos dovanos. pavyzdžiui: Jūsų Eminencija.2. pavyzdžiui: brangioji. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės. pavyzdžiui: Jonai. – familiarūs kreipiniai.2. reikalais ir rūpesčiais. švelnumas. pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant. – įsakmūs. mokymo ir vertinimo metmenys 5. • pertarų.2. pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. • dalijamasi patirtimi. meile mano. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso. drauguži. žadama atsidėkoti. rodomas vaišingumas ir pan. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. 1. 5. ponia. • reiškiamas susižavėjimas. – oficialūs kreipiniai.

ir stiprina bendrąsias nuostatas. • nuostatų raiška. prieštaravimą. • vertybių raiška. 4. demonstruojamas pranašumas. šmaikštūs viešieji užrašai. rodoma.). labai atvirai. reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. pavyzdžiui. raiška. negu jautis lankoj. Prieš vėją nepapūsi. Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus. pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas. sparnuotos per televiziją girdimos frazės. labai skundžiamasi. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma. plakatai. kurie ir sutelkia.). tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės. kai: • kalbama tiesmukai. dinderį mušti.2.3. apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. žodžių vartosena. pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj. apie ką kalbama 159 . kalbama apsidraudžiant ir pan. užrašai ant marškinėlių. 5.4. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. nekantrumas. sakykim. apie orą. įsitikinimų. Būti ar nebūti. pavyzdžiui. sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį.2. (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). Ši labai plati sąvoka aprėpia tai. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas.2.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. draudimą ir pan. kad kas nors nepatinka. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai. tiesioginių nurodymų ir pan. tinkama prašom. peikiama. Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. 5. laikraščių antraštėse. ačiū ir pan.2. pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta. reiškiamas pyktis. • • • • reiškiama panieka. žinomos citatos. pavyzdžiui. • 3. frazeologizmai. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas).

su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę. ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija. 5.). • regioninę kilmę. nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio.2. tinka palyginti neutralus registras. pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno. teismas eina! • oficialu. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. • gramatika.3 skyrelis). • paralingvistika. ką – pradedam? • familiaru. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4. pavyzdžiui. jėga. pavyzdžiui: Gerai.2. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. • fonologija. tekstų tipus (4. iki B1 lygio).Bendrieji europos kalbų mokymosi. žarg.6. pavyzdžiui. • intymu. reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. ypač romanus. • vokalinės ypatybės (ritmas. pavyzdžiui: Tu pasiruošęs.2 skyrelis). • profesiją. pavyzdžiui: Na.3. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius.2. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu. 160 .4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5. • tautybę. žemaičių douna. pavyzdžiui. kalbėdami su užsieniečiais. žemaičių brėkšta – „temsta“. garsumas ir pan. judam jau. aukštaičių smėlys. • etninę priklausomybę. aukštaičių – „aušta“.5. pavyzdžiui: Prašom stoti. • kūno kalba.

2. laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas. tai leidžia apibūdinti pašnekovą. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase. taigi jei šios ypatybės atpažįstamos. su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr. ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. manoma. skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų. labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai. išsilavinimu bei profesija. 161 .Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr. 5.1. B priedą). kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba. kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam.2 skyrelį).

Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. neerzindamas. prašymas). aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. jausdamas registro pokyčius. pasiūlyti. Geba bendrauti paprastai. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . bet veiksmingai. kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. suprasdamas konotacines jų reikšmes. elgsenos. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales. vartoja prašom.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių. užuominas. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. Geba pakviesti. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių. ačiū. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. prisistato. nuostatų. kreipinius. frazeologizmų. nereikalaudamas. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. atsisveikina. tiek neoficialiuoju kalbos registru. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. juokus. vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. dėdamas šiek tiek pastangų. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. Geba suprasti filmus. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. atsiprašau ir pan. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius.

kuriuos jie bus parengti. kurias jie bus parengti. b) patiems vartoti. 163 . b) patiems vartoti. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti. kurias jie bus parengti.3. b) vartoti. • • 5. Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės. c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija). kokiose situacijose vartoti. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės. c) patiems vartoti. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. įprastų pasakymų.2. • kurių patarlių. reikalui esant. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. – žinoma / nauja. 5. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. kuriuos jie bus parengti.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. išdėstomi (diskurso kompetencija). pertarų mokiniams reikės.2. b) patiems vartoti. susisteminami. kreipinių. kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. kiek ir kuriuos jie bus parengti. kurių kalbos registrų mokiniams reikės. b) įvertinti. kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti.1. kurias atpažinti jis bus parengtas.3.

nenukrypk nuo jos). kad jų paisyti nesugebama). nuosekliai.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. – – – – logišką sakinių seką. – – – kaip pasakojami nutikimai. tinkamumo (sakyk tai. mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. kas svarbu temai. stilių ir registrą. venk neaiškumų ir dviprasmybių). bendradarbiavimo principą (Grice. mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti. anekdotai. dažniausiai – vieno sakinio. pagal pokalbio. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito. oficialūs laiškai ir kt. tikslą ir kryptį.. bet ne todėl. priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis). aiškinant ir kt. kaip argumentuojama (teisme.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. pasakojant. kuriame dalyvauji. mokydamasis svetimosios kalbos. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. 1975. 164 . kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. juokai ir pan. kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu. 47): „kalbėk. retorinį veiksmingumą.). kiek reikia. • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. – rišlumą (koherenciją ir koheziją). bet ne daugiau). kurie dalykai išryškinami. debatuose).). kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. aiškumo (kalbėk trumpai. kiekybės (sakyk tiek. * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą).

nedaug tepakeisdamas jų elementus. Geba pradėti pokalbį. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. perimtų pokalbį ir jį palaikytų. Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. Tai sunkus klausimas). Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui. LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. • temos plėtotė. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus.. Geba įvairiai formuluoti tai. kol mintis tebeformuluojama. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. • rišlumas (koherencija ir kohezija). kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. kol svarsto. kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. Geba pradėti. Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. pašnekovą ir pan. išvengtų dviprasmybių. netgi kebliose situacijose. pavartodamas tinkamą posakį. Geba pradėti. nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. Geba praplėsti išmoktas frazes. atsižvelgtų į situaciją. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus. kad pabrėžtų. ką reikia. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. Geba deramai pradėti. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). kad gautų žodį. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . Geba pritaikyti gerai įsimintus. kurių paprastai būna kalbantis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos. Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. stiliaus ir akcentų pokyčių. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. Geba paprašyti dėmesio. ką nori pasakyti. Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse.

todėl. funkcinės vartosenos kategorijos. kad aiškiai parodytų minčių sąsajas. kaip antai ir. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje.2.3. 166 . kurioje esama keleto makrofunkcijų. rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų. kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. 4. pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5.2. Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. bet. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais. atsižvelgiant į pokalbio tikslą. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą. kaip antai ir ar po to. kad. toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos. geros struktūros kalbą. Geba produkuoti aiškią. jungiklius ir siejimo priemones. kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų. Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą. 1. sklandžią. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. paprastai pokalbio replikų.2 skyrelį). Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti. Geba jungti trumpesnius. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis. pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rišlų diskursą. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas).

• • pasakojimas. nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas).4.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1. nusivylimas.2. tikimybė. socializacija: • dėmesio atkreipimas. t. pirmenybės teikimas). 1. dėkingumas).3. atsakymas. vartojimo kategorijos. keitimasis vaidmenimis. • komentavimas.1. komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų. patarimai. pasisveikinimai. • egzegezė. Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. tikrumas). klausimas. • moralės (atsiprašymas. modalumo (privalėjimas. kreipimaisi. prisistatymai. pataisymas. būtinybė. kvietimai.6. mėgimas / nemėgimas. pagalbos prašymai. valios (norai. 1. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų). susidomėjimas. pranešimas. leidimas). viltis. 1. nerimas. baigimas ir t. nuostaba.5. pritarimas. Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. baimė. 167 . • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. galėjimas. pasiūlymai. diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. įspėjimai. užuojauta). ketinimai. atsisveikinimai. pamiršimas. pavyzdžiui: aprašymas. apgailestavimas. emocijų (malonumas / nemalonumas. tostai. 2. padrąsinimai. 1. 1. • dėstymas. pasitenkinimas. prašymai. prisiminimas. troškimai.

pavyzdžiui. t. • atliekant praktinius veiksmus. 3. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas. pavyzdžiui. 168 . Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius). pasisveikinimas / tostas – atsakas. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus. suformuoti bendrą nuomonę. su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. tokie būtų. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas. kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. • įvertinant transakciją. Įprastos trijų replikų sekos.3 skyrelyje. surašytos 4. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. įrodymas. y. – vienas kito padrąsinimu. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. kad užduotis įvykdyta. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius.4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • nustatant. nurodymas. t. kurios yra komunikacijos pagrindas. • užbaigiant transakciją. • nusprendžiant. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. kas galėtų ir turėtų būti pakeista. atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. pavyzdžiui. verbalinio bendravimo modeliai. įtikinimas ir t. argumentavimas. susijusius.

kas labiau patinka.4. 3. prekybos centrą. 4. prašoma patarimo.6.3. Vykstama į transakcijos vietą. 4. 3. 3. mokami pinigai. pasakoma. informacija suteikiama. 3.4. pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. užmezgamas kontaktas. patariama.4.1.1. restoraną.5.3. Įeinama.5. 1.2. teiraujamasi informacijos.1. atvykstama į parduotuvę. padėkoja pardavėjas. informacija suteikiama.1. 4.2. dydis). pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1.2. prieinama prie prekystalio. langelio. 2.3. 3. spalva.1. pateikiama bendra suma už viską. pateikiami galimi pasirinkimai.5.1. 4. 3.1. klausiama.5. mokami ir gaunami pinigai.3. 3. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė.3.5. pasisveikina darbuotojas. kasos ar pan. pasisveikina klientas.1. teiraujamasi informacijos. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi. 2. viešbutį ar pan. padėkoja klientas.3. 4. kokybė.1. 3. prekės apžiūrimos. 2.3. išsirenkamos prekės arba paslaugos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema. 3.3. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. 169 . ko konkrečiai pageidaujama. 3. 3.6.1. 2.3. nurodoma. 4. 3. 3. suderinama konkrečių prekių kaina. paduodamos prekės.2.1. 4. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti.2. 4. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui. 3. sutinkama pirkti. 1.2. kas labiau patinka ir pan.1. 3.2.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. b) tikslumas. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais.1. apie orą). reikia pažymėti.2. rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. rodomas abipusis pasitenkinimas. atsisveikinama ir išeinama. Pastaba. pasitenkinimą išreiškia klientas.1. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. 5.1. kad būtų aišku.2. 5. mokymo ir vertinimo metmenys 5. atsisveikina pardavėjas. 170 . 5. gebėjimas aiškiai reikšti mintis. 5.3. nėra įmanoma sudaryti skalių. 5. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui. pusiau automatizuotose transakcijose. Šiais laikais kalba vartojama taupiau. kas norima pasakyti. atsisveikina klientas. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip.1. 5. yra du bendrieji kokybiniai veiksniai. 5.3. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose.2.1.3. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. kalbant apie funkcinius gebėjimus. atsisveikinama.

Geba pabrėžti. t. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. Geba pasakyti tai. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus. daroma nedaug ilgesnių pauzių. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. kas. Geba komunikuoti spontaniškai. įsitikinimą / abejonę. beveik be jokių pastangų. ką nori pasakyti. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. tiesmuką aktualią informaciją. Geba reikšti mintis palyginti laisvai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . nors daro daug pauzių. ką nori. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. yra svarbiausia. dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. prieveiksmių laipsnius. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. nepaisydamas formulavimo sunkumų. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. performuluoja. Geba perteikti paprastą. dažniausiai turi riboti. įvardžiuotines formas). kad būtų suprastas. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. nedėdamas tam pastangų. stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti. Geba kalbėti išsamiai. Geba suprantamai pasakyti tai. tačiau kitose situacijose tai. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui. įveikdamas komunikacijos nesklandumus. sklandžią kalbos tėkmę. pavienius. atskirti ir išvengti dviprasmybių. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. jo manymu.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. ką nori. Geba vartoti labai trumpus. galimumą ir t. nesvyruodamas. suprantamai pasakydamas tai. stabtelima tik pagalvoti. Geba trumpai pakalbėti taip.

172 . mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokius modelius tikimasi jį taikysiant. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas. reikalui esant. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. kokių turėtų būti mokoma. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kokių iš jo bus reikalaujama.

nuo kurių priklauso sprendimai. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. 6.1. veikla ir veiksmais. • kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. užduotimis. įvairiai padėdami. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. kad patenkintų tuos poreikius. reikalingas bendrauti. gali palengvinti šiuos procesus. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. kaip detalizuojama 4 skyriuje. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. kad tai atliktų. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas.1.1. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis. • kaip mokytojai. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. kuriuos mokiniams reikės atlikti. ir kompetencijomis bei strategijomis. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti. smulkiau aprašomas 5 skyriuje. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla. nes nežinoma. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. tai daroma kiek galima išsamiau. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. 173 . skyriuose nurodoma.

užduotis. problema kyla. Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba. veiklos rūšis ar strategija. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. tačiau tai nereiškia. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). mokymo ir vertinimo metmenys 6. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. pavyzdžiui. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. reikia nuspręsti. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. tokios skalės. kad kompetencija. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti. kuri yra laikoma tikslu. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių. taip pat nėra logiškai būtina. kur įmanoma. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje.1. kurios kompetencijos. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas. kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių. dar lanksčiau galima veikti. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu. aprašytus šiuose skyriuose. Gali būti. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. pateikiamos 4 ir 5 skyriuose. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. Žinoma. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. būtų įtrauktos į mokymosi programą. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. užduotys. galima daryti prielaidą. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė.2. skirta mokiniui įsivertinti. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. pavyzdžiui. kaip mokinys apskritai moka kalbą. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai.

6. kiekvienu atveju reikia nuspręsti. bet menkas jos kalbos mokėjimas. kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta). • daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. geras bendruomenės kultūros pažinimas. yra sudėtingas dėl to. 175 . kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties. ypač ankstyvame amžiuje. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija). arba menkas bendruomenės pažinimas. 6. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. jei jų neįsisavinama ar neišmokstama. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. kaip matyti iš aptarimo. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai. kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu.3.1. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi. tikslų.1. • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui. kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu. yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą.1. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų).3. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų. Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje.Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas. kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales.

pavyzdžiui. kelionių patirtis. turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. konkretaus asmens karjera. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai.3. geros valios. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą. vartoti dvi kalbas. linksmas. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros. kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę. kad asmuo yra nepastovus. tai jokiu būdu nereiškia. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų. kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos.1. kurią nelabai moka.3.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. todėl asmuo. gestais.1. kurios 176 . kaip asmuo jas suvokia. kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. 6. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. 6. aišku.3. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. kurią moka geriau. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus. tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai. šeimos istorija. mimika. 4 ir 5 skyrius). bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba. o bendraudamas kalba.

Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. kuri yra daugialypės kompetencijos dalis. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. 177 . taip būna ir tada. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu. ateities galimybių jauniems žmonėms. ar praktiniais sumetimais. galima teigti. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais. ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. 6. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška. kad ši „dalinė“ kompetencija. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. taip pat reikia pabrėžti. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį.3. Be to. tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą). kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį.Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose. kartu dar mokomasi mokytis. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). kad ir koks svarbus. kaip mokytis. pavyzdžiui. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą. dar ją ir praturtinančią. tai klausimas.4.1. Be to. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų. klausimas. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį. – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. • dėl savo pobūdžio plečia žinias.

labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi.1. įsisąmoninti kitoniškumą. nekalbines žinias apie kitų kalbų. jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba). asmenybės savybės. dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis. kitaip sakant.4. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. 6. nuostatos ir t. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys.4. kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui. gramatikos. kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus. būti tikresniam ir pasitikėti savimi. kitaip tariant. literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes). arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų. 5. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). pakanka priežasčių manyti. būti smalsiam). rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas). įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire).1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. t. mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu)..Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad šie konkretūs tikslai. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės. 178 . Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai.1. kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia.1. 6. kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui. a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr. egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis.

paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. galima pasakyti. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr. kad būtų darniai ugdomi jie visi. paprastai siekiama. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui.2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. 4. visuma (t. galima tvirtinti. 5.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos. sąveikos ar tarpininkavimo. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). Beje. y. produkcijos. ir vėl savaime aišku. vertimas. niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų. ir toks kryptingumas. kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu. nepriklausomi vienas nuo kito. 179 . tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). jei jis nuoseklus. funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą. Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. užsimenant. tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. Žinoma. arba juos visus. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos). t. kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. tekstų tipų atranką ir t.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. 180 . „pasirengimą gyventi užsienyje“. „dalykinę kalbą“. „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. tai nereiškia. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose. „specialius kursus“. tokių tikslų. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. yra ugdyti dalines kompetencijas. prisimintina. 4. pažymėtina. e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr.1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. 4. kad šio pobūdžio tikslai. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo. tačiau. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. profesinės veiklos. „panardinimą“ (imersiją. suprantant šį terminą taip. kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą. mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). atkreipiant dėmesį į tai. kad tam tikros tikslinės grupės. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. nekalbinių žinių įgijimu. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“. apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities.

dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. nors jos pačios nėra savitikslis. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas. Bet yra atvejų. tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. jei pripažįstama. kad kokios nors ar komunikacinės. kad jos taptų sudėtingesnės. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. kurioms reikia ribotų kalbos elementų. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. kaip aprašoma d punkte. tačiau negalima paneigti. 6. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais. arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla.4. Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 . o ne dalines kompetencijas. susijusius su įprasta veikla. galimas daiktas. pagerinti ar išplėsti. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją.2. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis). todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas. kitaip tariant. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai. tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. apibūdinami kaip atliktinos užduotys. ar strategijų mokymas ar taikymas. labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). kurioms dar nebuvo taikomos. platesnės ir sąmoningesnės. padaryti jas tinkamas užduotims.1. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius.

Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. t. t. kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. dažnai jų vartosena sinonimiška. Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių. t. prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t. pavyzdžiui. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis. reikalui esant. kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams. kaip. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus. komentarus apie tai. b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje.2. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr. ypač jei laikoma. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai. o antrasis – siauresne prasme. kurių reikia. susijusios su sakytine sąveika. Kalbos mokymosi procesas 6.) ar žinių. kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose.1. arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. be abejo. kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų. susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais.2. apie parametrų nustatymą) požiūriu. mandagios šypsenos. aišku. mandagumo. Vadinasi. kalbant apie komunikacinę kompetenciją. 182 . 6.). dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. pavyzdžiui. y. kantrybės ir t. tarkim.

taigi jiems reikia ir tinkamos. jiems atrodo. kad jis. Šių mokslininkų manymu. kaip vyksta mokymasis. kiti tyrėjai mano. Kaip mokiniai mokosi? 6. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija. kad jie apsvarstytų ir. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje. jei galima. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus. tyrimais pagrįsto sutarimo. kur tinkama. 6. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. kad svarbiausias dalykas. ko mokytojas moko. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir. Pageidautina. nustatyti. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika. kad esą mokiniai.1. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu.2. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs. būtent dėl to. kad nėra vieno bendro termino. kitas kraštutinumas manyti.2. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto. ką gali padaryti mokytojas. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną. kai kurie teoretikai mano. ir produkuoti.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje. ir nesą jokio reikalo kartoti. pripažindami. Šiuo metu nepanašu. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties.2. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos.2. kad be suprantamos įvesties pateikimo. 6. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių.2. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus. ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. ir galimybių vartoti 183 .2. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama.2. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. jie taip pat laikosi nuomonės. – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis.

„Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. Žinoma. išskyrus tai. tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms. kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai. t. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant. 6. tie asmenys. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų. kurias temas nagrinėti. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t. reikalui esant. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti.1. jie turi konkrečiai nuspręsti. tačiau išmokti yra lengviau.2. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. t.3. turi apgalvoti.2. nustatyti. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. kas testuojama. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. 184 . taisyklingumui ar laisvumui ir t. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. jiems gali būti nesvarbu. taip pat skiriasi ir mokytojų. kuriuos žodžių junginius. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui.3. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą. kursų rengėjų ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 6. skirtingo amžiaus. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius. 6. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė.3.

arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis. Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. ir nustatomi mokymosi etapai. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. kokius taikyti darbo metodus.2. pavyzdžiui. ir nors planą gali apmesti iš anksto. kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. žodyno ir gramatikos. 185 . bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai. kad bus pateikiami detalūs nurodymai. bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių. kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą. nėra privalu. netgi nesąmoningomis).Kalbos mokymasis ir mokymas 6. taip pat nėra privalu. temos.4. rinktis ir papildyti). gramatika. 6.3. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys. kurias atlikti jie norėtų išmokyti. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų. t. Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai.3. kompetencijos ir t. kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti. 6. kurias jie siektų ugdyti. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. kurių reikia. Švietimo institucijos. vertinti. tikimasi.3. kaip antai užduotys. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos. dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis. nustato mokymosi tikslus. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos.3. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. dažnai nepatikrintomis. laukiama. Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą.

žinoma. imdamiesi iniciatyvos planuoti. pagaliau. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. motyvaciją. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas. nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose. o reikia mokytis pačiam. taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams. atsižvelgiant į savo poreikius. bet ir tiesiogiai mokiniams. padėdami jiems suprasti. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. ką jie renkasi. ką jie gali rinktis. kuriais siekiama tikslų. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose. tai trumpai apibendrinama 6. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. tikimasi. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis.1 ir 6. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste. pabrėžtina. mokymo ir vertinimo metmenys 6. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. kokiais būdais jie išmoksta. kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai. ir aiškiai suvokti. vengiant piršimo ar dogmatizmo. savybes ir galimybes. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai.4. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys.3. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . daugelis mokosi reaktyviai. 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. tačiau kalbos mokymosi. jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. kad „metmenys“.2 skyreliuose. Žinoma.5. kada niekas nebemoko. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą. Vis dėlto ateina laikas. vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai.

– tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to. neparinktus pagal sunkumą. t. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. naudodamiesi kompiuterinėmis programomis. romanus. t. – – – – girdėdami pokalbius. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. žurnalus... autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.). veiksmingesniais metodais negu tie. žiūrėdami ir klausydami televizijos. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. užrašus ir t. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia. kaip aiškinama 2..4. viešąsias iškabas. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. ko trūksta. t. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais.2 skyrelyje ir kitur. kuriuos taikyti skatina europos taryba. taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą. apsakymus. kad jis yra vyraujantis. 6.1. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t. tačiau.3. jei yra praktikų. skaitydami nepakeistus. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje. diskutuoti apie ją. t. klausydamiesi radijo. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. įrašų ir t. t. y. bet parodyti. apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu. 187 – . Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais. ką galima rinktis. vaizdo įrašų ir t.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių. pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

atrodo. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems. 6. ypač mažesnius vaikus. mokant kitų programos dalykų k1). kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. bet ir tarp regionų. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą.2. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios. d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai. Šalies realijos ir t. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės. kuriuose aiškinami nauji dalykai. kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą. įsitikinimai ir t. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams. mokymo ir vertinimo metmenys 6. kai k2 yra mokomoji. klasių. t.4. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį. b) sprendžiama. c) atrenkami ir kuriami tekstai. kad ir kalbos mokiniai.3. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. g) ugdoma mokant dalyko. t.4. skirtą tam. susiję su krašto kultūra (Šalityra. reikia labai rūpestingai apgalvoti.) i) k1. 194 . lyčių ir t. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių. reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais. (žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei yra būtent taip. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. etninių bendruomenių. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui. ir mokant k2 priimamos kaip esamybė. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. kai kyla toks klausimas.6. ii) k2.1. c) laikomos mokymosi programų tikslu. b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. Civilizacija. motyvacija. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra.4.6.6. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. 6.4. nuostatos. t. 5.

.1. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti.Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.5. tartį ir rašybą? 6. nustatyti. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją.4. būtinas kalbos mokymosi aspektas. b) jie yra lavinami. reikalui esant. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. gramatiką.7. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija.6. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi. 6. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais. 5.7. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 . kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais.4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias. aprėpianti žodyną. kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius. reikalui esant.4. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti.4. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan.1. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus. 6. kalbant apie gebėjimą mokytis.

žodžių daryba.) mokiniui reikės išmokti • vartoti. t. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. temos ir t. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. veiksmažodžių priešdėliai. sudūrimas. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui. idiomos. sritys. kad būtų prisiminta ir produkuojama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokios aprėpties žodyną (t. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t. kaip skatinama juos taikyti. t. kiek žodžių. daiktais ir t. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti.7. vadinasi. 6. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. t. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t. nustatyti. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai. reikalui esant.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. t. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti. kolokacijos. išmokti.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų.. y.2. priesagos. reikalui esant. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t. t. 196 . ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti.4. gestais ir mimika. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. pavyzdžiui. deminutyvai ir t. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama. vadovėlių tekstuose. t. y.? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais. Žodyno apimtis. rodomais veiksmais.

atsižvelgiant į mokinio poreikius.4. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai.4. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų. b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių. tačiau jie gali siūlyti gaires. kuriuos žodžius įtraukti. bet plėsti jį natūraliai. kurių kalbos yra mokomasi. 6. y. kai predikatinių dėmenų skaičius. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna. kaip modelį.5. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas. Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip. 1.7... Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t. t. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu.4. kaip organizuoti gramatikos mokymąsi. į kurį reikėtų atsižvelgti. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis. Jonė dainuoja). kai jis atlieka komunikacines užduotis. y. • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros.). ar dainos tekstą.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos.7.7. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais. • 6. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas. turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti. • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų.4. Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. ar turi būti mokoma ir 197 . ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais. ilgis ir sandara neribojama. žodyno elementą). programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina. ir nors ne visi. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui. pavyzdžiui.. bet dauguma su kalbos planavimu..). reikalui esant. • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių.3.

nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. 2. dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui. čekams slovakų. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai. mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. kategorijų. laisvumui ir taisyklingumui. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t. taigi sprendžiant. tačiau mokantis giminiškų kalbų. 4. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką. 3. įvardinių prieveiksmių.4. konstrukcijų. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė. vadinasi. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). 6. pavyzdžiui. b) tikslinės kalbos gramatiką. olandams vokiečių. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.6. reikalui esant. bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau. • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. anafora: įvardžių.7. kad Jonas ateis į vakarėlį. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Bet jis ten buvo). 198 . iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką). Nesitikėjome. tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui. y. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. kurios atrodo svarbesnės. planuojant k2 ugdymą. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi.

). c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių. taisyklės ir t. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. objekto sakiniai ir t. t. kai nauji gramatikos elementai. t. reikalui esant. formų lentelės ir t. K2. f) sakinių vertimas iš k1 į k2. b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį.). gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas. veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t. padedami mokytojo (pavyzdžiui. veikiami naujų gramatikos dalykų. vienaskaita – daugiskaita. kategorijos. t. esamasis laikas – būtasis. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. aiškinimais ir t. sąlygiškumas. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1. kad būtų parodytos jų formos. funkcijos ir reikšmės. reikalui esant.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. t. b) induktyviai. kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos. – indukcija iš konteksto.4. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui. jei naudojami pratimai. g) klausimai ir atsakymai. – apibrėžimais. e) kai jie patys išsiaiškina.4. 199 . e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją. klasės.7.). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų.7. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos. 6.7. šalutiniai aplinkybių. jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan. įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus. t. pažyminio. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. c) kaip b punkte. formos.8. veiksnio.

kirilicą. t. c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje. kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1.9. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos. sakinių ir t. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi. d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. mokymo ir vertinimo metmenys 6. ii) gimtakalbių garso įrašus. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais.4. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. nustatyti. jei skiriasi nuo vartojamo k1). f) kaip d punkte. reikalui esant. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. iii) ranka rašytus.7. kaip skaityti grafemas). 5. lotynišką ar graikišką raštą. f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama.2. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus. b) choru imituodami: i) mokytoją. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui. kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui. ii) spausdintus mašinėle. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama.1. 200 . iii) gimtakalbių vaizdo įrašus.4.4 skyrelį). kaip fonetinės ir žodžių. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr. e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles.7.10. c) įsimindami.

9.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų. paskui jas žymint. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms. t. paaiškinant ir diskutuojant apie juos. ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius. kad tai esą reikalinga ar patartina daryti. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje. kol padaroma klaidų. aiškinantis.4. kai jie pasirodo. ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr.4.8. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus. c) reikalaujant. 5. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. 5. reikalui esant. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai.2.). iš kurios yra mokinys. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6. e) ugdant akivaizdžiai. įvardijant terminais ir t. 201 . kur manoma. d) pateikiant komunikacinių užduočių.2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties. d) laukiant. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kaip ką reikia vartoti.2. analizuojant bei aiškinant ir pasakant. b) atrenkant ir kuriant tekstus.

Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai. kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių.5. kad jų nebedarytų. supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos. kai mokinys daro klaidų. Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“. kad kas nors neišmokta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. t. kad buvo prastai mokyta. f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos. kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui.1. nereikia kreipti dėmesio. e) į atlikties klaidas. taip pat ir gimtakalbių.5. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo). b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos.5. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. 202 . pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti. kurios trukdo bendrauti. mokymo ir vertinimo metmenys 6. y. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada. g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. kurios yra veikiau riktai.2. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją. 6. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos. e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje. 6.

c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. nuspręsti. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas. morfologijos. rašybos ir skyrybos.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. reikalui esant. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. žodyno. kurias padarė atlikdami užduotis. kokiais kriterijais remiamasi. kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą. sintaksės. kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms.3. jei taip. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. vartojimo. pragmatikos klaidoms. jei ne. morfologijos klaidoms. 203 .5. sintaksės klaidoms. • • • • • žodyno klaidoms.

.

neatsiejama dalis yra komunikacija. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. skaito instrukcijas. skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam. pasakojimų rašymas). Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. dalyvavimas diskusijoje. užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. kryžiažodžiai). kasdienio bendravimo užduotys. atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos. vadovėlių. tokių užduočių. 4. arba prašo padėti. ir. rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą. mokydami ir mokydamiesi. Vienos užduotys gali būti labai paprastos. kai dalyviai sąveikauja.1. veiksmų planavimas. pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. t. kad ką nors surinktų.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis.1 skyrelį). o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. yra svarbiausia daugelio mokymo programų. profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). jeigu tuo metu kas nors yra šalia. užduotys. problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. nors dažniausiai ir pakeistos. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą). neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui). kad nuspręstų ką daryti. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . profesinėje veikloje. panašios užduotys. išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. arba aiškina kitam. pamokų ir testų dalis. pateikčių rengimas.

jos yra tiek komunikacinės. komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. kaip ta reikšmė suprantama. reiškiama bei kuriama. tartis ir perteikti prasmę. y. t. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. laisvumo ir taisyklingumo. vartoja tikslinę kalbą. ar mokomosios. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. kaip atlikti užduotį. arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jos yra grindžiamos bendravimu. Šios užduotys yra labai svarbios. kiek mokiniui reikia suprasti. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. grindžiamą tuo. Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities. ar užduotys būtų gyvenimiškosios. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. sunkios. jomis pasiekiama akivaizdžių. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. tokios „gyvenimiškos“. 7. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją. tačiau užduočių. bet įveikiamos. aptarimas. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. užduoties organizavimo ir vertinimo. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. taigi labai svarbu yra reikšmė. kokias kalbos priemones rinktis. atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. 206 . kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį).

1 skyrelį).2. 5.2 skyrelį). galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus. vertybių ir įsitikinimų skirtumus). kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). užduotį atlikti galėtų būti lengviau. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu). kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos. 7. kita vertus. kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos. Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas.2. taip padidėja tikimybė. kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai. kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties. sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui. pamokoje ar per egzaminą. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties. kita vertus. gebėjimus.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. 5. mokymosi gebėjimus. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. teks207 . įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo. t. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų. pavyzdžiui. raktažodžių. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės.). tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam. Be to. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį. tiek kokybės atžvilgiu.2. įvairių diagramų ir t. akstinų. gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos. pavyzdžiui. pradiniuose užduoties etapuose. sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr.1. tam.

2. vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. pasparų kiekį bei rūšį ir t. 7. t. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. taip 208 . tikslus. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį. kad jie atitiktų jo paties išteklius. nuspėjamumo lygį. 4.3. apsvarsto. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. 7. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius. kurie susiję su užduoties sunkumu. strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr. stebėti. kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę.5 skyrelius). ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai.4 ir 4. kiek reikia. kurių reikia užduočiai planuoti. suderina ir atsirenka taip. sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. arba gali būti ribojama. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai. užduočių įvestis. sąveikos ar produkcijos trukmę. Vadinasi. atlikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka. sukurti naują tekstą). sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko.3. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės). pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui. apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų.

1.3.1. be kita ko. emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis. • būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). • svarbios sociokultūrinės žinios.1. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių.2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr. 5. kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui. kurie gali veikti tai. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą. Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr. • tema / temos. pavyzdžiui.1.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam. užduoties atlikimas palengvėja tada.1. • užduoties sąlygas ir apribojimus. kontekstui tinkamų kalbos formų. socialinių normų ir atmainų. 7. Įgūdžiai. socialinių konvencijų ir taisyklių. į kurias reikia atsižvelgti. užduoties atlikimas.1.3.1. mokymosi stilių. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių. • teksto tipas (žanras). kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai). 209 . 7. Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams.3 skyrelį). – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių. kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis. asmenines ypatybes. taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas. 5.

5. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija. o jei kyla supratimo sunkumų. Įsitraukimas ir motyvacija.). 7. esant reikalui. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški. tikėtina. kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška. tikėtina. teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. rungtųsi ir pan. išsiaiškinti sau pačiam. klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t. • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų. kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. kad būtų pagirtas. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos.1. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis. Būsena. kurie apima gebėjimą suprasti tai. jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi. ar gerai suprato. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį.. kai bus visiškai į ją įsitraukęs.2. prašydamas paaiškinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan.1. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija.). kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė). nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam. bet susijusių užduočių derinimą). sunkumas priklauso. užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos.2 skyrelį). tikėtina. noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. arba „kognityviniais veiksmais“. Nuostata. t. 210 . tiek abstraktaus pobūdžio. • tarpkultūrinių gebėjimų (žr. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties. neapsijuoktų. kad patikrintų. Gebėjimai dorotis su sunkumais. pavyzdžiui. tiek konkretaus. kiek varžomasi.2. pavyzdžiui. nusiteikimo suvokti tai. yra pasirengęs netikėtumams. pavyzdžiui.3. pavyzdžiui. kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti. užduoties.

• recepcija. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu. tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui. kurias prasčiau moka. kaip antai laisvumas. 7. fonologija bei rašyba. kurių reikia užduočiai atlikti. o pažintiniu – paprasta. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas.1. y. apie komunikacines strategijas 4. rišlumas. atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. tinkamumas. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. kalbinės veiklos įvairovė. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr. t.3. • tikslas. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius. ir atvirkščiai.1. 211 . žodynas.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai. • fizinės sąlygos. ir dėl to. • laikas. lankstumas. • dalyviai. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų. ten. vienas veiksnys gali atsverti kitą. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. arba atvirkščiai. 7. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara. kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams.3. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga. į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus.3.2. bet ir su forma.4 skyrelyje).3. tikslumas.2. • nuspėjamumas.

kai turima pakankamai laiko planuoti. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. skirtas pasirengti. kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. kuri padeda įsivaizduoti. pavyzdžiui. • Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. laiko aspektai. aplinkybes ir jei yra svarbūs. y. t. susirašinėjant laiškais). • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui. atlikti. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. tuo užduotis sunkesnė. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. įvertinti ir taisyti. nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti.). mažiau laiko lieka užduočiai planuoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tikslus. turinį. pavyzdžiui. atlikti. gali būti žinynai. kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. dėl to. t. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. 212 . vaidmenis. • laikas. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. savaime suprantama. įvertinti ir pataisyti tekstą.

ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. aplinkybės. tuo tarpu atliekant užduotį. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti. Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. pasakojimą. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą). • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta. tuo lengviau priimti įvairius. tačiau tinkamus atlikimo variantus. y. nuovoka ir t. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. Be to. t. atliekant užduotį. kad būtina keistis informacija. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. turinčią daugialypį tikslą. – tartis gali būti sunku dėl to. susidedanti iš daugelio žingsnelių. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis). informacija. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. turinčią vienalypį tikslą. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. 213 . susitarti dėl tolesnių veiksmų).. kai nuolat kinta herojai. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė. žinių schemomis. tuo užduotis gali būti sunkesnė. – greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. ilga. t. kai tikslai sulieti nei kai išskirti. nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui.

Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą. pakartoti. kad prieš klausymą. aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nors jų paprastai negalima valdyti. Recepcija sąlygos ir apribojimai. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau. vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui.2. mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. nei per mažai). pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai. 7. antraštės ir t. rišlumas. taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai. tartis.3. paaiškinti). kontekstinės nuorodos: iliustracijos. taip pat ir elgesys (tai. • teksto charakteristikos. susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. teksto maketas. • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. pavyzdžiui. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. be minėtųjų parametrų. t. • reikalaujamo atsakymo tipas. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. 214 . svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug. aiškumas.2. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija.

• Teksto ilgumas. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška. pavyzdžiui. įterpiniai. • Pateikimo būdas. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus.). diskurso struktūrą. informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui. tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. neaiškus antecedentas ar nuorodos. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. supratimą sunkina triukšmas. neįprasta tartis. teksto ilgumą ir tai. kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. silpnas radijo ar televizijos signalas. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). teksto tipą. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. t. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. kalbėjimo tempas. pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. pateikiami prieš pavyzdžius). nuoseklus laikas. tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. klausant sakytinio teksto. prasmės ryšio žodžių ir pan. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. • Kalbos sudėtingumas. kiti veiksniai. aiškūs pagrindiniai teiginiai. akivaizdu.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. konkretūs aprašymai. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. • Teksto tipas. galimos dviprasmybės. kalbėjimas vienu metu. pateikimo būdą. kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį. • Diskurso struktūra. negu dirbdami po vieną. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. anaforų ar deiktikų vartojimas. keliagubas neigimas. kaip suprato tekstą. kad 215 . Be to. Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. kiek jis mokiniams svarbus.

retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. tačiau ilgą tekstą. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. kaip suprato tekstą. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio. tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. tačiau tekstas. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus. susijusią su tekstu. jei mokiniai yra skatinami sakyti. bet tema yra žinoma ir svarbi. kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. suprasti lengviau nei trumpą. ar tikrinti. mąsto ir mano. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. pavyzdžiui. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis. kitoms – gebėti daryti logines išvadas. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. 216 . kad jis mokiniui įdomus. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. kurio žodynas turtingas. pavyzdžiui. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija. pastaruoju atveju. • Svarba mokiniui. pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). ką jie žino. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją.

kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir tokių. tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti. kuriomis mokoma formų. • koks turi būti santykis tarp užduočių. kur reikia. kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. jų tikslai būtų nelengvi. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. • • • • 217 . bet tikroviški ir pasiekiami. kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. poreikius. nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. esant reikalui. kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape). ir laisvumas. interesus).4 skyrelį). 4. motyvaciją. pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis. keičiant užduoties parametrus. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius).

.

aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję.1. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. • manoma. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos. mokinių) ugdymo tikslus. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 . nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją.

profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. Mokymo programų sudarymo galimybės 8. viena vertus.2. mokymo ir vertinimo metmenys dymo.1. tai reiškia. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. pavyzdžiui. bendrojo lavinimo. Antra. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti.2. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos. 220 . atsižvelgiant į tai. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. be abejonės. kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas). jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui. kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai. kita vertus. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai. mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą. nei į integruotą kelių kalbų programą. bendruosiuose kalbų metmenyse.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis. 8. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. taip plečiant kalbinę įvairovę. Trečia. susijęs su skirtingais. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. užuot laikant priešybėmis.

panašu. tiek ir priemonių bei būdų. kaip palengvinti išmokimą. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti. šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties.3. kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to. kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis. 8.2. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 . – reikia įgyti žinių ir gebėjimų. kad net ir gimtosios kalbos. Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi. kurie išmoko vieną kalbą. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu. o ne jį ignoruoti. kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais). kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. pavyzdžiui. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio.1. aišku. kaip galėtų atrodyti.3. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. pavyzdžiui. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. • tie. požiūriu. kas jau buvo pasakyta. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio.2. Apie bendrųjų programų planus 8. Be to. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju). kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją.

nagrinėjama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. tačiau pabrėžtina. toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. kad geba mokytis kitos kalbos. tikslinė grupė ir lygis. kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. turinio. – tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. priemonės arba prielaidos. kaip mokytis. susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų. 222 . o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. reikėtų pabrėžti. kad. kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai. kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai. mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). Be to. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?). mokytis. nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi.

kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. sudarančių privalomosios programos dalį. o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. kaip buvo siūlyta. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba. svarbiausia. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. jei galima padaryti daugiau. vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. toliau – 2sk).3. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. toliau – 1sk). kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba). ir trečios.2. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. arba skirtingi. kitos. • bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. 223 . tapatinama su gimtąja kalba. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. 8. nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. tačiau žinoma. kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai. pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai. tikslų eiliškumas tikslinamas. bet klaidingai. galima padaryti ir mažiau.

• 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. garsiniams aspektams. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. nuveikta pradinėje mokykloje. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. kaip reiškinio. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bendrą kalbos. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. kurias yra jau įgudę taikyti. be to. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. mokoma mažiau. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. 224 . pirmenybė teikiama supratimo. • pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. kas. bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti. dėmesiu kūno kalbai ir gestams. o ne produkavimo veiklai). o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). siekiama dalinių tikslų. tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. mokymo procesas siejamas su tuo. taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti. mokant 1sk. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu. keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą. muzikalumui ir ritmui. kaip dalyko.

dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. tačiau įvairiais tarpsniais. mokinių lūkesčiais ir interesais. kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. 225 . kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). radijo ir televizijos) tekstais. pagrindus. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. • Įprastinė 1sk mokymo programa. orientuojamasi į prekybos. Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. istoriją. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. kas buvo nuveikta mokant 1sk. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. programa papildoma. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. ekonomikos ar technologijos kalbą). 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. 2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. • Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos.

vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. kad įgyvendinus tiek antrąjį. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. kaip tai pateikiama metmenų modelyje. kitaip tariant. Vertinimas mokykloje. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. kurioje jos yra taikomos. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. menkėjimą ir kaitą. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. taigi šiuo požiūriu mokyklos. aišku. tai. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. 226 . pastarąsias. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina. • tų kalbų. prie šių trumpų pastabų galima pridurti. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. 8. kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. be kitų dalykų. mokėjimo lygis. jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. tai reiškia. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. • kaip jau buvo rašyta. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. tiek ir pirmąjį planą.4. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. curriculum – kelias) suprantama kaip takas. kaip institucijos.

per keliones. pažinimą bei pasitikėjimą jais. 8. kas pasakyta. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse. taip pat akivaizdu. galima suprasti.4.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. aplankas parengtas taip. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti. atskirai pripažįstant 227 . kaip kartais galėtų pasitaikyti. Aplankas ir profilis taigi iš to.4. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį.1. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose). kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla. Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. bet tokią dalį. emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. nors visa tai atrodo savaime suprantama. galbūt apibūdinant profilį. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. taip pat per knygas ir žiniasklaidą. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. pavyzdžiui. per istoriją ar kartų kontaktus. jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis.2. kur gali būti įvairių derinių. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. taip pat reikia pripažinti. kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. tremtį. bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį. • geresnį savo kompetencijų.

8. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai. kinta vieno individo požiūriu).3.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 228 . kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti.4. tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti. svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. nelygu laikas. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu). y. y. Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba. metmenų modelis yra toks. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą. Be to. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus. tai leistų sinchroniškai (t. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje. daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. nesutrikdydami kitų dalykų programų. taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą. taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. kalbinio.

koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. nors ir labai paprastu lygiu. esant reikalui. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų). planus ir poreikius.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kurie uždavinių tipai (žr. interesus. gali būti sutaupyti. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos. • • • • • • • 229 . atsižvelgiant į jų ypatybes.2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams. leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą. lūkesčius. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. kokie ištekliai. ar mokiniai jau pajėgūs. esant reikalui. nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. 1. kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes. taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius.

.

kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas). t. neformalus mokytojo stebėjimas. kas įvardijama šiais terminais. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. nuolatinio vertinimo klausimynai. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai). bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. patikimumo ir įvykdomumo. bet ir daugybę kitų dalykų. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus. mokymo veiksmingumas ir t. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. kiek tikslūs yra sprendimai. kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus.1. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. tai.Vertinimas 9. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. y. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma. kiek galima įrodyti. mokymo ir vertinimo metmenims“. Vertinimas 9. o patikimumas yra techninis terminas. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas. Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo. t. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. kad tai. mokinio / mokytojo pasitenkinimas. iš esmės juo nusakoma. jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 . pavyzdžiui. kurios nelaikytinos testais.

abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. mokytojo vertinimas). – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita. jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. susietus su tomis pačiomis normomis. taip pat jis priklauso ir nuo to.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. nustatyti kriterijus. ir nuo to. taip pat išdėstoma. jie pateikiami priešpriešų poromis. kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. klaidinga teigti. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. kiek pagrįsti yra kriterijai. koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . nes nepatikimi testai nekoreliuoja. paprastai dviejų testų. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. tada nurodoma. Bet vis dėlto svarbiau yra tai. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. aprašyti. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai. kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. įvykdoma. Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. B1 lygis). kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. kuriais remiantis sprendžiama. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška.

pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9. 9. reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės. trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta. atsirinkimas gali reikšti. jog norint.2. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas). kad vertinimas būtų pagrįstas. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. pirmiausia kuriamas pokalbis. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. aptariami pačiame tekste. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį. šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. arba imituojant pokalbį telefonu. bet visi. kurio paskirtis yra parengiamoji. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 .Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“. „metmenys“ turi būti išsamūs. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos. pavyzdžiui. kurie jais naudojasi.2. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. privalo atsirinkti. pavyzdžiui.1. toliau eina transakcijos tarpsnis. reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų. Vis plačiau pripažįstama. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių. ypač 4. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais.

svarstant naudojimąsi aptartimis. sąlygos ir apribojimai.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos. toks vertinimas patrauklus. a2. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. skyrelyje 5.1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui. reikalingos a1. kurios pateikiamos 4 skyriuje. būtina atskirti: 1. 2. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. 4.1. komunikacinių veiklos rūšių aptartis. nes ir mokiniui. antra vertus. o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. B1 ir B2 lygių testams rengti. juose pateikiama detalesnės informacijos. B1). kalbos mokėjimo. jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. ypač 7. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. 9.2. tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis. pateikiamą 2 lentelėje. kaip aptariama 6.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą. tai yra todėl. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4. arba kalbėjimo sando dalis. pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms. kad norint nurodyti lygį.4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. gebėjimų ir kompetencijų derinys. kaip rengti testo užduotis. – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr. kurios kalbinės.2. vertinimas neturi pir234 . pagrindas yra lygių skalės.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“. mentalinis kontekstas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. „literatūros sąrašą“). kad pagrįstume. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. pateikiamas 5 skyriuje. aptartis.

tai tik patvirtina.1 skyrelyje. kas tinka vienam vertinimo tikslui. kiek man metų ir t. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti. t. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys. Žinoma. kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį. diskusija. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui. gebu pasakyti. Skelbiant rezultatus. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. • 235 . t..2. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui. 3. 2. Sudarant testą. gebu ką nors paklausti. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties.2. bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. tai. pavyzdžiui. ir: gebu ką nors paklausti vardo. tiems. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. gebu pasakyti. a2 lygiai). tiek mokytojams vertinti. 1. kaip aptariama 9. Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. gebu ką nors paklausti. dažniau labiau rūpi bendri rezultatai. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. pasikeitimas informacija) tinklelį. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje. kiek jam metų ir t.2. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas. kur jis gyvena. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus. 9. darbdaviams. gali netikti kitam. pavyzdžiui. kur gyvenu. pokalbis. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1. Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus.1. kaip sekasi atlikti konkretų darbą.

kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės. taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais. jei jos ne tik nurodo. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste.2. t. t. bet ir tai. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 9. kad būtų išvengiama tokių sunkumų. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. • pirmas: kaip skalė. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. y. Mokėjimo aspektų aptartys. tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. pagal kategorijas. 236 . mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. kaip Gerai jis tai geba. kĄ mokinys geba. dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti. nepriklausomi teiginiai. 2. patirtis parodė. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. y. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis.2. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. a priede aptariama. kaip parengti aptartis.2. tai labai įprastas būdas. 1. susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs.

Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. arba šių kategorijų egzaminas. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. (3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas). tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas. kurio siekinys – bendras supratimas. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas). kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas.2. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi. pavyzdžiui. „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam. nuo a2 lygio iki B2. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą. (3) statistinis suderinimas (moderavimas). kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. (5) socialinis suderinimas (moderavimas). Vi237 . Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką. pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse. skirtoje vertinimo klausimams. B1++ ar B1. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje. puiki – „5“). (2) kalibravimas. taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. 9. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis.Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. reikalui esant. ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio.8. tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“. literatūroje.3. o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas). arba tam tikro modulio norma. – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. skalė yra norminė.

ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. yra ta. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti. 238 . – o to ir yra siekiama. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. taip atsitinka iš dalies dėl to. kodėl. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. 9. kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio. kad toks vertinimas užima laiko todėl. kad (b) trukdo testavimo metodai. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo.3. pagrindinė priežastis. Galima ginčytis. kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. tikrinti. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. taip pat neturi reikšmės tai. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. ir iš dalies dėl to. mokyti. b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. yra sunku sieti kalbos vertinimus.

kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. tiek. natūralu. 4. tiek jis yra mokėjimo aspektas. Mokėjimo vertinimas. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9. 13. nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. reikėtų siekti. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. yra vertinimas. taigi jis siejamas su savaitės. ko jis yra išmokęs. 7. 10. išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. 2. kas buvo mokyta. 6. tai yra išorinis požiūris. kokia yra tikroji kompetencija.1. 9. komunikaciniame testavime. tiek testas turi išmokimo elementų.3. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. semestro darbu. 3. 239 . vadovėliu. vertinimas. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. programa. priešingai. ką asmuo dabar geba. tai yra vidinis požiūris. 8. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių. darbdaviams. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. 11. 12. 5. tiek.Vertinimas 1.

vertinimas vienas kito atžvilgiu. kurios tikrinamos konkrečiu testu. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose. siejamų su kriterijais. skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis. Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas.3.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas. iš tikrųjų yra įvairių praeičių. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as).3. mokymo ir vertinimo metmenys 9. visai neatsižvelgiant į tai. atitinka nustatytą mokėjimo normą. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru. kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. 240 . nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. laikančių testą. manytina. Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“. taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. daug nesusipratimų kyla dėl to. 9. arba išlaikymo ribos. taškai. kuris. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje. demografinei grupei (tu esi 21 567-as. kaip tikslas buvo pasiektas. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama. siejama su kurso ar modulio turiniu. Vertinimas remiantis kriterijais reiškia.2. kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). kai norima sudaryti klases.3. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. tada mažiau dėmesio skiriama tam.

kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje. nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. nuolatinis vertinimas reiškia. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo. atlikti ne vienu metu. Vienkartinis vertinimas parodo.4. ką asmuo geba dabar. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. atliekamas mokytojo ir. kad vertinimas nėra kurso dalis. dažnai manoma.3. kad būtų kažkas nuspręsta. kuri yra laidas. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. ir siejant su visuma. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. 241 . Vienkartinis vertinimas yra toks. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. 9. ir trūkumų. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. kad testo rezultatai turi reikšmę. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus. o kiti galbūt dėl to laimi. kas vyko anksčiau. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė. mokinių. galimas daiktas. svarbu tik tai. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. pildyti lenteles.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. o mokytojui – biurokratinis siaubas. o vertinama tam tikrą dieną. rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. kad asmenys vis dar geba tai. abi prieitys turi ir pranašumų. nekreipiamas dėmesys į tai.

tvarkyti ir suasmeninti. turi laiko. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nepaskęsta informacijos sraute. sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai. t. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. ir nesiima veiksmų. yra atidus. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius).5. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. Visa tai suponuoja autonomiškumą. y. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. b) priimti. yra pakankamai pasirengęs. tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). kurių rezultatai būtų priešingi. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu.3. žino būdus. motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. c) paaiškinti. vienkartinis išmokimo vertinimas. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. 242 . kad galėtų suprasti klausimo esmę. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. y. y. 9. ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. t. d) sieti informaciją į visumą. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas. iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis. kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos. kaip ją užrašyti. t. t.

vertinti. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks. rašymą ir klausymą. t. 9. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. kurias ji geriausiai atitinka. t. 5. aprašus („pusiaukelės“. atsakymais į klausimus ir t. naudojami testai. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis. kokias parinkti temas. sakinių baigimu. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. „slenksčio“ ir t. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. kuriuos galima įvertinti testu.3. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. lygina su kriterijų lentele.6. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių. tačiau. klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. Netiesioginiam vertinimui. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui.).Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). kaip parodė dialanG projektas. priešingai. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. kad suprato tekstą. vertintojas stebi. kai vertinama tai. klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis. pavyzdžiui. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . ir rašo įvertinimą. pavyzdžiui. kuriuose jie yra svarbūs. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais. iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus. tinkamų atsakymų parinkimu. kai vyksta sąveika.

Žinias vertinant reikalaujama. 244 . Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus. deja. kituose – ne. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. 9. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“.Bendrieji europos kalbų mokymosi. „slenkstyje“. kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių.7. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme.3. kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą. „aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą. kad parodytų. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. informacijos galima rasti 4 skyriuje. ir pamatines pragmatines. kurių tokie aprašai yra parengti.

kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. kai asmuo. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. skaičiuojantis taškus. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. tačiau bet koks vertinimas. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui.Vertinimas 9. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. kelių pasirinkčių. kad pateiktų rezultatus. kelių pasirinkčių). iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. subjektyviosios prieities pranašumas yra tas. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis. vertinimą. kas būtent tikrinama testo punktu. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. sprendžia.3. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas. tokio tarpų užpildymo. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. su kuriuo kiti gali nesutikti). kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo.8. ar atmestinas. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu. kad būtų teisingas. ar atsakymas priimtinas. tai reiškia. labai dažnai sunku nustatyti. turi būti kiek įmanoma objektyvus. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. – dėl to. 245 . kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais.

• organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. kuris pateikiamas skalėje. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. kuriame svarbiau išryškinti. • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas. ar apimama svarbi sritis. arba kas antras. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. apatinis ir vidurinis. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. alternatyva yra kontrolinis klausimynas. kaip turi vykti vertinimas. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis. 9.9. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. susidaryti bendrą atskaitos sistemą. arba atskiruose lapuose. Gali būti pra246 . turi būti aišku iš skalės aptarčių. atsakymai gali būti Taip / Ne. • laikantis nustatytos tvarkos. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. pagrįstą. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. t.3. kuriame išvardyti. kaip manoma. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. arba trys: viršutinis. konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą. kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. y. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. pavyzdžiui. „Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama.

namų darbais ir t. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant. tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla. kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). įvertinimą.Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. ir 3 lentelėje. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai. aprašomi (b) punkte. kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. daromas stebint mokinio atliktį klasėje. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. 9. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. daug subjektyviojo vertinimo formų.10. skirtoje egzaminuotojams vertinti). Valdomasis vertinimas: toks vertinimas. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. t. dar aiškiau. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. skirtoje įsivertinti. jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai. arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 . ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. toks būdas suponuoja. kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. pavyzdžiui. 0–4). kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. (c) mokoma šiuo būdu vertinti. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip.3. kelių padalų (pavyzdžiui. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį.

b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. 248 . y. siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama). t. Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to. y. y. 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. (b) priklausomai nuo to. Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. Šiai prieičiai būdinga tai. ko ieškoma. kas dedukuojama iš atlikties. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. kad kaip rodo dažna praktika. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais. taip pat jie intelektualiai perkraunami. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos).3. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. kita analitiškesnė prieitis yra tokia. Vėliau. rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. 9. pavyzdžiui. taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais. Šio vertinimo būdo trūkumas tas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį.11. kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. tai. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. kitame – visuminis. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. „kalbėjimas“ ar „sąveika“. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti.

jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui.3. ką mokinys geba.3.2. nustatyti.Vertinimas 9.4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį. susidarantį dėl to. tyrimai rodo.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu.1 skyrelyje). Įsivertinimas yra tikslesnis. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4. rengiant kriterijus būtinas kompromisas. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 . mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis). toji patirtis gali būti ir testų laikymas.2. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai. kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi. 9. pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas. kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas.13. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai.3. o ne vien tik remiantis įspūdžiu. turinčią. kaip aptariama 9. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu. Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams.12. kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos. pavyzdžiui. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę. taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis. gali padėti 4. kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą. Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju).3.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. atlikties pavyzdžiais). kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo). kad 250 . Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes.. atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi. taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. bendrosiomis aptartimis. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. esant reikalui. nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius.. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą. pavyzdžiui.. serijiniam vertinimui. taip pat kiek šios aptartys taikomos. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami. y. bet tuo. ar Geba. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai.. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai.. mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu.

nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. tartis ir intonacija. jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova. bet akivaizdu. kad būtų galima jas aprėpti. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos. o 3 lentelėje – į bendriausius. Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir. sveiku protu suvokiama. 9. nenorima teigti. tikslumas. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. taigi reikia atsirinkti. temos plėtotė. rišlumas (koherencija ir kohezija). praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. prašymas paaiškinti. svarbus vertinant kalbėjimą. gramatinis taisyklingumas. žodyno vartojimas.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. be to. žodyno aprėptis. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. bendroji kalbinė aprėptis. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. lankstumas. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus. kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. sociolingvistinė kompetencija.4. laisvumas.

Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui. jei manoma. CAE): 5 sandas. mokymo ir vertinimo metmenys tinti. pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą. taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. 252 . ypatybės turėtų būti jungiamos. susijusiose su konkrečia veikla. pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. kaip tai daroma. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį.

kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą. 253 . jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. 2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede.Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą. Šioje lentelėje pateikiama. per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį.

išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas. bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. atrenkamos ir derinamos. mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis. naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. kiek svarbiausi veiksniai. – tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis. kad būtų tikrai išsamus. kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir mokiniai. ypatybės yra įvairiopai paprastinamos. esant reikalui. kai skiriasi ir sistemos. 254 . „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“).

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

H. (1972) Sociolinguistic patterns. levinson.d. matthews. & Holmes. j. (1949) Selected writings of Edward Sapir.) (1972) Sociolinguistics. j. d. stuttgart: metzler. knapp-potthoff. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. e. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache. paris: nathan. Hymes. searle. mandelbaum. paris: Hatier. a. Cambridge: Cup.H. neuner. searle. Hymes. d. I and II.Literatūra Hymes. london: longman. doc. CC-Gp12(87)24.H.1. p. G. j. (1972) Théories grammaticales. d.B. no. roulet. m. Harmondsworth: penguin. (1981) Syntax. philadelphia: university of pennsylvania press. Harmondsworth: penguin. W. j. (1921) Language. o’Connor. in pride and Holmes (1972).n. 261 . (1958) The groundwork of English intonation. new york: Harcourt Brace. Cambridge: Cup. vol.l. and liedke. Cambridge: Cup. (1985) Crosscultural Understanding. (1983) Pragmatics. W. robinson. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. sapir. Language in society.G.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit. (1972) Language and social behaviour. Harmondsworth: penguin. Cambridge: Cup. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. london: longman. e. robinson. (1973) Phonetics. strasbourg: Council of europe. & arnold. lehrer. s. Berkeley: university of California press. 1–24.C. 2nd edn. (1974) Semantic fields and lexical structure.F. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach.51. o’Connor. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. (1973) The intonation of colloquial English. london & amsterdam. G. j. oxford: pergamon.vols. d. labov. descriptions et enseignement des langues.d. j. (1972) on communicative competence. j. (1977) Semantics. munich: iudicium verlag. G. Cambridge: Cup. j. kingdon. (eds. (1984) Vers la compétence de communication. lyons. pride. (eds. rehbein.r.p. r. philadelphia: university of pennsylvania press. a.

262 . (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. paris: Hatier. Berthoud. Bulletin Suisse de linguistique appliquée. (1976) Human characteristics and school learning. oxford: Blackwell.) (1972) Linguistische Pragmatik. Bath: pitman.s. (ed.) (1979) The communicative approach to language teaching. strasbourg. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill.4. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. ullmann. paris: Hachette. d. C. Clevedon: multilingual matters. (ed. new york: mcGraw. Frankfurt: athanäum. G. G.l.a. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence. (1956) Taxonomy of educational objectives. and py.) (1988) Processes in the developing lexicon. oxford: oup. (1986) Enseigner une culture étrangère. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education.-C. p. Cambridge: Cup. Wells. Byram. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. Byram. 6 skyrius Berthoud. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. Brumfit. p. H. j. Cambridge: Cup. m. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. B. (1971) Practical phonetics. Brumfit. m. Bloom. & Colson. 25–31. H. r. Besse. tilburg and Göteborg: esF. m. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence. Vol. Clevedon: multilingual matters. oxford: oup. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. (1997).-C. (ed.C. Wray. a. Collection l. Byram.G. AILA Review 4. a. C. Clevedon: multilingual matters. B. Wunderlich.s. Widdowson. & johnson. Maîtrise et acquisition des langues secondes. paris: Hachette. s. Harmondsworth: penguin. and porquier.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. a. london: longman. Blom. Bern: lang. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning. Zarate. Language teaching 32. Broeder.Bendrieji europos kalbų mokymosi. B. Vals/asla 64. k (eds. (1993) Des linguistes et des enseignants. (1984) Grammaire et didactique des langues. The roles of fluency and accuracy.

l. no. Cormon. e. (1997) Plurilingual and pluricultural competence. dickinson. revised edn. F. d. Coste.s.1.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses. Zarate. Gaotrac. Etudes de linguistique appliquee 98. Language teaching. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. Vol. (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’.. (ed. m. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed.d. Grauberg. d. strasbourg: Council of europe. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. s. lieutaud. d. j. Cambridge: Cup. Gardner. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques. (1986) Literature in language teaching. d. & neuner. (1992) L’enseignement des langues. Clevedon: multilingual matters. Girard. m. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues. dalgallian. 1. paris: Hatier. Cunningsworth. london: macmillan. Berne: Cdip. paris: Cle international. G.. a. *Girard. Hameline. F.W. strasbourg: Council of europe. 4 & vol. d. r. (1981) Autonomy and foreign language learning.. G. (1981) Méthodologie de la prononciation. oxford: pergamon. paris: Bordas. m. W. Hill. Callamand. (1984) Evaluating and selecting EFL materials. Collection l. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’.C. & Weiss. moore. Hawkins. & Zarate. & macintyre. H. (1987) Modern languages in the curriculum. Dossier 52. p.F. G.. paris: Chronique sociale. london: Heinemann. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning. G. paris: Cle. *Coste. Holec. Canale. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. 263 . paris: e.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères. 26 no 1. & swain. Applied linguistics vol. l. m. d. Cambridge: Cup.Literatūra Byram. strasbourg: Council of europe. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue. paris: Hatier. 25 no.l. (1997) The elements of foreign language teaching.a. (1987) Self-instruction in language learning.

melde. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. (ed. rusų kalbomis). reading (mass. (1988) Communication in the modern language classroom. (1982) Principles and practice of second language acquisition. s. s. (1987) Individual differences in second language learning. 129–158. *sheils.j. and Viguer. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus. rampillon. *porcher. B. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht. komensky.d. j. mcdonough. paris: le français dans le monde. 264 . ismaning: Hueber. krashen. d. münchen: Frankonius. nuremberg. Vilnius: leidybos centras. tübingen: Gunter narr Verlag. (1980) Reflections on language needs in the school. l. Col. W. kramsch. py.a. u. G. G. pêcheur. j. (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. mackay. strasbourg: Council of europe.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen. oxford: pergamon.) (1992) Les auto-apprentissages. (1965) Language teaching analysis. Vals/asla. W. piepho. strasbourg: Council of europe. C. recherches et applications. Applied Linguistics 11/2. (ed.d. Col. (eds. s.): addison-Wesley. little. london: longman. j. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. t.H. skehan. devitt. (eds. london: allen & unwin. krashen. d. H. Bulletin suisse de linguistique appliquée.F. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. & singleton. & terrell. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel.Bendrieji europos kalbų mokymosi. recherches et applications. p. paris: le français dans le monde. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed. r. s. s. (1993) Context and Culture in Language Teaching. (1981) Psychology in foreign language teaching..e.) (1995) Méthodes et méthodologies. schmidt. and Zimmermann.d. dublin: authentik.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application. W.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. oxford: pergamon. savignon. Quelques développements récents’. oxford: oup. london: arnold.

(1989) Designing tasks for the communicative classroom. Berlin: Cornelsen. m.p.m.Literatūra spolsky. k. G. damen. a. Cambridge: Cup. H. mahwah.l. (1997) Referential communication tasks. paris: Hatier. nunan. (1982) Communicative syllabus design and methodology. Williams. n. oxford: pergamon. (1995) ‘langues et curriculum. (ed. and lehman. Quelques expériences en cours en Europe. slough: nFer. Fitzpatrick. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. Festschrift für Reinhold Freudenstein. strasbourg: Council of europe. The British Council (1978) The teaching of comprehension. (1983) Fundamental concepts of language teaching. j.j. r. mass: addison Wesley. j. yule. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’. organisation and assessment. oxford: oup. d.. d. and margreaves. k. johnson. Cambridge: Cup. C. Burstall. l. m. H. 98. programmes et parcours’. d. and a. 81–92 & 157–174. Coste. Etudes de linguistique appliquée. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. CC-lanG 994) 6. m. *Coste. Language Teaching. doc. lawrence erlbaum. oxford: oup. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters.H. london: British Council. 8 skyrius Breen. oxford: oup. reading.H. Cohen. p. s. (1974) Primary French in the balance. 265 . stern. stern. (1984) Reading in the language classroom. Grenzenlöses Sprachenlernen..) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages. Clark. london: macmillan. e. trim. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. (1982) Simulations in language teaching.l. jamieson. B. parts i and ii. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. in Grebing. (1989) Conditions for second language learning. 5–25. 7 skyrius jones. vol. 20 nos. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom. 2 & 3. d. Contenus.

nunan.C.. d. (1990) Fundamental considerations in language testing. alderson and l. Cambridge language assessment series (eds. r. oxford: oup. d. Brindley. (1987) The educational value of foreign language learning. e. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). and Wall. 103. paris: Champion. l. d. l. CCGp(87)10. mokymo ir vertinimo metmenys labrie. Bulletin CILA 55. G. Schweizer Version. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. roulet. north. j. réforme des langues et systèmes éducatifs’. taip pat internete: http//www. london: longman. Etudes de linguistique appliquée. Vigner.. douglas. Cambridge language assessment series (eds.C.Bendrieji europos kalbų mokymosi. d.F. Bachman).F. Coste. Flügel. Cambridge: Cup.a.F. (ed. Cambridge: Cup. oxford: oup.C. Schweizerisches Forum Langue 2. C. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. Cambridge: Cup. Vers une pédagogie intégrée.a. Bachman). *Wilkins. G. (1995) Language Test Construction and Evaluation.ch/ids/portfolio. C. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. 7. lado. and moore. Col. B. (1976) Notional syllabuses. 266 . alderson and l. (1983) La construction de la Communauté européenne. munby. Cambridge: Cup. d. Bern: edk. Wilkins. (1980) Langue maternelle et langue seconde. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. unifr. Ch. (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching. G. j. Cambridge: Cup. sydney: macquarie university. Bern: edk.C. doc. schneider.) (1996) ‘promotion. strasbourg: Council of europe. dossier 33. (1972) Communicative syllabus design. l. d. alderson. j.) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’.. d. j. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes. j. Bachman.’l’ paris: Hatier. and koch. Clapham. 9 skyrius alderson. (eds. (2000) Assessing Reading.

r. Numéro spécial.Literatūra lussier. F. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative. eds. (Cambridge language assessment series. Cambridge: Cup. and lescure. oxford: pergamon. tagliante. a. (ed. Cambridge: Cup. (2000) Assessing Vocabulary.) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’. j. Le français dans le monde. reid. Bachman). août-septembre 1993. strasbourg: Council of europe. monnerie-Goarin. university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). j. paris: Cle international. oskarsson. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work. Recherches et applications. alderson and l. d.F. C. Col. 267 . paris: Hachette.C.) (1991) L’évaluation. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning. (eds. m.

.

• Pozityvumas. didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes. ir negatyviai (žr. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. nei tai. pavyzdžiui. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai. formuluoti ir pozityviai. kartais įmanoma tą pačią mintį. mastas. a1 lentelę). Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. ką mokinys geba. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai.A priedas. (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. t. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. pageidautina pozityvi formuluotė. susijusią su kalbos priemonių spektru. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. ko jis negeba. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija. pastebima. y. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui. kurie nėra kaupiamieji. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. Šveicarijos projektas). pavyzdžiui: 269 .

bet kartais. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. 1 lygis. lieka spraga. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. kad jos gana lengvai perskaitomos. nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. jo atsisakius. jeigu tik pašnekovas padeda. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. ar vidutiniškas į geras. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. vadinasi. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti. milanas. o ne parašytos profesiniu žargonu. ar gana platus keisti labai platus. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos.“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. nuo 1940 m. informacijos ir pan. iš pirmo 270 . dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba. pavyzdžiui. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. 1978. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. skirtumas turi būti tikras. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. A1 lentelė. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. Geba suprasti. aptartys turi būti skaidrios. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai.) (elviri. antra. geba suprasti. • Aiškumas. vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. ne sukuriamas žodžiu žaismu. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. 2 lygis) • bendravimas sutrinka.

galima manyti. antra. tai leidžia manyti. ypač įprastos amerikoje ir australijoje. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas. • Autonomiškumas. esant reikalui. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. tad trumpesnės konkrečios aptartys. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. kaip savarankiški kriterijai. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis.A priedas. tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. projekte. kai aptartis yra autonomiška. • Trumpumas. apie kurį galima pasakyti: Taip. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. apibrėžtys turi būti paprastos. antra. šis asmuo geba tai daryti. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. kurią vertintojas turi atpažinti. 9 skyrių). Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti. Be abejo. skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam.

Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. kokybinius ir kiekybinius metodus. Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme. Geriausia. Pradžia – aptartys. o tada rašyti. 4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai. pranašumas yra tas. kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas norima aprašyti. Viena galimybė – apmąstyti. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus. aptartis. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. komunikacinės kalbinės veiklos. pavyzdžiui. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji. 272 . metodo.

bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. tinių kalbų mokymo programomis. (b) paaiškinti savo sprendimą. kurie ta skale naudosis. darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. tada. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. o ne statistinei duomenų interpretacijai. skalių juodraščiai aptariami konsultantų. Komisija. kad būtų patikslintos formuluotės. 4 nr. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. kai tik parengiamas skalės juodraštis. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. lowe. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. gretindamos jas su aprašais. liskin-Gasparro. o tada. Ekspertas. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. Gippsas (1994) ir scarinas (1996. galbūt pasiremiant informantais. silpnybes. 1975. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. o tik principais grįstas patirties interpretavimas. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. Empirinis. tada. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei. 1 nr. Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. 2 nr. 1986). kai tik atskleidžiami in273 . ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų. 1984. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. jų manymu. tinkama tvarka. ingram. 1985. pastarieji gali dirbti intuityviai.A priedas. remiantis esamomis skalėmis. – paprašoma (a) sudėti aptartis. ir aprašus. Esmė – formuluotė. 1985.

pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. 6 nr. kas informantams padėjo ar klaidino. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. 7 nr. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. 1991. siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. pateikiama antra užduotis – nustatyti. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. 274 . (c) nustatoma. Svarbiausia ypatybė. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. konstruktas) (mullis. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus.. dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles. 5 nr. Esmė – atliktys. tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson. rodanti. o ne rangine tvarka.) nustatoma. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė. 1980). 1995). shohamy ir kt. o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius.). tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr. Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. kokios ypatybės yra svarbiausios. tada yra suderinama bendra eilės tarka. tarp kurių dviejų lygių yra spraga. į kurį galima atsakyti taip arba ne. tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą. 1992). kad trūksta vieno lygio. Dviejų pasirinkčių sprendimai.

irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas. 1996). Diskriminanto analizė. 1996). kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. kurios iš jų yra visai aiškios. ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. aptartys apibūdina. north. Daugiamačių skalių sudarymas. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. nors taip vadinamas. informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. Lyginamieji sprendimai. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę. svarbios ir t. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. IRT). 1963.A priedas. kurias. 10 nr. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. tada. 1995). t. Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. analizės rezultatai atskleidžia. kad būtų nuspręsta. arba „latentinio bruožo“ analizė. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. jų manymu. naudingos. 9 nr. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas. Rūšiavimas. . yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher. 1996/2000). ir / ar pagal lygius. skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. yra taikomas daugkartinės regresijos metodas. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą.

sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. bet išlikti bendroje sistemoje. tačiau reikia nepamiršti. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters. irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų. tada šie testų punktai gali 276 . kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. lincare. jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. 1989). skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis. dėl to. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. jei esate pradedančiųjų lygio. jei esate mokančiųjų lygio. išplėtojus šį metodą. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. nuspėjant tuos būsimus dalykus. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms. toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. 1982. mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. yra numatomos skalės vertės. analizuojant rascho metodu. kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. yra keletas būdų.

london: British Council/ macmillan. G. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. a review of the issues. stansfield ir kenyon. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). C. in anivan. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. singapore. regional language Centre. tyndall ir kenyon. 1994. 1995. Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. (ed. Visuose trijuose projektuose. 1995). 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. rascho modelis yra naudingas sudarant skales. Carroll. be to. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. y. per siauras ar per plačias dalis. G. 1991: Bands and scores. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai. esant reikalui. (d) taip buvo sudarytos 3.) Current developments in language testing. 45–85. kritika. 277 . Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. Kritikuojama pozicija. C. t. Brindley. kirsch ir mosenthal. Pagrįsta reikalavimo. B. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. in: alderson. tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. 1992. pristatytuose B. s. o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. 1996). kirsch. ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. punktai. Language Testing 15 (1). 71–86. j.A priedas.. developments in elt. ką mokinys geba daryti. milanovic ir kt. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. j. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. Brindley.. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. 1992. C ir d prieduose. 1996. (eds. kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. and north. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. masters. 1996.): Language testing in the 1990s. 1993. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai.

pavyzdžiui. kai pradedama nuo deramos analizės to. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. k. kirsch. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. Gipps. london. national Center for education statistics: 135–192. Language Testing 13 (2). organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53.): Assessing second language writing in academic contexts. 208–38. B. Language Testing 12 (1). j. Tyrimas. Cathie. 1994: Beyond testing. Metodui taikyti reikia daug laiko. j. kuriant aiškinamąsias aptartis. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu. Metodas taikytas projekte. F. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. r. Falmer press. nei „konkretusis“. skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. j. 1995: interpreting the iea reading literacy scales.. lawrence erlbaum associates: 297–323. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. B.Bendrieji europos kalbų mokymosi. in Binkley. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas. lumley. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis. s. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus. j. and mosenthal. Reikšmingas straipsnis. kylantys dėl miglotų aptarčių. tim and mcQueen. norwood n.. i. y. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques. composition rating. C. kirsch. m. and Wingleee. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys. Hillsdale n. siejant su metmenimis. 1992: statistical support for training in esl. ablex: 155–166. kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. n. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę.C. Carroll. kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. rust. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas. 278 . Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje. j. annie. j. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. tom. Chaloub-deville m. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. Vancouver. m. economy and society: Results of the first international literacy survey. linacre. in Literacy. m. i. mcnamara. s. 1989: Multi-faceted Measurement. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. paris. 16–33. (eds. Svarstomi klausimai. p.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. i. elder. Labai aiškus straipsnis. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction. in Hamp-lyons (ed. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas. and Bejar. Analizuojamos kelios programos. (eds. kuriuo atskleidžiama.) Test theory for a new generation of tests. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. taikomas. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. Washington d. mislevy. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. in Frederiksen. 37–69. Chicago: mesa press. i.: us department of education. davidson.

. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų. B.): national textbook Company. V. B. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte. C. mullis. e. nFlC occasional paper. princeton n. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems. north. Clevedon. manuscript no. a. north. multimedia matters: 15–38. G. Klasikinis aprašymas. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai. april 1993. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). s. Klasikinis aprašymas.1: 48–52. in Cumming. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. framework. lowe. in: Modern Language Journal 70/4. j. in: Foreign Language Annals 17/5. strasbourg. paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). Language Testing 15/2: 217–262. 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. apžvalga. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. Detali vertinimo skalių. saville. and Berwick. 1986: proficiency: panacea. j. j. national Foreign language Center.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond. masters. princeton nj. educational testing service. problems. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. Projekto. and a possible methodology. i. Trumpai aprašoma.: educational testing service. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. a. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu. Thames Valley university. silpnybės. jau įvertintas mokytojų. Nuo akademinės kritikos. and schneider. avon. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. toeFl research paper. lincolnwood (iii. in: james. and Cook. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. phd thesis. B. process? a reply to kramsch. G. 391–397. 279 . kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. Detalus projekto. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. Washington d. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. Validation in language testing. peter lang. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. 475–489. formulation styles and presentation formats. Aptariamos skalių funkcijos. north. r. m. (ed.A priedas. B. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. n.. B. 10-W-51. keblumai ir pan. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives. reprinted 2000. kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. 1994: profiles and assessment. schulz. forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. north. pollitt. lowe. p. C. Council of europe CC-lanG (94) 24. new york. p. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. to Bachman and savignon. Curriculum Perspectives 14. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. milanovic. and particularly. kaip jos išspręstos. north. susisteminti taikant Rascho metodą. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis. a..

. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. m. and kendall. skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. schneider. and kraemer. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. and north. m. 2–4 august 1993. scarino. Clevedon. e. stoka. 202–220. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). p. C. G. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. scarino. n. in: Language Testing 1/2. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. r.. multimedia matters: 124–153. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. 280 . o ne tiesiog sudaryti skales. ankstesnį aprašą. Modern Language Journal 76: 27–33. B. aprašymas. Žr. B. Cambridge and arnhem. r. cognition and assessment. a. Gordon. Labai sunku skaityti. Chur/Zürich. and murray. W. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91. Validation in language testing. studies in language testing 3. a. C. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75. Parodoma. schneider. in: Journal of Applied Psychology. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit.Bendrieji europos kalbų mokymosi. in Cumming. a. and kenyon d. in milanovic. kad būtų nustatyta. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. and north. l. (eds. 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères. Rascho metodo taikymas. m. Skalen zur Beschreibung. smith. n.) 1996: Performance testing. 1984: issues in the testing of english for specific purposes. m. skehan. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. and north. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. ’ echelles pour la description. avon. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. shohamy. Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider. G. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. Įdomus metodinis tyrimas. describing and monitoring long-term progress in language learning. Verlag rüegger aG. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. 1996: What raters really pay attention to. 1996: issues in planning. ankstesnį aprašą. je suis capable de. aprašymas. neprofesionalių vertintojų rezultatai. B. stansfield C. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. j. G. 2000: ‘dans d’autres langues. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. and Berwick. 47/2. Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. a. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht)... Įdomus metodinis straipsnis. p. Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. Fundamentalus. kuriuo grindžiamas metodas.. and saville. Trumpas pranešimas apie projektą. 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung. Žr. Išsamus projekto.

and jones. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. pritaikant aiškinamąsias aptartis. C. avon. sudaryti kalbos įsivertinimo skales. in j. Validation in language testing. r. 281 . Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). in: spolsky. a. p. Wilds. English Language Teaching Journal 49 (1). and F. susiję su suomių kalba. C. Washington d. C.): Testing language proficiency. patikimumo patikrinimo aprašymas. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. j. multimedia matters: 9–57. upshur. 29–44. Labai svarbu mokykloms. d. C. 1995: Constructing rating scales for second language tests. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. and Berwick. and kenyon. s. kaftandjieva (forthcoming). kad būtų pastebėti niuansai. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. B. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. and turner.: Center for applied linguistics. Paprastas skalių. Verta atidžiai perskaityti. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip. Council of europe. Clevedon. tyndall. alderson (ed. kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės.) Case studies of the use of the Common European Framework. 3–12. in Cumming. (eds. B. 1975: The oral interview test. r. kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti.A priedas.

.

taip pat ne tik anglų. bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. Goethe‘s instituto. tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“. aukštesnių klasių. 4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais. prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF). Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. kur apie jas rašoma. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . buvo tirta sąveika ir produkcija. tyrimo kartojimas. tik dar buvo tiriama recepcija. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo. Žemesnių klasių. 1995 m. Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį).B priedas. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. 1994 m. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai. apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. tyrimas buvo iš dalies 1994 m.

du tyrimai buvo siejami su tuo. jos buvo papildytos anglų. taikliausias ir svarbiausias. kad būtų įsitikinta. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. tikslios ir svarbios. Šios skalės išskaidytos tam. (b) vertino. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m. kurias ketino apibūdinti. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. 6. aptartys buvo tik anglų kalba. aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. analizuoti įrašai. ar tos aptartys aiškios. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. Intuityvusis etapas 1. pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. taigi 1994 m. 2. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams. prancūzų ir vokiečių kalbomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. prancūziškai. ir vienais. per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). sudarytų iš aptarčių. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa. klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. iki gerai mokančių kalbą. 4. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. kaip apibūdinama aptartyje. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. kuris įgyjamas per 80 valandų. o 1995 m. Kokybinis etapas 3. Kiekybinis etapas 5. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas.

sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga. kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. pragmatinės. mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. jei kyla problemų. įsivertinimo skalėje. nes kyla klausimas. Interpretavimo etapas 8.B priedas. 10. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). 9. susijusius su skirtingais švietimo sektoriais. sakytinės produkcijos. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). 7. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. kalbėjimo. kad būtų galima atrinkti tas aptartis. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. aptarta. sakytinės sąveikos. ir atlikties vertinimo tinklelyje. nustatyti „ribiniai taškai“. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. 11. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. ir iš jų sudaryti visumines skales. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. kalbiniais regionais ir tiksline kalba. rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius. Šiuo požiūriu testų. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės. tai apima: a) klausymo. Įvyko baigiamoji konferencija. Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. aptartys pritaikytos įsivertinti.

kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. c) Neigiamos sąvokos aptartys. pasirodė. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti. kur aptariama tokia veikla. rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. skirtą tiesiogiai jam. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo. taip atsitiko nepaisant to. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. patvirtintas dialanG ir alte (žr. jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. kurie būtini šiems atsakymams. nėra visai aišku. ar problemų kyla dėl to. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. dalyvauti oficialiuose susitikimuose. kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). pristatyti oficialias pateiktis. ar keliomis. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. kad jos yra problemiškos. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. kalbėti telefonu. rašyti pranešimus ir apybraižas. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. oficialiai susirašinėti. toks keblumas kilo ir dėl aptarčių. pavyzdžiui. Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. b) Darbas aptartys. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. (c) nenuoseklūs atsakymai. ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. išskyrus tas.

išskyrus tokį. Viešieji skelbimai. ypač jei kalbama apie literatūrą. (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta. gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio. Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą. siejamų su universiteto kontekstu. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka.B priedas. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui.899. galimas daiktas. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. populiacija. kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“. yra daugybė atvejų. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis. Tąsa 1999–2000 m. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“. tai atrodo intuityviai suprantama. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0. (d) parašytos interpretacijos etape. pavyzdžiui. kad. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. 287 . mokytojų vertinimu. suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. pavyzdžiui. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus.

in j. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. peter lang. schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ . parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels.C. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. . kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. 288 . mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north. Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių. B. pakartotinai išleista 2000. phd thesis. Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit. new york.C. project report. Skalen zur Beschreibung. alderson (ed.Bendrieji europos kalbų mokymosi. in j. . Council of europe. swiss national science research Council. alderson (ed. G. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency. national research programme 33. B. Language Testing 15/2: 217–262. Berne. north. Thames Valley university. and schneider.) Case studies of the use of the Common European Framework. Council of europe.) Case studies of the use of the Common European Framework.

4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 . 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas .B priedas..tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas. laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz. debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas.

pavyzdys galėtų būti temos. remiantis tokia analize.. kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui. temų aptartys nepateikiamos. svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. viešieji skelbimai). bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. kad sistema yra nuosekli. darbas • gyvenamoji vieta. buities sąlygos 290 . • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. • planai / susitaviltys. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų. sieki.nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz. išvaizda • biografija. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas. toliau lentelėje palyginama. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai.

1993.B priedas. dar• pramogos. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu. numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save.įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta. • ontario esl oral interaction assessment Bands. 1987. 1993. 1974. • european Certificate of attainment in modern languages. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. ties inforbas ir laisvaįpročiai. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. 291 . • kasdienės darbas. temos laisvalaikis. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. 1990. • Finnish nine level scale of language proficiency. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. reikalinga kelionės. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas. 1991. 1978. numatoma. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. dienotvarkę.

• eurocentres scale of language proficiency. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings. • British languages lead Body: national language standards. • australian second language proficiency ratings. • interagency language roundtable language skill level descriptors.j. 1990.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1994.1986. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english. 1990. • english national Curriculum: modern languages. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing. • royal society of arts modern languages examinations: French. 1991. and Hall p. 292 . 1993. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. • Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. 1989. 1993. • australian migrant education program scale (listening only). 1978. • english speaking union (esu) Framework project: 1989.: oral expression.j. 1992. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. 1975. 1980. 1981. • Hebrew oral proficiency rating Grid. Bulletin 3. 1991. 1978. 1982. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines.j. interview scale. • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking. oral interaction assessment scale. 1993. • netherlands new examinations programme. • association of language testers in europe. 1991. • Carroll B. • elviri et al. 1986 (in Van ek 1986). • Carroll B. 1985. • Fulcher: The Fluency rating scale.

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa. kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . vokiečių. daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. sistemą sudaro įsivertinimas. kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. kur būtina. tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. prancūzų. aprašytą a priedo gale. italų. viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų. ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. sudarytos remiantis „metmenimis“. suomių. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės.C priedas. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. kurie nori sužinoti. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. skirta kalbos mokiniams. olandų. ispanų ir švedų. airių. anglų. linGua veikla d). Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams. DIALANG skalės C priedas. portugalų. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. graikų. islandų. norvegų.

pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. Vartotojams užsiregistravus. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 3. Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. gramatika). nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra. grįžtamasis ryšys. manoma. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. 2. mokiniams pranešama. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). duodamas grupavimo testas. klausymas ir rašymas). patekdami į sistemą. remiantis atliktu testu. 4. kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. 8. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. klausymas. Vartotojams. kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). 5. sistema nustato. pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. 6. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. kad mokiniams patariama. ar ne. kad jis skatina savarankiš294 . kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. įsivertinama (tik skaitymas. pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. taip pat sistema yra tokia. prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių. 7. tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. registruojamasi. rašymas. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. 9. žodynas. ir mokinys turi nuspręsti. pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis.

aris Huhta. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus.C priedas. Fellyanka kaftandjieva. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams. kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. kurie pasirodė esą konkrečiausi. nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. kad tiktų numatytiems vartotojams. leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. 295 . Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m. ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. Be to. neus Figueras. DIALANG skalės ką mokymąsi. matsas oscarsonas ir saulis takala. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas). paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės. 1996). Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. klausymą ir rašymą. o ne mokytojo vertinimo tikslams. dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. aiškiausi ir paprasčiausi. Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr.

kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti. klausymo p=. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų. imtimi. sudarytos remiantis teiginių kalibravimu.4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al. pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius. ir ar yra tendencija. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai. teiginių ir t. jie parodys. Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema. ir iš jų sudaroma skalė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis.26). kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu. arba anglų kalba. kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę.84.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti. 1985. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims.93 ir rašymo 0. Verhelst and Glass 1995).78). antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas.10. Be to. normanas Verhelstas. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. johnas de jongas ir timas tormakangas. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis. y.) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų.94. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=.5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t. oplm yra praplėstas rascho modelis. 296 . trys įsivertinimo skalės. klausymo 0. buvo projekto koordinacinis centras. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=. saulis takala. (kalibravimas yra procedūra. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė). jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui). kurių gimtoji kalba buvo švedų). kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama. atlikusių visą testą. rašymo p=. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas.91. bet įvedama kaip žinomos konstantos. dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba. jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre. buvo labai panašios. o tada susirinkdavo. įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. kuris 1996–1999 m. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga. t. sunkumo lygis. sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei.

rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 . anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį. skirti skaitymui. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. pateikiami kursyvu. jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. paimti ne iš „metmenų“. tirdama teiginių sunkumo verčių. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis.83) ar net 0. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. tai yra skaitymo. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. klausymui ir rašymui. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. t. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis. nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. svarbu pažymėti.C priedas. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių. koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. y. nustatytų per šį tyrimą. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales.897. pasirodė. Kitos DIALANG skalės. kaftandjieva. rašymo ir klausymo skalės. teiginiai. taip yra todėl.

. B. sajavaara. Glass (1995). bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai. k. 298 . kaftandjieva (forthcoming). kuriose skaitymo. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. in j. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente. north. Council of europe. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. The one-parameter logistic model. and a. Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. new york: peter lang. one-parameter logistic model: oplm. s. teasdale (forthcoming). panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. Council of europe. and F. Literatūra Huhta. recent developments and applications. C. n. phd thesis. aptartys buvo šiek tiek pakeistos. The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. a. skaitytojai. takala. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. Fisher and i. takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. new york: springer-Verlag. m. Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. Verhelst. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. arnhem: Cito. luoma. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais. Verhelst.) Case studies of the use of the Common european Framework. alderson (ed. 215–237. s.C.. sajavaaros. Thames Valley university. (1996/2000). Verstralen (1985). s.Bendrieji europos kalbų mokymosi. n. Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. p. oscarsono. in j.) rasch models: Foundations. in G. išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. molenaar (eds. alderson (ed. luomos.) Case studies of the use of the Common european Framework.C. oscarson. and C. reprinted 2000. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. takala. Glass and H.

ypač jei jie iliustruoti. 299 . Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. Gebu skaityti korespondenciją. pavyzdžiui. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. tiesiogiai susijusius su mano interesais. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. paprastus laiškelius. Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. Gebu suprasti labai trumpus. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. tvarkaraščiuose. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. Gebu atpažinti žinomus vardus. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. susiedamas žinomus vardus. kuriuose aprašomi įvykiai. ypač jei yra paveikslėlių. pavyzdžiui. paprastus tekstus. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. ant atvirukų. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. žodžius ir elementarias frazes. brošiūrose. restoranuose. geležinkelio stotyse. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. kad nuspręsčiau.C priedas. Gebu detaliai suprasti ilgą. bet nebūtinai visas detales. jei galiu pasinaudoti žodynu. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. viešojo telefono. mano žodynas platus. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. valgiaraščiuose. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. darbovietėse. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. susijusią su mano interesais. Gebu suprasti paprastus tekstus. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. brošiūrose. pavadinimus. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. pavyzdžiui. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. pavyzdžiui. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. ar verta nagrinėtis atidžiau. kurios man reikia užduočiai atlikti. laiškuose. žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. trumpuose laikraščių straipsniuose. pavyzdžiui. Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. parašytus įprasta kasdiene kalba. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. susijusius su mano darbu. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. DIALANG skalės C1 dokumentas. pavadinimus. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. padedančių pasiaiškinti tekstą. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. nesusijusius su mano interesais. skelbimuose. kad pasitikrinčiau terminiją. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti trumpus. net nesusijusią su mano profesija.

kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. Gebu nuosekliai argumentuoti. sklandžius. Gebu rašyti aiškius. Gebu raštu reikšti svajones. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą. detales. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. 300 . Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius. Gebu svarstyti apie priežastis. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. pasekmes ir hipotetines situacijas. ką aiškina ar klausia kiti. gyvenimo sąlygas. pavyzdžiui. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. kuriuose kas nors įrodinėjama. planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. straipsnius ar esė. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. Gebu užsirašyti. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. juose padėkoti ir atsiprašyti. Gebu aprašyti savo šeimą. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. Gebu aprašyti. sudėtingus referatus. mokymąsi. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. jausmus ir įvykius. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. jei tekstas yra labai svarbus. Gebu paaiškinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams. pagrindžiama. avarijos. dabartinį ar neseniai turėtą darbą. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu rašyti taip taisyklingai. kur gyvenu. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. viltis ir siekius. Gebu rašyti taip taisyklingai. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių.

nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus. aiškių. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. jei diskutuojama žinoma tema. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. su ilgomis pauzėmis. pašte ar banke. pavyzdžiui. kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. kalbama aiškiai. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose. kai kalbama apie įvykius. lėtai ir pakartojama. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę. Gebu pakankamai suprasti. kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis. Gebu sekti kalbą. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. avarijas ir pan. o kalba palyginti aiški ir lėta. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gebu suprasti paprastas nuorodas. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis. kai kalbama aiškiai ir lėtai. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. paprastų žinučių ir pranešimų mintį.. Gebu pakankamai suprasti. kad aš galėčiau suprasti. kainas ir laiką. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai. paprastus aiškinimus. kai kalbama aiškiai. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius. susijusia su mano profesine veikla. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu suprasti skaičius. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. siužetas nesudėtingas. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai.C priedas. temą. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. Gebu sekti daugelio filmų turinį. 301 . nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. kuris vyksta šalia manęs. Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. kai kalbama aiškiai bendrine kalba.

toną ir t. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. atpažįstu stilių kaitą. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. kai kalbama bendrine kalba. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). ypač jei tartis negirdėta. neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. kuriuose kalbama ne bendrine kalba. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo. žaidimus ir daugumą filmų. Gebu tai suprasti. pokalbių laidas. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. kai kalbama bendrine kalba. kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. Gebu pakankamai suprasti. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. gyvą ar įrašytą. o tik numanomi. t. kai kalbama bendrine kalba. išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. pavyzdžiui. interviu tiesioginiame eteryje. kai kalbama man pakankamai žinoma tema. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu klausytis paskaitos. Gebu klausytis paskaitų. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. jei pranešėjas kalba aiškiai. diskusijų ir debatų. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. tik didelis aplinkos triukšmas. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. dokumentines laidas. kai kalbama apie mano specialybės dalykus. gebu išgirsti smulkias detales. kalbų. taip pat ir tuos. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. 302 . net jei aplinka šiek tiek triukšminga. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. Gebu žiūrėti filmus. pavyzdžiui. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti.

Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus. taip pat ir abstrakčius. skiria skirtingus stilius.C priedas. valgiaraščiuose. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. jūsų testo rezultatai rodo. jausmai ir norai. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį. reklamoje. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. skelbimuose. plakatuose ar kataloguose. pavyzdžiui. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. a2 B1 B2 C1 C2 303 . Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. skrajutėse. DIALANG skalės C2 dokumentas. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas. kuriuose aprašomi įvykiai. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. tvarkaraščiuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius. net jei tai nėra jų interesų sritis. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. žinynus. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų. pavyzdžiui. jie geba suprasti asmeninius laiškus.

pavyzdžiui. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. esė ar pranešimą sudėtinga tema. jūsų testo rezultatai rodo. kuriuose išdėsto informaciją. Šio lygio žmonės geba parašyti. pavyzdžiui. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. jie geba rašyti esė ir pranešimus. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį. kam nors už ką nors padėkoti. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti laiškus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. tinkamu numanomam skaitytojui. jūsų testo rezultatai rodo. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. a2 B1 B2 C1 C2 304 . kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. jie geba parašyti laišką. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. susijusių su jų interesais. kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. Geba rašyti asmeninius laiškus. pabrėžti tai. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį. parašyti savo vardą. pranešimus ir straipsnius taip. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. jūsų testo rezultatai rodo. kas jiems atrodo svarbiausia. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi.

jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. geba sekti ilgą svarstymų seką. mokyklą. pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų. a2 B1 B2 C1 C2 305 . jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. kurie kalba greitai. t. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. pagrindinius dalykus. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. kai tema yra pakankamai žinoma.C priedas. aiškių. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties. apsipirkimą. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. laisvalaikį ir t. kai kalbama lėtai ir aiškiai. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. jie geba suprasti trumpų. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. pavyzdžiui. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. jie taip pat supranta gimtakalbius. darbus.. paprastų žinučių ir pranešimų esmę.

kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų. suprantu. kasdieniai skaitiniai. įprasti trumpi paprasti aprašymai. paprasti skelbimai. paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. paprastus sakinius. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. asmeniniai laiškai. žodžius. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). bukletai. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. suprantu tiesmukus nurodymus. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. pavyzdžiui. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. laiškai. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. reklama. telefonų knygos. trumpi oficialūs dokumentai. ypač su paveikslėliais. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. laikraščių straipsniai. kai tiesmukai dėstomi faktai. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. suprantu paprastus trumpus tekstus. pavyzdžiui. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. B1 tekstai. teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. susijusius su mano interesais. Išsamiosios aprašomosios skalės. trumpi paprasti tekstai. aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. 306 .

retkarčiais naudojuosi žodynu. 307 . atspindinčius santykius ir nuomones. bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu). susijusi su mano interesais. požiūrius bei nuomones (žr.C priedas. tiek implicitiškus. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. idiomos ir terminija. C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. detaliai suprantu sudėtingus tekstus. suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. sudėtingos struktūros arba tokie. labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. moksliniais klausimais. labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. o trukdo retai vartojamos konstrukcijos. straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. profesiniais. atsirenku informaciją. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. abstraktūs. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. visus niuansus. kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. DIALANG skalės B2 korespondencija. ilgesni tekstai. nesusijusios su mano interesais. tiek eksplicitiškus. grožiniai ir negrožiniai tekstai. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. randu būtinas detales ilguose tekstuose. iš esmės suprantu korespondenciją. nustatau subtilius dalykus. susijusią su mano interesais. aprašymas. sąlygos ir apribojimai). neišreikštus tekste eksplicitiškai.

be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. ir. 308 . pažįstamos vietos. jausmus ir įvykius. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. pavyzdžiui.). trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. skaičius ir datas. atvirukai. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. paprasti asmeniniai laiškai. mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. kurio elementai susieti. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka. anketos. todėl. tautybę. kinas ir pan. bet. savo vardą. anketos. pavyzdžiui. bet. sunku argumentuoti ir lyginti. užrašai. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių.. pomėgiai. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. adresą ir kitas asmenines detales. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. aptarnaujančiam personalui ir pan. Gebu perteikti naujienas. Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus. paprasti tekstai. tokiais. B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. po to. arba. paprastos žinutės. darbas ir pan. asmeninio gyvenimo įvykiai. užrašai. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. tik žinomomis įprastomis temomis. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. pranešimai. kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. atvirukai. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti.

nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. pavyzdžiui. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. teksto elementų išdėstymas. ką rašo kiti. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą. tikėjimą / abejonę. Gebu rašyti aiškų. galimybę. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. 309 . rašybos klaidų nėra. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. išreikšdamas. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. rašyba taisyklinga. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. sklandų. iš kurio matyti. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. gerai struktūruotą tekstą. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. kurios išryškina minčių ryšius. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. gali pasitaikyti tik riktų. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. tikrumą / netikrumą. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. nėra reikalo naudotis žodynu. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus.C priedas.

paprastas kelio aiškinimas. kad galėčiau sekti pokalbį. tinkamai artikuliuota kalba. suprantu. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. klausimai. lėta kalba. suprantu pakankamai. 310 . televizijos ir radijo naujienos. Bendrą idėją. kasdieniai pokalbiai. kelio aiškinimas. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. lėta. pakankamai suprantu. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. paprastą kasdienę kalbą. nurodymai. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. nurodymai. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. aiški. pažįstamus žmones. aiški bendrinė kalba. sekti nurodymus. pavyzdžiui: pranešimai. faktinė informacija. artimiausios aplinkos daiktus. trumpos paskaitos ir kalbos. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. kelio aiškinimas. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. klausimai. aiški. televizijos ir radijo programos bei filmai. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save. pagrindinę mintį. B1 pokalbiai žinomomis temomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais.

pavyzdžiui. C1 Visokia šnekamoji kalba. C2 Bet kokia šnekamoji kalba. jokių. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. paskaitos. diskusijos. Garso įrašai ir filmai. Viešieji pranešimai. pokalbis su gimtakalbiu. pranešimai. kas nepažįstama. diskusijos ir debatai. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. pavyzdžiui: profesinė kalba. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. specializuotos paskaitos ir pristatymai. sudėtinga techninė informacija. kartais galiu perklausti kai kurių detalių.C priedas. interviu. televizijos ir radijo programos ir filmai. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. paskaitos. Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. abstrakčias ir konkrečias temas. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius. gyva ar įrašyta. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai. 311 . jei turiu laiko priprasti prie to. pakankamai. DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis.

.

kaip jie buvo parengti. susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). p. Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai. 313 . kuriose būtų aprašoma. 27 ir 167). ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas.D priedas. programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. kandidatų ypatumai. (liet. atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai. ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. aprašytą a priede.

alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. 3) mokymąsi. teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. išlaikę šiuos egzaminus. norint nustatyti. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. danų. ir suprantamai paaiškinti. norvegų. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. olandų. Šios sritys yra 314 . Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. portugalų. suomių. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. 2) darbą. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis. kiek jie jau moka kalbos. švedų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tokiu būdu galima parodyti. formuluojant pareigybių aprašus. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. vokiečių. c) priemonė patikrinti kalbos. prancūzų. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti. mokėjimą. ką kalbos vartotojai geba. mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. katalonų. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys. italų. ir taip išsiaiškinti. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. ispanų.

D priedas. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais. kuriose. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. kuris tęsis. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. kad sėkmingai komunikuotum. rašymo gebėjimams. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. mokyklų ataskaitomis ir pan. apimantys visus lygius. viešojo maitinimosi. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. nes yra daug situacijų. skaitymo. apie daugumą 315 . susijusias su sąveika. t. ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. f) teiginiai peržiūrėti. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. taisyti ir paprastinti. iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. apsigyvenimo ir t. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų.

atsisakyta neigiamų teiginių. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. Štai du pavyzdžiai. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės. vadinamųjų inkarinių. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. taikant rascho analizę. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. 316 . neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. nes remiamasi prielaida. respondentams buvo duodami klausimynai. pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. kaip buvo keičiama: 1. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. manoma. Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė. nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti. išskyrus labai aukštus lygius. kaip aiškinama a priede. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. y. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. svarbiausia. t. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. nustatyti skalių santykinį sunkumą.

kitaip tariant. tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. „silpnas“. Buvo pasirinkta 80 procentų. buvo pastebėta. – kas tai yra. „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. būtų per menka. „veriantis“. neigiami teiginiai. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. pavyzdžiui. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. kad asmuo atliks užduotį. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. konceptuali problema. kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. 50 procentų tikimybė. skirti žemesniam lygiui apibūdinti. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo. „tvinkčiojantis“ ir pan.D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai 2. taigi paprastai alte egza317 . kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. ar gali būti. „veriantis“. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. pavyzdžiui. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. žmonės skirtingai supranta „geba“. tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. „silpnas“. Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. kita vertus. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. „tvinkčiojantis“ ir pan.

taip yra dėl daugiamatiškumo. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. kuris buvo nurodytas (north. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. kad skirtingų grupių interpretavi318 . tai įrodo. 1996–2000) buvo nustatyta. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis. tai sudarys galimybę patvirtinti. kad šveicarų projekte (north. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. 2. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. 16 aptarčių. Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. Buvo tikimasi. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. inkariniai teiginiai apėmė: 1. kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. patvirtinančia. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0.97. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to. toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais. kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad egzaminas būtų išlaikytas. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys.

aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar. skalėms susieti taikant rascho modelį. kai kalbėjimas / klausymas. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. panašu. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. susidedančio iš trumpų. viešosios veiklos ir turizmo. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. y. pastebėta. kad taip yra dėl to. Šio proceso rezultatas toks. skaitymas ir rašymas yra skirtingi. jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos.D priedas. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. minėti veiksniai nėra naujiena. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. naudojamų kaip inkarinių. kai rašomas šis tekstas. kad tam tikros respondentų grupės (t. pavienių teiginių. kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. kad kalbėjimas / klausymas. todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis. kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. lygius. jie duoda suprasti. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. analizės ir tobulinimo proceso produktas. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo. kad norint „galutinai“ sulyginti skales.

GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti. jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas norima. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai. kas norima. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. daugeliu temų. ko norima. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke. ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija. 320 . pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. jei procedūra nėra sudėtinga.

D priedas. north. marianne Hirtzel.): Language testing in the 1990s. 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. and north. phd thesis. Thames Valley university. kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. j. neil jones.m@ucles.org. new york: peter lang. reprinted 2000. 1991: Bands and scores. (eds. B. in: alderson. C. C. B. 2000 kovas. smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. j. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate).uk 321 . developments in elt. ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. 71–86. london: British Council / macmillan.

net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. kai kalba kitas. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. GeBa užsirašyti. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. kuriuose nurodomas laikas.D1 dokumentas. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais. GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi. . ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. nurodymus ar informaciją. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. GeBa suprasti elementarius užrašus. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. data ir vieta. laiškus ir pranešimus. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. kaip antai užrašai ant gaminių. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką.

ką mėgsta ar ko nemėgsta. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai. pavyzdžiui. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno. pavyzdžiui. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. oro uoste. pavyzdžiui. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. maisto produktų etiketes.. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. susijusių su asmenine patirtimi. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose.. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. įprastus valgiaraščius. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. pavyzdžiui. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje. paprastomis kalbinėmis priemonėmis. ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. GeBa suprasti išsamią informaciją. kelių ženklus. žiniose minimi einamieji įvykiai. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. kai atsakoma paprasta kalba. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti. pavyzdžiui. bankomato užrašus.D2 dokumentas. GeBa suprasti tiesmuką informaciją. kaip antai Man patinka / nepatinka. apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas. supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. D priedas. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. ALTE „Geba“ teiginiai 323 .

paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. kambarį. skaitymas. agentūros. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. viešbučiai. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas. rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas. kinas. automobilis. atvirukus ir pan. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. skaitymas. šeimininkai šeimininkai bankai. restoranai ir pan. svečiuose namai. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). pinigų keityklos. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan. skaitymas. skaitymas. skaitymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. mokyklos. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. rašymas 324 .) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. teatras ir pan. ligos. stovyklavietės. namuose.) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. klausymas ir skaitymas namuose. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. nusikaltimai. filmus. laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas. automobilių ir pan. automobilių gedimai ir pan. vakarėliai.

GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. su kuriais susiduriama. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną.. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. išreikštas sudėtinga kalba.. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. susijusius su savo darbu. ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius. ALTE „Geba“ teiginiai 325 . GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais.D4 dokumentas.. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus. pritardamas ar prieštaraudamas. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai.. pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti. ir susidoroti su jais. D priedas. pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų. jeigu turi pakankamai laiko. su kuriais dažnai susiduria. taip pat ir sudėtingas mintis. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą. ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų.

susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti. specialybės ir prekybos žurnalų. gamyklos. klausymas ir kalbėjimas. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gamyklos ir pan. rašymas darbovietės (įstaigos. gamyklos ir pan. skelbimų.) skaitymas. rašymas (užsirašinėjimas) 326 . gamyklos ir pan. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos.).). laboratorijos ir pan. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas. laiškus. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos. darbovietės (įstaigos. rašymas klausymas ir kalbėjimas.) suprasti užrašus (pavyzdžiui. gamyklos ir pan. elektroninius laiškus ir pan. parodų centrai.) darbovietės (įstaigos. įrengimo. suprasti ir rašyti ataskaitas. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui. pranešimus. konferencijų centrai konferencijų centrai. gamyklos ir pan. kai pristatoma ar demonstruojama. gamyklos ir pan. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos. pranešimai. gamyklos ir pan. viešbučio kambariai ir pan. veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. namai. ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos.). kliento namai darbovietės (įstaigos. interneto svetainių ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas. iš literatūros apie gaminius.) skaitymas. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. pastabas.

kad susidorotų su studijų reikalavimais. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. pavyzdžiui. seminarą ar konsultaciją. GeBa rašyti esė. GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. pavyzdžiui: Aš nesutinku. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą. GeBa nusirašyti. tokius. D priedas. pavyzdžiui. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . nuo skelbimų lentos. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. jei diktuojama ar kalbama lėtai. jei skaito lėtai. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę. auditorijos numerį ir užduotis. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. kieno nors padedamas. datas. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose.D 6 dokumentas. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. kur ir kada kas vyksta. kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. kurias reikia atlikti. GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę.

bibliotekomis. pokalbiai. rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. klasės ir pan. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos. klausymas ir kalbėjimas. esė klasės. laboratorijos ir pan. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui. skaitymas. auditorijos ir pan. bibliotekos ir pan. laboratorijos bibliotekos. REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. rašymas 328 . bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. pristatyti. egzaminų auditorijos ir pan. sekti pristatymą. auditorijos. klasės. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose. žodynais ir pan. straipsniai ir pan. bibliotekos. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai.) susitarti. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. pavyzdžiui. auditorijos. kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas.

pvz. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. sudaroma pagal tai. taikant tam tikras procedūras. teiginys ir pan. descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas.) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis. range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. receiver) pranešimo gavėjas – tas. ką iš dalies atsimena. finansiniai ištekliai). kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. diagrama. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. constraint) veiksniai. trying out) produkcinės veiklos strategija. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl. mistake) klaida. į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį.Terminai Terminai adresantas (angl. laiko ribos. iš visų lygių aptarčių. personal domain) kalbos vartojimo sritis. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. moka ar mano. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. atsirandanti dėl to. kad galėtų padaryti 329 .. kam skirtas pranešimas. kuris kuria ir siunčia pranešimą. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka. considering audience) produkcinės veiklos strategija. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. producer) pranešimo siuntėjas – tas. sąlygos (pvz. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl..

organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. pranc.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. co-operating) sąveikos strategija. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. existential competence. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl. common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. apimanti etines ir moralines nuostatas. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. mokomąją ar testavimo medžiagą. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. bendroji kompetencija. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. išreikštas kalba freimai (angl. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. pranc. savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. rišlus. declarative knowledge. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. prasmingą. religinius. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. požiūrį. benchmark sample) atlikties pavyzdys. dalinė kompetencija (angl. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. bendravimo motyvaciją. kognityvinį stilių. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. filosofinius įsitikinimus. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. ideologinius. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. discourse) prasmingas. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius.

socialinės. prasminis ir organizacinis rišlumas. inference) kognityvinis procesas. t. visuomenės gyvenimo sritys. y. įgūdžiai. veiksmai. išvedamos hipotezės. locating resources) kalbinės veiklos strategija. kas kitoniška: kitą kalbą. kad egzaminas būtų išlaikytas. resources) visa tai. kuriuos būtina surinkti. tekstai). skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai. t. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. ability to learn. siejama su tuo. kultūrą. ankstesnė patirtis. kai tai. knygos ir pan. įvykiai. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija.Terminai gebėjimai (angl. y. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. proficient user) asmuo. kas nežinoma. grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. objektai. kai kalbos vartotojas nustato. sąlygos (fizinės. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. veikėjai. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. išteklių nustatymas (angl. laiko ribojimas) ištekliai (angl. native speaker) asmuo. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. situacijos (vieta ir laikas. t. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . coherence) koherencija. institucijos ir organizacijos. y. kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. daromos išvados. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. abilities. artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. kitų asmenų pagalba. pranc. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. cut-off points) taškai.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

lt www. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas. (8 ~ 5) 231 2396 tel. susijusiems su kalbų mokymu. juose išsamiai aptariama. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus.lt spaustuve@firidas. 2008. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu. – Vilnius: Firidas.firidas. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. mokymo ir vertinimo metmenys. testavimu. – 338 p.Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymą ir vertinimą. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip aprašyti.lt . mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas. planuoti. testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful