mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems.Keli žodžiai tiems. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. mokytojų rengėjai. mokymo ir vertinimo metmenimis“. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. „metmenimis“ galite naudotis taip. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. iš tikrųjų manome. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi. Čia nurodoma. paskatinti specialistus. kaip nenumatėme. ką ar kaip daryti. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. „Bendrųjų 7 . kaip norite. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu. mes keliame klausimus. o ne į juos atsakome. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. Žinoma. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“. vadovėlių autoriai. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome. kaip konkrečiai mokytojai. nesirenGiame specialistams pasakyti. Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. egzaminuotojai.

kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. t.)? kokių žinių. 8 . iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. kad taryba siekia pagerinti europiečių. t. ar metodus. kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti. lytis. pastebėsite. motyvais. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus.). nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. ypatybėmis ir galimybėmis. egzaminuotojai. Vadinasi. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. bendravimo kokybę todėl. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. kuriais dirbti. papildoma literatūra (žodynai. bet ir švietimo administratoriai. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. kurių jiems reikia. garso. vaizdo priemonės. suprantama. žinias ir gebėjimus. 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. jei jie sutaria dėl tikslų. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. kurių naudotojai turėtų siekti. gramatikos ir pan. tai nereiškia. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms. grįsti savo darbą mokinių poreikiais. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis. kurie padeda jauniems ir. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas. gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai. taryba skatina visus. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. kurie naudojasi jų darbu. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją.

dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje. gebėjimai. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. bet oro linijų pilotų mokytojai. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. Galimas daiktas. ko jums reikia savo tikslams. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. siūloma. Galbūt nuspręsite. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). pavyzdžiui. kalbant apie sąlygas ir apribojimus. ką jūs manote esant nebūtina. skaidrūs ir nuoseklūs. mokymo ir vertinimo metmenys“. norint aprašyti specializuotą sritį. kitus atmesti ir pridėti savų. turintis kitokios patirties. kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. kad tai. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. nei pavyzdžiai neapima visko. kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį. kad atliktų savo funkciją. kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. ir jei taip – kiek. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. siekiant paaiškinti. nei kategorijos. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti. esate laisvi rinktis. gali laikyti tai esminiu dalyku. nes patys privalote nuspręsti. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. mokyklų mokytojai gali manyti. atsiminkite. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. kas yra kompetencijos (žinios. gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. metodams ir produktams aprašyti. nuostatos). Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. schemoje pateikiama daugiau informacijos. Grindžiant prielaida. nei pateikta klasifikacijoje. tai tiesiog reiškia. „metmenyse“ yra pateikta todėl.Keli žodžiai tiems. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. kuriais skatinama pasvarstyti. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. kai bendrau9 . pavyzdžiai tik parodo kelią. tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. kad kas nors kitas. nei jums reikia.

Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius.. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus. 52). Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. skalės. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“. pateikiami 3. kaip kalibravimo instrumentu. priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus. o ne primesti sprendimus“. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. naudingos ir svarbios“ (p. ką iš tikrųjų darote. kam bus naudojama informacija apie rezultatus. ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. lygių.4 poskyryje. aišku. kam yra skirstoma lygiais. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta. jos yra „lyg akstinas pamąstymams. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. Žinoma. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai. taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. kaip kategorijų. diskusijai ir būsimai veiklai. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų. kaip naudotojas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. įvertintos kaip skaidrios. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. patvirtintais matavimo ir formato standartais.. bet pateikti pasiūlymų. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas. 10 . taip pat atkreipkite dėmesį. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. kuriuos manote esant būtinus pridurti. tačiau jau aišku. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais.

sudarytos kitų institucijų. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus. kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. 11 . aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai. įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų.Keli žodžiai tiems. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės. C ir d prieduose pateikiamos skalės. norintiems sudaryti specialias skales. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems. būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės.

.

pateikiamos jų skalės. tekstus. 13 . Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. 2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis. pakopomis).Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. komunikacijos temas. esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams. užduotis ir tikslus. komunikacinę veiklą. 5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes. mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. kuriuos turi atitikti „metmenys“. pateikiami ir kriterijai. kur įmanoma. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida. strategijas ir procesus. uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje.

skirtingi mokymosi tikslai. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai. 14 . per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. taip pat kitur publikuoti leidiniai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. galėtų rasti atsakymus. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. reikalavimai skalėms bei aptartims. kuriuose „metmenų“ skaitytojas. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. mokymasis visą gyvenimą. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas. susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys. panorėję gilintis į kylančius klausimus. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. leidžiančios įsivertinti internetu. programų sudarymo principai. aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. moduliai ir dalinės kompetencijos. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys. programų variantai. yra paaiškinti metodai ir kriterijai.

kad veiksmingai bendrautų. už kuriuos yra atsakingi. kuriame kalba funkcionuoja. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams. egzaminų centrams „metmenys“ parodo. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi.1. kursų organizatoriams. kad jie galėtų būti tikri. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. jog iš tikrųjų patenkina mokinių. poreikius. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. egzaminams. juose išsamiai aprašoma. programų gairėms. kaip apmąstyti. – tai akivaizdžiai rodo. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms. 15 . įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. vadovėliams ir kt. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. o drauge ir judumą europoje. rengti europoje. programoms ir kvalifikacijoms. objektyvių kriterijų. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. mokytojams. Švietimo administratoriams. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą. mokytojų rengėjams. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu.

tinkami tuo atveju. kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. buvo darnus ir tolydus todėl. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. kurie turi būti saugomi ir gausinami. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. 16 . ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. atpažinimo. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai. kaip socialinės veiklos subjektas. toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu. kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. • šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. tarkim. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. 1. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir reikia didelių švietimo pastangų. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. o ne prisiminimo gebėjimus.2. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. – „glaudesnės jos narių vienybės“. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais.

tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais. skatinti. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos.1. atsižvelgiant į savo situaciją.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. 2. užtikrinti. – (F17) imtis būtinų veiksmų.3. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema.1. pasitelkiant visas informacines technologijas.4. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą. 2. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. 1. mąstyseną ir jų kultūros paveldą. išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus. motyvacija. apimanti visus kalbos mokymosi.3. pagrindinės priemonės 1. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais. kalbančiais kitomis kalbomis. tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas.2. 2. 17 .2. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną. 1. būdo savybėmis ir galimybėmis. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti. 2. a. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus.

taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. kad stiprėtų minčių. bet ir prekybos bei pramonės srityse. pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. taip pat ir rečiau mokomų. • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai. mokymo ir vertinimo metmenys 3. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. ir atkreipė dėmesį į tai. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. • užkirsti kelią pavojams. būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. kultūros ir mokslo. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui. ir regiono. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“.

3. tiek tiesiogiai iš aplinkos). jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas. net jei ir nebūtų tarpininko. Be viso šito. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną. kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. kaip moka „idealus gimtakalbis“. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. nemokantiems bendros kalbos. tad svarbiausia 19 . jau nelaikoma. juolab kad yra pripažįstama. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip. – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis. atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius. 1. pavyzdžiui. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias.). t. veido išraiška ir t. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. gestais.

2. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. kad paprasčiausiai nustatoma. 3. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. kursų rengėjams. kad lengviau būtų prieinama informacija. kad būtų palankesnės sąlygos judumui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse. kuri gali būti suprantama kitų. 1. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. vertinimas.4. 20 . kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas. Švietimo vadovų. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais. kad būtų sukurta priemonė. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas. mokinių būdo savybes ir galimybes. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. nors neabejotinai svarbu ir tai. egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. – padėtų mokiniams. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. mokytojams. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo.

socialinė). jų turinys. su kuriomis yra tekę susidurti. • moduliniai. programų tikslai. jos lyginamos. kas buvo pasakyta. 1. pagrindinį.5. kai numatoma: – prielaidos. – vertinimo kriterijai. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. ypač derinant pradinį. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. tai yra: – ugdant mokinius. mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste. kad jie suvoktų. kiek ir kaip moka kalbos. o ne iškeliami trūkumai. 21 . kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis. – – pasirenkant medžiagą. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. įsivertinant. – nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys. regioninė. daug kas iš to. taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. • planuojant savarankišką mokymąsi. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai.

prieinama ir lengvai suprantama. kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. 22 . kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis). pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. Išsamūs reiškia. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“. skaidrūs ir nuoseklūs. pavyzdžiui. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo.6. sociokultūrinį sąmoningumą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet ir kitas (pavyzdžiui. profesinių sričių. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta. jos turi būti aiškiai apibūdintos. nagrinėjant. Skaidrūs reiškia. būdo savybių ir galimybių. reikia turėti omenyje. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms. kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. t. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1. mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. jie turi būti išsamūs. Žinoma.). mokėjimą mokytis ir t. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. būtent iš kultūros. kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. jausmingumą. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. o kiti paliekami nuošalyje. būtina atsižvelgti į tai. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. Be to. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. recepcinių. kūrybinę patirtį. • daliniai.

mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. išsamių. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais. • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. vertinimo. • lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. • turinio apibūdinimo. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius. taikomų mokymo ir mokymosi metodų. priešingai. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. 23 . skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. kam jie skirti. mokymo / mokymosi programų kūrimo. būtent: • poreikių nustatymo. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. • patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems. testavimo ir įvertinimo. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos. • tikslų iškėlimo.

.

todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo. strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas. Metodinė kryptis 2. kaip socialinės veiklos subjekto. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Veiksminė prieitis išsamūs. kurie. apimantis ir kalbos mokymąsi. kaip individai ir socialinės veiklos subjektai. kognityvinius. atlieka veiksmus. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje.Metodinė kryptis 2. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. kad atliktų kalbinę veiklą. t. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. y.1. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai. skaidrūs. Įvairiuose kontekstuose. nuoseklūs kalbų mokymosi. o šnekos aktai yra kalbinė veikla. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę. apimančią tekstų. vienas ar daugiau individų. visuomenės nariai. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas. suaktyvindami tas strategijas. mes kalbame „atlikdami užduotis“. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti. 25 . susideda iš veiksmų. atliekamų asmenų. t. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų. susijusių su tam tikrų sričių temomis. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą. y.

mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi. profesinės veiklos. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. kad atliktų užduotį. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. jei yra pripažįstama. tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). žaidimas kortomis. kurios leidžia asmeniui veikti. • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. susijęs su tam tikra sritimi. 26 . užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. individo bendrosiomis kompetencijomis. taip pat ir kalbinei. atlikta priedermė. kalbinės veiklos rūšimis. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. kontekstais ir sritimis. • Strategija yra bet kuris organizuotas. tekstais. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema. • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų. kaip antai: spintos stūmimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kuriuose vyksta komunikacijos aktai. tai suvokiama. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. pasiektas tikslas. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. užduotimis. pasirinktas individo. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. gebėjimų ir ypatybių. individo suvokta kaip būtina. knygos rašymas. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. maisto užsisakymas restorane. susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. komunikacine kalbine kompetencija. kalbiniais procesais. atlikti. kad būtų atlikta užduotis. produktas arba procesas. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. seka.

mokytojai.1. valgymo laikas. 27 . jos gali būti tam tikros kultūros atspindys. 5. kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?). y. dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas.1 skyrelį) susideda būtent iš žinių. teiginys visa yra susiję nereiškia. t. tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos. bendravimas ir informavimas). Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų. Vartojant kalbą ar jos mokantis. sutelkus dėmesį į vieną.1 skyrelį). vis dėlto labai bendras kategorijas. kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. žr. tačiau visiškai aišku. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr. akivaizdu. nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. priimtą istorijos supratimą ir t.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. transporto priemonės. kursų rengėjai. mokiniai. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais). kurios aptariamos kituose skyriuose. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to.1. t. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip. tabu. taip pat gebėjimo mokytis. komunikacinės kompetencijos. kuri kategorija bus svarbiausia. konkrečioje situacijoje nesvarbios). 2. Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu. kaip antai: religinius tikėjimus. kad tikslai negali būti atskiriami. 5. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. kiekviena pagrindinių.1. mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. deklaratyviosios žinios (savoir. Žinios.

mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija). vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis.). asmenybės savybių ir nuostatų.2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį. tarties ir kai kurių gramatikos dalykų. ji apima veiksnius.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus. kurios tarpusavyje yra susijusios. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos.. perjungti pavarą ir t. kai įgundama. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti.. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. savivokos bei požiūrio į kitus. t. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės. kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui. gausos ir struktūros. t. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami.1. tokių asmenybės savybių. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. mokykloje ar universitete. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui. kaip dažnai pažymima. egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 . žr. Egzistencinė kompetencija (savoir-être. žr. perjungti trečiąją pavarą ir t. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis). įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. pavyzdžiui. 5. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys. 5. įtaisyti taip. pasirodyti neišmanėliu). ir t. bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. be to. Žinoma.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi.) seka. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui. kad ir morfologinio kaitymo). daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. nuostatų formavimas gali būti tikslas. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. akivaizdu. žmogus moka vairuoti. vienos ar daugiau kalbų). tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių. griežti smuiku. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. t.) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire. ir kitokios žinios.

nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. kas kitoniška. misionierius. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą. remdamasis savo dalyku ar požiūriu. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai.1. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. t. internetu) mokymosi tikslams. kad gebėjimai. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą.. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. 29 . kad individas rastų galimybę kalbėti. žr. pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos. kas pasakyta. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos. kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. tarkim. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. ar suvokimas. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai. kitą kultūrą. žinios. taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. svetima kultūra ir kalba. nelygu mokinys. – kitą kalbą. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. turistas. švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. 5. • konteksto: etnologas. susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. bus kitokie nei mokantis pirmos. mokantis kalbos ji yra labai svarbi. visiškai nežinoma žinių sfera. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre. paprašytų juos tai. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas. perfrazuoti paprasčiau ir t. • turimos žinios: pavyzdžiui. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis. kitus žmones ar naujas žinias.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. žurnalistas.

gebėjimai ir praktinė patirtis. čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. taip pat galima manyti. klasių ir socialinių grupių santykių normoms. daugybe asociacinių tinklų. kad šios nebūtų laikomos nekintamomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. kultūrinių bruožų. be kita ko. dimensijas. savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį.. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių.1. išgavimu. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos). 30 . kad atliktų pateiktą užduotį. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. sociolingvistinio ir pragmatinio. vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos. tai. 2. Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis. jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. Šis komponentas. Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui. kartų. lyčių. į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. Lingvistinė kompetencija apima leksikos. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma. jei asmuo yra daugiakalbis. panaudojimu). kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas. mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. vieną kartą nustatytomis visiems. kaip sistemos. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas). yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui. postuluojama.

Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. kaip pristatoma sakytinė pateiktis). kuri apima recepciją. kad formuojant pragmatinius gebėjimus. drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti.3. 2. šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. yra akivaizdžiai pamatiniai. ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį. kas pateikta raštu. dokumentais). kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. rašytiniais arba abiejų formų tekstais. receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. net tada. kohezijos ir koherencijos įvaldymą. y. rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama. Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. kaip procesai. produkciją. iš esmės 31 . nes abu būtini tarpusavio sąveikai. dirbti su vadovėliu. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. t. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). vidinėms reprezentacijoms.1. tekstų tipų bei formų. tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. ar sklandžiai kalbama. ironijos ir parodijos atpažinimą. kai bendraujama žodžiu. papildoma literatūra. mechanizmus ir gebėjimus. sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). labai svarbu pabrėžti. ir klausyti vienas kito. mechanizmams ir gebėjimams. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus.

Verčiant raštu ar žodžiu. perfrazuojant. kita vertus. tiek. tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant. jų gali būti labai įvairių. asmeninio gyvenimo sritis. bet ir kitokios užduotys. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. paslaugos. sąveikaujant ir tarpininkaujant). kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. kurioms reikia ir kalbinės veiklos. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis.). ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. t. kuo tos užduotys yra neįprastesnės.1. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. į sąsajas tarp 32 . ir recepcijos. 2.1. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas.4. produkuojant. ir to. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. Užduotys. ne automatiškos. kaip individas taiko strategijas. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa. į sąsajas tarp to. mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. ir individo komunikacinės kompetencijos. susijusias su savo kompetencijomis. ji yra nukreipta. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla. strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės. santykiai su žiniasklaida ir t.5. viena vertus. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. Viešosios veiklos sritis apima visa. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio).Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis. kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. 2.

mesti darbus ir įtikinti save. paprašyti kito mokinio parodyti. daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. panašiai mokykloje mokinys. t. arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai. ar tokio vertimo dar nėra. 33 . t. arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. atliekant tarpų užpildymo užduotį. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. pateikiant pavyzdžių ir skales. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija. kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste. taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis). esant tam tikroms sąlygoms. ko yra reikalaujama. ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. gali pasiieškoti.). skambinti telefonu ir t. ryšys tarp strategijų. kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. ką jis jau padaręs. raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. ką daryti. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. t. ruošiant valgį pagal receptą). kai kas nors nežino. kalbos prireikia. pasikviesti pagalbos. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. kodėl užduoties neatliko ir t. t.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. jie gali persimesti keliomis frazėmis. ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. skaitant paskaitą.). lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. priklausomai nuo pasirinktos strategijos. galima ją stumti. žinantys. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. panašiai ir „autentiški“. konspektuojant pateikties metu). kur įmanoma. sugalvoti gerą pasiteisinimą. pavyzdžiui. t. kurios leidžia kalbos vartotojui veikti. susijusiomis su darbu. (strategijų gali būti visokių). išardyti ir lengviau pernešti. užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). skaitant tekstą ir komentuojant. palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės. tada vėl surinkti. pasinaudoti žodynu. užduočiai atlikti (ar jos vengti. susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. y. (visa tai – strategijos). ką daryti toliau.

įprasta pateikti tinkleliu. dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. atsirastų trečioji dimensija. jie gali padėti nu34 . susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. • metmenys.2. • ilgai trunkantis mokymasis. pavyzdžiui. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. ir vertikalioji dimensijos. susietą su parametrų sistema. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. testus ir pasiekimus. y. nemokyklinę patirtį. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes. tokie metmenys padėtų įvertinti. ir horizontalioji dimensijos. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. turi būti organizuotas pakopomis. mokymo ir vertinimo metmenys 2. • mokymosi pastangos. atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. būtų naudingi inspektoriams. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus. t. pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. • lygių ir kategorijų metmenys. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. kad tai yra labai supaprastinta. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos. kas. gal net neįmanoma. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. būtų lengviau sukonkretinti. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. įvardijant šių kategorijų terminais. mokomąją medžiagą. akivaizdu. lygius. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. yra siektina. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus. kai peržengiamos tam tikros programos ribos. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. lygių sistemą. tiesiog papildžius sistemą sritimi.

kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . sakydami žinių gilinimas suvokiame. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. kad būtų bendra skalė. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t. kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. didėjant asmenų judumui. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją. skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. t. nereikėtų pamiršti. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. y. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje.Metodinė kryptis spręsti. todėl darosi labai svarbu. sudarant galimybes sukurti programą. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos. ir vertikalaus lygmens pažanga. pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. mokiniai. vis dažniau keičia švietimo sistemas. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. nei negimtakalbių mokinių. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. nėra dviejų kalbos vartotojų. nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. jie gali tik ribotai rodyti tai. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. pagrindų (t. nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. priešingai. formulavimo procedūras ir kriterijus. žemesnio gebėjimų lygio). nei gimtakalbių. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas.

nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. kurių mokiniui reikia įgyti. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. platėjanti viršūnės link. taikant bet kokias lygių skales. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti.3. todėl atrodo suprantama. tai esamų skalių taikymo patirtis rodo. Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. kad reikia plėsti veiklos. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 . nekalbama ir apie būdus. dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį. bet taip pat ir atviri. gebėjimais ir nuostatomis. taip yra dėl to. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai.3.3. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą.1. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. dinamiški ir nedogmatiški. 2. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį.2. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. siekiama. 2. todėl pristatant lygių skales. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. skaidrūs ir nuoseklūs. įgalinančios veikti. atmesdami visas kitas. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

2.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais. kad visiems. daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. tiek su nuosekliu mokytojų. neutralūs „metmenys“ nereiškia. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai. kad politikos nėra. kad tos prielaidos neteisingos. atviri. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų.3. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu. atsakingiems už planavimą. „metmenyse“ pateikiami parametrai. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis. mokymo ir vertinimo metmenys. netvirtinama. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas. kad šis vaidmuo būtų atliktas. skirtų šalių narių vyriausybėms. kriterijai ir skalės. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu. bet tik teigiama. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. Žinoma. 2. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. kategorijos. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu. tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista.4. nepriklausomai nuo kalbos. 37 . kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas.3.

atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. būtina sutarti. dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. ko imtis toliau. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai. tai atskleidžia bendriausią principą. pavyzdžiui. mokiniai. bendroje schemoje pateiktos atskirai. kad suprastų. puikiai gali būti susietos kategorijos. vadovaujantys vertinimo procedūroms. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. kita vertus. tiek apibendrinamuoju būdu. iCC) tikslus. kuriuos turi pasirinkti asmenys. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. turinį. padedama suvokti. kuriose. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. ypač sakytinės atlikties. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. taip pat yra nurodoma. Vertintojai. kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. kurių formaliai nesimokė. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju. bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas. prieitis grindžiama nuostata. alte. nepamirštant. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. 9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. turi daugiau laiko. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kriterijus ir procedūras.

testų rengėjai. papildo 9 skyrių. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai. kad šis dokumentas būtų patikimas. 39 . Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos. taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). Šie nurodymai. labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. numatoma.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių. juose taip pat yra literatūros sąrašas. įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. kad mokiniai. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas.

.

kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti. pavyzdžiui. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. kiti du – su matavimo klausimais. skalė neturėtų būti rengiama. kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. kurie reikalingi esamiems standartams. kitaip tariant. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. Bendrieji atskaitos lygiai 3. tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai. reikėtų pridurti. vartojamos aprašyti. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui. pateikiamas sąvokų tinklelis. du iš jų susiję su aprašymo. kad kategorijos. testams ir egzaminams. turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. kuriai jos tame kontekste naudojamos. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose. tai reiškia.1. 41 . mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. Be to.Bendrieji atskaitos lygiai 3. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. Būtų geriausia. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje. tai sunku.

vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. sistemingai buvo derinami intuityvusis. kuriame ji funkcionuoja. tai reikštų. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. kaip ir testas. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales. tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. įvairių sektorių vartotojai. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas. kokybinį ir kiekybinį metodus. atsižvelgdami į mokinių poreikius. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. turėtų būti objektyviai apibrėžta. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. kurias turėtų apibūdinti. kliaujantis intuicija. taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. mokomajai skalei). dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. B 42 . kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. kurių derinius aptarė specialistai. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus. kiekviena skalė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. kokybinis ir kiekybinis metodai. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. kitaip tariant. kuriomis naudojamasi. bet jie yra svarbus kelrodis. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. platesnį (bendrai. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. tai daroma. antra vertus. yra pagrįsta tame kontekste.

tai – tinkamo reagavimo situacijose. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį.2. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai. reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. Breakthrough). kad daugėja įrodymų. • „aukštuma“ (angl.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. Introductory)1 mokėjimą. atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. • „pusiaukelė“ (angl. 1 trim. jog apibrėžtieji kriterijai. šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa. m. skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. alte. angl. • „slenkstis“ (angl. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults. l. 3. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti. prieduose aprašyti projektai rodo. Limited Operational Proficiency). Galima sakyti. šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. j. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. regis. atitinka 1978 m. Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas. • „lūžis“ (angl. C priede aprašytas dialanG projektas. Council of europe. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. tačiau yra pritaikomi. 43 . nors kartais tik iš dalies. o pasak trimo. dialanG. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis.

pribušauskaitė j.. pažiūrėjus į šiuos šešis lygius. angl. strasbourg. 2007.. ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui. V. išsiugdomą daugelio asmenų. ramonienė m. skapienė s.: Gimtasis žodis. ramonienė m. 2002).. 44 .. ramonienė m. Pusiaukelė.: apostrofa. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama. Effective Proficiency) lygiu. 2006. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. Comprehensive Operational Proficiency). Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos. Vilkienė l. lygį. 2000. Adequate response to situations normally encountered). Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl. visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas.. Aukštuma. pribušauskaitė j. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. angl.. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl. Lūžis. Vilkienė l.: Vilniaus universiteto leidykla. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a. Adequate Operational Proficiency). B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e. strasbourg.: presvika. matoma. Vilkienė l. pribušauskaitė j.. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl... V... Effective Operational Proficiency). anot Wilkinso. Slenkstis. kalbos mokėjimo lygis (angl. Comprehensive mastery. atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą.. Waystage. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją. 1997 (antras leidimas: V. stumbrienė V. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis. skapienė s. visapusis kalbos mokėjimas. V. kurių „darbo įrankis“ yra kalba..

ką pažįsta. labai tikslios formuluotės dar keisis. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis.3. regis. kad patenkintų konkrečius poreikius. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. yra visiškai įmanomas. būtiniausius poreikius. viltis. pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. nuosekliai atpasakodamas diskusijas. šeimą. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. taip pat tikėtina. detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. kad dabar. Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. artimiausią aplinką. gerai sukomponuotą. kur gyvena. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. darbą). laisvai. ką girdi ar skaito. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. 1 lentelė. poilsiaudami ir pan. Geba spontaniškai. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. akademiniais ir profesiniais tikslais. trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. apie asmenį. C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 .. bus keičiami kai kurie žodžiai. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. vietos geografiją. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. su kuriais susiduria darbe. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. išdėstyti savo nuomonę. jei tik pašnekovas kalba lėtai. Geba susikalbėti labai paprastai. visiškai laisvai ir tiksliai. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. svajones. pirkimą. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. Geba spontaniškai. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes.Bendrieji atskaitos lygiai 3. mokykloje. svarbiausias mintis. aiškiai ir yra pasirengęs padėti. todėl bendravimas su gimtakalbiais. nuostatą. kurioje kalbama tiksline kalba. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. nuostatą. Geba kurti aiškų. tinkamai vartodamas siejimo priemones. pažiūras. ilgai neieškodamas raiškos priemonių. išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. norus. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. Geba kurti aiškų. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis.

kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. 3. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams. kad būtų patogiau naudotis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu. kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1. nustatomais iš tos atlikties. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais.4. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą. kad įsivertintų kalbos mokėjimą. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. antra vertus. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas. 46 . reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai. būtina smulkesnė jų apžvalga. taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis. kaip parodyta 1 lentelėje. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti.

pataisymo principai. aptartys turi būti visuminės. panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas. skalėse pateikiamų funkcijų. o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios. gramatikos ir žodyno. jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai. kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. c) rezultatų stebėsenos ir. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. strategijos tarsi lankstas. „slenkstyje“). kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos. apibūdinami: a) veiksmo planavimo. sąveikai ir produkcijai apibūdinti. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. pragmatinės ir sociokultūrinės. kad susidarytų bendras vaizdas. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. reikalui esant. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams. 47 . b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti. 4 skyriaus poskyriuose. sąvokų. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. kurie atrodo esą reikšmingi. nurodomi tie skirtumai.

Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. Gebu susikalbėti su asmeniu. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. brošiūrose. nors paprastai nesuprantu tiek. tvarkaraščiuose. šeima. pilietybę. darbu. leidžiant laisvalaikį ir panašiai. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašydamas iš ten. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. žinutėse. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. ką norėjęs. B1 Gebu suprasti. Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. asmeninius interesus ar dalykus. skelbimuose. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. ir paprastus tekstus. Gebu parašyti asmeninį laišką. pavyzdžiui. Gebu suvokti trumpų. darbą). kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). kur atostogauju. adresą). SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Gebu susikalbėti. laiškeliuose ar kataloguose. susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. ką noriu. susijusius su manimi. specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. pavardę. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. gyvenimo sąlygas. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. pavyzdžiui. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. susijusius su svarbiausiais poreikiais. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. kuriais domiuosi. atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. pasakyti savo nuomonę apie tai. pomėgiais. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. pakalbėti apie žmones. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. kam nors už ką nors padėkoti. kai kalbama apie žinomus dalykus. valgiaraščiuose. su kuriais susiduriama darbe. pavyzdžiui. gyvenamąją vietą. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. žodžius ir labai paprastus sakinius. mokykloje. pavyzdžiui. paprastuose įprastuose tekstuose. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. Gebu suprasti. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. kuriuos pažįstu. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. pavardes. ir padėti man pasakyti tai. Gebu papasakoti atsitikimą. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. kur gyvenu. filmo ar knygos turinį. rašoma apie jausmus ar norus. pavyzdžiui. ką perskaičiau ar mačiau. RAŠYMAS 48 Rašymas . apsipirkimą. Gebu skaityti labai trumpus.

specializuotus straipsnius. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. esė. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. įtraukdamas ir potemes. kas rašinyje yra svarbiausia. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. kurie susiję su mano specialybe. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. jei susiduriu su sunkumais. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. pranešimą apie sudėtingus dalykus. 49 . telieka juos numanyti. Gebu kalbėtis laisvai. pranešimą ar straipsnį. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. Gebu rašyti esė ar pranešimą. suvokdamas stilių skirtingumą. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. jei kalbama gerai žinoma tema. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą. Gebu perteikti informaciją. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius. tereikia šiek tiek laiko. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. Gebu parašyti aiškų. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu rašyti laišką. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus. kaip ką pasakyti. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. grožinės literatūros kūrinius). Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį. net kai kalbama natūraliu tempu. Gebu suprasti daugumą filmų. kuriais domiuosi. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. net jei nėra gerai sukomponuota. Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. kai kalbama bendrine kalba. pabrėždamas tai. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. o ryšiai aiškiai neparodomi. tiek profesinėms reikmėms tenkinti.

sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. geba lengvai parinkti tinkamą frazę. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai. vartodamas sudėtinius sakinius. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. kad aptariamus dalykus supranta. pasiremdamas išsakytais dalykais. geba dalyvauti pokalbyje. taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. tinkamai į jį įsiterpti ar. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. neieškodamas žodžių. kurios sukeltų nesusipratimų. stebėdamas kitų reakciją ar pan. išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. ir dažniausiai geba pasitaisyti. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. jį užbaigti.3 lentelė. atskirtų ir paaiškintų. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. nedaro tokių klaidų. . paraginti kitus kalbėti ir t. t. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. patikinti. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. mokslo. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. ką nori. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. sklandžiai. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. be didelių pastangų. kai reikia. Geba kalbėti aiškiai. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. darbo ar laisvalaikio temomis. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. juos pabrėžtų. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. Geba pradėti pokalbį. įvairiomis bendromis. ką nori. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. užsimindamas apie juos ir pan.

Geba pradėti. Bendrieji atskaitos lygiai 51 . konstrukciją ar žodį pavartoti. kelionės ir einamieji įvykiai. kad patvirtintų. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). kokią gramatinę formą. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. pasitaiso. nors ir dažnai stabčioja. nutyla ir pradeda iš naujo. Geba parodyti sekąs pokalbį. atskiromis. bet ir todėl. Geba kalbėti suprantamai. moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. domėjimosi sritys. darbas. susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. nors ir labai akivaizdžios pauzės. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. pomėgiai. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu. dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis. B1 pakankamai moka kalbą. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. perfrazavimų ir pasitaisymų. Geba paprastai susikalbėti. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. bandydamas pasitaisyti. Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius.B1+ Geba susieti trumpesnius. Geba verstis labai trumpomis. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. susidedančius iš įsimintų frazių. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. tada. jog vienas kitą supranta. kad būtų pašnekovo suprastas. kai svarstoma. kad.

teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą. • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. • tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. o ne vien remiantis autorių nuomone. todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. B1 („slenkstis“). patirtimi. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). aiški ir skaidri. a2 („pusiaukelė“). • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų. panašu. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. bet vis dėlto jis yra: • lankstus. apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale. C priedą) bei alte (eu52 . įvertintos kaip skaidrios. kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių. bet nurodo. tai reiškia. • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. naudingos ir svarbios. kad aptartis turi būti trumpa. B2 („aukštuma“). ji turi nepriklausyti nuo kitų. pozityviai suformuluota.

geba pasakyti: taip. adresą. geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. ačiū. susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą. įtraukti į skirtingas aptartis. pavardę. šeiminę padėtį. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. panašūs ar tie patys elementai.Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis. geba paklausti savaitės dienos. gali tekti parengti specialias gaires. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo. mokant vaikus. pavyzdžiui. 3. prašom. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. atsiprašau. jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais. ne. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. kaip parodyta 53 . datos ir tai pasakyti. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. pilietybę. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. antra. nustatė kalbos vartojimo diapazoną. • nuoseklus turinio požiūriu. d priedą).5. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. gaila. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. įrašyti vardą. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. kurį įmanoma nustatyti. paros laiko. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. kad reikėtų skalės.

susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus. kaip parodyta šiame pavyzdyje. 4 lentelė. A2. kad yra atskirti horizontalia linija. a2+ ir a2. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo. jei kalbama aiškiai ir lėtai. darbą).1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui.2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“). nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. Geba suprasti frazes ir pasakymus. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. kad patenkintų konkrečius poreikius. kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“). mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje.1 ir A2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vietos geografiją. apsipirkimą. skirtame bendram klausymo supratimui. Žymint skirs- 54 . a2 ir a2.2). tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo). kitos – siauresniais lygiais. kad jie derėtų ir su bendrąja sistema. skirstymas naudingas todėl. tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. jei kalbama aiškiai ir lėtai.

institucijos gali skaidyti taip.1 a1. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema.2 B1 a2. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1.1 1 3 schema 2 3 a2.2 4 5 6 55 .2 a2.1 a2 a2. kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose.1.1. kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio. kur būtina. kad susikurtų joms reikalingą lygį. 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose.

2 7 C1.1 5 6 B2 B2. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2.1 4 B1 B1.2 B2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius. kur kalbama ta kalba.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 .1 8 C1 C1.2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse.1 C2 C2. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.1 1 4 schema 2 a2 a2.2 3 B1. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.

kaip sekasi. pakviečia ir atsako į kvietimus. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje. paklausia svarbiausios informacijos. 57 . susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. nors kartais ir reikia pagalbos. pašte. kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai. kaip kur nueiti. dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. kad kiti suprastų. • A2 lygis atitiktų lygį. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. Šiame lygyje yra aptarčių. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus. gramatikos ir žodyno. kaip jaučiasi. ir atsako. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. kur eiti. Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. ir susitaria dėl susitikimo. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. paklausia. nors ir tenka iš esmės keisti tai. gauna informacijos apie keliones. kalba suprantamai. pakankamai supranta. ką daryti. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. reikalui esant padeda kitam.Bendrieji atskaitos lygiai 3. tariasi. pavyzdžiui: pradeda. kokius žmones pažįsta. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. pavyzdžiui: paprastai pasako. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). banke. sąvokų. pasiūlo ir atsako į siūlymus.6. ir atsako į panašius klausimus. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. pabrėžtina. aprašytą „pusiaukelėje“. ar keisdamas jų žodžius. paklausia ir pasako. ar ieškoti žodžių. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką. – toks. paklausia. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį. traukiniais ir taksi. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. perka bilietus. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. kas sumanyta pasakyti. ką turi.

pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. vietas. aiškina problemų priežastis. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. susijusio su mokiniu. sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. 58 . prašo paaiškinti ar patikslinti tai. nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi. diskusiją. įvairiose situacijose. dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. smulkiai pasakoja. nors kartais būna ir sunku. kas buvo pasakyta. dokumentinį filmą. pokalbį. kuria keičiasi pašnekovai. ką mėgsta ir ko nemėgsta. • B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. trumpai papasakoja nutikimą. lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. kai aiškinamos problemos. žmones. kaip ką atlikti. vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte. kurių židinys – informacijos. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis. esmę. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus. kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). aiškina. kalba suprantamai. kiekis. trumpą straipsnį. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. darbą ar mokymąsi. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. kai teiraujamasi. daiktus ir reiškinius. ko nori. tiek iškylančių pačioje kelionėje. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės. ką nori. susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. tik dar prisideda aptarčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. skundžiasi. pasakoja apie planus ir susitarimus. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais.

kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys.“. kas turi būti pasakyta. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai. pavyzdžiui. vertindamas alternatyvius pasiūlymus. supranta viską. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“.. sukuria argumentų grandinę. kitaip tariant.. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais. pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. ar jų nedaro. maža to. pastebėję savo riktus ar klaidas. komentuodamas. pasekmes. sklandžiai ir veiksmingai. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams.. • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“).. regis. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. tai yra naujas slenkstis. šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus. išreikšdamas savo požiūrį.“). tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus. žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. kad kažkur atėjo – ten. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties. tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja. nei kitas nejaučia įtampos. kas jam sakoma normine kalba. ir priemones. mokiniai staiga supranta. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus.Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai. planuoja. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 . pats pasitaiso. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. argumentų ir pastabų. kaip tai pasakyti. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių. kai to pats nori. „Geras klausimas. kurį reikia peržengti mokantis kalbos. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. inicijuoja diskursą. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. svarsto apie priežastis. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti. Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte. hipotetines situacijas. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. pateikdamas tinkamų paaiškinimų.

ką sako kiti diskusijos dalyviai. su tuo. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. geba kalbėti aiškiai. kas svarbu. priimantiems sprendimus. turint omeny formą ir detalumą. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. tai. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. 60 . kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. beveik be jokių pastangų. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. ką pats pasako. tinkamumą ir laisvumą. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. taip įveikia sunkumus. kad padėtų asmenims. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nauja yra ir tai. žodynas platus. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu. – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo. sklandžią kalbos tėkmę. iki kiek ketina nusileisti. Vienintelė priežastis. kad tų sunkumų būta. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje. kad veiksmingai susietų mintis. beveik nepastebima. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. struktūruotai. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. kol svarsto. Be to. sklandžiai. Šiam lygiui atrodo būdinga tai. sumaniai susieja tai. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. jungiklius ir siejimo priemones. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą. kad pašnekovas vargu ar supranta. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam. ribotai vartoja jungiklius. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai.

Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose. tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. – gali būti. tai reiškia. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. jo negalima išskirti. dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. kad šiame lygyje toks aspektas yra. tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties.7. tačiau vėliau. B2 („aukštuma“). bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam. apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. kad būtų parodomas sudėtingumas. nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. sunku daryti išvadas.Bendrieji atskaitos lygiai 3. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“. kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. kiti – atvirkščiai. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas. kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje. 61 . C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). patikrinus kokybę. kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. kas yra žemesniuose lygiuose. – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. apibūdinamas lygis. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). gerokai aukštesnis už kriterinį. jei a2 („pusiaukelės“). kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. kaip jau minėta. aptartimis. pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. tačiau jų nėra. jų buvo atsisakyta. tai reiškia. ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. aptartimis. kas būtų tarp lygių. a2 („pusiaukelė“). taigi nuostatų. – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. esančiomis po linija. kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“). B1 („slenkstis“). reikėtų manyti. jų aptartis atitinka kriterinį lygį. esančiomis virš linijos.

techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede. mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. gali kilti problemų. mažiausia iš jų būtų tai. Galbūt tai tokie atvejai. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. jei pateiktose aptartyse yra spragų. aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. ir vartojami teigiami žodžiai. kai kurių spragų vis tiek liks. 62 . (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. ir geba suvokti trumpų. o naudojamos kitam. B. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam. pateikti 1. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jie turėtų nuspręsti. teiginiais nusakoma. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis. ką mokinys geba. net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą. 2 ir 3 lentelėse. kuriam tikslui skalė reikalinga. 1991). kita vertus. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. kad netiktų formuluotės. 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. be žodyno suvokti žinutės esmę.8. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. ką daryti. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. 9 skyriuje aprašoma. kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. 3.

kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). tartis. laisvumas. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). Šio skyriaus 1 lentelėje. ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. kaip antai aprėptis. Būtent tokia ir yra suomių skalė. 63 . kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. iškyla kitų nesusipratimų. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis. Šio tipo skalės skirtos įvertinti. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. y. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. taisyklingumas. bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. kaip gerai mokinys atlieka. ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. kaip turi būti įvertinama. sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. 1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. kitos – analitinės. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. t.

Viena vertus. geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui. manoma. savo gyvenamąjį rajoną. ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui.). pokalbis. 1982. pokalbis telefonu. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. ko reikia tiems tikslams pasiekti. arba aprašuose. pasiskųsti dėl darbo sąlygų. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart. aprašymas. kad mokytojams labiau 64 . bet ir kaip gerai jis geba. nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. prašyčiau). kaip pateiktoji 3 lentelėje. Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. panašu. dėl to. kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. profesinės veiklos sritis). kurių aptartimis ne tik pasakoma. c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus. kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. paklausti apie darbą. kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. krypčių nusakymas / nurodymai. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. telefonu geba perteikti paprastą informaciją. Šio tipo skalėse. dar vadinamos diagnostinėmis. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. ką mokinys geba. orą). Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis. pardavėjui). išsilavinimą. paprastai teiginiais nusakoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gyvenimo sąlygas. ką mokinys geba. laisvadienių ir pan. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. sociokultūra. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. tokios analitinės skalės. kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste. Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai.

cituotoje suomių skalėje). galima pasakyti. ką matome. ielts). kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus. tik išsamesnė. kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės.Bendrieji atskaitos lygiai patinka. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. kita vertus. kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas. padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. jeigu nurodoma. kas 65 . vienai grupei ar kelioms. kaip skirtoji testų rengėjams. kaip matyti iš 6 schemos. į gilesnius sluoksnius. telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę). kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis). kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. reikšmė (pavyzdžiui. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. angl. einant gilyn į sistemą. tačiau kaskart tai. užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. kai kuriais atvejais redukuojama. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. tik ne tokia smulki. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). taigi tai.

kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. rašant apie komunikacinę veiklą. 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė). mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. pavyzdžiui. kaip antai bendrieji atskaitos lygiai. English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje. smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo. įvertinimą. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu). Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą. sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė). • 3. reikalui esant. 66 . kitiems švietimo padaliniams. programos turiniu. kalbos mokėjimo skalėje. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo.9. ESU. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. kitiems švietimo padaliniams. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė).

kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. atitinkančią „išlaikyta“. pavyzdžiui. y ir Z egzaminų rinkinio. ką y egzamino „4“. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. 67 . tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. y egzaminas gali būti vienas iš X. jei buvo nurodyta X. tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai. analizuojant aprašus. tarkim. lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. pažymiais nuo 1 iki 5. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas.Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. akivaizdu. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. kur 3 reiškia normą. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą.

kartais nuo 1 iki 6. lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose. Būtina. kaip įprastai vertintų savo mokinius. gebantys tas normas interpretuoti. taip nutinka todėl. kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. reikalui esant. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip. tiek per pamoką. kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. tačiau retai tai yra apibrėžiama. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. o paskui – jas išdėstyti skalėje. kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. kur 4 yra pereinamasis pažymys. 68 . dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. • kiek jie rūpinasi. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. nebereikš to paties. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. kad būtų pateikta pavyzdžių. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. rodančių. norma arba reiškia „patenkinamai“. kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokytojai supranta. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. Noten). Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. • pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. aišku.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). kaip tos normos veikia.

klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti.1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. negalintiems bendrauti tiesiogiai. mokymu ir vertinimu. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams.1. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą. Žinoma. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. gebėjimus bei praktinę patirtį. sistema. susijusios su šiomis kalbomis. tai individui leidžia ugdyti turtingą. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus.4 skyreliai). „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus. nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 .3. mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi.1. tačiau tikimasi. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir. reikalui esant. remiantis veiksmine prieitimi manoma. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų.2. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio. kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos.4. nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus. Klausimai. nuspręsti“. 5. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju. jei naudotojas nuspręstų.4 skyrelis) ir kompetencijos (5. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo.2 ir 5. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks. nėra taip. o ne kaip nurodymai. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės. įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai.

kad šie galėtų vartoti kalbą. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. žinoma. papildant taip. Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. veiklos. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. mokymu ir vertinimu. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. už kurių mokymą yra atsakingi. kurioje mokiniai veiks. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. pratimų. kuriose jie elgsis? jei taip. niekada negali būti taip. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. ko jie tikisi iš mokinių. ir situacijas. susijusiems su kalbos mokymusi. kaip jie nori. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį. „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. vadovėlių autoriai. kur reikia. jei sprendimas yra svarbus. ne viską iki galo. kuriuos reikia turėti omenyje. ir ką mokiniai turėtų žinoti. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu. kuri leidžia visiems. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema. mokytojai ir egzaminuotojai. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. nors. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. kuriose mokiniai vartos kalbą. suformuluoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. testų ir pan. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . kad išmoktų. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas. turi priimti kursų rengėjai.

kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų). vaikai labiau motyvuojami. kuriose mokinys yra rengiamas veikti. tarkim. kuriems būtina priemonių įvairovė. ypatybes ir išgales. ir būtent dėl to. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių.1. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. kur galima. o bendravimo forma. matematika. motyvaciją. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. 4. kaip atsakingų piliečių.1. kaip ir turinys. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą. o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. reikalavimų. Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. tikslų. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad. kuriems tie dalykai rūpi. todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. pavyzdžiui. kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. yra atsakas būtent į tą situaciją.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. nuo sričių. 4. esant reikalui. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. pasirinkdami tas sritis.1. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. kuriame kalba vartojama. kas turėtų išliekamąją vertę. užduočių. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus.

kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija. • viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. ir studentų. pavyzdžiui. suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. kita vertus. mokymo ir vertinimo metmenys nori. pateiktis klasėje. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. interesai. 72 . vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. jo individuali veikla. tiek mokymo ir mokymosi. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. reikalui esant. paminėtina. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas. t. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui. asmeninis dienoraštis. mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje.. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. pakuočių ir t. laimei.). šeima ir draugai. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. nes apima tai. viešieji užrašai ant produktų. Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas. reklama. t. skaitymas savo malonumui. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. techninis pranešimas. apsipirkimas. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. Būdami socialinės veiklos subjektai. kurio centre – namai.

1. 73 . tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią.3. su kuriais asmenimis. • institucijos ir organizacijos. objektais. tai yra tik pavyzdžiai.1.1. kas paprastai gali vykti. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4. su kuriais susiduriama situacijoje. su kuriomis vietomis. reikalui esant. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5.4 skyreliuose. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • veikėjai (asmenys).2. atlikėjai. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. • dalyvių atliekami veiksmai. kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti. būtent socialinių vaidmenų.5 skyreliuose. paskata mąstyti.2. institucijomis ar organizacijomis. • tekstai. įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs.2. su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių.4 ir 4. kalbos vartotojo strategijos – 4. nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. • įvykiai. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai. sociokultūriniai aspektai – 5.2.1.

• Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas. – laiko. t. oro sąlygos (vėjas. Visų kalbėtojų. kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas. radijo. t. skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. ypatingas šaltis ir t. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą.). – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. bendradarbiavimas). atmosferos trukdžiai ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. barai. dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. improvizuojama. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas. laikas (pavyzdžiui. prekybos centrai. nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui. pranešimui ir pan. Gebėjimas 74 – – . trukdžiai ir iškraipymai. trukdžiai (pilnos gatvės. t. ypač mokinių. t. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija.3. – prastas apšvietimas ir t. gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų. ribojimas (pavyzdžiui. • kitokie apribojimai: finansiniai. – pasirengimo kalbai. t. išlaidų. iškraipymai (prastas telefono ryšys.).1. – neįskaitoma rašysena. mokymo ir vertinimo metmenys 4. skelbimų per garsiakalbį klausymas). vakarėliai. aplinkos triukšmas (traukiniai. lėktuvai. dėl taisyklių. egzaminai) ir t. diskotekos ir t. t.). svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų). kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto).). • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). draugiškumas ar priešiškumas. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami.

klasės sąveikai. turėtų vienodas sąlygas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus. tarkim. panašiai – pakeitus. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. kad kandidatai. kad būtų garantuota. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui.. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. jog bus suprasta. – jie neturi teisės suklysti. reikėtų pasirūpinti. klausantiems leidimosi nurodymų. 75 . t. atlikdami klausymo supratimo testą. oro bendrovių lakūnams. ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. kartoti svarbiausius žodžius ir t. dažnai pasitaiko. kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti. kas keistina.

geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. draugai. žmonos ar vyro pusės giminės. žaidimų aikštelės. poilsio namų kambariai kaimas. pusbroliai. armija. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. tetos. tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bičiuliai. sekretoriai 76 . pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. aikštės. saugumas vairuotojai. sutuoktiniai. klasės. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. aikštės. pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės. aistruoliai. kambariai. docentai. pusseserės. žiūrovai aktoriai. viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija. tėvai. turgūs ligoninės. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. sporto aikštelės. kinai. dėdės. parkai visuomeninis transportas parduotuvės. salės teatrai. poliklinikos. palikuoniai. lektoriai. sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. publika padavėjai. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. pramogos restoranai. seserys. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. broliai. gydytojų kabinetai sporto stadionai. barai.

įrankiai. pievos. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai. važinėjimas dviračiu. laivu. areštai rungtynės. gėrimai. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. sodininkystė skaitymas. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės. nagrinėjimai teisme skandalai. svečiavimasis pasivaikščiojimas. rengimasis. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. nurodymai romanai laikraščiai. motociklu atostogos. augalai. taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai. valgymas. augintiniai medžiai. baudos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. skalbimas meistravimas. kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. tvarkaraščiai skelbimai. užkandžiai pasai. pvz. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. valgio gaminimas. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. pamokslai. geležinkeliu. asmeninės higienos reikmenys meno objektai.. grafitai bilietai. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. varžybos spektakliai vestuvės. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba.

mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. ko iš jo reikalaujama atlikti.. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui. kiek jiems atrodo svarbu. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami. kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai. lemia tai. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. mintys. lūkesčiai. jis labai puikiai išreiškia pasaulį. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. • • • • dėmesio mechanizmu. 78 . iškylantys sąmonėje. 4. įvykių klasifikacija ir t. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. kuriomis mokinys turės bendrauti. ir tai nepriklauso nuo individo.1. paveiks tai. išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui.4. praktine daiktų. dedukcija.Bendrieji europos kalbų mokymosi. t. Šie veiksniai turi įtakos tam. įspūdžiai ir t. asociacijas ir konotacijas. reikalui esant. t. ko iš mokinio reikalaujama atlikti. indukcija). remiantis ankstesne patirtimi. todėl jį. veikiančia atmintį. kalbine kategorizacija. pojūčiai. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas. jausmai.. ilgalaike patirtimi. mąstymas: mąstymo tėkmė.

Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“.5. vertybės ir įsitikinimai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų. potroškiai. išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek.1. t. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas). kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją. 5. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. interesai. kaip antai ankstesnės žinios.). vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį. Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą.3 skyrelį). sukauptos žinios. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. sąlygos ir apribojimai. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 . jaudinimasis ir t. kurie lemia sprendimą veikti. reikalui esant. mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. psichinė būsena (nuovargis. motyvai.1.1 skyrelį). tai labai priklauso nuo to. 4. motyvais ir interesais. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). kuri gali būti užpildyta dėl to. sveikata ir asmeninės savybės (žr. kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa. matematikas ar poetas savo kabinete. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje. 5.

kad reikia pasikeisti faktine informacija. apsipirkimas 10. sveikata ir higiena 8. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką. potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos.. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. laisvalaikis. kasdienis gyvenimas 4. Gali būti. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti. mąstoma ar rašoma. socialiniai lūkesčiai ir pan. Švietimas ir mokslas 9. sunkiau yra tais atvejais. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai. o kito gali laukti klientas ir pan. gali nežinoti. maistas ir gėrimai 11. pramogos 5. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. aplinka 3. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. pavyzdžiui.2. paslaugos 12. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. reikalui esant. • 4. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. asmens tapatybė 2. kaip prastai jis veikia. darbuotojas. santykiai su kitais žmonėmis 7. Vietos 80 . kalbama. kalbantis per garsiakalbį. namas ir namai. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto. Viena iš tokių klasifikacijų. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. apimanti temas. mandagumo normos. kelionės 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą.

4. 81 . laimėti. bėgti.5. anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis. o iš dalies – viešajai sritims. kinas. 3. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems.3. įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. stadionas 2. poilsis 4. Vietos: laukas. 6. koncertai ir kt. 5. institucijas ir pan. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje. pavyzdžiui.7. kamuolys Įvykiai: bėgimas. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. žaisti (+ sporto šakos pavadinimas). radijas. pavyzdžiui. institucijos: sportas. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras). 4 tema yra ne Laisvalaikis. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. pralaimėti. aikštelė. intelektinė ir meninė veikla 4. 4. potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. kad būtent tokia temų.2. tai sprendžia autoriai2. 4. teatras. sužaisti lygiosiomis akivaizdu. spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“. sportas 4. nurodančios vietas. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos. kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui. televizija 4.8. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. kalba 14.6. kai kurios temos (pavyzdžiui. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai. parodos.1. pomėgiai ir interesai 4.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. o Kasdienis gyvenimas).7 punktą Sportas tikslina taip: 1. 4. muziejai ir kt. klubas. kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities. Galima pastebėti.

4. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo. reikalui esant. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. savo būdo bruožais ir išgalėmis. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais.3. temų. asmenimis. kokia sritis ar sritys juos domina. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. 82 . 4. objektais ir įvykiais. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. mokiniui reikės. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku.12 skyrelio. draugus. ekonomikos ir pan. motyvacija. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą. pavyzdžiui. patys nuspręs. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas. Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. technikos. pasikeisti nuomonėmis ir kt. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. jei svetimoji kalba yra mokymo kalba. remdamiesi komunikaciniais poreikiais.2. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai.3. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti.1. metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusias su vietomis. institucijomis. patirtį. pavyzdžiui.3.

• tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. • suprasti ir atlikti formalumus. kur ir kada gimė. atlyginimą. mokomųjų programų rengėjai ir pan.). • gauti informacijos (pavyzdžiui.) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. darbo įstatymus. lytį. egzaminuotojai. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. • naudotis socialinės apsaugos programomis. pasakyti. apibūdinti savo šeimą. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. klube ir pan. iš kur jie yra kilę. nurodyti savo tautybę. Vis dėlto užduočių yra be galo daug. pasakyti adresą. jei taip – kokio tikėjimo. ar yra vedę (ištekėjusios). neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). susijusius su įdarbinimu. kas jiems patinka ir kas ne. pasakyti savo vardą paraidžiui. tarnautojai ir pan. darbo grafiką ir atostogas. praktikai (mokytojai. kalbos vartotojai (tėvai. išvardyti. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. auklėtojai. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti. sporto salėje. apie pareigybių aprašą. pasakyti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. valgykloje. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. ar ne.). telefono numerį. kolegas ir pavaldinius. vadovėlių autoriai. pasakyti. gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. • perskaityti darbo skelbimus. kuo verčiasi. įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją. • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje. pasakyti. kas jie yra. ar jie tikintieji. nurodyti savo amžių.

sąmoningumas. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius. procesai: recepcija ir produkcija ar pan.. viešosios veiklos. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr. nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. mokomieji visos grupės tikslai. • darbą. (žr. santraukos. ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau.3. nurodymai. pavyzdžiui.. esant reikalui. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai. 7 skyrių). • rezultatus. • tikslus. pavyzdžiui. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. pavyzdžiui. bendravimas klasėje ir pan.5 skyrelį). • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba.. supratimas. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. pateiktys ir pan. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. fizinis / mąstymo. konkretūs darbai: tekstai. strategijos. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. o kurios yra mokymo proceso dalis. tiksliai nuspręsti. patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. imitavimas. • įvestį. kurios yra planavimo. t. • dalyvių vaidmenis tiek atliekant. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. pavyzdžiui. kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. 4. praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. tikėtini sunkumai ir apribojimai. pavyzdžiui. pažintinis / emocinis. taip pat tinkamumas. 84 . tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant.3. Ùžduotis. lentelės. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 4. reikalui esant. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. vaidmenų žaidimas. grupėmis / poromis / individualus. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga.

kur. t.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.4. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės. 4.).3.) dalyviai. Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. juokai (kalambūrai ir pan. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų. • rašytiniai („kartuvės“ ir pan. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos. anagramos ir pan. rebusai. reikalui esant. vaidmenų žaidimų ir pan. Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. • televizijos ir radijo žaidimai.). pantomima ir pan. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai). imitavimo. • šarados. • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug).). • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan. kada ir pan. Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant. 85 . b) kitų programinių dalykų ir t.). individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai. – tais atvejais.). • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“).

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

pavyzdžiui. pastabų rašymas ir pan. • pranešimų. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. informaciniams biuleteniams rašymas ir pan.. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. • pranešimų ir esė. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais. • skelbimų. plakatų kūrimas. ir. BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai..Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. Geba kurti aiškius. pabrėžti svarbiausius dalykus. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų. todėl. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. Geba kurti aiškius. susijusiomis su asmens interesais. Pastaba. • konspektavimas. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. detalius tekstus įvairiomis temomis. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos. sklandžiai. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais. kad. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. užbaigti tinkama išvada. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. • straipsnių žurnalams. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. laikraščiams. bet. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. • diktantų rašymas. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. • kūrybinio rašymo. 92 .

A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. detaliai aprašyti įvairius dalykus. Geba apžvelgti filmą. kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. sklandžiai. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. tinkamu numatomam skaitytojui. nesenas keliones. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis. ką veikia. sudėtingą pranešimą. kuriuose pristatomi klausimai. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. žmones. susijusius su asmens interesų sritimi. kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. Geba tiesmukai. Geba rašyti esė ar pranešimą. sklandų. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. Geba pasakoti. mokymąsi. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba aiškiai. Geba rašyti aiškiai. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. vietas. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų. knygą. spektaklį. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. gyvenimo sąlygas. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. kur jie gyvena. pavyzdžiui. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. Geba aiškiai. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. Geba raštu papasakoti apie patirtį. sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. straipsnį ar esė. Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. susijusių su asmens interesų sritimi. Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. Geba kurti aiškius. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai.

pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). perfrazuoja ar nupasakoja tai. ką iš tikrųjų nori pasakyti. reikalui esant.4. kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. veido išraiška. kalbos vartotojas. atitinkančios užduoties pobūdį. kad galėtų tikti (bandymas). arba numatant skirtingų stilių. 4. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą. ką nori pasakyti. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas). Be to. ką tarsi prisimena ir mano. ar tiesiog bando verstis tuo. užuot rašius laišką..1. gestai ir tolesnė pokalbio eiga. t. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas. ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. darydamas pranešimą. tiek komunikaciją. ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas). panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. kita vertus. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. galbūt prieinama vėliau.3. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. tvarkant juodraštį. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. − grįžtamasis ryšys. produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių. kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių. patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba žiūrint į žodynus. būdai. 94 . – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. taikantis pasiekimo strategijas. Būdai. apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. suradęs tinkamą pasparą. pavyzdžiui. pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas). kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis). y. ar kalbos vartotojas supranta. žinynus ir pan. kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą. rašyti atviruką. teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas).

kaip tai pasakyti. • taisymas: – pasitaisymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas. pranešimo priderinimas. atsižvelgimas į auditoriją. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. užduoties priderinimas. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. ir priemones. skatindamas grįžtamąjį ryšį. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. • kompensavimo. kurias nori išdėstyti. neaptariama 95 . • atlikimas: – kompensavimas. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. kas turi būti pasakyta. • stebėjimo ir taisymo. • Vertinimas: – kloties stebėjimas. – bandymas. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. išteklių nustatymas.

• klausymas auditorijoje (teatre. kad iškilo problema. kurie lemia nesusipratimus. t. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas. Geba. 4. Klausymo supratimas (klausymas). Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi.). tV. jei tik pašnekovas parodo. Man prašom paduoti tą). • žiniasklaidos (radijo.2.2. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. panašų į norimą perteikti sąvoką. įrašų. pradėti iš naujo keisdamas taktiką. pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto. kurio pavadinimo negali prisiminti. Geba pavartoti paprastą žodį.) klausymas. ką norėjo pasakyti. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas. ko nori. ir skatina „pataisyti“. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4. ar toks žodis yra. Geba. pasilinksminimuose ir pan. ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos. 96 . nutrūkus komunikacijai.1. kad tai beveik nepastebima. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti. ar jų nedaro. kad pavartojo taisyklingą formą. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį. reiškiantį dalyką. Geba išreikšti. Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti. susidūręs su sunkumais. nurodymų.4. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius. Geba paprašyti patvirtinti. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. kad pašnekovas to beveik nepastebi. viešosiose paskaitose. kurio jis ar ji neprisimena.4. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. viešuosiuose susitikimuose. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. įspėjimų ir t. neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį. sunkvežimis žmonėms = autobusas). filmų) klausymas.

žinomomis ir naujomis temomis. • klausymo auditorijoje. Geba sekti išplėtotą kalbą. pavyzdžiui. kuri yra labai lėta ir aiški. kad suprastų reikšmę. kas sakoma natūraliu tempu. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. Geba sekti kalbą. C1 B2 B1 97 .Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis.. kai kalbama įprastomis temomis. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. apie darbą. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. darbą). svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. kad patenkintų konkrečius poreikius. • detales. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi. Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis. suprasti esmę ir konkrečias detales. jei kalbama aiškiai ir lėtai. vietos geografiją. jei kalbama aiškiai ir lėtai. mokymąsi. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. visuomeniniame gyvenime. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. Geba pakankamai suprasti. net jei ji nėra aiškios struktūros. nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. laisvalaikį ir pan. su ilgomis pauzėmis. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą. apsipirkimą. suvokdamas registro pokyčius. ypač jei kalbama neįprasta tartimi. taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. girdimą gyvai ar per radiją. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. Geba suprasti tiek. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. kad suprastų: • esmę. televiziją. • skelbimų ir nurodymų klausymo. taip pat trumpus pasakojimus. • gimtakalbių pokalbių supratimo. • radijo ir garso įrašų klausymo. • konkrečią informaciją. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių.

paprastus nurodymus. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. Geba suprasti paprastus nurodymus. stadione ir pan. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. jei kalbama apie žinomus dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir sekti trumpus. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais. žinomų produktų ar paslaugų aprašai. vykstančio šalia. C1 B2 B1 A2 A1 98 . Geba sekti detalius nurodymus. temą. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. kalbų. kaip antai vartojimo nurodymai. kas kalbama. Geba suprasti trumpų. stotyje. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. jei jis lėtas ir aiškus. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. sudėtingomis ir nežinomomis temomis. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. diskusijų ir debatų. Geba suprasti nurodymus. Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. pavyzdžiui. pavyzdžiui. aiškių.

Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai.2. • norėdamas suprasti detales. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. Skaitymo supratimas (skaitymas). Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. informacinių knygų. taip pat ir ne bendrine kalba. sukurtus vieno ar daugiau rašytojų. • • kokiais tikslais mokinys klausysis. reikalui esant. kurių gali pasitaikyti visuomeninėje. nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. jei kalbama lėtai ir aiškiai. ir kalbėtojų santykius.4. • skaitymas malonumui. pavyzdžiui. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. 99 . toną ir pan. 4. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. profesinėje ar akademinėje veikloje. neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • skaitymas dėl informacijos. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas.2. kokį klausymosi būdą mokinys rinksis. • ieškodamas konkrečios informacijos. tiek informacijos turinį.

norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. pagrindines frazes. tiek susijusius su specialybe. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais.) ir faksus žinomomis temomis. Geba patenkinamai suprasti tekstus. Geba skaityti korespondenciją. • nurodymų skaitymo. • susirašinėjimo skaitymo. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. reikalui esant. Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. • skaitymo susipažinimui. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių. kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. sudėtingos struktūros tekstus. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. retkarčiais pasinaudodamas žodynu. skaitydamas sakinį po sakinio. taip pat ir abstrakčius. Geba suprasti trumpus. perskaitydamas dar kartą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tiek eksplicitinę reikšmę. Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. Geba suprasti trumpus. paprastus užrašus ant atvirukų. įvairiu tempu. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 . jausmų. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių. kad galėtų susirašinėti su draugais. ir lengvai suvokia esmę. Geba suprasti trumpus. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. užsakymus. taip pat ir tarptautinių. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. pavardes. išskirdamas žinomus vardus. patvirtinimus ir pan. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. Geba suprasti įvykių. tiek nesusijusius. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. žodžius. susijusią su asmens interesų sritimi. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą.

Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. kad atliktų tam tikrą užduotį. profesinėje ar akademinėje veikloje. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. tiek pareikštas nuomones. kaip antai skelbimai. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. laiškuose.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje. valgiaraščiai. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. taip pat nuostatas ir tiek numanomas. reklaminiai bukletai. minčių. SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. kad pasitikslintų terminų reikšmes. su kuriais susiduria. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. kad galėtų nuspręsti. laiškų. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. restoranai. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. ar verta skaityti nuodugniau. kur yra jam reikalinga informacija. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. Geba atpažinti žinomus vardus. Geba susirinkti informacijos. geležinkelio stotys. naudotis informaciniais leidiniais. kaip antai gatvės. Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. bukletų. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. kad rastų paslaugą ar prekybininką). Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. kad nustatytų. pavyzdžiui. B1 A2 A1 B2 101 . darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. įspėjimai apie pavojų. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. nurodymai. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. trumpų oficialiųjų dokumentų. pavardes. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą. Geba greitai nustatyti žinių. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. y. žodžius. skrajutėse. t. nors ir nedetaliai.

paprastą įrenginio instrukciją. mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. iš jo bus reika• laujama skaityti. su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. tiek nesusijusias. reikalui esant. 4. saugos. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). tiek susijusias su specialybe. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės.2. iš jo bus reikalaujama skaityti.) naudojimas.4. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas. kaip nueiti iš a į B). Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. Geba suprasti ilgus. – jei jos parašytos paprasta kalba. jis norės ar bus išmokytas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. Geba suprasti paprastų įrenginių. kompaktinių plokštelių ir t. perspėjimus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. • televizijos. sąlygas. t. jis norės ar bus išmokytas. Geba suprasti aiškią. naudojimosi instrukcijas. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas.3. Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui. kokiais būdais mokiniui reikės. 102 . sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. kaip naudotis taksofonu.

. Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. tos spragos. jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija. apie ką kalbama. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. trumpos paskaitos. darant tam tikras išvadas. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra).2. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. kurią įsivaizduojame esant tinkamą. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. yra užpildomos. suaktyvinimą. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo.4. Geba sekti filmus. Geba suprasti dokumentinius filmus. A1 neaptariama B1 A2 4. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima. avarijas ir pan. Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. nepalankių recepcijos aplinkybių. kaip antai interviu. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius. pokalbių laidas. kurios vėliau. 103 . pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas). kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. žinių pranešimai. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba.4. netikslumų arba dėl to. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. tiesioginius interviu. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos.

geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo. jei kalbami dalykai yra žinomi.4. kas bus toliau.3. Geba taikyti įvairias strategijas tam. • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. • taisymas: hipotezių peržiūra. kad suprastų. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). pavyzdžiui. Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės. keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę. ir kaip klausytojas. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme.1. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4. lūkesčių sužadinimas). susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. kognityvinės schemos suaktyvinimas. toliau pateikiama aiškinamoji skalė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo. strategijos. 104 .4. Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius. mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas. nuotaiką ir intencijas bei numato.3. jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį.

dalykinio pokalbio ir interviu. • • • • tikslingo bendradarbiavimo. 105 . – paprastas kasdienis pašnekesys. – debatai. – oficialios diskusijos. – kolektyvinis planavimas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. – neoficialios diskusijos. keitimosis informacija. • oficialių diskusijų ir susirinkimų. – praktinis tikslingas bendradarbiavimas. – interviu. • pokalbio. – derybos. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos. • neoficialių diskusijų. prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis.

Geba pabrėžti. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. kalbėdamas apie filmus. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. kiek to reikalauja aplinkybės. kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. Geba keistis informacija. šeima. turi sukaupęs platų žodyną. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. perfrazavimo ar pataisymų. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę. Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. kad riboja tai. pavyzdžiui. ką nori pasakyti. retkarčiais matyti. reikalui esant. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. bet retai geba suprasti tiek. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. muziką ir pan. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. nesukeldamas įspūdžio. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. jei. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. knygas. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. akademinėmis. beveik be pastangų. darbas. ir tiek oficialiai. pašnekovas padeda. kelionės ir einamieji reikalai. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. pomėgiai. Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. Geba vartoti kalbą laisvai. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis. ją patikrinti ir patvirtinti.

Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. C1 B2 B1 A2 A1 107 . kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. reikalui esant. jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. pakartoja. jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. ypač jei tartis yra neįprasta. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. geba suprasti. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. kalba aiškiai. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. Geba detaliai suprasti. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius. Geba suprasti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip. nesusijusiomis su jo sritimi. Geba detaliai suprasti. Geba suprasti. Geba iš esmės suprasti. lėtai ir. Geba suprasti tiek. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. nesusijusiomis su jo specialybe. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales.

Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. Geba paprastais žodžiais pasakyti. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. nors geba suprasti. vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. padėkoti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. liūdesį. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. susipažinti ir supažindinti. Geba suprasti. tiek viešojo gyvenimo srityse. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba paklausti. pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. Geba bendrais bruožais suprasti. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. ir reaguoti į atsakymą. džiaugsmą. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. abejingumą ir į juos reaguoti. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. kaip jaučiasi. kai kreipiamasi tiesiogiai. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. kaip sekasi. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. bet retai kada supranta tiek. domesį. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. Geba pasakyti. taip pat reikšti emocijas. ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. jei pašnekovas stengiasi padėti. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. lėtai ir geranoriškai pakartoja. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba susipažinti ir supažindinti. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. Geba reikšti nuostabą. ir padėkoti. ką nori. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. kalbėti užuominomis ar juokauti. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. ką mėgsta ir ko nemėgsta.

Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. svarstydamas. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . jei aiškiai kalbama bendrine kalba. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų. kur eiti. Geba tartis. ką pasirinkti ir pan. kaip kur eiti. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba tartis. ką daryti. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. kur eiti. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio. apie ką diskutuojama. sutikimą ir nesutikimą. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. ką daryti vakare ar savaitgalį. vertinti alternatyvius pasiūlymus. kaip suorganizuoti kokį renginį. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. komentuoti. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. išvyką. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. ką daryti. kodėl kai kas yra problema. filmai. muzika. pavyzdžiui. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. nuomonę. įrodymų ar komentarų. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. ir susitarti dėl susitikimo. ką daryti. Geba paaiškinti. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. kas svarstoma. Geba bendrais bruožais suprasti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. aiškiai išsakyti savo požiūrį. pavyzdžiui.

paaiškinti ir paremti savo nuomonę. tiek neįprastomis temomis. reikalui esant. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. kai kalbama temomis. susijusiomis su jo profesine veikla. Geba palaikyti gyvą diskusiją. Geba daug suprasti. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. 110 . Geba pasakyti savo nuomonę. jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. kai kalbama aiškiai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. Geba pateikti. ir. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. įvertinti alternatyvius pasiūlymus. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. kai klausiama tiesiogiai. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. bet patiria sunkumų. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. reikalui esant. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. Geba sekti profesinę diskusiją.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tiksliai atskirdamas argumentus. bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. spontaniškai ir tinkamai. kai reikia dalyvauti debatuose. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus.

kas pasakyta. kodėl kai kas kelia sunkumų. apsvarstyti. Geba bendrais bruožais suprasti. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. pavyzdžiui. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. Geba paaiškinti. mašinos remontas. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. kaip ką daryti toliau. Geba svarstyti. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti. kad patvirtintų. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. dokumento svarstymas. kad supranta. ir geba suprasti. kas sakoma.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. kas sakoma. Geba suprasti pakankamai. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. ką daryti toliau. ką daryti toliau. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. trumpai paaiškinti priežastis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 . kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. išsakyti nuomonę ir pan. ką daryti toliau. kas sakoma. Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. ką daryti toliau. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. pakartoti. ir. Geba suprasti. palyginti ir priešinti alternatyvas. kai nesupranta. reikalui esant. Geba parodyti. jog suprato.

kai kalbama apie skaičius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. banke. kiek ketina nusileisti. dydžius. pavyzdžiui. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. paklausti kito keleivio. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. pašte. Geba pasiskųsti. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. ir duoti. kainas ir pan. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. keliaudamas. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. pašte ar banke. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. ko nori. taksi. Geba bendrauti daugumoje situacijų. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. kainas ir laiką. skaičių. kad pasiektų reikiamą vietą. apsipirkdamas. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti. ko prašomas. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. paklausti kainos. Geba paprašyti. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant. tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. susiklostančių keliaujant. Geba susigaudyti. pavyzdžiui. traukiniais. dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. nusipirkti bilietus. pavyzdžiui. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. ko nori. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. Geba užsisakyti maisto. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. grąžindamas nekokybišką pirkinį. paklausti kelio ir jį parodyti. kur išlipti. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose.

interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus. paaiškinti. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. diskusiją. praėjusį penktadienį. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. kaip atlikti kokią nors procedūrą. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . pokalbį. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. pavyzdžiui. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. kaip kur nors patekti. kaip ką nors padaryti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę. Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. Geba gauti smulkesnę informaciją. susijusiomis su profesine veikla. trečią valandą. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių. detaliai nupasakoti. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. Geba aiškiai. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. ir elgtis pagal tokius nurodymus. straipsnį. duodamas detalius nurodymus. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. ką veikė. Geba suprasti tiek. lapkričio mėnesį. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. ką turi. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą. Geba paprastai liepti ar nurodyti. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. kokius žmones pažįsta. kasdienėmis frazėmis. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. Geba paaiškinti. susijusiais su jo profesija. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai.

4. kaip pokalbio dalyvio. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba. Geba perteikti konkrečią informaciją. geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai. profesinėje. reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan. rašytines. ką nori. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo. jei šis kalba greitai ar plačiai. 4. kai negalima ar netinka kalbėtis.2. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis. faksogramomis.. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet daro tai ne itin tiksliai. elektroniniais laiškais ir kt. 114 . Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius. nuolat tobulėjant programinei įrangai. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių. kad gautų įdomių atsakymų. nepamesdamas minties.4. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją.2 skyrelį) ir paratekstines (žr. audiovizualines. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas. aišku. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo. • sutarčių.4. • susirašinėjimą laiškais.3.4.3. paralingvistines (žr. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo.3. tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti.4.3. • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu.5. skaitant korektūras ir pan.. pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti. jei yra pertraukiamas. ir kaip klausiamasis. sandorių.4. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą. pradėti naują temą). nusakyti ligos požymius gydytojui). C1 B2 B1 A2 A1 4.3 skyrelį). Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais.5. 4. tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos. 4. niekieno nepadedamas. 4. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje. Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį. taisant.

paaiškinti problemą.. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą. suprantamai išdėstydamas tai. pavyzdžiui. amžių. Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. su kuriuo susirašinėjama. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus. pavyzdžiui. adresą. PASTABOS. kas jam atrodo svarbu. mokytojams ir kitiems asmenims. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. pavardę. PRANEŠIMAI. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. • susirašinėjimo. kuriuose prašoma informacijos. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. Geba užrašyti trumpas žinutes. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. Geba užrašyti skaičius ir datas. su kuriais kasdien susiduria. jausmus ar įvykius. Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. savo vardą. kas jam atrodo svarbu. užuominas. išdėstydamas tai. juokaudamas. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. naujienas ir požiūrius. • pastabų. tiek abstrakčiomis temomis. ką nori. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. geba patikrinti informaciją. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens. pilietybę. apie muziką. pranešimų ir blankų. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . paslaugų teikėjams. filmus. viešbučio registracijos blanke. perteikdamas jausmus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. tiek kitų naujienas bei požiūrius.

y. kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius). kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). aiškinantis partnerių kilmę. kiek bendras yra mentalinis kontekstas. kokių jis bus išmokytas. 4. kaip ir planavimas. susijusių su šio proceso kontrole. ko iš jo bus reikalaujama. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). prakseograma).3. – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. Vertinimas. Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. vien tik sąveikai būdingų strategijų. diagramos. apibrėžiant. ir konteksto ženklų. Be to. ir kalbinio. nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama. kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. įvertinimas. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą. kad būtų nuspręsta. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. kokių jis bus išmokytas. pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas).4. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas). kas laikytina žinoma. ir ar viskas vyksta taip. yra ir kitų. tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. kiek taikoma schema atitinka tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip 116 . ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). kokių vaidmenų mokiniui reikės. todėl be recepcinių ir produkcinių. reikalui esant.5. joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). ir paralingvistinio. ką pasirinkti. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas).

kad vyktų (kontrolė: poveikis. • bendradarbiavimas perteikiant turinį. atlikimas: • žodžio perėmimas. taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. taisymas: • prašymas paaiškinti. kai būtina (komunikacijos taisymas). • žingsnių planavimas. Įvertinimas: • kontrolė (schema. 117 . • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. • tvarkymasis su netikėtumais. • komunikacijos taisymas. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių. • bendradarbiavimo. • pagalbos prašymas. klotis). prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. aiškinimas). kas laikytina esant žinoma. skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. • kontrolė (poveikis. prakseograma). • įvertinimas. • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos). • aiškinimas. • prašymo paaiškinti. klotis).

jog suprato. Geba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba deramai. Geba tinkamai pradėti. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio. kad įsitikintų. kai nesupranta. kad supranta. Geba paprašyti dėmesio.. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę. kai jam to reikia.) tam. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan.. Geba pradėti. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. apie ką yra kalbama. Geba paprastais būdais pradėti. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. ką kalbėtojas norėjo pasakyti. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. įsiterpti į diskusiją. kad parodytų. ką atsakyti.. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 . Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti. vartodamas tinkamas kalbos priemones. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai. kad perimtų žodį. ką sakė pašnekovas. kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. kol galvoja. jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema.. Geba pradėti diskursą. kad nesupranta. Geba kitus pakviesti diskutuoti. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes. Geba pradėti. kol formuluoja. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos. / Geras klausimas. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. Geba pasakyti. Geba pakartoti dalį to. apie ką kalbama. ką kiti ką tik pasakė. vartodamas gatavas frazes. Geba reaguoti. Geba parodyti. tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį.

4. formuluodamas tai.. 4. Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą. skelbimų.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2. valgiaraščių. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių. • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. žurnalų straipsnių ir pan. sutarčių. t. bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų.).). • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. komentuodamas. • literatūrinis vertimas (romanų. – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams. – užrašų.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kas buvo ką tik pasakyta. oficialių kalbų ir pan.1. teisinių ir mokslinių tekstų ir pan. 4. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui.4. libretų ir pan. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį. taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. tarpininkas jau turi galvoti apie tai.). • esmės santrauka (laikraščių. toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių.4. y. 4. Versdamas žodžiu ar raštu. tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose.).4.3. tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas). dramų. pasparos radimas. kas dar tik bus sakoma. kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama.4. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba. kad nemoka vienas kito kalbos.4.4. – gimtakalbiams užsienio šalyse.2. poezijos. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas). • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje. klientams. užsienio svečiams ir pan. žodyno parengimas). šeimos nariams.). jis turi atkreipti 119 . tarpininkavimo strategijos atspindi būdus. susirinkimuose.4. ekskursijose ir pan. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas.

mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. ko iš jo bus reikalaujama atlikti. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. žodyno parengimas. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. kaip verstis. • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. – specialistų konsultacijos. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). 120 . reikalui esant. – spragų užpildymas. – variantų. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). taip papildydamas savo žodyną (variantų. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. enciklopedijomis. enciklopedijomis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. kitų šaltinių panaudojimas. kol kas aiškinamųjų skalių nėra. nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). – vartojimo nuoseklumo tikrinimas. jei ko nesupranti. pasparos radimas. kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kita vertus. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė.

o kitą. kokiose situacijose jam reikės. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes. pirštu. pavyzdžiui. ne tą. t. linktelėjimu. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. 4. – prisilietimas (pavyzdžiui. Šie judesiai atliekami nurodant objektus. ranka. asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. kaip antai liepimas. – proksemika. grūmojimas kumščiu protestuojant). y. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. • demonstravimas. Neverbalinė komunikacija 4. žvilgsniu. Puikiai padaryta!. pavyzdžiui. asmenis. komentaras. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės.4. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti.4. pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip. bučinys ar rankos paspaudimas). pagyrimas. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas.1. pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. O ne. Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). pavyzdžiui: Nereikia!.2. 121 .4.5. reikalui esant. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai.5.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. stovėjimas arti ar toli). kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama.5. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas).

5. Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos. 122 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. pabraukimai. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. piešiniai ir pan. tonas. jo dydis. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kad tai. kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį.4. veriamas). labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. išdėstymas ir pan.. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje.). dūstantis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • tipografinės ypatybės (šriftas. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. yra labai skanu. reikalui esant. kai jie perteikia sutartines reikšmes. garsumo ir tęsimo deriniais. garsumas (šnibždėjimas. laaaabai gerai!). aukščio. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.3. diagramos. • schemos. inkštimas. fe reiškiant bjaurėjimąsi. 4. grafikai ir pan. b) vartoti. • prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios.). kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui. susijusios su požiūriu ar psichine būsena). murmėjimas. pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. mmh reiškiant. kas valgoma ar geriama. pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. šaukimas). kirtis irgi turi reikšmę. b) taikyti. rėkimas). kurioje ilgumas. muhu reiškiant sutikimą. nutęsimas (pavyzdžiui. reikalui esant. nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet. lentelės. tarpai. – – – balso tonas (urzgimas. dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą.

5. klausytojas ar skaitytojas. kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. kurios yra svarbios kalbos mokėjimui. rašantysis. interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). kad galėtų klausyti. raidžių pažinimas). Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas. kad galėtų kalbėti. mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus. kad galėtų skaityti. • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai). 123 . mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai. mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). kad galėtų rašyti. mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai). atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai). • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai). tačiau taip ir lieka neaišku. • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami.

2. kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas. mokymo ir vertinimo metmenys 4.1. • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam.2. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas.5.5. kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. gramatinius. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų). schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą. atranka. išreikštas kalba. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. reikalingų komunikaciniam įvykiui. tai apima leksinius. keliančiais garso bangų srautą. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas. 124 . 5 skyrių).2.5. kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui. 4. sudarantį pasakymą. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr. fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus. Atlikimas 4.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas. 4. • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste.1. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai.5. recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų.

Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis).2.. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų.5. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. prasmę ir interpretavimo būdus. Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją. ypač rašytinius. 4. – išvadų darymas. 125 . susirašinėjant laiškais. – dekodavimo įgūdžiai. – elektroniniai šaltiniai: žodynai.3. gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas. – įsivaizdavimas. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį. – enciklopedijos. faksogramomis.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę). – atsiminimas. gramatikos. kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai). kitas jau pradeda planuoti atsakymą. Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų. – tarties žodynai. – gramatikos. elektroniniais laiškais ir pan. suprasti tekstus. rašybos tikrinimo programos ir kt. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus. – numatymas. – greitas teksto skaitymas. – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos).

kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia. kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). tai vienodai susiję tiek su produkcijos. arba veiklos siekinys.4 ir 4.5 skyreliuose. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. prašoma padėti ir pan. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti).3. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo.. perfrazuojama. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities. 4. keičiama. kuris yra arba galutinis rezultatas. produkuoja ar kurià keičiasi. kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama. reikalui esant. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis. tiek su recepcijos procesais. • kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama. kaip tas procesas yra valdomas. • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje. artefaktas. temos pasikeitimu ir pan. visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. artikuliuodamas ir klausydamas. arba kuriamas produktas. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4. Visuome126 . „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. pavyzdžiui.5. Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu. mokymo ir vertinimo metmenys 4.. nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės.6. reikia pabrėžti.

sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu. tai. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. suprasti ir interpretuoti tekstą. kas buvo išdėstyta. bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. viena vertus. tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto. tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. kuri perduodama sakytine forma. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos. todėl skiriasi jų forma ir turinys. nuo svetimųjų kalbų mokymosi. skirtingos sklaidos priemonės. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus.6. formuluoti ir pateikti (produkuoti). kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus.1. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų. Be to. gali būti skiriamos dalinės kategorijos. 5. 4. kad galėtų identifikuoti. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto. tam. neturėtų atbaidyti žmonių. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti. taip pat žr. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. skaitymas iš lūpų.3.2 skyrelį (Makrofunkcijos). pavyzdžiui. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 . iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis.2. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams.

garsajuostės. vaizdo įrašai. tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. jis yra glaustas. kirčiai. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. tokios sklaidos priemonės kaip knygos. kita. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai.). tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. maža to. telekonferencija. . Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas). priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis. vaizdo telefonas. nors. pjesėje ir pan. jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. kompaktinės garso plokštelės. pavyzdžiui. gali būti nurodyta jų esant. • telefonas. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. garso įrašai. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią. • radijas. vaizdajuostės. spauda. • įgarsinimo sistemos. intonacijos. minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui. jį lengva pergabenti oro paštu. kino filmai. romane. pauzės.2. kompaktinės vaizdo plokštelės. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. • • • • • • • • 128 televizija. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. rankraščiai. žinoma.6. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. tačiau trumpalaikę informaciją. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. stilistiniai trumpinimai). kompiuteris (elektroninis paštas. kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones. 4.

viešieji ženklai ir užrašai. – žurnalai. 4.). Rašytiniai tekstai.3. 129 . užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti. – vadovėliai. „pasidaryk pats“ knygos). skaitymai. – vadovai (valgių gaminimo. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant. renginiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.. užrašai ant prekystalių prekybos centruose. reklama. žirgų lenktynių ir pan. naujienos / žinios. bilietai ir pan. pokalbiai dėl darbo. futbolo. apeigos (ceremonijos. skrajutės. dialogai ir pokalbiai. – pieštieji pasakojimai. dainavimas). pamaldos). pokalbiai telefonu. pramogos (dramos. d) tarpininkaujant. pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai. pamokslai. – – – – – – – – – viešosios kalbos. paskaitos. taip pat ir literatūriniai žurnalai. pavyzdžiui: – knygos. – – – – – – – lankstinukai. bokso. grožinė ir negrožinė literatūra. b) rašant ar kalbant. parduotuvėse. – laikraščiai. sporto komentarai (krepšinio. pranešimai. viešieji debatai ir diskusijos. reikalui esant. c) sąveikaujant. turguje. brošiūros.6.

SEMINARAI IR PAN. tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos. o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. pranešimai. žinutės. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems. pateikiama veiklos pavyzdžių. jei tema yra žinoma. – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai). – verslo ir dalykiniai laiškai. enciklopedijos. kurie jam atrodo svarbūs. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. kalbama paprastai ir bendrine kalba. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais. aiškiai tariama.) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. rašteliai ir pan. – duomenų bazės (naujienos. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. Geba per paskaitą konspektuoti taip. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas.). kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei tema yra jo domėjimosi srities. bendroji informacija ir pan. B priedą). faksogramos. – darbo užrašai. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose. todėl išgirsta ne visą informaciją. – asmeniniai laiškai. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. literatūra. – rašiniai ir pratimai. Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. toliau skalėse. ataskaitos.. – laiškeliai.

adresatą. susiję su žanru. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. d) tarpininkaujant. klausant.6. Geba apibendrinti informacinių straipsnių. klausimai. Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius. skaitant ir rašant.1–4. reikalui esant. tai kaip. reikalui esant. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus. vykstančių kalbant. apribojimus).2.6. Geba apibendrinti ilgus. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus. argumentų ir svarstymų. svarstomi 5. kuriose yra nuomonių. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų. sudėtingus tekstus. c) sąveikaujant.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi. 4. c) sklaidos priemones. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami. situaciją. sąveikos metu: a) atrenkant. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką. b) mokant apdoroti tekstus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • • 131 . recepcijos. tai kaip. Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. b) rašant ar kalbant. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. skirtumus produkcijos. frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų. b) vartojimo kontekstą (sritį. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas. Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus. tai kaip. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus.3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“. nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama. c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros.

tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. Bet kokia produkcija. kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma.5. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. 4. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai.4. galimas daiktas. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą. rašytiniame tekste. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai. kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti. sakinius ar pastraipas. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. panašiai žodžiai „pokalbis“. frazes. tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena. ir išverstą tekstą.4. Įgudęs. kad 132 . kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją.3 skyrelį). tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. daug kartų – tuos žodžius. rašyti ranka. reikalui esant. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių. ir kita. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. nebūtinai yra taip. neįmanoma pasakyti. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis. įterpti ar ištrinti fragmentus. sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. maža to. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys. kad suprastų bendrą teksto prasmę. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. mokymo ir vertinimo metmenys 4.6. kaip besimokantis skaityti vaikas. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. recepcija.

perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. Recepcija. ar per atstumą. 1. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. kurį. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems). Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1. procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). pašnekovo ar pašnekovų. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. ir iš jų nereikalaujama greito atsako. išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato. nesvarbu. bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis. dažnai per atstumą. 1. kad atrodytų esąs spontaniškas. kuriam tas tekstas skiriamas. dažnai per atstumą. panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas.1. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 .Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas. veiklos rūšių ir tekstų. 2. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2. kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. būdingomis kalbėjimo supratimui.1. gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų.2. Produkcija.

kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą. Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4. 4. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3. kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu. t. KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas. nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos). 134 . pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. 4. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių.2. Vertimas raštu. Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. mokymo ir vertinimo metmenys 2. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky). Vertimas žodžiu.2. Sąveika. t.1.

diskursyvus tekstas. tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui. abu tekstai – tiek įvestis. autentiškas ar sukurtas. tiek tiksline kalba (k2). gali „išsaugoti“ prasmę arba ne). Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius. tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. diktavimas. tiek mokomąja (k1). kai tiek įvestis. yra dar daug kitokios veiklos rūšių.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. ir pan. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio. mechaniškos veiklos rūšys. kuriuos. gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys. yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. taigi net atmetus tuos tekstus. 6 lentelė. tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant. bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. arba visų šių tekstų derinys. tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). egzamino užduoties formuluotė). toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). mokydamasis dabartinių kalbų. kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. skaitymas balsu. kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį. kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį. fonetinė transkripcija). tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas.

.

Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai. kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą.1. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų. komunikacija priklauso nuo to. Bendrosios kompetencijos 5. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba. glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. ir tuose. tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis. kuriose atsiduria.1. reikalingas komunikacinėse situacijose. 5. modeliu. tiksliu.1. nors tai yra šiek tiek 137 . klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę.1. aiškiu pasaulio ir to. Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą. žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis. kas jame vyksta. bet tolesnė jo raida.1. kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau.1. o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma.

nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. mokiniui reikės. 5. pasaulio pažinimas (nesvarbu. ar įgyjamas per patirtį. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę.1. pavyzdžiui. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip parodyta 5 lentelėje (žr. ypač todėl. kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui. • darbo laikas ir tvarka. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai. esant reikalui. žiniasklaida). priežasties / padarinio ir kt. • laisvalaikis (pomėgiai. pateiktus 1990 m. Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų. demografinės. išsilavinimą.1. aplinkos. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. ypač apie šalį. 4. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų. kurioje vartojama tikslinė kalba. ekonominės.). • kokių naujų žinių apie pasaulį. ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. skaitymo įpročiai. • • nedarbo dienos. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais. kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. politinės šalies ypatybės. 1. procesus ir veiksmus. mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės.2. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. loginius. 138 .). analitinius. kokio iš jo bus reika• laujama. stalo etiketas. įvykius.1. tačiau. • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. 2. taip yra ne visada (žr. valgymo laikas. žinoma. sportas. gyva / negyva ir kt. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. asociatyviuosius. asmenis.1. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje.1 skyrelį). objektus. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis.2 skyrelį). institucijas ir organizacijas.

santykius. kaip jis priimamas). šalies regionų kultūromis. • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). susiję su šiais veiksniais: • socialine klase.4. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. literatūra. teatru. administracijos. mažumomis (etninėmis. atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. Kūno kalba (žr. religinėmis). įsitikinimai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. Visuomenės normos (pavyzdžiui. Vertybės. populiariąja muzika ir dainomis).5 skyrelį). santykius darbe. tautomis. užsienio šalimis. • humoru. institucijomis. socialinės gerovės sistema ir kt. 4. 3. • religija. pareigūnų ir kt. kartų santykius. • profesinėmis grupėmis (akademinėmis. tradicijomis ir socialiniais pokyčiais. intymumas). šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. menu (muzika. santykius tarp politinių bei religinių grupių. valstybėmis. nuostatos. vaizduojamuoju menu. etniniai skirtumai). 5. visuomenės ir policijos. apsirūpinimo būstu sąlygos. Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. saugumu. politika. kaip antai: 139 . klasiniai. susijusios su svetingumu ir tai. • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis. 6. tautine tapatybe. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. istorija. Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. aptarnavimo srities. 4.

valgiai. kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. svečiavimosi trukmė. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį. Žinoma.1. kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją. auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti. • 140 . mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vedybos. šokiai. iškilmės. mirtis.1. 5. Be objektyvių žinių. esant reikalui. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. 7. dovanos. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. kurias perteikia k1 ir k2. tabu. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. reikalaujama. elgesio ir pokalbių taisyklės. šventės. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų. apranga. diskotekos. gimimas. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. • atsisveikinimas ir išėjimas. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas. gaivieji gėrimai ir alkoholis. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste. – išmanymo. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. įsidėmėtina.3.

2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. sodininkystė ir kt.1.1. 141 . Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5.2.). reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui.1. atletika. kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius).). o ypač – užsieniečių. prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius.1. pavyzdžiui.). • Gyvenimo įgūdžiai. • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų. muzikuoti ir kt. rengtis.2. alpinizmas. – rankdarbiams (megzti. bėgiojimas. • įveikti santykių stereotipus. • Laisvalaikio įgūdžiai. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų.2. austi. Gebėjimas veikti pagal 5. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. • Profesiniai įgūdžiai. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. valgyti ir kt. kaip priimta. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.). Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse. pomėgiams (fotografija.1. būdingus leidžiant laisvalaikį. 5. gaminti maistą. drožinėti ir kt. Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis. Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus. pinti.2. lipdyti.). siuvinėti. plaukimas ir kt. – – sportui (komandiniai žaidimai. vaikščioti. reikalingus: – menams (tapyti. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės. esant reikalui.1.

kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. tautomis. • ryžtingumas / drovumas. komunikacinė paskata. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. 5. domisi kitais žmonėmis. įsitikinimais. idėjomis. 4. yra pasirengęs suvokti. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. motyvacija. 142 . supratimas bei įgūdžiai. pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai. 6. Asmenybės veiksniai. filosofiniai. Įsitikinimai. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. pavyzdžiui. religiniai.1. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. žmogiškasis poreikis bendrauti. 5. kokius jis bus parengtas atlikti. instrumentinė / integracinė. vi• suomenėmis ir kultūromis. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. Vertybės. 2. pavyzdžiui.3. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. 1. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. bet ir veiksniai. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. etinės ir moralinės. vertybėmis. kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų. esant reikalui. Nuostatos. susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. kokias jis bus parengtas atskirti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Kognityviniai stiliai. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 3. ideologiniai. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties.

kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. gebėjimas prisiminti. apimantis ir nuostatas. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus. intravertiškumas / ekstravertiškumas. bet ir jo gebėjimą mokytis. varžymasis. spontaniškumas / savikontrolė. 143 . • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. drąsa / baimė. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. • kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. pasitikėjimas savimi / jo stoka. keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). protiniai gebėjimai. savimonė / jos stoka. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. ir sąmoningumą. tikslų turėjimas / neturėjimas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas. iniciatyvumas / reaktyvumas. skrupulingumas / nerūpestingumas. savikliova / jos stoka. plačios / siauros pažiūros. savigarba / jos stoka. stingumas / lankstumas. darbštumas / tingumas. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes.

parodyti. kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bendrųjų fonetinių. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai. y. mokymosi ir euristinių įgūdžių. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo. kur reikia.1. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama. ir kaip tai daroma. parodyti. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. ypač suaugusiųjų. esant reikalui. mokant bei vertinant. parengtas išsiugdyti. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės. parodyti. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą.2. išsiugdyti. 5.4. pastebės.1. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos.1. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t. kokių jis bus skatinamas. pastarąsias keičiant. • 5. 144 . Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai.4. jei išvis reikės. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. 5.4. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus. taip ją turtinant. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti.1. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas. dalyti į atskiras reikšmines dalis). joje dalyvauti.

perteikti naują informaciją.4. • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. 145 . • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės.3.1. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales. – suvokti galutinį užduočių tikslą. silpnybes ir stiprybes. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. darant išvadas. 5. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. 5. jei iš viso imamasi.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui.1. suprasti ir. analitinius ir euristinius gebėjimus. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą. pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai.4. kokių jis bus parengtas turėti. naujus žmones. kaip mokinio. • veiksmingai mokytis (ir kalbos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus.) tam tikroje mokymosi situacijoje. kokių jį bus tikimasi turint. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. • suvokti savo. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. naują elgseną ir pan. lavinant percepcinius. kas stebima. esant reikalui. analizuojant. įsimenant ir pan. kokių iš jo bus reikalaujama turėti. nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje. stebint ir bandant suvokti svarbą to.4. reikalui esant.

reikalui esant. rengiamas taikyti • ir lavinti. nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas. 5. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. hipertekstuose ir kt). • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas.2. • sociolingvistinės kompetencijos. kokios. kokios jos iš tikrųjų vartojamos. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio.2. o ne tokios. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis. ieškant informacijos duomenų bazėse. tvirtinę. kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą. anot autoritetų. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga. rengiamas taikyti ir lavinti. tai neįmanoma ir dėl to.1. todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka. ir kad tradicinis modelis. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. 5. Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. • kaip rūpinamasi. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jos turėtų būti. • pragmatinės kompetencijos. sukurtas tam tikros grupės kalboms. kad bet kokia kalba nuolat kinta. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją. Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 .

kokia teorija. leksinė kompetencija.2.2 skyrelyje. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais. kodifikavimu.2. gramatinė kompetencija.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas. „metmenyse“ skiriama: 5. 5. 5. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos. semantinė kompetencija.1. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis. mokymą ir vertinimą. 5. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų.1. kurie norėtų naudotis kitokia sistema. specialistai.2. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis. tradicija ar praktika remiamasi. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti.4.1. siejančios formą ir reikšmę.2.1.6.1. vartodami tokią terminologiją. fonologinė kompetencija.2. toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų. 147 . 5. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais. ortografinė kompetencija.2. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį.1.5. kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi.3. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai. 5.2. tokio požiūrio laikomasi 4. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami. ortoepinė kompetencija. tuomet jie turėtų nurodyti. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų.1.

įsimintomis frazėmis. kad formuluotų savo mintis tiksliai. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas. turi užtektinai kalbos žinių. vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. Geba paprastais sakiniais. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais. kyla nesusipratimų. nepastebima. t. ką reikia. y. moka tik pačius pagrindinius pasakymus. kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. sudaryti iš kelių žodžių. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr.3. save ir kitus žmones.Bendrieji europos kalbų mokymosi. turi pakankamai kalbinės aprėpties. 5. kaip antai muzika ar kinas. kad beveik nepastebima. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. – archaizmai. žinios ir gebėjimas vartoti žodyną. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. kas norima pasakyti. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose. susijusius su asmenine informacija. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 5.2. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių. ką nori. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. informacijos teiravimusi. kad galėtų aiškiai apibūdinti. priklausomybę. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. darbas. pabrėžtų. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. kaip antai: - pasisveikinimai. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan. (žr. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip. pavyzdžiui: Skalsink.3 skyrelį). tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis. 5. sustabarėjusios metaforos. išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t. norais ir reikmėmis. jų veiksmus.1. kalbos moka tiek. nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. įprastiniais kasdieniais veiksmais. Leksinė kompetencija. kad kalba netrukdytų pasakyti to. turi pamatinių kalbos žinių. 148 .1. kultūriniai renginiai.2. kad galėtų su jomis išsiversti. Dieve! Amžinatilsį. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų. kad kalba neleistų pasakyti to. pomėgiai. Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai. „šaunus“).3 skyrelį).2. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t.2. kelionės.

Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės. nors ir kt. pavyzdžiui. ?. gi. kolokacijos. „mezginio kilpa“ ir kt. • savybiniai įvardžiai (mano. jis. – sudėtiniai prielinksniai. na. b) pavieniai žodžiai.). laikyti egzaminą.). pavyzdžiui. iš.). pavyzdžiui. būdvardžiai. daryti pranešimą. Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr.. iš už kampo. ilgio matai.). • asmeniniai įvardžiai (aš. kas. tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). • jungtukai (ir. • • kitos sustabarėjusios frazės. visas ir kt. 149 . prie.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. anas. – sustabarėjusios konstrukcijos. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“).). veiksmažodžiai. • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui. prieveiksmiai).. išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai. su ir kt. daug. kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis. o. toks ir kt. gerti vaistus. sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai. pavyzdžiui. kt. iš po stalo. bet. kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus.).). • klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris. mėnesiai.). eiti į svečius. kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. tas. koks ir kt. akis: „regėjimo organas“. ji ir kt. kelintas. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti . savo ir kt. svorio. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. • dalelytės (juk. savaitės dienos. gal ir kt. toliau). tu. • parodomieji įvardžiai (šis. tavo. pavyzdžiui.).

Žodyno mokama užtektinai. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 . susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama. pakalbėti apie dabarties įvykius. jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis.2. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis. Žodynas pakankamas. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis. 5. norint išvengti dažno kartojimosi. darbo.2. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. reikalui esant. Žodyno užtenka.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. komunikacijos tai netrikdo. beveik nepastebima. pomėgių. Žodynas platus. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. kelionių. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai. pasitaiko riktų. Gebama vartoti labai ribotą žodyną. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės.1. Žodynas yra pakankamai platus. mintys formuluojamos įvairiai. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami.

kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. pavyzdžiui: – nominalizacija. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. veiksmažodiniai ir t. – eigos / įvykio veikslas. • procesai (aprašomieji). būdvardžiai. linksniuotės. pavyzdžiui: – morfai. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. veikiamoji / neveikiamoji rūšis. kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai. – šakninės morfemos ir afiksai. aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. esamasis. – žodžiai. – konkretus / abstraktus. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai. veiksmažodžiai. – būtasis. – supletyvizmas. Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus. – tranzityvinis / intranzityvinis. linksnis. 5. būsimasis laikas. skaičiuojamas / neskaičiuojamas. bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. – – 151 . pavyzdžiui: – skaičius. • konstrukcijos. – balsių kaita. • kategorijos.1. aiškinančių.2. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr. prijungiamieji. – sakiniai (vientisiniai. – žodžių junginiai (daiktavardiniai.). • klasės. giminė. sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės).1 skyrelį). pavyzdžiui: – asmenuotės.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. – afiksacija. t. sujungiamieji). atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. prieveiksmiai. – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai.

kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. menkų sakinio sandaros trūkumų. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. yra planuojama. ko gera. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. -si-. Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet. gali pasitaikyti riktų. Gramatika vartojama gerai. -damas). painiojami laikai. intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. kategorijas. -ininkas. kurios sukeltų nesusipratimų. – transformacija. neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės. kuri tiktų visoms kalboms. vis dėlto paprastai aišku. kas norima pasakyti. tokių klaidų. -ą. 152 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. formas. stebimos kitų reakcijos). kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. kamienai. -ykla). priesagos. klases. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. ne-. bet yra aišku. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. nederinama. valentingumas. klaidų pasitaiko. iš esmės gramatika vartojama gerai. • afiksai (priešdėliai. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. reikalui esant. • ryšiai. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. kas norima pasakyti. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. nesisteminių klaidų. • kokius gramatinius elementus. Gramatika vartojama palyginti gerai. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai. pavyzdžiui: – – – valdymas. nedaroma. -davo. derinimas.

Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. vesti / vadas). Jonuk). konstrukcijų. kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. • netaisyklingąsias formas (būti / bus. imti / ėmė. • dūrinius (pavyzdžiui. klasių. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. klasės. elementai. Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. reikalui esant. pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. • priebalsių kaitą (austi / audė. lyti / lijo. šešetas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. kokius jis bus • parengtas valdyti. įsilaužėlis). pastalė. ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. lietuvių t / č: matė / mačiau. t. medis / medžio). dėsnius. • nulines formas (eik. kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. yra / nėra. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. struktūros. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 153 . kuriuos jis bus parengtas. staltiesė. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • vedinius (pavyzdžiui. šeši. y. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. šuo / šuns). Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama. laužti). garvežys). kategorijų. pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. • supletyvizmą (esu / yra / buvo). reikalui esant. nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. kąsti / kanda). procesų ir • ryšių mokiniui reikės. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. stalas.

1. tai. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 . konotacija. komponentinė analizė. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. kaip daroma čia. parodyti. 5. žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus.1. kategorijų.1. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema. presupozicija. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą.1.3. kolokacija. yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr. implikatūra. Funkcinė. prieiga. parodyti. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. kai yra bandoma.2 skyrelį). formų ir procesų reikšmes (žr. vertimo ekvivalentiškumas. žinoma. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai.1 skyrelį). Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes. mokymo ir vertinimo metmenys 5. reikšmės klausimai. arba sąvokinė. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai.2. jei iš viso įtraukiama.2. reikalui esant. yra kitas klausimas. Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius. – – – – – hiponimija. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. ypač 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip antai loginė implikacija. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. dalies ir visumos santykiai. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija.

• fonetinę redukciją: – balsių redukciją.3 skyrelius). Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus). kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių.4. ir reikšmių. galima rinktis „komunikacinę gramatiką“. o tas. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. 5. – asimiliaciją. padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias. kuris remiasi reikšmės organizacija. fonemų seka. kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. pavyzdžiui.2. – intonaciją. 155 . antra vertus. žodžio kirtis. sprogimas).2. suskaldo formas. 5. nosinumas. tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių.2.1–5. – eliziją. pavyzdžiui. Bet kuriuo atveju visiškai aišku. balsingumas. žodžio intonacija). pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo. – stipriąsias ir silpnąsias formas. kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos. labializacija. • fonetines ypatybes. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara. pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų.1. klasifikacijos.

tiek didžiąsias. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas.1. • tipografines normas. Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. arabų). kurių laikomasi nurodant.1. @. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką.2. tartis gerai suprantama. taip pat ir įprastų trumpinių. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. tiek mažąsias. nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. • tinkamą žodžių rašybą. Ortoepinė kompetencija mokiniai. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. su kuriais jau buvo susidurta tekste. tariamus žodžius bei frazes. • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles. apskritai tartis yra pakankamai gera. kurių mokama dar nedaug. reikalui esant.. 156 . kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis. skirtingus šriftus ir pan. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. €). kalbant apie abėcėlės sistemas. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles. • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius. nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui. kad būtų aišku. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas norima pasakyti. 5. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai.6. 5. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą.5.2. iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius. • gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles.

Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą. paprastus užrašus ar nurodymus. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. kas pateikiama „metmenyse“. Geba parašyti savo adresą. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. 157 . tautos išmintį perteikiantys posakiai. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ypač skyrybos ženklų. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija. kalbos registro skirtumai. ypač apie sociokultūrinius dalykus. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. tautybę.2. Geba kurti ištisinį tekstą. paaiškinimus. sintaksinių dviprasmybių ir pan. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. rašyba. reikalui esant.2.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes. rašyba taisyklinga. tarmė ir akcentas. teksto išdėstymas. nepaisant vieno kito rikto. kad būtų galima sekti mintį. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai. kuris iš esmės yra visas suprantamas. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. 5. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais. raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. atvejais). RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. kaip kur nors nueiti. kasdienio gyvenimo daiktų. Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. mandagumo normos. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. skyryba.

– oficialūs kreipiniai. profesoriau (+ pavardė). skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų.2. reikalais ir rūpesčiais.3. kad rūpinamasi kito gerove. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs. 1. daktare. 5. pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso. drauguži. c) diskurso registro ir kt. – įsakmūs.2. kai kreipiantis vartojami tik vardai.2. pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant.2.2. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai.1 skyrelį). Lina. žadama atsidėkoti. švelnumas. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui. arba nevartojamas joks kreipinys. • dalijamasi patirtimi. rodomas vaišingumas ir pan. • teikiamos dovanos. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. pavyzdžiui: Jonai. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma. 158 . b) santykių artimumo. dėkingumas. mokymo ir vertinimo metmenys 5. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. • reiškiamas susižavėjimas. • pertarų. pavyzdžiui: Jūsų Eminencija. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. – familiarūs kreipiniai. pavyzdžiui: pone. – neoficialūs. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra mandagumo normų laikymasis. 5. suprantama. meile mano.2.1. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji. ponia. kai vartojama tik pavardė. pavyzdžiui: brangioji.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2.2. sparnuotos per televiziją girdimos frazės. žinomos citatos. pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. Ši labai plati sąvoka aprėpia tai. frazeologizmai. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. pavyzdžiui. prieštaravimą. kad kas nors nepatinka. • 3. ir stiprina bendrąsias nuostatas. 5. Prieš vėją nepapūsi. (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). draudimą ir pan. pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj. pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta. kai: • kalbama tiesmukai. 5. sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį. apie orą. apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. reiškiamas pyktis. tiesioginių nurodymų ir pan. pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. raiška.4. dinderį mušti. peikiama. ačiū ir pan. tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės. sakykim.3. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai. reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. žodžių vartosena. nekantrumas. • vertybių raiška.). labai atvirai. užrašai ant marškinėlių. 4.2. laikraščių antraštėse. kurie ir sutelkia. rodoma. • • • • reiškiama panieka. Būti ar nebūti. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma. Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus. šmaikštūs viešieji užrašai.).2. tinkama prašom. Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. pavyzdžiui. demonstruojamas pranašumas. kalbama apsidraudžiant ir pan. plakatai. • nuostatų raiška. apie ką kalbama 159 . negu jautis lankoj. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas).2. pavyzdžiui. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas. labai skundžiamasi. įsitikinimų.

ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija.3 skyrelis). • fonologija. pavyzdžiui. pavyzdžiui. • gramatika. pavyzdžiui: Prašom stoti. žarg.2. tekstų tipus (4. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4.4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5.). 160 . nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę.3. • intymu. pavyzdžiui: Tu pasiruošęs. aukštaičių smėlys. • profesiją. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu. aukštaičių – „aušta“. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius. pavyzdžiui: Gerai.5. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu. 5. žemaičių brėkšta – „temsta“. garsumas ir pan. • vokalinės ypatybės (ritmas. jėga. žemaičių douna. • tautybę. pavyzdžiui: Na. Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno. reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus. • etninę priklausomybę.2 skyrelis). • kūno kalba. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. ką – pradedam? • familiaru. • regioninę kilmę. pavyzdžiui. nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. judam jau. iki B1 lygio).2. kalbėdami su užsieniečiais. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. tinka palyginti neutralus registras. teismas eina! • oficialu. pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. ypač romanus. su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio.6.2. • paralingvistika.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. 161 . geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas.1. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas. kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam. B priedą). skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų. tai leidžia apibūdinti pašnekovą. taigi jei šios ypatybės atpažįstamos. jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr.2. kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba. laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. išsilavinimu bei profesija. 5. su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. manoma. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase. labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai.2 skyrelį).

gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. prašymas). Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. kreipinius. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas. užuominas. juokus. nereikalaudamas. jausdamas registro pokyčius. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. ačiū. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių. tiek neoficialiuoju kalbos registru. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. pasiūlyti. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. atsisveikina. Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. dėdamas šiek tiek pastangų. prisistato. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. suprasdamas konotacines jų reikšmes. frazeologizmų. kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. nuostatų. tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet veiksmingai. neerzindamas. atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. atsiprašau ir pan. elgsenos. Geba suprasti filmus. Geba pakviesti. vartoja prašom. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. Geba bendrauti paprastai.

c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti. • • 5. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. b) įvertinti. kurių kalbos registrų mokiniams reikės.3. • kurių patarlių. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kuriuos jie bus parengti.2.2. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti. įprastų pasakymų. c) patiems vartoti. susisteminami. kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. 163 . • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kreipinių. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės. kiek ir kuriuos jie bus parengti. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. išdėstomi (diskurso kompetencija). reikalui esant. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. b) patiems vartoti. b) vartoti. kurias atpažinti jis bus parengtas. kokiose situacijose vartoti. pertarų mokiniams reikės. – žinoma / nauja. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų. b) patiems vartoti. b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija).3. kurias jie bus parengti.1. kuriuos jie bus parengti. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. 5. b) patiems vartoti. kurias jie bus parengti. kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti.

žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. – rišlumą (koherenciją ir koheziją).).Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuosekliai. – – – kaip pasakojami nutikimai. kad jų paisyti nesugebama). mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti.). kurie dalykai išryškinami. priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis). retorinį veiksmingumą.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. stilių ir registrą. anekdotai. tinkamumo (sakyk tai. bet ne todėl. nenukrypk nuo jos). 164 . – – – – logišką sakinių seką. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. pagal pokalbio. pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. juokai ir pan. oficialūs laiškai ir kt. kiek reikia. bendradarbiavimo principą (Grice. aiškinant ir kt. * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą). • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. dažniausiai – vieno sakinio. kaip argumentuojama (teisme. kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. aiškumo (kalbėk trumpai. kiekybės (sakyk tiek. kas svarbu temai. kuriame dalyvauji. bet ne daugiau). mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. tikslą ir kryptį. 47): „kalbėk. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. mokydamasis svetimosios kalbos. debatuose). venk neaiškumų ir dviprasmybių). kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu. 1975. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito.. pavyzdžiui. kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. pasakojant.

LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. Tai sunkus klausimas). Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse. kurių paprastai būna kalbantis. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. kol mintis tebeformuluojama. atsižvelgtų į situaciją. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. kad gautų žodį. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos. Geba pradėti. Geba deramai pradėti. Geba pritaikyti gerai įsimintus. Geba paprašyti dėmesio. kad pabrėžtų. Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. Geba pradėti pokalbį. ką reikia. išvengtų dviprasmybių. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. nedaug tepakeisdamas jų elementus. perimtų pokalbį ir jį palaikytų. • rišlumas (koherencija ir kohezija). Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti. Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. pavartodamas tinkamą posakį. • temos plėtotė. netgi kebliose situacijose. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). stiliaus ir akcentų pokyčių. ką nori pasakyti. kol svarsto. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus. pašnekovą ir pan. Geba pradėti. Geba praplėsti išmoktas frazes. Geba įvairiai formuluoti tai. išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus..

kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų. sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą.2. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje. atsižvelgiant į pokalbio tikslą. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais. kaip antai ir ar po to. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. kad aiškiai parodytų minčių sąsajas. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. Geba jungti trumpesnius. paprastai pokalbio replikų. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą. jungiklius ir siejimo priemones. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas. bet. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje.2 skyrelį). geros struktūros kalbą. kaip antai ir. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis. Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą. funkcinės vartosenos kategorijos. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). rišlų diskursą. nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti.2.3. toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka. rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą. Geba produkuoti aiškią. Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų. 1. kad. todėl. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. 4. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. sklandžią. kurioje esama keleto makrofunkcijų. 166 . išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas). svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais.

Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. 1.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1. • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. baigimas ir t. tikrumas).6. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. vartojimo kategorijos. 2. prašymai. pataisymas. 1. pasitenkinimas. pamiršimas. 1. 1. kvietimai. diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. atsisveikinimai. pasiūlymai. pagalbos prašymai. • komentavimas. tikimybė. • • pasakojimas. apgailestavimas. padrąsinimai. nusivylimas. būtinybė.4.3. socializacija: • dėmesio atkreipimas. dėkingumas). komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų. t. patarimai. keitimasis vaidmenimis. įspėjimai. pritarimas. • dėstymas. atsakymas. užuojauta). viltis. nerimas.1. • egzegezė. galėjimas.2. prisiminimas. kreipimaisi. mėgimas / nemėgimas. tostai.5. prisistatymai. pavyzdžiui: aprašymas. pasisveikinimai. 167 . nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas). ketinimai. susidomėjimas. troškimai. leidimas). modalumo (privalėjimas. klausimas. pranešimas. pirmenybės teikimas). • moralės (atsiprašymas. nuostaba. emocijų (malonumas / nemalonumas. Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų). baimė. valios (norai. 1.

pavyzdžiui. kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. – vienas kito padrąsinimu. Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius). 168 . 3. t. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. verbalinio bendravimo modeliai. pavyzdžiui. nurodymas. pasisveikinimas / tostas – atsakas. • nusprendžiant. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas.3 skyrelyje. Įprastos trijų replikų sekos. • nustatant. suformuoti bendrą nuomonę. susijusius. • įvertinant transakciją. įtikinimas ir t. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. argumentavimas. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. įrodymas. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. surašytos 4. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. kurios yra komunikacijos pagrindas. kad užduotis įvykdyta.4. kas galėtų ir turėtų būti pakeista. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. pavyzdžiui. • užbaigiant transakciją. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas. • atliekant praktinius veiksmus. t. su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. tokie būtų. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus.

4. mokami ir gaunami pinigai.3. 169 . klausiama. pateikiami galimi pasirinkimai.3. sutinkama pirkti. 2.4. dydis). 4. pateikiama bendra suma už viską. prekės apžiūrimos.2. nurodoma.3. 3.4. paduodamos prekės. 3. kas labiau patinka. langelio. atvykstama į parduotuvę.3. pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1. informacija suteikiama. Vykstama į transakcijos vietą.5. suderinama konkrečių prekių kaina. 3. 4.2. 3. kasos ar pan. 4.3. pasisveikina darbuotojas. 3. Įeinama. 3. ko konkrečiai pageidaujama. viešbutį ar pan. teiraujamasi informacijos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui. 4. pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. 3. padėkoja klientas. 3.5.6.5.1. prieinama prie prekystalio.1. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti. spalva.1.1. 4. kokybė. išsirenkamos prekės arba paslaugos. 2. padėkoja pardavėjas.3.3.4.1. 3. mokami pinigai. 3. 1. 2.2. 2.3.2. 3. prekybos centrą. 4. 3. 1. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. užmezgamas kontaktas.5. 3.1. kas labiau patinka ir pan. 3. restoraną.3. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė.1. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi.5. patariama.1. informacija suteikiama. teiraujamasi informacijos. pasakoma. 4.2.1. prašoma patarimo.1.2.1.2. pasisveikina klientas.1.6. 3.

b) tikslumas. 5. apie orą).1.3. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip. atsisveikina pardavėjas. 5. 5.1.3. kad būtų aišku.2. 5. rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose.3. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas.2.2. atsisveikinama. nėra įmanoma sudaryti skalių. 5. pusiau automatizuotose transakcijose. atsisveikinama ir išeinama.1. Pastaba. gebėjimas aiškiai reikšti mintis. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės.1. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais. rodomas abipusis pasitenkinimas. kalbant apie funkcinius gebėjimus. mokymo ir vertinimo metmenys 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. 5. reikia pažymėti. Šiais laikais kalba vartojama taupiau. atsisveikina klientas. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. yra du bendrieji kokybiniai veiksniai. 170 .1. kas norima pasakyti. 5. pasitenkinimą išreiškia klientas.

įvardžiuotines formas). nedėdamas tam pastangų. kad būtų suprastas. yra svarbiausia. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. ką nori. įveikdamas komunikacijos nesklandumus. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. tiesmuką aktualią informaciją. atskirti ir išvengti dviprasmybių. Geba pasakyti tai. beveik be jokių pastangų. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. ką nori. kas. prieveiksmių laipsnius. Geba vartoti labai trumpus. įsitikinimą / abejonę. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti. nepaisydamas formulavimo sunkumų. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. Geba suprantamai pasakyti tai. performuluoja. galimumą ir t. tačiau kitose situacijose tai. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. nesvyruodamas. sklandžią kalbos tėkmę. daroma nedaug ilgesnių pauzių. suprantamai pasakydamas tai. dažniausiai turi riboti. nors daro daug pauzių. ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. pavienius. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. Geba trumpai pakalbėti taip. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. jo manymu. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. Geba kalbėti išsamiai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . Geba reikšti mintis palyginti laisvai. Geba pabrėžti. t. Geba komunikuoti spontaniškai. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. ką nori pasakyti. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui. Geba perteikti paprastą. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. stabtelima tik pagalvoti. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus.

kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. reikalui esant.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 172 . kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių turėtų būti mokoma. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokius modelius tikimasi jį taikysiant. kokių iš jo bus reikalaujama. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir.

gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. kad patenkintų tuos poreikius.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. nuo kurių priklauso sprendimai. 173 . • kaip mokytojai. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. kuriuos mokiniams reikės atlikti. kad tai atliktų. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu. tai daroma kiek galima išsamiau. skyriuose nurodoma. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. gali palengvinti šiuos procesus. ir kompetencijomis bei strategijomis. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla. • kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. kaip detalizuojama 4 skyriuje. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis.1. 6.1. užduotimis. įvairiai padėdami.1. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. reikalingas bendrauti. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą. veikla ir veiksmais. smulkiau aprašomas 5 skyriuje. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. nes nežinoma.

kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių. pavyzdžiui. Gali būti. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. taip pat nėra logiškai būtina. skirta mokiniui įsivertinti. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. pateikiamos 4 ir 5 skyriuose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikia nuspręsti. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi.2. kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. tačiau tai nereiškia. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. užduotis. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. užduotys. Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. būtų įtrauktos į mokymosi programą. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. kad kompetencija. jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. veiklos rūšis ar strategija. galima daryti prielaidą. pavyzdžiui. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. dar lanksčiau galima veikti. kurios kompetencijos. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. kaip mokinys apskritai moka kalbą. tokios skalės. kuri yra laikoma tikslu. aprašytus šiuose skyriuose. mokymo ir vertinimo metmenys 6. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu. kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje. susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. kur įmanoma.1. problema kyla. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. Žinoma.

Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija).3. kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu. kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse. bet menkas jos kalbos mokėjimas.1. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. 6. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų. kaip matyti iš aptarimo. geras bendruomenės kultūros pažinimas. • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu. kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. • daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. ypač ankstyvame amžiuje. nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta). kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje. yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą.Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. jei jų neįsisavinama ar neišmokstama.1. • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui. 6. tikslų. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). arba menkas bendruomenės pažinimas. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2.1.3. yra sudėtingas dėl to. kiekvienu atveju reikia nuspręsti. 175 . negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų).

tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. vartoti dvi kalbas.3. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. kaip asmuo jas suvokia. konkretaus asmens karjera. kad asmuo yra nepastovus. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. kurios 176 . kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. kurią moka geriau. o bendraudamas kalba. geros valios. 6. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. pavyzdžiui. kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. kurią nelabai moka. aišku. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų. 4 ir 5 skyrius). gestais. todėl asmuo. kelionių patirtis. tai jokiu būdu nereiškia. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. linksmas. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus.3. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai.2. šeimos istorija.1. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas. 6. bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę.1.3. bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba. mimika. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą.

ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). kad ši „dalinė“ kompetencija. kad ir koks svarbus. pavyzdžiui. taip būna ir tada. tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą).Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne. kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį.3. – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška. galima teigti.4. Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. taip pat reikia pabrėžti. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų. 6. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį. kartu dar mokomasi mokytis. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. Be to. Be to.1. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. dar ją ir praturtinančią. • dėl savo pobūdžio plečia žinias. kaip mokytis. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu. ateities galimybių jauniems žmonėms. kuri yra daugialypės kompetencijos dalis. 177 . klausimas. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais. tai klausimas. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. ar praktiniais sumetimais. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą.

1. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai.1. t.4. 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus.1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). kitaip sakant. gramatikos. labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi. egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis. kitaip tariant. įsisąmoninti kitoniškumą.1. 5. literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes). jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba). tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu). pakanka priežasčių manyti. nekalbines žinias apie kitų kalbų.. dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis. įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire). tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. kad šie konkretūs tikslai. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys. rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas). kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia. kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų. būti smalsiam). 178 .4. a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės. mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui. 6. asmenybės savybės. 6. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. būti tikresniam ir pasitikėti savimi.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui. nuostatos ir t.

niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų. 4. užsimenant. nepriklausomi vienas nuo kito. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr. tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. ir toks kryptingumas. vertimas. funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą. b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). ir vėl savaime aišku. tekstų tipų atranką ir t. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui. paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. galima pasakyti.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. arba juos visus. jei jis nuoseklus. kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. Žinoma. kad būtų darniai ugdomi jie visi. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). y. 5. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. sąveikos ar tarpininkavimo. produkcijos. t. Beje. primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. 179 . pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos. kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos).2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. paprastai siekiama. visuma (t. galima tvirtinti.

mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis. tai nereiškia. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. tokių tikslų. pažymėtina. 180 . „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. 4. tačiau. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. profesinės veiklos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus. e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr. „panardinimą“ (imersiją. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. atkreipiant dėmesį į tai. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą. apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities. švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. „dalykinę kalbą“. nekalbinių žinių įgijimu. prisimintina. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. yra ugdyti dalines kompetencijas. „specialius kursus“.1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. 4. kad tam tikros tikslinės grupės. kad šio pobūdžio tikslai. „pasirengimą gyventi užsienyje“. suprantant šį terminą taip.

tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją. kad kokios nors ar komunikacinės. 6. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. kurioms reikia ribotų kalbos elementų. tačiau negalima paneigti. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis). kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). galimas daiktas. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. apibūdinami kaip atliktinos užduotys. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. platesnės ir sąmoningesnės. susijusius su įprasta veikla. arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla. kitaip tariant. kaip aprašoma d punkte. pagerinti ar išplėsti. labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. jei pripažįstama. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 . Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. nors jos pačios nėra savitikslis. kad jos taptų sudėtingesnės.4. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. kurioms dar nebuvo taikomos. kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius. – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas. padaryti jas tinkamas užduotims. dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. o ne dalines kompetencijas. todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais.2. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis.1. tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. Bet yra atvejų. ar strategijų mokymas ar taikymas. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti.

b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. kaip. susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis. kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų. pavyzdžiui. apie parametrų nustatymą) požiūriu. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų. reikalui esant.). kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). pavyzdžiui.) ar žinių. arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t. komentarus apie tai. Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. ypač jei laikoma. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). t. mandagumo. Kalbos mokymosi procesas 6. t. aišku. mandagios šypsenos. kantrybės ir t. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). dažnai jų vartosena sinonimiška.2. tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose. kurių reikia. kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus. tarkim. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr.1.2. t. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. susijusios su sakytine sąveika. kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas. tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių. o antrasis – siauresne prasme. 182 . be abejo. y. kalbant apie komunikacinę kompetenciją. Vadinasi. 6. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka. būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo.

kad nėra vieno bendro termino. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos. nustatyti.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje. kad svarbiausias dalykas. kad jis. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto. Šiuo metu nepanašu. kad esą mokiniai. kad jie apsvarstytų ir. kaip vyksta mokymasis. Kaip mokiniai mokosi? 6. ir nesą jokio reikalo kartoti.2. taigi jiems reikia ir tinkamos. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama. jie taip pat laikosi nuomonės. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. kai kurie teoretikai mano. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir. kur tinkama. Šių mokslininkų manymu. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs. kad be suprantamos įvesties pateikimo.1. Pageidautina. ir produkuoti.2. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties. pripažindami. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija. 6. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis. jei galima. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus.2. ko mokytojas moko.2. jiems atrodo.2. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių.2. 6.2. ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus. būtent dėl to. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. kiti tyrėjai mano. kitas kraštutinumas manyti. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. tyrimais pagrįsto sutarimo. ką gali padaryti mokytojas. – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką. ir galimybių vartoti 183 . būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje.

taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. reikalui esant.2. tie asmenys.2. taip pat skiriasi ir mokytojų. 184 . kas testuojama. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. turi apgalvoti. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis. kursų rengėjų ir pan. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. jie turi konkrečiai nuspręsti. Žinoma. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t. jiems gali būti nesvarbu. 6. taisyklingumui ar laisvumui ir t. nustatyti.3. kuriuos žodžių junginius. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys. t.3. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė. tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai. 6. kurias temas nagrinėti. t. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui. kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. išskyrus tai. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano. 6. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius. skirtingo amžiaus.3. tačiau išmokti yra lengviau. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų.

rinktis ir papildyti). gramatika. kurias jie siektų ugdyti. dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos. kurias atlikti jie norėtų išmokyti. pavyzdžiui. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. 6. ir nors planą gali apmesti iš anksto. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys.3. netgi nesąmoningomis). Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis. Švietimo institucijos. kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą. Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai. t. kokius taikyti darbo metodus. nustato mokymosi tikslus. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. 185 . arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis. žodyno ir gramatikos. taip pat nėra privalu. 6. kaip antai užduotys. kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. ir nustatomi mokymosi etapai. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti.2. kurių reikia. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. laukiama. bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. vertinti.3. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą. bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. dažnai nepatikrintomis.3. kompetencijos ir t.4. nėra privalu. tikimasi. temos. kad bus pateikiami detalūs nurodymai. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti.3.

Vis dėlto ateina laikas. žinoma. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai. padėdami jiems suprasti. Žinoma. kokiais būdais jie išmoksta.Bendrieji europos kalbų mokymosi.5.4. atsižvelgiant į savo poreikius. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą.3. tikimasi. bet ir tiesiogiai mokiniams. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai.2 skyreliuose. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. kad „metmenys“. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi. pagaliau. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose. 6. jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. ką jie gali rinktis. savybes ir galimybes. kada niekas nebemoko.1 ir 6. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. imdamiesi iniciatyvos planuoti. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste. pabrėžtina. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams. ką jie renkasi. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose. mokymo ir vertinimo metmenys 6. ir aiškiai suvokti. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. tai trumpai apibendrinama 6. vengiant piršimo ar dogmatizmo. vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai. tačiau kalbos mokymosi. o reikia mokytis pačiam. kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai. daugelis mokosi reaktyviai. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus. kuriais siekiama tikslų. motyvaciją.

taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio. bet parodyti. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. – tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių.2 skyrelyje ir kitur. autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius. t. 6.). apsakymus. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. žurnalus. diskutuoti apie ją. t. vaizdo įrašų ir t. tačiau..4. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t. jei yra praktikų. y.. veiksmingesniais metodais negu tie. kaip aiškinama 2.. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. įrašų ir t. pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė. t. užrašus ir t. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą. neparinktus pagal sunkumą. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. 187 – . daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. t. Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais.3.1. kuriuos taikyti skatina europos taryba. t. kad jis yra vyraujantis. apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais. žiūrėdami ir klausydami televizijos. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. ką galima rinktis. naudodamiesi kompiuterinėmis programomis. viešąsias iškabas. ko trūksta. – – – – girdėdami pokalbius. klausydamiesi radijo. romanus. skaitydami nepakeistus. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

kad ir kalbos mokiniai. susiję su krašto kultūra (Šalityra. etninių bendruomenių. 194 . b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės. 5. skirtą tam.6. d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai.4. t.4.1. Šalies realijos ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai k2 yra mokomoji. ir mokant k2 priimamos kaip esamybė. mokant kitų programos dalykų k1). klasių.6. nuostatos.4. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems. Civilizacija. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. c) laikomos mokymosi programų tikslu. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant.) i) k1. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais. ii) k2. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams. jei yra būtent taip. kuriuose aiškinami nauji dalykai.4. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį. 6.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. motyvacija. bet ir tarp regionų. įsitikinimai ir t. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių. atrodo. t.2. (žr. reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. 6.3. b) sprendžiama.6. g) ugdoma mokant dalyko. kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. t. c) atrenkami ir kuriami tekstai. kai kyla toks klausimas. reikia labai rūpestingai apgalvoti. ypač mažesnius vaikus. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. lyčių ir t. mokymo ir vertinimo metmenys 6. kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas.

„Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant.7. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias. aprėpianti žodyną. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos.4. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti. kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais. nustatyti. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją.1. kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus.4. reikalui esant. 6. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan.Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) jie yra lavinami. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti. tartį ir rašybą? 6. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr.7.1..6. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais. būtinas kalbos mokymosi aspektas.4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 .4. 6. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi.5. kalbant apie gebėjimą mokytis. gramatiką. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. 5.

t. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. žodžių daryba. t. daiktais ir t. pavyzdžiui. rodomais veiksmais. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui. vadovėlių tekstuose. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti. išmokti. temos ir t. veiksmažodžių priešdėliai. kiek žodžių. sritys. kolokacijos.2.. sudūrimas. t. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant.? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais.4. priesagos. deminutyvai ir t. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. idiomos. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti.) mokiniui reikės išmokti • vartoti. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. 6. nustatyti. y. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokios aprėpties žodyną (t. t. kaip skatinama juos taikyti.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų. kad būtų prisiminta ir produkuojama. t. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t.7. 196 . gestais ir mimika. t. ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama. Žodyno apimtis. reikalui esant. vadinasi.

programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina.7. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas. ar turi būti mokoma ir 197 . • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų.4.7. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna. kuriuos žodžius įtraukti.. atsižvelgiant į mokinio poreikius. kaip modelį. Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip. y. t. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką. ar dainos tekstą. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. ilgis ir sandara neribojama.7.3. kurių kalbos yra mokomasi. • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais.).. ir nors ne visi. • 6.4. bet dauguma su kalbos planavimu. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas. žodyno elementą). 1. kai jis atlieka komunikacines užduotis. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti. pavyzdžiui.4. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis.). turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą. 6. kaip organizuoti gramatikos mokymąsi. ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu. bet plėsti jį natūraliai. Jonė dainuoja). Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos. kai predikatinių dėmenų skaičius. į kurį reikėtų atsižvelgti. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų.. • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių.5. b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių.. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais. Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti. y. tačiau jie gali siūlyti gaires. reikalui esant. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.4. Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. laisvumui ir taisyklingumui. įvardinių prieveiksmių.7. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė. • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. pavyzdžiui.4. Bet jis ten buvo). 4. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. 198 . mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui. iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką). c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. kurios atrodo svarbesnės. čekams slovakų. Nesitikėjome. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. planuojant k2 ugdymą. kad Jonas ateis į vakarėlį.6. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau. b) tikslinės kalbos gramatiką. bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. vadinasi. olandams vokiečių. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. 2. reikalui esant. kategorijų. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi. konstrukcijų. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pavyzdžiui. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką. tačiau mokantis giminiškų kalbų. 3. 6. anafora: įvardžių. y. taigi sprendžiant. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams.

b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį. kad būtų parodytos jų formos. jei naudojami pratimai. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų. – indukcija iš konteksto. taisyklės ir t.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.7. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos. klasės. vienaskaita – daugiskaita. pažyminio. formų lentelės ir t.8. reikalui esant. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. funkcijos ir reikšmės. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių. esamasis laikas – būtasis. mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. sąlygiškumas. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos. e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1.4. padedami mokytojo (pavyzdžiui. objekto sakiniai ir t. t.4. aiškinimais ir t. c) kaip b punkte. t. reikalui esant. 6. šalutiniai aplinkybių. f) sakinių vertimas iš k1 į k2. 199 . t. g) klausimai ir atsakymai. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. – apibrėžimais. K2. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.7.7. t. kategorijos. b) induktyviai. įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus. gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas. e) kai jie patys išsiaiškina.). kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos. veikiami naujų gramatikos dalykų. veiksnio. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją. kai nauji gramatikos elementai.). formos. t. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui. jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan.). veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t.

4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama. ii) gimtakalbių garso įrašus. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6. b) choru imituodami: i) mokytoją. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos.4. f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.7. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. jei skiriasi nuo vartojamo k1).10. d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. ii) spausdintus mašinėle. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama. kaip fonetinės ir žodžių. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. kirilicą. iii) gimtakalbių vaizdo įrašus. kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais. c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje. nustatyti. reikalui esant. kaip skaityti grafemas).9.7. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus. lotynišką ar graikišką raštą.4 skyrelį). e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles.1. iii) ranka rašytus. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui. 200 . c) įsimindami. f) kaip d punkte. kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui.2. t. mokymo ir vertinimo metmenys 6. sakinių ir t. 5.

2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus. b) atrenkant ir kuriant tekstus. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.). aiškinantis. d) pateikiant komunikacinių užduočių. 201 . 5.2.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų. c) reikalaujant.4. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. d) laukiant. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant.8. 5. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6.4. ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje. • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. analizuojant bei aiškinant ir pasakant. kai jie pasirodo. reikalui esant. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. kaip ką reikia vartoti. e) ugdant akivaizdžiai.2. paaiškinant ir diskutuojant apie juos. kad tai esą reikalinga ar patartina daryti. kur manoma. paskui jas žymint. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai. t. kol padaroma klaidų.9. iš kurios yra mokinys. įvardijant terminais ir t. ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr.

6. mokymo ir vertinimo metmenys 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada. kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui. kad buvo prastai mokyta. kai mokinys daro klaidų. kurios trukdo bendrauti. g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai. pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo.5. t. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to.1. kurios yra veikiau riktai. e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje. 6. y. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. nereikia kreipti dėmesio. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). taip pat ir gimtakalbių. kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių. b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. kad jų nebedarytų. e) į atlikties klaidas.2. f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos. supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos. d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos. Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“. kad kas nors neišmokta. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo).5. 202 .5.

Kalbos mokymasis ir mokymas 6. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas. reikalui esant. c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. 203 . kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. sintaksės klaidoms. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. rašybos ir skyrybos. morfologijos.3. morfologijos klaidoms. kurias padarė atlikdami užduotis. nuspręsti. žodyno. kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą. vartojimo. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. jei ne. kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. pragmatikos klaidoms.5. • • • • • žodyno klaidoms. sintaksės. kokiais kriterijais remiamasi. jei taip. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą.

.

mokydami ir mokydamiesi. Vienos užduotys gali būti labai paprastos. dalyvavimas diskusijoje. neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui). tokių užduočių. išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. kasdienio bendravimo užduotys. užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. skaito instrukcijas. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. užduotys. profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis. o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. pasakojimų rašymas).Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. profesinėje veikloje. skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam. reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. vadovėlių. kad ką nors surinktų. kryžiažodžiai). pamokų ir testų dalis. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. 4. neatsiejama dalis yra komunikacija. rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą. kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą). pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. arba prašo padėti. kai dalyviai sąveikauja. atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. panašios užduotys. bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. jeigu tuo metu kas nors yra šalia. veiksmų planavimas. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . kad nuspręstų ką daryti. ir. arba aiškina kitam. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr.1 skyrelį). problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. pateikčių rengimas. nors dažniausiai ir pakeistos. yra svarbiausia daugelio mokymo programų.1. t.

arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. sunkios. ar mokomosios. komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. jomis pasiekiama akivaizdžių. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį). kaip atlikti užduotį. kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. 7. kaip ta reikšmė suprantama. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį. atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. y. bet įveikiamos. jos yra grindžiamos bendravimu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. tačiau užduočių. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją. t. aptarimas. vartoja tikslinę kalbą. Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo. laisvumo ir taisyklingumo. tokios „gyvenimiškos“. Šios užduotys yra labai svarbios. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. taigi labai svarbu yra reikšmė. kokias kalbos priemones rinktis. tartis ir perteikti prasmę.2. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. grindžiamą tuo. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. jos yra tiek komunikacinės. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. užduoties organizavimo ir vertinimo. kiek mokiniui reikia suprasti. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. reiškiama bei kuriama. 206 . parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. ar užduotys būtų gyvenimiškosios.

raktažodžių.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. teks207 . vertybių ir įsitikinimų skirtumus). kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties. Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas. kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. pavyzdžiui. sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr. pamokoje ar per egzaminą. mokymosi gebėjimus. 5. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų. tiek kokybės atžvilgiu. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties.2. gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos. kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos. todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais. pradiniuose užduoties etapuose. kita vertus.2. gebėjimus. įvairių diagramų ir t. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės.2. 7.2 skyrelį). pavyzdžiui. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. Be to. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai. įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo. akstinų. taip padidėja tikimybė. tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam.). 5. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. kita vertus. t. kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. užduotį atlikti galėtų būti lengviau. galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus. užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu). kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). tam. kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo.1 skyrelį).

arba gali būti ribojama. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų. sąveikos ar produkcijos trukmę. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 7. t. Vadinasi. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka.5 skyrelius). vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam.2. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. 4. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. tikslus.3. kad jie atitiktų jo paties išteklius. kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. kurie susiję su užduoties sunkumu. suderina ir atsirenka taip. 7. sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko. pasparų kiekį bei rūšį ir t. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius. kurių reikia užduočiai planuoti. kiek reikia. apsvarsto.3. atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr. taip 208 . kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui. užduočių įvestis. kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę. stebėti. sukurti naują tekstą). pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui. atlikti. nuspėjamumo lygį. todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės).4 ir 4.

5. Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas. pavyzdžiui. kontekstui tinkamų kalbos formų. • teksto tipas (žanras). kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. mokymosi stilių. kurie gali veikti tai.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam. kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių.1. į kurias reikia atsižvelgti. asmenines ypatybes. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr.3 skyrelį).2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių.1. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą. • užduoties sąlygas ir apribojimus. – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių.3. • svarbios sociokultūrinės žinios. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai).1. taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas. socialinių normų ir atmainų. 7. 209 . kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis. kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui. Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis.1.3. • būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). užduoties atlikimas palengvėja tada. be kita ko. 5.1.1. • tema / temos. 7. užduoties atlikimas. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams.1. Įgūdžiai. socialinių konvencijų ir taisyklių.

kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška. kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais. užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. arba „kognityviniais veiksmais“. tikėtina. kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais. pavyzdžiui. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos. kai bus visiškai į ją įsitraukęs. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties. klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t. kiek varžomasi. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija. nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam. bet susijusių užduočių derinimą). teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. Būsena. 210 . kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. t. Gebėjimai dorotis su sunkumais. kad patikrintų. kad būtų pagirtas. tiek abstraktaus pobūdžio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rungtųsi ir pan. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė). • tarpkultūrinių gebėjimų (žr. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan.. pavyzdžiui. prašydamas paaiškinti.3. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi.1. neapsijuoktų. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški.2. užduoties. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį. tikėtina.1. noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. sunkumas priklauso. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija. 5. tikėtina. pavyzdžiui. • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų.2 skyrelį). yra pasirengęs netikėtumams. Nuostata.). ar gerai suprato. esant reikalui. 7.2. nusiteikimo suvokti tai. kurie apima gebėjimą suprasti tai. o jei kyla supratimo sunkumų. Įsitraukimas ir motyvacija. išsiaiškinti sau pačiam. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis.). tiek konkretaus. pavyzdžiui. kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų.

fonologija bei rašyba.3. kurių reikia užduočiai atlikti. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų. vienas veiksnys gali atsverti kitą.1. tikslumas. žodynas. t. rišlumas.3.3. ir dėl to. • tikslas.1. lankstumas. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu. tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui. kalbinės veiklos įvairovė. arba atvirkščiai. o pažintiniu – paprasta. 7. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai. • fizinės sąlygos.4 skyrelyje). atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga. tinkamumas. • laikas. kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams. į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus. kurias prasčiau moka. 7. ten. • recepcija. y.2. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. ir atvirkščiai. • dalyviai. • nuspėjamumas. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai. kaip antai laisvumas. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr.2. 211 .3. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. bet ir su forma. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. apie komunikacines strategijas 4.

• Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. laiko aspektai. y. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. atlikti. kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. t. susirašinėjant laiškais). turinį. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. pavyzdžiui. 212 . kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. skirtas pasirengti. savaime suprantama. kai turima pakankamai laiko planuoti. kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. tuo užduotis sunkesnė. įvertinti ir taisyti. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti. • laikas. aplinkybes ir jei yra svarbūs. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos.). kuri padeda įsivaizduoti. gali būti žinynai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko. mažiau laiko lieka užduočiai planuoti. nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. įvertinti ir pataisyti tekstą. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. t. pavyzdžiui. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti. • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. atlikti. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. tikslus. todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. vaidmenis. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. dėl to.

tuo tarpu atliekant užduotį. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą). aplinkybės. – tartis gali būti sunku dėl to. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. kai tikslai sulieti nei kai išskirti. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. informacija. susidedanti iš daugelio žingsnelių.. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. t. tuo užduotis gali būti sunkesnė. nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui. 213 . turinčią vienalypį tikslą. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. turinčią daugialypį tikslą. žinių schemomis. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta. – greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis. kai nuolat kinta herojai. Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. susitarti dėl tolesnių veiksmų). nuovoka ir t. ilga. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti. tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. tačiau tinkamus atlikimo variantus. kad būtina keistis informacija. y. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. t. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. pasakojimą. tuo lengviau priimti įvairius. ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija. atliekant užduotį. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis). • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. Be to. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas.

mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. nei per mažai). • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. 214 . tartis. paaiškinti). aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos. aiškumas. t. pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai. rišlumas. nors jų paprastai negalima valdyti. su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui. pavyzdžiui.2. • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau.3. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug. • reikalaujamo atsakymo tipas.2. 7. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. teksto maketas. pakartoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kontekstinės nuorodos: iliustracijos. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. kad prieš klausymą. susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). be minėtųjų parametrų. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas. taip pat ir elgesys (tai. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. Recepcija sąlygos ir apribojimai. kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. • teksto charakteristikos. vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti. reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija. antraštės ir t. taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai.

užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. klausant sakytinio teksto. nuoseklus laikas. prasmės ryšio žodžių ir pan. įterpiniai. tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. • Teksto tipas. supratimą sunkina triukšmas. kaip suprato tekstą. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. pateikimo būdą. diskurso struktūrą. kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). • Pateikimo būdas. informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti. pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. pateikiami prieš pavyzdžius). kiti veiksniai.). Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. pavyzdžiui. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. teksto ilgumą ir tai. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. silpnas radijo ar televizijos signalas. neaiškus antecedentas ar nuorodos. kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. kiek jis mokiniams svarbus. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. keliagubas neigimas. • Kalbos sudėtingumas. • Diskurso struktūra. neįprasta tartis. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. galimos dviprasmybės. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija. t. kad 215 . anaforų ar deiktikų vartojimas. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). teksto tipą. • Teksto ilgumas. Be to. kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. kalbėjimo tempas. konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus. konkretūs aprašymai. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. akivaizdu. kalbėjimas vienu metu. aiškūs pagrindiniai teiginiai. negu dirbdami po vieną.

ar tikrinti. tačiau ilgą tekstą. tačiau tekstas. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. bet tema yra žinoma ir svarbi. • Svarba mokiniui. kitoms – gebėti daryti logines išvadas. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis. kaip suprato tekstą. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. ką jie žino. 216 . tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. suprasti lengviau nei trumpą. pavyzdžiui. pavyzdžiui. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. kad jis mokiniui įdomus. pastaruoju atveju. tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. mąsto ir mano. susijusią su tekstu. pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). kurio žodynas turtingas. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia. jei mokiniai yra skatinami sakyti. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija.Bendrieji europos kalbų mokymosi. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus.

bet tikroviški ir pasiekiami. kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas. • koks turi būti santykis tarp užduočių.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. ir tokių. kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą. esant reikalui. kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape). • • • • 217 . tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. keičiant užduoties parametrus. pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis.4 skyrelį). jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius). kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. kur reikia. nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. interesus). kuriomis mokoma formų. turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. ir laisvumas. poreikius. 4. kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. motyvaciją. jų tikslai būtų nelengvi.

.

kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje.1. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 . Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. mokinių) ugdymo tikslus. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją. mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų. bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. • manoma. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas.

bendrojo lavinimo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. taip plečiant kalbinę įvairovę. viena vertus.1. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas). kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. 8. be abejonės. Trečia. užuot laikant priešybėmis. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. Antra. kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą. susijęs su skirtingais.2. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis. Mokymo programų sudarymo galimybės 8. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti. 220 . kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. nei į integruotą kelių kalbų programą. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai. profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. tai reiškia. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui. mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą.2. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. mokymo ir vertinimo metmenys dymo. kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai. atsižvelgiant į tai. pavyzdžiui. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. bendruosiuose kalbų metmenyse. kita vertus.

nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. tiek ir priemonių bei būdų.1. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. Apie bendrųjų programų planus 8. kad net ir gimtosios kalbos. pavyzdžiui. kurie išmoko vieną kalbą. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu. šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties. kas jau buvo pasakyta. kaip galėtų atrodyti. aišku. Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. pavyzdžiui. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų. 8. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio.3.3. o ne jį ignoruoti. kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi. požiūriu. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio. Be to. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju). • tie. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti. kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais). kaip palengvinti išmokimą.2.2. kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 . panašu. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. – reikia įgyti žinių ir gebėjimų. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis.

– tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai. – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). mokytis. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. Be to. o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?).Bendrieji europos kalbų mokymosi. turinio. ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). priemonės arba prielaidos. kad. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų. tačiau pabrėžtina. toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. kaip mokytis. neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi. reikėtų pabrėžti. susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. 222 . kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui. svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. nagrinėjama. tikslinė grupė ir lygis. kad geba mokytis kitos kalbos. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės. kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai.

• bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. tačiau žinoma. • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. sudarančių privalomosios programos dalį. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. kaip buvo siūlyta. svarbiausia.3.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai. bet klaidingai. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba). pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. toliau – 2sk). vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. toliau – 1sk). jei galima padaryti daugiau. kitos. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms. galima padaryti ir mažiau.2. nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. 223 . 8. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. ir trečios. tikslų eiliškumas tikslinamas. arba skirtingi. tapatinama su gimtąja kalba. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba.

kaip reiškinio. mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. muzikalumui ir ritmui. kurias yra jau įgudę taikyti. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. garsiniams aspektams. mokoma mažiau. be to. tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. bendrą kalbos. dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. o ne produkavimo veiklai). dėmesiu kūno kalbai ir gestams. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti. siekiama dalinių tikslų. pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. • pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. • 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. mokymo procesas siejamas su tuo. bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. mokant 1sk. 224 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. pirmenybė teikiama supratimo. nuveikta pradinėje mokykloje. kas. taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti. kaip dalyko. o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą.

• Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos. ekonomikos ar technologijos kalbą). orientuojamasi į prekybos. Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. kas buvo nuveikta mokant 1sk. tačiau įvairiais tarpsniais. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui. programa papildoma. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo. • Įprastinė 1sk mokymo programa. suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. istoriją. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. pagrindus. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. 2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. mokinių lūkesčiais ir interesais. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. 225 . radijo ir televizijos) tekstais. 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį.

prie šių trumpų pastabų galima pridurti. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. kaip tai pateikiama metmenų modelyje. aišku. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. kaip institucijos. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. • kaip jau buvo rašyta. mokėjimo lygis. jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. kurioje jos yra taikomos. menkėjimą ir kaitą. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. pastarąsias. 226 .4. taigi šiuo požiūriu mokyklos. • tų kalbų. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. tai reiškia. 8. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus. tai. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga. Vertinimas mokykloje. kitaip tariant. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. kad įgyvendinus tiek antrąjį. tiek ir pirmąjį planą. be kitų dalykų. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. curriculum – kelias) suprantama kaip takas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla.

tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami. pavyzdžiui. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse. nors visa tai atrodo savaime suprantama. kaip kartais galėtų pasitaikyti. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. bet tokią dalį. taip pat reikia pripažinti. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis. galbūt apibūdinant profilį. galima suprasti. taip pat per knygas ir žiniasklaidą. atskirai pripažįstant 227 . o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. pažinimą bei pasitikėjimą jais.4. 8. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi. • geresnį savo kompetencijų.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone.4. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. tremtį. emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. kas pasakyta.1. jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį. taip pat akivaizdu.2. kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą. per istoriją ar kartų kontaktus. Aplankas ir profilis taigi iš to. bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį. kur gali būti įvairių derinių. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose). Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. per keliones. kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla. aplankas parengtas taip.

Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba.3. taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu). svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. Be to. tai leistų sinchroniškai (t. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. 228 . kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. metmenų modelis yra toks. kinta vieno individo požiūriu). taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. kalbinio. y. y. daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos. kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai.4. kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje. arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti. tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui. nelygu laikas. 8. nesutrikdydami kitų dalykų programų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą.

taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius. planus ir poreikius. gali būti sutaupyti. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. kurie uždavinių tipai (žr. nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. interesus.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nors ir labai paprastu lygiu. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų). kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. esant reikalui. kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. ar mokiniai jau pajėgūs. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes. esant reikalui. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti. kokie ištekliai. 1. lūkesčius. atsižvelgiant į jų ypatybes. • • • • • • • 229 . leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą.2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams.

.

kad tai. mokymo ir vertinimo metmenims“. t. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai). iš esmės juo nusakoma. nuolatinio vertinimo klausimynai. kiek galima įrodyti. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus. bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. kurios nelaikytinos testais. y. o patikimumas yra techninis terminas. tai. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo. t. mokymo veiksmingumas ir t. kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. kiek tikslūs yra sprendimai. kas įvardijama šiais terminais. pavyzdžiui. Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 . kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus. Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. patikimumo ir įvykdomumo. pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas).1.Vertinimas 9. mokinio / mokytojo pasitenkinimas. Vertinimas 9. „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka. bet ir daugybę kitų dalykų. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. neformalus mokytojo stebėjimas.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška. abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku. nustatyti kriterijus. B1 lygis). aprašyti. kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. nes nepatikimi testai nekoreliuoja. susietus su tomis pačiomis normomis. kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu. tada nurodoma. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų. kuriais remiantis sprendžiama. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. taip pat jis priklauso ir nuo to. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. įvykdoma. Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. taip pat išdėstoma. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais. klaidinga teigti. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. paprastai dviejų testų. Bet vis dėlto svarbiau yra tai. jie pateikiami priešpriešų poromis. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai. jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. mokytojo vertinimas). ir nuo to. kiek pagrįsti yra kriterijai. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui.

pirmiausia kuriamas pokalbis. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės. šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti.Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi. kad vertinimas būtų pagrįstas. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. atsirinkimas gali reikšti. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos. kurie jais naudojasi. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9. Vis plačiau pripažįstama. pavyzdžiui. privalo atsirinkti. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais. jog norint. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška.1. aptariami pačiame tekste. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. 9.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“.2. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas). trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta. kurio paskirtis yra parengiamoji.2. reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų. „metmenys“ turi būti išsamūs. bet visi. toliau eina transakcijos tarpsnis. pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. pavyzdžiui. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 . arba imituojant pokalbį telefonu. ypač 4.

vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui. pagrindas yra lygių skalės. aptartis. a2. pateikiamas 5 skyriuje. „literatūros sąrašą“). vertinimas neturi pir234 . mentalinis kontekstas). skyrelyje 5. 9. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. nes ir mokiniui. tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis.Bendrieji europos kalbų mokymosi.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. 4. B1 ir B2 lygių testams rengti. reikalingos a1. kaip rengti testo užduotis. B1). – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr.1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. antra vertus. komunikacinių veiklos rūšių aptartis. būtina atskirti: 1. pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. kad norint nurodyti lygį. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. kurios pateikiamos 4 skyriuje. pateikiamą 2 lentelėje.4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““. arba kalbėjimo sando dalis. tai yra todėl.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. svarstant naudojimąsi aptartimis.1.2. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. sąlygos ir apribojimai. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms. ypač 7. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. juose pateikiama detalesnės informacijos. 2. o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. gebėjimų ir kompetencijų derinys. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. kad pagrįstume. kurios kalbinės. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi.2. kaip aptariama 6. toks vertinimas patrauklus. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį. kalbos mokėjimo. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4.

kur jis gyvena. kas tinka vienam vertinimo tikslui. Žinoma. t.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. kaip aptariama 9. kur gyvenu. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. pavyzdžiui. kiek man metų ir t. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus. tai tik patvirtina. Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus. gebu pasakyti. gebu ką nors paklausti. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. 3. a2 lygiai).. dažniau labiau rūpi bendri rezultatai. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti. gebu pasakyti. Sudarant testą. tai. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui.1. tiems.1 skyrelyje.2.2. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys. tiek mokytojams vertinti. 9. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti. gali netikti kitam. gebu ką nors paklausti. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui. 1. darbdaviams. t. kiek jam metų ir t. 2. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. ir: gebu ką nors paklausti vardo. diskusija. bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. kaip sekasi atlikti konkretų darbą. • 235 . pasikeitimas informacija) tinklelį. pavyzdžiui.2. Skelbiant rezultatus. kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. pokalbis. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas.

1. 2. kĄ mokinys geba. tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. y. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. patirtis parodė. jei jos ne tik nurodo. • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais. kaip parengti aptartis. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. Mokėjimo aspektų aptartys. 236 . t. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. nepriklausomi teiginiai. kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės.2. taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais. a priede aptariama. Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį. kaip Gerai jis tai geba.2. kad būtų išvengiama tokių sunkumų. dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. • pirmas: kaip skalė. 9. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. pagal kategorijas. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. bet ir tai. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs. t. tai labai įprastas būdas. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus.2. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma. susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio. kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. 9. Vi237 . stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. (3) statistinis suderinimas (moderavimas).8. nuo a2 lygio iki B2.3. B1++ ar B1. „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. literatūroje. arba tam tikro modulio norma. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą. (2) kalibravimas. Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. reikalui esant. kurio siekinys – bendras supratimas. arba šių kategorijų egzaminas. skalė yra norminė. – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas.Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. skirtoje vertinimo klausimams. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas). o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“. Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje.2. kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis. puiki – „5“). kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse. (5) socialinis suderinimas (moderavimas). Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką. pavyzdžiui. pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas). (3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas).

b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami. tikrinti. kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. 238 . kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo. kodėl. Galima ginčytis. kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. taip atsitinka iš dalies dėl to. mokyti. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. yra ta. – o to ir yra siekiama. pagrindinė priežastis. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti.3. yra sunku sieti kalbos vertinimus. kad toks vertinimas užima laiko todėl. ir iš dalies dėl to. 9. ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. taip pat neturi reikšmės tai. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. kad (b) trukdo testavimo metodai.

239 . išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. 7. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. 10. kokia yra tikroji kompetencija. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių. taigi jis siejamas su savaitės. tiek. 13. vertinimas. reikėtų siekti. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. 8.Vertinimas 1.1. 11. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. komunikaciniame testavime. tai yra vidinis požiūris. 9. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. tai yra išorinis požiūris. programa. nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. tiek jis yra mokėjimo aspektas. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. ko jis yra išmokęs. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje. ką asmuo dabar geba. vadovėliu. 5. darbdaviams. semestro darbu. yra vertinimas. tiek testas turi išmokimo elementų. Mokėjimo vertinimas. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi. 6. 2. tiek. kas buvo mokyta. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. natūralu. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas. 3. priešingai. 12. 4.3.

ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“. bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru. kai norima sudaryti klases. Vertinimas remiantis kriterijais reiškia. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. kaip tikslas buvo pasiektas. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. siejamų su kriterijais. siejama su kurso ar modulio turiniu. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as). Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas. manytina. mokymo ir vertinimo metmenys 9. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas. Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). vertinimas vienas kito atžvilgiu. daug nesusipratimų kyla dėl to. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama. iš tikrųjų yra įvairių praeičių. kuris.2. tada mažiau dėmesio skiriama tam. 9. kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. laikančių testą. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. kurios tikrinamos konkrečiu testu. kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). taškai. atitinka nustatytą mokėjimo normą.3. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. demografinei grupei (tu esi 21 567-as. 240 . taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. arba išlaikymo ribos.3. nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų.3. visai neatsižvelgiant į tai.

nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. kad testo rezultatai turi reikšmę. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo.4. nuolatinis vertinimas reiškia. kuri yra laidas.3. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. atliekamas mokytojo ir. o mokytojui – biurokratinis siaubas. 9. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus. ką asmuo geba dabar. o vertinama tam tikrą dieną. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. kad būtų kažkas nuspręsta. svarbu tik tai. kas vyko anksčiau. nekreipiamas dėmesys į tai. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. Vienkartinis vertinimas parodo.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. galimas daiktas. kad asmenys vis dar geba tai. ir trūkumų. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai. rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. atlikti ne vienu metu. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. mokinių. ir siejant su visuma. pildyti lenteles. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė. o kiti galbūt dėl to laimi. 241 . Vienkartinis vertinimas yra toks. kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį. kad vertinimas nėra kurso dalis. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. dažnai manoma. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną. abi prieitys turi ir pranašumų.

t. ir nesiima veiksmų. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. y. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. žino būdus. nepaskęsta informacijos sraute. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. tvarkyti ir suasmeninti. motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. d) sieti informaciją į visumą. jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos. kurių rezultatai būtų priešingi. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). 242 . Visa tai suponuoja autonomiškumą. kaip ją užrašyti. kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. 9. yra atidus. t. y. tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. b) priimti. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį. y.5. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti.3. t. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius). vienkartinis išmokimo vertinimas. c) paaiškinti. ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. turi laiko. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. y. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. yra pakankamai pasirengęs. t. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. kad galėtų suprasti klausimo esmę. gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

ir rašo įvertinimą. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. Netiesioginiam vertinimui.6. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių.Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. „slenksčio“ ir t. priešingai. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. 5. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais.3. lygina su kriterijų lentele. Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. pavyzdžiui. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis. kai vyksta sąveika. kaip parodė dialanG projektas. vertintojas stebi. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. kuriuose jie yra svarbūs. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks. t. kokias parinkti temas. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis. naudojami testai. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai. kuriuos galima įvertinti testu. kad suprato tekstą. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. atsakymais į klausimus ir t. rašymą ir klausymą. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. kurias ji geriausiai atitinka. kai vertinama tai. 9. klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. pavyzdžiui.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui. vertinti. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. tačiau. sakinių baigimu. t. aprašus („pusiaukelės“. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus.). klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. tinkamų atsakymų parinkimu.

„slenkstyje“. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas. kituose – ne. informacijos galima rasti 4 skyriuje. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. 244 . kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. deja. 9. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis.7. kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. ir pamatines pragmatines. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas. Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme. „aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų.3. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. kurių tokie aprašai yra parengti. kad parodytų. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. Žinias vertinant reikalaujama. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą.

paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas.Vertinimas 9. kelių pasirinkčių). tokio tarpų užpildymo. kai asmuo. – dėl to. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. labai dažnai sunku nustatyti. ar atsakymas priimtinas. kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis. kelių pasirinkčių. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi.3. su kuriuo kiti gali nesutikti).8. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui. tačiau bet koks vertinimas. ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas. kad būtų teisingas. tai reiškia. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. kad pateiktų rezultatus. subjektyviosios prieities pranašumas yra tas. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. turi būti kiek įmanoma objektyvus. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. vertinimą. sprendžia. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. ar atmestinas. skaičiuojantis taškus. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. kas būtent tikrinama testo punktu. kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas. taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. 245 . nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais.

kuriame svarbiau išryškinti. kaip manoma. ar apimama svarbi sritis. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį. apatinis ir vidurinis. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. Gali būti pra246 . kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje. kuris pateikiamas skalėje.9. arba atskiruose lapuose. pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. • laikantis nustatytos tvarkos. kaip turi vykti vertinimas. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas.3. susidaryti bendrą atskaitos sistemą. arba trys: viršutinis. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. pavyzdžiui. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. turi būti aišku iš skalės aptarčių. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. • organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. „Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama. kuriame išvardyti. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. atsakymai gali būti Taip / Ne. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą. t. alternatyva yra kontrolinis klausimynas. 9. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagrįstą. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą. arba kas antras. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo.

pavyzdžiui. toks būdas suponuoja. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant. ir 3 lentelėje. Valdomasis vertinimas: toks vertinimas. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai. kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. įvertinimą. skirtoje įsivertinti. 9. tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį. dar aiškiau. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės.3. arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 . (c) mokoma šiuo būdu vertinti. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. daromas stebint mokinio atliktį klasėje. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. 0–4). kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. namų darbais ir t. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. t. skirtoje egzaminuotojams vertinti). tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip.Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas. kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai.10. daug subjektyviojo vertinimo formų. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. kelių padalų (pavyzdžiui. aprašomi (b) punkte. jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis. kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos.

y. Vėliau. 248 . rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to. ko ieškoma. kad kaip rodo dažna praktika. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. tai. Šiai prieičiai būdinga tai. „kalbėjimas“ ar „sąveika“. kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. kas dedukuojama iš atlikties. 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. kitame – visuminis. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui. (b) priklausomai nuo to. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. y. Šio vertinimo būdo trūkumas tas. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį. siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama). kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t.3. t.11. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos). Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais. pavyzdžiui. tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį. taip pat jie intelektualiai perkraunami. 9. kita analitiškesnė prieitis yra tokia.

ką mokinys geba. kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą. nustatyti.3. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 .3.4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama. mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis. kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis).2. jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui. Įsivertinimas yra tikslesnis. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį. rengiant kriterijus būtinas kompromisas. kaip aptariama 9. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis. Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti. kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. pavyzdžiui. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu. Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju). pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas.3. o ne vien tik remiantis įspūdžiu.1 skyrelyje).3.13.12. toji patirtis gali būti ir testų laikymas. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. susidarantį dėl to. kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas. gali padėti 4. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos.2. tyrimai rodo.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu.Vertinimas 9. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4. turinčią. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę. 9.

kad 250 . taip pat kiek šios aptartys taikomos. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami. būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo). bet tuo.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. bendrosiomis aptartimis. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t. Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį. mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi.. taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai. • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. esant reikalui. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui. y. serijiniam vertinimui. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą.. ar Geba.. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). atlikties pavyzdžiais).. pavyzdžiui. nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu.

tikslumas. žodyno vartojimas. sociolingvistinė kompetencija. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. lankstumas. laisvumas. taigi reikia atsirinkti. rišlumas (koherencija ir kohezija). Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. gramatinis taisyklingumas. kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. temos plėtotė. 9. o 3 lentelėje – į bendriausius.4. tartis ir intonacija. svarbus vertinant kalbėjimą. bet akivaizdu. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. sveiku protu suvokiama.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. prašymas paaiškinti. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus. nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. žodyno aprėptis. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos. bendroji kalbinė aprėptis. jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. nenorima teigti. be to. kad būtų galima jas aprėpti.

taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. CAE): 5 sandas. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys tinti. 252 . kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. jei manoma. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni. ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį. susijusiose su konkrečia veikla. ypatybės turėtų būti jungiamos. Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. kaip tai daroma. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą.

per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį. kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą.Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede. 2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis. Šioje lentelėje pateikiama. 253 . konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą. jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“.

nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. kiek svarbiausi veiksniai. 254 . naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. – tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis. kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“). mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir mokiniai. atrenkamos ir derinamos. kad būtų tikrai išsamus. kai skiriasi ir sistemos. išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas. bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. esant reikalui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypatybės yra įvairiopai paprastinamos.

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

Language in society. (1949) Selected writings of Edward Sapir. CC-Gp12(87)24. (1981) Syntax.vols. descriptions et enseignement des langues. Cambridge: Cup. j. Cambridge: Cup. j. london & amsterdam. W.l. j. levinson. kingdon. a. j. Cambridge: Cup. j. G.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit. Hymes.H. Hymes.G. lehrer. Cambridge: Cup.Literatūra Hymes. 1–24. new york: Harcourt Brace. 261 . searle. j.n. a. (1983) Pragmatics. london: longman. no.C. philadelphia: university of pennsylvania press. (1977) Semantics. philadelphia: university of pennsylvania press. strasbourg: Council of europe. G. s.r. neuner. rehbein. vol. 2nd edn. Harmondsworth: penguin. G. stuttgart: metzler. (1973) The intonation of colloquial English. (1985) Crosscultural Understanding. knapp-potthoff.p. (1973) Phonetics. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. d.1. and liedke. r. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. m. & Holmes. d. in pride and Holmes (1972).H. (1972) on communicative competence. mandelbaum. matthews. Harmondsworth: penguin. j. j. robinson.51. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. Harmondsworth: penguin. searle. (1974) Semantic fields and lexical structure. (1972) Sociolinguistic patterns. e. (1972) Language and social behaviour. Cambridge: Cup.d. Berkeley: university of California press. pride. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache. (1958) The groundwork of English intonation. paris: nathan. o’Connor. e. d. p. (1972) Théories grammaticales. labov. london: longman. oxford: pergamon. (eds.d.F. o’Connor. munich: iudicium verlag. W. (1984) Vers la compétence de communication. roulet. (eds. robinson. I and II. (1921) Language.H.) (1972) Sociolinguistics. doc. sapir. & arnold. d.B. paris: Hatier. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. lyons.

C. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill. H.) (1972) Linguistische Pragmatik. paris: Hatier. r. m. AILA Review 4. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. Wells.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. Byram. london: longman.) (1988) Processes in the developing lexicon.Bendrieji europos kalbų mokymosi. (1986) Enseigner une culture étrangère. Cambridge: Cup. Collection l.4. Brumfit. oxford: Blackwell. a. tilburg and Göteborg: esF. G. (1997). paris: Hachette. Language teaching 32. Bloom. Broeder. Harmondsworth: penguin. C. Wray. Byram. C. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. k (eds. Wunderlich. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. Brumfit. p. (1976) Human characteristics and school learning. s. (ed. (ed. a.) (1979) The communicative approach to language teaching. j. The roles of fluency and accuracy. (1993) Des linguistes et des enseignants. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. Vals/asla 64. & Colson. Byram. Blom. Clevedon: multilingual matters. a. G. Widdowson. H. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning.a. Berthoud. m. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence. Clevedon: multilingual matters. Bath: pitman. oxford: oup. Besse.l. ullmann. 6 skyrius Berthoud. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching.-C. & johnson. Cambridge: Cup. Clevedon: multilingual matters. 25–31. (1971) Practical phonetics. Bern: lang. new york: mcGraw.G.s. B. Frankfurt: athanäum. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence. strasbourg. Vol. Maîtrise et acquisition des langues secondes. Zarate. (ed. (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. oxford: oup. (1956) Taxonomy of educational objectives. B. 262 . paris: Hachette. m. d. Bulletin Suisse de linguistique appliquée. (1984) Grammaire et didactique des langues.-C.s. B. and py. p. and porquier.

Canale. Cormon. moore. Gardner. Callamand. Clevedon: multilingual matters. no. 263 . F. (1981) Méthodologie de la prononciation. *Coste. G. Holec. 4 & vol. m. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses. (1987) Modern languages in the curriculum. d. (1992) L’enseignement des langues.l. l. l. d. (1997) Plurilingual and pluricultural competence.. & Weiss. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. Cunningsworth. m. (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’. oxford: pergamon. m.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères. G. a. Grauberg. paris: Chronique sociale. Hameline. Hawkins. s. paris: Hatier. Gaotrac. Berne: Cdip. Zarate. (ed. d. F. p. d. london: Heinemann. dickinson. *Girard.. (1997) The elements of foreign language teaching. paris: Bordas. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques. (1987) Self-instruction in language learning. Language teaching. lieutaud. strasbourg: Council of europe. G. & macintyre. strasbourg: Council of europe. Hill. e. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues.W. j. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning. 26 no 1. d. Dossier 52. & Zarate. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed. (1986) Literature in language teaching. Cambridge: Cup. Applied linguistics vol.s. paris: e. Vol. m.Literatūra Byram. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’. paris: Cle international.F. paris: Hatier. r. 25 no. (1981) Autonomy and foreign language learning. dalgallian.a. london: macmillan. 1. Etudes de linguistique appliquee 98. d. & swain. W. revised edn.1. Girard.. paris: Cle. & neuner. Coste. H. Cambridge: Cup.d. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. strasbourg: Council of europe.C. G. (1984) Evaluating and selecting EFL materials.. Collection l.

krashen. s. Col. W. Bulletin suisse de linguistique appliquée. london: longman. s. (1980) Reflections on language needs in the school.e. pêcheur. Col. mcdonough. piepho. rampillon. u. nuremberg. little. london: allen & unwin.Bendrieji europos kalbų mokymosi. strasbourg: Council of europe. münchen: Frankonius. 264 . *porcher. Applied Linguistics 11/2. komensky. strasbourg: Council of europe. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. (eds. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. B. d. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. W. recherches et applications. l. dublin: authentik. devitt. 129–158. oxford: pergamon. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus. & singleton.) (1995) Méthodes et méthodologies. (1988) Communication in the modern language classroom. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. tübingen: Gunter narr Verlag. s. G.d. C. & terrell. Vals/asla.): addison-Wesley. paris: le français dans le monde. (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. skehan. j. krashen. p. *sheils. Vilnius: leidybos centras. s. kramsch.) (1992) Les auto-apprentissages. d. (1982) Principles and practice of second language acquisition. (1965) Language teaching analysis. r. recherches et applications. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht. Quelques développements récents’. py. s. G. oxford: oup. j. t. H. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed. (1981) Psychology in foreign language teaching. london: arnold.F. ismaning: Hueber. (1987) Individual differences in second language learning. and Viguer.d. (eds. and Zimmermann. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. reading (mass. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel. savignon. W. melde.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen.a. (ed.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. mackay. oxford: pergamon. (1993) Context and Culture in Language Teaching. j..j.d. (ed. rusų kalbomis). paris: le français dans le monde. schmidt.H.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application.

Clark. m. d. (1982) Communicative syllabus design and methodology. yule. johnson. paris: Hatier. 98. london: macmillan. and a. Cambridge: Cup. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. and lehman. d. n. k.) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages.l. programmes et parcours’. j.m. (1984) Reading in the language classroom.p. G. Williams. oxford: pergamon. in Grebing. stern. strasbourg: Council of europe. damen. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. The British Council (1978) The teaching of comprehension. 20 nos. oxford: oup.. oxford: oup. reading. Berlin: Cornelsen. (1997) Referential communication tasks. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters.H. doc. Grenzenlöses Sprachenlernen. H. p. Language Teaching. Etudes de linguistique appliquée. (1983) Fundamental concepts of language teaching. j. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. 81–92 & 157–174. and margreaves. 5–25. d.j. (1989) Designing tasks for the communicative classroom. B. mass: addison Wesley. k. 2 & 3. jamieson. 8 skyrius Breen. Festschrift für Reinhold Freudenstein. e. r. london: British Council. CC-lanG 994) 6. Coste.. Contenus. mahwah. Cohen.l. s. 7 skyrius jones. d. m. organisation and assessment. stern. (1989) Conditions for second language learning. slough: nFer. C. Burstall. Cambridge: Cup. 265 . trim. (1982) Simulations in language teaching. oxford: oup. lawrence erlbaum. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. Fitzpatrick. vol. m. parts i and ii. Quelques expériences en cours en Europe.H. (1974) Primary French in the balance. H. (ed. a. l. nunan.Literatūra spolsky. (1995) ‘langues et curriculum. *Coste.

d. d.C. l.) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’. d..a. *Wilkins. (1983) La construction de la Communauté européenne. d. strasbourg: Council of europe. Wilkins. alderson and l.C. and koch.F. Cambridge: Cup. G. Cambridge: Cup. oxford: oup. (2000) Assessing Reading. lado. d. C. unifr. Etudes de linguistique appliquée. Cambridge language assessment series (eds. Cambridge: Cup.F. and Wall. Brindley. munby. alderson and l. Vers une pédagogie intégrée. e. Bachman). (1972) Communicative syllabus design. doc.C. Ch. dossier 33. d. Bern: edk. j. 9 skyrius alderson. j. (eds. (1980) Langue maternelle et langue seconde. Clapham. (1995) Language Test Construction and Evaluation.F. Bachman). r. Schweizerisches Forum Langue 2. alderson. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes. roulet. and moore.C. london: longman. (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching.. 7. Cambridge: Cup. CCGp(87)10. G. j. taip pat internete: http//www. Col. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. (1990) Fundamental considerations in language testing. paris: Champion. mokymo ir vertinimo metmenys labrie.a. l. Flügel.ch/ids/portfolio. Coste. G.’l’ paris: Hatier. oxford: oup. Bachman. 103.) (1996) ‘promotion. Bulletin CILA 55. Schweizer Version. Bern: edk. (1976) Notional syllabuses. C. (1987) The educational value of foreign language learning. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. sydney: macquarie university. nunan. Cambridge language assessment series (eds. (ed. 266 .. réforme des langues et systèmes éducatifs’. l. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. north. j. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). schneider. douglas. Cambridge: Cup. Vigner.Bendrieji europos kalbų mokymosi. d. j. B.

a. d. (Cambridge language assessment series. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work. j. Bachman). Col. F. Le français dans le monde. Cambridge: Cup. alderson and l. 267 .F. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative. oskarsson. C. monnerie-Goarin. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning.C. and lescure. strasbourg: Council of europe.) (1991) L’évaluation. (eds. Cambridge: Cup. j. m. (ed. r. (2000) Assessing Vocabulary. oxford: pergamon. août-septembre 1993. Recherches et applications.Literatūra lussier. paris: Hachette. eds. university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). tagliante. paris: Cle international. reid.) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’. Numéro spécial.

.

didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. y. ko jis negeba. toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. pastebima. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai. pavyzdžiui. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. susijusią su kalbos priemonių spektru. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui. Šveicarijos projektas). ir negatyviai (žr. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija.A priedas. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau. pavyzdžiui: 269 . • Pozityvumas. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. a1 lentelę). ką mokinys geba. kartais įmanoma tą pačią mintį. formuluoti ir pozityviai. mastas. t. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. nei tai. (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. pageidautina pozityvi formuluotė. Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. kurie nėra kaupiamieji. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai.

kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. 1 lygis. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. aptartys turi būti skaidrios.) (elviri. pavyzdžiui. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti.“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo. 1978. dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba. 2 lygis) • bendravimas sutrinka. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. jeigu tik pašnekovas padeda. informacijos ir pan. iš pirmo 270 . geba suprasti. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. ne sukuriamas žodžiu žaismu. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. A1 lentelė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuo 1940 m. lieka spraga. bet kartais. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. jo atsisakius. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras. skirtumas turi būti tikras. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. o ne parašytos profesiniu žargonu. Geba suprasti. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. milanas. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. ar vidutiniškas į geras. vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. • Aiškumas. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai. antra. ar gana platus keisti labai platus. vadinasi. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. kad jos gana lengvai perskaitomos.

kai aptartis yra autonomiška. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti. Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis. galima manyti. 9 skyrių). gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. projekte. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. • Autonomiškumas. apibrėžtys turi būti paprastos. antra. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tad trumpesnės konkrečios aptartys. Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. ypač įprastos amerikoje ir australijoje. Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. kaip savarankiški kriterijai. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. tai leidžia manyti. kurią vertintojas turi atpažinti.A priedas. pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas. apie kurį galima pasakyti: Taip. kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. esant reikalui. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais. antra. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . • Trumpumas. šis asmuo geba tai daryti. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. Be abejo. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos.

kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme. Viena galimybė – apmąstyti. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius. Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti. Geriausia. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. pavyzdžiui. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). Pradžia – aptartys. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. aptartis. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. kokybinius ir kiekybinius metodus. komunikacinės kalbinės veiklos. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. 272 . o tada rašyti. o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. 4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai. Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pranašumas yra tas. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai. kas norima aprašyti. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus. metodo. o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai.

Gippsas (1994) ir scarinas (1996. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. ir aprašus. bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. tada. Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis.A priedas. kai tik parengiamas skalės juodraštis. – paprašoma (a) sudėti aptartis. tinkama tvarka. remiantis esamomis skalėmis. kai tik atskleidžiami in273 . tinių kalbų mokymo programomis. skalių juodraščiai aptariami konsultantų. darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. ingram. galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. kurie ta skale naudosis. 1985. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. 2 nr. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. 4 nr. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. 1985. 1984. 1986). 1 nr. silpnybes. (b) paaiškinti savo sprendimą. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. Komisija. tada. o tik principais grįstas patirties interpretavimas. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. liskin-Gasparro. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. pastarieji gali dirbti intuityviai. Empirinis. kad būtų patikslintos formuluotės. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. o tada. lowe. 1975. jų manymu. Esmė – formuluotė. galbūt pasiremiant informantais. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. Ekspertas. gretindamos jas su aprašais. o ne statistinei duomenų interpretacijai. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų.

6 nr. (c) nustatoma. tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus. 274 . tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson. kas informantams padėjo ar klaidino. Dviejų pasirinkčių sprendimai. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. 1980). Esmė – atliktys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 7 nr. siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. shohamy ir kt. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius. mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. 1995).). kad trūksta vieno lygio. tarp kurių dviejų lygių yra spraga. konstruktas) (mullis.. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. kokios ypatybės yra svarbiausios. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą. 1991. tada yra suderinama bendra eilės tarka. 1992). Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr. rodanti. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. 5 nr.) nustatoma. į kurį galima atsakyti taip arba ne. tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė. Svarbiausia ypatybė. tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. pateikiama antra užduotis – nustatyti. o ne rangine tvarka.

kurios iš jų yra visai aiškios. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. Rūšiavimas. taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. arba „latentinio bruožo“ analizė. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas. jų manymu. 1963. tada. ir / ar pagal lygius. pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. Diskriminanto analizė. svarbios ir t. 10 nr. t. north. 9 nr.A priedas. 1995). Daugiamačių skalių sudarymas. nors taip vadinamas. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. kurias. Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. Lyginamieji sprendimai. 1996/2000). analizės rezultatai atskleidžia. IRT). yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher. kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. kad būtų nuspręsta. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. 1996). informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. yra taikomas daugkartinės regresijos metodas. aptartys apibūdina. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. . Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas. ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. 1996). Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą. Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. naudingos. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę.

yra keletas būdų. sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. yra numatomos skalės vertės. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu. 1989). jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. analizuojant rascho metodu. bet išlikti bendroje sistemoje. išplėtojus šį metodą. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. jei esate pradedančiųjų lygio. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. tada šie testų punktai gali 276 . skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. dėl to. 1982. lincare. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. tačiau reikia nepamiršti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms. nuspėjant tuos būsimus dalykus. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų. jei esate mokančiųjų lygio.

esant reikalui. (ed. C.) Current developments in language testing. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai. 277 . tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. (d) taip buvo sudarytos 3. Pagrįsta reikalavimo. kirsch. london: British Council/ macmillan. y. developments in elt. j. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. per siauras ar per plačias dalis. 1991: Bands and scores. pristatytuose B. regional language Centre. Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. Visuose trijuose projektuose. 1993. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). Carroll. 1996. singapore. punktai. Language Testing 15 (1). milanovic ir kt.. Kritikuojama pozicija. C ir d prieduose. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai. 1995. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. Brindley. a review of the issues. 45–85. o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. t. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. j. kritika. Brindley. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. in: alderson. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. in anivan. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. G. 1994. Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. masters. be to. 1995).. 1996. rascho modelis yra naudingas sudarant skales. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. and north. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. G. B.A priedas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. s. stansfield ir kenyon. (eds. 71–86. 1992. 1996). (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. 1992. C. tyndall ir kenyon. 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. ką mokinys geba daryti. kirsch ir mosenthal.): Language testing in the 1990s.

j. in Literacy. F. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas. kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. mcnamara. annie. r. y. (eds. i. kuriant aiškinamąsias aptartis. siejant su metmenimis. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas. kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. mislevy. Chaloub-deville m. Metodas taikytas projekte. j. 208–38.. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis. j. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. linacre. elder.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. kirsch. pavyzdžiui. norwood n. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. i. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. Analizuojamos kelios programos. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. 1994: Beyond testing. Falmer press. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction. Chicago: mesa press. Svarstomi klausimai. m. london. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. 278 . 37–69. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. national Center for education statistics: 135–192. p. Carroll. Hillsdale n. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje.: us department of education. C. Gipps. m. Washington d. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu. tim and mcQueen. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vancouver. kai pradedama nuo deramos analizės to. skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. j. 1992: statistical support for training in esl. Tyrimas. Cathie. i. i. and Bejar. j. rust.C. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques. B. and Wingleee. (eds. in Hamp-lyons (ed.. s. k. j. Language Testing 13 (2). lawrence erlbaum associates: 297–323. 1995: interpreting the iea reading literacy scales. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus. kuriuo atskleidžiama. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. m. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę. in Binkley.): Assessing second language writing in academic contexts. Reikšmingas straipsnis. taikomas. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys. ablex: 155–166. nei „konkretusis“. kirsch. organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53. in Frederiksen. 1989: Multi-faceted Measurement. Language Testing 12 (1). tom. 16–33. paris. davidson. s. lumley. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. Labai aiškus straipsnis. Metodui taikyti reikia daug laiko.) Test theory for a new generation of tests. B. and mosenthal. kylantys dėl miglotų aptarčių. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. n. composition rating. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. economy and society: Results of the first international literacy survey.

r. framework. multimedia matters: 15–38. strasbourg. avon. toeFl research paper. C. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų. Language Testing 15/2: 217–262. problems. schulz. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives. n. p.): national textbook Company. north. keblumai ir pan. formulation styles and presentation formats. in: james. and schneider. reprinted 2000. masters. Aptariamos skalių funkcijos. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. princeton nj. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. and a possible methodology. 10-W-51. j.: educational testing service. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. nFlC occasional paper. national Foreign language Center. j. kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. V.. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems. april 1993. silpnybės. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. a. north. north. lowe. 279 . e. Washington d. C. and Cook. princeton n. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. a. Klasikinis aprašymas. Nuo akademinės kritikos. B. Detali vertinimo skalių. in: Modern Language Journal 70/4. Detalus projekto. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. peter lang. (ed. kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. lowe. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. B. B. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. Trumpai aprašoma. susisteminti taikant Rascho metodą. new york. Projekto. G. 475–489. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte.. 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. in Cumming. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. to Bachman and savignon. kaip jos išspręstos. Thames Valley university. lincolnwood (iii. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. phd thesis. north. j. s. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. pollitt. Curriculum Perspectives 14. Validation in language testing. G. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą. 1994: profiles and assessment. paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). manuscript no. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. m. a. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. milanovic.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond. Clevedon.. p. and Berwick. 391–397. in: Foreign Language Annals 17/5. jau įvertintas mokytojų. apžvalga. north. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). educational testing service. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. 1986: proficiency: panacea. and particularly. B. i. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. Klasikinis aprašymas. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu. B. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai.1: 48–52. process? a reply to kramsch. saville.A priedas. forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. mullis. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. Council of europe CC-lanG (94) 24.

and north. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales. B. Chur/Zürich. multimedia matters: 124–153. scarino. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères. ankstesnį aprašą. schneider. Verlag rüegger aG. aprašymas. Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider. schneider.. e. G. and kendall. stansfield C. skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. and north. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. Rascho metodo taikymas. B. Trumpas pranešimas apie projektą. and murray. kad būtų nustatyta. 280 . B. 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. m. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. in Cumming. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. p. r. studies in language testing 3. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. p. in milanovic. m. Cambridge and arnhem. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. Labai sunku skaityti. ankstesnį aprašą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. in: Journal of Applied Psychology. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. o ne tiesiog sudaryti skales. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. a. j. scarino. r. cognition and assessment. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit. Įdomus metodinis tyrimas. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91. G. stoka. 47/2. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75. Žr. W. aprašymas. 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung. n. Skalen zur Beschreibung. G. m. Žr. Modern Language Journal 76: 27–33. skehan. and saville. C. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. C. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. Išsamus projekto.. describing and monitoring long-term progress in language learning. Gordon. and kraemer. avon. a. and north.. a. smith. 1984: issues in the testing of english for specific purposes.) 1996: Performance testing. 202–220. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht). Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. a. and Berwick. Parodoma. Fundamentalus. 2000: ‘dans d’autres langues. Įdomus metodinis straipsnis. neprofesionalių vertintojų rezultatai. shohamy. m.. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. in: Language Testing 1/2. je suis capable de.. and kenyon d. ’ echelles pour la description. Clevedon. 1996: issues in planning. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. 1996: What raters really pay attention to. (eds. Validation in language testing. n. l. kuriuo grindžiamas metodas. 2–4 august 1993.

Labai svarbu mokykloms. r. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. Verta atidžiai perskaityti. B. kaftandjieva (forthcoming). Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti. Validation in language testing. 1995: Constructing rating scales for second language tests.) Case studies of the use of the Common European Framework. 3–12. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip.: Center for applied linguistics.A priedas. in Cumming. Clevedon. p. a. avon. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. and F. kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti. sudaryti kalbos įsivertinimo skales. patikimumo patikrinimo aprašymas. Wilds.): Testing language proficiency. multimedia matters: 9–57. and turner. r. kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės. in: spolsky. s. Washington d. susiję su suomių kalba. C. in j. d. C. 281 . tyndall. Paprastas skalių. English Language Teaching Journal 49 (1). upshur. B. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. alderson (ed. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala. and Berwick. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. 29–44. Council of europe. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). pritaikant aiškinamąsias aptartis. and kenyon. and jones. C. kad būtų pastebėti niuansai. C. 1975: The oral interview test. (eds. j.

.

aukštesnių klasių. Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. 1994 m. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. buvo tirta sąveika ir produkcija. tyrimas buvo iš dalies 1994 m. tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“. tyrimo kartojimas. 1995 m. Goethe‘s instituto. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. Žemesnių klasių. bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF).B priedas. apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. tik dar buvo tiriama recepcija. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. kur apie jas rašoma. Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. taip pat ne tik anglų. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį). 4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais.

4. kad būtų įsitikinta. 2. prancūzų ir vokiečių kalbomis. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. ar tos aptartys aiškios. Kokybinis etapas 3. kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. prancūziškai. sudarytų iš aptarčių. per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. 6. o 1995 m. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa. pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. (b) vertino. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. Kiekybinis etapas 5. kurias ketino apibūdinti. aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. tikslios ir svarbios. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. Intuityvusis etapas 1. kuris įgyjamas per 80 valandų. taigi 1994 m. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . kaip apibūdinama aptartyje. analizuoti įrašai. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. taikliausias ir svarbiausias. aptartys buvo tik anglų kalba. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šios skalės išskaidytos tam. du tyrimai buvo siejami su tuo. ir vienais. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. jos buvo papildytos anglų. iki gerai mokančių kalbą. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams.

kalbiniais regionais ir tiksline kalba. rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). kad būtų galima atrinkti tas aptartis. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. Šiuo požiūriu testų. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. jei kyla problemų. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės. Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. ir iš jų sudaryti visumines skales. sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga.B priedas. ir atlikties vertinimo tinklelyje. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. Interpretavimo etapas 8. susijusius su skirtingais švietimo sektoriais. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. kalbėjimo. Įvyko baigiamoji konferencija. 10. tai apima: a) klausymo. kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius. 7. įsivertinimo skalėje. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. sakytinės sąveikos. ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. 9. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. 11. kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. aptarta. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. pragmatinės. nustatyti „ribiniai taškai“. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). sakytinės produkcijos. nes kyla klausimas. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. aptartys pritaikytos įsivertinti.

rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. ar keliomis. kalbėti telefonu. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. pasirodė. patvirtintas dialanG ir alte (žr. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. pavyzdžiui. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų. kad jos yra problemiškos. pristatyti oficialias pateiktis. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. ar problemų kyla dėl to. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti. dalyvauti oficialiuose susitikimuose. Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. c) Neigiamos sąvokos aptartys. oficialiai susirašinėti. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos. išskyrus tas. ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurie būtini šiems atsakymams. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). toks keblumas kilo ir dėl aptarčių. rašyti pranešimus ir apybraižas. taip atsitiko nepaisant to. santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. kur aptariama tokia veikla. skirtą tiesiogiai jam. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. nėra visai aišku. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 . sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. b) Darbas aptartys. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. (c) nenuoseklūs atsakymai. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo.

suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. pavyzdžiui. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. 287 . (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą.B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis. pavyzdžiui. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus. kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos. yra daugybė atvejų. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. išskyrus tokį. siejamų su universiteto kontekstu. tai atrodo intuityviai suprantama. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. mokytojų vertinimu. populiacija. gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta. pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0.899. galimas daiktas. Tąsa 1999–2000 m. Viešieji skelbimai. (d) parašytos interpretacijos etape. ypač jei kalbama apie literatūrą. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. kad. kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“.

alderson (ed. and schneider. B. G.) Case studies of the use of the Common European Framework. . Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit. alderson (ed. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales.) Case studies of the use of the Common European Framework. Thames Valley university. new york. national research programme 33. Council of europe. swiss national science research Council. Language Testing 15/2: 217–262.C.Bendrieji europos kalbų mokymosi. in j. 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency. pakartotinai išleista 2000.C. project report. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. Council of europe. 288 . phd thesis. peter lang. B. north. Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių. . mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ . kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. Berne. Skalen zur Beschreibung. in j. parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels.

debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas.tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 .B priedas. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas . laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz..

informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis.nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz. kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui. • planai / susitaviltys. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas. pavyzdys galėtų būti temos. • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. buities sąlygos 290 . svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas. kad sistema yra nuosekli. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės. toliau lentelėje palyginama. sieki. bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. darbas • gyvenamoji vieta. remiantis tokia analize.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. temų aptartys nepateikiamos. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. viešieji skelbimai). išvaizda • biografija. Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų.

1991. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. 1993. 1993.B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. 1974. ties inforbas ir laisvaįpročiai. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas. 1987. dienotvarkę. įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu. dar• pramogos. • european Certificate of attainment in modern languages. • kasdienės darbas. temos laisvalaikis. numatoma. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. 1978. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. 1990. • Finnish nine level scale of language proficiency. • ontario esl oral interaction assessment Bands. reikalinga kelionės.įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta. 291 . numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save.

• Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english. 1992. • interagency language roundtable language skill level descriptors.Bendrieji europos kalbų mokymosi.j. 1978. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. 1982. 1981. 1989. • British languages lead Body: national language standards. 1990. • english speaking union (esu) Framework project: 1989. 1991. 292 . 1993. oral interaction assessment scale. • Carroll B. 1991. and Hall p. • Hebrew oral proficiency rating Grid. 1975. • australian migrant education program scale (listening only). • eurocentres scale of language proficiency. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings. 1978. 1993. Bulletin 3.j. • Carroll B. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines. 1990. 1985. interview scale. • english national Curriculum: modern languages. 1986 (in Van ek 1986). 1980. • elviri et al. • association of language testers in europe. • netherlands new examinations programme. • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking.1986. 1993. 1994.j. • australian second language proficiency ratings.: oral expression. • royal society of arts modern languages examinations: French. • Fulcher: The Fluency rating scale. 1991.

tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema. graikų. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. olandų. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. norvegų. sistemą sudaro įsivertinimas. ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. skirta kalbos mokiniams. linGua veikla d). kur būtina. viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų.C priedas. prancūzų. vokiečių. DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. anglų. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. sudarytos remiantis „metmenimis“. aprašytą a priedo gale. portugalų. taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės. ispanų ir švedų. kurie nori sužinoti. suomių. DIALANG skalės C priedas. islandų. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. italų. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams. kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. airių. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa.

sistema nustato. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. Vartotojams užsiregistravus. 9. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis. 3. įsivertinama (tik skaitymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. 4. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. registruojamasi. ir mokinys turi nuspręsti. 6. klausymas ir rašymas). pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. žodynas. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. 2. manoma. tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. duodamas grupavimo testas. grįžtamasis ryšys. 7. Vartotojams. 5. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). mokiniams pranešama. Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. ar ne. kad mokiniams patariama. remiantis atliktu testu. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). gramatika). Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. taip pat sistema yra tokia. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. 8. klausymas. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių. patekdami į sistemą. nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra. rašymas. pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. kad jis skatina savarankiš294 . kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių.

antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus. 295 . kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. kad tiktų numatytiems vartotojams. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr. Be to. Fellyanka kaftandjieva. o ne mokytojo vertinimo tikslams. matsas oscarsonas ir saulis takala. aiškiausi ir paprasčiausi. aris Huhta.C priedas. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. neus Figueras. DIALANG skalės ką mokymąsi. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas). Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m. 1996). dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą. ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. klausymą ir rašymą. paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. kurie pasirodė esą konkrečiausi.

dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė). o tada susirinkdavo. imtimi.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti.93 ir rašymo 0. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų. rašymo p=.91. klausymo p=. jie parodys. (kalibravimas yra procedūra. klausymo 0. arba anglų kalba. kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu.) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų. saulis takala. y. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. kurių gimtoji kalba buvo švedų). Be to.5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t.84. kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti. t. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai. kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama. kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=. Verhelst and Glass 1995). jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba. teiginių ir t. jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui). oplm yra praplėstas rascho modelis. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre. buvo projekto koordinacinis centras. bet įvedama kaip žinomos konstantos. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga. antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas.4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al. sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0.Bendrieji europos kalbų mokymosi. trys įsivertinimo skalės. buvo labai panašios. pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius. ir iš jų sudaroma skalė. sudarytos remiantis teiginių kalibravimu. johnas de jongas ir timas tormakangas. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta.94. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=.26). Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos. įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. kuris 1996–1999 m.78). 1985. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas. pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis. sunkumo lygis. normanas Verhelstas. kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę.10. 296 . Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei. atlikusių visą testą. ir ar yra tendencija. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims.

koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis. anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį.897. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis. y. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. klausymui ir rašymui. rašymo ir klausymo skalės. jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų.C priedas. nustatytų per šį tyrimą. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. kaftandjieva. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. tirdama teiginių sunkumo verčių. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. teiginiai. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių. pateikiami kursyvu. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama.83) ar net 0. pasirodė. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales. nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. t. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 . skirti skaitymui. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. tai yra skaitymo. kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. Kitos DIALANG skalės. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. paimti ne iš „metmenų“. svarbu pažymėti. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti. taip yra todėl.

The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. oscarsono. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente.) Case studies of the use of the Common european Framework. m. kaftandjieva (forthcoming). s. C. new york: springer-Verlag. oscarson.Bendrieji europos kalbų mokymosi. and C.C. north. Council of europe. 298 . in G. takala. alderson (ed. luoma... alderson (ed. Literatūra Huhta. new york: peter lang. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. Glass and H. sajavaaros. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai. aptartys buvo šiek tiek pakeistos. in j. bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. arnhem: Cito. molenaar (eds. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. a. and F. Fisher and i. recent developments and applications. panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. n. Verhelst. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės. s. Verstralen (1985). Glass (1995). B. sajavaara. Verhelst. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. n. Thames Valley university.) rasch models: Foundations. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. Council of europe. phd thesis. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. in j. one-parameter logistic model: oplm. takala. reprinted 2000. skaitytojai. Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais.C. k. s. luomos. p. teasdale (forthcoming). 215–237. (1996/2000). The one-parameter logistic model. kuriose skaitymo. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. and a.) Case studies of the use of the Common european Framework.

žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. paprastus laiškelius. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. paprastus tekstus. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. kuriuose aprašomi įvykiai. Gebu atpažinti žinomus vardus. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. skelbimuose. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. kurios man reikia užduočiai atlikti. pavadinimus. pavyzdžiui. pavadinimus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti labai trumpus. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. valgiaraščiuose. žodžius ir elementarias frazes. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. pavyzdžiui. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. restoranuose. darbovietėse. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. brošiūrose. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. Gebu suprasti trumpus. brošiūrose. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. bet nebūtinai visas detales. 299 . Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. pavyzdžiui. viešojo telefono. kad nuspręsčiau. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. nesusijusius su mano interesais. ant atvirukų. pavyzdžiui. susiedamas žinomus vardus. kad pasitikrinčiau terminiją. laiškuose. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. Gebu suprasti paprastus tekstus. net nesusijusią su mano profesija. jei galiu pasinaudoti žodynu. mano žodynas platus. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. pavyzdžiui. ypač jei yra paveikslėlių. DIALANG skalės C1 dokumentas. tiesiogiai susijusius su mano interesais. geležinkelio stotyse. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. tvarkaraščiuose. trumpuose laikraščių straipsniuose. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste. Gebu detaliai suprasti ilgą. susijusią su mano interesais. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. Gebu skaityti korespondenciją. ar verta nagrinėtis atidžiau. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą.C priedas. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. padedančių pasiaiškinti tekstą. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. parašytus įprasta kasdiene kalba. susijusius su mano darbu. ypač jei jie iliustruoti.

dabartinį ar neseniai turėtą darbą. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. sklandžius. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. 300 . Gebu paaiškinti. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. Gebu rašyti taip taisyklingai. kur gyvenu. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. Gebu rašyti taip taisyklingai. pasekmes ir hipotetines situacijas. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. Gebu raštu reikšti svajones.Bendrieji europos kalbų mokymosi. viltis ir siekius. jei tekstas yra labai svarbus. juose padėkoti ir atsiprašyti. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių. kuriuose kas nors įrodinėjama. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. pavyzdžiui. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. Gebu svarstyti apie priežastis. avarijos. Gebu rašyti aiškius. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. detales. Gebu aprašyti savo šeimą. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. mokymąsi. sudėtingus referatus. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. pagrindžiama. Gebu užsirašyti. Gebu aprašyti. gyvenimo sąlygas. jausmus ir įvykius. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. Gebu rašyti taip taisyklingai. straipsnius ar esė. ką aiškina ar klausia kiti. Gebu nuosekliai argumentuoti. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius.

Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. pavyzdžiui. paprastus aiškinimus. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. kuris vyksta šalia manęs. siužetas nesudėtingas. jei diskutuojama žinoma tema. su ilgomis pauzėmis. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai. pašte ar banke. o kalba palyginti aiški ir lėta. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. avarijas ir pan. Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. kai kalbama aiškiai. lėtai ir pakartojama. Gebu sekti kalbą. 301 . Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. kai kalbama aiškiai ir lėtai. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. Gebu pakankamai suprasti. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. Gebu pakankamai suprasti. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. paprastų žinučių ir pranešimų mintį. susijusia su mano profesine veikla. kai kalbama apie įvykius. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. Gebu sekti daugelio filmų turinį. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. Gebu suprasti skaičius. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai.C priedas. kad aš galėčiau suprasti. nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis.. kalbama aiškiai. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais. kainas ir laiką. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius. temą. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. aiškių. Gebu suprasti paprastas nuorodas. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę.

taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. gebu išgirsti smulkias detales. toną ir t. kai kalbama bendrine kalba. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti. Gebu pakankamai suprasti. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. dokumentines laidas. pokalbių laidas. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. kai kalbama apie mano specialybės dalykus. kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. o tik numanomi. ypač jei tartis negirdėta. atpažįstu stilių kaitą. gyvą ar įrašytą. žaidimus ir daugumą filmų. kai kalbama bendrine kalba. tik didelis aplinkos triukšmas. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. Gebu tai suprasti. kuriuose kalbama ne bendrine kalba. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. pavyzdžiui. jei pranešėjas kalba aiškiai. neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. 302 . net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. net jei aplinka šiek tiek triukšminga. Gebu žiūrėti filmus. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. diskusijų ir debatų. Gebu klausytis paskaitos. išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. kai kalbama bendrine kalba. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. kai kalbama man pakankamai žinoma tema.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. taip pat ir tuos. pavyzdžiui. Gebu klausytis paskaitų. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo. interviu tiesioginiame eteryje. kalbų. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. t. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių.

Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. tvarkaraščiuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. taip pat ir abstrakčius. a2 B1 B2 C1 C2 303 . pavyzdžiui. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. DIALANG skalės C2 dokumentas.C priedas. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. jausmai ir norai. skrajutėse. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. jūsų testo rezultatai rodo. žinynus. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį. plakatuose ar kataloguose. pavyzdžiui. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus. skiria skirtingus stilius. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. kuriuose aprašomi įvykiai. net jei tai nėra jų interesų sritis. pavyzdžiui. reklamoje. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. valgiaraščiuose. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. jie geba suprasti asmeninius laiškus. skelbimuose. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius.

a2 B1 B2 C1 C2 304 . Šio lygio žmonės geba parašyti. jie geba parašyti laišką. jie geba rašyti esė ir pranešimus. susijusių su jų interesais. kas jiems atrodo svarbiausia. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį. jie geba rašyti laiškus. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi. jūsų testo rezultatai rodo. juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. pavyzdžiui. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. pavyzdžiui. kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. jūsų testo rezultatai rodo. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. esė ar pranešimą sudėtinga tema. jūsų testo rezultatai rodo. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. kuriuose išdėsto informaciją. Geba rašyti asmeninius laiškus. tinkamu numanomam skaitytojui. pavyzdžiui. jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. pranešimus ir straipsnius taip. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. jūsų testo rezultatai rodo. parašyti savo vardą. pabrėžti tai. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. jūsų testo rezultatai rodo. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. kam nors už ką nors padėkoti. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį.

mokyklą. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. a2 B1 B2 C1 C2 305 . pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. geba sekti ilgą svarstymų seką. aiškių. laisvalaikį ir t. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį.C priedas. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas. t. jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. jie geba suprasti trumpų. Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų.. Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. apsipirkimą. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. kai tema yra pakankamai žinoma. pagrindinius dalykus. kurie kalba greitai. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. darbus. pavyzdžiui. paprastų žinučių ir pranešimų esmę. jie taip pat supranta gimtakalbius. kai kalbama lėtai ir aiškiai. DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo.

pavyzdžiui. randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. trumpi oficialūs dokumentai. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. įprasti trumpi paprasti aprašymai. paprasti skelbimai. bukletai. kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. suprantu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. žodžius. reklama. suprantu tiesmukus nurodymus. Išsamiosios aprašomosios skalės. laiškai. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. trumpi paprasti tekstai. asmeniniai laiškai. aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. paprastus sakinius. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. kasdieniai skaitiniai. kai tiesmukai dėstomi faktai. susijusius su mano interesais. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų. ypač su paveikslėliais. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. B1 tekstai. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. telefonų knygos. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. 306 . suprantu paprastus trumpus tekstus. laikraščių straipsniai. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. pavyzdžiui. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai.

labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. tiek implicitiškus. susijusią su mano interesais. sąlygos ir apribojimai). atspindinčius santykius ir nuomones. tiek eksplicitiškus. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. sudėtingos struktūros arba tokie. suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. nesusijusios su mano interesais. 307 . kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. ilgesni tekstai. aprašymas. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos. nustatau subtilius dalykus. neišreikštus tekste eksplicitiškai.C priedas. retkarčiais naudojuosi žodynu. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. detaliai suprantu sudėtingus tekstus. požiūrius bei nuomones (žr. C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. abstraktūs. DIALANG skalės B2 korespondencija. visus niuansus. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. iš esmės suprantu korespondenciją. profesiniais. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. idiomos ir terminija. labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. moksliniais klausimais. atsirenku informaciją. randu būtinas detales ilguose tekstuose. susijusi su mano interesais. grožiniai ir negrožiniai tekstai. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu). o trukdo retai vartojamos konstrukcijos.

Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. užrašai. arba. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka. kurio elementai susieti. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. pavyzdžiui.. trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. paprasti asmeniniai laiškai. pranešimai. 308 . paprasti tekstai. kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus.). Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. sunku argumentuoti ir lyginti. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. bet. tokiais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti. ir. aptarnaujančiam personalui ir pan. pavyzdžiui. anketos. paprastos žinutės. pomėgiai. B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. tautybę. asmeninio gyvenimo įvykiai. tik žinomomis įprastomis temomis. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį. todėl. pavyzdžiui. skaičius ir datas. tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių. darbas ir pan. užrašai. bet. mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. po to. pažįstamos vietos. kinas ir pan. jausmus ir įvykius. adresą ir kitas asmenines detales. atvirukai. atvirukai. savo vardą. anketos. Gebu perteikti naujienas.

C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus.C priedas. ką rašo kiti. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą. kurios išryškina minčių ryšius. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. galimybę. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. tikrumą / netikrumą. nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. tikėjimą / abejonę. iš kurio matyti. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. nėra reikalo naudotis žodynu. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones. gerai struktūruotą tekstą. rašybos klaidų nėra. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. gali pasitaikyti tik riktų. rašyba taisyklinga. pavyzdžiui. 309 . išreikšdamas. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. sklandų. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. Gebu rašyti aiškų. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. teksto elementų išdėstymas.

aiški. Bendrą idėją.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pažįstamus žmones. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. pavyzdžiui: pranešimai. aiški bendrinė kalba. kad galėčiau sekti pokalbį. trumpos paskaitos ir kalbos. faktinė informacija. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. aiški. kelio aiškinimas. B1 pokalbiai žinomomis temomis. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. suprantu pakankamai. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. artimiausios aplinkos daiktus. televizijos ir radijo programos bei filmai. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. klausimai. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. suprantu. televizijos ir radijo naujienos. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. lėta kalba. nurodymai. paprastą kasdienę kalbą. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. tinkamai artikuliuota kalba. 310 . klausimai. pagrindinę mintį. pakankamai suprantu. paprastas kelio aiškinimas. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. nurodymai. kasdieniai pokalbiai. sekti nurodymus. lėta. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais. kelio aiškinimas.

Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. jokių. 311 . kas nepažįstama. C1 Visokia šnekamoji kalba. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. paskaitos. sudėtinga techninė informacija. jei turiu laiko priprasti prie to.C priedas. pranešimai. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius. diskusijos. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. pavyzdžiui. diskusijos ir debatai. specializuotos paskaitos ir pristatymai. pavyzdžiui: profesinė kalba. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. interviu. pakankamai. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. kartais galiu perklausti kai kurių detalių. pokalbis su gimtakalbiu. DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis. gyva ar įrašyta. C2 Bet kokia šnekamoji kalba. Viešieji pranešimai. Garso įrašai ir filmai. paskaitos. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. abstrakčias ir konkrečias temas. televizijos ir radijo programos ir filmai. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai.

.

27 ir 167). Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). p. ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai. susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. aprašytą a priede. ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai.D priedas. kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. 313 . ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. kandidatų ypatumai. kuriose būtų aprašoma. (liet. kaip jie buvo parengti.

katalonų. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. 2) darbą. c) priemonė patikrinti kalbos. prancūzų. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. ką kalbos vartotojai geba. išlaikę šiuos egzaminus. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis. švedų. ispanų. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. italų. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. norvegų. alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. vokiečių. formuluojant pareigybių aprašus. Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. 3) mokymąsi. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. norint nustatyti. kiek jie jau moka kalbos. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. portugalų. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys. jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. olandų. suomių. tokiu būdu galima parodyti. ir taip išsiaiškinti. teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. ir suprantamai paaiškinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti. danų. mokėjimą. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. Šios sritys yra 314 .

t. apsigyvenimo ir t. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. taisyti ir paprastinti. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais. susijusias su sąveika. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. mokyklų ataskaitomis ir pan. kuris tęsis. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. apimantys visus lygius. ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. apie daugumą 315 . iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. nes yra daug situacijų. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių. viešojo maitinimosi. skaitymo. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. f) teiginiai peržiūrėti. rašymo gebėjimams. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. kad sėkmingai komunikuotum. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo.D priedas. kuriose. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams.

t. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. atsisakyta neigiamų teiginių. 316 . Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė. Štai du pavyzdžiai. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. nes remiamasi prielaida. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. vadinamųjų inkarinių. nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. respondentams buvo duodami klausimynai. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. taikant rascho analizę. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. nustatyti skalių santykinį sunkumą. pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. kaip buvo keičiama: 1. o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. kaip aiškinama a priede. neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. išskyrus labai aukštus lygius. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba. y. svarbiausia. manoma.

Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. kad asmuo atliks užduotį. „tvinkčiojantis“ ir pan. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo. konceptuali problema. 50 procentų tikimybė. kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas. kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. Buvo pasirinkta 80 procentų. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. ALTE „Geba“ teiginiai 2. Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais. kitaip tariant. „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. „silpnas“. „veriantis“. neigiami teiginiai.D priedas. buvo pastebėta. pavyzdžiui. būtų per menka. pavyzdžiui. žmonės skirtingai supranta „geba“. ar gali būti. skirti žemesniam lygiui apibūdinti. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. taigi paprastai alte egza317 . tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. „tvinkčiojantis“ ir pan. labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. – kas tai yra. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. „veriantis“. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. „silpnas“. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. kita vertus.

kad šveicarų projekte (north. patvirtinančia. toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. tai sudarys galimybę patvirtinti. Buvo tikimasi. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0. 16 aptarčių. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. inkariniai teiginiai apėmė: 1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to. Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais.97. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. 2. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. kad skirtingų grupių interpretavi318 . kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais. tai įrodo. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. kad egzaminas būtų išlaikytas. 1996–2000) buvo nustatyta. kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. taip yra dėl daugiamatiškumo. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio. kuris buvo nurodytas (north. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių.

panašu. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar. naudojamų kaip inkarinių. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. analizės ir tobulinimo proceso produktas. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). skaitymas ir rašymas yra skirtingi. minėti veiksniai nėra naujiena. aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. kad tam tikros respondentų grupės (t. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. kai kalbėjimas / klausymas. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. pavienių teiginių. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos. lygius. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. kad norint „galutinai“ sulyginti skales. kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. pastebėta. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. viešosios veiklos ir turizmo. skalėms susieti taikant rascho modelį. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo. kad taip yra dėl to. y. kad kalbėjimas / klausymas. Šio proceso rezultatas toks. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. jie duoda suprasti.D priedas. kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. susidedančio iš trumpų. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. kai rašomas šis tekstas. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis.

pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. kas norima. jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. ko norima. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti. 320 . daugeliu temų. pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. kas norima. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis. jei procedūra nėra sudėtinga.

smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. north.D priedas. C. j. C.): Language testing in the 1990s. kembridžo universiteto egzaminų sindikatas.org. (eds.uk 321 . 1991: Bands and scores. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate). 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. phd thesis. reprinted 2000.m@ucles. new york: peter lang. developments in elt. 71–86. in: alderson. B. london: British Council / macmillan. B. j. marianne Hirtzel. 2000 kovas. neil jones. and north. Thames Valley university.

suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. kaip antai užrašai ant gaminių. . kuriuose nurodomas laikas. GeBa užsirašyti. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus. ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. nurodymus ar informaciją. data ir vieta.D1 dokumentas. net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį. GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. laiškus ir pranešimus. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus. GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. kai kalba kitas. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. GeBa suprasti elementarius užrašus.

apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. ALTE „Geba“ teiginiai 323 . GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. GeBa suprasti tiesmuką informaciją. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. oro uoste. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai. GeBa suprasti išsamią informaciją. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. bankomato užrašus. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. paprastomis kalbinėmis priemonėmis. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. kelių ženklus.D2 dokumentas. ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones. pavyzdžiui. įprastus valgiaraščius. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. susijusių su asmenine patirtimi. maisto produktų etiketes. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. žiniose minimi einamieji įvykiai. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. kaip antai Man patinka / nepatinka. pavyzdžiui. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. D priedas. pavyzdžiui. ką mėgsta ar ko nemėgsta. pavyzdžiui. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. pavyzdžiui. supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose.. kai atsakoma paprasta kalba..

pinigų keityklos. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. namuose. teatras ir pan. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją. automobilių gedimai ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas. restoranai ir pan. kinas. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. kambarį.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. svečiuose namai. viešbučiai. šeimininkai šeimininkai bankai. stovyklavietės. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). skaitymas. filmus. automobilių ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas. vakarėliai. atvirukus ir pan. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais. mokyklos. nusikaltimai. skaitymas. skaitymas. skaitymas.) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. automobilis. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. agentūros. paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. rašymas 324 . klausymas ir skaitymas namuose. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas.) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. ligos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. skaitymas. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan.

pritardamas ar prieštaraudamas.. D priedas.D4 dokumentas. išreikštas sudėtinga kalba. ir susidoroti su jais. susijusius su savo darbu. ALTE „Geba“ teiginiai 325 . pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities. pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai. su kuriais susiduriama. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. taip pat ir sudėtingas mintis. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. su kuriais dažnai susiduria. jeigu turi pakankamai laiko. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2.. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną... GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų. ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius. GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą.

konferencijų centrai konferencijų centrai. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos. įrengimo. rašymas klausymas ir kalbėjimas.). ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos.) suprasti užrašus (pavyzdžiui. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui. interneto svetainių ir pan. pranešimai. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos. viešbučio kambariai ir pan. rašymas (užsirašinėjimas) 326 .). gamyklos ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas.) darbovietės (įstaigos. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui. skelbimų. pranešimus. klausymas ir kalbėjimas. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. specialybės ir prekybos žurnalų. suprasti ir rašyti ataskaitas.) skaitymas. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas. namai. kai pristatoma ar demonstruojama. veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. elektroninius laiškus ir pan. gamyklos ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos. parodų centrai. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas. iš literatūros apie gaminius. susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas.) skaitymas. kliento namai darbovietės (įstaigos. laiškus. gamyklos ir pan.). gamyklos. laboratorijos ir pan. pastabas. darbovietės (įstaigos. rašymas darbovietės (įstaigos. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. gamyklos ir pan.

GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. GeBa rašyti esė. nuo skelbimų lentos. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą. tokius. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. kur ir kada kas vyksta. šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. auditorijos numerį ir užduotis. GeBa nusirašyti. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. D priedas. datas. pavyzdžiui. GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę.D 6 dokumentas. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę. GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. kurias reikia atlikti. kieno nors padedamas. kad susidorotų su studijų reikalavimais. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose. pavyzdžiui: Aš nesutinku. pavyzdžiui. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. jei skaito lėtai. jei diktuojama ar kalbama lėtai. seminarą ar konsultaciją.

rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. klausymas ir kalbėjimas. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. straipsniai ir pan. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. auditorijos. su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. pokalbiai. bibliotekomis. auditorijos. laboratorijos bibliotekos. pristatyti. pavyzdžiui. klasės. auditorijos ir pan. bibliotekos. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos.) susitarti. sekti pristatymą. REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. skaitymas. esė klasės. egzaminų auditorijos ir pan. bibliotekos ir pan. klasės ir pan. laboratorijos ir pan. žodynais ir pan. rašymas 328 . bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui.

moka ar mano. kad galėtų padaryti 329 .) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl. kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. ką iš dalies atsimena. iš visų lygių aptarčių. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl. constraint) veiksniai. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. considering audience) produkcinės veiklos strategija. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. sudaroma pagal tai. kuris kuria ir siunčia pranešimą. receiver) pranešimo gavėjas – tas. finansiniai ištekliai). diagrama.Terminai Terminai adresantas (angl. range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis. mistake) klaida. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. atsirandanti dėl to. laiko ribos. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. trying out) produkcinės veiklos strategija. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka. producer) pranešimo siuntėjas – tas. descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas.. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl. sąlygos (pvz. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį. kam skirtas pranešimas.. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl. pvz. personal domain) kalbos vartojimo sritis. teiginys ir pan. taikant tam tikras procedūras.

pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. existential competence. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . rišlus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. discourse) prasmingas. ideologinius. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. declarative knowledge. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. bendravimo motyvaciją. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. mokomąją ar testavimo medžiagą. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. benchmark sample) atlikties pavyzdys. co-operating) sąveikos strategija. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. prasmingą. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. pranc. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl.. požiūrį. apimanti etines ir moralines nuostatas. religinius. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. išreikštas kalba freimai (angl. kognityvinį stilių. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. pranc. filosofinius įsitikinimus. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. bendroji kompetencija. frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. dalinė kompetencija (angl.

artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. t. laiko ribojimas) ištekliai (angl. y. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. native speaker) asmuo. proficient user) asmuo. kuriuos būtina surinkti. knygos ir pan. kitų asmenų pagalba. socialinės. grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. institucijos ir organizacijos. t. abilities. y. kad egzaminas būtų išlaikytas. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. sąlygos (fizinės. daromos išvados. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl. coherence) koherencija. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl. įvykiai. kai kalbos vartotojas nustato. objektai. kultūrą. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. ankstesnė patirtis. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. t. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. pranc. kas nežinoma. y. kas kitoniška: kitą kalbą. kai tai. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija. veiksmai. visuomenės gyvenimo sritys. inference) kognityvinis procesas. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. išvedamos hipotezės. prasminis ir organizacinis rišlumas. tekstai). kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. įgūdžiai. suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. siejama su tuo. cut-off points) taškai. resources) visa tai. išteklių nustatymas (angl.Terminai gebėjimai (angl. situacijos (vieta ir laikas. ability to learn. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . locating resources) kalbinės veiklos strategija. veikėjai. skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas. 2008. mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel.firidas. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams. testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. – 338 p.lt spaustuve@firidas.lt www.lt . susijusiems su kalbų mokymu. kaip aprašyti. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus. mokymą ir vertinimą. testavimu. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi. planuoti. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas. juose išsamiai aptariama. – Vilnius: Firidas. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. (8 ~ 5) 231 2396 tel.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful