mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

mes keliame klausimus. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. „Bendrųjų 7 . mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“. ką ar kaip daryti. iš tikrųjų manome. Žinoma. o ne į juos atsakome. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. Čia nurodoma. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. egzaminuotojai. nesirenGiame specialistams pasakyti. mokymo ir vertinimo metmenimis“. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. paskatinti specialistus.Keli žodžiai tiems. „metmenimis“ galite naudotis taip. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu. vadovėlių autoriai. kaip norite. tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. mokytojų rengėjai. Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. kaip nenumatėme. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome. kaip konkrečiai mokytojai. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi.

kad taryba siekia pagerinti europiečių. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis. kurių naudotojai turėtų siekti. suprantama. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms. ar metodus. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. papildoma literatūra (žodynai. iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją. motyvais. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. Vadinasi. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. kurie naudojasi jų darbu. t.)? kokių žinių. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. vaizdo priemonės. grįsti savo darbą mokinių poreikiais. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. lytis. gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai. pastebėsite. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą. kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. jei jie sutaria dėl tikslų. garso.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypatybėmis ir galimybėmis. ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. žinias ir gebėjimus. 8 . kurie padeda jauniems ir. kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus. kuriais dirbti. egzaminuotojai. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. bendravimo kokybę todėl. gramatikos ir pan. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas. t. bet ir švietimo administratoriai. taryba skatina visus. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. kurių jiems reikia. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. tai nereiškia. mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo.). 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti.

skaidrūs ir nuoseklūs. kad kas nors kitas. kitus atmesti ir pridėti savų. aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. ir jei taip – kiek. gebėjimai. nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. „metmenyse“ yra pateikta todėl. Grindžiant prielaida. gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. mokyklų mokytojai gali manyti. nes patys privalote nuspręsti. metodams ir produktams aprašyti. kad atliktų savo funkciją. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. ko jums reikia savo tikslams. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). kalbant apie sąlygas ir apribojimus. siūloma. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. siekiant paaiškinti. 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. nei jums reikia. Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. schemoje pateikiama daugiau informacijos. kas yra kompetencijos (žinios. norint aprašyti specializuotą sritį. esate laisvi rinktis. tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. kai bendrau9 . kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. pavyzdžiui. kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. bet oro linijų pilotų mokytojai. Galbūt nuspręsite. turintis kitokios patirties. kuriais skatinama pasvarstyti. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. ką jūs manote esant nebūtina. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje. kad tai. nuostatos). ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. atsiminkite. pavyzdžiai tik parodo kelią. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. nei kategorijos.Keli žodžiai tiems. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). nei pavyzdžiai neapima visko. nei pateikta klasifikacijoje. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. mokymo ir vertinimo metmenys“. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. Galimas daiktas. gali laikyti tai esminiu dalyku. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti. tai tiesiog reiškia. kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį.

kaip kategorijų. tačiau jau aišku. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. įvertintos kaip skaidrios. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. kuriuos manote esant būtinus pridurti. Žinoma. Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius. lygių. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. kam yra skirstoma lygiais. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta. 10 . naudingos ir svarbios“ (p. priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. 52). o ne primesti sprendimus“. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. kaip kalibravimo instrumentu. taip pat atkreipkite dėmesį. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. pateikiami 3. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. skalės.4 poskyryje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. kaip naudotojas. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. diskusijai ir būsimai veiklai. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus.. kam bus naudojama informacija apie rezultatus. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai. ką iš tikrųjų darote. taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus. patvirtintais matavimo ir formato standartais.. kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. aišku. jos yra „lyg akstinas pamąstymams. Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. bet pateikti pasiūlymų. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų.

kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų. aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes. 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. norintiems sudaryti specialias skales. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai.Keli žodžiai tiems. skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės. 11 . įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus. mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. C ir d prieduose pateikiamos skalės. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai. sudarytos kitų institucijų. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų.

.

pateikiami ir kriterijai. komunikacijos temas. tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes. atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. kur įmanoma. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams.Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. pakopomis). 13 . mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. užduotis ir tikslus. strategijas ir procesus. 5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. tekstus. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. kuriuos turi atitikti „metmenys“. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. komunikacinę veiklą. pateikiamos jų skalės. mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. 2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis.

kuriuose „metmenų“ skaitytojas. apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. leidžiančios įsivertinti internetu. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. skirtingi mokymosi tikslai. moduliai ir dalinės kompetencijos. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. galėtų rasti atsakymus. reikalavimai skalėms bei aptartims. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. programų sudarymo principai. mokymasis visą gyvenimą. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. 14 . yra paaiškinti metodai ir kriterijai. panorėję gilintis į kylančius klausimus. aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. programų variantai. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. taip pat kitur publikuoti leidiniai. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys.

kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. kursų organizatoriams. kad veiksmingai bendrautų. egzaminų centrams „metmenys“ parodo. jog iš tikrųjų patenkina mokinių. Švietimo administratoriams. objektyvių kriterijų. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą. už kuriuos yra atsakingi. kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. – tai akivaizdžiai rodo. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis.1. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams. mokytojų rengėjams. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. mokytojams. egzaminams. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. kuriame kalba funkcionuoja. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms. vadovėliams ir kt. įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. juose išsamiai aprašoma. programų gairėms. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. kad jie galėtų būti tikri. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. 15 . programoms ir kvalifikacijoms. kaip apmąstyti. poreikius. kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams. o drauge ir judumą europoje. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. rengti europoje.

gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę. – „glaudesnės jos narių vienybės“. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai. ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. o ne prisiminimo gebėjimus. tarkim. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. 1. buvo darnus ir tolydus todėl. kaip socialinės veiklos subjektas. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. ir reikia didelių švietimo pastangų. kurie turi būti saugomi ir gausinami. kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. 16 . kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. tinkami tuo atveju. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu. atpažinimo.2.

išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą. – (F17) imtis būtinų veiksmų. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną. pagrindinės priemonės 1. a.3. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2. 2. būdo savybėmis ir galimybėmis. 17 . apimanti visus kalbos mokymosi. tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. užtikrinti. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. 1. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus. kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus. motyvacija. 2. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti. taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. 1. tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. 2.2. skatinti. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. kalbančiais kitomis kalbomis.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi.2. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. pasitelkiant visas informacines technologijas. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas. mąstyseną ir jų kultūros paveldą. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais.1. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais.4.3. atsižvelgiant į savo situaciją.1. 2.

kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai. kad stiprėtų minčių. kultūros ir mokslo. • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies. mokymo ir vertinimo metmenys 3. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą. pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. bet ir prekybos bei pramonės srityse. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą. taip pat ir rečiau mokomų. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. ir atkreipė dėmesį į tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. • užkirsti kelią pavojams. ir regiono. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui.

turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną.3. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip. pavyzdžiui. t. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. kaip moka „idealus gimtakalbis“. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. 1. tiek tiesiogiai iš aplinkos). gestais. kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą. net jei ir nebūtų tarpininko. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias. taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. tad svarbiausia 19 . kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia. Be viso šito. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. jau nelaikoma. nemokantiems bendros kalbos. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. veido išraiška ir t. juolab kad yra pripažįstama. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą.). Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis. Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas.

Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. – padėtų mokiniams. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. vertinimas. gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. kad paprasčiausiai nustatoma. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. 3. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. 1. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma. kad lengviau būtų prieinama informacija. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. kad būtų sukurta priemonė. bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos. 20 . egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema. mokytojams. kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. kursų rengėjams. kad būtų palankesnės sąlygos judumui.Bendrieji europos kalbų mokymosi.4. kuri gali būti suprantama kitų. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. Švietimo vadovų. 2. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo. kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas. mokinių būdo savybes ir galimybes. nors neabejotinai svarbu ir tai. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose.

– nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus. kad jie suvoktų. daug kas iš to. regioninė. – vertinimo kriterijai. o ne iškeliami trūkumai. 1. – – pasirenkant medžiagą. kas buvo pasakyta. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. programų tikslai. jos lyginamos. taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus. pagrindinį. įsivertinant. kai numatoma: – prielaidos. • planuojant savarankišką mokymąsi. kiek ir kaip moka kalbos. su kuriomis yra tekę susidurti. mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. tai yra: – ugdant mokinius. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. ypač derinant pradinį. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi.5. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai. jų turinys. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste. 21 . kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. • moduliniai. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. socialinė). bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi.

Išsamūs reiškia. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. nagrinėjant. būdo savybių ir galimybių. koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo. kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų. prieinama ir lengvai suprantama. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis). būtent iš kultūros. gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. 1. mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. būtina atsižvelgti į tai. reikia turėti omenyje. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. o kiti paliekami nuošalyje. jausmingumą. nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan.). bet ir kitas (pavyzdžiui. jie turi būti išsamūs. jos turi būti aiškiai apibūdintos. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų. kūrybinę patirtį. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. Žinoma. recepcinių. skaidrūs ir nuoseklūs. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“. • daliniai. mokėjimą mokytis ir t. kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. sociokultūrinį sąmoningumą. Be to. profesinių sričių. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms.6. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. t. kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. 22 . Skaidrūs reiškia.

taikomų mokymo ir mokymosi metodų. mokymo / mokymosi programų kūrimo. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. • patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. išsamių. būtent: • poreikių nustatymo. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais. mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. 23 . vertinimo. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos. • turinio apibūdinimo. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. • lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. priešingai. • tikslų iškėlimo. testavimo ir įvertinimo. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. kam jie skirti.

.

strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. skaidrūs. kognityvinius. nuoseklūs kalbų mokymosi. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą. susideda iš veiksmų. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. apimančią tekstų. atliekamų asmenų. kaip individai ir socialinės veiklos subjektai. 25 .Metodinė kryptis 2. kaip socialinės veiklos subjekto. t. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti. kurie. kad atliktų kalbinę veiklą. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. visuomenės nariai. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. vienas ar daugiau individų. Metodinė kryptis 2. kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę. atlieka veiksmus. Įvairiuose kontekstuose. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai. t. Veiksminė prieitis išsamūs. o šnekos aktai yra kalbinė veikla. mes kalbame „atlikdami užduotis“. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. suaktyvindami tas strategijas. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų. todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo. apimantis ir kalbos mokymąsi. y. y. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas.1. konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje. susijusių su tam tikrų sričių temomis. jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas.

pasiektas tikslas. 26 . seka. susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. taip pat ir kalbinei. užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. atlikti. produktas arba procesas. kad atliktų užduotį. mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. žaidimas kortomis. • Strategija yra bet kuris organizuotas. jei yra pripažįstama. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. atlikta priedermė. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. susijęs su tam tikra sritimi. kad būtų atlikta užduotis. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. komunikacine kalbine kompetencija. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. individo suvokta kaip būtina. tekstais. • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. kaip antai: spintos stūmimas. kuriuose vyksta komunikacijos aktai. užduotimis. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema. tai suvokiama. kalbiniais procesais. kontekstais ir sritimis. • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. pasirinktas individo. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). individo bendrosiomis kompetencijomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). gebėjimų ir ypatybių. kurios leidžia asmeniui veikti. kalbinės veiklos rūšimis. maisto užsisakymas restorane. profesinės veiklos. knygos rašymas. • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų.

dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip.1. teiginys visa yra susiję nereiškia. deklaratyviosios žinios (savoir. akivaizdu. Vartojant kalbą ar jos mokantis. kad tikslai negali būti atskiriami. tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka. Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus. žr. transporto priemonės. kaip antai: religinius tikėjimus. 5.1.1. komunikacinės kompetencijos. Žinios. Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų. vis dėlto labai bendras kategorijas. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr. bendravimas ir informavimas). kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios. t. 2. sutelkus dėmesį į vieną. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. y. tabu. mokytojai. kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. mokiniai. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos. mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti.1 skyrelį). taip pat gebėjimo mokytis. nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. kursų rengėjai. tačiau visiškai aišku. valgymo laikas. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. kurios aptariamos kituose skyriuose. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. priimtą istorijos supratimą ir t. konkrečioje situacijoje nesvarbios). kiekviena pagrindinių.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?). 27 . kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. t. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu. kuri kategorija bus svarbiausia. 5. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais). jos gali būti tam tikros kultūros atspindys.1 skyrelį) susideda būtent iš žinių.

perjungti pavarą ir t. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos. t.. ir kitokios žinios. daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. 5.2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį. vienos ar daugiau kalbų). mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. žr. pasirodyti neišmanėliu). ji apima veiksnius.1. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. pavyzdžiui. akivaizdu. t. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti. Žinoma. įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. žr. įtaisyti taip. kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių.) seka. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. mokykloje ar universitete. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui. kad ir morfologinio kaitymo). vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami. egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 . tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių. kai įgundama. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis. perjungti trečiąją pavarą ir t.) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. kaip dažnai pažymima. 5. griežti smuiku. asmenybės savybių ir nuostatų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui. žmogus moka vairuoti. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. tarties ir kai kurių gramatikos dalykų.. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis). kurios tarpusavyje yra susijusios. mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus. t. tokių asmenybės savybių. be to. ir t. Egzistencinė kompetencija (savoir-être.).1. gausos ir struktūros. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija). savivokos bei požiūrio į kitus. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui. nuostatų formavimas gali būti tikslas. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui.

kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. – kitą kalbą. žurnalistas. 5. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos. mokantis kalbos ji yra labai svarbi. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. kitą kultūrą. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą. • turimos žinios: pavyzdžiui. remdamasis savo dalyku ar požiūriu. visiškai nežinoma žinių sfera. švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas.. • konteksto: etnologas. bus kitokie nei mokantis pirmos. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. ar suvokimas. žr. perfrazuoti paprasčiau ir t.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre. tarkim. taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos. kas kitoniška. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). nelygu mokinys. turistas. internetu) mokymosi tikslams. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą.1. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. misionierius. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. 29 . susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. paprašytų juos tai. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. žinios. kitus žmones ar naujas žinias. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui. pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai. t. kad gebėjimai.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai. taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. kad individas rastų galimybę kalbėti. nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas. svetima kultūra ir kalba. kas pasakyta. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai.

be kita ko. lyčių. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių. sociolingvistinio ir pragmatinio. nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma.1. jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). taip pat galima manyti. kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. kultūrinių bruožų. garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas). tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos).Bendrieji europos kalbų mokymosi. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. gebėjimai ir praktinė patirtis. savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį. Lingvistinė kompetencija apima leksikos. išgavimu. jei asmuo yra daugiakalbis. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. postuluojama. Šis komponentas. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos.2. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. vieną kartą nustatytomis visiems. kartų. kad šios nebūtų laikomos nekintamomis. kad atliktų pateiktą užduotį. daugybe asociacinių tinklų. kaip sistemos. kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. 2. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas. panaudojimu). mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. klasių ir socialinių grupių santykių normoms. 30 . vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). tai. dimensijas. kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui.. čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu.

iš esmės 31 . ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį. ar sklandžiai kalbama. y.3. kaip pristatoma sakytinė pateiktis). kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma. kad formuojant pragmatinius gebėjimus. kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. 2. papildoma literatūra. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti. Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. ironijos ir parodijos atpažinimą. vidinėms reprezentacijoms. mechanizmus ir gebėjimus. kas pateikta raštu. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. kaip procesai. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. dokumentais). tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. kohezijos ir koherencijos įvaldymą. kai bendraujama žodžiu. dirbti su vadovėliu. tekstų tipų bei formų. net tada. Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas.1. kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. nes abu būtini tarpusavio sąveikai. t. yra akivaizdžiai pamatiniai. labai svarbu pabrėžti. kuri apima recepciją. sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). mechanizmams ir gebėjimams. produkciją. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. rašytiniais arba abiejų formų tekstais. ir klausyti vienas kito.

1. Viešosios veiklos sritis apima visa. į sąsajas tarp to. Verčiant raštu ar žodžiu.5. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. susijusias su savo kompetencijomis. bet ir kitokios užduotys. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis. paslaugos. santykiai su žiniasklaida ir t. aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą.). tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant.4. kuo tos užduotys yra neįprastesnės. 2. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. perfrazuojant. produkuojant. į sąsajas tarp 32 . viena vertus. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis. 2.1. kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio). kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. kaip individas taiko strategijas. kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. kita vertus. ne automatiškos. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. jų gali būti labai įvairių. strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. ir individo komunikacinės kompetencijos. kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. tiek. ji yra nukreipta. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas. mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. ir recepcijos. kurioms reikia ir kalbinės veiklos. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir to. t. asmeninio gyvenimo sritis. sąveikaujant ir tarpininkaujant). Užduotys.

arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. t. y. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai. jie gali persimesti keliomis frazėmis. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. kurios leidžia kalbos vartotojui veikti. arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. pasinaudoti žodynu. o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. ar tokio vertimo dar nėra. skaitant tekstą ir komentuojant. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. kalbos prireikia. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. panašiai ir „autentiški“. t. susijusiomis su darbu. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija. taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis). lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. atliekant tarpų užpildymo užduotį. pateikiant pavyzdžių ir skales. panašiai mokykloje mokinys. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. žinantys. Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. gali pasiieškoti. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. esant tam tikroms sąlygoms.). paprašyti kito mokinio parodyti. ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. konspektuojant pateikties metu). pavyzdžiui. t. (strategijų gali būti visokių). ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. ką daryti toliau. ką jis jau padaręs. t. daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. kodėl užduoties neatliko ir t.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. ruošiant valgį pagal receptą). priklausomai nuo pasirinktos strategijos. 33 . pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. ko yra reikalaujama. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. (visa tai – strategijos). kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. ryšys tarp strategijų. mesti darbus ir įtikinti save. raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės. sugalvoti gerą pasiteisinimą. užduočiai atlikti (ar jos vengti. išardyti ir lengviau pernešti. skambinti telefonu ir t. tada vėl surinkti. galima ją stumti. ką daryti. kai kas nors nežino. skaitant paskaitą.). pasikviesti pagalbos. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. kur įmanoma. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. t. kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste.

dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. būtų naudingi inspektoriams. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. atsirastų trečioji dimensija. • lygių ir kategorijų metmenys. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus. jie gali padėti nu34 . atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. lygių sistemą. pavyzdžiui. testus ir pasiekimus. yra siektina. mokomąją medžiagą. turi būti organizuotas pakopomis. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. mokymo ir vertinimo metmenys 2. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. kad tai yra labai supaprastinta. y. įvardijant šių kategorijų terminais. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. lygius. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. būtų lengviau sukonkretinti. ir vertikalioji dimensijos. • metmenys. jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. susietą su parametrų sistema. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. akivaizdu. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. tokie metmenys padėtų įvertinti. • ilgai trunkantis mokymasis. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. nemokyklinę patirtį. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. • mokymosi pastangos. įprasta pateikti tinkleliu. ir horizontalioji dimensijos. t. gal net neįmanoma. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. kas. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. nes. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių. kai peržengiamos tam tikros programos ribos. tiesiog papildžius sistemą sritimi. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus.

pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. t. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. sudarant galimybes sukurti programą. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. nei negimtakalbių mokinių. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. jie gali tik ribotai rodyti tai. kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. nei gimtakalbių. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi.Metodinė kryptis spręsti. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos. jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. todėl darosi labai svarbu. didėjant asmenų judumui. pagrindų (t. sakydami žinių gilinimas suvokiame. kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. formulavimo procedūras ir kriterijus. nėra dviejų kalbos vartotojų. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. vis dažniau keičia švietimo sistemas. y. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities. priešingai. nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. mokiniai. ir vertikalaus lygmens pažanga. nereikėtų pamiršti. žemesnio gebėjimų lygio). skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. kad būtų bendra skalė. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t.

pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. nekalbama ir apie būdus. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti.3. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje. 2. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų.1. 2. todėl atrodo suprantama. tai esamų skalių taikymo patirtis rodo. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito. taip yra dėl to. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti. įgalinančios veikti. skaidrūs ir nuoseklūs. kad reikia plėsti veiklos. atmesdami visas kitas. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. dinamiški ir nedogmatiški. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 .3. nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. platėjanti viršūnės link. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. kurių mokiniui reikia įgyti. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus. dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį. siekiama. taikant bet kokias lygių skales. todėl pristatant lygių skales. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos.3. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. gebėjimais ir nuostatomis. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį.2. bet taip pat ir atviri. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti.

kad visiems. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas. atsakingiems už planavimą. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas.3. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu. kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. nepriklausomai nuo kalbos. kriterijai ir skalės. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. 2.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. 37 . daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. kad šis vaidmuo būtų atliktas. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui. „metmenyse“ pateikiami parametrai. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais.3. netvirtinama. tiek su nuosekliu mokytojų. bet tik teigiama. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu.4. kategorijos. skirtų šalių narių vyriausybėms. mokymo ir vertinimo metmenys. kad politikos nėra. atviri. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį. Žinoma. tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista. kad tos prielaidos neteisingos. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. 2. neutralūs „metmenys“ nereiškia. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis.

iCC) tikslus. mokiniai. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. pavyzdžiui. prieitis grindžiama nuostata. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . alte. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. kurių formaliai nesimokė. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. Vertintojai. kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. kriterijus ir procedūras. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. turi daugiau laiko. dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. taip pat yra nurodoma. turinį. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. kita vertus. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju. puikiai gali būti susietos kategorijos. atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis. mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. tiek apibendrinamuoju būdu. nepamirštant. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. kuriuos turi pasirinkti asmenys. ko imtis toliau. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. tai atskleidžia bendriausią principą. kuriose. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. kad suprastų. būtina sutarti. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. bendroje schemoje pateiktos atskirai. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių. vadovaujantys vertinimo procedūroms.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypač sakytinės atlikties. padedama suvokti. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. 9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai.

Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos. papildo 9 skyrių. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai. Šie nurodymai. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių. numatoma. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas. taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). kad šis dokumentas būtų patikimas. įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. kad mokiniai. 39 . testų rengėjai.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. juose taip pat yra literatūros sąrašas.

.

vartojamos aprašyti. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui.Bendrieji atskaitos lygiai 3. testams ir egzaminams. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje. 41 . kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. du iš jų susiję su aprašymo. mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. Be to. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. skalė neturėtų būti rengiama. Bendrieji atskaitos lygiai 3. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. Būtų geriausia. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose. kad kategorijos. kiti du – su matavimo klausimais. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. tai reiškia. tai sunku. kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. kurie reikalingi esamiems standartams. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. reikėtų pridurti. kuriai jos tame kontekste naudojamos. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. pateikiamas sąvokų tinklelis. kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. kitaip tariant. pavyzdžiui.1.

kuriomis naudojamasi. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. tai reikštų. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. platesnį (bendrai. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. turėtų būti objektyviai apibrėžta. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. kiekviena skalė. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas. taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. bet jie yra svarbus kelrodis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. kokybinis ir kiekybinis metodai. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. sistemingai buvo derinami intuityvusis. kurių derinius aptarė specialistai. kliaujantis intuicija. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. atsižvelgdami į mokinių poreikius. kuriame ji funkcionuoja. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. mokomajai skalei). ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. kitaip tariant. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. tai daroma. antra vertus. yra pagrįsta tame kontekste. kurias turėtų apibūdinti. kokybinį ir kiekybinį metodus. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. B 42 . a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. kaip ir testas. įvairių sektorių vartotojai. vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos.

kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. 3. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. m. Introductory)1 mokėjimą. C priede aprašytas dialanG projektas. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults. jog apibrėžtieji kriterijai. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. tačiau yra pritaikomi. prieduose aprašyti projektai rodo. alte. atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. l. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. atitinka 1978 m. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. nors kartais tik iš dalies. reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. Council of europe. dialanG. • „aukštuma“ (angl. Limited Operational Proficiency). skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. kad daugėja įrodymų. • „pusiaukelė“ (angl. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa. regis.2. šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. 1 trim. Breakthrough). • „lūžis“ (angl. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. 43 . o pasak trimo. tai – tinkamo reagavimo situacijose. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. j. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. • „slenkstis“ (angl. Galima sakyti. angl. C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai.

Pusiaukelė. strasbourg. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. išsiugdomą daugelio asmenų. V. B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e. lygį. ramonienė m. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius. skapienė s. pribušauskaitė j.. Adequate response to situations normally encountered).. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2.. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama. pažiūrėjus į šiuos šešis lygius. anot Wilkinso. 2007. strasbourg. kalbos mokėjimo lygis (angl. Vilkienė l. visapusis kalbos mokėjimas. ramonienė m. Aukštuma. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją. kurių „darbo įrankis“ yra kalba.. angl. pribušauskaitė j.. ramonienė m. Vilkienė l. Vilkienė l. Comprehensive Operational Proficiency).: Vilniaus universiteto leidykla. atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą. Effective Operational Proficiency). V. 1997 (antras leidimas: V. Lūžis. Waystage. pribušauskaitė j.Bendrieji europos kalbų mokymosi. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a. Slenkstis. Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl..: apostrofa. Effective Proficiency) lygiu.: presvika. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. Adequate Operational Proficiency). skapienė s.. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo. 2002).. V. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl. Comprehensive mastery... visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas. 2006. angl.. 2000. stumbrienė V. matoma. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis. ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui. Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos...: Gimtasis žodis. 44 .

išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. Geba kurti aiškų. ką pažįsta.Bendrieji atskaitos lygiai 3. gerai sukomponuotą. svajones. detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 . nuostatą. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. Geba kurti aiškų. Geba spontaniškai. Geba spontaniškai. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. svarbiausias mintis. pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. išdėstyti savo nuomonę. artimiausią aplinką. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. kad dabar. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. labai tikslios formuluotės dar keisis. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. kurioje kalbama tiksline kalba. su kuriais susiduria darbe.3. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. nuosekliai atpasakodamas diskusijas. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. jei tik pašnekovas kalba lėtai. laisvai. poilsiaudami ir pan. regis. norus. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. apie asmenį. Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. aiškiai ir yra pasirengęs padėti. pirkimą. akademiniais ir profesiniais tikslais. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. kur gyvena. 1 lentelė. vietos geografiją. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. nuostatą. ką girdi ar skaito. pažiūras. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. šeimą. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. taip pat tikėtina. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. tinkamai vartodamas siejimo priemones. bus keičiami kai kurie žodžiai. būtiniausius poreikius. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. todėl bendravimas su gimtakalbiais. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. mokykloje. viltis. kad patenkintų konkrečius poreikius. yra visiškai įmanomas. ilgai neieškodamas raiškos priemonių. darbą). Geba susikalbėti labai paprastai. visiškai laisvai ir tiksliai.

tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. 3. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. kaip parodyta 1 lentelėje. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų. nustatomais iš tos atlikties. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas. kad įsivertintų kalbos mokėjimą. kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. būtina smulkesnė jų apžvalga. jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. 46 . taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai. antra vertus. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais.4. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. kad būtų patogiau naudotis. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai.

„slenkstyje“). kad susidarytų bendras vaizdas. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti. panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas. o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios. reikalui esant. skalėse pateikiamų funkcijų. strategijos tarsi lankstas. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). 4 skyriaus poskyriuose. kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. gramatikos ir žodyno. pataisymo principai. nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. nurodomi tie skirtumai. apibūdinami: a) veiksmo planavimo. sąveikai ir produkcijai apibūdinti. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant. kurie atrodo esą reikšmingi. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams. 47 . kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos. c) rezultatų stebėsenos ir.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). sąvokų. pragmatinės ir sociokultūrinės. aptartys turi būti visuminės.

specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. kuriuos pažįstu. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. Gebu susikalbėti. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. Gebu suprasti. darbą). Gebu susikalbėti su asmeniu. atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą. rašydamas iš ten. šeima. kai kalbama apie žinomus dalykus. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. pavyzdžiui. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. pasakyti savo nuomonę apie tai. tvarkaraščiuose. ir padėti man pasakyti tai. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. darbu. kur atostogauju. kam nors už ką nors padėkoti. pilietybę. B1 Gebu suprasti. gyvenimo sąlygas. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. pakalbėti apie žmones. Gebu suvokti trumpų. pavyzdžiui. susijusius su manimi. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). RAŠYMAS 48 Rašymas . su kuriais susiduriama darbe. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. rašoma apie jausmus ar norus. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. ką noriu. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. skelbimuose. filmo ar knygos turinį. adresą). laiškeliuose ar kataloguose. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. brošiūrose. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. leidžiant laisvalaikį ir panašiai. susijusius su svarbiausiais poreikiais. ir paprastus tekstus. mokykloje. Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). pomėgiais. pavardes. žinutėse. Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. apsipirkimą. pavyzdžiui. kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. Gebu skaityti labai trumpus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. gyvenamąją vietą. pavardę. žodžius ir labai paprastus sakinius. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. asmeninius interesus ar dalykus. ką norėjęs. pavyzdžiui. Gebu papasakoti atsitikimą. Gebu parašyti asmeninį laišką. ką perskaičiau ar mačiau. kuriais domiuosi. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius. nors paprastai nesuprantu tiek. valgiaraščiuose. kai kalbama lėtai ir aiškiai. pavyzdžiui. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. kur gyvenu. paprastuose įprastuose tekstuose.

Gebu perteikti informaciją. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. Gebu rašyti laišką. jei susiduriu su sunkumais. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį. Gebu kalbėtis laisvai. net kai kalbama natūraliu tempu. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. kaip ką pasakyti. tereikia šiek tiek laiko. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. tiek profesinėms reikmėms tenkinti. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. suvokdamas stilių skirtingumą. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. Gebu parašyti aiškų. specializuotus straipsnius. pabrėždamas tai. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. esė. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. telieka juos numanyti. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. kai kalbama bendrine kalba. kurie susiję su mano specialybe. Gebu rašyti esė ar pranešimą. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. net jei nėra gerai sukomponuota. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. 49 . Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. pranešimą ar straipsnį. kas rašinyje yra svarbiausia. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. kuriais domiuosi. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu suprasti daugumą filmų. o ryšiai aiškiai neparodomi. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. įtraukdamas ir potemes. pranešimą apie sudėtingus dalykus. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. jei kalbama gerai žinoma tema. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą. grožinės literatūros kūrinius). gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje. Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis.

taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. nedaro tokių klaidų. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. . stebėdamas kitų reakciją ar pan. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. juos pabrėžtų. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. ir dažniausiai geba pasitaisyti. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. t. atskirtų ir paaiškintų. ką nori. mokslo. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. paraginti kitus kalbėti ir t. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. įvairiomis bendromis.3 lentelė. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. kurios sukeltų nesusipratimų. vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. darbo ar laisvalaikio temomis.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. vartodamas sudėtinius sakinius. sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. užsimindamas apie juos ir pan. neieškodamas žodžių. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos. pasiremdamas išsakytais dalykais. geba lengvai parinkti tinkamą frazę. tinkamai į jį įsiterpti ar. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. Geba pradėti pokalbį. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. geba dalyvauti pokalbyje. patikinti. Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai reikia. ką nori. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. sklandžiai. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. Geba kalbėti aiškiai. jį užbaigti. be didelių pastangų. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. kad aptariamus dalykus supranta.

nors ir labai akivaizdžios pauzės. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. B1 pakankamai moka kalbą. pasitaiso. kad. Geba parodyti sekąs pokalbį. Geba kalbėti suprantamai. perfrazavimų ir pasitaisymų. konstrukciją ar žodį pavartoti. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. kai svarstoma. darbas. jog vienas kitą supranta. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. pomėgiai. bandydamas pasitaisyti. tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. atskiromis. Geba verstis labai trumpomis. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. domėjimosi sritys. kokią gramatinę formą. nors ir dažnai stabčioja. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). Bendrieji atskaitos lygiai 51 . susidedančius iš įsimintų frazių. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. nutyla ir pradeda iš naujo. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis.B1+ Geba susieti trumpesnius. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. Geba pradėti. kelionės ir einamieji įvykiai. dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. kad būtų pašnekovo suprastas. kad patvirtintų. tada. bet ir todėl. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. Geba paprastai susikalbėti. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius.

pozityviai suformuluota. kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti. būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. ji turi nepriklausyti nuo kitų. • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. naudingos ir svarbios. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). bet vis dėlto jis yra: • lankstus. o ne vien remiantis autorių nuomone. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. B1 („slenkstis“). aiški ir skaidri. teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. įvertintos kaip skaidrios. todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus. bet nurodo. • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. tai reiškia. apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. a2 („pusiaukelė“). (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. B2 („aukštuma“). mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų. kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. patirtimi. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. • tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. kad aptartis turi būti trumpa. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. C priedą) bei alte (eu52 . panašu.

įrašyti vardą. panašūs ar tie patys elementai. įtraukti į skirtingas aptartis. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. geba paklausti savaitės dienos. ačiū. nustatė kalbos vartojimo diapazoną. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. datos ir tai pasakyti. paros laiko. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. gali tekti parengti specialias gaires. jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. 3. geba pasakyti: taip. pavyzdžiui. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. adresą.5. kad reikėtų skalės. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. kaip parodyta 53 . • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. • nuoseklus turinio požiūriu. gaila. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. kurį įmanoma nustatyti. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą. d priedą). jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. šeiminę padėtį.Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. pavardę. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. atsiprašau. pilietybę. prašom. ne. antra. mokant vaikus. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais.

kad patenkintų konkrečius poreikius. kaip parodyta šiame pavyzdyje. tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo). nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais. kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip.1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui. darbą). skirtame bendram klausymo supratimui. 4 lentelė. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. a2+ ir a2. apsipirkimą. kad jie derėtų ir su bendrąja sistema. Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“). kad yra atskirti horizontalia linija. jei kalbama aiškiai ir lėtai. Žymint skirs- 54 .1 ir A2. a2 ir a2. tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. vietos geografiją. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“). svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. jei kalbama aiškiai ir lėtai. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. kitos – siauresniais lygiais.2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek. A2. a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus. Geba suprasti frazes ir pasakymus.2). skirstymas naudingas todėl.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo.

2 4 5 6 55 .2 a2.1 a2 a2. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau. institucijos gali skaidyti taip. kad susikurtų joms reikalingą lygį. kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose.2 B1 a2. kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse.1. kur būtina.1 1 3 schema 2 3 a2.1 a1. 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose.1.

kur kalbama ta kalba. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 .2 3 B1.1 8 C1 C1.2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.1 5 6 B2 B2.1 4 B1 B1.2 7 C1. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.2 B2. plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius.Bendrieji europos kalbų mokymosi.1 C2 C2. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti.1 1 4 schema 2 a2 a2.

pavyzdžiui: paprastai pasako. ką daryti. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. aprašytą „pusiaukelėje“. nors ir tenka iš esmės keisti tai. paklausia. sąvokų. pakankamai supranta. kas sumanyta pasakyti. ir susitaria dėl susitikimo. kaip jaučiasi. kokius žmones pažįsta. perka bilietus. pabrėžtina. pašte. dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. gauna informacijos apie keliones. paklausia ir pasako. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. kaip sekasi. • A2 lygis atitiktų lygį.6. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. gramatikos ir žodyno. kur eiti. Šiame lygyje yra aptarčių. tariasi. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. reikalui esant padeda kitam. pasiūlo ir atsako į siūlymus. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai.Bendrieji atskaitos lygiai 3. kad kiti suprastų. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką. pavyzdžiui: pradeda. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. 57 . banke. kaip kur nueiti. nors kartais ir reikia pagalbos. ir atsako į panašius klausimus. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). ar ieškoti žodžių. ką turi. paklausia svarbiausios informacijos. traukiniais ir taksi. pakviečia ir atsako į kvietimus. kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje. kalba suprantamai. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis. paklausia. – toks. pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. ar keisdamas jų žodžius. ir atsako.

dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). kai teiraujamasi. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės. susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. susijusio su mokiniu. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. kas buvo pasakyta. aiškina. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. aiškina problemų priežastis. daiktus ir reiškinius. pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. ką nori.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. skundžiasi. ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. kalba suprantamai. ko nori. trumpai papasakoja nutikimą. kurių židinys – informacijos. kiekis. vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. žmones. specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis. tiek iškylančių pačioje kelionėje. sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. smulkiai pasakoja. nors kartais būna ir sunku. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus. nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi. prašo paaiškinti ar patikslinti tai. pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. diskusiją. • B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai. pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. kai aiškinamos problemos. kuria keičiasi pašnekovai. esmę. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. pokalbį. pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte. 58 . pasakoja apie planus ir susitarimus. kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. tik dar prisideda aptarčių. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. įvairiose situacijose. darbą ar mokymąsi. pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. trumpą straipsnį. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. kaip ką atlikti. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. vietas. dokumentinį filmą. ką mėgsta ir ko nemėgsta.

pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. išreikšdamas savo požiūrį. hipotetines situacijas. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai.“. ar jų nedaro. pateikdamas tinkamų paaiškinimų. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. kas jam sakoma normine kalba.Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). kitaip tariant. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“. kas turi būti pasakyta.. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų. tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai.“). • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“). kai to pats nori. supranta viską. mokiniai staiga supranta. pastebėję savo riktus ar klaidas. išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais. tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus. inicijuoja diskursą. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties. kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. sukuria argumentų grandinę. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių.. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. vertindamas alternatyvius pasiūlymus. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus. pasekmes. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. kaip tai pasakyti. maža to.. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja. argumentų ir pastabų. planuoja. svarsto apie priežastis.. žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. regis. Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte. kurį reikia peržengti mokantis kalbos. pavyzdžiui. pats pasitaiso. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 . šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. sklandžiai ir veiksmingai. nei kitas nejaučia įtampos. tai yra naujas slenkstis. „Geras klausimas. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. ir priemones. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. komentuodamas. kad kažkur atėjo – ten. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai.

aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. 60 . Šiam lygiui atrodo būdinga tai. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. kol svarsto. ką pats pasako. turint omeny formą ir detalumą. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. tinkamumą ir laisvumą. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. iki kiek ketina nusileisti. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. kad padėtų asmenims. kad veiksmingai susietų mintis. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. Be to. žodynas platus. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. kad tų sunkumų būta. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. priimantiems sprendimus. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. ribotai vartoja jungiklius. sklandžią kalbos tėkmę. beveik be jokių pastangų. su tuo. Vienintelė priežastis. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. jungiklius ir siejimo priemones. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. kas svarbu. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. struktūruotai. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. sumaniai susieja tai. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. beveik nepastebima. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai. ką sako kiti diskusijos dalyviai. – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. tai. kad pašnekovas vargu ar supranta. pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą. taip įveikia sunkumus. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. geba kalbėti aiškiai. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. sklandžiai. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. nauja yra ir tai.

apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. – gali būti. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. esančiomis virš linijos. apibūdinamas lygis. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas. tačiau jų nėra. jo negalima išskirti. bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). tai reiškia. kiti – atvirkščiai. kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“). kas yra žemesniuose lygiuose. a2 („pusiaukelė“). B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. kad būtų parodomas sudėtingumas. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. B1 („slenkstis“). tai reiškia.7. patikrinus kokybę. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. 61 . jei a2 („pusiaukelės“). – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. tačiau vėliau. tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. reikėtų manyti. kaip jau minėta. taigi nuostatų. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje. jų aptartis atitinka kriterinį lygį. ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. esančiomis po linija. kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. kad šiame lygyje toks aspektas yra. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“. kas būtų tarp lygių. jų buvo atsisakyta.Bendrieji atskaitos lygiai 3. gerokai aukštesnis už kriterinį. tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties. sunku daryti išvadas. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam. aptartimis. aptartimis. dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). B2 („aukštuma“).

9 skyriuje aprašoma. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. kita vertus.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. teiginiais nusakoma. strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. ir vartojami teigiami žodžiai. o naudojamos kitam. jie turėtų nuspręsti. kai kurių spragų vis tiek liks. net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. 1991). yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam. mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. Galbūt tai tokie atvejai. jei pateiktose aptartyse yra spragų. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. gali kilti problemų. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. mažiausia iš jų būtų tai. 62 . 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson. B. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti. techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede.8. kuriam tikslui skalė reikalinga. 2 ir 3 lentelėse. 3. kad netiktų formuluotės. ką daryti. ką mokinys geba. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. pateikti 1. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. ir geba suvokti trumpų. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. be žodyno suvokti žinutės esmę. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai.

sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. kaip antai aprėptis. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. 1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. taisyklingumas. y. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje. Šio tipo skalės skirtos įvertinti. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). kaip turi būti įvertinama. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. kaip gerai mokinys atlieka. t. laisvumas. Būtent tokia ir yra suomių skalė. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis. Šio skyriaus 1 lentelėje. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. tartis. iškyla kitų nesusipratimų. 63 . kitos – analitinės. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu.

Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. sociokultūra. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste. pardavėjui). arba aprašuose. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui. pasiskųsti dėl darbo sąlygų. panašu. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart. paklausti apie darbą. dar vadinamos diagnostinėmis. telefonu geba perteikti paprastą informaciją. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. laisvadienių ir pan. išsilavinimą. Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. tokios analitinės skalės. kad mokytojams labiau 64 . aprašymas. kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. manoma. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. ką mokinys geba. ko reikia tiems tikslams pasiekti. ką mokinys geba. Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. Šio tipo skalėse. paprastai teiginiais nusakoma. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. kurių aptartimis ne tik pasakoma. prašyčiau). geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui.). pokalbis. orą). kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. Viena vertus. profesinės veiklos sritis). 1982. c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus. pokalbis telefonu. kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982. kaip pateiktoji 3 lentelėje. dėl to. gyvenimo sąlygas. savo gyvenamąjį rajoną. krypčių nusakymas / nurodymai. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. bet ir kaip gerai jis geba.

taigi tai. kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. tik ne tokia smulki. padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. jeigu nurodoma. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. kaip matyti iš 6 schemos. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas. cituotoje suomių skalėje). telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. kas 65 . kai kuriais atvejais redukuojama. kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis).Bendrieji atskaitos lygiai patinka. ką matome. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. angl. ielts). kaip skirtoji testų rengėjams. į gilesnius sluoksnius. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. kita vertus. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. reikšmė (pavyzdžiui. kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės. kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę). vienai grupei ar kelioms. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. einant gilyn į sistemą. tačiau kaskart tai. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. tik išsamesnė. jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). galima pasakyti. kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus.

„Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą. • 3. pavyzdžiui. kaip antai bendrieji atskaitos lygiai. kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo. ESU. programos turiniu. siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. kitiems švietimo padaliniams. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė). English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje.9. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. kitiems švietimo padaliniams. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo. smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. kalbos mokėjimo skalėje. 66 . 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė). rašant apie komunikacinę veiklą. sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. reikalui esant. skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. įvertinimą. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė). kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais.

tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. jei buvo nurodyta X. kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. atitinkančią „išlaikyta“. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. pavyzdžiui. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. analizuojant aprašus.Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas. lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. y egzaminas gali būti vienas iš X. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą. y ir Z egzaminų rinkinio. 67 . ką y egzamino „4“. kur 3 reiškia normą. akivaizdu. pažymiais nuo 1 iki 5. tarkim.

• pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. Būtina. tačiau retai tai yra apibrėžiama. kaip įprastai vertintų savo mokinius. nebereikš to paties. kur 4 yra pereinamasis pažymys. taip nutinka todėl. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios. kartais nuo 1 iki 6. kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. Noten). o paskui – jas išdėstyti skalėje. mokytojai supranta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 68 . norma arba reiškia „patenkinamai“. kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. tiek per pamoką. kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. • kiek jie rūpinasi. gebantys tas normas interpretuoti. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. rodančių. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. reikalui esant. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. aišku. kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai. dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. kad būtų pateikta pavyzdžių. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. kaip tos normos veikia. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip.

nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio.1. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi. remiantis veiksmine prieitimi manoma. todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos. nuspręsti“. jei naudotojas nuspręstų. tai individui leidžia ugdyti turtingą.2 ir 5. gebėjimus bei praktinę patirtį. nėra taip. o ne kaip nurodymai. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. susijusios su šiomis kalbomis.4 skyrelis) ir kompetencijos (5. sistema. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės.1.4 skyreliai). įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai. klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti. „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4. kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus. nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams.3.1. mokymu ir vertinimu. negalintiems bendrauti tiesiogiai. Klausimai. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 . reikalui esant. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio. kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. tačiau tikimasi. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. Žinoma.1. 5. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų.4.2. mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos.

testų ir pan. jei sprendimas yra svarbus. ir ką mokiniai turėtų žinoti. kuriuos reikia turėti omenyje. mokymu ir vertinimu. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. turi priimti kursų rengėjai. niekada negali būti taip.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . už kurių mokymą yra atsakingi. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. kurioje mokiniai veiks. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. ko jie tikisi iš mokinių. ne viską iki galo. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. kad išmoktų. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. žinoma. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. vadovėlių autoriai. suformuluoti. veiklos. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas. kad šie galėtų vartoti kalbą. kuriose mokiniai vartos kalbą. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu. susijusiems su kalbos mokymusi. kuri leidžia visiems. mokytojai ir egzaminuotojai. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį. kuriose jie elgsis? jei taip. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. papildant taip. ir situacijas. pratimų. Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. kur reikia. kaip jie nori. nors.

Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. užduočių.1. ypatybes ir išgales. o bendravimo forma. tarkim. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą. kas turėtų išliekamąją vertę. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje. yra atsakas būtent į tą situaciją. kur galima. tikslų. vaikai labiau motyvuojami.1. kuriose mokinys yra rengiamas veikti.1. kuriems būtina priemonių įvairovė. matematika. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. esant reikalui. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. pavyzdžiui. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. motyvaciją. nuo sričių. 4. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. 4. reikalavimų. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. kaip atsakingų piliečių. kuriame kalba vartojama. kuriems tie dalykai rūpi. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . kaip ir turinys. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka. o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų). kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. ir būtent dėl to. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. pasirinkdami tas sritis.

• viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. pateiktis klasėje. t. nes apima tai.. Būdami socialinės veiklos subjektai. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. kita vertus. techninis pranešimas. skaitymas savo malonumui.). reklama. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. viešieji užrašai ant produktų. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. jo individuali veikla. pakuočių ir t. kurio centre – namai. tiek mokymo ir mokymosi. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. šeima ir draugai. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. apsipirkimas. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija. laimei. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. 72 . mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse. ir studentų. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. interesai. asmeninis dienoraštis. pavyzdžiui. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. reikalui esant. paminėtina. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. mokymo ir vertinimo metmenys nori. suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui. asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus. t.

1.2. objektais. su kuriomis vietomis. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų.2. • dalyvių atliekami veiksmai.2. • veikėjai (asmenys). įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs. su kuriais asmenimis. tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. kas paprastai gali vykti. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4. kalbos vartotojo strategijos – 4.1.4 ir 4.4 skyreliuose. tai yra tik pavyzdžiai. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui. • institucijos ir organizacijos.1. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti. su kuriais susiduriama situacijoje. • tekstai. reikalui esant. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai.2. nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. atlikėjai. 73 . su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių. būtent socialinių vaidmenų.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • įvykiai. sociokultūriniai aspektai – 5. paskata mąstyti.1. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. institucijomis ar organizacijomis.5 skyreliuose.3.1.

lėktuvai. gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų. – pasirengimo kalbai. kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto). trukdžiai (pilnos gatvės. dėl taisyklių.1. mokymo ir vertinimo metmenys 4. t. – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. egzaminai) ir t. barai. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija.). išlaidų. trukdžiai ir iškraipymai. draugiškumas ar priešiškumas. t.). ribojimas (pavyzdžiui. kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas. aplinkos triukšmas (traukiniai. • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). ypatingas šaltis ir t. svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų). nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui. atmosferos trukdžiai ir t. iškraipymai (prastas telefono ryšys. skelbimų per garsiakalbį klausymas). vakarėliai.). Gebėjimas 74 – – . dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. • kitokie apribojimai: finansiniai. improvizuojama.3. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą. t. – laiko. • Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas. skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami. t. laikas (pavyzdžiui. bendradarbiavimas). – prastas apšvietimas ir t. t.). radijo. ypač mokinių. diskotekos ir t. pranešimui ir pan. – neįskaitoma rašysena. Visų kalbėtojų. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. oro sąlygos (vėjas. prekybos centrai. t.

dažnai pasitaiko.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus. jog bus suprasta. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui. tarkim. klausantiems leidimosi nurodymų. klasės sąveikai. – jie neturi teisės suklysti.. kas keistina. turėtų vienodas sąlygas. kad kandidatai. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. oro bendrovių lakūnams. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti. 75 . kad būtų garantuota. atlikdami klausymo supratimo testą. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos. kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. panašiai – pakeitus. kartoti svarbiausius žodžius ir t. t. reikėtų pasirūpinti. mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti.

aikštės. armija. tėvai. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. seserys. docentai. poilsio namų kambariai kaimas. palikuoniai. parkai visuomeninis transportas parduotuvės. žiūrovai aktoriai. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. lektoriai. pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. žaidimų aikštelės. bičiuliai. kambariai. gydytojų kabinetai sporto stadionai. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. dėdės. broliai. pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės. publika padavėjai. tetos. draugai. pramogos restoranai. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. salės teatrai. saugumas vairuotojai. turgūs ligoninės. tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai. aikštės. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. barai. sekretoriai 76 . sporto aikštelės. žmonos ar vyro pusės giminės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pusbroliai. klasės. pusseserės. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. sutuoktiniai. aistruoliai. poliklinikos. kinai. geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija.

gėrimai. pievos. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. važinėjimas dviračiu. kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. asmeninės higienos reikmenys meno objektai. geležinkeliu.. įrankiai. užkandžiai pasai. pvz. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. nagrinėjimai teisme skandalai. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . augalai. baudos. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. nurodymai romanai laikraščiai. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai. varžybos spektakliai vestuvės. ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai. skalbimas meistravimas. tvarkaraščiai skelbimai. augintiniai medžiai. pamokslai. motociklu atostogos. rengimasis. sodininkystė skaitymas. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. grafitai bilietai. areštai rungtynės. laivu. valgio gaminimas. valgymas. svečiavimasis pasivaikščiojimas.

nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. reikalui esant. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje. įvykių klasifikacija ir t. praktine daiktų. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. • • • • dėmesio mechanizmu. mintys. lemia tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui. kalbine kategorizacija. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. dedukcija.. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas. remiantis ankstesne patirtimi. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį. jausmai. paveiks tai. Šie veiksniai turi įtakos tam.4. asociacijas ir konotacijas. ilgalaike patirtimi. ko iš jo reikalaujama atlikti. įspūdžiai ir t. 78 . kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. jis labai puikiai išreiškia pasaulį. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. kiek jiems atrodo svarbu. išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. t. pojūčiai. t. ir tai nepriklauso nuo individo. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto. kuriomis mokinys turės bendrauti. veikiančia atmintį. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. indukcija). ko iš mokinio reikalaujama atlikti. mąstymas: mąstymo tėkmė. iškylantys sąmonėje. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui. todėl jį. 4. lūkesčiai. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami..1.

matematikas ar poetas savo kabinete. nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta. 5. 5. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. jaudinimasis ir t. išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek.). kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį. kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją. Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų. kurie lemia sprendimą veikti. tai labai priklauso nuo to. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu.1. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas).5. sveikata ir asmeninės savybės (žr. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 .1. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje.1 skyrelį). mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. vertybės ir įsitikinimai. kaip antai ankstesnės žinios. motyvai. vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. t. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. 4. kuri gali būti užpildyta dėl to. sąlygos ir apribojimai. interesai. sukauptos žinios. reikalui esant. Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą. kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa.3 skyrelį). psichinė būsena (nuovargis. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. motyvais ir interesais. potroškiai.

nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą. Švietimas ir mokslas 9. apimanti temas. pavyzdžiui. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai.. kalbama. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. kalbantis per garsiakalbį. kaip prastai jis veikia. laisvalaikis. ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto. asmens tapatybė 2. mąstoma ar rašoma. kad reikia pasikeisti faktine informacija. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. Gali būti. gali nežinoti. darbuotojas. paslaugos 12. socialiniai lūkesčiai ir pan. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. sveikata ir higiena 8. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti. reikalui esant. namas ir namai. mandagumo normos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. apsipirkimas 10. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. sunkiau yra tais atvejais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. maistas ir gėrimai 11. santykiai su kitais žmonėmis 7. o kito gali laukti klientas ir pan. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. kelionės 6. Vietos 80 . pramogos 5. kasdienis gyvenimas 4. potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. • 4. Viena iš tokių klasifikacijų.2. aplinka 3.

žaisti (+ sporto šakos pavadinimas).5. koncertai ir kt. kad būtent tokia temų.3. 6. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis.4. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems. 5. Galima pastebėti. pomėgiai ir interesai 4. kalba 14.6. sužaisti lygiosiomis akivaizdu. o Kasdienis gyvenimas). nurodančios vietas.2. pavyzdžiui. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. laimėti. stadionas 2. o iš dalies – viešajai sritims. televizija 4. kinas. 81 .7. kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui. klubas.7 punktą Sportas tikslina taip: 1. institucijas ir pan.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. 4 tema yra ne Laisvalaikis. pavyzdžiui. bėgti. parodos. muziejai ir kt.1. kamuolys Įvykiai: bėgimas. Vietos: laukas. kai kurios temos (pavyzdžiui. pralaimėti. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje. poilsis 4. radijas. spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“.8. institucijos: sportas. anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. 4. teatras. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. sportas 4. tai sprendžia autoriai2. įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. intelektinė ir meninė veikla 4. 3. 4. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai. 4. aikštelė. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras). kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities.

metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. kokia sritis ar sritys juos domina.3. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais.12 skyrelio. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. patirtį. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose.2. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku. technikos. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. 4. remdamiesi komunikaciniais poreikiais. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas. draugus. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. motyvacija. savo būdo bruožais ir išgalėmis. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai.3. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui. 4. 82 . objektais ir įvykiais.1. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. ekonomikos ir pan. jei svetimoji kalba yra mokymo kalba.3.Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusias su vietomis. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. asmenimis. pavyzdžiui. kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius. pavyzdžiui. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas. mokiniui reikės. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. reikalui esant. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare. temų. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. institucijomis. pasikeisti nuomonėmis ir kt. patys nuspręs.

gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. ar ne. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. kolegas ir pavaldinius.). praktikai (mokytojai. valgykloje. susijusius su įdarbinimu. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). • tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. tarnautojai ir pan. atlyginimą. ar yra vedę (ištekėjusios). sporto salėje. nurodyti savo tautybę. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. kuo verčiasi. apie pareigybių aprašą. kur ir kada gimė. • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. pasakyti savo vardą paraidžiui. kas jie yra. jei taip – kokio tikėjimo. pasakyti. • perskaityti darbo skelbimus. apibūdinti savo šeimą. • suprasti ir atlikti formalumus. išvardyti. darbo grafiką ir atostogas. pasakyti. egzaminuotojai. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti.). kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. darbo įstatymus. ar jie tikintieji. • gauti informacijos (pavyzdžiui. kalbos vartotojai (tėvai. pasakyti adresą. pasakyti. vadovėlių autoriai. lytį. laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui.) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje. klube ir pan. nurodyti savo amžių. auklėtojai. mokomųjų programų rengėjai ir pan. neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. iš kur jie yra kilę. Vis dėlto užduočių yra be galo daug. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. • naudotis socialinės apsaugos programomis. telefono numerį. pasakyti. kas jiems patinka ir kas ne. įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe.

• darbą. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. t. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai.5 skyrelį). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. (žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. esant reikalui. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga. • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr. nurodymai. pavyzdžiui. lentelės. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. pavyzdžiui. pavyzdžiui. • rezultatus. 4. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. pavyzdžiui. imitavimas. • įvestį. 4.. fizinis / mąstymo. supratimas. pateiktys ir pan. viešosios veiklos.. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. Ùžduotis.. reikalui esant. santraukos. tikėtini sunkumai ir apribojimai. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius. nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. procesai: recepcija ir produkcija ar pan. tiksliai nuspręsti.3. 84 . tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant. kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. mokomieji visos grupės tikslai. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. vaidmenų žaidimas. taip pat tinkamumas. konkretūs darbai: tekstai. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. kurios yra planavimo. grupėmis / poromis / individualus. • tikslus. o kurios yra mokymo proceso dalis. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. bendravimas klasėje ir pan. pažintinis / emocinis. taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau.3. sąmoningumas. 7 skyrių). strategijos. • dalyvių vaidmenis tiek atliekant. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse.

rebusai.). 85 . Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai).). • šarados.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų. vaidmenų žaidimų ir pan. kada ir pan. 4. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės. b) kitų programinių dalykų ir t. • televizijos ir radijo žaidimai.) dalyviai. juokai (kalambūrai ir pan. Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant. imitavimo. • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan. – tais atvejais. • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“).4. pantomima ir pan. individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai.). • rašytiniai („kartuvės“ ir pan.). • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug).). kur. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos. t.3. anagramos ir pan. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. reikalui esant.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

laikraščiams. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. • diktantų rašymas. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. Pastaba. Geba kurti aiškius..Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. • pranešimų. pabrėžti svarbiausius dalykus. • pranešimų ir esė. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. susijusiomis su asmens interesais. • skelbimų. užbaigti tinkama išvada. • straipsnių žurnalams. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. sklandžiai. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. kad. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. todėl. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas. informaciniams biuleteniams rašymas ir pan. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. • kūrybinio rašymo. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos. detalius tekstus įvairiomis temomis. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. ir. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. pavyzdžiui. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais.. Geba kurti aiškius. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. • konspektavimas. 92 . BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai. pastabų rašymas ir pan. plakatų kūrimas.

A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. žmones. kur jie gyvena. gyvenimo sąlygas. Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. tinkamu numatomam skaitytojui. detaliai aprašyti įvairius dalykus. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. Geba pasakoti. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. susijusius su asmens interesų sritimi. knygą. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų. vietas. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba kurti aiškius. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus. Geba aiškiai. Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. mokymąsi. sklandų. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. Geba aiškiai. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. nesenas keliones. sudėtingą pranešimą. ką veikia. straipsnį ar esė. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus. Geba tiesmukai. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. pavyzdžiui. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. Geba apžvelgti filmą. Geba rašyti esė ar pranešimą. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. sklandžiai. sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. kuriuose pristatomi klausimai. Geba raštu papasakoti apie patirtį. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. Geba rašyti aiškiai. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba rašyti esė ar pranešimą. susijusių su asmens interesų sritimi. kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. spektaklį.

pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taikantis pasiekimo strategijas. veido išraiška. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas. kalbos vartotojas.1.4. pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas). arba žiūrint į žodynus. tiek komunikaciją. − grįžtamasis ryšys. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. ką nori pasakyti. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių.. teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas). kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas). kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas). kita vertus. 94 . žinynus ir pan. gestai ir tolesnė pokalbio eiga. ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių.3. suradęs tinkamą pasparą. arba numatant skirtingų stilių. galbūt prieinama vėliau. Be to. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti. panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. reikalui esant. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. būdai. Būdai. 4. y. tvarkant juodraštį. – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. ar tiesiog bando verstis tuo. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą. kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių. kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis). apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. ką tarsi prisimena ir mano. kad galėtų tikti (bandymas). netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas). rašyti atviruką. Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. užuot rašius laišką. pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). atitinkančios užduoties pobūdį. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą. perfrazuoja ar nupasakoja tai. t. toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. ką iš tikrųjų nori pasakyti. darydamas pranešimą. ar kalbos vartotojas supranta.

• Vertinimas: – kloties stebėjimas. atsižvelgimas į auditoriją. – bandymas. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis. ir priemones. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. pranešimo priderinimas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas. išteklių nustatymas. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. skatindamas grįžtamąjį ryšį. • kompensavimo. užduoties priderinimas. kurias nori išdėstyti. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. kas turi būti pasakyta. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. kaip tai pasakyti. pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. • taisymas: – pasitaisymas. neaptariama 95 . • atlikimas: – kompensavimas. • stebėjimo ir taisymo.

ar toks žodis yra. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas. 4.) klausymas. sunkvežimis žmonėms = autobusas). pradėti iš naujo keisdamas taktiką. • žiniasklaidos (radijo. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas. Klausymo supratimas (klausymas). neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. ko nori. kad tai beveik nepastebima. tV. nurodymų. filmų) klausymas. kad iškilo problema. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko. pasilinksminimuose ir pan. viešuosiuose susitikimuose.2. Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti. Man prašom paduoti tą). įrašų.). įspėjimų ir t. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4. ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai. reiškiantį dalyką. kurio pavadinimo negali prisiminti. kurio jis ar ji neprisimena. kad pašnekovas to beveik nepastebi. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti. panašų į norimą perteikti sąvoką. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį. klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti.1. ar jų nedaro. Geba pavartoti paprastą žodį. nutrūkus komunikacijai. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. kurie lemia nesusipratimus. viešosiose paskaitose. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. kad pavartojo taisyklingą formą. • klausymas auditorijoje (teatre. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius. ir skatina „pataisyti“. t. Geba paprašyti patvirtinti. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui.4. jei tik pašnekovas parodo. Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. susidūręs su sunkumais. ką norėjo pasakyti. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį. Geba išreikšti.4. Geba. 96 . pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto. Geba.

girdimą gyvai ar per radiją. pavyzdžiui. Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis.. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. • radijo ir garso įrašų klausymo. su ilgomis pauzėmis. apie darbą. kad patenkintų konkrečius poreikius. net jei ji nėra aiškios struktūros. darbą). kas sakoma natūraliu tempu. apsipirkimą. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi. visuomeniniame gyvenime. suprasti esmę ir konkrečias detales. taip pat trumpus pasakojimus. televiziją. mokymąsi. Geba sekti išplėtotą kalbą. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. • detales. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. laisvalaikį ir pan. kad suprastų reikšmę. žinomomis ir naujomis temomis. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. Geba suprasti tiek. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. • konkrečią informaciją. vietos geografiją. Geba pakankamai suprasti. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. • klausymo auditorijoje. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. suvokdamas registro pokyčius. taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis. ypač jei kalbama neįprasta tartimi. kai kalbama įprastomis temomis. jei kalbama aiškiai ir lėtai. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. kad suprastų: • esmę. • gimtakalbių pokalbių supratimo. C1 B2 B1 97 . Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. kuri yra labai lėta ir aiški. Geba sekti kalbą. jei kalbama aiškiai ir lėtai. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. • skelbimų ir nurodymų klausymo.

sudėtingomis ir nežinomomis temomis. neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. kalbų. C1 B2 B1 A2 A1 98 . pavyzdžiui. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. temą. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. pavyzdžiui. žinomų produktų ar paslaugų aprašai. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. diskusijų ir debatų. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. paprastus nurodymus. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų. stadione ir pan. Geba suprasti trumpų. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. Geba suprasti nurodymus. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. kaip antai vartojimo nurodymai. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. ir sekti trumpus. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. jei kalbama apie žinomus dalykus. Geba suprasti paprastus nurodymus. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. kas kalbama. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. stotyje. Geba sekti detalius nurodymus. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. aiškių. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vykstančio šalia. jei jis lėtas ir aiškus. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų.

neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • skaitymas malonumui. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. • ieškodamas konkrečios informacijos. informacinių knygų.2. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. reikalui esant. • skaitymas dėl informacijos.2. tiek informacijos turinį. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. 99 . taip pat ir ne bendrine kalba. • norėdamas suprasti detales. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis. Skaitymo supratimas (skaitymas). 4. • • kokiais tikslais mokinys klausysis. jei kalbama lėtai ir aiškiai. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas. nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. profesinėje ar akademinėje veikloje.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką. sukurtus vieno ar daugiau rašytojų. pavyzdžiui. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. kurių gali pasitaikyti visuomeninėje. kokį klausymosi būdą mokinys rinksis. Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus. toną ir pan. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę.4. ir kalbėtojų santykius.

užsakymus. • susirašinėjimo skaitymo. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. Geba suprasti įvykių. sudėtingos struktūros tekstus. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. perskaitydamas dar kartą. • skaitymo susipažinimui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir lengvai suvokia esmę. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. jausmų. norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. Geba suprasti trumpus. skaitydamas sakinį po sakinio. taip pat ir tarptautinių. tiek nesusijusius. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais. suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais. retkarčiais pasinaudodamas žodynu. žodžius. Geba suprasti trumpus. pavardes. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. Geba patenkinamai suprasti tekstus. patvirtinimus ir pan. tiek eksplicitinę reikšmę. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą. paprastus užrašus ant atvirukų. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. Geba suprasti trumpus. Geba skaityti korespondenciją. Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. taip pat ir abstrakčius. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių. kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. susijusią su asmens interesų sritimi. bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. • nurodymų skaitymo. Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. kad galėtų susirašinėti su draugais. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. išskirdamas žinomus vardus. pagrindines frazes. tiek susijusius su specialybe. įvairiu tempu. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 . reikalui esant.) ir faksus žinomomis temomis. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių.

Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. kad galėtų nuspręsti. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. pavyzdžiui. tiek pareikštas nuomones. taip pat nuostatas ir tiek numanomas. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. kaip antai gatvės. darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą. pavardes. y. nurodymai. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. geležinkelio stotys. su kuriais susiduria. trumpų oficialiųjų dokumentų. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. bukletų. B1 A2 A1 B2 101 . restoranai. Geba greitai nustatyti žinių. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. reklaminiai bukletai. kad pasitikslintų terminų reikšmes. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. Geba atpažinti žinomus vardus. SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. profesinėje ar akademinėje veikloje. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. skrajutėse. kad atliktų tam tikrą užduotį. kur yra jam reikalinga informacija. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. kaip antai skelbimai. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. valgiaraščiai. įspėjimai apie pavojų. laiškų. t. kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. minčių. Geba susirinkti informacijos. nors ir nedetaliai. ar verta skaityti nuodugniau. kad nustatytų. žodžius. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. laiškuose. naudotis informaciniais leidiniais. kad rastų paslaugą ar prekybininką).

Geba suprasti paprastų įrenginių. Geba suprasti ilgus. tiek susijusias su specialybe. paprastą įrenginio instrukciją. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas. Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. Geba suprasti aiškią.4. kompaktinių plokštelių ir t. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. kaip naudotis taksofonu. saugos. kokiais būdais mokiniui reikės. sąlygas. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. kaip nueiti iš a į B). – jei jos parašytos paprasta kalba. Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui.) naudojimas. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas. jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. jis norės ar bus išmokytas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2. reikalui esant. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. iš jo bus reika• laujama skaityti. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). t. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. 102 . sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. • televizijos.3. tiek nesusijusias. perspėjimus. mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. jis norės ar bus išmokytas. su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. 4. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. naudojimosi instrukcijas. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. iš jo bus reikalaujama skaityti. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas.

jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. kurią įsivaizduojame esant tinkamą. pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. darant tam tikras išvadas. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius. nepalankių recepcijos aplinkybių. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. avarijas ir pan. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas). kurios vėliau. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu. suaktyvinimą. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. netikslumų arba dėl to. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo..4. tiesioginius interviu. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). yra užpildomos. pokalbių laidas. A1 neaptariama B1 A2 4. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos. 103 . kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais.2.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba.4. trumpos paskaitos. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra). jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. žinių pranešimai. tos spragos. apie ką kalbama. Geba sekti filmus. laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima. Geba suprasti dokumentinius filmus. kaip antai interviu. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas).

lūkesčių sužadinimas). bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo. kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas.3. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę.3. reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. Geba taikyti įvairias strategijas tam. toliau pateikiama aiškinamoji skalė. strategijos. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4.1. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį. 104 . • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme. problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo.4.4. susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu. kognityvinės schemos suaktyvinimas. nuotaiką ir intencijas bei numato. ir kaip klausytojas. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). kas bus toliau. mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas. • taisymas: hipotezių peržiūra. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4. jei kalbami dalykai yra žinomi. keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. pavyzdžiui. Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius. kad suprastų.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

• neoficialių diskusijų. prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis. – kolektyvinis planavimas. • • • • tikslingo bendradarbiavimo. • oficialių diskusijų ir susirinkimų. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. – interviu. – oficialios diskusijos. – debatai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. dalykinio pokalbio ir interviu. – paprastas kasdienis pašnekesys. 105 . – praktinis tikslingas bendradarbiavimas. keitimosis informacija. – derybos. – neoficialios diskusijos. • pokalbio.

kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. ją patikrinti ir patvirtinti. turi sukaupęs platų žodyną. jei. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. pašnekovas padeda. Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. Geba keistis informacija. kalbėdamas apie filmus. Geba vartoti kalbą laisvai. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. šeima. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. pavyzdžiui. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. pomėgiai. Geba pabrėžti. susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikalui esant. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu. beveik be pastangų. darbas. bet retai geba suprasti tiek. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. kiek to reikalauja aplinkybės. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. kelionės ir einamieji reikalai. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. retkarčiais matyti. pavyzdžiui. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. ką nori pasakyti. muziką ir pan. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. akademinėmis. perfrazavimo ar pataisymų. nesukeldamas įspūdžio. Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. kad riboja tai. knygas. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. ir tiek oficialiai. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai.

geba suprasti. Geba suprasti. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose. Geba detaliai suprasti. Geba suprasti. reikalui esant. kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. Geba suprasti tiek. C1 B2 B1 A2 A1 107 . kalba aiškiai. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. nesusijusiomis su jo sritimi. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius. ypač jei tartis yra neįprasta. tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. nesusijusiomis su jo specialybe. jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. Geba iš esmės suprasti. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. pakartoja.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. Geba detaliai suprasti. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. lėtai ir.

ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. domesį. kaip jaučiasi. ką mėgsta ir ko nemėgsta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. džiaugsmą. abejingumą ir į juos reaguoti. nors geba suprasti. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. Geba paklausti. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. kaip sekasi. Geba reikšti nuostabą. padėkoti. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . ir padėkoti. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. kai kreipiamasi tiesiogiai. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. Geba suprasti. Geba pasakyti. Geba bendrais bruožais suprasti. susipažinti ir supažindinti. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. kalbėti užuominomis ar juokauti. jei pašnekovas stengiasi padėti. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. bet retai kada supranta tiek. liūdesį. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba paprastais žodžiais pasakyti. lėtai ir geranoriškai pakartoja. ir reaguoti į atsakymą. Geba susipažinti ir supažindinti. taip pat reikšti emocijas. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. ką nori. tiek viešojo gyvenimo srityse.

ką daryti. svarstydamas. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų. ką pasirinkti ir pan.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. ir susitarti dėl susitikimo. pavyzdžiui. filmai. ką daryti vakare ar savaitgalį. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. kaip suorganizuoti kokį renginį. ką daryti. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio. įrodymų ar komentarų. kaip kur eiti. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. kodėl kai kas yra problema. Geba paaiškinti. Geba bendrais bruožais suprasti. muzika. kur eiti. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. jei aiškiai kalbama bendrine kalba. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. komentuoti. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. ką daryti. bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. aiškiai išsakyti savo požiūrį. apie ką diskutuojama. nuomonę. kai kalbama lėtai ir aiškiai. išvyką. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. pavyzdžiui. Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. sutikimą ir nesutikimą. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. kur eiti. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. Geba tartis. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. Geba tartis. vertinti alternatyvius pasiūlymus. kas svarstoma.

susijusiomis su jo profesine veikla. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. 110 . Geba sekti profesinę diskusiją. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. paaiškinti ir paremti savo nuomonę. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. Geba pasakyti savo nuomonę. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus. ir. Geba palaikyti gyvą diskusiją. reikalui esant. kai kalbama aiškiai. kai kalbama temomis. Geba daug suprasti. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. spontaniškai ir tinkamai. jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus. kai klausiama tiesiogiai. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. tiksliai atskirdamas argumentus. bet patiria sunkumų. Geba pateikti. kai reikia dalyvauti debatuose. reikalui esant. tiek neįprastomis temomis. įvertinti alternatyvius pasiūlymus. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius.

kad supranta. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. Geba suprasti. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. kai nesupranta. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. kad patvirtintų. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. jog suprato. Geba bendrais bruožais suprasti. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. ką daryti toliau. kodėl kai kas kelia sunkumų. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 . Geba svarstyti. kas pasakyta. pakartoti. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. apsvarstyti. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. palyginti ir priešinti alternatyvas. ką daryti toliau. ir geba suprasti. kas sakoma. Geba parodyti. mašinos remontas. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. Geba suprasti pakankamai. ką daryti toliau. kas sakoma. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti. reikalui esant. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. Geba paaiškinti. Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. pavyzdžiui. kas sakoma. ir. dokumento svarstymas. kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. kaip ką daryti toliau. ką daryti toliau. trumpai paaiškinti priežastis. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. išsakyti nuomonę ir pan. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui.

dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. kad pasiektų reikiamą vietą. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. susiklostančių keliaujant. keliaudamas. pavyzdžiui. ir duoti. traukiniais. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. apsipirkdamas. pavyzdžiui. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. kur išlipti. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. dydžius. ko prašomas. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. paklausti kelio ir jį parodyti. taksi. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. paklausti kito keleivio. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. kai kalbama apie skaičius. Geba pasiskųsti. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. kiek ketina nusileisti. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. Geba bendrauti daugumoje situacijų. Geba užsisakyti maisto. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose. pavyzdžiui. ko nori. ko nori. nusipirkti bilietus. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. Geba susigaudyti. pašte ar banke. grąžindamas nekokybišką pirkinį. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. banke. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. paklausti kainos. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. kainas ir laiką. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . skaičių. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. pašte. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. Geba paprašyti. kainas ir pan.

Geba gauti smulkesnę informaciją. paaiškinti. diskusiją. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę. ką turi. kaip ką nors padaryti. detaliai nupasakoti. kaip atlikti kokią nors procedūrą. ką veikė. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. lapkričio mėnesį. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. straipsnį. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba suprasti tiek. pokalbį. Geba paprastai liepti ar nurodyti. Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. pavyzdžiui. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. trečią valandą. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. susijusiomis su profesine veikla. kasdienėmis frazėmis. ir elgtis pagal tokius nurodymus. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. Geba aiškiai. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. kaip kur nors patekti. kokius žmones pažįsta. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. susijusiais su jo profesija. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis. Geba paaiškinti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . praėjusį penktadienį. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. duodamas detalius nurodymus. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių.

4.4. kai negalima ar netinka kalbėtis. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių.2.3. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius. aišku. pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais. jei yra pertraukiamas. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais. Geba perteikti konkrečią informaciją. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos. nepamesdamas minties. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai.5.3. profesinėje. taisant. kad gautų įdomių atsakymų.3 skyrelį). geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs. 4. kaip pokalbio dalyvio.. skaitant korektūras ir pan.3. Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui. Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje. reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui. ir kaip klausiamasis. nuolat tobulėjant programinei įrangai. bet daro tai ne itin tiksliai.4. nusakyti ligos požymius gydytojui). • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo. elektroniniais laiškais ir kt. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą. audiovizualines. niekieno nepadedamas.4. paralingvistines (žr. 4. sandorių. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo. faksogramomis. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją. jei šis kalba greitai ar plačiai. rašytines. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba..Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines. tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo. 114 . C1 B2 B1 A2 A1 4. • sutarčių.2 skyrelį) ir paratekstines (žr. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje.3.4. • susirašinėjimą laiškais. 4. pradėti naują temą).5. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų.4. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan. ką nori. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis. Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas. tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui. 4.

išdėstydamas tai. perteikdamas jausmus. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus.. viešbučio registracijos blanke. kas jam atrodo svarbu. pranešimų ir blankų. Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. su kuriais kasdien susiduria. paslaugų teikėjams. • pastabų. Geba užrašyti trumpas žinutes. geba patikrinti informaciją. jausmus ar įvykius. filmus. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą. paaiškinti problemą. Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. pavyzdžiui. tiek abstrakčiomis temomis. suprantamai išdėstydamas tai. PASTABOS. adresą. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. su kuriuo susirašinėjama. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. naujienas ir požiūrius. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . apie muziką. kuriuose prašoma informacijos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. pavardę. pilietybę. Geba užrašyti skaičius ir datas. tiek kitų naujienas bei požiūrius. • susirašinėjimo. PRANEŠIMAI. savo vardą. Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. ką nori. kas jam atrodo svarbu. mokytojams ir kitiems asmenims. pavyzdžiui. juokaudamas. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. užuominas. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. amžių.

aiškinantis partnerių kilmę. ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). ir kalbinio. todėl be recepcinių ir produkcinių. todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. reikalui esant.3. kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama. Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. kiek taikoma schema atitinka tai. vien tik sąveikai būdingų strategijų. pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas). kokių jis bus išmokytas. 4. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. kokių jis bus išmokytas. apibrėžiant. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. kiek bendras yra mentalinis kontekstas. įvertinimas. ko iš jo bus reikalaujama. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). kad būtų nuspręsta. kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas. joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. ką pasirinkti. kokių vaidmenų mokiniui reikės. kas laikytina žinoma. diagramos.4. Vertinimas. tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. ir konteksto ženklų. y.5. kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas). kaip ir planavimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius). kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. Be to. – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. yra ir kitų. ir ar viskas vyksta taip. prakseograma). kaip 116 . nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). ir paralingvistinio. susijusių su šio proceso kontrole. taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas).

• bendradarbiavimo. taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. • tvarkymasis su netikėtumais. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). • prašymo paaiškinti. klotis). kai būtina (komunikacijos taisymas). • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos). kas laikytina esant žinoma. taisymas: • prašymas paaiškinti. • komunikacijos taisymas. • aiškinimas. kad vyktų (kontrolė: poveikis. • žingsnių planavimas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. 117 . klotis). prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis). prakseograma). • kontrolė (poveikis. aiškinimas). kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių. atlikimas: • žodžio perėmimas. Įvertinimas: • kontrolė (schema. • įvertinimas. • bendradarbiavimas perteikiant turinį. • pagalbos prašymas.

ką kalbėtojas norėjo pasakyti. įsiterpti į diskusiją. Geba kitus pakviesti diskutuoti. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. apie ką kalbama. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. / Geras klausimas. jog suprato. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes.. Geba reaguoti. Geba pradėti. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. ką kiti ką tik pasakė.. Geba deramai. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę. tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį. kad parodytų. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan. Geba.) tam. kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai. apie ką yra kalbama. kad įsitikintų. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio. ką atsakyti. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. ką sakė pašnekovas. Geba pakartoti dalį to. Geba paprašyti dėmesio. kad nesupranta. Geba parodyti. kad perimtų žodį. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti. vartodamas tinkamas kalbos priemones. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. vartodamas gatavas frazes. jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę. Geba pasakyti. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos. kad supranta. kai nesupranta. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba pradėti diskursą. kai jam to reikia. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. kol galvoja. kol formuluoja. Geba paprastais būdais pradėti. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus... Geba pradėti. Geba tinkamai pradėti.

4. t. kad nemoka vienas kito kalbos. žodyno parengimas).2. • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. libretų ir pan.). – gimtakalbiams užsienio šalyse. kas dar tik bus sakoma. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba.4. komentuodamas.. 4.1. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas). skelbimų. • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje. tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose. šeimos nariams. toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių. kas buvo ką tik pasakyta.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2. sutarčių.). – užrašų. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį.4. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas.4. ekskursijose ir pan. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių.4. bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų. poezijos. žurnalų straipsnių ir pan. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. oficialių kalbų ir pan. • esmės santrauka (laikraščių. užsienio svečiams ir pan.). – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams. dramų. tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas). teisinių ir mokslinių tekstų ir pan.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. 4. pasparos radimas. kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama.). taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. Versdamas žodžiu ar raštu. tarpininkas jau turi galvoti apie tai.). • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. susirinkimuose. jis turi atkreipti 119 . formuluodamas tai. valgiaraščių.4. Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą.4. • literatūrinis vertimas (romanų. y.4. tarpininkavimo strategijos atspindi būdus. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui.4. klientams.3.

vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. – spragų užpildymas. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. enciklopedijomis. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė. enciklopedijomis. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas). specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). taip papildydamas savo žodyną (variantų. kol kas aiškinamųjų skalių nėra. – variantų. kita vertus. taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. kaip verstis. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. 120 . jei ko nesupranti. kitų šaltinių panaudojimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. žodyno parengimas. ko iš jo bus reikalaujama atlikti. mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. pasparos radimas. • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. reikalui esant. – vartojimo nuoseklumo tikrinimas. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. – specialistų konsultacijos.

4. O ne. y. t. pavyzdžiui: Nereikia!. – prisilietimas (pavyzdžiui. kaip antai liepimas.5. 4. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). ranka.4. kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes. reikalui esant. bučinys ar rankos paspaudimas). pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip.5. pirštu. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas).4. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). pavyzdžiui. Neverbalinė komunikacija 4. Šie judesiai atliekami nurodant objektus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. linktelėjimu.5. pavyzdžiui. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui. grūmojimas kumščiu protestuojant). o kitą. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. stovėjimas arti ar toli). nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės.1. pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. – proksemika. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį. daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. ne tą. kokiose situacijose jam reikės. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti. pagyrimas. asmenis. 121 . asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. • demonstravimas. žvilgsniu. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2. Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. komentaras. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. Puikiai padaryta!.

šaukimas). • tipografinės ypatybės (šriftas. tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios. 4. Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos. piešiniai ir pan. išdėstymas ir pan. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. diagramos. veriamas). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.). pabraukimai. kai jie perteikia sutartines reikšmes. garsumas (šnibždėjimas. kurioje ilgumas. b) vartoti. grafikai ir pan. nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. yra labai skanu. reikalui esant. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą. • schemos. nutęsimas (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. kad tai.4. rėkimas). laaaabai gerai!). aukščio. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. muhu reiškiant sutikimą. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį.. reikalui esant. kirtis irgi turi reikšmę. dūstantis. 122 . susijusios su požiūriu ar psichine būsena). jo dydis. b) taikyti. tonas. inkštimas. lentelės. garsumo ir tęsimo deriniais. murmėjimas. mmh reiškiant.). fe reiškiant bjaurėjimąsi. tarpai. • prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. kas valgoma ar geriama. kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui.5. – – – balso tonas (urzgimas. nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet.

suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). klausytojas ar skaitytojas. kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai). identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). kad galėtų klausyti. • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas. kurios yra svarbios kalbos mokėjimui.5. mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai. interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai). raidžių pažinimas). • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai). • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). kad galėtų rašyti. mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus. • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai). • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. rašantysis. 123 . akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami. kad galėtų skaityti. • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). tačiau taip ir lieka neaišku. kad galėtų kalbėti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.

mokymo ir vertinimo metmenys 4. sudarantį pasakymą.1. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas. gramatinius. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas. kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. 4. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas.2. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas.5. 124 .2. išreikštas kalba.5. tai apima leksinius.5.2. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą. reikalingų komunikaciniam įvykiui. fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr. keliančiais garso bangų srautą.5. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas. • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam. Atlikimas 4. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas.1. 4.2. recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų. atranka. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui. kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų). 5 skyrių). • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste.

gramatikos. Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus. kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai). – tarties žodynai. – elektroniniai šaltiniai: žodynai.. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. elektroniniais laiškais ir pan.5. faksogramomis. suprasti tekstus.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę). – dekodavimo įgūdžiai. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis). kitas jau pradeda planuoti atsakymą. 4. rašybos tikrinimo programos ir kt. ypač rašytinius. – numatymas. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų. – gramatikos.3. Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį. Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti. susirašinėjant laiškais. – įsivaizdavimas. prasmę ir interpretavimo būdus. 125 . – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos). formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų. – enciklopedijos. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją.2. – greitas teksto skaitymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas. – išvadų darymas. gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas. – atsiminimas.

kaip tas procesas yra valdomas.4 ir 4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikia pabrėžti. Visuome126 . visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. kuris yra arba galutinis rezultatas. nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės. prašoma padėti ir pan. tai vienodai susiję tiek su produkcijos. perfrazuojama. artikuliuodamas ir klausydamas. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities.. arba veiklos siekinys. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti). • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų. • kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu.6.5 skyreliuose. Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje. produkuoja ar kurià keičiasi. Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu. keičiama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis.. kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama. kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys. pavyzdžiui. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo. artefaktas. tiek su recepcijos procesais. 4. reikalui esant. kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. arba kuriamas produktas. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. temos pasikeitimu ir pan. kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia. mokymo ir vertinimo metmenys 4. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4.5.3.

iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus. formuluoti ir pateikti (produkuoti). 4. tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto.1. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu. neturėtų atbaidyti žmonių. jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. Be to. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. taip pat žr. kas buvo išdėstyta. klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. suprasti ir interpretuoti tekstą. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones. kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus. kuri perduodama sakytine forma. skirtingos sklaidos priemonės. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 . skaitymas iš lūpų. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams. bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus.3. gali būti skiriamos dalinės kategorijos. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos.6. kad galėtų identifikuoti. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių.2 skyrelį (Makrofunkcijos). tai.2. viena vertus. tam. todėl skiriasi jų forma ir turinys. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis. tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. nuo svetimųjų kalbų mokymosi.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. 5. pavyzdžiui. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti.

garso įrašai. nors. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. vaizdajuostės. romane. intonacijos. gali būti nurodyta jų esant. kita. tačiau trumpalaikę informaciją. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai. tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis. tokios sklaidos priemonės kaip knygos. vaizdo įrašai. kirčiai. kompiuteris (elektroninis paštas. kompaktinės vaizdo plokštelės. jis yra glaustas. kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones. rankraščiai. • telefonas. pjesėje ir pan. kino filmai. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. 4. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. • įgarsinimo sistemos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui. jį lengva pergabenti oro paštu. jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai. garsajuostės. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. spauda. kompaktinės garso plokštelės. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią. . laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas). minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. pavyzdžiui. pauzės. • • • • • • • • 128 televizija. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis. maža to. žinoma. • radijas. stilistiniai trumpinimai). tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami.2. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. telekonferencija. vaizdo telefonas.6.).

reklama. viešieji debatai ir diskusijos.). užrašai ant prekystalių prekybos centruose. pavyzdžiui: – knygos. reikalui esant. – – – – – – – lankstinukai. – žurnalai. naujienos / žinios. bokso. pokalbiai telefonu. nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti.. parduotuvėse. skrajutės. užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. taip pat ir literatūriniai žurnalai. d) tarpininkaujant. 4. sporto komentarai (krepšinio. – laikraščiai. pamokslai. brošiūros. dialogai ir pokalbiai. – – – – – – – – – viešosios kalbos. 129 . pokalbiai dėl darbo.3. viešieji ženklai ir užrašai. – vadovėliai. „pasidaryk pats“ knygos). renginiai. b) rašant ar kalbant. paskaitos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. grožinė ir negrožinė literatūra. su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant. Rašytiniai tekstai. bilietai ir pan. pramogos (dramos. skaitymai. pamaldos). – vadovai (valgių gaminimo. pranešimai. c) sąveikaujant. – pieštieji pasakojimai. turguje. dainavimas). žirgų lenktynių ir pan.6. apeigos (ceremonijos. futbolo. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai.

rašteliai ir pan. – rašiniai ir pratimai. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais. mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos. kalbama paprastai ir bendrine kalba. jei tema yra žinoma. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai). SEMINARAI IR PAN. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems. literatūra. ataskaitos. Geba per paskaitą konspektuoti taip. pranešimai. o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . – laiškeliai. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose.. jei tema yra jo domėjimosi srities. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. – asmeniniai laiškai. Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. – duomenų bazės (naujienos. B priedą). KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. toliau skalėse. tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. todėl išgirsta ne visą informaciją. pateikiama veiklos pavyzdžių.). faksogramos. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. žinutės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bendroji informacija ir pan. enciklopedijos. aiškiai tariama. – verslo ir dalykiniai laiškai. – darbo užrašai.) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. kurie jam atrodo svarbūs.

3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“. recepcijos. argumentų ir svarstymų. Geba apibendrinti informacinių straipsnių. svarstomi 5. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant.6. reikalui esant. Geba apibendrinti ilgus. c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus. susiję su žanru. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas. sąveikos metu: a) atrenkant. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. tai kaip. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį. b) rašant ar kalbant. tai kaip. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. sudėtingus tekstus. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką. kuriose yra nuomonių. vykstančių kalbant. nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. c) sąveikaujant. d) tarpininkaujant. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. 4. c) sklaidos priemones. b) vartojimo kontekstą (sritį. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus. situaciją. adresatą. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. • • 131 . klausimai. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. apribojimus). Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus. frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų.2. Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius.6. Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. klausant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) mokant apdoroti tekstus. skaitant ir rašant. tai kaip. reikalui esant. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos. skirtumus produkcijos. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami.1–4.

3 skyrelį). Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą.6. kad 132 . spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. neįmanoma pasakyti. tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys. rašyti ranka. mokymo ir vertinimo metmenys 4. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. nebūtinai yra taip. frazes. kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. recepcija. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų. tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka. kad suprastų bendrą teksto prasmę. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. 4. tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. rašytiniame tekste. Įgudęs. įterpti ar ištrinti fragmentus. galimas daiktas. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti. kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi. sakinius ar pastraipas. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena. ir išverstą tekstą.4. panašiai žodžiai „pokalbis“. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma. taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. ir kita. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis.5. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. kaip besimokantis skaityti vaikas. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai. daug kartų – tuos žodžius. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. Bet kokia produkcija.4. reikalui esant. maža to.

gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų. Recepcija. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 . ir iš jų nereikalaujama greito atsako. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). Produkcija.1. 1. veiklos rūšių ir tekstų. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems). perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. pašnekovo ar pašnekovų. kuriam tas tekstas skiriamas. kad atrodytų esąs spontaniškas. 2. procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję. dažnai per atstumą. išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas.1. būdingomis kalbėjimo supratimui. nesvarbu. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis. dažnai per atstumą.2. 1. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. ar per atstumą. panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas. kurį. Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2.

4. Vertimas raštu. pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t.2.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4. t. mokymo ir vertinimo metmenys 2. KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t. Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. Vertimas žodžiu. 4. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky). nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos). 134 . pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. t. kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu. Sąveika. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3.1. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių. kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą.

egzamino užduoties formuluotė). kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). taigi net atmetus tuos tekstus. tiek tiksline kalba (k2). arba visų šių tekstų derinys. ir pan. mokydamasis dabartinių kalbų. yra dar daug kitokios veiklos rūšių. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. abu tekstai – tiek įvestis. skaitymas balsu. veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys. rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui. tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant. 6 lentelė. nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio. bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas. kai tiek įvestis. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. autentiškas ar sukurtas. tiek mokomąja (k1). mechaniškos veiklos rūšys. kuriuos. tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. diskursyvus tekstas. diktavimas. Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius. fonetinė transkripcija). abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. gali „išsaugoti“ prasmę arba ne).

.

žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis.1. 5. klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę. glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. modeliu. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti. aiškiu pasaulio ir to.1. tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą.1. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką. tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą.1.1. bet tolesnė jo raida. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). kuriose atsiduria. ir tuose. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. nors tai yra šiek tiek 137 . kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau. reikalingas komunikacinėse situacijose. Bendrosios kompetencijos 5.1. Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu. Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai. tiksliu. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis. komunikacija priklauso nuo to. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba. kas jame vyksta.

kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. 4. 5. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų.1 skyrelį). analitinius. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės. kurioje vartojama tikslinė kalba. pateiktus 1990 m. • • nedarbo dienos. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje. 1.1. skaitymo įpročiai. žinoma. išsilavinimą. aplinkos. kaip parodyta 5 lentelėje (žr. priežasties / padarinio ir kt. sportas. gyva / negyva ir kt. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų. loginius. demografinės.2 skyrelį). Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. mokiniui reikės. stalo etiketas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. įvykius. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. taip yra ne visada (žr. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis. kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. procesus ir veiksmus. 138 . tačiau. nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais. esant reikalui.). nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui. ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. pasaulio pažinimas (nesvarbu. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma. institucijas ir organizacijas. ypač apie šalį. žiniasklaida).). • laisvalaikis (pomėgiai.1. • darbo laikas ir tvarka.1.1. asociatyviuosius. mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės. valgymo laikas. ar įgyjamas per patirtį. politinės šalies ypatybės. ypač todėl.2. pavyzdžiui. kokio iš jo bus reika• laujama. • kokių naujų žinių apie pasaulį. objektus. ekonominės. 2. asmenis.

intymumas). religinėmis). politika. apsirūpinimo būstu sąlygos. tradicijomis ir socialiniais pokyčiais. šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. vaizduojamuoju menu. 5. Visuomenės normos (pavyzdžiui. mažumomis (etninėmis. nuostatos. literatūra. istorija. santykius. susiję su šiais veiksniais: • socialine klase. • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis. teatru. susijusios su svetingumu ir tai. institucijomis.4. administracijos. 6. įsitikinimai. visuomenės ir policijos. užsienio šalimis. klasiniai. • humoru. populiariąja muzika ir dainomis). saugumu. 4. atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. pareigūnų ir kt. kaip jis priimamas).Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. tautine tapatybe.5 skyrelį). • profesinėmis grupėmis (akademinėmis. Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. etniniai skirtumai). santykius darbe. Vertybės. • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). Kūno kalba (žr. Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). menu (muzika. 3. santykius tarp politinių bei religinių grupių. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. kartų santykius. valstybėmis. 4. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). aptarnavimo srities. • religija. ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. socialinės gerovės sistema ir kt. kaip antai: 139 . tautomis. šalies regionų kultūromis.

diskotekos. svečiavimosi trukmė.1. gaivieji gėrimai ir alkoholis. kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti.1. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste. kurias perteikia k1 ir k2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Be objektyvių žinių. vedybos. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų. valgiai. mirtis. Žinoma. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas.3. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios. gimimas. 7. 5. apranga. iškilmės. elgesio ir pokalbių taisyklės. šventės. reikalaujama. • 140 . kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją. tabu. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. esant reikalui. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. šokiai. • atsisveikinimas ir išėjimas. auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais. įsidėmėtina. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. – išmanymo. dovanos.

2. reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui. 141 . Gebėjimas veikti pagal 5. • Laisvalaikio įgūdžiai. Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus. • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų.2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis. valgyti ir kt. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai. pinti. vaikščioti. kaip priimta.).1. austi. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. o ypač – užsieniečių.1.).). alpinizmas. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis. drožinėti ir kt. kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti.1.1. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės. Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. siuvinėti. rengtis. – rankdarbiams (megzti. gaminti maistą.2.1.2. • Gyvenimo įgūdžiai.2.). bėgiojimas. lipdyti. esant reikalui. reikalingus: – menams (tapyti. muzikuoti ir kt. pomėgiams (fotografija. • Profesiniai įgūdžiai. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius). prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius. būdingus leidžiant laisvalaikį. pavyzdžiui. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse. atletika.). – – sportui (komandiniai žaidimai. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5. • įveikti santykių stereotipus. sodininkystė ir kt. 5.1. plaukimas ir kt.

kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. kokius jis bus parengtas atlikti.1. Asmenybės veiksniai. esant reikalui. žmogiškasis poreikis bendrauti. religiniai. vi• suomenėmis ir kultūromis.3. instrumentinė / integracinė. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. yra pasirengęs suvokti. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. įsitikinimais. etinės ir moralinės. komunikacinė paskata. 2. 1. Kognityviniai stiliai. Vertybės. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. • ryžtingumas / drovumas. 6. pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai. motyvacija. 5. Įsitikinimai. 5. idėjomis. bet ir veiksniai. kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties. filosofiniai. 4. tautomis. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. domisi kitais žmonėmis. 142 . kokias jis bus parengtas atskirti. vertybėmis. Nuostatos. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. ideologiniai. supratimas bei įgūdžiai. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. pavyzdžiui. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. 3.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

stingumas / lankstumas. varžymasis. gebėjimas prisiminti. kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. savigarba / jos stoka. protiniai gebėjimai. skrupulingumas / nerūpestingumas. ir sąmoningumą. spontaniškumas / savikontrolė. darbštumas / tingumas. 143 . savimonė / jos stoka. drąsa / baimė. • kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. apimantis ir nuostatas. keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. iniciatyvumas / reaktyvumas. tikslų turėjimas / neturėjimas. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. pasitikėjimas savimi / jo stoka. bet ir jo gebėjimą mokytis. plačios / siauros pažiūros. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). intravertiškumas / ekstravertiškumas. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes. • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. savikliova / jos stoka.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus.

dalyti į atskiras reikšmines dalis). mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei išvis reikės. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių.4. 5. parodyti. mokant bei vertinant. 144 . kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“. parodyti. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos.2. pastarąsias keičiant. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo.1.4. taip ją turtinant. joje dalyvauti. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai. pastebės. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą. ypač suaugusiųjų.1. parodyti. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai. mokymosi ir euristinių įgūdžių. ir kaip tai daroma. parengtas išsiugdyti. 5. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. bendrųjų fonetinių. esant reikalui. kokių jis bus skatinamas. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą.4. išsiugdyti.1. y. kur reikia. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis.1.

5.4. įsimenant ir pan. reikalui esant. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose. darant išvadas. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas. analitinius ir euristinius gebėjimus. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. analizuojant.4. • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą.1.) tam tikroje mokymosi situacijoje. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • suvokti savo. kokių iš jo bus reikalaujama turėti. 5. kokių jis bus parengtas turėti. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus. • pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. • veiksmingai mokytis (ir kalbos. stebint ir bandant suvokti svarbą to.3. nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. naujus žmones. pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai. – suvokti galutinį užduočių tikslą. 145 . naują elgseną ir pan. kaip mokinio. esant reikalui. jei iš viso imamasi. suprasti ir.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui. perteikti naują informaciją. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. kas stebima. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje.1. silpnybes ir stiprybes. lavinant percepcinius. kokių jį bus tikimasi turint.4. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus.

2. rengiamas taikyti • ir lavinti. • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas. o ne tokios. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. • kaip rūpinamasi.1. • pragmatinės kompetencijos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui. kokios. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga. kad bet kokia kalba nuolat kinta. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. tai neįmanoma ir dėl to.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio. nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas. Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. jos turėtų būti. kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. ieškant informacijos duomenų bazėse. ir kad tradicinis modelis. tvirtinę. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. hipertekstuose ir kt). Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 . sukurtas tam tikros grupės kalboms. anot autoritetų. 5. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai. kokios jos iš tikrųjų vartojamos. • sociolingvistinės kompetencijos. kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją. reikalui esant.2. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis. todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka. rengiamas taikyti ir lavinti. 5. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas.2 skyrelyje. semantinė kompetencija. kokia teorija. mokymą ir vertinimą. toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais. specialistai. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi.2. „metmenyse“ skiriama: 5.6. 5. vartodami tokią terminologiją.1. siejančios formą ir reikšmę.1.2.1. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti.5. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai.4. kurie norėtų naudotis kitokia sistema. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais.2.3. gramatinė kompetencija.1.2. 5. tradicija ar praktika remiamasi. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis. 147 . 5. tokio požiūrio laikomasi 4. ortografinė kompetencija. fonologinė kompetencija.1. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos. tuomet jie turėtų nurodyti. ortoepinė kompetencija.2. kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet.1. 5.2. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų.1. 5.2. leksinė kompetencija. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį. kodifikavimu. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami.

priklausomybę. kalbos moka tiek. turi užtektinai kalbos žinių. išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. informacijos teiravimusi. jų veiksmus. kad beveik nepastebima. kultūriniai renginiai.2. įprastiniais kasdieniais veiksmais.2. turi pakankamai kalbinės aprėpties. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai. kad galėtų su jomis išsiversti. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t. įsimintomis frazėmis. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip. nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. kad kalba neleistų pasakyti to. kaip antai: - pasisveikinimai. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai. kad galėtų aiškiai apibūdinti. kas norima pasakyti. kad formuluotų savo mintis tiksliai. save ir kitus žmones. norais ir reikmėmis. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais.3 skyrelį). susijusius su asmenine informacija.1. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t. kelionės. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas. C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. ką nori. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. Geba paprastais sakiniais. – archaizmai. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose.3. ką reikia. y. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip antai muzika ar kinas. Dieve! Amžinatilsį. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr.1. (žr.3 skyrelį). žinios ir gebėjimas vartoti žodyną. kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. kad kalba netrukdytų pasakyti to. sudaryti iš kelių žodžių.2. turi pamatinių kalbos žinių. pabrėžtų. pavyzdžiui: Skalsink. nepastebima. Leksinė kompetencija. t.2. 148 . pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima. „šaunus“). moka tik pačius pagrindinius pasakymus. kyla nesusipratimų. vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. pomėgiai. 5. sustabarėjusios metaforos. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. 5. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. darbas.

• klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris. bet. ilgio matai. Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr. • • kitos sustabarėjusios frazės.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. jis. akis: „regėjimo organas“. • asmeniniai įvardžiai (aš. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. pavyzdžiui. • jungtukai (ir.). savo ir kt. iš. pavyzdžiui. daug. eiti į svečius. būdvardžiai. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės.). „mezginio kilpa“ ir kt..). • parodomieji įvardžiai (šis.. savaitės dienos. pavyzdžiui. gerti vaistus. kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis. ?. mėnesiai. nors ir kt. anas. iš už kampo. sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių. b) pavieniai žodžiai.). visas ir kt.). gi. Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. toks ir kt. kelintas. tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui. prie.).). o. laikyti egzaminą. • dalelytės (juk. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti .). su ir kt. tavo. kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus. kolokacijos. – sudėtiniai prielinksniai. pavyzdžiui. koks ir kt. na. gal ir kt. daryti pranešimą. svorio. ji ir kt. 149 . veiksmažodžiai. išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai.). kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“). iš po stalo. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai. kas. toliau). lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. tu. tas. • savybiniai įvardžiai (mano. kt. prieveiksmiai). pavyzdžiui. – sustabarėjusios konstrukcijos.

norint išvengti dažno kartojimosi. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. pakalbėti apie dabarties įvykius. kelionių. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. pomėgių. Žodyno mokama užtektinai. Žodyno užtenka. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai.2. komunikacijos tai netrikdo. Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). pasitaiko riktų. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis.2. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 .1. Žodynas yra pakankamai platus. beveik nepastebima. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. mintys formuluojamos įvairiai. reikalui esant. Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. darbo. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės. Žodynas platus. 5. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebama vartoti labai ribotą žodyną. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Žodynas pakankamas.

veikiamoji / neveikiamoji rūšis. giminė. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. – balsių kaita. kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. pavyzdžiui: – skaičius. atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. pavyzdžiui: – morfai. skaičiuojamas / neskaičiuojamas. – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai. – šakninės morfemos ir afiksai. prijungiamieji. pavyzdžiui: – asmenuotės. – afiksacija. sujungiamieji). • procesai (aprašomieji). aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. prieveiksmiai. t. būdvardžiai. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai. linksniuotės. bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. – būtasis. • konstrukcijos. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. – – 151 . – eigos / įvykio veikslas. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus. pavyzdžiui: – nominalizacija.1 skyrelį). sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). – supletyvizmas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. linksnis. • klasės. 5. – konkretus / abstraktus. – tranzityvinis / intranzityvinis. – žodžių junginiai (daiktavardiniai. aiškinančių. kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės). būsimasis laikas. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai. • kategorijos. veiksmažodžiai. Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. esamasis.). – sakiniai (vientisiniai. – žodžiai.1.2. veiksmažodiniai ir t. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr.

bet yra aišku. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. kas norima pasakyti. derinimas. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. kurios sukeltų nesusipratimų. kategorijas. 152 . • afiksai (priešdėliai. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. Gramatika vartojama gerai. kuri tiktų visoms kalboms. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. formas. kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. kas norima pasakyti. pavyzdžiui: – – – valdymas. -damas). Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. • kokius gramatinius elementus. klaidų pasitaiko. vis dėlto paprastai aišku. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. ko gera. priesagos. -ykla). intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. -davo. Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai. gali pasitaikyti riktų. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. valentingumas. nesisteminių klaidų. – transformacija. nedaroma. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. yra planuojama. reikalui esant. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. iš esmės gramatika vartojama gerai. -ą. GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet. nederinama. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. tokių klaidų. nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • ryšiai. painiojami laikai. klases. kamienai. neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. stebimos kitų reakcijos). ne-. Gramatika vartojama palyginti gerai. -ininkas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. -si-. menkų sakinio sandaros trūkumų.

klasės. struktūros. procesų ir • ryšių mokiniui reikės. kategorijų. imti / ėmė. yra / nėra. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. pastalė. staltiesė. • supletyvizmą (esu / yra / buvo). stalas. kąsti / kanda). vesti / vadas). y. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. laužti). lyti / lijo. reikalui esant. Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. t. • netaisyklingąsias formas (būti / bus. nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. • dūrinius (pavyzdžiui. medis / medžio). įsilaužėlis). 153 . • priebalsių kaitą (austi / audė. Jonuk). pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. • vedinius (pavyzdžiui. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. reikalui esant. kuriuos jis bus parengtas. šuo / šuns). dėsnius. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. lietuvių t / č: matė / mačiau. klasių. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. šešetas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama. pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. šeši. • nulines formas (eik. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. elementai. garvežys). kokius jis bus • parengtas valdyti. Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. konstrukcijų.

1 skyrelį). yra kitas klausimas. – – – – – hiponimija. kai yra bandoma. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 .2. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai. jei iš viso įtraukiama. reikalui esant. Funkcinė. presupozicija. mokymo ir vertinimo metmenys 5. tai. prieiga. parodyti. yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. kaip daroma čia. žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius. formų ir procesų reikšmes (žr.1. kaip antai loginė implikacija. implikatūra. 5. kolokacija.1. komponentinė analizė.2. Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes.1. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. reikšmės klausimai. dalies ir visumos santykiai. • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija. parodyti.3. vertimo ekvivalentiškumas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ypač 5. arba sąvokinė. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). žinoma. kategorijų. konotacija. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai. Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema.1.2 skyrelį).

nosinumas. antra vertus. • fonetinę redukciją: – balsių redukciją.1–5. žodžio kirtis. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo. žodžio intonacija). ir reikšmių. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara. 155 . kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. labializacija. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių. Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus).3 skyrelius). padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias.2. • fonetines ypatybes. pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. – asimiliaciją. o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių.1. kuris remiasi reikšmės organizacija. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo. tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. klasifikacijos. pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų.2. – eliziją. Bet kuriuo atveju visiškai aišku. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. 5. fonemų seka. pavyzdžiui. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil. o tas. kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos.4. pavyzdžiui. suskaldo formas. sprogimas). balsingumas. – intonaciją. – stipriąsias ir silpnąsias formas. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą.2. 5. galima rinktis „komunikacinę gramatiką“.

Ortoepinė kompetencija mokiniai. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. kurių laikomasi nurodant. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.1. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama. tiek didžiąsias. • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles.5. su kuriais jau buvo susidurta tekste. skirtingus šriftus ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. kurių mokama dar nedaug. 5.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius.2. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą. • tipografines normas. • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. kalbant apie abėcėlės sistemas. taip pat ir įprastų trumpinių. • tinkamą žodžių rašybą. arabų).. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai. nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento. Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. @. kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis.2. €). nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui.6. kad būtų aišku. tartis gerai suprantama. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. tariamus žodžius bei frazes. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. tiek mažąsias. kas norima pasakyti. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui. • gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles. reikalui esant. apskritai tartis yra pakankamai gera. 156 . 5.

nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai. Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai. paaiškinimus. rašyba taisyklinga. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. atvejais). tarmė ir akcentas. ypač skyrybos ženklų. ypač apie sociokultūrinius dalykus. skyryba. RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. kad būtų galima sekti mintį. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. teksto išdėstymas. kalbos registro skirtumai. tautybę. rašyba. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą.2. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. kaip kur nors nueiti. tautos išmintį perteikiantys posakiai. kasdienio gyvenimo daiktų. reikalui esant. sintaksinių dviprasmybių ir pan. paprastus užrašus ar nurodymus. raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. kuris iš esmės yra visas suprantamas. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. Geba kurti ištisinį tekstą. nepaisant vieno kito rikto. Geba parašyti savo adresą. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. 157 . Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. kas pateikiama „metmenyse“. 5. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija.2. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. mandagumo normos. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis.

158 . pavyzdžiui: Jonai. reikalais ir rūpesčiais. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. • teikiamos dovanos. žadama atsidėkoti. drauguži. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr.2. – oficialūs kreipiniai.2. 5. pavyzdžiui: pone. c) diskurso registro ir kt. suprantama. b) santykių artimumo. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji. 5. Lina. kad rūpinamasi kito gerove. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs. • dalijamasi patirtimi. mokymo ir vertinimo metmenys 5. – įsakmūs. kai vartojama tik pavardė.1 skyrelį). pavyzdžiui: Jūsų Eminencija. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai.2. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma. rodomas vaišingumas ir pan. pavyzdžiui: brangioji. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – familiarūs kreipiniai. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. profesoriau (+ pavardė). pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant.3.2. arba nevartojamas joks kreipinys. ponia. dėkingumas.2. – neoficialūs. yra mandagumo normų laikymasis. 1. pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan. kai kreipiantis vartojami tik vardai.2. skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. • reiškiamas susižavėjimas. daktare. meile mano. švelnumas. • pertarų. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui.1.

Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. Prieš vėją nepapūsi. kurie ir sutelkia. apie ką kalbama 159 . demonstruojamas pranašumas. užrašai ant marškinėlių. pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta.2. • 3.2. ir stiprina bendrąsias nuostatas. labai skundžiamasi. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma. 4. pavyzdžiui. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas. raiška.). apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus. peikiama. apie orą. frazeologizmai. pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. kai: • kalbama tiesmukai. reiškiamas pyktis. tiesioginių nurodymų ir pan. • nuostatų raiška. 5. žodžių vartosena. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas. labai atvirai. kad kas nors nepatinka.2. (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). Ši labai plati sąvoka aprėpia tai. sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį. kalbama apsidraudžiant ir pan. žinomos citatos. • • • • reiškiama panieka. 5.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. draudimą ir pan.2. pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj. plakatai. tinkama prašom. sakykim. sparnuotos per televiziją girdimos frazės. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai.4. pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. rodoma.). Būti ar nebūti. ačiū ir pan.3. nekantrumas. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. pavyzdžiui. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas). reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. pavyzdžiui. tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės. dinderį mušti. laikraščių antraštėse. įsitikinimų. • vertybių raiška. negu jautis lankoj. prieštaravimą. šmaikštūs viešieji užrašai.

• kūno kalba. su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. iki B1 lygio). pavyzdžiui. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4.Bendrieji europos kalbų mokymosi.). judam jau.5. nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. kalbėdami su užsieniečiais. tinka palyginti neutralus registras. pavyzdžiui: Na. • tautybę. teismas eina! • oficialu. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. • etninę priklausomybę. ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija.2. garsumas ir pan. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. aukštaičių smėlys.3 skyrelis).6. nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. • regioninę kilmę. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu.2. žarg. • paralingvistika.3. ypač romanus. reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus. pavyzdžiui: Tu pasiruošęs. žemaičių douna.2. tekstų tipus (4. 160 . Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno. • intymu. ką – pradedam? • familiaru.2 skyrelis). • vokalinės ypatybės (ritmas. jėga. pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. žemaičių brėkšta – „temsta“. • profesiją. pavyzdžiui. pavyzdžiui: Gerai. pavyzdžiui: Prašom stoti. 5.4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5. • fonologija. aukštaičių – „aušta“. pavyzdžiui. • gramatika. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio.

išsilavinimu bei profesija. tai leidžia apibūdinti pašnekovą. geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. manoma. B priedą).2 skyrelį). jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai. su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. 5. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas. kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba.2. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase. 161 . ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam. skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų.1. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. taigi jei šios ypatybės atpažįstamos.

neerzindamas. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. bet veiksmingai. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. prisistato. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . užuominas. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. nereikalaudamas. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių. kreipinius. jausdamas registro pokyčius. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan. gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. prašymas). tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales. elgsenos. atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. frazeologizmų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. suprasdamas konotacines jų reikšmes. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių. Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. Geba bendrauti paprastai. vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. pasiūlyti. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. atsisveikina. atsiprašau ir pan. Geba suprasti filmus. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. nuostatų. tiek neoficialiuoju kalbos registru. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius. vartoja prašom. Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. dėdamas šiek tiek pastangų. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. Geba pakviesti. Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. ačiū. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. juokus.

kiek ir kuriuos jie bus parengti. kurias jie bus parengti. – žinoma / nauja. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti. kreipinių. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kurias jie bus parengti. kurias atpažinti jis bus parengtas. kuriuos jie bus parengti. susisteminami. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. b) įvertinti. • kurių patarlių. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. • • 5. įprastų pasakymų. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. pertarų mokiniams reikės.3. b) patiems vartoti. b) vartoti. kokiose situacijose vartoti. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų.2. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės. 5. reikalui esant. • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės. b) patiems vartoti. kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti. 163 . kurių kalbos registrų mokiniams reikės. išdėstomi (diskurso kompetencija).2. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija). kuriuos jie bus parengti.1. kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. b) patiems vartoti.3. c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). c) patiems vartoti.

). juokai ir pan. debatuose). kas svarbu temai. kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu. pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. kiek reikia. nuosekliai. kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. anekdotai. 1975. retorinį veiksmingumą. pavyzdžiui. * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą). kaip argumentuojama (teisme. kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito. dažniausiai – vieno sakinio. aiškumo (kalbėk trumpai. stilių ir registrą. aiškinant ir kt. tinkamumo (sakyk tai. kiekybės (sakyk tiek. 164 . bendradarbiavimo principą (Grice. – – – – logišką sakinių seką. bet ne daugiau). kuriame dalyvauji. – rišlumą (koherenciją ir koheziją). žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. venk neaiškumų ir dviprasmybių). pasakojant. mokydamasis svetimosios kalbos. – – – kaip pasakojami nutikimai. tikslą ir kryptį. bet ne todėl.Bendrieji europos kalbų mokymosi.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. 47): „kalbėk. • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. kurie dalykai išryškinami. kad jų paisyti nesugebama). oficialūs laiškai ir kt.). mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti. nenukrypk nuo jos). priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis).. pagal pokalbio.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos.. Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. • rišlumas (koherencija ir kohezija). išvengtų dviprasmybių. atsižvelgtų į situaciją. kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. Geba pradėti. Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse. Geba pradėti. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis. • temos plėtotė. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. Geba paprašyti dėmesio. Geba įvairiai formuluoti tai. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. Geba pradėti pokalbį. Geba pritaikyti gerai įsimintus. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. ką nori pasakyti. stiliaus ir akcentų pokyčių. pašnekovą ir pan. nedaug tepakeisdamas jų elementus. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui. ką reikia. Geba deramai pradėti. pavartodamas tinkamą posakį. kol svarsto. kad gautų žodį. kad pabrėžtų. kol mintis tebeformuluojama. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. perimtų pokalbį ir jį palaikytų. Geba praplėsti išmoktas frazes. nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus. Tai sunkus klausimas). Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus. netgi kebliose situacijose. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). kurių paprastai būna kalbantis. Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti.

pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka. atsižvelgiant į pokalbio tikslą. svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais. sklandžią. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų. 166 . nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti. kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). todėl. bet. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. funkcinės vartosenos kategorijos. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba jungti trumpesnius. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. paprastai pokalbio replikų. kad aiškiai parodytų minčių sąsajas. rišlų diskursą. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. Geba produkuoti aiškią. kaip antai ir ar po to. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. 1.2 skyrelį).2. kaip antai ir. Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą.3. sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą.2. Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. 4. geros struktūros kalbą. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas). kad. pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje. rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą. kurioje esama keleto makrofunkcijų. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje. jungiklius ir siejimo priemones. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais.

užuojauta). pasisveikinimai. pasitenkinimas. tostai. baigimas ir t. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų). 167 . tikimybė. mėgimas / nemėgimas. socializacija: • dėmesio atkreipimas. baimė. kvietimai.6. nerimas. keitimasis vaidmenimis. 1. Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. pasiūlymai. nusivylimas. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. • dėstymas. prašymai. susidomėjimas. • moralės (atsiprašymas.3. viltis. nuostaba. tikrumas). atsakymas. emocijų (malonumas / nemalonumas. 1. ketinimai. 1. pritarimas. • komentavimas. pataisymas. 1. 1. nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas). pavyzdžiui: aprašymas. leidimas). atsisveikinimai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1. padrąsinimai. prisiminimas.5. klausimas. prisistatymai. galėjimas. įspėjimai. kreipimaisi. modalumo (privalėjimas.2. vartojimo kategorijos. pirmenybės teikimas). būtinybė. komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų. • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. troškimai. Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. pagalbos prašymai. valios (norai.1. apgailestavimas. • • pasakojimas. patarimai.4. 2. pamiršimas. • egzegezė. pranešimas. dėkingumas). t.

argumentavimas. • nustatant. pasisveikinimas / tostas – atsakas. įtikinimas ir t. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. • nusprendžiant. surašytos 4.4. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. pavyzdžiui. t. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius. y. verbalinio bendravimo modeliai. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. įrodymas. kurios yra komunikacijos pagrindas. • užbaigiant transakciją. • įvertinant transakciją. Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius). pavyzdžiui. 3. kas galėtų ir turėtų būti pakeista.Bendrieji europos kalbų mokymosi. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas. 168 . susijusius. nurodymas. suformuoti bendrą nuomonę.3 skyrelyje. kad užduotis įvykdyta. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. – vienas kito padrąsinimu. su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. t. pavyzdžiui. • atliekant praktinius veiksmus. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. tokie būtų. kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. Įprastos trijų replikų sekos. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas.

pateikiama bendra suma už viską. pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. 3. patariama.4. kokybė. padėkoja pardavėjas.2. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi.3.2. užmezgamas kontaktas.5.1.3. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė.1.5. 3.5. 3. 3. mokami ir gaunami pinigai. 4. 3.1.1. 3. išsirenkamos prekės arba paslaugos. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti.3. pasakoma. paduodamos prekės. 3. 4. 3. 1. ko konkrečiai pageidaujama. restoraną.6.1. kas labiau patinka. teiraujamasi informacijos. dydis). 4.5. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui. 1. 4. 3. informacija suteikiama. prašoma patarimo. Vykstama į transakcijos vietą.3.3.3. suderinama konkrečių prekių kaina. mokami pinigai. langelio. informacija suteikiama.1.2. viešbutį ar pan. 169 . 4.5.2. klausiama.1. pasisveikina darbuotojas. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. 3. prekybos centrą. 2. sutinkama pirkti. 4. Įeinama. atvykstama į parduotuvę.1. kas labiau patinka ir pan. kasos ar pan. 3. 3.3. 2. 2.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema.2. prekės apžiūrimos.6.2.2.4. pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1. 2.1. prieinama prie prekystalio.3.3. 4. 4. pasisveikina klientas.1.1.1. padėkoja klientas. teiraujamasi informacijos.4. pateikiami galimi pasirinkimai. nurodoma. 3. 3. 3. spalva.

gebėjimas aiškiai reikšti mintis. nėra įmanoma sudaryti skalių. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės.3.1. atsisveikinama ir išeinama. Šiais laikais kalba vartojama taupiau.2. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas. mokymo ir vertinimo metmenys 5. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas. kad būtų aišku. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. reikia pažymėti. pusiau automatizuotose transakcijose. 5. 5. atsisveikinama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra du bendrieji kokybiniai veiksniai.2. 5. 5.1. rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. rodomas abipusis pasitenkinimas. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui.3. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose. b) tikslumas.1. 5. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip. kas norima pasakyti. atsisveikina pardavėjas. 170 . Pastaba. pasitenkinimą išreiškia klientas.1.3. 5. atsisveikina klientas. kalbant apie funkcinius gebėjimus. 5.2. apie orą).1.

ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. įsitikinimą / abejonę. atskirti ir išvengti dviprasmybių. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. prieveiksmių laipsnius. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. įveikdamas komunikacijos nesklandumus. Geba pabrėžti. nors daro daug pauzių. suprantamai pasakydamas tai. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. galimumą ir t. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. performuluoja. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. ką nori. tiesmuką aktualią informaciją. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. Geba vartoti labai trumpus. daroma nedaug ilgesnių pauzių. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. Geba suprantamai pasakyti tai. stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. t. Geba pasakyti tai. nesvyruodamas. ką nori. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. pavienius. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. nepaisydamas formulavimo sunkumų. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. kas. yra svarbiausia. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti. dažniausiai turi riboti. KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. sklandžią kalbos tėkmę. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. tačiau kitose situacijose tai. beveik be jokių pastangų. Geba perteikti paprastą. Geba komunikuoti spontaniškai. kad būtų suprastas. Geba kalbėti išsamiai. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo. ką nori pasakyti. stabtelima tik pagalvoti. Geba reikšti mintis palyginti laisvai. jo manymu. nedėdamas tam pastangų. įvardžiuotines formas). Geba trumpai pakalbėti taip.

reikalui esant. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokių turėtų būti mokoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kokius modelius tikimasi jį taikysiant. 172 . kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. kokių iš jo bus reikalaujama. kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas.

tai daroma kiek galima išsamiau. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu. reikalingas bendrauti. 6. • kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. kad patenkintų tuos poreikius. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti.1. įvairiai padėdami.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. veikla ir veiksmais. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. ir kompetencijomis bei strategijomis. kuriuos mokiniams reikės atlikti. • kaip mokytojai. nuo kurių priklauso sprendimai. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. 173 . gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla. skyriuose nurodoma.1. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis. nes nežinoma. kaip detalizuojama 4 skyriuje. smulkiau aprašomas 5 skyriuje.1. užduotimis. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. kad tai atliktų. gali palengvinti šiuos procesus.

kaip mokinys apskritai moka kalbą. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gali būti. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai. užduotis. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . tokios skalės.2. aprašytus šiuose skyriuose. galima daryti prielaidą.1. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. užduotys. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. kuri yra laikoma tikslu. kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje. kad kompetencija. reikia nuspręsti. kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi. Žinoma. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. pavyzdžiui. jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. problema kyla. pateikiamos 4 ir 5 skyriuose. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai. būtų įtrauktos į mokymosi programą. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. skirta mokiniui įsivertinti. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. kur įmanoma. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių. veiklos rūšis ar strategija. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas. pavyzdžiui. kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba. kurios kompetencijos. kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. mokymo ir vertinimo metmenys 6. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. dar lanksčiau galima veikti. taip pat nėra logiškai būtina. kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti. tačiau tai nereiškia. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu.

yra sudėtingas dėl to. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2. arba menkas bendruomenės pažinimas. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. 175 . • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas.1. kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui.1. • daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų). 6.3. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. ypač ankstyvame amžiuje. geras bendruomenės kultūros pažinimas. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi. kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. bet menkas jos kalbos mokėjimas.Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. jei jų neįsisavinama ar neišmokstama. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai. kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties.3. tikslų. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje. tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. kaip matyti iš aptarimo. kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu. kiekvienu atveju reikia nuspręsti. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu.1. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija). kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse. 6. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta).

kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. todėl asmuo. kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. 4 ir 5 skyrius). linksmas. kaip asmuo jas suvokia. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui.2. konkretaus asmens karjera.3. kurios 176 . kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba. pavyzdžiui. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr.1. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų. kad asmuo yra nepastovus.3. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama. tai jokiu būdu nereiškia. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros.1. 6. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus. aišku. tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. kelionių patirtis. vartoti dvi kalbas. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai. kurią moka geriau. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą. o bendraudamas kalba. mimika. gestais. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. šeimos istorija. kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras. 6.3. geros valios. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. kurią nelabai moka. bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas.

taip pat reikia pabrėžti. kuri yra daugialypės kompetencijos dalis.3. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška. • dėl savo pobūdžio plečia žinias. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas. ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. Be to. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį. pavyzdžiui. kartu dar mokomasi mokytis. tai klausimas. Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą). taip būna ir tada. kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų.1. ar praktiniais sumetimais. galima teigti. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. Be to.Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį.4. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne. klausimas. 6. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. dar ją ir praturtinančią. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį. kad ir koks svarbus. 177 . ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). kaip mokytis. ateities galimybių jauniems žmonėms. kad ši „dalinė“ kompetencija.

dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis.4. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr. kitaip tariant.1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). kitaip sakant. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys. 6. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. 178 . gramatikos. kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui.4. būti smalsiam). kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes). pakanka priežasčių manyti. kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia. kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui. 5.1. kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi. tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu). arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų. mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui. nekalbines žinias apie kitų kalbų. rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas). 6. egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės. jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. t. įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire). 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus. kad šie konkretūs tikslai. įsisąmoninti kitoniškumą.1. nuostatos ir t. būti tikresniam ir pasitikėti savimi. tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba). Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi..1. asmenybės savybės.

kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. y. 4. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr. jei jis nuoseklus. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. vertimas. ir vėl savaime aišku. tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). arba juos visus.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. užsimenant. Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. tekstų tipų atranką ir t.2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. nepriklausomi vienas nuo kito.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos. tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos). funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. 5. kad būtų darniai ugdomi jie visi. t. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos. kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui. sąveikos ar tarpininkavimo. ir toks kryptingumas. Beje. visuma (t. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu. b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. paprastai siekiama. galima tvirtinti. produkcijos. 179 . niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų. galima pasakyti. Žinoma.

1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. suprantant šį terminą taip. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nekalbinių žinių įgijimu. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje. „pasirengimą gyventi užsienyje“. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. „panardinimą“ (imersiją. pažymėtina. „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). atkreipiant dėmesį į tai. 4. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. 180 . e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr. 4. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. „specialius kursus“. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. tačiau. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. „dalykinę kalbą“. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. yra ugdyti dalines kompetencijas. kad šio pobūdžio tikslai. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities. profesinės veiklos. kad tam tikros tikslinės grupės. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis. tai nereiškia. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. tokių tikslų. prisimintina. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo.

arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla. jei pripažįstama. kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). platesnės ir sąmoningesnės. padaryti jas tinkamas užduotims. kad jos taptų sudėtingesnės. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai. susijusius su įprasta veikla. apibūdinami kaip atliktinos užduotys. ar strategijų mokymas ar taikymas. kaip aprašoma d punkte. Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas. labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. nors jos pačios nėra savitikslis.2. 6. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. kitaip tariant. galimas daiktas. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 .4. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius. tačiau negalima paneigti. kurioms reikia ribotų kalbos elementų. o ne dalines kompetencijas.1. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios. pagerinti ar išplėsti. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo. tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis. – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas. kurioms dar nebuvo taikomos. tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai. dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. kad kokios nors ar komunikacinės. Bet yra atvejų. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis).

tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose. būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo. tarkim. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr. t. dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. kaip. mandagios šypsenos. ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. Kalbos mokymosi procesas 6. ypač jei laikoma. kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas. arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka.). Vadinasi. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. t.2. 182 . Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai. t. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams. y. kurių reikia. kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). 6. tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t.1. susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais. apie parametrų nustatymą) požiūriu. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. susijusios su sakytine sąveika. pavyzdžiui. kantrybės ir t. aišku. Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių. kalbant apie komunikacinę kompetenciją.2. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis. be abejo. dažnai jų vartosena sinonimiška. mandagumo. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus. o antrasis – siauresne prasme. reikalui esant. pavyzdžiui.) ar žinių. komentarus apie tai. b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje.

jiems atrodo. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija. jei galima. tyrimais pagrįsto sutarimo. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje. ir produkuoti. Šiuo metu nepanašu. ką gali padaryti mokytojas. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama.2. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis. Kaip mokiniai mokosi? 6. kiti tyrėjai mano. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. jie taip pat laikosi nuomonės. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos.2. kad jie apsvarstytų ir. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. taigi jiems reikia ir tinkamos. nustatyti. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. 6. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną. būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje.1. kad nėra vieno bendro termino. kitas kraštutinumas manyti. – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką. kad esą mokiniai. ir galimybių vartoti 183 .2.2. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus.2. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika.2. ir nesą jokio reikalo kartoti. kai kurie teoretikai mano. Pageidautina. 6. kad svarbiausias dalykas.2. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu. kur tinkama. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. pripažindami. ko mokytojas moko. kad be suprantamos įvesties pateikimo. kaip vyksta mokymasis. būtent dėl to. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties. kad jis. Šių mokslininkų manymu. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs.

kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai. jie turi konkrečiai nuspręsti. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. kurias temas nagrinėti. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys.1. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis.3. skirtingo amžiaus. turi apgalvoti. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. t. tie asmenys. 6. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui. nustatyti.2. 6. 6. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. Žinoma. išskyrus tai. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė. taip pat skiriasi ir mokytojų. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t.3. taisyklingumui ar laisvumui ir t. tačiau išmokti yra lengviau. taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų. tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms. kuriuos žodžių junginius. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir.3. jiems gali būti nesvarbu. reikalui esant. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą. kas testuojama. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant. 184 . kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. kursų rengėjų ir pan. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. t. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius.2.

kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys. 185 . Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. nėra privalu. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. gramatika. dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. žodyno ir gramatikos. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti. rinktis ir papildyti). temos.4. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos. kurias jie siektų ugdyti. taip pat nėra privalu. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis.3. pavyzdžiui. ir nors planą gali apmesti iš anksto. kompetencijos ir t.2. 6. ir nustatomi mokymosi etapai. kurių reikia. arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis. 6. laukiama.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kokius taikyti darbo metodus. kad bus pateikiami detalūs nurodymai. Švietimo institucijos. kurias atlikti jie norėtų išmokyti. kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. vertinti. bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. dažnai nepatikrintomis. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti. nustato mokymosi tikslus. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai. kaip antai užduotys.3. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. netgi nesąmoningomis). kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių.3. tikimasi. t. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų.3. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai.

jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. o reikia mokytis pačiam. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. padėdami jiems suprasti. savybes ir galimybes.4.2 skyreliuose. ką jie gali rinktis. imdamiesi iniciatyvos planuoti. 6. Žinoma. kad „metmenys“. tačiau kalbos mokymosi. žinoma. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. tikimasi. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas. Vis dėlto ateina laikas. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose. ką jie renkasi.5. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kada niekas nebemoko. vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . tai trumpai apibendrinama 6. kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai. kuriais siekiama tikslų. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis. daugelis mokosi reaktyviai. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. pagaliau.1 ir 6. pabrėžtina. atsižvelgiant į savo poreikius. bet ir tiesiogiai mokiniams. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. mokymo ir vertinimo metmenys 6. vengiant piršimo ar dogmatizmo. taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą. motyvaciją. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus.3. kokiais būdais jie išmoksta. ir aiškiai suvokti. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose. nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys.

diskutuoti apie ją. t. bet parodyti. kad jis yra vyraujantis. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. y. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje. – – – – girdėdami pokalbius. romanus.. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. – tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. ką galima rinktis. žurnalus. t. vaizdo įrašų ir t.. Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais. žiūrėdami ir klausydami televizijos.). apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. 6. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais. t. daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. viešąsias iškabas. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio. apsakymus. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. jei yra praktikų. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t. kuriuos taikyti skatina europos taryba. autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius.4. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė. t. klausydamiesi radijo. užrašus ir t. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą.. kaip aiškinama 2. t. naudodamiesi kompiuterinėmis programomis.1. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. ko trūksta. įrašų ir t.2 skyrelyje ir kitur. skaitydami nepakeistus.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių.3. tačiau. 187 – . neparinktus pagal sunkumą. veiksmingesniais metodais negu tie.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

c) atrenkami ir kuriami tekstai. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui. 6. mokymo ir vertinimo metmenys 6. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. Šalies realijos ir t.4. t.4. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams. c) laikomos mokymosi programų tikslu. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės. jei yra būtent taip. b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. kai k2 yra mokomoji. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. Civilizacija. susiję su krašto kultūra (Šalityra.4. bet ir tarp regionų. reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. 5. nuostatos. mokant kitų programos dalykų k1). t.1. etninių bendruomenių. ypač mažesnius vaikus.) i) k1. b) sprendžiama. kai kyla toks klausimas. t. kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. g) ugdoma mokant dalyko. motyvacija. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant.6. skirtą tam. kuriuose aiškinami nauji dalykai. atrodo. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį. klasių. lyčių ir t.6. kad ir kalbos mokiniai. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. reikia labai rūpestingai apgalvoti. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. ir mokant k2 priimamos kaip esamybė. (žr.6.3.4. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais. ii) k2. 194 . kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios.2. 6. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems. įsitikinimai ir t. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą.

1. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. aprėpianti žodyną.4. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. 6. kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais.4. tartį ir rašybą? 6. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias.1. b) jie yra lavinami. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr. kalbant apie gebėjimą mokytis. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti.5. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi. 6. reikalui esant. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais.7. gramatiką. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 .Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus.7. kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius. būtinas kalbos mokymosi aspektas. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija.6. 5. nustatyti.4.4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti.. reikalui esant.

„Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t. sudūrimas. 6. daiktais ir t. rodomais veiksmais. idiomos. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama. priesagos. y. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti. pavyzdžiui. kiek žodžių. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. nustatyti. kaip skatinama juos taikyti.) mokiniui reikės išmokti • vartoti.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti. t.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t. deminutyvai ir t. 196 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. Žodyno apimtis. temos ir t. vadinasi.4. kolokacijos. t. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti. reikalui esant. žodžių daryba. gestais ir mimika. kokios aprėpties žodyną (t. sritys. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. t. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. vadovėlių tekstuose. y. reikalui esant. veiksmažodžių priešdėliai..7.? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui. t. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t.2. t. kad būtų prisiminta ir produkuojama. išmokti. t.

Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų.5. ar turi būti mokoma ir 197 . ir nors ne visi. turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas.. kurių kalbos yra mokomasi. • 6. kai jis atlieka komunikacines užduotis.4. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas. 6. Jonė dainuoja). y.3. žodyno elementą). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.4.4. kaip organizuoti gramatikos mokymąsi.. kaip modelį. t. programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina. ar dainos tekstą. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti. Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t.7. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti. y. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu. 1.4.). • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros. bet plėsti jį natūraliai. atsižvelgiant į mokinio poreikius. ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais. į kurį reikėtų atsižvelgti. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais.7. kuriuos žodžius įtraukti. bet dauguma su kalbos planavimu.. • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių. Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti.. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai. ilgis ir sandara neribojama. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis.7.). pavyzdžiui. b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių. Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip. kai predikatinių dėmenų skaičius. reikalui esant. tačiau jie gali siūlyti gaires. • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų.

pavyzdžiui. 2. iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką). c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai. 4. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. čekams slovakų. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. Bet jis ten buvo).Bendrieji europos kalbų mokymosi. taigi sprendžiant. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. kategorijų. tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. Nesitikėjome. anafora: įvardžių. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė.6. tačiau mokantis giminiškų kalbų. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau.7. pavyzdžiui. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. konstrukcijų. laisvumui ir taisyklingumui. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t.4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. y. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. vadinasi. reikalui esant. 3. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams. nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. kad Jonas ateis į vakarėlį. dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui. mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. olandams vokiečių. kurios atrodo svarbesnės. 198 . bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. įvardinių prieveiksmių. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. b) tikslinės kalbos gramatiką. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). 6. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. planuojant k2 ugdymą.

jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. vienaskaita – daugiskaita. jei naudojami pratimai. t. įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus. objekto sakiniai ir t. formos. reikalui esant. veikiami naujų gramatikos dalykų. 6.7. t. f) sakinių vertimas iš k1 į k2. sąlygiškumas. b) induktyviai. t. aiškinimais ir t. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. – indukcija iš konteksto.8. gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas.). padedami mokytojo (pavyzdžiui.7. b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį. veiksnio. taisyklės ir t. funkcijos ir reikšmės. e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. g) klausimai ir atsakymai. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos.7.). klasės. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų. t. formų lentelės ir t. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. esamasis laikas – būtasis.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. c) kaip b punkte. šalutiniai aplinkybių. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų. e) kai jie patys išsiaiškina.). kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos. mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1.4. kad būtų parodytos jų formos. K2. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kai nauji gramatikos elementai.4. c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių. veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t. kategorijos. reikalui esant. – apibrėžimais. t. pažyminio. 199 .

kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui.2.4. c) įsimindami. nustatyti. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui.7. d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. 200 .7.4. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. sakinių ir t. lotynišką ar graikišką raštą. kirilicą. b) choru imituodami: i) mokytoją.10. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui. jei skiriasi nuo vartojamo k1). kaip fonetinės ir žodžių. iii) gimtakalbių vaizdo įrašus.1. reikalui esant. kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1. mokymo ir vertinimo metmenys 6.9. e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6. c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama.4 skyrelį). f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. t. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus. ii) spausdintus mašinėle. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus. 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip skaityti grafemas). f) kaip d punkte. iii) ranka rašytus. ii) gimtakalbių garso įrašus.

9. e) ugdant akivaizdžiai. ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr.2. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms. paskui jas žymint. kol padaroma klaidų. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6.2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties. d) laukiant. analizuojant bei aiškinant ir pasakant.8. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. paaiškinant ir diskutuojant apie juos. t. aiškinantis. b) atrenkant ir kuriant tekstus. • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai. iš kurios yra mokinys.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kur manoma. reikalui esant.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. d) pateikiant komunikacinių užduočių.4. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje. 5.). 201 . c) reikalaujant. įvardijant terminais ir t. kaip ką reikia vartoti. kad tai esą reikalinga ar patartina daryti.2. 5. ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr.4. kai jie pasirodo. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius.

kurios trukdo bendrauti.2. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. mokymo ir vertinimo metmenys 6. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. t. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. nereikia kreipti dėmesio. d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas.1. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo).5. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją.5. kad jų nebedarytų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. e) į atlikties klaidas. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių. kai mokinys daro klaidų. Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“. f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos.5. kad buvo prastai mokyta. Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai. y. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos. 6. supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos. kurios yra veikiau riktai. kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui. b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti. pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje. taip pat ir gimtakalbių. 6. 202 . kad kas nors neišmokta. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos.

5. kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą. pragmatikos klaidoms. jei ne. reikalui esant. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą. morfologijos klaidoms. c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. rašybos ir skyrybos. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas. sintaksės klaidoms.3. • • • • • žodyno klaidoms. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms. vartojimo. kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. sintaksės. nuspręsti. kokiais kriterijais remiamasi.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. kurias padarė atlikdami užduotis. morfologijos. 203 . žodyno. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jei taip. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas.

.

problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui). bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr. dalyvavimas diskusijoje. ir. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. veiksmų planavimas. t. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. neatsiejama dalis yra komunikacija. pateikčių rengimas. užduotys. pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. jeigu tuo metu kas nors yra šalia. skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam. profesinėje veikloje. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. arba aiškina kitam. arba prašo padėti. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . nors dažniausiai ir pakeistos. kad ką nors surinktų. Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. vadovėlių. skaito instrukcijas. kad nuspręstų ką daryti. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą). pamokų ir testų dalis. kasdienio bendravimo užduotys. susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. panašios užduotys. išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą. yra svarbiausia daugelio mokymo programų. mokydami ir mokydamiesi. Vienos užduotys gali būti labai paprastos. užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. kryžiažodžiai). profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). 4. tokių užduočių.1 skyrelį). pasakojimų rašymas). atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos. kai dalyviai sąveikauja.

jomis pasiekiama akivaizdžių. atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vartoja tikslinę kalbą. ar mokomosios. jos yra grindžiamos bendravimu. sunkios. tačiau užduočių. laisvumo ir taisyklingumo. grindžiamą tuo.2. t. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. tokios „gyvenimiškos“. aptarimas. parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. kaip ta reikšmė suprantama. kiek mokiniui reikia suprasti. komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo. Šios užduotys yra labai svarbios. reiškiama bei kuriama. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. ar užduotys būtų gyvenimiškosios. kokias kalbos priemones rinktis. parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. 7. 206 . komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį). kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį. tartis ir perteikti prasmę. y. taigi labai svarbu yra reikšmė. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. kaip atlikti užduotį. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. jos yra tiek komunikacinės. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją. bet įveikiamos. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. užduoties organizavimo ir vertinimo.

pamokoje ar per egzaminą. Be to. kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. pavyzdžiui.). todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio. kita vertus. tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės. pavyzdžiui. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo. gebėjimus. teks207 . t. kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties.1. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai. įvairių diagramų ir t. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį. gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos.2. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui. kita vertus. galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus. akstinų. kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos. 5. kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas. pradiniuose užduoties etapuose. mokymosi gebėjimus. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų.1 skyrelį).2. tam.2 skyrelį). užduotį atlikti galėtų būti lengviau. 7. kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. 5. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties. vertybių ir įsitikinimų skirtumus). taip padidėja tikimybė.2. tiek kokybės atžvilgiu. sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr. raktažodžių. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu).

tikslus. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų. strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr. pasparų kiekį bei rūšį ir t. kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. atlikti. suderina ir atsirenka taip. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui.5 skyrelius).3. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai. 7. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. stebėti. užduočių įvestis. pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui. Vadinasi.3. 4. atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. arba gali būti ribojama. 7. kurių reikia užduočiai planuoti. kiek reikia. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam. todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės). kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka. sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. apsvarsto.4 ir 4. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje. kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. nuspėjamumo lygį. taip 208 . t. kurie susiję su užduoties sunkumu. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. sukurti naują tekstą). apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. sąveikos ar produkcijos trukmę. kad jie atitiktų jo paties išteklius. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius.2. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai.

Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam. Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams. mokymosi stilių. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr. užduoties atlikimas palengvėja tada. socialinių konvencijų ir taisyklių. – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių. kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas. emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis.3. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai). kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. Įgūdžiai.1.3 skyrelį). be kita ko. 5.2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr.3. • svarbios sociokultūrinės žinios.1.1. Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas. kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui. į kurias reikia atsižvelgti.1. kontekstui tinkamų kalbos formų. kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis. užduoties atlikimas. • būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). 5. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių.1. asmenines ypatybes. kurie gali veikti tai. • tema / temos. 7.1.1. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių. 209 . • užduoties sąlygas ir apribojimus. pavyzdžiui. socialinių normų ir atmainų. • teksto tipas (žanras). 7.

kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti. pavyzdžiui. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija. t.3. kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. tikėtina. sunkumas priklauso. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė).. kai bus visiškai į ją įsitraukęs. nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam. Gebėjimai dorotis su sunkumais. kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais.1. teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. pavyzdžiui. esant reikalui. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. Būsena.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba „kognityviniais veiksmais“. bet susijusių užduočių derinimą). tikėtina.2. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški. kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais. kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. tikėtina. prašydamas paaiškinti. ar gerai suprato. 7. Nuostata. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos. kurie apima gebėjimą suprasti tai. jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi. tiek konkretaus. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį. rungtųsi ir pan. pavyzdžiui. užduoties.2. 5. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis.). noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. • tarpkultūrinių gebėjimų (žr.2 skyrelį). kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška. • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų. kiek varžomasi. tiek abstraktaus pobūdžio.1. kad patikrintų. Įsitraukimas ir motyvacija. 210 . neapsijuoktų. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų. pavyzdžiui. kad būtų pagirtas. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties.). klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t. išsiaiškinti sau pačiam. užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. nusiteikimo suvokti tai. yra pasirengęs netikėtumams. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan. o jei kyla supratimo sunkumų. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija.

1. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. 7. tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui.2.4 skyrelyje). y. kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams. ten. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. fonologija bei rašyba. • dalyviai.1. 7. apie komunikacines strategijas 4. tinkamumas. • nuspėjamumas. • recepcija. kalbinės veiklos įvairovė. kaip antai laisvumas. o pažintiniu – paprasta.3. žodynas. tikslumas. arba atvirkščiai. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams.3. rišlumas.3. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr. vienas veiksnys gali atsverti kitą. ir dėl to. • laikas. Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai.3. lankstumas. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga. į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus. atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara. t. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai. 211 . ir atvirkščiai. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius. kurių reikia užduočiai atlikti. kurias prasčiau moka. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas. • fizinės sąlygos. • tikslas. bet ir su forma.2.

įvertinti ir pataisyti tekstą. t. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mažiau laiko lieka užduočiai planuoti. t. tikslus. susirašinėjant laiškais). kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. gali būti žinynai. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. dėl to. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. laiko aspektai. savaime suprantama. kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. pavyzdžiui. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. • Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. atlikti. kai turima pakankamai laiko planuoti. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos. kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. y. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti. vaidmenis. įvertinti ir taisyti. 212 . • laikas. pavyzdžiui.). nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. kuri padeda įsivaizduoti. atlikti. skirtas pasirengti. aplinkybes ir jei yra svarbūs. turinį. tuo užduotis sunkesnė. • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui.

Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta. y. ilga. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus. t. pasakojimą. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui. atliekant užduotį. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija. tuo lengviau priimti įvairius. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. tačiau tinkamus atlikimo variantus.. 213 . susitarti dėl tolesnių veiksmų). kai tikslai sulieti nei kai išskirti. informacija. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. turinčią daugialypį tikslą. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė. žinių schemomis. – tartis gali būti sunku dėl to. kad būtina keistis informacija. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. tuo užduotis gali būti sunkesnė. t. ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą). nuovoka ir t. tuo tarpu atliekant užduotį. kai nuolat kinta herojai. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis).Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. Be to. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. turinčią vienalypį tikslą. • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. susidedanti iš daugelio žingsnelių. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas. aplinkybės. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. – greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis.

taip pat ir elgesys (tai. mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. kontekstinės nuorodos: iliustracijos. reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija. tartis. • reikalaujamo atsakymo tipas. paaiškinti). 214 . vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti. Recepcija sąlygos ir apribojimai. kad prieš klausymą. kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. nors jų paprastai negalima valdyti. Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą. aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos. rišlumas. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. be minėtųjų parametrų. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau. pakartoti. svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug. • teksto charakteristikos. 7.Bendrieji europos kalbų mokymosi. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai. teksto maketas. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. t. nei per mažai). • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). aiškumas.3. • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas.2. su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui. antraštės ir t. pavyzdžiui.2. pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai.

tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui. • Diskurso struktūra. galimos dviprasmybės. kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška. t. nuoseklus laikas. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. kaip suprato tekstą. pateikimo būdą. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. neįprasta tartis. diskurso struktūrą. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį. netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. akivaizdu. kalbėjimo tempas. anaforų ar deiktikų vartojimas. kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. prasmės ryšio žodžių ir pan. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. • Pateikimo būdas. užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. teksto ilgumą ir tai. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. Be to. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. aiškūs pagrindiniai teiginiai.). kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija. kiek jis mokiniams svarbus. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. pateikiami prieš pavyzdžius). įterpiniai. kiti veiksniai. • Kalbos sudėtingumas. supratimą sunkina triukšmas. neaiškus antecedentas ar nuorodos. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. • Teksto tipas. keliagubas neigimas. konkretūs aprašymai. negu dirbdami po vieną. • Teksto ilgumas. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. kad 215 . teksto tipą. silpnas radijo ar televizijos signalas. kalbėjimas vienu metu. pavyzdžiui. kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. klausant sakytinio teksto. konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus.

pavyzdžiui. ar tikrinti. susijusią su tekstu. reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • Svarba mokiniui. palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). kurio žodynas turtingas. kad jis mokiniui įdomus. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti. 216 . supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio. tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę. kaip suprato tekstą. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. mąsto ir mano. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją. tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija. pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). kitoms – gebėti daryti logines išvadas. bet tema yra žinoma ir svarbi. tačiau tekstas. pavyzdžiui. tačiau ilgą tekstą. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis. ką jie žino. pastaruoju atveju. jei mokiniai yra skatinami sakyti. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. suprasti lengviau nei trumpą.

poreikius. kuriomis mokoma formų. kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą. kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. interesus). pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. bet tikroviški ir pasiekiami. kur reikia. nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. jų tikslai būtų nelengvi. keičiant užduoties parametrus. • koks turi būti santykis tarp užduočių. kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius).4 skyrelį). kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape). motyvaciją. kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas. ir tokių. esant reikalui.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. 4. • • • • 217 . kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti. kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. ir laisvumas.

.

Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys. nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 . • manoma.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas.1. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų. mokinių) ugdymo tikslus. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas.

be abejonės. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas). Trečia. profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai.2. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti. nei į integruotą kelių kalbų programą. bendruosiuose kalbų metmenyse. tai reiškia. mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą.1. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis. jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. atsižvelgiant į tai. 220 . susijęs su skirtingais. mokymo ir vertinimo metmenys dymo. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. pavyzdžiui. kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai. Antra. kita vertus. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. užuot laikant priešybėmis. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. 8. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. bendrojo lavinimo. viena vertus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai.2. Mokymo programų sudarymo galimybės 8. kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą. taip plečiant kalbinę įvairovę.

kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais). Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. aišku. kaip galėtų atrodyti. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio. 8. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų. tiek ir priemonių bei būdų. kurie išmoko vieną kalbą. šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio. kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. Apie bendrųjų programų planus 8.3. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. kas jau buvo pasakyta.1. kad net ir gimtosios kalbos. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. Be to. kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. panašu. pavyzdžiui. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis.3. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to. kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją. kaip palengvinti išmokimą. požiūriu. • tie. o ne jį ignoruoti. – reikia įgyti žinių ir gebėjimų.2. kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju). kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 .2. pavyzdžiui.

susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai. nagrinėjama. toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. priemonės arba prielaidos. iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. mokytis. kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?). neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi. reikėtų pabrėžti. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. – tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. tačiau pabrėžtina. turinio. mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės. kaip mokytis. 222 . ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų. tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. tikslinė grupė ir lygis. kad geba mokytis kitos kalbos. Be to. vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. kad.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai.

jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai. 223 . pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms. kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba. jei galima padaryti daugiau. vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį. ir trečios. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. svarbiausia. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami. o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. tapatinama su gimtąja kalba. kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. toliau – 2sk). pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai.3. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. 8. sudarančių privalomosios programos dalį. • bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. arba skirtingi. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys. galima padaryti ir mažiau. • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. toliau – 1sk). nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. bet klaidingai. kaip buvo siūlyta.2. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. kitos. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba).Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. tikslų eiliškumas tikslinamas. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. tačiau žinoma. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba.

kaip dalyko. kurias yra jau įgudę taikyti. mokoma mažiau. garsiniams aspektams. o ne produkavimo veiklai). • 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. kaip reiškinio. pirmenybė teikiama supratimo. muzikalumui ir ritmui. 224 . skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti. dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. be to. keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nuveikta pradinėje mokykloje. mokymo procesas siejamas su tuo. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. • pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. kas. bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). dėmesiu kūno kalbai ir gestams. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį. tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. bendrą kalbos. dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą. siekiama dalinių tikslų. mokant 1sk. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu.

kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. • Įprastinė 1sk mokymo programa. • Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams. istoriją. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. radijo ir televizijos) tekstais. tačiau įvairiais tarpsniais. mokinių lūkesčiais ir interesais. Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. pagrindus. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. programa papildoma. bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk. kas buvo nuveikta mokant 1sk. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. 2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį. orientuojamasi į prekybos. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. 225 . ekonomikos ar technologijos kalbą). kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos.

jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą. menkėjimą ir kaitą. tai reiškia. mokėjimo lygis. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. be kitų dalykų. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. kaip institucijos. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. taigi šiuo požiūriu mokyklos. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. • tų kalbų. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga. pastarąsias. Vertinimas mokykloje. curriculum – kelias) suprantama kaip takas. tiek ir pirmąjį planą. kitaip tariant. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • kaip jau buvo rašyta. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. prie šių trumpų pastabų galima pridurti. kad įgyvendinus tiek antrąjį. vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. 8. kaip tai pateikiama metmenų modelyje.4. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. kurioje jos yra taikomos. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. 226 . aišku. tai. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą.

kas pasakyta. bet tokią dalį. Aplankas ir profilis taigi iš to.4. taip pat reikia pripažinti. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis. tremtį. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse. per keliones. tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone. galbūt apibūdinant profilį. emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. galima suprasti. per istoriją ar kartų kontaktus. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį. • geresnį savo kompetencijų. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. 8. atskirai pripažįstant 227 . taip pat per knygas ir žiniasklaidą. o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami.1. kur gali būti įvairių derinių. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų.2. nors visa tai atrodo savaime suprantama. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. pavyzdžiui. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. pažinimą bei pasitikėjimą jais. kaip kartais galėtų pasitaikyti. kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą. aplankas parengtas taip. bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose).4. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. taip pat akivaizdu. kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla.

Be to. y. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. y. metmenų modelis yra toks. kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai. Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant. tai leistų sinchroniškai (t. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. kinta vieno individo požiūriu). taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba. nelygu laikas. kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu). daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus. 8. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbinio. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje.4. nesutrikdydami kitų dalykų programų. taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. 228 . arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą.3.

leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą.2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams. taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. interesus. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. atsižvelgiant į jų ypatybes. kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. planus ir poreikius. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų). kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. lūkesčius. koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. nors ir labai paprastu lygiu. kurie uždavinių tipai (žr. 1. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. esant reikalui. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. ar mokiniai jau pajėgūs. esant reikalui. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. gali būti sutaupyti. nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. kokie ištekliai.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • • • • • • • 229 .

.

jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 . pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. mokinio / mokytojo pasitenkinimas. t. bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai).Vertinimas 9. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo. patikimumo ir įvykdomumo. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. y. kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. kiek galima įrodyti. „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka. tai.1. bet ir daugybę kitų dalykų. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas). Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. kurios nelaikytinos testais. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas. nuolatinio vertinimo klausimynai. o patikimumas yra techninis terminas. kiek tikslūs yra sprendimai. Vertinimas 9. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus. pavyzdžiui. mokymo veiksmingumas ir t. kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus. kas įvardijama šiais terminais. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. neformalus mokytojo stebėjimas. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. t. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. iš esmės juo nusakoma. mokymo ir vertinimo metmenims“. kad tai. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma.

kuriais remiantis sprendžiama. kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. nes nepatikimi testai nekoreliuoja. abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. jie pateikiami priešpriešų poromis. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. nustatyti kriterijus. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. ir nuo to. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. paprastai dviejų testų. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai. koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. mokytojo vertinimas). kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. aprašyti. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui. įvykdoma. susietus su tomis pačiomis normomis. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. kiek pagrįsti yra kriterijai. kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. taip pat išdėstoma. Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. klaidinga teigti. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. taip pat jis priklauso ir nuo to. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. B1 lygis). tada nurodoma. kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais. Bet vis dėlto svarbiau yra tai. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų.

šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų. privalo atsirinkti.1. Vis plačiau pripažįstama. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos. pavyzdžiui. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 . kurie jais naudojasi. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. jog norint. trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“. pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi.2. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. pavyzdžiui. bet visi. aptariami pačiame tekste. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais. atsirinkimas gali reikšti. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės.2. kurio paskirtis yra parengiamoji. „metmenys“ turi būti išsamūs. arba imituojant pokalbį telefonu. pirmiausia kuriamas pokalbis. kad vertinimas būtų pagrįstas. 9. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas). reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. toliau eina transakcijos tarpsnis. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška. ypač 4.

4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““. antra vertus. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti. tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis. pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. nes ir mokiniui. B1). kalbos mokėjimo. – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr. 2. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. reikalingos a1. juose pateikiama detalesnės informacijos. vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos. svarstant naudojimąsi aptartimis. sąlygos ir apribojimai. būtina atskirti: 1.2. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. toks vertinimas patrauklus. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4. kad pagrįstume. kurios pateikiamos 4 skyriuje.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“. kad norint nurodyti lygį. kaip aptariama 6. 9. kurios kalbinės.1. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą.1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. pateikiamas 5 skyriuje. a2. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. kaip rengti testo užduotis. ypač 7. o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. aptartis. B1 ir B2 lygių testams rengti. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. vertinimas neturi pir234 . komunikacinių veiklos rūšių aptartis. skyrelyje 5. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms. „literatūros sąrašą“).2. pateikiamą 2 lentelėje. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. tai yra todėl. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. arba kalbėjimo sando dalis.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. mentalinis kontekstas). gebėjimų ir kompetencijų derinys. 4. pagrindas yra lygių skalės.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

pasikeitimas informacija) tinklelį. kiek man metų ir t. bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1. ir: gebu ką nors paklausti vardo.2. diskusija. gebu pasakyti. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas. Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį. kur gyvenu. tai. kiek jam metų ir t. Skelbiant rezultatus. kur jis gyvena. t. 2. gali netikti kitam. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui. tiems. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties. gebu pasakyti. • 235 . Žinoma. Sudarant testą. gebu ką nors paklausti. gebu ką nors paklausti. a2 lygiai). darbdaviams. tiek mokytojams vertinti. tai tik patvirtina.1 skyrelyje. kaip aptariama 9. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti. 1. pavyzdžiui. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. kaip sekasi atlikti konkretų darbą. pavyzdžiui.2. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys.. dažniau labiau rūpi bendri rezultatai.1. kas tinka vienam vertinimo tikslui. kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus. 9. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys.2. t. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje. pokalbis. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. 3.

dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai.2. nepriklausomi teiginiai. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais. tai labai įprastas būdas. kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. a priede aptariama. t. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma. pagal kategorijas.2. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus. taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. t. 2. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs.2. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. kĄ mokinys geba. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. 236 . Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį. y. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. kaip parengti aptartis. kad būtų išvengiama tokių sunkumų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 9. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. kaip Gerai jis tai geba. • pirmas: kaip skalė. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste. patirtis parodė. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti. y. susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. jei jos ne tik nurodo. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. 1. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. Mokėjimo aspektų aptartys. bet ir tai.

kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas.3. 9. kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis. puiki – „5“). (3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas). pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą. (3) statistinis suderinimas (moderavimas). Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką.8. (5) socialinis suderinimas (moderavimas).Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas). „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. (2) kalibravimas. pavyzdžiui. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam. B1++ ar B1. kurio siekinys – bendras supratimas. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. arba tam tikro modulio norma. ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“. Vi237 . reikalui esant. – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. skalė yra norminė. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi. arba šių kategorijų egzaminas.2. stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. skirtoje vertinimo klausimams. nuo a2 lygio iki B2. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas). literatūroje. kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas. tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“. pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse.

238 . kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. kad toks vertinimas užima laiko todėl. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas. yra ta. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. Galima ginčytis. alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų. kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. pagrindinė priežastis. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste. ir iš dalies dėl to. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. taip atsitinka iš dalies dėl to. – o to ir yra siekiama. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. kodėl. taip pat neturi reikšmės tai.3. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. kad (b) trukdo testavimo metodai. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. tikrinti. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo. Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio. yra sunku sieti kalbos vertinimus. mokyti. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 9. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami.

nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. ko jis yra išmokęs. 6. kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. vadovėliu. priešingai. yra vertinimas. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. tai yra vidinis požiūris. išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. darbdaviams. 7. taigi jis siejamas su savaitės. programa.1. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. vertinimas. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9. 11. 4. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. 8. 239 . 9. 2. semestro darbu. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. tiek. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas. tiek jis yra mokėjimo aspektas. 5.Vertinimas 1. 3. tai yra išorinis požiūris. natūralu. tiek. 10. komunikaciniame testavime.3. ką asmuo dabar geba. kas buvo mokyta. Mokėjimo vertinimas. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. reikėtų siekti. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. kokia yra tikroji kompetencija. tiek testas turi išmokimo elementų. 12. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. 13. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi.

arba išlaikymo ribos. mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis. laikančių testą. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as). bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas.3.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurios tikrinamos konkrečiu testu. 9. kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). vertinimas vienas kito atžvilgiu. Vertinimas remiantis kriterijais reiškia. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. siejamų su kriterijais. kai norima sudaryti klases. manytina. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. taškai. Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“. daug nesusipratimų kyla dėl to. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. visai neatsižvelgiant į tai. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. atitinka nustatytą mokėjimo normą. mokymo ir vertinimo metmenys 9.2. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama.3. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas. iš tikrųjų yra įvairių praeičių. demografinei grupei (tu esi 21 567-as.3. nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. kaip tikslas buvo pasiektas. siejama su kurso ar modulio turiniu. tada mažiau dėmesio skiriama tam. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas. 240 . kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. kuris. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje.

9. nekreipiamas dėmesys į tai. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį. Vienkartinis vertinimas yra toks. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. svarbu tik tai. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. abi prieitys turi ir pranašumų. Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė.4. pildyti lenteles. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo. o vertinama tam tikrą dieną. nuolatinis vertinimas reiškia. kuri yra laidas. ką asmuo geba dabar. paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje. kad vertinimas nėra kurso dalis. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus. kas vyko anksčiau.3. o mokytojui – biurokratinis siaubas. mokinių. dažnai manoma. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. kad testo rezultatai turi reikšmę. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. atliekamas mokytojo ir. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. kad būtų kažkas nuspręsta. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai. Vienkartinis vertinimas parodo. o kiti galbūt dėl to laimi. 241 . ir siejant su visuma. ir trūkumų. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. kad asmenys vis dar geba tai. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. atlikti ne vienu metu. galimas daiktas. rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną.

vienkartinis išmokimo vertinimas. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. y. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai. t. t. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. yra atidus. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. t. b) priimti. 9. c) paaiškinti. gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. t. ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. ir nesiima veiksmų. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti. y. 242 . kad galėtų suprasti klausimo esmę. sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. tvarkyti ir suasmeninti. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu. motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas. yra pakankamai pasirengęs. žino būdus. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. y. kurių rezultatai būtų priešingi. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Visa tai suponuoja autonomiškumą. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis. nepaskęsta informacijos sraute. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos.5. kaip ją užrašyti.3. y. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius). Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. turi laiko. d) sieti informaciją į visumą.

kai vyksta sąveika. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus. iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais. grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu.3. t. kuriuos galima įvertinti testu. tinkamų atsakymų parinkimu. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. vertintojas stebi. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. priešingai. klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. aprašus („pusiaukelės“. pavyzdžiui. „slenksčio“ ir t. kai vertinama tai. Netiesioginiam vertinimui. klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. pavyzdžiui. Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. naudojami testai. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. kokias parinkti temas. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. 5. sakinių baigimu. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . kad suprato tekstą. kuriuose jie yra svarbūs.6.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis. ir rašo įvertinimą.). lygina su kriterijų lentele. 9. atsakymais į klausimus ir t. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos. tačiau. kaip parodė dialanG projektas. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių. kurias ji geriausiai atitinka. t. rašymą ir klausymą. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai.Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). vertinti. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks.

kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. „aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų. ir pamatines pragmatines. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis. informacijos galima rasti 4 skyriuje. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. „slenkstyje“. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą. Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas. deja. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. kad parodytų. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. kurių tokie aprašai yra parengti. Žinias vertinant reikalaujama.7. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. 9. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. 244 . kituose – ne.3.

subjektyviosios prieities pranašumas yra tas. taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. tokio tarpų užpildymo. 245 . kelių pasirinkčių). ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas. kas būtent tikrinama testo punktu. turi būti kiek įmanoma objektyvus. sprendžia. kad pateiktų rezultatus. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis. kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi. ar atsakymas priimtinas. kelių pasirinkčių. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. labai dažnai sunku nustatyti. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė.Vertinimas 9. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. vertinimą. tai reiškia.8. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. – dėl to. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu.3. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo. kad būtų teisingas. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. skaičiuojantis taškus. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. su kuriuo kiti gali nesutikti). tačiau bet koks vertinimas. kai asmuo. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. ar atmestinas.

arba atskiruose lapuose. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. pagrįstą.9. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. alternatyva yra kontrolinis klausimynas. kaip turi vykti vertinimas. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. 9. pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis. arba trys: viršutinis.3. arba kas antras. kaip manoma. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo. ar apimama svarbi sritis. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. kuriame svarbiau išryškinti. • organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą. pavyzdžiui. apatinis ir vidurinis. y. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje. kuris pateikiamas skalėje. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį. atsakymai gali būti Taip / Ne. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. „Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama. • laikantis nustatytos tvarkos. t. Gali būti pra246 . konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. kuriame išvardyti. turi būti aišku iš skalės aptarčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. susidaryti bendrą atskaitos sistemą.

namų darbais ir t. Valdomasis vertinimas: toks vertinimas. toks būdas suponuoja. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami. kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. daug subjektyviojo vertinimo formų. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. dar aiškiau. pavyzdžiui. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip. terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. 9. ir 3 lentelėje. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį. aprašomi (b) punkte. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos. tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla.10. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas. (c) mokoma šiuo būdu vertinti. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės. skirtoje egzaminuotojams vertinti). ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. kelių padalų (pavyzdžiui. daromas stebint mokinio atliktį klasėje. skirtoje įsivertinti. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). t.3. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai. jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis. 0–4). arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 .Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. įvertinimą.

kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų. tai. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. y. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. (b) priklausomai nuo to. kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį. taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais.3. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t. kas dedukuojama iš atlikties. kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. Šiai prieičiai būdinga tai. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos). Vėliau. Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. y. tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. t. kita analitiškesnė prieitis yra tokia. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti. „kalbėjimas“ ar „sąveika“. kad kaip rodo dažna praktika. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui. kitame – visuminis. ko ieškoma. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. y. 9. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). Šio vertinimo būdo trūkumas tas. 248 . siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama).11. pavyzdžiui. gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį. taip pat jie intelektualiai perkraunami.

kaip aptariama 9. mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis. pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama.3. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 . taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis. tyrimai rodo. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai. turinčią.13.4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. o ne vien tik remiantis įspūdžiu. gali padėti 4. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4. Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju). kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. 9. Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti. kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas.Vertinimas 9. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys.12.2. pavyzdžiui. rengiant kriterijus būtinas kompromisas. Įsivertinimas yra tikslesnis.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“. susidarantį dėl to. nustatyti. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę. toji patirtis gali būti ir testų laikymas.3. jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis). kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį.3.3.2. ką mokinys geba.1 skyrelyje). kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9.

... taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui. serijiniam vertinimui. bendrosiomis aptartimis. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. esant reikalui. atlikties pavyzdžiais). būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo)..Bendrieji europos kalbų mokymosi. ar Geba. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai. kad 250 . bet tuo. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais. taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t. y. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai. nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). pavyzdžiui. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai.. Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes. taip pat kiek šios aptartys taikomos. mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat.

taigi reikia atsirinkti.4. 9. nenorima teigti. kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. laisvumas. gramatinis taisyklingumas. jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . bendroji kalbinė aprėptis. temos plėtotė. lankstumas. sociolingvistinė kompetencija. sveiku protu suvokiama. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. žodyno aprėptis. o 3 lentelėje – į bendriausius. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. bet akivaizdu. žodyno vartojimas. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. be to. svarbus vertinant kalbėjimą.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir. tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. prašymas paaiškinti. rišlumas (koherencija ir kohezija). nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova. kad būtų galima jas aprėpti. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. tartis ir intonacija. tikslumas. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus.

teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui. kaip tai daroma. CAE): 5 sandas. pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį. jei manoma. taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. mokymo ir vertinimo metmenys tinti. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. 252 . pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma. ypatybės turėtų būti jungiamos. ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. susijusiose su konkrečia veikla.

2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis.Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą. 253 . pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą. Šioje lentelėje pateikiama. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede. jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“.

kiek svarbiausi veiksniai. ir mokiniai. esant reikalui. kai skiriasi ir sistemos. naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“). 254 . kad būtų tikrai išsamus. ypatybės yra įvairiopai paprastinamos. kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atrenkamos ir derinamos. – tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis. nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis.

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

(eds. j. W.1. (1972) Théories grammaticales. sapir. (1958) The groundwork of English intonation. Cambridge: Cup. Language in society.C. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. robinson. e. london: longman. knapp-potthoff. 1–24. o’Connor. lehrer. (1974) Semantic fields and lexical structure. vol. d.H. m. CC-Gp12(87)24. neuner. G. matthews. a. e.G. Hymes. roulet. new york: Harcourt Brace. & Holmes.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit.r.H. Harmondsworth: penguin. mandelbaum. kingdon. (1983) Pragmatics.Literatūra Hymes. pride. r. d.l. doc. j. j. o’Connor. philadelphia: university of pennsylvania press. strasbourg: Council of europe. 2nd edn.51. d. (eds. (1972) Language and social behaviour. and liedke. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache.B. I and II. Cambridge: Cup.H. Berkeley: university of California press. levinson. s. G. (1973) Phonetics.) (1972) Sociolinguistics. lyons. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. (1921) Language. j. searle. (1984) Vers la compétence de communication. j. labov. paris: nathan. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. rehbein. (1972) on communicative competence. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. searle. in pride and Holmes (1972). descriptions et enseignement des langues. no. stuttgart: metzler. london: longman. j. robinson. Cambridge: Cup. & arnold. d. (1949) Selected writings of Edward Sapir. a. 261 . london & amsterdam. (1985) Crosscultural Understanding. munich: iudicium verlag. j.p. (1972) Sociolinguistic patterns.F. paris: Hatier. j. Hymes. Cambridge: Cup. (1973) The intonation of colloquial English. oxford: pergamon. (1977) Semantics.n. philadelphia: university of pennsylvania press. p. Harmondsworth: penguin.vols. G. W. Harmondsworth: penguin. (1981) Syntax.d. Cambridge: Cup.d.

6 skyrius Berthoud. Frankfurt: athanäum. Bloom. (1956) Taxonomy of educational objectives. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. d. (ed. Berthoud. oxford: Blackwell. Bath: pitman. (ed. B.) (1979) The communicative approach to language teaching. Broeder. Harmondsworth: penguin. a. G. AILA Review 4. Byram. Byram. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. & Colson. Cambridge: Cup. london: longman. (1971) Practical phonetics. p. The roles of fluency and accuracy. Maîtrise et acquisition des langues secondes.4. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning. B. Clevedon: multilingual matters. (1993) Des linguistes et des enseignants. a.l. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence. (1984) Grammaire et didactique des langues. Zarate. strasbourg.) (1972) Linguistische Pragmatik. k (eds. Brumfit. 25–31.-C. H. a. and py. & johnson.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. (1976) Human characteristics and school learning. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching. B.s. C. paris: Hachette.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Bulletin Suisse de linguistique appliquée.-C.G. (ed. paris: Hachette. 262 . (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. Clevedon: multilingual matters. p. H. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. m. Clevedon: multilingual matters.a. Vals/asla 64. new york: mcGraw. oxford: oup. ullmann. and porquier. G. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. Bern: lang. paris: Hatier. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education. (1997). j. oxford: oup. Byram. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. Wunderlich. Collection l. s.s. Language teaching 32. C. m. Brumfit. tilburg and Göteborg: esF. r. Besse. Widdowson. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill.) (1988) Processes in the developing lexicon. (1986) Enseigner une culture étrangère. Vol. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence.C. Blom. Cambridge: Cup. m. Wray. Wells.

F.a. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue. Hameline. Cambridge: Cup. W. Dossier 52. (1981) Autonomy and foreign language learning. Cormon. Vol. moore. d. oxford: pergamon. m. p. G. & Weiss. revised edn. paris: Bordas.. (1997) Plurilingual and pluricultural competence. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning. (1987) Modern languages in the curriculum. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques. & Zarate. d.W.C. & macintyre. *Coste. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues. Collection l.d. r.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses. paris: Cle international.Literatūra Byram. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. Coste. paris: Hatier. 1. strasbourg: Council of europe. *Girard. london: Heinemann. Girard. 4 & vol. dalgallian. F. (1992) L’enseignement des langues. paris: Hatier. Hawkins.F. (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’. Cambridge: Cup. m. 263 . G. lieutaud. (1987) Self-instruction in language learning. Holec. Gaotrac.s. dickinson. & neuner. e. Zarate.. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed. & swain. Gardner. Etudes de linguistique appliquee 98. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. m. (1986) Literature in language teaching. d. paris: Chronique sociale. G. j. Hill.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères. Cunningsworth.. m. (1984) Evaluating and selecting EFL materials. l. d. paris: e.l. d. (1981) Méthodologie de la prononciation. Callamand. G. Applied linguistics vol. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’. Grauberg. (1997) The elements of foreign language teaching. strasbourg: Council of europe. london: macmillan. (ed. Berne: Cdip. H. strasbourg: Council of europe.. 25 no. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. Canale. d. Clevedon: multilingual matters. paris: Cle. Language teaching. a. s. no. 26 no 1.1. l.

(1988) Communication in the modern language classroom. strasbourg: Council of europe. little. (1993) Context and Culture in Language Teaching. tübingen: Gunter narr Verlag. münchen: Frankonius. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. (eds.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen. devitt.a. dublin: authentik. (ed. d. rampillon.H. j. *porcher. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. london: arnold. schmidt. G. reading (mass. s. london: allen & unwin. (eds. recherches et applications. s. recherches et applications. & singleton.d. W. strasbourg: Council of europe. krashen. t. Applied Linguistics 11/2. krashen. skehan. london: longman. rusų kalbomis). & terrell. (1980) Reflections on language needs in the school. d. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. Vals/asla.) (1992) Les auto-apprentissages. savignon. oxford: oup. W. paris: le français dans le monde. (ed.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application. oxford: pergamon. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel. mackay. Bulletin suisse de linguistique appliquée. C. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht.): addison-Wesley. mcdonough. Vilnius: leidybos centras. (1965) Language teaching analysis.e. ismaning: Hueber. nuremberg. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed.F. G. (1981) Psychology in foreign language teaching. W. pêcheur.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. H. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus.d. u. py. B. piepho. Col. 264 . komensky. *sheils. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. p. kramsch. s.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Quelques développements récents’. j. and Viguer. s. (1987) Individual differences in second language learning. oxford: pergamon. j. and Zimmermann..) (1995) Méthodes et méthodologies. l. (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. Col. r. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. 129–158.d.j. paris: le français dans le monde. (1982) Principles and practice of second language acquisition. s. melde.

d. H. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. 81–92 & 157–174. parts i and ii. mass: addison Wesley. j. m. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters. programmes et parcours’. lawrence erlbaum. (1984) Reading in the language classroom.. s. Quelques expériences en cours en Europe. Contenus. 265 . (1989) Designing tasks for the communicative classroom. e. m. reading. p. j. a. doc. mahwah. Grenzenlöses Sprachenlernen. oxford: oup. C. d. Clark. 20 nos. yule. 98. london: British Council. Coste. 8 skyrius Breen. (1989) Conditions for second language learning. trim.H. in Grebing. 2 & 3. (1997) Referential communication tasks. The British Council (1978) The teaching of comprehension. Burstall. 7 skyrius jones. r. (1982) Communicative syllabus design and methodology. paris: Hatier. strasbourg: Council of europe.H. m. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. damen. *Coste. slough: nFer. G. n. d. d. H.. (ed.Literatūra spolsky. oxford: oup. nunan. CC-lanG 994) 6. k. london: macmillan.l. k.l. Festschrift für Reinhold Freudenstein. Fitzpatrick. Etudes de linguistique appliquée.) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages. (1983) Fundamental concepts of language teaching. 5–25. B. oxford: pergamon.p. and margreaves. Berlin: Cornelsen. and lehman. (1982) Simulations in language teaching. vol. organisation and assessment. Cambridge: Cup. (1974) Primary French in the balance. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’.m. jamieson. (1995) ‘langues et curriculum. johnson. l. stern. Cambridge: Cup. Language Teaching. stern. Cohen. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom. and a. Williams. oxford: oup.j.

Cambridge: Cup.F. alderson and l. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). schneider. mokymo ir vertinimo metmenys labrie. Cambridge: Cup. G. and Wall. Coste. j.F. j. paris: Champion. Cambridge: Cup. Flügel. Schweizerisches Forum Langue 2. (1995) Language Test Construction and Evaluation. oxford: oup. (1983) La construction de la Communauté européenne. d. (2000) Assessing Reading. unifr. (eds. Col. Bern: edk.a. d. (1990) Fundamental considerations in language testing. l. e. Ch.. nunan. roulet.C. Bachman).ch/ids/portfolio. d. Bachman. d. Vigner. Bachman).C. Clapham. (ed. douglas. C. taip pat internete: http//www. alderson. and koch. d. 9 skyrius alderson. sydney: macquarie university. Bulletin CILA 55. l. and moore. j.’l’ paris: Hatier. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes.a. (1987) The educational value of foreign language learning. CCGp(87)10. r. 7. Brindley.) (1996) ‘promotion..F. london: longman. Etudes de linguistique appliquée. lado. 266 . dossier 33. Cambridge: Cup. 103. l.Bendrieji europos kalbų mokymosi. d. oxford: oup.C. Vers une pédagogie intégrée. munby.) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’. Cambridge language assessment series (eds. G. Wilkins. (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. (1972) Communicative syllabus design.C. doc. d. B. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. Bern: edk. north. (1980) Langue maternelle et langue seconde. strasbourg: Council of europe. Schweizer Version. *Wilkins.. Cambridge: Cup. (1976) Notional syllabuses. j. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. alderson and l. Cambridge language assessment series (eds. réforme des langues et systèmes éducatifs’. j. C. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. G.

) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’.) (1991) L’évaluation. Le français dans le monde. oskarsson.F. Recherches et applications. paris: Cle international. strasbourg: Council of europe. tagliante. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work. août-septembre 1993. d.Literatūra lussier.C. Bachman). Cambridge: Cup. F. alderson and l. C. (2000) Assessing Vocabulary. university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). (ed. monnerie-Goarin. r. (eds. eds. Col. reid. 267 . and lescure. j. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning. m. Cambridge: Cup. j. oxford: pergamon. paris: Hachette. (Cambridge language assessment series. Numéro spécial. a.

.

ką mokinys geba. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai. pavyzdžiui: 269 . y. toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. mastas. pastebima. (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. t. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui. kurie nėra kaupiamieji. Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. pavyzdžiui. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes.A priedas. didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau. Šveicarijos projektas). • Pozityvumas. nei tai. kartais įmanoma tą pačią mintį. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. pageidautina pozityvi formuluotė. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai. a1 lentelę). Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija. ko jis negeba. formuluoti ir pozityviai. susijusią su kalbos priemonių spektru. ir negatyviai (žr. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai.

A1 lentelė. milanas. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras. • Aiškumas. ne sukuriamas žodžiu žaismu.) (elviri. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip. dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. ar vidutiniškas į geras. antra. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. kad jos gana lengvai perskaitomos. jo atsisakius. bet kartais. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. jeigu tik pašnekovas padeda. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. iš pirmo 270 . nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. nuo 1940 m. aptartys turi būti skaidrios. pavyzdžiui. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. 1 lygis.Bendrieji europos kalbų mokymosi.“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. geba suprasti. arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. skirtumas turi būti tikras. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. ar gana platus keisti labai platus. 1978. lieka spraga. 2 lygis) • bendravimas sutrinka. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti. o ne parašytos profesiniu žargonu. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. informacijos ir pan. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. Geba suprasti. vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. vadinasi. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos.

kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. kai aptartis yra autonomiška. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. • Autonomiškumas. antra. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos. šis asmuo geba tai daryti. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais. ypač įprastos amerikoje ir australijoje. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. kurią vertintojas turi atpažinti. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. antra. skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. apie kurį galima pasakyti: Taip. tad trumpesnės konkrečios aptartys. • Trumpumas. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. apibrėžtys turi būti paprastos. projekte. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. kaip savarankiški kriterijai. tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti. Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. galima manyti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis. 9 skyrių). pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas.A priedas. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam. tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. esant reikalui. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. tai leidžia manyti. Be abejo.

pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. pranašumas yra tas. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. o tada rašyti. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę. Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. pavyzdžiui. kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. komunikacinės kalbinės veiklos. Pradžia – aptartys. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. Viena galimybė – apmąstyti. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 272 . toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. kas norima aprašyti. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo. kokybinius ir kiekybinius metodus. aptartis. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji. 4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius. metodo. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. Geriausia. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme.

Empirinis.A priedas. lowe. Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis. tada. silpnybes. 1985. tinių kalbų mokymo programomis. jų manymu. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. 1985. ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų. (b) paaiškinti savo sprendimą. Komisija. Ekspertas. remiantis esamomis skalėmis. ingram. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. kurie ta skale naudosis. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. 1 nr. liskin-Gasparro. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. 2 nr. Esmė – formuluotė. galbūt pasiremiant informantais. o tada. kad būtų patikslintos formuluotės. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. kai tik parengiamas skalės juodraštis. 1984. – paprašoma (a) sudėti aptartis. ir aprašus. 1986). Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. kai tik atskleidžiami in273 . galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. 1975. tinkama tvarka. o ne statistinei duomenų interpretacijai. tada. gretindamos jas su aprašais. skalių juodraščiai aptariami konsultantų. 4 nr. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais. Gippsas (1994) ir scarinas (1996. pastarieji gali dirbti intuityviai. o tik principais grįstas patirties interpretavimas.

o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. rodanti. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą. tada yra suderinama bendra eilės tarka. konstruktas) (mullis. tarp kurių dviejų lygių yra spraga. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. 6 nr. siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. 1980). 1995).. kokios ypatybės yra svarbiausios. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti. tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. (c) nustatoma. 7 nr.). Svarbiausia ypatybė. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. 5 nr. pateikiama antra užduotis – nustatyti. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. o ne rangine tvarka.) nustatoma. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė. 274 . kad trūksta vieno lygio. dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles. kas informantams padėjo ar klaidino. į kurį galima atsakyti taip arba ne. 1991. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. Dviejų pasirinkčių sprendimai. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus. shohamy ir kt. kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais. tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. Esmė – atliktys. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr. tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson. mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. 1992). Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti.

north. 10 nr. pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. aptartys apibūdina. 9 nr. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. analizės rezultatai atskleidžia. kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. kurios iš jų yra visai aiškios. tada. irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas. 1995). Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą. informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. arba „latentinio bruožo“ analizė. ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. 1996). 1963. Lyginamieji sprendimai. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. svarbios ir t. yra taikomas daugkartinės regresijos metodas.A priedas. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas. jų manymu. 1996/2000). Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. Rūšiavimas. naudingos. Diskriminanto analizė. t. ir / ar pagal lygius. kad būtų nuspręsta. kurias. nors taip vadinamas. . 1996). taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. IRT). Daugiamačių skalių sudarymas. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę. yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher.

irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. lincare. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. tada šie testų punktai gali 276 . 1982. mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. 1989). kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. jei esate mokančiųjų lygio. nuspėjant tuos būsimus dalykus. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. yra keletas būdų. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. analizuojant rascho metodu. bet išlikti bendroje sistemoje. yra numatomos skalės vertės. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters.Bendrieji europos kalbų mokymosi. toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. dėl to. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. tačiau reikia nepamiršti. jei esate pradedančiųjų lygio. jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis. kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. išplėtojus šį metodą. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų. ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu.

kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. Kritikuojama pozicija. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai. 45–85. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. kirsch ir mosenthal. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. Pagrįsta reikalavimo. Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. esant reikalui. 1991: Bands and scores. regional language Centre. developments in elt. tyndall ir kenyon. (ed. Visuose trijuose projektuose. per siauras ar per plačias dalis. (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. ką mokinys geba daryti. Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. be to.): Language testing in the 1990s. in anivan. (eds. 1995. pristatytuose B.) Current developments in language testing. B. 71–86. 1996. 1993. Language Testing 15 (1). t. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. singapore. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. (d) taip buvo sudarytos 3. Carroll. kirsch. and north. G. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. j. C. y. london: British Council/ macmillan. s.A priedas. in: alderson. 1994. Brindley. masters. C. 1995).. 277 . rascho modelis yra naudingas sudarant skales. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai. a review of the issues. ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. punktai.. 1996. j. G. C ir d prieduose. milanovic ir kt. 1996). stansfield ir kenyon. Brindley. 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. 1992. 1992. tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. kritika.

in Literacy. 1995: interpreting the iea reading literacy scales. Reikšmingas straipsnis. in Binkley. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje. tim and mcQueen. B. and mosenthal. and Wingleee. i. national Center for education statistics: 135–192. j.): Assessing second language writing in academic contexts. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. p. pavyzdžiui. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t. kuriant aiškinamąsias aptartis. Washington d. j. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. Metodas taikytas projekte.. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. taikomas. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. Labai aiškus straipsnis. j. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. i. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. m. 16–33.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. (eds. economy and society: Results of the first international literacy survey. mcnamara. 1992: statistical support for training in esl. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques. s. kuriuo atskleidžiama. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. siejant su metmenimis. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. ablex: 155–166. linacre. lumley. nei „konkretusis“. kirsch. kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. Svarstomi klausimai. in Hamp-lyons (ed.) Test theory for a new generation of tests. j. and Bejar. Analizuojamos kelios programos. 208–38. rust. m. annie. london. 1994: Beyond testing. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. B. i. organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę. Language Testing 13 (2). Gipps. Vancouver. m. s. composition rating. paris. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. Falmer press. k. (eds. r. Chaloub-deville m. y. 278 . skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. Language Testing 12 (1). kai pradedama nuo deramos analizės to. 1989: Multi-faceted Measurement.. norwood n. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas. n. tom. Cathie. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. Carroll. kirsch. j. C. davidson. i. Hillsdale n. in Frederiksen. F. Metodui taikyti reikia daug laiko. elder. kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. 37–69. lawrence erlbaum associates: 297–323. Tyrimas.: us department of education. j.C. Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. Chicago: mesa press. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas. kylantys dėl miglotų aptarčių. mislevy. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus.

Curriculum Perspectives 14. problems.. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų. new york. B. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą.1: 48–52. 279 . 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. Washington d.A priedas. to Bachman and savignon. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. apžvalga. j. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. educational testing service. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. april 1993. lowe. avon. and schneider. 10-W-51. j. pollitt. nFlC occasional paper. kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte. and a possible methodology.: educational testing service. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. north. p. saville. Klasikinis aprašymas. and particularly. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. Trumpai aprašoma. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. p. Klasikinis aprašymas. B. Language Testing 15/2: 217–262. schulz. Thames Valley university. 1994: profiles and assessment. 475–489. north. paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). process? a reply to kramsch. V. lincolnwood (iii. n. forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. toeFl research paper. 391–397. G. a. Nuo akademinės kritikos. m. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. in: james. princeton nj. lowe. 1986: proficiency: panacea. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). jau įvertintas mokytojų. and Berwick. masters. C. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. Clevedon. a. north. keblumai ir pan. Detalus projekto. B. r. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. silpnybės. mullis. north. kaip jos išspręstos. kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems. Projekto. milanovic. B.. and Cook. in: Modern Language Journal 70/4. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. B. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. s. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. formulation styles and presentation formats. peter lang. C. framework.): national textbook Company. Aptariamos skalių funkcijos. manuscript no. Detali vertinimo skalių. Validation in language testing. a. i. j. multimedia matters: 15–38. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. G.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond. phd thesis. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. national Foreign language Center. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives.. susisteminti taikant Rascho metodą. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. Council of europe CC-lanG (94) 24. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. in: Foreign Language Annals 17/5. strasbourg. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė. (ed. in Cumming. reprinted 2000. princeton n. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. north. e.

a. and Berwick. 2–4 august 1993. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. stoka.. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. o ne tiesiog sudaryti skales. G. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. and kenyon d. Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. aprašymas. Gordon. Verlag rüegger aG. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. l.. r. Cambridge and arnhem. stansfield C. m. 202–220. 47/2. shohamy. 280 . 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. in: Language Testing 1/2. in Cumming. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. Parodoma. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. Modern Language Journal 76: 27–33.. smith. G. n. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). e. C. and north. B. je suis capable de. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75. and kendall. 1996: What raters really pay attention to. p. Trumpas pranešimas apie projektą. m. 2000: ‘dans d’autres langues. Žr. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. Rascho metodo taikymas. B. Chur/Zürich. schneider. aprašymas. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. neprofesionalių vertintojų rezultatai. and north.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ankstesnį aprašą. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. p. C.) 1996: Performance testing. skehan. Fundamentalus. j. (eds.. studies in language testing 3. Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. Įdomus metodinis tyrimas. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. describing and monitoring long-term progress in language learning. and north. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. and saville. m. ankstesnį aprašą. and murray. in milanovic. in: Journal of Applied Psychology. and kraemer. schneider. Žr. Įdomus metodinis straipsnis. m. multimedia matters: 124–153. a. Validation in language testing. Skalen zur Beschreibung. kuriuo grindžiamas metodas.. n. l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères. G. a. Clevedon. Išsamus projekto. 1984: issues in the testing of english for specific purposes. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. 1996: issues in planning. kad būtų nustatyta. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. scarino. W. r. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91. Labai sunku skaityti. avon. skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales. ’ echelles pour la description. cognition and assessment. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit. 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung. a. B. scarino. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht). Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider.

C. and turner. r. susiję su suomių kalba. kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės. and F. tyndall. Validation in language testing. and kenyon. Labai svarbu mokykloms.) Case studies of the use of the Common European Framework. C. Council of europe. s.: Center for applied linguistics. C. r. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. Washington d. d. B. (eds. alderson (ed. in: spolsky. kaftandjieva (forthcoming). English Language Teaching Journal 49 (1). sudaryti kalbos įsivertinimo skales. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. in Cumming. j. Paprastas skalių.): Testing language proficiency. 3–12. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala. pritaikant aiškinamąsias aptartis. avon. C. Clevedon. kad būtų pastebėti niuansai. and jones. a. Wilds. patikimumo patikrinimo aprašymas. upshur. 29–44. p. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. 1995: Constructing rating scales for second language tests. kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti. multimedia matters: 9–57. 281 . Verta atidžiai perskaityti. 1975: The oral interview test.A priedas. B. in j. and Berwick. Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti.

.

Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. 1995 m. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“.B priedas. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . tyrimas buvo iš dalies 1994 m. Žemesnių klasių. 4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais. Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai. buvo tirta sąveika ir produkcija. prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF). taip pat ne tik anglų. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. tyrimo kartojimas. bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. Goethe‘s instituto. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį). apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. aukštesnių klasių. 1994 m. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. kur apie jas rašoma. tik dar buvo tiriama recepcija.

kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. Šios skalės išskaidytos tam. kad būtų įsitikinta. analizuoti įrašai. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. jos buvo papildytos anglų. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. tikslios ir svarbios. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. ar tos aptartys aiškios. du tyrimai buvo siejami su tuo. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas. aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. iki gerai mokančių kalbą. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m. per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). aptartys buvo tik anglų kalba. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. taikliausias ir svarbiausias. 6. o 1995 m. sudarytų iš aptarčių. prancūziškai. taigi 1994 m. 2. Kokybinis etapas 3. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. (b) vertino. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. prancūzų ir vokiečių kalbomis. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa. Kiekybinis etapas 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip apibūdinama aptartyje. 4. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. kurias ketino apibūdinti. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. kuris įgyjamas per 80 valandų. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. Intuityvusis etapas 1. ir vienais.

kad būtų galima atrinkti tas aptartis. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). tai apima: a) klausymo. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. aptarta. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. 7. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. kalbėjimo. rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). 9. nes kyla klausimas. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. jei kyla problemų. kalbiniais regionais ir tiksline kalba. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. aptartys pritaikytos įsivertinti. 10.B priedas. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. sakytinės sąveikos. kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Interpretavimo etapas 8. Šiuo požiūriu testų. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. ir iš jų sudaryti visumines skales. kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės. 11. sakytinės produkcijos. nustatyti „ribiniai taškai“. mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . susijusius su skirtingais švietimo sektoriais. pragmatinės. apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius. ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. Įvyko baigiamoji konferencija. ir atlikties vertinimo tinklelyje. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. įsivertinimo skalėje.

kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo. skirtą tiesiogiai jam. nėra visai aišku. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. kalbėti telefonu. pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. kad jos yra problemiškos. kur aptariama tokia veikla. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). b) Darbas aptartys. ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. rašyti pranešimus ir apybraižas. ar problemų kyla dėl to. (c) nenuoseklūs atsakymai. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 . sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). dalyvauti oficialiuose susitikimuose. pristatyti oficialias pateiktis. taip atsitiko nepaisant to. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. oficialiai susirašinėti. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti. santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. toks keblumas kilo ir dėl aptarčių. pavyzdžiui. jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. pasirodė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. išskyrus tas. kurie būtini šiems atsakymams. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. ar keliomis. patvirtintas dialanG ir alte (žr. Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. c) Neigiamos sąvokos aptartys. kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų.

pavyzdžiui. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui. kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka. mokytojų vertinimu. pavyzdžiui. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis. siejamų su universiteto kontekstu. ypač jei kalbama apie literatūrą. kad. Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. populiacija. (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. išskyrus tokį.899. gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio. Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. galimas daiktas.B priedas. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. Viešieji skelbimai. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus. Tąsa 1999–2000 m. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. (d) parašytos interpretacijos etape. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. 287 . yra daugybė atvejų. pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. tai atrodo intuityviai suprantama. kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta.

B.C. Skalen zur Beschreibung. . pakartotinai išleista 2000. Council of europe. in j. B. Berne. alderson (ed.) Case studies of the use of the Common European Framework.) Case studies of the use of the Common European Framework. G. Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių. in j. phd thesis. peter lang. 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Language Testing 15/2: 217–262. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. . project report.C. kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. 288 . swiss national science research Council. and schneider. Thames Valley university. alderson (ed. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. north. Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit. schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ . parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels. Council of europe. national research programme 33. mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. new york.

. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas.B priedas. debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 . laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas .tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai.

remiantis tokia analize. išvaizda • biografija. • planai / susitaviltys. kad sistema yra nuosekli. viešieji skelbimai). sieki. buities sąlygos 290 . 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai. toliau lentelėje palyginama. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas. svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. pavyzdys galėtų būti temos. kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. darbas • gyvenamoji vieta. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų. temų aptartys nepateikiamos. • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas. bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis. informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis..nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz.

įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. dar• pramogos. reikalinga kelionės. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. 291 . • Finnish nine level scale of language proficiency. 1993. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas.įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta. 1990. dienotvarkę. 1987.B priedas. • ontario esl oral interaction assessment Bands. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save. 1993. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. 1974. 1991. temos laisvalaikis. • kasdienės darbas. ties inforbas ir laisvaįpročiai. 1978. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. numatoma. • european Certificate of attainment in modern languages.

• Fulcher: The Fluency rating scale. 1991. and Hall p. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings.j. 1994. interview scale. • australian second language proficiency ratings. • elviri et al. • royal society of arts modern languages examinations: French. 1978. 1982. • association of language testers in europe. 1985. • english speaking union (esu) Framework project: 1989. 1975. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines. 1993. 1989. • British languages lead Body: national language standards. 1992. • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking. • Hebrew oral proficiency rating Grid. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1990. 1981.: oral expression. Bulletin 3. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. • Carroll B. 292 .1986. 1990. 1991. • english national Curriculum: modern languages. • australian migrant education program scale (listening only). • Carroll B. • Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. 1986 (in Van ek 1986). • netherlands new examinations programme. • eurocentres scale of language proficiency.j. 1980.j. 1978. oral interaction assessment scale. 1991. 1993. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. • interagency language roundtable language skill level descriptors. 1993.

Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa. DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. vokiečių. DIALANG skalės C priedas. viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų. portugalų. ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. suomių. taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. anglų. kur būtina. skirta kalbos mokiniams. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. sudarytos remiantis „metmenimis“. olandų. airių. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. kurie nori sužinoti. kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema.C priedas. linGua veikla d). prancūzų. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams. italų. aprašytą a priedo gale. islandų. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. sistemą sudaro įsivertinimas. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. norvegų. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). ispanų ir švedų. graikų. kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams.

kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. patekdami į sistemą. Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. 7. taip pat sistema yra tokia. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. gramatika). klausymas ir rašymas). tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. 3. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. registruojamasi. 5. remiantis atliktu testu. įsivertinama (tik skaitymas. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. sistema nustato. Vartotojams užsiregistravus. Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. žodynas. 9. kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. 6. rašymas. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių. mokiniams pranešama. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. 4. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. duodamas grupavimo testas. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. grįžtamasis ryšys. klausymas. 8. kad jis skatina savarankiš294 . Vartotojams. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. ir mokinys turi nuspręsti. prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių. pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. kad mokiniams patariama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra. ar ne. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). 2. pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). manoma.

Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m. matsas oscarsonas ir saulis takala. Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą. kad tiktų numatytiems vartotojams. aris Huhta. aiškiausi ir paprasčiausi. 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas).C priedas. klausymą ir rašymą. Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. Fellyanka kaftandjieva. kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. Be to. 1996). ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. kurie pasirodė esą konkrečiausi. leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. neus Figueras. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr. Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. 295 . DIALANG skalės ką mokymąsi. o ne mokytojo vertinimo tikslams. paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės.

jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba. saulis takala. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai. (kalibravimas yra procedūra. arba anglų kalba.78). ir ar yra tendencija. normanas Verhelstas. Be to. jie parodys. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=.91. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų. sunkumo lygis. kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti. imtimi. buvo labai panašios. įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti. buvo projekto koordinacinis centras. kuris 1996–1999 m. kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu. t. Verhelst and Glass 1995).26). sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė).84. trys įsivertinimo skalės. o tada susirinkdavo.93 ir rašymo 0.94. Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos. antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas. ir iš jų sudaroma skalė. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=.) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas. 1985. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta. y. atlikusių visą testą.Bendrieji europos kalbų mokymosi.5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t. Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei.4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al. pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius. teiginių ir t. dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba. johnas de jongas ir timas tormakangas. rašymo p=. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre. klausymo 0. kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę. klausymo p=. jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui). sudarytos remiantis teiginių kalibravimu. kurių gimtoji kalba buvo švedų). kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama. kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis.10. bet įvedama kaip žinomos konstantos. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0. 296 . pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis. oplm yra praplėstas rascho modelis. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga.

nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. taip yra todėl.897. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. skirti skaitymui. paimti ne iš „metmenų“. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama. tai yra skaitymo. Kitos DIALANG skalės. teiginiai. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis. rašymo ir klausymo skalės. jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 . nustatytų per šį tyrimą. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių.83) ar net 0. kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. kaftandjieva. pasirodė. svarbu pažymėti. y.C priedas. klausymui ir rašymui. pateikiami kursyvu. t. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis. tirdama teiginių sunkumo verčių. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo.

in j. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. Council of europe. alderson (ed. n.. skaitytojai. one-parameter logistic model: oplm. 298 . teasdale (forthcoming). in G. new york: peter lang. n. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. s. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais.. bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. luoma. (1996/2000). B. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. Verstralen (1985).Bendrieji europos kalbų mokymosi. 215–237. s. k. oscarsono. sajavaaros. s. and C.) Case studies of the use of the Common european Framework. Verhelst. oscarson. m. Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. recent developments and applications. aptartys buvo šiek tiek pakeistos. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. C. takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę.) rasch models: Foundations. Glass and H. Glass (1995). išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. Fisher and i. Literatūra Huhta. and a. a.) Case studies of the use of the Common european Framework. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. The one-parameter logistic model. The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. luomos. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente. Council of europe. takala. p.C.C. alderson (ed. molenaar (eds. takala. kuriose skaitymo. kaftandjieva (forthcoming). phd thesis. in j. north. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. Thames Valley university. Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės. arnhem: Cito. Verhelst. and F. new york: springer-Verlag. sajavaara. panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. reprinted 2000. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai.

ypač jei jie iliustruoti. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. paprastus tekstus. laiškuose. susijusią su mano interesais. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. Gebu suprasti trumpus. žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. tvarkaraščiuose. kuriuose aprašomi įvykiai. geležinkelio stotyse. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. parašytus įprasta kasdiene kalba. Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. jei galiu pasinaudoti žodynu. Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. tiesiogiai susijusius su mano interesais. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. brošiūrose. susijusius su mano darbu. žodžius ir elementarias frazes. pavyzdžiui. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą. ypač jei yra paveikslėlių. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. ar verta nagrinėtis atidžiau. pavyzdžiui. Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. pavyzdžiui. pavyzdžiui. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. pavadinimus. Gebu suprasti labai trumpus. brošiūrose. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus.C priedas. pavyzdžiui. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. valgiaraščiuose. Gebu suprasti paprastus tekstus. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. kurios man reikia užduočiai atlikti. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. bet nebūtinai visas detales. trumpuose laikraščių straipsniuose. kad pasitikrinčiau terminiją. paprastus laiškelius. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. padedančių pasiaiškinti tekstą. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. Gebu atpažinti žinomus vardus. pavadinimus. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. nesusijusius su mano interesais. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. 299 . ant atvirukų. susiedamas žinomus vardus. Gebu detaliai suprasti ilgą. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. Gebu skaityti korespondenciją. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. kad nuspręsčiau. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. DIALANG skalės C1 dokumentas. net nesusijusią su mano profesija. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. restoranuose. skelbimuose. mano žodynas platus. darbovietėse. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. viešojo telefono. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste.

dabartinį ar neseniai turėtą darbą. Gebu nuosekliai argumentuoti. 300 . jausmus ir įvykius. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. sudėtingus referatus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagrindžiama. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius. detales. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. avarijos. kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. Gebu užsirašyti. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. juose padėkoti ir atsiprašyti. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. kuriuose kas nors įrodinėjama. Gebu raštu reikšti svajones. sklandžius. Gebu rašyti aiškius. planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. pavyzdžiui. gyvenimo sąlygas. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. ką aiškina ar klausia kiti. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu aprašyti. Gebu paaiškinti. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. mokymąsi. pasekmes ir hipotetines situacijas. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. Gebu aprašyti savo šeimą. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. Gebu rašyti taip taisyklingai. kur gyvenu. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. straipsnius ar esė. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. Gebu svarstyti apie priežastis. viltis ir siekius. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. jei tekstas yra labai svarbus.

Gebu suprasti paprastas nuorodas. 301 . kai kalbama aiškiai ir lėtai. Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis.. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai. paprastus aiškinimus. lėtai ir pakartojama. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. Gebu sekti daugelio filmų turinį. temą.C priedas. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. pašte ar banke. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. kai kalbama aiškiai. pavyzdžiui. Gebu pakankamai suprasti. kuris vyksta šalia manęs. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. kalbama aiškiai. kai kalbama lėtai ir aiškiai. avarijas ir pan. kai kalbama apie įvykius. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius. susijusia su mano profesine veikla. o kalba palyginti aiški ir lėta. Gebu suprasti skaičius. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. su ilgomis pauzėmis. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę. Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. paprastų žinučių ir pranešimų mintį. kad aš galėčiau suprasti. siužetas nesudėtingas. kainas ir laiką. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. jei diskutuojama žinoma tema. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gebu pakankamai suprasti. Gebu sekti kalbą. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose. kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis. Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. aiškių. nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis.

atpažįstu stilių kaitą. kalbų. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. ypač jei tartis negirdėta. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. toną ir t. net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. interviu tiesioginiame eteryje. Gebu tai suprasti. t. taip pat ir tuos. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. kai kalbama man pakankamai žinoma tema. Gebu pakankamai suprasti. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. o tik numanomi. dokumentines laidas. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities. diskusijų ir debatų. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. pavyzdžiui. jei pranešėjas kalba aiškiai. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. kai kalbama bendrine kalba. pokalbių laidas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo. kai kalbama apie mano specialybės dalykus. Gebu klausytis paskaitų. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. Gebu žiūrėti filmus. kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). tik didelis aplinkos triukšmas. gyvą ar įrašytą. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. gebu išgirsti smulkias detales. kai kalbama bendrine kalba. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. kai kalbama bendrine kalba. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. Gebu klausytis paskaitos. net jei aplinka šiek tiek triukšminga. kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. žaidimus ir daugumą filmų. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti. išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. 302 . neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. kuriuose kalbama ne bendrine kalba. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. pavyzdžiui. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų.

C priedas. skiria skirtingus stilius. net jei tai nėra jų interesų sritis. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. jie geba suprasti asmeninius laiškus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. pavyzdžiui. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus. skelbimuose. skrajutėse. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų. taip pat ir abstrakčius. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. a2 B1 B2 C1 C2 303 . jūsų testo rezultatai rodo. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. plakatuose ar kataloguose. pavyzdžiui. jausmai ir norai. pavyzdžiui. reklamoje. žinynus. kuriuose aprašomi įvykiai. tvarkaraščiuose. Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. valgiaraščiuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. DIALANG skalės C2 dokumentas. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo.

juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. tinkamu numanomam skaitytojui. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šio lygio žmonės geba parašyti. jūsų testo rezultatai rodo. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. jie geba rašyti laiškus. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. pranešimus ir straipsnius taip. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi. a2 B1 B2 C1 C2 304 . jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. jie geba parašyti laišką. susijusių su jų interesais. jūsų testo rezultatai rodo. pabrėžti tai. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. pavyzdžiui. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jie geba rašyti esė ir pranešimus. pavyzdžiui. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. kam nors už ką nors padėkoti. Geba rašyti asmeninius laiškus. parašyti savo vardą. esė ar pranešimą sudėtinga tema. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį. kas jiems atrodo svarbiausia. kuriuose išdėsto informaciją.

Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. t. laisvalaikį ir t. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. paprastų žinučių ir pranešimų esmę. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. jūsų testo rezultatai rodo. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. geba sekti ilgą svarstymų seką. aiškių. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. apsipirkimą. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti trumpų.. jūsų testo rezultatai rodo. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo. jie taip pat supranta gimtakalbius. pagrindinius dalykus. Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kai tema yra pakankamai žinoma. kurie kalba greitai. Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. darbus. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. a2 B1 B2 C1 C2 305 . pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį.C priedas. pavyzdžiui. mokyklą. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. kai kalbama lėtai ir aiškiai.

kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. B1 tekstai. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. bukletai. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. trumpi paprasti tekstai. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. trumpi oficialūs dokumentai. pavyzdžiui. asmeniniai laiškai. aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). paprasti skelbimai. laiškai. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. 306 . paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. žodžius. kai tiesmukai dėstomi faktai. laikraščių straipsniai. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus. suprantu. pavyzdžiui. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. telefonų knygos. suprantu paprastus trumpus tekstus. kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai. kasdieniai skaitiniai. ypač su paveikslėliais. įprasti trumpi paprasti aprašymai. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. susijusius su mano interesais. reklama. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų. randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. paprastus sakinius. suprantu tiesmukus nurodymus. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. Išsamiosios aprašomosios skalės.

sudėtingos struktūros arba tokie. C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. profesiniais. nustatau subtilius dalykus. o trukdo retai vartojamos konstrukcijos. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. idiomos ir terminija. susijusią su mano interesais. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu). atsirenku informaciją. grožiniai ir negrožiniai tekstai. ilgesni tekstai. DIALANG skalės B2 korespondencija. 307 . labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. tiek implicitiškus. požiūrius bei nuomones (žr. bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. atspindinčius santykius ir nuomones. abstraktūs. nesusijusios su mano interesais. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. tiek eksplicitiškus. straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. visus niuansus. randu būtinas detales ilguose tekstuose. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos.C priedas. neišreikštus tekste eksplicitiškai. moksliniais klausimais. sąlygos ir apribojimai). suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. iš esmės suprantu korespondenciją. aprašymas. retkarčiais naudojuosi žodynu. susijusi su mano interesais. detaliai suprantu sudėtingus tekstus.

anketos. be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. atvirukai. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. paprastos žinutės. bet. sunku argumentuoti ir lyginti. paprasti tekstai. asmeninio gyvenimo įvykiai. Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. arba. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį. kurio elementai susieti. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. pavyzdžiui. kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. paprasti asmeniniai laiškai. todėl.). jausmus ir įvykius. darbas ir pan. pavyzdžiui. anketos. Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. po to. ir. B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. užrašai. atvirukai. skaičius ir datas. savo vardą. mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. adresą ir kitas asmenines detales. bet. pranešimai. tokiais. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus. pažįstamos vietos. pavyzdžiui. pomėgiai..Bendrieji europos kalbų mokymosi. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. Gebu perteikti naujienas. tautybę. užrašai. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. tik žinomomis įprastomis temomis. aptarnaujančiam personalui ir pan. 308 . tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. kinas ir pan.

teksto elementų išdėstymas. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. rašyba taisyklinga. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. tikrumą / netikrumą. išreikšdamas. galimybę. nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. iš kurio matyti. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones. 309 . kurios išryškina minčių ryšius. nėra reikalo naudotis žodynu. gali pasitaikyti tik riktų. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą. ką rašo kiti. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. tikėjimą / abejonę. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. gerai struktūruotą tekstą. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. sklandų. C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. Gebu rašyti aiškų. pavyzdžiui.C priedas. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. rašybos klaidų nėra.

artimiausios aplinkos daiktus. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kelio aiškinimas. paprastas kelio aiškinimas. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. lėta kalba. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais. nurodymai. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. suprantu pakankamai. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. kad galėčiau sekti pokalbį. suprantu. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. aiški. pavyzdžiui: pranešimai. lėta. klausimai. sekti nurodymus. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. 310 . trumpos paskaitos ir kalbos. kasdieniai pokalbiai. televizijos ir radijo programos bei filmai. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. pažįstamus žmones. kelio aiškinimas. Bendrą idėją. aiški. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. B1 pokalbiai žinomomis temomis. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. faktinė informacija. tinkamai artikuliuota kalba. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. pagrindinę mintį. aiški bendrinė kalba. klausimai. mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. pakankamai suprantu. paprastą kasdienę kalbą. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. televizijos ir radijo naujienos. nurodymai.

Viešieji pranešimai. interviu. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai. Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. sudėtinga techninė informacija. jokių. pavyzdžiui: profesinė kalba. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius. abstrakčias ir konkrečias temas. Garso įrašai ir filmai. C2 Bet kokia šnekamoji kalba.C priedas. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. pavyzdžiui. paskaitos. C1 Visokia šnekamoji kalba. pokalbis su gimtakalbiu. jei turiu laiko priprasti prie to. pranešimai. televizijos ir radijo programos ir filmai. diskusijos. diskusijos ir debatai. 311 . gyva ar įrašyta. DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis. paskaitos. kartais galiu perklausti kai kurių detalių. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. kas nepažįstama. pakankamai. specializuotos paskaitos ir pristatymai.

.

D priedas. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas. kuriose būtų aprašoma. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. p. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). aprašytą a priede. atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai. Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. (liet. ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. 27 ir 167). ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai. programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. kaip jie buvo parengti. 313 . ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. kandidatų ypatumai. kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“.

norvegų. Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. danų. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti. 3) mokymąsi. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. 2) darbą. c) priemonė patikrinti kalbos. prancūzų. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir taip išsiaiškinti. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. norint nustatyti. teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. katalonų. tokiu būdu galima parodyti. Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. formuluojant pareigybių aprašus. Šios sritys yra 314 . ispanų. olandų. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. mokėjimą. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. portugalų. alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. ką kalbos vartotojai geba. kiek jie jau moka kalbos. vokiečių. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims. jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. italų. švedų. išlaikę šiuos egzaminus. suomių. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. ir suprantamai paaiškinti. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys.

apie daugumą 315 . rašymo gebėjimams. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. apsigyvenimo ir t. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių.D priedas. t. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų. susijusias su sąveika. apimantys visus lygius. taisyti ir paprastinti. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. viešojo maitinimosi. skaitymo. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais. iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. nes yra daug situacijų. mokyklų ataskaitomis ir pan. f) teiginiai peržiūrėti. kuriose. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams. kad sėkmingai komunikuotum. kuris tęsis. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių.

manoma. t. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės. 316 . respondentams buvo duodami klausimynai. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti. y. svarbiausia. kaip buvo keičiama: 1. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. nes remiamasi prielaida. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba. Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. kaip aiškinama a priede. taikant rascho analizę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vadinamųjų inkarinių. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. išskyrus labai aukštus lygius. pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. Štai du pavyzdžiai. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. nustatyti skalių santykinį sunkumą. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. atsisakyta neigiamų teiginių. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa.

labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. žmonės skirtingai supranta „geba“. Buvo pasirinkta 80 procentų. buvo pastebėta. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. „veriantis“. pavyzdžiui. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. 50 procentų tikimybė. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. – kas tai yra. neigiami teiginiai. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. pavyzdžiui. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. ar gali būti. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. kad asmuo atliks užduotį. kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas.D priedas. būtų per menka. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. „veriantis“. kitaip tariant. ALTE „Geba“ teiginiai 2. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais. taigi paprastai alte egza317 . skirti žemesniam lygiui apibūdinti. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. „tvinkčiojantis“ ir pan. konceptuali problema. kita vertus. „tvinkčiojantis“ ir pan. „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. „silpnas“. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. „silpnas“.

tai įrodo. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. kad skirtingų grupių interpretavi318 . 2. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. Buvo tikimasi. inkariniai teiginiai apėmė: 1. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to.97. 16 aptarčių. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais. patvirtinančia. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. kuris buvo nurodytas (north. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys. Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. taip yra dėl daugiamatiškumo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. kad egzaminas būtų išlaikytas. tai sudarys galimybę patvirtinti. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. 1996–2000) buvo nustatyta. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais. toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių. kad šveicarų projekte (north.

susidedančio iš trumpų. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar. pastebėta. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. jie duoda suprasti. analizės ir tobulinimo proceso produktas. naudojamų kaip inkarinių. minėti veiksniai nėra naujiena.D priedas. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. kai kalbėjimas / klausymas. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. panašu. skalėms susieti taikant rascho modelį. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. pavienių teiginių. kai rašomas šis tekstas. skaitymas ir rašymas yra skirtingi. jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos. kad taip yra dėl to. kad norint „galutinai“ sulyginti skales. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo. kad tam tikros respondentų grupės (t. lygius. kad kalbėjimas / klausymas. ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. viešosios veiklos ir turizmo. Šio proceso rezultatas toks. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. y.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke. kas norima. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija. pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. jei procedūra nėra sudėtinga. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. ko norima. 320 . daugeliu temų. kas norima. pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti.

): Language testing in the 1990s. neil jones. 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. j. B. 2000 kovas.D priedas. Thames Valley university. j. phd thesis.uk 321 . london: British Council / macmillan. reprinted 2000. marianne Hirtzel. B. C. new york: peter lang. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate). in: alderson. 71–86.m@ucles. and north. kembridžo universiteto egzaminų sindikatas.org. 1991: Bands and scores. C. smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. (eds. north. developments in elt.

GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį. data ir vieta. suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais.D1 dokumentas. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. nurodymus ar informaciją. GeBa užsirašyti. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. kuriuose nurodomas laikas. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. . kaip antai užrašai ant gaminių. GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus. net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. GeBa suprasti elementarius užrašus. kai kalba kitas. laiškus ir pranešimus. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus.

oro uoste. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje. GeBa suprasti tiesmuką informaciją. GeBa suprasti išsamią informaciją. GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. kelių ženklus. supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. pavyzdžiui. žiniose minimi einamieji įvykiai. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. D priedas. kaip antai Man patinka / nepatinka. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. pavyzdžiui. apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. pavyzdžiui. įprastus valgiaraščius.. ALTE „Geba“ teiginiai 323 . ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones.D2 dokumentas. ką mėgsta ar ko nemėgsta. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. paprastomis kalbinėmis priemonėmis. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose. bankomato užrašus. kai atsakoma paprasta kalba. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti.. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. susijusių su asmenine patirtimi. pavyzdžiui. pavyzdžiui. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas. maisto produktų etiketes. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno.

laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas. pinigų keityklos. svečiuose namai. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. filmus. klausymas ir skaitymas namuose. automobilių ir pan. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan. paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. kinas. „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. nusikaltimai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. namuose. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais.) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. skaitymas.) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. stovyklavietės. skaitymas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas. restoranai ir pan. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. teatras ir pan. automobilis. šeimininkai šeimininkai bankai. mokyklos. agentūros. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). viešbučiai. rašymas 324 . skaitymas klausymas ir kalbėjimas. ligos. skaitymas. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. vakarėliai. skaitymas. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. atvirukus ir pan. kambarį. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją. skaitymas. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. automobilių gedimai ir pan.

ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius. ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba. susijusius su savo darbu. išreikštas sudėtinga kalba. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais.. GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. taip pat ir sudėtingas mintis. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams.. ALTE „Geba“ teiginiai 325 . pritardamas ar prieštaraudamas. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti. GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2.D4 dokumentas. jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. jeigu turi pakankamai laiko. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų. su kuriais susiduriama. D priedas.. ir susidoroti su jais. pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus.. GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai. su kuriais dažnai susiduria.

rašymas klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) 326 . iš literatūros apie gaminius. elektroninius laiškus ir pan. laiškus. susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. įrengimo. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. rašymas darbovietės (įstaigos.) skaitymas. gamyklos. specialybės ir prekybos žurnalų. gamyklos ir pan. kai pristatoma ar demonstruojama. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos. skelbimų. veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. namai. suprasti ir rašyti ataskaitas. gamyklos ir pan. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. pranešimus. rašymas klausymas ir kalbėjimas. laboratorijos ir pan.) skaitymas. ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos. interneto svetainių ir pan. pastabas.). viešbučio kambariai ir pan. kliento namai darbovietės (įstaigos. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos.) suprasti užrašus (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas.) darbovietės (įstaigos.). gamyklos ir pan. konferencijų centrai konferencijų centrai. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas. gamyklos ir pan. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas.). darbovietės (įstaigos. parodų centrai. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui. pranešimai. gamyklos ir pan.

GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. GeBa nusirašyti. GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę. tokius. seminarą ar konsultaciją. pavyzdžiui: Aš nesutinku. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. kieno nors padedamas. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. nuo skelbimų lentos. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. datas.D 6 dokumentas. GeBa rašyti esė. GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose. auditorijos numerį ir užduotis. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus. kur ir kada kas vyksta. Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. kurias reikia atlikti. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą. jei diktuojama ar kalbama lėtai. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. kad susidorotų su studijų reikalavimais. jei skaito lėtai. D priedas. pavyzdžiui. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. pavyzdžiui.

žodynais ir pan. egzaminų auditorijos ir pan. auditorijos. laboratorijos bibliotekos. klasės ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. esė klasės. pristatyti. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos. skaitymas. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai. auditorijos. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui. bibliotekomis. pavyzdžiui. bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. klasės. laboratorijos ir pan. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. straipsniai ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. rašymas 328 . kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose. bibliotekos. REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. pokalbiai. auditorijos ir pan.) susitarti. sekti pristatymą. klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos. bibliotekos ir pan.

mistake) klaida. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. moka ar mano. producer) pranešimo siuntėjas – tas. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl. personal domain) kalbos vartojimo sritis. atsirandanti dėl to. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. sudaroma pagal tai... kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. receiver) pranešimo gavėjas – tas. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. kam skirtas pranešimas. sąlygos (pvz. trying out) produkcinės veiklos strategija. apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl. kuris kuria ir siunčia pranešimą. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. taikant tam tikras procedūras. diagrama. teiginys ir pan. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl. kad galėtų padaryti 329 .) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. finansiniai ištekliai). kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl. considering audience) produkcinės veiklos strategija. ką iš dalies atsimena. iš visų lygių aptarčių. range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. pvz.Terminai Terminai adresantas (angl. constraint) veiksniai. į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį. laiko ribos. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka.

common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. co-operating) sąveikos strategija. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. rišlus. pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. pranc. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius. declarative knowledge.. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . bendroji kompetencija. organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. benchmark sample) atlikties pavyzdys. apimanti etines ir moralines nuostatas. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. ideologinius. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. požiūrį. bendravimo motyvaciją. savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. prasmingą. existential competence. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. mokomąją ar testavimo medžiagą. religinius. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. discourse) prasmingas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl. išreikštas kalba freimai (angl. filosofinius įsitikinimus. kognityvinį stilių. dalinė kompetencija (angl. pranc.

suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. t. kad egzaminas būtų išlaikytas. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. laiko ribojimas) ištekliai (angl. coherence) koherencija. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl. siejama su tuo. visuomenės gyvenimo sritys. native speaker) asmuo. knygos ir pan. y. kas kitoniška: kitą kalbą. locating resources) kalbinės veiklos strategija. objektai. t. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl.Terminai gebėjimai (angl. institucijos ir organizacijos. veiksmai. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. kultūrą. pranc. t. cut-off points) taškai. kai kalbos vartotojas nustato. grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. y. daromos išvados. situacijos (vieta ir laikas. kuriuos būtina surinkti. tekstai). įvykiai. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija. kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. prasminis ir organizacinis rišlumas. išteklių nustatymas (angl. proficient user) asmuo. išvedamos hipotezės. socialinės. ankstesnė patirtis. y. sąlygos (fizinės. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. įgūdžiai. resources) visa tai. abilities. kitų asmenų pagalba. inference) kognityvinis procesas. skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. ability to learn. veikėjai. kai tai. kas nežinoma.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel. juose išsamiai aptariama. kaip aprašyti.lt spaustuve@firidas. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. planuoti. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas. (8 ~ 5) 231 2396 tel. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu.lt www. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. – Vilnius: Firidas. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus. mokymą ir vertinimą.firidas. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi. testavimu. mokymo ir vertinimo metmenys.lt . – 338 p. testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti. 2008. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas. susijusiems su kalbų mokymu.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful