mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

„Bendrųjų 7 . tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. egzaminuotojai. kaip norite. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. ką ar kaip daryti. Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. vadovėlių autoriai. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenimis“. Čia nurodoma. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. kaip nenumatėme. mokytojų rengėjai. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. mes keliame klausimus. nesirenGiame specialistams pasakyti. paskatinti specialistus. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. o ne į juos atsakome. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. „metmenimis“ galite naudotis taip. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems. Žinoma. iš tikrųjų manome. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome.Keli žodžiai tiems. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kaip konkrečiai mokytojai. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu.

gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai.). mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo. žinias ir gebėjimus. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. kurių naudotojai turėtų siekti. lytis. kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. kurių jiems reikia. nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus. ar metodus. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją. gramatikos ir pan. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. jei jie sutaria dėl tikslų. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. t. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas. pastebėsite. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti. Vadinasi. kurie padeda jauniems ir. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. bendravimo kokybę todėl. taryba skatina visus. 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. garso. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. t. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms.)? kokių žinių. vaizdo priemonės. kuriais dirbti. ypatybėmis ir galimybėmis. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. kurie naudojasi jų darbu. grįsti savo darbą mokinių poreikiais. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. kad taryba siekia pagerinti europiečių. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti. 8 . egzaminuotojai. ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. bet ir švietimo administratoriai. tai nereiškia.Bendrieji europos kalbų mokymosi. suprantama. kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. papildoma literatūra (žodynai. motyvais. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos.

mokyklų mokytojai gali manyti. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. kas yra kompetencijos (žinios. gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. kitus atmesti ir pridėti savų. ir jei taip – kiek. kuriais skatinama pasvarstyti. pavyzdžiai tik parodo kelią. nuostatos). schemoje pateikiama daugiau informacijos. tai tiesiog reiškia. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. kalbant apie sąlygas ir apribojimus. tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. siūloma.Keli žodžiai tiems. aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. kad atliktų savo funkciją. kad tai. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. gali laikyti tai esminiu dalyku. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. Grindžiant prielaida. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti. atsiminkite. dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. metodams ir produktams aprašyti. nei kategorijos. Galimas daiktas. kai bendrau9 . 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. nes patys privalote nuspręsti. kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. nei pateikta klasifikacijoje. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. Galbūt nuspręsite. siekiant paaiškinti. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. ką jūs manote esant nebūtina. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). „metmenyse“ yra pateikta todėl. kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. mokymo ir vertinimo metmenys“. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. turintis kitokios patirties. nei pavyzdžiai neapima visko. bet oro linijų pilotų mokytojai. norint aprašyti specializuotą sritį. gebėjimai. ko jums reikia savo tikslams. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje. nei jums reikia. skaidrūs ir nuoseklūs. esate laisvi rinktis. kad kas nors kitas. Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi.

priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus. taip pat atkreipkite dėmesį. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. o ne primesti sprendimus“. bet pateikti pasiūlymų.. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. lygių. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. ką iš tikrųjų darote. kam yra skirstoma lygiais. kaip kategorijų. kuriuos manote esant būtinus pridurti. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. 52). kam bus naudojama informacija apie rezultatus. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai.. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. patvirtintais matavimo ir formato standartais. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“. aišku. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus.4 poskyryje. Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. pateikiami 3. skalės. jos yra „lyg akstinas pamąstymams.Bendrieji europos kalbų mokymosi. diskusijai ir būsimai veiklai. Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius. taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. kaip kalibravimo instrumentu. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus. naudingos ir svarbios“ (p. kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. tačiau jau aišku. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. kaip naudotojas. įvertintos kaip skaidrios. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. Žinoma. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. 10 . dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta.

kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes. mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. C ir d prieduose pateikiamos skalės. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės.Keli žodžiai tiems. kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. norintiems sudaryti specialias skales. sudarytos kitų institucijų. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus. įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. 11 . 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai.

.

5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. pateikiami ir kriterijai. komunikacinę veiklą. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. pateikiamos jų skalės.Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kuriuos turi atitikti „metmenys“. strategijas ir procesus. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. 13 . mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. pakopomis). komunikacijos temas. kur įmanoma. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida. tekstus. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes. Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. 2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis. užduotis ir tikslus. uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje. esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai.

a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. galėtų rasti atsakymus. 14 . susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. mokymasis visą gyvenimą. programų variantai. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. leidžiančios įsivertinti internetu. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai. taip pat kitur publikuoti leidiniai. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys. programų sudarymo principai. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. kuriuose „metmenų“ skaitytojas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra paaiškinti metodai ir kriterijai. per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. panorėję gilintis į kylančius klausimus. moduliai ir dalinės kompetencijos. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. skirtingi mokymosi tikslai. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas. reikalavimai skalėms bei aptartims. apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo.

o drauge ir judumą europoje. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. programoms ir kvalifikacijoms. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. jog iš tikrųjų patenkina mokinių. juose išsamiai aprašoma. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai. mokytojų rengėjams. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams. kad jie galėtų būti tikri. – tai akivaizdžiai rodo. kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. mokytojams. poreikius. objektyvių kriterijų. programų gairėms. kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. 15 . rengti europoje. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. vadovėliams ir kt. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms. kaip apmąstyti. egzaminų centrams „metmenys“ parodo.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą.1. kad veiksmingai bendrautų. kursų organizatoriams. kuriame kalba funkcionuoja. egzaminams. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. Švietimo administratoriams. už kuriuos yra atsakingi. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą.

kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. tinkami tuo atveju. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu. buvo darnus ir tolydus todėl. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą. 16 . kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. – „glaudesnės jos narių vienybės“. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai.2. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose. tarkim. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. o ne prisiminimo gebėjimus. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. ir reikia didelių švietimo pastangų. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. atpažinimo. kurie turi būti saugomi ir gausinami. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. • šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. kaip socialinės veiklos subjektas. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais.

mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. būdo savybėmis ir galimybėmis. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais.2. pasitelkiant visas informacines technologijas.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. 1. 2. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas. 1. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. motyvacija.1. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2. pagrindinės priemonės 1. – (F17) imtis būtinų veiksmų. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus.4. atsižvelgiant į savo situaciją. kalbančiais kitomis kalbomis. kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą. užtikrinti. tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema. 2. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus.1.3. išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede. 2. a. tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. skatinti. 17 . mąstyseną ir jų kultūros paveldą. taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos. 2. apimanti visus kalbos mokymosi.3.2. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti.

ir regiono. sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. bet ir prekybos bei pramonės srityse. būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą. kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. kad stiprėtų minčių. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga. ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. • užkirsti kelią pavojams. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. mokymo ir vertinimo metmenys 3. kultūros ir mokslo. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui. taip pat ir rečiau mokomų. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies. ir atkreipė dėmesį į tai. taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu.

dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius. t. kaip moka „idealus gimtakalbis“. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip.). veido išraiška ir t. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje. nemokantiems bendros kalbos. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose. pavyzdžiui. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą. juolab kad yra pripažįstama.3. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis. jau nelaikoma. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. 1. net jei ir nebūtų tarpininko. kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. tad svarbiausia 19 . gestais. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. Be viso šito. taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. tiek tiesiogiai iš aplinkos).„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną.

3. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. 20 . bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. kad būtų palankesnės sąlygos judumui. kad paprasčiausiai nustatoma. mokytojams. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas. kad būtų sukurta priemonė. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad lengviau būtų prieinama informacija. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. nors neabejotinai svarbu ir tai. mokinių būdo savybes ir galimybes. – padėtų mokiniams. gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas.4. kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. 1. kuri gali būti suprantama kitų. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. kursų rengėjams. Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. Švietimo vadovų. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. 2. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. vertinimas. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma.

mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. jos lyginamos. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. ypač derinant pradinį. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas. kiek ir kaip moka kalbos.5. taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė. socialinė). kai numatoma: – prielaidos. kas buvo pasakyta. – – pasirenkant medžiagą. • planuojant savarankišką mokymąsi. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus. • moduliniai. kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. su kuriomis yra tekę susidurti. – vertinimo kriterijai. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. regioninė. 1. programų tikslai. 21 . – nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis. įsivertinant. kad jie suvoktų. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. daug kas iš to. jų turinys. o ne iškeliami trūkumai. pagrindinį. tai yra: – ugdant mokinius.

1. Be to. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. kūrybinę patirtį. o kiti paliekami nuošalyje. jausmingumą. t. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. prieinama ir lengvai suprantama. pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų. nagrinėjant. pavyzdžiui. reikia turėti omenyje. būdo savybių ir galimybių. kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų.). kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo. 22 . mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. sociokultūrinį sąmoningumą. nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan. koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms. profesinių sričių. Išsamūs reiškia. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta.6. jie turi būti išsamūs. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. mokėjimą mokytis ir t. būtent iš kultūros. jos turi būti aiškiai apibūdintos. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“. recepcinių. Skaidrūs reiškia. Žinoma. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. skaidrūs ir nuoseklūs. • daliniai. būtina atsižvelgti į tai. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. bet ir kitas (pavyzdžiui.

• patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems. vertinimo. išsamių. mokymo / mokymosi programų kūrimo. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. • turinio apibūdinimo. • lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais. taikomų mokymo ir mokymosi metodų. skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. testavimo ir įvertinimo. būtent: • poreikių nustatymo. 23 . • tikslų iškėlimo. mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. priešingai. • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo. kam jie skirti.

.

o šnekos aktai yra kalbinė veikla. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų. Veiksminė prieitis išsamūs. nuoseklūs kalbų mokymosi. apimančią tekstų. suaktyvindami tas strategijas. skaidrūs. t. atliekamų asmenų. kaip individai ir socialinės veiklos subjektai. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas. kurie. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas. visuomenės nariai. kognityvinius. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai.1. atlieka veiksmus. susideda iš veiksmų. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. t. jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą. susijusių su tam tikrų sričių temomis. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. Įvairiuose kontekstuose. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. mes kalbame „atlikdami užduotis“. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. y. kaip socialinės veiklos subjekto. y. konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje. kad atliktų kalbinę veiklą. todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo.Metodinė kryptis 2. strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti. 25 . vienas ar daugiau individų. Metodinė kryptis 2. apimantis ir kalbos mokymąsi.

susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. žaidimas kortomis. maisto užsisakymas restorane. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. kontekstais ir sritimis. kurios leidžia asmeniui veikti. mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi. tai suvokiama. gebėjimų ir ypatybių. jei yra pripažįstama. individo bendrosiomis kompetencijomis. individo suvokta kaip būtina. atlikti. kad atliktų užduotį. • Strategija yra bet kuris organizuotas. 26 . kuriuose vyksta komunikacijos aktai. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. susijęs su tam tikra sritimi. seka. atlikta priedermė. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). taip pat ir kalbinei. pasirinktas individo. pasiektas tikslas. profesinės veiklos. knygos rašymas. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. komunikacine kalbine kompetencija. tekstais. kad būtų atlikta užduotis. • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. užduotimis. kalbiniais procesais. kalbinės veiklos rūšimis. • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų. produktas arba procesas. • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. kaip antai: spintos stūmimas. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė.

dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas.1 skyrelį) susideda būtent iš žinių. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to. tačiau visiškai aišku. tabu.1 skyrelį). jos gali būti tam tikros kultūros atspindys. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. t. valgymo laikas. sutelkus dėmesį į vieną. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu. 5. mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. kurios aptariamos kituose skyriuose.1.1. deklaratyviosios žinios (savoir. kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. kursų rengėjai.1. bendravimas ir informavimas). nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. kad tikslai negali būti atskiriami. Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. 27 . kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. 2. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais). kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?). kaip antai: religinius tikėjimus. teiginys visa yra susiję nereiškia. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip. kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. komunikacinės kompetencijos. tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka. mokytojai. Žinios. y. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. akivaizdu. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. priimtą istorijos supratimą ir t. transporto priemonės. taip pat gebėjimo mokytis. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. Vartojant kalbą ar jos mokantis. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos. Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų. vis dėlto labai bendras kategorijas. konkrečioje situacijoje nesvarbios). 5. kiekviena pagrindinių. t. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. kuri kategorija bus svarbiausia. žr. mokiniai.

pavyzdžiui. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. tokių asmenybės savybių.1.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių. daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos. mokykloje ar universitete. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui.. vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys.) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. tarties ir kai kurių gramatikos dalykų. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus. mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. nuostatų formavimas gali būti tikslas. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis).. savivokos bei požiūrio į kitus.2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį. 5. perjungti pavarą ir t. tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių. žr. Egzistencinė kompetencija (savoir-être. kurios tarpusavyje yra susijusios. kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės. įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. vienos ar daugiau kalbų). Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. Žinoma. bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. kaip dažnai pažymima. t.). perjungti trečiąją pavarą ir t. 5. žmogus moka vairuoti. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis. be to. ir kitokios žinios. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui. ir t. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. ji apima veiksnius. įtaisyti taip. griežti smuiku. egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 . taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. gausos ir struktūros.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai įgundama. akivaizdu.) seka. asmenybės savybių ir nuostatų. t. kad ir morfologinio kaitymo). žr. pasirodyti neišmanėliu). kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui. mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija). t.

kad gebėjimai. žr. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. 29 . kas kitoniška. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. kas pasakyta. bus kitokie nei mokantis pirmos. taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos. misionierius. – kitą kalbą. internetu) mokymosi tikslams. • turimos žinios: pavyzdžiui. svetima kultūra ir kalba. nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. visiškai nežinoma žinių sfera. 5. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą. švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas. nelygu mokinys. kad individas rastų galimybę kalbėti. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. mokantis kalbos ji yra labai svarbi. kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. žinios. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai.1. ar suvokimas. tarkim. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. t. paprašytų juos tai.. kitus žmones ar naujas žinias.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. perfrazuoti paprasčiau ir t. kitą kultūrą. žurnalistas. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui. remdamasis savo dalyku ar požiūriu. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui. • konteksto: etnologas. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą. taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai. turistas. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas.

Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui. vieną kartą nustatytomis visiems. sociolingvistinio ir pragmatinio. garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas). Lingvistinė kompetencija apima leksikos. kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). jei asmuo yra daugiakalbis. klasių ir socialinių grupių santykių normoms. tai. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. išgavimu. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių. tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos). postuluojama. kad atliktų pateiktą užduotį. kultūrinių bruožų. nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. be kita ko. kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. dimensijas. kad šios nebūtų laikomos nekintamomis. Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip sistemos. taip pat galima manyti. yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui.1. 30 . fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos. čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. 2. daugybe asociacinių tinklų.2. mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma. lyčių. panaudojimu). kartų.. gebėjimai ir praktinė patirtis. Šis komponentas.

rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama. ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį.1. t. net tada. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. tekstų tipų bei formų. kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. yra akivaizdžiai pamatiniai. kohezijos ir koherencijos įvaldymą. rašytiniais arba abiejų formų tekstais. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). kuri apima recepciją. kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. produkciją. labai svarbu pabrėžti. drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas. produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. papildoma literatūra. dokumentais). kaip pristatoma sakytinė pateiktis).3. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. ironijos ir parodijos atpažinimą. ir klausyti vienas kito. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus. Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti. ar sklandžiai kalbama. iš esmės 31 . y. nes abu būtini tarpusavio sąveikai. šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. mechanizmams ir gebėjimams. 2. Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. kad formuojant pragmatinius gebėjimus. kai bendraujama žodžiu. kas pateikta raštu.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. vidinėms reprezentacijoms. kaip procesai. mechanizmus ir gebėjimus. dirbti su vadovėliu.

susijusias su savo kompetencijomis. jų gali būti labai įvairių. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis.1.). ji yra nukreipta. bet ir kitokios užduotys. viena vertus. kuo tos užduotys yra neįprastesnės. asmeninio gyvenimo sritis. ir recepcijos. 2. į sąsajas tarp to. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis. santykiai su žiniasklaida ir t. ne automatiškos. kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. kita vertus. ir individo komunikacinės kompetencijos. sąveikaujant ir tarpininkaujant).1. paslaugos. 2. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. ir to. kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Viešosios veiklos sritis apima visa. kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio). strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus.4. tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant. kaip individas taiko strategijas. Verčiant raštu ar žodžiu.5. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla. aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. tiek. produkuojant. Užduotys. mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. į sąsajas tarp 32 . kurioms reikia ir kalbinės veiklos. perfrazuojant. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. t. kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims.

susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. jie gali persimesti keliomis frazėmis. ruošiant valgį pagal receptą). ryšys tarp strategijų. panašiai ir „autentiški“. esant tam tikroms sąlygoms.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai.). Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. konspektuojant pateikties metu). kurios leidžia kalbos vartotojui veikti. t. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. ką daryti toliau. (visa tai – strategijos). atliekant tarpų užpildymo užduotį. kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste. skambinti telefonu ir t. t. priklausomai nuo pasirinktos strategijos. sugalvoti gerą pasiteisinimą. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. y. kodėl užduoties neatliko ir t. tada vėl surinkti. pateikiant pavyzdžių ir skales. žinantys. kalbos prireikia. t. ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. ko yra reikalaujama. pasinaudoti žodynu. 33 . t. pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. skaitant paskaitą. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija. kur įmanoma. ką jis jau padaręs. kai kas nors nežino. užduočiai atlikti (ar jos vengti. ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. panašiai mokykloje mokinys. skaitant tekstą ir komentuojant. t. paprašyti kito mokinio parodyti. pasikviesti pagalbos. o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. ką daryti. daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. pavyzdžiui.). galima ją stumti. mesti darbus ir įtikinti save. išardyti ir lengviau pernešti. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. gali pasiieškoti. arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. ar tokio vertimo dar nėra. užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. (strategijų gali būti visokių). susijusiomis su darbu. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis).

kas. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių. nes. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. ir horizontalioji dimensijos. jie gali padėti nu34 . kai peržengiamos tam tikros programos ribos. akivaizdu. • ilgai trunkantis mokymasis. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. būtų lengviau sukonkretinti. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. y. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. • lygių ir kategorijų metmenys. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. gal net neįmanoma.2. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją.Bendrieji europos kalbų mokymosi. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. tiesiog papildžius sistemą sritimi. • mokymosi pastangos. pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. yra siektina. lygius. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos. lygių sistemą. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. būtų naudingi inspektoriams. testus ir pasiekimus. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. t. • metmenys. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. tokie metmenys padėtų įvertinti. įprasta pateikti tinkleliu. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus. atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. ir vertikalioji dimensijos. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. nemokyklinę patirtį. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. mokomąją medžiagą. turi būti organizuotas pakopomis. mokymo ir vertinimo metmenys 2. susietą su parametrų sistema. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. atsirastų trečioji dimensija. kad tai yra labai supaprastinta. pavyzdžiui. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. įvardijant šių kategorijų terminais.

ir vertikalaus lygmens pažanga. pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. nei gimtakalbių. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. nei negimtakalbių mokinių. sakydami žinių gilinimas suvokiame. priešingai. sudarant galimybes sukurti programą. vis dažniau keičia švietimo sistemas. labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu. jie gali tik ribotai rodyti tai. nereikėtų pamiršti. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t. skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. nėra dviejų kalbos vartotojų. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. mokiniai. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. formulavimo procedūras ir kriterijus. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas. žemesnio gebėjimų lygio). jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. todėl darosi labai svarbu. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje. kad būtų bendra skalė. didėjant asmenų judumui. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. y. t. pagrindų (t. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos.Metodinė kryptis spręsti. prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją.

Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. gebėjimais ir nuostatomis. todėl pristatant lygių skales. platėjanti viršūnės link. 2. atmesdami visas kitas. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį.1. kad reikia plėsti veiklos. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 . siekiama. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. bet taip pat ir atviri.3.3.2. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. kurių mokiniui reikia įgyti. nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti. skaidrūs ir nuoseklūs. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį. todėl atrodo suprantama. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį.3. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti. dinamiški ir nedogmatiški. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje. pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis. 2. tai esamų skalių taikymo patirtis rodo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taikant bet kokias lygių skales. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus. taip yra dėl to. kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti. nekalbama ir apie būdus. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. įgalinančios veikti. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų.

4. bet tik teigiama. „metmenyse“ pateikiami parametrai.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą. kategorijos. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu. nepriklausomai nuo kalbos. 37 . tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista. atviri. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui.3. netvirtinama. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu. neutralūs „metmenys“ nereiškia. kad politikos nėra. atsakingiems už planavimą. kad tos prielaidos neteisingos. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu. tiek su nuosekliu mokytojų. kad visiems. 2. kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. 2. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais. Žinoma. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas.3. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį. kad šis vaidmuo būtų atliktas. skirtų šalių narių vyriausybėms. kriterijai ir skalės. mokymo ir vertinimo metmenys.

bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. taip pat yra nurodoma. 9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. būtina sutarti. turinį. iCC) tikslus. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. prieitis grindžiama nuostata. pavyzdžiui. kuriuos turi pasirinkti asmenys. mokiniai. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. alte. padedama suvokti. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. tai atskleidžia bendriausią principą. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. kurių formaliai nesimokė. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas. dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. Vertintojai. kad suprastų. nepamirštant. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių. ypač sakytinės atlikties. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. vadovaujantys vertinimo procedūroms. turi daugiau laiko. bendroje schemoje pateiktos atskirai. kuriose. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. kita vertus. puikiai gali būti susietos kategorijos. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kriterijus ir procedūras. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. ko imtis toliau. tiek apibendrinamuoju būdu. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju.

39 . įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai. kad šis dokumentas būtų patikimas. numatoma. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. testų rengėjai. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas. juose taip pat yra literatūros sąrašas. taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). kad mokiniai. Šie nurodymai. bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos. papildo 9 skyrių.

.

tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai. Bendrieji atskaitos lygiai 3. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. 41 . testams ir egzaminams.1.Bendrieji atskaitos lygiai 3. skalė neturėtų būti rengiama. kuriai jos tame kontekste naudojamos. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui. reikėtų pridurti. Būtų geriausia. tai sunku. kurie reikalingi esamiems standartams. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. du iš jų susiję su aprašymo. pateikiamas sąvokų tinklelis. mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. kiti du – su matavimo klausimais. kad kategorijos. Be to. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. vartojamos aprašyti. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. tai reiškia. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti. kitaip tariant. kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. pavyzdžiui. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje.

atsižvelgdami į mokinių poreikius. kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. tai daroma. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. kaip ir testas. antra vertus. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. turėtų būti objektyviai apibrėžta. kuriomis naudojamasi. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. kliaujantis intuicija. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. sistemingai buvo derinami intuityvusis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. kuriame ji funkcionuoja. mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos. yra pagrįsta tame kontekste. dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. įvairių sektorių vartotojai. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. kitaip tariant. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. kurių derinius aptarė specialistai. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. kokybinį ir kiekybinį metodus. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. B 42 . bet jie yra svarbus kelrodis. tai reikštų. mokomajai skalei). taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. kurias turėtų apibūdinti. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. kiekviena skalė. a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus. kokybinis ir kiekybinis metodai. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas. platesnį (bendrai. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales.

angl. Council of europe. • „lūžis“ (angl. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa. prieduose aprašyti projektai rodo. Introductory)1 mokėjimą. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas.2. dialanG. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults. • „aukštuma“ (angl. 43 . C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai. o pasak trimo. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. atitinka 1978 m. šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. tačiau yra pritaikomi. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. 3. Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas. nors kartais tik iš dalies. kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. Breakthrough). šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. regis. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti. • „pusiaukelė“ (angl. 1 trim. j. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. jog apibrėžtieji kriterijai. alte. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. m. kad daugėja įrodymų. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. tai – tinkamo reagavimo situacijose. • „slenkstis“ (angl. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. C priede aprašytas dialanG projektas. l. per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. Limited Operational Proficiency). reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis. Galima sakyti.

: Gimtasis žodis. Effective Operational Proficiency). Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl. Effective Proficiency) lygiu. ramonienė m. 1997 (antras leidimas: V. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl.. V.. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją. Pusiaukelė.. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo. pribušauskaitė j. pribušauskaitė j. išsiugdomą daugelio asmenų. ramonienė m. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2. angl. strasbourg.: Vilniaus universiteto leidykla.: apostrofa.. visapusis kalbos mokėjimas. kalbos mokėjimo lygis (angl. visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas. Vilkienė l. ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui. skapienė s. matoma. anot Wilkinso. Vilkienė l. 2000. Aukštuma. B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e.. V.. angl. skapienė s. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl. Comprehensive Operational Proficiency). Lūžis.. kurių „darbo įrankis“ yra kalba. Slenkstis..: presvika. Adequate response to situations normally encountered).. lygį. 44 . pažiūrėjus į šiuos šešis lygius. ramonienė m. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama.. strasbourg. 2007.. Waystage. 2002). stumbrienė V.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius. Adequate Operational Proficiency). V. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. pribušauskaitė j. 2006. atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą. Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos. Vilkienė l. Comprehensive mastery.. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a.

trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. regis. kur gyvena. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis. laisvai. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. apie asmenį. išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 . svarbiausias mintis. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. kad dabar. bus keičiami kai kurie žodžiai. yra visiškai įmanomas. poilsiaudami ir pan. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. akademiniais ir profesiniais tikslais. todėl bendravimas su gimtakalbiais.3. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. gerai sukomponuotą. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. išdėstyti savo nuomonę. viltis. Geba susikalbėti labai paprastai. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. mokykloje. nuostatą. svajones. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes. tinkamai vartodamas siejimo priemones. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. nuosekliai atpasakodamas diskusijas.. Geba kurti aiškų. šeimą. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. Geba spontaniškai. visiškai laisvai ir tiksliai. kad patenkintų konkrečius poreikius. darbą). Geba kurti aiškų. pažiūras. detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. 1 lentelė. jei tik pašnekovas kalba lėtai. su kuriais susiduria darbe. nuostatą. norus. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. pirkimą.Bendrieji atskaitos lygiai 3. būtiniausius poreikius. kurioje kalbama tiksline kalba. ilgai neieškodamas raiškos priemonių. labai tikslios formuluotės dar keisis. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. Geba spontaniškai. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. vietos geografiją. ką girdi ar skaito. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. ką pažįsta. taip pat tikėtina. aiškiai ir yra pasirengęs padėti. artimiausią aplinką.

kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. būtina smulkesnė jų apžvalga. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla. o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis. 3. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1.4. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams. taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais. tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. kad įsivertintų kalbos mokėjimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti. kad būtų patogiau naudotis. 46 . antra vertus. nustatomais iš tos atlikties. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą. reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų. kaip parodyta 1 lentelėje. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai.

sąvokų. gramatikos ir žodyno. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. sąveikai ir produkcijai apibūdinti. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas. „slenkstyje“). o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. pataisymo principai. apibūdinami: a) veiksmo planavimo. gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. strategijos tarsi lankstas. kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos. c) rezultatų stebėsenos ir. reikalui esant. kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. kurie atrodo esą reikšmingi. 47 . aptartys turi būti visuminės. kad susidarytų bendras vaizdas. jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai. pragmatinės ir sociokultūrinės. b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant. nurodomi tie skirtumai. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. skalėse pateikiamų funkcijų. 4 skyriaus poskyriuose. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams.

pavyzdžiui. pilietybę. Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). apsipirkimą. darbą). ir paprastus tekstus. Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. pasakyti savo nuomonę apie tai. RAŠYMAS 48 Rašymas . leidžiant laisvalaikį ir panašiai. gyvenamąją vietą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tvarkaraščiuose. kai kalbama apie žinomus dalykus. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. ką perskaičiau ar mačiau. susijusius su svarbiausiais poreikiais. pavardes. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. Gebu suprasti. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. asmeninius interesus ar dalykus. specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. pavyzdžiui. mokykloje. nors paprastai nesuprantu tiek. SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. žinutėse. Gebu papasakoti atsitikimą. skelbimuose. Gebu susikalbėti. pavardę. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. susijusius su manimi. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. pavyzdžiui. pomėgiais. kai kalbama lėtai ir aiškiai. valgiaraščiuose. brošiūrose. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. ir padėti man pasakyti tai. šeima. adresą). Gebu suvokti trumpų. Gebu parašyti asmeninį laišką. Gebu skaityti labai trumpus. žodžius ir labai paprastus sakinius. kuriais domiuosi. susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. laiškeliuose ar kataloguose. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. pakalbėti apie žmones. ką noriu. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. B1 Gebu suprasti. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius. kam nors už ką nors padėkoti. kur atostogauju. Gebu susikalbėti su asmeniu. rašydamas iš ten. rašoma apie jausmus ar norus. gyvenimo sąlygas. kuriuos pažįstu. kur gyvenu. pavyzdžiui. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. pavyzdžiui. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą. ką norėjęs. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. paprastuose įprastuose tekstuose. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. darbu. su kuriais susiduriama darbe. filmo ar knygos turinį. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti.

49 . suvokdamas stilių skirtingumą. Gebu rašyti laišką. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. tiek profesinėms reikmėms tenkinti. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį. Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. kuriais domiuosi. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. telieka juos numanyti. kas rašinyje yra svarbiausia. pranešimą ar straipsnį. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. tereikia šiek tiek laiko. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. Gebu rašyti esė ar pranešimą. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. kurie susiję su mano specialybe. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius. gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. Gebu perteikti informaciją. esė. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. pabrėždamas tai. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. o ryšiai aiškiai neparodomi. įtraukdamas ir potemes. grožinės literatūros kūrinius). Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. Gebu parašyti aiškų. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. pranešimą apie sudėtingus dalykus. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. kaip ką pasakyti. Gebu kalbėtis laisvai. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje. net jei nėra gerai sukomponuota. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus. jei susiduriu su sunkumais. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. jei kalbama gerai žinoma tema.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. Gebu suprasti daugumą filmų. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. net kai kalbama natūraliu tempu. specializuotus straipsnius. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. kai kalbama bendrine kalba. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą.

sklandžiai. geba lengvai parinkti tinkamą frazę. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats. sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. mokslo. ką nori. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. . darbo ar laisvalaikio temomis. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. paraginti kitus kalbėti ir t. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos.3 lentelė. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. įvairiomis bendromis. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. geba dalyvauti pokalbyje. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. vartodamas sudėtinius sakinius. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. nedaro tokių klaidų. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. jį užbaigti. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. be didelių pastangų. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. Geba pradėti pokalbį. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. t. neieškodamas žodžių. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. patikinti. ką nori. užsimindamas apie juos ir pan. taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. Geba kalbėti aiškiai. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis. atskirtų ir paaiškintų. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. ir dažniausiai geba pasitaisyti. kad aptariamus dalykus supranta. juos pabrėžtų. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurios sukeltų nesusipratimų. tinkamai į jį įsiterpti ar. pasiremdamas išsakytais dalykais. stebėdamas kitų reakciją ar pan. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. kai reikia.

kad. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius. perfrazavimų ir pasitaisymų. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. pomėgiai. Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. atskiromis. susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose. B1 pakankamai moka kalbą. kai svarstoma. Geba pradėti. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). kelionės ir einamieji įvykiai. domėjimosi sritys.B1+ Geba susieti trumpesnius. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. Bendrieji atskaitos lygiai 51 . tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. kokią gramatinę formą. Geba kalbėti suprantamai. dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. tada. jog vienas kitą supranta. susidedančius iš įsimintų frazių. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. nors ir dažnai stabčioja. konstrukciją ar žodį pavartoti. Geba parodyti sekąs pokalbį. bandydamas pasitaisyti. pasitaiso. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. kad patvirtintų. dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis. bet ir todėl. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. kad būtų pašnekovo suprastas. darbas. nors ir labai akivaizdžios pauzės. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. Geba paprastai susikalbėti. Geba verstis labai trumpomis. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. nutyla ir pradeda iš naujo.

ji turi nepriklausyti nuo kitų. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. C priedą) bei alte (eu52 . • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą. o ne vien remiantis autorių nuomone. būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. panašu. bet vis dėlto jis yra: • lankstus. nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. aiški ir skaidri. todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. tai reiškia. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. naudingos ir svarbios. nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų. įvertintos kaip skaidrios. pozityviai suformuluota. (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. B1 („slenkstis“). kad aptartis turi būti trumpa. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių. bet nurodo. a2 („pusiaukelė“). • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). patirtimi. • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. B2 („aukštuma“). • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale. • tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

3. kad reikėtų skalės. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais. atsiprašau. ačiū. antra. įrašyti vardą. paros laiko. kaip parodyta 53 . susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. geba paklausti savaitės dienos. panašūs ar tie patys elementai. jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. ne. adresą. šeiminę padėtį. pavardę. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės.5. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis.Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. pavyzdžiui. kurį įmanoma nustatyti. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. mokant vaikus. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. pilietybę. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą. • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. d priedą). nustatė kalbos vartojimo diapazoną. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. • nuoseklus turinio požiūriu. prašom. datos ir tai pasakyti. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. geba pasakyti: taip. gaila. geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. gali tekti parengti specialias gaires. įtraukti į skirtingas aptartis. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo.

kad patenkintų konkrečius poreikius. kad yra atskirti horizontalia linija. jei kalbama aiškiai ir lėtai.2). jei kalbama aiškiai ir lėtai. a2+ ir a2. kaip parodyta šiame pavyzdyje. Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“). tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo). kad jie derėtų ir su bendrąja sistema. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. apsipirkimą. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“). nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais. a2 ir a2.2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek. a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje. 4 lentelė. Žymint skirs- 54 . skirtame bendram klausymo supratimui. A2. skirstymas naudingas todėl.1 ir A2. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. kitos – siauresniais lygiais. tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. Geba suprasti frazes ir pasakymus. vietos geografiją.1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo. darbą). kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip.

kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1.2 4 5 6 55 . 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose.1. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio.1.1 a2 a2.2 B1 a2.1 1 3 schema 2 3 a2.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. institucijos gali skaidyti taip.2 a2. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau.1 a1. kur būtina. kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose. kad susikurtų joms reikalingą lygį.

2 B2. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.2 3 B1.1 4 B1 B1. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.1 C2 C2.1 8 C1 C1. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti.2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2.1 1 4 schema 2 a2 a2. kur kalbama ta kalba.2 7 C1.Bendrieji europos kalbų mokymosi.1 5 6 B2 B2.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 . plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius.

dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. • A2 lygis atitiktų lygį. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). kokius žmones pažįsta. 57 . reikalui esant padeda kitam. paklausia. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. paklausia. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. ar ieškoti žodžių. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. ką daryti. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. nors ir tenka iš esmės keisti tai. kad kiti suprastų. ką turi. nors kartais ir reikia pagalbos. aprašytą „pusiaukelėje“. Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. pakankamai supranta. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. sąvokų. susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. paklausia ir pasako. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis. kaip kur nueiti. traukiniais ir taksi. kaip jaučiasi. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. kalba suprantamai. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. pavyzdžiui: paprastai pasako.Bendrieji atskaitos lygiai 3. kas sumanyta pasakyti. ir atsako į panašius klausimus. tariasi. ir susitaria dėl susitikimo. kur eiti. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį. pavyzdžiui: pradeda. paklausia svarbiausios informacijos. ar keisdamas jų žodžius. pabrėžtina. kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. perka bilietus. – toks. pasiūlo ir atsako į siūlymus. ir atsako. Šiame lygyje yra aptarčių. gramatikos ir žodyno. gauna informacijos apie keliones. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. pakviečia ir atsako į kvietimus. kaip sekasi. banke. pašte.6. pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus.

nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi. tiek iškylančių pačioje kelionėje. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. susijusio su mokiniu. susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. vietas. pasakoja apie planus ir susitarimus. sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). darbą ar mokymąsi. aiškina. trumpą straipsnį. pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. kai aiškinamos problemos. ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais. pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis. įvairiose situacijose. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. nors kartais būna ir sunku. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės. skundžiasi. daiktus ir reiškinius. kai teiraujamasi. pokalbį. aiškina problemų priežastis. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. tik dar prisideda aptarčių. kaip ką atlikti. pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. diskusiją. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. kurių židinys – informacijos. lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai. ką mėgsta ir ko nemėgsta. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. esmę. kalba suprantamai. ką nori. kuria keičiasi pašnekovai. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. prašo paaiškinti ar patikslinti tai. pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. • B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). kiekis. • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. ko nori. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus. dokumentinį filmą. žmones. trumpai papasakoja nutikimą. kas buvo pasakyta. 58 . pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte.Bendrieji europos kalbų mokymosi. smulkiai pasakoja.

ar jų nedaro. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. pavyzdžiui. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja. kad kažkur atėjo – ten. Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte. hipotetines situacijas. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus.. išreikšdamas savo požiūrį. kurį reikia peržengti mokantis kalbos. inicijuoja diskursą. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. kai to pats nori. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. pasekmes. argumentų ir pastabų. komentuodamas.. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties.“. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys. išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais. kaip tai pasakyti. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. supranta viską. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. sukuria argumentų grandinę. pateikdamas tinkamų paaiškinimų. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai. pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. pats pasitaiso. kas turi būti pasakyta. ir priemones.. mokiniai staiga supranta. kas jam sakoma normine kalba.. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų. svarsto apie priežastis. • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“).“). tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai. sklandžiai ir veiksmingai. regis. vertindamas alternatyvius pasiūlymus. nei kitas nejaučia įtampos. maža to. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus. tai yra naujas slenkstis. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. kitaip tariant. žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. pastebėję savo riktus ar klaidas. „Geras klausimas. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 .Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus. planuoja.

geba kalbėti aiškiai. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. 60 . – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. kad tų sunkumų būta. pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje. Šiam lygiui atrodo būdinga tai. tinkamumą ir laisvumą. kad pašnekovas vargu ar supranta. ką sako kiti diskusijos dalyviai. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. priimantiems sprendimus. su tuo. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. tai. sumaniai susieja tai. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. turint omeny formą ir detalumą. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. taip įveikia sunkumus. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių. žodynas platus. beveik be jokių pastangų. sklandžiai. kas svarbu. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. ribotai vartoja jungiklius. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. kol svarsto. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. kad veiksmingai susietų mintis. Be to. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. Vienintelė priežastis. sklandžią kalbos tėkmę. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. kad padėtų asmenims. struktūruotai. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo. iki kiek ketina nusileisti. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. ką pats pasako. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. nauja yra ir tai. jungiklius ir siejimo priemones. beveik nepastebima. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam.

tačiau vėliau. kas yra žemesniuose lygiuose. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“). kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. jų aptartis atitinka kriterinį lygį. apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. jų buvo atsisakyta. B2 („aukštuma“). patikrinus kokybę. sunku daryti išvadas. esančiomis virš linijos. bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties. taigi nuostatų. kiti – atvirkščiai. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). gerokai aukštesnis už kriterinį. kad šiame lygyje toks aspektas yra. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). aptartimis. aptartimis. kad būtų parodomas sudėtingumas. apibūdinamas lygis. kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. tai reiškia. dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). tačiau jų nėra. tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. B1 („slenkstis“). pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. jo negalima išskirti. esančiomis po linija. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas.7. kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje. a2 („pusiaukelė“). apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“. Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). jei a2 („pusiaukelės“). – gali būti. tai reiškia. ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose. 61 . kas būtų tarp lygių. kaip jau minėta. – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. reikėtų manyti.Bendrieji atskaitos lygiai 3. – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam.

net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. gali kilti problemų. 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. pateikti 1. jei pateiktose aptartyse yra spragų. mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. 62 . ką mokinys geba. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. 2 ir 3 lentelėse. kad netiktų formuluotės. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. jie turėtų nuspręsti. kita vertus. aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. be žodyno suvokti žinutės esmę. (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson. strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. teiginiais nusakoma. o naudojamos kitam. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti. 3. ką daryti. techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. ir vartojami teigiami žodžiai. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. kuriam tikslui skalė reikalinga.8. kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. Galbūt tai tokie atvejai. B. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams. 9 skyriuje aprašoma. 1991). kai kurių spragų vis tiek liks. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. ir geba suvokti trumpų. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. mažiausia iš jų būtų tai.

63 . kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas. kaip gerai mokinys atlieka. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2. Šio tipo skalės skirtos įvertinti.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. kaip antai aprėptis. Šio skyriaus 1 lentelėje. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. kaip turi būti įvertinama. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. t. 1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. tartis. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. y. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. Būtent tokia ir yra suomių skalė. taisyklingumas. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. kitos – analitinės. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu. iškyla kitų nesusipratimų. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis. Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. laisvumas. kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje.

Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). bet ir kaip gerai jis geba. kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982. prašyčiau). c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus. manoma. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart. arba aprašuose. kurių aptartimis ne tik pasakoma. dar vadinamos diagnostinėmis.). Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. laisvadienių ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dėl to. kad mokytojams labiau 64 . kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis. paprastai teiginiais nusakoma. geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui. Viena vertus. ko reikia tiems tikslams pasiekti. kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. gyvenimo sąlygas. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. kaip pateiktoji 3 lentelėje. paklausti apie darbą. tokios analitinės skalės. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. pardavėjui). kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. Šio tipo skalėse. Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. pokalbis. orą). savo gyvenamąjį rajoną. kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. aprašymas. ką mokinys geba. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. ką mokinys geba. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. panašu. kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. išsilavinimą. 1982. pokalbis telefonu. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste. pasiskųsti dėl darbo sąlygų. telefonu geba perteikti paprastą informaciją. sociokultūra. profesinės veiklos sritis). kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai. krypčių nusakymas / nurodymai.

angl.Bendrieji atskaitos lygiai patinka. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. kita vertus. kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis). tik ne tokia smulki. einant gilyn į sistemą. padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. jeigu nurodoma. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. vienai grupei ar kelioms. užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. ielts). kaip skirtoji testų rengėjams. kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus. reikšmė (pavyzdžiui. kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. galima pasakyti. į gilesnius sluoksnius. jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. kaip matyti iš 6 schemos. kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). ką matome. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. cituotoje suomių skalėje). daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. kas 65 . taigi tai. kai kuriais atvejais redukuojama. telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. tik išsamesnė. kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas. kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. tačiau kaskart tai. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę).

Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu). Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą. kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė). tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais. įvertinimą. reikalui esant. siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. kalbos mokėjimo skalėje. 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ESU. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė).9. sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. 66 . Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. • 3. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė). rašant apie komunikacinę veiklą. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo. programos turiniu. English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje. kitiems švietimo padaliniams. kitiems švietimo padaliniams. kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. kaip antai bendrieji atskaitos lygiai.

lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. jei buvo nurodyta X. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę.Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. kur 3 reiškia normą. tarkim. analizuojant aprašus. 67 . y ir Z egzaminų rinkinio. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. y egzaminas gali būti vienas iš X. tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai. pažymiais nuo 1 iki 5. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. atitinkančią „išlaikyta“. akivaizdu. ką y egzamino „4“. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas. pavyzdžiui.

kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. kaip tos normos veikia. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. mokytojai supranta. gebantys tas normas interpretuoti. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. • kiek jie rūpinasi. reikalui esant. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. • pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose. 68 . kaip įprastai vertintų savo mokinius. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. rodančių. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. Noten). kartais nuo 1 iki 6. Būtina. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. kur 4 yra pereinamasis pažymys. taip nutinka todėl. aišku. nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai. tačiau retai tai yra apibrėžiama. kad būtų pateikta pavyzdžių. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. o paskui – jas išdėstyti skalėje. kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. nebereikš to paties.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. tiek per pamoką. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. norma arba reiškia „patenkinamai“. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios.

o ne kaip nurodymai. mokymu ir vertinimu. remiantis veiksmine prieitimi manoma. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 . mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju.2. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks.1. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų. sistema.2 ir 5. klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti. reikalui esant. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios.1. jei naudotojas nuspręstų. nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus. nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio.1.3. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės. kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai. negalintiems bendrauti tiesiogiai.4 skyreliai). kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus. nuspręsti“. „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4. 5. nėra taip. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. tačiau tikimasi. susijusios su šiomis kalbomis. tai individui leidžia ugdyti turtingą. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi.4 skyrelis) ir kompetencijos (5.4.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos. gebėjimus bei praktinę patirtį. Klausimai. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. Žinoma.1.

kur reikia. mokymu ir vertinimu. kad išmoktų. ko jie tikisi iš mokinių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. žinoma. jei sprendimas yra svarbus. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. mokytojai ir egzaminuotojai. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu. turi priimti kursų rengėjai. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . susijusiems su kalbos mokymusi. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. testų ir pan. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. pratimų. už kurių mokymą yra atsakingi. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. kaip jie nori. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. kuriose jie elgsis? jei taip. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. ne viską iki galo. suformuluoti. kuriose mokiniai vartos kalbą. kad šie galėtų vartoti kalbą. kurioje mokiniai veiks. vadovėlių autoriai. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. nors. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. kuriuos reikia turėti omenyje. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. veiklos. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį. ir situacijas. kuri leidžia visiems. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti. papildant taip. „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. ir ką mokiniai turėtų žinoti. niekada negali būti taip.

o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. kuriame kalba vartojama. kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. pavyzdžiui. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. yra atsakas būtent į tą situaciją. pasirinkdami tas sritis. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . kaip atsakingų piliečių. kuriems būtina priemonių įvairovė. tikslų. matematika. Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. kas turėtų išliekamąją vertę. aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. nuo sričių. esant reikalui. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. o bendravimo forma. ypatybes ir išgales. kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. 4. ir būtent dėl to. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. reikalavimų. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių.1. kaip ir turinys. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus. kuriose mokinys yra rengiamas veikti. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją. užduočių. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad.1. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. tarkim.1. kuriems tie dalykai rūpi. kur galima. todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. vaikai labiau motyvuojami. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. motyvaciją. 4. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų).

asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus. pateiktis klasėje. viešieji užrašai ant produktų. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. paminėtina. 72 . • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. jo individuali veikla. kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija. t. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tiek mokymo ir mokymosi. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje. apsipirkimas. • viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. šeima ir draugai.). kita vertus. t. kurio centre – namai. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. interesai. mokymo ir vertinimo metmenys nori. reikalui esant. skaitymas savo malonumui. pavyzdžiui. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. laimei. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. ir studentų. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui. techninis pranešimas. reklama. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. asmeninis dienoraštis..Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas. pakuočių ir t. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. Būdami socialinės veiklos subjektai. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse. nes apima tai. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi.

„Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. • įvykiai. • tekstai.1. įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs. būtent socialinių vaidmenų. su kuriais susiduriama situacijoje.4 ir 4. reikalui esant. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai. kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti. sociokultūriniai aspektai – 5. • veikėjai (asmenys). atlikėjai.2.2.1. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5. institucijomis ar organizacijomis. su kuriomis vietomis. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. 73 . tai yra tik pavyzdžiai.5 skyreliuose. objektais. kas paprastai gali vykti.3. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4. su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių. paskata mąstyti.2. • institucijos ir organizacijos.4 skyreliuose.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų.1. kalbos vartotojo strategijos – 4. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui. su kuriais asmenimis.1. • dalyvių atliekami veiksmai.2. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai.1.

skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto). t. oro sąlygos (vėjas. išlaidų. ypač mokinių. diskotekos ir t. – laiko. atmosferos trukdžiai ir t. draugiškumas ar priešiškumas. Gebėjimas 74 – – . – pasirengimo kalbai. prekybos centrai. trukdžiai ir iškraipymai. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas. t. radijo. egzaminai) ir t. iškraipymai (prastas telefono ryšys.3. kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas. lėktuvai. trukdžiai (pilnos gatvės. ribojimas (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aplinkos triukšmas (traukiniai.). t. • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). dėl taisyklių. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą. t. gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų. • kitokie apribojimai: finansiniai.). – prastas apšvietimas ir t. nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui.). • Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas. skelbimų per garsiakalbį klausymas). pranešimui ir pan. bendradarbiavimas). laikas (pavyzdžiui.). barai. vakarėliai. ypatingas šaltis ir t. mokymo ir vertinimo metmenys 4. t. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami. – neįskaitoma rašysena. svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų). t. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija. dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. improvizuojama.1. Visų kalbėtojų.

turėtų vienodas sąlygas. kad būtų garantuota. ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos. 75 . dažnai pasitaiko. kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus. jog bus suprasta. – jie neturi teisės suklysti. atlikdami klausymo supratimo testą. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. t. klasės sąveikai.. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti. kad kandidatai. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. reikėtų pasirūpinti. tarkim. mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti. kartoti svarbiausius žodžius ir t. oro bendrovių lakūnams. klausantiems leidimosi nurodymų. panašiai – pakeitus. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui. kas keistina.

sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. pusseserės. palikuoniai. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. lektoriai. draugai. pramogos restoranai. klasės. aikštės. armija. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. kambariai. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. salės teatrai. gydytojų kabinetai sporto stadionai. pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. docentai. aistruoliai. publika padavėjai. tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai. saugumas vairuotojai. sekretoriai 76 . viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija. žiūrovai aktoriai. broliai. poliklinikos. tetos. tėvai. žmonos ar vyro pusės giminės. barai. turgūs ligoninės. žaidimų aikštelės. seserys. sporto aikštelės. kinai. dėdės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bičiuliai. sutuoktiniai. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. parkai visuomeninis transportas parduotuvės. aikštės. geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. pusbroliai. poilsio namų kambariai kaimas. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės.

gėrimai. baudos. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. sodininkystė skaitymas. nurodymai romanai laikraščiai. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. pievos. motociklu atostogos. skalbimas meistravimas. pvz. augintiniai medžiai. varžybos spektakliai vestuvės. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai. kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. areštai rungtynės. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. tvarkaraščiai skelbimai. asmeninės higienos reikmenys meno objektai. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. užkandžiai pasai. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. važinėjimas dviračiu. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . pamokslai.. augalai. valgymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. nagrinėjimai teisme skandalai. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. geležinkeliu. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. grafitai bilietai. įrankiai. valgio gaminimas. laivu. taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. rengimasis. svečiavimasis pasivaikščiojimas. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai.

iškylantys sąmonėje. veikiančia atmintį. lemia tai. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. t.. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. praktine daiktų. jis labai puikiai išreiškia pasaulį. pojūčiai. 78 . Šie veiksniai turi įtakos tam. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį.. ko iš mokinio reikalaujama atlikti. ko iš jo reikalaujama atlikti. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje. kalbine kategorizacija. ir tai nepriklauso nuo individo. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami. kiek jiems atrodo svarbu. mintys. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto. jausmai. paveiks tai. lūkesčiai.1. kuriomis mokinys turės bendrauti. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. • • • • dėmesio mechanizmu. ilgalaike patirtimi. asociacijas ir konotacijas. kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai. įvykių klasifikacija ir t. indukcija). t. išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. 4. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui. įspūdžiai ir t.4. dedukcija. remiantis ankstesne patirtimi. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. mąstymas: mąstymo tėkmė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. todėl jį. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui.

).1 skyrelį). sveikata ir asmeninės savybės (žr. kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa. kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį. matematikas ar poetas savo kabinete. potroškiai. kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją. išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek. vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. motyvais ir interesais.5. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 .Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. kurie lemia sprendimą veikti. motyvai. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. sukauptos žinios. Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas). Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą. 4.1. jaudinimasis ir t. kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. kaip antai ankstesnės žinios. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.3 skyrelį). t. sąlygos ir apribojimai. vertybės ir įsitikinimai. Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“. nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. interesai. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu. tai labai priklauso nuo to. reikalui esant. kuri gali būti užpildyta dėl to. 5.1. 5. psichinė būsena (nuovargis. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta.

apimanti temas. kalbantis per garsiakalbį. • 4. nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą. mąstoma ar rašoma. mandagumo normos. Gali būti. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. asmens tapatybė 2. pramogos 5. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai. Viena iš tokių klasifikacijų. Vietos 80 . ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos. kasdienis gyvenimas 4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbama. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. o kito gali laukti klientas ir pan. socialiniai lūkesčiai ir pan. sveikata ir higiena 8.2. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. sunkiau yra tais atvejais. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. darbuotojas. aplinka 3. paslaugos 12. pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. maistas ir gėrimai 11. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką.. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto. laisvalaikis. kaip prastai jis veikia. namas ir namai. kelionės 6. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. kad reikia pasikeisti faktine informacija. santykiai su kitais žmonėmis 7. Švietimas ir mokslas 9. gali nežinoti. apsipirkimas 10. potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. reikalui esant.

6. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems. tai sprendžia autoriai2. laimėti. koncertai ir kt. pralaimėti. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. o iš dalies – viešajai sritims. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. kinas. 4. bėgti. poilsis 4. institucijas ir pan. kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui.5. aikštelė. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras). potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. Galima pastebėti. parodos.2. muziejai ir kt. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. stadionas 2. pavyzdžiui. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. nurodančios vietas. institucijos: sportas.7 punktą Sportas tikslina taip: 1. 4.1. 4. įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. 4 tema yra ne Laisvalaikis. anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. kai kurios temos (pavyzdžiui. intelektinė ir meninė veikla 4. Vietos: laukas. radijas. 3. klubas. teatras. kamuolys Įvykiai: bėgimas. pavyzdžiui. televizija 4.8. pomėgiai ir interesai 4. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje.4. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos.3. o Kasdienis gyvenimas). sužaisti lygiosiomis akivaizdu. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. 5.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis. spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“. kalba 14.7. žaisti (+ sporto šakos pavadinimas). sportas 4. 81 . 6. kad būtent tokia temų. kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities.

motyvacija. metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. savo būdo bruožais ir išgalėmis. kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti.3. 4. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose. draugus. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo.3. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. pasikeisti nuomonėmis ir kt. Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jei svetimoji kalba yra mokymo kalba. patys nuspręs. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. patirtį. technikos.12 skyrelio. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais. 82 .1. kokia sritis ar sritys juos domina. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. ekonomikos ir pan. objektais ir įvykiais. mokiniui reikės. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. institucijomis. 4. reikalui esant. pavyzdžiui. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. asmenimis. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku. remdamiesi komunikaciniais poreikiais. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą.2. susijusias su vietomis. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. temų.3. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare.

pasakyti.). • suprasti ir atlikti formalumus.) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. apibūdinti savo šeimą. egzaminuotojai. • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). ar ne. klube ir pan. kolegas ir pavaldinius. išvardyti. kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. iš kur jie yra kilę. auklėtojai. darbo įstatymus. savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. nurodyti savo tautybę. ar yra vedę (ištekėjusios). įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją. sporto salėje. • naudotis socialinės apsaugos programomis. pasakyti. kur ir kada gimė. tarnautojai ir pan. kuo verčiasi. pasakyti. kalbos vartotojai (tėvai. Vis dėlto užduočių yra be galo daug. nurodyti savo amžių. pasakyti adresą. kas jie yra. darbo grafiką ir atostogas. telefono numerį. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. lytį. • tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. jei taip – kokio tikėjimo. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti. • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. • gauti informacijos (pavyzdžiui. gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. valgykloje. laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui. mokomųjų programų rengėjai ir pan. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. pasakyti savo vardą paraidžiui. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. • perskaityti darbo skelbimus. neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . vadovėlių autoriai. praktikai (mokytojai. susijusius su įdarbinimu. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe. ar jie tikintieji. pasakyti.). atlyginimą. apie pareigybių aprašą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. kas jiems patinka ir kas ne.

• rezultatus. pavyzdžiui. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. fizinis / mąstymo. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. t. • darbą. pavyzdžiui. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga. patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. pavyzdžiui. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr.5 skyrelį). (žr. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 84 . 4. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. strategijos. 4. reikalui esant. procesai: recepcija ir produkcija ar pan. konkretūs darbai: tekstai. kurios yra planavimo. grupėmis / poromis / individualus.. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nurodymai. sąmoningumas. supratimas. pateiktys ir pan. vaidmenų žaidimas. bendravimas klasėje ir pan. pažintinis / emocinis... tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant. nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. taip pat tinkamumas. • tikslus.3. viešosios veiklos. o kurios yra mokymo proceso dalis. • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. lentelės. santraukos. mokomieji visos grupės tikslai. praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. tikėtini sunkumai ir apribojimai. 7 skyrių). esant reikalui. ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse. imitavimas. kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. • įvestį. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai. tiksliai nuspręsti. Ùžduotis. pavyzdžiui. • dalyvių vaidmenis tiek atliekant.3. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius.

Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. kada ir pan. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“).). • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug). • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan. individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai). b) kitų programinių dalykų ir t. t. 85 .). pantomima ir pan. Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų.). vaidmenų žaidimų ir pan. • rašytiniai („kartuvės“ ir pan.). imitavimo.). Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant. juokai (kalambūrai ir pan. – tais atvejais.3. reikalui esant.) dalyviai. rebusai. • televizijos ir radijo žaidimai. 4. anagramos ir pan.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės. • šarados.4. kur.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

informaciniams biuleteniams rašymas ir pan. sklandžiai. užbaigti tinkama išvada. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos. pavyzdžiui. • skelbimų. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. todėl. susijusiomis su asmens interesais. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. • konspektavimas. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais.. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. ir. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. kad. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pastabų rašymas ir pan. • diktantų rašymas. • pranešimų ir esė. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. • pranešimų. bet. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų. Geba kurti aiškius. pabrėžti svarbiausius dalykus. • straipsnių žurnalams. detalius tekstus įvairiomis temomis. plakatų kūrimas. Pastaba. • kūrybinio rašymo. 92 . laikraščiams. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. Geba kurti aiškius.. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais.

vietas. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. Geba pasakoti. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. pavyzdžiui. nesenas keliones. Geba kurti aiškius. susijusius su asmens interesų sritimi. Geba aiškiai. Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. mokymąsi. knygą. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. kuriuose pristatomi klausimai. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. žmones. gyvenimo sąlygas. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. susijusių su asmens interesų sritimi. ką veikia. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. detaliai aprašyti įvairius dalykus. detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį. kur jie gyvena. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba apžvelgti filmą. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. Geba raštu papasakoti apie patirtį. spektaklį. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. tinkamu numatomam skaitytojui. Geba rašyti aiškiai. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. Geba tiesmukai. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba aiškiai. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. sudėtingą pranešimą. Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus. straipsnį ar esė. sklandų. sklandžiai.

žinynus ir pan. ką tarsi prisimena ir mano. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. kalbos vartotojas. darydamas pranešimą. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. Būdai. patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. tvarkant juodraštį. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. − grįžtamasis ryšys. panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis). toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. Be to. ar kalbos vartotojas supranta.3. kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių. arba žiūrint į žodynus. – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. būdai. taikantis pasiekimo strategijas. ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. veido išraiška. kita vertus. atitinkančios užduoties pobūdį. ką iš tikrųjų nori pasakyti. užuot rašius laišką. rašyti atviruką. gestai ir tolesnė pokalbio eiga.. ar tiesiog bando verstis tuo. teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas). arba numatant skirtingų stilių. 94 . suradęs tinkamą pasparą. tiek komunikaciją. kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių. Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. y. ką nori pasakyti. kad galėtų tikti (bandymas). 4. galbūt prieinama vėliau. pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas). pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). t. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas. kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas).1.4. apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. perfrazuoja ar nupasakoja tai. netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas). pavyzdžiui. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti. reikalui esant. kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių.

• stebėjimo ir taisymo. • taisymas: – pasitaisymas. pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. skatindamas grįžtamąjį ryšį. neaptariama 95 . • Vertinimas: – kloties stebėjimas. kas turi būti pasakyta. • atlikimas: – kompensavimas. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas. pranešimo priderinimas. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. ir priemones. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. užduoties priderinimas. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. – bandymas. atsižvelgimas į auditoriją. kurias nori išdėstyti. kaip tai pasakyti. išteklių nustatymas. • kompensavimo.

Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. Man prašom paduoti tą). ar jų nedaro. tV. ko nori. • žiniasklaidos (radijo. kurio pavadinimo negali prisiminti. Geba pavartoti paprastą žodį. ir skatina „pataisyti“.). klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba. pradėti iš naujo keisdamas taktiką. pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto.2. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti. įrašų. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. nurodymų. jei tik pašnekovas parodo. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. kad pašnekovas to beveik nepastebi. ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai.1. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4. reiškiantį dalyką. ką norėjo pasakyti. 96 . ar toks žodis yra. Klausymo supratimas (klausymas). pasilinksminimuose ir pan. neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. filmų) klausymas. Geba išreikšti. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui.4. t. sunkvežimis žmonėms = autobusas). kurie lemia nesusipratimus. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas.) klausymas. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį.2. viešuosiuose susitikimuose. • klausymas auditorijoje (teatre.4. Geba. susidūręs su sunkumais. panašų į norimą perteikti sąvoką. kad iškilo problema. kurio jis ar ji neprisimena. įspėjimų ir t. Geba paprašyti patvirtinti. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. kad tai beveik nepastebima. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti. nutrūkus komunikacijai. 4. Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti. kad pavartojo taisyklingą formą. viešosiose paskaitose. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko.

C1 B2 B1 97 . su ilgomis pauzėmis. • konkrečią informaciją. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. suprasti esmę ir konkrečias detales. taip pat trumpus pasakojimus. televiziją. mokymąsi. tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi. Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis. Geba suprasti tiek. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan. jei kalbama aiškiai ir lėtai. Geba pakankamai suprasti. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. • gimtakalbių pokalbių supratimo. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. suvokdamas registro pokyčius. • klausymo auditorijoje. vietos geografiją. Geba sekti kalbą. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. jei kalbama aiškiai ir lėtai. net jei ji nėra aiškios struktūros. žinomomis ir naujomis temomis. kad suprastų reikšmę. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. kad suprastų: • esmę. laisvalaikį ir pan. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. Geba sekti išplėtotą kalbą. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą.. • radijo ir garso įrašų klausymo. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. • detales. kai kalbama įprastomis temomis. taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. kas sakoma natūraliu tempu. visuomeniniame gyvenime. girdimą gyvai ar per radiją. Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus. apsipirkimą. kuri yra labai lėta ir aiški. pavyzdžiui. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. • skelbimų ir nurodymų klausymo. nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis. darbą). ypač jei kalbama neįprasta tartimi. kad patenkintų konkrečius poreikius. apie darbą.

neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. C1 B2 B1 A2 A1 98 . Geba suprasti trumpų. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų. sudėtingomis ir nežinomomis temomis. kalbų. pavyzdžiui. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. kaip antai vartojimo nurodymai. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. pavyzdžiui. žinomų produktų ar paslaugų aprašai. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. aiškių. diskusijų ir debatų. kas kalbama. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. jei kalbama apie žinomus dalykus. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. jei jis lėtas ir aiškus. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. stotyje. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų. Geba suprasti nurodymus. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. paprastus nurodymus. stadione ir pan. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. ir sekti trumpus. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. vykstančio šalia. Geba sekti detalius nurodymus. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. Geba suprasti paprastus nurodymus. temą.

kurių gali pasitaikyti visuomeninėje. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. informacinių knygų. neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. toną ir pan. profesinėje ar akademinėje veikloje. • skaitymas malonumui. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką. reikalui esant.2. ir kalbėtojų santykius. Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus. • norėdamas suprasti detales. ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. pavyzdžiui. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. sukurtus vieno ar daugiau rašytojų.4. • ieškodamas konkrečios informacijos. 99 . 4. Skaitymo supratimas (skaitymas). tiek informacijos turinį. kokį klausymosi būdą mokinys rinksis. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį. taip pat ir ne bendrine kalba. • skaitymas dėl informacijos. • • kokiais tikslais mokinys klausysis.2. jei kalbama lėtai ir aiškiai. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas.

žodžius. Geba suprasti trumpus. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba skaityti korespondenciją. jausmų. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą. taip pat ir abstrakčius. pagrindines frazes. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. užsakymus. pavardes. • susirašinėjimo skaitymo. tiek eksplicitinę reikšmę. • nurodymų skaitymo. Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. paprastus užrašus ant atvirukų. suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais. taip pat ir tarptautinių. susijusią su asmens interesų sritimi. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. reikalui esant. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių.) ir faksus žinomomis temomis. norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių. retkarčiais pasinaudodamas žodynu. tiek susijusius su specialybe. ir lengvai suvokia esmę. skaitydamas sakinį po sakinio. išskirdamas žinomus vardus. perskaitydamas dar kartą. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. kad galėtų susirašinėti su draugais. tiek nesusijusius. Geba suprasti trumpus. sudėtingos struktūros tekstus. • skaitymo susipažinimui. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. įvairiu tempu. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. Geba suprasti įvykių. patvirtinimus ir pan. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. Geba suprasti trumpus. Geba patenkinamai suprasti tekstus. Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais. kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais.

kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. skrajutėse. Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą. kad pasitikslintų terminų reikšmes. Geba susirinkti informacijos. laiškuose. kad nustatytų. darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. B1 A2 A1 B2 101 . SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. kad galėtų nuspręsti. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. įspėjimai apie pavojų. pavardes. su kuriais susiduria. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. kaip antai gatvės. minčių. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. nurodymai. restoranai. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. kaip antai skelbimai. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. trumpų oficialiųjų dokumentų. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje. geležinkelio stotys.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. tiek pareikštas nuomones. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. t. Geba atpažinti žinomus vardus. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. taip pat nuostatas ir tiek numanomas. y. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. nors ir nedetaliai. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. kad atliktų tam tikrą užduotį. bukletų. naudotis informaciniais leidiniais. profesinėje ar akademinėje veikloje. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. reklaminiai bukletai. kad rastų paslaugą ar prekybininką). laiškų. pavyzdžiui. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. ar verta skaityti nuodugniau. valgiaraščiai. Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. kur yra jam reikalinga informacija. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. Geba greitai nustatyti žinių. žodžius.

Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2. kaip nueiti iš a į B). tiek nesusijusias. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas. Geba suprasti paprastų įrenginių. kokiais būdais mokiniui reikės. • televizijos. pavyzdžiui. sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. saugos. kompaktinių plokštelių ir t. iš jo bus reikalaujama skaityti. iš jo bus reika• laujama skaityti. – jei jos parašytos paprasta kalba. Geba suprasti ilgus. su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. sąlygas. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. 102 . t. kaip naudotis taksofonu. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas. Geba suprasti aiškią. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai.4. reikalui esant.3. tiek susijusias su specialybe.) naudojimas. mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. perspėjimus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. 4. jis norės ar bus išmokytas. paprastą įrenginio instrukciją. jis norės ar bus išmokytas. naudojimosi instrukcijas. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas.

. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. apie ką kalbama. nepalankių recepcijos aplinkybių. yra užpildomos. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas). Geba sekti filmus. A1 neaptariama B1 A2 4. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos. kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas). Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija. tiesioginius interviu. Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. suaktyvinimą. kurią įsivaizduojame esant tinkamą. laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. kurios vėliau.4. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais. kaip antai interviu. tos spragos. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos. spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba. 103 . avarijas ir pan. Geba suprasti dokumentinius filmus.2. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. žinių pranešimai. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. netikslumų arba dėl to. darant tam tikras išvadas. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. trumpos paskaitos. pokalbių laidas. jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima.4. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra).

jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). pavyzdžiui. keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius.3. susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas. • taisymas: hipotezių peržiūra. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. jei kalbami dalykai yra žinomi. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba taikyti įvairias strategijas tam. ir kaip klausytojas. bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo.4. kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės.3. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4. nuotaiką ir intencijas bei numato. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4.1. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme. kas bus toliau. Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas. 104 . kognityvinės schemos suaktyvinimas. lūkesčių sužadinimas). mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas. strategijos. • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę.4. toliau pateikiama aiškinamoji skalė. kad suprastų. problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo.

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. • pokalbio. – interviu. dalykinio pokalbio ir interviu. prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis. – derybos. – debatai. – oficialios diskusijos. – kolektyvinis planavimas. • neoficialių diskusijų. – paprastas kasdienis pašnekesys. 105 . keitimosis informacija. • • • • tikslingo bendradarbiavimo. – praktinis tikslingas bendradarbiavimas. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. – neoficialios diskusijos. • oficialių diskusijų ir susirinkimų. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos.

Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. knygas. susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. retkarčiais matyti. pavyzdžiui. Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. Geba vartoti kalbą laisvai. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. jei. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. Geba pabrėžti. pomėgiai. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. kelionės ir einamieji reikalai. kalbėdamas apie filmus. akademinėmis. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. muziką ir pan. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. pavyzdžiui. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. beveik be pastangų. bet retai geba suprasti tiek. aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis. nesukeldamas įspūdžio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. Geba keistis informacija. pašnekovas padeda. perfrazavimo ar pataisymų. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. ir tiek oficialiai. turi sukaupęs platų žodyną. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. kad riboja tai. šeima. ją patikrinti ir patvirtinti. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis. ką nori pasakyti. reikalui esant. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. kiek to reikalauja aplinkybės. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę. darbas. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis.

Geba detaliai suprasti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip. nesusijusiomis su jo sritimi. geba suprasti. jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. C1 B2 B1 A2 A1 107 . nesusijusiomis su jo specialybe. jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. Geba iš esmės suprasti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. lėtai ir. Geba suprasti tiek. pakartoja. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. kalba aiškiai. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. Geba suprasti. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. Geba detaliai suprasti. reikalui esant. Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. Geba suprasti. ypač jei tartis yra neįprasta.

ir padėkoti. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. Geba paklausti. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. ką mėgsta ir ko nemėgsta. ką nori.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. ir reaguoti į atsakymą. Geba suprasti. abejingumą ir į juos reaguoti. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. Geba susipažinti ir supažindinti. padėkoti. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. Geba reikšti nuostabą. kaip sekasi. lėtai ir geranoriškai pakartoja. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. taip pat reikšti emocijas. Geba pasakyti. susipažinti ir supažindinti. kai kreipiamasi tiesiogiai. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. Geba paprastais žodžiais pasakyti. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. Geba bendrais bruožais suprasti. nors geba suprasti. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. bet retai kada supranta tiek. kalbėti užuominomis ar juokauti. jei pašnekovas stengiasi padėti. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. liūdesį. tiek viešojo gyvenimo srityse. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. kaip jaučiasi. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. džiaugsmą. Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. domesį.

Geba tartis. Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. ką daryti. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. išvyką. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. įrodymų ar komentarų. ir susitarti dėl susitikimo. svarstydamas. ką daryti. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio. aiškiai išsakyti savo požiūrį. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. kur eiti. sutikimą ir nesutikimą. filmai. ką pasirinkti ir pan. apie ką diskutuojama. kodėl kai kas yra problema. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. jei aiškiai kalbama bendrine kalba. pavyzdžiui. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. Geba bendrais bruožais suprasti. komentuoti. Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. kur eiti. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. nuomonę. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. Geba paaiškinti. kaip kur eiti. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. muzika. kaip suorganizuoti kokį renginį. ką daryti vakare ar savaitgalį. kai kalbama lėtai ir aiškiai. ką daryti. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. vertinti alternatyvius pasiūlymus. kas svarstoma. pavyzdžiui. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. Geba tartis.

spontaniškai ir tinkamai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus. ir. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. Geba palaikyti gyvą diskusiją. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. susijusiomis su jo profesine veikla. įvertinti alternatyvius pasiūlymus. tiek neįprastomis temomis. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. kai kalbama aiškiai. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. Geba pateikti. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. kai kalbama temomis. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. Geba sekti profesinę diskusiją. kai klausiama tiesiogiai. reikalui esant. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius. Geba daug suprasti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. tiksliai atskirdamas argumentus. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. Geba pasakyti savo nuomonę. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. bet patiria sunkumų. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. kai reikia dalyvauti debatuose. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. 110 . reikalui esant. paaiškinti ir paremti savo nuomonę.

ir. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 . kodėl kai kas kelia sunkumų. jog suprato. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. mašinos remontas. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti. Geba suprasti. Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. ir geba suprasti. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. išsakyti nuomonę ir pan. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. ką daryti toliau. reikalui esant. pavyzdžiui.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui. kas sakoma. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. trumpai paaiškinti priežastis. ką daryti toliau. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti. pakartoti. Geba svarstyti. kad patvirtintų. ką daryti toliau. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. ką daryti toliau. dokumento svarstymas. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. kas sakoma. kas sakoma. kaip ką daryti toliau. kad supranta. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. Geba paaiškinti. apsvarstyti. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius. kas pasakyta. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. kai nesupranta. kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. Geba parodyti. palyginti ir priešinti alternatyvas. Geba suprasti pakankamai. Geba bendrais bruožais suprasti.

Geba pasiskųsti. pavyzdžiui. susiklostančių keliaujant. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti. dydžius. pavyzdžiui. pašte ar banke. ko nori. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. ko prašomas. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. keliaudamas. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. pašte. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. paklausti kainos. paklausti kelio ir jį parodyti. kiek ketina nusileisti. grąžindamas nekokybišką pirkinį. Geba užsisakyti maisto. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. pavyzdžiui. ko nori. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose. kainas ir pan. dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. Geba paprašyti. kad pasiektų reikiamą vietą. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. nusipirkti bilietus. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant. pavyzdžiui. apsipirkdamas. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. kur išlipti. skaičių. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba susigaudyti. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. taksi. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. banke. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. kainas ir laiką. traukiniais. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. pavyzdžiui. Geba bendrauti daugumoje situacijų. paklausti kito keleivio. ir duoti. kai kalbama apie skaičius.

lapkričio mėnesį. ką turi. paaiškinti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. susijusiais su jo profesija. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. ką veikė. Geba paaiškinti. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. Geba aiškiai. Geba gauti smulkesnę informaciją. interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus. Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. kaip atlikti kokią nors procedūrą. duodamas detalius nurodymus. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. Geba suprasti tiek. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. kasdienėmis frazėmis. pokalbį. trečią valandą. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą. kokius žmones pažįsta. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją. pavyzdžiui. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. detaliai nupasakoti. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. diskusiją. Geba paprastai liepti ar nurodyti. straipsnį. ir elgtis pagal tokius nurodymus. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. kaip ką nors padaryti. kaip kur nors patekti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. susijusiomis su profesine veikla. praėjusį penktadienį.

geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai.. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba. nepamesdamas minties. Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį. Geba perteikti konkrečią informaciją. kai negalima ar netinka kalbėtis. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių. elektroniniais laiškais ir kt. aišku.5.3 skyrelį). reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais.2 skyrelį) ir paratekstines (žr. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje. • sutarčių. ką nori. • susirašinėjimą laiškais.4. sandorių. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. niekieno nepadedamas. • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją. 4. kaip pokalbio dalyvio. C1 B2 B1 A2 A1 4. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą. jei šis kalba greitai ar plačiai. 4.2. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas. rašytines.3. faksogramomis. taisant. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas. Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos.3. 114 . pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti. audiovizualines.3.4. bet daro tai ne itin tiksliai. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo. ir kaip klausiamasis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 4. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs. 4.4. jei yra pertraukiamas. skaitant korektūras ir pan. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo. nuolat tobulėjant programinei įrangai. pradėti naują temą).5. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan.4. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius. nusakyti ligos požymius gydytojui). tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti. profesinėje. Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje.4. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis.4. paralingvistines (žr. kad gautų įdomių atsakymų..3. tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui.

Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. tiek kitų naujienas bei požiūrius. pranešimų ir blankų. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. • pastabų. paaiškinti problemą. Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. Geba užrašyti trumpas žinutes. viešbučio registracijos blanke. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. ką nori. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. adresą. užuominas. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. tiek abstrakčiomis temomis. • susirašinėjimo. su kuriais kasdien susiduria. apie muziką. pavardę. filmus. pavyzdžiui. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens. Geba užrašyti skaičius ir datas. kas jam atrodo svarbu. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. juokaudamas. su kuriuo susirašinėjama. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. PASTABOS. geba patikrinti informaciją. Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. mokytojams ir kitiems asmenims. naujienas ir požiūrius. savo vardą. kas jam atrodo svarbu. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. amžių. suprantamai išdėstydamas tai.. pavyzdžiui. perteikdamas jausmus. išdėstydamas tai. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. kuriuose prašoma informacijos. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus. pilietybę. PRANEŠIMAI. paslaugų teikėjams. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. jausmus ar įvykius. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos.

kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas). kokių jis bus išmokytas. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. todėl be recepcinių ir produkcinių. kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius). kiek bendras yra mentalinis kontekstas.3. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). yra ir kitų. 4. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. susijusių su šio proceso kontrole. kokių jis bus išmokytas. kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama.4. ir paralingvistinio. įvertinimas. taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas). diagramos. ką pasirinkti. kaip ir planavimas. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. ir konteksto ženklų. Vertinimas. ir ar viskas vyksta taip. joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). prakseograma). kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. reikalui esant. ko iš jo bus reikalaujama. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. ir kalbinio.5. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. kas laikytina žinoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas. kiek taikoma schema atitinka tai. y. pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas). taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą. apibrėžiant. Be to. ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). kokių vaidmenų mokiniui reikės. kad būtų nuspręsta. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. kaip 116 . – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. vien tik sąveikai būdingų strategijų. aiškinantis partnerių kilmę.

skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis). • prašymo paaiškinti. prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. • bendradarbiavimas perteikiant turinį. Įvertinimas: • kontrolė (schema. • pagalbos prašymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. • tvarkymasis su netikėtumais. kad vyktų (kontrolė: poveikis. kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių. prakseograma). • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. klotis). taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. • įvertinimas. • bendradarbiavimo. • komunikacijos taisymas. klotis). 117 . • kontrolė (poveikis. kai būtina (komunikacijos taisymas). atlikimas: • žodžio perėmimas. • aiškinimas. aiškinimas). • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos). taisymas: • prašymas paaiškinti. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). • žingsnių planavimas. kas laikytina esant žinoma.

jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema.. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio.. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. Geba parodyti. Geba pradėti diskursą. Geba pasakyti. ką kiti ką tik pasakė. Geba reaguoti. vartodamas gatavas frazes. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. kol galvoja. ką kalbėtojas norėjo pasakyti. kad įsitikintų. kai nesupranta. kad nesupranta. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 . Geba. Geba pakartoti dalį to. ką sakė pašnekovas. kol formuluoja. Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti. Geba paprašyti dėmesio. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais. įsiterpti į diskusiją. kad parodytų. / Geras klausimas. kad perimtų žodį. Geba paprastais būdais pradėti. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. Geba pradėti. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. kai jam to reikia. jog suprato.. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę.. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos. Geba deramai. kad supranta. Geba kitus pakviesti diskutuoti. apie ką kalbama. ką atsakyti. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai.) tam. apie ką yra kalbama. kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. Geba tinkamai pradėti. vartodamas tinkamas kalbos priemones. Geba pradėti.

4.4.1. užsienio svečiams ir pan.). bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų.4. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba. tarpininkavimo strategijos atspindi būdus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to.2.4. toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių. • literatūrinis vertimas (romanų. kas dar tik bus sakoma. Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą. – gimtakalbiams užsienio šalyse. susirinkimuose. šeimos nariams.). – užrašų. – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams.4.). teisinių ir mokslinių tekstų ir pan. poezijos. valgiaraščių. kad nemoka vienas kito kalbos. skelbimų. komentuodamas.4.3. ekskursijose ir pan. 4. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių.4. • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje. libretų ir pan. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui. Versdamas žodžiu ar raštu.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2. kas buvo ką tik pasakyta. t. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. 4. dramų. tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose. • esmės santrauka (laikraščių. jis turi atkreipti 119 . y. 4. • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. sutarčių. tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas).). taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. žurnalų straipsnių ir pan..). klientams. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas). kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas. • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. formuluodamas tai. oficialių kalbų ir pan. žodyno parengimas). tarpininkas jau turi galvoti apie tai. pasparos radimas.4.

kita vertus. pasparos radimas. ko iš jo bus reikalaujama atlikti. • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. – spragų užpildymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. reikalui esant. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. – specialistų konsultacijos. enciklopedijomis. mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. kaip verstis. žodyno parengimas. taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). kol kas aiškinamųjų skalių nėra. nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. taip papildydamas savo žodyną (variantų. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. jei ko nesupranti. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). kitų šaltinių panaudojimas. – variantų. kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. – vartojimo nuoseklumo tikrinimas. Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas). vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. enciklopedijomis. 120 .

O ne. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. Puikiai padaryta!. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai. pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip. pirštu. asmenis. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas. asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. komentaras. bučinys ar rankos paspaudimas). pavyzdžiui: Nereikia!. stovėjimas arti ar toli). – proksemika.4. pagyrimas. Šie judesiai atliekami nurodant objektus. reikalui esant. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). žvilgsniu. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį. • demonstravimas. 121 .4.4. ranka. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas). pavyzdžiui. 4.5.5. Neverbalinė komunikacija 4. y. kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama. pavyzdžiui. pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes. t. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. kokiose situacijose jam reikės. daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui. grūmojimas kumščiu protestuojant). ne tą.5. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). linktelėjimu. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti. – prisilietimas (pavyzdžiui. kaip antai liepimas. o kitą.2.

tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • schemos. kirtis irgi turi reikšmę. grafikai ir pan. mmh reiškiant.). Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje. yra labai skanu. 122 .). kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį. pabraukimai. tarpai. veriamas). 4. labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. nutęsimas (pavyzdžiui. kai jie perteikia sutartines reikšmes. susijusios su požiūriu ar psichine būsena). mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet. reikalui esant. rėkimas). nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui.4. kad tai. fe reiškiant bjaurėjimąsi. pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. b) vartoti.5. lentelės. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. šaukimas). jo dydis. garsumas (šnibždėjimas. • prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. tonas. diagramos.3. reikalui esant. išdėstymas ir pan. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kas valgoma ar geriama. – – – balso tonas (urzgimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. piešiniai ir pan. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą. kurioje ilgumas. inkštimas. b) taikyti. dūstantis. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. muhu reiškiant sutikimą. laaaabai gerai!). murmėjimas.. aukščio. • tipografinės ypatybės (šriftas. nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. garsumo ir tęsimo deriniais.

akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami. • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai). • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). raidžių pažinimas). toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai. Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas.5. identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). 123 . kad galėtų rašyti. • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. kad galėtų klausyti. mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kad galėtų skaityti. rašantysis. kurios yra svarbios kalbos mokėjimui. mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus. kad galėtų kalbėti. • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai). • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. tačiau taip ir lieka neaišku. • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai). interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). klausytojas ar skaitytojas.

2. išreikštas kalba.2. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. 5 skyrių). kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. keliančiais garso bangų srautą. fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus. recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų. 4. • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam.5. 124 . kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui. sudarantį pasakymą. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas. • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste. kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikalingų komunikaciniam įvykiui. 4.5. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr. gramatinius. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai. mokymo ir vertinimo metmenys 4. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas. schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. Atlikimas 4. tai apima leksinius. atranka. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas.2.2.1. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam.5.5. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų).

– įsivaizdavimas. susirašinėjant laiškais. – enciklopedijos. – gramatikos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas. formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų. 125 . – tarties žodynai. kitas jau pradeda planuoti atsakymą. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis). Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia. faksogramomis. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį. 4. – išvadų darymas.3. ypač rašytinius. suprasti tekstus. – numatymas. elektroniniais laiškais ir pan. prasmę ir interpretavimo būdus. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją. rašybos tikrinimo programos ir kt. Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų. – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos).. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. – elektroniniai šaltiniai: žodynai. – dekodavimo įgūdžiai. – greitas teksto skaitymas. – atsiminimas. Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti. gramatikos. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus.2.5. kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai). gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę).

tai vienodai susiję tiek su produkcijos. arba veiklos siekinys. kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. kaip tas procesas yra valdomas. artefaktas. artikuliuodamas ir klausydamas. kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys 4. keičiama. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo. produkuoja ar kurià keičiasi. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės.. prašoma padėti ir pan. kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities. • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu. • kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama. reikia pabrėžti. arba kuriamas produktas.6. tiek su recepcijos procesais. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti). Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje.4 ir 4. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis. kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4. temos pasikeitimu ir pan. Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia. pavyzdžiui. visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. reikalui esant. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). perfrazuojama.5 skyreliuose.. Visuome126 .3. kuris yra arba galutinis rezultatas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.5. 4.

skirtingos sklaidos priemonės. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti.6. kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. kas buvo išdėstyta. bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. Be to. nuo svetimųjų kalbų mokymosi. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto. 4. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių. kad galėtų identifikuoti.2.3. kuri perduodama sakytine forma. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto. 5. viena vertus. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. pavyzdžiui. tai. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. formuluoti ir pateikti (produkuoti). skaitymas iš lūpų. tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. neturėtų atbaidyti žmonių. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams. klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu. tam. taip pat žr. gali būti skiriamos dalinės kategorijos. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. suprasti ir interpretuoti tekstą. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus. iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės.1. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 . jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. todėl skiriasi jų forma ir turinys.2 skyrelį (Makrofunkcijos).

tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami. . jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. kino filmai. vaizdo įrašai. tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis. • telefonas.6. rankraščiai. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui.). stilistiniai trumpinimai). minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. • įgarsinimo sistemos. gali būti nurodyta jų esant. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. kompiuteris (elektroninis paštas. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. spauda. pavyzdžiui. jis yra glaustas. garsajuostės. nors. vaizdo telefonas. pjesėje ir pan. laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. intonacijos. tokios sklaidos priemonės kaip knygos. telekonferencija. garso įrašai. kompaktinės vaizdo plokštelės. pauzės. • • • • • • • • 128 televizija. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. maža to. 4. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus. kirčiai. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. tačiau trumpalaikę informaciją. žinoma. jį lengva pergabenti oro paštu. Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas). • radijas. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis. romane. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones. kompaktinės garso plokštelės. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai.2. vaizdajuostės. kita.

pokalbiai dėl darbo. grožinė ir negrožinė literatūra. dainavimas). reikalui esant. – vadovėliai. apeigos (ceremonijos. parduotuvėse. užrašai ant prekystalių prekybos centruose. – laikraščiai. b) rašant ar kalbant. viešieji debatai ir diskusijos. sporto komentarai (krepšinio. bilietai ir pan. žirgų lenktynių ir pan. c) sąveikaujant. Rašytiniai tekstai. naujienos / žinios. užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai. taip pat ir literatūriniai žurnalai. – – – – – – – – – viešosios kalbos. 129 . 4. su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant.). pamokslai. skrajutės. d) tarpininkaujant. – žurnalai. reklama. pavyzdžiui: – knygos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pamaldos). brošiūros. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. viešieji ženklai ir užrašai. turguje. futbolo. pramogos (dramos. nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti. pranešimai. dialogai ir pokalbiai. „pasidaryk pats“ knygos). – pieštieji pasakojimai.6.. pokalbiai telefonu. – – – – – – – lankstinukai.3. renginiai. skaitymai. – vadovai (valgių gaminimo. paskaitos. bokso.

ataskaitos. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. pateikiama veiklos pavyzdžių. KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. pranešimai. todėl išgirsta ne visą informaciją..Bendrieji europos kalbų mokymosi. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. toliau skalėse. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas. SEMINARAI IR PAN. – laiškeliai. aiškiai tariama. jei tema yra žinoma. B priedą). – rašiniai ir pratimai. – darbo užrašai.) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose. o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems. bendroji informacija ir pan. tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. kurie jam atrodo svarbūs. – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai). Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais. kalbama paprastai ir bendrine kalba. – duomenų bazės (naujienos.). faksogramos. rašteliai ir pan. jei tema yra jo domėjimosi srities. žinutės. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais. – verslo ir dalykiniai laiškai. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos. literatūra. – asmeniniai laiškai. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. Geba per paskaitą konspektuoti taip. enciklopedijos.

vykstančių kalbant. nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.6.3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. argumentų ir svarstymų. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį. recepcijos. 4. • • 131 . c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros. Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus.1–4. Geba apibendrinti ilgus. kuriose yra nuomonių. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus. sudėtingus tekstus.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. skirtumus produkcijos. tai kaip. skaitant ir rašant. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. c) sklaidos priemones. Geba apibendrinti informacinių straipsnių. klausimai. tai kaip. sąveikos metu: a) atrenkant. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam. c) sąveikaujant. juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. b) mokant apdoroti tekstus. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų. susiję su žanru. apribojimus). adresatą. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus. tai kaip. reikalui esant.6. d) tarpininkaujant. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus.2. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. b) vartojimo kontekstą (sritį. klausant. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant. Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami. Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų. situaciją. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. b) rašant ar kalbant. reikalui esant. svarstomi 5.

Bet kokia produkcija.4. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. ir išverstą tekstą.5. kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti. nebūtinai yra taip. tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. rašytiniame tekste. kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi. Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą. Įgudęs. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. sakinius ar pastraipas. tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis.4. panašiai žodžiai „pokalbis“. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys. spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai. įterpti ar ištrinti fragmentus. recepcija. kad suprastų bendrą teksto prasmę. galimas daiktas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. kaip besimokantis skaityti vaikas. daug kartų – tuos žodžius. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. maža to. rašyti ranka. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. mokymo ir vertinimo metmenys 4. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. ir kita. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis. reikalui esant. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų.3 skyrelį). neįmanoma pasakyti. kad 132 . kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai. tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. frazes. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas.6. taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka. 4.

procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję. ir iš jų nereikalaujama greito atsako. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. nesvarbu. kad atrodytų esąs spontaniškas.1. kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems). veiklos rūšių ir tekstų. dažnai per atstumą. Produkcija. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 . išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato. kuriam tas tekstas skiriamas. 2.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas. ar per atstumą. 1. perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis. Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2. kurį. būdingomis kalbėjimo supratimui. 1.2. panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą.1. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). dažnai per atstumą. Recepcija. pašnekovo ar pašnekovų.

Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. Sąveika. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių. pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. mokymo ir vertinimo metmenys 2. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky).2. Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4. 4. 134 .2. t. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas. KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vertimas raštu. 4. t. pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t. nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos).1. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3. Vertimas žodžiu. kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą. kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu.

kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant. 6 lentelė. egzamino užduoties formuluotė). abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. tiek mokomąja (k1). gali „išsaugoti“ prasmę arba ne). kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas. abu tekstai – tiek įvestis. taigi net atmetus tuos tekstus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. tiek tiksline kalba (k2). kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. diktavimas. kuriuos. mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). diskursyvus tekstas. toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį. yra dar daug kitokios veiklos rūšių. Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius. autentiškas ar sukurtas. tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui. yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. kai tiek įvestis. arba visų šių tekstų derinys. nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį. bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. ir pan. fonetinė transkripcija). mokydamasis dabartinių kalbų. kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio. mechaniškos veiklos rūšys. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys. skaitymas balsu.

.

kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką. kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau. Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. aiškiu pasaulio ir to. klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. komunikacija priklauso nuo to. reikalingas komunikacinėse situacijose. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti.1.1. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų.1. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis. kuriose atsiduria. Bendrosios kompetencijos 5. o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma.1. tiksliu. žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis. bet tolesnė jo raida. kas jame vyksta. tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą. 5. ir tuose.1. glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba. Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą. modeliu. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje. nors tai yra šiek tiek 137 .1. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis.

ekonominės. 138 . išsilavinimą. kokio iš jo bus reika• laujama. stalo etiketas. sportas. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai. objektus. priežasties / padarinio ir kt. žinoma.1. 2.1. aplinkos. institucijas ir organizacijas. 5. loginius. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje. politinės šalies ypatybės. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma.2 skyrelį). ar įgyjamas per patirtį. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ypač apie šalį.). pasaulio pažinimas (nesvarbu. gyva / negyva ir kt. įvykius. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės. analitinius. 1. valgymo laikas. demografinės. pavyzdžiui. • kokių naujų žinių apie pasaulį. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų. taip yra ne visada (žr. 4. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę.). kaip parodyta 5 lentelėje (žr.1. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais.2. nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. žiniasklaida). mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės. ypač todėl.1. esant reikalui. pateiktus 1990 m. procesus ir veiksmus. • laisvalaikis (pomėgiai. asociatyviuosius. • • nedarbo dienos. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų. • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. skaitymo įpročiai. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis. • darbo laikas ir tvarka. Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų. asmenis. mokiniui reikės.1 skyrelį). tačiau. kurioje vartojama tikslinė kalba.

4. tautomis. Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. užsienio šalimis. kaip jis priimamas). institucijomis. įsitikinimai. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). tradicijomis ir socialiniais pokyčiais. kartų santykius. visuomenės ir policijos. nuostatos. • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis. • religija. literatūra.4. Kūno kalba (žr. intymumas). atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. apsirūpinimo būstu sąlygos. santykius tarp politinių bei religinių grupių. santykius darbe. 4. klasiniai. 3. teatru. Visuomenės normos (pavyzdžiui. istorija. populiariąja muzika ir dainomis). santykius.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. pareigūnų ir kt. šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. • humoru. • profesinėmis grupėmis (akademinėmis. ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. valstybėmis. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. mažumomis (etninėmis. menu (muzika. kaip antai: 139 . 5. religinėmis). Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). susiję su šiais veiksniais: • socialine klase. etniniai skirtumai). politika. socialinės gerovės sistema ir kt. aptarnavimo srities. Vertybės. susijusios su svetingumu ir tai. 6. saugumu. tautine tapatybe. administracijos.5 skyrelį). šalies regionų kultūromis. vaizduojamuoju menu.

kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. 5. tabu. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste. gimimas. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. įsidėmėtina. svečiavimosi trukmė. diskotekos. – išmanymo. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų. • 140 . Be objektyvių žinių. kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją.1. auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį. šokiai. vedybos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. apranga. elgesio ir pokalbių taisyklės. kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti. esant reikalui. dovanos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais. kurias perteikia k1 ir k2. Žinoma. mirtis. iškilmės.3. 7. reikalaujama.1. • atsisveikinimas ir išėjimas. šventės. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. gaivieji gėrimai ir alkoholis. valgiai.

lipdyti.1.). • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės.2. o ypač – užsieniečių. • Laisvalaikio įgūdžiai. plaukimas ir kt. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. alpinizmas. – – sportui (komandiniai žaidimai. valgyti ir kt. vaikščioti. • įveikti santykių stereotipus. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius). drožinėti ir kt.). Gebėjimas veikti pagal 5. reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui. reikalingus: – menams (tapyti. esant reikalui.2. Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis. • Gyvenimo įgūdžiai. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. pavyzdžiui. kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse. bėgiojimas. atletika. 5. – rankdarbiams (megzti. austi. rengtis.2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis.2.2.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus. kaip priimta. sodininkystė ir kt. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5. pinti. Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai.1. prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius.1. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų. būdingus leidžiant laisvalaikį.1.).1.). muzikuoti ir kt. gaminti maistą. • Profesiniai įgūdžiai. 141 . pomėgiams (fotografija. siuvinėti.).

pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai. etinės ir moralinės. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. domisi kitais žmonėmis. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. žmogiškasis poreikis bendrauti. kokias jis bus parengtas atskirti. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. esant reikalui. religiniai. Vertybės.1. 5. pavyzdžiui.3. susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. kokius jis bus parengtas atlikti. vertybėmis. yra pasirengęs suvokti. supratimas bei įgūdžiai. Kognityviniai stiliai. pavyzdžiui. filosofiniai. motyvacija. Asmenybės veiksniai. 6. 4. komunikacinė paskata. 3. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. 5. 1. vi• suomenėmis ir kultūromis. instrumentinė / integracinė. 142 . • ryžtingumas / drovumas. kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Įsitikinimai. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. bet ir veiksniai. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties. Nuostatos. 2. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. įsitikinimais. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. idėjomis. kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. ideologiniai. tautomis.

• kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. iniciatyvumas / reaktyvumas. stingumas / lankstumas. protiniai gebėjimai. bet ir jo gebėjimą mokytis. savikliova / jos stoka. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. pasitikėjimas savimi / jo stoka. savigarba / jos stoka. tikslų turėjimas / neturėjimas. kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. ir sąmoningumą. • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. darbštumas / tingumas. spontaniškumas / savikontrolė. 143 . apimantis ir nuostatas. plačios / siauros pažiūros. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. drąsa / baimė. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas. varžymasis. gebėjimas prisiminti. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). skrupulingumas / nerūpestingumas. savimonė / jos stoka. intravertiškumas / ekstravertiškumas.

ypač suaugusiųjų. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama. y. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t.2. kokių jis bus skatinamas. išsiugdyti. 5. Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai.1. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. esant reikalui. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. pastebės. mokant bei vertinant. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“. pastarąsias keičiant. 5. parodyti. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo.1. jei išvis reikės.4. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą.1. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. parodyti. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai.4. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių. parodyti. bendrųjų fonetinių. • 5.1. ir kaip tai daroma. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti.4. mokymosi ir euristinių įgūdžių. kur reikia. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. taip ją turtinant. dalyti į atskiras reikšmines dalis). 144 . Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis. joje dalyvauti. parengtas išsiugdyti.

• pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. darant išvadas.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui. kokių jis bus parengtas turėti. analitinius ir euristinius gebėjimus.) tam tikroje mokymosi situacijoje. pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. stebint ir bandant suvokti svarbą to. įsimenant ir pan. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose. kokių iš jo bus reikalaujama turėti.4. kaip mokinio.4.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus. naujus žmones.1. reikalui esant.4. • veiksmingai mokytis (ir kalbos. – suvokti galutinį užduočių tikslą. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales. perteikti naują informaciją.3. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. esant reikalui. silpnybes ir stiprybes. kas stebima. suprasti ir. analizuojant. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas. • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus. 145 . • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. lavinant percepcinius. nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. 5. jei iš viso imamasi. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje. kokių jį bus tikimasi turint. naują elgseną ir pan. • suvokti savo. 5.1.

• kaip rūpinamasi. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. ieškant informacijos duomenų bazėse. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga. ir kad tradicinis modelis. 5. nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas.2. kokios. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. rengiamas taikyti ir lavinti. kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą. todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka. • sociolingvistinės kompetencijos. kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis.1. jos turėtų būti. Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 . kokios jos iš tikrųjų vartojamos. Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. reikalui esant. hipertekstuose ir kt). • pragmatinės kompetencijos. • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas. kad bet kokia kalba nuolat kinta. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai neįmanoma ir dėl to. rengiamas taikyti • ir lavinti.2. tvirtinę. anot autoritetų. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. 5. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą. o ne tokios. sukurtas tam tikros grupės kalboms.

kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet. 5. 5.2. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai.5.2.1. semantinė kompetencija.2 skyrelyje. tuomet jie turėtų nurodyti.2. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais. toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų.2. kurie norėtų naudotis kitokia sistema. 5. kodifikavimu.1. tradicija ar praktika remiamasi. ortoepinė kompetencija.1. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų.2. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais. siejančios formą ir reikšmę.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas. tokio požiūrio laikomasi 4. 5. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami.3.1. „metmenyse“ skiriama: 5. mokymą ir vertinimą. gramatinė kompetencija. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį.4. fonologinė kompetencija. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos.2. specialistai.1. kokia teorija. 5.1. 147 .1. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti. ortografinė kompetencija. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi. vartodami tokią terminologiją.2. leksinė kompetencija. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų.6.

kad formuluotų savo mintis tiksliai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. kaip antai: - pasisveikinimai. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose. kad kalba neleistų pasakyti to.3 skyrelį). C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. kultūriniai renginiai. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai.2. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus.3 skyrelį).2.2. žinios ir gebėjimas vartoti žodyną. 148 . „šaunus“). Leksinė kompetencija.1. kalbos moka tiek. jų veiksmus. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. kad galėtų su jomis išsiversti. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr. priklausomybę. sustabarėjusios metaforos. pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima. turi užtektinai kalbos žinių. (žr. ką nori. 5. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan. įsimintomis frazėmis. ką reikia. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. pomėgiai. kas norima pasakyti. save ir kitus žmones. kad galėtų aiškiai apibūdinti. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t. – archaizmai.3. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t. Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai. vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. pavyzdžiui: Skalsink.2. turi pamatinių kalbos žinių. nepastebima. kyla nesusipratimų. Geba paprastais sakiniais. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas.1. Dieve! Amžinatilsį. įprastiniais kasdieniais veiksmais. y. kelionės. t. kaip antai muzika ar kinas. tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis. kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. turi pakankamai kalbinės aprėpties. nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. darbas. susijusius su asmenine informacija. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. norais ir reikmėmis. sudaryti iš kelių žodžių. informacijos teiravimusi. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. 5. pabrėžtų. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. kad kalba netrukdytų pasakyti to. kad beveik nepastebima. moka tik pačius pagrindinius pasakymus.

). išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai. pavyzdžiui. kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus. daug. • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui. daryti pranešimą. • • kitos sustabarėjusios frazės. kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. • asmeniniai įvardžiai (aš.). ilgio matai. eiti į svečius. savo ir kt. nors ir kt. • klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris. • dalelytės (juk. na.). kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis.). svorio. kelintas. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. prie. ji ir kt.). laikyti egzaminą. • parodomieji įvardžiai (šis. gerti vaistus. mėnesiai.). būdvardžiai. pavyzdžiui. kas. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“). b) pavieniai žodžiai. tas. pavyzdžiui. kolokacijos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. 149 . bet. Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr. anas. • jungtukai (ir. tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). visas ir kt. lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. toks ir kt. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti . – sustabarėjusios konstrukcijos. sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių. savaitės dienos. prieveiksmiai). pavyzdžiui. ?. – sudėtiniai prielinksniai. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės. Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. o. veiksmažodžiai.. su ir kt. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai.).). tu. toliau). akis: „regėjimo organas“. gal ir kt. • savybiniai įvardžiai (mano. iš už kampo. iš. tavo.). jis. gi. kt. iš po stalo. „mezginio kilpa“ ir kt. koks ir kt. pavyzdžiui..

pasitaiko riktų.1. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. mintys formuluojamos įvairiai. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. pakalbėti apie dabarties įvykius. norint išvengti dažno kartojimosi. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. darbo. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis.2. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Žodynas platus. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). beveik nepastebima. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai. Žodynas pakankamas. Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų. Gebama vartoti labai ribotą žodyną. Žodyno užtenka. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. 5. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 . Žodyno mokama užtektinai. kelionių. reikalui esant. jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis. Žodynas yra pakankamai platus. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės. susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama.2. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami. komunikacijos tai netrikdo. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. pomėgių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis.

– sakiniai (vientisiniai. pavyzdžiui: – asmenuotės. pavyzdžiui: – nominalizacija. – – 151 . skaičiuojamas / neskaičiuojamas. kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. būsimasis laikas.1. linksnis. Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai. pavyzdžiui: – skaičius. prijungiamieji. • kategorijos. esamasis. t.). – balsių kaita. – afiksacija. giminė. aiškinančių. pavyzdžiui: – morfai. linksniuotės. – būtasis. sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. • konstrukcijos. – žodžiai. kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės). veiksmažodiniai ir t. – eigos / įvykio veikslas. 5. – šakninės morfemos ir afiksai. – tranzityvinis / intranzityvinis. – žodžių junginiai (daiktavardiniai. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr. prieveiksmiai. veikiamoji / neveikiamoji rūšis. atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. – konkretus / abstraktus. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai. aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. – supletyvizmas.2.1 skyrelį). • procesai (aprašomieji). būdvardžiai. sujungiamieji). veiksmažodžiai. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. • klasės.

nesisteminių klaidų. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. kurios sukeltų nesusipratimų. – transformacija. kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. pavyzdžiui: – – – valdymas. formas. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. -ininkas. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. painiojami laikai. tokių klaidų. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nederinama. gali pasitaikyti riktų. kamienai. -ykla). neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės. kas norima pasakyti. derinimas. reikalui esant. • ryšiai. valentingumas. -davo. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. iš esmės gramatika vartojama gerai. ko gera. priesagos. kuri tiktų visoms kalboms. kategorijas. vis dėlto paprastai aišku. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. -ą. -si-. Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. klaidų pasitaiko. bet yra aišku. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. Gramatika vartojama palyginti gerai. Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. kas norima pasakyti. menkų sakinio sandaros trūkumų. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. • kokius gramatinius elementus. nedaroma. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. klases. ne-. 152 . Gramatika vartojama gerai. yra planuojama. • afiksai (priešdėliai. stebimos kitų reakcijos). nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. -damas). GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet.

153 . kategorijų. nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. elementai. • supletyvizmą (esu / yra / buvo). suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama. laužti). • vedinius (pavyzdžiui. pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. stalas. klasių. procesų ir • ryšių mokiniui reikės. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. kuriuos jis bus parengtas. pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. kokius jis bus • parengtas valdyti. Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. • nulines formas (eik. šeši. Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. klasės. yra / nėra. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. šešetas. kąsti / kanda). y. šuo / šuns). • netaisyklingąsias formas (būti / bus. • priebalsių kaitą (austi / audė. įsilaužėlis). konstrukcijų. dėsnius. staltiesė. struktūros. pastalė. reikalui esant. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. vesti / vadas). medis / medžio). ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. garvežys). • dūrinius (pavyzdžiui. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. Jonuk). Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. reikalui esant. lyti / lijo. imti / ėmė. t. lietuvių t / č: matė / mačiau.

yra kitas klausimas.1. dalies ir visumos santykiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys 5. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai. implikatūra.3. – – – – – hiponimija. žinoma.1 skyrelį). kolokacija. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. kategorijų. vertimo ekvivalentiškumas. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 . Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius. Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus. kaip antai loginė implikacija. parodyti.1. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. kai yra bandoma. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). arba sąvokinė. 5. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. kaip daroma čia.2.2 skyrelį). yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. komponentinė analizė. • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija. presupozicija. tai.1. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. Funkcinė. konotacija. prieiga. reikšmės klausimai. žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. reikalui esant. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. formų ir procesų reikšmes (žr. Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes.2. ypač 5. jei iš viso įtraukiama. parodyti.1.

o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo.1–5.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias. Bet kuriuo atveju visiškai aišku. kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos.1. labializacija. ir reikšmių. pavyzdžiui. – stipriąsias ir silpnąsias formas. • fonetines ypatybes. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo.2. antra vertus. 5. 5. • fonetinę redukciją: – balsių redukciją. žodžio kirtis. balsingumas. pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus). o tas. 155 . klasifikacijos. žodžio intonacija). pavyzdžiui. kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. suskaldo formas. – intonaciją. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių. sprogimas). – asimiliaciją. galima rinktis „komunikacinę gramatiką“. fonemų seka. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara. kuris remiasi reikšmės organizacija. nosinumas.4.2.2.3 skyrelius). tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą. kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. – eliziją.

1. apskritai tartis yra pakankamai gera.2. kad būtų aišku. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. kurių mokama dar nedaug. tiek didžiąsias. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 156 . nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui. • tipografines normas. reikalui esant. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius.6. • gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles. arabų). • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles. iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius. kurių laikomasi nurodant. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui. tartis gerai suprantama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tiek mažąsias. kalbant apie abėcėlės sistemas. kas norima pasakyti. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą.2. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius.5.1. 5. su kuriais jau buvo susidurta tekste. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles. €). • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba. kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. @. Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. tariamus žodžius bei frazes. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. Ortoepinė kompetencija mokiniai. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką. • tinkamą žodžių rašybą.. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai. skirtingus šriftus ir pan. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. taip pat ir įprastų trumpinių. nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. 5.

tautybę. kad būtų galima sekti mintį. 157 . Geba kurti ištisinį tekstą. kaip kur nors nueiti. rašyba. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. paaiškinimus. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. rašyba taisyklinga. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. atvejais). kuris iš esmės yra visas suprantamas. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. kas pateikiama „metmenyse“. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes.2. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis. reikalui esant. RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. Geba parašyti savo adresą. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. ypač apie sociokultūrinius dalykus. 5. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. tautos išmintį perteikiantys posakiai. skyryba. Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. kalbos registro skirtumai. tarmė ir akcentas. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais. sintaksinių dviprasmybių ir pan. teksto išdėstymas. Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. mandagumo normos. nepaisant vieno kito rikto. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. kasdienio gyvenimo daiktų. ypač skyrybos ženklų. paprastus užrašus ar nurodymus.

skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. reikalais ir rūpesčiais. pavyzdžiui: brangioji. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui. • dalijamasi patirtimi.2. pavyzdžiui: Jūsų Eminencija. 1. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji. kai kreipiantis vartojami tik vardai. pavyzdžiui: pone. b) santykių artimumo. pavyzdžiui: Jonai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan.2. dėkingumas. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. daktare.2. profesoriau (+ pavardė). pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant. • pertarų.2. drauguži. yra mandagumo normų laikymasis. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr. – oficialūs kreipiniai. pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. kai vartojama tik pavardė.1 skyrelį). • reiškiamas susižavėjimas. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose. 5. 5. kad rūpinamasi kito gerove. ponia. mokymo ir vertinimo metmenys 5. • teikiamos dovanos. suprantama. žadama atsidėkoti. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs.3. švelnumas. c) diskurso registro ir kt. rodomas vaišingumas ir pan. arba nevartojamas joks kreipinys. – neoficialūs. – įsakmūs.2. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso. Lina. – familiarūs kreipiniai. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. meile mano.2. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. 158 .1.

kurie ir sutelkia. frazeologizmai. • vertybių raiška. rodoma. peikiama. kad kas nors nepatinka. (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. ir stiprina bendrąsias nuostatas.). pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta. šmaikštūs viešieji užrašai. apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. pavyzdžiui. negu jautis lankoj. žinomos citatos. apie ką kalbama 159 .3. įsitikinimų. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas.2. tiesioginių nurodymų ir pan. Prieš vėją nepapūsi. • 3. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas). tinkama prašom.2. Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas. pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj. apie orą. pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. Būti ar nebūti. laikraščių antraštėse.).4. pavyzdžiui. dinderį mušti.2. demonstruojamas pranašumas. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai. sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį. Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus. pavyzdžiui. sakykim. prieštaravimą. 5. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. kalbama apsidraudžiant ir pan. labai skundžiamasi. Ši labai plati sąvoka aprėpia tai. • • • • reiškiama panieka. kai: • kalbama tiesmukai. nekantrumas. plakatai. tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. raiška. labai atvirai. 5. ačiū ir pan. 4.2. draudimą ir pan. užrašai ant marškinėlių. reiškiamas pyktis. žodžių vartosena. • nuostatų raiška. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma. sparnuotos per televiziją girdimos frazės.

pavyzdžiui. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu. 160 . • etninę priklausomybę. kalbėdami su užsieniečiais. žemaičių brėkšta – „temsta“. pavyzdžiui: Na.).4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5. iki B1 lygio). judam jau. ypač romanus.3 skyrelis). • intymu. aukštaičių – „aušta“. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio.2. pavyzdžiui: Tu pasiruošęs. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. žarg. pavyzdžiui: Prašom stoti. Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno. reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus. • paralingvistika. • kūno kalba. • fonologija. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius. 5. žemaičių douna. ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija. teismas eina! • oficialu. su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. pavyzdžiui: Gerai.3. nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę. nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. • profesiją. aukštaičių smėlys.2.2. • tautybę. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. • regioninę kilmę. • vokalinės ypatybės (ritmas. • gramatika. pavyzdžiui. tinka palyginti neutralus registras. ką – pradedam? • familiaru. pavyzdžiui. garsumas ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi.5. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4. jėga.2 skyrelis).6. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu. tekstų tipus (4.

geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba.2. manoma.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr.1. laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. B priedą). kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. 5. skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų. išsilavinimu bei profesija. jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr. 161 . labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai. taigi jei šios ypatybės atpažįstamos. ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase. tai leidžia apibūdinti pašnekovą.2 skyrelį).

Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių. tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales. pasiūlyti. juokus. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. dėdamas šiek tiek pastangų. nuostatų. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. kreipinius. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. tiek neoficialiuoju kalbos registru. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. Geba suprasti filmus. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . atsiprašau ir pan. kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. neerzindamas. prisistato. Geba pakviesti. Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. Geba bendrauti paprastai. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius. ačiū. vartoja prašom. jausdamas registro pokyčius. prašymas). atsisveikina. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan. vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. nereikalaudamas. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. bet veiksmingai. elgsenos. frazeologizmų. suprasdamas konotacines jų reikšmes. aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. užuominas.

kurias jie bus parengti. reikalui esant. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti.3. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kreipinių. kurias jie bus parengti. išdėstomi (diskurso kompetencija). c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). – žinoma / nauja. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės. b) įvertinti. b) vartoti. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti. • • 5. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija).3. c) patiems vartoti. 5. • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės.1.2. kurių kalbos registrų mokiniams reikės. Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. b) patiems vartoti. kuriuos jie bus parengti. kokiose situacijose vartoti. b) patiems vartoti. b) patiems vartoti. susisteminami. pertarų mokiniams reikės. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kuriuos jie bus parengti. • kurių patarlių.2. kurias atpažinti jis bus parengtas. 163 . kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų. kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. kiek ir kuriuos jie bus parengti. įprastų pasakymų.

). kiek reikia.. kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. bet ne daugiau). nuosekliai. • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis). kuriame dalyvauji.). kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. kaip argumentuojama (teisme. oficialūs laiškai ir kt. 1975. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito. mokydamasis svetimosios kalbos. 47): „kalbėk. dažniausiai – vieno sakinio. debatuose). bendradarbiavimo principą (Grice. mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti. stilių ir registrą. pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. anekdotai. aiškumo (kalbėk trumpai. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. nenukrypk nuo jos). mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. tinkamumo (sakyk tai.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. aiškinant ir kt. * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą). kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. bet ne todėl. – – – kaip pasakojami nutikimai. pagal pokalbio. pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas svarbu temai. juokai ir pan. venk neaiškumų ir dviprasmybių). • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. 164 . kiekybės (sakyk tiek. – – – – logišką sakinių seką. kurie dalykai išryškinami. retorinį veiksmingumą. pasakojant. tikslą ir kryptį. kad jų paisyti nesugebama). – rišlumą (koherenciją ir koheziją).

Geba pradėti pokalbį. Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. Tai sunkus klausimas). Geba pradėti. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . Geba įvairiai formuluoti tai. • temos plėtotė. išvengtų dviprasmybių. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). Geba pritaikyti gerai įsimintus. Geba paprašyti dėmesio. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. Geba deramai pradėti. kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. ką reikia. kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. netgi kebliose situacijose.. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis. ką nori pasakyti. pavartodamas tinkamą posakį. atsižvelgtų į situaciją. Geba pradėti. pašnekovą ir pan. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus. kol svarsto. nedaug tepakeisdamas jų elementus. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. Geba praplėsti išmoktas frazes. kad pabrėžtų. perimtų pokalbį ir jį palaikytų.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos. išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus. kol mintis tebeformuluojama. Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. kurių paprastai būna kalbantis. Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti. stiliaus ir akcentų pokyčių. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui. kad gautų žodį. • rišlumas (koherencija ir kohezija).

pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje. svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą. išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas). Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą. kaip antai ir ar po to. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. sklandžią. pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. 4. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. Geba produkuoti aiškią. paprastai pokalbio replikų. kad aiškiai parodytų minčių sąsajas.2. 1. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų.2 skyrelį). kurioje esama keleto makrofunkcijų. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet. sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis. funkcinės vartosenos kategorijos. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. geros struktūros kalbą. Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos. rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą. kaip antai ir. jungiklius ir siejimo priemones. atsižvelgiant į pokalbio tikslą. Geba jungti trumpesnius. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų. kad. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje. todėl. nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti.2. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. rišlų diskursą. 166 . Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti.3.

prašymai. nerimas.6. prisistatymai. socializacija: • dėmesio atkreipimas. • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų).1. viltis. 1. leidimas). Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. atsisveikinimai. 1. pasitenkinimas.2. patarimai. mėgimas / nemėgimas. baimė. • egzegezė. • • pasakojimas. 1. 1. tikrumas). keitimasis vaidmenimis. dėkingumas). • komentavimas. troškimai. kreipimaisi. nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas).5. tikimybė.3. susidomėjimas. pavyzdžiui: aprašymas. 167 .Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1. nusivylimas. atsakymas. padrąsinimai. galėjimas. • moralės (atsiprašymas. 2. pasiūlymai. klausimas. įspėjimai. baigimas ir t.4. pranešimas. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. pamiršimas. pagalbos prašymai. 1. valios (norai. vartojimo kategorijos. emocijų (malonumas / nemalonumas. tostai. modalumo (privalėjimas. pritarimas. ketinimai. Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. būtinybė. apgailestavimas. kvietimai. prisiminimas. t. pasisveikinimai. užuojauta). diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. pirmenybės teikimas). pataisymas. nuostaba. komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų. • dėstymas.

pasisveikinimas / tostas – atsakas. 3. • atliekant praktinius veiksmus. • užbaigiant transakciją. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. pavyzdžiui. surašytos 4. • nusprendžiant. • įvertinant transakciją. Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius). susijusius. atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. tokie būtų. kad užduotis įvykdyta. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. – vienas kito padrąsinimu. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. y. kas galėtų ir turėtų būti pakeista. argumentavimas. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus. t. t.4. įrodymas.3 skyrelyje. kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. verbalinio bendravimo modeliai. kurios yra komunikacijos pagrindas. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. pavyzdžiui. Įprastos trijų replikų sekos. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. nurodymas. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas. įtikinimas ir t. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius. su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. suformuoti bendrą nuomonę. • nustatant. 168 .

1. sutinkama pirkti.1. informacija suteikiama. 3. 4. ko konkrečiai pageidaujama. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. kas labiau patinka. 3. 3. 1. Įeinama. 2. 3.2. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema. patariama. 4.4. 3. pasisveikina darbuotojas. pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. mokami ir gaunami pinigai.2. suderinama konkrečių prekių kaina.3. padėkoja klientas. nurodoma. pasakoma. klausiama. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi.2. 3.1. 3. pateikiama bendra suma už viską. pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1. Vykstama į transakcijos vietą. padėkoja pardavėjas.4.1. 3. 4. kokybė.2. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti.1.5. paduodamos prekės. 169 . 4.3.3. prašoma patarimo. 3. 3. atvykstama į parduotuvę. prieinama prie prekystalio.5. mokami pinigai.3. teiraujamasi informacijos. 2.2.6. 4.3. kasos ar pan. 3.1. 1. 4.6.2. teiraujamasi informacijos. užmezgamas kontaktas. 3. pasisveikina klientas.1.3. pateikiami galimi pasirinkimai. kas labiau patinka ir pan.1. viešbutį ar pan.1. 3. informacija suteikiama.5. langelio. 3. prekybos centrą.5. 4.4.2. dydis).5. išsirenkamos prekės arba paslaugos. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė.1.3. 3. 2.1. restoraną.3. spalva. 4. 2.3. prekės apžiūrimos.1.

pusiau automatizuotose transakcijose.1.3. gebėjimas aiškiai reikšti mintis.2. 5. kalbant apie funkcinius gebėjimus.3. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose.2. atsisveikina pardavėjas.2. Pastaba. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas. 5. 5.1. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui. kas norima pasakyti.1. kad būtų aišku. mokymo ir vertinimo metmenys 5. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. 5. rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. nėra įmanoma sudaryti skalių. apie orą). rodomas abipusis pasitenkinimas. atsisveikinama ir išeinama. 5. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip. yra du bendrieji kokybiniai veiksniai. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. reikia pažymėti. atsisveikina klientas. 170 .Bendrieji europos kalbų mokymosi.1. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. pasitenkinimą išreiškia klientas. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais.3. 5. b) tikslumas. atsisveikinama. 5. Šiais laikais kalba vartojama taupiau. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės.1. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas.

įveikdamas komunikacijos nesklandumus. ką nori. ką nori. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. tačiau kitose situacijose tai. galimumą ir t. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. yra svarbiausia. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. nors daro daug pauzių. Geba trumpai pakalbėti taip. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo. Geba reikšti mintis palyginti laisvai. Geba vartoti labai trumpus. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus. nedėdamas tam pastangų. jo manymu. Geba suprantamai pasakyti tai. įsitikinimą / abejonę. t. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. performuluoja. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. tiesmuką aktualią informaciją. Geba kalbėti išsamiai. kas. pavienius. kad būtų suprastas. stabtelima tik pagalvoti. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. nesvyruodamas. Geba pasakyti tai. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. suprantamai pasakydamas tai. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. ką nori pasakyti. Geba pabrėžti. Geba komunikuoti spontaniškai. beveik be jokių pastangų. įvardžiuotines formas). stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. prieveiksmių laipsnius. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. Geba perteikti paprastą. dažniausiai turi riboti. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. nepaisydamas formulavimo sunkumų. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui. daroma nedaug ilgesnių pauzių. atskirti ir išvengti dviprasmybių. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. sklandžią kalbos tėkmę.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. 172 . kokius modelius tikimasi jį taikysiant. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. kokių turėtų būti mokoma. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. reikalui esant. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kokių iš jo bus reikalaujama.

kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. • kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. kuriuos mokiniams reikės atlikti. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas. nes nežinoma.1. skyriuose nurodoma.1. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti. nuo kurių priklauso sprendimai. kad patenkintų tuos poreikius. įvairiai padėdami. kad tai atliktų. tai daroma kiek galima išsamiau. 173 .Kalbos mokymasis ir mokymas 6. ir kompetencijomis bei strategijomis. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. smulkiau aprašomas 5 skyriuje. gali palengvinti šiuos procesus. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. veikla ir veiksmais.1. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla. • kaip mokytojai. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. reikalingas bendrauti. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu. kaip detalizuojama 4 skyriuje. 6. užduotimis.

kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys 6. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. kad kompetencija. susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. skirta mokiniui įsivertinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aprašytus šiuose skyriuose. veiklos rūšis ar strategija. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. Gali būti. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. taip pat nėra logiškai būtina. kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė. tokios skalės. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. užduotis. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje. kur įmanoma. kurios kompetencijos. kuri yra laikoma tikslu. dar lanksčiau galima veikti. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai. Žinoma. tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi. reikia nuspręsti. galima daryti prielaidą. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai. būtų įtrauktos į mokymosi programą. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. pateikiamos 4 ir 5 skyriuose. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. tačiau tai nereiškia. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. kaip mokinys apskritai moka kalbą. užduotys.2. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. problema kyla. Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti.1. pavyzdžiui. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba.

• daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. 6. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų. kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties.1. geras bendruomenės kultūros pažinimas. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija). negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. 175 . arba menkas bendruomenės pažinimas. jei jų neįsisavinama ar neišmokstama. kaip matyti iš aptarimo.1. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi. • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui. 6. tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų).1. ypač ankstyvame amžiuje. • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas. bet menkas jos kalbos mokėjimas. kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse.3. Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada.Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta). yra sudėtingas dėl to. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales. kiekvienu atveju reikia nuspręsti. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai. tikslų. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2. yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą. kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu. kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu.3.

bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę. kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. kurią moka geriau. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. o bendraudamas kalba. kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. aišku.3. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui. 4 ir 5 skyrius). pavyzdžiui. geros valios. tai jokiu būdu nereiškia. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas. 6. vartoti dvi kalbas.2. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai. tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. kad asmuo yra nepastovus. linksmas. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. šeimos istorija. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. konkretaus asmens karjera.1.3. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus.3. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. mimika. kurią nelabai moka. todėl asmuo. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų. kelionių patirtis. kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos. kurios 176 . kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų. turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba.1. gestais. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. kaip asmuo jas suvokia. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros. 6. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr.

ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). taip būna ir tada. 177 . tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą). kuri yra daugialypės kompetencijos dalis. dar ją ir praturtinančią. tai klausimas. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne. galima teigti. kaip mokytis. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį.1. • dėl savo pobūdžio plečia žinias. kartu dar mokomasi mokytis. – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. ateities galimybių jauniems žmonėms. Be to. kad ir koks svarbus. taip pat reikia pabrėžti. kad ši „dalinė“ kompetencija. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose. 6. Be to. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų. Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. pavyzdžiui. kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais.4.Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas.3. klausimas. ar praktiniais sumetimais. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu.

178 . būti smalsiam). kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes). 6. gramatikos. t. jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr.4. leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba). egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis. 6..1. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi. tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. būti tikresniam ir pasitikėti savimi.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5. dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis. 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys. pakanka priežasčių manyti. nuostatos ir t. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui. kitaip tariant. asmenybės savybės. Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai. mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. kad šie konkretūs tikslai. kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės. įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire). įsisąmoninti kitoniškumą. kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui.1.1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų. nekalbines žinias apie kitų kalbų. kitaip sakant. rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas).1. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu). kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia.4.

b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos). Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. y. vertimas. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). 5. produkcijos. funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą. kad būtų darniai ugdomi jie visi. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. ir toks kryptingumas. niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų. visuma (t.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. Žinoma. paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. nepriklausomi vienas nuo kito. arba juos visus. žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. Beje. kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. tekstų tipų atranką ir t. ir vėl savaime aišku. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui. primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. sąveikos ar tarpininkavimo. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos.2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). 179 . paprastai siekiama. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr. t. kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. jei jis nuoseklus. tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. galima pasakyti.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos. galima tvirtinti. užsimenant. 4.

švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą. pažymėtina. tačiau. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje. prisimintina. suprantant šį terminą taip. „pasirengimą gyventi užsienyje“. „panardinimą“ (imersiją.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. 4. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. tokių tikslų. „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis. e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai nereiškia. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. kad šio pobūdžio tikslai. 180 . formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. nekalbinių žinių įgijimu. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. 4. profesinės veiklos. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. yra ugdyti dalines kompetencijas. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“. „specialius kursus“. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. „dalykinę kalbą“. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. atkreipiant dėmesį į tai. apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas.1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. kad tam tikros tikslinės grupės.

kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas. susijusius su įprasta veikla. tačiau negalima paneigti. ar strategijų mokymas ar taikymas. arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis). Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis. tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai. pagerinti ar išplėsti. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją. kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. kurioms reikia ribotų kalbos elementų. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. kitaip tariant. platesnės ir sąmoningesnės.4. apibūdinami kaip atliktinos užduotys.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. jei pripažįstama. tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. Bet yra atvejų. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. kurioms dar nebuvo taikomos. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. kaip aprašoma d punkte. galimas daiktas. padaryti jas tinkamas užduotims. Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 . 6. kad jos taptų sudėtingesnės.2. kad kokios nors ar komunikacinės. o ne dalines kompetencijas.1. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios. nors jos pačios nėra savitikslis. dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai.

susijusios su sakytine sąveika.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas. tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose. t. y. reikalui esant. t. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus.2. kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų.2. ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. komentarus apie tai. pavyzdžiui. dažnai jų vartosena sinonimiška. tarkim. Kalbos mokymosi procesas 6. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka. kantrybės ir t.1. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai. be abejo. 6. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis.) ar žinių. Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių. aišku. dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. mandagios šypsenos. 182 . kurių reikia. tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr. Vadinasi. būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų. mandagumo. ypač jei laikoma. kaip. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams. kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. t. susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais. apie parametrų nustatymą) požiūriu. o antrasis – siauresne prasme.). pavyzdžiui. kalbant apie komunikacinę kompetenciją.

būtent dėl to. 6. kaip vyksta mokymasis.2. jie taip pat laikosi nuomonės. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama. ir nesą jokio reikalo kartoti.2. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną.2. ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. tyrimais pagrįsto sutarimo. taigi jiems reikia ir tinkamos. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija. kur tinkama. 6. kitas kraštutinumas manyti. jiems atrodo. nustatyti. kai kurie teoretikai mano. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus. kiti tyrėjai mano. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus. jei galima.2.1. Šiuo metu nepanašu. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu. ir produkuoti. pripažindami. kad svarbiausias dalykas. būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje. Kaip mokiniai mokosi? 6. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje. kad jie apsvarstytų ir. kad be suprantamos įvesties pateikimo. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs. kad esą mokiniai. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties. kad nėra vieno bendro termino.2. kad jis. ir galimybių vartoti 183 . – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. ką gali padaryti mokytojas.2. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. Pageidautina. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir.2. ko mokytojas moko. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto. Šių mokslininkų manymu.

2. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. taip pat skiriasi ir mokytojų. 184 . jie turi konkrečiai nuspręsti. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir.3. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė. skirtingo amžiaus. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų. taisyklingumui ar laisvumui ir t. reikalui esant. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t. Žinoma. 6. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius. taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. kurias temas nagrinėti. kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai. 6.3. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano. tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms. t. kas testuojama. turi apgalvoti.1. 6. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. kursų rengėjų ir pan. tačiau išmokti yra lengviau.3. t. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. kuriuos žodžių junginius. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys. kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. tie asmenys. nustatyti. išskyrus tai. jiems gali būti nesvarbu. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui.2.

bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis. ir nors planą gali apmesti iš anksto. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. kaip antai užduotys. bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai. gramatika.3. dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių.2. kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. 6.3. vertinti. taip pat nėra privalu. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą. Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos. kompetencijos ir t. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. kokius taikyti darbo metodus. kurias atlikti jie norėtų išmokyti. nustato mokymosi tikslus. dažnai nepatikrintomis. laukiama. netgi nesąmoningomis). Švietimo institucijos. nėra privalu. Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys. kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą.4. temos. 185 . žodyno ir gramatikos. ir nustatomi mokymosi etapai. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų. kad bus pateikiami detalūs nurodymai. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti. kurias jie siektų ugdyti. tikimasi.3.3. pavyzdžiui. Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai. t. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. rinktis ir papildyti). kurių reikia. 6.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti.

kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai. ir aiškiai suvokti. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose. vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai. kad „metmenys“.2 skyreliuose. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. vengiant piršimo ar dogmatizmo. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys.3. motyvaciją. o reikia mokytis pačiam. imdamiesi iniciatyvos planuoti. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. Vis dėlto ateina laikas. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kada niekas nebemoko. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. Žinoma. kuriais siekiama tikslų. 6. pagaliau. žinoma. savybes ir galimybes.5. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . tikimasi. pabrėžtina. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. ką jie gali rinktis.4. tačiau kalbos mokymosi. padėdami jiems suprasti. mokymo ir vertinimo metmenys 6. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. atsižvelgiant į savo poreikius. ką jie renkasi. kokiais būdais jie išmoksta. daugelis mokosi reaktyviai. jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams.1 ir 6. tai trumpai apibendrinama 6. nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus. bet ir tiesiogiai mokiniams. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas.

pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė.3.4. viešąsias iškabas. vaizdo įrašų ir t. bet parodyti. – – – – girdėdami pokalbius. taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio. t. romanus. t. tačiau. skaitydami nepakeistus. t.). 187 – . jei yra praktikų. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. y. ką galima rinktis. įrašų ir t. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia. žurnalus. t. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. kuriuos taikyti skatina europos taryba.. autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. ko trūksta. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. neparinktus pagal sunkumą. veiksmingesniais metodais negu tie. 6. klausydamiesi radijo. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. užrašus ir t. žiūrėdami ir klausydami televizijos. naudodamiesi kompiuterinėmis programomis. Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t.. apsakymus. t. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą.1.2 skyrelyje ir kitur. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu. daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. diskutuoti apie ją.. – tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to. kaip aiškinama 2. kad jis yra vyraujantis.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

1. Šalies realijos ir t. kai k2 yra mokomoji. motyvacija. bet ir tarp regionų. nuostatos.3.4. įsitikinimai ir t. 6. c) atrenkami ir kuriami tekstai. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams. mokant kitų programos dalykų k1). ir mokant k2 priimamos kaip esamybė.6. t. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems.4. t. lyčių ir t. ii) k2. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. kai kyla toks klausimas. Civilizacija.) i) k1. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant. jei yra būtent taip. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios. t. c) laikomos mokymosi programų tikslu. kad ir kalbos mokiniai. kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą.6. b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. reikia labai rūpestingai apgalvoti. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. etninių bendruomenių. susiję su krašto kultūra (Šalityra. 6. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. atrodo. 194 . reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. 5. skirtą tam. kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai. b) sprendžiama. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių.6. kuriuose aiškinami nauji dalykai. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas. klasių. g) ugdoma mokant dalyko. (žr. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės.4. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui.2. mokymo ir vertinimo metmenys 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi.4. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra. ypač mažesnius vaikus.

tartį ir rašybą? 6. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti. 6. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 .7. aprėpianti žodyną. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus.7. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją. 5.1.. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti.6. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.4. kalbant apie gebėjimą mokytis. reikalui esant. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti. nustatyti.Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.5. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais. kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais. 6. b) jie yra lavinami.4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais. gramatiką. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija. kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius.4.4.1. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi. būtinas kalbos mokymosi aspektas. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan. reikalui esant.

? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais. t. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nustatyti. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. t. sritys. išmokti.2. kad būtų prisiminta ir produkuojama. reikalui esant. kolokacijos.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama. kiek žodžių. 196 . gestais ir mimika. pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. temos ir t. kaip skatinama juos taikyti. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t. t. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. priesagos. 6. t. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. veiksmažodžių priešdėliai. y. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. žodžių daryba. deminutyvai ir t. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti.) mokiniui reikės išmokti • vartoti. t. t. ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti. Žodyno apimtis. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti. y..7. vadovėlių tekstuose. vadinasi. daiktais ir t.4. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t. rodomais veiksmais. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti. idiomos. reikalui esant. kokios aprėpties žodyną (t. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t. sudūrimas.

Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna. t. kai jis atlieka komunikacines užduotis. y. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai. pavyzdžiui. kuriuos žodžius įtraukti. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką.4.4. Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos. kai predikatinių dėmenų skaičius. atsižvelgiant į mokinio poreikius. • 6. ilgis ir sandara neribojama. reikalui esant. bet plėsti jį natūraliai. ir nors ne visi. • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų. ar dainos tekstą.). • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.5. ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais.7. • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių. y.7.. Jonė dainuoja). kaip organizuoti gramatikos mokymąsi.4.. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. į kurį reikėtų atsižvelgti. 6. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais.4. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis. kurių kalbos yra mokomasi.. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti. ar turi būti mokoma ir 197 . b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių.7. kaip modelį. tačiau jie gali siūlyti gaires. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas. programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina. turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą.3.). bet dauguma su kalbos planavimu. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų. 1. Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu.. žodyno elementą). Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t.

olandams vokiečių. tačiau mokantis giminiškų kalbų. bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. pavyzdžiui. iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką).6. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką. įvardinių prieveiksmių.7. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). 6. kurios atrodo svarbesnės. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams. reikalui esant. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau. anafora: įvardžių. konstrukcijų. Bet jis ten buvo). 198 . • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. laisvumui ir taisyklingumui. tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui.4. 3. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.Bendrieji europos kalbų mokymosi. čekams slovakų. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. planuojant k2 ugdymą. 4. y. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t. nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. 2. mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. pavyzdžiui. taigi sprendžiant. kategorijų. b) tikslinės kalbos gramatiką. vadinasi. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. Nesitikėjome. c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad Jonas ateis į vakarėlį.

t. šalutiniai aplinkybių. kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos.7.7. pažyminio. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos. K2. formos. t. mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. b) induktyviai. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų. 199 . įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus.).). – apibrėžimais. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų.8. taisyklės ir t. b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį. veiksnio. sąlygiškumas. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos. g) klausimai ir atsakymai. esamasis laikas – būtasis. t. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją. jei naudojami pratimai. – indukcija iš konteksto. formų lentelės ir t. kad būtų parodytos jų formos. klasės. e) kai jie patys išsiaiškina. funkcijos ir reikšmės.7. gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.).4. vienaskaita – daugiskaita. veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1. kai nauji gramatikos elementai. c) kaip b punkte. objekto sakiniai ir t. reikalui esant. t. t. veikiami naujų gramatikos dalykų. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. 6. kategorijos. jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan.4. c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių. reikalui esant. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. padedami mokytojo (pavyzdžiui.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. aiškinimais ir t. e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. f) sakinių vertimas iš k1 į k2.

jei skiriasi nuo vartojamo k1). 5. lotynišką ar graikišką raštą. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje.Bendrieji europos kalbų mokymosi.9. kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1.4. nustatyti.4 skyrelį). c) įsimindami. reikalui esant. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. iii) ranka rašytus. kaip skaityti grafemas). b) choru imituodami: i) mokytoją. t. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6. iii) gimtakalbių vaizdo įrašus. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos.10. sakinių ir t. f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama.2. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus.4. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui. ii) spausdintus mašinėle. d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. 200 . kaip fonetinės ir žodžių. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama. kirilicą. e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais.7. ii) gimtakalbių garso įrašus.1. mokymo ir vertinimo metmenys 6. kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui.7. f) kaip d punkte.

kaip ką reikia vartoti. d) pateikiant komunikacinių užduočių.4. įvardijant terminais ir t.2. e) ugdant akivaizdžiai. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus. paskui jas žymint. aiškinantis. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms.2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje.2. 201 . • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. 5. analizuojant bei aiškinant ir pasakant. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr. kad tai esą reikalinga ar patartina daryti. kai jie pasirodo. t.4.8.9. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. kur manoma. reikalui esant. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6. 5. d) laukiant. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai. kol padaroma klaidų. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. c) reikalaujant. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.). ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr. iš kurios yra mokinys. b) atrenkant ir kuriant tekstus. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius. paaiškinant ir diskutuojant apie juos.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų.

g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“. y.5. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. kurios yra veikiau riktai.5. Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai. kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių. kad jų nebedarytų. 6. d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo). f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos. taip pat ir gimtakalbių. 6. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. kad kas nors neišmokta. t. tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti. nereikia kreipti dėmesio. e) į atlikties klaidas. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo.1. kurios trukdo bendrauti. pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. mokymo ir vertinimo metmenys 6. b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). kad buvo prastai mokyta. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos. 202 . e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi.5. kai mokinys daro klaidų. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to. kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui. supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos.

sintaksės klaidoms. pragmatikos klaidoms. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas. rašybos ir skyrybos.5. kurias padarė atlikdami užduotis. morfologijos. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą. 203 .Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kokiais kriterijais remiamasi. kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą. c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. žodyno. • • • • • žodyno klaidoms. kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. jei taip. vartojimo.3. reikalui esant. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. morfologijos klaidoms. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. jei ne. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. nuspręsti. kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas. sintaksės.

.

kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą).1. arba prašo padėti. nors dažniausiai ir pakeistos. arba aiškina kitam. reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. profesinėje veikloje. t.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. kad nuspręstų ką daryti. kasdienio bendravimo užduotys. užduotys. mokydami ir mokydamiesi. neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui). kai dalyviai sąveikauja. pateikčių rengimas. užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. vadovėlių. rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą. veiksmų planavimas. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . dalyvavimas diskusijoje. kad ką nors surinktų. ir. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. jeigu tuo metu kas nors yra šalia. pamokų ir testų dalis. skaito instrukcijas. o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr. panašios užduotys. 4. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. pasakojimų rašymas). tokių užduočių. Vienos užduotys gali būti labai paprastos. kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. neatsiejama dalis yra komunikacija. Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. yra svarbiausia daugelio mokymo programų. kryžiažodžiai). išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam.1 skyrelį). bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos.

kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. 7. ar užduotys būtų gyvenimiškosios. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. kokias kalbos priemones rinktis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. kaip atlikti užduotį. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. reiškiama bei kuriama. aptarimas. jomis pasiekiama akivaizdžių. bet įveikiamos. komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. t. tartis ir perteikti prasmę. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją. atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo. Šios užduotys yra labai svarbios. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. tačiau užduočių. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį. y. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. ar mokomosios. parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. sunkios. grindžiamą tuo.2. jos yra tiek komunikacinės. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities. jos yra grindžiamos bendravimu. Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo. laisvumo ir taisyklingumo. vartoja tikslinę kalbą. kaip ta reikšmė suprantama. arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. kiek mokiniui reikia suprasti. tokios „gyvenimiškos“. taigi labai svarbu yra reikšmė. užduoties organizavimo ir vertinimo. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. 206 . komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį).

1.). vertybių ir įsitikinimų skirtumus). sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais. teks207 . 5. akstinų. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį. 7. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. tiek kokybės atžvilgiu. pamokoje ar per egzaminą. taip padidėja tikimybė. raktažodžių. pradiniuose užduoties etapuose. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai.2. įvairių diagramų ir t.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. gebėjimus. užduotį atlikti galėtų būti lengviau. galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus.1 skyrelį). kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. 5. gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos.2.2. Be to. tam. pavyzdžiui. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio. sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo. kita vertus. Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas. kita vertus. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu). kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties. įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo. pavyzdžiui. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties. kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos. kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos. tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam. t. kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui.2 skyrelį). kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. mokymosi gebėjimus.

7. Vadinasi. tikslus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sukurti naują tekstą). kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui. atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. užduočių įvestis. apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. atlikti. strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr.4 ir 4. kad jie atitiktų jo paties išteklius. apsvarsto.2. pasparų kiekį bei rūšį ir t. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka.3.3. t. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje. ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. arba gali būti ribojama. kiek reikia. nuspėjamumo lygį. vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę. kurie susiję su užduoties sunkumu. kurių reikia užduočiai planuoti. 7. 4. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį. stebėti. sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės). taip 208 . sąveikos ar produkcijos trukmę. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų. kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. suderina ir atsirenka taip.5 skyrelius).

7. • tema / temos. į kurias reikia atsižvelgti. 5. kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui.1. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr. pavyzdžiui.2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių. • užduoties sąlygas ir apribojimus. socialinių konvencijų ir taisyklių. Įgūdžiai.3 skyrelį). • būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių.1. be kita ko. kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis.1.1. kurie gali veikti tai. kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. • teksto tipas (žanras). užduoties atlikimas. emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis.1. • svarbios sociokultūrinės žinios.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam. taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas. kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai). 5. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą.1.1.3. kontekstui tinkamų kalbos formų. asmenines ypatybes. – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių.3. mokymosi stilių. užduoties atlikimas palengvėja tada. 7. socialinių normų ir atmainų. 209 . Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams.

nusiteikimo suvokti tai. tikėtina.1. pavyzdžiui.. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija. pavyzdžiui. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos. kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan. tikėtina. kad būtų pagirtas. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis. Nuostata. prašydamas paaiškinti. sunkumas priklauso. nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam. kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška.). rungtųsi ir pan. 7. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija. kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų. tiek konkretaus. ar gerai suprato. kai bus visiškai į ją įsitraukęs. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė). Gebėjimai dorotis su sunkumais. užduoties. arba „kognityviniais veiksmais“. noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. t. teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. Būsena. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. kiek varžomasi. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties. tikėtina. o jei kyla supratimo sunkumų. kurie apima gebėjimą suprasti tai. 210 . užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. esant reikalui.1. kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti.2. pavyzdžiui. klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t. yra pasirengęs netikėtumams. kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais. kad patikrintų. išsiaiškinti sau pačiam. 5.). kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais.3. Įsitraukimas ir motyvacija.2 skyrelį). • tarpkultūrinių gebėjimų (žr. bet susijusių užduočių derinimą).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį. tiek abstraktaus pobūdžio.2. neapsijuoktų. jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi. pavyzdžiui.

kalbinės veiklos įvairovė. 7.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. lankstumas. t.3. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara.3. y. į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus. kurias prasčiau moka. 7. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. ten. bet ir su forma. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu. atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. tinkamumas. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai. o pažintiniu – paprasta. tikslumas. žodynas.2. arba atvirkščiai. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų. kurių reikia užduočiai atlikti.4 skyrelyje). kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams. ir atvirkščiai.3. • laikas. tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui.1. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr. • fizinės sąlygos. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga.1. • dalyviai. • tikslas.2. fonologija bei rašyba. kaip antai laisvumas. rišlumas. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. • recepcija.3. apie komunikacines strategijas 4. 211 . Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai. • nuspėjamumas. vienas veiksnys gali atsverti kitą. ir dėl to.

susirašinėjant laiškais). mažiau laiko lieka užduočiai planuoti. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. pavyzdžiui. kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti. įvertinti ir pataisyti tekstą. • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui. kai turima pakankamai laiko planuoti. t. • Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. tikslus. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. tuo užduotis sunkesnė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. t. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko.). kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. • laikas. gali būti žinynai. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti. skirtas pasirengti. kuri padeda įsivaizduoti. atlikti. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. y. savaime suprantama. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. pavyzdžiui. kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. vaidmenis. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. turinį. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. dėl to. nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. 212 . todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. atlikti. įvertinti ir taisyti. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. laiko aspektai. aplinkybes ir jei yra svarbūs.

tačiau tinkamus atlikimo variantus. žinių schemomis. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. turinčią vienalypį tikslą.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. kai tikslai sulieti nei kai išskirti. • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis). nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. pasakojimą. kai nuolat kinta herojai. ilga. y. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą). tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė. aplinkybės. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas. • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. informacija. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. 213 . Be to. – tartis gali būti sunku dėl to. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti. turinčią daugialypį tikslą. tuo tarpu atliekant užduotį. t. kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. t. susidedanti iš daugelio žingsnelių. nuovoka ir t. – greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis. tuo užduotis gali būti sunkesnė.. susitarti dėl tolesnių veiksmų). Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. atliekant užduotį. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. tuo lengviau priimti įvairius. ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. kad būtina keistis informacija. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija.

taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai. pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. pavyzdžiui. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. • teksto charakteristikos. tartis. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau. Recepcija sąlygos ir apribojimai. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas. paaiškinti). reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. taip pat ir elgesys (tai. antraštės ir t. kontekstinės nuorodos: iliustracijos.3. • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. nors jų paprastai negalima valdyti. t. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. nei per mažai). susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). be minėtųjų parametrų. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui. teksto maketas. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija. vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti. kad prieš klausymą. 214 . rišlumas. aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos.2. aiškumas. • reikalaujamo atsakymo tipas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pakartoti. 7. • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug.2. kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą.

kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. kiek jis mokiniams svarbus. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. anaforų ar deiktikų vartojimas. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį. užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus. prasmės ryšio žodžių ir pan. pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. Be to. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška. akivaizdu. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. konkretūs aprašymai. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. teksto ilgumą ir tai. teksto tipą. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. • Kalbos sudėtingumas. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija. t. kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. kalbėjimas vienu metu. negu dirbdami po vieną. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). nuoseklus laikas. aiškūs pagrindiniai teiginiai. kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. • Teksto ilgumas. klausant sakytinio teksto. kaip suprato tekstą. tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. kalbėjimo tempas. kad 215 . keliagubas neigimas. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). silpnas radijo ar televizijos signalas.). informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui. • Teksto tipas. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. pavyzdžiui. • Diskurso struktūra. galimos dviprasmybės.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. įterpiniai. neįprasta tartis. supratimą sunkina triukšmas. • Pateikimo būdas. pateikimo būdą. kiti veiksniai. neaiškus antecedentas ar nuorodos. diskurso struktūrą. pateikiami prieš pavyzdžius).

kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. pavyzdžiui. kad jis mokiniui įdomus. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. ar tikrinti. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. bet tema yra žinoma ir svarbi. kitoms – gebėti daryti logines išvadas. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia. mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija. supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. ką jie žino. tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. pastaruoju atveju. reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. kaip suprato tekstą. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti. kurio žodynas turtingas. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. mąsto ir mano. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. 216 . pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). • Svarba mokiniui. jei mokiniai yra skatinami sakyti. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. suprasti lengviau nei trumpą. susijusią su tekstu. palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). pavyzdžiui. tačiau ilgą tekstą. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. tačiau tekstas. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę.

nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. ir tokių. turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. motyvaciją. kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius). kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape). esant reikalui. jų tikslai būtų nelengvi. bet tikroviški ir pasiekiami. keičiant užduoties parametrus. • koks turi būti santykis tarp užduočių. pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis. jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti.4 skyrelį).Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. poreikius. tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. ir laisvumas. interesus). kuriomis mokoma formų. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. • • • • 217 . kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą. kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. kur reikia. 4. kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas.

.

mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m. Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas. bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. mokinių) ugdymo tikslus. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas.1. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos. kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. • manoma. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 .

nei į integruotą kelių kalbų programą. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. Antra. mokymo ir vertinimo metmenys dymo. bendruosiuose kalbų metmenyse. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. užuot laikant priešybėmis.2. susijęs su skirtingais. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui. profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti.1. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos. be abejonės. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. pavyzdžiui. tai reiškia. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. viena vertus. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. kita vertus. 8.2. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą. Mokymo programų sudarymo galimybės 8. atsižvelgiant į tai. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis. kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. Trečia. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. bendrojo lavinimo. 220 . kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. taip plečiant kalbinę įvairovę. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai.

kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. kaip palengvinti išmokimą. aišku. požiūriu. pavyzdžiui. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti. kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją. Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. panašu. • tie. 8.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi. kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to. tiek ir priemonių bei būdų. kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus. kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis. kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais). Apie bendrųjų programų planus 8. šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio. kurie išmoko vieną kalbą. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu.3. Be to. nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. – reikia įgyti žinių ir gebėjimų. pavyzdžiui. o ne jį ignoruoti. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju). kad net ir gimtosios kalbos.2. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 .3.1. kas jau buvo pasakyta.2. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. kaip galėtų atrodyti.

vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. 222 . svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi. kaip mokytis. – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). priemonės arba prielaidos. reikėtų pabrėžti. tikslinė grupė ir lygis. kad. kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai. tačiau pabrėžtina. kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?). nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai. mokytis. ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). turinio. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). kad geba mokytis kitos kalbos. susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. Be to. – tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės. o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. nagrinėjama.

vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. arba skirtingi. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba. pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai.2. toliau – 2sk). 223 . kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. sudarančių privalomosios programos dalį. toliau – 1sk). tikslų eiliškumas tikslinamas. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. • bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. galima padaryti ir mažiau. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. bet klaidingai. kitos. tapatinama su gimtąja kalba. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. kaip buvo siūlyta. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys. kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba). tačiau žinoma. nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. 8. ir trečios. pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms.3. svarbiausia. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį. jei galima padaryti daugiau.

• pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. be to. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. muzikalumui ir ritmui. o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). kurias yra jau įgudę taikyti. • 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. o ne produkavimo veiklai). Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. mokant 1sk. nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. siekiama dalinių tikslų. dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. mokymo procesas siejamas su tuo. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. bendrą kalbos. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą. taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. garsiniams aspektams. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį. keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą. kas. dėmesiu kūno kalbai ir gestams. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu. 224 . kaip dalyko. pirmenybė teikiama supratimo. skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. kaip reiškinio. mokoma mažiau. pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. nuveikta pradinėje mokykloje. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti.

dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį. radijo ir televizijos) tekstais. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. 2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. tačiau įvairiais tarpsniais. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. 225 . pagrindus.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. istoriją. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. mokinių lūkesčiais ir interesais. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. • Įprastinė 1sk mokymo programa. kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo. kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. kas buvo nuveikta mokant 1sk. suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. • Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos. programa papildoma. bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos. ekonomikos ar technologijos kalbą). kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). orientuojamasi į prekybos.

kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. kaip tai pateikiama metmenų modelyje. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina. aišku. kurioje jos yra taikomos. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. menkėjimą ir kaitą. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. Vertinimas mokykloje. tiek ir pirmąjį planą. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga. jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą. kad įgyvendinus tiek antrąjį. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. prie šių trumpų pastabų galima pridurti. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. taigi šiuo požiūriu mokyklos. tai. mokėjimo lygis. 8. pastarąsias. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą. tai reiškia.4. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. be kitų dalykų. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. kaip institucijos. • tų kalbų. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla. • kaip jau buvo rašyta. kitaip tariant. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. 226 . curriculum – kelias) suprantama kaip takas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys.

jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį.4.1.2. taip pat akivaizdu. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. nors visa tai atrodo savaime suprantama. kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla. aplankas parengtas taip. kas pasakyta. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. taip pat reikia pripažinti. pažinimą bei pasitikėjimą jais. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi. kur gali būti įvairių derinių. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose). emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. taip pat per knygas ir žiniasklaidą. kaip kartais galėtų pasitaikyti.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. • geresnį savo kompetencijų. tremtį. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. galima suprasti. galbūt apibūdinant profilį. Aplankas ir profilis taigi iš to. atskirai pripažįstant 227 . kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą. bet tokią dalį. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami. o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti. per keliones. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone.4. 8. pavyzdžiui. per istoriją ar kartų kontaktus. bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį.

Be to. svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. nesutrikdydami kitų dalykų programų. kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai. y. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti. metmenų modelis yra toks. taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos. kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti. kinta vieno individo požiūriu). 8. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu). 228 . modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą.4. kalbinio. y. Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba. Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant. kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. tai leistų sinchroniškai (t.3. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje. nelygu laikas. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą. tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui.

kokie ištekliai. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. esant reikalui. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų). nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti. planus ir poreikius. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. interesus. ar mokiniai jau pajėgūs. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. nors ir labai paprastu lygiu. kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą. lūkesčius. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes. kurie uždavinių tipai (žr. kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. 1. atsižvelgiant į jų ypatybes. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. gali būti sutaupyti. taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius. esant reikalui. kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. • • • • • • • 229 .

.

kas įvardijama šiais terminais. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas). tai. nuolatinio vertinimo klausimynai. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. kurios nelaikytinos testais. jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 . kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. patikimumo ir įvykdomumo. „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka.Vertinimas 9. kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus. kiek tikslūs yra sprendimai. pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. mokymo veiksmingumas ir t. iš esmės juo nusakoma. neformalus mokytojo stebėjimas. t. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas. o patikimumas yra techninis terminas. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. t. mokymo ir vertinimo metmenims“. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. Vertinimas 9.1. bet ir daugybę kitų dalykų. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai). kad tai. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. kiek galima įrodyti. Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. mokinio / mokytojo pasitenkinimas. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus. pavyzdžiui. y. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo.

kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais. taip pat išdėstoma. nes nepatikimi testai nekoreliuoja. kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. mokytojo vertinimas). koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu. aprašyti. nustatyti kriterijus. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita. įvykdoma. tada nurodoma. kiek pagrįsti yra kriterijai. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku. – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. klaidinga teigti. B1 lygis). jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. susietus su tomis pačiomis normomis. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui. kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. kuriais remiantis sprendžiama. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . ir nuo to. jie pateikiami priešpriešų poromis. kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. paprastai dviejų testų. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. taip pat jis priklauso ir nuo to. abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. Bet vis dėlto svarbiau yra tai.

kurie jais naudojasi. „metmenys“ turi būti išsamūs.2. reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 .Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi. atsirinkimas gali reikšti. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. jog norint. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. pavyzdžiui. kad vertinimas būtų pagrįstas. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais. ypač 4. pirmiausia kuriamas pokalbis. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės. 9. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių. privalo atsirinkti. bet visi. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas).2. Vis plačiau pripažįstama. arba imituojant pokalbį telefonu. toliau eina transakcijos tarpsnis.1. kurio paskirtis yra parengiamoji. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“. pavyzdžiui. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį. aptariami pačiame tekste. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta. šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti. reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų.

1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. kaip rengti testo užduotis. 9. „literatūros sąrašą“). toks vertinimas patrauklus. arba kalbėjimo sando dalis. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. skyrelyje 5.2. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. kaip aptariama 6. kad norint nurodyti lygį. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui. pateikiamą 2 lentelėje. mentalinis kontekstas). būtina atskirti: 1. komunikacinių veiklos rūšių aptartis. kad pagrįstume. ypač 7. sąlygos ir apribojimai. 2. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. kalbos mokėjimo. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. a2. kurios pateikiamos 4 skyriuje. tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“.2. jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. antra vertus. B1). nes ir mokiniui.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos. kurios kalbinės. pateikiamas 5 skyriuje.4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““.1. B1 ir B2 lygių testams rengti. svarstant naudojimąsi aptartimis. 4. pagrindas yra lygių skalės. tai yra todėl. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą. aptartis. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. vertinimas neturi pir234 . o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. gebėjimų ir kompetencijų derinys. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. reikalingos a1. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. juose pateikiama detalesnės informacijos. – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr.

kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus. pasikeitimas informacija) tinklelį. kur gyvenu. 3. Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. 1. ir: gebu ką nors paklausti vardo. kur jis gyvena.1. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. 9. gebu pasakyti. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas. tai tik patvirtina. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. pavyzdžiui. gebu pasakyti. darbdaviams. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį. t. pokalbis. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. 2. tiems. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1..2. kas tinka vienam vertinimo tikslui.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. kiek man metų ir t.2. gebu ką nors paklausti. Žinoma. kiek jam metų ir t.1 skyrelyje. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys. t. Sudarant testą. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys. kaip aptariama 9. pavyzdžiui. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui. Skelbiant rezultatus. bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. tiek mokytojams vertinti.2. • 235 . dažniau labiau rūpi bendri rezultatai. tai. diskusija. gebu ką nors paklausti. a2 lygiai). Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. gali netikti kitam. kaip sekasi atlikti konkretų darbą.

kaip parengti aptartis. tai labai įprastas būdas. mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste. kaip Gerai jis tai geba. Mokėjimo aspektų aptartys. nepriklausomi teiginiai.2. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. kĄ mokinys geba. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. 1. Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. 236 . • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis.2. y. kad būtų išvengiama tokių sunkumų. jei jos ne tik nurodo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus. t. • pirmas: kaip skalė. y. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. t. pagal kategorijas. 9. taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. bet ir tai. 2. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. patirtis parodė. a priede aptariama. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais.2.

(3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas). stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. pavyzdžiui. taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. (3) statistinis suderinimas (moderavimas). o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“.Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje. reikalui esant. Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas). (5) socialinis suderinimas (moderavimas). kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. arba tam tikro modulio norma. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam.3. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas). tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. kurio siekinys – bendras supratimas. skalė yra norminė. pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse. Vi237 . kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą. nuo a2 lygio iki B2. kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas. Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką. „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. puiki – „5“). (2) kalibravimas. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi.8. skirtoje vertinimo klausimams.2. literatūroje. arba šių kategorijų egzaminas. tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. 9. B1++ ar B1.

alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste. kad toks vertinimas užima laiko todėl. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą. – o to ir yra siekiama. kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“.3. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio. b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. taip atsitinka iš dalies dėl to. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. taip pat neturi reikšmės tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra sunku sieti kalbos vertinimus. ir iš dalies dėl to. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti. kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. 238 . pagrindinė priežastis. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami. Galima ginčytis. kodėl. kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. tikrinti. 9. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. mokyti. ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. kad (b) trukdo testavimo metodai. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas. yra ta. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo.

6. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. natūralu. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. taigi jis siejamas su savaitės. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių.1. programa. 4. darbdaviams. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9. 2. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. semestro darbu. komunikaciniame testavime. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. tai yra vidinis požiūris. tai yra išorinis požiūris. 8. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. 12. tiek. Mokėjimo vertinimas. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. 5. tiek testas turi išmokimo elementų. 11. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi. vadovėliu. reikėtų siekti. 239 . kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. yra vertinimas. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. 7. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. 13.Vertinimas 1. 3. priešingai. 10. išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. kas buvo mokyta. 9. kokia yra tikroji kompetencija. vertinimas.3. ką asmuo dabar geba. ko jis yra išmokęs. tiek. tiek jis yra mokėjimo aspektas.

iš tikrųjų yra įvairių praeičių. atitinka nustatytą mokėjimo normą. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama. vertinimas vienas kito atžvilgiu. tada mažiau dėmesio skiriama tam. kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru.2. kai norima sudaryti klases. taškai. bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. 240 . kurios tikrinamos konkrečiu testu. Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“. demografinei grupei (tu esi 21 567-as. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as). 9. nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose. siejama su kurso ar modulio turiniu. Vertinimas remiantis kriterijais reiškia.3. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje. kaip tikslas buvo pasiektas. Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. kuris. arba išlaikymo ribos. visai neatsižvelgiant į tai. mokymo ir vertinimo metmenys 9. skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. manytina. daug nesusipratimų kyla dėl to. kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis. laikančių testą. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas. siejamų su kriterijais.3.3.

paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. nuolatinis vertinimas reiškia. o kiti galbūt dėl to laimi. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną. ir trūkumų. svarbu tik tai. atlikti ne vienu metu. kad būtų kažkas nuspręsta. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį. nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus. rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. atliekamas mokytojo ir. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. nekreipiamas dėmesys į tai.3. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. mokinių. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. dažnai manoma. 9. Vienkartinis vertinimas parodo. Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė. kad vertinimas nėra kurso dalis. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. o mokytojui – biurokratinis siaubas. kad testo rezultatai turi reikšmę. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. ką asmuo geba dabar. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. abi prieitys turi ir pranašumų. Vienkartinis vertinimas yra toks.4. o vertinama tam tikrą dieną. ir siejant su visuma.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. kuri yra laidas. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. 241 . galimas daiktas. kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. kad asmenys vis dar geba tai. kas vyko anksčiau. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. pildyti lenteles. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai.

iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis. jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos. y. nepaskęsta informacijos sraute. sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus. d) sieti informaciją į visumą. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. 242 . ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. Visa tai suponuoja autonomiškumą.5. y. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. kad galėtų suprasti klausimo esmę. tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. turi laiko. t. kurių rezultatai būtų priešingi. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. t. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. tvarkyti ir suasmeninti. y. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. b) priimti. 9. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. žino būdus. t. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius).Bendrieji europos kalbų mokymosi. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas. yra atidus. yra pakankamai pasirengęs. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai.3. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. ir nesiima veiksmų. motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. t. kaip ją užrašyti. y. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. vienkartinis išmokimo vertinimas. c) paaiškinti.

t.Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių. atsakymais į klausimus ir t. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus. priešingai. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. pavyzdžiui. tačiau. kad suprato tekstą. Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis. 9. klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. kuriuose jie yra svarbūs.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui. kuriuos galima įvertinti testu. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. kaip parodė dialanG projektas. kai vyksta sąveika. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. naudojami testai. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu. „slenksčio“ ir t.6. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis.3. ir rašo įvertinimą. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai.). lygina su kriterijų lentele. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. rašymą ir klausymą. kokias parinkti temas. vertinti. tinkamų atsakymų parinkimu. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . 5. aprašus („pusiaukelės“. kurias ji geriausiai atitinka. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks. pavyzdžiui. vertintojas stebi. Netiesioginiam vertinimui. klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. kai vertinama tai. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. t. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. sakinių baigimu.

kad parodytų. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. kituose – ne. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“.7. deja. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. „slenkstyje“. Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas.3. kurių tokie aprašai yra parengti. Žinias vertinant reikalaujama. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą. kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. „aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. informacijos galima rasti 4 skyriuje. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis. kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą. 244 . ir pamatines pragmatines. 9. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties.

– dėl to. kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. tai reiškia. kai asmuo. turi būti kiek įmanoma objektyvus. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas. paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo. kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė. tokio tarpų užpildymo.8. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. ar atmestinas. kelių pasirinkčių. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. skaičiuojantis taškus. su kuriuo kiti gali nesutikti).Vertinimas 9. ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis.3. subjektyviosios prieities pranašumas yra tas. tačiau bet koks vertinimas. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. vertinimą. iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. ar atsakymas priimtinas. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. kas būtent tikrinama testo punktu. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. labai dažnai sunku nustatyti. kad pateiktų rezultatus. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. kad būtų teisingas. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. kelių pasirinkčių). kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi. 245 . taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais. sprendžia. kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas.

susidaryti bendrą atskaitos sistemą. • laikantis nustatytos tvarkos. apatinis ir vidurinis. y. pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis. Gali būti pra246 . • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo. pagrįstą. ar apimama svarbi sritis. konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį. kaip manoma. alternatyva yra kontrolinis klausimynas. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. kuriame išvardyti. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. 9. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. kuris pateikiamas skalėje. t. atsakymai gali būti Taip / Ne. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. pavyzdžiui. kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje. • organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. kuriame svarbiau išryškinti. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. arba atskiruose lapuose. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. arba trys: viršutinis. kaip turi vykti vertinimas. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. „Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama. arba kas antras.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3. turi būti aišku iš skalės aptarčių.9.

kelių padalų (pavyzdžiui. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. (c) mokoma šiuo būdu vertinti. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės.10. kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. t. 0–4). kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį. dar aiškiau. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. skirtoje įsivertinti. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant. aprašomi (b) punkte. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. Valdomasis vertinimas: toks vertinimas. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip. daug subjektyviojo vertinimo formų. namų darbais ir t. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. įvertinimą. tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla. pavyzdžiui. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant. ir 3 lentelėje. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 . tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. 9. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. daromas stebint mokinio atliktį klasėje.3. toks būdas suponuoja. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas.Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. skirtoje egzaminuotojams vertinti). jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis.

gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį. kad kaip rodo dažna praktika. Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. „kalbėjimas“ ar „sąveika“. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. 9.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiai prieičiai būdinga tai. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. ko ieškoma.3. tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui. siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama). Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. y. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų.11. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais. t. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. taip pat jie intelektualiai perkraunami. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. kita analitiškesnė prieitis yra tokia. b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos). taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais. kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. kas dedukuojama iš atlikties. kitame – visuminis. tai. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti. (b) priklausomai nuo to. Vėliau. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to. Šio vertinimo būdo trūkumas tas. 248 . y. y.

Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą. ką mokinys geba.3. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama. toji patirtis gali būti ir testų laikymas. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 . kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis).3. pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas. Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju).Vertinimas 9.3.12. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“.3.2. jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui.4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9. gali padėti 4. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams.13.1 skyrelyje). pavyzdžiui. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę.2. 9. rengiant kriterijus būtinas kompromisas.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu. kaip aptariama 9.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas. susidarantį dėl to. kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi. taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis. tyrimai rodo. o ne vien tik remiantis įspūdžiu. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai. mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis. kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą. turinčią. nustatyti. Įsivertinimas yra tikslesnis.

. serijiniam vertinimui. taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. kad 250 . nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ar Geba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami.. bet tuo. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat. atlikties pavyzdžiais). – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai.. taip pat kiek šios aptartys taikomos. y. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai.. esant reikalui. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį.. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). bendrosiomis aptartimis. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. pavyzdžiui.

laisvumas. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. sociolingvistinė kompetencija. nenorima teigti. be to. sveiku protu suvokiama. 9.4. o 3 lentelėje – į bendriausius. bet akivaizdu. lankstumas. kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. žodyno aprėptis. prašymas paaiškinti. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus. bendroji kalbinė aprėptis. tikslumas. Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. svarbus vertinant kalbėjimą. žodyno vartojimas. rišlumas (koherencija ir kohezija). tartis ir intonacija. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. taigi reikia atsirinkti. skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova. praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. gramatinis taisyklingumas. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. kad būtų galima jas aprėpti. temos plėtotė.

mokymo ir vertinimo metmenys tinti. jei manoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą. pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni. teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. CAE): 5 sandas. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį. ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. 252 . kaip tai daroma. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai. ypatybės turėtų būti jungiamos. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. susijusiose su konkrečia veikla.

kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį. 2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis. Šioje lentelėje pateikiama. pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą. konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą.Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. 253 .

kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje. naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. ypatybės yra įvairiopai paprastinamos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 254 . kai skiriasi ir sistemos. kiek svarbiausi veiksniai. ir mokiniai. esant reikalui. nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“). bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis. kad būtų tikrai išsamus. – tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis. išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas. atrenkamos ir derinamos.

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

) (1972) Sociolinguistics.r. vol. Cambridge: Cup. (1981) Syntax. Language in society.F. 2nd edn. I and II. G. (1972) Théories grammaticales. j.G. paris: Hatier. (1973) The intonation of colloquial English. paris: nathan. rehbein. j.B. m. (1973) Phonetics. Harmondsworth: penguin. matthews.Literatūra Hymes. a. G. s. e. new york: Harcourt Brace. kingdon. Cambridge: Cup.p. london & amsterdam. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. (eds. munich: iudicium verlag. sapir. strasbourg: Council of europe. (1972) on communicative competence. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach. CC-Gp12(87)24. (1983) Pragmatics. o’Connor. Hymes. neuner. W. j. j. (1974) Semantic fields and lexical structure.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit. j. searle.1. r. pride. (1984) Vers la compétence de communication. Harmondsworth: penguin. (1972) Sociolinguistic patterns. philadelphia: university of pennsylvania press. (1958) The groundwork of English intonation. d. d. Hymes. d. (eds. and liedke. Cambridge: Cup. lyons.51. j.vols.C. G. (1985) Crosscultural Understanding. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. Cambridge: Cup. (1921) Language.H. & Holmes.n. (1949) Selected writings of Edward Sapir. o’Connor. e. d. london: longman. london: longman. Harmondsworth: penguin. (1972) Language and social behaviour. p. & arnold. doc. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache. descriptions et enseignement des langues.d. stuttgart: metzler. in pride and Holmes (1972). lehrer. roulet. j. j.l. knapp-potthoff.H.d. robinson. oxford: pergamon. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. no. a. philadelphia: university of pennsylvania press. mandelbaum. Cambridge: Cup.H. labov. Berkeley: university of California press. robinson. 1–24. W. searle. 261 . levinson. (1977) Semantics.

& johnson. Cambridge: Cup. Byram. k (eds. Clevedon: multilingual matters. Byram. AILA Review 4. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning. Bloom. The roles of fluency and accuracy. (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. Berthoud. Blom. Frankfurt: athanäum. B. Harmondsworth: penguin. Clevedon: multilingual matters. Wunderlich. Vol. p. (1956) Taxonomy of educational objectives. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. d. Vals/asla 64.) (1979) The communicative approach to language teaching. Collection l. m.-C. H.4. paris: Hachette. Language teaching 32. oxford: oup.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching. s. (1976) Human characteristics and school learning. Maîtrise et acquisition des langues secondes.-C. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence. Besse. m. Bath: pitman.) (1988) Processes in the developing lexicon. C. a.) (1972) Linguistische Pragmatik. Broeder. (1984) Grammaire et didactique des langues. Widdowson. Wells. (1971) Practical phonetics. B. Zarate. paris: Hachette. (1997). and porquier.Bendrieji europos kalbų mokymosi. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. H. Bern: lang. paris: Hatier. (ed. (1993) Des linguistes et des enseignants. 6 skyrius Berthoud. r. a. Brumfit. B.G. & Colson. 262 . oxford: Blackwell.s. london: longman. Wray. Clevedon: multilingual matters.C. G. new york: mcGraw. (ed. strasbourg. (1986) Enseigner une culture étrangère. G. Bulletin Suisse de linguistique appliquée. p. m. oxford: oup. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. and py. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. a. Byram. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education.a. j.s. C. tilburg and Göteborg: esF. (ed. ullmann.l. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence. Brumfit. 25–31. Cambridge: Cup.

Canale. 263 . (1981) Autonomy and foreign language learning. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue. (1984) Evaluating and selecting EFL materials.. dalgallian. paris: Hatier. oxford: pergamon. Coste. (1997) The elements of foreign language teaching. london: Heinemann. G. (1992) L’enseignement des langues. d. strasbourg: Council of europe.l. & Weiss. paris: e. Clevedon: multilingual matters. paris: Cle international. *Girard. H. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning.. d. Applied linguistics vol.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses. Gaotrac. revised edn. e. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques. (1987) Self-instruction in language learning. Cormon. d. j. a. moore.1.C. G. l. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed. d.. 25 no. Language teaching. london: macmillan. p. s. Cambridge: Cup. Holec. G. 26 no 1.s. dickinson. paris: Hatier..W. Hameline.Literatūra Byram. Vol. Dossier 52.a. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’. Hawkins. Collection l. (1981) Méthodologie de la prononciation.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères. paris: Cle. (1987) Modern languages in the curriculum. Hill. F. no. G. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. & macintyre. & swain. Berne: Cdip.F. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. d. l. Zarate. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. Etudes de linguistique appliquee 98. & Zarate. Callamand. strasbourg: Council of europe. paris: Chronique sociale. d.d. Cunningsworth. m. *Coste. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues. (1986) Literature in language teaching. m. W. & neuner. Grauberg. 1. m. (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’. r. F. Girard. lieutaud. Gardner. Cambridge: Cup. 4 & vol. (ed. strasbourg: Council of europe. m. (1997) Plurilingual and pluricultural competence. paris: Bordas.

t. W.d.F. j. oxford: pergamon. little. recherches et applications. 129–158. Quelques développements récents’. krashen. (1993) Context and Culture in Language Teaching. Applied Linguistics 11/2. strasbourg: Council of europe. d. kramsch. W. (ed. s. u. (ed. G. l. dublin: authentik. pêcheur. komensky. london: allen & unwin. s. s. p. mackay. G. (1982) Principles and practice of second language acquisition. rampillon. recherches et applications. (eds. (1981) Psychology in foreign language teaching. Col. london: arnold. melde. & singleton.. j. (1988) Communication in the modern language classroom. 264 . reading (mass.): addison-Wesley.d.Bendrieji europos kalbų mokymosi. *sheils.H. london: longman. oxford: oup. mcdonough. j. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht. nuremberg. (eds. (1980) Reflections on language needs in the school. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. rusų kalbomis). (1965) Language teaching analysis.) (1992) Les auto-apprentissages. and Viguer. Vals/asla. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. tübingen: Gunter narr Verlag. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. H. W. s. piepho. devitt.d. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed. r. (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. schmidt. oxford: pergamon. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel.a. paris: le français dans le monde. savignon. (1987) Individual differences in second language learning.e. skehan.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. münchen: Frankonius. and Zimmermann. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. s. krashen. paris: le français dans le monde. strasbourg: Council of europe. & terrell. C.) (1995) Méthodes et méthodologies. py. Vilnius: leidybos centras.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application.j. B. d. Col. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. Bulletin suisse de linguistique appliquée. ismaning: Hueber. *porcher.

e. 5–25. m. Berlin: Cornelsen. Cambridge: Cup. slough: nFer. 265 .p. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters.Literatūra spolsky. (ed. (1989) Conditions for second language learning. k. damen.H. johnson. d. Coste. trim. (1983) Fundamental concepts of language teaching. 7 skyrius jones. london: macmillan. 81–92 & 157–174. n. Williams. G. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom. Etudes de linguistique appliquée.l. Festschrift für Reinhold Freudenstein. d. vol. C. lawrence erlbaum. Contenus. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. in Grebing. Burstall. B. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’. 2 & 3. Quelques expériences en cours en Europe.l. (1995) ‘langues et curriculum. and margreaves. london: British Council.) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages. H. (1997) Referential communication tasks. Grenzenlöses Sprachenlernen. a. H.m. j. (1989) Designing tasks for the communicative classroom. oxford: pergamon. *Coste. Language Teaching. j. (1982) Simulations in language teaching. d. doc. s. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. Cambridge: Cup. mahwah. m. d. mass: addison Wesley. Clark. (1984) Reading in the language classroom.j.. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. 8 skyrius Breen. l. (1982) Communicative syllabus design and methodology. paris: Hatier. (1974) Primary French in the balance. The British Council (1978) The teaching of comprehension. yule. Cohen. CC-lanG 994) 6. strasbourg: Council of europe. oxford: oup. oxford: oup. reading. Fitzpatrick. organisation and assessment. nunan. parts i and ii. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. k. 98. oxford: oup. and a. m.. stern. programmes et parcours’. p. 20 nos.H. r. stern. and lehman. jamieson.

a. and koch. d. mokymo ir vertinimo metmenys labrie.F. sydney: macquarie university. 7. north.C.) (1996) ‘promotion. 103. d. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). Vigner. (1983) La construction de la Communauté européenne. d. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. Cambridge: Cup. d.) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’. Cambridge: Cup. and moore.F. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. Bulletin CILA 55. nunan. C. Coste. j. douglas. Flügel.ch/ids/portfolio. alderson and l. oxford: oup.F. unifr. and Wall. alderson. G. 266 . (eds. Clapham. schneider. C. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes. Etudes de linguistique appliquée. d. taip pat internete: http//www.Bendrieji europos kalbų mokymosi. l. dossier 33. Bachman). (1980) Langue maternelle et langue seconde. (1987) The educational value of foreign language learning. Ch.’l’ paris: Hatier. Cambridge: Cup.. lado. j. G. alderson and l.a. (1972) Communicative syllabus design. l. Cambridge language assessment series (eds. Brindley. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. strasbourg: Council of europe. j. (1995) Language Test Construction and Evaluation. (1990) Fundamental considerations in language testing. d.C. (ed. l. munby. Vers une pédagogie intégrée. Col. j. Wilkins. Bachman). oxford: oup. Schweizerisches Forum Langue 2. (1976) Notional syllabuses. e. CCGp(87)10. roulet.C. Cambridge language assessment series (eds. Cambridge: Cup. d. Cambridge: Cup. réforme des langues et systèmes éducatifs’. (2000) Assessing Reading. london: longman. G. 9 skyrius alderson. Bern: edk. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. doc. *Wilkins. j. paris: Champion.C. Schweizer Version. B. Bachman... (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching. r. Bern: edk.

m. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work.) (1991) L’évaluation. oskarsson.F. reid. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning. monnerie-Goarin. F. university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). d. alderson and l.C. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative. and lescure. paris: Hachette. (2000) Assessing Vocabulary. a. tagliante. Cambridge: Cup.Literatūra lussier. Numéro spécial. Cambridge: Cup. Le français dans le monde. eds. Recherches et applications. (ed. 267 . r. strasbourg: Council of europe. août-septembre 1993. j.) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’. paris: Cle international. j. (Cambridge language assessment series. oxford: pergamon. Bachman). (eds. C. Col.

.

kurie nėra kaupiamieji. mastas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. nei tai. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. pavyzdžiui: 269 .A priedas. susijusią su kalbos priemonių spektru. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau. didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. y. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai. ką mokinys geba. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. ko jis negeba. Šveicarijos projektas). pastebima. Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija. formuluoti ir pozityviai. pageidautina pozityvi formuluotė. ir negatyviai (žr. toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. • Pozityvumas. t. pavyzdžiui. a1 lentelę). kartais įmanoma tą pačią mintį. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui. (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai.

apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. A1 lentelė. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. ne sukuriamas žodžiu žaismu. vadinasi. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. Geba suprasti. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. kad jos gana lengvai perskaitomos. antra. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. bet kartais. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. ar vidutiniškas į geras. aptartys turi būti skaidrios. • Aiškumas. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. pavyzdžiui. jo atsisakius. 1978. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis.“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. 1 lygis.) (elviri. nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos. geba suprasti. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. o ne parašytos profesiniu žargonu. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. ar gana platus keisti labai platus. informacijos ir pan. lieka spraga. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. 2 lygis) • bendravimas sutrinka. nuo 1940 m. jeigu tik pašnekovas padeda. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. iš pirmo 270 . skirtumas turi būti tikras.Bendrieji europos kalbų mokymosi. milanas.

Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. apie kurį galima pasakyti: Taip. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. apibrėžtys turi būti paprastos. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. Be abejo. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. • Autonomiškumas. 9 skyrių). pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas. tad trumpesnės konkrečios aptartys. kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. esant reikalui. kurią vertintojas turi atpažinti. tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis. antra. Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. • Trumpumas. kaip savarankiški kriterijai. galima manyti. projekte. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos. šis asmuo geba tai daryti. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti. antra. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. ypač įprastos amerikoje ir australijoje.A priedas. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. kai aptartis yra autonomiška. tai leidžia manyti.

kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. o tada rašyti. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). 4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai. Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti. metodo. Pradžia – aptartys. komunikacinės kalbinės veiklos. pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. pavyzdžiui. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius. pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai. pranašumas yra tas. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. Viena galimybė – apmąstyti. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. aptartis. Geriausia. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. 272 . kokybinius ir kiekybinius metodus. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas norima aprašyti. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji.

tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. liskin-Gasparro. galbūt pasiremiant informantais. tada. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. 4 nr. jų manymu. Esmė – formuluotė. kai tik atskleidžiami in273 . 2 nr. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. kad būtų patikslintos formuluotės. ingram. kurie ta skale naudosis. tinių kalbų mokymo programomis. tada. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. o tada. pastarieji gali dirbti intuityviai. 1985. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų.A priedas. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. Ekspertas. Empirinis. silpnybes. 1 nr. galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. (b) paaiškinti savo sprendimą. 1986). bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. Komisija. gretindamos jas su aprašais. remiantis esamomis skalėmis. lowe. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. 1975. Gippsas (1994) ir scarinas (1996. darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. – paprašoma (a) sudėti aptartis. Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis. kai tik parengiamas skalės juodraštis. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. tinkama tvarka. ir aprašus. o tik principais grįstas patirties interpretavimas. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. 1985. skalių juodraščiai aptariami konsultantų. o ne statistinei duomenų interpretacijai. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. 1984. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei.

mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius. o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. o ne rangine tvarka. 1992). pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti.). tarp kurių dviejų lygių yra spraga. tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. 1991. 1995). tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. (c) nustatoma. kokios ypatybės yra svarbiausios. kas informantams padėjo ar klaidino. tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. tada yra suderinama bendra eilės tarka. dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles. shohamy ir kt. į kurį galima atsakyti taip arba ne. 5 nr. tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner. 274 . siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. rodanti. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. konstruktas) (mullis. Svarbiausia ypatybė. 7 nr.. Dviejų pasirinkčių sprendimai. 1980). Esmė – atliktys. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus. pateikiama antra užduotis – nustatyti. kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais. kad trūksta vieno lygio. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą. 6 nr. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė.) nustatoma.

ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. 1996). 1963. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. t. north.A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. Lyginamieji sprendimai. naudingos. 10 nr. 9 nr. taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. aptartys apibūdina. kad būtų nuspręsta. Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher. informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. nors taip vadinamas. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. kurios iš jų yra visai aiškios. svarbios ir t. analizės rezultatai atskleidžia. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas. jų manymu. 1996). yra taikomas daugkartinės regresijos metodas. pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas. ir / ar pagal lygius. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. 1995). Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. Diskriminanto analizė. tada. arba „latentinio bruožo“ analizė. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. kurias. . kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą. Rūšiavimas. irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. 1996/2000). IRT). Daugiamačių skalių sudarymas.

ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. dėl to. tada šie testų punktai gali 276 . tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. jei esate mokančiųjų lygio. išplėtojus šį metodą. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. nuspėjant tuos būsimus dalykus. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu. mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. 1989). toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei esate pradedančiųjų lygio. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. yra numatomos skalės vertės. bet išlikti bendroje sistemoje. skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. 1982. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. lincare. tačiau reikia nepamiršti. yra keletas būdų. jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. analizuojant rascho metodu. kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms.

. t. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. 71–86. 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. Brindley. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. in anivan. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. (ed. (eds. and north. G. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. a review of the issues. rascho modelis yra naudingas sudarant skales. G.A priedas. pristatytuose B. in: alderson. kritika. kirsch. milanovic ir kt. C. (d) taip buvo sudarytos 3. s. 45–85. stansfield ir kenyon. Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. B. j. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai. 1996). 277 . per siauras ar per plačias dalis. 1995). 1992. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. punktai. london: British Council/ macmillan. 1995. be to. C.) Current developments in language testing. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai.. tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. masters. kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. 1992.): Language testing in the 1990s. esant reikalui. y. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. regional language Centre. Language Testing 15 (1). tyndall ir kenyon. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. Visuose trijuose projektuose. 1996. 1994. 1996. ką mokinys geba daryti. 1991: Bands and scores. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. Carroll. kirsch ir mosenthal. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. Brindley. j. C ir d prieduose. 1993. Pagrįsta reikalavimo. developments in elt. Kritikuojama pozicija. singapore.

1995: interpreting the iea reading literacy scales. mislevy. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction. Washington d. and Bejar. organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53. i. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques.): Assessing second language writing in academic contexts. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. Vancouver. Chicago: mesa press. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Metodas taikytas projekte. Language Testing 12 (1). in Literacy. m. kuriant aiškinamąsias aptartis. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. and Wingleee. m. lawrence erlbaum associates: 297–323. Falmer press. economy and society: Results of the first international literacy survey. Language Testing 13 (2). kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. (eds. linacre. national Center for education statistics: 135–192. siejant su metmenimis. j. annie. p. in Frederiksen. mcnamara. 16–33. taikomas. Reikšmingas straipsnis. Chaloub-deville m. m. Gipps. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. s. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. C. Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t. elder. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. j. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis. nei „konkretusis“. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. Carroll. 1989: Multi-faceted Measurement. n. s. kylantys dėl miglotų aptarčių. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. rust. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. j. london. Cathie. kai pradedama nuo deramos analizės to. Metodui taikyti reikia daug laiko. Labai aiškus straipsnis. k. norwood n. B. j.: us department of education. and mosenthal. i. i. ablex: 155–166. composition rating. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę. Hillsdale n. 1992: statistical support for training in esl.. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje. F. kuriuo atskleidžiama. B. davidson. skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. tim and mcQueen. (eds. pavyzdžiui. y. i. tom. 1994: Beyond testing. in Binkley.C.. Svarstomi klausimai.) Test theory for a new generation of tests. 37–69. paris. j. 278 . kirsch. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. Tyrimas.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. in Hamp-lyons (ed. j. Analizuojamos kelios programos. kirsch. kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. lumley. r. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. 208–38. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas.

p. Clevedon. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis.. in: Modern Language Journal 70/4. educational testing service. pollitt. 279 . paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. kaip jos išspręstos. process? a reply to kramsch. schulz. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. manuscript no.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond. formulation styles and presentation formats. C. north. B. 10-W-51.: educational testing service. p. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). problems. G. avon. to Bachman and savignon. B. s. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. Detali vertinimo skalių. 391–397. Language Testing 15/2: 217–262. north. forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. (ed. lowe. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. nFlC occasional paper. Trumpai aprašoma. toeFl research paper. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems. C. n. lincolnwood (iii.): national textbook Company. j. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. milanovic. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. i. 1994: profiles and assessment. B. B. peter lang. and a possible methodology. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. Washington d. 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. a. mullis. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. multimedia matters: 15–38. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. a. V. and Cook. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. and schneider. saville. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. G. masters. in: Foreign Language Annals 17/5. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė. framework. in Cumming. j. in: james. apžvalga. lowe. Projekto. r. 1986: proficiency: panacea. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives. Aptariamos skalių funkcijos. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą.A priedas. B. Council of europe CC-lanG (94) 24. a... national Foreign language Center. north. 475–489. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. susisteminti taikant Rascho metodą. m. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte. Validation in language testing. keblumai ir pan. Thames Valley university.1: 48–52. Klasikinis aprašymas. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų. e. Curriculum Perspectives 14. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. new york. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. north. Klasikinis aprašymas. and particularly. phd thesis. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai. princeton nj. strasbourg. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. reprinted 2000. kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. Detalus projekto. april 1993. jau įvertintas mokytojų. silpnybės. north. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. princeton n. j. Nuo akademinės kritikos. and Berwick.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. Žr. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht). Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. 1996: What raters really pay attention to. ankstesnį aprašą. 202–220. p. 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung. smith. m. r. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. a. multimedia matters: 124–153. B. Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider. Clevedon. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). (eds. schneider. a. describing and monitoring long-term progress in language learning. e. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. B. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. stansfield C. G. aprašymas. in Cumming. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. Labai sunku skaityti. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. a. Chur/Zürich. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. scarino. o ne tiesiog sudaryti skales. Cambridge and arnhem. and murray. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. and north. kuriuo grindžiamas metodas... in: Language Testing 1/2. Validation in language testing. 1996: issues in planning. skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. and kenyon d. aprašymas. C. skehan. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. Skalen zur Beschreibung. C. 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. a. kad būtų nustatyta. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91.) 1996: Performance testing. G. avon. and kendall. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. Trumpas pranešimas apie projektą. Įdomus metodinis straipsnis. m. l. n. and saville. ankstesnį aprašą. and north. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. p. Įdomus metodinis tyrimas.. W.. in milanovic. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. r. Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. shohamy. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales. G. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75. Verlag rüegger aG. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. stoka. 280 . and north. Parodoma. scarino. j. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit.. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. cognition and assessment. 47/2. and Berwick. n. Rascho metodo taikymas. je suis capable de. m. neprofesionalių vertintojų rezultatai. l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères. Gordon. 2–4 august 1993. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. studies in language testing 3. m. 1984: issues in the testing of english for specific purposes. Fundamentalus. ’ echelles pour la description. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. Modern Language Journal 76: 27–33. Išsamus projekto. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. 2000: ‘dans d’autres langues. in: Journal of Applied Psychology. Žr. schneider. B. and kraemer.

kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės. sudaryti kalbos įsivertinimo skales. Council of europe. C. Clevedon. Verta atidžiai perskaityti. (eds. tyndall. 3–12. Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip. and Berwick. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. C. in: spolsky. j. a. Washington d. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. Labai svarbu mokykloms.A priedas. Paprastas skalių. susiję su suomių kalba. B. C. 29–44. kaftandjieva (forthcoming). kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). upshur. and turner. r. B. in Cumming. patikimumo patikrinimo aprašymas. 1995: Constructing rating scales for second language tests. avon. and kenyon. alderson (ed. kad būtų pastebėti niuansai. pritaikant aiškinamąsias aptartis. C. s. Wilds.) Case studies of the use of the Common European Framework.: Center for applied linguistics. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. r. d. p. and F. 1975: The oral interview test. Validation in language testing. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. 281 . and jones. multimedia matters: 9–57. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala.): Testing language proficiency. in j. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. English Language Teaching Journal 49 (1).

.

4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais. tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“. aukštesnių klasių. kur apie jas rašoma. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. 1994 m.B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį). Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo. apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. 1995 m. buvo tirta sąveika ir produkcija. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF). bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . Žemesnių klasių. Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. tik dar buvo tiriama recepcija. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai. tyrimo kartojimas. Goethe‘s instituto. tyrimas buvo iš dalies 1994 m. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. taip pat ne tik anglų.

aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. prancūziškai. pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. Kiekybinis etapas 5. sudarytų iš aptarčių. Intuityvusis etapas 1. klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. Šios skalės išskaidytos tam. jos buvo papildytos anglų. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa. mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. (b) vertino. ir vienais. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. iki gerai mokančių kalbą. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. taikliausias ir svarbiausias. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. kuris įgyjamas per 80 valandų. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas. Kokybinis etapas 3. 6. kurias ketino apibūdinti. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. kad būtų įsitikinta. tikslios ir svarbios. 4. analizuoti įrašai. o 1995 m.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. prancūzų ir vokiečių kalbomis. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos. kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). aptartys buvo tik anglų kalba. du tyrimai buvo siejami su tuo. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. taigi 1994 m. 2. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. ar tos aptartys aiškios. kaip apibūdinama aptartyje.

kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). kad būtų galima atrinkti tas aptartis. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. nustatyti „ribiniai taškai“. aptarta. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. 10. kalbėjimo. pragmatinės. kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. aptartys pritaikytos įsivertinti. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. Įvyko baigiamoji konferencija. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. tai apima: a) klausymo. Šiuo požiūriu testų. 7. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). Interpretavimo etapas 8. susijusius su skirtingais švietimo sektoriais.B priedas. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. jei kyla problemų. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. sakytinės sąveikos. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. ir atlikties vertinimo tinklelyje. ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. įsivertinimo skalėje. ir iš jų sudaryti visumines skales. 11. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. 9. kalbiniais regionais ir tiksline kalba. kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. nes kyla klausimas. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). sakytinės produkcijos. apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius.

Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų. nėra visai aišku. b) Darbas aptartys. pavyzdžiui. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. išskyrus tas. pristatyti oficialias pateiktis. sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. skirtą tiesiogiai jam. kalbėti telefonu. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. ar problemų kyla dėl to. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. taip atsitiko nepaisant to. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. kur aptariama tokia veikla. c) Neigiamos sąvokos aptartys. rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. ar keliomis. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. kurie būtini šiems atsakymams. kad jos yra problemiškos. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. pasirodė. mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. (c) nenuoseklūs atsakymai. santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 . kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. oficialiai susirašinėti. dalyvauti oficialiuose susitikimuose. patvirtintas dialanG ir alte (žr. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. rašyti pranešimus ir apybraižas. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. toks keblumas kilo ir dėl aptarčių.

pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0. (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos. išskyrus tokį. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. populiacija. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. pavyzdžiui.899. yra daugybė atvejų. tai atrodo intuityviai suprantama. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). ypač jei kalbama apie literatūrą. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. pavyzdžiui. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. siejamų su universiteto kontekstu. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. Viešieji skelbimai. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis. kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka. Tąsa 1999–2000 m. (d) parašytos interpretacijos etape. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio. mokytojų vertinimu. suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. galimas daiktas. kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta.B priedas. kad. Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“. 287 . Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“.

. kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ .) Case studies of the use of the Common European Framework. Skalen zur Beschreibung. north. in j. pakartotinai išleista 2000. Language Testing 15/2: 217–262. mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north. . B. Thames Valley university.C. swiss national science research Council. Berne. alderson (ed. 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency. 288 . parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels. and schneider.) Case studies of the use of the Common European Framework. in j. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. B. new york. G.C. peter lang. Council of europe. alderson (ed. national research programme 33. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. project report.Bendrieji europos kalbų mokymosi. phd thesis. Council of europe. Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių.

4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 .B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas. laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas . debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas.tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai..

• planai / susitaviltys. pavyzdys galėtų būti temos. bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis. Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. išvaizda • biografija. viešieji skelbimai). 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. kad sistema yra nuosekli. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai. • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų. sieki. buities sąlygos 290 . informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės.nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz..Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas. remiantis tokia analize. temų aptartys nepateikiamos. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. darbas • gyvenamoji vieta. bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui. toliau lentelėje palyginama.

reikalinga kelionės.įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta.B priedas. 291 . dar• pramogos. • european Certificate of attainment in modern languages. 1993. 1993. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas. 1987. • ontario esl oral interaction assessment Bands. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. 1978. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. dienotvarkę. • Finnish nine level scale of language proficiency. 1974. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. 1990. temos laisvalaikis. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. • kasdienės darbas. įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu. 1991. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. ties inforbas ir laisvaįpročiai. numatoma. numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save.

and Hall p. interview scale. oral interaction assessment scale. 1985. 1993. 1975.j. • elviri et al. 1980. • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking. 1989. • Carroll B. • British languages lead Body: national language standards. • australian migrant education program scale (listening only). 1990. • Carroll B. 1991.: oral expression. • australian second language proficiency ratings. • netherlands new examinations programme.1986. 1986 (in Van ek 1986). • Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. 1992. 1993. 1994. 1982.j. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english.j.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • Fulcher: The Fluency rating scale. 1978. 292 . 1981. 1991. • eurocentres scale of language proficiency. • Hebrew oral proficiency rating Grid. Bulletin 3. • english speaking union (esu) Framework project: 1989. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings. • royal society of arts modern languages examinations: French. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing. • association of language testers in europe. • interagency language roundtable language skill level descriptors. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. 1991. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. 1978. • english national Curriculum: modern languages. 1990. 1993.

DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema. tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės. portugalų. sistemą sudaro įsivertinimas. italų. kur būtina. islandų. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams. daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. DIALANG skalės C priedas. ispanų ir švedų. kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. anglų. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. olandų. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. prancūzų. suomių. airių. kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. kurie nori sužinoti. ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. vokiečių. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. aprašytą a priedo gale.C priedas. sudarytos remiantis „metmenimis“. norvegų. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa. kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų. skirta kalbos mokiniams. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. graikų. linGua veikla d).

9. duodamas grupavimo testas. klausymas ir rašymas). patekdami į sistemą. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). kad mokiniams patariama. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių. 6. kad jis skatina savarankiš294 . kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. 5. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. 4. įsivertinama (tik skaitymas. mokiniams pranešama. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. ar ne. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. 2. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. rašymas. grįžtamasis ryšys. tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. Vartotojams užsiregistravus. 7. žodynas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. ir mokinys turi nuspręsti. pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. registruojamasi. prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių. 8. kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. sistema nustato. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). gramatika). pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. remiantis atliktu testu. taip pat sistema yra tokia. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. klausymas. nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra. manoma. 3. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. Vartotojams.

paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. kad tiktų numatytiems vartotojams. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr. nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. Be to. aiškiausi ir paprasčiausi. dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. 1996). o ne mokytojo vertinimo tikslams. Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m.C priedas. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. aris Huhta. Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus. 295 . 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas). Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. matsas oscarsonas ir saulis takala. neus Figueras. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. Fellyanka kaftandjieva. ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. DIALANG skalės ką mokymąsi. Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams. klausymą ir rašymą. kurie pasirodė esą konkrečiausi.

arba anglų kalba. Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=. normanas Verhelstas. saulis takala. y. sunkumo lygis. oplm yra praplėstas rascho modelis. įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. 296 . teiginių ir t.78). kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti.84. kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama.91. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga. pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis. jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui).94. Verhelst and Glass 1995). kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta. t. jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba.26). sudarytos remiantis teiginių kalibravimu. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre. ir iš jų sudaroma skalė. klausymo p=.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė).) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. buvo labai panašios. dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba. sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. klausymo 0. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims. kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu. pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius. imtimi. buvo projekto koordinacinis centras. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas. atlikusių visą testą. trys įsivertinimo skalės. antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas. o tada susirinkdavo. ir ar yra tendencija.10. Be to. kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis. kurių gimtoji kalba buvo švedų).4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al. jie parodys. 1985. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=. kuris 1996–1999 m. (kalibravimas yra procedūra. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0.93 ir rašymo 0. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema. bet įvedama kaip žinomos konstantos. rašymo p=. Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos.5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t. johnas de jongas ir timas tormakangas.

kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. pasirodė. nustatytų per šį tyrimą. jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų. rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti.83) ar net 0. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 .897. svarbu pažymėti. t. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. y. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. tai yra skaitymo. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo. rašymo ir klausymo skalės. koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. Kitos DIALANG skalės. tirdama teiginių sunkumo verčių. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales. kaftandjieva. teiginiai. nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri. skirti skaitymui. klausymui ir rašymui. anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. pateikiami kursyvu.C priedas. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. taip yra todėl. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. paimti ne iš „metmenų“.

C. luomos. n. bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. kuriose skaitymo.) Case studies of the use of the Common european Framework. s. s. reprinted 2000. Council of europe. takala. phd thesis. luoma. aptartys buvo šiek tiek pakeistos. kaftandjieva (forthcoming). Council of europe.) rasch models: Foundations. The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. Fisher and i. oscarsono. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai. teasdale (forthcoming).. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. alderson (ed. The one-parameter logistic model.. Verhelst. one-parameter logistic model: oplm. k. takala.C. Glass (1995). Thames Valley university. Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. (1996/2000). in j. panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. C. a. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. and C. new york: peter lang. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais. new york: springer-Verlag. recent developments and applications. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. in G. and a. alderson (ed. oscarson. Literatūra Huhta.) Case studies of the use of the Common european Framework. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. 298 . m. 215–237. Verstralen (1985). n. B. skaitytojai. sajavaara. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. s. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. Verhelst. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente. north. takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. Glass and H. išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. p. Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arnhem: Cito. in j. and F. molenaar (eds. sajavaaros.

Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. mano žodynas platus. susijusią su mano interesais. jei galiu pasinaudoti žodynu. Gebu skaityti korespondenciją. kad nuspręsčiau. kuriuose aprašomi įvykiai. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. padedančių pasiaiškinti tekstą. žodžius ir elementarias frazes. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti labai trumpus. Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. 299 . nesusijusius su mano interesais. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. pavyzdžiui. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste. brošiūrose. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. Gebu atpažinti žinomus vardus. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. pavadinimus. žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. darbovietėse. ant atvirukų.C priedas. skelbimuose. susiedamas žinomus vardus. Gebu suprasti paprastus tekstus. kurios man reikia užduočiai atlikti. valgiaraščiuose. brošiūrose. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. pavyzdžiui. laiškuose. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. net nesusijusią su mano profesija. tiesiogiai susijusius su mano interesais. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. trumpuose laikraščių straipsniuose. geležinkelio stotyse. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. bet nebūtinai visas detales. parašytus įprasta kasdiene kalba. pavadinimus. tvarkaraščiuose. susijusius su mano darbu. ar verta nagrinėtis atidžiau. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. Gebu detaliai suprasti ilgą. restoranuose. pavyzdžiui. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. ypač jei yra paveikslėlių. paprastus laiškelius. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. viešojo telefono. pavyzdžiui. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. pavyzdžiui. paprastus tekstus. DIALANG skalės C1 dokumentas. ypač jei jie iliustruoti. kad pasitikrinčiau terminiją. Gebu suprasti trumpus.

jei tekstas yra labai svarbus. juose padėkoti ir atsiprašyti. jausmus ir įvykius. Gebu užsirašyti. pavyzdžiui. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. Gebu aprašyti savo šeimą. planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. avarijos. dabartinį ar neseniai turėtą darbą. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. Gebu paaiškinti. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius. Gebu rašyti aiškius. detales. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. Gebu rašyti taip taisyklingai. pasekmes ir hipotetines situacijas. 300 . mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. Gebu aprašyti. Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. mokymąsi. sklandžius. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. sudėtingus referatus. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. pagrindžiama. viltis ir siekius. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą. kur gyvenu. Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. ką aiškina ar klausia kiti. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. kuriuose kas nors įrodinėjama. Gebu raštu reikšti svajones. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. straipsnius ar esė. gyvenimo sąlygas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. Gebu svarstyti apie priežastis. Gebu nuosekliai argumentuoti.

kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. pašte ar banke. Gebu suprasti skaičius. paprastų žinučių ir pranešimų mintį. Gebu sekti kalbą. Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę. Gebu suprasti paprastas nuorodas. nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. avarijas ir pan. jei diskutuojama žinoma tema. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. Gebu pakankamai suprasti. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. Gebu sekti daugelio filmų turinį. o kalba palyginti aiški ir lėta. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis. kai kalbama aiškiai. Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. kai kalbama apie įvykius. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kai kalbama aiškiai ir lėtai. kainas ir laiką. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. susijusia su mano profesine veikla. kad aš galėčiau suprasti. temą. kuris vyksta šalia manęs. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais.C priedas.. kalbama aiškiai. Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius. lėtai ir pakartojama. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. siužetas nesudėtingas. aiškių. Gebu pakankamai suprasti. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose. su ilgomis pauzėmis. 301 . paprastus aiškinimus. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. pavyzdžiui. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus.

dokumentines laidas. atpažįstu stilių kaitą. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. ypač jei tartis negirdėta. pavyzdžiui. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. gebu išgirsti smulkias detales.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. kai kalbama bendrine kalba. Gebu klausytis paskaitos. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. kuriuose kalbama ne bendrine kalba. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. tik didelis aplinkos triukšmas. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. žaidimus ir daugumą filmų. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. interviu tiesioginiame eteryje. kai kalbama man pakankamai žinoma tema. kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. pavyzdžiui. kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. kai kalbama bendrine kalba. kai kalbama apie mano specialybės dalykus. Gebu klausytis paskaitų. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. t. Gebu tai suprasti. net jei aplinka šiek tiek triukšminga. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). kai kalbama bendrine kalba. diskusijų ir debatų. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. toną ir t. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. o tik numanomi. gyvą ar įrašytą. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. pokalbių laidas. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo. Gebu žiūrėti filmus. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. Gebu pakankamai suprasti. kalbų. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti. taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. 302 . taip pat ir tuos. jei pranešėjas kalba aiškiai.

kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. skelbimuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. reklamoje. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. jūsų testo rezultatai rodo. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. pavyzdžiui. taip pat ir abstrakčius. Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. jie geba suprasti asmeninius laiškus. skiria skirtingus stilius. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius. taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. jūsų testo rezultatai rodo. skrajutėse.C priedas. a2 B1 B2 C1 C2 303 . Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį. net jei tai nėra jų interesų sritis. tvarkaraščiuose. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. DIALANG skalės C2 dokumentas. kuriuose aprašomi įvykiai. plakatuose ar kataloguose. jausmai ir norai. valgiaraščiuose. žinynus. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų. jūsų testo rezultatai rodo. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. pavyzdžiui. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus.

jie geba parašyti laišką. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. pabrėžti tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas jiems atrodo svarbiausia. susijusių su jų interesais. jūsų testo rezultatai rodo. esė ar pranešimą sudėtinga tema. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. kam nors už ką nors padėkoti. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. pranešimus ir straipsnius taip. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti laiškus. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. Geba rašyti asmeninius laiškus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. a2 B1 B2 C1 C2 304 . tinkamu numanomam skaitytojui. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. jie geba rašyti esė ir pranešimus. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. parašyti savo vardą. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį. pavyzdžiui. pavyzdžiui. kuriuose išdėsto informaciją. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. Šio lygio žmonės geba parašyti. jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. pavyzdžiui. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį.

kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą. pavyzdžiui. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas. paprastų žinučių ir pranešimų esmę. t. aiškių. jūsų testo rezultatai rodo. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. laisvalaikį ir t. Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. jie geba suprasti trumpų. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. mokyklą. jūsų testo rezultatai rodo. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo. jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. pagrindinius dalykus. kurie kalba greitai. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. kai tema yra pakankamai žinoma. darbus. pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties.. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. a2 B1 B2 C1 C2 305 . kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. jie taip pat supranta gimtakalbius. jūsų testo rezultatai rodo. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. apsipirkimą.C priedas. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. kai kalbama lėtai ir aiškiai. geba sekti ilgą svarstymų seką. Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų. jūsų testo rezultatai rodo.

kasdieniai skaitiniai. suprantu. trumpi paprasti tekstai. paprastus sakinius. Išsamiosios aprašomosios skalės. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose. asmeniniai laiškai. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). žodžius. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. pavyzdžiui. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. suprantu tiesmukus nurodymus. pavyzdžiui. 306 . kai tiesmukai dėstomi faktai. ypač su paveikslėliais. susijusius su mano interesais. reklama. suprantu paprastus trumpus tekstus. telefonų knygos. teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. trumpi oficialūs dokumentai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų. aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. B1 tekstai. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. bukletai. laikraščių straipsniai. įprasti trumpi paprasti aprašymai. paprasti skelbimai. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. laiškai. kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai.

labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. sudėtingos struktūros arba tokie. iš esmės suprantu korespondenciją. visus niuansus. atsirenku informaciją. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. moksliniais klausimais. požiūrius bei nuomones (žr. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. idiomos ir terminija. nustatau subtilius dalykus. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. DIALANG skalės B2 korespondencija.C priedas. tiek eksplicitiškus. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos. nesusijusios su mano interesais. C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. ilgesni tekstai. retkarčiais naudojuosi žodynu. atspindinčius santykius ir nuomones. profesiniais. o trukdo retai vartojamos konstrukcijos. kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. tiek implicitiškus. bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. neišreikštus tekste eksplicitiškai. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. aprašymas. randu būtinas detales ilguose tekstuose. suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. grožiniai ir negrožiniai tekstai. detaliai suprantu sudėtingus tekstus. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. sąlygos ir apribojimai). 307 . abstraktūs. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu). straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. susijusi su mano interesais. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. susijusią su mano interesais.

tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių. pavyzdžiui. atvirukai. trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. savo vardą. tokiais. asmeninio gyvenimo įvykiai. bet. jausmus ir įvykius. paprastos žinutės. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. paprasti asmeniniai laiškai. bet. Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. pavyzdžiui. todėl. pranešimai. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. ir. kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. skaičius ir datas. kinas ir pan. darbas ir pan. aptarnaujančiam personalui ir pan.. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. adresą ir kitas asmenines detales. paprasti tekstai. be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. arba. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. užrašai. B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. kurio elementai susieti.Bendrieji europos kalbų mokymosi.). pažįstamos vietos. tautybę. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti. anketos. užrašai. atvirukai. pavyzdžiui. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. Gebu perteikti naujienas. po to. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. 308 . tik žinomomis įprastomis temomis. anketos. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus. sunku argumentuoti ir lyginti. mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. pomėgiai. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka.

309 . sklandų. Gebu rašyti aiškų. teksto elementų išdėstymas. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. išreikšdamas. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. gerai struktūruotą tekstą. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. rašyba taisyklinga. kurios išryškina minčių ryšius. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. rašybos klaidų nėra. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones. tikėjimą / abejonę. nėra reikalo naudotis žodynu. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. ką rašo kiti. galimybę. gali pasitaikyti tik riktų. iš kurio matyti. C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. pavyzdžiui. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. tikrumą / netikrumą. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą.C priedas.

pažįstamus žmones. tinkamai artikuliuota kalba. pagrindinę mintį. klausimai. aiški. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. televizijos ir radijo naujienos. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. aiški. paprastą kasdienę kalbą. kasdieniai pokalbiai. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais. kelio aiškinimas. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. trumpos paskaitos ir kalbos. pakankamai suprantu. nurodymai. suprantu. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. televizijos ir radijo programos bei filmai. nurodymai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. klausimai. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. faktinė informacija. aiški bendrinė kalba. lėta. kad galėčiau sekti pokalbį. B1 pokalbiai žinomomis temomis. artimiausios aplinkos daiktus. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. 310 . sekti nurodymus. mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save. kelio aiškinimas. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. suprantu pakankamai. lėta kalba. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. paprastas kelio aiškinimas. Bendrą idėją. pavyzdžiui: pranešimai.

DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. paskaitos. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai. pavyzdžiui. abstrakčias ir konkrečias temas. pavyzdžiui: profesinė kalba. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. kas nepažįstama. kartais galiu perklausti kai kurių detalių. Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. pakankamai. Viešieji pranešimai. paskaitos. diskusijos.C priedas. jokių. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius. televizijos ir radijo programos ir filmai. specializuotos paskaitos ir pristatymai. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. jei turiu laiko priprasti prie to. interviu. Garso įrašai ir filmai. diskusijos ir debatai. pranešimai. C1 Visokia šnekamoji kalba. sudėtinga techninė informacija. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. pokalbis su gimtakalbiu. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. C2 Bet kokia šnekamoji kalba. gyva ar įrašyta. 311 .

.

313 . ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. (liet. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas. 27 ir 167). p. Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. kandidatų ypatumai. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai. susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. aprašytą a priede. kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. kuriose būtų aprašoma.D priedas. kaip jie buvo parengti. „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai.

ir suprantamai paaiškinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. norvegų. ispanų. 2) darbą. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. vokiečių. kiek jie jau moka kalbos. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. Šios sritys yra 314 . olandų. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. 3) mokymąsi. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. portugalų. norint nustatyti. danų. ir taip išsiaiškinti. tokiu būdu galima parodyti. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. italų. išlaikę šiuos egzaminus. jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. ką kalbos vartotojai geba. švedų. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. mokėjimą. formuluojant pareigybių aprašus. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti. suomių. mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. prancūzų. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. katalonų. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims. Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. c) priemonė patikrinti kalbos.

viešojo maitinimosi. rašymo gebėjimams. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. apie daugumą 315 . kuris tęsis. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. mokyklų ataskaitomis ir pan. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. apsigyvenimo ir t. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų. skaitymo. kad sėkmingai komunikuotum. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. t. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. susijusias su sąveika.D priedas. taisyti ir paprastinti. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo. iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. apimantys visus lygius. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. nes yra daug situacijų. kuriose. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių. ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. f) teiginiai peržiūrėti. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais.

t. respondentams buvo duodami klausimynai. Štai du pavyzdžiai. svarbiausia. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. nustatyti skalių santykinį sunkumą. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. kaip buvo keičiama: 1. kaip aiškinama a priede. 316 . o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. vadinamųjų inkarinių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. manoma. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. išskyrus labai aukštus lygius. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. nes remiamasi prielaida. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. taikant rascho analizę. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. y. atsisakyta neigiamų teiginių. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė.

kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas. neigiami teiginiai. konceptuali problema. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. pavyzdžiui. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. – kas tai yra. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. „silpnas“. skirti žemesniam lygiui apibūdinti. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. 50 procentų tikimybė. taigi paprastai alte egza317 . kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. kita vertus.D priedas. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. žmonės skirtingai supranta „geba“. „veriantis“. ALTE „Geba“ teiginiai 2. kad asmuo atliks užduotį. „tvinkčiojantis“ ir pan. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. „silpnas“. „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. „veriantis“. ar gali būti. Buvo pasirinkta 80 procentų. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. kitaip tariant. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. „tvinkčiojantis“ ir pan. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo. buvo pastebėta. pavyzdžiui. Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. būtų per menka.

Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių. inkariniai teiginiai apėmė: 1.97. patvirtinančia. kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. kad šveicarų projekte (north. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to. tai įrodo. tai sudarys galimybę patvirtinti. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. taip yra dėl daugiamatiškumo. kuris buvo nurodytas (north. kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. 2. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. 1996–2000) buvo nustatyta. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad egzaminas būtų išlaikytas. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. kad skirtingų grupių interpretavi318 . Buvo tikimasi. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis. 16 aptarčių.

tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. y. aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. naudojamų kaip inkarinių. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. kad kalbėjimas / klausymas. kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. jie duoda suprasti. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar. jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos. ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. panašu. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo. kai rašomas šis tekstas. pavienių teiginių. kad norint „galutinai“ sulyginti skales. analizės ir tobulinimo proceso produktas. kad taip yra dėl to. lygius. minėti veiksniai nėra naujiena. pastebėta. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. kad tam tikros respondentų grupės (t.D priedas. todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis. ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). Šio proceso rezultatas toks. kai kalbėjimas / klausymas. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. viešosios veiklos ir turizmo. susidedančio iš trumpų. skalėms susieti taikant rascho modelį. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . skaitymas ir rašymas yra skirtingi.

ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija. kas norima. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. jei procedūra nėra sudėtinga. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai. daugeliu temų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke. ko norima. GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija. jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. kas norima. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis. 320 .

ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. j. developments in elt. north.uk 321 .D priedas. (eds. marianne Hirtzel. 2000 kovas. 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. B. 71–86.org.): Language testing in the 1990s. new york: peter lang. london: British Council / macmillan. smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. reprinted 2000. C. and north. phd thesis.m@ucles. neil jones. in: alderson. C. Thames Valley university. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate). B. j. 1991: Bands and scores. kembridžo universiteto egzaminų sindikatas.

nurodymus ar informaciją. . GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. GeBa suprasti elementarius užrašus. net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais. laiškus ir pranešimus. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį. kaip antai užrašai ant gaminių. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. kai kalba kitas. GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. kuriuose nurodomas laikas. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. GeBa užsirašyti. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi.D1 dokumentas. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. data ir vieta. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis.

žiniose minimi einamieji įvykiai. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. kai atsakoma paprasta kalba. kaip antai Man patinka / nepatinka. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. GeBa suprasti išsamią informaciją. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno. maisto produktų etiketes. ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai. ALTE „Geba“ teiginiai 323 . bankomato užrašus. GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. D priedas. pavyzdžiui. įprastus valgiaraščius. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje.D2 dokumentas. pavyzdžiui. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. pavyzdžiui. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. pavyzdžiui. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. susijusių su asmenine patirtimi. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. pavyzdžiui. paprastomis kalbinėmis priemonėmis. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. kelių ženklus. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose.. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti. ką mėgsta ar ko nemėgsta. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose.. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. oro uoste. GeBa suprasti tiesmuką informaciją.

skaitymas. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas. skaitymas. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. kambarį. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais. ligos. automobilių gedimai ir pan. filmus. stovyklavietės. paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. atvirukus ir pan. „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. mokyklos. namuose. agentūros. automobilis. skaitymas. skaitymas. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. svečiuose namai. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan. automobilių ir pan.) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. šeimininkai šeimininkai bankai. rašymas 324 . rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją. teatras ir pan. nusikaltimai. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). klausymas ir skaitymas namuose. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. skaitymas. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. restoranai ir pan. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. pinigų keityklos. laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. vakarėliai. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. kinas.) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. viešbučiai. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas.

ALTE „Geba“ teiginiai 325 . jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių. GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų. jeigu turi pakankamai laiko. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. su kuriais dažnai susiduria. GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus.. pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. D priedas. ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius.D4 dokumentas. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną. ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius.. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą. pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams.. taip pat ir sudėtingas mintis. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai. išreikštas sudėtinga kalba.. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. pritardamas ar prieštaraudamas. su kuriais susiduriama. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. ir susidoroti su jais. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. susijusius su savo darbu. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba.

skelbimų. laiškus. pranešimai. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos. laboratorijos ir pan. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos. darbovietės (įstaigos. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos. klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. rašymas klausymas ir kalbėjimas. gamyklos. įrengimo.). viešbučio kambariai ir pan. gamyklos ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas. ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos. pastabas. veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. namai.).) skaitymas.) darbovietės (įstaigos. gamyklos ir pan. susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti. kai pristatoma ar demonstruojama.). kliento namai darbovietės (įstaigos. iš literatūros apie gaminius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. konferencijų centrai konferencijų centrai. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui. rašymas darbovietės (įstaigos. specialybės ir prekybos žurnalų. pranešimus.) suprasti užrašus (pavyzdžiui. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui. gamyklos ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas. elektroninius laiškus ir pan. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. interneto svetainių ir pan. gamyklos ir pan. parodų centrai. suprasti ir rašyti ataskaitas. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) 326 .) skaitymas.

kurias reikia atlikti. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę. GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis. pavyzdžiui. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. kur ir kada kas vyksta. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. D priedas. GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. kieno nors padedamas. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. nuo skelbimų lentos. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. datas. tokius. auditorijos numerį ir užduotis. jei skaito lėtai. kad susidorotų su studijų reikalavimais.D 6 dokumentas. kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. GeBa skaityti pakankamai greitai. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. GeBa rašyti esė. GeBa nusirašyti. GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. seminarą ar konsultaciją. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. jei diktuojama ar kalbama lėtai. šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę. pavyzdžiui: Aš nesutinku. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą. pavyzdžiui.

bibliotekos ir pan. auditorijos. žodynais ir pan. REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose. klasės. kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai. klausymas ir kalbėjimas. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. esė klasės. rašymas 328 . su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. klasės ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos. laboratorijos bibliotekos.) susitarti. auditorijos. egzaminų auditorijos ir pan. sekti pristatymą. laboratorijos ir pan. pristatyti. pokalbiai. auditorijos ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. bibliotekomis. skaitymas. bibliotekos. straipsniai ir pan.

considering audience) produkcinės veiklos strategija. sąlygos (pvz.. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. pvz. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl. mistake) klaida. apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis.) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl.. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. laiko ribos. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. trying out) produkcinės veiklos strategija. finansiniai ištekliai). descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas. producer) pranešimo siuntėjas – tas. receiver) pranešimo gavėjas – tas. į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį. diagrama. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl. kad galėtų padaryti 329 . range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. atsirandanti dėl to. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. moka ar mano. iš visų lygių aptarčių. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka. teiginys ir pan. kuris kuria ir siunčia pranešimą. ką iš dalies atsimena. taikant tam tikras procedūras. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl.Terminai Terminai adresantas (angl. personal domain) kalbos vartojimo sritis. sudaroma pagal tai. constraint) veiksniai. kam skirtas pranešimas. kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl.

savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl. pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . rišlus. filosofinius įsitikinimus. ideologinius. existential competence.. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. discourse) prasmingas. benchmark sample) atlikties pavyzdys. pranc. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. religinius. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. co-operating) sąveikos strategija. prasmingą. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. bendroji kompetencija. išreikštas kalba freimai (angl. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. mokomąją ar testavimo medžiagą. požiūrį. kognityvinį stilių. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. declarative knowledge. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. pranc. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. dalinė kompetencija (angl. bendravimo motyvaciją. apimanti etines ir moralines nuostatas.

grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. sąlygos (fizinės. artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. įvykiai. įgūdžiai. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija. abilities. kultūrą. ability to learn. resources) visa tai. socialinės. kai kalbos vartotojas nustato. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. kitų asmenų pagalba. veikėjai. institucijos ir organizacijos. t. kai tai. y. y. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl.Terminai gebėjimai (angl. ankstesnė patirtis. t. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl. locating resources) kalbinės veiklos strategija. veiksmai. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. t. daromos išvados. išvedamos hipotezės. kas nežinoma. visuomenės gyvenimo sritys. situacijos (vieta ir laikas. cut-off points) taškai. savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. objektai. tekstai). kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. siejama su tuo. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. kuriuos būtina surinkti. kas kitoniška: kitą kalbą. native speaker) asmuo. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. kad egzaminas būtų išlaikytas. išteklių nustatymas (angl. suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. y. prasminis ir organizacinis rišlumas. knygos ir pan. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai. proficient user) asmuo. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. laiko ribojimas) ištekliai (angl. inference) kognityvinis procesas. pranc. coherence) koherencija.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti. planuoti. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. – 338 p.lt . mokymą ir vertinimą. kaip aprašyti. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu. juose išsamiai aptariama. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas.Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusiems su kalbų mokymu. mokymo ir vertinimo metmenys.lt spaustuve@firidas.firidas. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas. (8 ~ 5) 231 2396 tel. testavimu.lt www. – Vilnius: Firidas. 2008. mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful