P. 1
kalbu metmenys

kalbu metmenys

|Views: 335|Likes:

More info:

Published by: Rūta Ramanauskaitė on Nov 30, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

11/08/2011

pdf

text

original

Sections

  • Pratarmė
  • mokymo ir vertinimo metmenimis“
  • Trumpa turinio apžvalga
  • 1.2. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai
  • 1.3. Kas yra „daugiakalbystė“?
  • 2. Metodinė kryptis
  • 2.1. Veiksminė prieitis
  • 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai
  • 2.3. Kalbos mokymasis ir mokymas
  • 2.4. Kalbos vertinimas
  • 3. Bendrieji atskaitos lygiai
  • 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai
  • 3.2. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai
  • 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas
  • 3.4. Aiškinamosios aptartys
  • 3.5. Skaidymo lankstumas
  • 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas
  • 3.7. Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės?
  • 3.8. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis?
  • 3.9. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas
  • 4.1. Kalbos vartojimo kontekstas
  • 4.2. Komunikacijos temos
  • 4.3. Komunikacinės užduotys ir tikslai
  • 4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
  • 4.5. Komunikaciniai kalbos procesai
  • 4.6. Tekstai
  • 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos
  • 5.1. Bendrosios kompetencijos
  • 5.2. Komunikacinės kalbinės kompetencijos
  • 6. Kalbos mokymasis ir mokymas
  • 6.1. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti?
  • 6.2. Kalbos mokymosi procesas
  • 6.3. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos
  • 6.4. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos
  • 6.5. Kompetencijos ir atlikties klaidos
  • 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos
  • 7.1. Užduoties apibrėžtis
  • 7.2. Užduoties atliktis
  • 7.3. Užduoties sunkumas
  • 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo
  • 8.1. Apibrėžtis ir pradinė prieitis
  • 8.2. Mokymo programų sudarymo galimybės
  • 8.3. Apie bendrųjų programų planus
  • 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą
  • 9. Vertinimas
  • 9.1. Įvadas
  • 9.2. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė
  • 9.3. Vertinimo rūšys
  • 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema
  • Literatūra
  • A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių
  • B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės
  • C priedas. DIALANG skalės
  • D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai
  • Terminai

mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

mokytojų rengėjai. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. „Bendrųjų 7 . pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba.Keli žodžiai tiems. o ne į juos atsakome. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu. vadovėlių autoriai. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kaip nenumatėme. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti. iš tikrųjų manome. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. nesirenGiame specialistams pasakyti. egzaminuotojai. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. paskatinti specialistus. tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. ką ar kaip daryti. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems. Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. Čia nurodoma. „metmenimis“ galite naudotis taip. mes keliame klausimus. Žinoma. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi. kaip norite. mokymo ir vertinimo metmenimis“. kaip konkrečiai mokytojai.

gramatikos ir pan. grįsti savo darbą mokinių poreikiais. motyvais. gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai. egzaminuotojai. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. ypatybėmis ir galimybėmis. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. kad taryba siekia pagerinti europiečių. bet ir švietimo administratoriai. kurių jiems reikia. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis. ar metodus.). kurių naudotojai turėtų siekti. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją. bendravimo kokybę todėl. suprantama. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. žinias ir gebėjimus. nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. kurie naudojasi jų darbu. 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas. vaizdo priemonės. t. kurie padeda jauniems ir. kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti. taryba skatina visus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą. ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus. kuriais dirbti. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus. 8 . kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. papildoma literatūra (žodynai. jei jie sutaria dėl tikslų. tai nereiškia.)? kokių žinių. Vadinasi. iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos. t. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. pastebėsite. lytis. garso.

pavyzdžiui. Galbūt nuspręsite. kitus atmesti ir pridėti savų. kad tai. nes patys privalote nuspręsti. mokyklų mokytojai gali manyti. Galimas daiktas. esate laisvi rinktis. Grindžiant prielaida.Keli žodžiai tiems. schemoje pateikiama daugiau informacijos. norint aprašyti specializuotą sritį. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. mokymo ir vertinimo metmenys“. kad atliktų savo funkciją. nei jums reikia. kai bendrau9 . aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. nei kategorijos. tai tiesiog reiškia. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti. turintis kitokios patirties. ir jei taip – kiek. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. pavyzdžiai tik parodo kelią. gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kalbant apie sąlygas ir apribojimus. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. gebėjimai. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. metodams ir produktams aprašyti. kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį. kad kas nors kitas. ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. siekiant paaiškinti. ką jūs manote esant nebūtina. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). nei pateikta klasifikacijoje. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. kuriais skatinama pasvarstyti. kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. kas yra kompetencijos (žinios. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). siūloma. atsiminkite. nuostatos). tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). „metmenyse“ yra pateikta todėl. skaidrūs ir nuoseklūs. kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. ko jums reikia savo tikslams. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje. gali laikyti tai esminiu dalyku. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. bet oro linijų pilotų mokytojai. dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. nei pavyzdžiai neapima visko.

o ne primesti sprendimus“. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. skalės. patvirtintais matavimo ir formato standartais. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. tačiau jau aišku. įvertintos kaip skaidrios. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus.4 poskyryje. jos yra „lyg akstinas pamąstymams. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. 52). naudingos ir svarbios“ (p. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“.. kaip kategorijų. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. taip pat atkreipkite dėmesį. kaip naudotojas.. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. lygių. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus. taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. kuriuos manote esant būtinus pridurti. bet pateikti pasiūlymų. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kam yra skirstoma lygiais. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta. pateikiami 3. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai. aišku. Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. Žinoma. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. kam bus naudojama informacija apie rezultatus. Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius. diskusijai ir būsimai veiklai. kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. kaip kalibravimo instrumentu. ką iš tikrųjų darote. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. 10 . priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus.

būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės. kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės. sudarytos kitų institucijų. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai. 11 . skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. norintiems sudaryti specialias skales.Keli žodžiai tiems. įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. C ir d prieduose pateikiamos skalės. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes. 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus.

.

2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. užduotis ir tikslus. kuriuos turi atitikti „metmenys“. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes. mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. 13 . atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. kur įmanoma. tekstus. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. strategijas ir procesus. komunikacijos temas.Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. pateikiami ir kriterijai. Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. komunikacinę veiklą. 5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida. pakopomis). esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. pateikiamos jų skalės.

programų variantai. reikalavimai skalėms bei aptartims. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. kuriuose „metmenų“ skaitytojas. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. skirtingi mokymosi tikslai. taip pat kitur publikuoti leidiniai. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai. moduliai ir dalinės kompetencijos. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 14 . apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. panorėję gilintis į kylančius klausimus. programų sudarymo principai. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys. aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas. yra paaiškinti metodai ir kriterijai. galėtų rasti atsakymus. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. mokymasis visą gyvenimą. leidžiančios įsivertinti internetu.

kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. programų gairėms. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. programoms ir kvalifikacijoms. poreikius. vadovėliams ir kt. mokytojams. kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. rengti europoje. egzaminams. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. kad jie galėtų būti tikri. mokytojų rengėjams. o drauge ir judumą europoje. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą. įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas. kursų organizatoriams. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kuriame kalba funkcionuoja. objektyvių kriterijų. Švietimo administratoriams. jog iš tikrųjų patenkina mokinių. kad veiksmingai bendrautų. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai. juose išsamiai aprašoma. egzaminų centrams „metmenys“ parodo. kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams. kaip apmąstyti. 15 . – tai akivaizdžiai rodo.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. už kuriuos yra atsakingi.1. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms.

• šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. – „glaudesnės jos narių vienybės“. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai.2. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. atpažinimo. buvo darnus ir tolydus todėl. ir reikia didelių švietimo pastangų. kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o ne prisiminimo gebėjimus. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. kaip socialinės veiklos subjektas. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. 1. 16 . tinkami tuo atveju. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių. kurie turi būti saugomi ir gausinami. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. tarkim. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu. ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą.

pagrindinės priemonės 1. 1. mąstyseną ir jų kultūros paveldą. 2. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. užtikrinti. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną.3. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus. motyvacija. išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2. 2.3. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas. kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus.2. būdo savybėmis ir galimybėmis. a. taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais.1. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais. 17 . 1. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. 2. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti.1. pasitelkiant visas informacines technologijas. 2.4. kalbančiais kitomis kalbomis. tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. skatinti. atsižvelgiant į savo situaciją. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti.2. tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. apimanti visus kalbos mokymosi. – (F17) imtis būtinų veiksmų.

būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. mokymo ir vertinimo metmenys 3. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. • užkirsti kelią pavojams. bet ir prekybos bei pramonės srityse. • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kultūros ir mokslo. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. kad stiprėtų minčių. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. taip pat ir rečiau mokomų. pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga. kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. ir atkreipė dėmesį į tai. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu. ir regiono. • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą. kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą.

Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. pavyzdžiui. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia. t. kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius. 1.3. tiek tiesiogiai iš aplinkos). kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą. kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas. tad svarbiausia 19 . asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. net jei ir nebūtų tarpininko. jau nelaikoma. – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose.). taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. gestais. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. juolab kad yra pripažįstama. dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. kaip moka „idealus gimtakalbis“. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. nemokantiems bendros kalbos. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. veido išraiška ir t. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip. Be viso šito. turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis.

kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kursų rengėjams. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose. 20 . egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. mokinių būdo savybes ir galimybes. gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas. Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kuri gali būti suprantama kitų. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. – padėtų mokiniams. kad lengviau būtų prieinama informacija. kad būtų palankesnės sąlygos judumui. nors neabejotinai svarbu ir tai. mokytojams. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo. 3. kad paprasčiausiai nustatoma. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. 2. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. 1. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. vertinimas. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema. kad būtų sukurta priemonė.4. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. Švietimo vadovų. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais.

socialinė). bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. 21 . kas buvo pasakyta.5. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys. mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. o ne iškeliami trūkumai. kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. regioninė. – – pasirenkant medžiagą. jų turinys. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai. jos lyginamos. • moduliniai. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. daug kas iš to. programų tikslai. – nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus. pagrindinį. kai numatoma: – prielaidos. kiek ir kaip moka kalbos. 1. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas. kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. • planuojant savarankišką mokymąsi. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. įsivertinant. – vertinimo kriterijai. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. kad jie suvoktų. kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. ypač derinant pradinį. su kuriomis yra tekę susidurti. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis. taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. tai yra: – ugdant mokinius.

Žinoma. kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. būdo savybių ir galimybių. jos turi būti aiškiai apibūdintos. profesinių sričių.6. recepcinių. • daliniai. reikia turėti omenyje. mokėjimą mokytis ir t. jausmingumą. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. sociokultūrinį sąmoningumą. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms. o kiti paliekami nuošalyje. būtina atsižvelgti į tai. būtent iš kultūros. mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo. prieinama ir lengvai suprantama. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų.). gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis). koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. t. kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. Išsamūs reiškia. nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. skaidrūs ir nuoseklūs. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. nagrinėjant. Be to. jie turi būti išsamūs. kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. Skaidrūs reiškia. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. bet ir kitas (pavyzdžiui. 22 . pavyzdžiui. 1. kūrybinę patirtį.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

• lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. • patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos. skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. vertinimo. testavimo ir įvertinimo. • turinio apibūdinimo. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius. išsamių. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema. mokymo / mokymosi programų kūrimo. priešingai. kam jie skirti. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. būtent: • poreikių nustatymo. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais. taikomų mokymo ir mokymosi metodų. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. 23 . • tikslų iškėlimo. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.

.

kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę.Metodinė kryptis 2. nuoseklūs kalbų mokymosi. kurie. atlieka veiksmus. mes kalbame „atlikdami užduotis“. apimančią tekstų. kad atliktų kalbinę veiklą. strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas.1. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas. y. konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje. vienas ar daugiau individų. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Įvairiuose kontekstuose. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. susijusių su tam tikrų sričių temomis. skaidrūs. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. susideda iš veiksmų. atliekamų asmenų. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. kaip socialinės veiklos subjekto. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas. Metodinė kryptis 2. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. apimantis ir kalbos mokymąsi. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti. 25 . Veiksminė prieitis išsamūs. jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. t. todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo. suaktyvindami tas strategijas. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. y. t. visuomenės nariai. kognityvinius. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. o šnekos aktai yra kalbinė veikla. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą. kaip individai ir socialinės veiklos subjektai. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų.

seka. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė. tai suvokiama. susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. užduotimis. profesinės veiklos. tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). individo suvokta kaip būtina. taip pat ir kalbinei. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. kuriuose vyksta komunikacijos aktai. produktas arba procesas. mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi. maisto užsisakymas restorane. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. kalbiniais procesais. kad atliktų užduotį. • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų. atlikta priedermė. komunikacine kalbine kompetencija. susijęs su tam tikra sritimi. jei yra pripažįstama. atlikti. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gebėjimų ir ypatybių. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. kurios leidžia asmeniui veikti. kalbinės veiklos rūšimis. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. pasiektas tikslas. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. kad būtų atlikta užduotis. 26 . kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. kontekstais ir sritimis. tekstais. • Strategija yra bet kuris organizuotas. • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. individo bendrosiomis kompetencijomis. knygos rašymas. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). pasirinktas individo. žaidimas kortomis. kaip antai: spintos stūmimas.

mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti. Vartojant kalbą ar jos mokantis. komunikacinės kompetencijos. t. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. tabu. Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. Žinios. tačiau visiškai aišku. taip pat gebėjimo mokytis. kurios aptariamos kituose skyriuose. dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas. t. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr. deklaratyviosios žinios (savoir. 5. kad tikslai negali būti atskiriami. nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. sutelkus dėmesį į vieną. mokiniai.1. žr. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais).1. kaip antai: religinius tikėjimus. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. 27 . tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka. kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip. transporto priemonės.1 skyrelį). kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?).1 skyrelį) susideda būtent iš žinių. kuri kategorija bus svarbiausia. vis dėlto labai bendras kategorijas. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. kursų rengėjai. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to. Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų. akivaizdu. kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. teiginys visa yra susiję nereiškia. bendravimas ir informavimas). mokytojai. kiekviena pagrindinių.1. 2. konkrečioje situacijoje nesvarbios). y. valgymo laikas. 5. jos gali būti tam tikros kultūros atspindys. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. priimtą istorijos supratimą ir t.

kad ir morfologinio kaitymo). Žinoma. tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių.1. pasirodyti neišmanėliu). gausos ir struktūros. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. tokių asmenybės savybių. ir kitokios žinios. t.. mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. pavyzdžiui. Egzistencinė kompetencija (savoir-être. kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui. bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. t. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis.) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis. be to. mokykloje ar universitete. ji apima veiksnius. kaip dažnai pažymima. savivokos bei požiūrio į kitus. perjungti pavarą ir t. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija). kurios tarpusavyje yra susijusios. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti.) seka. 5. taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis). kai įgundama. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui. griežti smuiku. tarties ir kai kurių gramatikos dalykų. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos.). ir t. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire. nuostatų formavimas gali būti tikslas. mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. 5. daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. įtaisyti taip.2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui. žmogus moka vairuoti. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga. akivaizdu. žr. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. asmenybės savybių ir nuostatų. vienos ar daugiau kalbų). egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 . kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės. žr.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių..1. perjungti trečiąją pavarą ir t. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. t.

misionierius. 29 . bus kitokie nei mokantis pirmos. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. kitus žmones ar naujas žinias. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui. taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. svetima kultūra ir kalba. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. – kitą kalbą. t. kad gebėjimai. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis..1. kas kitoniška. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. remdamasis savo dalyku ar požiūriu. kitą kultūrą. susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). žurnalistas. visiškai nežinoma žinių sfera. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas. • konteksto: etnologas. kas pasakyta. žinios. nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. kad individas rastų galimybę kalbėti. kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. • turimos žinios: pavyzdžiui. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą. nelygu mokinys. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. ar suvokimas. paprašytų juos tai. turistas. internetu) mokymosi tikslams.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai. švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai. 5. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. mokantis kalbos ji yra labai svarbi. tarkim. perfrazuoti paprasčiau ir t. žr.

nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. išgavimu. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma. kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. vieną kartą nustatytomis visiems.2. jei asmuo yra daugiakalbis. 30 . kad šios nebūtų laikomos nekintamomis. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). postuluojama.. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. klasių ir socialinių grupių santykių normoms.1. Šis komponentas. kad atliktų pateiktą užduotį. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. taip pat galima manyti. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. tai. Lingvistinė kompetencija apima leksikos. garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas). kaip sistemos. Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis. jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui. kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos. dimensijas. į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. kultūrinių bruožų. kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos). panaudojimu). kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. 2. daugybe asociacinių tinklų. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. lyčių. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių. gebėjimai ir praktinė patirtis. be kita ko. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį. kartų. vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu. sociolingvistinio ir pragmatinio.

vidinėms reprezentacijoms. mechanizmams ir gebėjimams. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. nes abu būtini tarpusavio sąveikai. produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį. drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas. kohezijos ir koherencijos įvaldymą. tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. ironijos ir parodijos atpažinimą.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. 2. iš esmės 31 . Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. papildoma literatūra. Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. ar sklandžiai kalbama. t. kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. dirbti su vadovėliu. produkciją. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. labai svarbu pabrėžti.3. šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. net tada. sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti. rašytiniais arba abiejų formų tekstais. kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma.1. ir klausyti vienas kito. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. kai bendraujama žodžiu. kuri apima recepciją. yra akivaizdžiai pamatiniai. dokumentais). receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. mechanizmus ir gebėjimus. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). kad formuojant pragmatinius gebėjimus. kas pateikta raštu. kaip procesai. kaip pristatoma sakytinė pateiktis). y. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. tekstų tipų bei formų. rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama.

perfrazuojant. kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą. kuo tos užduotys yra neįprastesnės. sąveikaujant ir tarpininkaujant). produkuojant.). kurioms reikia ir kalbinės veiklos. tiek. Užduotys. 2. Viešosios veiklos sritis apima visa. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. susijusias su savo kompetencijomis. kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis.5. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. ji yra nukreipta. strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės.4. kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. ir to. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus. Verčiant raštu ar žodžiu. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai. viena vertus. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa.1. bet ir kitokios užduotys. jų gali būti labai įvairių. t.1. kita vertus. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla. kaip individas taiko strategijas. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis. į sąsajas tarp to. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio). tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant. ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. ir recepcijos. ne automatiškos. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. į sąsajas tarp 32 . mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. asmeninio gyvenimo sritis. paslaugos. 2. ir individo komunikacinės kompetencijos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. santykiai su žiniasklaida ir t.

tada vėl surinkti. skaitant tekstą ir komentuojant. kur įmanoma. kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. ar tokio vertimo dar nėra. ryšys tarp strategijų. paprašyti kito mokinio parodyti. susijusiomis su darbu.). pavyzdžiui. ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. išardyti ir lengviau pernešti. atliekant tarpų užpildymo užduotį. pateikiant pavyzdžių ir skales. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. esant tam tikroms sąlygoms. kai kas nors nežino. ką jis jau padaręs. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės. skaitant paskaitą. konspektuojant pateikties metu). raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. y. pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. (strategijų gali būti visokių). užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. t. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai. skambinti telefonu ir t.). užduočiai atlikti (ar jos vengti. t. panašiai ir „autentiški“. t. Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. 33 . arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. ruošiant valgį pagal receptą). gali pasiieškoti. susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. jie gali persimesti keliomis frazėmis. arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. sugalvoti gerą pasiteisinimą. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). pasikviesti pagalbos. galima ją stumti. kalbos prireikia. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. pasinaudoti žodynu. t. kodėl užduoties neatliko ir t. daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. panašiai mokykloje mokinys. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. ką daryti. t. ko yra reikalaujama. priklausomai nuo pasirinktos strategijos. kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste. lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. kurios leidžia kalbos vartotojui veikti.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. mesti darbus ir įtikinti save. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. ką daryti toliau. (visa tai – strategijos). taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis). žinantys.

pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. • mokymosi pastangos. • lygių ir kategorijų metmenys. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją. būtų lengviau sukonkretinti. jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. • metmenys. dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. tokie metmenys padėtų įvertinti. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. būtų naudingi inspektoriams. atsirastų trečioji dimensija. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. jie gali padėti nu34 . pavyzdžiui. • ilgai trunkantis mokymasis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes. lygių sistemą. ir vertikalioji dimensijos. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. testus ir pasiekimus. susietą su parametrų sistema. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus. akivaizdu. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. turi būti organizuotas pakopomis. y. lygius. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. kai peržengiamos tam tikros programos ribos. kad tai yra labai supaprastinta. yra siektina.2. tiesiog papildžius sistemą sritimi. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. kas. gal net neįmanoma. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. įprasta pateikti tinkleliu. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. įvardijant šių kategorijų terminais. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. mokymo ir vertinimo metmenys 2. ir horizontalioji dimensijos. nemokyklinę patirtį. susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. mokomąją medžiagą. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. t.

Metodinė kryptis spręsti. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje. prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. vis dažniau keičia švietimo sistemas. jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). žemesnio gebėjimų lygio). kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . t. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas. kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos. priešingai. sudarant galimybes sukurti programą. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. jie gali tik ribotai rodyti tai. nereikėtų pamiršti. nėra dviejų kalbos vartotojų. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities. ir vertikalaus lygmens pažanga. mokiniai. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. sakydami žinių gilinimas suvokiame. didėjant asmenų judumui. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. pagrindų (t. pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. nei gimtakalbių. kad būtų bendra skalė. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. y. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. todėl darosi labai svarbu. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. nei negimtakalbių mokinių. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją. formulavimo procedūras ir kriterijus. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu.

taikant bet kokias lygių skales. įgalinančios veikti. platėjanti viršūnės link. nekalbama ir apie būdus. siekiama. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai.3. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį. bet taip pat ir atviri.3. 2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti. gebėjimais ir nuostatomis. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. kad reikia plėsti veiklos. atmesdami visas kitas. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis. todėl pristatant lygių skales. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti.3. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. taip yra dėl to. Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. dinamiški ir nedogmatiški. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos. todėl atrodo suprantama.2. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. skaidrūs ir nuoseklūs. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 . pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. tai esamų skalių taikymo patirtis rodo. kurių mokiniui reikia įgyti. dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti. 2. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje.1.

Žinoma. 37 . mokymo ir vertinimo metmenys. tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista. kad šis vaidmuo būtų atliktas. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais. bet tik teigiama. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. kriterijai ir skalės. tiek su nuosekliu mokytojų. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. atviri. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą.3. kad visiems. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. 2. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis. daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį.3. neutralūs „metmenys“ nereiškia. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. „metmenyse“ pateikiami parametrai. kategorijos. kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas. nepriklausomai nuo kalbos. 2. kad politikos nėra. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas. kad tos prielaidos neteisingos. skirtų šalių narių vyriausybėms. atsakingiems už planavimą. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas. netvirtinama.4. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu.

9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. taip pat yra nurodoma. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. kad suprastų. mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. tai atskleidžia bendriausią principą. turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. Vertintojai. dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. alte. pavyzdžiui. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai. prieitis grindžiama nuostata. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. ko imtis toliau. kita vertus. kriterijus ir procedūras. padedama suvokti. mokiniai. būtina sutarti. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. kuriuos turi pasirinkti asmenys. kuriose. kurių formaliai nesimokė. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. turinį. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis. tiek apibendrinamuoju būdu. kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. iCC) tikslus. bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. bendroje schemoje pateiktos atskirai. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. turi daugiau laiko. vadovaujantys vertinimo procedūroms. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju. ypač sakytinės atlikties. puikiai gali būti susietos kategorijos. nepamirštant. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas.

bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių. taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. Šie nurodymai. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. testų rengėjai. kad mokiniai. papildo 9 skyrių. kad šis dokumentas būtų patikimas. įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai. Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. juose taip pat yra literatūros sąrašas. numatoma. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas. 39 .

.

tai reiškia. kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. reikėtų pridurti. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti. kad kategorijos. pavyzdžiui. tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. du iš jų susiję su aprašymo. Bendrieji atskaitos lygiai 3. kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. testams ir egzaminams. kuriai jos tame kontekste naudojamos. mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. tai sunku. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. Be to. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. Būtų geriausia. vartojamos aprašyti. 41 . turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. skalė neturėtų būti rengiama. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. kurie reikalingi esamiems standartams. kitaip tariant. kiti du – su matavimo klausimais. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose.Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. pateikiamas sąvokų tinklelis.

iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. turėtų būti objektyviai apibrėžta. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. kuriame ji funkcionuoja. tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. kiekviena skalė. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. bet jie yra svarbus kelrodis. įvairių sektorių vartotojai. B 42 . kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. kliaujantis intuicija. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai reikštų. dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. tai daroma. kuriomis naudojamasi. kokybinis ir kiekybinis metodai. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. kurias turėtų apibūdinti. kokybinį ir kiekybinį metodus. kurių derinius aptarė specialistai. atsižvelgdami į mokinių poreikius. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales. kitaip tariant. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. sistemingai buvo derinami intuityvusis. taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. antra vertus. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. kaip ir testas. platesnį (bendrai. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. mokomajai skalei). mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos. yra pagrįsta tame kontekste. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus.

C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai. šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. jog apibrėžtieji kriterijai. • „pusiaukelė“ (angl. • „slenkstis“ (angl. • „lūžis“ (angl. Limited Operational Proficiency). kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį. tai – tinkamo reagavimo situacijose. • „aukštuma“ (angl. j.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. Council of europe. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis. tačiau yra pritaikomi. angl. 43 . C priede aprašytas dialanG projektas. alte. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. Introductory)1 mokėjimą. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. 3. atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. Breakthrough). Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. m. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa.2. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti. Galima sakyti. l. skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. kad daugėja įrodymų. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults. atitinka 1978 m. dialanG. o pasak trimo. šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. nors kartais tik iš dalies. prieduose aprašyti projektai rodo. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. regis. 1 trim.

Comprehensive Operational Proficiency). Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos. strasbourg. Adequate response to situations normally encountered). skapienė s. Slenkstis. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis.: apostrofa. kalbos mokėjimo lygis (angl. Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl. angl. Comprehensive mastery. 2007. ramonienė m..Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo. Vilkienė l. Vilkienė l. kurių „darbo įrankis“ yra kalba... ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a. 2002).. strasbourg.. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. skapienė s. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją. 44 . atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą. V.. pribušauskaitė j.. B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e. angl. ramonienė m. Effective Operational Proficiency). pribušauskaitė j. Lūžis.: Gimtasis žodis. matoma. pribušauskaitė j. lygį.: Vilniaus universiteto leidykla. 1997 (antras leidimas: V. Pusiaukelė. stumbrienė V. V. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl.. 2006. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius. anot Wilkinso. visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas.: presvika. Aukštuma. ramonienė m. Waystage.. Effective Proficiency) lygiu. išsiugdomą daugelio asmenų.. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2. Vilkienė l. Adequate Operational Proficiency). 2000. V. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. visapusis kalbos mokėjimas.... pažiūrėjus į šiuos šešis lygius.

kad dabar. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. ką pažįsta. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. svarbiausias mintis. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. regis. visiškai laisvai ir tiksliai. nuostatą. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. Geba kurti aiškų. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. kad patenkintų konkrečius poreikius. akademiniais ir profesiniais tikslais. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. Geba spontaniškai. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. jei tik pašnekovas kalba lėtai. vietos geografiją. laisvai..Bendrieji atskaitos lygiai 3. Geba kurti aiškų. svajones. bus keičiami kai kurie žodžiai. kur gyvena. nuosekliai atpasakodamas diskusijas. nuostatą.3. todėl bendravimas su gimtakalbiais. norus. būtiniausius poreikius. kurioje kalbama tiksline kalba. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. darbą). gerai sukomponuotą. Geba spontaniškai. Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. labai tikslios formuluotės dar keisis. viltis. 1 lentelė. Geba susikalbėti labai paprastai. išdėstyti savo nuomonę. taip pat tikėtina. ką girdi ar skaito. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. artimiausią aplinką. yra visiškai įmanomas. poilsiaudami ir pan. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. tinkamai vartodamas siejimo priemones. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis. pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. apie asmenį. mokykloje. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. aiškiai ir yra pasirengęs padėti. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. pažiūras. šeimą. išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. pirkimą. C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 . su kuriais susiduria darbe. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. ilgai neieškodamas raiškos priemonių.

jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai. nustatomais iš tos atlikties. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams.4. taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1. kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai. reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla. kad įsivertintų kalbos mokėjimą. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. kad būtų patogiau naudotis. 46 . antra vertus. į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis. būtina smulkesnė jų apžvalga. kaip parodyta 1 lentelėje. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis. 3. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu.

jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas. o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios. b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant. kad susidarytų bendras vaizdas. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. gramatikos ir žodyno. c) rezultatų stebėsenos ir. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. 4 skyriaus poskyriuose. panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. kurie atrodo esą reikšmingi. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. „slenkstyje“). nurodomi tie skirtumai. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). apibūdinami: a) veiksmo planavimo. pataisymo principai. skalėse pateikiamų funkcijų. 47 . o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). reikalui esant. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. aptartys turi būti visuminės. pragmatinės ir sociokultūrinės. kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams. strategijos tarsi lankstas. sąvokų. kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. sąveikai ir produkcijai apibūdinti.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti.

ką perskaičiau ar mačiau. Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. gyvenimo sąlygas. skelbimuose. ir padėti man pasakyti tai. kam nors už ką nors padėkoti. su kuriais susiduriama darbe. žinutėse. kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. kur atostogauju. Gebu susikalbėti su asmeniu. kur gyvenu. rašoma apie jausmus ar norus. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. pavyzdžiui. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. B1 Gebu suprasti. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. ką norėjęs. pavyzdžiui. kuriais domiuosi. kai kalbama lėtai ir aiškiai. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. pavyzdžiui. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. leidžiant laisvalaikį ir panašiai. pavyzdžiui. valgiaraščiuose. filmo ar knygos turinį. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. Gebu suprasti. Gebu skaityti labai trumpus. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. mokykloje. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti. atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. apsipirkimą. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. RAŠYMAS 48 Rašymas . Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). darbą). pavyzdžiui. laiškeliuose ar kataloguose. specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. pasakyti savo nuomonę apie tai. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. šeima. susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. susijusius su manimi. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. Gebu papasakoti atsitikimą. darbu. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. asmeninius interesus ar dalykus. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. rašydamas iš ten. SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. pavardę. Gebu parašyti asmeninį laišką. kuriuos pažįstu. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. žodžius ir labai paprastus sakinius. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. susijusius su svarbiausiais poreikiais. brošiūrose. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. kai kalbama apie žinomus dalykus. pomėgiais. paprastuose įprastuose tekstuose. pavardes. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. pakalbėti apie žmones. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. nors paprastai nesuprantu tiek. Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. ką noriu. Gebu susikalbėti. pilietybę. tvarkaraščiuose. Gebu suvokti trumpų. adresą). ir paprastus tekstus. gyvenamąją vietą.

tiek profesinėms reikmėms tenkinti. kuriais domiuosi. Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. tereikia šiek tiek laiko. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. kurie susiję su mano specialybe. Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis. telieka juos numanyti. grožinės literatūros kūrinius). Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus. kaip ką pasakyti. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. net jei nėra gerai sukomponuota. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi. Gebu rašyti esė ar pranešimą. Gebu rašyti laišką. Gebu parašyti aiškų. suvokdamas stilių skirtingumą. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. 49 . jei kalbama gerai žinoma tema. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. o ryšiai aiškiai neparodomi. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. net kai kalbama natūraliu tempu. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. įtraukdamas ir potemes. gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. Gebu kalbėtis laisvai. Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. jei susiduriu su sunkumais. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. pranešimą ar straipsnį. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius. kai kalbama bendrine kalba. kas rašinyje yra svarbiausia. pabrėždamas tai. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. pranešimą apie sudėtingus dalykus. esė. Gebu perteikti informaciją. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. Gebu suprasti daugumą filmų. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje. specializuotus straipsnius.

išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. darbo ar laisvalaikio temomis. ką nori. tinkamai į jį įsiterpti ar. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. kai reikia. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. Geba pradėti pokalbį. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. geba lengvai parinkti tinkamą frazę. t. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats.3 lentelė. patikinti. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos. be didelių pastangų. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. įvairiomis bendromis. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. ir dažniausiai geba pasitaisyti. paraginti kitus kalbėti ir t. vartodamas sudėtinius sakinius. Geba kalbėti aiškiai. kad aptariamus dalykus supranta. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. atskirtų ir paaiškintų. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. Bendrieji europos kalbų mokymosi. nedaro tokių klaidų. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. . neieškodamas žodžių. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. užsimindamas apie juos ir pan. ką nori. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. pasiremdamas išsakytais dalykais. geba dalyvauti pokalbyje. stebėdamas kitų reakciją ar pan. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. sklandžiai. mokslo. kurios sukeltų nesusipratimų. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones. jį užbaigti. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. juos pabrėžtų. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis.

jog vienas kitą supranta. dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. kad patvirtintų. perfrazavimų ir pasitaisymų. kad. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu.B1+ Geba susieti trumpesnius. moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. kokią gramatinę formą. Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. Geba kalbėti suprantamai. nors ir labai akivaizdžios pauzės. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius. Geba paprastai susikalbėti. bandydamas pasitaisyti. kai svarstoma. tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. kelionės ir einamieji įvykiai. Geba parodyti sekąs pokalbį. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. B1 pakankamai moka kalbą. dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. pomėgiai. nors ir dažnai stabčioja. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). bet ir todėl. atskiromis. susidedančius iš įsimintų frazių. Geba pradėti. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. konstrukciją ar žodį pavartoti. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. kad būtų pašnekovo suprastas. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. domėjimosi sritys. susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Geba verstis labai trumpomis. nutyla ir pradeda iš naujo. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. tada. Bendrieji atskaitos lygiai 51 . pasitaiso. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. darbas. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose.

kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. panašu. (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. naudingos ir svarbios. • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą. a2 („pusiaukelė“). apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus. teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių. kad aptartis turi būti trumpa. mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. o ne vien remiantis autorių nuomone. pozityviai suformuluota. nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. C priedą) bei alte (eu52 . B1 („slenkstis“). ji turi nepriklausyti nuo kitų. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti. nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). tai reiškia. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. bet nurodo. • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. • tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). patirtimi. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. įvertintos kaip skaidrios. • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aiški ir skaidri. • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. bet vis dėlto jis yra: • lankstus. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. B2 („aukštuma“).

geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. 3. geba paklausti savaitės dienos.5. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. kurį įmanoma nustatyti. datos ir tai pasakyti. antra. kaip parodyta 53 . prašom. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. mokant vaikus. ačiū. paros laiko. šeiminę padėtį. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. gali tekti parengti specialias gaires. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis. • nuoseklus turinio požiūriu. ne. kad reikėtų skalės. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. įrašyti vardą. gaila. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. panašūs ar tie patys elementai. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. pavardę. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. atsiprašau. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą.Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo. geba pasakyti: taip. įtraukti į skirtingas aptartis. nustatė kalbos vartojimo diapazoną. d priedą). jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. pilietybę. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės. pavyzdžiui. adresą.

a2+ ir a2. jei kalbama aiškiai ir lėtai. jei kalbama aiškiai ir lėtai. darbą). Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“). kaip parodyta šiame pavyzdyje. skirtame bendram klausymo supratimui. vietos geografiją. A2. kad yra atskirti horizontalia linija. kad jie derėtų ir su bendrąja sistema.1 ir A2.1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui. 4 lentelė. kad patenkintų konkrečius poreikius. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“). mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje.2). a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus. Žymint skirs- 54 . susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. skirstymas naudingas todėl.2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba suprasti frazes ir pasakymus. nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais. tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo). kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip. a2 ir a2. apsipirkimą. kitos – siauresniais lygiais. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo.

2 a2.1 a2 a2. kur būtina.1. institucijos gali skaidyti taip. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau. kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse. kad susikurtų joms reikalingą lygį. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1. kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose.1 1 3 schema 2 3 a2.1. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema. 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose.1 a1.2 B1 a2.2 4 5 6 55 .

2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse.1 4 B1 B1.1 8 C1 C1.1 1 4 schema 2 a2 a2. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka.2 7 C1. plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius.2 B2.1 C2 C2. kur kalbama ta kalba. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.1 5 6 B2 B2. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 .2 3 B1.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. kad kiti suprastų. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. kur eiti.6. pašte. • A2 lygis atitiktų lygį. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. banke. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. pavyzdžiui: paprastai pasako. ir atsako. paklausia svarbiausios informacijos. pabrėžtina. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. paklausia ir pasako. ar ieškoti žodžių. kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. kalba suprantamai. pavyzdžiui: pradeda. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje. pakviečia ir atsako į kvietimus. traukiniais ir taksi. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. 57 . kaip kur nueiti. nors kartais ir reikia pagalbos. pakankamai supranta.Bendrieji atskaitos lygiai 3. kaip jaučiasi. sąvokų. ką turi. Šiame lygyje yra aptarčių. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. gramatikos ir žodyno. aprašytą „pusiaukelėje“. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. gauna informacijos apie keliones. ir atsako į panašius klausimus. ir susitaria dėl susitikimo. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. pasiūlo ir atsako į siūlymus. perka bilietus. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. kaip sekasi. paklausia. paklausia. reikalui esant padeda kitam. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis. tariasi. – toks. ar keisdamas jų žodžius. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. ką daryti. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). kas sumanyta pasakyti. nors ir tenka iš esmės keisti tai. kokius žmones pažįsta. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį.

• B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. kalba suprantamai. pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte. pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. kai teiraujamasi. ko nori. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. diskusiją. tiek iškylančių pačioje kelionėje. pasakoja apie planus ir susitarimus. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. tik dar prisideda aptarčių. kaip ką atlikti. kurių židinys – informacijos. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. ką mėgsta ir ko nemėgsta. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. trumpą straipsnį. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. skundžiasi. 58 . pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi. aiškina problemų priežastis. dokumentinį filmą. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. kiekis. pokalbį. ką nori. kas buvo pasakyta. dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. prašo paaiškinti ar patikslinti tai. įvairiose situacijose. rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. smulkiai pasakoja. vietas. susijusio su mokiniu. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. kuria keičiasi pašnekovai. specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis. aiškina. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. daiktus ir reiškinius. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. žmones. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. esmę. vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais. susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. trumpai papasakoja nutikimą. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. nors kartais būna ir sunku. darbą ar mokymąsi. kai aiškinamos problemos. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai.

tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“). išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais. pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. „Geras klausimas. kurį reikia peržengti mokantis kalbos.. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys. kas jam sakoma normine kalba. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. sklandžiai ir veiksmingai. pasekmes. kas turi būti pasakyta. tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. nei kitas nejaučia įtampos. tai yra naujas slenkstis. kad kažkur atėjo – ten.Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. vertindamas alternatyvius pasiūlymus.“). pateikdamas tinkamų paaiškinimų. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“. mokiniai staiga supranta. sukuria argumentų grandinę. kaip tai pasakyti. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja.. kitaip tariant. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. ar jų nedaro. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai. žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. maža to. pavyzdžiui. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai. kai to pats nori. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių. komentuodamas. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. ir priemones. kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. hipotetines situacijas. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai. pastebėję savo riktus ar klaidas. pats pasitaiso. inicijuoja diskursą. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų.. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties.“. argumentų ir pastabų. planuoja. svarsto apie priežastis. supranta viską. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus. regis. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 .. išreikšdamas savo požiūrį.

pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. ką sako kiti diskusijos dalyviai. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. su tuo. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. sklandžią kalbos tėkmę. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. sumaniai susieja tai. kad veiksmingai susietų mintis. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. tai. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu. turint omeny formą ir detalumą. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. Be to. sklandžiai. priimantiems sprendimus. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. iki kiek ketina nusileisti. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. kad pašnekovas vargu ar supranta. kas svarbu. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. žodynas platus. Šiam lygiui atrodo būdinga tai. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. ką pats pasako. taip įveikia sunkumus. nauja yra ir tai. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. kad tų sunkumų būta. struktūruotai. geba kalbėti aiškiai. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje. ribotai vartoja jungiklius. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą. kol svarsto. jungiklius ir siejimo priemones. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai. – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. Vienintelė priežastis. beveik be jokių pastangų. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. 60 . beveik nepastebima. kad padėtų asmenims. tinkamumą ir laisvumą. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai.

apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“). B1 („slenkstis“). B2 („aukštuma“). kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. tai reiškia. sunku daryti išvadas. ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose. – gali būti. tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties. aptartimis. kad būtų parodomas sudėtingumas. kiti – atvirkščiai. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. kas yra žemesniuose lygiuose. gerokai aukštesnis už kriterinį. jo negalima išskirti. apibūdinamas lygis. esančiomis po linija. kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. tai reiškia. jų buvo atsisakyta. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). jei a2 („pusiaukelės“). nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. a2 („pusiaukelė“). taigi nuostatų.7. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“.Bendrieji atskaitos lygiai 3. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam. kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). esančiomis virš linijos. bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. aptartimis. patikrinus kokybę. reikėtų manyti. kad šiame lygyje toks aspektas yra. kaip jau minėta. B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. jų aptartis atitinka kriterinį lygį. tačiau jų nėra. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje. 61 . Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. kas būtų tarp lygių. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas. – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. tačiau vėliau.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti. teiginiais nusakoma. 3. ir vartojami teigiami žodžiai. jie turėtų nuspręsti. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. kad netiktų formuluotės. aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. ką mokinys geba. 62 .8. kuriam tikslui skalė reikalinga. Galbūt tai tokie atvejai. strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą. 2 ir 3 lentelėse. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. B. yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. kita vertus. 9 skyriuje aprašoma. gali kilti problemų. o naudojamos kitam. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. mažiausia iš jų būtų tai. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson. kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. kai kurių spragų vis tiek liks. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. be žodyno suvokti žinutės esmę. ką daryti. ir geba suvokti trumpų. 1991). mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. jei pateiktose aptartyse yra spragų. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede. pateikti 1. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam.

ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. taisyklingumas. sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. Būtent tokia ir yra suomių skalė. kaip antai aprėptis. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). kaip gerai mokinys atlieka. kitos – analitinės. iškyla kitų nesusipratimų. Šio skyriaus 1 lentelėje. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. tartis. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis. Šio tipo skalės skirtos įvertinti. t. kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). laisvumas. 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2. 63 . kaip turi būti įvertinama. y. 1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas. ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais.

manoma. Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. telefonu geba perteikti paprastą informaciją. Šio tipo skalėse. Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis. krypčių nusakymas / nurodymai. ką mokinys geba. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart. sociokultūra. kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dar vadinamos diagnostinėmis. ko reikia tiems tikslams pasiekti. kurių aptartimis ne tik pasakoma. kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. arba aprašuose. kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. tokios analitinės skalės. kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. savo gyvenamąjį rajoną. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. dėl to. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste. 1982. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. orą). pokalbis. kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai. kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. išsilavinimą. kad mokytojams labiau 64 . gyvenimo sąlygas. pardavėjui). kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. paklausti apie darbą. paprastai teiginiais nusakoma. ką mokinys geba. panašu. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. laisvadienių ir pan. geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui. pasiskųsti dėl darbo sąlygų. ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. kaip pateiktoji 3 lentelėje. Viena vertus. prašyčiau).). c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus. pokalbis telefonu. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. bet ir kaip gerai jis geba. aprašymas. Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. profesinės veiklos sritis).

ielts). einant gilyn į sistemą. jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. vienai grupei ar kelioms. galima pasakyti. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus.Bendrieji atskaitos lygiai patinka. tačiau kaskart tai. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. kaip matyti iš 6 schemos. kai kuriais atvejais redukuojama. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. angl. tik išsamesnė. jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). kita vertus. kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. taigi tai. cituotoje suomių skalėje). kas 65 . kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas. kaip skirtoji testų rengėjams. kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. reikšmė (pavyzdžiui. užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. tik ne tokia smulki. ką matome. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. jeigu nurodoma. į gilesnius sluoksnius. kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę). kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis).

ESU. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais. kitiems švietimo padaliniams. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė). mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. kalbos mokėjimo skalėje. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 66 . smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą. įvertinimą. skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo.9.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. pavyzdžiui. English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje. 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. • 3. sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu). programos turiniu. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė). kaip antai bendrieji atskaitos lygiai. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. reikalui esant. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. rašant apie komunikacinę veiklą. kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė). tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). kitiems švietimo padaliniams. kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo.

Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. akivaizdu. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. ką y egzamino „4“. tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas. kur 3 reiškia normą. pavyzdžiui. pažymiais nuo 1 iki 5. jei buvo nurodyta X. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. atitinkančią „išlaikyta“. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. y ir Z egzaminų rinkinio. y egzaminas gali būti vienas iš X. analizuojant aprašus. tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. tarkim. 67 .

kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. tiek per pamoką. kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. gebantys tas normas interpretuoti. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. kad būtų pateikta pavyzdžių. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai. aišku. Noten). rodančių. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). • kiek jie rūpinasi. kur 4 yra pereinamasis pažymys. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. o paskui – jas išdėstyti skalėje. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. norma arba reiškia „patenkinamai“. dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. • pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. taip nutinka todėl.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. reikalui esant. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios. tačiau retai tai yra apibrėžiama. kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. nebereikš to paties. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. kaip tos normos veikia. mokytojai supranta. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip. kaip įprastai vertintų savo mokinius. Būtina. kartais nuo 1 iki 6. kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. 68 . lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose.

kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo.1.4 skyreliai). gebėjimus bei praktinę patirtį. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 . nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus. nuspręsti“. tačiau tikimasi. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi.1. reikalui esant. jei naudotojas nuspręstų. remiantis veiksmine prieitimi manoma.1. tai individui leidžia ugdyti turtingą. 5.3. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. Žinoma. nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio. „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų. įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai. o ne kaip nurodymai. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. Klausimai.4. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios. negalintiems bendrauti tiesiogiai. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės. klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti. sistema. kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. mokymu ir vertinimu. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams. todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio.4 skyrelis) ir kompetencijos (5.2 ir 5.1. mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos. susijusios su šiomis kalbomis. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. nėra taip.2.

nors. pratimų. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. kuri leidžia visiems. „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. kur reikia. turi priimti kursų rengėjai. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. kuriose mokiniai vartos kalbą. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. kurioje mokiniai veiks. niekada negali būti taip. vadovėlių autoriai. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. kuriuos reikia turėti omenyje. ko jie tikisi iš mokinių. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. ir ką mokiniai turėtų žinoti. kuriose jie elgsis? jei taip. už kurių mokymą yra atsakingi. papildant taip. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. suformuluoti. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jei sprendimas yra svarbus. ir situacijas. mokymu ir vertinimu. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. veiklos. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. kaip jie nori. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. mokytojai ir egzaminuotojai. ne viską iki galo. žinoma. testų ir pan. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. kad šie galėtų vartoti kalbą. susijusiems su kalbos mokymusi. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu. kad išmoktų. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema.

reikalavimų. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. pavyzdžiui. kuriems būtina priemonių įvairovė. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų). todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją. o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. kuriose mokinys yra rengiamas veikti. motyvaciją. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. kas turėtų išliekamąją vertę. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. užduočių. aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių. esant reikalui. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. yra atsakas būtent į tą situaciją. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje. kaip atsakingų piliečių. tarkim.1. o bendravimo forma. kur galima. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. kuriame kalba vartojama. ypatybes ir išgales. kuriems tie dalykai rūpi. 4. vaikai labiau motyvuojami.1. nuo sričių.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus. ir būtent dėl to. kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. pasirinkdami tas sritis. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. matematika. tikslų. 4. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka. kaip ir turinys. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą.1.

mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse. • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. pakuočių ir t. pateiktis klasėje. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. tiek mokymo ir mokymosi. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. šeima ir draugai.. kurio centre – namai. ir studentų. techninis pranešimas. Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas. apsipirkimas.). suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. viešieji užrašai ant produktų. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. asmeninis dienoraštis. kita vertus. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. t. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje. paminėtina. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 72 . Būdami socialinės veiklos subjektai. interesai. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. reklama. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. pavyzdžiui. asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus. t. jo individuali veikla. • viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. skaitymas savo malonumui. vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. nes apima tai. reikalui esant. mokymo ir vertinimo metmenys nori. laimei. kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija.

• tekstai.1. kas paprastai gali vykti. institucijomis ar organizacijomis. nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4. atlikėjai. • įvykiai. 73 . reikalui esant. tai yra tik pavyzdžiai.2.3.2.1. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai. būtent socialinių vaidmenų.4 skyreliuose.4 ir 4. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui. • dalyvių atliekami veiksmai. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5.1. su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių. sociokultūriniai aspektai – 5. tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią. • institucijos ir organizacijos. su kuriais susiduriama situacijoje.2. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs. kalbos vartotojo strategijos – 4. • veikėjai (asmenys).2. su kuriais asmenimis.1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. objektais. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų.1. su kuriomis vietomis. paskata mąstyti. kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti.5 skyreliuose.

prekybos centrai. nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui. trukdžiai ir iškraipymai. diskotekos ir t. vakarėliai.). oro sąlygos (vėjas.1. ypač mokinių. iškraipymai (prastas telefono ryšys. t. skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. – prastas apšvietimas ir t. svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų).Bendrieji europos kalbų mokymosi.). t. radijo. laikas (pavyzdžiui. išlaidų. mokymo ir vertinimo metmenys 4. • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas. Gebėjimas 74 – – . dėl taisyklių. ypatingas šaltis ir t. aplinkos triukšmas (traukiniai.). t. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami. egzaminai) ir t. – laiko. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija. dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. pranešimui ir pan. skelbimų per garsiakalbį klausymas). – pasirengimo kalbai. ribojimas (pavyzdžiui. lėktuvai. barai. • Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas. Visų kalbėtojų. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas. atmosferos trukdžiai ir t. trukdžiai (pilnos gatvės.3. t. t. – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto). t. bendradarbiavimas). improvizuojama. • kitokie apribojimai: finansiniai.). draugiškumas ar priešiškumas. – neįskaitoma rašysena. gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų.

jog bus suprasta. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui. – jie neturi teisės suklysti. kad kandidatai. dažnai pasitaiko.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus.. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti. kad būtų garantuota. 75 . kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai. tarkim. t. kas keistina. turėtų vienodas sąlygas. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. klasės sąveikai. atlikdami klausymo supratimo testą. mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti. reikėtų pasirūpinti. klausantiems leidimosi nurodymų. kartoti svarbiausius žodžius ir t. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. oro bendrovių lakūnams. ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. panašiai – pakeitus.

bičiuliai. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai. seserys. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. salės teatrai. pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. žmonos ar vyro pusės giminės. pusseserės. poilsio namų kambariai kaimas. žiūrovai aktoriai. lektoriai. draugai. klasės. gydytojų kabinetai sporto stadionai. saugumas vairuotojai. poliklinikos. armija. turgūs ligoninės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tetos. tėvai. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. sporto aikštelės. parkai visuomeninis transportas parduotuvės. kambariai. pusbroliai. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. pramogos restoranai. aikštės. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. aikštės. kinai. aistruoliai. broliai. barai. pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės. palikuoniai. viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija. publika padavėjai. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. sutuoktiniai. žaidimų aikštelės. dėdės. geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. docentai. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. sekretoriai 76 .

kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. užkandžiai pasai. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. pievos. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. nagrinėjimai teisme skandalai. grafitai bilietai. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės.. valgymas. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai. augalai. pamokslai. ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. įrankiai. gėrimai. tvarkaraščiai skelbimai. svečiavimasis pasivaikščiojimas. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. pvz. areštai rungtynės. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. motociklu atostogos. sodininkystė skaitymas. važinėjimas dviračiu. augintiniai medžiai. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. baudos. laivu. skalbimas meistravimas. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. asmeninės higienos reikmenys meno objektai. rengimasis. valgio gaminimas. geležinkeliu. varžybos spektakliai vestuvės. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . nurodymai romanai laikraščiai.

lūkesčiai. asociacijas ir konotacijas. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto. 78 .. dedukcija. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje. nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. mąstymas: mąstymo tėkmė. ir tai nepriklauso nuo individo. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. pojūčiai. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. • • • • dėmesio mechanizmu. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas. todėl jį.. reikalui esant. iškylantys sąmonėje. ilgalaike patirtimi. ko iš jo reikalaujama atlikti. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. praktine daiktų. ko iš mokinio reikalaujama atlikti. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui. mintys. t. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Šie veiksniai turi įtakos tam. kiek jiems atrodo svarbu. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui. įspūdžiai ir t. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį.1. remiantis ankstesne patirtimi. išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. veikiančia atmintį. kalbine kategorizacija. lemia tai. įvykių klasifikacija ir t. kuriomis mokinys turės bendrauti. kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. jausmai.4. 4. paveiks tai. indukcija). jis labai puikiai išreiškia pasaulį. t.

4. 5. tai labai priklauso nuo to. kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį.3 skyrelį). sveikata ir asmeninės savybės (žr. 5. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas). interesai. sąlygos ir apribojimai. reikalui esant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kurie lemia sprendimą veikti.). išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek. psichinė būsena (nuovargis. jaudinimasis ir t. t. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą. Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų.1. Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą. sukauptos žinios. nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu. potroškiai. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). motyvai. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją.5. vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 . matematikas ar poetas savo kabinete.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. kaip antai ankstesnės žinios.1. vertybės ir įsitikinimai. Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“. kuri gali būti užpildyta dėl to.1 skyrelį). mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta. kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa. motyvais ir interesais.

potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. pavyzdžiui. mandagumo normos. Gali būti. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos. sunkiau yra tais atvejais. kelionės 6. paslaugos 12. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. kasdienis gyvenimas 4. Viena iš tokių klasifikacijų. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. Švietimas ir mokslas 9. pramogos 5. gali nežinoti. Vietos 80 . o kito gali laukti klientas ir pan. maistas ir gėrimai 11. apimanti temas. laisvalaikis. asmens tapatybė 2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • 4. socialiniai lūkesčiai ir pan. apsipirkimas 10. aplinka 3. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. kalbama. mąstoma ar rašoma. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. santykiai su kitais žmonėmis 7. reikalui esant. nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto.2. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką. kaip prastai jis veikia. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. kalbantis per garsiakalbį. namas ir namai. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti.. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. darbuotojas. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. sveikata ir higiena 8. kad reikia pasikeisti faktine informacija.

anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. kai kurios temos (pavyzdžiui. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos.7. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. 4. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems. poilsis 4. potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. parodos. teatras. 6. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai. kamuolys Įvykiai: bėgimas. pavyzdžiui. 4. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje. radijas. Galima pastebėti. aikštelė. sportas 4.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. laimėti. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“. žaisti (+ sporto šakos pavadinimas). intelektinė ir meninė veikla 4. klubas. 3. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. kad būtent tokia temų. institucijas ir pan. pomėgiai ir interesai 4. televizija 4. kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui. stadionas 2. 4. koncertai ir kt.6.7 punktą Sportas tikslina taip: 1. 5.1.3. muziejai ir kt.4. institucijos: sportas.2. sužaisti lygiosiomis akivaizdu. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras).5. pralaimėti.8. Vietos: laukas. 4 tema yra ne Laisvalaikis. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis. pavyzdžiui. kinas. o Kasdienis gyvenimas). 81 . bėgti. kalba 14. įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities. tai sprendžia autoriai2. nurodančios vietas. o iš dalies – viešajai sritims.

pavyzdžiui. metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais. temų. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. 4. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ekonomikos ir pan. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. susijusias su vietomis. technikos. draugus.3. 4. objektais ir įvykiais. kokia sritis ar sritys juos domina. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. motyvacija. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. mokiniui reikės.3. Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. patirtį. 82 . kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4. pasikeisti nuomonėmis ir kt.2.1. remdamiesi komunikaciniais poreikiais. jei svetimoji kalba yra mokymo kalba. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikalui esant. patys nuspręs. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas. pavyzdžiui. savo būdo bruožais ir išgalėmis. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius.12 skyrelio. asmenimis.3. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku. institucijomis. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo.

sporto salėje. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). • perskaityti darbo skelbimus. kalbos vartotojai (tėvai. ar yra vedę (ištekėjusios). mokomųjų programų rengėjai ir pan. Vis dėlto užduočių yra be galo daug. pasakyti. ar jie tikintieji.). kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. kur ir kada gimė.).) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. nurodyti savo tautybę. lytį.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. • gauti informacijos (pavyzdžiui. valgykloje. pasakyti. • tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. atlyginimą. pasakyti savo vardą paraidžiui. auklėtojai. • suprasti ir atlikti formalumus. gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. pasakyti adresą. išvardyti. praktikai (mokytojai. savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. apie pareigybių aprašą. kas jie yra. ar ne. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. kolegas ir pavaldinius. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. nurodyti savo amžių. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe. vadovėlių autoriai. pasakyti. • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje. kas jiems patinka ir kas ne. darbo įstatymus. telefono numerį. egzaminuotojai. • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją. • naudotis socialinės apsaugos programomis. jei taip – kokio tikėjimo. tarnautojai ir pan. darbo grafiką ir atostogas. susijusius su įdarbinimu. apibūdinti savo šeimą. klube ir pan. iš kur jie yra kilę. pasakyti. neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . kuo verčiasi. laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui.

o kurios yra mokymo proceso dalis. pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 7 skyrių). taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau. strategijos.3. konkretūs darbai: tekstai. santraukos. mokomieji visos grupės tikslai. (žr. patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. nurodymai. vaidmenų žaidimas. 4. kurios yra planavimo. nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. • rezultatus. ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. tikėtini sunkumai ir apribojimai. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. • darbą. fizinis / mąstymo. 84 . • dalyvių vaidmenis tiek atliekant.3. sąmoningumas.. • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba. procesai: recepcija ir produkcija ar pan. bendravimas klasėje ir pan. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. t. lentelės. pateiktys ir pan. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. pavyzdžiui. imitavimas. pažintinis / emocinis. tiksliai nuspręsti. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga..5 skyrelį). praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. taip pat tinkamumas. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai.. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius. • įvestį. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. grupėmis / poromis / individualus. esant reikalui. pavyzdžiui. viešosios veiklos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 4. pavyzdžiui. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. Ùžduotis. reikalui esant. supratimas. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. • tikslus. pavyzdžiui. tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant.

85 . rebusai. individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“).). t. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug). – tais atvejais. kur. vaidmenų žaidimų ir pan. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės.). imitavimo. reikalui esant. anagramos ir pan. pantomima ir pan. • televizijos ir radijo žaidimai. • šarados. Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių.4.). jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų. juokai (kalambūrai ir pan. b) kitų programinių dalykų ir t. kada ir pan.3. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai). • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan.). 4. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos.) dalyviai. • rašytiniai („kartuvės“ ir pan. Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi.).

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

Bendrieji europos kalbų mokymosi. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. sklandžiai. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų. užbaigti tinkama išvada. 92 . informaciniams biuleteniams rašymas ir pan.. susijusiomis su asmens interesais. • pranešimų. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos. plakatų kūrimas.. Geba kurti aiškius. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. laikraščiams. • diktantų rašymas. ir. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. bet. pabrėžti svarbiausius dalykus. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. • skelbimų. pastabų rašymas ir pan. • pranešimų ir esė. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. pavyzdžiui. • straipsnių žurnalams. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. detalius tekstus įvairiomis temomis. Pastaba. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais. kad. • konspektavimas. Geba kurti aiškius. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais. todėl. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai. • kūrybinio rašymo. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo.

mokymąsi. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba rašyti esė ar pranešimą. nesenas keliones. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. spektaklį. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų. kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. detaliai aprašyti įvairius dalykus. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus. Geba aiškiai. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. sudėtingą pranešimą. sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. susijusių su asmens interesų sritimi. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. sklandžiai. kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį. A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. Geba pasakoti. Geba rašyti aiškiai. knygą. kuriuose pristatomi klausimai. Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. Geba raštu papasakoti apie patirtį. pavyzdžiui. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. susijusius su asmens interesų sritimi. straipsnį ar esė. tinkamu numatomam skaitytojui. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. Geba apžvelgti filmą. ką veikia. Geba tiesmukai. gyvenimo sąlygas. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. Geba aiškiai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. vietas. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. žmones. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. Geba kurti aiškius. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. sklandų. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. kur jie gyvena. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis.

būdai. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą. apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). ką nori pasakyti. užuot rašius laišką. panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. kalbos vartotojas. kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis).. – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas). yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas. teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas). − grįžtamasis ryšys. Be to. suradęs tinkamą pasparą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. galbūt prieinama vėliau. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti. ką tarsi prisimena ir mano. kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). ar kalbos vartotojas supranta. reikalui esant. kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių. pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas).3. Būdai. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas). mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. taikantis pasiekimo strategijas. 4.4. darydamas pranešimą. arba žiūrint į žodynus.1. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą. arba numatant skirtingų stilių. 94 . kad galėtų tikti (bandymas). kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių. kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių. ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. kita vertus. rašyti atviruką. patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. pavyzdžiui. tvarkant juodraštį. produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. atitinkančios užduoties pobūdį. netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas). perfrazuoja ar nupasakoja tai. gestai ir tolesnė pokalbio eiga. ar tiesiog bando verstis tuo. toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. t. y. ką iš tikrųjų nori pasakyti. tiek komunikaciją. žinynus ir pan. veido išraiška.

pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. neaptariama 95 . išteklių nustatymas. užduoties priderinimas. • atlikimas: – kompensavimas. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. pranešimo priderinimas. • kompensavimo. atsižvelgimas į auditoriją. kaip tai pasakyti. kurias nori išdėstyti. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. • taisymas: – pasitaisymas. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. – bandymas. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis. • Vertinimas: – kloties stebėjimas. ir priemones. kas turi būti pasakyta. skatindamas grįžtamąjį ryšį. • stebėjimo ir taisymo.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas.

pasilinksminimuose ir pan. Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti. Man prašom paduoti tą). kurie lemia nesusipratimus. Geba paprašyti patvirtinti.) klausymas. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti. jei tik pašnekovas parodo. pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto. • klausymas auditorijoje (teatre. Geba pavartoti paprastą žodį.4. Geba išreikšti. viešosiose paskaitose. Geba. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. Geba. ar jų nedaro. ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai. ko nori. Klausymo supratimas (klausymas). įrašų. viešuosiuose susitikimuose. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko.2. t. Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. ką norėjo pasakyti. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4. neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. kurio jis ar ji neprisimena. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius. 4. kad tai beveik nepastebima. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį. • žiniasklaidos (radijo.2. pradėti iš naujo keisdamas taktiką. 96 . filmų) klausymas. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos. kad pašnekovas to beveik nepastebi. reiškiantį dalyką. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų.4. susidūręs su sunkumais. nurodymų.Bendrieji europos kalbų mokymosi.1. ar toks žodis yra. sunkvežimis žmonėms = autobusas). panašų į norimą perteikti sąvoką. tV.). kad iškilo problema. nutrūkus komunikacijai. kad pavartojo taisyklingą formą. ir skatina „pataisyti“. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui. įspėjimų ir t. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. kurio pavadinimo negali prisiminti.

Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. net jei ji nėra aiškios struktūros.. girdimą gyvai ar per radiją. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. taip pat trumpus pasakojimus. darbą). tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. C1 B2 B1 97 . • konkrečią informaciją. laisvalaikį ir pan. • gimtakalbių pokalbių supratimo. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. žinomomis ir naujomis temomis. suprasti esmę ir konkrečias detales. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis. kai kalbama įprastomis temomis. apsipirkimą. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. televiziją. nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. kad suprastų reikšmę. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. kuri yra labai lėta ir aiški. • detales. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. • klausymo auditorijoje. Geba pakankamai suprasti. visuomeniniame gyvenime. suvokdamas registro pokyčius. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. kad suprastų: • esmę. ypač jei kalbama neįprasta tartimi. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. • skelbimų ir nurodymų klausymo. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus. jei kalbama aiškiai ir lėtai. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. • radijo ir garso įrašų klausymo. apie darbą. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. su ilgomis pauzėmis. Geba sekti kalbą. mokymąsi. jei kalbama aiškiai ir lėtai. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. kad patenkintų konkrečius poreikius. Geba suprasti tiek. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą. vietos geografiją. kas sakoma natūraliu tempu. Geba sekti išplėtotą kalbą. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. pavyzdžiui. Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan.

Geba suprasti trumpų. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. žinomų produktų ar paslaugų aprašai. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. diskusijų ir debatų. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų. stotyje. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. jei jis lėtas ir aiškus. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. kas kalbama. vykstančio šalia. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. sudėtingomis ir nežinomomis temomis. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. temą. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. Geba suprasti nurodymus. aiškių. Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. stadione ir pan. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. ir sekti trumpus. jei kalbama apie žinomus dalykus. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. kaip antai vartojimo nurodymai. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. Geba sekti detalius nurodymus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais. pavyzdžiui. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. C1 B2 B1 A2 A1 98 . paprastus nurodymus. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. kalbų. Geba suprasti paprastus nurodymus. pavyzdžiui. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu.

toną ir pan. neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. profesinėje ar akademinėje veikloje. • skaitymas dėl informacijos. tiek informacijos turinį. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. • skaitymas malonumui. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas. • • kokiais tikslais mokinys klausysis. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. pavyzdžiui. Skaitymo supratimas (skaitymas). informacinių knygų. nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. kokį klausymosi būdą mokinys rinksis. jei kalbama lėtai ir aiškiai. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas. sukurtus vieno ar daugiau rašytojų. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. • norėdamas suprasti detales. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. 99 . kurių gali pasitaikyti visuomeninėje.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį.4.2. Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus.2. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. ir kalbėtojų santykius. ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis. 4. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. • ieškodamas konkrečios informacijos. Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką. reikalui esant. taip pat ir ne bendrine kalba.

taip pat ir abstrakčius. užsakymus. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. tiek eksplicitinę reikšmę. žodžius. perskaitydamas dar kartą. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių. pavardes. Geba suprasti trumpus. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. kad galėtų susirašinėti su draugais. paprastus užrašus ant atvirukų. taip pat ir tarptautinių. pagrindines frazes. • susirašinėjimo skaitymo. sudėtingos struktūros tekstus. tiek susijusius su specialybe. įvairiu tempu. Geba suprasti trumpus. Geba suprasti trumpus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 . suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). patvirtinimus ir pan. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą. • nurodymų skaitymo. • skaitymo susipažinimui. kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais. tiek nesusijusius. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. išskirdamas žinomus vardus. Geba patenkinamai suprasti tekstus. jausmų. ir lengvai suvokia esmę. Geba skaityti korespondenciją. reikalui esant. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. Geba suprasti įvykių. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių. skaitydamas sakinį po sakinio.) ir faksus žinomomis temomis. susijusią su asmens interesų sritimi. retkarčiais pasinaudodamas žodynu.

Geba susirinkti informacijos. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. naudotis informaciniais leidiniais. skrajutėse.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. nors ir nedetaliai. minčių. pavardes. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. profesinėje ar akademinėje veikloje. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas. kad rastų paslaugą ar prekybininką). kad galėtų nuspręsti. kaip antai skelbimai. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. Geba greitai nustatyti žinių. laiškuose. tiek pareikštas nuomones. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. reklaminiai bukletai. kad nustatytų. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. kad pasitikslintų terminų reikšmes. SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. y. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. laiškų. t. bukletų. taip pat nuostatas ir tiek numanomas. Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. su kuriais susiduria. B1 A2 A1 B2 101 . geležinkelio stotys. restoranai. kad atliktų tam tikrą užduotį. Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. valgiaraščiai. Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. žodžius. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. trumpų oficialiųjų dokumentų. kaip antai gatvės. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. pavyzdžiui. nurodymai. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. Geba atpažinti žinomus vardus. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. ar verta skaityti nuodugniau. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. kur yra jam reikalinga informacija. įspėjimai apie pavojų.

) naudojimas. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas. sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. jis norės ar bus išmokytas. naudojimosi instrukcijas. iš jo bus reikalaujama skaityti. jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas.3. pavyzdžiui. Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui. iš jo bus reika• laujama skaityti. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. sąlygas. perspėjimus.4. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. – jei jos parašytos paprasta kalba. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. 4. jis norės ar bus išmokytas. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas. Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. 102 . tiek nesusijusias. Geba suprasti aiškią. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. kokiais būdais mokiniui reikės. kaip nueiti iš a į B). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Geba suprasti ilgus. paprastą įrenginio instrukciją. kompaktinių plokštelių ir t. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). Geba suprasti paprastų įrenginių. t. • televizijos.2. reikalui esant. kaip naudotis taksofonu. mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. saugos. tiek susijusias su specialybe.

pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos. netikslumų arba dėl to. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima. apie ką kalbama. Geba sekti filmus. yra užpildomos. kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas). kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius.4. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). trumpos paskaitos. A1 neaptariama B1 A2 4. 103 .2. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. tos spragos. žinių pranešimai. nepalankių recepcijos aplinkybių. suaktyvinimą. Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. Geba suprasti dokumentinius filmus. tiesioginius interviu. kaip antai interviu.4. kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija.. Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba. pokalbių laidas. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. kurią įsivaizduojame esant tinkamą. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra). laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas). jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. kurios vėliau. avarijas ir pan. darant tam tikras išvadas. kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo.

jei kalbami dalykai yra žinomi. kas bus toliau. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis.3. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo. kognityvinės schemos suaktyvinimas. Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme. • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. 104 .Bendrieji europos kalbų mokymosi.4. Geba taikyti įvairias strategijas tam. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį. kad suprastų. jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4. pavyzdžiui. bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo. ir kaip klausytojas. strategijos. problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo. lūkesčių sužadinimas). kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. • taisymas: hipotezių peržiūra. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę. toliau pateikiama aiškinamoji skalė.4. geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. nuotaiką ir intencijas bei numato. reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas.3. Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas.1. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4.

– paprastas kasdienis pašnekesys. • oficialių diskusijų ir susirinkimų. dalykinio pokalbio ir interviu. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos. – debatai. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. – praktinis tikslingas bendradarbiavimas. keitimosis informacija. • neoficialių diskusijų. – kolektyvinis planavimas. – neoficialios diskusijos. • pokalbio. – interviu. • • • • tikslingo bendradarbiavimo.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. 105 . prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis. – derybos. – oficialios diskusijos.

Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis. Geba pabrėžti. Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. ką nori pasakyti. kelionės ir einamieji reikalai. kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. kalbėdamas apie filmus. muziką ir pan. kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. ją patikrinti ir patvirtinti. susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. pašnekovas padeda. kad riboja tai. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. Geba keistis informacija. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. bet retai geba suprasti tiek. perfrazavimo ar pataisymų. pomėgiai. Geba vartoti kalbą laisvai. reikalui esant. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. kiek to reikalauja aplinkybės. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. turi sukaupęs platų žodyną. nesukeldamas įspūdžio. reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. akademinėmis. retkarčiais matyti. pavyzdžiui. ir tiek oficialiai. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. pavyzdžiui. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. darbas. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. beveik be pastangų. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. jei. šeima. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. knygas.

reikalui esant. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip. geba suprasti. tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. pakartoja. lėtai ir. Geba iš esmės suprasti. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. Geba suprasti. nesusijusiomis su jo specialybe. Geba detaliai suprasti. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. ypač jei tartis yra neįprasta. kalba aiškiai. Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. Geba suprasti tiek.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius. kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. C1 B2 B1 A2 A1 107 . jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. Geba suprasti. Geba detaliai suprasti. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose. nesusijusiomis su jo sritimi.

Geba pasakyti. jei pašnekovas stengiasi padėti. Geba paklausti. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. tiek viešojo gyvenimo srityse. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . ir reaguoti į atsakymą. bet retai kada supranta tiek. padėkoti. Geba paprastais žodžiais pasakyti. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. džiaugsmą. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. domesį. taip pat reikšti emocijas. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. kaip jaučiasi. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. susipažinti ir supažindinti. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. abejingumą ir į juos reaguoti. Geba susipažinti ir supažindinti. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. liūdesį. kai kreipiamasi tiesiogiai. Geba suprasti. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. ir padėkoti. Geba reikšti nuostabą. kalbėti užuominomis ar juokauti. nors geba suprasti. pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. kaip sekasi. lėtai ir geranoriškai pakartoja. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. Geba bendrais bruožais suprasti. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. ką nori.

Geba tartis. kur eiti. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. pavyzdžiui. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. muzika. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. kas svarstoma. vertinti alternatyvius pasiūlymus. Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. kodėl kai kas yra problema. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. komentuoti. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. įrodymų ar komentarų. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. ką daryti vakare ar savaitgalį. kai kalbama lėtai ir aiškiai. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. Geba tartis. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. ką daryti. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. kur eiti. ką pasirinkti ir pan. išvyką. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. jei aiškiai kalbama bendrine kalba. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. kaip kur eiti. Geba paaiškinti. nuomonę. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. aiškiai išsakyti savo požiūrį. pavyzdžiui. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. apie ką diskutuojama. ir susitarti dėl susitikimo. Geba bendrais bruožais suprasti. Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. sutikimą ir nesutikimą. filmai. ką daryti. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. ką daryti. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. kaip suorganizuoti kokį renginį. svarstydamas.

jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. tiksliai atskirdamas argumentus. tiek neįprastomis temomis. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. Geba daug suprasti. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. 110 . Geba sekti profesinę diskusiją. reikalui esant. kai reikia dalyvauti debatuose. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. susijusiomis su jo profesine veikla. reikalui esant. bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. kai kalbama temomis. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę. Geba pasakyti savo nuomonę. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. spontaniškai ir tinkamai. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. bet patiria sunkumų. įvertinti alternatyvius pasiūlymus. paaiškinti ir paremti savo nuomonę. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. kai klausiama tiesiogiai. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba palaikyti gyvą diskusiją. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus. ir. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. Geba pateikti. kai kalbama aiškiai. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

ir geba suprasti. dokumento svarstymas. Geba bendrais bruožais suprasti. apsvarstyti. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 . kas sakoma. mašinos remontas. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. kas pasakyta. kodėl kai kas kelia sunkumų. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. kai nesupranta. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. kad patvirtintų. ką daryti toliau. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. ką daryti toliau. pakartoti. išsakyti nuomonę ir pan. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. ką daryti toliau.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui. Geba paaiškinti. kas sakoma. trumpai paaiškinti priežastis. pavyzdžiui. kas sakoma. jog suprato. ir. Geba suprasti. Geba svarstyti. Geba parodyti. palyginti ir priešinti alternatyvas. Geba suprasti pakankamai. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. kaip ką daryti toliau. reikalui esant. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius. kad supranta. kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. ką daryti toliau. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti.

susiklostančių keliaujant. nusipirkti bilietus. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . paklausti kainos. ko prašomas. apsipirkdamas. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti. keliaudamas. grąžindamas nekokybišką pirkinį. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. Geba užsisakyti maisto. taksi. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. paklausti kito keleivio. Geba susigaudyti. ko nori. dydžius. pašte. paklausti kelio ir jį parodyti. tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. skaičių. kur išlipti. kainas ir pan. ko nori. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. Geba paprašyti. pavyzdžiui. kai kalbama apie skaičius. traukiniais. banke. kad pasiektų reikiamą vietą. kiek ketina nusileisti. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. pašte ar banke. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. pavyzdžiui. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. kainas ir laiką. pavyzdžiui. Geba bendrauti daugumoje situacijų. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose. ir duoti. Geba pasiskųsti. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

Geba suprasti klausimus ir nurodymus. susijusiomis su profesine veikla.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. Geba paprastai liepti ar nurodyti. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus. Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. paaiškinti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. kasdienėmis frazėmis. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. detaliai nupasakoti. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. ką veikė. kaip kur nors patekti. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. straipsnį. kokius žmones pažįsta. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai. praėjusį penktadienį. pokalbį. Geba gauti smulkesnę informaciją. kaip ką nors padaryti. duodamas detalius nurodymus. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. ką turi. Geba aiškiai. Geba paaiškinti. kaip atlikti kokią nors procedūrą. pavyzdžiui. lapkričio mėnesį. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją. diskusiją. Geba suprasti tiek. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. trečią valandą. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. ir elgtis pagal tokius nurodymus. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. susijusiais su jo profesija.

2 skyrelį) ir paratekstines (žr. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba. nuolat tobulėjant programinei įrangai. jei yra pertraukiamas. Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui. ir kaip klausiamasis.3. Geba perteikti konkrečią informaciją. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių. paralingvistines (žr. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo.4. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas.4. faksogramomis.. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis. 4. • susirašinėjimą laiškais. bet daro tai ne itin tiksliai. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius. 4. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines. tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti.3 skyrelį). pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti. profesinėje. C1 B2 B1 A2 A1 4. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo. audiovizualines.4. sandorių. nusakyti ligos požymius gydytojui). taisant.4. • sutarčių.4. skaitant korektūras ir pan. niekieno nepadedamas. aišku. Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį..Bendrieji europos kalbų mokymosi.4.5. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją. 4. jei šis kalba greitai ar plačiai. geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai. pradėti naują temą). kai negalima ar netinka kalbėtis. elektroniniais laiškais ir kt.3. kaip pokalbio dalyvio. kad gautų įdomių atsakymų. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje. 114 .2. • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu. 4. tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo. nepamesdamas minties. rašytines. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos.3.5. Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje. ką nori.3.

Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. jausmus ar įvykius. PASTABOS. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. paslaugų teikėjams. apie muziką. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. išdėstydamas tai. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. adresą. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. pavyzdžiui. perteikdamas jausmus. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens. mokytojams ir kitiems asmenims. naujienas ir požiūrius. amžių. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. kuriuose prašoma informacijos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. juokaudamas. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą. savo vardą. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. pavyzdžiui. • pastabų. kas jam atrodo svarbu. suprantamai išdėstydamas tai. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. su kuriuo susirašinėjama. paaiškinti problemą. PRANEŠIMAI. geba patikrinti informaciją. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . ką nori. kas jam atrodo svarbu. filmus. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. užuominas. Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. pranešimų ir blankų. • susirašinėjimo. tiek abstrakčiomis temomis. tiek kitų naujienas bei požiūrius. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. viešbučio registracijos blanke. su kuriais kasdien susiduria. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. Geba užrašyti trumpas žinutes. pavardę.. pilietybę. Geba užrašyti skaičius ir datas.

susijusių su šio proceso kontrole. ir ar viskas vyksta taip.Bendrieji europos kalbų mokymosi. todėl be recepcinių ir produkcinių. tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. ir paralingvistinio. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas). kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. aiškinantis partnerių kilmę. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. ir kalbinio. apibrėžiant. kad būtų nuspręsta. kokių jis bus išmokytas.3. 4. prakseograma). diagramos. todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. Vertinimas. Be to. yra ir kitų. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. reikalui esant. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius). ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama. kaip 116 . ir konteksto ženklų. ko iš jo bus reikalaujama. kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas.4. įvertinimas. ką pasirinkti.5. kas laikytina žinoma. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas). pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas). joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. kokių vaidmenų mokiniui reikės. kaip ir planavimas. nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. vien tik sąveikai būdingų strategijų. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). kiek bendras yra mentalinis kontekstas. kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą. kiek taikoma schema atitinka tai. y. kokių jis bus išmokytas.

kas laikytina esant žinoma. kad vyktų (kontrolė: poveikis. • komunikacijos taisymas. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). • bendradarbiavimo. kai būtina (komunikacijos taisymas). prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. • aiškinimas. aiškinimas). • tvarkymasis su netikėtumais. • įvertinimas. atlikimas: • žodžio perėmimas. • žingsnių planavimas. • bendradarbiavimas perteikiant turinį. klotis). 117 . • prašymo paaiškinti. • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. klotis). taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. Įvertinimas: • kontrolė (schema. taisymas: • prašymas paaiškinti. prakseograma). skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis). • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. • pagalbos prašymas. • kontrolė (poveikis. kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių.

. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. Geba deramai. Geba. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 . apie ką yra kalbama. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. Geba kitus pakviesti diskutuoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba parodyti. ką kalbėtojas norėjo pasakyti. kad nesupranta. vartodamas gatavas frazes. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. kai nesupranta. ką sakė pašnekovas. ką kiti ką tik pasakė. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. kai jam to reikia.. kol formuluoja.) tam. Geba reaguoti. įsiterpti į diskusiją. Geba pradėti. jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus. Geba pasakyti.. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais. Geba pakartoti dalį to. Geba pradėti diskursą. Geba pradėti. Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan. kol galvoja. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis.. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio. Geba tinkamai pradėti. tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. Geba paprašyti dėmesio. jog suprato. vartodamas tinkamas kalbos priemones. kad supranta. kad įsitikintų. kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti. kad perimtų žodį. ką atsakyti. kad parodytų. apie ką kalbama. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę. Geba paprastais būdais pradėti. / Geras klausimas.

4. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių.3. 4. • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. susirinkimuose. taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje.). Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą. bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų. valgiaraščių. formuluodamas tai.4. • esmės santrauka (laikraščių. kas dar tik bus sakoma.4.).4. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba. • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. skelbimų. žurnalų straipsnių ir pan. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį. oficialių kalbų ir pan. klientams. tarpininkas jau turi galvoti apie tai. ekskursijose ir pan.). sutarčių. – gimtakalbiams užsienio šalyse.). kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas). kas buvo ką tik pasakyta.1. dramų. tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. • literatūrinis vertimas (romanų.). užsienio svečiams ir pan. kad nemoka vienas kito kalbos. 4.4. – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių. šeimos nariams. t. pasparos radimas. – užrašų.4. teisinių ir mokslinių tekstų ir pan. tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas). 4.. libretų ir pan. jis turi atkreipti 119 .2. komentuodamas. tarpininkavimo strategijos atspindi būdus.4.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2. y. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas. Versdamas žodžiu ar raštu.4. žodyno parengimas). poezijos.

kaip verstis. pasparos radimas. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė. ko iš jo bus reikalaujama atlikti. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). – spragų užpildymas. taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). reikalui esant. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. kita vertus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. – variantų. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. kol kas aiškinamųjų skalių nėra. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. kitų šaltinių panaudojimas. Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. enciklopedijomis. – vartojimo nuoseklumo tikrinimas. • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. – specialistų konsultacijos. jei ko nesupranti. nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas). enciklopedijomis. 120 . taip papildydamas savo žodyną (variantų. žodyno parengimas.

jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti. pavyzdžiui: Nereikia!. 4.4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas. žvilgsniu. asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). ne tą. Puikiai padaryta!. pavyzdžiui. t. pavyzdžiui. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. grūmojimas kumščiu protestuojant). – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį. O ne. 121 .Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. stovėjimas arti ar toli). linktelėjimu. Šie judesiai atliekami nurodant objektus. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai.5. • demonstravimas. Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. o kitą. daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. kokiose situacijose jam reikės. komentaras. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes. kaip antai liepimas.5.4. pagyrimas. asmenis. pirštu. pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. Neverbalinė komunikacija 4. pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip. – prisilietimas (pavyzdžiui. ranka. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas).1. – proksemika. reikalui esant. bučinys ar rankos paspaudimas).2. y.4. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui.5. kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama.

• prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos. kai jie perteikia sutartines reikšmes. b) taikyti. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą. mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet. muhu reiškiant sutikimą. kas valgoma ar geriama. grafikai ir pan. 122 . kurioje ilgumas.3. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. inkštimas. šaukimas).4. nutęsimas (pavyzdžiui. jo dydis. rėkimas).). garsumo ir tęsimo deriniais. nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. kad tai. fe reiškiant bjaurėjimąsi.).5.. kirtis irgi turi reikšmę. pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. pabraukimai. yra labai skanu. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. dūstantis. murmėjimas. laaaabai gerai!). b) vartoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. lentelės. • tipografinės ypatybės (šriftas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje. piešiniai ir pan. mmh reiškiant. tonas. dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. 4. tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios. susijusios su požiūriu ar psichine būsena). kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį. aukščio. diagramos. nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. veriamas). • schemos. – – – balso tonas (urzgimas. išdėstymas ir pan. tarpai. kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. garsumas (šnibždėjimas.

mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai). • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai).5. akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami. mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai). • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). kad galėtų rašyti. suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). kad galėtų kalbėti. klausytojas ar skaitytojas. kad galėtų klausyti. mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai. mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus. kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. rašantysis. • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kurios yra svarbios kalbos mokėjimui. • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. tačiau taip ir lieka neaišku. Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas. • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. 123 . raidžių pažinimas). • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). kad galėtų skaityti. interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai).

sudarantį pasakymą. recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų.5. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai. išreikštas kalba.2. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą.5.5. reikalingų komunikaciniam įvykiui. keliančiais garso bangų srautą. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas.1. gramatinius. tai apima leksinius.2. 124 .2. 5 skyrių). • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam. kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui. kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas.5. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas. mokymo ir vertinimo metmenys 4. atranka. kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas. 4. fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų). 4. Atlikimas 4. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas.1.2. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas.

susirašinėjant laiškais. – išvadų darymas. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją. Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų. – gramatikos. – enciklopedijos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas. prasmę ir interpretavimo būdus. 125 . suprasti tekstus. rašybos tikrinimo programos ir kt. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį. 4. – atsiminimas.5. gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę). Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti. – įsivaizdavimas.. faksogramomis. gramatikos. formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų. kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai). – greitas teksto skaitymas. ypač rašytinius. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. – dekodavimo įgūdžiai. elektroniniais laiškais ir pan. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis).2.3. Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. – tarties žodynai. – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos). – elektroniniai šaltiniai: žodynai. kitas jau pradeda planuoti atsakymą. – numatymas. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus.

Visuome126 . kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys. temos pasikeitimu ir pan. • kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama. reikia pabrėžti. visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. artefaktas. • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų. nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės. kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis.. kaip tas procesas yra valdomas.5. arba veiklos siekinys. keičiama. prašoma padėti ir pan. kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia..6. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti). Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu.5 skyreliuose. perfrazuojama. mokymo ir vertinimo metmenys 4. 4. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis. tiek su recepcijos procesais. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. tai vienodai susiję tiek su produkcijos. arba kuriamas produktas. produkuoja ar kurià keičiasi. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. artikuliuodamas ir klausydamas. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4.3.4 ir 4. reikalui esant. Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. kuris yra arba galutinis rezultatas. pavyzdžiui.

skirtingos sklaidos priemonės. suprasti ir interpretuoti tekstą. klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. neturėtų atbaidyti žmonių. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos. viena vertus. Be to.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų. sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu. todėl skiriasi jų forma ir turinys. jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių. kas buvo išdėstyta. formuluoti ir pateikti (produkuoti). tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto. kuri perduodama sakytine forma. taip pat žr.2.2 skyrelį (Makrofunkcijos). skaitymas iš lūpų. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. tam.1. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis. 4. kad galėtų identifikuoti. tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. nuo svetimųjų kalbų mokymosi. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto.3. gali būti skiriamos dalinės kategorijos. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. pavyzdžiui. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis. kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus. bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones. 5. tai. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 .6.

telekonferencija. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. kompaktinės garso plokštelės. vaizdajuostės. spauda. minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. kino filmai. kirčiai. pauzės.2. pavyzdžiui. tokios sklaidos priemonės kaip knygos. garso įrašai. jį lengva pergabenti oro paštu. maža to. jis yra glaustas. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai. jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. nors. 4. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai. • įgarsinimo sistemos. tačiau trumpalaikę informaciją.). rankraščiai. intonacijos. • • • • • • • • 128 televizija. vaizdo telefonas. romane. kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones. pjesėje ir pan. tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis. laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. stilistiniai trumpinimai). • telefonas. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui. tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. kompaktinės vaizdo plokštelės. • radijas.6. . kita. garsajuostės. Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas). vaizdo įrašai. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. gali būti nurodyta jų esant. kompiuteris (elektroninis paštas. žinoma. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią.

). reklama. paskaitos. – vadovai (valgių gaminimo. taip pat ir literatūriniai žurnalai. renginiai. parduotuvėse. skrajutės. pokalbiai telefonu. – žurnalai. pamaldos). nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti. d) tarpininkaujant. futbolo. naujienos / žinios.. pranešimai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. dainavimas). pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai. pavyzdžiui: – knygos.6.3. žirgų lenktynių ir pan. užrašai ant prekystalių prekybos centruose. pamokslai. brošiūros. „pasidaryk pats“ knygos). apeigos (ceremonijos. Rašytiniai tekstai. grožinė ir negrožinė literatūra. dialogai ir pokalbiai. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. – pieštieji pasakojimai. su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant. – – – – – – – – – viešosios kalbos. bilietai ir pan. 4. 129 . b) rašant ar kalbant. sporto komentarai (krepšinio. pokalbiai dėl darbo. – – – – – – – lankstinukai. reikalui esant. c) sąveikaujant. pramogos (dramos. viešieji ženklai ir užrašai. turguje. bokso. skaitymai. – laikraščiai. viešieji debatai ir diskusijos. – vadovėliai.

pateikiama veiklos pavyzdžių. kalbama paprastai ir bendrine kalba. B priedą). o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. toliau skalėse. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais.). tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . – verslo ir dalykiniai laiškai. kurie jam atrodo svarbūs. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. pranešimai. jei tema yra žinoma.) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. – darbo užrašai. literatūra. – asmeniniai laiškai. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. enciklopedijos. ataskaitos. – duomenų bazės (naujienos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. bendroji informacija ir pan.. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas. rašteliai ir pan. faksogramos. SEMINARAI IR PAN. – rašiniai ir pratimai. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. jei tema yra jo domėjimosi srities. žinutės. Geba per paskaitą konspektuoti taip. mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos. kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais. aiškiai tariama. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose. – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai). Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. – laiškeliai. todėl išgirsta ne visą informaciją.

juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. kuriose yra nuomonių.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. reikalui esant. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. svarstomi 5. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus. nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama. Geba apibendrinti ilgus. c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros. c) sąveikaujant. sąveikos metu: a) atrenkant. b) vartojimo kontekstą (sritį. d) tarpininkaujant. c) sklaidos priemones. skirtumus produkcijos. frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus.6.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. Geba apibendrinti informacinių straipsnių. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant. tai kaip. argumentų ir svarstymų. klausimai. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų.2. recepcijos. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos. b) rašant ar kalbant. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. sudėtingus tekstus. klausant. • • 131 . apribojimus). Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. reikalui esant. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. vykstančių kalbant. situaciją. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami. tai kaip. skaitant ir rašant. Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką.1–4. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus. 4.3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam.6. adresatą. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) mokant apdoroti tekstus. tai kaip. susiję su žanru. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį.

tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą.6. kad suprastų bendrą teksto prasmę. kaip besimokantis skaityti vaikas. frazes. Įgudęs. įterpti ar ištrinti fragmentus. rašyti ranka. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai. kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją. kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. rašytiniame tekste. Bet kokia produkcija. taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai. neįmanoma pasakyti. sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys. tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. panašiai žodžiai „pokalbis“. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. galimas daiktas. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. 4. reikalui esant. tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. kad 132 .3 skyrelį). kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti.4. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. ir kita. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas. sakinius ar pastraipas. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena.Bendrieji europos kalbų mokymosi. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka.5. recepcija. mokymo ir vertinimo metmenys 4. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. nebūtinai yra taip. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. ir išverstą tekstą. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. maža to. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. daug kartų – tuos žodžius.4. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis.

Produkcija. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. nesvarbu. ar per atstumą. bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis. kurį.1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas.1. Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1. perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. Recepcija. dažnai per atstumą.2. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję. 1. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą. būdingomis kalbėjimo supratimui. panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas. pašnekovo ar pašnekovų. 2. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 . 1. kad atrodytų esąs spontaniškas. ir iš jų nereikalaujama greito atsako. kuriam tas tekstas skiriamas. dažnai per atstumą. išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems). kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų. veiklos rūšių ir tekstų.

nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos). KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t. t. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių. 134 . 4. Sąveika. 4. Vertimas raštu.2. mokymo ir vertinimo metmenys 2. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky). Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4. t. kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu. Vertimas žodžiu. pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą.2. Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t.1.

tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys. diskursyvus tekstas. bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. kai tiek įvestis. tiek tiksline kalba (k2). yra dar daug kitokios veiklos rūšių. egzamino užduoties formuluotė). kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. mechaniškos veiklos rūšys. abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). autentiškas ar sukurtas. 6 lentelė. ir pan. tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant. tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį. tiek mokomąja (k1). mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui. Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius. skaitymas balsu. Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. diktavimas. toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). taigi net atmetus tuos tekstus. kuriuos. yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . fonetinė transkripcija). mokydamasis dabartinių kalbų. gali „išsaugoti“ prasmę arba ne). abu tekstai – tiek įvestis. arba visų šių tekstų derinys. tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį.

.

5. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą. reikalingas komunikacinėse situacijose. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje.1. komunikacija priklauso nuo to. tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). kuriose atsiduria.1.1. bet tolesnė jo raida.1. ir tuose. klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. modeliu. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti. Bendrosios kompetencijos 5. o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma. tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja. glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. nors tai yra šiek tiek 137 . Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba. kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką. aiškiu pasaulio ir to. kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau.1.1. kas jame vyksta. žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis. tiksliu. Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu.

5. gyva / negyva ir kt. stalo etiketas. kurioje vartojama tikslinė kalba. išsilavinimą. aplinkos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.2 skyrelį). • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma.). procesus ir veiksmus.1 skyrelį). ypač todėl. 1. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje.1. kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. institucijas ir organizacijas. priežasties / padarinio ir kt. nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. objektus. esant reikalui. sportas. ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. 4. • kokių naujų žinių apie pasaulį. • laisvalaikis (pomėgiai. mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės. loginius. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų. asociatyviuosius. 2. tačiau. žiniasklaida). ar įgyjamas per patirtį.1. politinės šalies ypatybės. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais.1. demografinės. pasaulio pažinimas (nesvarbu. mokiniui reikės. 138 . analitinius. pavyzdžiui. žinoma. kaip parodyta 5 lentelėje (žr. pateiktus 1990 m. ypač apie šalį.1. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis. įvykius. taip yra ne visada (žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui. • darbo laikas ir tvarka. • • nedarbo dienos. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę. kokio iš jo bus reika• laujama. asmenis. valgymo laikas.2. skaitymo įpročiai. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės.). ekonominės. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai.

pareigūnų ir kt. vaizduojamuoju menu. Visuomenės normos (pavyzdžiui. politika. klasiniai. susijusios su svetingumu ir tai. tautine tapatybe. saugumu. atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. visuomenės ir policijos. užsienio šalimis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. šalies regionų kultūromis. mažumomis (etninėmis. populiariąja muzika ir dainomis). menu (muzika. 3. istorija. kaip jis priimamas). Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. teatru. kaip antai: 139 . skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. 6. institucijomis. valstybėmis. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). įsitikinimai. ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. socialinės gerovės sistema ir kt. etniniai skirtumai). religinėmis). susiję su šiais veiksniais: • socialine klase. Vertybės. santykius tarp politinių bei religinių grupių. aptarnavimo srities. • humoru. santykius darbe. tautomis. intymumas). kartų santykius. 5. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. santykius. tradicijomis ir socialiniais pokyčiais. • religija. Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). 4. • profesinėmis grupėmis (akademinėmis.5 skyrelį). apsirūpinimo būstu sąlygos. administracijos. • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis.4. Kūno kalba (žr. literatūra. šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. 4. nuostatos.

mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas. Žinoma. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. apranga. • 140 . • atsisveikinimas ir išėjimas. mirtis. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų. kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti. šokiai. iškilmės. – išmanymo. kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją.3. šventės. gaivieji gėrimai ir alkoholis. kurias perteikia k1 ir k2. valgiai.1. įsidėmėtina. dovanos. tabu. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. diskotekos. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste.Bendrieji europos kalbų mokymosi.1. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas. elgesio ir pokalbių taisyklės. kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. reikalaujama. svečiavimosi trukmė. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais. Be objektyvių žinių. 5. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. vedybos. auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. 7. esant reikalui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. gimimas.

siuvinėti. plaukimas ir kt.2. • Laisvalaikio įgūdžiai. lipdyti. – – sportui (komandiniai žaidimai.). kaip priimta. sodininkystė ir kt. reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. o ypač – užsieniečių. pavyzdžiui. pinti. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse. • Profesiniai įgūdžiai. • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų.2.1. 141 .1. muzikuoti ir kt. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius). – rankdarbiams (megzti. pomėgiams (fotografija. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. būdingus leidžiant laisvalaikį. • įveikti santykių stereotipus. • Gyvenimo įgūdžiai. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės. Gebėjimas veikti pagal 5. atletika.2. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. 5. Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis. austi.). Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus. bėgiojimas.2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis. reikalingus: – menams (tapyti.1.1. alpinizmas. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis. rengtis.1.). drožinėti ir kt.1.2. kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti.). valgyti ir kt. Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai. esant reikalui. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. gaminti maistą.). prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius. vaikščioti.

yra pasirengęs suvokti. 6.3. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. Nuostatos. tautomis. motyvacija. kokius jis bus parengtas atlikti. idėjomis. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. pavyzdžiui. žmogiškasis poreikis bendrauti. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. 2. vi• suomenėmis ir kultūromis. 3. kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų. 4. Asmenybės veiksniai. 5.1. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. esant reikalui. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. įsitikinimais. domisi kitais žmonėmis. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. 142 . kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti. filosofiniai. • ryžtingumas / drovumas. kokias jis bus parengtas atskirti. Kognityviniai stiliai. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. pavyzdžiui. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. bet ir veiksniai. etinės ir moralinės. supratimas bei įgūdžiai. vertybėmis. Įsitikinimai. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. 1. susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. Vertybės. ideologiniai. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. 5.Bendrieji europos kalbų mokymosi. komunikacinė paskata. religiniai. instrumentinė / integracinė. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties. pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai.

drąsa / baimė. varžymasis. intravertiškumas / ekstravertiškumas. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus. pasitikėjimas savimi / jo stoka. • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. ir sąmoningumą. skrupulingumas / nerūpestingumas. spontaniškumas / savikontrolė. gebėjimas prisiminti. keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. • kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. savimonė / jos stoka. stingumas / lankstumas. bet ir jo gebėjimą mokytis. iniciatyvumas / reaktyvumas. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. savikliova / jos stoka. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). apimantis ir nuostatas. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. tikslų turėjimas / neturėjimas. savigarba / jos stoka. kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes. plačios / siauros pažiūros. darbštumas / tingumas. 143 .Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas. protiniai gebėjimai.

• 5. Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi.4. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą. pastarąsias keičiant. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama.1. mokant bei vertinant. kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. esant reikalui. ypač suaugusiųjų. 144 .1. parodyti. kokių jis bus skatinamas. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis.4. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. parodyti. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos.4. dalyti į atskiras reikšmines dalis). 5. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo. parodyti. taip ją turtinant. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės. išsiugdyti. joje dalyvauti. pastebės. 5.2. y. mokymosi ir euristinių įgūdžių. bendrųjų fonetinių.1. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t. ir kaip tai daroma. parengtas išsiugdyti. kur reikia.1. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti. jei išvis reikės.

kokių jį bus tikimasi turint. stebint ir bandant suvokti svarbą to.4. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą. naujus žmones. įsimenant ir pan. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje.3. • veiksmingai mokytis (ir kalbos. nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. – suvokti galutinį užduočių tikslą. kas stebima. silpnybes ir stiprybes. • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.1. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. • pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. 5. darant išvadas. kaip mokinio. analizuojant. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales.4. kokių jis bus parengtas turėti. analitinius ir euristinius gebėjimus. suprasti ir.1.) tam tikroje mokymosi situacijoje. lavinant percepcinius. • suvokti savo.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui. 145 . pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai. esant reikalui. kokių iš jo bus reikalaujama turėti. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės. jei iš viso imamasi.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose.4. naują elgseną ir pan. perteikti naują informaciją. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas. reikalui esant. • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus. 5.

nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas. • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. hipertekstuose ir kt). Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. o ne tokios. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. reikalui esant. jos turėtų būti. rengiamas taikyti • ir lavinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio. sukurtas tam tikros grupės kalboms. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui.2. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. anot autoritetų. Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 . kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą.2. 5. tvirtinę. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga. • kaip rūpinamasi. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. kad bet kokia kalba nuolat kinta. rengiamas taikyti ir lavinti. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai.1. • sociolingvistinės kompetencijos. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai. ir kad tradicinis modelis. kokios. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. ieškant informacijos duomenų bazėse. kokios jos iš tikrųjų vartojamos. 5. kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą. • pragmatinės kompetencijos. tai neįmanoma ir dėl to.

toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos. tuomet jie turėtų nurodyti.1.1. 5. kokia teorija. kodifikavimu.1.6. kurie norėtų naudotis kitokia sistema. ortografinė kompetencija. mokymą ir vertinimą. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis.2. 147 . 5. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų. kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet.2. 5.1. tokio požiūrio laikomasi 4. „metmenyse“ skiriama: 5.2. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti.1. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas.3. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis. 5. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų.2. fonologinė kompetencija. siejančios formą ir reikšmę. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi.1. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai. semantinė kompetencija. specialistai.2. leksinė kompetencija. gramatinė kompetencija. 5.2 skyrelyje.4. tradicija ar praktika remiamasi.2. ortoepinė kompetencija.1. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais.2.5. vartodami tokią terminologiją.

sustabarėjusios metaforos. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. kalbos moka tiek. Geba paprastais sakiniais.2. turi pamatinių kalbos žinių. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan.1. vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. turi pakankamai kalbinės aprėpties. 148 . kaip antai muzika ar kinas. priklausomybę. kad kalba neleistų pasakyti to. kaip antai: - pasisveikinimai. (žr.1.2. – archaizmai. informacijos teiravimusi. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. norais ir reikmėmis. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų. kyla nesusipratimų. žinios ir gebėjimas vartoti žodyną. pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pabrėžtų. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t. 5. t. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių. kad galėtų su jomis išsiversti. darbas.2. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. ką nori. kas norima pasakyti. „šaunus“). y. sudaryti iš kelių žodžių.3. moka tik pačius pagrindinius pasakymus. turi užtektinai kalbos žinių. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas. pomėgiai. įsimintomis frazėmis. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais. pavyzdžiui: Skalsink. Leksinė kompetencija. nepastebima. kad kalba netrukdytų pasakyti to. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip. kelionės. kad formuluotų savo mintis tiksliai. ką reikia.3 skyrelį). kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis.3 skyrelį). nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t. kad beveik nepastebima. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose. kad galėtų aiškiai apibūdinti. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai. Dieve! Amžinatilsį.2. kultūriniai renginiai. susijusius su asmenine informacija. C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. įprastiniais kasdieniais veiksmais. jų veiksmus. Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai. 5. save ir kitus žmones.

). 149 . na. ?. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti . Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr. pavyzdžiui. kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus. sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių. savaitės dienos. visas ir kt. Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. o.). tu.). iš po stalo. lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. bet. • klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris. kas. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai. pavyzdžiui.). • dalelytės (juk. kt..Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. savo ir kt. ji ir kt. būdvardžiai. • • kitos sustabarėjusios frazės. gerti vaistus. tavo. koks ir kt. veiksmažodžiai. „mezginio kilpa“ ir kt. pavyzdžiui. svorio. • parodomieji įvardžiai (šis. daug. – sudėtiniai prielinksniai. • jungtukai (ir. b) pavieniai žodžiai. gal ir kt. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. anas. pavyzdžiui. eiti į svečius. kelintas. iš už kampo. mėnesiai. išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai. • asmeniniai įvardžiai (aš. kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. gi.). kolokacijos.. • savybiniai įvardžiai (mano. toks ir kt.). – sustabarėjusios konstrukcijos. ilgio matai. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės. prie. • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“).). kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis. akis: „regėjimo organas“. laikyti egzaminą. iš. su ir kt. daryti pranešimą. toliau). tas.). tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). jis. prieveiksmiai). pavyzdžiui.). nors ir kt.

Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų.2. Žodynas pakankamas. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai. pomėgių. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai.2. Žodynas platus. Gebama vartoti labai ribotą žodyną. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 5. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. mintys formuluojamos įvairiai. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 . pakalbėti apie dabarties įvykius. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama. kelionių. Žodyno užtenka. Žodyno mokama užtektinai. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. Žodynas yra pakankamai platus. jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis. norint išvengti dažno kartojimosi. komunikacijos tai netrikdo. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. darbo. pasitaiko riktų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami. reikalui esant. beveik nepastebima.1. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas.

kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. – tranzityvinis / intranzityvinis. kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. būsimasis laikas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. • konstrukcijos. – eigos / įvykio veikslas. prieveiksmiai. pavyzdžiui: – nominalizacija. aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. veikiamoji / neveikiamoji rūšis. linksniuotės. – balsių kaita.). prijungiamieji. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. – – 151 . • procesai (aprašomieji). aiškinančių. – žodžiai. veiksmažodžiai. pavyzdžiui: – asmenuotės. giminė.1.2. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai. – šakninės morfemos ir afiksai. veiksmažodiniai ir t. • klasės. pavyzdžiui: – skaičius. sujungiamieji). skaičiuojamas / neskaičiuojamas. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr. – sakiniai (vientisiniai. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. – žodžių junginiai (daiktavardiniai. pavyzdžiui: – morfai. būdvardžiai. – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai.1 skyrelį). Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). – būtasis. – supletyvizmas. – konkretus / abstraktus. esamasis. linksnis. 5. – afiksacija. atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės). t. • kategorijos.

-ykla). Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai. neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės. iš esmės gramatika vartojama gerai. kuri tiktų visoms kalboms. -si-. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. kamienai. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. kas norima pasakyti. -ininkas. formas. ne-. pavyzdžiui: – – – valdymas. • afiksai (priešdėliai. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. menkų sakinio sandaros trūkumų. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. 152 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra planuojama. • ryšiai. ko gera. kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. nesisteminių klaidų. intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. • kokius gramatinius elementus. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. klases. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. vis dėlto paprastai aišku. kas norima pasakyti. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. tokių klaidų. -damas). nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. nederinama. nedaroma. GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet. bet yra aišku. priesagos. derinimas. valentingumas. painiojami laikai. klaidų pasitaiko. – transformacija. -davo. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. reikalui esant. gali pasitaikyti riktų. Gramatika vartojama palyginti gerai. Gramatika vartojama gerai. Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. stebimos kitų reakcijos). Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. -ą. kurios sukeltų nesusipratimų. kategorijas.

kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. stalas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. Jonuk). • supletyvizmą (esu / yra / buvo). kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. klasių. • nulines formas (eik. Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. t.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. reikalui esant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. dėsnius. struktūros. laužti). kokius jis bus • parengtas valdyti. imti / ėmė. lyti / lijo. ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. • vedinius (pavyzdžiui. suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama. Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. procesų ir • ryšių mokiniui reikės. kategorijų. pastalė. konstrukcijų. vesti / vadas). elementai. pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. klasės. staltiesė. Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. • priebalsių kaitą (austi / audė. šuo / šuns). nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. • dūrinius (pavyzdžiui. y. garvežys). • netaisyklingąsias formas (būti / bus. šeši. reikalui esant. kąsti / kanda). pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. įsilaužėlis). medis / medžio). šešetas. 153 . lietuvių t / č: matė / mačiau. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. yra / nėra. kuriuos jis bus parengtas.

1. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). jei iš viso įtraukiama. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. arba sąvokinė. Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius. kategorijų. dalies ir visumos santykiai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. reikalui esant.3. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. kaip antai loginė implikacija. • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija. parodyti. implikatūra.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai yra bandoma. tai. – – – – – hiponimija. konotacija. mokymo ir vertinimo metmenys 5. žinoma. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 . žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. parodyti. reikšmės klausimai. Funkcinė. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema.2. kolokacija. kaip daroma čia. presupozicija. 5.1. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai. ypač 5. formų ir procesų reikšmes (žr.1.1 skyrelį). Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus. yra kitas klausimas. vertimo ekvivalentiškumas.2 skyrelį). Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai. yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr. prieiga. komponentinė analizė.2.

pavyzdžiui. nosinumas.2. labializacija. o tas.4. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo. kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. sprogimas). galima rinktis „komunikacinę gramatiką“. – asimiliaciją. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo. tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. klasifikacijos. pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių. ir reikšmių. antra vertus. • fonetines ypatybes. – intonaciją. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara. Bet kuriuo atveju visiškai aišku. 155 . – stipriąsias ir silpnąsias formas.1. pavyzdžiui. • fonetinę redukciją: – balsių redukciją.2. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių. kuris remiasi reikšmės organizacija. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. žodžio intonacija). fonemų seka. – eliziją.2.3 skyrelius). kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos. Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus).1–5. suskaldo formas. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą. balsingumas. padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias. 5. 5. pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil. žodžio kirtis.

iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius. nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui. • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas. arabų). 5. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius. kurių mokama dar nedaug. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama. kalbant apie abėcėlės sistemas. Ortoepinė kompetencija mokiniai. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.6. skirtingus šriftus ir pan. 156 .. Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. • tinkamą žodžių rašybą.2. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. • gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles. reikalui esant. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai.1. tiek didžiąsias. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. tiek mažąsias. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką. kad būtų aišku. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. apskritai tartis yra pakankamai gera. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. kurių laikomasi nurodant.2.1. @.5. 5. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento.Bendrieji europos kalbų mokymosi. su kuriais jau buvo susidurta tekste. €). kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. • tipografines normas. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles. • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles. tartis gerai suprantama. taip pat ir įprastų trumpinių. kas norima pasakyti. tariamus žodžius bei frazes.

Geba kurti ištisinį tekstą. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais. ypač apie sociokultūrinius dalykus. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. paprastus užrašus ar nurodymus. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. kaip kur nors nueiti. paaiškinimus. skyryba. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. kasdienio gyvenimo daiktų.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. kalbos registro skirtumai. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. tautos išmintį perteikiantys posakiai. rašyba. 5. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija. ypač skyrybos ženklų. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. kas pateikiama „metmenyse“. Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą. kad būtų galima sekti mintį. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. tarmė ir akcentas. tautybę. sintaksinių dviprasmybių ir pan. rašyba taisyklinga. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. teksto išdėstymas. 157 .2. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai.2. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis. mandagumo normos. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant. atvejais). raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. Geba parašyti savo adresą. kuris iš esmės yra visas suprantamas. nepaisant vieno kito rikto.

– oficialūs kreipiniai. pavyzdžiui: Jonai. pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant.2. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso. 5. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. • teikiamos dovanos.1.2.2. • reiškiamas susižavėjimas. Lina.3. žadama atsidėkoti. 158 . – familiarūs kreipiniai. skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. dėkingumas. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. ponia. 5. švelnumas. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. pavyzdžiui: pone. daktare. pavyzdžiui: brangioji. c) diskurso registro ir kt. – įsakmūs.2. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs. rodomas vaišingumas ir pan. kai vartojama tik pavardė. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. kai kreipiantis vartojami tik vardai. yra mandagumo normų laikymasis.1 skyrelį). drauguži. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr. mokymo ir vertinimo metmenys 5. • pertarų. b) santykių artimumo. – neoficialūs. pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan. arba nevartojamas joks kreipinys. • dalijamasi patirtimi. reikalais ir rūpesčiais. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose. meile mano. 1. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės. profesoriau (+ pavardė).2. pavyzdžiui: Jūsų Eminencija. kad rūpinamasi kito gerove. suprantama.

pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. dinderį mušti.2. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas. Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas. Ši labai plati sąvoka aprėpia tai. tiesioginių nurodymų ir pan. užrašai ant marškinėlių. rodoma. 4. įsitikinimų. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai. apie orą. 5. tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma. ir stiprina bendrąsias nuostatas. frazeologizmai. demonstruojamas pranašumas. žinomos citatos. Prieš vėją nepapūsi. negu jautis lankoj. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. pavyzdžiui. reiškiamas pyktis. kalbama apsidraudžiant ir pan. ačiū ir pan. pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta. labai skundžiamasi. peikiama.). (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį. • nuostatų raiška.). Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus. 5. apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas). pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj.2. draudimą ir pan. plakatai. žodžių vartosena.2. pavyzdžiui. • vertybių raiška. kurie ir sutelkia.2. laikraščių antraštėse. labai atvirai. sakykim.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. • 3. kad kas nors nepatinka.3. sparnuotos per televiziją girdimos frazės. pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. šmaikštūs viešieji užrašai.4. • • • • reiškiama panieka. pavyzdžiui. raiška. Būti ar nebūti. reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. nekantrumas. prieštaravimą. kai: • kalbama tiesmukai. apie ką kalbama 159 . tinkama prašom.

aukštaičių – „aušta“. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu.2. 160 .2. žarg. pavyzdžiui: Na. garsumas ir pan. teismas eina! • oficialu. • intymu.2 skyrelis). pavyzdžiui. tinka palyginti neutralus registras. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę. pavyzdžiui. pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. žemaičių brėkšta – „temsta“. • tautybę.). pavyzdžiui: Tu pasiruošęs. • paralingvistika. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio. iki B1 lygio). pavyzdžiui: Gerai.3 skyrelis). ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija.5. ką – pradedam? • familiaru. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4. ypač romanus. aukštaičių smėlys. reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus.3. • etninę priklausomybę. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu.2. su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius. • profesiją. • vokalinės ypatybės (ritmas. kalbėdami su užsieniečiais. pavyzdžiui. tekstų tipus (4. jėga. • regioninę kilmę. 5. judam jau.4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5. • gramatika.6. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. pavyzdžiui: Prašom stoti. • kūno kalba. žemaičių douna. • fonologija.

išsilavinimu bei profesija. laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai.2 skyrelį). geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. B priedą). ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų. manoma. 5. jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr.1. tai leidžia apibūdinti pašnekovą. kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba.2. 161 . su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr. taigi jei šios ypatybės atpažįstamos. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas.

kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių. atsiprašau ir pan. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. atsisveikina. vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. Geba pakviesti. užuominas. aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. bet veiksmingai. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . ačiū. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. tiek neoficialiuoju kalbos registru. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. pasiūlyti. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. neerzindamas. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. frazeologizmų. suprasdamas konotacines jų reikšmes. vartoja prašom. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. Geba bendrauti paprastai. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan. tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales. kreipinius. prašymas). vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. nuostatų. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. Geba suprasti filmus. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. dėdamas šiek tiek pastangų. elgsenos. prisistato. jausdamas registro pokyčius. nereikalaudamas. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. juokus. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas.

b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija). kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. • • 5. • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės.1. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti.3. kurias jie bus parengti. išdėstomi (diskurso kompetencija). kiek ir kuriuos jie bus parengti. kuriuos jie bus parengti. kurių kalbos registrų mokiniams reikės. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. kokiose situacijose vartoti.2. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. 163 . – žinoma / nauja. c) patiems vartoti.2. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti. b) vartoti. Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės.3. 5. b) patiems vartoti. b) patiems vartoti. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kurias jie bus parengti. susisteminami. kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pertarų mokiniams reikės. c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). b) patiems vartoti. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. kreipinių. įprastų pasakymų. kuriuos jie bus parengti. reikalui esant. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. b) įvertinti. • kurių patarlių. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. kurias atpažinti jis bus parengtas.

47): „kalbėk. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. nenukrypk nuo jos).).Bendrieji europos kalbų mokymosi.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. pavyzdžiui. retorinį veiksmingumą.. debatuose). stilių ir registrą. kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. pagal pokalbio. kurie dalykai išryškinami. kas svarbu temai. 164 . pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. – rišlumą (koherenciją ir koheziją). pasakojant. kad jų paisyti nesugebama). nuosekliai. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito. mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti. juokai ir pan. venk neaiškumų ir dviprasmybių). kiek reikia. – – – – logišką sakinių seką. 1975. bendradarbiavimo principą (Grice. kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. kiekybės (sakyk tiek. • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. tikslą ir kryptį. aiškumo (kalbėk trumpai. * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą). mokydamasis svetimosios kalbos. priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis). dažniausiai – vieno sakinio. – – – kaip pasakojami nutikimai. oficialūs laiškai ir kt. žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. anekdotai. aiškinant ir kt. bet ne todėl. bet ne daugiau). tinkamumo (sakyk tai. kuriame dalyvauji. kaip argumentuojama (teisme.). • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu.

ką nori pasakyti. Geba pradėti. kol svarsto. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. Geba pritaikyti gerai įsimintus. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui. Tai sunkus klausimas). perimtų pokalbį ir jį palaikytų. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus. Geba pradėti. Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. Geba paprašyti dėmesio. Geba įvairiai formuluoti tai. išvengtų dviprasmybių. • temos plėtotė. Geba praplėsti išmoktas frazes. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. kurių paprastai būna kalbantis. kad gautų žodį. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos. kad pabrėžtų. Geba deramai pradėti. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. • rišlumas (koherencija ir kohezija). Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse. kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. ką reikia. Geba pradėti pokalbį. netgi kebliose situacijose. nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. pašnekovą ir pan. Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti. stiliaus ir akcentų pokyčių. nedaug tepakeisdamas jų elementus. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus.. pavartodamas tinkamą posakį. atsižvelgtų į situaciją. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). kol mintis tebeformuluojama.

toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais. kad. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje. bet. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. geros struktūros kalbą. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis. rišlų diskursą. kurioje esama keleto makrofunkcijų.3.2 skyrelį). kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą. pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka. Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą. kaip antai ir ar po to. kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų. 4. nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti.2. todėl. išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas). kad aiškiai parodytų minčių sąsajas. paprastai pokalbio replikų. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų. rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą.2. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. funkcinės vartosenos kategorijos. Geba jungti trumpesnius. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą. Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. Geba produkuoti aiškią. Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. atsižvelgiant į pokalbio tikslą. sklandžią. 1. jungiklius ir siejimo priemones. 166 . kaip antai ir. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje. tinkamai vartodamas organizacinius modelius.

pamiršimas. kreipimaisi. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų). susidomėjimas. dėkingumas). klausimas. 1. • dėstymas. vartojimo kategorijos. troškimai. būtinybė. • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. kvietimai. viltis. leidimas). atsisveikinimai. atsakymas. pavyzdžiui: aprašymas. • moralės (atsiprašymas. apgailestavimas. Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. • egzegezė.3. prisiminimas. nuostaba. tostai. pirmenybės teikimas).Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1.1. 1. patarimai. modalumo (privalėjimas. 1. 1. tikrumas). galėjimas. emocijų (malonumas / nemalonumas. pritarimas. komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų.6. 1. • komentavimas. pasitenkinimas. socializacija: • dėmesio atkreipimas. • • pasakojimas. 167 .4. pasisveikinimai. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. pagalbos prašymai. baigimas ir t. ketinimai. įspėjimai.5. tikimybė. nusivylimas. užuojauta).2. mėgimas / nemėgimas. prašymai. 2. pranešimas. pataisymas. Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas). pasiūlymai. valios (norai. baimė. t. padrąsinimai. keitimasis vaidmenimis. prisistatymai. nerimas.

suformuoti bendrą nuomonę. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. • nustatant. argumentavimas. surašytos 4. t. pasisveikinimas / tostas – atsakas. pavyzdžiui. Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius). su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius. • nusprendžiant. įrodymas. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus. įtikinimas ir t. • įvertinant transakciją. susijusius. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas. atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. verbalinio bendravimo modeliai. – vienas kito padrąsinimu. 168 . kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. nurodymas.4. • užbaigiant transakciją.3 skyrelyje. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. t. 3. pavyzdžiui. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus. tokie būtų. pavyzdžiui. y. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. kurios yra komunikacijos pagrindas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • atliekant praktinius veiksmus. Įprastos trijų replikų sekos. kas galėtų ir turėtų būti pakeista. kad užduotis įvykdyta.

2.3. 4. prekės apžiūrimos.3. 3.1. ko konkrečiai pageidaujama. 2.1. 1.3.3. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui. pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. 3.2. klausiama. informacija suteikiama. 169 . 3. spalva. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti.4.1. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi.3.1. teiraujamasi informacijos.1.2. 2. 3. viešbutį ar pan.1. 2. pasisveikina darbuotojas.1. Įeinama. mokami pinigai. 4. 4. atvykstama į parduotuvę. 3. dydis). teiraujamasi informacijos.3.5. 3.3. pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1. suderinama konkrečių prekių kaina. 3.5. 4. 3.3. mokami ir gaunami pinigai. 3. 4. 3. prieinama prie prekystalio.5. restoraną. 3.2.5. pateikiami galimi pasirinkimai. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. sutinkama pirkti.2. 3.6. išsirenkamos prekės arba paslaugos. 2. pasakoma. kas labiau patinka. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė.5. kokybė.1. kasos ar pan. pateikiama bendra suma už viską. padėkoja pardavėjas. patariama. pasisveikina klientas.4. 4. Vykstama į transakcijos vietą. 3. prekybos centrą. 3.3.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema.6.1. langelio. nurodoma.1. 3.2.2.1.1.4. padėkoja klientas. informacija suteikiama. kas labiau patinka ir pan. 4. paduodamos prekės. 1. užmezgamas kontaktas. prašoma patarimo. 4.

2. pasitenkinimą išreiškia klientas. reikia pažymėti. 5. 5.3. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. atsisveikinama. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5.1. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais.1. mokymo ir vertinimo metmenys 5. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose. rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. 5. atsisveikinama ir išeinama.3. nėra įmanoma sudaryti skalių. rodomas abipusis pasitenkinimas. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas.1.3. Šiais laikais kalba vartojama taupiau.1. apie orą). yra du bendrieji kokybiniai veiksniai. 5. kas norima pasakyti.1. gebėjimas aiškiai reikšti mintis. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui.2. Pastaba.2. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. pusiau automatizuotose transakcijose. kad būtų aišku. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės. atsisveikina klientas. 5. kalbant apie funkcinius gebėjimus. 5. b) tikslumas. 170 . atsisveikina pardavėjas.

yra svarbiausia. jo manymu. kas. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. galimumą ir t. stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. Geba trumpai pakalbėti taip. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus. KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. įveikdamas komunikacijos nesklandumus.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo. pavienius. nedėdamas tam pastangų. daroma nedaug ilgesnių pauzių. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. Geba komunikuoti spontaniškai. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui. ką nori. dažniausiai turi riboti. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. ką nori pasakyti. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. nepaisydamas formulavimo sunkumų. performuluoja. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . nesvyruodamas. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. Geba suprantamai pasakyti tai. Geba pabrėžti. Geba vartoti labai trumpus. įvardžiuotines formas). nors daro daug pauzių. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. t. sklandžią kalbos tėkmę. ką nori. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. Geba perteikti paprastą. Geba pasakyti tai. atskirti ir išvengti dviprasmybių. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. tiesmuką aktualią informaciją. tačiau kitose situacijose tai. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. prieveiksmių laipsnius. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. įsitikinimą / abejonę. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti. Geba kalbėti išsamiai. Geba reikšti mintis palyginti laisvai. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. beveik be jokių pastangų. stabtelima tik pagalvoti. dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. suprantamai pasakydamas tai. kad būtų suprastas.

reikalui esant. kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. kokius modelius tikimasi jį taikysiant. kokių turėtų būti mokoma. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. kokių iš jo bus reikalaujama. 172 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas.

kuriuos mokiniams reikės atlikti. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu. reikalingas bendrauti. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui. kad patenkintų tuos poreikius. gali palengvinti šiuos procesus. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. 6. užduotimis. ir kompetencijomis bei strategijomis. nes nežinoma. kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas. įvairiai padėdami.1. skyriuose nurodoma. tai daroma kiek galima išsamiau.1. kad tai atliktų. 173 . • kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti. • kaip mokytojai. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą. veikla ir veiksmais. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. kaip detalizuojama 4 skyriuje. nuo kurių priklauso sprendimai. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. smulkiau aprašomas 5 skyriuje.

užduotys. mokymo ir vertinimo metmenys 6. kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. kurios kompetencijos. jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje. tačiau tai nereiškia. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Žinoma. kad kompetencija. pavyzdžiui. kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. skirta mokiniui įsivertinti. kur įmanoma. dar lanksčiau galima veikti. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. aprašytus šiuose skyriuose. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai. susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai. tokios skalės. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi.2. kuri yra laikoma tikslu. galima daryti prielaidą. kaip mokinys apskritai moka kalbą. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). pateikiamos 4 ir 5 skyriuose. reikia nuspręsti. kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių.1. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. veiklos rūšis ar strategija. taip pat nėra logiškai būtina. užduotis. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . problema kyla. kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. būtų įtrauktos į mokymosi programą. Gali būti. pavyzdžiui.

3. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų.1. kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu. kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). jei jų neįsisavinama ar neišmokstama. • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas. Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2. arba menkas bendruomenės pažinimas.1. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų).Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi. 6. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai. kaip matyti iš aptarimo. kiekvienu atveju reikia nuspręsti.3. kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija).1. 6. • daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. geras bendruomenės kultūros pažinimas. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu. ypač ankstyvame amžiuje. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje. tikslų. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą. bet menkas jos kalbos mokėjimas. 175 . nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta). negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse. kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties. tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. yra sudėtingas dėl to. • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui.

3. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. kurios 176 . konkretaus asmens karjera. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. 6. 6. geros valios. šeimos istorija. tai jokiu būdu nereiškia. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą. mimika. kurią nelabai moka. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. o bendraudamas kalba. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr. kad asmuo yra nepastovus. kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų. kelionių patirtis. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai.2.1. pavyzdžiui.3. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos. kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų.1. gestais. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas.3. linksmas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurią moka geriau. todėl asmuo. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui. bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. 4 ir 5 skyrius). tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. vartoti dvi kalbas. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. kaip asmuo jas suvokia. turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba. aišku. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras.

tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą). 177 . ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį. 6. taip pat reikia pabrėžti. dar ją ir praturtinančią. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose.1. Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu. tai klausimas. Be to. ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. kad ši „dalinė“ kompetencija. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne.3. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą. kuri yra daugialypės kompetencijos dalis. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška.Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį. taip būna ir tada. galima teigti. Be to. kartu dar mokomasi mokytis. kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį. klausimas. ateities galimybių jauniems žmonėms. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų. ar praktiniais sumetimais.4. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas. • dėl savo pobūdžio plečia žinias. kaip mokytis. pavyzdžiui. kad ir koks svarbus.

kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas). a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr. kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). pakanka priežasčių manyti. būti smalsiam). 5. kad šie konkretūs tikslai. įsisąmoninti kitoniškumą.4. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės. nuostatos ir t. literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes). 6.4. kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. nekalbines žinias apie kitų kalbų. 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus.1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). kitaip tariant.1. įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire). jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui. t. asmenybės savybės.1. 6. dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis. egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys. kitaip sakant. tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu). arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų.. Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai. kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia.1. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. 178 . mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui. gramatikos. leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba).Bendrieji europos kalbų mokymosi. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi. būti tikresniam ir pasitikėti savimi.

galima tvirtinti. kad būtų darniai ugdomi jie visi. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. ir vėl savaime aišku. tekstų tipų atranką ir t. Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. 4. Beje. y. niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos. kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. nepriklausomi vienas nuo kito. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. 179 . kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). ir toks kryptingumas. tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. paprastai siekiama. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. galima pasakyti. produkcijos. jei jis nuoseklus. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui. paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. sąveikos ar tarpininkavimo. kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu.2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. arba juos visus. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. užsimenant. visuma (t.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. 5. vertimas. tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. t. primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos. Žinoma. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos). funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr.

apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities.1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. tačiau. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje. mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis. suprantant šį terminą taip. kad šio pobūdžio tikslai. 4. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje. „dalykinę kalbą“. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. tokių tikslų. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. „panardinimą“ (imersiją. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. pažymėtina. profesinės veiklos. e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose. „pasirengimą gyventi užsienyje“. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. tai nereiškia. yra ugdyti dalines kompetencijas. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. nekalbinių žinių įgijimu. „specialius kursus“. kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. prisimintina. kad tam tikros tikslinės grupės. atkreipiant dėmesį į tai.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. 4. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. 180 .

kurioms dar nebuvo taikomos. kitaip tariant. kurioms reikia ribotų kalbos elementų. susijusius su įprasta veikla. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. Bet yra atvejų. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. galimas daiktas. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti. kaip aprašoma d punkte. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius. platesnės ir sąmoningesnės. Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo. labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios. kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas.2. arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla. 6. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 . tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. padaryti jas tinkamas užduotims. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. jei pripažįstama. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. ar strategijų mokymas ar taikymas. dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. o ne dalines kompetencijas.4. pagerinti ar išplėsti. Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. apibūdinami kaip atliktinos užduotys. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai.1. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis). kad kokios nors ar komunikacinės. kad jos taptų sudėtingesnės. tačiau negalima paneigti. nors jos pačios nėra savitikslis. kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją. todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas.

susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais. t. pavyzdžiui. būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo. aišku. y. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). dažnai jų vartosena sinonimiška. ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. komentarus apie tai. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). tarkim. kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o antrasis – siauresne prasme. susijusios su sakytine sąveika. be abejo. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus. reikalui esant. kurių reikia. ypač jei laikoma. Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. Kalbos mokymosi procesas 6. 6. kalbant apie komunikacinę kompetenciją. kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai. kantrybės ir t. prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr. kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). kaip. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka. Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams.2. mandagios šypsenos. Vadinasi. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai.) ar žinių.2. tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose. mandagumo. b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje. tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. t. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis.). t.1. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. 182 . apie parametrų nustatymą) požiūriu. dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas.

ir produkuoti. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių. kaip vyksta mokymasis. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus.2. jie taip pat laikosi nuomonės. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus. ir nesą jokio reikalo kartoti.2. būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje.2. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną. nustatyti. taigi jiems reikia ir tinkamos. kad be suprantamos įvesties pateikimo. kitas kraštutinumas manyti. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje. ir galimybių vartoti 183 . ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. Kaip mokiniai mokosi? 6. kad jis. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos.2. kad jie apsvarstytų ir. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir. kiti tyrėjai mano. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs. jiems atrodo.2. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. kad esą mokiniai.2. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu. jei galima. Šių mokslininkų manymu. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. Pageidautina. būtent dėl to. tyrimais pagrįsto sutarimo. 6. – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką. ko mokytojas moko. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika.2. kad svarbiausias dalykas. 6.1. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis. Šiuo metu nepanašu. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. pripažindami. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties. ką gali padaryti mokytojas. kai kurie teoretikai mano. kur tinkama. kad nėra vieno bendro termino.

išskyrus tai. kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. reikalui esant. tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui. kurias temas nagrinėti. skirtingo amžiaus. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. tie asmenys. tačiau išmokti yra lengviau. 6. t. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant.2. Žinoma. taip pat skiriasi ir mokytojų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. t. jie turi konkrečiai nuspręsti. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano.3. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. taisyklingumui ar laisvumui ir t. nustatyti. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą. turi apgalvoti.1. 6. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis.3. kuriuos žodžių junginius. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė. kursų rengėjų ir pan. taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus.2. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti. 6.3. 184 . kas testuojama. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai. jiems gali būti nesvarbu. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t.

kurias atlikti jie norėtų išmokyti.3. dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. temos. 185 . kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti.3. dažnai nepatikrintomis.3. nustato mokymosi tikslus. kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. gramatika. Švietimo institucijos. vertinti. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis. laukiama. netgi nesąmoningomis). Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai. ir nors planą gali apmesti iš anksto. kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. t. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos. kokius taikyti darbo metodus. tikimasi. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos.4. Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. kompetencijos ir t. ir nustatomi mokymosi etapai.3. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų. bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai. 6. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys. nėra privalu. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių. pavyzdžiui. 6. žodyno ir gramatikos. kurių reikia. kurias jie siektų ugdyti. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti. rinktis ir papildyti).2. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. taip pat nėra privalu. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kaip antai užduotys. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. kad bus pateikiami detalūs nurodymai. Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti. arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis.

taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą. kuriais siekiama tikslų. Žinoma. kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai.1 ir 6. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose. ką jie renkasi. kokiais būdais jie išmoksta. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi. kada niekas nebemoko. imdamiesi iniciatyvos planuoti. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tikimasi. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis.5.2 skyreliuose. vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai. mokymo ir vertinimo metmenys 6. jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. savybes ir galimybes. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . tačiau kalbos mokymosi. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai. atsižvelgiant į savo poreikius. nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. motyvaciją. pagaliau. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas. bet ir tiesiogiai mokiniams.4. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys. kad „metmenys“. daugelis mokosi reaktyviai. vengiant piršimo ar dogmatizmo. Vis dėlto ateina laikas. 6. žinoma. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. ir aiškiai suvokti. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. tai trumpai apibendrinama 6. pabrėžtina. padėdami jiems suprasti. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. o reikia mokytis pačiam. ką jie gali rinktis.3.

naudodamiesi kompiuterinėmis programomis. užrašus ir t. t. apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje. skaitydami nepakeistus. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. ko trūksta. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t. ką galima rinktis. apsakymus.. klausydamiesi radijo. tačiau. kuriuos taikyti skatina europos taryba. t. Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais. įrašų ir t. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. – – – – girdėdami pokalbius. t. autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius. veiksmingesniais metodais negu tie. jei yra praktikų. žurnalus.2 skyrelyje ir kitur. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. kad jis yra vyraujantis. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė. 6. viešąsias iškabas.. daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. y. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.4. t.. neparinktus pagal sunkumą. diskutuoti apie ją.1. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. 187 – .). – tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to. vaizdo įrašų ir t. žiūrėdami ir klausydami televizijos. t.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių. romanus. kaip aiškinama 2. taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio.3. bet parodyti. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

ir mokant k2 priimamos kaip esamybė. susiję su krašto kultūra (Šalityra. 5. t. t.6. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais. kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. b) sprendžiama. b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį.4. reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. bet ir tarp regionų.6. skirtą tam.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai. motyvacija. Civilizacija. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems. atrodo. kai kyla toks klausimas. lyčių ir t. d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai. ii) k2. 6. klasių. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra. mokant kitų programos dalykų k1). kad ir kalbos mokiniai. jei yra būtent taip. 194 .4. (žr.1.6. kai k2 yra mokomoji. nuostatos. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą.) i) k1. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant. etninių bendruomenių. 6. kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas. c) atrenkami ir kuriami tekstai.3.4. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės. reikia labai rūpestingai apgalvoti. c) laikomos mokymosi programų tikslu. kuriuose aiškinami nauji dalykai.2. t. mokymo ir vertinimo metmenys 6. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. ypač mažesnius vaikus. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. Šalies realijos ir t. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios.4. įsitikinimai ir t. g) ugdoma mokant dalyko.

4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“.6. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti.4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 6.4. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 . reikalui esant. gramatiką.4. būtinas kalbos mokymosi aspektas. b) jie yra lavinami. aprėpianti žodyną. 5. kalbant apie gebėjimą mokytis. kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas.7. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus.1..5. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais.Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.1. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan. kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius.7. 6. nustatyti. reikalui esant. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją. tartį ir rašybą? 6.

nustatyti. t.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad būtų prisiminta ir produkuojama. daiktais ir t. kolokacijos. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. gestais ir mimika. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti. Žodyno apimtis. reikalui esant. y. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t. t.? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais. sritys. veiksmažodžių priešdėliai. žodžių daryba. išmokti. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti. priesagos. reikalui esant..) mokiniui reikės išmokti • vartoti. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. t.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai. kaip skatinama juos taikyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti.4. ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti. y. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. vadovėlių tekstuose. temos ir t.7. t. sudūrimas. t. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama. vadinasi. kokios aprėpties žodyną (t. 196 . t. kiek žodžių. deminutyvai ir t.2. rodomais veiksmais. pavyzdžiui. idiomos. 6. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t.

ilgis ir sandara neribojama.). Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos. • 6.). • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas. reikalui esant. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis. kuriuos žodžius įtraukti.7. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti. • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų.4. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti. 1. b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių. ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais. y. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui... kai jis atlieka komunikacines užduotis.4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. į kurį reikėtų atsižvelgti. y. kaip organizuoti gramatikos mokymąsi. kaip modelį..7. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna.4. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai. 6. bet plėsti jį natūraliai. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais. pavyzdžiui. programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina. Jonė dainuoja). ar turi būti mokoma ir 197 .7. • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros.4. kurių kalbos yra mokomasi. tačiau jie gali siūlyti gaires. ir nors ne visi. atsižvelgiant į mokinio poreikius. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. ar dainos tekstą. žodyno elementą). Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas.3. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu. kai predikatinių dėmenų skaičius. bet dauguma su kalbos planavimu.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.. turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą. Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti.5. t. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų. Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t.

3. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. laisvumui ir taisyklingumui. iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką). tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). kad Jonas ateis į vakarėlį. tačiau mokantis giminiškų kalbų. konstrukcijų. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką. y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 198 . taigi sprendžiant. pavyzdžiui. • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. planuojant k2 ugdymą. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi. kurios atrodo svarbesnės. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. 4. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. Bet jis ten buvo). 2. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui.4.7. reikalui esant. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. olandams vokiečių. anafora: įvardžių. 6. čekams slovakų. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams.6. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė. vadinasi. įvardinių prieveiksmių. Nesitikėjome. kategorijų. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai. b) tikslinės kalbos gramatiką. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. „Bendrieji europos kalbų mokymosi.

objekto sakiniai ir t. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų.7. pažyminio.). kai nauji gramatikos elementai. t. sąlygiškumas. aiškinimais ir t. K2. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui. b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį. t. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją.8. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1. e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. padedami mokytojo (pavyzdžiui. reikalui esant. klasės. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos. – apibrėžimais. mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos.7. 199 . jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan. c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių. veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t. – indukcija iš konteksto. veikiami naujų gramatikos dalykų. įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus. 6. reikalui esant. formų lentelės ir t. kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos.). g) klausimai ir atsakymai.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. t. veiksnio. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. t.4.). e) kai jie patys išsiaiškina. šalutiniai aplinkybių. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų. esamasis laikas – būtasis. gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. kad būtų parodytos jų formos. kategorijos. funkcijos ir reikšmės.4.7. c) kaip b punkte. f) sakinių vertimas iš k1 į k2. jei naudojami pratimai. b) induktyviai. vienaskaita – daugiskaita. t. formos. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. taisyklės ir t.

c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje. e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles. kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui. 5. sakinių ir t. nustatyti. ii) spausdintus mašinėle. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama. jei skiriasi nuo vartojamo k1). t. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. 200 . lotynišką ar graikišką raštą. kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr.7.9. iii) gimtakalbių vaizdo įrašus. f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. c) įsimindami.10. mokymo ir vertinimo metmenys 6. ii) gimtakalbių garso įrašus. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos. d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui. iii) ranka rašytus.2. kirilicą. f) kaip d punkte.4 skyrelį). kaip fonetinės ir žodžių. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus.4. b) choru imituodami: i) mokytoją. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus.1. reikalui esant. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui.4. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama. kaip skaityti grafemas).Bendrieji europos kalbų mokymosi.7.

iš kurios yra mokinys. d) laukiant. kad tai esą reikalinga ar patartina daryti.2.4.2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. t. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius. kai jie pasirodo.2. e) ugdant akivaizdžiai. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai. 5. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. 201 . kaip ką reikia vartoti.8. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje. paaiškinant ir diskutuojant apie juos.4. ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus.). aiškinantis. 5. • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. analizuojant bei aiškinant ir pasakant. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kol padaroma klaidų. kur manoma.9.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai. c) reikalaujant. paskui jas žymint. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. reikalui esant. b) atrenkant ir kuriant tekstus. ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr. įvardijant terminais ir t. d) pateikiant komunikacinių užduočių.

g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos. 6.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys 6.1. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos.5. taip pat ir gimtakalbių. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją.5. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. e) į atlikties klaidas. kad kas nors neišmokta. kurios yra veikiau riktai. kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių. f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos. e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje. kurios trukdo bendrauti. kad jų nebedarytų. y. pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. t. d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas. kad buvo prastai mokyta. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. nereikia kreipti dėmesio. Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai.5. kai mokinys daro klaidų. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui. 202 . tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti.2. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo). Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“. b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. 6. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to.

kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas. morfologijos klaidoms.5.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. • • • • • žodyno klaidoms.3. morfologijos. jei ne. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą. reikalui esant. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms. pragmatikos klaidoms. sintaksės klaidoms. jei taip. vartojimo. sintaksės. rašybos ir skyrybos. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą. kokiais kriterijais remiamasi. žodyno. 203 . kurias padarė atlikdami užduotis. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. nuspręsti. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.

.

arba aiškina kitam. kryžiažodžiai). reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. kai dalyviai sąveikauja. kad ką nors surinktų. problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. profesinėje veikloje. profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). pasakojimų rašymas). atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos. yra svarbiausia daugelio mokymo programų. Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. neatsiejama dalis yra komunikacija. vadovėlių. dalyvavimas diskusijoje. tokių užduočių. susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. 4. kad nuspręstų ką daryti. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. Vienos užduotys gali būti labai paprastos.1.1 skyrelį). rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą. mokydami ir mokydamiesi. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. panašios užduotys. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . užduotys. skaito instrukcijas. pamokų ir testų dalis. nors dažniausiai ir pakeistos. pateikčių rengimas. skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam. kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą). jeigu tuo metu kas nors yra šalia.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. kasdienio bendravimo užduotys. t. veiksmų planavimas. o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr. užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. ir. kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. arba prašo padėti. neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui).

ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį). kokias kalbos priemones rinktis. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. tačiau užduočių. kaip atlikti užduotį. y. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. bet įveikiamos. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. kaip ta reikšmė suprantama. taigi labai svarbu yra reikšmė. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. tartis ir perteikti prasmę. užduoties organizavimo ir vertinimo. sunkios. 206 . parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. vartoja tikslinę kalbą. grindžiamą tuo. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities.Bendrieji europos kalbų mokymosi. aptarimas. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. t. ar mokomosios. 7. kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. Šios užduotys yra labai svarbios. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. jos yra tiek komunikacinės. komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. jos yra grindžiamos bendravimu.2. atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo. ar užduotys būtų gyvenimiškosios. tokios „gyvenimiškos“. laisvumo ir taisyklingumo. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. jomis pasiekiama akivaizdžių. parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją. reiškiama bei kuriama. kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. kiek mokiniui reikia suprasti. arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį.

todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio. akstinų. pamokoje ar per egzaminą.1. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. užduotį atlikti galėtų būti lengviau. kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. t. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės. 7. pavyzdžiui.). Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas. 5. gebėjimus. užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos. tiek kokybės atžvilgiu. pradiniuose užduoties etapuose. galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus. sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo.2.2. 5. sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr. taip padidėja tikimybė. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų. kita vertus. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. mokymosi gebėjimus. kita vertus. vertybių ir įsitikinimų skirtumus). Be to. pavyzdžiui.2. įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo.1 skyrelį). teks207 . kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. tam.2 skyrelį). kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties. kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui. gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos. įvairių diagramų ir t. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos. raktažodžių. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu).

kiek reikia. apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. taip 208 . kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę. stebėti.3. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų.2. kurių reikia užduočiai planuoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. Vadinasi. 4. kurie susiję su užduoties sunkumu. nuspėjamumo lygį. užduočių įvestis. kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. atlikti.3. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. 7. kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai.5 skyrelius). 7. kad jie atitiktų jo paties išteklius. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. arba gali būti ribojama. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. suderina ir atsirenka taip. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. sukurti naują tekstą). todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės). strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui.4 ir 4. t. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. sąveikos ar produkcijos trukmę. ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai. pasparų kiekį bei rūšį ir t. atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko. sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. tikslus. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka. vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį. apsvarsto.

užduoties atlikimas.1. 7. 5. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr. • būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). kontekstui tinkamų kalbos formų. asmenines ypatybes. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių. socialinių normų ir atmainų.3. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams. – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių. Įgūdžiai. į kurias reikia atsižvelgti.1.1. kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui. socialinių konvencijų ir taisyklių.1. kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas.1. be kita ko.3. pavyzdžiui. • teksto tipas (žanras).1. 5. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių. mokymosi stilių. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą. • užduoties sąlygas ir apribojimus. • svarbios sociokultūrinės žinios. kurie gali veikti tai. užduoties atlikimas palengvėja tada. kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis. 209 .3 skyrelį). taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam.1.2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai). • tema / temos. emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis. 7.

Būsena. ar gerai suprato. tiek konkretaus. kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais.2.1. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų. Įsitraukimas ir motyvacija. • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos. Gebėjimai dorotis su sunkumais. prašydamas paaiškinti. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė). noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan. arba „kognityviniais veiksmais“. nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam.). t. kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. kai bus visiškai į ją įsitraukęs. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis. bet susijusių užduočių derinimą).1. pavyzdžiui. užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija. o jei kyla supratimo sunkumų. tiek abstraktaus pobūdžio. kiek varžomasi.2. tikėtina. • tarpkultūrinių gebėjimų (žr. pavyzdžiui. rungtųsi ir pan.3. klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t. kad būtų pagirtas. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški. 210 . neapsijuoktų. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška. jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5. pavyzdžiui.2 skyrelį). esant reikalui.. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį. pavyzdžiui. nusiteikimo suvokti tai. tikėtina. teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. Nuostata. kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais. yra pasirengęs netikėtumams. kurie apima gebėjimą suprasti tai. išsiaiškinti sau pačiam. užduoties. sunkumas priklauso.). kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti. kad patikrintų. 7. tikėtina.

• fizinės sąlygos. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu. tikslumas. • recepcija. kaip antai laisvumas. t. o pažintiniu – paprasta. • tikslas. apie komunikacines strategijas 4.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.3.2. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara. kurių reikia užduočiai atlikti. tinkamumas. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga. žodynas. y. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr.1.2. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas. kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams. arba atvirkščiai. į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus. fonologija bei rašyba. 7. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. • dalyviai.4 skyrelyje). bet ir su forma. • nuspėjamumas. 7. kalbinės veiklos įvairovė. kurias prasčiau moka. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius. lankstumas. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. rišlumas. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams. Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai.1. vienas veiksnys gali atsverti kitą. 211 . tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui. ir atvirkščiai. ten. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. • laikas.3.3. ir dėl to. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai.3.

pavyzdžiui. laiko aspektai. įvertinti ir pataisyti tekstą. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. tikslus. • Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. pavyzdžiui. kuri padeda įsivaizduoti. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. y. todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. savaime suprantama. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mažiau laiko lieka užduočiai planuoti. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. gali būti žinynai. vaidmenis. kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. kai turima pakankamai laiko planuoti. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko. t. nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. skirtas pasirengti. turinį. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. dėl to. kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. susirašinėjant laiškais). atlikti. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. t. atlikti. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. • laikas. tuo užduotis sunkesnė.). 212 . aplinkybes ir jei yra svarbūs. įvertinti ir taisyti.

– greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis. kai nuolat kinta herojai. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. turinčią daugialypį tikslą. susitarti dėl tolesnių veiksmų). kad būtina keistis informacija. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus. y. tuo tarpu atliekant užduotį. turinčią vienalypį tikslą. ilga. informacija. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. t. t. nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui. atliekant užduotį. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą).. tuo užduotis gali būti sunkesnė. • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. nuovoka ir t. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. Be to. 213 . tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta. susidedanti iš daugelio žingsnelių. kai tikslai sulieti nei kai išskirti. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija. tačiau tinkamus atlikimo variantus. • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. aplinkybės. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis). kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. – tartis gali būti sunku dėl to. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. žinių schemomis. pasakojimą. tuo lengviau priimti įvairius. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti.

3.2. pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai. teksto maketas. aiškumas. vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug. nors jų paprastai negalima valdyti. su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. antraštės ir t. susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). pakartoti. • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. tartis. Recepcija sąlygos ir apribojimai. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau. reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. t. 7. 214 . pavyzdžiui. aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos. taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. kad prieš klausymą. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. rišlumas. be minėtųjų parametrų. mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. • teksto charakteristikos.2. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija. paaiškinti). kontekstinės nuorodos: iliustracijos. taip pat ir elgesys (tai. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. nei per mažai). kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas. • reikalaujamo atsakymo tipas.

netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. • Teksto tipas.). galimos dviprasmybės. t. anaforų ar deiktikų vartojimas. teksto tipą. užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. kalbėjimo tempas. negu dirbdami po vieną. nuoseklus laikas. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. konkretūs aprašymai. supratimą sunkina triukšmas. Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. Be to. kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. • Pateikimo būdas. kalbėjimas vienu metu. kad 215 . pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. kiek jis mokiniams svarbus. neaiškus antecedentas ar nuorodos. akivaizdu. tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. pavyzdžiui. • Diskurso struktūra. pateikimo būdą. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). neįprasta tartis. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. teksto ilgumą ir tai. kiti veiksniai. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. silpnas radijo ar televizijos signalas. • Teksto ilgumas. kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. keliagubas neigimas. įterpiniai. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. diskurso struktūrą. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį. konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus. aiškūs pagrindiniai teiginiai. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. • Kalbos sudėtingumas. prasmės ryšio žodžių ir pan. pateikiami prieš pavyzdžius). kaip suprato tekstą. klausant sakytinio teksto. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti.

palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio. suprasti lengviau nei trumpą. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją. kad jis mokiniui įdomus. tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. kurio žodynas turtingas. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę. 216 . pavyzdžiui. reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. jei mokiniai yra skatinami sakyti. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. bet tema yra žinoma ir svarbi. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. kitoms – gebėti daryti logines išvadas. pastaruoju atveju. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. tačiau ilgą tekstą. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. mąsto ir mano. mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. susijusią su tekstu. ką jie žino. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. ar tikrinti. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. pavyzdžiui. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. tačiau tekstas. pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). kaip suprato tekstą. • Svarba mokiniui.

interesus). motyvaciją. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. poreikius. tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. kuriomis mokoma formų. jų tikslai būtų nelengvi. 4. kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą.4 skyrelį). nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti. kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape).Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • • • • 217 . turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. ir laisvumas. keičiant užduoties parametrus. kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. • koks turi būti santykis tarp užduočių. kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas. esant reikalui. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius). kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis. bet tikroviški ir pasiekiami. kur reikia. ir tokių.

.

bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją. kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m. • manoma. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos.1. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. mokinių) ugdymo tikslus. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 . Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys. aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas. nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo.

jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. taip plečiant kalbinę įvairovę. profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. susijęs su skirtingais. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai. Antra. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. pavyzdžiui. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. užuot laikant priešybėmis. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. bendruosiuose kalbų metmenyse. kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. 8. bendrojo lavinimo. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai. atsižvelgiant į tai.2. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą. viena vertus.1.2. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas). nei į integruotą kelių kalbų programą. Trečia. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. kita vertus. mokymo ir vertinimo metmenys dymo. Mokymo programų sudarymo galimybės 8.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. tai reiškia. 220 . mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą. be abejonės. kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai.

Apie bendrųjų programų planus 8. kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją. kurie išmoko vieną kalbą. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti.3. pavyzdžiui. kas jau buvo pasakyta. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. – reikia įgyti žinių ir gebėjimų.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. Be to. kad net ir gimtosios kalbos.3. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu. aišku. • tie. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio. pavyzdžiui. panašu.1. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 . kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus. 8. kaip palengvinti išmokimą. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų. tiek ir priemonių bei būdų. nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais). požiūriu. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju). šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. o ne jį ignoruoti. kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis.2. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to.2. kaip galėtų atrodyti. kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio.

reikėtų pabrėžti. kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai. mokytis. priemonės arba prielaidos. mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). kad. nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui. kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės. Be to. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. kaip mokytis. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai. turinio. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. nagrinėjama.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi. iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?). tikslinė grupė ir lygis. 222 . tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. – tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. tačiau pabrėžtina. kad geba mokytis kitos kalbos. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų.

o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. 8. sudarančių privalomosios programos dalį. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. tapatinama su gimtąja kalba. toliau – 2sk). kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba. 223 . jei galima padaryti daugiau. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys. toliau – 1sk). arba skirtingi.3.2. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. kaip buvo siūlyta. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai. kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. ir trečios. tikslų eiliškumas tikslinamas. pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai. bet klaidingai. pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami. svarbiausia. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. kitos.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. • bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. galima padaryti ir mažiau. tačiau žinoma. kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba). nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms.

kas. 224 . tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. dėmesiu kūno kalbai ir gestams. kurias yra jau įgudę taikyti. taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. muzikalumui ir ritmui. mokant 1sk. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). mokoma mažiau. pirmenybė teikiama supratimo. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį. • 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. mokymo procesas siejamas su tuo. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. kaip dalyko. nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą. kaip reiškinio. be to. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti. skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti. bendrą kalbos. garsiniams aspektams. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. o ne produkavimo veiklai). siekiama dalinių tikslų. keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą. nuveikta pradinėje mokykloje. pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. • pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. kas buvo nuveikta mokant 1sk. mokinių lūkesčiais ir interesais. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. istoriją. orientuojamasi į prekybos.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. 225 . dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus. • Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. pagrindus. • Įprastinė 1sk mokymo programa. 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. tačiau įvairiais tarpsniais. ekonomikos ar technologijos kalbą). radijo ir televizijos) tekstais. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui. programa papildoma. kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo.

tai. mokėjimo lygis. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. prie šių trumpų pastabų galima pridurti. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. 226 . • kaip jau buvo rašyta. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. • tų kalbų. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą. kaip institucijos. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kitaip tariant. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. be kitų dalykų. kad įgyvendinus tiek antrąjį.4. taigi šiuo požiūriu mokyklos. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. pastarąsias. 8. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. tai reiškia. curriculum – kelias) suprantama kaip takas. tiek ir pirmąjį planą. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. kurioje jos yra taikomos. kaip tai pateikiama metmenų modelyje. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. Vertinimas mokykloje. aišku. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. menkėjimą ir kaitą. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina.

galbūt apibūdinant profilį. kur gali būti įvairių derinių. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. bet tokią dalį. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. • geresnį savo kompetencijų. tremtį. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. atskirai pripažįstant 227 . kaip kartais galėtų pasitaikyti. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų. Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami. tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse. pažinimą bei pasitikėjimą jais. kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla. taip pat reikia pripažinti. kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą.4. per keliones. bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį. 8. kas pasakyta. Aplankas ir profilis taigi iš to. pavyzdžiui. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis. aplankas parengtas taip. per istoriją ar kartų kontaktus. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti.4. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. taip pat akivaizdu. jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose). nors visa tai atrodo savaime suprantama. taip pat per knygas ir žiniasklaidą. galima suprasti.1. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį.2.

4. kinta vieno individo požiūriu). tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus. kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. 228 . kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. nesutrikdydami kitų dalykų programų. y. modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą. Be to. arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą. kalbinio. metmenų modelis yra toks. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti. nelygu laikas. taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. y. Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu).Bendrieji europos kalbų mokymosi. svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. 8. tai leistų sinchroniškai (t.3. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti. Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje. daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos.

kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. 1. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. kurie uždavinių tipai (žr. esant reikalui. kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. planus ir poreikius. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą.2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų). ar mokiniai jau pajėgūs. nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. kokie ištekliai. esant reikalui. kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos. • • • • • • • 229 . lūkesčius. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. interesus. atsižvelgiant į jų ypatybes. gali būti sutaupyti. taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. nors ir labai paprastu lygiu. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes.

.

Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas). bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. bet ir daugybę kitų dalykų. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. t. kiek galima įrodyti. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai). mokinio / mokytojo pasitenkinimas. kurios nelaikytinos testais. Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. pavyzdžiui. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas. jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 .Vertinimas 9. Vertinimas 9. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. mokymo veiksmingumas ir t. patikimumo ir įvykdomumo. kas įvardijama šiais terminais. „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka. neformalus mokytojo stebėjimas. o patikimumas yra techninis terminas. t.1. kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. y. iš esmės juo nusakoma. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. tai. nuolatinio vertinimo klausimynai. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo. kad tai. pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. kiek tikslūs yra sprendimai. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. mokymo ir vertinimo metmenims“. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus.

kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. susietus su tomis pačiomis normomis. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. taip pat išdėstoma. mokytojo vertinimas). – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku. ir nuo to. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. aprašyti. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui. B1 lygis). kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais. jie pateikiami priešpriešų poromis. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. kuriais remiantis sprendžiama. paprastai dviejų testų. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu. įvykdoma. kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. nustatyti kriterijus. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. taip pat jis priklauso ir nuo to. Bet vis dėlto svarbiau yra tai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. kiek pagrįsti yra kriterijai. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų. jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška. klaidinga teigti. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. nes nepatikimi testai nekoreliuoja. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai. tada nurodoma. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita.

kurie jais naudojasi. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. Vis plačiau pripažįstama. šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti. pirmiausia kuriamas pokalbis. reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. aptariami pačiame tekste. arba imituojant pokalbį telefonu. pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. toliau eina transakcijos tarpsnis.2. reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį. bet visi. „metmenys“ turi būti išsamūs. privalo atsirinkti. kurio paskirtis yra parengiamoji. jog norint. pavyzdžiui.2. 9. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 . kad vertinimas būtų pagrįstas. ypač 4.Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi. trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta.1. pavyzdžiui. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. atsirinkimas gali reikšti. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas).

jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį. mentalinis kontekstas).1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. vertinimas neturi pir234 . pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. gebėjimų ir kompetencijų derinys. 2. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4. kurios kalbinės.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. ypač 7.2. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. toks vertinimas patrauklus.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“. skyrelyje 5. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. kurios pateikiamos 4 skyriuje.1. komunikacinių veiklos rūšių aptartis. B1). a2. sąlygos ir apribojimai. kad norint nurodyti lygį. aptartis. reikalingos a1. B1 ir B2 lygių testams rengti. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. kaip rengti testo užduotis. juose pateikiama detalesnės informacijos. kaip aptariama 6. „literatūros sąrašą“). svarstant naudojimąsi aptartimis. kalbos mokėjimo.2. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti.4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““. tai yra todėl. pateikiamą 2 lentelėje. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. antra vertus. nes ir mokiniui. arba kalbėjimo sando dalis. būtina atskirti: 1. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. 9. vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis. kad pagrįstume. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms. 4. pateikiamas 5 skyriuje. pagrindas yra lygių skalės.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos.

tai. t. t. Žinoma. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys. gali netikti kitam. kiek jam metų ir t. bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. gebu pasakyti. tai tik patvirtina. gebu pasakyti. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti. kaip aptariama 9. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. 9.. Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus. pavyzdžiui. 1. pasikeitimas informacija) tinklelį. kas tinka vienam vertinimo tikslui. tiek mokytojams vertinti. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. 2. kur gyvenu. kiek man metų ir t. ir: gebu ką nors paklausti vardo. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį.2. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas. Sudarant testą. tiems.2. a2 lygiai). pavyzdžiui. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus. diskusija. kaip sekasi atlikti konkretų darbą. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje.2. kur jis gyvena. pokalbis. Skelbiant rezultatus. • 235 . Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. darbdaviams. 3. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys. gebu ką nors paklausti. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. gebu ką nors paklausti. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui.1.1 skyrelyje.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties. dažniau labiau rūpi bendri rezultatai.

taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. kaip parengti aptartis. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. Mokėjimo aspektų aptartys. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti.2.2. y. Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį. bet ir tai. y. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste.2.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai labai įprastas būdas. • pirmas: kaip skalė. t. 9. nepriklausomi teiginiai. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs. kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės. kaip Gerai jis tai geba. t. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis. kad būtų išvengiama tokių sunkumų. pagal kategorijas. 1. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai. mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. 236 . 2. patirtis parodė. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais. a priede aptariama. susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. kĄ mokinys geba. jei jos ne tik nurodo.

literatūroje. Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką. B1++ ar B1. arba šių kategorijų egzaminas. Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“. stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. (2) kalibravimas. Vi237 . skalė yra norminė. arba tam tikro modulio norma. nuo a2 lygio iki B2. kurio siekinys – bendras supratimas. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą.8. pavyzdžiui. tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse. skirtoje vertinimo klausimams. Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi.3. reikalui esant. kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas. „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. (3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas). puiki – „5“). kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas).2. taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). 9. o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam. (3) statistinis suderinimas (moderavimas). (5) socialinis suderinimas (moderavimas).Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas).

Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą. tikrinti. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami. Galima ginčytis. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti. yra ta. yra sunku sieti kalbos vertinimus. kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. 9. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. mokyti. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. taip atsitinka iš dalies dėl to. kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas. alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų.3. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. kad toks vertinimas užima laiko todėl. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste. – o to ir yra siekiama. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. taip pat neturi reikšmės tai. pagrindinė priežastis. ir iš dalies dėl to. 238 . kodėl. kad (b) trukdo testavimo metodai.

Mokėjimo vertinimas. priešingai. 7. nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. programa. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. kokia yra tikroji kompetencija. 3.Vertinimas 1. darbdaviams. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. 8. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi. kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. tiek. kas buvo mokyta. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. reikėtų siekti. 5. vadovėliu. natūralu. ką asmuo dabar geba. tai yra vidinis požiūris. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. ko jis yra išmokęs. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. semestro darbu. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas. tiek testas turi išmokimo elementų. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. tiek. 11. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. taigi jis siejamas su savaitės. vertinimas. 4. komunikaciniame testavime. 10.1. yra vertinimas. 6. tiek jis yra mokėjimo aspektas. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9.3. 239 . tai yra išorinis požiūris. 9. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. 12. 13. 2.

tada mažiau dėmesio skiriama tam. kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. vertinimas vienas kito atžvilgiu.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip tikslas buvo pasiektas. visai neatsižvelgiant į tai. daug nesusipratimų kyla dėl to. mokymo ir vertinimo metmenys 9.3. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. kurios tikrinamos konkrečiu testu. siejama su kurso ar modulio turiniu. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. laikančių testą. Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). kuris. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų. atitinka nustatytą mokėjimo normą. bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas. Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. kai norima sudaryti klases. taškai. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose.3. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje.3. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. arba išlaikymo ribos. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas. manytina. 9. 240 . kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). Vertinimas remiantis kriterijais reiškia. iš tikrųjų yra įvairių praeičių. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as). demografinei grupei (tu esi 21 567-as.2. siejamų su kriterijais. ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“.

Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė. ir trūkumų. ką asmuo geba dabar. svarbu tik tai. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. kad testo rezultatai turi reikšmę. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. kas vyko anksčiau. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. o mokytojui – biurokratinis siaubas. dažnai manoma. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. kad asmenys vis dar geba tai. 241 . rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. mokinių.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. atliekamas mokytojo ir. pildyti lenteles. o vertinama tam tikrą dieną. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį.4. 9. kad būtų kažkas nuspręsta. nuolatinis vertinimas reiškia. kuri yra laidas. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną. abi prieitys turi ir pranašumų.3. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus. o kiti galbūt dėl to laimi. atlikti ne vienu metu. Vienkartinis vertinimas yra toks. paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. ir siejant su visuma. kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai. galimas daiktas. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. kad vertinimas nėra kurso dalis. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. Vienkartinis vertinimas parodo. nekreipiamas dėmesys į tai.

242 . kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. b) priimti. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. t. žino būdus. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. y. vienkartinis išmokimo vertinimas. Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. y. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį. kaip ją užrašyti. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. tvarkyti ir suasmeninti. t. turi laiko. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus. iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis.3. d) sieti informaciją į visumą. nepaskęsta informacijos sraute. 9. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos. t. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti. tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. ir nesiima veiksmų. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. t. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius). motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. yra atidus. y. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. kad galėtų suprasti klausimo esmę. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. yra pakankamai pasirengęs. c) paaiškinti.5. Visa tai suponuoja autonomiškumą. y. gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. kurių rezultatai būtų priešingi.

6. Netiesioginiam vertinimui. t. vertintojas stebi. kuriuose jie yra svarbūs. ir rašo įvertinimą. kokias parinkti temas.Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). lygina su kriterijų lentele. rašymą ir klausymą. tinkamų atsakymų parinkimu. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. atsakymais į klausimus ir t. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. tačiau. aprašus („pusiaukelės“. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. kai vyksta sąveika. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais. t. pavyzdžiui. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus. klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. kaip parodė dialanG projektas. 5. kurias ji geriausiai atitinka. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis.3. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks.). Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. pavyzdžiui. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai. 9. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. kai vertinama tai. kuriuos galima įvertinti testu. „slenksčio“ ir t. naudojami testai. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. priešingai. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių. vertinti. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis. sakinių baigimu.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui. kad suprato tekstą.

244 . kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas. kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. „aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą. kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių. kurių tokie aprašai yra parengti. Žinias vertinant reikalaujama. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme. 9.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas. deja. „slenkstyje“. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus.3. ir pamatines pragmatines. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra. kituose – ne. informacijos galima rasti 4 skyriuje. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. kad parodytų. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties.7.

subjektyviosios prieities pranašumas yra tas.Vertinimas 9. ar atsakymas priimtinas. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. kelių pasirinkčių. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. kad būtų teisingas. kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas.8. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis. taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas.3. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu. tokio tarpų užpildymo. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. – dėl to. kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. tai reiškia. sprendžia. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo. vertinimą. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. labai dažnai sunku nustatyti. kad pateiktų rezultatus. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė. kas būtent tikrinama testo punktu. 245 . kai asmuo. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. ar atmestinas. iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas. nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. skaičiuojantis taškus. tačiau bet koks vertinimas. su kuriuo kiti gali nesutikti). kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. kelių pasirinkčių). turi būti kiek įmanoma objektyvus.

atsakymai gali būti Taip / Ne. arba kas antras. apatinis ir vidurinis. • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo. „Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama. ar apimama svarbi sritis. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. t. alternatyva yra kontrolinis klausimynas. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. kuriame svarbiau išryškinti. y. pavyzdžiui. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. arba trys: viršutinis. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. • organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. • laikantis nustatytos tvarkos. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. kaip manoma. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. turi būti aišku iš skalės aptarčių. Gali būti pra246 . pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą.3. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą.9. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. susidaryti bendrą atskaitos sistemą. kuriame išvardyti. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. kaip turi vykti vertinimas. arba atskiruose lapuose. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. pagrįstą. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. kuris pateikiamas skalėje. konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį. 9.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

skirtoje egzaminuotojams vertinti). tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. 0–4). kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. Valdomasis vertinimas: toks vertinimas.3. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. (c) mokoma šiuo būdu vertinti.Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. namų darbais ir t. Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas.10. daug subjektyviojo vertinimo formų. kelių padalų (pavyzdžiui. pavyzdžiui. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai. daromas stebint mokinio atliktį klasėje. ir 3 lentelėje. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai. t. skirtoje įsivertinti. įvertinimą. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant. aprašomi (b) punkte. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos. toks būdas suponuoja. 9. arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 . kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. dar aiškiau.

pavyzdžiui. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti. kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos). 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama). tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį.3. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. Šiai prieičiai būdinga tai. tai. tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais. gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį. Vėliau. kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. kita analitiškesnė prieitis yra tokia. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais. y. taip pat jie intelektualiai perkraunami.11. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų. Šio vertinimo būdo trūkumas tas. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. „kalbėjimas“ ar „sąveika“. kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t. Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. kad kaip rodo dažna praktika. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ko ieškoma. kas dedukuojama iš atlikties. y. y. (b) priklausomai nuo to. kitame – visuminis. b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. 248 . 9. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. t.

Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju). turinčią. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą.13. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu.2. pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas. kaip aptariama 9.4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. 9. gali padėti 4. kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9.2. nustatyti. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama. ką mokinys geba. mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas.3. pavyzdžiui. rengiant kriterijus būtinas kompromisas. kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą.3. susidarantį dėl to.3. tyrimai rodo. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys. o ne vien tik remiantis įspūdžiu. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai. toji patirtis gali būti ir testų laikymas.3. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 .12. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai.1 skyrelyje). kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4. Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis). kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis.Vertinimas 9. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. Įsivertinimas yra tikslesnis. jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams.

mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat. taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. taip pat kiek šios aptartys taikomos. ar Geba. Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes. atlikties pavyzdžiais)... taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui.. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai. kad 250 . pavyzdžiui. y. būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo).. serijiniam vertinimui. esant reikalui. • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą. nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius. atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). bet tuo. bendrosiomis aptartimis.. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį.

4. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. lankstumas. o 3 lentelėje – į bendriausius. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. laisvumas. taigi reikia atsirinkti. nenorima teigti. bendroji kalbinė aprėptis. tartis ir intonacija. jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. gramatinis taisyklingumas. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir. rišlumas (koherencija ir kohezija). kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . sveiku protu suvokiama. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. 9. kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. temos plėtotė. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. bet akivaizdu. tikslumas. kad būtų galima jas aprėpti. prašymas paaiškinti.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova. be to. svarbus vertinant kalbėjimą. praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. sociolingvistinė kompetencija. žodyno aprėptis. žodyno vartojimas. skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos.

ypatybės turėtų būti jungiamos. jei manoma. 252 . pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. CAE): 5 sandas. Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. susijusiose su konkrečia veikla. mokymo ir vertinimo metmenys tinti. ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma. kaip tai daroma. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni.

2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis.Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą. Šioje lentelėje pateikiama. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede. 253 . jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“. per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį. kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą.

254 . esant reikalui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“). kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje. mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis. kai skiriasi ir sistemos. naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. kiek svarbiausi veiksniai. – tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis. nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. atrenkamos ir derinamos. ir mokiniai. kad būtų tikrai išsamus. ypatybės yra įvairiopai paprastinamos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas.

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

1–24.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit. Cambridge: Cup. robinson. (1977) Semantics.51. o’Connor.H.) (1972) Sociolinguistics.p. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache. o’Connor. Berkeley: university of California press. london: longman. (1921) Language. (eds. j. lyons. Cambridge: Cup. j. (1973) The intonation of colloquial English. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. Cambridge: Cup. Cambridge: Cup. levinson. Harmondsworth: penguin. searle.vols. labov. G. W. (1949) Selected writings of Edward Sapir. (1974) Semantic fields and lexical structure.l. philadelphia: university of pennsylvania press. m. roulet. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach. and liedke. matthews. vol. knapp-potthoff. 2nd edn. e. e. j. paris: nathan. Harmondsworth: penguin.d.n. 261 . mandelbaum. london: longman. pride. stuttgart: metzler. london & amsterdam. & Holmes. doc. oxford: pergamon. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. j. sapir. j. Language in society. d. (eds. in pride and Holmes (1972). (1981) Syntax. (1973) Phonetics. r. Hymes. j.d. d. descriptions et enseignement des langues. s. strasbourg: Council of europe. (1983) Pragmatics. robinson. Cambridge: Cup. CC-Gp12(87)24. munich: iudicium verlag.r. new york: Harcourt Brace.G. p. no.H. (1972) on communicative competence. (1958) The groundwork of English intonation.C. (1984) Vers la compétence de communication. philadelphia: university of pennsylvania press. (1972) Théories grammaticales.B. G. Harmondsworth: penguin. a. (1972) Sociolinguistic patterns. (1972) Language and social behaviour. searle. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. j. j. neuner. rehbein.H. paris: Hatier. d. d. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. Hymes.1.F. I and II. W. lehrer.Literatūra Hymes. (1985) Crosscultural Understanding. a. G. & arnold. kingdon.

strasbourg. B. Wunderlich. a. 262 . Brumfit. and py.-C. paris: Hachette. m. (1971) Practical phonetics. G. m. (1976) Human characteristics and school learning. Vol. Frankfurt: athanäum. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. AILA Review 4. Brumfit. m.-C. p. Byram. k (eds.) (1988) Processes in the developing lexicon. Wray. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching. H.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. Collection l.s. Besse. paris: Hatier. j. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence. G. oxford: oup. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education.) (1979) The communicative approach to language teaching. & Colson. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. Broeder. (1997). london: longman.a. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. Byram. (ed. B.C. C.Bendrieji europos kalbų mokymosi. (1984) Grammaire et didactique des langues. paris: Hachette. tilburg and Göteborg: esF. Clevedon: multilingual matters. Blom. & johnson. oxford: oup. Widdowson. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. Language teaching 32. Bern: lang. Bulletin Suisse de linguistique appliquée. a. H.l. oxford: Blackwell. ullmann. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning. Clevedon: multilingual matters. Clevedon: multilingual matters. (1956) Taxonomy of educational objectives. and porquier. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill. p. 25–31.s. Berthoud. Vals/asla 64. The roles of fluency and accuracy. (1986) Enseigner une culture étrangère. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence. (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. Wells. Bloom. (ed. 6 skyrius Berthoud. Byram. Cambridge: Cup. a. Zarate. Maîtrise et acquisition des langues secondes. d. Cambridge: Cup. C. s.4. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. new york: mcGraw. r.) (1972) Linguistische Pragmatik. B. (ed.G. Harmondsworth: penguin. Bath: pitman. (1993) Des linguistes et des enseignants.

dickinson. s. (1997) The elements of foreign language teaching. (ed. paris: Hatier. Collection l. F. j. & macintyre. r. paris: e.. Canale. Girard. H. d. *Girard. no. d. Callamand. Cambridge: Cup. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. Hawkins. 263 . (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’. W. & swain. moore. & Weiss. d. dalgallian. Holec. e. (1992) L’enseignement des langues. strasbourg: Council of europe. G. m. paris: Hatier. a. Applied linguistics vol.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères.C. p.. Coste. Grauberg. 1. 25 no. 4 & vol. (1981) Méthodologie de la prononciation. london: macmillan. Etudes de linguistique appliquee 98.Literatūra Byram.W. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues. G. Gaotrac. F. oxford: pergamon. Cunningsworth. l. london: Heinemann. G. Gardner. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. paris: Cle. d. d. Berne: Cdip. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed. paris: Cle international. Language teaching. l. (1987) Self-instruction in language learning. revised edn. Vol. m.. (1986) Literature in language teaching.F.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses..d. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’. strasbourg: Council of europe. m. Clevedon: multilingual matters. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning. m. Dossier 52. (1984) Evaluating and selecting EFL materials. strasbourg: Council of europe.a.s. paris: Chronique sociale. *Coste. Zarate. G. (1997) Plurilingual and pluricultural competence. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques.l. d. lieutaud. (1981) Autonomy and foreign language learning. & Zarate.1. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. 26 no 1. Cormon. Hill. Hameline. paris: Bordas. Cambridge: Cup. & neuner. (1987) Modern languages in the curriculum.

krashen. melde.) (1992) Les auto-apprentissages. Vilnius: leidybos centras. dublin: authentik.): addison-Wesley. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. j. and Zimmermann. ismaning: Hueber. mcdonough. s. G. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel. recherches et applications. komensky. & singleton. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht. oxford: oup.Bendrieji europos kalbų mokymosi. paris: le français dans le monde. oxford: pergamon. london: longman. (1988) Communication in the modern language classroom. (1987) Individual differences in second language learning. 129–158..H.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. (ed. london: allen & unwin. Applied Linguistics 11/2. (ed. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus. münchen: Frankonius.j. (1981) Psychology in foreign language teaching. tübingen: Gunter narr Verlag. devitt. oxford: pergamon. s. paris: le français dans le monde. G. reading (mass. (eds. *porcher. rusų kalbomis). d. Bulletin suisse de linguistique appliquée. pêcheur. C. py. strasbourg: Council of europe. l. p.d. piepho. (1980) Reflections on language needs in the school. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. j. Col. *sheils. krashen. W. (1982) Principles and practice of second language acquisition. nuremberg. & terrell. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. r. Col. s. s. little.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen. mackay. W. W. (1993) Context and Culture in Language Teaching. rampillon. j. d.d. recherches et applications. s. (1965) Language teaching analysis. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. B. Vals/asla. schmidt. london: arnold. u. strasbourg: Council of europe.d. (eds. Quelques développements récents’. kramsch.e.) (1995) Méthodes et méthodologies. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed.a. 264 . (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. t. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. skehan. savignon.F. H.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application. and Viguer.

(1989) Conditions for second language learning. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. k. london: British Council.l. strasbourg: Council of europe. Etudes de linguistique appliquée. stern.H.l. damen.. m. oxford: pergamon. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. s. and a. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. (1984) Reading in the language classroom. (1974) Primary French in the balance. l. Quelques expériences en cours en Europe. doc. (1989) Designing tasks for the communicative classroom. mahwah. d. Language Teaching.m. london: macmillan. r. (1995) ‘langues et curriculum.p. (ed. G. Cohen. reading. 2 & 3. B. paris: Hatier. H. CC-lanG 994) 6. (1982) Simulations in language teaching.) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages. H. Coste. Festschrift für Reinhold Freudenstein. yule. j. vol. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom. 8 skyrius Breen. in Grebing. organisation and assessment. *Coste. Cambridge: Cup. nunan. oxford: oup. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. 265 . C. d. e. 7 skyrius jones. (1983) Fundamental concepts of language teaching. jamieson. Clark. and margreaves. m. 20 nos. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters. 81–92 & 157–174. Williams. Cambridge: Cup. a. programmes et parcours’. Grenzenlöses Sprachenlernen. d. n. d. Fitzpatrick. oxford: oup. slough: nFer. trim. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’. oxford: oup. m. 5–25. The British Council (1978) The teaching of comprehension. (1997) Referential communication tasks. 98.j. Burstall. Contenus. p.. (1982) Communicative syllabus design and methodology. Berlin: Cornelsen.Literatūra spolsky. stern. mass: addison Wesley. and lehman. j. k. lawrence erlbaum. parts i and ii. johnson.H.

lado. Cambridge: Cup. *Wilkins. Col. Schweizerisches Forum Langue 2. oxford: oup. nunan. l. (ed. Cambridge: Cup. north. Bachman). Schweizer Version. (1995) Language Test Construction and Evaluation. r.C. munby. G. paris: Champion. Cambridge: Cup.C.’l’ paris: Hatier. Bern: edk. (1987) The educational value of foreign language learning.a. (2000) Assessing Reading. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. d. Bulletin CILA 55. C. Bern: edk. d. Bachman.C. Wilkins. d. roulet. and moore. Cambridge language assessment series (eds.F. and Wall. dossier 33. 7. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). strasbourg: Council of europe. taip pat internete: http//www. Vigner. e. sydney: macquarie university.C. C. j. london: longman. B.ch/ids/portfolio. Etudes de linguistique appliquée. Vers une pédagogie intégrée. 266 . Brindley. unifr. d.Bendrieji europos kalbų mokymosi.F. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. réforme des langues et systèmes éducatifs’. j. (1983) La construction de la Communauté européenne. schneider. alderson. alderson and l. (1980) Langue maternelle et langue seconde.) (1996) ‘promotion. Cambridge language assessment series (eds. oxford: oup.) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’. j. j. Ch. Cambridge: Cup. l. mokymo ir vertinimo metmenys labrie.. douglas. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. alderson and l. (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching. (1990) Fundamental considerations in language testing. 103. Bachman). (1972) Communicative syllabus design. doc..F. d. and koch. G. l. Cambridge: Cup. (eds. d.a. d. j. Flügel. CCGp(87)10.. Coste. 9 skyrius alderson. Clapham. G. (1976) Notional syllabuses.

strasbourg: Council of europe. Col. Recherches et applications.F. Bachman). paris: Cle international. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work. 267 . (eds.) (1991) L’évaluation. d. m. r. (Cambridge language assessment series. a. août-septembre 1993. paris: Hachette. oxford: pergamon.Literatūra lussier. j. Cambridge: Cup. reid. j. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning. (ed. monnerie-Goarin.) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’. Le français dans le monde. oskarsson. C. alderson and l. and lescure. eds. tagliante. university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). Cambridge: Cup. Numéro spécial. (2000) Assessing Vocabulary.C. F. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative.

.

toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes. mastas. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. ir negatyviai (žr. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai. y. ką mokinys geba. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. formuluoti ir pozityviai. Šveicarijos projektas). Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. • Pozityvumas. kartais įmanoma tą pačią mintį. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui.A priedas. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. kurie nėra kaupiamieji. nei tai. pavyzdžiui: 269 . pageidautina pozityvi formuluotė. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. ko jis negeba. pavyzdžiui. susijusią su kalbos priemonių spektru. Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. a1 lentelę). t. pastebima.

vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. • Aiškumas. nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. bet kartais. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. pavyzdžiui. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. geba suprasti. iš pirmo 270 . arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. antra. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras. informacijos ir pan. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. 1 lygis. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos. ar gana platus keisti labai platus. jo atsisakius.) (elviri. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ne sukuriamas žodžiu žaismu. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. Geba suprasti. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip.“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. aptartys turi būti skaidrios. nuo 1940 m. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. jeigu tik pašnekovas padeda. kad jos gana lengvai perskaitomos. A1 lentelė. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. ar vidutiniškas į geras. milanas. o ne parašytos profesiniu žargonu. 1978. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. 2 lygis) • bendravimas sutrinka. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. lieka spraga. vadinasi. skirtumas turi būti tikras.

tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. • Trumpumas. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis. kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti. ypač įprastos amerikoje ir australijoje. • Autonomiškumas. gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . kurią vertintojas turi atpažinti. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. šis asmuo geba tai daryti. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. esant reikalui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. apibrėžtys turi būti paprastos. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas. projekte. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos. 9 skyrių). skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. tai leidžia manyti. kaip savarankiški kriterijai. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. tad trumpesnės konkrečios aptartys. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. galima manyti. apie kurį galima pasakyti: Taip. Be abejo. antra.A priedas. antra. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. kai aptartis yra autonomiška. kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais.

pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. komunikacinės kalbinės veiklos. kas norima aprašyti. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. 272 . kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti. kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę. o tada rašyti. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. aptartis. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. Pradžia – aptartys. kokybinius ir kiekybinius metodus. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. Viena galimybė – apmąstyti. pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji. metodo. 4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai. o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai. pavyzdžiui. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. Geriausia. pranašumas yra tas. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus.

o ne statistinei duomenų interpretacijai. o tada. (b) paaiškinti savo sprendimą. Empirinis. Esmė – formuluotė. pastarieji gali dirbti intuityviai. ir aprašus. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. ingram. tinkama tvarka. ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. o tik principais grįstas patirties interpretavimas. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. liskin-Gasparro. bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. tada. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. kai tik parengiamas skalės juodraštis. 1986). Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis. kad būtų patikslintos formuluotės. Ekspertas. tinių kalbų mokymo programomis. Gippsas (1994) ir scarinas (1996. Komisija. galbūt pasiremiant informantais. remiantis esamomis skalėmis. 2 nr. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. tada. 1 nr. 1984. 1985. lowe. galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. silpnybes. 1975. kurie ta skale naudosis.A priedas. tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. 1985. gretindamos jas su aprašais. 4 nr. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. kai tik atskleidžiami in273 . skalių juodraščiai aptariami konsultantų. – paprašoma (a) sudėti aptartis. jų manymu. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais.

dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti. tada yra suderinama bendra eilės tarka. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. 274 . pateikiama antra užduotis – nustatyti. 1991. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson.). pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti. mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. 5 nr. 6 nr.. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. rodanti. o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė. 1995). kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą.) nustatoma. tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. kokios ypatybės yra svarbiausios. tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius. kad trūksta vieno lygio. Dviejų pasirinkčių sprendimai. Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr. o ne rangine tvarka. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus. Svarbiausia ypatybė. tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. į kurį galima atsakyti taip arba ne. Esmė – atliktys. 1980). tarp kurių dviejų lygių yra spraga. siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. 1992). 7 nr. kas informantams padėjo ar klaidino. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. (c) nustatoma. konstruktas) (mullis. shohamy ir kt.

Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą. IRT). Lyginamieji sprendimai. 1963. . skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. Daugiamačių skalių sudarymas. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. 10 nr. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. kad būtų nuspręsta. kurios iš jų yra visai aiškios. kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. 9 nr. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. north. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. naudingos. informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę. pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. Rūšiavimas. irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. jų manymu. yra taikomas daugkartinės regresijos metodas. Diskriminanto analizė. t. 1995). tada. taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. nors taip vadinamas. analizės rezultatai atskleidžia. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas. 1996). tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. ir / ar pagal lygius. 1996). kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. aptartys apibūdina. kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. arba „latentinio bruožo“ analizė. 1996/2000). Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. svarbios ir t. kurias. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas.A priedas.

mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. tada šie testų punktai gali 276 . toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis. yra numatomos skalės vertės. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. analizuojant rascho metodu. tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. jei esate pradedančiųjų lygio. jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. tačiau reikia nepamiršti. 1989). lincare.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu. dėl to. ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. bet išlikti bendroje sistemoje. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. nuspėjant tuos būsimus dalykus. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters. sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. yra keletas būdų. jei esate mokančiųjų lygio. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. 1982. išplėtojus šį metodą. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų.

kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. 1992. ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. be to. milanovic ir kt. G. per siauras ar per plačias dalis. pristatytuose B. (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. 1994.): Language testing in the 1990s. 71–86. Visuose trijuose projektuose. london: British Council/ macmillan. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. 1996. tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. Kritikuojama pozicija.. 1995. 1993.. (eds.A priedas. C. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. 1996. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. (d) taip buvo sudarytos 3. kirsch ir mosenthal. developments in elt. kirsch. B. singapore. 1991: Bands and scores. (ed. rascho modelis yra naudingas sudarant skales. C. stansfield ir kenyon. ką mokinys geba daryti. in anivan. Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. 45–85. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. G. 1995). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kritika. s. j. o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. 1992. j. 1996). masters.) Current developments in language testing. 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. punktai. Language Testing 15 (1). Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. tyndall ir kenyon. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai. Brindley. regional language Centre. Pagrįsta reikalavimo. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai. a review of the issues. in: alderson. esant reikalui. 277 . Carroll. and north. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). Brindley. t. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. y. C ir d prieduose.

national Center for education statistics: 135–192. Reikšmingas straipsnis. Cathie. rust. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. kirsch. 208–38. 16–33. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas. tom. j. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. j. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. paris. kirsch. mcnamara. composition rating. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. and Bejar.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. j. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje. B. Tyrimas. annie. pavyzdžiui. m. Hillsdale n. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction. london.): Assessing second language writing in academic contexts. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques. m. norwood n. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. Gipps. 278 . kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis. i. kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. k. in Binkley. Falmer press. Analizuojamos kelios programos. lawrence erlbaum associates: 297–323. kuriuo atskleidžiama. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. kai pradedama nuo deramos analizės to. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. j. Labai aiškus straipsnis. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas. s. Chaloub-deville m. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus. i. davidson. elder. in Hamp-lyons (ed. (eds. (eds. 1992: statistical support for training in esl. tim and mcQueen. Metodui taikyti reikia daug laiko. Vancouver. organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53. taikomas. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. 1994: Beyond testing. linacre. Language Testing 12 (1). economy and society: Results of the first international literacy survey. and mosenthal. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu. F.) Test theory for a new generation of tests. s. in Frederiksen. C. 37–69. ablex: 155–166. m. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. j. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. y. siejant su metmenimis. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. kuriant aiškinamąsias aptartis. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. j. Svarstomi klausimai. i. 1995: interpreting the iea reading literacy scales. 1989: Multi-faceted Measurement. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys.C. and Wingleee. Language Testing 13 (2). Washington d. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t.. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. Metodas taikytas projekte. n.: us department of education. r.. lumley. kylantys dėl miglotų aptarčių. mislevy. i. p. Chicago: mesa press. Carroll. B. in Literacy. nei „konkretusis“.

kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. Thames Valley university. Validation in language testing. p. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. multimedia matters: 15–38. north. (ed. north. north. and schneider. G. north. Council of europe CC-lanG (94) 24. strasbourg. educational testing service. to Bachman and savignon. and particularly. 475–489. Klasikinis aprašymas. 279 . B. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. G. toeFl research paper. and Berwick. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą.. in Cumming. 1994: profiles and assessment. Klasikinis aprašymas. s. Aptariamos skalių funkcijos. manuscript no. r. Language Testing 15/2: 217–262. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. national Foreign language Center. lowe. a. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. susisteminti taikant Rascho metodą. paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). j. Projekto. 1986: proficiency: panacea. problems. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. B. C. Curriculum Perspectives 14. and a possible methodology. p. C. and Cook. peter lang. Detalus projekto. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. mullis. 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. in: Modern Language Journal 70/4. masters. avon. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. nFlC occasional paper. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives. 391–397. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. Nuo akademinės kritikos. process? a reply to kramsch. 10-W-51. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. schulz. kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. reprinted 2000. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. m. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems.): national textbook Company. saville. princeton nj. B. jau įvertintas mokytojų. Clevedon. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų.: educational testing service. i. new york. e. pollitt. B.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond.A priedas.1: 48–52. in: Foreign Language Annals 17/5. j. framework. Detali vertinimo skalių. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. kaip jos išspręstos. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. Washington d. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu. milanovic. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte. V. keblumai ir pan. lincolnwood (iii. a. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). formulation styles and presentation formats. in: james. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė.. j. phd thesis. B. north. lowe. a. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. Trumpai aprašoma. princeton n.. forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai. apžvalga. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. n. silpnybės. april 1993.

in: Journal of Applied Psychology. r. 2000: ‘dans d’autres langues. j. n.. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. B.Bendrieji europos kalbų mokymosi. and saville. 2–4 august 1993. m. B. p. shohamy. smith. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. and kraemer. scarino. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. Cambridge and arnhem. (eds. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. stansfield C. 1996: What raters really pay attention to. e. Chur/Zürich. Verlag rüegger aG. Parodoma. aprašymas. Išsamus projekto. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht). skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider. G. C. ankstesnį aprašą. aprašymas. o ne tiesiog sudaryti skales. r. schneider. Labai sunku skaityti. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. in: Language Testing 1/2. W. 47/2.. 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. Žr. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. Trumpas pranešimas apie projektą. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. describing and monitoring long-term progress in language learning. m. Validation in language testing. and kendall. Žr. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung.) 1996: Performance testing. Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. avon. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. a. and north. G. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91. Clevedon. kuriuo grindžiamas metodas. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. and murray. m. in Cumming. l. in milanovic. scarino. n. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). and Berwick. G. a. neprofesionalių vertintojų rezultatai. cognition and assessment. C. Gordon. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. ankstesnį aprašą. Skalen zur Beschreibung. 202–220. and north. 1984: issues in the testing of english for specific purposes. and kenyon d. ’ echelles pour la description. l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères. schneider. a. Fundamentalus. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. m. je suis capable de. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales.. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. B.. studies in language testing 3.. 280 . Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. a. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit. Modern Language Journal 76: 27–33. kad būtų nustatyta. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. and north. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. Rascho metodo taikymas. 1996: issues in planning. p. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. stoka. skehan. Įdomus metodinis straipsnis. Įdomus metodinis tyrimas. multimedia matters: 124–153.

patikimumo patikrinimo aprašymas. in j. a. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip. kaftandjieva (forthcoming). 281 . 1975: The oral interview test. C. susiję su suomių kalba. Labai svarbu mokykloms. kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti. C. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. and F. r. alderson (ed. and jones. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala. Paprastas skalių. kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės. multimedia matters: 9–57. avon.A priedas. English Language Teaching Journal 49 (1). 29–44. pritaikant aiškinamąsias aptartis. kad būtų pastebėti niuansai. Washington d. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. C. C. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). d. Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti. upshur. Validation in language testing. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. and turner.): Testing language proficiency. tyndall. B. Council of europe. (eds. s.) Case studies of the use of the Common European Framework. in: spolsky. 1995: Constructing rating scales for second language tests. r. sudaryti kalbos įsivertinimo skales. j. in Cumming. and Berwick. B. p. and kenyon. Clevedon.: Center for applied linguistics. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. Wilds. 3–12. Verta atidžiai perskaityti.

.

tyrimas buvo iš dalies 1994 m. prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF). buvo tirta sąveika ir produkcija. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. 1995 m.B priedas. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. aukštesnių klasių. Žemesnių klasių. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. tik dar buvo tiriama recepcija. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį). taip pat ne tik anglų. Goethe‘s instituto. kur apie jas rašoma. tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo. apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. 4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais. Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. tyrimo kartojimas. 1994 m. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai.

du tyrimai buvo siejami su tuo. kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. kaip apibūdinama aptartyje. ir vienais. analizuoti įrašai. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. prancūzų ir vokiečių kalbomis. taigi 1994 m. kuris įgyjamas per 80 valandų. per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. (b) vertino. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. iki gerai mokančių kalbą. 2. aptartys buvo tik anglų kalba. ar tos aptartys aiškios. Kokybinis etapas 3. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. Šios skalės išskaidytos tam. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. kad būtų įsitikinta. taikliausias ir svarbiausias. 4. kurias ketino apibūdinti. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams. Intuityvusis etapas 1. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos. 6. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. jos buvo papildytos anglų. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. prancūziškai. o 1995 m.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. sudarytų iš aptarčių. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa. tikslios ir svarbios. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. Kiekybinis etapas 5. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m.

susijusius su skirtingais švietimo sektoriais. rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . aptarta.B priedas. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. įsivertinimo skalėje. sakytinės sąveikos. nustatyti „ribiniai taškai“. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. 10. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. nes kyla klausimas. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. Įvyko baigiamoji konferencija. pragmatinės. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. ir iš jų sudaryti visumines skales. ir atlikties vertinimo tinklelyje. apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius. kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. 7. tai apima: a) klausymo. Interpretavimo etapas 8. kad būtų galima atrinkti tas aptartis. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. jei kyla problemų. kalbiniais regionais ir tiksline kalba. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). 11. sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. aptartys pritaikytos įsivertinti. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. 9. Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. sakytinės produkcijos. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. kalbėjimo. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. Šiuo požiūriu testų.

kurie būtini šiems atsakymams. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. pavyzdžiui. kad jos yra problemiškos. (c) nenuoseklūs atsakymai. pristatyti oficialias pateiktis. jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. kalbėti telefonu. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. c) Neigiamos sąvokos aptartys. rašyti pranešimus ir apybraižas. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 . oficialiai susirašinėti. dalyvauti oficialiuose susitikimuose. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. nėra visai aišku. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. pasirodė. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. skirtą tiesiogiai jam. kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. ar problemų kyla dėl to. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. b) Darbas aptartys. ar keliomis. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos. kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų. rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. išskyrus tas. sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus. taip atsitiko nepaisant to. ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. toks keblumas kilo ir dėl aptarčių. patvirtintas dialanG ir alte (žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kur aptariama tokia veikla. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti.

pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0. pavyzdžiui. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui. kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“. siejamų su universiteto kontekstu. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. populiacija. yra daugybė atvejų. išskyrus tokį. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. ypač jei kalbama apie literatūrą. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“. Tąsa 1999–2000 m. galimas daiktas. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio.B priedas. kad. pavyzdžiui. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos.899. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą. kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. tai atrodo intuityviai suprantama. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta. 287 . Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. Viešieji skelbimai. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus. suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. mokytojų vertinimu. (d) parašytos interpretacijos etape.

1998: scaling descriptors for language proficiency scales. alderson (ed. schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ . Council of europe. national research programme 33. alderson (ed. Berne. Skalen zur Beschreibung. Council of europe. Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit. swiss national science research Council.) Case studies of the use of the Common European Framework. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. phd thesis. in j. 288 . . kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. pakartotinai išleista 2000. Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių. and schneider. . B. 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency. Language Testing 15/2: 217–262.Bendrieji europos kalbų mokymosi. new york. B. peter lang. north. project report. parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels. Thames Valley university. in j.) Case studies of the use of the Common European Framework. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. G. mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north.C.C.

debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas.tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai.. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas . 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 . laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz.B priedas.

kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui.. sieki. informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas. remiantis tokia analize. • planai / susitaviltys. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės. buities sąlygos 290 .Bendrieji europos kalbų mokymosi.nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz. svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. toliau lentelėje palyginama. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. darbas • gyvenamoji vieta. viešieji skelbimai). bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. pavyzdys galėtų būti temos. kad sistema yra nuosekli. išvaizda • biografija. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai. temų aptartys nepateikiamos. • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis.

įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu.B priedas. 1987. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. 1990. 291 . 1978. dar• pramogos. ties inforbas ir laisvaįpročiai. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. temos laisvalaikis. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. 1993. 1991. • ontario esl oral interaction assessment Bands. dienotvarkę. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. • Finnish nine level scale of language proficiency.įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta. reikalinga kelionės. numatoma. • kasdienės darbas. 1974. • european Certificate of attainment in modern languages. 1993.

oral interaction assessment scale. • netherlands new examinations programme. • english national Curriculum: modern languages. 1989. 1993. • elviri et al.j. • Carroll B.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1993.1986. 1975.j. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. • english speaking union (esu) Framework project: 1989. • eurocentres scale of language proficiency. • royal society of arts modern languages examinations: French. and Hall p. 1986 (in Van ek 1986). • British languages lead Body: national language standards. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines.j. 1990. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english. 1991. • australian second language proficiency ratings. • Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. 1991. 292 . 1978. 1978. 1994. 1985. Bulletin 3. 1991.: oral expression. 1992. • interagency language roundtable language skill level descriptors. 1980. • australian migrant education program scale (listening only). • association of language testers in europe. 1993. • Fulcher: The Fluency rating scale. 1990. 1982. interview scale. • Hebrew oral proficiency rating Grid. • Carroll B. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing. • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. 1981.

anglų. tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. graikų. kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams. portugalų. airių. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų. Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. kurie nori sužinoti. sistemą sudaro įsivertinimas. italų. DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema. sudarytos remiantis „metmenimis“. DIALANG skalės C priedas. aprašytą a priedo gale. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. ispanų ir švedų. olandų. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. skirta kalbos mokiniams. islandų. suomių. vokiečių. kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. linGua veikla d). kur būtina. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams.C priedas. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa. norvegų. prancūzų. DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems.

Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. kad jis skatina savarankiš294 . klausymas ir rašymas). tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. taip pat sistema yra tokia. patekdami į sistemą. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. Vartotojams užsiregistravus. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. gramatika). 6. nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. 8. ar ne. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. duodamas grupavimo testas. 7. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). žodynas. 3. pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. klausymas. manoma. registruojamasi. grįžtamasis ryšys. 9. pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. sistema nustato. rašymas. ir mokinys turi nuspręsti. 2. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. įsivertinama (tik skaitymas. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis. 5. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. Vartotojams. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių. 4. remiantis atliktu testu. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. mokiniams pranešama. pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). kad mokiniams patariama. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių.

Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr. kad tiktų numatytiems vartotojams. paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės. matsas oscarsonas ir saulis takala. 295 . Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą.C priedas. kurie pasirodė esą konkrečiausi. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus. klausymą ir rašymą. DIALANG skalės ką mokymąsi. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas). DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. aiškiausi ir paprasčiausi. Fellyanka kaftandjieva. leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. aris Huhta. 1996). Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m. ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. neus Figueras. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. Be to. o ne mokytojo vertinimo tikslams. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams.

296 . pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius.10. o tada susirinkdavo. imtimi. kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga. kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis. klausymo p=. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims. 1985. kuris 1996–1999 m. sunkumo lygis. oplm yra praplėstas rascho modelis. klausymo 0. y.5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre.Bendrieji europos kalbų mokymosi. įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų. ir ar yra tendencija.78).) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų. kurių gimtoji kalba buvo švedų). pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis. atlikusių visą testą. (kalibravimas yra procedūra. antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas. t. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. jie parodys.4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0. trys įsivertinimo skalės. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai.84. Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos.93 ir rašymo 0.94. Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema. Be to. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas. johnas de jongas ir timas tormakangas. normanas Verhelstas. teiginių ir t.26). kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama. bet įvedama kaip žinomos konstantos. buvo labai panašios. ir iš jų sudaroma skalė. arba anglų kalba.91. Verhelst and Glass 1995). saulis takala. jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui). sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. sudarytos remiantis teiginių kalibravimu. rašymo p=. buvo projekto koordinacinis centras. kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė). jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba. dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti. kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti.

jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. klausymui ir rašymui. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. Kitos DIALANG skalės. rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti. paimti ne iš „metmenų“. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. y. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama.897. rašymo ir klausymo skalės. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. kaftandjieva. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. pasirodė. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių. anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. pateikiami kursyvu. skirti skaitymui. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 . t. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. svarbu pažymėti.C priedas. nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. tirdama teiginių sunkumo verčių. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. taip yra todėl. teiginiai. tai yra skaitymo. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo. nustatytų per šį tyrimą. koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis.83) ar net 0.

Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. C. in j. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. Verhelst. alderson (ed. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. and a. s. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais.) Case studies of the use of the Common european Framework. kaftandjieva (forthcoming). teasdale (forthcoming). Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. in j. reprinted 2000. aptartys buvo šiek tiek pakeistos.) Case studies of the use of the Common european Framework. Glass and H. Council of europe.C. takala.) rasch models: Foundations. recent developments and applications. bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. s. new york: springer-Verlag. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. s. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. arnhem: Cito. The one-parameter logistic model.. in G. one-parameter logistic model: oplm. 215–237. phd thesis. north. Fisher and i.. 298 . luoma. and C. p. B. n. skaitytojai. išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. alderson (ed. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente. takala. and F. Council of europe. sajavaara. panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. Verhelst. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai. luomos. oscarson. Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės. Verstralen (1985). takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. (1996/2000). oscarsono. a. Literatūra Huhta.C.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sajavaaros. Glass (1995). new york: peter lang. kuriose skaitymo. molenaar (eds. k. Thames Valley university. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. m. n.

brošiūrose. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. skelbimuose. Gebu suprasti trumpus. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. ypač jei yra paveikslėlių. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. Gebu detaliai suprasti ilgą. kuriuose aprašomi įvykiai. DIALANG skalės C1 dokumentas. paprastus laiškelius. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą. pavyzdžiui. tiesiogiai susijusius su mano interesais. Gebu atpažinti žinomus vardus. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. tvarkaraščiuose. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste. susijusią su mano interesais. susiedamas žinomus vardus. valgiaraščiuose. laiškuose. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. kad nuspręsčiau. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis. ar verta nagrinėtis atidžiau. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. paprastus tekstus. pavadinimus. padedančių pasiaiškinti tekstą. pavyzdžiui. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. pavyzdžiui. Gebu skaityti korespondenciją. brošiūrose. pavadinimus. net nesusijusią su mano profesija. ypač jei jie iliustruoti. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. 299 . Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. bet nebūtinai visas detales. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. trumpuose laikraščių straipsniuose. jei galiu pasinaudoti žodynu.C priedas. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. pavyzdžiui. žodžius ir elementarias frazes. darbovietėse. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. kad pasitikrinčiau terminiją. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. restoranuose. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. susijusius su mano darbu. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. pavyzdžiui. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. kurios man reikia užduočiai atlikti. parašytus įprasta kasdiene kalba. Gebu suprasti paprastus tekstus. geležinkelio stotyse. viešojo telefono. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. ant atvirukų. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. Gebu suprasti labai trumpus. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. nesusijusius su mano interesais. mano žodynas platus. Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus.

dabartinį ar neseniai turėtą darbą. jei tekstas yra labai svarbus. ką aiškina ar klausia kiti. Gebu rašyti taip taisyklingai. kuriuose kas nors įrodinėjama. Gebu rašyti aiškius. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. pavyzdžiui. planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. Gebu aprašyti. pagrindžiama. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. sudėtingus referatus. Gebu aprašyti savo šeimą. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. sklandžius. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams. Gebu rašyti taip taisyklingai. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. gyvenimo sąlygas. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. Gebu svarstyti apie priežastis. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. Gebu raštu reikšti svajones. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. Gebu paaiškinti. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. Gebu nuosekliai argumentuoti. mokymąsi. straipsnius ar esė. Gebu užsirašyti. viltis ir siekius. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. juose padėkoti ir atsiprašyti. avarijos. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. detales. pasekmes ir hipotetines situacijas. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. kur gyvenu. kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. jausmus ir įvykius. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. Gebu rašyti taip taisyklingai. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius. 300 . Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą.

kai kalbama lėtai ir aiškiai. su ilgomis pauzėmis. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. pavyzdžiui. kainas ir laiką. kuris vyksta šalia manęs. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. Gebu suprasti skaičius. aiškių. paprastų žinučių ir pranešimų mintį. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. pašte ar banke. kalbama aiškiai. kai kalbama aiškiai. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. jei diskutuojama žinoma tema. paprastus aiškinimus. temą. Gebu pakankamai suprasti. kai kalbama apie įvykius. o kalba palyginti aiški ir lėta. Gebu sekti kalbą. nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. 301 . Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. Gebu suprasti paprastas nuorodas.C priedas. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis. susijusia su mano profesine veikla. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kai kalbama aiškiai ir lėtai. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus. siužetas nesudėtingas. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. kad aš galėčiau suprasti. avarijas ir pan. Gebu sekti daugelio filmų turinį. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis. Gebu pakankamai suprasti.. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai. lėtai ir pakartojama. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose.

kuriuose kalbama ne bendrine kalba. kai kalbama bendrine kalba. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. kai kalbama bendrine kalba. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. 302 . dokumentines laidas. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. Gebu tai suprasti. t. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. gebu išgirsti smulkias detales. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. žaidimus ir daugumą filmų. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų. kalbų. kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. kai kalbama bendrine kalba. pokalbių laidas. toną ir t. kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. taip pat ir tuos. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. o tik numanomi. gyvą ar įrašytą. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ypač jei tartis negirdėta. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. pavyzdžiui. jei pranešėjas kalba aiškiai. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. kai kalbama apie mano specialybės dalykus. net jei aplinka šiek tiek triukšminga. Gebu klausytis paskaitos. diskusijų ir debatų. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. tik didelis aplinkos triukšmas. Gebu klausytis paskaitų. Gebu žiūrėti filmus. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. Gebu pakankamai suprasti. interviu tiesioginiame eteryje. pavyzdžiui. atpažįstu stilių kaitą. kai kalbama man pakankamai žinoma tema. neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų.

taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. valgiaraščiuose. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius. pavyzdžiui. tvarkaraščiuose. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. žinynus. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį.C priedas. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. plakatuose ar kataloguose. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus. DIALANG skalės C2 dokumentas. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. jūsų testo rezultatai rodo. jausmai ir norai. a2 B1 B2 C1 C2 303 . jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų. jūsų testo rezultatai rodo. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. reklamoje. Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. pavyzdžiui. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. kuriuose aprašomi įvykiai. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. jie geba suprasti asmeninius laiškus. net jei tai nėra jų interesų sritis. pavyzdžiui. skiria skirtingus stilius. skrajutėse. taip pat ir abstrakčius. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. skelbimuose. jūsų testo rezultatai rodo. Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas.

Šio lygio žmonės geba parašyti. kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. pavyzdžiui. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. tinkamu numanomam skaitytojui. susijusių su jų interesais. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį. jie geba rašyti esė ir pranešimus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jie geba parašyti laišką. jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. esė ar pranešimą sudėtinga tema. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. parašyti savo vardą. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. pabrėžti tai. pranešimus ir straipsnius taip. a2 B1 B2 C1 C2 304 . jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. kas jiems atrodo svarbiausia. kam nors už ką nors padėkoti. kuriuose išdėsto informaciją. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. jie geba rašyti laiškus. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. Geba rašyti asmeninius laiškus. jūsų testo rezultatai rodo.

Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų. t. aiškių. DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo. pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. geba sekti ilgą svarstymų seką. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties.C priedas. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą. darbus. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. a2 B1 B2 C1 C2 305 . kai kalbama aiškiai bendrine kalba. apsipirkimą. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. mokyklą. jie taip pat supranta gimtakalbius. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas. jūsų testo rezultatai rodo.. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. jūsų testo rezultatai rodo. kurie kalba greitai. jie geba suprasti trumpų. jūsų testo rezultatai rodo. kai tema yra pakankamai žinoma. paprastų žinučių ir pranešimų esmę. laisvalaikį ir t. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. pagrindinius dalykus.

kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai. bukletai. randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. suprantu paprastus trumpus tekstus. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. laiškai. kasdieniai skaitiniai. pavyzdžiui. laikraščių straipsniai. trumpi paprasti tekstai. 306 . ypač su paveikslėliais. telefonų knygos. paprastus sakinius. suprantu tiesmukus nurodymus. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. suprantu. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus. paprasti skelbimai. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. B1 tekstai. kai tiesmukai dėstomi faktai. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. reklama. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. žodžius. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. trumpi oficialūs dokumentai. pavyzdžiui. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. įprasti trumpi paprasti aprašymai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). susijusius su mano interesais. kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. asmeniniai laiškai. Išsamiosios aprašomosios skalės.

labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. nustatau subtilius dalykus. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu). bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. o trukdo retai vartojamos konstrukcijos. straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. aprašymas. profesiniais. retkarčiais naudojuosi žodynu. abstraktūs. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. susijusi su mano interesais. atsirenku informaciją. 307 . C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos. labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. tiek eksplicitiškus. randu būtinas detales ilguose tekstuose. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. moksliniais klausimais. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. nesusijusios su mano interesais. neišreikštus tekste eksplicitiškai. atspindinčius santykius ir nuomones. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. DIALANG skalės B2 korespondencija. požiūrius bei nuomones (žr. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. detaliai suprantu sudėtingus tekstus. tiek implicitiškus. ilgesni tekstai. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. sąlygos ir apribojimai). idiomos ir terminija. suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. sudėtingos struktūros arba tokie. grožiniai ir negrožiniai tekstai. iš esmės suprantu korespondenciją.C priedas. susijusią su mano interesais. visus niuansus.

B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių. asmeninio gyvenimo įvykiai. paprastos žinutės. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. skaičius ir datas. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. ir. pranešimai. pavyzdžiui. arba.). kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. tokiais. jausmus ir įvykius. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. Gebu perteikti naujienas. pomėgiai. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. kurio elementai susieti. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus. darbas ir pan. sunku argumentuoti ir lyginti. 308 . tik žinomomis įprastomis temomis. užrašai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. bet. užrašai. po to. trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka. tautybę. paprasti asmeniniai laiškai. savo vardą. be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį. pavyzdžiui. paprasti tekstai. atvirukai. pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. bet. Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. todėl. anketos. kinas ir pan.. Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. atvirukai. anketos. adresą ir kitas asmenines detales. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. aptarnaujančiam personalui ir pan. pažįstamos vietos.

pavyzdžiui. ką rašo kiti. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. teksto elementų išdėstymas. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. gali pasitaikyti tik riktų.C priedas. gerai struktūruotą tekstą. išreikšdamas. tikrumą / netikrumą. 309 . C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. nėra reikalo naudotis žodynu. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. Gebu rašyti aiškų. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. galimybę. rašybos klaidų nėra. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. sklandų. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus. rašyba taisyklinga. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. iš kurio matyti. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. tikėjimą / abejonę. kurios išryškina minčių ryšius. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones.

klausimai. B1 pokalbiai žinomomis temomis. lėta. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. aiški bendrinė kalba. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. lėta kalba. televizijos ir radijo programos bei filmai. pažįstamus žmones. suprantu pakankamai. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais. mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. tinkamai artikuliuota kalba. kelio aiškinimas. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. televizijos ir radijo naujienos. Bendrą idėją. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. paprastą kasdienę kalbą. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. 310 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: pranešimai. artimiausios aplinkos daiktus. kad galėčiau sekti pokalbį. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save. trumpos paskaitos ir kalbos. sekti nurodymus. faktinė informacija. paprastas kelio aiškinimas. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. aiški. kasdieniai pokalbiai. pagrindinę mintį. pakankamai suprantu. klausimai. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. kelio aiškinimas. nurodymai. nurodymai. aiški. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. suprantu.

diskusijos. pokalbis su gimtakalbiu. pranešimai. paskaitos. televizijos ir radijo programos ir filmai. diskusijos ir debatai. Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. paskaitos. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis. kas nepažįstama. C2 Bet kokia šnekamoji kalba. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. kartais galiu perklausti kai kurių detalių. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. interviu. jei turiu laiko priprasti prie to. pavyzdžiui. Viešieji pranešimai. sudėtinga techninė informacija. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai. 311 .C priedas. pavyzdžiui: profesinė kalba. abstrakčias ir konkrečias temas. C1 Visokia šnekamoji kalba. specializuotos paskaitos ir pristatymai. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. gyva ar įrašyta. jokių. Garso įrašai ir filmai. pakankamai. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius.

.

Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). 313 . kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. kuriose būtų aprašoma. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. kandidatų ypatumai. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. aprašytą a priede. ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai. ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas.D priedas. (liet. kaip jie buvo parengti. ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. p. 27 ir 167).

teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. formuluojant pareigybių aprašus. ir taip išsiaiškinti. kiek jie jau moka kalbos. vokiečių. prancūzų. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims. tokiu būdu galima parodyti. danų. katalonų. Šios sritys yra 314 . jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. ką kalbos vartotojai geba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. norvegų. italų. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys. c) priemonė patikrinti kalbos. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. 2) darbą. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. švedų. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. ir suprantamai paaiškinti. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. 3) mokymąsi. Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. ispanų. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. olandų. suomių. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. norint nustatyti. mokėjimą. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis. išlaikę šiuos egzaminus. portugalų. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti.

kuriose. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais. kad sėkmingai komunikuotum. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą. t. susijusias su sąveika. nes yra daug situacijų. kuris tęsis. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. mokyklų ataskaitomis ir pan. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų.D priedas. iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. f) teiginiai peržiūrėti. taisyti ir paprastinti. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. apie daugumą 315 . apimantys visus lygius. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. rašymo gebėjimams. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams. viešojo maitinimosi. apsigyvenimo ir t. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. skaitymo.

nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti. svarbiausia. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė. nustatyti skalių santykinį sunkumą. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. kaip buvo keičiama: 1. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. y. nes remiamasi prielaida. vadinamųjų inkarinių. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. taikant rascho analizę. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. kaip aiškinama a priede. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. Štai du pavyzdžiai. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. 316 . pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje. Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. t. respondentams buvo duodami klausimynai. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa.Bendrieji europos kalbų mokymosi. išskyrus labai aukštus lygius. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. manoma. atsisakyta neigiamų teiginių. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės.

Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo. tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. „tvinkčiojantis“ ir pan. „silpnas“. pavyzdžiui. ar gali būti. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. kita vertus. ALTE „Geba“ teiginiai 2. 50 procentų tikimybė. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. kitaip tariant. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. „silpnas“. kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas. Buvo pasirinkta 80 procentų. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. konceptuali problema. „veriantis“. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. buvo pastebėta. kad asmuo atliks užduotį. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. skirti žemesniam lygiui apibūdinti. – kas tai yra.D priedas. pavyzdžiui. „veriantis“. kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. „tvinkčiojantis“ ir pan. būtų per menka. Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. taigi paprastai alte egza317 . „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. žmonės skirtingai supranta „geba“. neigiami teiginiai. labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais.

inkariniai teiginiai apėmė: 1. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to. taip yra dėl daugiamatiškumo. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys. tai įrodo. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais. kad skirtingų grupių interpretavi318 . kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. Buvo tikimasi. kuris buvo nurodytas (north. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. tai sudarys galimybę patvirtinti. patvirtinančia. kad egzaminas būtų išlaikytas. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. 2. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. 1996–2000) buvo nustatyta. kad šveicarų projekte (north. kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais.97. 16 aptarčių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais.

D priedas. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. kai kalbėjimas / klausymas. skalėms susieti taikant rascho modelį. minėti veiksniai nėra naujiena. pavienių teiginių. tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. kai rašomas šis tekstas. kad norint „galutinai“ sulyginti skales. todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. skaitymas ir rašymas yra skirtingi. ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. y. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. kad kalbėjimas / klausymas. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. Šio proceso rezultatas toks. kad taip yra dėl to. naudojamų kaip inkarinių. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. kad tam tikros respondentų grupės (t. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. panašu. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. susidedančio iš trumpų. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. pastebėta. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. lygius. analizės ir tobulinimo proceso produktas. jie duoda suprasti. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. viešosios veiklos ir turizmo. kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar.

ko norima. kas norima. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti. kas norima. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. jei procedūra nėra sudėtinga. 320 . jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis. daugeliu temų. ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija.

ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. Thames Valley university. phd thesis. kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. new york: peter lang.m@ucles.org. and north. j. smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. B. C. B.): Language testing in the 1990s. 2000 kovas. north. C.D priedas. 1991: Bands and scores.uk 321 . developments in elt. reprinted 2000. london: British Council / macmillan. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate). 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. 71–86. j. neil jones. in: alderson. (eds. marianne Hirtzel.

GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus. net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. GeBa suprasti elementarius užrašus. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. kuriuose nurodomas laikas. laiškus ir pranešimus. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. kai kalba kitas.D1 dokumentas. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. kaip antai užrašai ant gaminių. . data ir vieta. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus. GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. GeBa užsirašyti. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. nurodymus ar informaciją. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį.

supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. kelių ženklus. pavyzdžiui. ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose. pavyzdžiui. kai atsakoma paprasta kalba. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. paprastomis kalbinėmis priemonėmis.. GeBa suprasti išsamią informaciją. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. kaip antai Man patinka / nepatinka. maisto produktų etiketes. žiniose minimi einamieji įvykiai. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose. apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. ką mėgsta ar ko nemėgsta. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno. GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. D priedas. susijusių su asmenine patirtimi. ALTE „Geba“ teiginiai 323 . pavyzdžiui. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. pavyzdžiui. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas.D2 dokumentas.. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. įprastus valgiaraščius. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai. GeBa suprasti tiesmuką informaciją. bankomato užrašus. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. pavyzdžiui. oro uoste.

filmus. mokyklos. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. stovyklavietės. kinas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. automobilis. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. vakarėliai. skaitymas. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. skaitymas. kambarį. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją. laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas. skaitymas. namuose. skaitymas. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. ligos. pinigų keityklos.) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. atvirukus ir pan. skaitymas. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. automobilių gedimai ir pan. paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. rašymas 324 . ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. svečiuose namai. restoranai ir pan. šeimininkai šeimininkai bankai. rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas. klausymas ir skaitymas namuose. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas. teatras ir pan. automobilių ir pan. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan. nusikaltimai.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas.) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan. viešbučiai. agentūros.

ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius. jeigu turi pakankamai laiko. ir susidoroti su jais. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities. pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti.. susijusius su savo darbu. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų.D4 dokumentas. išreikštas sudėtinga kalba.. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2. GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. pritardamas ar prieštaraudamas. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. taip pat ir sudėtingas mintis. GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. D priedas. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba. ALTE „Geba“ teiginiai 325 . pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. su kuriais susiduriama. ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius. GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais.. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams. su kuriais dažnai susiduria. pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną..

laboratorijos ir pan. gamyklos ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui. gamyklos ir pan. elektroninius laiškus ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas. pranešimus. interneto svetainių ir pan. pastabas. suprasti ir rašyti ataskaitas. veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. namai. klausymas ir kalbėjimas. specialybės ir prekybos žurnalų. laiškus. viešbučio kambariai ir pan. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos.). darbovietės (įstaigos. gamyklos ir pan. įrengimo. gamyklos. pranešimai.). rašymas klausymas ir kalbėjimas.) skaitymas.) suprasti užrašus (pavyzdžiui. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui. susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti.Bendrieji europos kalbų mokymosi.).) skaitymas. ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas. iš literatūros apie gaminius. gamyklos ir pan.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) 326 . rašymas darbovietės (įstaigos. skelbimų. konferencijų centrai konferencijų centrai. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos. kliento namai darbovietės (įstaigos. parodų centrai.) darbovietės (įstaigos. kai pristatoma ar demonstruojama. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos.

GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę. šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. GeBa skaityti pakankamai greitai. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. jei skaito lėtai. kurias reikia atlikti. datas. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. jei diktuojama ar kalbama lėtai. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose. GeBa nusirašyti. GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę. kur ir kada kas vyksta. kieno nors padedamas. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą.D 6 dokumentas. GeBa rašyti esė. pavyzdžiui: Aš nesutinku. pavyzdžiui. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. seminarą ar konsultaciją. kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. tokius. GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. kad susidorotų su studijų reikalavimais. D priedas. nuo skelbimų lentos. auditorijos numerį ir užduotis. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. pavyzdžiui. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus.

laboratorijos ir pan. pristatyti. pavyzdžiui. REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. žodynais ir pan. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai. bibliotekos. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. rašymas 328 .) susitarti. su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. esė klasės. rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. bibliotekomis. pokalbiai. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos. egzaminų auditorijos ir pan. klasės ir pan. skaitymas. kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas. klasės. auditorijos. laboratorijos bibliotekos. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. klausymas ir kalbėjimas. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. auditorijos. bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. sekti pristatymą. bibliotekos ir pan. auditorijos ir pan. straipsniai ir pan.

į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį. trying out) produkcinės veiklos strategija. kad galėtų padaryti 329 .. sudaroma pagal tai. pvz. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl. kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. mistake) klaida. kuris kuria ir siunčia pranešimą. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl. personal domain) kalbos vartojimo sritis. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. atsirandanti dėl to.Terminai Terminai adresantas (angl. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl. diagrama.) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. receiver) pranešimo gavėjas – tas. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. finansiniai ištekliai). apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl.. teiginys ir pan. laiko ribos. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. constraint) veiksniai. producer) pranešimo siuntėjas – tas. kam skirtas pranešimas. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. considering audience) produkcinės veiklos strategija. iš visų lygių aptarčių. taikant tam tikras procedūras. sąlygos (pvz. ką iš dalies atsimena. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka. range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl. moka ar mano. descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas.

bendravimo motyvaciją. prasmingą.. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. požiūrį. rišlus. pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl. frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. pranc. pranc. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. kognityvinį stilių. benchmark sample) atlikties pavyzdys. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. apimanti etines ir moralines nuostatas. bendroji kompetencija. common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. filosofinius įsitikinimus. organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. co-operating) sąveikos strategija. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . discourse) prasmingas. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. dalinė kompetencija (angl. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. existential competence. mokomąją ar testavimo medžiagą. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. išreikštas kalba freimai (angl. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. declarative knowledge. ideologinius. religinius.

visuomenės gyvenimo sritys. ability to learn. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. y. suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. kultūrą. kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. native speaker) asmuo. laiko ribojimas) ištekliai (angl. kas kitoniška: kitą kalbą. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. sąlygos (fizinės.Terminai gebėjimai (angl. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. cut-off points) taškai. kai tai. išteklių nustatymas (angl. situacijos (vieta ir laikas. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. proficient user) asmuo. veiksmai. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. objektai. t. t. tekstai). institucijos ir organizacijos. y. inference) kognityvinis procesas. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl. resources) visa tai. prasminis ir organizacinis rišlumas. savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. y. išvedamos hipotezės. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. įvykiai. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. daromos išvados. knygos ir pan. kad egzaminas būtų išlaikytas. kuriuos būtina surinkti. ankstesnė patirtis. t. kas nežinoma. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. kitų asmenų pagalba. grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. kai kalbos vartotojas nustato. skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai. socialinės. kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. veikėjai. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. coherence) koherencija. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. įgūdžiai. siejama su tuo. pranc. abilities. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . locating resources) kalbinės veiklos strategija.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

juose išsamiai aptariama. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms.firidas. mokymo ir vertinimo metmenys.lt www. – 338 p. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel.Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusiems su kalbų mokymu. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas. mokymą ir vertinimą. – Vilnius: Firidas. testavimu.lt . (8 ~ 5) 231 2396 tel. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams.lt spaustuve@firidas. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. planuoti. 2008. kaip aprašyti.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->