mokymosi, mokymo ir vertinimo

Bendrieji europos kalBų metmenys

Vilnius, 2008

udk 802/809:37(4) Be-187

Versta iš: Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment, Council of europe, Cambridge university press, 2002.

2006–2008 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-o prioriteto 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“, projektas „Komunikacinių kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo sistemos plėtra“, projekto numeris BPD2004-ESF-2.4.0-03-05/0096 iš anglų kalbos vertė: inga Hilbig, elvyra petrašiūnienė, joana pribušauskaitė, Virginija stumbrienė, aušra tamošaitienė, aušra Valančiauskienė, loreta Vilkienė redagavo: joana pribušauskaitė, loreta Vilkienė

This translation of Common European Framework of Reference for Languages: Learning, teaching, assessment is published by arrangement with the Council of europe and is the sole responsibility of the translator (leidinio Bendrieji Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys vertimas yra leidžiamas pritarus europos tarybai, už vertimą visiškai atsako vertėjai) © Vilnius university on lithuanian translation except for tables 1, 2 and 3 (Vilniaus universitetas, vertimas į lietuvių kalbą, išskyrus 1, 2 ir 3 lenteles), 2008 © Council of europe on publication in english and French and on tables 1, 2 and 3 in all languages (europos taryba, leidimai anglų ir prancūzų kalbomis, 1, 2 ir 3 lentelės visomis kalbomis), 2008 © dialanG, C priedas, 2002 © alte, d priedas, 2002 isBn 978-9955-590-78-1 © uaB „Firidas“, 2008

Turinys
Pratarmė Keli žodžiai tiems, kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenimis“ Trumpa turinio apžvalga 1. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.1. kas yra „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.2. europos tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai 1.3. kas yra „daugiakalbystė“? 1.4. kam reikalingi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.5. kaip gali būti taikomi „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 1.6. kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys“? 2. Metodinė kryptis 2.1. Veiksminė prieitis 2.2. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai 2.3. kalbos mokymasis ir mokymas 2.4. kalbos vertinimas 3. Bendrieji atskaitos lygiai 3.1. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai 3.2. Bendrieji „metmenų“ atskaitos lygiai 3.3. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas 3.4. aiškinamosios aptartys 3.5. skaidymo lankstumas 3.6. Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas 3.7. kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? 3.8. kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? 3.9. kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais 4. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4.1. kalbos vartojimo kontekstas 4.2. komunikacijos temos 4.3. komunikacinės užduotys ir tikslai 5 7 13 15 15 16 19 20 21 22 25 25 34 36 37 41 41 43 45 46 53 57 61 62 66 69 71 80 82

4.4. komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos 4.5. komunikaciniai kalbos procesai 4.6. tekstai 5. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.1. Bendrosios kompetencijos 5.2. komunikacinės kalbinės kompetencijos 6. Kalbos mokymasis ir mokymas 6.1. ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6.2. kalbos mokymosi procesas 6.3. kaip „metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? 6.4. keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui 6.5. kompetencijos ir atlikties klaidos 7. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7.1. užduoties apibrėžtis 7.2. užduoties atliktis 7.3. užduoties sunkumas 8. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. apibrėžtis ir pradinė prieitis 8.2. mokymo programų sudarymo galimybės 8.3. apie bendrųjų programų planus 8.4. Vertinimas mokykloje, ne mokykloje ir baigus mokyklą 9. Vertinimas 9.1. Įvadas 9.2. „metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9.3. Vertinimo rūšys 9.4. Galimas vertinimas ir metasistema Literatūra A priedas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas B priedas. Aiškinamųjų aptarčių skalės C priedas. DIALANG skalės D priedas. ALTE „Geba“ teiginiai Terminai

87 123 126 137 137 146 173 173 182 184 186 202 205 205 206 208 219 219 220 221 226 231 231 233 238 251 255 269 283 293 313 329

Pratarmė

Pratarmė

Šis pataisytas „Bendrųjų europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ leidimas yra paskutinis etapas nuo 1971 metų vykusio proceso, kuriame bendradarbiavo daugelio europos ir kitų šalių mokymo srities specialistai. europos taryba už bendradarbiavimą labai dėkoja: • projekto Kalbų mokymasis Europos piliečiams grupei, atstovaujančiai visoms kultūrinio bendradarbiavimo tarybos šalims narėms, ir kanadai, dalyvavusiai kaip stebėtojai, už jų bendrą paramą kuriant „metmenis“; • projekto grupės sudarytai darbo grupei, susidedančiai iš dvidešimties šalių narių atstovų, reprezentuojančių skirtingus profesinius interesus, taip pat europos komisijos ir jos Lingua programos atstovams už jų neįkainojamus patarimus ir projekto priežiūrą; • darbo grupės sudarytai autorių grupei, į kurią įėjo dr. j. l. m. trimas (projekto direktorius), profesorius d. Coste (École Normale Supérieure de Fontenay/Saint Cloud, CREDIF, prancūzija), dr. B. northas (Eurocentres Foundation, Šveicarija), taip pat ponas j. sheilsas (et sekretoriato narys). europos taryba dėkoja minėtoms institucijoms, kurios sudarė galimybę ekspertams prisidėti prie šio svarbaus darbo; • nacionaliniam Šveicarijos mokslo fondui už paramą dr. B. northui ir profesoriui G. schneideriui (Fribūro universitetas) kuriant kalbos mokėjimo lygių aptartis ir sudarant Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių skales; • europos centro fondui, leidusiam naudotis savo patirtimi apibrėžiant ir skirstant kalbos mokėjimo lygius; • jaV nacionaliniam užsienio kalbų centrui, skyrusiam mellono stipendijas dr. j. l. m. trimui ir dr. B. northui – tai palengvino jų darbą; • daugybei kolegų ir europos institucijų, atsiliepusių ir rūpestingai pateikusių konkrečių, detalių pastabų, svarstant pirmuosius juodraščius. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta taisant „metmenis“ ir „nurodymus naudotojams“, kad jie, svarbiausia, būtų pritaikytini visoje europoje. Šie taisymai buvo atlikti dr. j. l. m. trimo ir dr. B. northo.
5

pagelbėti specialistams išsiaiškinti tarpusavyje ir su mokiniais. „metmenimis“ galite naudotis taip. mokant ar ją vertinant veiksmingiau naudotis „Bendraisiais europos kalbų mokymosi. egzaminuotojai. paskatinti specialistus. Čia nurodoma. kaip ir bet kuriuo kitu leidiniu. ir pačius mokinius pamąstyti tokiais klausimais: – ką mes iš tikrųjų darome. įvairiais atžvilgiais susijusius su kalba. kuriuos galima gauti europos taryboje ar rasti jos tinklalapyje. kad kai kuriems skaitytojams gali prireikti juos taikyti taip. Žinoma. tam tikslui pavienėms naudotojų grupėms parengti konkretūs nurodymai. kaip nenumatėme. „Bendrųjų 7 . ką ar kaip daryti. o ne į juos atsakome. kas norima padėti mokiniams pasiekti ir kaip ketinama tai daryti.Keli žodžiai tiems. tačiau „metmenys“ buvo parašyti turint mintyje du pagrindinius tikslus: 1. švietimo administratoriai ir kiti gali taikyti „metmenis“. vadovėlių autoriai. kad bandytume vartoti naują kalbą? kokių keliamės tikslų ir kaip vertiname pažangą eidami nuo visiško nemo- kėjimo iki veiksmingo kalbos vartojimo? – kaip vyksta kalbos mokymosi procesas? – ką galime padaryti. pirmiausia turėtų būti išaiškintas vienas dalykas. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kad padėtume sau ir kitiems geriau išmokti kalbą? 2. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Šių pastabų tikslas – padėti jums kalbos mokantis. kai kalbame vienas su kitu ar rašome vienas ki– – – tam? kas leidžia mums taip veikti? kiek turime išmokti. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. nesirenGiame specialistams pasakyti. mokymo ir vertinimo metmenimis“ Keli žodžiai tiems. mokytojų rengėjai. Šios pastabos yra pirma pažintis su „metmenimis“ ir skiriamos visiems jų naudotojams. kaip konkrečiai mokytojai. kaip norite. iš tikrųjų manome. mes keliame klausimus. mokymo ir vertinimo metmenimis“.

t. papildoma literatūra (žodynai. kompiuterinė įranga bei programos? – kiek laiko kalbai mokytis jie gali. kurie padeda jauniems ir.Bendrieji europos kalbų mokymosi. motyvais. suprantama. nori ar įstengia skirti? taip išanalizavus mokymosi ar mokymo situaciją. 1 skyriuje aptariamos pagrindinės nuostatos ir jų įgyvendinimo rezultatai. egzaminuotojai. nemažai idėjomis ir darbu prisidėjo prie kalbos mokymosi. ar metodus. su organizuotu kalbų mokymusi yra susiję daug partnerių: ne vien mokytojai ir mokiniai klasėje. bet ir švietimo administratoriai. kad taryba siekia pagerinti europiečių. vaizdo priemonės. o tai savo ruožtu – geresnį savitarpio supratimą ir artimesnį bendradarbiavimą. kad gebėtų vartoti kalbą siekdami tikslų? kas juos skatina mokytis? kas jie yra (amžius. tai nereiškia. kad geresnis bendravimas lemia laisvesnį judumą ir tiesioginius kontaktus. iškėlusi šiuos pagrindinius tikslus. vadovėlių autoriai bei leidėjai ir t. taryba skatina visus. tai net veikdami gana savarankiškai gali dirbti kryptingai. mokymo ir vertinimo metmenys europos metmenų“ paskirtis yra ne nurodyti tikslus. t. ypač svarbu aiškiai ir suprantamai apibrėžti tikslus. bendravimo kokybę todėl. reikia atsakyti į tokius klausimus: – ką mokiniams reikės daryti ta kalba? – – – – – ką jiems reikia išmokti. mokymo ir vertinimo principų bei praktikos kūrimo. lytis. garso. kad savarankiškiau mąstytų bei veiktų. grįsti savo darbą mokinių poreikiais.)? kokių žinių. kad padėtų mokiniams tuos tikslus pasiekti. taip šiuo darbu prisidedama prie demokratinės visuomenės kūrimo. taip pat taptų atsakingesni ir labiau linkę bendradarbiauti su kitais žmonėmis. kartu dirbę europos tarybos dabartinių kalbų projektuose. gebėjimų ir patirties turi jų mokytojai? kiek jiems prieinami vadovėliai. jei jie sutaria dėl tikslų. iš tikrųjų mūsų šalių narių kolegos. pastebėsite.). kad europos taryba yra abejinga minėtiems klausimams. kurie naudojasi jų darbu. taryba taip pat remia mokymosi ir mokymo metodus. kalbančių skirtingomis kalbomis ir atstovaujančių skirtingoms kultūroms. kurie atitiktų mokinių poreikius ir būtų pasiekiami turint omenyje mokinių ypatybes ir galimybes. kuriais dirbti. Vadinasi. gramatikos ir pan. socialinė ir mokymosi patirtis ir t. ypatybėmis ir galimybėmis. kurių jiems reikia. 8 . žinias ir gebėjimus. taip pat jie turi aiškiai ir tiksliai apibūdinti savo tikslus ir metodus tiems. kurie susiję su kalbos mokymosi organizavimu. kurių naudotojai turėtų siekti. vyresnio amžiaus žmonėms formuoti savo nuostatas.

kuriems nepavyksta išmokyti lakūnų 100 procentų teisingai suprasti skaitmenis esant pasibaisėtinam triukšmui. dirbantis kitokiomis aplinkybėmis ir atsakingas už kitokią mokinių grupę. pavyzdžiai tik parodo kelią. tačiau jei jis yra svarbus (ir turbūt tam tikromis aplinkybėmis gali jus sudominti). gali tekti kategorijas suskirstyti smulkiau. tokiu atveju tą poskyrį galite praleisti.Keli žodžiai tiems. gebėjimai. mokyklų mokytojai gali manyti. kalbant apie sąlygas ir apribojimus. skaidrūs ir nuoseklūs. mokymo ir vertinimo metmenimis“ kaip rašoma 1 skyriuje. parametrų ir kategorijų sistema bei pavyzdžiai pateikiami 2 skyriuje (labai glausta lentelė skyriaus pradžioje). ką jūs manote esant nebūtina. ar poskyris yra svarbus jūsų tikslams ir reikmėms. esate laisvi rinktis. ko jums reikia savo tikslams. aprašomoji schema turėtų suteikti galimybę apibrėžti ir aiškiai bei išsamiai suformuluoti savo uždavinius. jie turi atitikti tam tikrus kriterijus: būti išsamūs. Verta pridurti keletą žodžių apie išsamumą. siūloma. nei pateikta klasifikacijoje. metodams ir produktams aprašyti. tai tiesiog reiškia. siekiant paaiškinti. „metmenyse“ yra pateikta todėl. arba (jei jis galėtų būti jiems naudingas) dėl to. esant tipiškoms sąlygoms ir apribojimams). kad nelabai svarbu atsižvelgti į aplinkos triukšmo lygį. kad tai. nuo 4 skyriaus kiekvieno poskyrio pabaigoje rasite klausimų. atsiminkite. gali laikyti tai esminiu dalyku. kaip pagal aprašomosios schemos parametrus nustatyti mokinių kalbos mokėjimo pažangą. kad atliktų savo funkciją. nes patys privalote nuspręsti. kad jis yra nereikšmingas jūsų mokiniams. Šie kriterijai taip pat pateikiami ir paaiškinami 1 skyriuje. ir jei taip – kiek. mokymo ir vertinimo metmenys“. kurias kalbos vartotojai įgyja iš kalbos vartojimo patirties ir kurios leidžia jiems bendrauti peržengiant kalbų ir kultūrų ribas (pavyzdžiui. nei pavyzdžiai neapima visko. atlikti komunikacijos užduotis ir veikti įvairiuose visuomeninio gyvenimo kontekstuose. kas yra kompetencijos (žinios. jūs galite kai kuriais jų pasinaudoti. nuostatos). Galimas daiktas. kad „metmenyse“ galėtumėte rasti visa. bet oro linijų pilotų mokytojai. dėl to ir buvo sukurti „Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad kalbos mokymo tikslas yra ugdyti kompetentingus ir įgudusius kalbos vartotojus. nei kategorijos. Galbūt nuspręsite. 3 skyriuje pristatomi bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. kad kas nors kitas. norint aprašyti specializuotą sritį. schemoje pateikiama daugiau informacijos. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. kad tam neteikiama pirmenybė dėl riboto laiko ar kitų išteklių stokos. kokių tikslų ir rezultatų siekiate. kuriais skatinama pasvarstyti. turintis kitokios patirties. 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose rasite išvardytus pagrindinius parametrus ir kategorijas su keletu pavyzdžių. kad poskyris nesvarbus arba dėl to. o 4 ir 5 skyriuose jie aptariami detaliau. kai bendrau9 . nei jums reikia. Grindžiant prielaida. pavyzdžiui. kitus atmesti ir pridėti savų.

taip pat įmanoma (ir net įprasta) skirtingus tikslus įvardyti lygių terminais. kurie (kaip ir kitų sričių atstovai) mano esant naudinga dirbti su stabiliais. Bet kuriuo atveju aptartys yra pateikiamos kaip rekomendacijos ir jokiu būdu nėra privalomos. galėtų praversti ir kitiems naudotojams. tačiau jau aišku. priimti atitinkamus sprendimus ir aprašyti tai. Šio principo taip pat laikomasi aprašant kalbos mokėjimo lygius. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. o atvira tolesnei plėtrai atsižvelgiant į sukauptą patirtį. o „metmenų“ tikslas yra padėti jums patiems priimti sprendimus. neturi būti dauginama be būtino reikalo! „Hiperteksto“ skaidymo principai. europos tarybos dabartinių kalbų skyrius džiaugsis gavęs jūsų pranešimų apie tai. kaip kalibravimo instrumentu. kaip jums sekėsi diegti skalių sistemą. ką iš tikrųjų darote. jos yra „lyg akstinas pamąstymams. kaip yra įsisavinama ar išmokstama nauja kalba? kaip galime palengvinti mokymosi ar įsisavinimo procesus? Čia ir vėl „metmenų“ tikslas yra ne duoti receptą ir net ne nurodyti tam tikrą metodą. bet ir daugybės kalbos mokėjimo parametrų.. mokymo ir vertinimo metmenys jama situacijoje „žemė–oras“. detalizuotų 4 ir 5 skyriuose. kaip naudotojas. taip pat atkreipkite dėmesį. kad yra sukurtos ne vien bendro kalbos mokėjimo. kad konkretaus specialisto skiriamų lygių skaičius priklauso nuo to. plačiai taikoma šešių lygių sistema yra grindžiama įprasta daugelio egzaminavimo institucijų patirtimi. dėl to 4 ir 5 „metmenų“ skyriuose pateikta klasifikacinė schema yra ne išbaigta. 10 . patvirtintais matavimo ir formato standartais. 3 skyriuje suprantamai išaiškinama. kaip kategorijų. pateikiami 3. kuriuos manote esant būtinus pridurti. praktikams leidžia nusistatyti siauresnio arba platesnio diapazono lygius. kurios „įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. pavyzdžių tikslas – atverti naujas galimybes. kad bendrųjų atskaitos lygių sistema. ypač džiaugiasi įvairūs specialistai. 6 skyriuje dėmesys kreipiamas į metodų klausimus. Žinoma. esate skatinamas skalių sistemą ir jos aptartis taikyti kritiškai. kam bus naudojama informacija apie rezultatus. skalės. siūlomų aptarčių pagrindas yra tokios formuluotės. gali pasmerkti juos ir jų keleivius mirčiai! kita vertus. aišku.4 poskyryje. priklausomai nuo poreikio detaliau ar aptakiau išryškinti mokinių skirtumus. diskusijai ir būsimai veiklai. bet pateikti pasiūlymų. naudingos ir svarbios“ (p. papildomos kategorijos ir pavyzdžiai. skatinti apmąstyti savo dabartinę veiklą. apsibrėžiant tikslus ir uždavinius skatintumėme atsižvelgti į ministrų komiteto rekomendacijas. įvertintos kaip skaidrios. o ne primesti sprendimus“. 52).. tai sudaro galimybę smulkiai aprašyti konkrečių mokinių ar mokinių grupių kalbos mokėjimo profilius. o tų tikslų pasiekimą – pažymiais. kam yra skirstoma lygiais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. lygių.

11 . būtent europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) dialanG kalbos vertinimo sistema ir „Geba“ skalės. įvertinant skirtingus kalbos mokymosi tikslus. mokymo ir vertinimo metmenimis“ 7 skyrius skirtas šiuo metu vienai svarbiausių tyrimo sričių – užduočių vaidmens mokantis ar mokant kalbos analizei. kaip geriausiai panaudoti įvairių mokinių galimybes. kurie galėtų palengvinti darbą asmenims. skyrių verta išsamiai išstudijuoti tiems. kurio metu buvo sukurtos „metmenyse“ taikomos aptarčių skalės. kylančius gyvenant daugiakalbėje ir daugiakultūrėje europoje. a priede aptariami kai kurie bendri teoriniai dalykai. aiškinama „metmenų“ svarba kalbos mokėjimui bei pasiekimams vertinti remiantis vertinimo kriterijais ir pats vertinimo procesas taikant skirtingus vertinimo būdus. B priede pateikiama informacijos apie Šveicarijos projektą. kurie sudaro kelių kalbų programas ir ieško būdų. pritaikytas tam tikroms mokinių grupėms. sudarytos kitų institucijų. priedai skirti dar keletui skalių sudarymo aspektų. ypač atsižvelgiant į individų daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos formavimą. kurie kai kuriems specialistams gali pasirodyti naudingi. 9 skyriuje pagaliau aptariami vertinimo klausimai. kurie naudosis „Bendraisiais Europos kalbų mokymosi. C ir d prieduose pateikiamos skalės.Keli žodžiai tiems. norintiems sudaryti specialias skales. kad būtų galima įveikti bendravimo sunkumus. 8 skyriuje svarstomi programų sudarymo principai.

.

Ši sistema turėtų aprėpti visus mokinių poreikius ir skirtingus tikslus. uždaviniai ir funkcijos daugiakultūrėje ir daugiakalbėje europoje. 4 skyrius Gana detaliai (bet ne išsamiai ar išbaigtai) pristatomos kategorijos (kur įmanoma. strategijas ir procesus. pristatomi bendrieji atskaitos lygiai. atsižvelgiant į aprašymo schemos parametrus. 13 . tai leidžia mokiniams atlikti užduotis įvairių visuomenės gyvenimo sričių situacijose. sudarančias kalbos vartojimo aplinkybes. kur įmanoma. tekstus. mokinių taikomas suaktyvinti bendrąją ir komunikacinę kompetencijas. užduotis ir tikslus. esant tam tikroms sąlygoms ir tam tikriems apribojimams. kad būtų įvykdyti tekstų produkavimo bei supratimo ir tam tikrų temų diskurso organizavimo veiksmai bei procesai. reikalingos aprašyti kalbos vartojimą ir kalbos vartotoją / mokinį. komunikacinę veiklą. mokymo ir vertinimo metmenų“ ir ypač daugiakalbystės skatinimo tikslai. atsižvelgiant į nustatytus parametrus: sritis ir situacijas. aprašymo schema grindžiama kalbos vartojimo analize atsižvelgiant į strategijas. komunikacijos temas. 2 skyrius paaiškinama pasirinkta metodinė kryptis. pasvirusiu šriftu pateikti žodžiai įvardija kalbos vartojimo aprašymo ir kalbos vartotojo / 3 skyrius mokinio gebėjimų vartoti kalbą parametrus. pateikiamos jų skalės. kylančius kandidatams mokantis kalbos arba vertinant jų kalbos mokėjimo lygį. pakopomis). 5 skyrius smulkiai aprašomos kalbos vartotojo / mokinio bendroji ir komunikacinė kompetencijos. kuriuos turi atitikti „metmenys“. kalbos mokymosi pažanga gali būti nustatoma pagal lanksčią atitinkamomis aptartimis nusakytų mokėjimo lygių sistemą. ypač susijusius su veikla ir žiniasklaida.Trumpa turinio apžvalga Trumpa turinio apžvalga 1 skyrius europos tarybos bendrosios kalbų politikos kontekste apibrėžiami „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. pateikiami ir kriterijai.

aiškinamosios skalės pateiktos su nuorodomis. skirtingi mokymosi tikslai. taip pat bendrojo ir kiek specialesnio pobūdžio metodinės galimybės. moduliai ir dalinės kompetencijos. a priede aptariamas kalbos mokėjimo lygių aptarčių formulavimas. 9 skyrius aptariami įvairūs vertinimo tikslai ir su jais susiję vertinimo būdai. reikalavimai skalėms bei aptartims. 8 skyrius rašoma apie kalbų įvairovės reikšmę sudarant programas ir aptariami tokie klausimai: daugiakalbiškumas ir daugiakultūriškumas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. B priede apžvelgiamas Šveicarijos projektas. C priede pateiktos europos komisijos dialanG projekto metu nustatytų kalbos mokėjimo lygių aptartys. yra paaiškinti metodai ir kriterijai. „literatūra“ – tai sąrašas knygų ir straipsnių. kuriuose „metmenų“ skaitytojas. programų variantai. mokymasis visą gyvenimą. apibūdinančioms kituose skyriuose pateiktus parametrus ir kategorijas. panorėję gilintis į kylančius klausimus. 7 skyrius išsamiau aptariamas užduočių vaidmuo mokantis ir mokant kalbos. tikslumo ir naudojimo tinkamumo kriterijus. galėtų rasti atsakymus. leidžiančios įsivertinti internetu. susijusios su 3 ir 4 skyriuose aptartomis kategorijomis. programų sudarymo principai. per kurį buvo sukurtos aiškinamosios aptartys ir sudarytos jų skalės. Į bibliografiją įtraukti svarbūs europos tarybos dokumentai. atsižvelgiant į poreikį derinti konkuruojančius išsamumo. d priede pagal europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) nustatytus lygius pateikti „Geba“ teiginiai. mokymo ir vertinimo metmenys 6 skyrius svarstoma apie mokymosi ir mokymo procesus. aptariamas kalbos įsisavinimo bei mokymosi ir daugiakalbės kompetencijos pobūdžio bei raidos ryšys. taip pat kitur publikuoti leidiniai. 14 .

kad gebėtų vartoti kalbą bendravimo tikslams. mokytojams. Švietimo administratoriams. 15 . kad jie galėtų būti tikri. turiniui ir metodams aiškiai nusakyti suteikia skaidrumo kursams. nustatymas palengvins skirtingomis mokymosi aplinkybėmis įgytų kvalifikacijų savitarpio pripažinimą. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1. jog iš tikrųjų patenkina mokinių. „metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas tikslams. „metmenys“ skirti nugalėti dabartinių kalbų specialistų bendravimo kliūtis. kaip apmąstyti.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys“? „Bendruosiuose europos kalbų mokymosi. įvertinti savo darbus ir derinti savo pastangas. o drauge ir judumą europoje. ir tai leidžia pamatuoti mokinių pažangą bet kuriame mokymosi etape ir bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. už kuriuos yra atsakingi. programoms ir kvalifikacijoms. ką mokiniai turėtų išmokti daryti. objektyvių kriterijų. programų gairėms. poreikius. „metmenys“ yra sisteminio pobūdžio. kylančias dėl skirtingų europos šalių švietimo sistemų. mokymo ir vertinimo metmenyse“ pateikiamas bendras pagrindas kalbų programoms. kursų organizatoriams. „metmenyse“ taip pat apibrėžiami mokėjimo lygiai.1. egzaminams. „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. egzaminų centrams „metmenys“ parodo. kad veiksmingai bendrautų. Kas yra „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kad bandoma įveikti nepaprastą kalbos sudėtingumą suskirstant kalbos kompetenciją į konkrečius komponentus. taigi skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas dabartinių kalbų srityje. Šis aprašas apima ir kultūrinį kontekstą. rengti europoje. juose išsamiai aprašoma. vadovėliams ir kt. skirtų kalbos mokėjimui apibūdinti. – tai akivaizdžiai rodo. kuriame kalba funkcionuoja. taip pat kokių žinių jie turėtų įgyti ir kokius gebėjimus išsiugdyti. mokytojų rengėjams. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas 1.

ir siekiant šio tikslo „imtis bendrų veiksmų kultūros srityje“. o ne prisiminimo gebėjimus. tarpkultūriniu požiūriu esminis kalbos mokymosi tikslas yra skatinti palankiausią visos mokinio asmenybės raidą ir tapatybės jausmą. europos tarybos kultūrinio bendradarbiavimo tarybos darbas. gali lengviau bendrauti ir sąveikauti tarpusavyje dėl to. toliau atskirtos ir suklasifikuotos kompetencijos sudėtingai sąveikaudamos tarpusavyje formuoja kiekvieno žmogaus asmenybę. atpažinimo. kurie turi būti saugomi ir gausinami. kurių gimtosios kalbos yra skirtingos. savo ruožtu plečiant kitos kalbos ir kultūros patirtį. bet būtų tarpusavio turtinimo ir supratimo šaltinis. oficialus tokių gebėjimų pripažinimas skatins daugiakalbystę ir bus akstinas mokytis įvairesnių europos kalbų. mokymo ir vertinimo metmenys Čia susiduriama su didelėmis psichologinėmis ir pedagoginėmis problemomis. ir reikia didelių švietimo pastangų. kad būtų skatinamas europos gyventojų judumas. tinkami tuo atveju. buvo darnus ir tolydus todėl. mokytojams ir patiems mokiniams tenka pavienes dalis integruoti į besiformuojančią darnią visumą. kaip socialinės veiklos subjektas. kiekvienas individas mezga daugialypius santykius su daugybe iš dalies sutampančių socialinių grupių. mokymo ir vertinimo metmenys“ padeda siekti bendrojo europos tarybos tikslo. išdėstytais europos tarybos ministrų komiteto r (82) 18 Rekomendacijos preambulėje: • turtingas įvairių europos kalbų ir kultūrų paveldas yra vertingi bendri ištekliai. kad rėmėsi trimis pagrindiniais principais. 16 .2. tarkim. nuo pat jos įkūrimo nuosekliai vykdomas tarpiniais projektais. taip pat įveikiamos išankstinės nuostatos bei diskriminacija. tarpusavio supratimas ir bendradarbiavimas. Europos Tarybos kalbų politikos tikslai ir uždaviniai „Bendrieji europos kalbų mokymosi. „metmenyse“ pateikiami dalinių kvalifikacijų aprašai. 1.Bendrieji europos kalbų mokymosi. komunikacijoje dalyvauja visas žmogus. o tie santykiai visi kartu apibūdina tapatybę. – „glaudesnės jos narių vienybės“. daugiau suprasti negu kalbėti) arba kai trečiajai ar ketvirtajai kalbai mokytis laiko skiriama ribotai ir galbūt naudingiau būtų daugiau ugdyti. kuris apibrėžiamas ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijose. kad ši įvairovė ne stabdytų bendravimą. • šalys narės gali pasiekti didesnės darnos priimdamos ir plėtodamos nacionalinę dabartinių kalbų mokymo bei mokymosi politiką. • tik geriau mokėdami dabartinių europos kalbų europiečiai. kai reikia ribotai mokėti kalbą (pavyzdžiui. toliau bendradarbiaudamos ir koordinuodamos savo politiką visos europos lygiu.

2. 2. a. remti ir palaikyti mokytojų ir visų lygių mokinių pastangas. užtikrinti. atsižvelgiant į savo situaciją. kad visi visuomenės sluoksniai galėtų kuo plačiau naudotis veiksmingomis priemonėmis mokytis kitų šalių narių (taip pat ir savo šalies kitų kalbinių bendruomenių) kalbų ir išsiugdyti tokius kalbų vartojimo gebėjimus. motyvacija. 2. apimanti visus kalbos mokymosi. kuriančias dabartinių kalbų mokymo bei vertinimo metodus ir rengiančias bei naudojančias mokomąją medžiagą. remti ir koordinuoti visas šalių narių vyriausybių ir nevyriausybinių institucijų pastangas gerinti kalbų mokymąsi grindžiant šiais pamatiniais principais. keistis informacija ir sumanymais su vaikais ir suaugusiaisiais. diegti kalbų mokymosi sistemos kūrimo principus (pagal europos tarybos parengtą „dabartinių kalbų“ programą): 2. nustatyti svarbius ir įgyvendinamus uždavinius ir kiek galima aiškiau juos formuluoti.2. 1. kad būtų sukurta veiksminga visos europos informacijos mainų sistema. skatinti. tarp jų ir kuriančias bei naudojančias įvairialypę mokomąją medžiagą. pagrindinės priemonės 1. plačiau ir geriau suprasti kitų tautų gyvenseną. tvarkyti savo kasdienio gyvenimo reikalus kitoje šalyje ir padėti tai atlikti užsieniečiams savo šalyje. kad galėtų patenkinti šiuos savo komunikacinius poreikius: 1. kalbančiais kitomis kalbomis. kalbų mokymąsi ir mokymą grįsti mokinių poreikiais. išdėstytas r (82)18 Rekomendacijos priede.3.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi.4. kurti tinkamas mokymosi programų vertinimo formas ir įrankius. ypač pastangas įgyvendinti pagrindines priemones. būdo savybėmis ir galimybėmis. 1.3.2. – (F17) imtis būtinų veiksmų.1. 2. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas laikydamasis šių principų ministrų komitetas kviečia šalis nares: – (F14) skatinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu bendradarbiauti vyriausybines ir nevyriausybines institucijas. mokymo ir mokslinių tyrimų aspektus. mąstyseną ir jų kultūros paveldą. kurti tinkamus metodus ir mokomąją medžiagą. jos Švietimo komiteto ir dabartinių kalbų skyriaus veiklos kryptis yra skatinti. ir perteikti jiems savo mintis bei jausmus. pasitelkiant visas informacines technologijas. 17 . taigi kultūrinio bendradarbiavimo tarybos.1.

kokių reikia konkretiems jų poreikiams patenkinti. • parengti visus europos gyventojus iššūkiams intensyvėjančio tarptautinio judumo. būtent: Skatinti dabartinių kalbų mokymo metodus. sprendimų ir veiksmų laisvė ir drauge būtų ugdomi socialiniai gebėjimai bei atsakomybė. antrajame aukščiausiojo lygio vadovų susitikime kaip prioritetinis švietimo tikslas buvo įvardytas pasirengimas būti demokratinės visuomenės piliečiu taip pabrėžiant pastaruoju metu keliamo kito tikslo svarbą. skatinti moksliškai tirti ir rengti programas. bet ir prekybos bei pramonės srityse. kad labai vertingi yra ryšiai ir mainai švietimo 18 . pagal kurias visais lygmenimis būtų diegiami metodai ir kuriama medžiaga. • skatinti tarpusavio supratimą ir pakantumą. kad visoje europoje būtų skatinama daugiakalbystė“. mokymo ir vertinimo metmenys 3. kuriems trūksta būtinų bendravimo sąveikaujančiojoje europoje įgūdžių. ir regiono. taip pat glaudesnio bendradarbiavimo ne tik švietimo. kad „šiandien ir ateityje politinės svarbos dalykas yra plėtoti specialias veiklos sritis. kurie gali kilti dėl atskirties tų asmenų. o ksenofobija ir ultranacionalizmas buvo įvardyti kaip svarbiausi europos judumo bei integracijos kliuviniai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • užkirsti kelią pavojams. ir atkreipė dėmesį į tai. taip pat ir rečiau mokomų. kad stiprėtų minčių. • palaikyti ir gausinti europos kultūrų turtus bei įvairovę mokantis vieniems kitų kalbų – ir šalies. ir tai turi būti kompetentingų institucijų skatinama. organizuojama ir finansuojama visais švietimo sistemos lygmenimis. kaip antai kalbų mokymo įvairovės ir intensyvinimo strategijas. kultūros ir mokslo. atsižvelgdamas į šiuos uždavinius ministrų komitetas pabrėžė. pirmajame aukščiausiojo lygio šalių vadovų susitikime ypač buvo pabrėžiami šie uždaviniai. kad įvairių klasių ir tipų mokiniai įgytų tokių komunikacinių gebėjimų. kaip didžiausia grėsmė europos stabilumui ir geram demokratijos funkcionavimui. pagarbą kitokiai tapatybei ir kultūrinei įvairovei veiksmingiau bendraujant tarptautiniu mastu. • padėti tenkinti daugiakalbės ir daugiakultūrės europos poreikius pastebimai lavinant europos gyventojų gebėjimus bendrauti vieniems su kitais peržengiant kalbų ir kultūrų ribas. taip pat r (98) 6 Rekomendacijos preambulėje patvirtinami politiniai uždaviniai dabartinių kalbų srityje. o to siekti reikia nuolat ir visą gyvenimą.

kuri yra arba kelių kalbų mokėjimas. arba silpninant anglų kalbos dominavimą tarptautiniame bendravime. kaip moka „idealus gimtakalbis“. arba skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje. kad suvoktų rašytinį ar net sakytinį neva nemokamos kalbos tekstą. kad su konkrečiu pašnekovu galėtų paveikiai bendrauti. turintieji net ir menkiausių kalbos žinių gali padėti visai nemokantiesiems kalbos bendrauti tarpusavyje tarpininkaudami asmenims. naudodamiesi nežodiniais susižinojimo būdais (judesiais. tiek tiesiogiai iš aplinkos). pavyzdžiui. net jei ir nebūtų tarpininko.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. bandydami verstis kitų kalbų ar dialektų frazėmis. daugiakalbystė skiriasi nuo kalbų įvairovės. kuris apimtų visokius kalbinius gebėjimus. Kas yra „daugiakalbystė“? dabartiniais laikais europos tarybos kalbų mokymosi krypčiai tapo labai svarbi daugiakalbystės sąvoka. bet veikiau susilieja į bendrą komunikacinę kompetenciją. dvi ar net tris kalbas atskirai viena nuo kitos taip. kad plečiantis individo kalbos ir jos kultūrinio konteksto patirčiai – nuo namų kalbos iki visos visuomenės bei kitų tautų kalbų (tiek išmoktų pagrindinėje ar aukštojoje mokykloje. nuo vienos tarmės prie kitos išnaudodami kiekvieno saviraiškos viena kalba ir kitos kalbos supratimo gebėjimus. kad reikia paprasčiausiai gerai išmokti vieną. juolab kad yra pripažįstama. jog mokytis kalbų yra viso gyvenimo uždavinys. jau nelaikoma. tokie žmonės galėtų šiaip taip bendrauti pasitelkdami visus savo kalbinius gebėjimus. 1.). atpažindamas kitaip rašomus ar skambančius tarptautinius žodžius. nemokantiems bendros kalbos. – jo mąstyme tos kalbos ar kultūros nėra griežtai skirtingose mentalinėse zonose.3. veido išraiška ir t. Įvairiose situacijose žmogus gali lanksčiai naudotis skirtingomis kompetencijos dalimis. dabar tikslas yra suformuoti tokį kalbinį „repertuarą“. taip žvelgiant visiškai kitoks yra kalbinio švietimo tikslas. arba skatinant mokinius mokytis daugiau negu vienos svetimosios kalbos. Be viso šito. tad svarbiausia 19 . taigi švietimo institucijos turi sudaryti sąlygas mokytis įvairių kalbų ir ugdyti mokinių daugiakalbystės kompetenciją. kalbų įvairovė pasiekiama arba paprasčiausiai plečiant tam tikroje mokykloje ar švietimo sistemoje mokomų kalbų pasirinkimą. gestais. kurioje visos žinios ir visa kalbinė patirtis papildo vienos kitas ir kurioje kalbos yra susijusios tarpusavyje ir vienos kitas veikia. t. partneriai gali pereiti nuo vienos kalbos prie kitos. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas srityje ir kad jiems plėtoti reikia naudotis visomis naujosiomis komunikacijos priemonėmis ir informacinėmis technologijomis. daugiakalbystės kryptis grindžiama dar ir tuo. asmuo gali pasitelkti kelių kalbų žinias.

mokytojams. egzaminų centrams ir švietimo sistemos administratoriams telkti ir derinti pastangas. kad paprasčiausiai nustatoma. lapkritį riuschlikone (Šveicarija) vykusio tarpvyriausybinio simpoziumo „kalbų mokymo europoje skaidrumas ir darna: uždaviniai. naujausios europos tarybos kalbų programos buvo skirtos tam. sertifikavimas“ dokumentuose teigiama: 1. dėl šių tikslų kalbos mokymasis laikomas būtina viso gyvenimo užduotimi ir edukacinės sistemos turi jį skatinti ir palaikyti visuose etapuose. 2. 3. Švietimo vadovų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nors neabejotinai svarbu ir tai. kad: – būtų skatinamas ir lengvinamas skirtingų šalių švietimo institucijų bendradarbiavimas. kuri gali būti suprantama kitų. mokymo ir vertinimo metmenys“? Šveicarijos federalinės Vyriausybės iniciatyva 1991 m. kad tarptautinis bendradarbiavimas būtų veiksmingesnis ir derinamas su pagarba tapatybei ir kultūrinei įvairovei. pageidautina parengti „Bendruosius europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys yra ugdyti jaunuolių motyvaciją. mokinių būdo savybes ir galimybes. kad lengviau būtų prieinama informacija. dėl to „metmenyse“ ne tik pateikiama sistema.4. Kam reikalingi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenis“ mokyti kalbų visais lygiais. egzaminų centrų ir mokytojų atsakomybė neapsiriboja vien tuo. – padėtų mokiniams. ypač „europos kalbų aplankas“ (eka) suteikia galimybę fiksuoti įvairiausią kalbų mokymosi ir tarpkultūrinę patirtį tokia forma. Būtina toliau intensyvinti kalbų mokymąsi ir mokymą šalyse narėse. kursų rengėjams. 20 . gerinami darbiniai ryšiai ir tarpusavio supratimas. 1. kokį konkrečios kalbos mokėjimo lygį mokinys yra pasiekęs tam tikru metu. kuria galėtų naudotis visi kalbų mokymo srities specialistai skatindami daugiakalbystę. todėl kalbų mokymo praktikams lengviau nusakyti uždavinius ir aprašyti įvairiausius pasiekimus atsižvelgiant į nevienodus poreikius. svarbu yra parengti ir įgyvendinti tokius reikšmingus paradigmos pokyčius. kad būtų sukurta priemonė. kad būtų palankesnės sąlygos judumui. – būtų aiškus bendras pagrindas pripažinti vieniems kitų kalbų kvalifikacijas. nuo priešmokyklinio iki suaugusiųjų mokymo. gebėjimus ir pasitikėjimą savimi naujose kalbinėse situacijose. kaip kalbos mokėjimą įvertinti pagal skales. vertinimas. bet taip pat atskiriamos kalbos vartosena ir kalbos kompetencijos.

su kuriomis yra tekę susidurti. asmens kultūrinėje kompetencijoje nėra atskirtos. kad jie suvoktų. programų tikslai. • planuojant savarankišką mokymąsi. socialinė). • moduliniai. 1. tai yra: – ugdant mokinius. o ne iškeliami trūkumai. – – pasirenkant medžiagą. o daugiakalbystės kompetencija yra tik viena kultūrinės kompetencijos sudedamoji dalis. jos lyginamos. mokymo programos ir sertifikavimas gali būti: • visuminiai. kiek ir kaip moka kalbos. ypač derinant pradinį. ir tų programų sąsajos su ankstesniu mokymu. kas buvo pasakyta. kai siekiama ugdyti tam tikros srities kompetenciją konkrečiais tikslais. Kaip gali būti taikomi „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. kalba yra ne tik svarbiausias kultūros aspektas. 21 . kai siekiama ugdyti visus mokinio kalbos mokėjimo ir komunikacinės kompetencijos aspektus. kai numatoma: – prielaidos. bet taip pat priemonė naudotis kultūros apraiškomis. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Į daugiakalbystę reikia žiūrėti daugiakultūriškumo kontekste. įsivertinant. – – • organizuojant kalbų mokėjimo sertifikavimą. kokių žinių jau turėtų būti įgyta. priešinamos ir aktyviai veikia viena kitą ir tokiu būdu formuojasi turtinga integruota asmens daugiakultūrė kompetencija. jų turinys. pagrindinį. regioninė. mokymo ir vertinimo metmenys“? „metmenys“ gali būti taikomi įvairiems tikslams: • rengiant kalbų mokymo programas. kuri savo ruožtu sąveikauja su kitomis dalimis. – vertinimo kriterijai. pagal kuriuos būtų labiau akcentuojami pozityvūs pasiekimai. – nusistatant pasiekiamus ir svarbius tikslus.5. taip pat tinka ir bendresnėms sritims: įvairios kultūros (tautinė.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. daug kas iš to. vidurinį ir aukštąjį / tolesnį ugdymą. kai nustatoma: – egzaminų programos turinys.

kad komunikacinės kompetencijos formavimasis apima ne vien tik lingvistinę dimensiją. būdo savybių ir galimybių. jie turi būti išsamūs. kad „metmenyse“ stengiamasi aprašyti kuo platesnį kalbos žinių. jos turi būti aiškiai apibūdintos. kad vienų sričių žinios ir gebėjimai susiformuotų geresni negu kitų. kurie būtų taikomi prie mokinių specialių poreikių. pavyzdžiui. recepcinių. mokymo ir vertinimo metmenys • svertiniai. pritaikytos prie nacionalinių sąlygų ir turi apimti naujas sferas. koks vaidmuo tenka bendriesiems metmenims aukštesniuose kalbos mokymosi lygiuose. kurios gali būti nustatomos remiantis „metmenimis“.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reikia aukštesnių už „slenksčio“ lygį bendrųjų kvalifikacijų. svarbus vaidmuo turi būti skiriamas moduliams ar modulių grupėms. skaidrūs ir nuoseklūs. reikia turėti omenyje. Be to. „metmenyse“ išskaidomos įvairios dimensijos. kad informacija aiškiai suformuluota ir vartotojams yra akivaizdi.6. kūrybinę patirtį. prieinama ir lengvai suprantama. Kokius kriterijus turi atitikti „Bendrieji Europos kalbų mokymosi. jausmingumą. gebėjimų ir vartojimo spektrą (žinoma. bet ir kitas (pavyzdžiui. būtina atsižvelgti į tai. t. o kiti paliekami nuošalyje. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. Išsamūs reiškia. mokėjimą mokytis ir t. • daliniai. kad mokinių poreikiai ir jų gyvenimo. ir pateikiama matavimo sistema (lygiais ar pakopomis). kuriomis gali būti apibūdinamas kalbos mokėjimas. mokymo ir vertinimo metmenys“? kad bendri europos kalbų metmenys atitiktų paskirtį. profesinių sričių. nesistengiant aprioriškai numatyti visų įmanomų kalbos vartojimo atvejų visose situacijose – tai neįvykdoma užduotis) ir kad jais remdamiesi visi kalbos vartotojai gebėtų apibūdinti savo tikslus ir pan. Žinoma. būtent iš kultūros. Skaidrūs reiškia. nagrinėjant.). kad būtų galima šiuos įvairius būdus derinti. mokymo ir vertinimo metmenys“ sudaryti taip. sociokultūrinį sąmoningumą. kai iškeliamas tam tikro aspekto mokymasis ir modeliuojamas toks profilis. pagal kurią galima nustatyti kalbos mokymosi pažangą. mokymosi bei darbo aplinkybės pakinta. 22 . 1. kai imamasi tik tam tikrų veiklos rūšių ir gebėjimų.

• tikslų iškėlimo. skaidrių ir nuoseklių bendrų europos kalbų metmenų sukūrimas nereiškia. edukacinių sistemų atžvilgiu nuoseklumas reiškia jų komponentų darnius ryšius. • atviri: galimi toliau plėsti ir tikslinti. priešingai. išsamių. vertinimo. kam jie skirti. mokymo ir vertinimo metmenų“ politinis ir šviečiamasis kontekstas Nuoseklūs reiškia. 23 . • • • • medžiagos atrankos ar kūrimo. kad reikalui esant juos būtų galima pritaikyti konkrečioms situacijoms. • lankstūs: pritaikomi įvairiomis aplinkybėmis. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. • dinamiški: tobulintini remiantis taikymo praktika. kad įvedama vienintelė ir vienoda sistema.„Bendrųjų Europos kalbų mokymosi. mokymo ir vertinimo metmenys“ turi būti atviri ir lankstūs. • turinio apibūdinimo. kad apraše nėra jokių vidinių prieštaravimų. „metmenys“ turi būti: • universalūs: tinkami naudotis įvairiais kalbų mokymo planavimo ir mokymo sąlygų sudarymo tikslais. • nedogmatiški: aklai nesilaikoma kokios nors vienintelės iš konkuruojančių lingvistinės ar edukacinės teorijos ir praktikos. mokymo / mokymosi programų kūrimo. • patogūs vartotojui: jų pateikimo forma lengvai suprantama ir tinkama tiems. būtent: • poreikių nustatymo. testavimo ir įvertinimo. taikomų mokymo ir mokymosi metodų.

.

nuoseklūs kalbų mokymosi. 25 . kaip individai ir socialinės veiklos subjektai.Metodinė kryptis 2. kurios atrodo tinkamiausios užduotims atlikti. kuris savaime gali atskleisti tikrą šnekos aktų reikšmę. kurie turi atlikti užduotis (ne vien susijusias su kalba) tam tikromis aplinkybėmis. apimantis ir kalbos mokymąsi. konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje. Veiksminė prieitis išsamūs. mokymo ir vertinimo metmenys pačiu bendriausiu požiūriu turi susieti kalbos vartojimą ir mokymąsi. Šie veiksmai komunikacijos akto dalyvių yra atidžiai stebimi ir tai leidžia įtvirtinti arba keisti savo kompetencijas. suaktyvindami tas strategijas. kaip socialinės veiklos subjekto. visuomenės nariai. atliekamų asmenų. esant įvairioms sąlygoms ir įvairiems apribojimams. o šnekos aktai yra kalbinė veikla. atlieka veiksmus. todėl veiksminės prieities atveju taip pat atsižvelgiama į tipiškus individo. kognityvinius. Metodinė kryptis 2. kad būtų pasiektas norimas rezultatas. mes kalbame „atlikdami užduotis“. produkavimo ir / arba supratimo kalbinius procesus. kurie. kad atliktų kalbinę veiklą. vienas ar daugiau individų. y. plečia savo kompetencijų – ir bendrųjų. nes kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai. jie pasikliauja savo turimomis kompetencijomis. Įvairiuose kontekstuose. vykstanti platesniame socialiniame kontekste. pasirinkta prieitis iš esmės yra orientuota į veiksmą.1. t. susideda iš veiksmų. skaidrūs. strategiškai taikydami konkrečias savo kompetencijas. susijusių su tam tikrų sričių temomis. t. ir ypač komunikacinių kalbinių – diapazoną. emocinius bei valios išteklius ir visą taikomų gebėjimų diapazoną. y. apimančią tekstų. taigi bet kokia kalbos vartojimo ar mokymosi forma galėtų būti apibūdinama taip: kalbos vartojimas.

kalbinės veiklos rūšimis. tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas. • Kalbinė veikla – komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas apdorojant (receptyviai ir / ar produktyviai) vieną ar daugiau tam tikros srities tekstų. kurios leidžia asmeniui veikti. Ši apibrėžtis galėtų aprėpti daugybę įvairių veiksmų. smulkiau skirstant buvo apsiribota šiomis pagrindinėmis kalbos mokymuisi. atlikta priedermė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą. kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema. kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė. profesinės veiklos. knygos rašymas. kad būtų atlikta užduotis. atlikti. individo suvokta kaip būtina. viešosios veiklos ir asmeninio gyvenimo. jei yra pripažįstama. kad bet koks kalbos mokymasis ar mokymas kokiu nors būdu yra susijęs su kiekviena iš šių kategorijų: strategijomis. pasiektas tikslas. kaip antai: spintos stūmimas. kontekstais ir sritimis. kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas. žaidimas kortomis. kalbiniais procesais. • Komunikacinės kalbinės kompetencijos įgalina asmenį veikti būtent kalbos priemonėmis. maisto užsisakymas restorane. • Bendrosios kompetencijos yra būdingos ne vien kalbai. kuriuose vyksta komunikacijos aktai. komunikacine kalbine kompetencija. kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai. produktas arba procesas. susijęs su tam tikra sritimi. • Tekstas – bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / ar rašytinis). tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių). tekstais. kad aptartosios skirtingos kategorijos yra susijusios tarpusavyje bet kokia forma vartojant kalbą ar jos mokantis. pasirinktas individo. • Sritis – plati visuomeninio gyvenimo sfera. kad atliktų užduotį. • Kontekstas apima daugybę įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių. • Strategija yra bet kuris organizuotas. individo bendrosiomis kompetencijomis. • Užduotis apibrėžiama kaip kokia nors tikslinga veikla. mokymo ir vertinimo metmenys • Kompetencijos yra visuma žinių. užduotimis. teksto užsienio kalba vertimas ar grupinis klasės laikraščio rengimas. taip pat ir kalbinei. 26 . susitarimas derybose dėl tam tikrų sutarties sąlygų. seka. tai suvokiama. jų reikia bet kurios rūšies veiklai. gebėjimų ir ypatybių. • Kalbiniai procesai – neurologinių ir fiziologinių įvykių. mokymui ir vartojimui svarbiomis sritimis: mokymo ir mokymosi.

Vartojant kalbą ar jos mokantis. mokiniai. y. sutelkus dėmesį į vieną. žr. mokytojai. kad nors dažnai mokymo / mokymosi programose keliamas tikslas išugdyti komunikacinius gebėjimus (galbūt dėl to. nors vis dėlto yra susijusios ir su universalesniais kriterijais ir konstantomis. t. neišleisti iš akių kitų kategorijų (toliau tai atskleidžiama pavyzdžiais).1. kurios aptariamos kituose skyriuose. 27 . Visas žmonių bendravimas susijęs su dalijimusi žiniomis apie pasaulį. dar kitose – tam tikros bendrosios kompetencijos ugdymas. Bendrosios individo kompetencijos mokinio ar kalbos vartotojo bendrosios kompetencijos (žr. kai kuriose programose iš tikrųjų stengiamasi siekti kokybinės ir kiekybinės kalbinės veiklos svetimąja kalba pažangos. kitose pabrėžiama tam tikros srities atliktis. 2. tabu. teiginys visa yra susiję nereiškia. kiekviena pagrindinių. kalbinės veiklos ir sričių sudedamąsias dalis. konkrečioje situacijoje nesvarbios). transporto priemonės. kuri kategorija bus svarbiausia. akivaizdu. tarpkultūrinei komunikacijai yra svarbios žinios apie kitų šalių ir regionų socialinių gupių bendrąsias vertybes ir įsitikinimus.Metodinė kryptis mokantis ir mokant gali būti ir taip. 5. kad tikslai negali būti atskiriami.1 skyrelį). bendravimas ir informavimas). Šiame skyriuje apžvelgiame tik įvairias bendrųjų kompetencijų.1 skyrelį) susideda būtent iš žinių. kiek svarbios turi būti kitos kategorijos ir kaip. reikalingos ne vien kalbos ar kultūros žinios. tačiau kalbinei veiklai svetimąja kalba taip pat yra būtinos empirinės viešosios ir privačiosios sričių kasdienio gyvenimo žinios (dienos tvarka.1. mokomosios medžiagos autoriai ir testų sudarytojai neišvengiamai turi apsispręsti. suprantamos kaip patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas. komunikacinės kompetencijos. 5. gebėjimų ir egzistencinės kompetencijos. t. kad tai būdingiausia metodinei krypčiai?). jos gali būti tam tikros kultūros atspindys. o kitur pirmiausia rūpinamasi strategijų formavimu. priimtą istorijos supratimą ir t. tačiau visiškai aišku. Žinios. kaip antai: religinius tikėjimus. kad tikslai – taigi ir vertinimas – gali būti sutelkti į tam tikrą kategoriją ar jos dalį (kitos kategorijos gali būti laikomos menkesnėmis arba akcentuotinomis kitu laiku. kad suvokiant ir suprantant kokios nors srities tekstus svetimąja kalba labai svarbios yra tų mokslo ar technikos sričių akademinės žinios ir akademinės ar empirinės profesinės žinios. Visi individai yra sukaupę įvairių skirtingų žinių. valgymo laikas.1. vis dėlto labai bendras kategorijas. kursų rengėjai. taip pat gebėjimo mokytis. bendrais bruožais aptartų kategorijų gali būti skaidoma į dalines. deklaratyviosios žinios (savoir.

egzistencinė kompetencija yra susijusi su kultūra ir dėl to ji – de28 . mokantis vairuoti reikia susikaupti ir labai galvoti apie savo veiksmus tol. mokymo ir vertinimo metmenys Bet kokios naujos žinios nėra tiesiog pridedamos prie individo jau turimų žinių. bet nuo įgudimo atlikti veiksmus. Šie parametrai laikomi individo bendrųjų kompetencijų dalimi ir todėl yra jo gebėjimų aspektas. nuostatų ir temperamento reikia paisyti mokantis ir mokant kalbos. bet yra veikiamos ankstesnių žinių pobūdžio. žmogus moka vairuoti. kad ir morfologinio kaitymo). Žinoma. Ši kompetencija nėra paprastas nekintamų asmenybės savybių padarinys. tokių asmenybės savybių.3 skyrelį) gali būti suvokiama kaip visuma individualių ypatybių. ji apima veiksnius. kai įgundama. atsipalaidavimo ar įtampos atliekant užduotis).2 skyrelį) tiek vairuoti automobilį. daug dėmesio turi būti skiriama žinių ir komunikacinės kompetencijos sąryšiui.1.. žr. žr. daugeliu atveju mokymo ir mokymosi metoduose toks pasaulio pažinimas jau būna numatomas. – kitaip keleiviams ir kitiems eismo dalyviams gali būti pavojinga.) seka. vis dėlto jie turi būti įtraukti į metmenis.). gausos ir struktūros. 5. nors pradžioje sąmoningai detaliai analizuojama ir operacijos suformuluojamos žodžiais (lėtai nuspausti sankabos pedalą. kol dar menkai savimi pasitikima (rizikuojama suklysti. griežti smuiku. asmenybės savybių ir nuostatų. kur mokomoji kalba nėra gimtoji) sykiu papildomos ir lingvistinės. kurie atsiranda dėl įvairiopos akultūracijos ir gali kisti. vienos ar daugiau kalbų).Bendrieji europos kalbų mokymosi. įtaisyti taip. savivokos bei požiūrio į kitus. nusiteikimo socialiai sąveikauti su kitais žmonėmis. kaip dažnai pažymima. ir t. 5. bent iš dalies prisideda prie pastarųjų keitimo ir pertvarkos. be to. pasirodyti neišmanėliu). tarties ir kai kurių gramatikos dalykų. o gebėjimai būtų lengviau formuojami įsisavinus „lengvai pamirštamas“ žinias ir yra lydimi egzistencinės kompetencijos dalykų (pavyzdžiui. tačiau tam tikromis aplinkybėmis (pavyzdžiui. t. taigi minėtasis vairavimas kartojant ir įgyjant patirties tampa beveik automatinių procesų (nuspausti sankabą. Egzistencinė kompetencija (savoir-être.. t. ir kitokios žinios. individo žinios yra tiesiogiai svarbios kalbos mokymuisi. pavyzdžiui. mokykloje ar universitete. tiek vadovauti susirinkimui labiau priklauso ne nuo turimų žinių. todėl nors ir sunkiai apibrėžiami. Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire. akivaizdu.1. kadangi jie gali būti įgyjami ar keičiami vartojant kalbą ar mokantis (pavyzdžiui. perjungti trečiąją pavarą ir t. t. atsidūrus kitoje kalbinėje aplinkoje (imersija).) ir tik kai apie tai sąmoningai nebegalvojama. nuostatų formavimas gali būti tikslas. vairuotojas gali būti laisvesnis ir labiau pasitikintis. perjungti pavarą ir t. kurios tarpusavyje yra susijusios. įsisąmoninami tam tikri faktai (automobilyje su mechanine pavarų dėže yra trys pedalai. kad būtų nesunku įžvelgti panašumų tarp aptarto pavyzdžio ir tam tikrų kalbos mokymosi aspektų (pavyzdžiui.

švietimo darbuotojas ar gydytojas – kiekvienas. nors gebėjimo mokytis sąvoka yra bendro pobūdžio. kad gebėjimai. pasirengimas rodyti iniciatyvą ar net rizikuoti bendraujant tiesiogiai. t. 5. vaikų ir tėvų santykiais tam tikroje bendruomenėje). taip pat dėmesingai klausyti pašnekovo. taikomi mokantis penktos svetimosios kalbos. žurnalistas. Gebėjimas mokytis gali būti apibūdinamas kaip mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. – kitą kalbą. paprašytų juos tai. naudotis garso ir vaizdo priemonėmis ar kompiuteriu (pavyzdžiui. • konteksto: etnologas. • turimos žinios: pavyzdžiui.Metodinė kryptis likati tarpkultūrinio suvokimo ir ryšių sritis: tai. turimas žinias bei gebėjimus ir pasitelkia kitas kompetencijas. Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre. kad tam tikrose kultūrose gali būti tabu ar tam tikrų ritualų. • vyraujančių aplinkybių ir patirties: visai tikėtina. aiškiai suvokti kultūrinių nesusipratimų riziką bendraujant su kitais žmonėmis. 29 . perfrazuoti paprasčiau ir t. tarkim. kas pasakyta. tas pats žmogus įgūdžius bei praktinę patirtį ir gebėjimą susidoroti su nežinomais dalykais gali naudoti įvairiai priklausomai nuo: • situacijos: ar individai susiduria su nepažįstamais žmonėmis. kaip vienos kultūros žmogus reiškia draugiškumą ir susidomėjimą. arba kad jie gali turėti religinių atspalvių. bus kitokie nei mokantis pirmos. kas kitoniška.1. kitos kultūros žmogaus gali būti suvokiama kaip agresija ar įžeidimas. įgudimas naudotis žodynu ar lengvai orientuotis informacijos centre. internetu) mokymosi tikslams. turimų žinių bei gebėjimų ir mokėjimo aspektų derinius: • egzistencinė kompetencija: pavyzdžiui. remdamasis savo dalyku ar požiūriu.. nelygu mokinys. kad individas rastų galimybę kalbėti. žr. kitus žmones ar naujas žinias. • gebėjimai ir praktinė patirtis: pavyzdžiui. kaip tam tikros kalbos gramatiniai ryšiai atitinka linksniavimo modelius. neabejotinai skirtingai ieškos reikšmės ir skirtingai ją atskleis. turistas. svetima kultūra ir kalba. misionierius. susidūręs su tuo pačiu reiškiniu (pavyzdžiui. paskatintų pašnekovus suteikti pagalbą. visiškai nežinoma žinių sfera. gebėjimas mokytis gali apimti įvairiopus šių egzistencinės kompetencijos.4 skyrelį) sutelkia egzistencinę kompetenciją. kitą kultūrą. susijusių su mityba ar lytiniu gyvenimu. žinios. ar suvokimas. mokantis kalbos ji yra labai svarbi.

jei tik ji nėra labai išskaidyta ar tokia pat. yra susijęs ne tik su žinių aprėptimi ir kokybe (pavyzdžiui. Šis komponentas.2. kad kiekvieną šių komponentų sudaro būtent žinios. kartų. kad kognityvinis žodyno organizavimas bei posakių saugojimas ir pan. į kuriuos kalbantysis „talpina“ leksikos vienetus) ir su jų pasiekiamumu (suaktyvinimu. Komunikacinė kalbinė kompetencija Gali būti laikoma. priklauso nuo tos bendruomenės ar bendruomenių. taip pat galima manyti. lyčių. dimensijas. Žinios gali būti sąmoningos ir lengvai parodomos arba ne (pavyzdžiui. dėl jautrumo socialinėms bendravimo normoms (mandagumo taisyklėms. kaip sistemos. nors komunikantai jo įtakos dažnai gali nejausti. panaudojimu).1. vėl prisiminkime fonetikos išmokimą). kultūrinių bruožų. kaip individas mokymo tikslams atsirenka strategijas. postuluojama. kad atliktų pateiktą užduotį. išgavimu. savo ruožtu gebėjimus mokytis individas plečia per įvairiopą mokymosi patirtį.. sociolingvistinio ir pragmatinio. be kita ko. kad komunikacinė kalbinė kompetencija susideda iš kelių komponentų: lingvistinio. vieną kartą nustatytomis visiems. 30 . Sociolingvistinė kompetencija susijusi su sociokultūrinėmis kalbos vartojimo sąlygomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. daugybe asociacinių tinklų. kuriose individas socializavosi ir kur jis mokėsi. priklauso nuo jo gebėjimų mokytis įvairovės. bet ir su kognityviniu šių žinių organizavimu bei būdu jas saugoti (pavyzdžiui. klasių ir socialinių grupių santykių normoms. mokymo ir vertinimo metmenys turėtų būti atsižvelgiama į šią įvairovę ir į panašias sąvokas kaip mokymosi stilius ar mokinio esminių bruožų visuma. taip pat ir to paties individo žinios gali būti tvarkomos ir pasiekiamos skirtingai (pavyzdžiui. kad šios nebūtų laikomos nekintamomis. sociolingvistinis komponentas tiesiogiai veikia visą kalbinį skirtingų kultūrų žmonių bendravimą. fonetikos ir gramatikos žinias bei gebėjimus ir kitas kalbos. individų žinių organizavimas ir pasiekiamumas yra skirtingas. jei asmuo yra daugiakalbis. tai žinių tvarkymas ir pasiekiamumas priklausys nuo tik jam būdingos daugiakalbės kompetencijos). gebėjimai ir praktinė patirtis. Lingvistinė kompetencija apima leksikos. tai. tam tikrų esminių bendruomenės funkcionavimo ritualų lingvistinėms sąlygoms). čia aptariamas individo komunikacinės kalbinės kompetencijos požiūriu. nepriklausomai nuo jų variantų sociolingvistinės vertės ir pragmatinių realizavimo funkcijų. 2. garsų reikšmės skiriamosios ypatybės arba žodyno apimtis ir tikslumas).

mechanizmus ir gebėjimus. tačiau „metmenyse“ šie kalbinės veiklos rūšių terminai vartojami atsietai vienas nuo kito. papildoma literatūra. iš esmės 31 . ji taip pat labai svarbi daugeliui mokymosi formų (suprasti mokymo kurso turinį. rašytiniai moksliniai darbai ir pranešimai) ir jai teikiama ypatinga socialinė reikšmė (vertinama. net tada. rašytiniais arba abiejų formų tekstais.1. labai svarbu pabrėžti. du pašnekovai tuo pačiu metu gali ir kalbėti. t. drauge bet koks mokymosi procesas padeda plėtoti ar keisti tas vidines reprezentacijas. mechanizmams ir gebėjimams. kad formuojant pragmatinius gebėjimus. dirbti su vadovėliu. Sąveikoje žodžiu ir / ar raštu dalyvauja mažiausiai du individai. kaip pristatoma sakytinė pateiktis). kurių kognityvinis buvimas lemia žmogaus elgesį ir kalbinę atliktį. 5 skyriuje visi šie dalykai aptariami išsamiau. y. kohezijos ir koherencijos įvaldymą. ir klausyti vienas kito. Kalbinės veiklos rūšys mokinio ar kalbos vartotojo komunikacinė kalbinė kompetencija yra suaktyvinama atliekant įvairią kalbinę veiklą. 2. kaip procesai. kai pasikeitimo kalbėtojo–klausytojo vaidmenimis griežtai paisoma. Ši kompetencija taip pat apima diskurso. Visos aptartosios kategorijos yra skirtos socialinės veiklos subjekto savastimi laikomų kompetencijų sferoms ir tipams apibūdinti.3. produkciją. taigi sąveikos mokymasis apima daugiau nei mokymąsi suprasti ir produkuoti pasakymus. yra akivaizdžiai pamatiniai. Čia produkcija ir recepcija kaitaliojasi ir gali net „užkloti“ viena kitą. kas pateikta raštu. produkcinė veikla atlieka svarbią funkciją daugelyje akademinių ir profesinių sferų (sakytinės pateiktys. kai bendraujama žodžiu.Metodinė kryptis Pragmatinė kompetencija susijusi su funkciniu kalbos priemonių vartojimu (kalbos funkcijų. tekstų tipų bei formų. didžiulį poveikį (didesnį nei lingvistinei kompetencijai) daro socialinė sąveika ir kultūrinė aplinka. receptyvioji veikla apima tylųjį skaitymą ir įvairiomis priemonėmis pateikiamų tekstų supratimą. dokumentais). ar sklandžiai kalbama. sąveiką ir tarpininkavimą (ypač vertimą raštu ar žodžiu). ironijos ir parodijos atpažinimą. šnekos aktų realizavimu) taikant tarpusavio sąveikos scenarijus ir modelius. Recepcija ir produkcija (sakytinė ir / ar rašytinė). kiekviena ši veiklos rūšis gali būti susijusi su sakytiniais. nes abu būtini tarpusavio sąveikai. iš esmės klausytojas jau iš anksto prognozuoja tolesnę kalbančiojo pranešimo dalį ir rengia atsakymą. kuri apima recepciją. vidinėms reprezentacijoms.

santykiai su žiniasklaida ir t. mokymo ir mokymosi sritis ir profesinės veiklos sritis.1.5. bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis. ir produkcijos požiūriu rašytinė ir / ar sakytinė tarpininkavimo veikla leidžia keistis informacija asmenims. Mokymo ir mokymosi sritis susijusi su mokymosi / mokymo kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio). ir recepcijos. susijusias su savo kompetencijomis. tarpininkavimas – teksto pateikimas kitaip – yra labai svarbus. kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe. tiesiogiai pastarajam neprieinamas. t. produkuojant. viena vertus. kaip individas taiko strategijas. ją papildanti asmeninio gyvenimo sritis apima šeimos santykius ir individualius įpročius. kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų. viešojo pobūdžio kultūrinė ir laisvalaikio veikla.). kas susiję su įprasta socialine sąveika (verslo ir administravimo reikalai. 2. kad įvairios kalbinės bendruomenės galėtų normaliai funkcionuoti. tiek reikia apdoroti sakytinius arba rašytinius tekstus (suprantant. į sąsajas tarp to. Užduotys. Viešosios veiklos sritis apima visa. kuo tos užduotys yra neįprastesnės. tuo labiau bendraujant ir mokantis prireikia taikyti strategijas.4. ir to. ne automatiškos. darant santraukas arba įrašus trečiajam asmeniui pateikiamas performuluotas tekstas. Bendravimo sritys kalbinė veikla vyksta tam tikrose srityse. ji yra nukreipta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip jis suvokia ar įsivaizduoja situaciją. kiek šioms užduotims atlikti reikia kalbinės veiklos. perfrazuojant. strategijos ir tekstai Bendraujant ir mokantis atliekamos ne vien kalbinės. Verčiant raštu ar žodžiu. ir individo komunikacinės kompetencijos. bet ir kitokios užduotys. sąveikaujant ir tarpininkaujant). aptariamoji prieitis yra aiškiai orientuota į veiksmą. tiek. nes bendraujant jai tenka pagrindinis vaidmuo. kita vertus. kurioms reikia ir kalbinės veiklos. jų gali būti labai įvairių. Profesinės veiklos sritis aprėpia visa. kurie dėl kokios nors priežasties negali vienas su kitu bendrauti tiesiogiai. paslaugos.1. 2. į sąsajas tarp 32 . mokymo ir vertinimo metmenys vartojant kalbą ir jos mokantis sąveika laikoma ypač svarbia. asmeninio gyvenimo sritis.

ką daryti. susijusių būtent su kalbine veikla (pavyzdžiui. ką jis jau padaręs. (strategijų gali būti visokių). konspektuojant pateikties metu). esant tam tikroms sąlygoms. ką daryti toliau. jie gali persimesti keliomis frazėmis. kalbos prireikia. kai kas nors nežino. Šiuo požiūriu komunikacinės ir mokymosi strategijos yra tik vienos iš strategijų. panašiai mokykloje mokinys. ko yra reikalaujama.). o 5 skyriuje nagrinėjamos kompetencijos. žinantys. pasinaudoti žodynu. (visa tai – strategijos). galima ją stumti. gali pasiieškoti. išardyti ir lengviau pernešti. bandyti suvokti reikšmes iš kitų jau mokamų žodžių ar konstrukcijų. skambinti telefonu ir t. arba kai dėl tam tikrų priežasčių įprasta tvarka suyra. y. kituose skyriuose aprašoma kiekviena dimensija ir dalinė kategorija. žodžiu tariamasi su mokslo draugais. ryšys tarp strategijų.). priklausomai nuo pasirinktos strategijos. raštu ar žodžiu atsiprašoma mokytojo ir t. susijusiomis su darbu. gali reikėti daugiau kalbinės veiklos ir strategijų. Visais šiais atvejais vyksta kalbinė veikla ir apdorojami tekstai (verčiama / tarpininkaujama. t. kur įmanoma. mesti darbus ir įtikinti save. arba atlikti užduotį vienam iš jų niūniuojant melodiją. t. užduočiai atlikti (ar jos vengti. ją atidėlioti ar performuluoti) gali reikėti arba nereikėti kalbinės veiklos ir tekstų apdorojimo (skaityti montavimo instrukcijas. arba tuo pat metu kalbėtis apie visai pašalinius dalykus. užduoties ir teksto priklauso nuo užduoties pobūdžio. t. kad jie gali palaukti iki rytojaus ir t. panašiai ir „autentiški“. kai kalbinė veikla sudaro tik dalį to. pavyzdžiui. kodėl užduoties neatliko ir t. o yra taikomos ir kitokios veiklos strategijos. 33 . skaitant paskaitą. ir vadovėlių ar mokinio tekstai yra tik vieni iš daugelio tekstų. tokiu atveju veiksmai visiškai nebūtinai susiję su kalbine veikla. 4 skyriuje aptariami kalbos vartojimo aspektai – ką kalbos vartotojui ar mokiniui reikia daryti. ar tokio vertimo dar nėra. tada vėl surinkti. t. lygiai kaip komunikacinės ir mokymosi užduotys yra tik vienos iš užduočių. sugalvoti gerą pasiteisinimą. pasikviesti pagalbos. pirmiausia ji gali būti susijusi su kalba. ir kai taikomos strategijos taip pat susijusios ar pirmiausia susijusios su kitokia veikla (pavyzdžiui. kurios turi būti atliktos tam tikrame kontekste. užduotis gali apimti kalbinį komponentą. taigi jei reikia į kitą vietą perkelti spintą (užduotis). palapinę tylėdami gali pastatyti keli žmonės. t. ir specialiai mokymo tikslams sukurti tekstai.Metodinė kryptis užduoties ar užduočių. kurios leidžia kalbos vartotojui veikti. paprašyti kito mokinio parodyti. ruošiant valgį pagal receptą). daug užduočių įmanoma atlikti be kalbinės veiklos. kuris iš užsienio kalbos turi išversti tekstą (užduotis). atliekant tarpų užpildymo užduotį. skaitant tekstą ir komentuojant. pateikiant pavyzdžių ir skales.

jų programos ir mokomoji medžiaga turi būti susijusios. 3 skyriuje pateikiama vertikalioji dimensija ir kylančia tvarka apibrėžiami bendrieji kalbos mokėjimo lygiai. būtų naudingi inspektoriams. mokymo ir vertinimo metmenys 2. pavyzdžiui. Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai Be aptartosios aprašymo schemos. tam tikrą bendrais bruožais jau aptartą papildomą žinių praturtinimą. kad mokėjimas atitiktų tam tikrą pasiekimų lygį. kad tai yra labai supaprastinta. tokie metmenys padėtų įvertinti. y. įprasta pateikti tinkleliu. • suformulavus mokinio kalbos mokėjimo apibrėžtis atsižvelgiant į „metmenyse“ aprašytas kategorijas. Vis dėlto įvedus į metmenis vertikaliąją dimensiją. • ilgai trunkantis mokymasis. tai savo ruožtu padėtų iškelti aiškius ir tikroviškus bendruosius mokymosi tikslus. pateikiama kalbos mokėjimo aptarčių sistema gali būti naudinga vertinant. ir horizontalioji dimensijos. gal net neįmanoma. t. ir vertikalioji dimensijos. turi būti organizuotas pakopomis. ar skirtingose vietovėse mokiniai dirba tinkamu lygiu. turi būti įvertinti mokėjimo pasiekimai. palengvinantys su tam tikrais tikslais susijusių siekinių aprašymą. įvertinant pažangą ir užtikrinant tęstinumą. o tai yra naudinga dėl kelių priežasčių. skirti mokinio kalbos mokėjimui apibūdinti. taip pat turi būti susietos su vertikaliąja pažangos dimensija. lygius. susidedančią iš komunikacinės veiklos ir komunikacinės kalbinės kompetencijos parametrų. kuri šį tinklelį paverstų teoriniu kubu. mokomąją medžiagą. tai užtikrinti padėtų lygių aprašas. akivaizdu. testus ir pasiekimus. nes. • pateikiamos bendrosios mokėjimo aptartys padeda lengviau palyginti skirtingų sistemų ir situacijų tikslus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. būtų lengviau sukonkretinti. 4 ir 5 skyriuose pristatomas aprašomųjų kategorijų rinkinys sudaro horizontaliąją dimensiją. kas. atsižvelgiant į jų tikslus ir pakopas. yra siektina. kuriame apibūdinama ir vertikalioji. tai padaryti padėtų pateikiamos mokėjimo aptartys. atsirastų trečioji dimensija. atsiranda galimybė mokymąsi – kad ir paprasčiausiai – planuoti ar aprašyti. • metmenys. susietą su parametrų sistema. tiesiog papildžius sistemą sritimi. dėl daugiamatiškumo iš esmės visa tai pateikti diagrama būtų labai sudėtinga. padeda apibrėžti dalinius tikslus ir suvokti nevienodus profilius bei dalines kompetencijas. lygių sistemą. • lygių ir kategorijų metmenys. kuriuose pateikiama ir horizontalioji. jie gali padėti nu34 . • mokymosi pastangos. nemokyklinę patirtį. • taip vertinant turi būti atsižvelgiama į neformalųjį mokymąsi. kai peržengiamos tam tikros programos ribos. įvardijant šių kategorijų terminais.2.

kad mokiniai turi pereiti visus žemesnius dalinės skalės lygius. nė viena skalė ar lygių sistema negali pretenduoti būti linijiška – kaip liniuotė. nes mokiniai įvaldo platų komunikacinės veiklos spektrą. Bet kokios pastangos apibrėžti kokios nors žinių ar gebėjimų sferos mokėjimo „lygius“ tam tikra prasme yra abejotinos. mokiniai. su tuo susiję klausimai ir galimybės yra išsamiai aptariami a priede. pagal kurią būtų apibūdinami jų pasiekimai. nei gimtakalbių. ar atliktys tose vietovėse atitinka mokymosi pakopos standartą. prieš priimant savarankiškus strateginius skalių sudarymo sprendimus „metmenų“ naudotojas primygtinai rekomenduojama perskaityti šį skyrių ir papildomą literatūrą. priešingai. ir vertikalaus lygmens pažanga. taikomų pagrečiui kylantiems mokėjimo lygiams apibūdinti. didėjant asmenų judumui. kalbant apie europos tarybos kalbos mo35 . nėra jokių ypatingų logiškų reikalavimų. į kurią jis pastaruoju metu gilinasi. nereikėtų pamiršti. • pagaliau mokydamiesi kalbos mokiniai pereina keletą švietimo sektorių ir institucijų. kad kalbos mokymasis – tai ir horizontalaus. nes šios matavimo skalės nėra liniuotė. kaip konkreti švietimo sistema yra organizuota ir kokiais tikslais skalės yra sudarytos. siūlančių kalbos mokymo paslaugas. baigę ar dar tik įpusėję mokslus tam tikrame sektoriuje. jie gali tik ribotai rodyti tai. kokie turėtų būti veiksmingo kalbos mokėjimo ir asmeninės pažangos artimiausi bei platesni ilgalaikiai tikslai. pagrindų (t. y. kad mokymosi procesas būtų suskaidytas. kad lygiai atspindi tik vertikaliąją dimensiją. kad tam tikru metu kas nors gali jausti poreikį įtvirtinti praktinius pasiekimus grįždamas prie tos srities.Metodinė kryptis spręsti. pagaliau reikia būti atidiems interpretuojant lygių sistemą ar kalbos mokėjimo skales. t. kad būtų bendra skalė. labiau plėsdami savo atlikimo gebėjimus nei keldami mokėjimo lygį tos pačios kategorijos lygmeniu. atsižvelgiant į vertikaliąją „metmenų“ dimensiją. nei negimtakalbių mokinių. sudarant galimybes sukurti programą. sakydami žinių gilinimas suvokiame. vis dažniau keičia švietimo sistemas. tad bendros lygių sistemos pateikimas galėtų palengvinti tų sektorių bendradarbiavimą. formulavimo procedūras ir kriterijus. skalių skaičius ir išsamumas labiausiai priklausys nuo to. jie gali daryti horizontalią pažangą (gretimų kategorijų atžvilgiu). žemesnio gebėjimų lygio). kurių kompetencijos būtų visiškai vienodos ar jos būtų įgytos tokiu pačiu būdu. todėl darosi labai svarbu. Galima nustatyti skalių sudarymo ir aptarčių. pažanga nėra paprasčiausias judėjimas aukštyn vertikalia skale. nėra dviejų kalbos vartotojų. tačiau praktiniais sumetimais sudaryti apibrėžtų lygių skalę yra naudinga. viena neturi būti pamiršta – kalbos mokymosi procesas yra nenutrūkstamas ir individualus. organizuoti lygio nustatymo egzaminus ir t.

dėl tokios priežasties „metmenys“ negali nei užimti vienokios ar kitokios pozicijos dabartinėse teorinėse diskusijose apie kalbos įsisavinimą ir jo sąsajas su kalbos mokymusi. taip apibūdinant mokymosi tikslus nieko nepasakoma apie procesą. kurių mokiniui reikia įgyti. kad galėtų būti kompetentingas kalbos vartotojas. Šie dalykai yra aptariami 6 skyriuje. nei propaguoti kurią nors vieną kalbos mokymo kryptį. nekalbama ir apie būdus. siekiama.2. 2. bet ir apie taikomus metodus bei iš tikrųjų pasiektus rezultatus. kaip mokytojas palengvina kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesus. kurio reikia tam tikriems tikslams pasiekti. pasitelkiama vaflinio ledų indelio kūgio formos diagrama – trijų dimensijų. skaidrūs ir nuoseklūs. dinamiški ir nedogmatiški. todėl pristatant lygių skales. mokymosi ir mokymo atžvilgiu. o Slenkstis – pusė kelio iki Aukštumos. tai esamų skalių taikymo patirtis rodo. Vis dėlto kadangi viena iš pagrindinių „metmenų“ funkcijų yra skatinti ir įgalinti visus skirtingus kalbos mokymo ir mokymosi proceso partnerius kiek įmanoma aiškiau informuoti kitus ne tik apie savo tikslus ir uždavinius. 2. taip yra dėl to. taikant bet kokias lygių skales. kad reikia plėsti veiklos.3.3. todėl atrodo suprantama. ypač apdairiai reikėtų apskaičiuoti laiko vidurkį. įgalinančios veikti. kad „metmenys“ būtų ne tik išsamūs. Vis dėlto dar kartą reikėtų paaiškinti „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ vaidmenį kalbos įsisavinimo. mokymosi procesų ir mokymo metodikos klausimai. arba kaip išsiugdomos / įgyjamos kompetencijos. kad daugeliui mokinių reikia daugiau nei dvigubai ilgesnio laiko nuo Pusiaukelės pasiekti Slenkstį. kaip mokiniai išmoksta tinkamai veikti. Kalbos mokymasis ir mokymas 2. nei jo reikia Pusiaukelei pasiekti. tikroji „metmenų“ paskirtis – skatinti visus kalbos 36 . atmesdami visas kitas. platėjanti viršūnės link. nei reikėjo nuo Pusiaukelės ateiti iki Slenksčio lygio. kad „metmenys“ negali apsiriboti žiniomis. laikantis pagrindinių pliuralistinės demokratijos principų.1. bet taip pat ir atviri. gebėjimais ir nuostatomis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. net jeigu lygių skalėje Pusiaukelė yra pusė kelio iki Slenksčio lygio. mokymo ir vertinimo metmenys kymo turinio aprašus.3. gebėjimų ir vartojamos kalbos aprėptį. net jei skalėje lygiai atrodo esantys vienodai nutolę vienas nuo kito. bet taip pat juose turi būti svarstomi kalbos įsisavinimo. paskui tikriausiai jiems reikės daugiau nei dvigubai laiko nuo Slenksčio pasiekti Aukštumą.

kategorijos. Kalbos vertinimas Bekm yra Bendrieji Europos kalbų mokymosi. susijusias su kalbos mokėjimo vertinimu.3. atsakingiems už planavimą. kad šis galėtų bendrauti su kitais tos kalbos vartotojais. 2. 2) formuluojant mokymosi tikslų pasiekimo kriterijus. tiek su nuosekliu mokytojų. kad visiems. kad tos prielaidos neteisingos. skyriuje aptariamos trys pagrindinės „metmenų“ taikymo kryptys: 1) apibrėžiant testų ir egzaminų turinį. kaip būtini gebėjimai gali būti ugdomi ir kaip tas ugdymo procesas gali būti palengvinamas. kriterijai ir skalės. daugiakalbės kompetencijos reikšmė kalbos mokymo praktikos įvairovei ir švietimo politikai smulkiau aptariama 8 skyriuje. atviri. „metmenyse“ pateikiami parametrai. todėl 6 skyriuje nagrinėjami daugiakalbės kompetencijos ir jos ugdymo klausimai. 7 skyriuje išsamiau apžvelgiamas užduočių vaidmuo vartojant kalbą ir jos mokantis. dėl to dėmesio centre turi būti pats kalbos vartojimas ir vartotojas bei jų reikšmė mokymuisi ir mokymui. didžiojoje 6 skyriaus dalyje rašoma apie tai. kurdama tokius „metmenis“ europos taryba jokiu būdu nenukrypsta nuo 1 skyriuje aptartų principų ir nuo ministrų komiteto r (82) 18 ir r (98) 6 Rekomendacijų. mokymo ir vertinimo metmenys. kad politikos nėra. nepriklausomai nuo kalbos.3.4.Metodinė kryptis mokymosi / mokymo procesų partnerius kiek įmanoma aiškiau ir suprantamiau pristatyti savo veiklos teorinius pagrindus ir pačią veiklą. kuriais vartotojai galėtų naudotis ir kurie galėtų juos paakinti įžvelgti daugiau galimybių arba apsvarstyti iki tol nenagrinėtas darbo prielaidas. susijusius tiek su tam tikros sakytinės ar rašytinės atlikties vertinimu. būtinas kalbos vartotojui ar mokiniui. skirtų šalių narių vyriausybėms. neutralūs „metmenys“ nereiškia. netvirtinama. 4 ir 5 skyriuose iš esmės kalbama apie veiklą ir kompetencijas. tačiau visa daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo krypties pasirinkimo prasmė dar turi būti atskleista. bendramokslių vertinimu ar paties mokinio įsivertinimu. kad šis vaidmuo būtų atliktas. bet tik teigiama. turėtų būti naudinga peržiūrėti teoriją bei praktiką ir atsižvelgti į savo ir ypač kitų europos šalių specialistų sprendimus. 2. Žinoma. 9 (paskutiniame) skyriuje dėmesys sutelkiamas į „metmenų“ funkcijas. 37 .

kuriuos turi pasirinkti asmenys. atsižvelgiant į itin svarbias sritis. kuriose. pavyzdžiui. kriterijus ir procedūras. Šiame skyriuje smulkiai aptariami dalykai. toliau 9 skyriuje svarstomi vertinimo įvykdomumo klausimai. atrankumas gali sudaryti sąlygas taikyti paprastesnes klasifikacines schemas. kaip taikyti vieną ar kitą alternatyvią galimybę. bet kurios prisideda prie jų daugiakalbiškumo formavimo. tiek apibendrinamuoju būdu. „aplankas“ mokiniams sudarytų galimybę apibūdinti savo daugiakalbės 38 . kad suprastų. dabar daugiausia dėmesio skiriama „europos kalbų aplanko“ diegimui tarptautiniu mastu. 9 skyriuje daugeliui skaitytojų suteikiama galimybė nuodugniau ir kritiškiau panagrinėti žinomų egzaminų programas. turi daugiau laiko. kiekvienu atveju vartojamos sąvokos yra aiškiai apibrėžiamos ir. kaip matėme aptardami komunikacinę veiklą. vartotojo tikslai galėtų lemti būtinybę išplėsti kai kurias kategorijas. kurių formaliai nesimokė. turi dirbti ribojami apibrėžto laiko ir gali taikyti tik griežtai nustatytą kriterijų skaičių. nepamirštant. atsižvelgiant į vertinimo tikslus švietimo kontekste. iCC) tikslus. kurie nori įsivertinti savo mokėjimą. alte. sudarant galimybes palyginti skirtingas lygių nustatymo sistemas. Vertintojai. kad organizuotų ir planuotų savo mokymąsi ar kad informuotų apie savo gebėjimus bendrauti kalbomis. vadovaujantys vertinimo procedūroms. kad „metmenys“ turi būti išsamūs. skyriuje svarstomi iškelti klausimai ir pateikiama kai kurių egzaminavimo institucijų kalbos mokėjimo vertinimo kriterijų sistemų pavyzdžių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. būtina sutarti. prieitis grindžiama nuostata. mokymo ir vertinimo metmenys 3) aprašant veikiančių testų ir egzaminų tikrinamus mokėjimo lygius. mokiniai. kiek išsami turi būti skelbiama egzaminų programa. kokią informaciją egzaminavimo institucija turi suteikti apie nacionalinių ar tarptautinių kvalifikacinių egzaminų (pavyzdžiui. bet visi jų vartotojai turi būti pasirengę atsirinkti. kita vertus. kad dėl tikros egzamino medžiagos ar testų „banko“ kūrimo turi būti priimti detalūs sprendimai. bet jiems reikės iš visos komunikacinės kompetencijos tikslingai atsirinkti svarbius komponentus. aptariami jų santykiški pranašumai bei trūkumai. kad praktinė vertinimo schema negali būti pernelyg sudėtinga. tai atskleidžia bendriausią principą. taip pat yra nurodoma. ypač sakytinės atlikties. bendroje schemoje pateiktos atskirai. mokytojų rengėjams tai bus naudinga gerinant būsimų ir jau dirbančių mokytojų kvalifikaciją vertinimo požiūriu. ko imtis toliau. turinį. puikiai gali būti susietos kategorijos. mokiniai irgi vis labiau yra skatinami įsivertinti. pasirinktys yra pateiktos priešybių poromis. padedama suvokti. tačiau mokytojai jaučia vis didesnę atsakomybę vertindami savo visų lygių mokinius ir studentus tiek formuojamuoju.

testų rengėjai. taip pat egzaminų administratoriai ir vadovai galėtų pastudijuoti 9 skyrių ir drauge jiems skirtus Nurodymus egzaminuotojams (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas). 39 . kad šis dokumentas būtų patikimas. juose taip pat yra literatūros sąrašas. papildo 9 skyrių. priedas su punktų analize ir paaiškinti svarbiausi terminai. įsivertinę savo kiekvienos kalbos mokėjimą. Šie nurodymai. kuriuose smulkiai aptariamas testų rengimas ir vertinimas. kurios didžioji dalis kitu atveju galėtų būti neįvertinta ir nepripažinta. bus skatinami į Aplanką įtraukti nuolat atnaujinamų teiginių. kad mokiniai.Metodinė kryptis kompetencijos pažangą registruojant visų rūšių ir įvairių kalbų mokymosi patirtį. Šiuo atveju nuorodos į Bekm bus ypač naudingos. labai svarbu jį pildyti atsakingai ir aiškiai. numatoma.

.

kad bendroji atskaitos lygių skalė atitiktų keturis kriterijus. kad jais būtų galima remtis taip aprašant kalbą. sietinos su kiekvienu kontekstu ir pritaikytinos kiekvienam be išimties kontekstui – ir būti tinkamos tai funkcijai. kurie reikalingi esamiems standartams. pagal kurį vartotojai gali aprašyti savo sistemą. mokymo ir vertinimo metmenų“ tikslų yra padėti partneriams aprašyti kalbos mokėjimo lygius. kad skatintų juos svarstyti apie kalbos kompetencijas konkrečioje savo aplinkoje. Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių kriterijai Vienas iš „Bendrųjų europos kalbų mokymosi. kad būtų galima lengviau sugretinti skirtingas kvalifikavimo sistemas. tačiau tuo pat metu bendrosios „metmenų“ skalės aptartys turi būti svarbios kontekstui. Bendrieji atskaitos lygiai 3. tai sunku. nes esamas teorinis pagrindas ir tyrimai nepakankami. turi būti susietos su visos tikslinės populiacijos įvairių mokinių grupių kalbos vartojimo kontekstais. kuriai jos tame kontekste naudojamos. pavyzdžiui. Be to. skalė neturėtų būti rengiama. kad būtų galima pateikti apibendrintinus įvairių specifinių kontekstų rezultatus. vartojamos aprašyti. 41 . tai reiškia. Vis dėlto klasifikavimas pagal kategorijas ir aprašymas turi būti teoriškai pagrįsti. aprašas turi būti patogus vartotojams – priimtinas praktikams. specialiai mokyklos kontekstui ir taikoma suaugusiesiems ar atvirkščiai. pateikiamas sąvokų tinklelis. testams ir egzaminams. kitaip tariant. tam tikslui ir buvo parengta kalbos mokėjimo lygių aprašomoji sistema ir bendrieji atskaitos lygiai.1. kiti du – su matavimo klausimais. Būtų geriausia. kaip mokiniai geba vartoti kalbą įvairiuose kalbos vartojimo kontekstuose.Bendrieji atskaitos lygiai 3. kad nors ir susijęs su mokslinėmis teorijomis. • aprašymas turi būti pagrįstas kalbos kompetencijos teorijomis. reikėtų pridurti. Aprašymo klausimai • Bendroji metmenų skalė turėtų būti nesiejama su jokiu kontekstu. kad kategorijos. du iš jų susiję su aprašymo.

kiekviena skalė. toks trijų metodų derinimas skiriasi nuo grynojo intuityviojo metodo. turėtų būti objektyviai apibrėžta. kokybinį ir kiekybinį metodus. minėtų kriterijų labai sunku laikytis. kuriomis naudojamasi. kurias turėtų apibūdinti. tada intuityviajame etape ta medžiaga buvo redaguojama ir formuluojamos naujos aptartys. a priede kalbama apie skales ir jų sudarymo metodus. antra vertus. kokybinis ir kiekybinis metodai. kurių derinius aptarė specialistai. vienokie ar kitokie sprendimai skiriant kalbos mokėjimo lygius daromi subjektyviai – tai ir yra šio metodo trūkumas. tačiau konkrečiame kontekste lygių išskirtina tiek. kurie gali būti pasirinkti toliau tobulinant kalbos lygių aprašymo sistemą. taigi turėtų būti pagrįsta matavimo teorija. kylančių dėl nepagrįstų susitarimų. kuriuo įprasta remtis rengiant kalbos mokėjimo lygių skales. kad būtų įmanoma pakankamai nuosekliai juos vieną nuo kito atskirti. dėl tam tikrų praktikų grupių veiklos ar dėl skalių. bet jie yra svarbus kelrodis. ar mokytojai galėtų atpažinti aprašomąsias kategorijas. tačiau taikant šį metodą bendrosioms skalėms rengti atsirastų netikslumų. kad įvairioms dimensijoms gali tekti taikyti skirtingo dydžio skalės „žingsnį“. pagrįstai skirtingai suvokia perspektyvą. pakartotinai tiriant buvo patikslintas aptarčių išdėstymas skalėse. prieduose yra rašoma apie techninius klausimus. nors intuityvusis metodas ir tinka tam tikro konteksto kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. pagrindimas – o jam reikia tam tikros kiekybinės analizės – yra nenutrūkstamas ir teoriškai nesibaigiantis procesas. susijusius su kalbos mokėjimo aptarčių kūrimu ir jų išdėstymu skalėse. kitaip tariant. tai reikštų. kad būtų išvengta sisteminimo klaidų. dėl teoretikų iš piršto laužtų taisyklių. platesnį (bendrai. yra pagrįsta tame kontekste. mokomajai skalei). kaip ir testas. dėl šių priežasčių bendrieji kalbos lygių aprašai ir aptartys buvo rengiami laikantis gana griežtos metodikos. pirmiausia buvo analizuojamas esamų skalių turinys ir lyginamas su „metmenyse“ vartojamų kategorijų aptartimis. iš tikrųjų tai įmanoma derinant intuityvųjį. mokymo ir vertinimo metmenys Matavimo klausimai • kurioje bendrosios atskaitos skalės vietoje pateiktinos tam tikros kalbinės veiklos rūšys ir kompetencijos. kliaujantis intuicija. atsižvelgdami į mokinių poreikius. kuriame ji funkcionuoja.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sistemingai buvo derinami intuityvusis. visuotinai priimtai skalei) ir siauresnį (vietinei. įvairių sektorių vartotojai. tuomet taikant įvairius kiekybinius metodus buvo patikrinta. ar aptartys iš tikrųjų apibūdina kategorijas. tai daroma. • nustatytas kalbos mokėjimo lygių kiekis turėtų rodyti kalbos mokymosi pažangą įvairiuose sektoriuose. B 42 .

Breakthrough). per šį projektą buvo parengtas ir pagrįstas platus kalbos mokėjimo aptarčių rinkinys. regis. Limited Operational Proficiency). atitinkančių kalbos mokymosi ir išmokimo viešo pripažinimo reikalavimus. „metmenų“ kalbos mokėjimo aptartis pritaikė kalbos mokėjimui įsivertinti. Vantage) – europos tarybos parengtas trečiasis turinio aprašas. atitinka 1978 m. nors kartais tik iš dalies. Galima sakyti. Council of europe. C ir d prieduose pristatomi du tarpusavyje susiję europos projektai. tas projektas apėmė įvairius švietimo sektorius. kad daugėja įrodymų. 3. nes yra parengtos pagal suaugusiesiems svarbias kalbos vartojimo sritis. • „lūžis“ (angl. Association of Language Testers in Europe) „Geba“ projektas. šešių plačių kalbos mokėjimo lygių sistema būtent ir apima svarbiausius dalykus. Bendrieji „Metmenų“ atskaitos lygiai Galima sakyti. d priede aprašytas alte (europos kalbų testuotojų asociacijos. • „slenkstis“ (angl. dialanG. Wilkinso vadinamąjį modelių (angl. • „aukštuma“ (angl. alte. tačiau yra pritaikomi. kad iš esmės (nors dar ir ne visuotinai) sutariama dėl kalbos mokėjimo lygių. kuris taip pat gali būti siejamas su bendraisiais atskaitos lygiais. kurį vykdant buvo parengti bendrieji kalbos mokėjimo lygiai ir jų aiškinamosios aptartys. kuriuose taikant panašią metodiką parengtos ir pagrįstos jaunimui skirtos kalbos mokėjimo lygių nustatymo aptartys. j. • „pusiaukelė“ (angl. prieduose aprašyti projektai rodo. Threshold) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. jog apibrėžtieji kriterijai. Šios aptartys papildo „metmenų“ aptartis. 1 trim. Waystage) – europos tarybos parengtas turinio aprašas. skaičiaus ir jų pagrindinių bruožų. 43 . m. Formulaic Proficiency) ir trimo tame pačiame leidinyje įvadinį (angl. šį lygį Wilkinsas vadina ribotai veiksmingu kalbos mokėjimu (angl. reikalingus besimokantiesiems europos kalbų. Introductory)1 mokėjimą.Bendrieji atskaitos lygiai priede trumpai apžvelgiamas Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos projektas. angl. tai – tinkamo reagavimo situacijose. kad patys bendrieji atskaitos lygiai ir įvairių lygių aiškinamųjų aptarčių skalėse pateiktos sąvokos dideliu mastu sutampa. o pasak trimo. C priede aprašytas dialanG projektas. 1978 Some Possible Lines of Development of an Overall Structure for a European Unit Credit Scheme for Foreign Language Learning by Adults.2. kaip platesnio vertinimo instrumento dalį. l.

.. pažengusiųjų ir mokančiųjų lygius.: apostrofa.: Vilniaus universiteto leidykla. Šis lygis gali būti praplečiamas įtraukiant platesnę tarpkultūrinę kompetenciją..: Gimtasis žodis. V.. Waystage. skapienė s. pažiūrėjus į šiuos šešis lygius.. trimo vadinamas veiksmingo mokėjimo (angl. Pusiaukelė. ramonienė m. stumbrienė V. • puikus kalbos mokėjimas (pasak trimo. angl. Aukštuma. 1997 (antras leidimas: V. pribušauskaitė j.: presvika. Effective Operational Proficiency). ramonienė m. Slenkstis. Threshold) sunkiai verčiami į kitas kalbas2.. angl. 2002). atitinka alte sistemos aukščiausio lygio egzaminą. strasbourg. 2000. kalbos mokėjimo lygis (angl. Comprehensive mastery. visapusis kalbos mokėjimas. • Veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. ir dar – kai kurie europos tarybos lygių angliški aprašų pavadinimai (pavyzdžiui.. 44 . V. 2007. Wilkinso – tinkamo mokėjimo lygiu (angl. Vilkienė l. Lūžis. Šis kalbos mokėjimo lygis rodo aukštesnį kompetencijos. 2006. Effective Proficiency) lygiu. reikalingos atliekant sudėtingas darbo ar akademines užduotis. Adequate Operational Proficiency). ramonienė m.Bendrieji europos kalbų mokymosi. lygį. visapusis veiksmingas kalbos mokėjimas. Adequate response to situations normally encountered). Comprehensive Operational Proficiency). B ir C lygiai išsišakoja: a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 („lūžis“) („pusiaukelė“) B1 B2 C1 C2 („slenkstis“) („aukštuma“) (veiksmingas (puikus kalbos kalbos momokėjimas) kėjimas) 1 schema 2 lietuvių kalbos mokėjimo lygių aprašų leidimai: narbutas e. išsiugdomą daugelio asmenų. anot Wilkinso.. todėl siūlomoje schemoje „hiperteksto“ skaidymo principu pirminiai a. V. mokymo ir vertinimo metmenys kuriose paprastai atsiduriama. Vilkienė l... matoma. pribušauskaitė j. kad jie aukštesni ar žemesni nei įprasta manyti ir skirstyti pagal nusistovėjusią tvarką į pradedančiųjų. skapienė s. Vilkienė l. pribušauskaitė j... strasbourg.. kurių „darbo įrankis“ yra kalba.

detalų tekstą sudėtingomis temomis laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų. perteikdamas reikšmės niuansus išdėstyti savo nuomonę. išdėstyti savo nuomonę.. taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis. taip pat tikėtina. Geba susikalbėti labai paprastai. Geba suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius. Geba spontaniškai. Geba suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes. paprastomis kalbos priemonėmis geba papasakoti apie savo išsilavinimą. trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus. mokykloje. Geba spontaniškai. nes prisidės šalių narių ir institucijų patirtis. tinkamai vartodamas siejimo priemones. užduoti asmeninio pobūdžio klausimų (pavyzdžiui. norus. Geba suprasti įvairius sudėtingus ilgesnius tekstus ir suvokti potekstę. tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis. nuostatą. Geba apibūdinti patirtį ir įvykius. nuostatą. būtiniausius poreikius. todėl bendravimas su gimtakalbiais. Geba bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose. Geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis. bus keičiami kai kurie žodžiai. 1 lentelė. Geba prisistatyti ir pristatyti kitą. artimiausią aplinką. su kuriais susiduria darbe. vietos geografiją. Geba susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje. nuosekliai atpasakodamas diskusijas. Geba kurti aiškų. kad patenkintų konkrečius poreikius. jei tik pašnekovas kalba lėtai.3. kai tereikia pasiteirauti informacijos ar ją suteikti. Geba kurti aiškų. išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus. Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių pateikimas europos kalbų mokėjimo lygių sistemos sukūrimas jokiu būdu neužkerta kelio skirtingų mokymo tradicijų skirtinguose sektoriuose savaip išdėstyti ir aprašyti kalbos mokėjimo lygių sistemą ir modulius. Geba pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu. ką girdi ar skaito. pasakojimus ar nuomones geba apibendrinti skirtingų skaitomų ar klausomų šaltinių informaciją. pažiūras. labai tikslios formuluotės dar keisis. kurioje kalbama tiksline kalba. darbą). Geba suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis. viltis. yra visiškai įmanomas. regis. kokius daiktus turi) ir atsakyti į tokius pat klausimus. apie asmenį. nesukeliant jiems įtampos ir patiems jos nejaučiant. akademiniais ir profesiniais tikslais. aiškiai ir yra pasirengęs padėti.Bendrieji atskaitos lygiai 3. ką pažįsta. visiškai laisvai ir tiksliai. kad dabar. poilsiaudami ir pan. laisvai. Europos Tarybos kalbos mokėjimo lygiai: visuminė skalė Geba lengvai suprasti iš esmės viską. ilgai neieškodamas raiškos priemonių. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais. šeimą. gerai sukomponuotą. C2 Geras vartotojas C1 B2 Savarankiškas vartotojas B1 A2 Pradedantis vartotojas A1 45 . kur gyvena. susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pavyzdžiui. detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais. Geba suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus. pirkimą. pažiūras net ir sudėtingesnėse situacijose. svajones. Geba komunikuoti įprastose kasdienėse situacijose apie žinomus dalykus. svarbiausias mintis.

kai kuriems tikslams derės pateikti visą pasiūlytų bendrųjų atskaitos lygių sistemą. būtina smulkesnė jų apžvalga. kad padėtume konkrečios švietimo sistemos mokiniams. į kurio lygio tikslesnes aptartis jie turėtų gilintis. tokiu atveju moduliai rinkinyje turi būti išdėstyti nuosekliai vieni kitų atžvilgiu ir susieti su bendraisiais metmenimis. kad bendrosios gairės skirtingiems tikslams būtų pateikiamos įvairiai. kur kiekvienas lygis aprašytas visuminiu požiūriu. reikalui esant lygius sudalyti į kelis ir pridėti tiems tikslams svarbių kategorijų.4. kad įsivertintų kalbos mokėjimą. tokia apžvalga pateikiama tinkleliu. 46 . o kalbų mokytojams ir kalbų mokymo programų rengėjams – suvokti svarbiausius su kalbos mokėjimo lygiais susijusius dalykus. mokymo ir vertinimo metmenys pageidautina. mokytojams ir kitiems praktiškai naudotis lygių aprašais. nustatomais iš tos atlikties. 2 lentelėje pateikiami šešių kalbos mokėjimo lygių sistemos kalbos mokėjimo įsivertinimo apmatai. jis buvo sukauptas „metmenims“ per B priede aprašytą projektą. strategijomis ir komunikacinėmis kalbinėmis kompetencijomis. Aiškinamosios aptartys trys įvadinės bendrųjų kalbų mokėjimo lygių lentelės (1. toks paprastas visuminis kalbos mokėjimo lygių sistemos pateikimas jos naudotojams nespecialistams padės geriau suprasti sistemą. kaip jos buvo suprastos didelio skaičiaus vertinamų mokinių. kitiems tikslams pageidautina kreipti dėmesį į tam tikrus lygius ir į tam tikras kategorijas. antra vertus. užuot nustačius komunikacinės veiklos kategorijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad būtų patogiau naudotis. kuriame pagrindinės kalbos vartojimo kategorijos parodomos visais šešiais lygiais. Formuluotės matematiniais metodais buvo išdėstytos skalėje lygiais pagal tai. taip pat buvo patikrintas aptarčių pagrįstumas. jos židinys – įvairūs kokybiniai kalbos vartojimo aspektai. aptarčių skalės sugretintos su atitinkamomis 4 ir 5 skyrių aprašymo sistemos kategorijomis. jie yra skirti padėti mokiniams įsivertinti pagrindinius kalbinius gebėjimus ir nuspręsti. galima įvertinti mokinio ar kandidato atliktį remiantis komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektais. 3. 2 ir 3) parengtos naudojantis aiškinamųjų aptarčių banku. 3 lentelė yra skirta kalbėjimui įvertinti. tam tikriems tikslams galima būtų rinktis tam tikrą lygį ar tam tikrą kategoriją. kaip parodyta 1 lentelėje. aptartys susijusios su trimis aprašymo sistemos metakategorijomis: komunikacine veikla.

kai kurių kompetencijos aspektų visais lygiais apibrėžti neįmanoma. Strategijos pateikiamos „Gebu“ aptartys komunikacinėje veikloje naudojamoms strategijoms apibūdinti. kol neįgyjama tam tikro lygio kompetencijos.Bendrieji atskaitos lygiai Komunikacinė veikla pateikiamos „Gebu“ aptartys recepcijai. kurie atrodo esą reikšmingi. „slenkstyje“). aptartys turi būti visuminės. skalėse pateikiamų funkcijų. dalinių kategorijų aptarčių nėra visiems lygiams. gramatinių formų ir žodžių sąrašai pateikiami konkrečių kalbų aprašuose (pavyzdžiui. kuriuose rašoma apie sąveikos ir produkavimo strategijas. sąvokų. nes kai kurios komunikacinės veiklos rūšys negali vykti. analizė galėtų būti naujų kalbos aprašų rengimo etapas. pataisymo principai. sąveikai ir produkcijai apibūdinti. jungiantis mokinio išteklius (kompetencijas) ir tai. nurodomi tie skirtumai. c) rezultatų stebėsenos ir. apibūdinami: a) veiksmo planavimo. 4 skyriaus poskyriuose. b) išteklių suderinimo ir trūkumų kompensavimo veikiant. ką jis geba daryti naudodamasis tais ištekliais (komunikacinę veiklą). pragmatinės ir sociokultūrinės. Komunikacinės kalbinės kompetencijos yra parengtos ir skalėse išdėstytos šių kompetencijų aptartys: lingvistinės. kognityvieji gebėjimai) galėtų būti pateiktos ir bendrosios kompetencijos. gramatikos ir žodyno. o smulkūs mikrofunkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). o aukštesniuose kalbos mokėjimo lygiuose kai kurios komunikacinės veiklos rūšys nebėra svarbios. 47 . panašiai pagal tokį modulį (pavyzdžiui: pasaulio pažinimas. kad susidarytų bendras vaizdas. reikalingų atlikti komunikacinę užduotį. reikalui esant. strategijos tarsi lankstas.

susijusius su svarbiausiais asmeniniais dalykais (pavyzdžiui. pasakyti savo nuomonę apie tai. pavyzdžiui. aprašydamas savo patirtį ar įspūdžius. pavardes. Gebu trumpai ir paprastai užrašyti atviruką. žinutėse. aiškių ir paprastų skelbimų bei pranešimų esmę. pati svarbiausia informacija apie save ir šeimą. kad galėčiau pats palaikyti pokalbį. paprastuose įprastuose tekstuose. gyvenamąją vietą. Gebu susikalbėti su asmeniu. Gebu suprasti daugelio radijo ar tV pranešimus apie einamuosius įvykius. skelbimuose. kur atostogauju. Gebu skaityti labai trumpus. asmeninius interesus ar dalykus. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. ką norėjęs. B1 Gebu suprasti. kuriuos pažįstu. Gebu parašyti labai paprastą asmeninio pobūdžio laišką. specialiai nepasirengęs gebu įsitraukti į pašnekesį. ką noriu. su kuriais susiduriama darbe. kuriais domiuosi. laiškeliuose ar kataloguose. valgiaraščiuose. Gebu trumpai pagrįsti nuomones ir planus (nurodyti priežastis). kai reikia paprastai ir tiesiogiai apsikeisti informacija žinomomis temomis. atlikdamas paprastus ir įprastus darbus. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kai kalbama aiškiai bendrine kalba apie žinomus dalykus. gyvenimo sąlygas. Gebu pavartoti nemažai frazių bei sakinių ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis papasakoti apie savo šeimą ir kitus žmones. pakalbėti apie žmones. kuris pasirengęs lėčiau pakartoti ar paprasčiau pasakyti tai. pavyzdžiui. darbą). tvarkaraščiuose. gebu surasti konkrečią nuspėjamą informaciją. darbu. rašoma apie jausmus ar norus. mokymo ir vertinimo metmenys 2 lentelė. ir paprastus tekstus. kam nors už ką nors padėkoti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ką perskaičiau ar mačiau. pomėgiais. Gebu užduoti paprastų klausimų žinomomis temomis apie būtiniausius poreikius ir atsakyti į tokius klausimus. susijusius su kasdieniu gyvenimu (pavyzdžiui. Gebu suprasti tekstus apie kasdienį gyvenimą ir darbą. pavyzdžiui. Gebu dalyvauti labai trumpame pokalbyje buitinėmis temomis. Bendrieji atskaitos lygiai: įsivertinimo tinklelis A1 Gebu atpažinti žinomus žodžius ir pagrindinius posakius. kai asmeninio pobūdžio laiškuose aprašomi įvykiai. nors paprastai nesuprantu tiek. filmo ar knygos turinį. Gebu susikalbėti. Gebu susikalbėti daugelyje situacijų keliaudamas. Gebu įrašyti asmens duomenis anketoje (vardą. SUPRATIMAS Klausymas Skaitymas KALBĖJIMAS Sakytinė produkcija Sakytinė sąveika Gebu atpažinti žinomus vardus. jei juose daugiausia vartojami dažnai pasitaikantys žodžiai. Gebu parašyti trumpus laiškelius ar žinutes. apsipirkimą. labai paprastomis frazėmis ir sakiniais gebu nusakyti. adresą). kur gyvenu. ar laidas apie mane dominančius dalykus bei mano profesiją. pilietybę. A2 Gebu suprasti posakius ir dažniausiai vartojamus žodžius. gebu užpildyti viešbučio registracijos kortelę. mano šeima ir artimiausia labai konkrečia aplinka. susijusius su svarbiausiais poreikiais. Gebu papasakoti atsitikimą. Gebu suvokti trumpų. brošiūrose. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą žinomomis temomis arba apie dalykus. ir padėti man pasakyti tai. pavardę. Gebu suprasti. išsilavinimą ir dabartinį ar buvusį darbą. pavyzdžiui. kelionėmis ir einamaisiais įvykiais). kai kalbama apie žinomus dalykus. leidžiant laisvalaikį ir panašiai. rašydamas iš ten. šeima. pavyzdžiui. žodžius ir labai paprastus sakinius. Gebu papasakoti apie savo svajones ir planus frazes ir sakinius jungdamas paprastais jungikliais. kai kalbama santykinai lėtai ir aiškiai. RAŠYMAS 48 Rašymas . Gebu parašyti asmeninį laišką. susijusius su manimi. mokykloje.

esė. Gebu aiškiai ir smulkiai nupasakoti daugelį dalykų. Gebu parašyti tinkamos struktūros tekstą. 49 . kuriais domiuosi. Gebu rašyti esė ar pranešimą. kas rašinyje yra svarbiausia. paprieštarauti ar paremti vieną ar kitą požiūrį. Gebu kalbėtis pakankamai laisvai ir spontaniškai. Gebu perteikti informaciją. spontaniškai pernelyg ilgai negalvodamas. Gebu suprasti specializuotus straipsnius ir ilgesnius techninius nurodymus. smulkų tekstą apie daugelį dalykų. pranešimą ar straipsnį. Gebu rašyti grožinės literatūros kūrinių ir profesinių tekstų santraukas ir apžvalgas. specializuotus straipsnius. paaiškinti savo nuomonę ir pateikti argumentų jai apginti. struktūros ar kalbos požiūriu sudėtingus tekstus (žinynus ir vadovėlius. kai kalbama bendrine kalba. Gebu tinkamu stiliumi aiškiai. gebu suprasti net ir sudėtingus samprotavimus. Gebu kalbėtis laisvai ir tiksliai perteikti reikšmės niuansus. Gebu vartoti frazeologizmus ir šnekamosios kalbos žodžius. Gebu parašyti aiškų sklandų tinkamo stiliaus tekstą. Gebu suprasti šiuolaikinius prozos kūrinius. kaip ką pasakyti. kuriuose autoriai išdėsto vienokias ar kitokias pažiūras. gyvai girdimą ar transliuojamą radijo ir tV. Gebu parašyti aiškios loginės struktūros sudėtingą laišką. kad įprasčiau prie kalbėtojo tarties savitumų. Gebu paaiškinti požiūrį į kalbamus dalykus nurodydamas pranašumus bei trūkumus. suvokdamas stilių skirtingumą. Gebu tiksliai išsakyti mintis ir nuomones ir sumaniai susieti savo kalbėjimą su pašnekovų išsakytomis mintimis. Gebu rašyti laišką. Gebu suprasti ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus. tereikia šiek tiek laiko. net kai kalbama natūraliu tempu. Gebu suprasti daugumą tV naujienų ir laidų apie einamuosius įvykius. Gebu suprasti daugumą filmų. grožinės literatūros kūrinius). telieka juos numanyti. tiek profesinėms reikmėms tenkinti. net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. Gebu parašyti aiškų. Gebu rašyti laiškus apie įvairius man asmeniškai svarbius įvykius ar patirtį.Bendrieji atskaitos lygiai B2 Gebu suprasti išplėtotą kalbą ir paskaitas. gebu atsitraukti ir taip laisvai pasakyti tą patį kitaip. o ryšiai aiškiai neparodomi. net jei nėra gerai sukomponuota. Gebu aktyviai diskutuoti žinomomis temomis. pranešimą apie sudėtingus dalykus. Gebu kalbėtis laisvai. kurie susiję su mano specialybe. Gebu raštu išsakyti savo nuomonę. Gebu vartoti kalbą lanksčiai ir veiksmingai tiek socialinėms. mano rašto darbų struktūra padės skaitytojui pastebėti ir įsiminti svarbiausius dalykus. todėl nesunkiai susikalbu su gimtakalbiais. įtraukdamas ir potemes. C1 Gebu suprasti išplėtotą kalbą. pabrėždamas tai. išskirdamas specifinius aspektus bei apibendrindamas ir pateikdamas atitinkamą išvadą. Gebu aiškiai ir smulkiai apibūdinti sudėtingus dalykus. kuriuose rašoma apie šiuolaikines problemas. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus. Gebu lengvai skaityti įvairiausius rašytinius tekstus: abstrakčius. logiška mano pasakojimo dėstymo struktūra padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. kad pašnekovai vargu ar tai pastebi. jei kalbama gerai žinoma tema. Be didelių pastangų gebu suprasti tV laidas ir filmus. Gebu parinkti adresatui tinkamą stilių. sklandžiai apibūdinti ir dėstyti argumentus. jei susiduriu su sunkumais. C2 lengvai suprantu bet kokią sakytinę kalbą. Be pastangų gebu dalyvauti bet kokiame pokalbyje ar diskusijoje.

t. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. Geba palaikyti pokalbį žinomomis temomis. . vartodamas įvairaus pobūdžio jungiklius ir kitokias jungimo priemones. SĄVEIKA Geba lengvai bendrauti visiškai nesunkiai pagaudamas neverbalinių raiškos priemonių bei intonacijos reikšmes ir pats jas vartodamas. pasiremdamas išsakytais dalykais. be didelių pastangų. darbo ar laisvalaikio temomis. Bendrieji europos kalbų mokymosi. nedaro tokių klaidų. ką nori. įvairiomis bendromis. taip pat moka daug idiomų ir šnekamosios kalbos pasakymų. patikinti. Visą laiką kalba gramatiškai taisyklingai. C2 APRĖPTIS kad tiksliai išreikštų subtiliausius niuansus. ir dažniausiai geba pasitaisyti. ir kalbinės raiškos požiūriu rišlų diskursą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. neieškodamas žodžių.) nuosekliai gramatiškai taisyklingai vartoja sudėtingas kalbos priemones. kalbos mokėjimas netrukdo pasakyti to. užsimindamas apie juos ir pan. RIŠLUMAS Geba kurti ir temos. pakankamai gerai geba vartoti gramatines formas. paraginti kitus kalbėti ir t. neišsiskirdamas iš kitų pašnekovų. TAISYKLINGUMAS net ir įsitraukęs į kitą veiklą (planuodamas. Geba pradėti pokalbį. sujungdamas žodžius ir frazes į aiškų ir rišlų diskursą. išreikšti savo požiūrį bendromis temomis. tačiau ilgesniame diskurse gali pasitaikyti „minties šuolių“. juos pabrėžtų. vartodamas sudėtinius sakinius. Bendrieji atskaitos lygiai: kokybiniai kalbėjimo aspektai 50 LAISVUMAS Geba kalbėti spontaniškai ir ilgai natūraliu tempu. kad gebėtų aiškiai apibūdinti. nors kartais gali dvejoti ieškodamas reikalingų raiškos priemonių. kad pašnekovui tai vargiai pastebima. suklydęs dažniausiai pasitaiso pats. ką nori. B2+ B2 pakankamai gerai moka kalbą. tą pačią mintį lengvai pasako kitomis kalbos priemonėmis. stebėdamas kitų reakciją ar pan. pasitaiko pastebimai ilgų pauzių. kurios sukeltų nesusipratimų. kurti geros struktūros tekstą tinkamai naudodamasis įvairiais teksto organizavimo modeliais. nors ir ne visada tai daro pakankamai lengvai. Geba kalbėti aiškiai. Geba vartoti ribotą kiekį jungimo priemonių.3 lentelė. norėdamas įsiterpti į pokalbį arba kalbėdamas laimėti laiko. kai reikia. jį užbaigti. išvengdamas bet kokių sunkumų ar su jais susidorodamas taip lengvai. klaidų pasitaiko retai ir jos sunkiai pastebimos. mokslo. kad aptariamus dalykus supranta. Geba pakankamai ilgai kalbėti vienodu tempu. mokymo ir vertinimo metmenys C1 Gerai moka kalbą ir geba tinkamai pasirinkti kalbines priemones. tik kalbant sudėtinga tema natūrali ir lygi kalbos tėkmė gali sulėtėti. atskirtų ir paaiškintų. geba dalyvauti pokalbyje. kad galėtų pamąstyti ir neprarasti žodžio. sklandžiai. tinkamai į jį įsiterpti ar. kad gebėtų aiškiai ir tinkamu stiliumi pasakyti tai. geba lengvai parinkti tinkamą frazę. Geba dalyvauti bendrame diskurse visiškai natūraliai perimdamas žodį. tinkamai vartodamas jungiklius ir kitokias jungimo priemones.

dažniausiai sustabarėjusiomis frazėmis. Geba paprastai susikalbėti. konstrukciją ar žodį pavartoti. Vartoja reikalingiausius žodžius ir paprastas frazes. pasitaiso. A1 Vartoja pagrindinius sakinių modelius. kad. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į paprastus teiginius. nors kartais ir dvejojama ar perfrazuojama. Geba pradėti. nors ir dažnai stabčioja. kad šiek tiek susikalbėtų paprastose kasdienėse situacijose. pomėgiai. bet ir todėl. nutyla ir pradeda iš naujo. ar pasitaisoma (ypač jei laisvai kalba ilgesnį laiką). susijusias su asmeniu ir tam tikromis konkrečiomis situacijomis. domėjimosi sritys. A2 kai kurias paprastas gramatines formas vartoja taisyklingai. nors ir labai akivaizdžios pauzės. Geba jungti žodžius ar žodžių grupes paprasčiausiais jungikliais ir. Geba parodyti sekąs pokalbį. kelių žodžių junginių ir sustabarėjusių pasakymų. kalba trumpais sakiniais ir pavieniais žodžiais taip. perfrazavimų ir pasitaisymų.B1+ Geba susieti trumpesnius. pakankamai tiksliai vartoja numatomose situacijose dažnas gramatines formas ir modelius. susidedančius iš įsimintų frazių. Bendrieji atskaitos lygiai 51 . moka ribotai vartoti tik kai kuriuos paprastus atmintinai išmoktus sakinius ar gramatines formas. A2+ Geba jungti žodžių grupes tokiais paprastais jungikliais kaip ir. bandydamas pasitaisyti. Geba užduoti klausimų apie asmenį ir atsakyti į tokius klausimus. pavienius paprastus elementus grandininiu būdu. kad užtektų žodžių kalbėti tokiomis temomis kaip šeima. kai svarstoma. atskiromis. Geba pakartoti dalį pašnekovo pasakymo. palaikyti ir baigti paprastą tiesioginį pokalbį žinomomis ar dominančiomis temomis. kokią gramatinę formą. jog vienas kitą supranta. darbas. bet apskritai bendravimas priklauso nuo pakartojimų. dažnai stabčioja ieškodamas frazių ar mėgindamas ištarti mažiau žinomus žodžius. B1 pakankamai moka kalbą. bet retai tegali pats inicijuoti pokalbio tęsinį. kad būtų pašnekovo suprastas. kelionės ir einamieji įvykiai. kad patvirtintų. Geba verstis labai trumpomis. Geba kalbėti suprantamai. tačiau sistemingai daro paprasčiausių klaidų. tada.

todėl jos gali nurodyti tikroviškus tikslus. bet nurodo. teiginiai gali būti priderinami prie esamos vietinės sistemos. mokymo ir vertinimo metmenys 4 ir 5 skyriuose pateikiamos aptartys: • parengtos remiantis daugybės institucijų. pozityviai suformuluota. profesinio ir suaugusiųjų švietimo įstaigų mokinių išmokimo aprašymu. kad aptartis turi būti trumpa. naudingos ir svarbios. aiški ir skaidri. kad mokytojai suprato aptarčių rinkinį. a2 („pusiaukelė“). nors visas aptarčių rinkinys nėra visiškai išsamus ir buvo išdėstytas skalėje grindžiant vienu instituciniu užsienio kalbų mokymosi kontekstu (iš tikrųjų daugiakalbiu ir įvairiapakopiu). įvertintos kaip skaidrios. • sudaro sankaupą kriterinių teiginių apie užsienio kalbos mokymosi kontinuumą ir jais galima lanksčiai naudotis rengiant kriterinį vertinimą. (b) esamų kalbos mokėjimo skalių analizę ir (c) praktinius seminarus su mokytojais. būti autonomiška: jai suprasti nereikia remtis kitų aptarčių formuluotėmis. apibrėžiančių kalbos mokėjimo lygius. o ne vien remiantis autorių nuomone. ja apibūdinamas apibrėžtas dalykas. • parengtos kartu su 4 ir 5 skyriuose pateiktu modeliu derinant (a) teorinį autorių grupės darbą. tobulinami vietos specialistų ir / ar panaudojami naujiems tikslams numatyti. kaip jos buvo suprantamos vertinant mokinių išmokimą. • buvo objektyviai kalibruotos (su nurodytomis išimtimis) su bendrąja skale. • suderintos su Bendrųjų kalbos mokėjimo lygių sistema: a1 („lūžis“). panašu. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). ji turi nepriklausyti nuo kitų. C priedą) bei alte (eu52 . apibrėžtą riuschlikono simpoziume ir naudojamą europos komisijos dialanGo projekto (žr. kuris buvo parengtas per jų seminarus aptariant kelis tūkstančius pirminių pavyzdžių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad didžioji dauguma aptarčių buvo išdėstytos skalėje pagal tai. toks pat aptarčių rinkinys gali būti sudėliotas – kaip ir čia – į platų vadinamąjį tradicinių lygių rinkinį. kaip tokių aptarčių rinkinys turėtų atrodyti. • įvairių švietimo padalinių gimtakalbių ir negimtakalbių mokytojų. • tiesiogiai susijusios su vidurinės mokyklos. • atitinka a priede pateiktus veiksmingų aptarčių kriterijus – ten nurodoma. turinčių skirtingą pasirengimą ir skirtingą mokymo patirtį. B1 („slenkstis“). bet vis dėlto jis yra: • lankstus. patirtimi. B2 („aukštuma“). nors jos ir neapima visų 4 ir 5 skyriuje aptariamų kategorijų. tai reiškia.

Bendrieji atskaitos lygiai ropos kalbų testuotojų asociacijos) (žr. susidedančios iš devynių daugmaž vienodos apimties nuoseklių lygių. adresą. antra. pateiktos aptartys susijusios su turistinio pobūdžio gyvenimiškomis situacijomis. • nuoseklus turinio požiūriu. panašūs ar tie patys elementai. jis taip pat gali būti pateiktas siauriau kaip vadinamieji mokomieji lygiai. jos taip pat nuosekliai susijusios tiek su europos tarybos aprašų turiniu. atsiprašau. paros laiko. datos ir tai pasakyti. tiek su dialanG ir alte siūlomais lygiais. kaip parodyta 53 . ne.5. tos vertės skalėje patvirtina kalbos mokėjimo skalių autorių ketinimus naudotis jomis kaip šaltiniu. tam tikrais atvejais konkrečiomis aplinkybėmis. pilietybę. Čia pateikiamos aptartys yra susijusios su paprastomis bendro pobūdžio užduotimis. geba paklausti savaitės dienos. geba užpildyti paprastą asmeninio pobūdžio anketą. kurios buvo nustatytos esančios žemesnio negu a1 lygio. 3. pavyzdžiui. įtraukti į skirtingas aptartis. šeiminę padėtį. empiriniai šveicarų mokslininkų rezultatai rodo. geba vartoti paprastas pasisveikinimo frazes. pakankamą atlikti pavienėms užduotims. mokyklai galima būtų parengti konkretų mokomųjų užduočių sąrašą. gali tekti parengti specialias gaires. kurios gali būti numatomos a1 lygio apibrėžtyje. įtraukiant žaidybinius kalbos aspektus – ypač pradinėse klasėse. nustatė kalbos vartojimo diapazoną. skalėje pasirodė esą labai panašios vertės. prašom. geba pasakyti: taip. pavardę. kad reikėtų skalės. Skaidymo lankstumas a1 lygis („lūžis“) tikriausiai yra žemiausias kalbos produkavimo lygis. gaila. per kurį buvo parengtos ir skalėje išdėstytos aiškinamosios aptartys. jei savo žodžius gali patvirtinti parodydamas • • • • pirštu ar kitais gestais. • geba paprastai ir trumpai užrašyti atviruką. kurį įmanoma nustatyti. mokant vaikus. įrašyti vardą. Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos 1994–1995 metų tyrimas. kurias jis geba atlikti vartodamas labai ribotą kalbą. jau gali būti tam tikrų tiesiogiai su mokinio poreikiais susijusių užduočių. tačiau kol pasiekiama ši pakopa. tačiau gali būti naudingos ir kaip pradedančiųjų siekinys: • geba nusipirkti būtiniausių prekių. ačiū. d priedą).

skirtame bendram klausymo supratimui. tarp B2 („aukštumos“) ir C1 (veiksmingo kalbos mokėjimo). kaip parodyta šiame pavyzdyje. tačiau kalbos egzaminų kontekste smulkesni lygiai siejami su įprastais platesniais lygiais. svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad jie derėtų ir su bendrąja sistema. apsipirkimą. darbą). Žymint skirs- 54 .1 ir A2. a2 konkrečių lygių išlaikymo ribos taškų nustatymas visada subjektyvus.1) ir šiek tiek aukštesni (pavyzdžiui. a2+ ir a2. kad įvairūs bendrosios lygių skalės ir / ar aptarčių naudotojai gali juos suskaidyti pagal savo reikmes taip. susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. Įmanomas smulkesnis skaidymas į lygius gali rūpėti mokantis kalbos. skirstymas naudingas todėl. 4 lentelė. kad yra atskirti horizontalia linija. kad patenkintų konkrečius poreikius. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2 a1+ B1 B1+ B2 B2+ C1 C2 2 schema aiškinamosiose aptartyse skiriami kriteriniai lygiai (pavyzdžiui. Geba suprasti frazes ir pasakymus. jei kalbama aiškiai ir lėtai. nuo kriterinių lygių pastarieji skiriasi tuo. A2. kitos – siauresniais lygiais. jei kalbama aiškiai ir lėtai. mokymo ir vertinimo metmenys 2 schemoje. a2 ir a2. Šioje skalėje yra tarpai tarp a2 („pusiaukelės“) ir B1 („slenksčio“).2 (A2+) lygiai: klausymo supratimas Geba suprasti tiek.2). vietos geografiją. tarp B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“). nes vienos institucijos labiau linkusios remtis platesniais.

kad susikurtų joms reikalingą lygį.Bendrieji atskaitos lygiai tymą skaitmenimis kalbos mokėjimo lygius galima skaidyti smulkiau ir nenutolti nuo pagrindinių gairių. institucijos gali skaidyti taip.2 4 5 6 55 . kad būtų aiškiai matoma pažanga žemesniuose kalbos mokėjimo lygiuose.1 1 3 schema 2 3 a2.1. remdamosi siūloma lanksčia skaidymo schema. 1 pavyzdys pradinėse ir žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse ar vakariniuose suaugusiųjų kursuose. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas a1 a1. kartu nurodydamos ir to lygio vietą bendruosiuose metmenyse.2 B1 a2.1. pradedančio kalbos vartotojo lygyje gali būti išskiriami net šeši etapai a2 („pusiaukelės“) lygį išskaidant smulkiau.2 a2.1 a2 a2. kur būtina.1 a1. nes daug mokinių gali būti būtent šio lygio.

plėtojami savarankiško vartotojo lygiai smulkiau išskaidant vidurinius skalės lygius.2 3 B1. B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas B1 B2 C1 C2.1 C2 C2. mokymo ir vertinimo metmenys 2 pavyzdys jei mokomasi kalbos šalyje.1 5 6 B2 B2.2 5 1 5 schema 2 3 4 56 .Bendrieji europos kalbų mokymosi.1 8 C1 C1. a pradedantis vartotojas B savarankiškas vartotojas C geras vartotojas a1 a2.1 4 B1 B1.2 B2.2 7 C1.1 1 4 schema 2 a2 a2. kur kalbama ta kalba. skirtuose ugdyti aukštesnio kalbos mokėjimo lygio kalbinius gebėjimus profesinėms reikmėms tenkinti.2 9 C2 10 3 pavyzdys metmenyse. veikiausiai bus skaidoma gero kalbos vartotojo šaka.

kur eiti. nors ir tenka iš esmės keisti tai. pašte. traukiniais ir taksi. pavyzdžiui: susikalba parduotuvėje.6. pasikeičia nuomonėmis ir informacija žinomomis temomis numatomose kasdienėse situacijose. pabrėžtina. paklausia svarbiausios informacijos. pavyzdžiui: paprastai pasako. kokius žmones pažįsta. pasiūlo ir atsako į siūlymus. ar ieškoti žodžių. gramatikos ir žodyno. tinkamas vienoje ar kitoje situacijoje. kaip sekasi. kaip kur nueiti. kad kiti suprastų. tačiau viešoje diskusijoje bendrauja labai ribotai. susikalba svarbiausiomis temomis ir reikalui esant paprašo pagalbos taip. ir atsako. kas sumanyta pasakyti. bendrauja kasdienėse numatomose situacijose. susijusių su kasdiene veikla – tai supaprastinta ir sutrumpinta „slenksčio“ lygio transakcinių situacijų užsienyje gyvenantiems suaugusiesiems versija. paklausia. pakviečia ir atsako į kvietimus. reikalingų skalėse apibūdintoms užduotims atlikti. pavyzdžiui: vartoja įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. tariasi. gauna informacijos apie keliones. banke. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius ne vien tik pakartodamas išmoktas frazes. paklausia ir pasako. Šio lygio mokiniai geba kurti monologą. ką turi. Šiame lygyje yra aptarčių. paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. reikalui esant padeda kitam. sąvokų. • A1 lygis („lūžis“) yra žemiausias kalbos vartojimo lygis. pavyzdžiui: pradeda. pakankamai supranta. naudojasi visuomeniniu transportu: autobusais. plačiai pasakoja apie savo artimą aplinką.Bendrieji atskaitos lygiai 3. pakankamai nesunkiai bendrauja aiškiose situacijose. kad be didelių pastangų paprastai susikalbėtų apie kasdienius dalykus. nors dar ribotai ir kliaudamiesi pagalba. perka bilietus. paprašo ar kitam pristato ir suteikia kasdienio vartojimo prekių ar paslaugų. • A2 lygis atitiktų lygį. palaiko ir užbaigia paprastą pokalbį. ką kas veikia darbe ar laisvalaikiu. ar keisdamas jų žodžius. – toks. kalba suprantamai. ir susitaria dėl susitikimo. tyrimas galėtų būti pagrindas naujiems kalbos mokėjimo lygių aprašams rengti. aprašytą „pusiaukelėje“. ką daryti. kaip jaučiasi. • A2+ lygis (tvirta „pusiaukelė“) atitinka geriausią „pusiaukelėje“ aprašytą atliktį. ir atsako į panašius klausimus. 57 . Bendrųjų atskaitos lygių turinio nuoseklumas kalbos funkcijų (komunikacinių intencijų ir jų raiškos). kai mokinys geba labai paprastai sąveikauti. kad šio lygio mokiniai aktyviau dalyvauja pokalbiuose. paklausia. dauguma šio lygio aptarčių yra susijusios su socialiniais santykiais. labai trumpai pasikalba apie kasdienius reikalus. nors kartais ir reikia pagalbos.

susidoroja su dauguma keliaujant iškylančių problemų tiek tariantis dėl kelionės su kelionių agentu. dokumentinį filmą. nors kartais ir paprašydamas pakartoti. kurių židinys – informacijos. kas buvo pasakyta. daiktus ir reiškinius. pavyzdžiui: mokiniai išklauso pašnekovų ar žinučių. pirmasis požymis yra gebėjimas kalbėtis ir pasiekti tai. diskusiją. pavyzdžiui: susidoroja su mažiau įprastomis situacijomis visuomeniniame transporte. vartoja paprastą aprašomąją kalbą pasakodami ir lygindami žmones. pasakoja apie savo augintinius ir daiktus. tikrindamas ir patvirtindamas informaciją. ko nori. pasakoja apie savo įpročius ir kasdienę veiklą. specialiai nepasirengęs įsitraukia į pokalbius žinomomis temomis. aiškina problemų priežastis. prašo paaiškinti ar patikslinti tai. taip pat ir nekasdienius savo srities (profesinius) dalykus. nors kartais būna ir sunku. kalba suprantamai. kai aiškinamos problemos. smulkiai pasakoja. skirtą atvykusiems į užsienio šalį. 58 . kalbėdamiesi ar konsultuodamiesi suteikia reikiamą konkrečią informaciją (pasiskundžia negalavimais gydytojui). ir geriausiai būtų apibūdinamas dviem požymiais. kai teiraujamasi. pakankamai pasitikėdami savimi keičiasi sukauptomis faktinėmis žiniomis apie kasdienius žinomus. pasakoja apie savo buvusią veiklą ir patirtį. pavyzdžiui: supranta išplėstinio pokalbio. ką nori.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pokalbį. kuria keičiasi pašnekovai. • B1 lygis atitinka „slenksčio“ aprašą. rodo iniciatyvą pašnekesyje / konsultacijoje (pradeda šneką apie ką nauja). sąveikaudamas yra labai priklausomas nuo pašnekovo. pasakoja apie planus ir susitarimus. kalbėdamas su draugais pasako savo nuomonę ar pasiteirauja jų nuomonės. susijusio su mokiniu. darbą ar mokymąsi. ypač kai kas pasakojama ar aiškinama ilgiau. tiek iškylančių pačioje kelionėje. vadovauja iš anksto parengtam pokalbiui. • B1+ lygis (tvirtas „slenkstis“). vietas. mokymo ir vertinimo metmenys pavyzdžiui. skundžiasi. tačiau tai daro nepakankamai tiksliai. kiekis. ką mėgsta ir ko nemėgsta. pasako savo nuomonę ir atsako į klausimus apie juos. kai atsakant kalbama greitai ar išplėtotai. lanksčiai ir laisvai vartodamas paprastas kalbines priemones geba išreikšti daugmaž viską. tik dar prisideda aptarčių. dalyvauja pokalbyje ar diskusijoje. žmones. jei kalbama aiškiai bendrine kalba. aiškiai pateikia svarbiausius norimus pabrėžti dalykus. kaip ką atlikti. aiškina. antrasis požymis – tai mokinių gebėjimas lanksčiai spręsti kasdienio gyvenimo problemas. trumpai pasakoja apie įvykius ir veiklą. įvairiose situacijose. ir šiam diapazonui būdingi du minėtieji „slenksčio“ požymiai. trumpą straipsnį. trumpai papasakoja nutikimą. esmę. ypač kai nori ką pasakyti labai tiksliai. nors stabčiojimai ieškant tinkamos gramatinės formos ar žodžio yra labai pastebimi.

„Geras klausimas. sklandžiai ir veiksmingai. nurodydamas teigiamų ir neigiamų įvairių pasirinkimų aspektų. šiame lygyje dėmesys kreipiamas į du naujus dalykus. Vaizdingai galima būtų pasakyti taip: lėtai ir atkakliai keliaudami pažengusiųjų plynaukšte. tačiau dar ne visada kalba pakankamai grakščiai. kaip tai pasakyti. kad kažkur atėjo – ten. kas jam sakoma normine kalba. palaiko santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. ginčydamasis nurodo argumentus „už“ ir „prieš“. jos labai skiriasi nuo iki šiol pateiktųjų. pavyzdžiui: mokinys kalba natūraliai. aukštesnė diskurso kompetencija išryškėja apibūdinant pokalbio 59 . svarsto apie priežastis. pastebėję savo riktus ar klaidas. prisitaiko prie pokalbiams įprastų krypties. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. stiliaus ar akcentuojamų dalykų pokyčių. pasekmes. supranta viską.“). maža to. vartoja tinkamas frazes norėdamas laimėti laiko minčiai pratęsti („Į šį klausimą nelengva atsakyti.“. regis. komentuodamas. tačiau argumentavimo ir socialinio diskurso pabrėžimas aiškintinas kaip naujas požiūris į diskursinius gebėjimus.. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. sukuria argumentų grandinę. išaiškina problemą ir įtikina pašnekovą sutikti su jo argumentais. pavyzdžiui. įsiterpia tinkamoje vietoje ir baigia pokalbį. vertindamas alternatyvius pasiūlymus. kitaip tariant. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. todėl pokalbyje su gimtakalbiu nei vienas. argumentų ir pastabų. antrasis naujas dalykas – aukštesnis kalbos dalykų įsisąmoninimo lygis: išsitaiso riktus ir klaidas. kalba pakankamai laisvai ir spontaniškai. kur viskas atrodo kitaip ir iš kur matyti kiti toliai.. pats pasitaiso. pirmasis jų – gebėjimas laisvai kurti socialinį diskursą. ir priemones. ar jų nedaro. kiek a2 („pusiaukelė“) yra už jį žemesnė. tai yra naujas slenkstis.Bendrieji atskaitos lygiai • B2 lygis yra tiek pat aukštesnis už B1 („slenkstį“). išreikšdamas savo požiūrį. kurį reikia peržengti mokantis kalbos. pateikdamas tinkamų paaiškinimų. • B2+ lygis (tvirta „aukštuma“). hipotetines situacijas. tokį įspūdį sudaro šio lygio aptartys. – geriausia „aukštumoje“ aprašyta atliktis. įsidėmi savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoja. inicijuoja diskursą. Šiame lygyje svarbiausia yra argumentavimas. kai to pats nori. net jei kalbama triukšmingoje aplinkoje. žemiausios iš šio diapazono susijusios su mokėjimu diskutuoti: mokinys išaiškina savo nuomonę ir diskutuodamas apgina ją. Šis lygis atitinka „aukštumos“ aprašą. mokiniai staiga supranta. nei kitas nejaučia įtampos.. kas turi būti pasakyta. veiksmingas socialinis diskursas ir kalbos įsisąmoninimas – pastarasis yra kaip B2 tęsinys.. planuoja. hipotetizuodamas ir atsakydamas į hipotezes aktyviai dalyvauja neoficialioje diskusijoje žinomomis temomis. išsako savo požiūrį apie kalbamus dalykus.

kad veiksmingai susietų mintis. tolesnio plėtojimo kriterijai bei metodika pateikiami tam. ir pasitelkdamas tinkamus įrodymus. geba kalbėti aiškiai. tai. su tuo. kad tų sunkumų būta. kad laisvai vartojama daugybė kalbinių priemonių ir todėl komunikuojama laisvai ir spontaniškai. nuosekliai plėtoja argumentaciją tinkamai pabrėždamas. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. taip įveikia sunkumus. Be to. ką pats pasako. beveik be jokių pastangų. susijusių su derybomis: geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. pavyzdžiui: geba parinkti tinkamą posakį iš mokamų diskurso priemonių. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. kiek labiau pabrėžiant laisvumą. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. sklandžią kalbos tėkmę. kad pašnekovas vargu ar supranta. tinkamumą ir laisvumą. Šiam lygiui atrodo būdinga tai. pavyzdžiui: geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. kol svarsto. ribotai vartoja jungiklius. pritaikyti bendrą sistemą prie savo aplinkos. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus ir įsiterptų arba įgytų laiko išlaikyti žodį. aptartyse rašoma: taisyklingai naudodamasis įvairiausiomis priemonėmis perteikia subtiliausius reikšmių niuansus. • C1 lygis pavadintas veiksmingu kalbos mokėjimu. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. struktūruotai. ką sako kiti diskusijos dalyviai. sekdamas diskusiją ir pats dalyvaudamas joje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. C1 lygiui tebėra būdingi tie patys bruožai. kad padėtų asmenims. priimantiems sprendimus. • C2 lygis pavadintas puikiu kalbos mokėjimu. kurie yra būdingi labai gerai besimokančių mokinių kalbai. – tai noras apibūdinti kalbos mokėjimo tikslumą. šiame lygyje yra pateikiama aptarčių. vartoja nemažai jungiamųjų žodelių. iki kiek ketina nusileisti. jungiklius ir siejimo priemones. dėl kurios šis lygis pavadintas būtent taip. žodynas platus. kuriais apibūdinamas ir ankstesnis lygis. kas svarbu. klausydamasis išvadų padeda plėtoti diskusiją. beveik nepastebima. sumaniai susieja tai. ji yra priemonė toliau planuoti veiklą ir pagrindas ją plėtoti. 60 . Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai gali būti pateikiami ir naudojami įvairiai. sklandžiai. mokymo ir vertinimo metmenys organizavimą (bendradarbiavimo strategijų taikymą): apibendrindamas. turint omeny formą ir detalumą. tačiau nėra norima sutapatinti šio lygio kalbos mokėjimo su gimtakalbių ir net nėra lyginamas su juo. tačiau nustatyta bendra atskaitos sistema suteikia skaidrumo ir nuoseklumo. nauja yra ir tai. tinkamai vartoja daug idiomų ir šnekamosios kalbos žodžių. Vienintelė priežastis. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. konkrečių aiškinamųjų aptarčių rinkinys. kas susiję su rišlumu (koherencija ir kohezija): kad sujungtų sakinius į aiškų rišlų diskursą.

apačioje – a1 („lūžio“) aptartys. dėl vienodumo visose skalėse viršuje pateikiamos C2 (puikaus kalbos mokėjimo). B1 („slenksčio“) ir B2 („aukštumos“) lygiai smulkiau neskaidomi. jo negalima išskirti. jei a2 („pusiaukelės“). kad aprašant kiekvieną lygį pradedama nuo to lygio išskirtiniausių ar naujausių dalykų. tačiau jų nėra. tačiau vėliau. – tokio aspekto nėra arba jis šiam lygiui nesvarbus. C1 (veiksmingas kalbos mokėjimas) ir C2 (puikus kalbos mokėjimas). apibūdinamas lygis. kad į kiekvieną lygį įtraukiama tai. gerokai aukštesnis už kriterinį. tačiau labai sunku ar net neįmanoma suformuluoti jo aptarties. taigi nuostatų. – gali būti. patikrinus kokybę. kaip jau minėta. Kaip skaitomos aiškinamųjų aptarčių skalės? naudojami yra šeši 3 skyriuje aprašyti pagrindiniai lygiai: a1 („lūžis“). apibūdinami tam tikro lygio kriterijai. ir jo kalbinė kompetencija turi būti geresnė negu a2 („pusiaukelės“). kai kas mėgsta skaityti aptarčių skalę nuo žemiausių iki aukščiausių lygių. ne visi žemesniame lygyje paminėti elementai sistemingai performuluojami aukštesniame lygyje. sunku daryti išvadas. kad B1 lygio („slenksčio“) mokinys geba daryti viską. esančiomis virš linijos. kas būtų tarp lygių. tačiau dar neatitinkantis aukštesnio kriterinio lygio standartų. aptartimis. ne visose skalėse aprašomi visi lygiai. reikėtų manyti. kai kalbos mokėjimas atitinka B1 („slenksčio“) lygį. pavyzdžiui: jei kalbama aiškiai ir lėtai. 61 . kas nurodyta a2 („pusiaukelėje“).7. bus paisoma mažiau arba išvis nepaisoma. kiti – atvirkščiai. – aspektas tikriausiai yra šiame lygyje: aptartys galėjo būti parengtos. kas yra žemesniuose lygiuose. Šio skyrimo pagrindas – empirinis kalibravimas. B2 („aukštuma“). jų aptartis atitinka kriterinį lygį. viduriniai skalės lygiai – „pusiaukelė“. tai reiškia. nes taip galėjo atsitikti dėl kurios nors – ar net ne vienos – šių priežasčių: – aspektas yra šiame lygyje: aptartys buvo bandomos. a2 („pusiaukelė“). tai reiškia. ne visi aptarčių elementai ar aspektai pasikartoja visuose lygiuose.Bendrieji atskaitos lygiai 3. taikomų a2 („pusiaukelės“) lygio kalbos mokėjimui. esančiomis po linija. aptartimis. tokiais atvejais nebuvo jokios formuluotės įvardyti tam. jų buvo atsisakyta. „slenkstis“ ir „aukštuma“ – dažnai dar yra skaidomi smulkiau (skalėse aptartys atskiriamos linija). kad šiame lygyje toks aspektas yra. B1 („slenkstis“). kad būtų parodomas sudėtingumas. kodėl vieni ar kiti aspektai neaptariami viename ar kitame lygyje.

mažiausia iš jų būtų tai. net kalbant apie žemus lygius: Geba suprasti paprastą šnekamąją anglų kalbą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra verbalinės kalbos mokėjimo skalės. kita vertus. techniniai jų rengimo klausimai aptariami a priede. gali kilti problemų.3 tokioje skalėje gali būti nurodyti ir ribotumai: Geba komunikuoti paprastose kasdienėse situacijose atlikdamas paprastas kasdienes užduotis.8. jie turėtų nuspręsti. (1944) Scales of language proficiency: survey of some existing systems. 2 ir 3 lentelėse. a) Kalbos vartotojų skalių paskirtis yra parodyti tipišką ar galimą konkretaus lygio atliktį. kam jos skiriamos: (a) kalbos vartotojams. aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų esmę. savo ruožtu spraga skalės viduryje gali reikšti. kuriam tikslui skalė reikalinga. 9 skyriuje aprašoma. 62 . (b) vertintojams ir (c) testų rengėjams (alderson. kaip gali būti naudojamasi bendrųjų atskaitos lygių skalėmis vertinant kalbos mokėjimą. jei skalės yra parengtos vienam tikslui. nekasdienėse situacijose dėl 3 Visos šiame skyriuje paminėtos skalės yra smulkiai apžvelgtos ir pateiktos su smulkiomis nuorodomis north. mokymo ir vertinimo metmenys jei „metmenų“ naudotojai nori pasinaudoti aptarčių banku. Galbūt tai tokie atvejai. pateikti 1. Galbūt spraga būtų užpildyta toliau dirbant šioje srityje arba įterpiant medžiagą iš konkretaus vartotojo konteksto. o naudojamos kitam. kai kurių spragų vis tiek liks. naudodamasis žodynu geba suprasti paprastas rašytines žinutes. Eurocentro kalbos mokėjimo pažymėjimas. 1993: Klausymas: 2 lygis – Eurocentres Certificate of Language Proficiency 1993: Listening: Level 2. ką daryti. Vis dėlto aptariant kalbos mokėjimo skales labai svarbu tiksliai nustatyti. 1991). ir vartojami teigiami žodžiai. ką mokinys geba. strasbourg: Council of europe CC-lanG (94) 24. jei pateiktose aptartyse yra spragų. teiginiais nusakoma. kad sunku nurodyti reikšmingą skirtumą. ir atitinkamai susieti aptartis su konkrečiu skalės naudojimo tikslu. ir geba suvokti trumpų. B. kai kalbama lėtai tiesiogiai jam. 3. be žodyno suvokti žinutės esmę. kad netiktų formuluotės. kalbos mokėjimo skalių tipai funkciškai skiriasi pagal tai. kai tam tikra kategorija nėra svarbi visai visiems lygiams. Kaip naudojamasi kalbos mokėjimo aptarčių skalėmis? Bendrieji kalbos mokėjimo lygiai.

1991 (Kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. kalbos vartotojams skirtos skalės dažniausiai visuminės. jei skalės būtų rengiamos grindžiant kokybine prieitimi. kai kurios vertintojų skalės yra visuminės. 5 sando (žodžiu) vertinimo kriterijai: laisvumas: 1–2 juosta (4 juostų apačia) – Certificate in Advanced English 1991 (University of Cambridge Local Examinations Syndicate). kaip gerai mokinys atlieka. kaip antai aprėptis. b) Vertintojų skalių paskirtis yra nurodyti. Vis dėlto daugelio neigiamų formuluočių galėtų būti išvengta. Šio skyriaus 3 lentelė yra pavyzdys teigiamais žodžiais suformuluotos analitinės vertintojams skirtos skalės. Anglų kalbos mokančiųjų pažymėjimas. kai analizuojamos ir aprašomos tipiškų atlikties pavyzdžių ypatybės. 1993: 2 lygis – Finish Nine Level Scale of Language Proficiency 1993: Level 2. Suomių devynių kalbos mokėjimo lygių skalė. kai dėmesys skiriamas įvairiems atlikties aspektams. kitos – analitinės. Šio tipo skalės skirtos įvertinti. sudarytos iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ aiškinamųjų aptarčių. paprastai tokių skalių teiginiais laukiama atliktis apibūdinama kokybės aspektu. t. y. kiekvienam lygiui pateikiama po aptartį. ir net aukšti kalbos mokėjimo lygiai apibūdinami neigiamais žodžiais. Šio skyriaus 1 lentelėje. vartotojui taip pat pateikiama kiekvienam lygiui tipiško kalbos mokėjimo visuminė santrauka. tartis. iškyla kitų nesusipratimų. laisvumas. 63 . bet svarbiausias šiems tikslams sudarytų skalių požymis – paprastumas. Čia turimas galvoje kalbos mokėjimo apibendrinamasis konkrečios atlikties vertinimas. ypač kai aprašoma egzamino išlaikymo norma: nerišlus kalbėjimas ir / ar dažnos abejonės trukdo komunikacijai ir verčia klausytoją būti nuolatos įsitempusį. jose vienam lygiui pateikiama viena aptartis.Bendrieji atskaitos lygiai riboto kalbos mokėjimo komunikavimas dažnai trūkinėja. paper 5 (Oral) Criteria for Assessement: Fluency: band 1–2 (bottom of 4 bands). taisyklingumas. kalbos vartotojams skirtose skalėse gali būti apibūdinamos visos keturios kalbinės veiklos rūšys. kuri skirta supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. kaip turi būti įvertinama. Būtent tokia ir yra suomių skalė. kaip tai daroma minėtoje eurocentro skalėje.

ko reikia tiems tikslams pasiekti. Šio tipo skalėse. savo gyvenamąjį rajoną. nes vertintojams sunku aprėpti daugiau nei 3 ar 5 kategorijas iškart.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba mandagiai paprašyti (gal galėtumėte. nes vienas iš jų tikslų yra parodyti esamą kalbos mokėjimo profilį. gyvenimo sąlygas. bet ir kaip gerai jis geba. c) Testų rengėjų skalių paskirtis padėti rengti tinkamų lygių testus.). telefonu geba perteikti paprastą informaciją. prašyčiau). kartais gali įžeisti netyčia būdamas šaltai mandagus ar agresyvus arba erzinti elgdamasis labai pagarbiai. Viena vertus. ką mokinys geba. aprašymas. dėl to. geba papasakoti apie savo darbą ar kitą veiklą. Speaking: Examples of Specific ESL tasks (one of three columns). panašu. kilo sunkumų ir vertinant pasiekimus pagal nacionalinės anglų kalbos programos ankstesnius variantus. pardavėjui). kalbėjimas: pavyzdžiai iš specifinių ESL užduočių (vienas iš trijų stulpelių) – Australian Second Language Proficiency Ratings 1982. kai gimtakalbiai tikisi neoficialumo. pokalbis telefonu. 1982. sociokultūra. nustatyti poreikius ir galutinius kalbos mokymosi tikslus (pagal svarbias kategorijas) ir apibrėžti. geba papasakoti ir pasikalbėti apie savo gyvenamąją aplinką (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys kai kuriose analitinėse skalėse yra labai daug kategorijų. geba komunikuoti su kolegomis ar tiesioginiu viršininku (pavyzdžiui. gali nurodyti kelią ir duoti paprastus nurodymus kasdienėse situacijose (pavyzdžiui. Geba smulkiai papasakoti apie savo šeimą. kaip gerai mokiniai turėtų gebėti atlikti užduotis. kad būtų galima parodyti išmokimo profilį. krypčių nusakymas / nurodymai. pokalbis. paklausti apie darbą. kokias konkrečias komunikacines užduotis atlikti mokinio gali būti prašoma teste. išsilavinimą. pagaliau nuolatiniam mokytojo vertinimui ar įsivertinimui geriausiai tinka tokios aptarčių skalės ir kontroliniai klausimynai. kad nebuvo įtraukta adekvačios informacijos apie tai. kurių aptartimis ne tik pasakoma. orą). profesinės veiklos sritis). Ši visuminė aptartis galėtų būti išskirstyta į trumpas tokių kategorijų aptartis: keitimasis informacija (asmeninio gyvenimo sritis. taip pat dėmesys kreipiamas į tai. ir vertinant profilius pagal australų programos senesnes versijas. arba aprašuose. dar vadinamos diagnostinėmis. ką mokinys geba. kaip pateiktoji 3 lentelėje. manoma. kad vertinant nėra patogu jomis naudotis. tokios analitinės skalės. kad mokytojams labiau 64 . Australijos antrosios kalbos mokėjimo vertinimas. pasiskųsti dėl darbo sąlygų. paprastai teiginiais nusakoma. laisvadienių ir pan.

ką matome. kuriose apibūdinamas kiekvienam lygiui tipiškas mokėjimas. telpa į vieną ar du ekranus arba popieriaus lapus. kita vertus. tik ne tokia smulki. taigi tai. Vartotojui pristatoma informacijos piramidė ir jis gali matyti bendrą vaizdą. kai kurios kalbos vartotojams skirtos skalės yra šio detalių redukavimo į bendrą supratimą logiška išvada – visuminės skalės. angl. kas 65 . užuot smulkiai aprašius (pavyzdžiui. jeigu nurodoma.Bendrieji atskaitos lygiai patinka. taigi kalbos mokėjimo skalės gali būti skirtos vienam tikslui ar keliems. į gilesnius sluoksnius. Visais atvejais situacija panaši į kompiuterinę hiperteksto (duomenų bazės) pateiktį. kalbos mokėjimui įsivertinti skirtos aptartys paprastai būna daug veiksmingesnės. kalbos vartotojų skalė (paprastesnė) testų rengėjų skalė (sudėtingesnė) kĄ mokinys geba mokytojams diagnostinė skalė (sudėtingesnė) vertintojų skalė (paprastesnė) mokiniams kaip mokinys geba 6 schema Visos šios kalbos mokėjimo skalių paskirtys bendriesiems metmenims yra svarbios. panašiai ir vertintojų skalė – tai yra ta pati diagnostinė skalė. daugiau smulkesnių duomenų galima gauti. tarptautinėje anglų kalbos testavimo sistemoje. vienai grupei ar kelioms. kad kalbos vartotojams skirta skalė yra ta pati. kai kuriais atvejais redukuojama. kai detalizuojamos programos užduotys (ryšys su testų rengėjų skalėmis). ielts). cituotoje suomių skalėje). jiems patinka ir detalizuoti kokybiniai kriterijai (ryšys su diagnostinėmis skalėmis). žvelgdamas į viršutinį sluoksnį (mūsų atveju – į visuminę skalę). jos tikslas yra suteikti kalbos vartotojams bendrą supratimą. padedanti vertintojams susidaryti bendrą supratimą. kaip matyti iš 6 schemos. kuriais įvertinami skirtingi gebėjimai. einant gilyn į sistemą. dar kitais atvejais tai tarsi smulkesnio aprašo įvadas (eurocentro pavyzdys). kaip mokinys turi atlikti užduotis skirtinguose lygiuose. kitaip žvelgiant į aptartuosius dalykus. kitais atvejais taip nurodoma skaitinių rodiklių. tačiau kaskart tai. reikšmė (pavyzdžiui. kaip skirtoji testų rengėjams. galima pasakyti. tik išsamesnė.

smulkmenos čia pat – jeigu jų prireikia. 66 . pavyzdžiui. kylančia tvarka apibrėžiami kalbos mokėjimo lygiai. kitam – vidutinišku (jei prieš porą metų mokinys įvertintas kaip B2 lygio). sąveikos skalėje apibendrinamos dalinės šios kategorijos skalės. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Šio požiūrio laikomasi angliškai kalbančiųjų sąjungos (angl. • 3. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė) pateikiant aiškius gebėjimų kriterijus (vertintojų skalė). Hiperteksto analogija labai tinkama kalbant apie aprašomąją sistemą. kitiems švietimo padaliniams. mokymo ir vertinimo metmenys sudėtinga. English-speaking Union) anglų kalbos kaip svetimosios egzaminų gairių skalėje. reikalui esant.9. ESU. kalbos mokėjimo skalėje. kuris svarbus konkrečiam sektoriui ar institucijai. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. kaip antai bendrieji atskaitos lygiai. įvertinimą. Vienam mokiniui įvertinimas B2 lygiu gali būti laikomas labai dideliu pasiekimu (jei prieš mėnesį jo kalbos mokėjimas buvo įvertintas B1 lygiu). programos turiniu. 4 ir 5 skyriuose pateiktose skalėse šis požiūris labiau išplėtojamas. nuspręsti: • kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su mokymo(si) tikslais. rašant apie komunikacinę veiklą. kad svarbu skirti kalbos mokėjimo lygio apibrėžtis (kaip pateikiama bendrųjų atskaitos lygių skalėse) ir išmokimo. gali būti pristatoma neužverčiant daugybe smulkmenų ir nesupaprastinant iki banalumo. kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su rezultatų pranešimu darbdaviams. skalė gali apimti kalbos mokėjimo konceptualią visumą arba tik tą diapazoną. gairėmis mokytojams ir nuolatinio vertinimo užduotimis (testų • • rengėjų skalė). siejamo su tam tikru lygiu ir tam tikru tikslu. Kalbos mokėjimo lygiai ir išmokimo įvertinimas pažymiais kalbant apie skales pabrėžtina. tėvams ar patiems mokiniams (kalbos vartotojų skalė). kiek jiems turėtų rūpėti sieti lygius su vertinimo nuoseklumo didinimu pateikiant apibrėžtus gebėjimų lygių kriterijus (vertintojų skalė). kitiems švietimo padaliniams.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

atitinkančią „išlaikyta“. ką y egzamino „4“. y egzamino rezultatas gali būti įvertintas pagal skalę. tačiau kalbant apie kalbos mokėjimą. analizuojant aprašus. kad X egzamino pažymys „4“ reikš ne tą patį. 7 schemoje žymimas 4 ir 5 lygiais. tai galima būtų padaryti kaupiant įvertinimus. tokia pažymių skalė gali būti naudojama tiesiogiai vertinant subjektyviai vertinamus sandus – paprastai kalbėjimo ir rašymo atliktis – ir / arba pagal ją skelbiami egzamino rezultatai. kur 3 reiškia normą. jei buvo nurodyta X. pažymiais nuo 1 iki 5. akivaizdu. tai praėjus tam tikram laikui turėtų būti įmanoma nustatyti vieno egzamino pažymių santykį su kito egzamino pažymiais. y ir Z egzaminų rinkinio. tarkim. y egzaminas gali būti vienas iš X. lyginant pavyzdines užduotis ir siejant kandidatų atliktis su skale. ir kalbos mokėjimo skalė gali aiškiai parodyti jų sąsajas. pavyzdžiui. Būtent tai ir yra angliškai kalbančiųjų sąjungos anglų kalbos kaip negimtosios egzaminų metmenų projekto ir alte pastangų susieti europos kalbų egzaminus esmė. y egzaminu tikrinamas kalbos mokėjimas.Bendrieji atskaitos lygiai Kalbos mokėjimo skalė 9 8 7 6 5 4 3 2 1 7 schema y egzamino pažymiai 5 (iŠlaikĖ puikiai) y egzaminas 4 (iŠlaikĖ Gerai) 3 (iŠlaikĖ) 2 (neiŠlaikĖ) 1 konkretus tikslas gali būti parodomas tam tikrame lygyje. y ir Z egzaminų vieta bendroje kalbos mokėjimo skalėje. kiekvienas egzaminas gali turėti panašią vertinimo skalę. kitais egzaminais gali būti tikrinami kiti lygiai. 67 .

kaip tos normos veikia. ką 4 reiškė trečiaisiais mokslo metais. gali būti prašoma mokytojų įvertinti pažymiais iš anksto standartizuotus vaizdo įrašus taip. Būtina. pagal kuriuos rašomi pažymiai už tam tikrą konkretaus tikslo pasiekimo lygį tam tikrame kalbos mokėjimo lygyje tiek per egzaminą. kur 4 yra pereinamasis pažymys. • kiek jie rūpinasi. dar daugiau painiavos randasi dėl daugybės normų. • pagal kurį būtų galima apibūdinti mokėjimo pažangą. kaip įprastai vertintų savo mokinius. norma arba reiškia „patenkinamai“. mokytojai supranta. rodančių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau retai tai yra apibrėžiama. • kiek jie rūpinasi parengti bendrus metmenis. kad būtų galima sistemos viduje sukurti nuoseklius įvairių švietimo sektorių. tai gali būti įvykdoma derinant įvairius metodus: gali būti apibrėžiamos skirtingų to paties tikslo pasiekimo lygių normos (pažymiai). kad būtų skaidrūs vertinimo kriterijai. tiek per pamoką. nebereikš to paties. nes egzaminai iš esmės turi nustatytas normas ir jiems yra parengiami vertintojai. kad tos bendros normos būtų aiškios ir skaidrios. lygiai taip pat pažymys 4 nereikš to paties skirtingų tipų mokyklose. daugelio šalių daugelyje mokyklų išmokimas vertinamas pažymiais (notes. mokėjimo lygių ir vertinimo būdų ryšius. nuspręsti: kiek jie rūpinasi. Noten). kad visoje jų sistemoje būtų nustatytas lygių rinkinys. mokymo ir vertinimo metmenys yra įmanoma tuo būdu nustatyti santykį tarp egzamino pažymių ir kalbos mokėjimo lygių. 68 . kiekvienais mokslo metais bet kurio tipo mokykloje visose švietimo sistemose natūraliai susiklosto skirtingos normos. o paskui – jas išdėstyti skalėje. kad jau nekalbant apie taikomus vertinimo būdus ir savitą kiekvieno mokytojo pažymių interpretavimą skirtingomis aplinkybėmis. Vis dėlto įmanoma nustatyti apytikslį santykį tarp įvairių konkrečiame sektoriuje ir konkrečiam kalbos mokėjimo lygiui taikomų normų. Vidurinės mokyklos ketvirtųjų mokslo metų pabaigoje pažymys 4. gebantys tas normas interpretuoti. mokytojo vertinimo pažymiais ir mokėjimo lygių santykis iš esmės yra tokio pat pobūdžio. taip nutinka todėl. mokytojai gali būti paprašyti apibūdinti vidutinį išmokimą pagal esamą mokėjimo skalę ar tinklelį. kartais nuo 1 iki 6. kad būtų pateikta pavyzdžių. kaip ir egzamino balų ir mokėjimo lygių santykis. aišku. ką kuris pažymys reiškia konkrečiame jų kontekste. kurie pateikti 1 ir 2 lentelėse. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. reikalui esant.

2 ir 5. reikalui esant. remiantis veiksmine prieitimi manoma. sistema.1. Vis dėlto vienas svarbus dalykas yra kitoks. susijusios su šiomis kalbomis. klausimai formuluojami kaip kvietimas apmąstyti. mokiniams suteikiama galimybė tarpininkauti verčiant žodžiu ar raštu dviejų kalbų vartotojams. nėra taip.4 skyrelis) ir kompetencijos (5. kalbos mokinys darosi daugiakalbis ir ugdo tarpkultūrinę kompetenciją. kaip į šį klausimą ar klausimus atsakyti. įvairiapusę asmenybę ir plėsti gebėjimus toliau mokytis kalbos bei būti atviresniam naujai kultūrinei patirčiai. todėl abiem atvejais taikomos tos pačios kategorijos. „metmenyse“ aptariamos tos veiklos rūšys (4.2. Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys po pirmųjų trijų įvadinių aiškinamųjų skyrių 4 ir 5 skyriuose pristatoma detali kategorijų.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. Klausimai. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama“ atitinkamai susijusios su mokymusi.4. nėra reikalo nuodugniai svarstyti kiekvieno tos temos poskyrio.3. mokymu ir vertinimu. nesusijusius veikimo ir bendravimo būdus. naujoji kompetencija nėra visiškai atskirta nuo senosios.1. nuspręsti“. Žinoma. pasirinktys frazėje „ko mokiniui reikės. tas pažinimas taip pat veikia kultūrinį sąmoningumą. kad mokinys paprasčiausiai išsiugdytų du skirtingus. kad daugeliu atvejų „metmenų“ skaitytojas apmąstys kiekvieno skyrelio 69 . negalintiems bendrauti tiesiogiai. yra truputį keičiamos kitõs kalbos mokėjimo ar kultūros pažinimo. o ne kaip nurodymai.1. mokydamasis antrosios ar svetimosios kalbos bei kultūros mokinys nepraranda savo gimtosios kalbos ir su ja susijusios kultūros kompetencijos. kalbinės ir kultūrinės kompetencijos. siekiant pabrėžti ne nurodomąjį „metmenų“ pobūdį. gebėjimus bei praktinę patirtį. 5. kurios skiria kalbos mokinį nuo vienakalbio gimtakalbio. reikalingų kalbos vartojimui ir kalbos vartotojui apibūdinti. tai individui leidžia ugdyti turtingą. kad kalbos mokinys pamažu tampa kalbos vartotoju. jei naudotojas nuspręstų. kiekvieno skyrelio gale skaitytojui pateikiama klausimų ir „metmenų“ naudotojas kviečiamas „apmąstyti ir.4 skyreliai). tačiau tikimasi.1. kad visas skyrius ar skyrelis jam nesvarbus.

niekada negali būti taip. vadovėlių autoriai. ar tik klausyti bei skaityti ir suprasti? ką jie turės klausytis ar skaityti? kokiomis sąlygomis jie turės veikti? kokių žinių apie pasaulį ar apie kitą kultūrą jiems reikės bendraujant? kokius gebėjimus jiems reikės lavinti? kaip jie turi elgtis. kad būtų suprasti? kiek už tai esu atsakingas? jei negaliu numatyti situacijų. atsakant sau patiems į tokius klausimus: • ar galiu numatyti sritį.Bendrieji europos kalbų mokymosi. už kurių mokymą yra atsakingi. kuriuos reikia turėti omenyje. kur reikia. apsvarstyti ir konkrečiais terminais ir taip detaliai. kokius vaidmenis jie turės atlikti? • su kokiais žmonėmis jie turės sąveikauti? • • • • • • • • • • • kokie ir kokiose institucijose bus jų asmeniniai ir profesiniai santykiai? apie kokius objektus jiems reikės kalbėti? kokias užduotis jie turės atlikti? kokiomis temomis jiems reikės bendrauti? ar jie turės kalbėti. veiklos. mokymo ir vertinimo metmenys klausimus ir priims vienokį ar kitokį sprendimą. Vis dėlto čia jie galėtų rasti visus pagrindinius kalbos vartojimo ir kompetencijos aspektus. kuriose jie elgsis? jei taip. detalius sprendimus dėl tekstų turinio. testų ir pan. kuriose mokiniai vartos kalbą. papildant taip. kad reikėtų vien tik pasirinkti iš jau nustatyto sąrašo. ko jie tikisi iš mokinių. suformuluoti. todėl pradžioje jis ir pateikiamas. kad išmoktų. ne viską iki galo. pratimų. kaip geriausiai juos parengti vartoti kalbą bendravimo tikslais ir neapsunkinti ilgiausiomis pratybomis tokių dalykų. nes čia dėstoma parametrų ir kategorijų sistema. kad šie galėtų vartoti kalbą. turi priimti kursų rengėjai. kaip manoma esant reikalinga konkrečiam tikslui. Šio „metmenų“ skyriaus tikslas – nuosekliai ir visapusiškai aptarti tokius dalykus. ir ką mokiniai turėtų žinoti. nors. apskritai 4 skyriaus sandara primena kontrolinį klausimyną. „metmenų“ naudotojams rekomenduojama patiems susipažinti su šia sandara ir pasižiūrėti. jis gali būti formuluojamas pasitelkiant kategorijas bei pateikiamus pavyzdžius. kaip jie nori. jei sprendimas yra svarbus. 4 skyriuje pateikiama kalbos vartojimo ir kalbos vartotojo analizė yra „metmenų“ pagrindas. kuri leidžia visiems. susijusiems su kalbos mokymusi. kurių jiems gal niekuomet neprireiks? 70 . mokymu ir vertinimu. kurioje mokiniai veiks. ir situacijas. mokytojai ir egzaminuotojai. žinoma. Šiuo lygmeniu spręsti privalo – ir sprendžia – tą darbą dirbantys žmonės remdamiesi savo nuomone ir kūrybiškumu.

kuriems būtina priemonių įvairovė. pavyzdžiui. Sritys kiekvienas kalbos vartojimo aktas vyksta tam tikros situacijos kontekste vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių (veiklos ar interesų sferų). kad ir kaip susiklostytų jų tolesnė karjera? • kaip kalbos mokymasis gali geriausiai prisidėti prie jų. kurios dabar labiau motyvuoja mokinius. 4. yra atsakas būtent į tą situaciją. pasirinkdami tas sritis. todėl 4 skyriaus pirmajame skyrelyje aptariami įvairūs konteksto aspektai. matematika. tikslų. o pirmiausia ir svarbiausia – mokinių bei kitų šio proceso dalyvių poreikius. reikalavimų. tolesniuose skyriuose stengiamasi taip pateikti problemą. motyvaciją. mokant suaugusiuosius gali susikirsti darbdavių. nuo sričių. kuriose mokinys yra rengiamas veikti. kad kalbos vartosena įvairuoja priklausomai nuo konteksto. kurie galbūt apmoka kursus ir todėl 71 . esant reikalui. kaip atsakingų piliečių. jei susitelkiama prie esamų jų pomėgių. kur būtų galima pasiskaityti plačiau. tačiau dėl to jie būtų prasčiau parengiami vėliau bendrauti suaugusiųjų aplinkoje. kuriems tie dalykai rūpi.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • kaip galėčiau išmokyti juos to. kiekvieno skyrelio pabaigoje yra nurodoma Literatūra. kur galima. kaip ir turinys. kad atsakyti galima vien tik įvertinus konkrečią mokymosi bei mokymo situaciją. asmeninio ir kultūrinio ugdymo pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje? aišku. kad būtų iškeliami svarbiausi dalykai ir. tarkim. pasirinkimo priklauso mokymo situacijų. 4.1. kas turėtų išliekamąją vertę. temų ir tekstų bei testavimo medžiagos ir veiklos rūšių atranka. ir būtent dėl to. o sprendimai pateikiami aiškiai ir konkrečiai asmenims. Šiuo atžvilgiu kalba nėra neutralus įrankis kaip kad. užduočių. kuriame kalba vartojama.1.1. vartotojai turėtų taip pat turėti galvoje jų būsimą naudą. vaikai labiau motyvuojami. „metmenys“ negali pateikti atsakymų į šiuos klausimus. ypatybes ir išgales. o bendravimo forma. aiškiai ir racionaliai apsvarstomi. Kalbos vartojimo kontekstas jau seniai pripažįstama. poreikis ir troškimas bendrauti kyla konkrečioje situacijoje.

„Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kas pasakoma terminais socialinė ir administracinė interakcija ir transakcija. nes bet kokia apibūdinama veiklos sfera ar interesų sritis gali būti svarbi konkrečiam vartotojui ar mokymo kursui. kurio centre – namai. pateiktis klasėje. asmeninio gyvenimo sritis individualizuoja ir pritaiko asmeniniams poreikiams kitų sričių veiksmus. pavyzdžiui. nes apima tai. Bendram kalbos mokymosi ir mokymo tikslui gali būti naudinga išskirti bent šias sritis: • asmeninio gyvenimo sritį: asmens kaip privataus individo gyvenimas. kuriems galbūt labiau rūpi asmeninių santykių srities plėtojimas. • viešosios veiklos sritį: asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veikla. interesai.). kita vertus.. veikiantys žmonės suvokia save ir kaip individus. tiek profesinės veiklos srityse sąveika ir kalbinė veikla daugiau yra susijusios su kasdieniu socialiniu grupės veikimu negu su darbo ar mokymosi užduotimis. mokymo ir vertinimo metmenys nori. t. paminėtina. pakuočių ir t. tiek mokymo ir mokymosi. tam tikri jo interesai ar pomėgiai ir t. kad dėmesys būtų skiriamas profesinei sričiai. ir studentų. Galimų sričių skaičius yra neapibrėžtas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. laimei. Viešosios veiklos sritis atveria kitas sritis. šeima ir draugai. • mokymo ir mokymosi sritį: asmens mokymosi reikalai. panašiai ir asmeninio gyvenimo sritis jokiu būdu neturėtų būti laikoma uždara sfera (žiniasklaidos skverbimasis į šeimą ir asmeninį gyvenimą. tinkamu metu ir tinkamoje vietoje pasinaudojant šių sričių kalbine veikla. suteikia galimybę asmenybei atsiskleisti ne tiktai profesinės veiklos. apsipirkimas. kad daugelis situacijų yra susijusios ne su viena sritimi. vartojamų kasdieniame asmeniniame gyvenime. reklama. t. ypač (bet nebūtinai) mokymo institucijoje. įvairių „viešų“ dokumentų paplitimas „asmeninėse“ pašto dėžutėse. nuspręsti: kuriose srityse mokiniui reikės. Būdami socialinės veiklos subjektai. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalauja• ma veikti. jo individuali veikla. • profesinės veiklos sritį: asmens darbinė ar profesinė veikla. apimanti įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais. taip pat ir ryšius su žiniasklaida. viešieji užrašai ant produktų. reikalui esant. asmeninis dienoraštis. mokytojui profesinės veiklos ir mokymo bei mokymosi sritys didžia dalimi sutampa. mokymo ir mokymosi ar viešosios veiklos srityse. 72 . skaitymas savo malonumui. techninis pranešimas.

kuriose jis bus išmokytas ar iš jo bus • • reikalaujama veikti.2. kalbos vartotojo strategijos – 4.5 skyreliuose.2.1.3. • gyvi ir negyvi aplinkos objektai. • dalyvių atliekami veiksmai.1.4 ir 4. su kuriomis tikriausiai galima susidurti daugumoje europos šalių. kas paprastai gali vykti. su kuriais asmenimis. 73 . nuspręsti: kuriose situacijose mokiniui reikės. kurių struktūra ir veikla iš esmės lemia tai. objektais. lentelėje negali būti atsižvelgta ypač į dinamiškus aspektus sąveikos situacijų. Situacijos kiekvienoje srityje susiklostančios išorinės situacijos gali būti aprašomos šiais terminais: • jų susidarymo vieta ir laikas. tai yra tik pavyzdžiai. atlikėjai.1. Vidinė komunikacinės sąveikos sandara aptariama 5. reikalui esant. sociokultūriniai aspektai – 5. įvykiais ir veiksmais mokinys bus susijęs. • tekstai.2. • įvykiai. • institucijos ir organizacijos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.4 skyreliuose. daugiau apie dalyvių santykius komunikuojant rašoma 4.1. kurių dalyviai nustato svarbias kintamos situacijos ypatybes ir jiems yra svarbiau situaciją keisti nei apibūdinti. paskata mąstyti. svarbių kalbos vartotojui / mokiniui. institucijomis ar organizacijomis. su kuriomis vietomis. 5 lentelėje pateikiama pavyzdžių pagal sritis sugrupuotų minėtų situacinių kategorijų. būtent socialinių vaidmenų.2. tad toli gražu neteigiama tą lentelę esant išsamią. • veikėjai (asmenys).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. su kuriais susiduriama situacijoje.1.

vakarėliai. pranešimui ir pan. prekybos centrai. • laiko ribojimas: – skirtingos laiko ribos kalbančiajam / klausančiajam (realus laikas) bei rašančiajam / skaitančiajam (lankstesnė situacija). aplinkos triukšmas (traukiniai. oro sąlygos (vėjas. gebėjimas parodyti savo kalbos kompetenciją veikiant didžia dalimi priklauso nuo fizinių bendravimo sąlygų. Visų kalbėtojų. trukdžiai (pilnos gatvės. – pasirengimo kalbai. • kitokie apribojimai: finansiniai. ribojimas (pavyzdžiui. ypatingas šaltis ir t. draugiškumas ar priešiškumas. skelbimų per garsiakalbį klausymas). – dalyvių statusas vienas kito atžvilgiu (galia ir solidarumas ir t. improvizuojama. svarbesnių reikalų ir įsipareigojimų). – neįskaitoma rašysena.). diskotekos ir t.).1.). dėl taisyklių. • socialinės sąlygos: – pašnekovų skaičius ir kiek jie tarpusavyje pažįstami. bendradarbiavimas). nerimą keliančios situacijos (pavyzdžiui. išlaidų. mokymo ir vertinimo metmenys 4. Gebėjimas 74 – – . laikas (pavyzdžiui. • Fizinės sąlygos: a) sakytinės kalbos: – – – – – tarties aiškumas. t. egzaminai) ir t. trukdžiai ir iškraipymai. dalyvių tarpusavio santykiai (pavyzdžiui. kalbos atpažinimą gerokai sunkina pavyzdžiuose minimi triukšmas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. atmosferos trukdžiai ir t. Sąlygos ir apribojimai išorinės bendravimo sąlygos visokeriopai riboja kalbos vartotoją ar mokinį ir jo pašnekovą. b) rašytinės kalbos: – prasta spaudinio kopija. kalbama pagal šabloną ar pasirengiama iš anksto). lėktuvai. barai. radijo. t. t.).3. t. – prastas apšvietimas ir t. iškraipymai (prastas telefono ryšys. klausytojų – atvirų ar slaptų – buvimas ar nebuvimas. – laiko. t. t. skirto pasikeitimui replikomis ir bendravimui. ypač mokinių.

mokytojams ir testuotojams taip pat reikėtų žinoti. kad skaitomame tekste tai būtų nepriimtina. kokią įtaką socialinės sąlygos ir laiko ribojimas daro mokymosi procesui. kas keistina. panašiai – pakeitus. kad kalbos laboratorijose naudojami kelis kartus perrašyti įrašai. – turėtų vykti ir skaitymo supratimo ar rašymo testas. mokantis perteikti viešuosius skelbimus užsienio kalba juos reikia ypač aiškiai tarti. klasės sąveikai. reikėtų pasirūpinti. dažnai pasitaiko.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys veiksmingai ir patikimai veikti esant sunkioms sąlygoms gali būti lemtingai svarbus. kuriuose girdimas toks pašalinis triukšmas ir iškraipymai. 75 . atlikdami klausymo supratimo testą. oro bendrovių lakūnams. tarkim. jog bus suprasta. kad būtų garantuota. kartoti svarbiausius žodžius ir t.. kad kandidatai. taip pat ir mokinio kompetencijai ar jo gebėjimams veikti tam tikroje situacijoje. – jie neturi teisės suklysti. klausantiems leidimosi nurodymų. turėtų vienodas sąlygas. t. ir tokie dalykai rimtai trukdo mokytis kalbos.

tikintieji darbdaviai ir darbuotojai vadybininkai kolegos pavaldiniai bendradarbiai klientai pirkėjai registratoriai. geležinkeliai ūkiai oro uostai parduotuvės paslaugų sfera viešbučiai valstybės tarnyba mokyklos: salės. viešbučiai šventyklos valdžia politinės jėgos teismai sveikatos apsauga paslaugų sistema draugijos politinės partijos klasės visuomenės nariai pareigūnai parduotuvės darbuotojai policija. tėvai. Išorinis vartojimo kontekstas: aprašomosios kategorijos Sritys asmeninio gyvenimo Vietos namai: namas. kinai. sutuoktiniai. salės teatrai. pusseserės. aistruoliai. armija. pusbroliai. žaidimų aikštelės. mokymo ir vertinimo metmenys 5 lentelė. publika padavėjai. pažįstami Viešosios veiklos viešosios vietos: gatvės. žiūrovai aktoriai. draugai. sporto aikštelės. barai. aikštės.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sekretoriai 76 . pramogos restoranai. aikštės. klasės. seserys. tetos. baro darbuotojai registratoriai dvasininkai. poliklinikos. koridoriai kolegijos universitetai auditorijos seminarų kabinetai studentų sąjunga studentų bendrabučiai laboratorijos valgyklos firmos tarptautinės korporacijos valstybinės pramonės šakos profesinės sąjungos mokymo ir mokymosi mokyklos kolegijos universitetai mokslo draugijos profesinės įstaigos suaugusiųjų mokymo institucijos mokytojai mokomasis personalas mokyklos vadovai tėvai klasės draugai dėstytojai: profesoriai. broliai. palikuoniai. asistentai mokslo draugai bibliotekos ir laboratorijų darbuotojai valgyklos darbuotojai valytojai budėtojai. poilsio namų kambariai kaimas. žmonos ar vyro pusės giminės. saugumas vairuotojai. gydytojų kabinetai sporto stadionai. pajūris Institucijos šeima visuomeniniai tinklai Asmenys seneliai. sodas savi šeimos draugų nepažįstamųjų viešbučio. dėdės. turgūs ligoninės. docentai. bičiuliai. kontrolieriai keleiviai žaidėjai. lektoriai. parkai visuomeninis transportas parduotuvės. sekretoriai valytojai profesinės veiklos įstaigos gamyklos dirbtuvės uostai. kambariai.

augalai. rinkodara kompiuterių naudojimas įstaigos techninis aptarnavimas susirinkimai pamokos žaidimai žaidimų laikas klubai ir draugijos paskaitos. skaitiniai žinynai tekstai klasės lentoje įvairūs užrašai kompiuterio ekrano tekstai videotekstai pratybų sąsiuviniai žurnalų straipsniai santraukos žodynai atsitikimai avarijos. areštai rungtynės. skalbimas meistravimas. grafitai bilietai. kelionės krepšiai kamuoliai programos maistas. pievos. ekskursijos sporto įvykiai Veiksmai kasdieniai darbai. varžybos spektakliai vestuvės. nelaimingi atsitikimai gamtos reiškiniai vakarėliai. valgio gaminimas. gėrimai. tvarkaraščiai skelbimai. varžybos drausmės problemos verslo administravimas pramonės vadyba gamybos procesai įstaigos darbo tvarka vežimas sunkvežimiais pardavimas prekyba. lėktuvu viešieji renginiai ir laisvalaikio veikla pamaldos biurų įranga pramonės įrengimai amatininkų įrankai susirinkimai interviu priėmimai konferencijos mugės konsultacijos sezoniniai išpardavimai nelaimingi atsitikimai gamyboje darbo ginčai mokslo metų pradžia stojimas baigimas lankymas ir mainai tėvų dienos sporto dienos. rengimasis.. asmeninės higienos reikmenys meno objektai. užkandžiai pasai. esė rašymas laboratoriniai darbai darbas bibliotekose seminarai ir konsultacijos namų darbai debatai ir diskusijos rašymo reikmenys mokyklinės uniformos žaidimų įranga ir apranga maistas garso ir vaizdo įranga klasės lenta ir kreida kompiuteriai portfeliai ir kuprinės 77 . taisyklės programos sutartys valgiaraščiai sakraliniai tekstai. geležinkeliu. augintiniai medžiai. radijo klausymas ir tV žiūrėjimas pramogos pomėgiai žaidimai ir sportas Tekstai teletekstai garantijos receptai instrukcijos. nagrinėjimai teisme skandalai. leidimai Įvykiai šeimos šventės staigmenos įvykiai. piniginės anketos prekės ginklai kuprinės dėžės. svečiavimasis pasivaikščiojimas. ligos viešieji susirinkimai bylos tyrimai. žurnalai paštu siunčiama reklaminė medžiaga brošiūros asmeniniai laiškai radijo laidos ir garso įrašai viešieji pranešimai ir skelbimai etiketės ir pakuotės informaciniai lapeliai. motociklu atostogos. laivu. nurodymai romanai laikraščiai. baudos. įrankiai. tvenkiniai ūkinės prekės krepšiai poilsio ir sporto reikmenys pinigai. sodininkystė skaitymas. važinėjimas dviračiu. knygos laukiniai ir naminiai gyvūnai. pamokslai.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Objektai baldai drabužiai namų apyvokos reikmenys žaislai. giesmės verslo laiškai ataskaitos darbo saugos taisyklės naudojimo instrukcijos nuostatai reklaminė medžiaga etiketės ir pakuotės pareigybių aprašai iškabos vizitinės kortelės autentiški tekstai (kitų sričių) vadovėliai. laidotuvės pirkimas ir naudojimasis paslaugomis naudojimasis medicinos paslaugomis keliavimas automobiliais. valgymas. pvz.

išorinis kontekstas kalbos vartotojo yra suvokiamas ir interpretuojamas: • jutimo organais. • • • • dėmesio mechanizmu. mintys. jis labai puikiai išreiškia pasaulį. turime atskirti nuo kalbos vartotojo ar mokinio mentalinio konteksto.4. 78 . nuspręsti: • • • kaip fizinės sąlygos. praktine daiktų. todėl jį. lūkesčiai. mąstymas: mąstymo tėkmė. remiantis ankstesne patirtimi. dedukcija. t. ko iš mokinio reikalaujama atlikti. t. kaip lemiamą komunikacinio įvykio veiksnį. kiek suvoktas kontekstas iš anksto paruošia mentalinį kontekstą komunikacijos įvykiui. kuriomis mokinys turės bendrauti. ilgalaike patirtimi. pojūčiai. kad būtų galima remtis juo veikiant ar net ir suvokti visą jo sudėtingumą. tas organizavimas yra nepaprastai įvairus. Kalbos vartotojo ar mokinio mentalinis kontekstas išorinis kontekstas yra labai gerai organizuotas. iškylantys sąmonėje.1.. ko iš jo reikalaujama atlikti. per kiek laiko mokinys turės atlikti ko prašomas.. Šie veiksniai turi įtakos tam. įvykių klasifikacija ir t. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. tačiau šis išorinis kontekstas yra gerokai per įvairus. kurią kalbėtojai įsisavina bręsdami. kaip pašnekovų skaičius ir būdas paveiks tai. mokydamiesi ir kaupdami patirtį mažų mažiausia tiek. indukcija). reikalui esant. ir tai nepriklauso nuo individo. veikiančia atmintį. apmąstymas: mąstymo procesų taikymas patirčiai (pavyzdžiui. kalbine kategorizacija. paveiks tai. kiek tinkami yra kalbos vartotojo: ketinimai įsitraukti į komunikaciją. 4. kaip kalbos vartotojas suvokia kontekstą. kiek jiems atrodo svarbu. subtiliausiai atspindimą konkrečios bendruomenės kalboje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jausmai. įspūdžiai ir t. lemia tai. asociacijas ir konotacijas.

psichinė būsena (nuovargis. vaizduotė ir kiti vidiniai pažintiniai (ir jausminiai) procesai. motyvai.1 skyrelį).1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys poreikiai. taigi mentalinis kontekstas neapsiriboja tik informacijos apie tiesiogiai stebimą išorinį kontekstą turinio redukavimu. sąlygos ir apribojimai. 5. varžantys ir reguliuojantys veiksmo pasirinkimą.3 skyrelį). kiek komunikacinės ir mokymosi veiklos rūšys susijusios su mokinio potroškiais. kaip antai ankstesnės žinios. matematikas ar poetas savo kabinete. pavyzdys galėtų būti egzaminuojamasis tuščioje auditorijoje. 4. tačiau dėl išvardytų priežasčių kontekstą jie suvokia ir interpretuoja skir79 . 5. kokiu būdu mokinio mentalinės ypatybės lemia ir varžo komunikaciją. Bendraujant akis į akį išorinis kalbos vartotojo ir pašnekovo (pašnekovų) kontekstas yra tas pats (jei tik nėra tokių lemtingų elementų. kad kalbos vartotojo ir jo pašnekovo mentalinis kontekstas iš dalies sutampa. vertybės ir įsitikinimai.5. dėl kurių susidarytų kitoks kontekstas). tai labai priklauso nuo to. priima ir prie jų prisitaiko (ar neprisitaiko). nuspręsti: kokias prielaidas galima padaryti dėl mokinio gebėjimo stebėti išorinį • • • • komunikacijos kontekstą ir nustatyti jo esmines ypatybes. kurie lemia sprendimą veikti. kaip žmogus interpretuoja situaciją remdamasis savo bendrosiomis kompetencijomis (žr. kiek mokiniui reikia apmąstyti savo patirtį. jaudinimasis ir t. kiek kalbos vartotojas ar mokinys juos pažįsta. kuri gali būti užpildyta dėl to. t. tokiu atveju produkuojama kalba tik menkai susijusi su stebimu išoriniu kontekstu. sukauptos žinios. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.). interesai. išorinės sąlygos ir apribojimai taip pat yra svarbūs tiek. motyvais ir interesais. potroškiai. Bendravimo poreikis leidžia manyti esant „komunikacinę spragą“. sveikata ir asmeninės savybės (žr.1. Mentalinis pašnekovo (pašnekovų) kontekstas analizuojant komunikacijos įvykį būtina turėti omenyje ir kalbos vartotojo pašnekovą. mąstymą netgi labiau gali veikti atmintis. reikalui esant.

sunkiau yra tais atvejais. būtent tais klausimais yra kuriamas diskursas. Vietos 80 . pramogos 5. Gali būti. ir dėl to bendravimas būtų veiksmingesnis ir dalyviai pasiektų savo tikslų. nebent pašnekovai būtų išsiugdę tinkamą tarpkultūrinį sąmoningumą. kuriais remiamasi interpretuojant sąveiką. kasdienis gyvenimas 4. mokymo ir vertinimo metmenys tingai. kalbantis per garsiakalbį. namas ir namai. sveikata ir higiena 8. • kaip geriausiai išmokyti mokinį prisitaikyti prie tokio konteksto. kalbama. reikalui esant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Švietimas ir mokslas 9. gali nežinoti. kelionės 6. teminės kategorijos gali būti skirstomos įvairiai. apimanti temas. laisvalaikis. nuspręsti: kiek mokiniui reikės prisitaikyti prie išorinio pašnekovo konteksto. komunikacinė veikla – dažnai visa ar bent iš dalies – skiriama tam. pašnekovas (pašnekovai) gali būti veikiamas (veikiami) visiškai ar iš dalies kitokių sąlygų ir apribojimų negu kalbos vartotojas ir skirtingai į tai reaguoti. kad reikia pasikeisti faktine informacija. tokie skirtumai daro labai didelę įtaką kalbos vartotojui. darbuotojas. Vienas iš kalbančių telefonu pašnekovų gali turėti daug laisvo laiko. apsipirkimas 10. mąstoma ar rašoma.2. Komunikacijos temos skirtingose srityse išskirtinos konkrečių komunikacinių veiksmų temos. aplinka 3. kai skiriasi vertybės ir įsitikinimai. pateikiama anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold level 1990) 7 skyriuje: 1. mandagumo normos..Bendrieji europos kalbų mokymosi. santykiai su kitais žmonėmis 7. socialiniai lūkesčiai ir pan. • 4. kad situacija būtų suprantama kuo panašiau. pavyzdžiui. asmens tapatybė 2. Viena iš tokių klasifikacijų. o kito gali laukti klientas ir pan. paslaugos 12. potemes ir „konkrečiąsias sąvokas“. maistas ir gėrimai 11. kaip prastai jis veikia.

kinas.6.7 punktą Sportas tikslina taip: 1.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 13. įvertinę savo mokinių komunikacinius poreikius. „metmenų“ 2 lietuviškojo „slenksčio“ (1997) autorių pasirinkimas yra kitoks atsižvelgiant į tai. ir suskirstymas (atskirai nepateikiamos temos Kalba ir Oras). kitoks yra ir temų eiliškumas (pavyzdžiui. laimėti. o Kasdienis gyvenimas). Vietos: laukas. oras kiekvienoje iš nurodytų temų išskiriamos potemės. 4 teminė grupė) iš dalies priklauso asmeninio gyvenimo. 4. parodos. 4. pavyzdžiui.7. stadionas 2. 5. 4 tema yra ne Laisvalaikis. klubas. 6. kad „slenkstis“ skiriamas ne tik laikinai atvykusiesiems. institucijas ir pan. sužaisti lygiosiomis akivaizdu. nes tai tinkama laikinai atvykusiesiems į šalį ir vargu ar ketinantiesiems čia įsidarbinti ar mokytis. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios 5 lentelėje išvardytos kategorijos. radijas. institucijos: sportas. muziejai ir kt. komanda Veikėjai: žaidėjas objektai: kortos.8. tai sprendžia autoriai2. bet ir gyvenantiesiems ar ketinantiesiems gyventi lietuvoje. aikštelė. anglų kalbos „slenksčio“ autoriai 4. nurodančios vietas. poilsis 4. 4 tema – „laisvalaikis ir pramogos“ – gali turėti tokias potemes: 4. bėgti. kamuolys Įvykiai: bėgimas.1.3. pavyzdžiui. kalba 14. sportas 4. kad būtent tokia temų. televizija 4. kai kurios temos (pavyzdžiui. 3. potemių ir konkrečiųjų sąvokų atranka ir toks grupavimas nėra galutiniai. pralaimėti.2.5. 4. spauda atrenkamos kiekvienos iš potemių „konkrečiosios sąvokos“. žaidimas Veiksmai: žiūrėti. o iš dalies – viešajai sritims. intelektinė ir meninė veikla 4. koncertai ir kt. 81 . žaisti (+ sporto šakos pavadinimas). kad dauguma iš išvardytų temų yra iš asmeninio gyvenimo ir viešosios srities. pomėgiai ir interesai 4.4. teatras. Galima pastebėti.

jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama kalbėti. kad konkrečioje situacijoje patenkintų savo poreikius. Vidurinės mokyklos aukštesnių klasių mokiniai gali detaliau sustoti prie mokslo. 82 . Vienas iš daugelio pavyzdžių – komunikacinių profesinės veiklos srities užduočių sąrašas iš anglų kalbos „slenksčio“ 2 skyriaus 1. institucijomis. savo būdo bruožais ir išgalėmis.2. patirtį. tai tuo atveju temos neišvengiamai siejamos su mokomuoju dalyku. galima mokytis konkretiems mokiniams svarbios profesinės veiklos temos. temų. susijusias su vietomis. • • su kokiomis kiekvienos temos potemėmis jis gebės susidoroti. Komunikacinės užduotys ir tikslai 4.12 skyrelio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Viešosios veiklos sferoje paprastai būtų reikalų tvarkymas. kad patenkintų savo reikmes įvairiose skirtingų bendravimo sričių situacijose. pasikeisti nuomonėmis ir kt. kalbos vartotojas pradeda bendrauti su vienu ar keliais pašnekovais tam. asmenimis. motyvacija. parašyti pranešimą nurodyta tema konferencijai ar spaudai ir pan. pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. draugus. jei svetimoji kalba yra mokymo kalba. jei kalbos mokomasi įsidarbinimo tikslais. metų metais buvo analizuojami poreikiai ir tyrinėjama kalba. taip pat pagal galimybę konkretūs mokiniai. 4. 4. objektais ir įvykiais. nusipirkti gerą drabužį už normalią kainą. kurioms mokinys turėtų būti parengtas ir kurias gali reikėti jam atlikti. mokiniui reikės. mokymo ir vertinimo metmenys naudotojai. patys nuspręs. kokias kiekvienos temos ar potemės konkrečiąsias sąvokas. profesinės veiklos srityje poreikis gali būti suprasti naujas taisykles ir jų reikšmę klientui. remdamiesi komunikaciniais poreikiais.3. asmeninio gyvenimo srityje gali būti norima prablaškyti pašnekovą kalbantis apie šeimą. technikos.1. pavyzdžiui. nuspręsti: kokiomis pasirinktų sričių temomis mokiniui reikės. mokymo ir mokymosi srityje – dalyvauti vaidmenų žaidime ar seminare. kokia sritis ar sritys juos domina.3.3. daug prirašyta apie kalbos vartojimo užduotis. reikalui esant. jis bus parengtas ar iš jo bus reikalaujama vartoti. mėgstamus ir nemėgstamus dalykus. ekonomikos ir pan.

laisvas darbo vietas ir įdarbinimo sąlygas (pavyzdžiui. gauti informacijos iš kitų žmonių ir / ar suprasti panašią informaciją. • naudotis socialinės apsaugos programomis. kuo verčiasi. kalbos vartotojai (tėvai. • gauti informacijos (pavyzdžiui. pasakyti. pasakyti. pasakyti. nurodyti savo tautybę. įspėjimo apie atleidimą iš darbo laiką). savo kvalifikaciją ir patirtį ir atsakyti į klausimus apie tai. susijusius su įdarbinimu. įdarbinimo agentūrose) apie reikiamą profesiją. žodžiu ar raštu pateikti informaciją apie save. • pranešti apie nelaimingą atsitikimą ir parašyti prašymą dėl žalos atlyginimo. • parašyti prašymą priimti į darbą ir dalyvauti pokalbyje.).) ir patys mokiniai tokį smulkų ir konkretų komunikacinių užduočių aprašą laiko labai naudingu ir skatinančiu mokymo procesą – kaip tikslų išvardijimą. kur ir kada gimė. ar ne. nurodyti savo amžių. auklėtojai. kaip jį priėmusios visuomenės narys mokinys turėtų mokėti pagelbėti svetimkalbiui ar gimtakalbiui susidoroti su minėtomis užduotimis. apie pareigybių aprašą. darbo grafiką ir atostogas. • suprasti ir paklausti apie pareigas darbe.). kas jiems patinka ir kas ne. vadovėlių autoriai. iš kur jie yra kilę. sporto salėje. • suprasti ir atlikti formalumus. lytį. pasakyti. išvardyti. • tinkamu būdu kreiptis į viršininkus. neįmanoma bendruose metmenyse smulkiai išvardyti visų komunikacinių 83 . pasakyti adresą. kas jie yra. telefono numerį. atlyginimą. apibūdinti savo šeimą. tarnautojai ir pan. darbo įstatymus. ar yra vedę (ištekėjusios). kolegas ir pavaldinius. Vis dėlto užduočių yra be galo daug. jei taip – kokio tikėjimo. valgykloje. ar jie tikintieji.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Bendravimas darbe kaip laikinai atvykęs į šalį mokinys turėtų mokėti: • gauti leidimą dirbti atsižvelgdamas į galiojančius įstatymus. • dalyvauti visuomeniniame įmonės ar organizacijos gyvenime (pavyzdžiui. Asmens tapatybė mokiniai geba pasakyti. pasakyti savo vardą paraidžiui. mokomųjų programų rengėjai ir pan. egzaminuotojai. • suprasti darbo saugos taisykles ir instrukcijas. anglų kalbos „slenksčio“ 7 skyriaus 1 dalyje pateikiama užduočių iš asmeninio gyvenimo srities. klube ir pan. • perskaityti darbo skelbimus. praktikai (mokytojai.

. pavyzdžiui. bendravimas klasėje ir pan. • dalyvių vaidmenis tiek atliekant. fizinis / mąstymo. kurias užduotis mokiniai yra išmokyti / prašomi atlikti kaip kalbos vartotojai. 4. tiksliai nuspręsti. pavyzdžiui. taip pat tinkamumas. viešosios veiklos.5 skyrelį). nuspręsti: kokias komunikacines užduotis mokiniui reikės. mokytojų ir / ar mokinių atrinkta ar sudaryta medžiaga. kurias gyvenime gali reikėti atlikti. santraukos. konkretūs darbai: tekstai. • rezultatus. lentelės. 7 skyrių). kurias komunikacines užduotis atlikti mokiniai turėtų būti mokomi. jis bus išmokytas ar iš • jo bus reikalaujama atlikti asmeninio gyvenimo. esant reikalui. atlikimo ir kalbos mokymo ar mokymosi priemonė. taip skatinant juos mokytis sąmoningiau ir savarankiškiau. pavyzdžiui. Ùžduotis.3. tinkamai naudodamiesi „metmenimis“ (plačiau žr. o kurios yra mokymo proceso dalis. pažintinis / emocinis. reikalui esant. sąmoningumas. vaidmenų žaidimas. plačiau apie užduočių vaidmenį mokantis ir mokant kalbos rašoma 7 skyriuje. imitavimas. procesai: recepcija ir produkcija ar pan.. 4. • kokiais mokinio poreikiais grindžiama užduočių atranka. pavyzdžiui. • kontrolę ir užduoties atlikimo vertinimą remiantis tokiais kriterijais: svarba. • tikslus. t. ir mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija. tiek planuojant užduotį ir jai vadovaujant. tikėtini sunkumai ir apribojimai. 84 . patirtis priimti sprendimus ir tartis ir t. mokymo ir mokymosi srityje pravartu skirti. pavyzdžiui. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.3. • įvestį.. strategijos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. jų sąsajos su skirtingais ir mažiau nuspėjamais mokinių tikslais. mokymo ir vertinimo metmenys užduočių. nurodymai. praktikai turi apgalvoti savo mokinių poreikius ir tada. kurios yra planavimo. mokomieji visos grupės tikslai. • darbą. būtų galima apibūdinti pasakant: • užduočių tipą. profesinės veiklos ir / ar mokymo bei mokymosi srityse. supratimas. (žr. grupėmis / poromis / individualus. pateiktys ir pan. kartu jie turėtų būti mokomi analizuoti savo komunikacinius poreikius.

– tais atvejais.) dalyviai. 85 .4.). • grafituose (pavyzdžiui: Niekada man meilės nebus per daug). anagramos ir pan. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama atlikti mokymo bei mokymosi srityje: – siekdami kokio nors tikslo kaip reglamentuotos tikslingos sąveikos (projektų.). Grupiniai kalbiniai žaidimai: • sakytiniai (klaidingi pasakojimai arba „rasti klaidą“: kas. • rašytiniai („kartuvės“ ir pan.). pantomima ir pan. rebusai. • stalo žaidimai ir žaidimai kortomis. reikalui esant.3. imitavimo. nuspręsti: • kokias užduotis mokiniui reikės. 4. • televizijos ir radijo žaidimai. kur. tačiau neapsiriboja mokymo ir mokymosi sritimi. kai K2 (antroji kalba) yra mokomoji kalba: a) tos pačios kalbos. • garsiniai ar vaizdiniai (paveikslėlių loto ir pan. • laikraščių straipsnių pavadinimuose (pavyzdžiui: „Koją vėl pakišo automobilio gedimas“). t. b) kitų programinių dalykų ir t.). kada ir pan. vaidmenų žaidimų ir pan. pavyzdžiui: • reklaminiuose skelbimuose (pavyzdžiui: Langai – greiti kaip tavo norai). Galima pateikti įvairių kalbos vartojimo šiais tikslais pavyzdžių. individualūs žaidimai: • galvosūkiai (kryžiažodžiai. • šarados.). Kalbos vartojimas pramogai kalbos vartojimas siekiant pasilinksminti turi didelę reikšmę jos mokantis ir ją tobulinant.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. juokai (kalambūrai ir pan.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

4.3.5. Kalbos vartojimas estetiniais tikslais
Vaizdingas ir kūrybiškas kalbos vartojimas yra vertybė tiek mokymo bei mokymosi kontekste, tiek ir pats savaime. estetiniais tikslais gali būti skaitoma, klausoma (recepcinė veikla), rašoma, kalbama (produkcinė veikla), taip pat šnekamasi su kitais ir tarpininkaujama, taigi ir sakytine, ir rašytine forma (žr. 4.4.4 skyrelį). tai būtų tokia veikla: • dainavimas (lopšinės, liaudies, populiariosios dainos ir t. t.); • atpasakojimas ir perkūrimas (žodžiu ir raštu); • vaizdingų tekstų (apsakymų, eilėraščių ir pan.) klausymas, skaitymas, rašymas ir deklamavimas, taip pat ir audiovizualinių tekstų, animacinių filmų, pieštųjų pasakojimų ir pan. žiūrėjimas ar skaitymas; • vaidinimas (pagal scenarijų ir be jo); • literatūrinių tekstų kūrimas, suvokimas ir atlikimas, pavyzdžiui, tekstų skaitymas ir kūrimas (trumpų apsakymų, romanų, eilėraščių ir kt.); koncertų, spektaklių, operų ir pan. atlikimas ir žiūrėjimas ar klausymas. nors gali pasirodyti, kad toks glaustas tradiciškai laikomo esminiu, dažnai ir vyraujančio svetimųjų kalbų mokymosi aukštesnėse klasėse ir aukštosiose mokyklose aspekto apibūdinimas reiškia, kad jis nelaikomas svarbiu, tačiau tai klaidingas įspūdis. tautų ir regionų literatūra yra didžiausias indėlis į europos kultūros paveldą, europos tarybos nuomone, – „vertingiausias bendras turtas, kurį dera saugoti ir plėsti“. literatūra studijuojama ne tik ir ne tiek estetiniais, kiek šviečiamaisiais, intelektiniais, dvasiniais ir emociniais tikslais. labai tikimasi, kad literatūros mokytojai, dirbantys su įvairaus lygio mokiniais, supras, jog galima ir reikia pasinaudoti daugeliu „metmenų“ skyrių tam, kad jų mokymo tikslai ir metodai būtų skaidresni. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokiais pramoginiais ir estetiniais tikslais mokiniui reikės, jis bus išmo• kytas ar iš jo bus reikalaujama vartoti kalbą.

86

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

4.4. Komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos
kad atliktų komunikacines užduotis, kalbos vartotojai turi imtis kokios nors komunikacinės kalbinės veiklos ir taikyti komunikacines strategijas. daugelis komunikacinės veiklos rūšių, pavyzdžiui, pokalbis ir susirašinėjimas, yra sąveika, kitaip tariant, dalyviai keičiasi adresanto / adresato vaidmenimis, dažnai net po keletą kartų. kitais atvejais, kai kalba yra įrašyta ar transliuojama per radiją ar televiziją, kai parašytas tekstas yra išsiunčiamas ar išspausdinamas, adresantai yra atskiriami nuo adresatų, pastarieji gali būti net nepažįstami, negalintys atsakyti. Šiais atvejais komunikacijos įvykis laikomas teksto sakymu (kalbėjimu), rašymu, klausymu ar skaitymu. daugeliu atvejų kalbos vartotojas, kaip kalbantysis ar rašantysis, kuria tekstą, kad išsakytų savo mintis. kitais atvejais veikia kaip bendravimo tarpininkas (dažnai „veikiantis“ skirtingomis kalbomis, bet nebūtinai) tarp dviejų ar daugiau asmenų, kurie dėl kokių nors priežasčių negali bendrauti tiesiogiai. toks tarpininkavimas gali būti sąveikus ar nesąveikus. daugelyje – jei ne daugumoje – situacijų vyksta įvairiopa veikla. pavyzdžiui, mokykloje per kalbos pamokas mokiniui gali reikėti klausytis mokytojo aiškinimo, tyliai ar garsiai skaityti vadovėlį, bendrauti su kitais mokiniais dirbant grupėmis ar projekte, raštu atlikti pratimus ar kurti rašinius, netgi tarpininkauti mokyklos veikloje arba norint pagelbėti kitam mokiniui. Strategijos – tai priemonės, kurias kalbos vartotojas naudoja, kad sutelktų bei subalansuotų savo išteklius ir panaudotų gebėjimus bei pritaikytų veikimo būdus taip, kad atitiktų komunikacijos konteksto reikalavimus ir sėkmingai bei ekonomiškiausiai iki galo atliktų konkrečią užduotį priklausomai nuo konkretaus tikslo. todėl į komunikacines strategijas nereikėtų žiūrėti kaip į neįgalumo modelius – kaip būdus kompensuoti kalbos spragas ar nesusikalbėjimą. Gimtakalbiai nuolat taiko visų rūšių komunikacines strategijas, kai tik kuri jų tinka iškilusiems komunikaciniams poreikiams patenkinti (strategijų rūšys aptariamos toliau). komunikacinių strategijų naudojimu galima laikyti metakognityvinių principų – išankstinio planavimo, atlikimo, stebėjimo ir taisymo – taikymą atliekant įvairią komunikacinę veiklą: recepcijos, sąveikos, produkcijos ir tarpininkavimo. Žodis strategijos vartojamas įvairiomis reikšmėmis. Čia jis reiškia tokios veiksmų sekos pasirinkimą, kad būtų didžiausias poveikis. Gebėjimai, kurių būtinai reikia vien sakytiniams ar rašytiniams žodžiams suprasti ar ištarti (pavyzdžiui, garsų tėkmės skaidymas į reikšmę
87

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

turinčių žodžių virtinę), laikomi žemesniais už tuos, kurie būdingi komunikacijos procesui (žr. 4.5 skyrelį). kalbos mokymosi pažanga aiškiausiai matyti iš mokinio gebėjimo atlikti komunikacinę kalbinę veiklą ir taikyti komunikacines strategijas. todėl pastarosios yra tinkamas pagrindas kalbos gebėjimams išdėstyti skalėse. Šiame skyriuje siūloma, kaip pateikti skalėse gebėjimus įvairiais veiklos rūšių ir aptariamų strategijų aspektais.

4.4.1. Produkcinės veiklos rūšys ir strategijos
produkcinės veiklos rūšys ir strategijos apima ir kalbėjimą, ir rašymą.

4.4.1.1. Sakytinė produkcija (kalbėjimas). kalbos vartotojas žodžiu kuria tekstą,
kuris pateikiamas vienam ar daugiau klausytojų. kalbėjimo pavyzdžiai būtų tokie: • viešosios kalbos (informaciniai pranešimai, nurodymai ir t. t.); • kalbėjimas auditorijai (kalbos viešuose posėdžiuose, universiteto paskaitos, pamokslai, renginiai, sporto komentarai, prekių ar paslaugų pristatymai ir t. t.). kalbėjimo veikla apimtų, pavyzdžiui: • parašyto teksto skaitymą garsiai; • kalbėjimą remiantis konspektu, parašytu tekstu ar vaizdinėmis priemonėmis (diagramomis, paveikslėliais, lentelėmis ir t. t.); • repetuoto vaidmens atlikimą; • spontanišką kalbėjimą; • dainavimą. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios sakytinės produkcijos; • išplėtoto monologo: patirties apibūdinimo; • išplėtoto monologo: argumentavimo (pavyzdžiui, debatuose); • viešųjų skelbimų; • kalbėjimo auditorijai.

88

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

BENDROJI SAKYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 Geba kalbėti aiškiai, sklandžiai, geros struktūros logiškas kalbėjimas padeda klausytojui pastebėti ir įsiminti svarbius dalykus. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti ir pristatyti sudėtingus dalykus, siedamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir baigdamas tinkama išvada. Geba aiškiai, metodiškai plėtodamas mintis apibūdinti ir pristatyti dalykus pabrėždamas tai, kas svarbu, ir paremdamas reikšmingomis detalėmis. Geba aiškiai, smulkiai apibūdinti ir pristatyti daugelį dalykų, susijusių su savo interesų sritimi, išplėtodamas ir pagrįsdamas mintis papildomais teiginiais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba gana laisvai tiesmukai apibūdinti kokį nors dalyką, susijusį su specialybe, nuosekliai dėstydamas mintis. Geba paprastai apibūdinti ar pristatyti žmones, gyvenimo ar darbo sąlygas, dienotvarkę, pasakyti, kas patinka ir kas nepatinka, ir pan. paprastų frazių rinkiniu ar nesusijusiais sakiniais. Geba pasakyti paprastas, dažniausiai pavienes frazes apie žmones ir vietas.

B2

B1 A2 A1

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: patirties apibūdinimas C2 C1 B2 Geba aiškiai, sklandžiai, detaliai ir dažnai įsimintinai apibūdinti. Geba aiškiai, detaliai apibūdinti sudėtingus dalykus. Geba nuodugniai apibūdinti ir pasakoti, jungdamas potemes, plėtodamas tam tikras mintis ir pateikdamas tinkamą išvadą. Geba aiškiai, metodiškai apibūdinti platų spektrą dalykų, susijusių su savo interesais. Geba tiesmukai apibūdinti daugelį žinomų savo interesų srities dalykų. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar apibūdinti, nuosekliai pateikdamas mintis. Geba smulkiai papasakoti apie patirtį, apibūdindamas jausmus ir reakcijas. Geba nupasakoti netikėto įvykio, pvz., avarijos, detales. Geba papasakoti knygos ar filmo siužetą ir pasakyti savo nuomonę. Geba apibūdinti svajones, viltis, siekius. Geba apibūdinti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. Geba pasakoti. Geba pasakoti ar ką nors apibūdinti, pateikdamas paprastą minčių sąrašą. Geba apibūdinti kasdienę savo aplinką, pvz., žmones, vietas, darbo ar mokymosi patirtį. Geba trumpai apibūdinti įvykius ar veiklą. Geba apibūdinti planus ar pasirengimą ką daryti, įpročius ir kasdienius dalykus, praeities veiklą ir asmeninę patirtį. Geba paprasta kalba apibūdinti ir palyginti sau priklausančius objektus. Geba paaiškinti, ką mėgsta ir ko nemėgsta. Geba apibūdinti savo šeimą, gyvenimo sąlygas, mokymosi patirtį, dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba paprastais žodžiais apibūdinti žmones, vietas, nurodyti priklausomybę. Geba apibūdinti save, pasakyti, ką daro ir kur gyvena.

B1

A2

A1

89

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

IŠPLĖTOTAS MONOLOGAS: argumentavimas (pvz., debatuose) C2 C1 neaptariama neaptariama Gali metodiškai argumentuoti, tinkamai pabrėždamas reikšmingas mintis ir paremdamas svariomis detalėmis. B2 Geba aiškiai argumentuoti, savo nuomonę išplėsdamas ir paremdamas papildomomis mintimis ir tinkamais pavyzdžiais. Geba logiškai sieti argumentus. Geba paaiškinti požiūrį į svarbų klausimą, pateikdamas įvairių pranašumų ir trūkumų. Geba plėtoti įrodymus pakankamai gerai, kad didžiąją dalį laiko galima nesunkiai sekti. Geba trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. neaptariama neaptariama

B1 A2 A1

VIEŠIEJI SKELBIMAI C2 C1 B2 B1 A2 A1 neaptariama Geba skelbimus pateikti laisvai, beveik be pastangų, pasitelkdamas loginį kirtį ir intonaciją, kad tiksliai perteiktų subtiliausius reikšmės atspalvius. Geba daugelio bendrųjų temų skelbimus pateikti gana aiškiai, laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas klausytojui įtampos ar nepatogumo. Geba pateikti trumpus, iš anksto parengtus pranešimus tema, susijusia su kasdieniais savo interesų srities įvykiais, kurie nepaisant galimo labai stipraus kitos kalbos akcento ir intonacijos vis dėlto yra aiškiai suprantami. Geba pateikti labai trumpus, iš anksto parengtus pranešimus numatomo, išmokto turinio, kurie yra suprantami dėmesingam klausytojui. neaptariama

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys nėra patikrintos empiriškai.

90

Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys

KALBĖJIMAS AUDITORIJAI C2 Geba pasitikėdamas savimi ir išraiškingai pristatyti sudėtingą, auditorijai nežinomą temą, laisvai komponuodamas savo kalbą ir prisitaikydamas prie auditorijos poreikių. Geba susidoroti su sunkiais klausimais, netgi jei auditorija nusiteikusi priešiškai. Geba pateikti aiškų geros struktūros pranešimą sudėtinga tema, gana plačiai išskleisdamas ir paremdamas savo požiūrį papildomomis mintimis, argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. Geba tinkamai reaguoti, jei yra pertraukiamas, atsakydamas spontaniškai ir beveik be pastangų. Geba pateikti aiškų, metodiškai išplėtotą pranešimą, pabrėždamas reikšmingas mintis ir tinkamus argumentus. Geba spontaniškai nukrypti nuo parengto teksto ir pratęsti įdomias mintis, iškeltas klausytojų, dažnai kalbėdamas nepaprastai laisvai ir lengvai rasdamas raiškos priemonių. Geba pateikti aiškų iš anksto parengtą pranešimą, paremdamas tam tikrą požiūrį argumentais „už“ ar „prieš“ ir parodydamas įvairių pasirinkčių pranašumus ir trūkumus. Geba atsakyti į daugelį klausimų palyginti laisvai ir spontaniškai, nesukeldamas įtampos nei sau, nei auditorijai. Geba pateikti iš anksto parengtą tiesmuką pranešimą savo srities žinomais klausimais, kalbėjimas yra pakankamai aiškus, kad didžiąją laiko dalį būtų galima nesunkiai sekti, pagrindinės mintys paaiškinamos pakankamai tiksliai. Geba atsakyti į klausimus, bet gali paprašyti pakartoti, jei paklausta buvo greitakalbe. Geba pateikti trumpą surepetuotą pranešimą tema, susijusia su kasdieniu savo gyvenimu, trumpai pagrįsti ir paaiškinti nuomones, planus ir veiksmus. Geba atsakyti į nedaugelį tiesioginių klausimų. A2 Geba pateikti trumpą surepetuotą elementarų pranešimą žinoma tema. Geba atsakyti į čia pat užduodamus tiesioginius klausimus, jei gali paprašyti pakartoti ir jei yra kas padeda suformuluoti atsakymą. Geba perskaityti labai trumpą, iš anksto parengtą tekstą, pavyzdžiui, pristatyti kalbėtoją, pasiūlyti tostą.

C1

B2

B1

A1

Pastaba. Šios dalinės skalės aptartys sudarytos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kiek mokiniui reikės, kiek jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama • kurti sakytinį tekstą (kalbėti).

4.4.1.2. Rašytinė produkcija (rašymas). kalbos vartotojas, kaip rašantysis, raštu
kuria tekstą, kurį gauna vienas ar keli skaitytojai.

91

Geba kurti aiškius. Šios ir kitų dviejų dalinių skalių (Kūrybinio rašymo. • pranešimų ir esė. apibendrindamas ir vertindamas įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. Pastaba. todėl.. Geba kurti aiškius. Geba parašyti sekas paprastų frazių ir sakinių. • asmeninių ar dalykinių laiškų rašymas ir pan. pastabų rašymas ir pan. susijusiomis su asmens interesais. ir. siedamas trumpesnes atkarpas grandinine seka. geros struktūros tekstus sudėtingomis temomis. kad. Pranešimų ir esė) aptarys nebuvo empiriškai kalibruotos su matavimo modeliu. • straipsnių žurnalams. Geba parašyti paprastas pavienes frazes ir sakinius. toliau pateikiamos tokios skalės: • bendrosios rašytinės produkcijos.. Geba kurti tiesmukus rišlius tekstus daugeliu su savo interesų sritimi susijusių temų. 92 . užbaigti tinkama išvada. • kūrybinis ir vaizdingas rašymas. • pranešimų. sklandžiai. juos jungdamas dažniausiai vartojamais jungtukais. pavyzdžiui. išplėtoti ir paremti požiūrį šalutinėmis mintimis. kurti sudėtingus tinkamo ir paveikaus stiliaus tekstus. • diktantų rašymas. • konspektavimas. pabrėžti svarbiausius dalykus. bet. taigi šių trijų skalių aptartys buvo sukurtos naujai pergrupuojant kitų skalių aptarčių elementus. • skelbimų. laikraščiams. BENDROJI RAŠYTINĖ PRODUKCIJA C2 C1 B2 B1 A2 A1 Geba rašyti aiškiai. plakatų kūrimas. detalius tekstus įvairiomis temomis. informaciniams biuleteniams rašymas ir pan. mokymo ir vertinimo metmenys rašymo pavyzdžiai būtų tokie: • anketų ir klausimynų pildymas. kurių logiška struktūra padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • kūrybinio rašymo. argumentais bei tinkamais pavyzdžiais.

Geba parašyti keletą paprastų frazių ir sakinių apie savo šeimą. mokymąsi. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba parašyti trumpas paprastas įsivaizduojamas biografijas arba paprastus eilėraštukus apie žmones. sieti mintis ir jas dėstyti laikydamasis žanro reikalavimų. susijusius su asmens interesų sritimi. darbo ar mokymosi patirtį tarpusavyje susietais sakiniais. susijusių su asmens interesų sritimi. straipsnį ar esė. Geba aiškiai. Geba pasitikėdamas savimi glaustai apibendrinti savo srities faktinę informaciją apie žinomus – įprastus ar neįprastus – dalykus. Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją ir argumentus. sudėtingą pranešimą. rišliai aprašydamas jausmus ir reakcijas. Geba raštu papasakoti apie patirtį. nesenas keliones. kuriuose pristatomi klausimai. spektaklį. kuriame metodiškai samprotaujama tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales. gerai komponuodamas dėstyti sudėtingus dalykus. PRANEŠIMAI IR ESĖ C2 Geba kurti aiškų. Geba įvertinti įvairias mintis ar problemos sprendimo būdus. Geba aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius. detalius geros struktūros išplėtotus aprašymus ir grožinius tekstus asmeniniu natūraliu stiliumi. dabartinį ar ankstesnį (neseną) darbą. Geba kurti aiškius. Geba parašyti labai trumpą standartinės formos ataskaitą. vietas. knygą. pabrėždamas svarbias pagrindines problemas. Geba tiesmukai. argumentais ir tinkamais pavyzdžiais. tinkamu numatomam skaitytojui. Geba pasakoti. kuriame samprotaujama pagrindžiant tam tikrus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ir paaiškinant įvairių siūlymų pranašumus bei trūkumus. sklandų. Geba komponuoti tinkamą ir veiksmingą loginę struktūrą. patraukliai pasakoti ir aprašyti patirtį pasirinktam žanrui tinkamu stiliumi. kur jie gyvena. Geba parašyti trumpus paprastus esė asmeniui įdomiomis temomis. pavyzdžiui. Geba parašyti paprastas frazes ar sakinius apie save ir įsivaizduojamus žmones. praeities veiklą ar asmeninius įspūdžius. pateikiama pasiūlymų ar kritiškai vertinami literatūros kūriniai. Geba aiškiai. Geba rašyti esė ar pranešimą. Geba apžvelgti filmą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KŪRYBINIS RAŠYMAS C2 Cl Geba rašyti aiškiai. A2 A1 neaptariama neaptariama B2 Bl A2 Al Cl B2 Bl 93 . kuri padeda skaitytojui pastebėti reikšmingas mintis. detaliai aprašyti tikrus ar įsivaizduojamus įvykius bei patirtį. Geba trumpai paprastai aprašyti įvykius. žmones. juos išdėstyti ir pateikti savo nuomonę. detaliai aprašyti įvairius dalykus. kurioje perteikiama faktinė informacija ir pateikiami veiklos motyvai. Geba išplėtoti ir gana išsamiai paremti požiūrį papildomomis mintimis. ką veikia. sklandžiai. Geba rašyti aiškiai. gyvenimo sąlygas. Geba aprašyti savo kasdienę aplinką. detaliai aprašyti daugelį žinomų dalykų.

mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. dėl kurių jis jaučiasi patikimai – tai jam yra kaip „saugumo salos“. kad prisiderintų prie turimų kalbinių išteklių. ir priešingai – papildoma kalbinė paspara. netgi į tikslinę kalbą perkelia pirmosios kalbos (k1) posakius (kompensavimas). Būdai. – kad būtų pasitelkiamos visos įmanomos priemonės. kita vertus. tvarkant juodraštį. galbūt prieinama vėliau. kaip pasunkinti užduotį ir su ja susidoroti.1. − grįžtamasis ryšys. atitinkančios užduoties pobūdį. tiek komunikaciją. patartina kalbos vartotojui supaprastinti užduotį ir. t. pavyzdžiui. pastebėti apsirikimus bei savo dažniausias klaidas ir jas taisyti (pasitaisymas). perfrazuoja ar nupasakoja tai. produkcinės veiklos strategijos yra išteklių sutelkimas. 94 . Vidinės išgalės gali būti suaktyvinamos arba sąmoningai rengiantis (repetavimas). kai neįmanoma sutelkti ar surasti užduotį atitinkančių išteklių.4. pasinaudojant paspara pajutus spragą (išteklių nustatymas). kalbos vartotojas.3. apibūdinami kaip pasiekimo strategijos. kuria „perbristų“ – susidorotų su jam nauja situacija ar nusakytų norimą idėją (rėmimasis ankstesnėmis žiniomis). veido išraiška. arba numatant skirtingų stilių. žinynus ir pan. gestai ir tolesnė pokalbio eiga. užuot rašius laišką. ką tarsi prisimena ir mano. yra apibūdinami kaip vengimo strategijos. kur stabtelėjęs jis gali tarsi tiesti kūlgrindą. kaip sumažinti savo siekius derinant juos prie išteklių. 4. vartoja geriausiai mokamus iš anksto suformuluotus pasakymus. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikį (atsižvelgimas į auditoriją). panašiai pritrūkus tinkamų išgalių mokiniui ar kalbos vartotojui gali tekti keisti tai. kad galėtų tikti (bandymas). nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. reikalui esant. y. Be to. ar tiesiog bando verstis tuo. teigiamai vertina savo išteklius: paprastesne kalba stengiasi pasakyti kuo panašiau ir daugiau apibendrindamas. ar kalbos vartotojas supranta. kad tą supaprastintą užduotį atlikti pasisektų. rašyti atviruką. ką nori pasakyti. kalbos vartotojui gali leisti sudėtingiau formuluoti ir dėstyti savo mintis (pranešimo priderinimas). teikia jam galimybę stebėti komunikacijos sėkmę (kloties stebėjimas). suradęs tinkamą pasparą. toks įvairių kompetencijų derinimas – išryškinant pranašumus ir užglaistant trūkumus. ypač ne sąveikos veikloje (pavyzdžiui. būdai. kalbos vartotojas veikiau gali elgtis priešingai – sunkinti užduotį (užduoties priderinimas). kaip kompensuoti − bandyti ir atrasti ar nedrąsiai vartoti kalbą.. ką iš tikrųjų nori pasakyti. taikantis pasiekimo strategijas. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama rašyti. rašydamas referatą) kalbos vartotojas gali sąmoningai kontroliuoti tiek kalbą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba žiūrint į žodynus. darydamas pranešimą.

užduoties priderinimas. Geba pasirengti perteikti pagrindinę mintį ar mintis. ką gali prisiminti ar kokių priemonių gali rasti. išteklių nustatymas. pranešimo priderinimas. PLANAVIMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip B2 kaip B2 Geba planuoti. – rėmimasis ankstesnėmis žiniomis. ir priemones. atsižvelgimas į auditoriją. pasitelkdamas visus išteklius ir ribodamas pranešimą pagal tai. kas turi būti pasakyta. Geba pakartoti ir išmėginti naujas konstrukcijas ar posakius. atsižvelgdamas į poveikį adresatui ar adresatams. neaptariama 95 . • taisymas: – pasitaisymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • planavimas: – – – – – repetavimas. • stebėjimo ir taisymo. kurias nori išdėstyti. • kompensavimo. pateikiamos tokios aiškinamosios skalės: • planavimo. skatindamas grįžtamąjį ryšį. • atlikimas: – kompensavimas. – bandymas. • Vertinimas: – kloties stebėjimas. Geba prisiminti ir pakartoti tinkamas žinomas frazes. kaip tai pasakyti.

kurio pavadinimo negali prisiminti. kad pavartojo taisyklingą formą. kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį. Klausymo supratimas (klausymas). pasilinksminimuose ir pan.4. neaptariama B1 A2 A1 STEBĖJIMAS IR TAISYMAS C2 C1 B2 Geba iškilus sunkumams pradėti iš naujo ir performuluoti mintį taip sklandžiai. ekvivalentišku žodžiu taip sklandžiai. Geba įsidėmėti savo įprastas klaidas ir sąmoningai kontroliuoti. įspėjimų ir t. kad iškilo problema. Geba išsitaisyti laikų painiavą ar posakius.4. susidūręs su sunkumais. jei tik pašnekovas parodo. kaip B2+ Geba laisvai atpasakoti ir perfrazuoti. Geba pavartoti netinkamą žodį iš jam žinomų ir gestais paaiškinti. klausymo pavyzdžiai būtų tokie: • viešųjų skelbimų (informacijos. įrašų. • klausymas auditorijoje (teatre. pradėti iš naujo ir performuluoti savo pasakymą nenutraukdamas kalbos srauto. Man prašom paduoti tą). ko nori. pradėti iš naujo keisdamas taktiką. Geba išsitaisyti riktus ir klaidas.) klausymas. viešosiose paskaitose.2. Recepcinės veiklos rūšys ir strategijos tai apima klausymą ir skaitymą. kad pašnekovas to beveik nepastebi. Geba. kad tai beveik nepastebima. Geba „pritaikyti“ gimtosios kalbos žodį ir paklausti. Geba paprašyti patvirtinti. ar toks žodis yra.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba perteikti žodžio reikšmę pavartodamas kitą. 96 . Geba. • žiniasklaidos (radijo. kurio jis ar ji neprisimena. Geba pavartoti paprastą žodį. kad paslėptų žodyno ar gramatikos spragas. ir skatina „pataisyti“. sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų. Geba nusakyti pagrindinius bruožus konkretaus dalyko. reiškiantį panašų dalyką (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys KOMPENSAVIMAS C2 C1 B2 Geba pakeisti žodį. parodydamas pirštu (pavyzdžiui. jei supranta suklydęs ar jei dėl to kilo nesusipratimų. nurodymų. reiškiantį dalyką.2. nutrūkus komunikacijai. 4. panašų į norimą perteikti sąvoką. neaptariama neaptariama B1 A2 A1 4.1. viešuosiuose susitikimuose.). ką norėjo pasakyti. t. Geba išreikšti. filmų) klausymas. tV. kurie lemia nesusipratimus. sunkvežimis žmonėms = autobusas). ar jų nedaro.

nors kartais gali prireikti pasitikslinti detales. mokymąsi. • detales. Geba sekti kalbą. kad suprastų reikšmę. • skelbimų ir nurodymų klausymo. Geba sekti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą. trukdyti suprasti gali tik didelis triukšmas. kad suprastų: • esmę. • konkrečią informaciją. o ryšiai yra tik numanomi ir aiškiai nepažymimi. visuomeniniame gyvenime. Geba suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. A2 A1 Geba suprasti frazes ir pasakymus. Geba atpažinti platų spektrą idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. su ilgomis pauzėmis. pateikiamos tokios skalės: • bendrojo klausomų tekstų supratimo. kiekvienu atveju vartotojas gali klausyti. kuri yra labai lėta ir aiški. apsipirkimą. kad patenkintų konkrečius poreikius. • gimtakalbių pokalbių supratimo. jei kalbama aiškiai ir lėtai. televiziją. su kuriomis paprastai susiduriama asmeniniame. darbą). svarbiausią informaciją apie šeimą ir asmenį. taip pat ir savo srities mokslines diskusijas. Geba sekti išplėtotą kalbą. • radijo ir garso įrašų klausymo. Geba suprasti bendrinę sakytinę kalbą. girdimą gyvai ar per radiją. • klausymo auditorijoje.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys • atsitiktinai nugirsto pokalbio klausymas ir pan. net jei ji nėra aiškios struktūros. Geba pakankamai suprasti. jei tema yra žinoma ir retorinį kalbos organizavimą rodo aiškūs žymikliai. tiek abstrakčiomis temomis bendrine tartimi.. Geba suprasti aiškios bendrinės kalbos svarbiausias mintis. BENDRASIS KLAUSOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS C2 Geba klausydamas tiesiogiai ar įrašą be jokių sunkumų suprasti. pavyzdžiui. taip pat mokymosi ar darbo aplinkoje. netinkama teksto struktūra ir / ar idiomos. apie darbą. suvokdamas registro pokyčius. • vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. laisvalaikį ir pan. kas sakoma natūraliu tempu. jei kalbama aiškiai ir lėtai. kai kalbama įprastomis temomis. suprasti esmę ir konkrečias detales. žinomomis ir naujomis temomis. ypač jei kalbama neįprasta tartimi. Geba suprasti tiek. taip pat trumpus pasakojimus. Geba suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo ar su darbu susijusiomis temomis. C1 B2 B1 97 . susijusius su artimiausia aplinka (pavyzdžiui. kad sektų išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis ne savos srities temomis mintį. vietos geografiją.

Geba bendrais bruožais suprasti tiesmukas trumpas kalbas žinomomis temomis. vykstančio šalia. bet gali būti sudėtinga dalyvauti pokalbyje su keliais gimtakalbiais. dažniausiai geba nustatyti pokalbio. garsiakalbių iškraipomų viešųjų skelbimų. stadione ir pan. stotyje. diskusijų ir debatų. pavyzdžiui. tarminės vartosenos atvejų ar nežinomų terminų. Geba palaikyti gyvą pokalbį su gimtakalbiais pašnekovais. Geba suprasti trumpų. Geba suprasti nurodymus. temą. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. jei jis lėtas ir aiškus. Geba suprasti skelbimus ir pranešimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. jei kalbama apie žinomus dalykus. paprastus nurodymus. kalbų. ir sekti trumpus. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. kaip antai vartojimo nurodymai. perteikiamus bendrine kalba normaliu tempu. pranešimų ir kitų akademinių ar profesinių pateikčių pagrindinius dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip nuvykti iš a į B pėsčiomis ar viešuoju transportu. pavyzdžiui. o dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. Geba sekti savo srities paskaitą ar kalbėjimą. neaptariama neaptariama Bl A2 A1 SKELBIMŲ IR NURODYMŲ KLAUSYMAS C2 kaip C1 Geba suprasti konkrečią informaciją klausydamasis prastai girdimų. dažniausiai geba sekti svarbiausias platesnio pokalbio mintis. Geba suprasti paprastus nurodymus. Geba sekti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų paskaitų. jei dauguma jų visai nesitaiko prie svetimkalbio pašnekovo. sudėtingomis ir nežinomomis temomis. kaip naudotis buitiniu įrenginiu. mokymo ir vertinimo metmenys GIMTAKALBIŲ POKALBIŲ SUPRATIMAS C2 C1 kaip C1 Geba lengvai suprasti sudėtingą trečiųjų asmenų sąveiką grupės diskusijoje ar debatuose netgi abstrakčiomis. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. atidžiai ir lėtai sakomus tiesiogiai jam. neaptariama B2 B1 A2 A1 KLAUSYMAS AUDITORIJOJE C2 C1 B2 Geba lengvai sekti specializuotas paskaitas ir pranešimus. Geba suprasti paprastą techninę informaciją. Geba suprasti sudėtingą techninę informaciją. kas kalbama. paprastų pranešimų ir skelbimų pagrindinę mintį. kuriuose daug šnekamosios kalbos žodžių. Geba palyginti lengvai sekti daugumą paskaitų. C1 B2 B1 A2 A1 98 . aiškių. Geba sekti detalius nurodymus. žinomų produktų ar paslaugų aprašai.

ką jis bus išmokytas klausytis ir ko iš jo bus reikalaujama klausytis. jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. jei kalbama aiškiai bendrine tartimi. ir nustatyti tiek kalbėtojo požiūrius ir nuostatas. skaitymo pavyzdžiai būtų tokie: • skaitymas bendrajai orientacijai. Geba suprasti daugelio radijo laidų bei garso įrašų dominančiomis temomis turinį. neaptariama B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • skaitymas ir nurodymų vykdymas. ir atpažinti subtiliausius dalykus – ir tiesiogiai nepasakytas nuostatas. taip pat ir ne bendrine kalba. kurių gali pasitaikyti visuomeninėje. kalbos vartotojas – skaitytojas – kaip įvestį gauna ir apdoroja rašytinius tekstus. kalbos vartotojas gali skaityti: • norėdamas suprasti esmę.2.2. • • kokiais tikslais mokinys klausysis. Geba suprasti ir atrinkti esminę informaciją iš trumpų įrašų apie kasdienius numatomus dalykus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys RADIJO IR GARSO ĮRAŠŲ KLAUSYMAS C2 C1 kaip C1 Geba suprasti platų spektrą garso įrašų ar radijo bei televizijos laidų. jei kalbama lėtai ir aiškiai. tiek informacijos turinį. ir kalbėtojų santykius. • skaitymas malonumui. Geba suprasti daugumą radijo dokumentinių apybraižų bei kitokių garso įrašų bendrine kalba ir nustatyti kalbėtojo nuotaiką. toną ir pan. profesinėje ar akademinėje veikloje. sukurtus vieno ar daugiau rašytojų. reikalui esant. informacinių knygų. • norėdamas suprasti detales. Skaitymo supratimas (skaitymas). • skaitymas dėl informacijos. 4. Geba suprasti svarbiausias radijo žinių laidų mintis ar paprastus garso įrašus apie žinomus dalykus. 99 . kokį klausymosi būdą mokinys rinksis. Geba suprasti bendrine kalba įrašytus tekstus. pavyzdžiui.4. • norėdamas suprasti vidinį loginį turinį (prasmę) ir pan. nuspręsti: • kokios rūšies tekstų mokiniui reikės klausytis. • ieškodamas konkrečios informacijos.

norų aprašymus asmeniniuose laiškuose tiek. taip pat ir tarptautinių. Geba suprasti trumpus. skaitydamas sakinį po sakinio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • susirašinėjimo skaitymo. kuriuose gausu šnekamosios kalbos elementų. Geba patenkinamai suprasti tekstus. Geba detaliai suprasti ilgus sudėtingus tekstus. retkarčiais pasinaudodamas žodynu. • skaitymo dėl informacijos ir argumentų. taip pat ir abstrakčius. Geba detaliai suprasti ilgus ir sudėtingus tekstus. Geba suprasti labai trumpus paprastus tekstus. jausmų. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. paprastus užrašus ant atvirukų. BENDRASIS SKAITOMŲ TEKSTŲ SUPRATIMAS Geba suprasti ir kritiškai interpretuoti iš esmės visas rašytinės kalbos formas: grožinę ir negrožinę literatūrą. reikalui esant. Geba suprasti įprastų tipų laiškus (užklausas. išskirdamas žinomus vardus. patvirtinimus ir pan. sudėtingos struktūros tekstus. pavardes. Geba skaityti korespondenciją. ir lengvai suvokia esmę. Geba beveik laisvai skaityti įvairiais būdais. jei sunkesnes vietas gali perskaityti ne kartą. • nurodymų skaitymo. mokymo ir vertinimo metmenys pateikiamos tokios skalės: • bendrojo skaitomų tekstų supratimo. • skaitymo susipažinimui. Geba suprasti trumpus. tiek nesusijusius. įvairiu tempu. atsižvelgdamas į teksto tipą bei skaitymo tikslus ir naudodamasis tinkamai pasirinktais informacijos šaltiniais. užsakymus. perskaitydamas dar kartą. Geba suprasti trumpus. suvokdamas subtilius stiliaus skirtumus ir suprasdamas tiek vidinį loginį turinį (prasmę). Geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus.) ir faksus žinomomis temomis. tiek eksplicitinę reikšmę. skaitymo žodynas yra platus ir aktyvus. kurių žodynas susideda iš dažnai kasdien vartojamų ar su darbu susijusių žodžių. kad galėtų susirašinėti su draugais. C2 C1 B2 B1 A2 A1 100 . kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija ir kurių temos susijusios su asmens interesais. žodžius. Geba suprasti įvykių. kurių žodynas susideda iš dažniausių žodžių. paprastus tekstus apie konkrečius žinomus dalykus. susijusią su asmens interesų sritimi. SUSIRAŠINĖJIMO SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba suprasti bet kokią korespondenciją. bet gali kilti sunkumų dėl retesnių posakių. tiek susijusius su specialybe. pagrindines frazes.

taip pat nuostatas ir tiek numanomas. A2 A1 Geba rasti konkrečią informaciją paprastuose tekstuose. minčių. naudotis informaciniais leidiniais. kad galėtų nuspręsti. Geba suvokti svarstomos problemos įrodymų eiliškumą. Geba atpažinti žinomus vardus. įspėjimai apie pavojų. B1 Geba nustatyti aiškaus diskusinio teksto svarbiausias išvadas. Geba peržvelgti ilgesnį tekstą. jei turi galimybę kartais pasinaudoti žodynu. Geba susirinkti informacijos. bukletų. kuriuose reiškiamos tam tikros nuostatos ar požiūriai. reklaminiai bukletai. Geba rasti konkrečią numatomą informaciją kasdieniuose tekstuose. kad atliktų tam tikrą užduotį. su kuriais susiduria. Geba suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose. žodžius. profesinėje ar akademinėje veikloje. t. nors ir nedetaliai. valgiaraščiai. su kuriais gali tekti susidurti visuomeninėje. trumpuose laikraščių straipsniuose apie įvykius. nurodymai. ar verta skaityti nuodugniau. Geba suprasti aktualios problematikos straipsnius ir pranešimus. kad rastų paslaugą ar prekybininką). kaip antai gatvės. geležinkelio stotys.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys SKAITYMAS SUSIPAŽINIMUI C2 C1 B2 kaip B2 kaip B2 Geba greitai peržvelgti ilgą ir sudėtingą tekstą ir nustatyti svarbias detales. y. restoranai. ir surinkti informaciją iš skirtingų tekstų ar teksto vietų. Geba nustatyti konkrečios informacijos vietą sąraše ir atskirti ją (pavyzdžiui. informaciniai lapeliai ar tvarkaraščiai. laiškų. Geba rasti ir suprasti svarbią kasdienių tekstų informaciją. pavyzdžiui. ypač jei yra vaizdinė paspirtis. pagrindines frazes paprastuose užrašuose įprasčiausiose kasdienėse situacijose. nuomonių iš labai specialių savo srities tekstų. Geba suprasti specialius ne savo srities tekstus. trumpų oficialiųjų dokumentų. pavardes. SKAITYMAS DĖL INFORMACIJOS IR ARGUMENTŲ C2 C1 kaip C1 Geba detaliai suprasti daugybę ilgų sudėtingų tekstų. kaip antai skelbimai. straipsnių ar pranešimų įvairiomis temomis turinį ir svarbą. Geba greitai nustatyti žinių. Geba suvokti svarbiausias paprasto laikraščio straipsnio žinoma tema mintis. Geba suprasti paprastos informacinės medžiagos ir paprasto aprašymo turinį. skrajutėse. kad pasitikslintų terminų reikšmes. tiek pareikštas nuomones. darbo vietose – tokius užrašus kaip nuorodos. laiškuose. atpažindamas subtiliausias smulkmenas. kur yra jam reikalinga informacija. kad nustatytų. B1 A2 A1 B2 101 .

mokymo ir vertinimo metmenys NURODYMŲ SKAITYMAS C2 C1 B2 B1 A2 A1 kaip C1 Geba detaliai suprasti ilgas. vaizdo įrašų ar filmo su titrais žiūrėjimas. kalbos vartotojas vienu metu gauna girdimą ir matomą įvestį. reikalui esant. Geba suprasti ilgus. tiek nesusijusias. – jei jos parašytos paprasta kalba. kompaktinių plokštelių ir t. – jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai. sudėtingus savo srities nurodymus ir jų detales – pavyzdžiui. nuspręsti: • kokiais tikslais mokiniui reikės. Geba vadovautis trumpomis paprastomis nuorodomis (pavyzdžiui. naudojimosi instrukcijas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • televizijos. tokia kalbinė veikla yra: • garsiai skaitomo teksto sekimas. saugos. Geba suprasti taisykles – pavyzdžiui. kaip nueiti iš a į B). su kuriais susiduria kasdieniame gyvenime. 102 . jis norės ar bus išmokytas. Geba suprasti paprastų įrenginių. jei sunkesnes vietas gali skaityti pakartotinai.) naudojimas. kaip naudotis taksofonu. pavyzdžiui. Geba suprasti aiškią. iš jo bus reika• laujama skaityti. Garso ir vaizdo įrašų supratimas (audiovizualinė recepcija). 4. tiek susijusias su specialybe. • naujųjų technologijų (įvairialypės įrangos. kokiais būdais mokiniui reikės. iš jo bus reikalaujama skaityti. t. paprastą įrenginio instrukciją.2.4. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pateikiama viena aiškinamoji skalė – televizijos ir filmų žiūrėjimas.3. sudėtingas naujų mechanizmų ar veikimo būdo instrukcijas. sąlygas. jis norės ar bus išmokytas. perspėjimus.

Geba sekti filmus. jei komentarui yra vaizdinė paspirtis. Geba suprasti didelę dalį daugelio tV programų dominančiomis temomis. 103 . jei kalbama palyginti lėtai ir aiškiai. spektaklius ir daugumą filmų bendrine kalba. kurios vėliau. yra užpildomos. kad būtų sukurta išsami pranešimo reikšmės reprezentacija. gali rastis dėl nepakankamo kalbos mokėjimo. tokiomis procedūromis susikurtos schemos tinkamumas tikrinamas lyginant ją su tekste ir kontekste identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis: žiūrima. stokojant su kontekstu susijusių žinių arba dėl tariamo žinojimo. Geba suprasti pagrindines tV programų žinomomis temomis mintis. tokiu būdu nustatoma ir viso pranešimo. Geba suprasti dokumentinius filmus. avarijas ir pan. kuriuose vartojama daug žargono ir idiomų. kurių pasakojimas grindžiamas vaizdais ir veiksmu. o veikėjų kalba aiški ir tiesmuka. kaip antai interviu. trumpos paskaitos. kaip bus organizuotas pranešimas ir koks bus jo turinys (bendrasis numatymas). Šie veiksmai savo ruožtu skatina prognozuoti. netikslumų arba dėl to. A1 neaptariama B1 A2 4. ar jos atitinka suaktyvintąją kognityvinę schemą – būtent tokį situacijos interpretavimą (hipotezės tikrinimas). tos spragos. pagal kurią būtų galima geriau išsiaiškinti reikšmines nuorodas (hipotezių peržiūra).4. akivaizdžios ir galimos pranešimo spragos yra užpildomos. kai kalbama palyginti lėtai ir aiškiai.4.2. pastebėjus neatitikimą vėl grįžtama į pirmąjį etapą (bendrasis numatymas) ir ieškoma kitos kognityvinės schemos. laipsniškai sukonkretinant gautą apytikrę reikšmę. sužadintais tam tikros tinkamos kognityvinės schemos. Recepcijos strategijos apima konteksto bei tame kontekste svarbių žinių apie pasaulį identifikavimą ir tuo pat metu kognityvinės schemos. kad būtų atskleista pranešimo prasmė ir numatoma jo komunikacinė intencija. apie ką kalbama. nepalankių recepcijos aplinkybių. ir jo sudedamųjų dalių prasmė (išvadų darymas). darant tam tikras išvadas. recepcijos metu remiamasi visame kontekste (lingvistiniame ir nelingvistiniame) identifikuotomis reikšminėmis nuorodomis ir su tuo kontekstu siejamais lūkesčiais. kad kalbėtojas ar rašantysis vartoja užuominas. Geba sekti faktinių tV žinių laidų temų kaitą ir susidaryti vaizdą. suaktyvinimą. kurią įsivaizduojame esant tinkamą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TELEVIZIJOS IR FILMŲ ŽIŪRĖJIMAS C2 C1 B2 kaip C1 Geba sekti filmus. tiesioginius interviu. pokalbių laidas. Geba nustatyti pagrindinę mintį tV žinių apie įvykius. Geba suprasti didžiąją dalį tV žinių ir laidų apie einamuosius įvykius. trumpina žodžius manydamas kalbąs apie visiems žinomus dalykus. žinių pranešimai..

problemos formulavimo ir sąveikos krypties nustatymo. toliau pateikiama aiškinamoji skalė. Geba suvokti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir nustatyti sakinio prasmę.3. strategijos.1.4. Geba taikyti įvairias strategijas tam. REIKŠMINIŲ NUORODŲ IDENTIFIKAVIMAS IR IŠVADŲ DARYMAS (raštu ir žodžiu) kaip C1 moka iš konteksto ar remdamasis gramatika bei žodynu nustatyti pašnekovo požiūrį. jei tema yra susijusi su asmens domėjimosi sritimi. kad suprastų. geba tikrintis supratimą remdamasis konteksto nuorodomis. keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis. • Įvertinimas: hipotezės patikrinimas. tarp jų ir klausytis siekiant suprasti esmę. 104 . bendro sprendimo priėmimo ir apibendrinimo. lūkesčių sužadinimas). kad drauge su juo (jais) kurtų pokalbį laikydamiesi bendradarbiavimo principų ir tardamiesi dėl reikšmės. sprendimo būdų siūlymo ir vertinimo. pavyzdžiui. jei kalbami dalykai yra žinomi. susijusios su bendradarbiavimo ir sąveikos valdymu.3. tarpininkavimo kilus prieštaravimams ir pan. Sąveikinės veiklos rūšys ir strategijos 4. Sakytinė sąveika sąveikaudamas su vienu ar daugiau pašnekovų kalbos vartotojas veikia ir kaip kalbėtojas. Geba atpažinti iš konteksto nežinomus žodžius. mokymo ir vertinimo metmenys • planavimas: bendrasis numatymas (veiksmų numatymas.4. nuotaiką ir intencijas bei numato. Geba numanyti galimą nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto remdamasis bendra trumpo teksto ar replikos konkrečiomis kasdienio gyvenimo temomis prasme. sąveikaujant nuolat taikomos recepcinės ir produkcinės strategijos. taip pat taikomos ir kognityviosios bei bendradarbiavimo strategijos (dar vadinamos diskurso ir kooperacijos strategijomis). kas bus toliau. ir kaip klausytojas. • taisymas: hipotezių peržiūra. reikšminių nuorodų siejimas su kognityvine schema. kognityvinės schemos suaktyvinimas. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 4. • atlikimas: reikšminių nuorodų identifikavimas ir išvadų darymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi.

– praktinis tikslingas bendradarbiavimas. • • • • tikslingo bendradarbiavimo. – paprastas kasdienis pašnekesys. yra parengtos tokios skalės: • bendrosios sakytinės sąveikos.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys sąveikinės veiklos pavyzdžiai: – transakcinis pokalbis. • gimtakalbio pašnekovo supratimo. keitimosis informacija. – interviu. – oficialios diskusijos. dalykinio pokalbio ir interviu. – derybos. 105 . – neoficialios diskusijos. • pokalbio. – kolektyvinis planavimas. prekių įsigijimo ir naudojimosi paslaugomis. – debatai. • neoficialių diskusijų. • oficialių diskusijų ir susirinkimų.

aiškiai pabrėždamas ryšius tarp minčių. pašnekovas padeda. kad pašnekovas vargiai pastebi tuos sunkumus buvus. muziką ir pan. Be didelių pastangų geba keistis replikomis. susidoroti su netikėtomis situacijomis ir paaiškinti problemą. turi sukaupęs platų žodyną. tiksliai ir veiksmingai kalbėdamasis įvairiomis bendromis. kelionės ir einamieji reikalai. kuo asmeniškai jam svarbūs yra įvykiai ar patirtis. Geba naudotis plačia paprastų kalbos priemonių aprėptimi tvarkydamas reikalus daugumoje keliaujant susidarančių situacijų. susijusiais su darbu ir laisvalaikiu. bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu. knygas. kalbėdamas apie filmus. Geba be pasirengimo įsitraukti į pokalbį žinomomis temomis. susidūręs su kalbėjimo sunkumais tą patį pasako taip sklandžiai. Geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis. profesinėmis ar laisvalaikio temomis. keistis mintimis ir informacija žinomomis temomis įprastose kasdienėse situacijose. ir tiek oficialiai. susijusiomis su jo pomėgiais ar profesija. o tai leidžia nuolat palaikyti ryšius su gimtakalbiais nesukeliant sunkumų nė vienai pusei. pavyzdžiui. Geba keistis informacija. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. pomėgiai. Geba bendrauti spontaniškai ir gramatiškai tiksliai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. retkarčiais matyti. šeima. darbas. geba paklausti ir atsakyti į klausimus. C2 C1 B2 B1 A2 A1 106 . ką nori pasakyti. kad riboja tai. Geba pasikeisti santykių užmezgimo ir palaikymo replikomis. tik abstrakti ir sunki tema gali sutrikdyti natūralią ir sklandžią kalbėjimo tėkmę. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. perfrazavimo ar pataisymų. pavyzdžiui. akademinėmis. reikalui esant. Geba tiksliai perteikti reikšmės niuansus tinkamai vartodamas įvairias raiškos priemones. Geba pakankamai lengvai sąveikauti apibrėžtose situacijose ir trumpuose pokalbiuose. kasdienio gyvenimo ar jį dominančiomis temomis. jei. kaip ieško tinkamos raiškos priemonės ar taiko vengimo strategijas. nesukeldamas įspūdžio. beveik be pastangų. Geba vartoti kalbą laisvai. Geba reikšti mintis laisvai ir spontaniškai. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI SAKYTINĖ SĄVEIKA Geba gerai vartoti idiomas ir šnekamosios kalbos posakius suprasdamas jų konotacinę reikšmę. aiškiai išdėstyti ir pagrįsti savo požiūrį paaiškindamas ir pateikdamas argumentų. todėl užmirštą žodį geba lengvai pakeisti kitu. bet retai geba suprasti tiek. kai reikia keistis paprasta ir tiesiogine informacija žinomais ir kasdienio gyvenimo klausimais. kiek to reikalauja aplinkybės. Geba pabrėžti. produkuoti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius. Geba su tam tikru pasitikėjimu sąveikauti žinomomis kasdienio ar nekasdienio gyvenimo temomis. Geba reikšti mintis abstraktesnėmis kultūrinėmis temomis. Geba sąveikauti lengvai ir spontaniškai. Geba atlikti paprastas komunikacines užduotis. reikšti savo nuomonę ir keistis informacija žinomomis. ją patikrinti ir patvirtinti.

C1 B2 B1 A2 A1 107 . jei pašnekovas yra palankiai nusiteikęs. Geba suprasti tiesiogiai jam užduodamus ir aiškiai formuluojamus klausimus bei instrukcijas ir vykdyti paprastus nurodymus. lėtai ir. Geba suprasti kasdienes jam sakomas frazes. Geba detaliai suprasti. kas kasdieniuose pokalbiuose jam sakoma aiškia tartimi. reikalui esant. net jei pastarasis kalba abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. tačiau gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba suprasti tiek. geba suprasti. nesusijusiomis su jo sritimi. Geba suprasti. jei suteikiama galimybė priprasti prie nenorminio akcento ar tarmės. kai kalbama abstrakčiomis ir sudėtingomis specifinio pobūdžio temomis. kalba aiškiai. jei pašnekovas stengiasi būti suprastas. pakartoja.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys GIMTAKALBIO PAŠNEKOVO SUPRATIMAS C2 Geba suprasti bet kokį gimtakalbį pašnekovą. Geba iš esmės suprasti. kas jam yra sakoma bendrine kalba net ir triukšmingoje aplinkoje. tačiau kartais turi paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar posakius. Geba detaliai suprasti. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis kasdienėmis frazėmis. Geba suprasti. kas jam sakoma aiškiai ir lėtai paprastuose kasdieniuose pokalbiuose. ypač jei tartis yra neįprasta. reikalingas paprastiems ir konkretiems kasdieniams poreikiams patenkinti. nesusijusiomis su jo specialybe. jei retkarčiais paprašius pakartojama ar tas pats pasakoma kitaip.

susipažinti ir supažindinti. taip pat reikšti emocijas. pasiūlyti ir atsakyti į siūlymus. kai kreipiamasi tiesiogiai ir jei pašnekovas kalba aiškiai. Geba dalyvauti trumpuose įprastų situacijų pokalbiuose jį dominančiomis temomis. Geba aktyviai dalyvauti išplėtotame pokalbyje bendriausiomis temomis net ir triukšmingoje aplinkoje. ypač kai bando tiksliai pasakyti būtent tai. ką nori. Geba paklausti. Geba bendrais bruožais suprasti. padėkoti. tiek viešojo gyvenimo srityse. vartoti paprasčiausias pasisveikinimo ir atsisveikinimo frazes. mokymo ir vertinimo metmenys POKALBIS Geba kalbėtis laisvai ir tinkamai. domesį. Geba nepasirengęs įsitraukti į pokalbius žinomomis temomis. Geba suprasti. kaip jaučiasi. be jokių kalbinių apribojimų tiek asmeninio. atsiprašyti ir atsakyti į atsiprašymą. kad galėtų savarankiškai palaikyti pokalbį. Geba užmegzti socialinius kontaktus: pasisveikinti ir atsisveikinti. Geba palaikyti pokalbį ar diskusiją. Geba pasakyti. kas jam aiškiai sakoma bendrine kalba žinomomis temomis. Geba pakviesti ir atsakyti į kvietimus. kai kreipiamasi tiesiogiai. džiaugsmą. C2 C1 B2 B1 A2 A1 108 . liūdesį. ką mėgsta ir ko nemėgsta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas jam aiškiai sakoma įprastuose pokalbiuose. Geba paprastais žodžiais pasakyti. ir reaguoti į atsakymą. Geba susipažinti ir supažindinti. Geba suprasti įprastinius posakius tenkindamas paprastus konkrečius poreikius. nors kartais gali prireikti paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ar frazes. lėtai ir geranoriškai pakartoja. Geba pasikeisti keliomis trumpomis replikomis. Geba vartoti įprastas mandagumo frazes sveikindamasis ir į ką nors kreipdamasis. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialinėms reikmėms tenkinti. Geba reikšti nuostabą. ir padėkoti. kaip sekasi. Geba reikšti jausmų niuansus ir išryškinti kokių nors įvykių ar atsitikimų svarbą sau. jei pašnekovas stengiasi padėti. nei jie elgtųsi bendraudami su gimtakalbiais. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nevalingai neerzindamas ir nejuokindamas jų bei nereikalaudamas elgtis kitaip. nors geba suprasti. bet kartais jį gali būti sunku suprasti. jei pašnekovas yra pasirengęs kartkartėmis būti paprašytas pakartoti ar perfrazuoti. abejingumą ir į juos reaguoti. bet retai kada supranta tiek. kalbėti užuominomis ar juokauti.

muzika. Geba tiksliai išreikšti savo mintis ir nuomonę. vertinti alternatyvius pasiūlymus. Geba mandagiai išreikšti įsitikinimą. Geba suprasti didžiąją diskusijų bendromis temomis dalį. Geba lyginti ir priešinti alternatyvas. kodėl kai kas yra problema. kur eiti. kaip kur eiti. ką daryti vakare ar savaitgalį. Geba suprantamai išreikšti savo nuomonę ir reaguoti sprendžiant problemą ar tokiais praktiniais klausimais. nuomonę. apie ką diskutuojama. ką daryti. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 109 . kur eiti. Geba tartis. svarstydamas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys NEOFICIALIOS DISKUSIJOS (SU DRAUGAIS) kaip C1 Geba lengvai sekti sudėtingą grupės diskusiją ir pats joje dalyvauti net abstrakčiomis. Geba paaiškinti. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. Geba reikšti savo mintis abstrakčiomis ar kultūrinėmis temomis. išvyką. kai kreipiamasi tiesiogiai į jį ir kalbama aiškiai bei lėtai. pateikti ir įtikinamai atremti daugelį argumentų. Geba tartis. Geba aktyviai diskutuoti žinomose situacijose. komentuoti. kai kalbama lėtai ir aiškiai. kai diskutuojama jį dominančiomis temomis. ką pasirinkti ir pan. jei pašnekovas taria aiškiai ir vengia idiomų. jei jie nederina prie jo savo kalbėjimo. Geba pasiūlyti ir atsakyti į siūlymą. Geba bendrais bruožais suprasti pagrindines neoficialių diskusijų su draugais mintis. sutikimą ir nesutikimą. kas svarstoma. ką daryti. filmai. kaip suorganizuoti kokį renginį. jei aiškiai kalbama bendrine kalba. kelti hipotezes ir į jas reaguoti. įrodymų ar komentarų. Geba pasakyti ar paklausti asmeninės nuomonės ir požiūrio. Geba su tam tikromis pastangomis suprasti didžiąją dalį to. aiškiai išsakyti savo požiūrį. ką daryti. Geba paprastais sakiniais diskutuoti praktiniais kasdienio gyvenimo klausimais. pavyzdžiui. Geba gyvai diskutuoti su gimtakalbiais. ir susitarti dėl susitikimo. Geba trumpai pakomentuoti kitų žmonių požiūrį. Geba bendrais bruožais suprasti. bet gali būti sunku veiksmingai dalyvauti diskusijoje su keliais gimtakalbiais. pavyzdžiui. Geba sutikti ir nesutikti su kitais. Geba paaiškinti ir paremti savo nuomonę pateikdamas tinkamų paaiškinimų.

Geba palaikyti gyvą diskusiją. bet patiria sunkumų. Geba keistis svarbia informacija ir išsakyti savo nuomonę praktiniais klausimais. jei pašnekovai vengia idiomų ir taria aiškiai. ir. kai kalbama temomis. susijusiomis su jo profesine veikla. jis gali paprašyti svarbiausias mintis pakartoti. reikalui esant. bendrine kalba ir kai reikia keistis faktine informacija. Geba aktyviai dalyvauti oficialiose diskusijose tiek įprastomis. kai tai susiję su jo profesine veikla ir jei kalbama lėtai bei aiškiai. tiek neįprastomis temomis. jei jam padedama suformuluoti savo mintį ir. paaiškinti ir paremti savo nuomonę. jis gali paprašyti pakartoti svarbiausias mintis. sudėtingomis ar nežinomomis temomis. su visomis smulkmenomis suprasti kalbėtojo pabrėžiamus dalykus. kai reikia dalyvauti debatuose. Geba aiškiai išdėstyti savo nuomonę. Geba įtikinamai pagrįsti savo požiūrį atsakydamas į klausimus ir pastabas bei reaguodamas į priešingus argumentus laisvai. įtikinamai pateikti bei atremti sudėtingus argumentus. reikalui esant. gauti nurodymus ar diskutuoti sprendžiant praktinius klausimus. Geba pasakyti savo nuomonę. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 Pastaba. Geba dalyvauti įprastose oficialiose diskusijose žinomomis temomis. Geba lengvai dalyvauti debatuose net abstrakčiomis. Geba suprasti oficialios diskusijos temos pakeitimą. Geba daug suprasti. spontaniškai ir tinkamai. Geba pateikti. kelti hipotezes ir reaguoti į kitų iškeltąsias. kai oficialiame susitikime klausiama tiesiogiai. kai klausiama tiesiogiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šios dalinės skalės aptartys nebuvo empiriškai kalibruotos. Geba sekti profesinę diskusiją. tiksliai atskirdamas argumentus. įvertinti alternatyvius pasiūlymus. mokymo ir vertinimo metmenys OFICIALIOS DISKUSIJOS IR SUSIRINKIMAI Geba išlaikyti savo pozicijas oficialioje diskusijoje sudėtingomis temomis pateikdamas aiškių ir įtikinamų argumentų ir nesukeldamas nepatogumų gimtakalbiams. pagrindžiančius ar paneigiančius požiūrius. Geba tiksliai reikšti savo mintis bei nuomonę. kai kalbama aiškiai. 110 .

Geba bendrauti paprastomis frazėmis atlikdamas paprastas ir tipiškas užduotis: paprašyti ar paduoti kokius nors daiktus. Geba suprasti. ką daryti toliau. klausdamas nurodymų ir juos pateikdamas. palyginti ir priešinti alternatyvas. Geba bendrais bruožais suprasti. kad supranta. išsakyti nuomonę ir pan. Geba paaiškinti. Geba prisidėti prie darbo kloties pakviesdamas kitus prisijungti. C2 C1 B2 B1 A2 A1 111 . ką daryti toliau. mašinos remontas. Geba aiškiai išdėstyti problemą ar klausimą aptardamas priežastis ar pasekmes ir pasverdamas skirtingų sprendimo būdų pranašumus bei trūkumus. jei kiti žmonės kalba greitai ar plačiai. ir. jei kalbėtojas yra nusiteikęs jam padėti. Geba trumpai pakomentuoti kitų požiūrius. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. renginio organizavimas) kaip B2 kaip B2 Geba patikimai suprasti detalius nurodymus. trumpai paaiškinti priežastis. pateikdamas pasiūlymų ir reaguodamas į juos. ką daryti toliau. jog suprato. kai į jį kreipiamasi lėtai ir aiškiai. apsvarstyti. Geba išreikšti savo nuomonę ir reakciją į galimus problemos sprendimo būdus ar klausimus. kas sakoma. Geba pakviesti kitus išdėstyti savo požiūrius tokiais klausimais. Geba ko nors paprašyti ar ką nors paduoti. nors kartais gali paprašyti pakartoti ar paaiškinti.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys TIKSLINGAS BENDRADARBIAVIMAS (pavyzdžiui. Geba parodyti. pavyzdžiui. reikalui esant. kas pasakyta. kodėl kai kas kelia sunkumų. kad patvirtintų. kas sakoma. kaip ką daryti toliau. Geba svarstyti. kai nesupranta. pakartoti. kad galėtų susidoroti su paprastomis kasdieniškomis užduotimis. ir geba suprasti. dokumento svarstymas. ir suprasti trumpas paprastas nuorodas. kas sakoma. be didelių pastangų paprastais žodžiais paprašydamas pakartoti. ką daryti toliau. Geba suprasti pakankamai. gauti paprastą informaciją ir apsvarstyti.

tvarkydamasis kelionės ar apsigyvenimo reikalus. skaičių. dėl kaltės nelaimingo atsitikimo atveju. pavyzdžiui. kainas ir laiką. Geba paprašyti. kainas ir pan. susiklostančių keliaujant. ko prašomas. keliaudamas. dėl finansinės atsakomybės už nuostolius bute. susiklostančių organizuojant kelionę per agentą ar keliaujant. banke. pavyzdžiui. C2 C1 B2 B1 A2 A1 112 . pašte ar banke. Geba susikalbėti ir nelabai įprastose situacijose parduotuvėje. Geba gauti paprastos informacijos apie kelionę viešuoju transportu: autobusais. dydžius.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba paklausti ir paprastai susikalbėti parduotuvėse. kiek ketina nusileisti. kad pasiektų reikiamą vietą. Geba pagrįsti kompensacijos prašymą įtikinamai vartodamas kalbą. mokymo ir vertinimo metmenys PREKIŲ ĮSIGIJIMAS IR NAUDOJIMASIS PASLAUGOMIS kaip B2 kaip B2 pakankamai gerai moka kalbą. Geba įsigyti paprastus pirkinius įvardydamas. kad paslaugos teikėjas / gavėjas turi nusileisti. pašte. dėl nepelnytos baudos už eismo taisyklių pažeidimą. ir duoti. Geba susikalbėti įprastose kasdienio gyvenimo situacijose. nuomodamas būstą ir maitinimo įstaigose. ko nori. Geba bendrauti daugumoje situacijų. kad gebėtų spręsti ginčytinus klausimus. apsipirkdamas. pareikalauti atlyginti ir aiškiai apibrėžti. Geba gauti ir pateikti informaciją apie kiekį. nusipirkti bilietus. Geba pasiskųsti. paklausti kainos. kur išlipti. paklausti kelio ir jį parodyti. taksi. traukiniais. Geba paprašyti ir pasiūlyti kasdienių prekių bei paslaugų. Geba gauti visą reikalingą tiesmuką nespecifinę informaciją turizmo agentūroje. grąžindamas nekokybišką pirkinį. Geba susikalbėti daugumoje situacijų. bendraudamas su užsienio šalies valdžios atstovais. pavyzdžiui. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Geba užsisakyti maisto. ko nori. Geba susigaudyti. paklausti kito keleivio. kai kalbama apie skaičius. Geba paaiškinti iškilusią problemą ir aiškiai parodyti.

kokius žmones pažįsta. kaip atlikti kokią nors procedūrą. kaip ką nors padaryti. lapkričio mėnesį. praėjusį penktadienį. Geba apibendrinti ir išreikšti savo nuomonę apie apsakymą. ją patikrinti ir patvirtinti daugiau ar mažiau pasitikėdamas savo jėgomis. ką veikia darbe ar laisvalaikiu. susijusiais su jo profesija. jei į jį kreipiamasi aiškiai ir lėtai. straipsnį. Geba paklausti asmeninės informacijos ir ją pateikti. ir vykdyti paprastus trumpus nurodymus. pokalbį. Geba paklausti nurodymų ir jais vadovautis. Geba nurodyti laiką tokiais junginiais: kitą savaitę. trečią valandą. Geba bendrauti atlikdamas paprastas ir įprastas komunikacines užduotis. Geba paprašyti parodyti ar pats paaiškinti maršrutą žemėlapyje ar plane. pavyzdžiui. duodamas detalius nurodymus. detaliai nupasakoti. ką veikė. kad be didesnių pastangų galėtų keistis paprastomis. Geba keistis nedidelės apimties informacija apie žinomus dalykus ir įprastus veiksmus. paaiškinti. Geba aiškiai. Geba paaiškinti. Geba suprasti tiek. Geba patikimai perteikti smulkią informaciją. Geba apibendrinti ir pateikti informaciją bei argumentus iš daugelio šaltinių. Geba gauti ir perteikti tiesmuką faktinę informaciją. diskusiją. ir elgtis pagal tokius nurodymus. Geba keistis sukaupta faktine informacija žinomomis kasdienio ir nekasdienio gyvenimo temomis. C2 C1 B2 B1 A2 A1 113 . Geba susidoroti su praktiniais kasdienio gyvenimo poreikiais: išsiaiškinti ir pateikti tiesmuką faktinę informaciją. interviu arba dokumentinį filmą ir atsakyti į papildomus smulkesnius klausimus.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys KEITIMASIS INFORMACIJA kaip B2 kaip B2 Geba suprasti ir keistis sudėtinga informacija bei patarti įvairiais klausimais. kasdienėmis frazėmis. pradėti kalbėti ir sureaguoti į paprastus pasakymus esant skubiam reikalui ar gerai žinomomis temomis. susijusiomis su profesine veikla. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie laisvalaikį ir apie tai. Geba suprasti klausimus ir nurodymus. Geba paprastai liepti ar nurodyti. Geba gauti smulkesnę informaciją. Geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus. kurioms reikia paprastai ir tiesiogiai keistis informacija. kaip kur nors patekti. ką turi. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie save bei kitus asmenis: kur gyvena. Geba paklausti ir atsakyti į klausimus apie savo įpročius ir kasdienybę.

tiek kaip klausiamasis nenusileisdamas gimtakalbiui.3.4. 4.5. patikrindamas ir patvirtindamas informaciją. Geba perteikti konkrečią informaciją. jei pašnekovas yra pasirengęs retkarčiais būti paprašytas paaiškinti ar padėti jam pasakyti tai. jei šis kalba greitai ar plačiai. taip pat spontaniškai paklausti vieno kito klausimo.. spontaniškai nukrypti nuo iš anksto parengtų klausimų. informacinių pranešimų (komunikatų) ir pan.3. paralingvistines (žr. vaidmenį jį organizuodamas ir kompetentingai bei visiškai laisvai sąveikaudamas tiek kaip klausėjas. Geba veiksmingai ir laisvai dalyvauti pokalbyje. pradėti naują temą). niekieno nepadedamas. • sutarčių. taisant. Geba atsakyti į paprastus tiesioginius klausimus apie asmeninį gyvenimą. mokymo ir vertinimo metmenys DALYKINIS POKALBIS IR INTERVIU C2 Geba puikiai atlikti savo. ir kaip klausiamasis. kaip pokalbio dalyvio.. reikalingą pokalbyje ar konsultuojantis (pavyzdžiui.4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geba visavertiškai dalyvauti pokalbyje ir kaip klausėjas. 4.2 skyrelį) ir paratekstines (žr. žmogaus ir mašinos sąveika pradeda vaidinti dar svarbesnį vaidmenį viešosios veiklos. perteikti mintis ir informaciją žinomomis temomis. mokymo ir mokymosi ar net asmeninėje srityje.4. pastabų siuntimą ir keitimąsi jais. Geba naudotis iš anksto parengtais klausimais organizuodamas dalykinį pokalbį. skaitant korektūras ir pan.4. Geba dalyvauti dalykiniame pokalbyje iš anksto jam pasirengęs.4. kad gautų įdomių atsakymų. Geba suprantamai atsakyti į klausimus. ką nori. aišku. pašnekovo truputį padedamas ar paraginamas praplėsti mintis ir toliau jas rutulioti.3 skyrelį). • dalyvavimą tiesioginėse ir netiesioginėse (autonominėse) konferencijose internetu. nusakyti ligos požymius gydytojui). audiovizualines. kai negalima ar netinka kalbėtis. 114 .3.3. bet daro tai ne itin tiksliai. tačiau gali retkarčiais prireikti paprašyti pašnekovo pakartoti. elektroniniais laiškais ir kt. profesinėje. bet yra labai priklausomas nuo klausėjo. 4. C1 B2 B1 A2 A1 4. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai bendrine kalba. nuolat tobulėjant programinei įrangai. tekstų derinimą keičiantis juodraščiais. jei yra pertraukiamas.2. Rašytinė sąveika rašytine kalba grindžiama sąveika apima tokią veiklą: • laiškelių. Geba atsakyti į paprastus klausimus ir reaguoti į teiginius. sandorių. 4. geba išskleisti aptariamą temą ir toliau ją plėtoti laisvai.5. Geba kartais imtis iniciatyvos per pokalbį ar konsultaciją (pavyzdžiui. nepamesdamas minties. • susirašinėjimą laiškais. rašytines. Geba imtis iniciatyvos pokalbio metu. faksogramomis. kad tiesioginė (akis į akį) sąveika apima įvairias priemones: sakytines.4.

pranešimų ir blankų. Geba veiksmingai perteikti tiek savo. viešbučio registracijos blanke. paaiškinti problemą. išdėstydamas tai. ką nori. • pastabų. pilietybę. PASTABOS. užuominas. adresą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys toliau pateikiamos tokios salės: • bendrosios rašytinės sąveikos. pabrėždamas asmeninę įvykių ir patirties svarbą bei komentuodamas asmens. geba patikrinti informaciją. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 115 . Geba rašyti asmeninius laiškus su tam tikromis detalėmis aprašydamas patirtį. BLANKAI kaip B1 kaip B1 kaip B1 Geba užrašyti pranešimus. Geba rašyti asmeninius laiškus perteikdamas naujienas ir išdėstydamas savo mintis abstrakčiomis bei kultūrinėmis temomis. apie muziką. BENDROJI RAŠYTINĖ SĄVEIKA kaip C1 Geba rašyti aiškiai ir tiksliai. amžių. Geba parašyti trumpą paprastą atviruką. kas jam atrodo svarbu. pavardę. PRANEŠIMAI. pavyzdžiui. juokaudamas. filmus. Geba pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir mintis tiek konkrečiomis. gimimo ar atvykimo į šalį datą ir pan. jei gali paprašyti pakartoti ar perfrazuoti. naujienas ir požiūrius. paslaugų teikėjams.. Geba rašyti laiškus perteikdamas jausmų stiprumą. perteikdamas jausmus. Geba užrašyti skaičius ir datas. Geba rašyti asmeninius laiškus ir raštelius klausdamas arba perteikdamas paprastą būtiną informaciją. su kuriais kasdien susiduria. mokytojams ir kitiems asmenims. kas jam atrodo svarbu. tiek abstrakčiomis temomis. • susirašinėjimo. SUSIRAŠINĖJIMAS kaip C1 Geba asmeniniuose laiškuose aiškiai ir tiksliai parašyti tai. tiek kitų naujienas bei požiūrius. lanksčiai ir veiksmingai vartodamas kalbą. suprantamai išdėstydamas tai. Geba raštu paklausti ir suteikti asmeninės informacijos. Geba rašyti trumpas šabloniškas žinutes būtiniausiais klausimais. paklausti apie problemas ir jas paaiškinti. su kuriuo susirašinėjama. Geba rašyti labai trumpus asmeninius atsiprašymo ar padėkos laiškus. pavyzdžiui. Geba rašyti pastabas perteikdamas paprastą būtiniausią informaciją draugams. lanksčiai ir veiksmingai derindamasis prie adresato. kuriuose prašoma informacijos. Geba užrašyti trumpas žinutes. jausmus ar įvykius. savo vardą.

y. aiškinantis partnerių kilmę. diagramos. kas laikytina žinoma. kaip 116 . ir paralingvistinio. sakytinės sąveikos planavimą sudaro kognityvinės schemos ar „prakseogramos“ (t. kas tam tikroje situacijoje laikytina esant žinoma) tam. apibrėžiant. kaip ir planavimas. kiek nuolatos procesą kontroliuojantiems pokalbio dalyviams atrodo esant tinkama. kokius vaidmenis mokinys turės atlikti sąveikaudamas. ir ar viskas vyksta taip. Sąveikos strategijos sąveika apima recepciją ir produkciją. reikalui esant. 4. taip pat ir specifinę veiklą – bendro diskurso kūrimą.4. Vertinimas. atspindinčios komunikacinės sąveikos struktūrą). kad būtų nuspręsta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kiek bendras yra mentalinis kontekstas.3. tuo pat metu kalbos vartotojai taiko kalbėtojo vaidmens perėmimo strategijas tam. todėl be recepcinių ir produkcinių. kiek taikoma schema atitinka tai. daugiau ar mažiau akivaizdu – tiek. joje kur kas daugiau pertekliaus: ir tekstinio. nuspręsti: • • kokių sąveikos rūšių mokiniui reikės. vien tik sąveikai būdingų strategijų. artėjant vieniems prie kitų ir nusibrėžiant ar išlaikant patogų atstumą (paprastai kalbamuoju metu). ir pasirengta tolesniems veiksmams keičiantis informacija (ėjimų planavimas). taip pat kad galėtų paprašyti pagalbos norėdami ką nors suformuluoti (pagalbos prašymas). susijusių su šio proceso kontrole. todėl į sąveiką taip pat įtraukiamos visos minėtosios recepcinės ir produkcinės strategijos. ko iš jo bus reikalaujama. vyksta komunikaciniu lygmeniu: sprendžiama. kadangi sąveika visų pirma vyksta akis į akį. kas iš tiesų vyksta (kontrolė: schema. – visa tai gali būti daugiau ar mažiau detalizuojama. yra ir kitų. kad perimtų kalbėjimo iniciatyvą (žodžio perėmimas). kad užtikrintų abipusį supratimą ir susikauptų prie atliekamos užduoties (bendradarbiavimas perteikiant turinį). kokių jis bus išmokytas. ir kalbinio. pagal kurią gali vykti ir greičiausiai vyks tolesni kalbiniai mainai (bendrasis numatymas). kokių vaidmenų mokiniui reikės.5. suaktyvinimas ir komunikacinio atstumo tarp pašnekovų nustatymas (informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas. ir konteksto ženklų. tačiau sakytinė sąveika taip pat reiškia ir kolektyvinį reikšmės kūrimą nustatant. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. įvertinimas. prakseograma). kokių jis bus išmokytas. Be to. ką pasirinkti. kad glaudžiau bendradarbiautų atlikdami užduotį ir palaikytų kalbėjimą (bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius).

• įvertinimas. prašoma paaiškinimo – komunikacinio ar lingvistinio (paaiškinimo prašymas. prakseograma). klotis). • informacijos / nuomonės skirtumų nustatymas (komunikacijos sėkmės sąlygos). • pagalbos prašymas. atlikimas: • žodžio perėmimas. • bendradarbiavimo. kai būtina (komunikacijos taisymas). • prašymo paaiškinti. 117 . • kontrolė (poveikis. kai nesuprantama ar atsiranda dviprasmybių. kas laikytina esant žinoma. taip pat tokiu atveju aktyviai įsiterpiama siekiant atkurti komunikaciją ir išsiaiškinti nesusipratimus. • aiškinimas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys norima. Įvertinimas: • kontrolė (schema. kad vyktų (kontrolė: poveikis. planavimas: • bendrasis numatymas (prakseogramos pasirinkimas). • bendradarbiavimas perteikiant turinį. • bendradarbiavimas palaikant tarpusavio santykius. aiškinimas). skalės: • žodžio perėmimo (keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis). • tvarkymasis su netikėtumais. klotis). • žingsnių planavimas. taisymas: • prašymas paaiškinti. • komunikacijos taisymas.

Geba pradėti diskursą. vartodamas tinkamas kalbos priemones. kol galvoja. bei išsiaiškintų dviprasmiškus pasakymus. paprašyti paaiškinti raktinius žodžius ar nesuprastas frazes. ką atsakyti. Geba pradėti. kviesdamas kitus diskutuoti ir pan. Geba deramai. / Geras klausimas. Geba vartoti gatavas frazes (pavyzdžiui: Sunku atsakyti. jog suprato. ką kalbėtojas norėjo pasakyti. Geba paprašyti paaiškinti arba detalizuoti tai. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODŽIO PERĖMIMAS (KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS) kaip C1 Geba iš turimų diskurso funkcijų pasirinkti tinkamą frazę. kad laimėtų laiko ir išlaikytų iniciatyvą. Geba pradėti. jog suprato ir kad padėtų plėtoti mintis tam tikra tema.. Geba paprastais žodžiais paprašyti pakartoti. kai nesupranta. papildyti ir pratęsti pasisakymus bei išvadas ir tokiu būdu padėti diskusijai plėtotis. Geba tinkamai pradėti. neaptariama PRAŠYMAS PAAIŠKINTI kaip B2 kaip B2 Geba užduoti logiškus klausimus. kad įsitikintų. neaptariama BENDRADARBIAVIMAS kaip C1 Geba meistriškai susieti savo pasisakymus su kitų pokalbio dalyvių pasisakymais. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 118 . tinkamai perimti žodį ir pabaigti pokalbį. palaikyti arba pabaigti trumpą pokalbį. kad nesupranta. Geba pakartoti dalį to. Geba apibendrinti diskusijoje pasiektus rezultatus ir tokiu būdu nenukrypti nuo pokalbio temos. Geba parodyti.. įsiterpti į diskusiją. Geba taikyti pagrindinį kalbinių priemonių ir strategijų rinkinį pokalbiui ar diskusijai tęsti. palaikyti ir pabaigti diskursą veiksmingai imdamasis iniciatyvos. apie ką yra kalbama. kad parodytų.) tam. kol formuluoja. ką kiti ką tik pasakė.Bendrieji europos kalbų mokymosi. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis.. vartodamas gatavas frazes. Geba paprastais būdais pradėti. kad tinkamai įsiterptų į pokalbį norėdamas ką pasakyti arba kad laimėtų laiko ir neprarastų žodžio. Geba paprašyti dėmesio. kai jam to reikia. tačiau tai ne visada atliekama grakščiai. Geba palaikyti diskusiją apie žinomus dalykus demonstruodamas supratimą. Geba kitus pakviesti diskutuoti. apie ką kalbama. Geba įsiterpti į diskusiją žinoma tema pavartodamas tinkamą frazę.. kad perimtų žodį. ką sakė pašnekovas. Geba reaguoti. kad supranta. palaikyti ir pabaigti paprastą pokalbį akis į akį žinomomis arba savo domėjimosi srities temomis. Geba pasakyti. Geba.

t. komentuodamas. skelbimų.4. 4.4. tarpininkavimas raštu: • tikslusis vertimas (pavyzdžiui..3. tarpininkas jau turi galvoti apie tai. klientams. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas).Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. žodyno parengimas). – gimtakalbiams užsienio šalyse.4. žurnalų straipsnių ir pan. taip pat ir tekstų reziumavimas ar atpasakojimas ta pačia kalba. Šis procesas gali apimti išankstinio planavimo etapą. susirinkimuose. šeimos nariams. tuo pačiu metu dirba su dviem skirtingomis vertimo atkarpomis (numatymas). Versdamas žodžiu ar raštu. • literatūrinis vertimas (romanų. oficialių kalbų ir pan. kas buvo ką tik pasakyta.).4. kas dar tik bus sakoma. kurie dažniausiai – bet ne tik – negali vienas kito suprasti tiesiogiai dėl to. dramų. • nuoseklusis vertimas (sveikinimo kalbų. kad nemoka vienas kito kalbos. ekskursijose ir pan. užsienio svečiams ir pan.).4. teisinių ir mokslinių tekstų ir pan. taip pat apgalvojamas užduoties atlikimo būdas (atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. • atpasakojimas (profesinio teksto ne specialistui ir pan. – užrašų. 4. kai originalo kalba numatomam adresatui yra nesuprantama. libretų ir pan. kurie leidžia naudojant ribotus išteklius apdoroti informaciją ir sukurti prasmės atitikmenį. jis turi atkreipti 119 .). toliau pateikiama tarpininkavimo veiklos pavyzdžių. tarpininkavimas žodžiu: • sinchroninis vertimas (konferencijose. sutarčių.). – socialinėse ir transakcinėse situacijose draugams. • neoficialus vertimas: – svetimkalbiams savo šalyje. 4. tarpininkavimo strategijos atspindi būdus. Tarpininkavimo veikla ir strategijos Tarpininkaudamas kalbos vartotojas nereiškia savo minčių.).4. kad būtų sutelkti ir maksimaliai pasinaudota ištekliais (pamatinių žinių plėtimas. tarpininkavimas yra vertimas žodžiu ir raštu. valgiaraščių. y.4.2. formuluodamas tai.4. bet veikia kaip tarpininkas tarp pašnekovų. • esmės santrauka (laikraščių.1. pasparos radimas.) antrąja kalba (k2) arba skaitant k1 ir perteikiant k2. poezijos.

enciklopedijomis. kita vertus. kaip verstis. • atlikimas: – numatymas: įvesties apdorojimas ir naujausios atkarpos vertimo formulavimas klausantis. jis taip pat turi taikyti įvairius metodus. mokymo ir vertinimo metmenys dėmesį į raiškos būdus. 120 . ko iš jo bus reikalaujama atlikti. kol kas aiškinamųjų skalių nėra. specialistų konsultacijos ir kitų šaltinių panaudojimas). – specialistų konsultacijos. ir kaip išvengti trūkių (spragų užpildymas).Bendrieji europos kalbų mokymosi. • Vertinimas: – tekstų tarpusavio atitikties kontrolė. • taisymas: – redagavimas naudojantis žodynais. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas. atsižvelgimas į pašnekovo poreikius. kokios tarpininkavimo veiklos jis bus išmokytas. • planavimas: – – – – – pamatinių žinių plėtimas. vertimo atitikmenų įsidėmėjimas). nuspręsti: • kaip mokiniui reikės tarpininkauti. kitų šaltinių panaudojimas. žodyno parengimas. Vertinama komunikaciniu (atitikties kontrolė) ir lingvistiniu (vartosenos nuoseklumo tikrinimas) lygmenimis. taip pat susikurti patikimus variantus (gatavus blokus). pasparos radimas. vertimas raštu toliau redaguojamas konsultuojantis su atitinkamos srities specialistais bei tikrinant informaciją žinynuose (redagavimas naudojantis žodynais. taip papildydamas savo žodyną (variantų. – spragų užpildymas. kurie palengvina informacijos apdorojimą ir numatymą. jei ko nesupranti. – vartojimo nuoseklumo tikrinimas. enciklopedijomis. reikalui esant. vertimo atkarpos apimties pasirinkimas. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – variantų.

kaip antai liepimas. kokiose situacijose jam reikės. asmeninė erdvė ir atstumas tarp asmenų (pavyzdžiui. – proksemika. bučinys ar rankos paspaudimas). kalbant – ypač kalbant tiesiogiai – įvairiai gestikuliuojama. Puikiai padaryta!. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Neverbalinė komunikacija 4. ranka. O ne. žvilgsniu. Dabar jūs padarykite tą patį! • aiškiai matomi veiksmai. asmenis. pavyzdžiui: Ar galima šitą? Ne. – žvilgsnis (sąmokslininkiškas mirktelėjimas arba skeptiškas žvelgimas).4.5. reikalui esant. kuriuos manoma esant suprantamus klausytojui.4. grūmojimas kumščiu protestuojant). pagyrimas. jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tai daryti.5. pirštu. linktelėjimu.4. kurios skirtingose kultūrose gali smarkiai skirtis. kai rodant veiksmus kartu naudojami daiktai ir vartojami esamojo laiko veiksmažodžiai. nuspręsti: • kokių gebėjimų sieti veiksmus su žodžiais (ir žodžius su veiksmais) moki• niui reikės. o kitą. daugelyje europos šalių įprasta tokia kūno kalba: – tam tikri gestai (pavyzdžiui. 4. – veido išraiška (šypsena ar suraukta kakta). t. sėdėjimas palinkus į priekį – didelį susidomėjimą). pavyzdžiui. Paralingvistiką sudaro: • kūno kalba: paralingvistinė kūno kalba nuo paprasto gestikuliavimo kalbant skiriasi tuo. komentaras.5. kokių gebėjimų jis įgis ir iš jo bus reikalaujama. – prisilietimas (pavyzdžiui.1. kad ji perteikia nusistovėjusias reikšmes. pavyzdžiui. pavyzdžiui: Aš imu štai šitą ir pritvirtinu jį čia štai taip. dažniausi veiksmai ir gestai: • rodymas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. 121 . ne tą. Šie judesiai atliekami nurodant objektus.2. – laikysena (sėdėjimas sudribus reiškia neviltį. stovėjimas arti ar toli). pavyzdžiui: Nereikia!. numetė! Šiais atvejais pasakymo prasmės nebūtų galima suprasti nematant veiksmo. y. • demonstravimas.

murmėjimas. • tipografinės ypatybės (šriftas. garsumo ir tęsimo deriniais. 122 . mmh reiškiant. • prozodinės ypatybės: šios savybės laikomos paralingvistinėmis. labai aiškiai reikia skirti paralingvistinę komunikaciją nuo sukurtų ženklų kalbų. – – – balso tonas (urzgimas. laaaabai gerai!). veriamas). kad tai. • schemos. grafikai ir pan. Paratekstinės ypatybės: rašytiniuose tekstuose paralingvistinę funkciją atlieka: • iliustracijos (nuotraukos.4. jo dydis.). pfu reiškiant palengvėjimą ar nuovargį. piešiniai ir pan. muhu reiškiant sutikimą. kurios nepatenka į „metmenų“ akiratį. kirtis irgi turi reikšmę. mokymo ir vertinimo metmenys • onomatopėjos (garsų pamėgdžiojimas): garsai (ar skiemenys) yra paralingvistiniai tuomet. kurioje ilgumas. dūstantis. tačiau tos srities specialistams daugelis „metmenų“ idėjų ir kategorijų gali pasirodyti svarbios. bet jų nėra reguliariojoje fonologinėje kalbos sistemoje. dažnai paralingvistinio poveikio siekiama įvairiais balso kokybės. kai jie perteikia sutartines reikšmes. garsumas (šnibždėjimas. susijusios su požiūriu ar psichine būsena). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pabraukimai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 4. aukščio. b) taikyti. jis bus iš• mokytas ar iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti.5. tonas. diagramos. išdėstymas ir pan. yra labai skanu. bet jos neįeina į reguliariosios fonologijos sistemą. jis bus išmokytas ar • iš jo bus reikalaujama: a) atpažinti ir į jas sureaguoti. reikalui esant. kas valgoma ar geriama. nuspręsti: kiek ir kokių paratekstinių ypatybių mokiniui reikės. b) vartoti. kai jomis perteikiamos sutartinės reikšmės (pavyzdžiui. pavyzdžiui: – balso kokybė (šiurkštus. nutęsimas (pavyzdžiui. rėkimas). lentelės. reikalui esant. fe reiškiant bjaurėjimąsi.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3..). nuspręsti: kiek ir kokių paralingvistinio elgesio schemų mokiniui reikės. tarpai. šaukimas). pavyzdžiui: – – – – – ššš reiškiant prašymą nutilti. inkštimas.

mokinys turi gebėti: • girdėti pasakymą (klausymosi įgūdžiai). akivaizdūs šių procesų etapai yra žinomi ir suprantami. raidžių pažinimas). 123 . • parašyti ranka ar surinkti kompiuteriu tekstą (motoriniai įgūdžiai) arba kitais būdais tekstą perteikti rašytine forma. rašantysis. mokinys turi gebėti paeiliui atlikti tam tikrus išmoktus veiksmus. tačiau taip ir lieka neaišku. kas vyksta centrinėje nervų sistemoje. interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). • artikuliuoti pasakymą (fonetiniai įgūdžiai). • suformuluoti pasakymą (lingvistiniai įgūdžiai). klausytojas ar skaitytojas.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys 4. • suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • • • • • perskaityti parašytą tekstą (techniniai skaitymo įgūdžiai.5. kad galėtų skaityti. toliau pateikiama analize stengiamasi nustatyti tik tas proceso dalis. kad galėtų kalbėti. • identifikuoti kalbinį pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). identifikuoti pranešimą (lingvistiniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • planuoti ir tvarkyti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). mokinys turi gebėti: • tvarkyti ir formuluoti pranešimą (kognityviniai ir lingvistiniai įgūdžiai). kad galėtų rašyti. kurios yra svarbios kalbos mokėjimui. suprasti pranešimą (semantiniai įgūdžiai). Komunikaciniai kalbos procesai kad galėtų veikti kaip kalbėtojas. • interpretuoti pranešimą (kognityviniai įgūdžiai). kad galėtų klausyti. atpažinti raštą (rašybos įgūdžiai).

Atlikimas 4. 5 skyrių). 4. reikalingų komunikaciniam įvykiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad vartotojas / mokinys galėtų išreikšti komunikacines intencijas. keliančiais garso bangų srautą. arba – rašymo atveju – rankos raumenų judinamojo raumens dirginimas. atranka. Recepcija Recepcijos procesą sudaro keturi etapai. schemos sužadintus lūkesčius ir į naują teksto supratimą. kad fonologinio proceso rezultatas būtų paverčiamas darniais kalbos padargų judesiais. mokymo ir vertinimo metmenys 4.5. 124 . fonologinius (rašymo atveju ir rašybos) procesus. gramatinius.5. rašmenų ir žodžių atpažinimas (rašytų ranka ir spausdintų). recepcijos etapai: • kalbėjimo ir rašymo suvokimas: garsų.2.1.5.5.1. Planavimas tai yra bendrųjų ir komunikacinių kalbinių kompetencijų (žr. tarpusavio ryšys ir koordinavimas tam. sudarantį pasakymą. • semantinis ir kognityvinis teksto kaip lingvistinės visumos supratimas. 4. • pranešimo (teksto) interpretavimas kontekste. Produkcija produkavimą sudaro dvi dalys: • formulavimas – planavimo rezultatas. kad rastųsi ranka rašytas arba kompiuteriu surinktas tekstas. išreikštas kalba. esant disfazijai) pasireiškia nepriklausomai nuo kitų procesų. kuriuos galima atskirti ir kurie tam tikrais atvejais (pavyzdžiui.2.2. kurie pasąmonėje vykstančiame sąveikos procese yra nuolat atnaujinami (einant paeiliui iš apačios viršun) ir iš naujo interpretuojami (einant iš viršaus žemyn) atsižvelgiant į pasaulio pažinimą. tai apima leksinius. tačiau tikrasis tų procesų tarpusavio ryšys nėra iki galo suprantamas. • išreiškimas – garsinio aparato „įdarbinimas“ tam.2. • visiškas ar dalinis teksto ar jo dalies tinkamumo įvertinimas.

4. Sąveika Sakytinė sąveika daugeliu atžvilgiu skiriasi nuo paprastos kalbėjimo ir klausymo atkarpų sekos: • produkcijos ir recepcijos procesai vienas kitą uždengia. gramatikos. – atsiminimas. formuojasi jų lūkesčiai ir susikaupiama prie svarbiausių dalykų. – tarties žodynai. – gramatikos. ypač rašytinius. – elektroniniai šaltiniai: žodynai. prasmę ir interpretavimo būdus.. elektroniniais laiškais ir pan. Vienam pašnekovui dar nebaigus kalbėti.) recepcijos ir produkcijos procesai lieka atskiri (nors sąveika internetu darosi vis panašesnė į tiesioginę). suprasti tekstus. – įsivaizdavimas. Vykstant sąveikai pokalbio dalyviai ima panašiau suvokti situaciją. – greitas teksto skaitymas. Rašytinės sąveikos metu (pavyzdžiui. rašybos tikrinimo programos ir kt. – enciklopedijos. – numatymas. – išvadų darymas. gali padėti tinkamas pagalbinių informacinių priemonių naudojimas. Šie procesai matyti iš produkuotų pasakymų. kumuliacinis (kaupiamasis) diskurso pobūdis panašus. rašytinės sąveikos diskurso rezultatai yra panašūs į sakytinės sąveikos rezultatus. remdamasis hipotezėmis apie pasakymo pobūdį. kitas jau pradeda planuoti atsakymą. faksogramomis.2. 125 . kaip antai: – žodynai (vienakalbiai ar dvikalbiai).3. – prasminių teksto ryšių nustatymas (anaforos ir kataforos).5. – dekodavimo įgūdžiai. susirašinėjant laiškais.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys su tuo susiję gebėjimai: – suvokimas. • diskursas yra kumuliacinis (kaupiamasis).

• kai nepakanka komunikacinės kompetencijos užduočiai atlikti ir taikomos kompensavimo strategijos: reorganizuojama. arba veiklos siekinys. keičiama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad tikrinant produkcijos procesą labai svarbus veiksnys yra grįžtamasis ryšys. 4.4 ir 4. kaip tas procesas yra valdomas. Tekstai kaip paaiškinta 2 skyriuje. artikuliuodamas ir klausydamas. kad mokinys sėkmingai atliktų jam • • • pasitaikysiančias komunikacines užduotis. produkuoja ar kurià keičiasi. kokių gebėjimų mokinys gali turėti ir kokius gebėjimus reikės ugdyti. kurią kalbos vartotojai / mokiniai suvokia. artefaktas. reikia pabrėžti. visos kalbinės veiklos rūšys ir procesai yra analizuojami ir klasifikuojami priklausomai nuo to. tai vienodai susiję tiek su produkcijos. kokiais papildomais informaciniais šaltiniais mokiniui reikės naudotis. reikalui esant. • kai klaidingai suprantama ar interpretuojama (prašoma paaiškinti). Stebėjimas Ši strategija apima psichinės veiklos ir kompetencijų peržiūrą komunikacijos metu. • dorojantis su komunikacijos trūkiais sąveikos ar produkcijos metu dėl atminties spragų.5.3. kaip kalbos vartotojas / mokinys ir bet koks pašnekovas susiję su tekstu. kuris yra arba galutinis rezultatas..Bendrieji europos kalbų mokymosi. • kai apsirinkama ar neišgirstama (taikomos taisymosi strategijos). kokiais naudotis iš jo bus reikalaujama. temos pasikeitimu ir pan.6. Visuome126 . nuspręsti: kokio lygio ir kokių gebėjimų reikės.. tekstu vadinama bet kokia kalbėjimo – sakytinio ar rašytinio – atkarpa. kurį kalbėtojas ar rašantysis stebi formuluodamas. Šios veiklos rūšys ir procesai detaliau nagrinėjami 4. arba kuriamas produktas.5 skyreliuose. pavyzdžiui. platesne prasme šis strategijos etapas taip pat yra susijęs su komunikacijos proceso stebėjimu ir su tuo. taigi joks kalba atliekamas komunikacinis veiksmas neįmanomas be teksto. mokymo ir vertinimo metmenys 4. kokiais jis bus išmokytas veiksmingai naudotis. perfrazuojama. tiek su recepcijos procesais. prašoma padėti ir pan. tokiais atvejais: • dorojantis su netikėtumais: srities.

bet taip pat ir jų struktūros bei pateikimo skirtumus. kad galėtų identifikuoti. Be to. pavyzdžiui. priklausomai nuo fizinių tų priemonių savybių.3. kad galėtų bendrauti naudodami tam tikras priemones. 5. kas buvo išdėstyta.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys nės gyvenime tekstai atlieka daug skirtingų funkcijų.1. o tinkamų metodų ir strategijų taikymas suteikė galimybę mokymosi sunkumų turintiems jauniems žmonėms pasiekti puikių rezultatų mokantis svetimųjų kalbų. formuluoti ir pateikti (produkuoti). kalbos vartotojai / mokiniai turi turėti būtinus sensorinius ir motorinius (jutimų ir judėjimo) organus.2. skirtingos sklaidos priemonės. tam. 4. sukaupę valią ir tinkamai skatinami žmonės atranda savyje jėgų įveikti bendravimo. neturėtų atbaidyti žmonių. raštas dažniausiai neperteikia reikšmingos fonetinės informacijos. turinčių mokymosi sunkumų arba jutiminę ar motorinę negalią. paprastai abėcėliniais rašmenimis sistemingai neperteikiama prozo127 . tačiau iš tikrųjų sklaidos priemonės ir tekstai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. kuri perduodama sakytine forma.6. todėl skiriasi jų forma ir turinys. kalbėjimo atveju jie turėtų gebėti gerai girdėti tam tikromis sąlygomis ir tiksliai valdyti kalbos padargus. nuo svetimųjų kalbų mokymosi. kurios veikia produkcijos ir recepcijos procesą. tai. taip pat žr. suprasti ir interpretuoti tekstą. skaitymas iš lūpų. rašytinio: spausdinto ir ranka rašyto ar kokio nors kitokio teksto. tai galioja visiems bet kokio pobūdžio tekstams. gali būti skiriamos dalinės kategorijos. Įprasto rašymo atveju jie turėtų gebėti matyti ir valdyti rankas. jiems reikia turėti anksčiau aprašytų žinių ir gebėjimų. Tekstai ir jų sklaidos priemonės kiekvienas tekstas perteikiamas tam tikromis priemonėmis. skirtingiems tikslams naudojamos skirtingos sklaidos priemonės. todėl tekstai gali būti klasifikuojami į skirtingus tipus pagal žanrus. tekstų supratimo ir jų kūrimo sunkumus. iš principo kiekvienas tekstas gali būti perteikiamas visomis sklaidos priemonėmis. viena vertus. tikslai ir funkcijos lemia ne tik pranešimų konteksto. o kita vertus – kad galėtų jį tvarkyti. sakytinio teksto skirtumai: pašnekesio akis į akį ir kalbėjimo auditorijai ar pokalbio telefonu.2 skyrelį (Makrofunkcijos). klausos – kiek jos dar turima – panaudojimas ir tarties pratybos padeda kurtiesiems išmokti puikiai bendrauti antrąja ar svetimąja kalba. paprastai garso bangomis arba rašytiniais artefaktais. siekiant įveikti net didžiausias jutimines ar motorines kliūtis sukurta įvairiausių priemonių – nuo paprastų klausos aparatų iki akimis valdomų kompiuterinių kalbėjimo sintezatorių.

gali būti nurodyta jų esant.6. jį lengva pergabenti oro paštu. kompaktinės vaizdo plokštelės. kompaktinės garso plokštelės. Sklaidos priemonės: • balsas (gyvas balsas). stilistiniai trumpinimai). kaip dviprasmiška klasifikuoti tekstus pagal tekstų tipus ir sklaidos priemones. nors. mokymo ir vertinimo metmenys dinė informacija (pavyzdžiui. rankraščiai. vaizdajuostės. intonacijos. žinoma. užtat rašytiniuose tekstuose naudojami paratekstiniai elementai. taip pat dviprasmiška klasifikuoti pagal tekstų tipus ir kalbinę veiklą. kita. tačiau jie yra ilgalaikiai ir nenutrinami. • radijas. spauda. garsajuostės. vaizdo telefonas. jis yra glaustas. tačiau trumpalaikę informaciją. tiek kitus lemia jų atliekama funkcija. sklaidos priemonės ir tekstų tipai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir tiek vienus. kurie yra susiję su erdvinėmis sklaidos priemonėmis ir neįmanoma jų perteikti kalbant. jokiais rašmenimis neperteikiamos paralingvistinės ypatybės. įrašus akmenyje sunku ir brangu iškalti. maža to. laiškas yra pigi ir paprasta priemonė. garso įrašai. informacinės kompaktinės plokštelės ir pan. priemonių pobūdis daro didelę įtaką teksto pobūdžiui ir atvirkščiai. minėtomis priemonėmis perteikiami tekstai yra labai skirtingi: pirmuoju atveju tekstas yra kuriamas apgalvotai. 4. • • • • • • • • 128 televizija. išsaugantis monumentalią informaciją ateities kartoms ir sukeliantis pagarbą garsiai vietai bei žmonėms. telekonferencija.). • telefonas.2. tokios sklaidos priemonės kaip knygos. pavyzdžiui. dar mažiau informacijos perduodama priebalsiniais ir logografiniais rašmenimis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tačiau jis yra netvirtas ir neilgaamžis. • įgarsinimo sistemos. taip pat jie yra skirtingi tekstų tipai dėl turinio struktūros ir pobūdžio. kompiuteris (elektroninis paštas. Bendraujant elektroniniu būdu ir naudojantis vaizdo įranga artefaktas iš viso nesukuriamas. žurnalai ir laikraščiai skiriasi savo fiziniu pobūdžiu ir išvaizda. antruoju atveju skubotai parašyta asmeninė žinutė perteikia susirašinėjantiesiems svarbią. kirčiai. romane. pauzės. kino filmai. pjesėje ir pan. vaizdo įrašai. .

dainavimas). brošiūros. žirgų lenktynių ir pan. – – – – – – – lankstinukai.. viešieji debatai ir diskusijos. turguje. – žurnalai. 4. c) sąveikaujant. pokalbiai telefonu. pavyzdžiui: – knygos. pavyzdžiui: – viešieji skelbimai ir nurodymai. – pieštieji pasakojimai. pramogos (dramos. grožinė ir negrožinė literatūra. pamaldos). – – – – – – – – – viešosios kalbos. 129 .). taip pat ir literatūriniai žurnalai. užrašai ant prekių pakuočių ir etikečių. Tekstų tipai Sakytiniai tekstai. skrajutės. sporto komentarai (krepšinio. dialogai ir pokalbiai. b) rašant ar kalbant. bilietai ir pan. „pasidaryk pats“ knygos). renginiai. – vadovėliai. pokalbiai dėl darbo. pamokslai. reklama. su kokiomis jis bus išmokytas ir iš jo bus reikalaujama tvarkytis: a) suprantant. – vadovai (valgių gaminimo. apeigos (ceremonijos. futbolo.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. – laikraščiai.3. Rašytiniai tekstai. nuspręsti: • su kokiomis sklaidos priemonėmis mokiniui reikės susidurti. d) tarpininkaujant. naujienos / žinios. pranešimai. bokso. paskaitos. užrašai ant prekystalių prekybos centruose. viešieji ženklai ir užrašai. parduotuvėse. skaitymai.6. reikalui esant.

enciklopedijos. Geba suprasti aiškios struktūros paskaitą žinoma tema ir pasižymėti dalykus. kai atsakas į sakytinį ar rašytinį stimulą yra rašytinis produktas. literatūra. pranešimai. aiškiai tariama. KONSPEKTAVIMAS (PASKAITOS. jei tema yra žinoma. pateikiama veiklos pavyzdžių. kad vėliau pats gali pasinaudoti užrašais. Geba per paskaitą konspektuoti taip. rašteliai ir pan. Geba per savo specialybės paskaitą konspektuoti taip detaliai. bendroji informacija ir pan. nors labiau kreipia dėmesį į pačius žodžius. tačiau kai kurie gebėjimai raštu reaguoti į paprastą įvestį yra įmanomi ir žemesniuose lygiuose. – asmeniniai laiškai. toliau skalėse. kalbama paprastai ir bendrine kalba. žinutės. geba jas užsirašyti kalbėtojo vartojamais žodžiais. B priedą). – žodynai (vienakalbiai ir dvikalbiai)..) supranta sakomo dalyko prasmę ir užuominas. – laiškeliai. – duomenų bazės (naujienos. SEMINARAI IR PAN. tiksliai ir nenutoldamas nuo originalo. Geba pasižymėti svarbiausias nesudėtingos paskaitos mintis. – verslo ir dalykiniai laiškai. jei tema yra jo domėjimosi srities. faksogramos. parengtose remiantis šveicarų projekto sukurtomis skalėmis (žr. nors tik pasiekęs aukštesnį tokios veiklos lygį mokinys atitinka universiteto studijų ar profesinio pasirengimo reikalavimus. neaptariama neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 130 . kurie jam atrodo svarbūs. – rašiniai ir pratimai. o kalbėjimas – aiškus ir geros struktūros. mokymo ir vertinimo metmenys – blankai ir anketos.). – darbo užrašai. todėl išgirsta ne visą informaciją. ataskaitos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad užrašai gali būti naudingi ir kitiems.

nuspręsti: • ar atsižvelgiama – jei atsižvelgiama. – į sklaidos priemonių ir psicholingvistinių procesų. c) sąveikaujant. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pritaikant arba rengiant mokiniams rašytinius ir sakytinius tekstus.3 skyrelyje „pragmatinės kompetencijos“. • • 131 . juos komentuoti ir aptarti prieštaringus požiūrius bei pagrindines temas. reikalui esant. Geba paprastai atpasakoti trumpus rašytinius fragmentus vartodamas originalaus teksto žodžius bei laikydamasis to teksto išdėstymo tvarkos. interviu ir dokumentinių kūrinių ištraukas. Geba rasti ir pavartoti svarbiausius žodžius. klausimai. klausant. tai kaip. svarstomi 5.6. Geba palyginti kelių šaltinių informaciją ir apibendrinti ją kam nors kitam. – atsižvelgiant į: a) komunikacinius tikslus. kuriose yra nuomonių. b) testų ir egzaminų formuluočių bei atsakymų. argumentų ir svarstymų.6. tai kaip. 4. – su mokymosi diskurso tekstinėmis ypatybėmis: a) klasės diskurso. nuspręsti: • su kokių tipų tekstais mokiniui reikės dorotis. Geba apibendrinti ilgus. sudėtingus tekstus.1–4. susiję su žanru. su kokiais jis bus išmokytas ir su kokiais iš jo bus reikalaujama dorotis: a) suprantant. apribojimus). Geba apibendrinti faktinius ir grožinius daugelio sričių tekstus. c) vertinant mokinių sukurtus tekstus. pergrupuodamas argumentus ir vertinimus bei sukurdamas rišlų tekstą. tai kaip. b) vartojimo kontekstą (sritį. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) mokant apdoroti tekstus. Geba apibendrinti filmo ar spektaklio siužetą ir įvykių seką. skaitant ir rašant.2. kurie atitinka ribotą mokinio kompetenciją ar patirtį. ar mokiniai ir mokytojai supažindinami – jei supažindinami. Geba apibendrinti informacinių straipsnių. Geba nurašyti pavienius spausdintus žodžius ir trumpus tekstus. reikalui esant. ar mokiniai mokomi kurti tekstus – o jei mokomi. recepcijos. c) sklaidos priemones. adresatą. b) rašant ar kalbant. d) tarpininkaujant. situaciją. vykstančių kalbant.3 skyreliuose rašoma tik apie tekstų tipus ir jų sklaidos priemones. sąveikos metu: a) atrenkant. skirtumus produkcijos. Geba nurašyti trumpus spausdintus ar aiškios rašysenos tekstus. c) mokomosios medžiagos ir papildomos literatūros.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys DARBAS SU TEKSTAIS Geba apibendrinti įvairių šaltinių informaciją. frazes ar trumpus sakinius iš trumpų tekstų.

tačiau šiuolaikinėmis technologijomis garso bangos gali būti įrašomos. kokia tvarka buvo kuriamos teksto dalys.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3 skyrelį). sakytiniame tekste „prieš tai“ ir „po to“ suprantami tiesiogine prasme. rašytiniame tekste. mokymo ir vertinimo metmenys 4. maža to. tokiu būdu laiko skirtumas ar atstumas tarp teksto kūrėjo ir jo adresato nebėra kliūtis. įterpti ar ištrinti fragmentus. iš tikrųjų nedaug kalbėtojų geba tiksliai atkurti savo ką tik pasakytą tekstą. perteikiamu tam tikromis sklaidos priemonėmis ir nepriklausomu nuo jo kūrėjo. rašyti ranka. paskui atidžiau skaito dar kartą – ar. spontaniško diskurso ir pokalbio įrašai turint laiko gali būti iššifruojami ir analizuojami kaip tekstai. kai tik tekstas atlieka savo komunikacinę funkciją. tiesioginės sakytinės sąveikos metu tekstas perduodamas garso bangomis. iš kurių susideda tam tikro tipo ir žanro tekstas. sąveika ir tarpininkavimas vyksta tam tikru laiku. recepcija. ir išverstą tekstą. tiek ir perteikiant sklaidos priemonėmis. panašiai žodžiai „pokalbis“. tvarkingai sakinys po sakinio – taip. frazes. taip pat autorius arba redaktorius gali pasitelkti paratekstines priemones (žr. kuris paprastai (išskyrus tV „bėgančias eilutes“) yra nekintamas erdvinis artefaktas. reikalui esant. taigi tuo pačiu žodžiu galima apibūdinti ir viena. kurie yra svarbūs jo tikslams ar poreikiams. Žodis „vertimas“ gali reikšti ir patį procesą. kaip besimokantis skaityti vaikas. kad 132 . kuris nuo pasakymo ar parašymo akimirkos tampa artefaktu. perduodamos ar saugomos kitose sklaidos priemonėse (laikmenose) ir vėliau paverčiamos kalbėjimo bangomis. rašytiniai artefaktai – ar iškalti akmenyje. galimas daiktas. Įgudęs. kuriamą rašytinį tekstą galima redaguoti. Bet kokia produkcija. „debatai“ ar „diskusija“ gali reikšti komunikacinę dalyvių sąveiką ir lygiai taip pat jų vieno kitam skirtų pasakymų seką. tačiau yra glaudus ryšys tarp kalbinės veiklos rūšių apibūdinimo kategorijų ir tekstų kaip tos veiklos rezultatų. jie sudaro sąlygas vykti komunikacijai nepaisant atstumo tarp adresanto ir adresato bei laiko skirtumo – ypatybių. nebūtinai yra taip. nuo kurių visuomenė yra labai priklausoma. kad suprastų bendrą teksto prasmę. recepcijos metu skaitytojas gali skaityti tekstą bet kokia kryptimi.5. nors jos pateikiamos viena po kitos kaip simbolių seka. daug kartų – tuos žodžius. sakinius ar pastraipas.4. kad galėtų valdyti skaitymo procesą ir išdėstyti tekstą taip. neįmanoma pasakyti. subrendęs skaitytojas pirmiausia peržvelgia tekstą ieškodamas svarbią informaciją perteikiančių detalių tam. ir kita. 4.6.4. tikrasis kalbėjimo laikas yra akivaizdus tiek kalbant bei klausant. Tekstai ir veiklos rūšys kalbos produkavimo rezultatas yra tekstas. paskui tekstas veikia jau kaip recepcinės veiklos įvestis. spausdinti ar laikomi elektroninėse laikmenose – yra konkretūs dalykai. kurios paprastai yra trumpalaikės ir neatkuriamos. jis tuoj pat ištrinamas iš atminties – jei apskritai ten būna kaip esatis.

panašiai iš anksto kruopščiai planuojamas gali būti ir sakytinis tekstas. dažnai per atstumą. toliau pateikiamose diagramose parodomas ryšys tarp kalbos vartotojo ar mokinio („Metmenys“ yra skiriami būtent jiems).1. kuriam tas tekstas skiriamas. perskaitytų būtent jų siūlomu būdu. 1. dažnai per atstumą.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys skaitytojas.1. tekstas yra bet kokio kalbinės komunikacijos veiksmo centras. procesas ir jo rezultatas yra neatskiriamai susiję.2. ir iš jų nereikalaujama greito atsako. Klausymas (kalbėtojas)  Kalbėtojas (kalbėtojas)   garso bangos  KALBOS VARTOTOJAS 133 . kalbos vartotojas / mokinys gauna tekstą iš vieno ar daugiau kalbėtojų ar rašančiųjų. kurį. išorinis objektyvus ryšys tarp adresanto ir adresato. 2. Produkcija. Kalbėjimas  (klausytojas) KALBOS VARTOTOJAS  garso bangos  klausytojas  (klausytojas) 1. Recepcija. veiklos rūšių ir tekstų. Rašymas  (skaitytojas) KALBOS VARTOTOJAS  rašytinis tekstas  skaitytojas  (skaitytojas) 2. gauna vienas ar daugiau klausytojų ar skaitytojų. ir iš jo nereikalaujama greito atsakymo. ar jie bendrauja tiesiogiai (akis į akį). nesvarbu. būdingomis kalbėjimo supratimui. kalbos vartotojas / mokinys kuria sakytinį ar rašytinį tekstą. ar per atstumą. pašnekovo ar pašnekovų. 1. kad atrodytų esąs spontaniškas. bet vis dėlto svarbiausi dalykai būtų perteikti įvairiomis sąlygomis.

pašnekovas (kx)  tekstas (kx1)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky1)  pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx2)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky2) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx3)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky3) pašnekovas (ky) pašnekovas (kx)  tekstas (kx4)  KALBOS VARTOTOJAS tekstas (ky4) pašnekovas (ky) ir t. Vertimas žodžiu. t. Skaitymas (rašantysis)  Rašantysis  rašytinis tekstas  KALBOS VARTOTOJAS (rašantysis)  3. 4. Sąveika. KALBOS VARTOTOJAS  diskursas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  1 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  2 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  3 tekstas  pašnekovas KALBOS VARTOTOJAS  4 tekstas  pašnekovas ir t. nemokančių vienos bendros kalbos ar kodo (ženklų sistemos). kalbos vartotojas / mokinys iš šalia nesančio kalbėtojo ar rašančiojo gauna tekstą viena kalba ar ženklų sistema (kalba x) ir kita kalba ar ženklų sistema (kalba y) produkuoja paralelinį tekstą.2. kurį per atstumą gaus trečiasis asmuo kaip klausytojas ar skaitytojas. 4. jis išklauso tekstą viena kalba (kx) ir kuria atitinkamą tekstą kita kalba (ky). kalbos vartotojas / mokinys įsitraukia į tiesioginį pokalbį su pašnekovu. 134 . mokymo ir vertinimo metmenys 2. Vertimas raštu. Tarpininkavimas susideda iš dviejų veiklos rūšių. Vartotojas / mokinys veikia kaip tarpininkas tiesioginės (akis į akį) sąveikos metu tarp dviejų pašnekovų. t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pokalbio tekstas susideda iš kiekvieno dalyvio paeiliui produkuojamų ir klausomų pasakymų. Rašantysis (kx) tekstas (kx)  kalbos vartotojas  tekstas (ky)  skaitytojas 4.1.2.

6 lentelė. tiek rezultatas – gali būti rašytiniai ar sakytiniai. mokinys sukuria kaip k1 atsaką į k1 akstiną (kaip dažnai būna ugdant sociokultūrinę kompetenciją). autentiškas ar sukurtas. kai atliktis labai priklauso nuo gebėjimo naudotis kalbinėmis kompetencijomis trumpinant teksto informaciją. kad nėra natūralios ir gali turėti nepageidaujamą atgalinį poveikį. tekstas-akstinas gali būti klausimas žodžiu. transkripcija atsakas žodžiu į rašytinę formuluotę k2 rašytinis atsakas į rašytinę formuluotę k2 135 . veikiama kasdienėse bendravimo situacijose. ir pan. gali „išsaugoti“ prasmę arba ne). nes tai ne tik įgalina valdyti kalbinę patirtį. fonetinė transkripcija). kai kalbos vartotojas / mokinys prašomas sukurti tekstą kaip atsaką į tekstą-akstiną. gali būti išskirtos kokios 24 veiklos rūšys.Kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys Be aprašytųjų sąveikos ir tarpininkavimo veiklos. egzamino užduoties formuluotė). bet taip pat ir leidžia pamatyti spragas ir siūlo naujų galimybių. tiek tiksline kalba (k2). Bet kokiu atveju yra naudinga sistemingai išnagrinėti visus galimus kategorijų derinius. tačiau gali turėti ir kitą (kitaip tariant. rašytiniai nurodymai (pavyzdžiui. yra dar daug kitokios veiklos rūšių. arba visų šių tekstų derinys. skaitymas balsu. tiek mokomąja (k1). yra nepopuliarios mokant kalbų komunikaciniu metodu dėl to. abu šie tekstai gali perteikti tą pačią prasmę. toliau pateikiami atvejai (6 lentelė). mokydamasis dabartinių kalbų. reikiamas tekstas-atsakas gali būti bet koks – nuo vieno žodžio iki trijų valandų samprotaujamojo rašinio. diktavimas. taigi net atmetus tuos tekstus. kadangi panašiai – kai einama nuo teksto prie teksto (1 tekstas2 tekstas). tiek rezultatas yra kuriami tiksline kalba. mechaniškos veiklos rūšys. abu tekstai – tiek įvestis. kuriuos. kai tiek įvestis. Veiklos rūšys „nuo teksto prie teksto“ Įvestis Būdas žodžiu žodžiu žodžiu žodžiu raštu raštu raštu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Būdas žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu žodžiu raštu Kalba k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 k2 Rezultatas Prasmės išlaikymas taip taip ne ne taip taip ne ne Veiklos rūšis (pavyzdžiai) kartojimas diktavimas klausimas žodžiu / atsakymas rašytiniai atsakymai į klausimus žodžiu k2 skaitymas balsu nurašymas. diskursyvus tekstas. kai perteikiama ta pati prasmė (kartojimas. tam tikrais atvejais šios veiklos rūšys gali būti naudojamos tikrinant techninius įgūdžius. tokios veiklos rūšys ypač dažnos mokant / mokantis kalbų ir jas testuojant.

.

Pasaulio pažinimas subrendę žmonės turi susiformavę ir naudojasi gerai išplėtotu. tačiau vis dėlto būtų naudinga atskirti mažiau su kalba susijusias kompetencijas nuo vadinamųjų lingvistinių kompetencijų.1.1. tad skirtingose kalbose santykis tarp formos ir reikšmės kategorijų įvairuoja.1. aiškiu pasaulio ir to.1. pagrindinės šio modelio ypatybės visiškai susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje. kiek sutampa kalbėtojų turimi pasaulio modeliai ir jų išmokta kalba. kompetencijos savo ruožtu toliau lavinamos. kasdienė kalba rutuliojasi natūraliau. Visos žmogiškosios kompetencijos vienaip ar kitaip prisideda prie kalbos vartotojo gebėjimo bendrauti ir gali būti suprantamos kaip komunikacinės kompetencijos aspektai. Deklaratyviosios žinios (savoir) 5. kurie specialiai sukurti kalbai mokytis). o jiems dalyvaujant įvairiuose komunikaciniuose įvykiuose (žinoma. tiksliu. reikalingas komunikacinėse situacijose. nors tai yra šiek tiek 137 . 5. iš tiesų tas modelis ir kalba kinta veikdami vienas kitą.1.1. kalbos vartotojai ir mokiniai naudojasi jau anksčiau įgytomis kompetencijomis. kad mokinys galėtų vartoti kalbą tuojau pat ir ilgą laiką.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5. modeliu. Vienas iš mokslinių pastangų tikslų yra nustatyti visatos struktūrą bei jos veikimo principus ir sukurti standartizuotą terminiją jiems apibūdinti ir apie juos kalbėti. Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos kad atliktų veiklą ir užduotis. ir tuose. kas jame vyksta. bet tolesnė jo raida. glaudžiai susijusiu su jų gimtosios kalbos žodynu bei gramatika. tęsiasi paauglystėje ir iš tiesų – visą gyvenimą. komunikacija priklauso nuo to. klausimas Kas tai? gali būti ištartas norint sužinoti pirmą kartą matomo daikto ar reiškinio pavadinimą arba naujo žodžio reikšmę. kuriose atsiduria. Bendrosios kompetencijos 5. žmogui įgyjant vis naujos patirties ir mokantis.

loginius. ekonominės. socialinėje srityje šie skirtumai didesni nei kalbant apie fizinę tikrovę. kad mokiniai jau turi įgiję pakankamai žinių apie pasaulį. pateiktus 1990 m. procesus ir veiksmus. Kasdienis gyvenimas maistas ir gėrimai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. skaitymo įpročiai. • kokių naujų žinių apie pasaulį. tačiau. sportas. priežasties / padarinio ir kt. valgymo laikas. Sociokultūrinės žinios iš esmės tam tikros kalbinės bendruomenės socialinių ypatybių ir kultūros pažinimas yra vienas pasaulio pažinimo aspektų. išsilavinimą. kokių jis bus parengtas įgyti mokydamasis kalbos. anglų kalbos „slenksčio“ (Threshold Level) 6 skyriuje. stalo etiketas. mokant antrosios arba užsienio kalbos dažnai manoma.). ypač apie šalį. pasaulio pažinimas (nesvarbu.1. sociokultūrinės žinios gali būti neįtrauktos į ankstesnę mokinio kompetenciją ar pasirodyti esą gerokai iškraipytos stereotipų.1. nuspręsti: kokio pasaulio pažinimo iš mokinio bus tikimasi. esant reikalui. mokymo ir vertinimo metmenys ribojama tikrovės. asociatyviuosius. • • nedarbo dienos. žinoma. demografinės. nors ir čia gamtos reiškiniai įvairiose kalbose yra skirstomi pagal jų svarbą bendruomenės gyvenimui.). mokiniui reikės. • būties kategorijas (konkretu / abstraktu. konkrečios europos visuomenės ir kultūros skiriamieji bruožai gali būti susiję su įvairiais aspektais. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip parodyta 5 lentelėje (žr. • darbo laikas ir tvarka. 1. konkrečios kalbos besimokančiam žmogui itin svarbios yra faktinės žinios apie šalį ar šalis. asmenis.1. 5. jų savybes bei santykius (laiko ir erdvės. ypač todėl. politinės šalies ypatybės. kad skirtingai nuo kitų žinių aspektų. analitinius.1 skyrelį).2. tačiau mokiniui gana svarbu šiam pažinimui skirti ypatingą dėmesį. kokio iš jo bus reika• laujama. 4. ar įgyjamas per patirtį.2 skyrelį). ar iš informacijos šaltinių) apima: • įvairių sričių vietas. 2. aplinkos. kurioje vartojama tikslinė kalba. • laisvalaikis (pomėgiai. žiniasklaida). kuriose kalba vartojama: svarbiausios geografinės. taip yra ne visada (žr. gyva / negyva ir kt. institucijas ir organizacijas. objektus. pavyzdžiui. 138 .1. įvykius.

tautine tapatybe. politika. • humoru. administracijos. klasiniai.5 skyrelį). 5. šalies regionų kultūromis. saugumu. ypač iškiliomis jos asmenybėmis bei įvykiais. teatru. Žmonių neverbalinį elgesį reguliuojančių taisyklių žinojimas sudaro sociokultūrinės kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos dalį. literatūra. etniniai skirtumai). • profesinėmis grupėmis (akademinėmis. santykius tarp politinių bei religinių grupių. pareigūnų ir kt. susiję su šiais veiksniais: • socialine klase. santykius. • religija. Vertybės. šeimos sudėtį ir šeiminius santykius. istorija. visuomenės ir policijos. aptarnavimo srities. užsienio šalimis. 4. įsitikinimai. valstybėmis.4. 3. tradicijomis ir socialiniais pokyčiais.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2. tautomis. santykius darbe. skirtingų rasių ir bendruomenių santykius. intymumas). 4. atsižvelgiant į: • klasinę visuomenės sudėtį ir santykius tarp skirtingų jos sluoksnių. menu (muzika. susijusios su svetingumu ir tai. religinėmis). socialinės gerovės sistema ir kt. Gyvenimo sąlygos • • • gyvenimo standartai (regioniniai. vaizduojamuoju menu. kaip jis priimamas). populiariąja muzika ir dainomis). institucijomis. kvalifikuotos bei nekvalifikuotos darbo jėgos). Kūno kalba (žr. mažumomis (etninėmis. Visuomenės normos (pavyzdžiui. • • • • • • • • • • • turtu (užsidirbtu ir paveldėtu). apsirūpinimo būstu sąlygos. kaip antai: 139 . Žmonių tarpusavio santykiai (taip pat ir galios bei solidarumo). nuostatos. kartų santykius. 6. • • • • • • • vyrų ir moterų tarpusavio santykius (lytis.

auditorijos ir žiūrovų elgesys viešuosiuose renginiuose bei ceremonijose ir kt. 7. gaivieji gėrimai ir alkoholis.1. kurias perteikia k1 ir k2. tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinojimą. šokiai. – išmanymo. nuspręsti: kokios išankstinės sociokultūrinės patirties ir žinių iš mokinio bus tiki• • masi. vedybos. valgiai. elgesio ir pokalbių taisyklės. mirtis. Žinoma. ką mokiniui reikės žinoti ir suvokti apie gimtosios ir tikslinės kultūros santykį. – tai dažnai pasireiškia tautiniais stereotipais. kaip abi bendruomenės vertina viena kitą. iškilmės. dovanos. tabu. kad atitiktų komunikacinius antrosios kalbos (K2) reikalavimus. diskotekos. tai leidžia abi kultūras suvokti kontekste.Bendrieji europos kalbų mokymosi. įsidėmėtina. kad tarpkultūrinis sąmoningumas apima ir žinias apie regioninę ir socialinę abiejų „pasaulių“ įvairovę. apranga. šventės. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • • punktualumas. Be objektyvių žinių. sąmoningumas ir santykio (panašumų bei skiriamųjų ypatybių) tarp savo ir tikslinės bendruomenės „pasaulio“ suvokimas. reikalaujama. gimimas.3. Tarpkultūrinis sąmoningumas tarpkultūrinį sąmoningumą sudaro žinios. • 140 . kokios naujos patirties ir žinių apie socialinį gyvenimą savo ir tikslinėje bendruomenėje mokiniui reikės įgyti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad išsiugdytų tinkamą tarpkultūrinę kompetenciją. 5. svečiavimosi trukmė. jis taip pat praturtinamas kitų kultūrų – ne vien tų.1. Įprastas elgesys tokiose srityse kaip: • • • • religinės šventės ir apeigos. esant reikalui. • atsisveikinimas ir išėjimas.

kokių iš jo bus rei• kalaujama turėti.2 skyrelyje išvardytas normas ir elgtis. pavyzdžiui.). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. siuvinėti. atletika. austi.2.2.2. Gebėjimas atlikti specializuotus veiksmus (protinius ir fizinius).1.1. drožinėti ir kt. veiksmingai dorotis su tarpkultūriniais nesusipratimais bei konfliktinėmis situacijomis. reikalingus: – menams (tapyti. Gebėjimas veikti pagal 5. būdingus leidžiant laisvalaikį. gaminti maistą. lipdyti. o ypač – užsieniečių. vaikščioti. • Laisvalaikio įgūdžiai. • kultūrinis jautrumas ir gebėjimas atpažinti bei taikyti įvairias strategijas bendraujant su kitų kultūrų žmonėmis. reikalingus dirbant sau ar kaip samdomam darbuotojui.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 5.). pomėgiams (fotografija. prižiūrėti ir taisyti namų apyvokos reikmenis bei įrenginius. valgyti ir kt. esant reikalui. kaip priimta. kiek to tikimasi ir laukiama iš pašaliečių. bėgiojimas. sodininkystė ir kt. • įveikti santykių stereotipus. • Gyvenimo įgūdžiai. nuspręsti: kokių praktinių įgūdžių ir patirties mokiniui reikės. rengtis.1. – rankdarbiams (megzti. Gebėjimas tinkamai atlikti veiksmus. Praktiniai gebėjimai ir patirtis • Socialiniai įgūdžiai. 5.). Gebėjimai ir praktinė patirtis (savoir-faire) 5. • Profesiniai įgūdžiai.).1. 141 .1. Tarpkultūriniai gebėjimai ir praktinė patirtis juos sudaro: • gebėjimas įžvelgti sąsajas tarp gimtosios ir tikslinės kultūrų. alpinizmas.2. • gebėjimas tarpininkauti tarp gimtosios ir svetimosios kultūrų. pinti. kad jis galėtų veiksmingai bendrauti jam reikiamose srityse. – – sportui (komandiniai žaidimai.). Gebėjimas tinkamai atlikti įprastus kasdienius veiksmus (maudytis.1. plaukimas ir kt. muzikuoti ir kt.

susiję su kiekvienos asmenybės individualumu. vi• suomenėmis ir kultūromis. kokios sąlygos bus sudarytos mokiniui įgyti tikslinės kultūros patirties. • yra pasirengęs ir geba atsiriboti nuo tradicinių nuostatų kultūrinių skirtumų atžvilgiu. 5. domisi kitais žmonėmis. 4. Nuostatos. instrumentinė / integracinė. filosofiniai. Kognityviniai stiliai. nuspręsti: • • • • kokių kultūrinio tarpininkavimo funkcijų ir vaidmenų mokiniui reikės. pavyzdžiui. 2. kokių galimybių mokinys turės tarpininkauti tarp kultūrų. etinės ir moralinės. Įsitikinimai. Asmenybės veiksniai.3. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. • ryžtingumas / drovumas. motyvacija. kad jo kultūrinis požiūris ir vertybių sistema santy• kiški. kokias savo ir tikslinės šalies ypatybes mokiniui reikės atskirti. idėjomis. supratimas bei įgūdžiai. įsitikinimais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokius jis bus parengtas atlikti. pavyzdžiui: • kalbumas / tylumas. ideologiniai. bet ir veiksniai. yra pasirengęs suvokti. kokias jis bus parengtas atskirti. kokias iš jo bus reikalaujama atskirti. religiniai. vertybėmis. 3. 5.1. 6. tautomis. o asmenybė apibūdinama nuostatomis. 1. pavyzdžiui: • konvergenciniai / divergenciniai. kokių jų iš jo bus reikalaujama atlikti. žmogiškasis poreikis bendrauti. • holistiniai / analitiniai / sintetiniai. tai yra kiek kalbos vartotojas / mokinys: yra atviras naujai patirčiai. Vertybės. 142 . kognityviniais stiliais bei asmenybės tipais – visa tai formuoja mokinio tapatybę. komunikacinė paskata. Egzistencinė kompetencija (savoir-être) komunikacinei kalbos vartotojų / mokinių veiklai daro įtaką ne tik jų žinios. Motyvacija: • • • vidinė / išorinė. pavyzdžiui. esant reikalui.

apimantis ir nuostatas. iniciatyvumas / reaktyvumas. • kaip galima mokiniams padėti pasinaudoti savo stiprybėmis ir įveikti silpnybes. • kokie asmenybės bruožai a) padeda ir b) kliudo mokytis bei įsisavinti svetimąją arba antrąją kalbą. intravertiškumas / ekstravertiškumas. pasitikėjimas savimi / jo stoka. 143 . skrupulingumas / nerūpestingumas. savikliova / jos stoka. darbštumas / tingumas. kaip antai: • kiek asmenybės ugdymas gali būti aiškiai nurodomas ugdymo siekinys. bet ir jo gebėjimą mokytis. savimonė / jos stoka. • kaip kultūrinis santykiškumas turėtų būti derinamas su etniniu ir moraliniu vientisumu. protiniai gebėjimai. stingumas / lankstumas. gebėjimas prisiminti. savigarba / jos stoka. tikslų turėjimas / neturėjimas. varžymasis. intrapunityvinė / ekstrapunityvinė / impunityvinė asmenybė (kaltė). keliami svarbūs etiniai ir pedagoginiai klausimai. daugelio laikomas savaime svarbiu edukaciniu tikslu. drąsa / baimė. spontaniškumas / savikontrolė. nuostatos ir asmenybės veiksniai smarkiai veikia ne tik kalbos vartotojo / mokinio vaidmenis komunikaciniuose aktuose. „tarpkultūrinės asmenybės“ ugdymas. ir sąmoningumą. • kaip galima suderinti asmenybių įvairovę ir edukacinių sistemų primetamus ar joms pačioms taikomus suvaržymus. plačios / siauros pažiūros.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • • • • • • • • • • • • • • • • • optimizmas / pesimizmas.

parengtas išsiugdyti. dalyti į atskiras reikšmines dalis). pastarąsias keičiant. įžvelgti pasirinkimo galimybes ir jomis pasinaudoti.4. ir kaip tai daroma. • klausytojo gebėjimas ištisinį garsų srautą skaidyti į prasmingą fonologinių elementų seką (t. Kalbos ir komunikacijos suvokimas jautrumas kalbai ir jos vartojimui. leidžia naują patirtį įtraukti į esamą sistemingą struktūrą.4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gebėjimas mokytis susideda iš kalbos bei komunikacijos suvokimo. apimantis kalbos sistemos ir jos vartojimo principų žinojimą ir supratimą. Šie gebėjimai leidžia mokiniui veiksmingiau ir savarankiškiau įveikti mokantis kalbos kylančius sunkumus.1. gebėjimas šiuos procesus kontroliuoti mokantis naujos kalbos. mokant bei vertinant. mokymosi ir euristinių įgūdžių. kokių jis bus skatinamas. parodyti. esant reikalui. 144 . Gebėjimas mokytis (savoir-apprendre) pačia plačiausia prasme gebėjimas mokytis yra gebėjimas stebėti naują veiklą. 5.1. išsiugdyti. ar nuostatose atsižvelgiama į mokinio savybes mokantis. nuspręsti: • kokių asmenybės bruožų mokiniui reikės. jei išvis reikės. parodyti. Šitaip naujoji kalba gali būti lengviau išmokstama ir vartojama. kur reikia.2.1. kuri dažnai jo laikoma normalia ir „natūralia“.4. joje dalyvauti. Gebėjimai mokytis kalbos auga didėjant mokymosi patirčiai. parodyti.1. • 5. 5. pastebės. taip ją turtinant. • garsų suvokimo ir jų tarimo procesų išmanymas. užuot priešinantis jai kaip keliančiai grėsmę mokinio įprastai lingvistinei sistemai. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. bendrųjų fonetinių. • gebėjimas suvokti ir sieti nežinomų garsų sekas. kokių iš jo bus reikalaujama išsiugdyti. y. ypač suaugusiųjų. naujas žinias integruoti į jau esamas žinių sistemas. kad jų gebėjimą išmokti tarti naujų kalbų garsus lengvina: • gebėjimas skirti ir tarti nežinomus garsus bei prozodinius elementus. Bendrasis fonetinis suvokimas ir įgūdžiai daug mokinių.

jei iš viso imamasi.4. Euristiniai gebėjimai euristiniai gebėjimai apima: • gebėjimą priimti naują patirtį (naują kalbą. esant reikalui. kokių iš jo bus reikalaujama turėti. nuspręsti: kokių veiksmų imamasi. naują elgseną ir pan. naujus žmones. • mokinio gebėjimą (ypač naudojantis tikslinės kalbos informaciniais šaltiniais) rasti. – suvokti galutinį užduočių tikslą. silpnybes ir stiprybes. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kaip mokinio. • kokių gebėjimų skirti iš klausos ir artikuliuoti mokiniui reikės. analizuojant.) tam tikroje mokymosi situacijoje. kokių jį bus tikimasi turint. • veiksmingai mokytis (ir kalbos. • pasirinkti ir pagal savo poreikius naudotis mokomąja medžiaga. suprasti ir.1.3. perteikti naują informaciją. lavinant percepcinius. stebint ir bandant suvokti svarbą to. analitinius ir euristinius gebėjimus.) ir išsiugdyti naujų kompetencijų (pavyzdžiui. pavyzdžiui: – išlaikyti dėmesį teikiamai informacijai. darant išvadas. 5. kas stebima. Mokymosi būdai jie apima šiuos gebėjimus: • veiksmingai išnaudoti mokymo situacijas.4.1.4. reikalui esant. kokių jis bus parengtas turėti. – veiksmingai bendradarbiauti dirbant poromis ir grupėje. • suvokti savo. ir sociokultūros) tiesiogiai stebint ir dalyvaujant komunikacijos įvykiuose. 145 . 5. įsimenant ir pan.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šie bendrieji fonetiniai įgūdžiai skiriasi nuo gebėjimo tarti konkrečios kalbos garsus. – aktyviai ir dažnai vartoti išmoktą kalbą. • pasirinkti savas strategijas bei veikimo būdus šiems tikslams siekti pagal savo asmenines savybes ir išgales. • naudotis savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga. mokinio kalbos ir komuni• kacijos supratimui ugdyti. • nusistatyti poreikius ir išsikelti tikslus.

kalbos vartotojai / mokiniai pasitelkia anksčiau aprašytas bendrąsias kompetencijas ir labiau su kalba susijusią komunikacinę kompetenciją.2. nuspręsti: kokius mokymosi gebėjimus mokinys yra skatinamas. reikalui esant. pagal kurį buvo aprašomos seniai mirusios klasikinės kalbos. • kokius euristinius gebėjimus jis yra skatinamas. tvirtinę. kokios. siauriau suprantama komunikacinė kompetencija susideda iš: • lingvistinės kompetencijos. Komunikacinės kalbinės kompetencijos kad realizuotų savo komunikacines intencijas. hipertekstuose ir kt). kalbai mokyti vis dar naudojamas toks pat lingvistinio aprašo modelis. tai neįmanoma ir dėl to. ir kad tradicinis modelis. rengiamas taikyti • ir lavinti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • pragmatinės kompetencijos. mokymo ir vertinimo metmenys • gebėjimą naudotis naujosiomis technologijomis (pavyzdžiui. jos turėtų būti. dauguma tautinių valstybių yra bandžiusios nusistatyti bendrinės kalbos standartą. išsamaus kokios nors kalbos kaip reikšmėms perteikti skirtos formų sistemos aprašo. kad kalbos turi būti aprašomos tokios. Vis dėlto nė vienas iš alternatyvių 146 . kad bet kokia kalba nuolat kinta. kad atitiktų kylančius komunikacinius poreikius. todėl įvairiasluoksnės išsivysčiusios visuomenės kalbos joks jos vartotojas tobulai nemoka.1. nors to niekada nepavyko padaryti visiškai išsamiai. • sociolingvistinės kompetencijos. • kaip rūpinamasi. sukurtas tam tikros grupės kalboms.2. tačiau šį „tradicinį“ modelį daugiau kaip prieš šimtą metų atmetė patys žymiausi kalbininkai. anot autoritetų. yra netinkamas visai kitokios struktūros kalbų sistemoms aprašyti. kokios jos iš tikrųjų vartojamos. ieškant informacijos duomenų bazėse. kad mokinys taptų vis savarankiškesnis mokydamasis ir vartodamas kalbą. kalbos sistema yra nepaprastai sudėtinga. Lingvistinė kompetencija niekada nebuvo sukurta jokio baigtinio. 5. 5. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. o ne tokios. rengiamas taikyti ir lavinti.

specialistai.1.2.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos modelių nebuvo visuotinai priimtas. kai susiduriama su tradicinių aprašymo modelių neapimamais reiškiniais. dauguma deskriptyvistų šiuo metu tenkinasi kalbos praktikos. kurie norėtų naudotis kitokia sistema. ortografinė kompetencija. 5. 147 .1. 5.2 skyrelyje. kokia teorija.3. toliau pateikiama schema tesiekiama kaip klasifikavimo priemones pasiūlyti keletą kategorijų ir parametrų. tokio požiūrio laikomasi 4. tuomet jie turėtų nurodyti. tradicija ar praktika remiamasi. kodifikavimu.1. leksinė kompetencija. vartodami tokią terminologiją.2. siejančios formą ir reikšmę.2.2. „metmenyse“ skiriama: 5.2. 5.1. gramatinė kompetencija. mokymą ir vertinimą. kuri nuo tradicinės skiriasi tik tuomet. apibrėžiamas kaip žinios ir gebėjimas naudotis formų ištekliais.1.2. iš tiesų buvo paneigta pati galimybė sukurti vieną universalų. 5.1.2. kuriais būtų galima tiesiogiai naudotis norint palengvinti kalbos mokymąsi. ir šiuo atveju gali elgtis kaip tinkami.6. visoms kalboms tinkamą aprašymo modelį. kurie gali būti naudingi kalbiniam turiniui aprašyti ir būtų pagrindas pamąstyti.4. ortoepinė kompetencija. fonologinė kompetencija. iš kurių gali būti sudaromi prasmingi pranešimai. 5.1. semantinė kompetencija.5. jame stengiamasi nustatyti ir suklasifikuoti pagrindines sudėtines lingvistinės kompetencijos dalis. mokinio gebėjimų naudotis kalbiniais ištekliais raida gali būti skirstoma lygiais ir pateikiama skalėmis. dabartiniai lingvistinių universalijų tyrinėjimai dar nedavė tokių rezultatų.

1. kurie vartojami ir išmokstami kaip leksinis vienetas. Leksinė kompetencija. išreikšti požiūrius ir pateikti argumentų per daug pastebimai neieškodamas žodžių. įsimintomis frazėmis. kelionės. jų veiksmus. Geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. susijusius su asmenine informacija ir konkrečiais poreikiais. susijusius su asmenine informacija. y. pabrėžtų. tokie pasakymai būtų: • • sustabarėję pasakymai. tarp jų tiesioginiai komunikacinių intencijų pavyzdžiai (žr. kurios leidžia veikti kasdienėse nuspėjamose situacijose. kad galėtų aiškiai apibūdinti. Geba reikšti savo mintis aiškiai ir taip. priklausomybę. pavyzdžiui: Ne iš kelmo spirtas (t. Geba paprastais sakiniais. sudaryti iš kelių žodžių. skirtų ir išvengtų dviprasmybių ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nepastebima. 5. vartodamas sudėtingas gramatines konstrukcijas. nors norimą perteikti informaciją reikia riboti dėl žodžių trūkumo. turi užtektinai kalbos žinių. žinios ir gebėjimas vartoti žodyną. kalbos moka tiek.3 skyrelį).2. mokymo ir vertinimo metmenys BENDROJI KALBINĖ APRĖPTIS Geba išsamiai ir patikimai naudotis labai didelės aprėpties kalbiniais ištekliais. 148 . turi pakankamai kalbinės aprėpties. ką reikia. darbas. moka tik pačius pagrindinius pasakymus. neįprastose situacijose komunikacija dažnai nutrūksta. pakankamai tiksliai paaiškintų svarbiausius minties ar problemos aspektus ir reikštų mintis abstrakčiomis arba kultūros temomis. susideda iš leksinių ir gramatinių elementų.2. kyla nesusipratimų. t. 5. kad galėtų su jomis išsiversti. kad formuluotų savo mintis tiksliai. „šaunus“). sustabarėjusios metaforos. informacijos teiravimusi. kad beveik nepastebima.1. – archaizmai. kurios aprėpia nuspėjamas svarbiausias gyvenimo situacijas. kaip antai muzika ar kinas. kaip antai: - pasisveikinimai.3 skyrelį). Leksiniai elementai yra tokie: a) pastovieji junginiai. iš didelės kalbinės aprėpties geba pasirinkti tinkamas kalbinės raiškos priemones. jog kalbėjimas yra ribojamas kalbinių išteklių. kad kalba neleistų pasakyti to. kas norima pasakyti. kad apibūdintų nenuspėjamas situacijas. tačiau žodyno ribotumas verčia kartotis arba kartais dėl to netgi sunku suformuluoti mintis. pavyzdžiui: Labas rytas! Kaip sekasi? – patarlės ir pan. ką nori. pakankamas žodynas leidžia šiek tiek dvejojant ir perfrazuojant išsakyti savo mintis tokiomis temomis kaip šeima. Dieve! Amžinatilsį. frazeologizmai: – semantiškai neaiškios. C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. (žr.2. įprastiniais kasdieniais veiksmais. žodžių junginiais pakalbėti apie vietas. pavyzdžiui: Skalsink. kultūriniai renginiai. turi pamatinių kalbos žinių. norais ir reikmėmis.3.2. save ir kitus žmones. kad kalba netrukdytų pasakyti to. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius. moka ribotą kiekį trumpų įsimintų frazių. pomėgiai.

iš po stalo. sudarytos iš nuolat kartu vartojamų žodžių. pavyzdžiui.). toks ir kt. kt. mėnesiai. išmokstamos ir vartojamos kaip neskaidomi vienetai.). • savybiniai įvardžiai (mano. tas. anas. iš už kampo.). akis: „regėjimo organas“. pavyzdžiui: baltas kaip sniegas („labai švarus“) ir baltas kaip popierius („mirtinai išblyškęs“). kelintas. o.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos – vaizdingi palyginimai. lietuvių kalboje: • prielinksniai (į. Gramatiniais ar semantiniais tikslais gali būti skiriama ir kitokių leksinių grupių (žr. tavo. ?. pavyzdžiui. • kiekį žymintys žodžiai (truputis. pavyzdžiui. eiti į svečius. konkretūs žodžiai gali sudaryti: • atvirąsias žodžių klases (daiktavardžiai. na. • jungtukai (ir. bet. 149 . • uždarąsias leksines grupes (pavyzdžiui. gal ir kt. pavyzdžiui: Gal galėtumėte paduoti . daryti pranešimą. jis. Žodyno platumas ir gebėjimas juo naudotis iliustruojami skalėmis. gerti vaistus. būdvardžiai. Gramatiniai elementai yra uždarosios žodžių klasės.. visas ir kt. kolokacijos.).). savaitės dienos. kaip antai: – sustabarėję veiksmažodiniai pasakymai. iš. ji ir kt. pavyzdžiui. prie. su ir kt. – sudėtiniai prielinksniai. nors ir kt. kurių vartosena dažnai ribojama konteksto ir stiliaus.). kas. tu. prieveiksmiai). laikyti egzaminą. • dalelytės (juk. svorio.). gi. kurie formuluojant sakinius praplečiami žodžiais bei frazėmis. veiksmažodžiai. • klausiamieji ir santykiniai įvardžiai (kuris. • • kitos sustabarėjusios frazės.). ilgio matai. b) pavieniai žodžiai. • parodomieji įvardžiai (šis. pavyzdžiui. • asmeniniai įvardžiai (aš. tam tikras žodis gali turėti keletą skirtingų reikšmių (polisemija). daug. koks ir kt.. „mezginio kilpa“ ir kt. toliau). savo ir kt.). – sustabarėjusios konstrukcijos.

susijusį su konkrečiais kasdieniais poreikiais. beveik nepastebima. pasitaiko riktų. suprantamos konotacinės žodžių reikšmės. mintys formuluojamos įvairiai. vartojami taip pat ir frazeologiniai bei šnekamosios kalbos posakiai. ŽODYNO VARTOJIMAS Žodžiai nuosekliai vartojami taisyklingai ir tinkamai. bet reiškiant sudėtingesnes mintis ar susidūrus su nežinomomis temomis bei situacijomis vis dėlto pasitaiko didesnių klaidų. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. pasitaikančios spragos užpildomos perifrazėmis. pagal kuriuos elementai jungiami į prasmingas tam tikru pavadinimu apibrėžiamas ir konkrečioms kategorijoms priskiriamas šnekos atkarpas (sakinius). pomėgių. darbo. ku• riuos iš jo bus reikalaujama atpažinti ir / arba vartoti. Gramatinė kompetencija yra gebėjimas pagal tuos principus suprasti ir perteikti reikšmę produkuojant ir atpažįstant taisyklingai sudarytas frazes bei saki150 . jei susipainiojus pasirenkamas netinkamas žodis. norint išvengti dažno kartojimosi. komunikacijos tai netrikdo. kad būtų patenkinti pagrindiniai išgyvenimo poreikiai. Žodynas sudarytas iš pagrindinių pavienių žodžių bei frazių. kaip tie elementai atrenkami ir kokia tvarka grupuojami. kuriuos jis bus parengtas atpažinti ir / arba vartoti. Žodžiai iš esmės vartojami taisyklingai. Formaliai kalbos gramatika gali būti suprantama kaip rinkinys tam tikrų principų. mokymo ir vertinimo metmenys ŽODYNO APRĖPTIS Žodynas labai platus. Žodyno pakanka paprasčiausiems bendravimo poreikiams patenkinti. Žodynas platus. Žodynas yra pakankamai platus.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. kad mokinys galėtų reikšti mintis įvairiais savo srities klausimais ar bendrosiomis temomis.1. 5. bet didesnių leksikos klaidų nedaroma. Žodyno mokama užtektinai. susijusių su tam tikromis konkrečiomis situacijomis. bet dėl žodyno spragų vis dėlto gali būti sudvejojama ir perfrazuojama. nuspręsti: • kurių leksinių elementų (fiksuotų pasakymų ir pavienių žodžių formų) mokiniui reikės. kad būtų galima perteikti ir gauti informaciją kasdienio gyvenimo situacijose žinomomis temomis. Gebama vartoti labai ribotą žodyną.2. reikalui esant. kad šiek tiek perfrazuojant būtų galima perteikti savo mintis dauguma su asmeniniu gyvenimu susijusių temų: šeimos. Žodyno užtenka. pakalbėti apie dabarties įvykius. Gerai vartojamas pagrindinis žodynas. Gerai vartojami frazeologizmai ir šnekamosios kalbos posakiai. kad mokinys ieškotų tinkamos raiškos ar pasitelktų vengimo strategijas. Žodynas pakankamas. Gramatinė kompetencija Gramatinė kompetencija gali būti apibrėžiama kaip kalbos gramatinių išteklių išmanymas ir gebėjimas jais naudotis. kelionių.

bet verčiau skatinti naudotojus nurodyti. – predikatiniai dėmenys (pagrindiniai. giminė. kurie plačiai taikomi gramatikai aprašyti. • kategorijos. pavyzdžiui: – vediniai ir dūriniai. kaip iš žodžių sudaromi sakiniai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos nius (kaip priešprieša tam. – būtasis. skaičiuojamas / neskaičiuojamas. linksniuotės. – sakiniai (vientisiniai. – afiksacija. esama keleto skirtingų teorijų ir modelių. aprašant gramatikos sistemą apibrėžiami šie dalykai: • elementai. būdvardžiai.). pavyzdžiui: – skaičius. būsimasis laikas. aiškinančių. pavyzdžiui: – morfai. pavyzdžiui: – nominalizacija. • konstrukcijos. prijungiamieji. 5. esamasis. t. – balsių kaita. – žodžiai. • procesai (aprašomieji). – konkretus / abstraktus. kuriuo modeliu ar teorija jie remiasi ir kaip tas pasirinkimas veikia jų praktiką. sudėtiniai sujungiamieji ir prijungiamieji). kai jie įsimenami ir atkuriami kaip fiksuotos formuluotės). pavyzdžiui: – asmenuotės. – eigos / įvykio veikslas. • klasės. veiksmažodžiai. prieveiksmiai. „metmenų“ tikslas yra ne jas vertinti ar palaikyti vienos kurios taikymą. sujungiamieji). – – 151 .2. – supletyvizmas. veikiamoji / neveikiamoji rūšis. Čia apsiribojame nustatydami kai kurias kategorijas ir parametrus.1. veiksmažodiniai ir t. Šia prasme bet kokios kalbos gramatika yra nepaprastai sudėtinga ir jos negalima iki galo išsamiai aprašyti. linksnis. – tranzityvinis / intranzityvinis. atvirosios žodžių klasės: daiktavardžiai. – uždarosios žodžių klasės (gramatiniai elementai – žr. – šakninės morfemos ir afiksai.1 skyrelį). – žodžių junginiai (daiktavardiniai.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. kas norima pasakyti. • afiksai (priešdėliai. -si-. yra parengta gramatinio taisyklingumo skalė. ko gera. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Gramatika vartojama gerai. Morfologija nagrinėja vidinę žodžių struktūrą. ribotai vartojama nedaug paprastų išmoktų gramatinių formų ir sintaksinių konstrukcijų. mokymo ir vertinimo metmenys – transpozicija. gali pasitaikyti riktų. -davo. valentingumas. 152 . nederinama. • ryšiai. nesisteminių klaidų. – kaitybos afiksai (pavyzdžiui. kai dėmesys yra nukreiptas į kitus dalykus (pavyzdžiui. procesus ir ryšius mokiniai yra rengiami valdyti. – transformacija. stebimos kitų reakcijos). formas. nurodyti: • kokia gramatikos teorija jie remiasi. menkų sakinio sandaros trūkumų. -ą. painiojami laikai. priesagos. -damas). ne-. bet jie reti ir suklydus dažnai pasitaisoma. yra planuojama. Gramatika vartojama nuosekliai labai taisyklingai. kokius iš jų yra reikalaujama valdyti. reikalui esant. klases. kuri tiktų visoms kalboms. neįmanoma sukurti tokios gramatinių žinių ir gebėjimo jas taikyti plėtojimosi skalės. kamienai. klaidos retos ir sunkiai pastebimos. ji turėtų būti siejama su šio skyriaus pradžioje pateikiama bendrosios kalbinės aprėpties skale. • kokius gramatinius elementus. derinimas. kategorijas. kurios sukeltų nesusipratimų. -ykla). pavyzdžiui: – – – valdymas. nors gimtosios kalbos įtaka pastebima. bet yra aišku. kas norima pasakyti. klaidų pasitaiko. GRAMATINIS TAISYKLINGUMAS nuosekliai taisyklingai vartoja sudėtingas gramatines konstrukcijas net tuomet. intarpai): – žodžių darybos afiksai (pavyzdžiui. Žinomuose kontekstuose bendraujama pakankamai taisyklingai. bet nuolat daroma esminių klaidų: pavyzdžiui. paprastai atskiriamos morfologija ir sintaksė. vis dėlto paprastai aišku. Gana taisyklingai vartojami dažnai pasitaikantys sakinių konstrukcijos ir su labiau nuspėjamomis situacijomis susiję pasakymai. Žodžiai skaidomi į morfemas ir išskiriamos tokios jų klasės: • šaknys. Gramatika vartojama palyginti gerai. tokių klaidų. iš esmės gramatika vartojama gerai. taisyklingai vartojamos paprastos gramatinės formos. nedaroma. -ininkas.

kuriuos iš mokinio bus reikalaujama valdyti. • vedinius (pavyzdžiui. klasių. kąsti / kanda). • priebalsių kaitą (austi / audė. • netaisyklingąsias formas (būti / bus. vesti / vadas). šešetas. tai dažnai pateikiama kaip taisyklių rinkinys. klasės. Gebėjimas kurti sakinius prasmei perteikti yra svarbiausias komunikacinės kompetencijos aspektas. procesai bei jų tarpusavio ryšiai. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kokius jis bus • parengtas valdyti. nuspręsti: kurių gramatinių elementų. laužti). lietuvių t / č: matė / mačiau. imti / ėmė. morfonologija tiria fonetiškai nulemtus morfemų pakitimus (pavyzdžiui. kokių iš jo bus reikalaujama valdyti. konstrukcijų. Jonuk). Sintaksė nagrinėja žodžių jungimą į sakinius. reikalui esant. lyti / lijo. elementai. 153 . ž / š: vežti / veža / veš) ir morfologijos lemiamą fonetinę variaciją (pavyzdžiui. yra / nėra. morfologija taip pat tyrinėja kitus žodžių formų kaitybos būdus. šuo / šuns). staltiesė. stalas. • supletyvizmą (esu / yra / buvo). y. įsilaužėlis). pagal kuriuos žodžių formos siejamos viena su kita. struktūros. dėsnius. kuriuos jis bus parengtas. garvežys). reikalui esant. suaugusio gimtakalbio sintaksė yra nepaprastai sudėtinga ir jo paties nėra sąmoningai suvokiama. medis / medžio). pastalė.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Žodžių daryba Žodžiai skirstomi į: • paprastuosius (pavyzdžiui. kategorijų. • nulines formas (eik. pavyzdžiui: • balsių kaitą (pilti / pylė. Šiuo požiūriu sintaksei svarbu kategorijos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. t. šeši. procesų ir • ryšių mokiniui reikės. nuspręsti: kokių morfologinių elementų ir procesų mokiniui reikės. • dūrinius (pavyzdžiui.

yra kitas klausimas. nuspręsti: kokių semantinių ryšių mokinys yra rengiamas susikurti. formų ir procesų reikšmes (žr.1. Gramatinė semantika nagrinėja gramatinių elementų. prieiga.2. Threshold Level (1990) ir Vantage Level. jei iš viso įtraukiama. kai yra bandoma. parodyti. kaip antai: • žodžių ryšiai su bendruoju kontekstu: – – – referencija. Pragmatinė semantika nagrinėja loginius ryšius. ypač 5. komponentinė analizė. lingvistinė kompetencija šiame leidinyje suprantama formaliai.1. teorinės ar deskriptyvinės kalbotyros požiūriu kalba yra nepaprastai sudėtinga simbolių sistema.1 skyrelį). vertimo ekvivalentiškumas. tai.1.1.2 skyrelį). žinoma. reikalui esant.3. kategorijų. kokių • iš jo bus reikalaujama susikurti. • žodžių tarpusavio ryšiai: – sinonimija ir antonimija. arba sąvokinė. žinios (daugiausia nesąmoningos) ir gebėjimas tvarkytis su formalia struktūra yra pagrįstai laikomos vienu iš tų komponentų. mokymo ir vertinimo metmenys 5. Leksinė semantika nagrinėja žodžio reikšmės klausimus. kaip daroma čia. kiek šios formalios analizės turėtų būti įtraukta į kalbos mokymąsi ir mokymą. kolokacija.2. 5. išskirti daugybę skirtingų komunikacinės kompetencijos komponentų. kaip antai loginė implikacija. presupozicija. Semantinė kompetencija semantinė kompetencija susijusi su mokinio gebėjimu suvokti ir kurti reikšmes. parodyti. – – – – – hiponimija. įprastų specialiųjų sąvokų žymekliai. konotacija. siūlo kitokią lingvistinės kompetencijos traktuotę 154 . yra esminiai komunikacijai ir „metmenyse“ aptariami daugybėje vietų (žr. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. dalies ir visumos santykiai. reikšmės klausimai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taikyta europos tarybos leidiniuose Waystage (1990). Funkcinė. implikatūra.

suskaldo formas.2. pavyzdžiui.1–5. 5. • fonetinę žodžių sudėtį (skiemenų sandara.1.3 skyrelius). kalbų pagrindas yra organizuotos formų ir reikšmių sistemos. – stipriąsias ir silpnąsias formas. klasifikacijos.4. kad daugumai praktikų naudingiau atrodo eiti nuo reikšmės prie formos. pagal kurias fonemos skirstomos (jų skiriamieji požymiai. – intonaciją. pavyzdžiui. • sakinio fonetiką (prozodija): – sakinio kirtį ir ritmą. kuris remiasi reikšmės organizacija. kad mokinys turi išmokti ir kalbos formų. žodžio kirtis. antra vertus. o tas. labializacija. fonemų seka. Vartotojo pasirinkimas priklauso nuo aprašo kūrimo tikslo.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos (žr. žodžio intonacija).2. nosinumas. raiškos formų organizacija paremtas aprašymas suskaldo reikšmę. pradedama nuo sistemiškos komunikacinių funkcijų ir bendrųjų sąvokų. • fonetines ypatybes. sprogimas). – asimiliaciją. o paskui pereinama prie leksinių ir gramatinių formų – jų pavyzdžių. Fonologinė kompetencija Fonologinė kompetencija įtraukia žinias bei gebėjimą suprasti ir produkuoti: • kalbos garsų vienetus (fonemas) ir jų konkrečias realizacijas (alofonus). ir reikšmių. galima rinktis „komunikacinę gramatiką“. „slenksčio“ prieigos sėkmė rodo. padalytų į abstrakčiąsias ir konkrečiąsias. užuot pradėjus nuo kalbinių formų ir jų reikšmių. kaip tai daryta prancūzų kalbos Un niveau-seuil. 155 .2. • fonetinę redukciją: – balsių redukciją. 5. o ne labiau tradiciškai remtis vien formaliu požiūriu. tai yra du vienas kitą papildantys „dvipusio supratimo“ būdai. Bet kuriuo atveju visiškai aišku. – eliziją. balsingumas.

5.2. taip pat ir įprastų trumpinių. • plačiai vartojamus logografinius ženklus (pavyzdžiui.2. kas norima pasakyti. iš kurių reikalaujama garsiai perskaityti parengtą tekstą arba šnekant pavartoti žodžius. kad būtų aišku. apskritai tartis yra pakankamai gera. kalbant apie abėcėlės sistemas.1. tiek didžiąsias. reikalui esant. kurie yra įpratę bendrauti su pašnekovo kalbinės grupės žmonėmis. tariamus žodžius bei frazes.5. Ortografinė kompetencija ortografinė kompetencija – tai žinios ir gebėjimas suvokti bei produkuoti simbolius. mokymo ir vertinimo metmenys TARTIS IR INTONACIJA kaip C1 Geba kaitalioti intonaciją ir taisyklingai dėlioti loginius sakinių kirčius. tam yra svarbu: • išmanyti rašybos taisykles.. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nepaisant pastebimo kitos kalbos akcento. • tipografines normas. tartis gerai suprantama. su kuriais jau buvo susidurta tekste. 156 . nuspręsti: • kokių naujų fonologinių gebėjimų bus reikalaujama iš mokinio. nors kai kurioms kitoms būdingas ideografinis (logografinis) (pavyzdžiui.6. Ortoepinė kompetencija mokiniai. kurių mokama dar nedaug. iš kurių susideda rašytiniai tekstai. tartis ir intonacija aiški ir natūrali. net jei kartais akivaizdus kitos kalbos akcentas ir tariant retkarčiais klystama. bet pašnekovai kartais turi prašyti pakartoti. privalo gebėti tinkamai juos ištarti pagal jų rašytinę formą. tiek mažąsias. €). Visų europos kalbų rašybos sistemos remiasi abėcėliniu principu. • gebėti pasinaudoti žodynu ir išmanyti taisykles. arabų). skirtingus šriftus ir pan. @. 5.1. ar fonetinis taisyklingumas ir laisvumas yra pradinio mokymo etapo tikslas. kaip reikia tarti vieną ar kitą žodį. • tinkamą žodžių rašybą. ar to išmokstama tikslingai mokant ilgesnį laiką. kinų) arba priebalsinis raštas (pavyzdžiui. kad geriau atskleistų reikšmės atspalvius. šiek tiek pasistengę gali suprasti gimtakalbiai. kurių laikomasi nurodant.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • • kokia yra santykiška garsų ir prozodijos svarba. mokiniams turėtų būti žinoma ir jie turėtų gebėti suvokti ir produkuoti: • spausdintines ir rašytines raides. • skyrybos ženklus ir jų vartojimo taisykles.

kas pateikiama „metmenyse“. bet gali būti pastebima gimtosios kalbos įtaka. kalba yra sociokultūrinis reiškinys ir todėl daug kas iš to. tai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. 157 . teksto išdėstymas. ypač skyrybos ženklų. parduotuvių pavadinimus bei dažnai vartojamus pasakymus. reikalingais dorojantis su socialine kalbos vartojimo dimensija. 5. raštu pateikti kitos asmeninės informacijos. kaip buvo pastebėta kalbant apie sociokultūrinę kompetenciją. ypač apie sociokultūrinius dalykus. kasdienio gyvenimo daiktų. naudojamų formuluojant mintis ir nurodant reikiamą intonaciją. RAŠYBA rašybos klaidų nedaroma. kuriame paisoma įprastos struktūros reikalavimų ir skirstymo pastraipomis taisyklių. Geba kurti ištisinį tekstą. Sociolingvistinė kompetencija sociolingvistinė kompetencija susijusi su žiniomis ir gebėjimais. C2 C1 B2 B1 A2 A1 „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Šiame skyriuje apžvelgiami dalykai yra konkrečiai susiję su kalbos vartosena ir niekur kitur neaptariami. kalbos registro skirtumai. taip pat aktualu ir aptariant sociolingvistinę kompetenciją. skirstymas pastraipomis yra nuoseklūs ir padeda suprasti mintis. reikalui esant. sintaksinių dviprasmybių ir pan. rašyba taisyklinga.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos • žinoti rašytinių formų reikšmes. paprastus užrašus ar nurodymus. tautybę. rašyba ir skyryba gana taisyklingos. atsižvelgiant į jo rašytinės ir sakytinės kalbos vartoseną bei poreikį sakytinį tekstą paversti rašytiniu ir atvirkščiai. skyryba ir teksto išdėstymas yra pakankamai taisyklingi. Geba pakankamai taisyklingai fonetiškai (tačiau nebūtinai visiškai taisyklingai bendrinės kalbos rašybos požiūriu) rašyti trumpus žodžius iš savo sakytinės kalbos žodyno. mandagumo normos. Geba parašyti savo adresą.2. kaip kur nors nueiti. skyryba. • gebėti kontekste išvengti dviprasmybių (homonimų. paaiškinimus. rašyba. kuris iš esmės yra visas suprantamas.2. Geba nurašyti žinomus žodžius ir trumpus pasakymus: pavyzdžiui. tarmė ir akcentas. nepaisant vieno kito rikto. atvejais). Geba nurašyti paprastus sakinius kasdienio gyvenimo temomis: pavyzdžiui. nuspręsti: • kokie yra mokinio rašybos ir tarties poreikiai. Geba kurti aiškiai suprantamą ištisinį tekstą. kad būtų galima sekti mintį. tautos išmintį perteikiantys posakiai.

1. • dalijamasi patirtimi.2. – neoficialūs. b) santykių artimumo. švelnumas. todėl gali ir neturėti atitikmenų kitose kalbose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – oficialūs kreipiniai. pavyzdžiui: Jankauskai! – įprasti įžeidžiamieji.2. mokymo ir vertinimo metmenys 5.2. • pasisveikinimų pasirinkimas ir vartosena: – atvykstant. keiksmų pasirinkimas ir vartosena. reikalais ir rūpesčiais. ponia. suprantama. profesoriau (+ pavardė). kai vartojama tik pavardė. – familiarūs kreipiniai. c) diskurso registro ir kt. pavyzdžiui: Jūsų Eminencija. Lina.2. pavyzdžiui: Jonai.3. pavyzdžiui: Viso gero! Iki! • kreipinių pasirinkimas ir vartosena: – sustabarėję kreipiniai. meile mano. kai kreipiantis vartojami tik vardai. pavyzdžiui: Kaip sekasi? – atsisveikinant. 158 . pavyzdžiui: pone. Mandagumo normos Viena iš svarbiausių priežasčių. • teikiamos dovanos. kad rūpinamasi kito gerove. skirtingose kultūrose jos gali būti nevienodos ir todėl tarp skirtingų etninių grupių dažnai kyla nesusipratimų. reiškiant pozityvųjį mandagumą: • rodoma. žadama atsidėkoti. pavyzdžiui: Dieve mano! Velnias! ir pan.2. 5. • reiškiamas susižavėjimas. Kalbiniai socialinių santykių žymekliai kalbiniai socialinių santykių žymekliai. • pertarų. 1. dėl kurių nepaisoma bendradarbiavimo principo (žr. pavyzdžiui: brangioji.1 skyrelį). rodomas vaišingumas ir pan. arba nevartojamas joks kreipinys. pavyzdžiui: tu kvailas daikte! • keitimosi klausytojo ir kalbėtojo vaidmenimis taisyklės. yra mandagumo normų laikymasis. daktare. 5. dėkingumas. pavyzdžiui: Labas! Labas rytas! – pradedant pokalbį. – įsakmūs.2. drauguži. ypač kai mandagūs pasakymai suprantami pažodžiui. toliau pateikiami lietuvių kalbos pavyzdžiai nėra universalūs. skirtingose kultūrose įvairuoja ir priklauso nuo tokių veiksnių: a) santykinio statuso.

įsitikinimų. plakatai. rodoma. raiška. reiškiamas pyktis. labai atvirai. peikiama. kalba reiškiamas sukauptos tautos išminties (kaip manoma.3. apie ką kalbama 159 . 5. labai skundžiamasi.2. nekantrumas. draudimą ir pan. • nuostatų raiška. pavyzdžiui: Viena kregždė dar ne pavasaris. • vertybių raiška. kai: • kalbama tiesmukai. frazeologizmai. prieštaravimą. ir stiprina bendrąsias nuostatas. sudaro nemažą kasdienybės kultūros dalį. tokių posakių pavyzdžiai: • • • • patarlės. Tautos išmintį perteikiantys posakiai Šie sustabarėję posakiai. užrašai ant marškinėlių. pavyzdžiui: Belskis ir bus atidaryta. laikraščių antraštėse. dinderį mušti. Ši labai plati sąvoka aprėpia tai.2. žinomos citatos. pavyzdžiui. reiškiant negatyvųjį mandagumą: • • vengiama demonstruoti savo galią (dogmatiškumo. Būti ar nebūti. negu jautis lankoj. 5. demonstruojamas pranašumas. kad kas nors nepatinka. (pavyzdžiui: Tikriausiai būsi suklydęs). pavyzdžiui: Kalėdos baltos – Velykos šaltos. sakykim. Registro skirtumai terminas registras vartojamas kalbant apie sisteminius skirtinguose kontekstuose vartojamų kalbos atmainų skirtumus.). • • • • reiškiama panieka. ačiū ir pan.2.2. visiems žinomos) išmanymas yra svarbus kalbinis sociokultūrinės kompetencijos komponentas. šmaikštūs viešieji užrašai. jie dažnai vartojami arba veikiau jais dažniau remiamasi ar jais kuriamas žaismas. sparnuotos per televiziją girdimos frazės. pavyzdžiui. pavyzdžiui. kalbama apsidraudžiant ir pan. • 3. nemandagumas (tyčinis mandagumo normų nepaisymas). tiesioginių nurodymų ir pan. žodžių vartosena.4. pavyzdžiui: Lašas po lašo akmenį pratašo. apgailestaujama ir atsiprašoma už galios demonstravimą (pataisymą. 4. tinkama prašom. Prieš vėją nepapūsi. apie orą.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 2.). kurie ir sutelkia. pavyzdžiui: Geriau žvirblis rankoj. Šiuo metu aptariamą funkciją dažnai atlieka grafičiai.

2. • fonologija. nurodančius kalbančiojo: • socialinę klasę. kalbėdami su užsieniečiais.2. tekstų tipus (4. mokymo ir vertinimo metmenys pristatant užduotis (4. žarg. Šiame skyrelyje kalbama apie skirtingus oficialumo lygius: • labai oficialu. Tarmė ir akcentas sociolingvistinei kompetencijai taip pat priklauso gebėjimas atpažinti kalbinius žymeklius. ypač romanus. garsumas ir pan. pavyzdžiui: Gerai. pavyzdžiui.2. • regioninę kilmę. pavyzdžiui: Tu pasiruošęs.6.4 skyrelis) ir makrofunkcijas (5. šiaurės panevėžiškių sriuba tarp puodo. pavyzdžiui: Prašom stoti.5. judam jau. 160 . nes dėl netinkamo jų vartojimo žmogus gali būti neteisingai suprastas ar pajuoktas. galbūt skaitant skirtingų tipų tekstus. žemaičių brėkšta – „temsta“. • kūno kalba. pavyzdžiui. • vokalinės ypatybės (ritmas. 5. jėga. nebent esama įtikinamų priežasčių mokytis ir kitokio.3 skyrelis). reikia būti atsargiems vartojant oficialesnius arba familiaresnius registrus. tinka palyginti neutralus registras. teismas eina! • oficialu. gimtakalbiai greičiausiai vartos ir iš jų bei nepažįstamųjų apskritai tikėsis būtent neutralaus kalbos registro. žemaičių douna. mielasis? pradedant mokytis kalbos (tarkime. pavyzdžiui.3. • etninę priklausomybę. su oficialesniu ar familiaresniu registru turėtų būti susipažįstama po tam tikro laiko. aukštaičių smėlys.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • intymu. • profesiją. ką – pradedam? • familiaru.). • tautybę. pavyzdžiui: Prašom laikytis tylos! • neutralu. pavyzdžiui: Na. iki B1 lygio). pavyzdžiui: Gal pradėkime? • neoficialu. Šie kalbiniai žymekliai gali būti skirtingų kalbos lygmenų: • žodyno. ir pirmiausia turėtų būti įgyta recepcinė kompetencija. • paralingvistika. • gramatika.2 skyrelis). aukštaičių – „aušta“.

su sociolingvistine kompetencija susijusius komponentus pateikti skale pasirodė esą problemiška (žr. skirtingi regionai turi kalbos ir kultūros savitumų. tai leidžia apibūdinti pašnekovą. pastarieji ryškiausi visiškai sėslių žmonių kalboje ir yra susiję su socialine klase. pateikiamos skalės apačioje kalbama tik apie socialinių santykių žymeklius ir mandagumo normas. B priedą). 161 . taigi jei šios ypatybės atpažįstamos. 5.1. ir pamažu įgyja gebėjimą dorotis su kalbos variantais. prieš pasirinkdami vartoti tarmines formas jie turėtų suprasti jų socialines konotacijas ir suvokti. geriau suvokti ir vartoti skirtingus registrus bei idiomas. kad reikia būti suprantamam ir nuosekliam.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos jokia europos kalbinė bendruomenė nėra visiškai homogeniška. manoma. kuri yra sociolingvistiškai derinama prie pokalbio situacijų bei pašnekovų. labai didelį vaidmenį čia vaidina stereotipai.2 skyrelį). laikui bėgant mokiniai taip pat susiduria su skirtingos kilmės kalbėtojais. jų poveikį galima sumažinti ugdant tarpkultūrinius gebėjimus (žr. išsilavinimu bei profesija. kad nuo B2 lygio kalbos vartotojai jau geba tinkamai reikšti savo mintis tokia kalba.2.

aiškiai ir mandagiai tiek oficialiuoju. neerzindamas. Geba tinkamai reikšti mintis ir išvengti didelių formulavimo klaidų. frazeologizmų. prisistato. atsižvelgdamas į situaciją ir joje dalyvaujantį asmenį ar asmenis. tačiau vis dėlto kartais jam reikia pasitikslinti kai kurias detales. C2 C1 B2 B1 A2 A1 162 . atsižvelgdamas į sociokultūrinius bei sociolingvistinius skirtumus. prašymas). suprasdamas konotacines jų reikšmes. pasiūlymus bei atsiprašymus ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. vartoja prašom. Geba dalyvauti labai trumpuose pokalbiuose. vartodamas patį įprasčiausią neutralų registrą. elgsenos. Geba reikšti daug komunikacinių intencijų ir į jas reaguoti. vartodamas kasdienius mandagius pasisveikinimus. užuominas. taip pat suprasti ir reikšti emocijas. suvokia esminius tikslinės ir gimtosios bendruomenės papročių. ačiū. juokus. bet veiksmingai. išmano pagrindines mandagumo normas ir elgiasi pagal jas. net jei kalbama greitai ir vartojama šnekamoji kalba. dėdamas šiek tiek pastangų. nuostatų. kreipinius. Visiškai gerai supranta gimtakalbių kuriamas sociolingvistines bei sociokultūrines potekstes ir geba į jas tinkamai reaguoti. Geba atpažinti daug frazeologizmų ir šnekamosios kalbos posakių. nereikalaudamas. atsisveikina. į jas reaguoti ir paprastai išreikšti savo nuomonę bei požiūrį. Geba pakviesti. atsiprašau ir pan. ypač jei pašnekovo akcentas neįprastas. Geba reikšti svarbiausias komunikacines intencijas (kaip antai pasikeitimas informacija. Geba bendrauti paprastai. vartodamas paprasčiausius dažnai vartojamus posakius ir laikydamasis įprastinės pokalbio tvarkos. Geba išreikšti mintis pasitikėdamas savimi. Geba suprasti filmus. kuriuose gausu slengo ir šnekamosios kalbos posakių. Geba lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą socialiniais tikslais. kad šie su juo elgtųsi kitaip nei bendraudami su gimtakalbiu. atsiprašyti ir atsakyti į kvietimus. Vartodamas paprasčiausias kasdienes mandagumo formules. geba užmegzti paprasčiausius socialinius ryšius: pasisveikina. tiek neoficialiuoju kalbos registru. jausdamas registro pokyčius. gali sekti grupės diskusiją ir joje dalyvauti. mokymo ir vertinimo metmenys SOCIOLINGVISTINIS TINKAMUMAS Gerai vartoja frazeologizmus ir šnekamosios kalbos posakius. pasiūlyti. vertybių bei įsitikinimų skirtumus ir jų paiso. Geba palaikyti santykius su gimtakalbiais nenoromis jų nejuokindamas. Geba veiksmingai tarpininkauti tarp tikslinės kalbos vartotojų ir savos bendruomenės narių.

Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) patiems vartoti. • kurių patarlių. kreipinių. išdėstomi (diskurso kompetencija). kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kurias jie bus parengti. kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kuriuos jie bus parengti. kiek ir kuriuos jie bus parengti. – žinoma / nauja. įprastų pasakymų. Pragmatinės kompetencijos pragmatinės kompetencijos yra vartotojo / mokinio išmanymas tų principų. ji apima: • žinias ir gebėjimą sudaryti sakinius pagal šiuos kriterijus: – tema / židinys. kiek ir kurių iš mokinių bus reikalaujama: a) atpažinti.3. kurių nemandagumo formų mokiniams reikės. • • kurių mandagumo normų mokiniams reikės.2. kurių kalbos registrų mokiniams reikės. Diskurso kompetencija Diskurso kompetencija yra kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas jungti sakinius į seką ir taip kurti koherentiškas kalbos atkarpas. kuriuos jie bus parengti. susisteminami. b) patiems vartoti. kuriuos iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti. kurias pagal jų kalbos vartoseną iš jo bus reikalaujama atpažinti. tautos išmintį perteikiančių posakių mokiniams reikės.1. pagal kuriuos pranešimai: a) sudaromi. c) patiems vartoti. kurias atpažinti jis bus parengtas. kokiose situacijose vartoti. pertarų mokiniams reikės. b) patiems vartoti. nuspręsti: • kiek ir kurių pasisveikinimų. kurias tikslinės ir galbūt tarptautinės bendruomenės socialines grupes mokiniui reikės atpažinti. c) nuosekliai išrikiuojami eilės tvarka pagal interakcinę ir transakcinę schemas (kompozicinė kompetencija). reikalui esant.3. b) vartoti. 5. 163 . kurių iš jų bus reikalaujama: a) atpažinti ir suprasti. kurias jie bus parengti. • • 5. b) naudojami komunikacinėms funkcijoms atlikti (funkcinė kompetencija).2. b) įvertinti.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. kiekybės (sakyk tiek. mokydamasis svetimosios kalbos. bet ne todėl. retorinį veiksmingumą. kas svarbu temai. tikslą ir kryptį.. pagal pokalbio. • gebėjimą kurti tam tikros struktūros diskursą atsižvelgiant į: – temą. aiškumo (kalbėk trumpai. venk neaiškumų ir dviprasmybių). žmogus tikriausiai pradeda nuo trumpų pasakymų. 1975. mokant gimtosios kalbos daug dėmesio skiriama jaunuolių diskurso gebėjimams ugdyti. priežastis / padarinys (galima sukeisti vietomis). – rišlumą (koherenciją ir koheziją). pasakojant. – – – – logišką sakinių seką. stilių ir registrą. nuosekliai.). kuriame dalyvauji. pavyzdžiui: Kainos kyla – žmonės nori didesnių algų. kuo aukštesnis yra mokėjimo lygis. 164 . kaip reikia tam tikru komunikacijos etapu. atsižvelgiant į laiką: Jis parkrito ir aš jam trenkiau / Aš jam trenkiau ir jis parkrito.“ (Šių tiesaus ir veiksmingo bendravimo principų gali būti nesilaikoma dėl kokių nors aiškių tikslų. kiek reikia. tinkamumo (sakyk tai. juokai ir pan. bet ne daugiau). debatuose). * * * * laikydamasis šių taisyklių: kokybės (stenkis sakyti tiesą). mokymo ir vertinimo metmenys – – „natūrali“ seka. nenukrypk nuo jos). pavyzdžiui. kad jų paisyti nesugebama). – – – kaip pasakojami nutikimai. kaip argumentuojama (teisme. kurios komponentai nurodyti šiame skyriuje. • teksto kūrimą: reikia išmanyti tam tikros bendruomenės teksto kūrimo normas. aiškinant ir kt. bendradarbiavimo principą (Grice.). anekdotai. kurie dalykai išryškinami. oficialūs laiškai ir kt. kaip ir kokia seka išdėstomi rašytiniai tekstai (rašiniai. 47): „kalbėk. tuo svarbesnė darosi diskurso kompetencija. pavyzdžiui: – kaip informacija išdėstoma realizuojant įvairias makrofunkcijas (aprašant. dažniausiai – vieno sakinio.

Geba lanksčiai naudotis gausiais paprastos kalbos ištekliais. palaikyti ir baigti paprastus pokalbius akis į akį. kad pabrėžtų. kol svarsto. palaikyti ir baigti trumpą pokalbį. Geba paprastomis kalbinėmis priemonėmis pradėti. Geba praplėsti išmoktas frazes. Geba pradėti. Geba parinkti tinkamas raiškos priemones neįprastesnėse. • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (apie tai kalbama ir aptariant sąveikos strategijas). nors galbūt ne visada tai pavyksta padaryti subtiliai. ką nori pasakyti. • temos plėtotė. Geba pritaikyti gerai įsimintus. pavartodamas tinkamą posakį. Geba pradėti. kurių paprastai būna kalbantis.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos skalėse pateikiami šie diskurso kompetencijos aspektai: • lankstumas priklausomai nuo situacijos. Geba paprašyti dėmesio. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 165 . nedaug tepakeisdamas jų elementus. Geba įsiterpti į pokalbį žinoma tema. kad laimėtų laiko ir neprarastų kalbėtojo vaidmens. palaikyti ir baigti paprastus asmeninius pokalbius žinomomis arba jį asmeniškai dominančiomis temomis. • rišlumas (koherencija ir kohezija).. atsižvelgtų į situaciją. Geba pradėti pokalbį. kol mintis tebeformuluojama. kaip B2+ Geba sakomus dalykus ir jų raišką derinti prie situacijos bei adresato ir pagal aplinkybes pasirinkti reikiamą oficialumo lygį. išvengtų dviprasmybių. stiliaus ir akcentų pokyčių. pašnekovą ir pan. palaikyti ir baigti pokalbį veiksmingai perimdamas kalbėtojo ar klausytojo vaidmenis. Geba deramai pradėti. perimtų pokalbį ir jį palaikytų. tinkamu metu perimti kalbėtojo vaidmenį ir prireikus baigti pokalbį. Tai sunkus klausimas). išmoktus paprastus posakius tam tikrose situacijose ribotai keisdamas leksikos elementus. Geba prisitaikyti prie pokalbio krypties. kad gautų žodį. kad išreikštų daugelį norimų dalykų. LANKSTUMAS mokinys labai lanksčiai performuluoja mintis skirtingomis kalbinės raiškos priemonėmis. Geba įvairiai formuluoti tai. kad tinkamai dėstytų savo pastebėjimus. netgi kebliose situacijose. ką reikia. neaptariama KEITIMASIS KALBĖTOJO IR KLAUSYTOJO VAIDMENIMIS kaip C1 Geba parinkti tinkamą posakį iš turimo diskurso priemonių repertuaro. Geba tinkamai įsiterpti į pokalbį vartodamas tinkamas kalbos priemones. Geba vartoti sustabarėjusias gatavas frazes (pavyzdžiui.

rutuliodamas tam tikras mintis ir padarydamas tinkamą išvadą. kad savo pasakymus sujungtų į aiškų. kai siekiama tam tikrų funkcinių tikslų (žr. Geba sieti žodžius ar jų grupes pačiais pagrindiniais sudedamaisiais jungikliais. Mikrofunkcijos yra pavienių (dažniausiai trumpų) pasakymų. makrofunkcijos apibūdinamos pagal savo sąveikinę sandarą. 1. tinkamai naudodamas įvairius organizacinius modelius bei įvairias siejimo priemones. 4. kad papasakotų kokį nors atsitikimą arba ką nors paprastai apibūdintų. paprastai pokalbio replikų.2. atsižvelgiant į pokalbio tikslą.2. Geba sieti žodžius ar jų grupes paprastais jungikliais. mikrofunkcijų klasifikacija (nors ir ne visiškai išsami) pateikiama 5 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje. išdėstytų pagal formaliuosius ir neformaliuosius socialinės sąveikos modelius (schemas). funkcinės vartosenos kategorijos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. paprastus pavienius elementus į rišlią grandininę minčių seką. 166 . kaip antai ir. kompetentingi kalbos vartotojai supranta šį procesą ir turi gebėjimų jį valdyti. pokalbio dalyviai dalyvauja sąveikoje.2 skyrelį). svarbiausias mintis išplėsdamas ir paremdamas tinkamomis detalėmis bei pavyzdžiais. rišlų diskursą. sklandžią. Geba paprastai papasakoti atsitikimą arba ką nors apibūdinti. tinkamai vartodamas organizacinius modelius. pokalbio kompetencija – tai ne tik žinojimas. toji sąveika skatinama einant nuo vieno etapo prie kito – nuo pradinių apsikeitimų frazėmis iki pokalbio pabaigos. Geba veiksmingai vartoti įvairius teksto siejimo žodžius. bet. jungiklius ir siejimo priemones. kaip antai ir ar po to. neaptariama RIŠLUMAS (koherencija ir kohezija) Geba kurti giluminiu ir paviršiniu požiūriais rišlų tekstą. kurioje esama keleto makrofunkcijų. C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 5. todėl. kur atsiliepiama į kiekvieną bandymą komunikuoti ir. nors ilgiau produkuojant mintis gali šiek tiek šokinėti. Geba jungti trumpesnius. kad aiškiai parodytų minčių sąsajas. Geba vartoti ribotą siejimo priemonių kiekį. geros struktūros kalbą. Geba gana laisvai tiesmukai pasakoti ar ką nors apibūdinti grandinine minčių seka. Funkcinė kompetencija Šis komponentas susijęs su sakytinio diskurso ir rašytinių tekstų taikymu komunikuojant. sudėtingesnės situacijos gali turėti tokią vidinę sandarą. Geba vartoti dažniausius jungiklius paprastiems sakiniams sieti. kokiomis formomis reiškiamos konkrečios funkcijos (mikrofunkcijos). Geba kurti aiškų aprašymą ar pasakojimą. Geba produkuoti aiškią. kad.3. mokymo ir vertinimo metmenys TEMOS PLĖTOTĖ kaip C1 Geba kurti labai detalius aprašymus ar pasakojimus su potemėmis.

kvietimai. pirmenybės teikimas). apgailestavimas. t. Makrofunkcijos yra funkcinio sakytinių diskursų ar rašytinių tekstų. prisiminimas. viltis. galėjimas. nusivylimas.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos 1. pasitenkinimas. tikrumas). prisistatymai. socializacija: • dėmesio atkreipimas.2. komunikacijos trikdžių šalinimas: • 16 mikrofunkcijų. nerimas. 1. nuostaba. valios (norai. 1. modalumo (privalėjimas. 167 . leidimas). pritarimas.6. • dėstymas. • • • • žinių (žinojimas / nežinojimas. baimė. pagalbos prašymai. troškimai. mėgimas / nemėgimas.5. susidomėjimas. pranešimas. Faktinės informacijos perdavimas ir gavimas: • • • • • įvardijimas. atsakymas.3. ketinimai. pavyzdžiui: aprašymas. tostai. vartojimo kategorijos. 1. diskurso kūrimas: • 28 mikrofunkcijos: pokalbio pradėjimas. kreipimaisi. 1. 1. emocijų (malonumas / nemalonumas. klausimas. pataisymas. sudarytų iš sakinių sekų ar sekos (kartais išplėtotų). patarimai.4. baigimas ir t. keitimasis vaidmenimis. užuojauta). pasisveikinimai. Įkalbinėjimas: • pasiūlymai. • komentavimas. padrąsinimai. pasiūlymai. atsisveikinimai. dėkingumas).1. prašymai. • moralės (atsiprašymas. būtinybė. tikimybė. pamiršimas. įspėjimai. 2. • egzegezė. • • pasakojimas. nuostatų aiškinimasis ir jų raiška: • faktų (sutikimas / nesutikimas).

nurodymas. • įvertinant transakciją. su: – kylančių problemų įvardijimu ir jų sprendimu. skiriamos tokios paprasčiausios jų poros: • klausimas – atsakymas. 168 . atsiprašymas / pasiūlymas – priėmimas / nepriėmimas. • • • • teiginys – sutikimas / nesutikimas. pasisveikinimas / tostas – atsakas. Sąveikos modeliai Funkcinę kompetenciją taip pat sudaro žinios ir gebėjimas taikyti schemas (socialinės interakcijos modelius).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad užduotis įvykdyta. sudėtingesnėse į tikslą orientuotose transakcijose kalba vartojama: • formuojant darbo grupę ir apibrėžiant jos narių santykius. • nusprendžiant. verbalinio bendravimo modeliai. • siekiant bendro sutarimo dėl tikslų ir jų įgyvendinimo būdų. pavyzdžiui. įrodymas. • siekiant nustatyti svarbiausius esamos padėties aspektus. suformuoti bendrą nuomonę. Įprastos trijų replikų sekos. susijusius. • užbaigiant transakciją. – kiekvieno dalyvio indėlio koordinavimu ir veiksmų eiliškumu. y. pavyzdžiui. aprėpia pagal tam tikrą struktūrą sudarytas pašnekovų paeiliui atliekamų veiksmų sekas. dviejų ir trijų replikų sekos dažniausiai yra ilgesnių transakcijų bei interakcijų dalis. • atliekant praktinius veiksmus.4. • tariantis dėl vaidmenų atliekant tuos veiksmus. pavyzdžiui. surašytos 4. prašymas / pasiūlymas – sutikimas / nesutikimas. t.3 skyrelyje. kai pirmasis kalbėtojas atsiliepia arba sureaguoja į pašnekovo atsaką. t. • nustatant. įtikinimas ir t. – vienas kito padrąsinimu. argumentavimas. – pasiektų tarpinių tikslų pripažinimu. sąveikos komunikacinės veiklos rūšys. 3. kas galėtų ir turėtų būti pakeista. kurios yra komunikacijos pagrindas. mokymo ir vertinimo metmenys • • • • • aiškinimas. tokie būtų.

4. suderinama konkrečių prekių kaina. 1. teiraujamasi informacijos. pateikiama bendra suma už viską.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Visas šis procesas gali būti pavaizduotas schema.3.1.5. teiraujamasi informacijos.1. pateikiama 8 „slenksčio“ (Threshold Level (1990)) skyriuje: 1. 4. 2. 3. pasisveikina darbuotojas.5.4. paduodamos prekės. 2. 1.2. 2. prekės apžiūrimos.2. pasisveikina klientas.1. nurodoma norimų prekių ar paslaugų kategorija / klasė. 3. patariama. jos pavyzdys galėtų būti bendras pokalbio modelis prekėms ar paslaugoms įsigyti.2. 3.3. 2. pasakoma.5. 3. užmezgamas kontaktas. 3.2.1. informacija suteikiama. klausiama. 3.1.3.4.1. 4. pasisveikinama su pardavėju / parduotuvės savininku / padavėju / registratoriumi. 3. 3. Vykstama į transakcijos vietą. kokybė. 3. 169 . pardavėjas ir klientas vienas kitam padėkoja. langelio. mokami ir gaunami pinigai. prieinama prie prekystalio. prašoma patarimo. atvykstama į parduotuvę. 3. viešbutį ar pan.2.1. 4. kas labiau patinka.6. aptariami siūlomų pasirinkimų pranašumai ir trūkumai (pavyzdžiui.3.2. 3.1. 3. duodamos ir priimamos prekės bei čekis. spalva.2. sutinkama pirkti.6.3. prekybos centrą.3. kas labiau patinka ir pan. Įeinama. 4.3.1.5.3. padėkoja pardavėjas. pateikiami galimi pasirinkimai. informacija suteikiama. ko konkrečiai pageidaujama. 3. 3. padėkoja klientas. 4.1. išsirenkamos prekės arba paslaugos.1. 4. dydis). restoraną. nurodoma. 3.1. kasos ar pan.5. 4.4.3. mokami pinigai.

rutulioti kalbą ir rasti išeitį patekus į itin keblią situaciją. pusiau automatizuotose transakcijose. arba siekiant padaryti jas žmogiškesnes. kai kurias mikrofunkcinės veiklos rūšis iš tiesų apima sąveikos ir produkcinės komunikacinės veiklos skalės. ir aptariami modeliai taikomi dorojantis su keblumais. pasikeičiama keliomis nereikšmingomis frazėmis (pavyzdžiui.1. atsisveikinama.2. kalbant apie funkcinius gebėjimus.2.3.3. 5. 5. apie orą). 5.2. atsisveikina pardavėjas. 170 . kas norima pasakyti. nėra įmanoma sudaryti skalių. 5. kylančiais kitais atžvilgiais nuasmenintose. yra du bendrieji kokybiniai veiksniai. mokymo ir vertinimo metmenys 5. kurie lemia mokinio / kalbos vartotojo funkcinę sėkmę: a) kalbos vartojimo laisvumas. gebėjimas formuluoti mintis ir teiginius taip. 5. atsisveikinama ir išeinama. Pastaba. b) tikslumas. 5. pasitenkinimą išreiškia pardavėjas. kad ne visada bendraujama pagal šį ir panašius pardavėjų bei pirkėjų bendravimo modelius. pasitenkinimą išreiškia klientas. atsisveikina klientas. Šiais laikais kalba vartojama taupiau.1.1. reikia pažymėti.1. kurios aprėptų visas funkcinės kompetencijos sritis. rodomas abipusis pasitenkinimas.1.Bendrieji europos kalbų mokymosi.3. gebėjimas aiškiai reikšti mintis. kad būtų aišku. 5.

kas. Geba pasakyti tai. pavienius. Geba patikimai perteikti išsamią informaciją. kokie žodžiai būtų tinkamiausi norimoms mintims perteikti. ką nori. t. Geba produkuoti sakytinius tekstus gana tolygiu tempu. nors stabtelėjimai ieškant gramatinių konstrukcijų bei žodžių ir taisantis yra labai akivaizdūs. TIKSLUMAS Geba tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius pakankamai taisyklingai vartodamas daug apibrėžiamųjų. Geba komunikuoti spontaniškai. nors gali būti dvejojama ieškant tinkamos struktūros ar pasakymo. stabtelima tik pagalvoti. suprantamai pasakydamas tai.Kalbos vartotojo / mokinio kompetencijos Šiems dviem kokybiniams aspektams galima pateikti aiškinamąsias skales. tiesmuką aktualią informaciją. Geba suprantamai pasakyti tai. neaptariama C2 C1 B2 B1 A2 A1 C2 C1 B2 B1 A2 A1 171 . prieveiksmių laipsnius. Geba bendrauti taip laisvai ir spontaniškai. kurie verčia stabtelėti ir dėl kurių atsiduriama itin kebliose situacijose. Geba perteikti paprastą. Geba kalbėti laisvai ir spontaniškai. įvardžiuotines formas). KALBĖJIMO LAISVUMAS Geba išsamiai reikšti mintis natūralia kalbos tėkme. įsitikinimą / abejonę. kad būtų suprastas. Geba pakankamai lengvai produkuoti trumpus pasakymus žinomomis temomis. Geba tiksliai pateikti nuomones ir teiginius pagal tikrumo / netikrumo laipsnį. Geba kalbėti išsamiai. dažniausiai turi riboti. tačiau kitose situacijose tai. geba tęsti kalbėjimą niekieno nepadedamas. kad įprastinis bendravimas su gimtakalbiais visiškai įmanomas nesukeliant sunkumų nė vienam iš kalbančiųjų. Geba pakankamai tiksliai paaiškinti esminius minties ar problemos aspektus. įveikdamas komunikacijos nesklandumus. vis mėgina iš naujo pradėti kalbėti. atskirti ir išvengti dviprasmybių. ypač jei kalba daugiau ir nepasirengęs. nedėdamas tam pastangų. nepaisydamas formulavimo sunkumų. beveik be jokių pastangų. nepaisant pastebimų dvejonių ir nesėkmingų mėginimų pradėti kalbėti. kalbėdamas stabčioja rinkdamas pasakymus. Geba vartoti labai trumpus. kai paprastai ir tiesiogiai keičiamasi ribota informacija apie žinomus ir įprastinius dalykus. ką nori. tik sunki tema gali sutrikdyti natūralią. daroma nedaug ilgesnių pauzių. stengdamasis ištarti mažiau žinomus žodžius. Geba pabrėžti. kai šneka daugiau ir kalba yra sudėtinga. jo manymu. sklandžią kalbos tėkmę. dažnai itin laisvai ir lengvai reikšdamas mintis net ir tuomet. nors daro daug pauzių. Geba trumpai pakalbėti taip. Geba reikšti mintis palyginti laisvai. galimumą ir t. performuluoja. daugiausia iš anksto parengtus pasakymus. yra svarbiausia. nesvyruodamas. ką nori pasakyti. tikslinamųjų priemonių (pavyzdžiui. tinkamam pavyzdžiui ar paaiškinimui rasti.

reikalui esant. 172 . kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. mokymo ir vertinimo metmenys „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. pagal kokius principus atrenkamos ir išdėstomos makrofunkcijos bei mikrofunkcijos. kokių sąveikos modelių mokiniui reikės. kokius modelius tikimasi jį taikysiant. kokių iš jo bus reikalaujama produkuoti. kokių mikrofunkcijų mokinys bus mokomas. kokių makrofunkcijų mokinys bus mokomas. nuspręsti: • • • • • • • kokių diskurso ypatybių mokinys bus mokomas. kaip gali būti apibūdinta kokybinė pragmatinio komponento išmokimo pažanga. kokių turėtų būti mokoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kokių iš jo bus reikalaujama.

• kaip švietimo administratoriai ir kiti asmenys. todėl 4 ir 5 skyriuose siekiama aprašyti. kad kompetencijos būtų išreikštos veikla. kad patenkintų tuos poreikius. įvairiai padėdami. kuriuos mokiniams reikės atlikti. 6. tai daroma kiek galima išsamiau. kad norint kuo veiksmingiau dalyvauti komunikaciniuose įvykiuose. mokiniai turi būti išsiugdę: • reikiamas kompetencijas. gebėjimai ir nuostatos padaro tokią veiklą galimą. užduotimis.1. tam tikrą veiklą bei konkrečius veiksmus ir išsiugdo kompetencijas. kad tai atliktų. kalbos mokymosi ir mokymo tikslų ir uždavinių formulavimas turėtų būti grindžiamas mokinių ir visuomenės poreikių įvertinimu.1. Kalbos mokymasis ir mokymas Šiame skyriuje aptariami tokie klausimai: • kokiais būdais mokinys išmoksta atlikti užduotis.1.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. • gebėjimą taikyti būtinas strategijas. reikalingas bendrauti. skyriuose nurodoma. ką visiškai kompetentingas kalbos vartotojas geba daryti ir kokios žinios. kurias mokiniai turėtų išsiugdyti. • gebėjimą šias kompetencijas išreikšti veikla. gali geriausiai parengti šiuolaikinių kalbų mokymo planus ir programas? tačiau pirmiausia turėtume aptarti mokymo tikslus. smulkiau aprašomas 5 skyriuje. nes nežinoma. Ką mokiniai turėtų išmokti ar įsisavinti? 6. 173 . ir kompetencijomis bei strategijomis. veikla ir veiksmais. • kaip mokytojai. gali palengvinti šiuos procesus. nuo kurių priklauso sprendimai. kaip detalizuojama 4 skyriuje. kurios veiklos rūšys bus svarbios konkrečiam mokiniui.

kur įmanoma. naudingiausia ir praktiškiausia būtų kai kurias šių kategorijų sutraukti į bendrą kalbos gebėjimų apibūdinimą. būtų įtrauktos į mokymosi programą. taigi tų kalbų žodžių reikšmės atitinka iš dalies ir netiksliai. tokiu atveju vartojimui nebūtini – ir todėl neįvardijami kaip tikslas – gebėjimai vis dėlto gali būti įtraukiami į kalbos mokymąsi kaip priemonė tikslui pasiekti. skirta mokiniui įsivertinti. kad tokie mokiniai turėtų apsiriboti atitinkamai sakytine ar rašytine kalba. galima daryti prielaidą. problema kyla. tačiau tai nereiškia. – joje skirtingos kalbinės veiklos rūšys skalėje pateikiamos atskirai. taip pat nėra logiškai būtina. Žinoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nors kalbos vartotojas turi išsiugdyti visus gebėjimus. jau sudarančios dalį mokinio bendrosios kompetencijos. kai gebėjimai nėra išugdyti vienodai. kaip mokinys apskritai moka kalbą. būtinu mokinio komunikaciniams poreikiams patenkinti. kad pasaulio pažinimas iš esmės yra ankstesnės žinios. tačiau ne visi mokiniai norės – ar ne visiems reikės – visus juos išsiugdyti ne gimtąja kalba. kaip 3 skyriaus 1 lentelėje. ir atvirkščiai – rašytinių formų suvokimą gali palengvinti ar netgi lemti asociacijos su atitinkamais garsiniais pasakymais. kad kompetencija. toks pateikimas leidžia parodyti profilį tais atvejais. Vaizduojant mokinių pažangą ankstyvosiose bendrojo lavinimo stadijose. kad atsižvelgiant į mokinio kognityvinį stilių. kurios kompetencijos. kad būtų galima parodyti mokinių kalbos pažangą ar ją valdyti. kai dalinės kategorijos detaliai pateikiamos atskiromis skalėmis. Gali būti. kai tam tikras sąvokinis laukas pirmojoje ir antrojoje kalbose dažniausiai skiriasi.1. kai negalima numatyti jų profesinės veiklos poreikių ar kai iš tikrųjų reikia įvertinti. veiklos rūšys ir strategijos turi būti įtrauktos į tam tikro mokinio ugdymą kaip tikslas ar priemonė. kitiems gali rūpėti tik rašytinių tekstų supratimas. pavyzdžiui. reikia nuspręsti. yra sprendimo (sąmoningo ar ne) dalykas. pavyzdžiui. veiklos rūšis ar strategija. užduotys. aprašytus šiuose skyriuose. kaip daroma 4 ir 5 skyriuose. susiklosčiusios per ankstesnę gyvenimo patirtį ar per gimtosios kalbos pamokas.2. užduotis. nors kiekviena jų ir visuminiu požiūriu. pateikiamos 4 ir 5 skyriuose. kuri yra laikoma tikslu. kad veiksmingai susidorotų su plačiu spektru komunikacinių įvykių. daug lanksčiau galima naudotis modeliu. sakytinės kalbos įsiminimą gerokai palengvina siejimas su atitinkamomis rašytinėmis formomis. dar lanksčiau galima veikti. naudinga jų gebėjimus aprašyti vienas po kito einančių lygių tvarka. kai kuriems mokiniams visai nereikės rašyti. mokymo ir vertinimo metmenys 6. tokios skalės. kiek pavojingas šis neatitikimas? kokių nesusipratimų tai gali sukel174 . tada gali kilti sunkumų tik rasti tinkamą kokios nors pirmosios kalbos (k1) sąvokinės kategorijos atitikmenį antrąja kalba (k2). kas nauja turi būti išmokta ir kas gali būti jau įgyta. pagal kurį sudaryta 3 skyriaus 2 lentelė.

kokiame amžiuje ir kokiame mokymosi etape geriausia mokytis fonemų. prarandama dalis informacijos ir gali kilti nesusipratimų. • mokiniai paprastai geriau išmoksta vieną kalbą negu kitas. Įsisąmoninti tarties klaidas ir persimokyti automatizuoto elgesio tada. 6. kad „metmenys“ nėra tik „panoraminis“ komunikacinių gebėjimų išdėstymas skalėse. geras bendruomenės kultūros pažinimas.3. puiki dviejų kalbų kalbėjimo kompetencija. bet menkas jos kalbos mokėjimas. Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija tai.1. ir tai pasireiškia vienokiu ar kitokiu būdu. Galbūt kai kurių antrosios kalbos fonemų išvis nėra pirmojoje kalboje. negu būtų buvę pradiniame mokymosi etape. nors jos vyraujanti kalba gerai išmokta). ypač ankstyvame amžiuje. kai kalbos mokama beveik kaip gimtosios. • daugiakultūris profilis skiriasi nuo daugiakalbio (pavyzdžiui. kaip dažnai gali kilti tokių nesusipratimų ir kiek jie svarbūs? koks prioritetas tam turi būti teikiamas? klausimas. kaip matyti iš aptarimo. daug fonemų visai nesunkiai gali būti perkelta iš k1 į k2. bet juose išskiriamos ir išdėstomos skalėse bendrųjų kategorijų sudėtinės dalys. kad to išmokstama savaime įgyjant patirties? panašių problemų kyla dėl tarties.Kalbos mokymasis ir mokymas ti? taigi kokie prioritetai turi būti teikiami tam tikroje mokymosi stadijoje? kokiame lygyje turėtų būti reikalaujama – ar tikimasi – puikaus reikšmių skyrimo? ar galima į tai nekreipti dėmesio ir manyti. tikslų.1. gali būti sunkiau (pareikalautų daugiau laiko ir pastangų). arba menkas bendruomenės pažinimas. 175 . kai kuriais atvejais tam tikrose pozicijose garsai gali būti akivaizdžiai skirtingi (alofonai). jei jų neįsisavinama ar neišmokstama. tinkamų tam tikram mokiniui tam tikrame mokymosi etape ar tam tikro amžiaus mokiniams. 6.3. kad įpratimas yra svarbiausias būtent fonetikos lygmeniu. negalima mechaniškai nusistatyti vien ištisai skaitant pateiktąsias visų parametrų skales. yra sudėtingas dėl to.1. kiekvienu atveju reikia nuspręsti. • Vienos kalbos kompetencijų profilis skiriasi nuo kitų kalbų (pavyzdžiui. bet tik vienos jų gera rašymo kompetencija). yra ypač svarbu turint omeny daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymą. Netolygi ir kintanti kompetencija daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija paprastai yra netolygi.

kurią nelabai moka. pusiausvyros nebuvimas taip pat susijęs su tuo. kalbinis pranešimas performuluotas ar kitaip perteikiamas atsižvelgiant į savo raiškos išgales ir tai. šeimos istorija. Užduotis taip pat gali būti kitaip apibrėžta. o daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos profilis yra laikinas ir kintamas. turtina jo žinias apie kultūrų gausą. tas pats asmuo gali laikytis oficialiau ir santūriau. kad ji nėra paprasčiausia vienakalbių kompetencijų suma. kaip asmuo jas suvokia. kai socialinės veiklos subjektai gimtosios kalbos ir kultūros aplinkoje yra veikiami skirtingų tarmių ir kultūros variantų.2. mokymo ir vertinimo metmenys toks pusiausvyros nebuvimas yra visiškai normalus. tradiciniu požiūriu „vienakalbė“ komunikacinė kompetencija „gimtąja kalba“ yra greitai stabilizuojama. Kalbų kaitą lemianti diferencijuota kompetencija dėl tokios pusiausvyros nebuvimo daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai būdinga tai. kurią moka geriau. kad taikant ją skirtingais būdais pasinaudojama ir bendraisiais. daugiakalbei ir daugiakultūrei kompetencijai dar būdinga tai. pavyzdžiui. 6. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija yra kintamo pobūdžio. kitokiais artumą rodančiais ženklais) esąs atviras. keičia daugiakalbystės pusiausvyros formas. aišku. skaitymas ir pomėgiai pastebimai veikia jo kalbinę ir kultūrinę biografiją. vartoti dvi kalbas. kad ir čia pusiausvyros nebuvimas (arba skirtingi pusiausvyros tipai) yra norma. o bendraudamas kalba. ir kalbiniais konkretaus asmens gebėjimais bei žiniomis (žr. jei daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąvokos praplečiamos įtraukiant ir tuos atvejus. 6. bendraudamas su gimtakalbiu tokia kalba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Sąmoningumo ugdymas ir vartojimo bei mokymosi procesai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija taip pat prisideda prie kalbinio ir komunikacinio sąmoningumo ugdymo ir netgi metakognityvinių strategijų. būdingų bet kuriai sudėtingai visuomenei. kalbinėms užduotims atlikti priklausomai nuo kalbos pasitelkiamos skirtingos strategijos. mimika.3. kelionių patirtis. 4 ir 5 skyrius). turtingesnis tokio pobūdžio repertuaras leidžia pasirinkti užduočių atlikimo strategijas. gestais.1. tai jokiu būdu nereiškia. spragoms kompensuoti pasitelkia egzistencinę kompetenciją (savoir-être) – rodo (pavyzdžiui. tinkamai pasinaudojant kitomis kalbomis ar kalbų kaita. bet veikiau – daugeliu atveju – tai padeda suvokti savo tapatybę. abejojantis ar jam pačiam trūksta pusiausvyros. konkretaus asmens karjera.1. kurios 176 .3. todėl asmuo. geros valios.3. bet leidžia įvairių rūšių derinius ir kaitas: galima pranešime keisti kodą. linksmas. kad asmuo yra nepastovus.

kad ir koks svarbus. ir ugdo gebėjimą užmegzti santykius su kitais ir dalyvauti naujose situacijose. o greičiau požiūris į tuo metu netobulą mokėjimą kaip į sudedamąją daugiakalbės kompetencijos dalį. taip būna ir tada. ši daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo patirtis: • remiasi ankstesnėmis sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis kompetencijomis bei savo ruožtu jas ugdo. kad ši „dalinė“ kompetencija.Kalbos mokymasis ir mokymas leidžia socialinės veiklos subjektui tapti sąmoningesniam ir kontroliuoti savo „spontanišką“ užduočių atlikimą ir ypač jų kalbinį lygmenį. • skatina geriau suvokti skirtingų kalbų sistemų bendrumą ir specifiką (formuoja metakalbinį. tai klausimas. turi prasmę ir tam tikros kalbos dalinės kompetencijos sąvoka: tai nėra pasitenkinimas ribotu ar išskaidytu svetimosios kalbos mokėjimu – ar principiniais. kaip padėti mokiniams: • kurti savo kalbinę ir kultūrinę tapatybę integruojant į ją įvairiapusę kitoniškumo patirtį. kad vienos svetimosios kalbos ir kultūros žinios ne visada padeda peržengti tai. kaip mokytis. galima teigti. taip pat reikia pabrėžti. kai daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija „be pusiausvyros“ ir kai tam tikros kalbos mokėjimas išlieka „dalinis“. tam tikru mastu tai gali skatinti tolesnį kalbos mokymąsi ir kultūros pažinimą. kartu dar mokomasi mokytis. 6. – o mokantis kelių kalbų tai pavyksta geriau. ateities galimybių jauniems žmonėms. pavyzdžiui. tai nėra tik kalbų politika europai svarbiame istorijos etape ir netgi ne. ar praktiniais sumetimais.4. dar ją ir praturtinančią. kuri yra daugialypės kompetencijos dalis. • ugdyti gebėjimą mokytis remiantis šia įvairiapuse patirtimi sieti keletą kalbų ir kultūrų. Šiame kontekste svarbu mokyklose skatinti kalbų įvairovę ir daugiau nei vienos svetimosios kalbos mokymąsi. ir netgi gali turėti priešingą poveikį (mokantis vienos kalbos ir susiduriant su viena kultūra stereotipus ir išankstines nuomones veikiau galima įtvirtinti nei susilpninti). tarpkalbinį ar vadinamąjį „hiperkalbinį“ sąmoningumą).3.1. kas „gimtojoje“ kalboje ir kultūroje gali būti etnocentriška. Dalinė kompetencija ir daugiakalbė bei daugiakultūrė kompetencija turint mintyje tokią perspektyvą. kartu yra funkcinė kompetencija specifinio riboto tikslo atžvilgiu. mokantiems daugiau kaip dvi kalbas. Be to. 177 . • dėl savo pobūdžio plečia žinias. Be to. klausimas.

Bendrieji europos kalbų mokymosi. labiau nei kitų dalykų ir kitų mokymosi tipų) rengimas apima tikslų pobūdžio ir lygių rinkimąsi. nekalbines žinias apie kitų kalbų. asmenybės savybės. Tikslų įvairovė atsižvelgiant į „Metmenis“ kalbos mokymo programų (be abejonės.1 skyrelį) – tai būtų deklaratyviosios žinios (savoir). kai kuriais atvejais svetimosios kalbos mokymosi tikslas – pirmiausia suteikti mokiniui deklaratyviųjų žinių (pavyzdžiui. egzistencinė kompetencija (savoir-être) ar gebėjimas mokytis. rašytinės ir sakytinės kalbos supratimas). pakanka priežasčių manyti. būti smalsiam). kultūrų ar jų bendruomenių ypatybes). t. jeigu tik papildomas vienos ar kitos specifinių kompetencijų dimensijos ugdymas turi funkcinį vaidmenį. įgūdžiai ir gebėjimai (savoir-faire). mokymo ir vertinimo metmenys tam tikros kalbos dalinė kompetencija gali būti susijusi su receptyviosiomis kalbinės veiklos rūšimis (pavyzdžiui.4. visiems vienodai padeda kurti ar papildyti daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. kad šie konkretūs tikslai. būti tikresniam ir pasitikėti savimi. a) ugdyti mokinio bendrąsias kompetencijas (žr.1. gramatikos. dažniau ryžtis kalbėti grupėje) ar plėsti savo žinias. įsisąmoninti kitoniškumą.1. kiekvienas iš svarbesnių pateikiamo modelio komponentų gali būti mokymosi tikslas ir naudojimosi „metmenimis“ pradžia. 5. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ dalinės kompetencijos sąvoka yra apžvelgiama kartu su skirtingais modelio komponentais (žr. kitaip sakant. gali turėti ryšį su tam tikra sritimi ar specifine užduotimi (pavyzdžiui. tam tikru metu siejami su kokia nors kompetencijos dalimi ar kokiu nors jos tipu (arba dalinės kompetencijos ugdymu). nuostatos ir t. 6.1. literatūros ar apie tam tikras kitos šalies kultūros ypatybes).. tam bendruosiuose metmenyse skiriamas ypatingas dėmesys. 3 skyrių) ir atsižvelgiant į įvairius tikslus. arba atskirai viena ar kita iš šių dimensijų. kaip reikia mokytis (būti atviresniam naujovėms. leisti pašto tarnautojui suteikti informaciją apie įprasčiausias pašto operacijas užsienio klientams tam tikra kalba). kitais atvejais kalbos mokymasis suvokiamas kaip būdas mokiniui ugdyti savo asmenybę (pavyzdžiui. 178 . tačiau ji taip pat gali apimti bendrąsias kompetencijas (pavyzdžiui. dalinio tikslo siekimas gali būti viso mokymosi projekto dalis. Tikslų tipai atsižvelgiant į „Metmenis“ mokymo ar mokymosi tikslai iš esmės gali būti suvokiami įvairiai. kitaip tariant. 6.4.

kitais atvejais pirmiausias tikslas gali būti pragmatinio pobūdžio ir siekiama išugdyti gebėjimą veikti svetimąja kalba vartojant ribotus kalbinius išteklius ir neskiriant ypatingo dėmesio sociolingvistiniam aspektui. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti puikus kalbinio komponento išmokimas (kalbos fonetinės sistemos. kad tam tikrais atvejais ir tam tikromis aplinkybėmis pagrindinis svetimosios kalbos mokymo tikslas (net jeigu ir neakivaizdus) buvo gimtosios kalbos žinių ir mokėjimo tobulinimas (pavyzdžiui. vertimas. ir vėl savaime aišku. c) Geriau išmokti vieną ar kelias konkrečias kalbinės veiklos rūšis (žr. arba juos visus. apimančia ir gimtosios kalbos atmainas. galima tvirtinti. kad šie tikslai niekada nebūna izoliuoti. visuma (t. t. tačiau visais laikais netrūksta pavyzdžių. kad apskritai dalinės kompetencijos sąvoka pirmiausia buvo įvesta ir vartojama kalbant būtent apie tokį rinkimąsi (pavyzdžiui. kad kiti su daline kompetencija susiję tikslai gali būti nustatyti (kaip nurodyta a. Žinoma. kai vienai ar kitai komunikacinės kompetencijos sudedamajai daliai skiriamas ypatingas dėmesys. tačiau nustatant tikslus galima vienam kuriam aspektui suteikti didesnę svarbą nei kitiems. b ar d punktuose) atsižvelgiant į „metmenis“. Beje. užsimenant. ir toks kryptingumas.4 skyrelį) – tai būtų recepcijos. 179 . jei jis nuoseklus. galima pasakyti. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti veiksminga receptyvioji veikla (skaitymas ir klausymas). 5. 4. ir vieną ar kelias svetimąsias kalbas). sąveikos ar tarpininkavimo. lyginamosios stilistikos ir semantikos atmainos). primygtinai reikalaujama – ir tiksluose pabrėžiama – mokytis receptyviosios veiklos ir suprasti rašytinius ir / ar sakytinius tekstus). žodyno ir sintaksės išmanymas) visai nesidomint sociolingvistiniu subtilumu ar pragmatiniu veiksmingumu. tekstų tipų atranką ir t. nepriklausomi vienas nuo kito. pragmatinį ar sociolingvistinį komponentą. funkcinio stiliaus ir tinkamo žodyno paieškos verčiant į gimtąją kalbą.Kalbos mokymasis ir mokymas b) plėsti ir daryti įvairesnę komunikacinę kalbinę kompetenciją (žr. Bet čia siūloma praplėsti tokios vartosenos ribas: • viena vertus. produkcijos. y. tarpininkavimas (vertimas raštu ir žodžiu) ar tiesioginė sąveika. komunikacinę kalbos kompetenciją laikant daugiakalbe ir daugiakultūre kompetencija. paveiks visą procesą: turinio ir mokymosi užduočių pasirinkimą. kad būtų darniai ugdomi jie visi.2 skyrelį) – tai apimtų lingvistinį. paprastai siekiama. mokymosi seką ir galimus jos taisymus. niekada nesirenkama vienintelio iš šių komponentų.

„specialius kursus“. kaip ir kitos svarbesnės siūlomo modelio sudedamosios dalys. kad ir kokie būtų kalbiniai rezultatai. kad tam tikros tikslinės grupės. prisimintina. nekalbinių žinių įgijimu. kaip buvo kalbėta ir apie kitus komponentus. kaip jis buvo vartojamas atliekant eksperimentus kanadoje) ir mokyklinį lavinimą. kad šie „metmenys“ leidžia bet kurią vadinamąją „dalinę“ kompetenciją įtraukti į daug bendresnę komunikacinių ir mokymosi kompetencijų grupę. mokymo ir vertinimo metmenys • antra vertus. apimantys funkcinį prisitaikymą prie konkrečios srities. „dalykinę kalbą“. mokytis ar lengviau prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad nors mokyklų mokomoji kalba buvo prancūzų. kur mokymo kalba skiriasi nuo šeimos kalbos (pavyzdžiui. švietimas tik prancūzų kalba kai kuriose daugiakalbėse buvusiose afrikos kolonijose). tačiau. „darbuotojų migrantų kalbinę integraciją“. kalbos paslaugų pasiūloje bei paklausoje ir mokymosi bei mokymo medžiagoje. mokymo ir mokymosi ar asmeninio gyvenimo sritis.5 skyrelį ir 7 skyrių) – tai susiję su vienos ar daugiau kalbų mokymosi ir vartojimo. formulavimas paprastai daro poveikį kitiems programų sudarymo aspektams bei etapams ir pačiam mokymui bei mokymuisi. daugeliu atvejų kanadoje atliekant visiškos imersijos eksperimentus su jaunesnio amžiaus mokiniais iš pradžių nebuvo specialiai numatyta laiko mokyti anglakalbius vaikus prancūzų kalbos. tokių tikslų.1 skyrelį) – tai apimtų viešosios veiklos. suprantant šį terminą taip. „panardinimą“ (imersiją. susijusių su šiuo požiūriu ir šiuo židiniu. pagrindinis svetimosios kalbos mokymosi tikslas gali būti geriau dirbti. pažymėtina. atkreipiant dėmesį į tai. Būtent šiuo požiūriu galima kalbėti apie „specialius tikslus“. kitų kultūrų atradimo ar pažinimo tvarkyba. 180 . profesinės veiklos. e) turtinti ir įvairinti strategijas arba atlikti užduotis (žr. specialių poreikių tenkinimas visada reikalauja šiam tikslui tinkamo specialaus mokymo. 4. susijusias su mokymo bei mokymosi sritimi ir kitų. 4. kuri turi pritaikyti savo daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją prie tam tikros socialinės srities veiklos. tai nereiškia. šie tikslai eksplicitiškai atsispindi kursų aprašuose. kad šio pobūdžio tikslai. „pasirengimą gyventi užsienyje“. Šiuo požiūriu – ir tai nėra iš esmės nesuderinama su šiuo tyrimu – tokių imersijos situacijų tikslas. d) optimaliai veikti konkrečioje srityje (žr. yra ugdyti dalines kompetencijas. taip pat atitinka dvikalbio švietimo situacijas.

galimas daiktas. Dalinių tikslų papildomumas apibrėžti mokymo ar mokymosi tikslus nurodant svarbiausias bendrojo metmenų modelio sudedamąsias dalis ar kiekvienos iš jų smulkesnius komponentus nėra paprasčiausias stilistikos pratimas. kurioms dar nebuvo taikomos. arba užduočiai (ar užduočių grandinei) reikalinga kalbinė veikla. tokie pavyzdžiai veikiau liudija pusiau automatinį elgesį. tačiau pačios tos užduotys mokymo požiūriu tėra tik matomi tikslai ar kaip žingsneliai kitų tikslų link. susijusius su įprasta veikla. kad jų atliksimi pratimai įgalins juos svetimąja kalba žaisti „laimingas šeimas“ (tikslas – atlikti „užduotį“). Bet yra atvejų. kad mokymosi procese vienu ar kitu metu labiau linkstama ugdyti tas strategijas. o ne dalines kompetencijas. tai parodo galimą mokymosi tikslų ir įmanomą mokymo 181 . ar strategijų mokymas ar taikymas. viena ar keliomis svetimomis kalbomis. jei pripažįstama. tikrovės modeliavimo ir įvairių vaidmenų žaidimų tikslai iš esmės taip pat yra trumpalaikiai. apskritai tikslų formulavimo per užduotis pranašumas yra tai.2. nors pagal loginę „metmenų“ koncepciją daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija reiškiasi ir yra ugdoma atliekant užduotis. padaryti jas tinkamas užduotims. Šia prasme vadinamojo projektinio mokymo. kurias mokiniai jau yra įpratę taikyti. – verta iškelti tikslą ugdyti tokias strategijas. nors jos pačios nėra savitikslis.1. kai mokymosi tikslas yra siauras: daugiau ar mažiau stereotipiškai atlikti tam tikras užduotis. apibūdinami kaip atliktinos užduotys. kurios įgalintų atlikti vienokios ar kitokios rūšies kalbines užduotis. užduotys paprastai būna nukreiptos į tam tikrą sritį ir laikomos tos srities siekiniais. kitaip tariant. platesnės ir sąmoningesnės. kai tikimasi „daugiakalbės“ atlikties: keliomis standartinėmis formuluotėmis perteikti kompanijos potvarkius.Kalbos mokymasis ir mokymas atrodytų. kaip aprašoma d punkte. kad aiškiai nustatytų kartojamųjų užduočių atlikimas tokiais atvejais taip pat gali būti svarbiausias mokymosi tikslas. kuriais apibūdinami šeimos nariai (platesnio komunikacinio tikslo lingvistinio komponento dalis). 6. kad kokios nors ar komunikacinės. tačiau negalima paneigti. ar mokymosi strategijos leidžia individui mobilizuoti savo kompetencijas – įtvirtinti ir. gali būti būdas paskatinti mokytis žodžių. todėl tikslas yra tobulinti tas strategijas. kad jos taptų sudėtingesnės.4. pagerinti ar išplėsti. kad taip galima konkrečiau – taip pat ir mokiniams – apibūdinti laukiamus rezultatus ir visam mokymuisi suteikti trumpalaikę motyvaciją. labai paprastas pavyzdys: pasakyti vaikams. tačiau tikrieji mokymo tikslai yra arba tai užduočiai reikalingos kalbos žinios. dažnai pateikiamas komutatoriaus operatorių pavyzdys. kurioms reikia ribotų kalbos elementų.

Galima pateikti ir kitokių pavyzdžių.2. ko reikia konkrečiam darbui (kad ir restorano padavėjo). dažnai jų vartosena sinonimiška. tarkim. komentarus apie tai. y. apie parametrų nustatymą) požiūriu. b) įvardijant nesąmoningą kitos (negimtosios) kalbos išmokimą natūralioje kalbinėje aplinkoje. kur pagrindiniu tikslu būtų pasirinkti kiti komponentai. tiesiogiai girdint ar skaitant ir dalyvaujant komunikaciniuose įvykiuose.). ir kalbos įsisavinimas gali būti vartojamas arba bendresne reikšme. kartais vienas ar kitas terminas vartojamas kaip bendrasis. 182 . t. paprastai tos teorijos laikomos teorinės psicholingvistikos šaka. patiekalams apibūdinti) ir į tam tikras sociolingvistikos normas (kaip kreipiamasi į klientus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. susijusių su tam tikros šalies kultūra – virtuve ir valgymo papročiais. kantrybės ir t. kaip santykiškai gali būti suprantamas dalinis kalbos mokėjimas). Įsisavinimas ar išmokimas? terminai kalbos įsisavinimas ir kalbos išmokimas šiuo metu yra vartojami įvairiomis reikšmėmis. pavyzdžiui.1. taip pat aišku (tačiau verta pakartoti). arba siauresne: a) aiškinant negimtakalbių kalbos mokėjimą šiuolaikinių universaliosios gramatikos teorijų (pavyzdžiui. be abejo. ypač jei laikoma. t. kad labai daug siūlomų mokyklinių ir nemokyklinių mokymo ir mokymosi formų tuo pačiu metu apima keletą iš šių tikslų.2. dėmesys bus kreipiamas į lingvistinio komponento tam tikras leksikos grupes (žodžius. pavyzdžiui. tai šiam tikslui pasiekti bus ugdomos kalbinės veiklos rūšys. o antrasis – siauresne prasme. susijusios su sakytine sąveika. aišku. kad tikslas yra iš esmės susijęs su sritimi ir pabrėžiama tai. kurie nebuvo tiesioginis – arba bent nebuvo pagrindinis – siekinys. kaip. bet dalinės kompetencijos sąvokai iliustruoti visiškai užtenka ir šio (žr. mokymo ir vertinimo metmenys formų įvairovę. reikalui esant. kalbant apie komunikacinę kompetenciją. mandagumo. Vadinasi. mandagios šypsenos. kurių reikia. nesvarbia ar mažai svarbia praktikams.) ar žinių. 6. Kalbos mokymosi procesas 6. kad gramatika yra neįsisąmonintas dalykas. prašoma trečiųjų šalių pagalbos ir t. t. kad dėl „metmenų“ modelio nuoseklumo siekiant vienaip ar kitaip suformuluoto tikslo kartu gaunama ir tokių rezultatų. būtinai prireiks ir tam tikrų egzistencinės kompetencijos (savoir-etre) aspektų (taktiškumo.

ir nesą jokio reikalo kartoti. kad mokiniai nebūtinai išmoksta tai. įsisavinimo proceso esą neįmanoma nei stebėti. kaip vyksta mokymasis. tyrimais pagrįsto sutarimo.1. galės suprasti ir vartoti kalbą remdamiesi savo ankstesne patirtimi ir sveiku protu. kontekstualizuotos bei kalbos požiūriu suprantamos įvesties. kitas kraštutinumas manyti. ko mokytojas moko. ir galimybių vartoti 183 . jei galima. kad be suprantamos įvesties pateikimo.2. kad svarbiausias dalykas. kad jis. Pageidautina. kai kurie teoretikai mano. mokytojų ir juos remiančių tarnybų vadovaujasi eklektiškesne praktika. ją įsisavintų ir gebėtų vartoti – ir suprasti. nustatyti.2.2. nei intuityviai suvokti ir jo esą negalima palengvinti nei sąmoningomis manipuliacijomis. nei taikant mokymo ar mokymosi metodus. kad būtų galima „metmenyse“ remtis kokia nors viena mokymosi teorija.Kalbos mokymasis ir mokymas Kalbos išmokimas gali būti vartojamas kaip bendrasis terminas arba siauresne prasme taip gali būti vadinamas kalbinių gebėjimų susiformavimas tam tikro suplanuoto mokymosi etapo (ypač kalbant apie formalųjį mokymąsi švietimo įstaigose) pabaigoje.2. būtina ir pakankama sąlyga kalbai ugdyti yra aktyvus dalyvavimas komunikacinėje sąveikoje. kad esą mokiniai. jie taip pat laikosi nuomonės. Šiuo metu nepanašu. kad eksplicitiškas mokymas ar kalbos mokymasis yra nesvarbūs. kuria reikšme jie vartoja šiuos terminus. tarp šių dviejų kraštutinumų esanti dauguma „vyraujančios krypties“ mokinių. jiems atrodo.2. kad nėra vieno bendro termino. Kaip mokiniai mokosi? 6. taigi jiems reikia ir tinkamos. kurioje gali būti mokomasi be formalaus mokymo. išmokę būtinas gramatikos taisykles ir žodyną. būtent dėl to. 6. „Metmenų“ naudotojai prašomi apsvarstyti ir. – tai sukurti kiek įmanoma turtingesnę kalbinę aplinką.2. kur tinkama. kad jie apsvarstytų ir. kad žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimai yra gana platūs. nustatytų: kokios yra kalbos įsisavinimo (minėtąja b reikšme) galimybės ir kaip jo• mis pasinaudojama.2. ir produkuoti. 6. Šiuo metu nėra pakankamai tvirto. kiti tyrėjai mano. ir nevartoti jų kitokiomis reikšmėmis negu „Metmenyse“. Šių mokslininkų manymu. kad būtų galima visur vartoti bendrą terminiją. ką gali padaryti mokytojas. pripažindami. kuris apimtų išmokimą ir įsisavinimą siaurosiomis prasmėmis. veikiamas jam pakankamai suprantamos kalbos.

taip pat skiriasi ir mokytojų. t. derinant sąmoningą mokymąsi su išsamiomis pratybomis. 6.2. kurias temas nagrinėti. kaip buvo išmokta ar įsisavinta tai.3. turi apgalvoti. Kaip „Metmenų“ naudotojai gali palengvinti kalbos mokymąsi? kalbos mokymo darbas yra mokymosi partnerystė – daugelio įvairių specialistų. 6. kiek jų pačių tikrinimo būdai gali turėti teigiamą ar neigiamą atgalinį poveikį kalbos mokymuisi. kokias sociokultūrines žinias ir įgūdžius testuoti ir t. skirtingo amžiaus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiame skyrelyje aptariami visų partnerių vaidmenys. tie asmenys. kurie susiję su egzaminais ir kvalifikavimu. kokią svarbą teikia produkcijai ar recepcijai. kursų rengėjų ir pan.1. Žinoma. 184 . tokiu būdu išlaisvinant protą aukštesnio lygmens komunikacinėms strategijoms. taisyklingumui ar laisvumui ir t. jie turi konkrečiai nuspręsti.3. 6. tačiau išmokti yra lengviau. kurie mokymosi parametrai yra svarbūs rūpimoms kvalifikacijoms ir reikalaujamam lygiui. taip pat ir glaudžiausiai su mokymusi susijusių mokytojų bei mokinių bendradarbiavimas. kuriuos žodžių junginius. kas testuojama. charakterio ir išsilavinimo mokiniams nevienodai paveikūs vienokie ar kitokie mokymo būdai. idiomas ir leksinius vienetus kandidatams reikės atpažinti ar prisiminti. nuostatos: kaip jie derina įvairius būdus. ypač dirbtinėmis klasės sąlygomis. jiems gali būti nesvarbu. kurias būtent užduotis ir veiklos rūšis įtraukti. kokiomis kalbos mokymosi prielaidomis jie grindžia savo darbą ir kokia metodologinė tų prielaidų reikšmė. išskyrus tai.3. mokymo ir vertinimo metmenys kalbą sąveikaujant. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. t.2. kad šis tikslas gali būti pasiekiamas mokant kartojamaisiais pratimais. nustatyti. kai kurie teoretikai (daug mažiau nei anksčiau) mano. taip pat ir morfologinį bei sintaksinį taisyklingumą. reikalui esant. kad mažiau būtų sąmoningai kreipiamas dėmesys – ar net visai nekreipiamas – į žemesnio lygmens fizinius kalbėjimo ar rašymo įgūdžius.

dėl mokiniams pristatytinų veiklos rūšių. kuris būtų tinkamas indėlis į mokymosi partnerystę – švietimo tyrėjų ir mokytojų rengėjų bendradarbiavimą. Gairėse ir programose gali būti tiksliai išvardijami tik aukštesnieji tikslai. pavyzdžiui. sudarydamos mokymo programų gaires ar rengdamos mokomųjų dalykų programas. dėl tekstų atrankos ir pateikimo tvarkos. kurias jie siektų ugdyti. Šių partnerių darbai smarkiai veikia mokymosi ir mokymo procesus. arba remdamiesi kompetencijomis bei strategijomis. todėl būtinai turi būti pagrįsti aiškiomis mokymosi teorijomis (retai tiesiogiai suformuluotomis. ir nustatomi mokymosi etapai. temos. tačiau privalo lanksčiai prisiderinti prie mokinių ar studentų reakcijos. kaip antai užduotys. vertinti. komunikacinės intencijos ir jų raiška ar sąvokos. nėra privalu.2. netgi nesąmoningomis). kurti ir administruoti testus ir parengti mokinius bei studentus kvalifikaciniams egzaminams. ir nors planą gali apmesti iš anksto. kompetencijos ir t. jiems privalu konkrečiai apsispręsti dėl daugelio smulkių dalykų.3. bet gali būti pateikiamos svarbiausios gairės ar nurodymai. kad mokiniai galėtų atlikti nurodytas užduotis ar nagrinėti temas. 6. Švietimo institucijos. Vadovėlių autoriai ir kursų rengėjai neprivalo – nebent patys norėtų – suformuluoti savo tikslus remdamiesi užduotimis. naudotis vadovėliais ir kursų medžiaga (kurią jie ne visada gali analizuoti. 6. nustato mokymosi tikslus. jiems būtina suprasti didelę mokymosi proceso įvairovę. kad jie stebės mokinių ar studentų pažangą ir ras būdų atpažinti.4. kurias atlikti jie norėtų išmokyti.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.3. dažnai nepatikrintomis. analizuoti ir įveikti mokymosi sunkumams. tikimasi. kokius taikyti darbo metodus. 185 . kurių reikia. bet gali būti smulkiau apibrėžiamas žodynas. t. taip pat nėra privalu. žodyno ir gramatikos. jie turi susiplanuoti kiekvieną pamokos minutę. laukiama. rinktis ir papildyti). kad bus pateikiami detalūs nurodymai. nors tas supratimas gali būti veikiau nesąmoningas patirties rezultatas nei aiškiai apibrėžtas teorinio svarstymo padarinys.3. taip pat ir individualiems mokymosi gebėjimams ugdyti. gramatika. kaip atlikti klasės ir / ar individualias užduotis ir kokia mokinių veikla turėtų būti atsakas į pateiktą medžiagą. mokytojams paprastai privaloma laikytis bet kokių oficialių gairių.3.

vadovaudamiesi nurodymais ir atlikdami tai.3. kada niekas nebemoko. taip skatinamas savarankiškas mokymasis: mokiniai vis labiau supranta. vengiant piršimo ar dogmatizmo. daugiausia buvo žiūrima svarbos kalbos mokymosi turinio ir tikslų atžvilgiu. tikimasi. kas jiems nurodoma mokytojų ar vadovėliuose.1 ir 6. 6 skyriuje mėginama pateikti tokius metmenis. mokymo ir vertinimo sudedamųjų dalių svarbą. Keletas metodinių pasirinkčių šiuolaikiškam kalbos mokymuisi ir mokymui iki šios dalies „metmenyse“ buvo kuriamas nuoseklus kalbos vartosenos ir kalbos vartotojo modelis visą laiką kreipiant dėmesį į skirtingų kalbos mokymosi. ir aiškiai suvokti. pabrėžtina. pagaliau. mokomąją medžiagą ir darbo metodus. Žinoma. taip pat ir konkretūs nurodymai naudotojams bus naudingi ne tik mokytojams ir kitiems švietimo sistemos partneriams. o reikia mokytis pačiam. kad „metmenys“. padėdami jiems suprasti.5. kuriais siekiama tikslų. ką jie gali rinktis. ką jie renkasi.2 skyreliuose. nes jų naudotojai neabejotinai norės apmąstyti savo metodinius sprendimus ir perteikti juos kitiems bendrųjų metmenų kontekste. bet ir tiesiogiai mokiniams. jei „mokymasis mokytis“ yra laikomas neatskiriama kalbos mokymosi dalimi. mokymo ir vertinimo metmenys 6. mokymo ir vertinimo metmenyse taip pat turi būti vieta ir metodikai. tačiau palyginti nedaugelis mokosi aktyviai. sisteminti savo mokymąsi ir mokytis patys. derinamų prie individualių mokinių poreikių jų socialiniame kontekste. savybes ir galimybes. tai trumpai apibendrinama 6.4. visos pasirinktys apibūdinamos aiškiai bei skaidriai. Būtent jie turi išsiugdyti kompetencijas ir strategijas (kiek dar nėra išsiugdę) ir atlikti įvairiausias užduotis. su kalbos įsisavinimo ir mokymosi procesais yra susiję mokiniai. imdamiesi iniciatyvos planuoti. ką jie gali rinktis ir kas jiems labiausiai tinka. svarbiausias europos tarybos metodinis principas yra tas. Vis dėlto ateina laikas. atsižvelgiant į savo poreikius. juk bet kokioje švietimo sistemoje galima mokinius skatinti vis daugiau rinktis tikslus. požiūris į mokymosi ir mokymo metodiką turi būti visapusis. motyvaciją. Veiksmingumas priklauso nuo motyvacijos bei 186 . kokiais būdais jie išmoksta. kad šiam skyriui taikomi tie patys kriterijai kaip ir kitiems. daugelis mokosi reaktyviai. 6. žinoma. kad veiksmingai dalyvautų komunikaciniuose įvykiuose.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad veiksmingiausiais laikomi tie kalbos mokymosi ir mokymo metodai. tačiau kalbos mokymosi.

neparinktus pagal sunkumą. apmąsčiusių savo patirtį ir įsitikinusių. diskutuoti apie ją.Kalbos mokymasis ir mokymas mokinių savybių. y. skaitydami nepakeistus. – – – – girdėdami pokalbius.1. ko trūksta. – tai visada geriau negu priimti vyraujantį požiūrį vien dėl to. prašome jų pasidalyti su mumis savo patirtimi – kokius metodus taiko ir kokių tikslų jie siekia.. įrašų ir t. 6. t. bet parodyti. ką galima rinktis.. žiūrėdami ir klausydami televizijos. autentiškus rašytinius tekstus (laikraščius. t. mokymo ir vertinimo metmenys“ yra skirti ne proteguoti vienai kuriai nors kalbos mokymo metodikai. grindžiamą mokinių bendravimo poreikiais ir tokių metodų taikymu bei tokios mokomosios medžiagos naudojimu. Bendrosios kryptys apskritai kokiu būdu tikimasi mokinius išmoksiant antrosios ar svetimosios kalbos (k2)? kuriais iš šių būdų jie mokosi: a) būdami kalbinėje aplinkoje. žurnalus. pasiekiama didelė tikslų ir dar didesnė metodų bei mokomosios medžiagos įvairovė. kaip aiškinama 2. romanus. dabar galima tik nurodyti keletą praktika grįstų pasirinkčių ir paprašyti „metmenų“ naudotojų iš savo praktikos ir sukauptų žinių pridėti. informacinėmis kompaktinėmis plokštelėmis ir t. jei yra praktikų. viešąsias iškabas.4. kad savo mokiniams tinkamų tikslų galima pasiekti kitais. tačiau.).2 skyrelyje ir kitur. kuriuos taikyti skatina europos taryba. kurie įgalintų mokinius patenkinti tuos poreikius ir geriausiai jiems tiktų. t. apsakymus. veiksmingesniais metodais negu tie. vaizdo įrašų ir t.3. užrašus ir t. remiantis praktika reikia įvairiapusiškai aptarti šias pasirinktis ir jų taikymą. 187 – . daugelį metų europos taryba palaikė komunikacinę mokymo ir mokymosi kryptį. naudodamiesi kompiuterinėmis programomis. Šiais laikais dabartinių kalbų mokoma ir mokomasi labai įvairiais būdais. t. Vadovaujantis šiuo esminiu principu. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. taip pat ir nuo panaudotinų žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių pobūdžio. toks dalijimasis padėtų geriau suprasti sudėtingą kalbų mokymo ir mokymosi įvairovę. klausydamiesi radijo. kad jis yra vyraujantis.. tiesiogiai veikiami natūralios k2 vartosenos: – kalbėdami su gimtakalbiu ar gimtakalbiais. t.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

dalyvaudami prijungtinėse ar kitokiose konferencijose,

– dalyvaudami kitų mokomųjų dalykų kursuose, kur mokomoji kalba yra k2; b) skaitydami ar klausydami specialiai atrinktų (pavyzdžiui, pagal sunkumą) sakytinių ir rašytinių tekstų („suprantamos įvesties“) k2; c) sąveikaudami antrąja kalba, kaip pokalbio partneriai, su antrąją kalbą mokančiu pašnekovu; d) atlikdami specialiai sumanytas ir sukurtas užduotis k2 („suprantama produkcija“); e) mokydamiesi savarankiškai, patys ar kieno nors padedami, siekdami iš anksto išsikeltų tikslų ir naudodami prieinamas mokomąsias priemones; f) derindami pateikimą, aiškinimą, (kartojamuosius) pratimus ir įvairią kalbinę veiklą, kai mokomoji kalba yra k1 (šia kalba aiškinama, pateikiamos bendros su tvarka susijusios nuorodos); g) derindami tokias veiklos rūšis, kaip išvardyta f punkte, kai k2 vartojama tik visos klasės tikslams; h) derindami f–g punktuose minėtąsias veiklos rūšis, kai laipsniškai vis mažiau vartojama k1, įtraukiama daugiau užduočių ir autentiškų sakytinių bei rašytinių tekstų, taip pat laipsniškai daugiau svarbos skiriama savarankiškam mokymuisi; i) derindami visa, kas išvardyta, su grupės ir individualiu planavimu, įgyvendinimu ir klasės veiklos vertinimu (padedami mokytojo), sąveikaudami taip, kad patenkintų skirtingus mokinio poreikius ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apsvarstyti ir nustatyti, kuria iš pateiktųjų krypčių jie apskritai grindžia savo darbą.

6.4.2. reikia aptarti santykinius mokytojų, mokinių ir mokomųjų priemonių
vaidmenis.

6.4.2.1. kiek pamokos laiko santykiškai skiriama (tikimasi, kad skiriama):
a) mokytojo dėstymui, aiškinimui ir pan. visai klasei (grupei)? b) visos klasės (grupės) klausimams–atsakymams (atskirai tokiems, kuriais klausiama informacijos, norima paaiškinimo, ir kontroliniams)? c) darbui grupėmis ar poromis? d) individualiam darbui?
188

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.2.2. Mokytojai turėtų suvokti, kad jų veikla, atspindinti jų nuostatas ir gebėjimus,
labiausiai lemia kalbos išmokimą ar įsisavinimą. jie rodo kalbinio ir nekalbinio elgesio pavyzdį, kuriuo mokiniai galėtų sekti ir vartodami kalbą, ir galbūt dirbdami mokytojais. kokia svarba skiriama mokytojų: a) mokymo gebėjimams? b) vadovavimo klasei įgūdžiams? c) tyrinėjimų ir patirties apmąstymo gebėjimams? d) mokymo būdams? e) tikrinimo, vertinimo ir įvertinimo pažymiais supratimui ir gebėjimui tai atlikti? f) žinioms ir gebėjimui mokyti sociokultūros pagrindų? g) tarpkultūrinėms nuostatoms ir įgūdžiams? h) žinioms ir gebėjimui ugdyti mokinių estetinį literatūros supratimą? i) gebėjimui individualizuoti veiklą klasėse, kuriose yra įvairių ir nevienodų gebėjimų mokinių? kaip geriausiai ugdomos tinkamos savybės ir gebėjimai? ar individualios veiklos, darbo poromis ar grupėmis metu mokytojas turėtų: a) paprasčiausiai vadovauti ir palaikyti tvarką? b) vaikščioti nuo vieno žmogaus prie kito ir stebėti darbą? c) būti pasirengęs pakonsultuoti individualiai? d) būti vadovas ir pagalbininkas, išklausydamas studentų mintis apie jų mokymąsi ir į jas reaguodamas, koordinuodamas studentų veiklą, taip pat stebėdamas ir konsultuodamas?

6.4.2.3. kiek tikimasi ar reikalaujama, kad mokiniai:
a) klausytų visų mokytojo – ir tik jo – nurodymų, kalbėtų tik tada, kai mokytojas jų klausia ar jiems leidžia? b) aktyviai dalyvautų mokymo procese bendradarbiaudami su mokytoju ir kitais mokiniais, kad susitartų dėl tikslų ir metodų, vieni kitus mokytų ir vertintų ir tokiu būdu darytųsi vis savarankiškesni? c) savarankiškai mokytųsi pasinaudodami tam skirta mokomąja medžiaga ir įsivertintų? d) vieni su kitais rungtyniautų?

189

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

6.4.2.4. kaip gali ir turi būti naudojamasi mokomosiomis priemonėmis (garso ir
vaizdo įrašais, kompiuteriais ir t. t.)? a) nesinaudojama; b) rodant naują medžiagą visai klasei, kartojant visiems kartu ir t. t.; c) dirbant kalbos, vaizdo įrašų, kompiuterių laboratorijose; d) mokantis individualiai savarankiškai; e) kaip pagrindas grupės darbui (diskusijoms, bendrų sprendimų paieškai, bendradarbiavimui ir rungtyniavimui ir t. t.); f) jungiantis į tarptautinį mokyklų, klasių ir pavienių asmenų kompiuterių tinklą. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nuspręsti: kokie yra santykiniai mokytojų bei mokinių vaidmenys ir priedermės • organizuojant kalbos mokymosi procesą, jį tvarkant, jam vadovaujant ir jį vertinant; kaip naudojamasi mokomosiomis priemonėmis.

6.4.3. koks turi būti tekstų vaidmuo mokantis ir mokant kalbos? 6.4.3.1. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama išmoksiant iš sakytinių ir
rašytinių tekstų (žr. 4.6 skyrelį): a) juos pateikiant paprastai? b) juos pateikiant paprastai, bet garantuojant, kad naujus dalykus galima suprasti remiantis žodiniu kontekstu, vaizdinėmis pasparomis ir t. t.? c) pateikiant su k2 supratimo tikrinimo užduotimi: atsakyti į klausimus, parinkti tinkamą atsakymą, susieti su paveikslėliais ir t. t.? d) kaip c punkte, bet su viena ar keliomis tokių užduočių: • atlikti k1 supratimo tikrinimo užduotį; • paaiškinti k1; • paaiškinti k2 (reikalui esant, čia pat išversti); • išversti visą tekstą į k1; • atlikti prieštekstines užduotis, užduotis skaitant ar klausant ir t. t.?

190

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.3.2. kiek mokiniams pateikiami rašytiniai ir sakytiniai tekstai turėtų būti:
a) tikroviški, t. y. sukurti komunikaciniais, o ne kalbos mokymo tikslais, pavyzdžiui: • • neapdoroti autentiški tekstai, su kuriais mokinys susiduria tiesiogiai praktiškai vartodamas kalbą (dienraščiai, žurnalai, laidos ir t. t.); autentiški tekstai, atrinkti, surūšiuoti pagal sunkumą arba suredaguoti taip,

kad atitiktų mokinio patirtį, interesus ir ypatybes; b) sukurti specialiai mokyti kalbos, pavyzdžiui: • sukurti panašūs į minėtuosius autentiškus tekstus (pavyzdžiui, specialiai • • • parašyti klausymo supratimo tekstai, įgarsinti aktorių); sukurti tekstai, kuriuose siekiama parodyti mokomų (pavyzdžiui, tam tikrame kurso skyriuje) kalbos dalykų vartoseną kontekste; pavieniai sakiniai pratyboms (fonetikos, gramatikos ir t. t.); vadovėlių nurodymai, paaiškinimai ir t. t., testų ir egzaminų užduočių formuluotės, mokytojo kalbėjimas per pamoką (nurodymai, paaiškinimai, vadovavimas klasei ir t. t.). tai gali būti laikoma tam tikru tekstų tipu. ar jie yra lengvai suprantami mokiniams ir tinkami mokant? kaip galima turinio, kalbos ir pateikimo pažiūriu pagrįsti, kad jie tikrai yra tokie?

6.4.3.3. kiek mokiniams reikėtų ne tik apdoroti, bet ir produkuoti tekstus? tai
galėtų būti: a) sakytiniai tekstai: • garsiai skaityti rašytinius tekstus; • atlikti pratimus žodžiu; • atkurti atmintinai išmoktus tekstus (pjeses, eilėraščius ir t. t.); • atlikti pratimus poromis ar grupėmis; • dalyvauti oficialiosiose ir neoficialiosiose diskusijose; • kalbėtis (per pamoką ar tarpusavyje); • daryti pranešimą; b) rašytiniai tekstai: • diktantai; • pratimai raštu; • rašiniai; • vertimai; • pranešimai raštu;
191

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

• • •

projektiniai darbai; laiškai; dalyvavimas mokyklos ar klasės tinklalapių pokalbių svetainėse ar bendravimas faksu, elektroniniais laiškais.

6.4.3.4. kiek atliekant įvairią kalbinę veiklą (suprantant skaitomus ir klausomus
tekstus, rašant ir kalbant, sąveikaujant) iš mokinių gali būti tikimasi ir jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis įvairių, pagal teksto tipą tinkamų klausymo, skaitymo, kalbėjimo ir rašymo būdų tiek dirbant individualiai, tiek grupėmis (pavyzdžiui, dalytis mintimis ir interpretacijomis suprantant tekstą ir formuluojant mintis)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti, kokia yra tekstų (sakytinių ir rašytinių) vieta jų mokymosi ar mokymo programoje ir kokių veiklos rūšių reikia, pavyzdžiui: • pagal kokius principus tekstai yra atrenkami, pritaikomi ar sukuriami, sutvarkomi ir pristatomi; • • ar tekstai yra parenkami pagal sunkumą; ar iš mokinių a) tikimasi, b) jiems padedama skirti tekstų tipus ir mokytis skirtingų klausymo ir skaitymo būdų atsižvelgiant į teksto tipą: klausyti ar skaityti norint suprasti detales ar esmę, reikiamą informaciją ir t. t.

6.4.4. kiek iš mokinių tikimasi ar reikalaujama mokytis iš užduočių ir veiklos
rūšių (žr. 4.3 ir 4.4 skyrelius): a) paprastai dalyvaujant spontaniškoje veikloje? b) paprastai atliekant užduotis ir dalyvaujant kitoje veikloje, organizuotoje atsižvelgiant į tipus, tikslus, įvestis, rezultatus, dalyvių vaidmenis, kalbinės veiklos rūšį ir t. t.? c) ne tik atliekant užduotis, bet ir jas planuojant, paskui analizuojant ir vertinant? d) kaip c punkte, bet dar ir aiškiai žinant užduočių tikslus, pobūdį, sandarą, reikalavimus dalyviams ir t. t.?

192

Kalbos mokymasis ir mokymas

6.4.5. kaip turėtų būti ugdomi mokinių gebėjimai taikyti komunikacines strategijas (žr. 4.4 skyrelį): a) ar įsivaizduojama, kad jie gali būti perkeliami iš mokinio k1 vartosenos? ar ugdoma tokiais būdais: b) kuriamos situacijos ir pateikiamos užduotys (pavyzdžiui, vaidmens atlikimas ar imitavimas), kurioms reikia planavimo, atlikimo, vertinimo ir taisymo strategijų; c) kaip b punkte, bet taikomos sąmoningumą skatinančios strategijos (pavyzdžiui, inscenizacija įrašoma ir analizuojama); d) kaip b punkte, bet mokiniai skatinami kreipti dėmesį į tam tikras strategijas, esant reikalui, atvirai jas taikyti arba to iš jų reikalaujama. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir, reikalui esant, nustatyti veiklos rūšių, užduočių ir strategijų vietą kalbos mokymosi ar mokymo programoje.

6.4.6. Bendrosios kompetencijos (žr. 5.1 skyrelį) gali būti ugdomos įvairiais būdais. 6.4.6.1. pasaulio pažinimo atžvilgiu naujos kalbos mokymasis nereiškia, kad pradedama nuo nulio. daug reikalingų žinių – jei ne didžioji dalis – gali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Vis dėlto mokytis kalbos nėra tik paprastai persakyti tai, kas žinoma, naujais žodžiais; nors neįtikėtina, kokiu mastu „slenkstyje“ pateikti bendrųjų ir specialiųjų sąvokų apmatai pasirodė esą būdingi ir tinkami dvidešimčiai europos kalbų, netgi skirtingų šeimų. reikia susidaryti savo nuomonę, kad būtų galima nuspręsti: ar į tai, ko turi būti mokoma kalbos pamokose ir tikrinama testais, įeina ir žinios apie pasaulį, kurios iš tikrųjų neatitinka mokinio brandos ar suaugusiųjų patirties? jei taip, tai negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. problemos nereikėtų vengti; kai negimtoji kalba vartojama kaip mokomoji kalba mokyklose ar universitetuose (kaip ir mokant gimtąja kalba), abu – ir dalyko turinys, ir vartojama kalba yra nauja. seniau daugelyje kalbos vadovėlių, kaip antai garsaus XVii a. čekų švietėjo Comeniuso „orbis pictus“, buvo siekiama aiškiai susisteminti kalbos mokymą, kad jauniems žmonėms būtų pateikiamas aiškus pasaulio vaizdas.

193

bet ir tarp regionų. ii) k2. tai tas įvaizdis turėtų būti taip ir pristatomas. 194 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. skirtą tam. ir mokant k2 priimamos kaip esamybė. lyčių ir t. kad kai kuriais atžvilgiais europos kultūra yra bendra. kaip kalbos kursuose turėtų būti traktuojamos bendrosios.) i) k1. g) ugdoma mokant dalyko. Civilizacija. kai k2 yra mokomoji. t.2.4. c) atrenkami ir kuriami tekstai.1. kad jos jau pakankamai susiformavusios ar bus ugdomos kitais atvejais (pavyzdžiui. nekalbinės specifinės kompetencijos: a) manoma. f) ugdoma inscenizuojant ir imituojant. kaip konkrečiai tikslinei socialinei grupei ar grupėms pateikti tikslinę kultūrą. Šalies realijos ir t. kaip antai iš vaikiškų knygelių (olandų klumpės ir vėjo malūnai. mokant kitų programos dalykų k1). d) rengiami specialūs kursai ar vadovėliai. nuostatos.4. anglų pirkios šiaudiniais stogais su rožėmis prie durų)? jie žadina vaizduotę ir gali motyvuoti. c) laikomos mokymosi programų tikslu. 6. ir gimtakalbiai aiškiau suvoktų sąsajas tarp vienų ir kitų patirties. atrodo. reikia labai rūpestingai apgalvoti. etninių bendruomenių.4. paprastai archajiškiems liaudies meno stereotipams.3. 6. 5.6. palaikomą ir šventėse reklamuojamą šalies įvaizdį. Egzistencinės kompetencijos atžvilgiu mokinio asmeninės savybės. h) ugdoma per tiesioginį kontaktą su gimtakalbiais ir autentiškais tekstais. kitais atžvilgiais yra įvairiausių skirtumų – ir ne tik tarp šalių. t.6. susiję su krašto kultūra (Šalityra. b) atsižvelgtinos planuojant ir kontroliuojant mokymosi procesą. ar galėtų būti skiriama vietos vaizdingiems. kognityvinių ir sociokultūrinių pamatinių žinių. klasių. e) ugdoma per tarpkultūrinį komponentą. b) sprendžiama. kiek kitaip turėtų būti žiūrima į sociokultūrines žinias ir tarpkultūrinių gebėjimų ugdymą. (žr. kai kyla toks klausimas. įsitikinimai ir t. motyvacija. kad ir kalbos mokiniai.4. mokymo ir vertinimo metmenys 6.3 skyrelį) gali būti: a) ignoruojamos – tai esą mokinio asmeninis reikalas. ypač mažesnius vaikus. t. reikia nusistatyti pusiausvyrą svarbiausio mokymo tikslo – ugdyti mokinių daugiakultūrę kompetenciją – atžvilgiu. tokie stereotipai dažnai atitinka pačios šalies susikurtą. jis labai menkai susijęs su didžiosios gyventojų dalies kasdienybe. jei yra būtent taip.6. kuriuose aiškinami nauji dalykai.

4. koks yra jų kognityvinis stilius ir ugdytis tinkamas mokymosi strategijas.5. b) jie yra lavinami.4 skyrelį): a) tai ugdoma kaip kalbos mokymosi ir mokymo „šalutiniai produktai“. 5. reikalui esant.1. kalbant apie gebėjimą mokytis..4. kai reikia informacijos konkrečiai užduočiai atlikti ar veiklai? 195 . kuriuo iš toliau pateikiamų būdų galėtų būti ar turėtų būti plečiamas mokinių žodynas: a) tiesiog matant žodžius ir sustabarėjusius posakius. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.7.4. 6. kuo skiriasi šie atvejai: a) praktiniai įgūdžiai yra pokalbių temos. nustatyti. c) parodomi veiksmais ir pakomentuojama. nustatyti: • • kokias iš minėtų (ar kitų) priemonių jie taiko bendrosioms kompetencijoms ugdyti. gramatiką. specialiai neplanuojant ir nesiimant jokių priemonių. reikalui esant. ugdoma mokinių mokymosi bei euristiniai įgūdžiai ir skatinama imtis atsakomybės už savo mokymąsi (ar to iš jų gali būti tikimasi arba reikalaujama) (žr. kaip ir ko jie yra mokomi bei mokosi. b) pamažu mokytojui perleidžiant atsakomybę už mokymąsi mokiniams ar studentams ir skatinant juos apmąstyti savo mokymąsi bei dalytis ta patirtimi su kitais mokiniais. kaip jie skatina mokinius ar studentus tapti atsakingais.Kalbos mokymasis ir mokymas „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. savarankiškais kalbos mokiniais ir vartotojais. būtinas kalbos mokymosi aspektas. vartojamus autentiškuose sakytiniuose ir rašytiniuose tekstuose? b) aiškinantis patiems ar pasitelkus žodynus ir pan.6. aprėpianti žodyną. c) sistemingai skatinant mokinius suvokti.7. mokinio lingvistinės kompetencijos ugdymas yra svarbiausias.1. d) mokomi vartojant tikslinę kalbą kaip mokomąją. kaip turi būti ugdoma ši kompetencija. tartį ir rašybą? 6. e) sudarant galimybes mokiniams nustatyti. d) skatinant mokinius išbandyti įvairius metodus. 6.

t. ir kalbos mokymuisi bei mokymui planuoti.)? i) daugiau ar mažiau sistemiškai studijuojant semantinių skiriamųjų požymių pasiskirstymą k1 ir k2 (gretinamoji semantika)? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. sustabarėjusių posakių) mokiniui reikės išmokti vartoti. aprėptis ir vartojimas yra svarbiausi kalbos įsisavinimo parametrai. enciklopedijų ir kitų žinynų? h) aiškinant žodžių sandarą ir mokant pasinaudoti tomis žiniomis (pavyzdžiui. reikalui esant. t.7. deminutyvai ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gestais ir mimika. • kaip žodyno vartojimą mokiniui reikės kontroliuoti. mokymo ir vertinimo metmenys c) pristatant žodžius kontekste. • koks skirtumas daromas (jei daromas) tarp mokymosi atpažinti ir suprasti. kokios aprėpties žodyną (t. kad būtų prisiminta ir produkuojama. nustatyti: • kokios apimties žodyną (t. t.2. kiek žodžių.? g) mokant vartosenos iš vienakalbių ir dvikalbių žodynų. kaip jis bus išmokytas ar iš jo bus reikalaujama tą daryti. vadovėlių tekstuose. sudūrimas.? d) pristatant žodžius kartu su vaizdine medžiaga (paveikslėliais. 196 . priesagos. kuriuose pateikiamas ir jų vertimas? f) tyrinėjant semantinius laukus ir sudarant „minčių žemėlapius“ ir t. kaip skatinama juos taikyti. veiksmažodžių priešdėliai. reikalui esant.) mokiniui reikės išmokti • vartoti. daiktais ir t.4. išmokti. y.)? e) įsimenant žodžių sąrašus ir t. t. ir mokinio kalbos mokėjimui vertinti. idiomos. temos ir t. t. 6. Žodyno apimtis. nustatyti. kaip yra pristatomi svetimosios kalbos žodžiai (forma ir reikšmė) ir kaip mokiniai jų išmoksta. rodomais veiksmais. žodžių daryba. • kokiais dedukciniais metodais pasinaudojama.. kolokacijos. pavyzdžiui. y. o paskui vis kartojant įvairiuose pratimuose ir t. t. „Metmenų“ naudotojai galėtų apmąstyti ir. vadinasi. sritys.

žodyno elementą).Kalbos mokymasis ir mokymas 6. kurių reikia mokinio poreikius atitinkančioms komunikacinėms užduotims atlikti.. kai jis atlieka komunikacines užduotis. kuris išmokstamas visas (Atskrido paukšteliai iš šiltų kraštų.3. kai predikatinių dėmenų skaičius. tai paprastai apima naujos medžiagos atranką. • iš anksto neplanuoti žodyno plėtros. pavyzdžiui. jų vaidmenį reiškiant bendrąsias sąvokas.7. y. kai sakinio dalys reiškiamos vienu žodžiu (pavyzdžiui.. Vis dėlto tai netrukdo anksčiau pateikti analitiškai sudėtingą medžiagą kaip sustabarėjusį pasakymą (t. ar turi būti mokoma ir 197 . ar dainos tekstą.). t.7.. bet dauguma su kalbos planavimu. • remiantis statistiniais žodyno atrankos principais rinktis dažniausiai vartojamus žodžius iš bendrojo žodyno ar iš siauresnių temų. programų ir mokymo planų kūrėjams to daryti nebūtina. kuriuos žodžius įtraukti.5. kurių kalbos yra mokomasi.7. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. Štai keletas siūlymų: • atrinkti svarbiausius žodžius ir posakius: a) iš teminių sričių tuos. tačiau jie gali siūlyti gaires. Žodyno atranka testų ir vadovėlių medžiagos rengėjams reikia atrinkti. kad būtų garantuotas skaidrumas ir mokymo sistemos darna. bet plėsti jį natūraliai. kad būtų perteikta mintis – neabejotinai yra svarbiausia komunikacinės kompetencijos dalis. pateikimo tvarką ir laipsnišką pristatymą bei mokymą kartojamaisiais pratimais. • atrinkti sakytinius ir rašytinius (autentiškus) tekstus ir mokytis ar mokyti juose esamų žodžių. kaip organizuoti gramatikos mokymąsi. sudėtingumas nėra vienintelis pateikimo eilės principas.4. atsižvelgiant į mokinio poreikius. pradedant trumpais vientisiniais sakiniais. ir baigiant įvairiais sudėtiniais sakiniais. kur reikia įterpti paradigminius leksikos elementus (Gal galėtumėte įpilti.).. nuspręsti: kokiu principu ar principais atrenkamas žodynas. y. ir nors ne visi. Jonė dainuoja). 6.4.4. 1. ilgis ir sandara neribojama. b) kuriais reiškiami kultūriniai skirtumai ir / ar reikšmingos vertybės bei įsitikinimai tos socialinės grupės ar grupių. kaip modelį. turi būti atsižvelgta į gramatinių kategorijų komunikacinį produktyvumą. čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu. Gramatinė kompetencija – gebėjimas organizuoti sakinius taip.4. mokymu ir testavimu susijusių asmenų ypatingą dėmesį kreipia į tai. į kurį reikėtų atsižvelgti. reikalui esant. • 6.

dažnai linkstama automatiškai versti pažodžiui. mokytis šalutinių vokiečių kalbos sakinių dėl skirtingos žodžių tvarkos sunkiau anglakalbiams ir prancūzakalbiams nei mokantiesiems olandų kalbą. tačiau pateikia apmatus praktikų sprendimams. „Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. čekams slovakų. ypač svarbus yra gretinimo veiksnys vertinant mokymosi krūvį. laisvumui ir taisyklingumui. anafora: įvardžių.7. procesų • ir santykių atranka ir pateikimo tvarka. bendresnės reikšmės veiksmažodžių vartosena) gali būti labiau lingvistinės nei pragmatinės kompetencijos dalis (pavyzdžiui. kategorijų. autentiškas diskursas ir rašytiniai tekstai gali būti kažkiek rūšiuojami pagal gramatinį sunkumą. c) kiek turi būti įsisąmoninti šių abiejų gramatikų skirtumai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. b) tikslinės kalbos gramatiką. • kaip mokiniams perteikiama jų reikšmė. kad Jonas ateis į vakarėlį. tačiau mokantis giminiškų kalbų. konstrukcijų. nustatyti: kuo grindžiama gramatinių elementų. sakinys paprastai laikomas gramatikos aprašo sritimi. pavyzdžiui.6. nemokėtų vartoti būtųjų laikų). iš dalies ir apskritai pateikimo tvarką). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. bet yra tinkami supažindinti mokinius su naujomis konstrukcijomis ir galbūt kategorijomis. tačiau kai kurie santykiai tarp sakinių (pavyzdžiui. kurias gerai besimokantys mokiniai gali išmokti aktyviai vartoti anksčiau negu tas. kokia tvarka mokomąją medžiagą pateikti būtų naudingiau. kad mokiniai po dvejų metų negalėtų papasakoti apie praeities įvykius (t. vadinasi. planuojant k2 ugdymą. Nesitikėjome. mokymo ir vertinimo metmenys“ negali pakeisti gramatikų ar nurodyti griežtos pateikimo sekos (nors išdėstymas skalėje gali apimti ir atranką. olandams vokiečių. • kokia santykinė svarba skiriama sakinių gramatinės sandaros aprėpčiai. mokymo ir vertinimo metmenys mokomasi taip. įvardinių prieveiksmių. 6. 4. Bet jis ten buvo).4. reikalui esant. • koks gretinamosios gramatikos vaidmuo mokant ir mokantis kalbos. 3. kurios atrodo svarbesnės. y. 198 . 2. taip pat gali būti atsižvelgiama į vaikų gimtosios kalbos įsisavinimo „natūralią seką“. taigi sprendžiant. • kiek daug mokiniai turi žinoti apie a) gimtosios kalbos gramatiką.

šalutiniai aplinkybių. jis gali performuluoti mokinio hipotezes ir pan. kategorijos. vienaskaita – daugiskaita. kartu su paaiškinimais vartojant atitinkamą metakalbą k1 arba k2 ir pateikiama pratimų. e) sakinių sujungimas (pavyzdžiui. t. t. sąlygiškumas. c) rinkimasis iš kelių pasirinkčių.4.4. h) gramatiniai laisvumą ugdantys pratimai. kai reikia pavartoti tam tikrą konstrukciją. objekto sakiniai ir t. gramatinė ir pragmatinė reikšmė K2 yra mokiniams perteikiama ar iš jo išgaunama. kokia tvarka pateikiamos • • ir kaip pristatomos mokiniams ir b) kaip jų išmokstamos. – apibrėžimais. 6. kad būtų parodytos jų formos. t. kurių yra jų skaitomuose ar klausomuose tekstuose. g) klausimai ir atsakymai. nustatyti: a) kaip gramatinės formos yra analizuojamos. pažyminio. įtraukiamos į specialiai sukurtus tekstus. formos. gali būti pasirenkami keli ar visi šie tipai: a) tarpų užpildymas. tik dar paaiškinama ir pateikiama pratimų. veiksnio. formų lentelės ir t. reikalui esant. taisyklės ir t. reikalui esant. f) sakinių vertimas iš k1 į k2. klasės. veikiami naujų gramatikos dalykų.). aiškinimais ir t.7. e) kai jie patys išsiaiškina. t. padedami mokytojo (pavyzdžiui. – indukcija iš konteksto.8.). esamasis laikas – būtasis. K2. b) sakinių kūrimas pagal pavyzdį. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. funkcijos ir reikšmės. b) induktyviai. pavyzdžiui: – verčiant iš arba į K1. c) kaip b punkte. veikiamoji rūšis – neveikiamoji ir t.7. d) kai jiems pristatomos formų paradigmos. jei naudojami pratimai. 199 .7. kaip ir kokiais principais grindžiant leksinė. d) kategorijų keitimo pratimai (pavyzdžiui.). mokiniai gali (iš jų tikimasi / reikalaujama) ugdyti savo gramatinę kompetenciją: a) induktyviai. kai nauji gramatikos elementai.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. t.

d) garsiai skaitydami fonetiškai reikšmingus tekstus. e) treniruodami klausą ir atlikdami fonetinius kartojamuosius pratimus. i) derindami kai kuriuos minėtuosius dalykus? 6.4. mokymo ir vertinimo metmenys 6. Tartis kaip tikimasi ar reikalaujama. f) kaip d punkte.2.7. d) mokydamiesi rašyti ranka (pavyzdžiui. ir kirilicą ar gotišką raštą) ir atkreipdami dėmesį į gimtakalbiams būdingas rašymo ranka normas. t. kaip fonetinės ir žodžių. lotynišką ar graikišką raštą.9. 5. kaip skaityti grafemas). reikalui esant. 200 . kad mokiniai ugdytų rašybos gebėjimus: a) tiesiog perkeldami iš k1. kirilicą.4 skyrelį). iii) ranka rašytus. c) įsimindami.7. c) individualiai dirbdami kalbos laboratorijoje. Rašyba kaip tikimasi ar reikalaujama. e) įsimindami žodžių formas (po vieną ar taikydami rašybos taisykles) ir skyrybos taisykles.4. nustatyti.1. iii) gimtakalbių vaizdo įrašus. kad mokiniai ugdytų savo tarties gebėjimus: a) tiesiogiai veikiami autentiško kalbėjimo. rašytinės formos yra perteikiamos mokiniams ir kaip jų išmokstamos. g) per išplėtotas tarties pratybas (žr. bet naudodami fonetiškai transkribuotus tekstus. f) rašydami diktantus? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. b) per autentiškus rašytinius tekstus: i) spausdintus. h) mokydamiesi ortoepijos normų (pavyzdžiui.10. kartu su diakritiniais ir skyrybos ženklais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ii) gimtakalbių garso įrašus. ii) spausdintus mašinėle. jei skiriasi nuo vartojamo k1). sakinių ir t. b) choru imituodami: i) mokytoją. kurios raidės kuriuos garsus žymi (pavyzdžiui.

kad tai esą reikalinga ar patartina daryti. kurioms atlikti reikia platesnės funkcinės aprėpties ir perimti verbalinių mainų modelius. ir tikslinės kalbos visuomenės skirtumai. e) darant sąmoningą praktinę veiklą (analizuojant. paaiškinant ir diskutuojant apie juos. reikalui esant. kai jie pasirodo.2 skyrelį) turėtų būti laikoma perkeliama iš mokinio socialinio gyvenimo patirties.4.2. 5.Kalbos mokymasis ir mokymas 6.9. • kokiais metodais ir būdais jos turėtų būti ugdomos. analizuojant bei aiškinant ir pasakant. c) atkreipiant dėmesį į sociolingvistinius skirtumus. ar mokinio sociolingvistinė kompetencija (žr. iš kurių būtų aiškiai matyti sociolingvistiniai tos visuomenės. b) atrenkant ir kuriant tekstus. d) pateikiant komunikacinių užduočių.3 skyrelį) būti: a) laikomos perkeliamomis iš išsilavinimo ir bendrosios patirties gimtąja kalba (k1)? ar turėtų būti ugdomos tokiais būdais: b) laipsniškai pateikiant mokiniui vis sudėtingesnės struktūros diskursų ir įvairesnės funkcinės paskirties tekstų. paskui jas žymint. f) akivaizdžiai išdėstant ir pateikiant pratimų funkcijoms. aiškinantis. verbalinių mainų modeliams ir diskurso struktūrai mokyti? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.4.). ar turėtų mokinio pragmatinės kompetencijos (žr. ar ugdoma tokiais būdais: a) leidžiant būti veikiamam autentiškos kalbos vartosenos tam tikroje socialinėje aplinkoje. 5. kad mokinys produkuotų vis sudėtingesnius tekstus. 201 . kur manoma. iš kurios yra mokinys. d) laukiant. įvardijant terminais ir t. t.8.2. e) ugdant akivaizdžiai. kaip ką reikia vartoti. versdamas vis sudėtingesnius tekstus iš k1 į k2. c) reikalaujant. nustatyti: kiek sociolingvistinė ir pragmatinė kompetencijos gali būti ugdomos ar • paliekamos savieigai. kaip sudedamąją dabartinių kalbų mokymo dalį – sociokultūrinį komponentą? 6. kol padaroma klaidų.

supaprastintos ar iškreiptos tikslinės kompetencijos apraiškos. kurios yra veikiau riktai. d) kompetencijos klaidos turėtų būti ne tik ištaisomos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. y. b) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. o atlikties klaidų pasitaiko dėl to. nereikia kreipti dėmesio. kad buvo prastai mokyta. d) kompetencijos klaidos yra neišvengiamas. taip pat ir gimtakalbių. b) mokiniai sistemingai skatinami tuoj pat taisyti vieni kitų kompetencijos klaidas. kad kas nors neišmokta.5. 202 . f) turėtų būti taisomos tik tokios kompetencijos klaidos. kad kalbos vartotojas / mokinys tinkamai nepanaudoja savo kompetencijos (taip gali atsitikti ir gimtakalbiui). pavyzdžiui: a) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. bet ir tinkamu metu analizuojamos ir paaiškinamos. kad mokinys nori bendrauti nepaisydamas nesėkmių. Kompetencijos ir atlikties klaidos Kompetencijos klaidų atsiranda dėl „tarpukalbės“.2.5. tačiau sistemines klaidas reikia išgyvendinti. 6. kai taisymas netrukdo bendrauti (pavyzdžiui. Į mokinio klaidas galima žiūrėti skirtingai. e) atlikties klaidos yra neišvengiamos visoje kalbos vartosenoje. dėl mokinio atlikties ir kompetencijos klaidų galima imtis tokių priemonių: a) mokytojas turi tuoj pat ištaisyti visas kompetencijos ir atlikties klaidas. kad jų nebedarytų. c) kompetencijos ir atlikties klaidos rodo. kai mokinys daro klaidų. jo atliktis iš tikrųjų atitinka jo kompetenciją. kurios trukdo bendrauti. laikinas mokinio kalbos sistemos – tarpukalbės – kūrimo padarinys. e) į atlikties klaidas. 6. atskiriant taisyklingumo ugdymą nuo laisvumo ugdymo). g) į kompetencijos klaidas reikėtų žiūrėti kaip į tarpukalbę ir nekreipti į jas dėmesio. mokymo ir vertinimo metmenys 6. tačiau tos kompetencijos ypatybės skiriasi nuo k2 normų. c) visas kompetencijos klaidas reikia pasižymėti ir ištaisyti tada.1.5. t.

• • • • • žodyno klaidoms. žodyno. sociolingvistikos ir sociokultūros klaidoms. nuspręsti. sintaksės klaidoms. pragmatikos klaidoms. kokiais kitais kriterijais grindžiamas kalbinių pasiekimų vertinimas.Kalbos mokymasis ir mokymas 6. reikalui esant. b) planuojant kursą ir rengiant mokomąją medžiagą. pavyzdžiui: • ar mokiniai vertinami pirmiausia atsižvelgiant į kompetencijos ir atlikties • • • klaidas. morfologijos. rašybos ir skyrybos. kaip reaguos į mokinio kompetencijos ir atlikties klaidas ir kokius kriterijus – tuos pačius ar skirtingus – taikys: fonetikos klaidoms. c) vertinant ir įvertinant pažymiais mokymąsi ir mokymą. sociokultūrinio turinio? „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.3. kurias padarė atlikdami užduotis. sintaksės. ar kompetencijos ir atlikties klaidos yra vertinamos nevienodai ir. kokiais kriterijais remiamasi. jei ne. jei taip. kokia santykinė svarba teikiama šių sričių kompetencijos ir atlikties klaidoms: – – – – – – – tarties. • • rašybos ir skyrybos klaidoms. morfologijos klaidoms. vartojimo. 203 . kokia mokinio kompetencijos klaidų stebėjimo ir analizės nauda: a) planuojant tolesnį mokymąsi ir individualų ar grupės mokymą.5.

.

ir. jos pritaikomos mokymosi arba testa205 . reikalaujančios tam tikro vaidmens atlikimo. 4.1 skyrelį). tokių užduočių. kryžiažodžiai). kad būtų galima tikslingai veikti pasirinktoje srityje turint aiškiai nustatytą tikslą ir įsivaizduojant rezultatą (žr. kasdienio bendravimo užduotys.1. išsinagrinėti sudėtingą schemą ar instrukciją tam. pateikčių rengimas. neoficialiai verčia žodžiu kitakalbiui). veiksmų planavimas. tarpininkauja arba vienu metu atlieka įvairią veiklą (pavyzdžiui. tam tikrai užduočiai atlikti gali prireikti daugiau ar mažiau etapų ar dar smulkesnių žingsnelių ir dėl to gali būti sunku nustatyti. kad nuspręstų ką daryti. jeigu tuo metu kas nors yra šalia. susirašinėjimas (elektroniniu paštu) ir t. kad ką nors surinktų. skaito instrukcijas. dalyvavimas diskusijoje. pavyzdžiui: kūrybinės (piešimas. mokydami ir mokydamiesi. problemų sprendimą ugdančios užduotys (informacijos sankaitos. profesinių įgūdžių reikalaujančios užduotys (daiktų taisymas ar surinkimas). skaito pranešimą ir jį aptaria su kolegomis tam. t. Vienos užduotys gali būti labai paprastos. kai dalyviai sąveikauja. arba aiškina kitam. pasakojimų rašymas). užduotys gali būti įvairaus pobūdžio ir joms atlikti gali reikėti daugiau ar mažiau vartoti kalbą. kad būtų galima surinkti kokią nors naują sudėtingą aparatūrą). neatsiejama dalis yra komunikacija. atliekant užduotį pagal tam tikrą strategiją suaktyvinamos reikiamos kompetencijos. o kitos – itin sudėtingos (pavyzdžiui. Užduoties apibrėžtis su užduotimis susiduriame kasdien: asmeniniame ir viešajame gyvenime. pamokų ir testų dalis. bendrauja su valstybės pareigūnais ir tuo pačiu metu pildo reikiamą blanką. kur baigiasi viena ir prasideda kita užduotis. profesinėje veikloje. rengiasi raštu paskaitai ir skaito viešąją paskaitą.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. vadovėlių. nors dažniausiai ir pakeistos. yra svarbiausia daugelio mokymo programų. Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. užduotys. kuria ir supranta rašytinius bei sakytinius tekstus. panašios užduotys. arba prašo padėti.

aptarimas. tačiau užduočių.2. laisvumo ir taisyklingumo. kitos užduotys yra grynai mokomojo pobūdžio. ar užduotys būtų gyvenimiškosios. 206 . atliktis yra susijusi su reikšme ir su tuo. parengtų mokymosi ar mokymo tikslais. grindžiamą tuo. y. arba susijusius su specialesniais darbo ir mokymosi reikalais. komunikacinėms užduotims svarbiausia – kad pavyktų jas gerai atlikti. sąveika ir tiesiogiai pamokos situacija. kai mokiniai atlikdami į turinį orientuotas užduotis patys įsitraukia į žaidimą ir užuot vartoję gimtąją kalbą. kaip ta reikšmė suprantama. Užduoties atliktis aptariant užduoties atliktį švietimo kontekste svarbu atsižvelgti ir į mokinio kompetencijas. tokios „gyvenimiškos“. taigi labai svarbu yra reikšmė. mokymo ir vertinimo metmenys vimo tikslais. Į tokią užduotį gali įeiti ir metakomunikacinių elementų. 7. „tikslinės“ ar „kartojimo“ užduotys parenkamos atsižvelgiant į mokinio tikruosius poreikius – arba asmeninės ir viešosios srities. kokias kalbos priemones rinktis. Šios užduotys yra labai svarbios. tartis ir perteikti prasmę. reiškiama bei kuriama. kuria kalbėti būtų lengviau ir natūraliau. jomis pasiekiama akivaizdžių. nors kartais ne taip iš karto apčiuopiamų rezultatų. kad būtų pasiektas komunikacinis tikslas. bet įveikiamos. ir visa tai kalbos mokymosi kontekste dažnai gali būti pačios užduoties sudėtinėmis dalimis. kad užduoties atliktis ir kalbos mokymasis būtų nesunkus ir veiksmingas. t. jos yra grindžiamos bendravimu. ir į mokinio kompetencijų ir užduočių parametrų strateginę sąveiką atliekant užduotį. Šios mokomosios užduotys tik netiesiogiai susijusios su gyvenimiškomis užduotimis bei mokinio poreikiais. parenkant ir pateikiant užduotis turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp reikšmės ir formos. kas yra žinoma ar numanoma apskritai apie mokymąsi ir ypač apie kalbos įsisavinimą. sunkios. ar mokomosios. vartoja tikslinę kalbą. nes mokiniui svarbu įgyvendinti savo komunikacinius ketinimus. komunikacinėmis mokomosiomis užduotimis (jos yra priešingos užduotims. kurių esmė yra formų mokymasis be konteksto) siekiama įtraukti mokinius į prasmingą komunikaciją. užduoties organizavimo ir vertinimo. kaip atlikti užduotį. o jų tikslas yra ugdyti komunikacinę kompetenciją.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kiek mokiniui reikia suprasti. jos yra tiek komunikacinės. ir į konkrečias tam tikros užduoties sąlygas bei apribojimus (kurie gali būti keičiami norint palengvinti ar pasunkinti mokomąją užduotį). Šiuo atveju mokinys dalyvauja visuose užduoties etapuose: parinkimo.

gali skirtis mokiniams pateikiamų pasparų kiekis (vaizdinės medžiagos. bet ir nuo su užduotimi susijusių sąlygų bei apribojimų. sociolingvistinėmis ir pragmatinėmis žiniomis ir gebėjimais – žr. 5. Įvestis gali būti parenkama pagal jos svarbą mokiniui (dėl motyvacijos) ar kitais sumetimais.2.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. reikalaujamu informacijos kiekiu) arba kokybiškai (reikalaujamu atlikimo lygiu).). kad įveiktų galimus sunkumus dėl netikėto turinio ir / ar formos. todėl mokytojas ar vadovėlio autorius gali keisti užduoties elementų kiekį ir taip priderinti jas prie aukštesnio ar žemesnio lygio.2 skyrelį). tokiu būdu mokiniui atliekant ir stebint užduotį tenka mažesnis duomenų apdorojimo krūvis ir jis gali daugiau dėmesio skirti tam. Be to. įvairių diagramų ir t. tiek kokybės atžvilgiu. Supratimo užduotys gali būti sukurtos taip. pamokoje ar per egzaminą.2.2. Sąlygos ir apribojimai užduoties atlikimas priklauso ne tik nuo kalbos vartotojo / mokinio gebėjimų bei savybių. užduotį atlikti galėtų būti lengviau. kai yra iškeliama problema ir nustatomi tikslai. galima pateikti arba priminti būtinus kalbinius elementus. taip padidėja tikimybė. kita vertus. bet numatoma išvestis skirtųsi kiekybiškai (pavyzdžiui. tarpkultūrinius (tarpininkaujant tarp dviejų kultūrų). kita vertus. raktažodžių. kai iš anksto suaktyvinamos mokinio kompetencijos. pavyzdžiui. kad visi mokiniai turėtų tą pačią įvestį. pradiniuose užduoties etapuose. kad būtų atlikta komunikacinė užduotis gyvenime. pavyzdžiui: pasaulio pažinimo ir patirties. Kompetencijos Bet kokios rūšies užduotys reikalauja suaktyvinti tinkamas bendrąsias kompetencijas. 5. įvesties tekste gali būti skirtingas informacijos kiekis arba tekstas gali būti nevienodo kognityvinio ir / ar organizacinio sudėtingumo. kalbos vartotojas ar mokinys taip pat naudojasi komunikacine kompetencija (kalbinėmis. gebėjimus. teks207 . užduoties atliktį taip pat veikia kalbos vartotojo ir mokinio asmenybės bruožai bei nuostatos.1. kurie gali skirtis priklausomai nuo užduoties. akstinų.1 skyrelį). pavyzdžiui. mokymosi gebėjimus. remiantis turimomis žiniomis bei patirtimi suaktyvinant atitinkamas schemas ir skatinant užduoties planavimą ar kartojant. kad užduotis bus sėkmingai atlikta tiek kiekybės. tam. kasdienius praktinius įgūdžius ir praktinę patirtį (žr. t. vertybių ir įsitikinimų skirtumus). 7. sociokultūrinių žinių (apie gyvenimą tikslinėje bendruomenėje ir tos bendruomenės ir mokinio aplinkos kasdienio gyvenimo.

atlikdamas užduotį pagal reikalavimus kalbos vartotojas ar mokinys suaktyvina tas bendrąsias ir komunikacines strategijas. atlikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. sąlygas ir apribojimus kalbos vartotojas ar mokinys natūraliai pritaiko. apimantis įvairių mokinio kompetencijų strateginę sąveiką ir su užduotimi susijusius veiksnius. todėl bet kokios užduoties sunkumą konkrečiam asmeniui ir jo taikomas strategijas užduočiai atlikti lemia keli veiksniai: kompetencijos (bendrosios ir komunikacinės). sąveikos ir produkcijos užduotyse atlikties sąlygos gali būti keičiamos tam. mokymo ir vertinimo metmenys tas gali būti klausomas ar skaitomas tiek kartų. Strategijos užduoties atlikimas yra sudėtingas procesas. kurių reikia užduočiai planuoti. nuspėjamumo lygį. kad būtų sėkmingai pasiektas jo paties numatytas komunikacinis tikslas. kurie susiję su užduoties sunkumu. kad būtų galima veiksmingai dirbti klasėje. sukurti naują tekstą). arba gali būti ribojama. nors nustatyti užduočių sunkumą yra problemiška. reikia apgalvotai ir nuosekliai atrinkti užduotis ir jų seką. keičiant planavimui ir atlikimui skirtą laiką. kad jie atitiktų jo paties išteklius.3. vertinti ir (kur reikia) pasitaisyti tam. kurios geriausiai padeda atlikti užduotį. suderina ir atsirenka taip.3. apsvarsto. asmens savybės bei konkrečios užduoties sąlygos ir apribojimai. tada atsakymai gali būti paprasti (pavyzdžiui. Užduoties sunkumas Į tą pačią užduotį žmonės gali žiūrėti skirtingai. 7. Vadinasi. užduočių įvestis. 7. stebėti. tikslus ir (kalbos mokymosi kontekste) tam tikrą mokymosi stilių. reikia atsižvelgti į tam tikras mokinio kompetencijas ir veiksnius. dėl to negalima tiksliai numatyti užduočių lengvumo arba sunkumo – juo labiau kiekvienam mokiniui. aktyvina ir derina tinkamus komponentus tų kompetencijų. taip 208 . sąveikos ar produkcijos trukmę. atlikdamas komunikacinę užduotį individas pasirenka. kad užduotys būtų kuriamos ir panaudojamos lanksčiai ir diferencijuotai. pakelti ranką) arba reikalaujantys pastangų (pavyzdžiui.5 skyrelius). 4. kad padarytų užduotį sudėtingesnę ar lengvesnę. tikslus.2. pasparų kiekį bei rūšį ir t. kiek reikia. ypatingą dėmesį reikėtų kreipti į tai.4 ir 4. strategijos (bendrosios ir komunikacinės) lemia gyvą ryšį tarp skirtingų mokinio kompetencijų (įgimtų ar įgytų) ir sėkmingo užduoties atlikimo (žr. t.

• būtinos pamatinės žinios (numanomos kalbančiajam ar rašančiajam). kad galėtume nustatyti tam tikros užduoties sunkumą konkrečiam mokiniui. Kognityviniai veiksniai Užduoties suvokimas. 7. pavyzdžiui.3. 5. nacionalinio ar kultūrinio tapatumo požymių.3 skyrelį). asmenines ypatybes. kaip kalbos vartotojas / mokinys atlieka tam tikras užduotis.3. mokymosi stilių. – tos sąlygos ir apribojimai savo ruožtu kalbos mokymosi kontekste gali būti keičiami derinant prie mokinio kompetencijų ir asmeninių ypatybių. • sąveikos modeliai (scenarijai ir freimai). emocinio ir kalbinio pobūdžio ypatybėmis.2 skyrelį) ir tarpkultūrinis sąmoningumas (žr. kurie gali veikti tai.1. 209 .1.1. tos pasąmonėje esančios ir įprastos schemos mokiniui leidžia susidoroti su kitais atlikties aspektais arba padeda numatyti teksto turinį ir sandarą. užduoties atlikimas palengvėja tada. kad užduotis būtų pritaikyta mokinio poreikiams ir gebėjimams. be kita ko. socialinių normų ir atmainų. Įgūdžiai. • užduoties sąlygas ir apribojimus. • tema / temos. • svarbios sociokultūrinės žinios. kurių reikia skirtingiems užduoties žingsniams žengti. Mokinio kompetencijos ir ypatybės skirtingos mokinio kompetencijos yra glaudžiai susijusios su individo asmeninėmis kognityviosiomis. taigi nustatant užduoties sunkumą būtina atsižvelgti į: • kalbos vartotojo / mokinio kompetencijas. • teksto tipas (žanras).1. į kurias reikia atsižvelgti. socialinių konvencijų ir taisyklių. 7.1.1. skiriamųjų mokinio ir tikslinės kultūros požymių pažinimas (žr.1. priklauso nuo šių mokinio įgūdžių lavinimo: • organizacinių ir asmenų bendravimo įgūdžių. užduoties atlikimas. 5. kai mokiniui yra pažįstami šie dalykai: • užduoties tipas ir atlikimo veiksmai. kontekstui tinkamų kalbos formų.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos pat keisti užduoties parametrus tam.

1. kad dėmesingas ir ramus mokinys atliks užduotį geriau nei pavargęs ir susinervinęs. kad mokinys sėkmingai atliks užduotį. priklauso nuo konkrečios situacijos arba užduoties. 210 . ar gerai suprato. Afektiniai veiksniai Savęs vertinimas. • tarpkultūrinių gebėjimų (žr.3. pavyzdžiui.2. kiek varžomasi.). • atsižvelgti į užduoties atlikimo sunkumus (kiek galvojama atliekant užduotį) ir į skirtingų užduočių etapų siejimą (arba į skirtingų. pavyzdžiui. o įsitraukti skatina stipri vidinė motyvacija. kad patenkintų kasdienius poreikius arba kad atliktų kurią kitą susijusią užduotį (užduočių tarpusavio priklausomybė). jei mokinys atkakliai to siekia ir pasitiki savimi. pavyzdžiui. kai bus visiškai į ją įsitraukęs. kad patikrintų. kas gimtakalbių diskurse yra implicitiška.. užduoties atlikimas priklauso nuo mokinio fizinės ir emocinės būsenos. prašydamas paaiškinti. nusiteikimo suvokti tai. Būsena. kontroliuoja sąveiką (moka įsiterpti. sunkumas priklauso. Gebėjimai dorotis su sunkumais. tikėtina. rungtųsi ir pan. Nuostata.2. nuo mokinio domėjimosi kitoniškumu ir atvirumo jam. išsiaiškinti sau pačiam. bet susijusių užduočių derinimą). o jei kyla supratimo sunkumų. taip pat gali būti svarbi ir išorinė motyvacija. t.). užduoties. tiek konkretaus. planuoti ir stebėti užduoties atlikimą ir pan. neapsijuoktų. noro atlikti savo ir svetimos kultūros tarpininko vaidmenį bei spręsti tarpkultūrinius nesusipratimus ir konfliktus. esant reikalui.1. teigiamas savęs vertinimas ir nesivaržymas dažniausiai padeda sėkmingai atlikti užduotį. tiek abstraktaus pobūdžio. mokymo ir vertinimo metmenys • mokymosi gebėjimų ir strategijų. kurioje pateikiamos naujos sociokultūrinės žinios ir patirtis. kurie palengvina užduotį: išsiversti su nepakankamais kalbiniais ištekliais. kad būtų pagirtas.2 skyrelį). 7. Įsitraukimas ir motyvacija. kad jo kultūros suformuotas požiūris ir vertybių sistema yra santykiški. pavyzdžiui. kad mokiniui užduotis gali būti sunkesnė ar lengvesnė priklausomai nuo jo gabumų: • tvarkytis su užduoties etapais. tikėtina. kai yra išorinis spaudimas sėkmingai atlikti užduotį (tam. kylanti iš susidomėjimo užduotimi arba dėl suvoktos jos svarbos. klausia arba skaito toliau ir daro išvadas ir t.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 5. kurie apima gebėjimą suprasti tai. tikėtina. arba „kognityviniais veiksmais“. yra pasirengęs netikėtumams.

vienas veiksnys gali atsverti kitą. kurių reikia užduočiai atlikti. fonologija bei rašyba. mokinio gebėjimas kompensuoti tam tikras savo kalbinių gebėjimų spragas yra svarbus veiksnys sėkmingai atliekant įvairių kalbinės veiklos rūšių užduotis (žr. galima daugiau susikaupti prie pažintinių aspektų.3. t. Užduoties sąlygos ir apribojimai daugelis veiksnių gali būti keičiami atsižvelgiant į sąlygas ir apribojimus mokomųjų užduočių. užduotis gali būti kalbiniu požiūriu sudėtinga. kai mokinys yra išmokęs bendravimo modelius. Sąveika ir produkavimas sąlygos ir apribojimai. bet ir su forma. o pažintiniu – paprasta. kurias prasčiau moka. • recepcija. yra mokinio kalbinių išteklių lygis: gramatikos mokėjimas. ir dėl to.4 skyrelyje). į kurį reikia atsižvelgti nustatant konkrečios užduoties tinkamumą ar keičiant užduoties parametrus. • laikas. nors gyvenime atlikti pažintiniu požiūriu sunkią užduotį gali būti sunku ir kalbiniu požiūriu. 7. kalbinės veiklos įvairovė.2. veikiantys sąveikos ir produkavimo užduočių sunkumą: • paspara. parenkant užduotį mokomiesiems tikslams. lankstumas.1. tada jis gali labiau koncentruotis į turinį ir sąveikos bei spontaniško produkavimo atveju gali skirti daugiau dėmesio taisyklingesniam tų formų vartojimui. • dalyviai.3. arba atvirkščiai.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos 7. į kurias įeina: • sąveika ir produkavimas. tikslumas. gramatinis ir leksinis taisyklingumas bei kiti kalbos vartojimo aspektai.1. tinkamumas. kur nereikia per daug dėmesio skirti raiškos aspektams. y. ten. • nuspėjamumas.3. Lingvistiniai veiksniai svarbiausias veiksnys. žodynas. rišlumas. ir atvirkščiai. • tikslas. atlikdami užduotį mokiniai turi susidoroti ne tik su turiniu. • fizinės sąlygos. 7.2. kaip antai laisvumas. apie komunikacines strategijas 4.3. 211 .

dėl to. • Kiek konteksto pateikiama: užduotį atlikti gali būti lengviau. arba netiesioginėse sakytinės ar rašytinės produkcijos užduotyse. kitais atvejais mokinys gali būti ne taip griežtai ribojamas laiko ir sąmoningiau pasinaudoti tinkamomis strategijomis. arba kuo mažiau laiko mokiniams skiriama užduočiai atlikti. pavyzdžiui. y.). skirtas pasirengti. laiko aspektai. įvertinti ir pataisyti tekstą. jei suteikiama pakankamai svarbios informacijos (taip pat ir vaizdinės) apie dalyvius. atlikti. t. turinį. įvertinti ir taisyti. tikslus. kai turima pakankamai laiko planuoti. tačiau nespontaniškos sąveikos ar produkavimo užduotys taip pat gali sukelti įtampą dėl užduočiai skirto laiko. kad tekstą reikia užbaigti iki tam tikro termino. todėl užduočiai atlikti reikia gerai mokėti nesąmoningai taikyti strategijas. smulkiai atpasakojant anekdotą) paprastai reikia daugiau laiko negu trumpoms. tinkami bei aiškūs nurodymai ir gairės užduočiai atlikti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kai galima daugmaž nuspėti komunikacijos schemą arba ši yra iš anksto nulemta įprastos transakcijos. pavyzdžiui. susirašinėjant laiškais). kiek galima planuoti ir kartoti užduotį: spontaniškai komunikuojant neįmanoma iš anksto planuoti. gali būti žinynai. kaip ta užduotis turi būti atlikta ir aktyvuoja ankstesnes žinias ar patirtį bei išmoktą reikiamą schemą. kaip paprastai būna tokiose sąveikos užduotyse. aplinkybes ir jei yra svarbūs. mokymo ir vertinimo metmenys Paspara užduotį gali palengvinti tikslus konteksto apibūdinimas ir prieinama kalbinė pagalba. Laikas kuo mažiau laiko skiriama pasirengti ir užduočiai atlikti. t. tuo didesnę įtampą mokinys jaučia spontaniškai komunikuodamas. • Kiek kalbinės pagalbos suteikiama: sąveikos užduotyje tai gali būti tos pačios ar panašios užduoties atlikimas rengiantis ir kalbinė paspara (raktažodžiai ir t. savaime suprantama. skirtas užduočiai atlikti: kuo skubesnis komunikacinis įvykis. pateikiamos svarbios schemos ir kitų žmonių pagalba. tuo užduotis sunkesnė. • replikų trukmė: ilgesnėms replikoms spontaniškose sąveikos užduotyse (pavyzdžiui. atlikti. į kuriuos reikia atsižvelgti: • laikas. vaidmenis. nespontaniškos produkcijos užduotyse tai. • laikas. mažiau laiko lieka užduočiai planuoti. 212 . kai nereikia atsakyti nedelsiant (pavyzdžiui. kuri padeda įsivaizduoti.

ilga. kad galėtų užpildyti pranešimo spragas. tuo tarpu atliekant užduotį. aplinkybės. pasakojimą. kad susidorotų su pakitusia nauja ir sudėtingesne situacija. • Mokinio ir mokytojo požiūris į užduoties atlikimo tikslą (ar tikslus): užduoties atlikimą veikia mokinio ir mokytojo suvokimas. t. tai pašnekovams užduotis gali būti sunkesnė.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • užduoties trukmė: kai kognityvūs veiksniai ir atlikimo sąlygos yra tos pačios. nuovoka ir t. kai nuolat kinta herojai. Tikslas kuo daugiau reikia tartis. susidedanti iš daugelio žingsnelių. susitarti dėl tolesnių veiksmų). atliekant užduotį. turinčią daugialypį tikslą. – to priešprieša yra mokinio noras – greičiausia nesąmoningas – siekti vienintelio teisingo atsakymo. kad tikslas (ar tikslai) būtų pasiekti. t. žinių schemomis. Be to. idant užduotis būtų sėkmingai atlikta. apibūdinti pamestą ar pavogtą daiktą). • Į sąveikos užduotį įtraukiamas netikėtas elementas (įvykis. Trukdžiai: aplinkos triukšmas arba blogas telefono ryšys verčia mokinius remtis jau turima patirtimi. paprasčiausiai pasikeisti nuomonėmis). 213 . nereikia pasiekti vieno vienintelio numatomo rezultato (pavyzdžiui. tačiau tinkamus atlikimo variantus. kad gali būti įvairių priimtinų jos atlikimo variantų. spontaniška sąveika – sudėtinga užduotis. turinčią vienalypį tikslą. kai tikslai sulieti nei kai išskirti. • Užduoties tikslų suliejimas (konvergencija) ir išskyrimas (divergencija): sąveikos užduotyse daug sunkiau. • produkcijos užduotyse kurti „dinamišką“ tekstą (pavyzdžiui. Fizinės sąlygos sąveiką gali apsunkinti triukšmas. scenos ir veiksmo laikas) gali būti sudėtingiau nei kurti „statišką“ tekstą (pavyzdžiui. pokalbio dalyviams reikia pasiekti bendrą sutartą rezultatą (pavyzdžiui. informacija. y. ar planavimas bei išdėstymas ilgo teksto raštu arba žodžiu. – tartis gali būti sunku dėl to. tuo lengviau priimti įvairius.. tuo užduotis gali būti sunkesnė. dalyvis) verčia mokinį suaktyvinti būtinas strategijas. kuo plačiau mokinys su mokytoju kartu aptaria tikėtinus užduoties atlikimo rezultatus. – greičiausia ilgiau užtruks negu atitinkama trumpesnė užduotis. Nuspėjamumas jei atliekamos užduoties parametrai nuolat kinta. kad būtina keistis informacija.

pakartoti. Recepcija sąlygos ir apribojimai. Paspara užduočiai Įvairiopa paspara palengvintų galimą tekstų sunkumą. o darbo organizavimas grupelėmis sudarytų galimybę mokiniams bendradarbiauti ir vieni kitiems padėti. suteikiamos būtinos pamatinės žinios. pavyzdžiui. • Užduoties nurodymai: išvengti nesusipratimų dėl atlikimo tvarkos ir užduočių tikslų padeda nesudėtingi. nors jų paprastai negalima valdyti. antraštės ir t. t. kad prieš klausymą. tartis. mokymo ir vertinimo metmenys Dalyviai nagrinėjant sąlygas. parengiamasis etapas padėtų susiorientuoti ir suaktyvinti turimas žinias. reaguodamas į prašymą kalbėti lėčiau.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • teksto charakteristikos. svarbūs ir pakankami nurodymai (informacijos turi būti nei per daug.2. • Parengiamasis etapas: tekstą suprasti padeda ir kartu palengvina užduotį tai. • reikalaujamo atsakymo tipas. pasirengiama naujoms žinioms ir pašalinami su kalba susiję sunkumai. • bendroji ir komunikacinė pašnekovų kompetencija. taip pat remiamasi kontekstu: išnagrinėjami klausimai. • galimybė matyti pašnekovą – kalbant akis į akį komunikaciją lengvina paralingvistiniai veiksniai. paaiškinti). nei per mažai). su dalyviais susiję veiksniai: • pašnekovų nusiteikimas bendradarbiauti: geranoriškas pašnekovas palengvina bendravimą leisdamas kalbos vartotojui ar mokiniui vadovauti sąveikai tardamasis ir sutikdamas keisti tikslus ir padėdamas suprasti (pavyzdžiui. kontekstinės nuorodos: iliustracijos.3. rišlumas. 214 . taip pat ir elgesys (tai. • pašnekovų kalbėjimo ypatybės: tempas. vaizdo įrašų žiūrėjimą ar skaitymą yra skatinama prognozuoti.2. be minėtųjų parametrų. lemiantys recepcijos užduočių sunkumą: • paspara užduočiai atlikti. reikia turėti omeny tam tikrus su dalyviais susijusius veiksnius. aiškūs užduočių nurodymai padėtų išvengti galimos painiavos. kiek pašnekovai susipažinę su tam tikros kalbinės bendruomenės elgesio normomis) bei kalbamojo dalyko išmanymas. 7. dėl kurių tikroviška sąveikos reikalaujanti užduotis yra lengvesnė ar sunkesnė. susiję su tekstu (geriausia būtų juos pateikti prieš skaitomą tekstą). teksto maketas. aiškumas.

teksto ilgumą ir tai. kad bus atsisakyta kalbos pertekliaus. neaiškus antecedentas ar nuorodos. kai skaito ar klauso galėdami bendradarbiauti. aiškūs pagrindiniai teiginiai. kiti veiksniai. kuo daugiau kalbėtojų ir kuo mažiau skiriasi jų balsai. nes pastarasis ilgiau apdorojamas. nes sakytinį tekstą reikia apdoroti kalbamuoju laiku. pavyzdžiui: ilgi sudėtiniai sakiniai su keliais prijungiamaisiais dėmenimis. teksto žanro ir komunikacijos srities pažinimas (jei turima pamatinių ir sociokultūros žinių) padeda mokiniui geriau suprasti teksto struktūrą ir turinį. kad 215 . kalbėjimo tempas. informacijos apdorojimo procesą lengvina teksto koherentiškumas ir aiški jo struktūra (pavyzdžiui. įterpiniai. pateikiami prieš pavyzdžius). diskurso struktūrą. kurie sunkina klausomą tekstą ar vaizdo įrašų žiūrėjimą: fonetinė redukcija.). kai nėra prieštaringos arba netikėtos informacijos. t. kiek jis mokiniams svarbus. tačiau jei autentiško teksto sintaksė per daug supaprastinama. Be to. nurodymai arba pasakojimai (ypač su tinkama vaizdine parama) gali būti lengviau suprantami negu abstraktus argumentavimas arba aiškinimas. anaforų ar deiktikų vartojimas. negu dirbdami po vieną. kai aptaria sunkumus ir tarpusavy pasitikrina. ypač lėtesni (bet nebūtinai tik jie). • Diskurso struktūra. supratimą sunkina triukšmas. neįprasta tartis. pateikimo būdą.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos • Darbas grupelėmis: kai kurie mokiniai. labiau apkraunama atmintis ir tikėtina. konkretūs aprašymai. tuo sunkiau atpažinti konkrečius kalbėtojus ir kiekvieną jų suprasti. iškraipymai ir trukdžiai (pavyzdžiui. klausant sakytinio teksto. galimos dviprasmybės. Teksto charakteristikos parenkant tekstą konkrečiam mokiniui ar mokinių grupei svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: kalbos sudėtingumą. kaip suprato tekstą. silpnas radijo ar televizijos signalas. užduotį geriau atlieka dirbdami grupelėmis. • Kalbos sudėtingumas. kad rašytiniam ar sakytiniam tekstui suprasti reikia skirtingų pastangų. • Teksto tipas. • Teksto ilgumas. • Pateikimo būdas. nuoseklus laikas. pavyzdžiui. akivaizdu. keliagubas neigimas. kalbėjimas vienu metu. tai užduotis gali pasidaryti sunkesnė (dėl to. teksto tipą. prasmės ryšio žodžių ir pan. konkretus ar abstraktus teksto pobūdis taip pat gali būti svarbus. apskritai panašios temos trumpą tekstą suprasti lengviau nei ilgą. monotoniškas arba tylus kalbėjimas ir t. itin sintaksiškai sudėtingas tekstas atitraukia mokinio dėmesį nuo turinio. netvarkinga arba neįskaitoma rašysena). kai informacija labiau eksplicitiška nei implicitiška.

susijusią su tekstu. 216 . mokinys gali būti prašomas baigti tekstą arba kurti naują atliekant sąveikos ir produkcijos užduotis. reikalaujamo užduoties atsakymo tipas gali būti pritaikomas prie mokinio kompetencijų ir būdo savybių. atsakymas gali būti neverbalinis (paprastas veiksmas. kuo daugiau laiko skiriama tekstui skaityti arba klausyti. užduoties forma taip pat gali priklausyti nuo tikslo: ar numatoma ugdyti supratimo gebėjimus. kurio žodynas turtingas. mokinio gali būti reikalaujama nustatyti tam tikrą informaciją tekste arba ją atkurti tam tikrais tikslais. užduočiai atlikti skirtas laikas taip pat gali keistis. kad jis mokiniui įdomus. jei supratimo užduotis yra kitos užduoties dalis. pavyzdžiui. tos srities specialistui gali būti ne toks sunkus ir skaitomas su didesniu pasitikėjimu negu bendresnio pobūdžio tekstas. teksto skirsnį) – taip mažiau apkraunama atmintis. pažymėti paveikslėlį) arba gali būti reikalaujama verbalinio atsakymo (sakytinio arba rašytinio). jei mokiniai yra skatinami sakyti. mąsto ir mano. kaip suprato tekstą. bet tema yra žinoma ir svarbi. atrankinio arba svarbių detalių supratimo. kuriame yra pakankamai specifinių žodžių. ką jie žino. kai kurioms užduotims atlikti skaitytojui ar klausytojui reikia suprasti pagrindinę mintį. tai gali kelti jų motyvaciją bei pasitikėjimą ir aktyvinti lingvistinę kompetenciją. taigi atsakymų tipai gali būti labai skirtingi. suprasti lengviau nei trumpą. pastaruoju atveju.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – tai atspindi ir gausi supratimo užduočių tipologija. pavyzdžiui. retai vartojami žodžiai apskritai sunkintų supratimą. kuriame nėra pernelyg daug informacijos ir pakankamai daug kalbos pertekliaus. ar tikrinti. kuriame ta pati informacija pateikta glaustai. Reikalaujamų atsakymų tipai nors tekstas gali būti santykiškai sunkus. • Svarba mokiniui. tačiau tekstas. dėl to mokiniui toji supratimo užduotis gali būti tikslingesnė bei reikšmingesnė ir labiau jį įtraukti. kitoms – gebėti daryti logines išvadas. dėl to užduotis gali pasunkėti arba palengvėti. supratimo užduotims atlikti gali reikėti visuminio. didelė motyvacija suprasti tekstą dėl to. kad reikėtų įsigilinti į sudedamąsias teksto dalis (pavyzdžiui. užduotis gali būti apibendrinamoji (atliekama viso teksto pagrindu) arba gali būti tokia. palaiko jo pastangas (nors tai tiesiogiai ir neveikia supratimo). tuo daugiau strategijų mokinys gali panaudoti siekdamas užduotį suprasti. tačiau ilgą tekstą. mokymo ir vertinimo metmenys mokiniai (ypač jaunesni) pavargs ir neišbus susikaupę.

kad mokinių dėmesys būtų nuolat ir tinkamai sutelktas į šiuos aspektus ir kad būtų ugdomas ir kalbos taisyklingumas. interesus). ir laisvumas. kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų mokinio kompetencijų ir tas kompetencijas ugdyti. kiek reikia atsižvelgti į numatomą užduoties sunkumą. esant reikalui.4 skyrelį). kaip būtų galima palengvinti užduoties atlikimą ir mokymąsi (tai apimtų ir mokinio turimų kompetencijų suaktyvinimą parengiamajame etape). bet tikroviški ir pasiekiami. poreikius. kaip atsižvelgiama į lemiamą mokinio strategijų vaidmenį. tiesiogiai nukreiptų į reikšmę. jų tikslai būtų nelengvi. kad mokiniui jos būtų tikslingos ir prasmingos. nuspręsti: • pagal kokius principus bus atrenkamos gyvenimiškos bei mokomosios užduotys ir nustatoma. • • • • 217 . kiek ir kokių reikia savo tikslams pasiekti.Užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. kad nelengvų užduočių rezultatas būtų tinkama kompetencijų ir atlikties sąsaja įvairiomis sąlygomis ir esant įvairiems apribojimams (žr. kur reikia. • koks turi būti santykis tarp užduočių. keičiant užduoties parametrus. taip pat kiek įvairių tipų užduotys tinka konkrečiai mokymosi situacijai. pagal kokius kriterijus atsirenkamos užduotys ir kokios galimybės rinktis. kuriomis mokoma formų. turint omenyje individualias mokinio ypatybes (gebėjimus. motyvaciją. ir tokių. vertinant užduoties atlikimo klotį ir vertinant mokinio komunikacinę kompetenciją ar ją įsivertinant (9 skyrius). jos visapusiškai įtrauktų mokinį ir būtų galima jas skirtingai išsiaiškinti ir atlikti. kokiais kriterijais remiantis parenkamos užduotys. 4.

.

aprėpiančią visas individo mokamas kalbas. nenurodant jungčių tarp su kitomis kultūromis susijusių gebėjimų ugdymo ir kalbinių komunikacinių gebėjimų formavimo. mokinių) ugdymo tikslus. • pabrėžiamos šios daugialypės kompetencijos daugiakultūrės dimensijos. Šis kompetencijų formavimo ir ug219 . kad konkretus individas disponuoja ne skirtingų ir atskirų. pagal daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos sampratą: • tolstama nuo įprastos tariamai proporcingos k1 / k2 dichotomijos ir akcentuojamas daugiakalbiškumas. kad skirtingi svarbūs kalbos mokymosi komponentai ir būdai yra susiję. o suaugusiųjų (studentų ar dirbančiųjų) kursuose keliami specializuotos kalbinės veiklos ar tam tikros srities funkcinių gebėjimų formavimo uždaviniai. • manoma. Įprastai į svetimosios kalbos mokymąsi buvo žvelgiama kaip į svetimosios kalbos konkrečios kompetencijos pridūrimą prie kompetencijos bendrauti gimtąja kalba. Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. bet priešingai – kaip sudėtinga ar net kombinuota vartotojo kompetencija. bet turi daugiakalbę daugiakultūrę kompetenciją. įvairiais lygiais mokantis keletą kalbų ir turintis keleto kultūrų patirties. susijusių su mokamomis kalbomis bendravimo kompetencijų rinkiniu. Vis dėlto iš esmės galima pastebėti. Apibrėžtis ir pradinė prieitis Daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija – tai gebėjimas vartoti kalbas komunikacijos tikslams ir dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. Ši kompetencija suprantama ne kaip pavienių kompetencijų sluoksniai ar rinkinys. mokyklose mokant kalbos dažniausiai linkstama akcentuoti individų bendrosios kompetencijos (ypač pradinėje mokykloje) arba komunikacinės kalbinės kompetencijos (ypač 11–16 m.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8.1. kur dvikalbystė yra tik vienas atvejų.

susijęs su skirtingais. kokių kitų kalbų galima mokytis konkrečioje švietimo sistemoje ir kokius būdus mokiniai ilgainiui gali rinktis.2. kita vertus. profesinio rengimo ir tolesnio mokymo uždaviniais. taip pat nebūtina pabrėžti tas pačias mokymosi strategijas). kad būtų patenkinti tokie pat bendravimo poreikiai. taip plečiant kalbinę įvairovę. atsižvelgiant į tai. kad apmąstant bet kurios kalbos mokymą ir mokymąsi taip pat reikėtų atsižvelgti į tai. kad mokant skirtingų kalbų būtų išvengta nereikalingo kartojimo. kaip ir mokantis kokios kitos kalbos. o vėliau tinkamiausio rengimo veiklai tam tikromis aplinkybėmis skirtumas. Bendro supratimo praplėtimas siejant su „metmenimis“. o ne saviti tik vienai kuriai kalbai. viena vertus. mokymo programa turi būti aptariama atsižvelgiant į bendrą kalbinio ugdymo procesą. jei tam tikroje švietimo sistemos pakopoje mokiniams sudaromos sąlygos pradėti mokytis dviejų svetimųjų kalbų ir suteikiama galimybė mokytis trečiosios kalbos. bendrojo lavinimo. būtų remiamasi kelių kalbų mokymo ar mokymosi teikiamais pranašumais ir skatinamas gebėjimų perkėlimas. tai reiškia. Mokymo programų sudarymo galimybės 8. Pirmiausia programų aptarimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su bendruoju tikslu – propaguoti daugiakalbystę ir kalbinę įvairovę. užuot laikant priešybėmis. ne visada kitos svetimosios kalbos reikia pradėti mokyti nuo parengimo funkcinei sąveikai. mokymo programos aptartinos vadovaujantis trimis svarbiausiais principais. 220 . Antra. ši kalbų įvairovės plėtra – ypač mokyklose – įmanoma tik tada. apmąstant programą ir konkrečias priemones dėmesys neturėtų būti sutelkiamas nei į atskirą kiekvienos kalbos. bendruosiuose kalbų metmenyse. kai apgalvotos sistemos našumo sąnaudos.Bendrieji europos kalbų mokymosi.2. nei į integruotą kelių kalbų programą. bandoma šias skirtingas veiksenas susieti ir parodyti. Trečia. mokymo ir vertinimo metmenys dymo. pavyzdžiui. 8. kad iš tiesų jos turėtų papildyti viena kitą.1. kuriame kalbinės žinios (savoir) ir gebėjimai (savoir-faire) drauge su gebėjimu mokytis (savoir-apprendre) yra transversalūs ir perkeltini mokantis kalbų. kad išsiugdytų įvairių kalbinių gebėjimų. be abejonės. kiekvienos iš pasirinktų kalbų mokėjimo pažangos tikslai ar pobūdis nebūtinai turi būti vienodi (pavyzdžiui.

aišku. • taip pat bet koks dalinis mokėjimas nėra toks dalinis.2. kaip įsivaizduojamas idealus gimtakalbis. tačiau toks netikėtas šalutinis padarinys veikiau yra mokinio. kaip palengvinti išmokimą. nebūtinai tai sąmoningai suvokdami. Apie bendrųjų programų planus 8. požiūriu. nors planuojant mokymo programas ir pažangą paliekama labai didelė pasirinkimo laisvė. žinios ir gebėjimai gali būti perkeliami tam tikru savaiminės sklaidos būdu. kad net ir gimtosios kalbos. Vidutinis individas gimtosios kalbos niekada nemoka taip. mokantis naujų kalbų šios žinios suaktyvinamos bei vis labiau įsisąmoninamos ir į šį veiksnį būtina atsižvelgti. 8. • tie. kad būtų pasiektas tam tikras „siauras“ tikslas – geriau suprasti kokios nors svetimosios kalbos specializuotus tekstus apie gerai žinomus dalykus. Nuo dalinio prie transversalaus kai kalbos giminingos (tačiau nebūtinai vien šiuo atveju).3. pavyzdžiui. kas jau buvo pasakyta. konkretus individas niekada nebūna vienodai gerai įvaldęs visų kokios nors kalbos komponentų (pavyzdžiui. kurie išmoko vieną kalbą. kad esminiu mokymo tikslu pasirinkus bet kurią pagrindinę ar dalinę siūlomo modelio kategoriją. Be to. taip pat jau pakankamai daug žino apie daugelį kitų kalbų. tad kalbant apie mokymo programas pabrėžtina. Mokymo programa ir tikslų įvairovė iš to.2.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. o ne mokymo programų sudarytojų reikalas. tiek ir priemonių bei būdų. kaip galėtų atrodyti. – reikia įgyti žinių ir gebėjimų. panašu. Šiuo požiūriu „metmenys“ bus ypač naudingi. šiais skirtingais principais ir pastabomis taip pat siekiama paskatinti programų kūrėjus apsibrėžiant pasirinktis ir priimant sprendimus laikytis skaidrios ir nuoseklios krypties. kad: • bet koks kalbos mokėjimas yra dalinis. kalbant apie gebėjimus (individualaus mokinio ar kalbos vartotojo bendrąsias kompetencijas) ar sociolingvistinę kompetenciją (komunikacinės kalbinės 221 . pavyzdžiui. kurie taip pat gali būti taikomi daugeliu kitų tikslų. atsiveria įvairios pasirinkimo galimybės tiek turinio. o ne jį ignoruoti. kalbėjimo ir rašymo gebėjimų ar supratimo bei vertimo gebėjimų lyginant su produkavimo gebėjimais).3.1.

reikėtų pabrėžti. nagrinėjama. priemonės arba prielaidos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. toliau šiame skyriuje skaitytojai skatinami aptarti tokius klausimus ir apmąstyti tam tikroje situacijoje tinkamas pasirinktis. kad rengiant mokymo programą būtina tikslų. įmanoma vienu metu siekti kelių tikslų. pagaliau turi būti iškelti ir apgalvoti – ar net išsamiai išnagrinėti – klausimai apie pasirenkamą kiekvieno šių komponentų vidinę struktūrą (pavyzdžiui. kokia ilgainiui turi būti kiekvienos sistemos dėsninga elementų seka (pavyzdžiui. tokiomis pačiomis aplinkybėmis tuo pačiu lygiu besimokančioms tokioms pačioms grupėms keliami tikslai irgi galėtų skirtis. neišvengiamai daliniai siekiniai yra labai įvairūs ir prieštaringi. kaip skirtingi supratimo veiklos tipai išdėstomi pagal svarbą?). nepaisant tradicijų ir švietimo sistemos nustatytų apribojimų. apie strategijas ar supratimą (kaip kalbinės veiklos rūšį) – bet kuriuo atveju kyla klausimas. o dauguma jų turėtų būti susieti ar suderinti. vartodami kalbą ir savo vartojimą vertindami įgyti pasitikėjimo. mokymo ir vertinimo metmenys kompetencijos dalį). svarstymai apie dabartinių kalbų mokymą pradinėse mokyklose rodo tai. įgyti minimalių supratimo iš klausos gebėjimų. tačiau pabrėžtina. ar pradinių mokyklų mokiniai turėtų: – išmokti kai kuriuos pamatinius svetimosios kalbos sistemos elementus (lingvistinis komponentas). kaip mokytis. 222 . kad. žaisti svetimąja kalba ir pažinti ją (ypač kokius nors jos fonetikos ir ritmikos bruožus) per skaičiuotes ir dainas? savaime suprantama. mokytis. iš esmės šis detalus požiūris atrodo dar tikslingesnis suvokus. susiformuoti gebėjimų (savoir-faire) ir įgyti egzistencinės kompetencijos (savoir-être). kad šiuo mokymo etapu nacionaliniu ar net šalies regionų lygiu keltini pradiniai. – tapti nešališkesni gimtosios kalbos ir kultūros atžvilgiu ar geriau išmokti savo – – – – kalbą ir pažinti savo kultūrą. kad geba mokytis kitos kalbos. tikslinė grupė ir lygis. – išsiugdyti kalbos jausmą – įgyti bendresnių kalbinių žinių (savoir). kurias sociolingvistinės kompetencijos dalis atsirinkti? kaip išskaidyti strategijas?) ir aptarti kriterijai. medžiagos pateikimo eiliškumo ir vertinimo būdų atrankos bei balanso analizė. kurie komponentai (ir gana skirtingi „metmenyse“ siūlomos klasifikacijos elementai) programoje išskirtini arba ne ir kurie jų skirtingose programose pasirinktini kaip uždaviniai. turinio. Be to. kad kalbos mokymosi uždavinių atranka ir eiliškumas gali ypač įvairuoti nelygu aplinkybės.

kitos. nei mokomoji kalba (pastaroji paprastai. 8. o tai nėra būdinga visoms nacionalinėms švietimo sistemoms. jais aprėpiamos dvi dabartinės kalbos. tačiau žinoma.3. arba skirtingi. Šiuose planų pavyzdžiuose pradinė mokykla. kad: • visą kalbai mokytis skirtą laiką – ir tai taip pat taikoma mokykloms – galėtų būti laikomasi tikslų perimamumo arba jie galėtų būti modifikuojami.2. toliau – 1sk). • apmąstant programą taip pat būtų galima pasvarstyti apie daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo galimybes ir mokyklos vaidmenį šiame procese. jei tik kiekvienu atveju deramai skiriama dėmesio bet kokių konkrečių pasirinkčių bendram nuoseklumui ir struktūrai.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa Visa tai leidžia manyti. svarbiausia. pateikiami du ugdymo proceso organizavimo ir mokymo programų sudarymo variantai. Vienos kalbos pradedama mokyti pradinėje mokykloje (1 svetimoji kalba. kurią taip pat galima pasirinkti kaip papildomą dalyką ar vietoj kito pasirenkamojo dalyko) mokymąsi. toliau – 2sk). bet klaidingai. ir trečios. kur siūloma mokytis mažiau kalbų ar instituciškai svetimosios kalbos pradedama mokytis vėliau nei pradinėje mokykloje. kitos – žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse (2 svetimoji kalba. jei galima padaryti daugiau. kokios planų pasirinktys ar variantai įmanomi tam tikroje mokyklų sistemoje. kurių kiekviena atskirai gali būti skaidri. Keli skirtingų mokymo programų planų pavyzdžiai toliau aiškinant tai. kad konkrečiomis aplinkybėmis įmanomi įvairūs planai ir vietinė įvairovė. pasiūlyti mokymo programų variantai apima trijų svetimųjų kalbų (dviejų iš siūlomų kelių kalbų. tapatinama su gimtąja kalba. vidurinės mokyklos žemesnės ir aukštesnės klasės yra atsietos. tačiau šie mokymo programų pavyzdžiai gali būti lengvai perimami ir pritaikomi net tose švietimo sistemose. tikslų eiliškumas tikslinamas. nes daugeliu atvejų tai atrodo tikroviškiausia ir geriausiai atskleidžia pasirinktą požiūrį. sudarančių privalomosios programos dalį. nuosekli ir pagrįsta „metmenimis“. • bendros kelių kalbų mokymo programos tikslai ir skirtingų kalbų individualiosios programos gali būti arba vienodi. kaip buvo siūlyta. 223 . o trečia (3sk) – kaip pasirenkamasis dalykas – pateikiama aukštesnėse vidurinės mokyklos klasėse. kad net europoje dažnai kalbų mokoma ne mokinių gimtąja kalba). galima padaryti ir mažiau. • iš esmės įmanomos beveik visiškai skirtingos prieitys.

bet būtinai paisant pirmuoju lygmeniu išugdyto kalbos jausmo. tada raginami dirbti savarankiškiau naudojantis mokymo įstaigos ištekliais ir bendradarbiauti sudarant grupės ar individualias darbo programas. 224 . keliant pagrindinį tikslą ugdyti kalbos jausmą. be to. suvokimą (siejant su gimtąja kalba ar kitomis klasėje vartojamomis kalbomis). mokant 1sk. dėmesys ypač sutelkiamas į įvairius tekstų tipus bei diskurso struktūrą. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės • toliau mokoma 1sk dabar akcentuojant laipsnišką komunikacinės kompetencijos (jos lingvistinių. • 2sk atžvilgiu toliau pabrėžiama supratimo veikla. nemokytos pradinėje mokykloje) taip pat nepradedama mokyti nuo pradžios – turi būti atsižvelgta į tai. dėmesys skiriamas tokiems dalykams: • 1sk. tam tikrų kitos kalbos elementų fizinių ir estetinių dimensijų suvokimu) ir jų ryšiu su komunikacine kompetencija. mokoma mažiau. o ši kalba nuolat ar retkarčiais vartojama mokant kito dalyko (specializuoto mokymosi forma ir dvikalbis ugdymas). taip pat taikomi turimi 1sk gebėjimai. bendrą kalbos. mokymo ir vertinimo metmenys a) Pirmasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės tęsiant šio plano pavyzdį. pirmiausia susijusių su individo bendrosiomis kompetencijomis (kalbų ir kultūrų įvairovės atskleidimu ir pripažinimu mokykloje. kaip dalyko. nesistengiant tikslingai ir atvirai jos ugdyti. o ne produkavimo veiklai). nei buvo 1sk atveju (pavyzdžiui. pirmenybė teikiama supratimo. mokymo procesas siejamas su tuo. kurias yra jau įgudę taikyti. • antrosios svetimosios kalbos (2sk. muzikalumui ir ritmui. kas. siekiama dalinių tikslų. nuveikta pradinėje mokykloje. skirtas grupės ar institucijos iškeltiems tikslams pasiekti. kaip reiškinio.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • pasirinkę mokytis papildomą trečiąją kalbą (3sk) mokiniai skatinami iš pradžių apmąstyti mokymosi būdus ir strategijas. dabar jau 2sk mokytis keliami šiek tiek kitokie tikslai. garsiniams aspektams. mokinių rengimusi tolti nuo etnocentrizmo. dėmesiu kūno kalbai ir gestams. sociolingvistinių ir pragmatinių komponentų) ugdymą. kas daroma ar jau padaryta mokant gimtosios kalbos. asmeninės kalbinės bei kultūrinės tapatybės reliatyvinimu ir sutvirtinimu.

kad būtų suderinta su didėjančiais įvairių mokymo programų skirtumais. mokinių lūkesčiais ir interesais.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa b) Antrasis planas Pradinė mokykla pirmosios svetimosios kalbos (1sk) pradedama mokyti pradinėje mokykloje. peržiūrėjus ir aptarus mokyti ir mokytis skirtus išteklius bei metodus. įgyvendinama iki vidurinės mokyklos baigimo. tačiau įvairiais tarpsniais. 2sk (kai ši antroji svetimoji kalba yra pradėta mokytis) bei gimtajai – mokyti taikomi tie metodai ir būdai. 2sk mokymas irgi galėtų apimti tarptautinių mainų patirtį. pagal šį programos modelį 2sk mokoma iki vidurinės mokyklos baigimo. 225 . suvokiamiems dirbant su žiniasklaidos (populiarios spaudos. pirmiausia fonetikos ir gramatikos. ir 2sk toliau mokoma ta pačia linkme. geografiją) ir taip pakloti pamatus gerai apgalvotai prieičiai prie daugiakultūriškumo. orientuojamasi į prekybos. kuriais buvo dirbta pradinėje mokykloje. ypatingą dėmesį skiriant tarpkultūriniams ryšiams. istoriją. skatinamos kontaktų su kitomis programoje numatytomis kalbomis. dėmesys sutelkiamas į žiniasklaidos tekstus. ekonomikos ar technologijos kalbą). kas buvo nuveikta mokant 1sk. bet sudėtingesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu lygiu. Aukštesnės vidurinės mokyklos klasės • ir 1sk. sudaryta ugdyti skirtingus gebėjimus. pagrindus. kad klasėje būtų įmanoma paprasta sakytinė sąveika). radijo ir televizijos) tekstais. kiek įmanoma tai turėtų būti siejama su gimtosios kalbos kursu ir tuo. dėmesį sutelkiant į sakytinio bendravimo pagrindus ir aiškiai iš anksto apibrėžtą kalbinį mokymo programos turinį (tikslas – pakloti lingvistinės kompetencijos. o pagrindinis jos mokymo turinys – kultūrinės ir tarpkultūrinės diskusijos. Šio etapo tikslas – sustiprinti mokinio įžvalgumą ir sąmoningumą kalbų ir mokymosi veiklos atžvilgiu. trečiąją svetimąją kalbą (3sk) mokiniai renkasi pirmiausia profesiniais sumetimais ir jos mokosi specializuočiau profesijos ar kitos akademinės veiklos atžvilgiu (pavyzdžiui. taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė išnaudoti kitus dalykus (pavyzdžiui. programa papildoma. • Įprastinė 1sk mokymo programa. Žemesnės vidurinės mokyklos klasės kalboms: 1sk. mokant 1sk ir atskirai gimtosios kalbos. • Šiuo etapu mokant 2sk ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sociokultūriniams ir sociolingvistiniams elementams.

jo gyvenimas lems kompetencijos raidą – tolesnį jos ugdymą.4. tiek ir pirmąjį planą. aišku. galutinė mokinių daugiakalbiškumo ir daugiakultūriškumo charakteristika galėtų būti nevienalytė tokiais požiūriais: • gali įvairuoti kalbų. yra įtraukiamos dalinės kompetencijos. kad sudarant programą reikia aiškiai numatyti. mokiniai sieja su kitomis įmanomomis kompetencijomis ir strategijomis. kaip bus laipsniškai ugdomas mokymosi sąmoningumas ir klojami lingvistinio išprusimo pamatai – tai padeda mokiniams metakognityviškai kontroliuoti savo pačių kompetencijas ir strategijas. kaip tai pateikiama metmenų modelyje. • tų kalbų. kuri pabaigus mokyklą – nelygu individas ir jo pasirinktas kelias – gali būti skirtinga. vienas iš bet kokios mokymo programos sudarymo tikslų – supažindinti mokinius su kategorijomis ir dinamišku jų tarpusavio santykiu. todėl galėtų būti apsvarstyti trys su šiais dalykais susiję papildomi klausimai. 8. curriculum – kelias) suprantama kaip takas. tai. kaip institucijos. Vertinimas mokykloje. ar ne – keliauja kaupdamas išsilavinimą. bet vienaip ar kitaip tęsiama mokantis visą gyvenimą. nebūtinai bus taip pat geriausiai išlavinta ir kultūrinė kompetencija. mokėjimo lygis. menkėjimą ir kaitą. • gali būti nevienodai išplėtoti skirtingų kalbų kultūriniai aspektai. 226 . kitaip tariant. kurių lingvistiniams aspektams buvo skirta daugiausia dėmesio. kuriuo mokinys – ar reguliuojamas institucijos. tai reiškia. yra svarbus suaugusiųjų švietimo ir nenutrūkstamo mokymo uždavinys. programos tikslas – išugdyti mokinio daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją. kad bet kuriuo atveju turėtų būti skirta laiko apmąstyti ugdant kompetenciją taikomus ar mokinių pasirenkamus visų kalbų mokymosi metodus ir būdus. kad įgyvendinus tiek antrąjį. taigi šiuo požiūriu mokyklos. prie šių trumpų pastabų galima pridurti. kurioje jos yra taikomos. kad atliktų užduotis tam tikrose srityse. be kitų dalykų. • kaip jau buvo rašyta. mokymo ir vertinimo metmenys pabrėžtina. pastarąsias. ne mokykloje ir baigus mokyklą jei programa (pirmąja reikšme lot. atsižvelgdami į kalbinę veiklą. šios kompetencijos nėra nekintamos ir tolesnė kiekvieno socialinės veiklos subjekto asmeninė bei profesinė patirtis. sudarančių daugiakalbės kompetencijos pamatą.Bendrieji europos kalbų mokymosi. tai tokia mokymo programa nesibaigia mokykla.

Aplankas ir profilis taigi iš to. sąlytį su kitomis kalbomis ir kultūromis. kur gali būti įvairių derinių.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa 8. jei taip būtų vertinama tarptautiniu lygiu. gebėjimų ir mokykloje bei už jos ribų prieinamų išteklių supratimą. 8. kaip kartais galėtų pasitaikyti. kompetencija galėtų būti ugdoma per šeimos patirtį ar mokymąsi. Žingsnis šia kryptimi yra „europos kalbų aplanko“ (eka) sukūrimas – individui sudarytos sąlygos užfiksuoti ir pateikti įvairius savo kalbos biografijos faktus. emigraciją ir per daugybę kitų dalykų. kad mokiniai galėtų plėsti ir tobulinti savo kompetencijas bei veiksmingai jas taikyti tam tikrose srityse.4. kai kalbos mokymasis yra vertinamas jau baigus vidurinę mokyklą. kurios tikslas mokiniams suteikti: • įvairiopą pradinį daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų arsenalą (keli galimi pateikimo būdai pasiūlyti dviejuose jau pristatytuose planuose). bet taip pat užfiksuoti neoficialesnę patirtį. pažinimą bei pasitikėjimą jais. susijusių su daugiakalbe ir daugiakultūre aplinka ar persikėlimu iš vienos kultūrinės aplinkos į kitą. kad mokykloje šie dalykai dažnai pamirštami. o ne siejant su tam tikrais iš anksto nustatytais aptariamos kalbos ar kalbų lygiais. taip pat reikia pripažinti. galima suprasti.2. kad žinios ir gebėjimai turėtų būti pripažįstami bei vertinami atsižvelgiant į aplinkybes ir patirtį. tačiau pabrėžiant mokyklinių ir nemokyklinių mokymo programų ryšį. „oficialus“ dalinės kompetencijos pripažinimas gali būti žingsnis šia kryptimi (ir būtų naudinga. nors visa tai atrodo savaime suprantama. todėl tikslinga mokyklos programą suvokti kaip dalį daug platesnės programos. kas pasakyta. bet tokią dalį. Mokyklos mokymo programos vieta sutinkant su nuomone. kad ugdymo programa neapsiriboja ir nesibaigia mokykla. per keliones. taip pat per knygas ir žiniasklaidą. kad daugiakalbė ir daugiakultūrė kompetencija galėtų būti pradėta kaupti prieš mokyklą ir toliau lygiagrečiai plėtojama mokykloje bei už jos ribų. galbūt apibūdinant profilį. būtų naudinga pabandyti pateikti oficialų mokinio daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pripažinimą. • geresnį savo kompetencijų. kad į jį būtų galima įtraukti ne tik bet kurį mokantis tam tikros kalbos kursuose gautą oficialų pripažinimą. atskirai pripažįstant 227 . pavyzdžiui.1. taip pat akivaizdu. tremtį.4. per istoriją ar kartų kontaktus. per kurias šios kompetencijos ir gebėjimai yra įgyti. aplankas parengtas taip.

kalbinio. nelygu laikas. kultūros reiškinio interpretavimas siejant jį su kita kultūra – tai tarpininkavimo (kaip apibrėžta šiame leidinyje) pavyzdžiai. metmenų modelis yra toks. kad per pateiktas kategorijas galima nurodyti tokio modulinio ar daugiamačio ugdymo proceso organizavimo kryptį. daugiamatiškumas ir moduliškumas iškyla kaip kertinės programų ir vertinimo sąvokos. tam tikru mokymosi mokykloje metu galėtų būti pateikiami nedideli įvairias kalbas apimantys kultūrų sankirtos moduliai. tokie kalbų ribas peržengiantys moduliai galėtų aprėpti įvairias mokymosi kryptis bei išteklius ir būdus. 228 . Daugiamatė ir modulinė prieitis Šiuo skyriumi iš esmės siekiama atkreipti dėmesį į programų sudarymo židinio poslinkį ar bent į augantį jų sudėtingumą ir į vertinimo bei atestavimo reikšmę. taip pat nemažiau svarbu aiškiai skirti daugiamatės programos komponentus (konkrečiai atsižvelgiant į skirtingas metmenų kategorijas) ir diferencijuoti per modulinį mokymą ir vertinimą taikomus vertinimo metodus. tai galėtų būti padaryta vieno pagrindinio komponento (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys visus keturis gebėjimus: supratimą / raišką ir kalbėjimą / rašymą – ir nebūtinai visus vienu metu). kompetencijų komponentai bei struktūra įvairuoja skirtingų individų atvejais ir. Be to. tačiau reikia toliau vykdyti projektus ir atlikti tyrimus mokyklose ir daugybėje kitokių aplinkybių. modulinis požiūris į vertinimą leistų konkrečiam moduliui sukurti specialią jau anksčiau aprašyto daugiakalbių ir daugiakultūrių gebėjimų valdymo ir vertinimo sistemą. kuriais turi būti praturtinami įgūdžiai naudotis daugiakalbiais ir daugiakultūriais gebėjimais ir kurie turi būti deramai įvertinti. nesutrikdydami kitų dalykų programų. taigi klojant tvirtus kalbų įvairovės pamatus. Vykdant mokyklines programas ir kiek apmąsčius planus. arba sąvokų ar funkcijų) atžvilgiu arba siekiant visų tam tikros kalbos kategorijų mokėjimo pažangos. kinta vieno individo požiūriu).Bendrieji europos kalbų mokymosi. kaip panaudoti nemokyklinę aplinką ir susidoroti su tarpkultūrio bendravimo nesusipratimais. Vertimas (ar atpasakojimas) iš antrosios svetimosios kalbos į pirmąją svetimąją kalba. tačiau taip pat būtų pravartu atsižvelgti į gebėjimą dorotis su keliomis kalbomis bei kultūromis ir jį pripažinti.4. y. 8. y. jie galėtų padaryti veikiančias programas nuoseklesnes bei aiškesnes ir patobulinti jų bendrą struktūrą. konkrečiu mokymo momentu) ar diachroniškai (t. tai leistų sinchroniškai (t. dalyvavimas keliomis kalbomis vykstančioje sakytinėje diskusijoje.3. svarbu aiškiai apibrėžti turinio ir jo pateikimo sekos etapus. skirtingais mokymo etapais) ugdyti ir vertinti daugiakalbes bei daugiakultūres kompetencijas ir jų kitimo pobūdį (kitaip tariant.

kuria plėtojama kelių kalbų ir kultūrų patirtis. lygiagrečiai mokykloje ir už jos ribų).2 skyrelį) tam tikru daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos ugdymo metu atrodo tinkamiausi mokiniams. kokios lingvistinės ar įvairios kultūrinės patirties mokiniai galėtų turėti mokymosi metu (pavyzdžiui. • • • • • • • 229 . 1.Kalbinės įvairovės plėtra ir mokymo programa „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nors ir labai paprastu lygiu. kaip ugdant daugiakalbę ir daugiakultūrę kompetenciją skatinti mokinius išskaidyti ją į komponentus ir nustatyti veiksmingus tų skirtingų komponentų ryšius. kuriomis dalinėmis kompetencijomis (kokios rūšies ir kokiam tikslui) galėtų būti praturtintos. kokie ištekliai. ypač kaip sutelkti dėmesį į perkeltinas ir transversalias mokinių žinias bei gebėjimus ir kaip jais pasinaudoti. kaip ši patirtis galėtų būti papildoma mokant. atsižvelgiant į jų ypatybes. esant reikalui. padarytos sudėtingesnės ir skirtingesnės mokinių turimos kompetencijos. esant reikalui. koks vertinimo ir įsivertinimo būdas sudarys galimybes atsižvelgti į dalines kompetencijas ir įvairiopą daugiakalbę bei daugiakultūrę mokinių kompetenciją ir deramai jas pripažinti. ar mokiniai jau pajėgūs. kurie uždavinių tipai (žr. kokie įmanomi mokymo programų planų diferencijavimo variantai ar formos. kaip ši kompetencija yra paskirstyta ir diferencijuota pagal kalbos vartojimo ir veiklos aplinkybes. leidžiančios valdyti įvairialypės tam tikro mokinio kompetencijos plėtrą. taip pat į ankstesnį jų išprusimą ir turimus išteklius. lūkesčius. planus ir poreikius. nuspręsti: • • ar mokiniai jau turi kiek nors daugiakalbės ir daugiakultūrės patirties ir kokio pobūdžio ši patirtis. kaip tam tikros kalbos ar kultūros mokymąsi nuosekliai įterpti į bendrą mokymo programą. modulių metodas) yra tinkamiausios konkretiems mokiniams. • • kokios mokymosi organizavimo formos (pavyzdžiui. gali būti sutaupyti. susikalbėti keliose kalbinėse ir / ar kultūrinėse bendruomenėse. interesus.

.

bet ir daugybę kitų dalykų. jei rezultatai pateikiami žodžiais išlaikė / neišlaikė arba A2+ / B1 / B1+ lygis? Šiuo atveju sprendimų tikslumas priklauso 231 . „metmenyse“ yra svarstoma būtent pagrįstumo sąvoka. Įvadas Šiame skyriuje vertinimo terminas vartojamas kalbant apie vartotojo kalbos mokėjimą. mokymo veiksmingumas ir t. aptariant bet kokį vertinimą paprastai pamatinėmis laikomos trys sąvokos: pagrįstumo. Bet kokia kalbos patikra yra vertinimo forma. mokinio / mokytojo pasitenkinimas. tai. bet yra daug daugiau ir kitokių vertinimo formų. kiek tikslūs yra sprendimai. iš esmės juo nusakoma. kiek sutampa kandidatų ranginė eilė pagal gautus rezultatus. mokymo ir vertinimo metmenims“. kas įvardijama šiais terminais. yra vertintina ir kad gautoji informacija tiksliai atspindi konkrečių kandidatų kalbos mokėjimą. Bet koks įvertinimas yra vertinimo forma. y. kurios nelaikytinos testais. o patikimumas yra techninis terminas. kiek tiksliai vertinimai atitinka normą. kaip jie tarpusavyje susiję ir jų svarbą „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. testą ar kokį kitą vertinimo procesą galima vadinti pagrįstu tiek. nuolatinio vertinimo klausimynai. kad tai. kiek galima įrodyti. Šis skyrius yra apie atlikties įvertinimą. iš tikrųjų svarbiau už patikimumą yra sprendimų tikslumas. neformalus mokytojo stebėjimas. pagal programas išmokstamo produkuoti diskurso rūšis ir kokybė. kas iš tikrųjų buvo vertinama (konstruktas). t. pavyzdžiui. bet kalbų mokymo programose yra vertinama ne tik kalbos mokėjimas. Gali būti vertinama tam tikrų metodų ar medžiagos veiksmingumas. kai jie tokią pačią patikrą atlieka du kartus (realiai arba menamai).1. Vertinimas 9. patikimumo ir įvykdomumo. t.Vertinimas 9. taigi šiame skyriuje tikslinga apžvelgti. o ne apie platesnius programų vertinimo dalykus. terminas vertinimas yra platesnis negu įvertinimas.

kuriais remiantis sprendžiama. taip pat išdėstoma. Įvykdomumas ypač svarbus testuojant atliktį. klaidinga teigti. taip pat jis priklauso ir nuo to. tada nurodoma. mokytojo vertinimas). kada prasminga taikyti vieną ar kitą alternatyvą. Ši sąvoka akivaizdžiai susijusi su patikimumu. – tai leidžia palyginti skirtingas kvalifikavimo sistemas: kaip galima palyginti Šie klausimai skirtingai susiję su įvairiais vertinimo būdais. kiek konkrečiomis aplinkybėmis yra pagrįstos tam tikros normos (pavyzdžiui. instituciniai egzaminai) neabejotinai turi geresnį pedagoginį poveikį negu kitas (pavyzdžiui. pagal kuriuos būtų sprendžiama apie mokymo tikslo pasiekimą: kaip vertinama atliktis 3. aprašyti testų ir egzaminų turinį: kas vertinama 2. B1 lygis). įvykdoma. kitame skyrelyje apžvelgiami trys pagrindiniai „metmenų“ taikymo būdai: 1. kiek pagrįsti yra kriterijai. kad kuris nors vienas būdas (pavyzdžiui. jei pačios normos yra pagrįstos ir tinkamos abiem aplinkoms ir jei normos nuosekliai taikomos rengiant užduotis ir vertinant atliktį. aprašyti. Šiems dviem klausimams „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ skiriamas ypatingas dėmesys. Vertintojai atlieka savo darbą ribotu laiku. kurie mokėjimo lygiai tikrinami esamais testais ir egzaminais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Bet vis dėlto svarbiau yra tai. mokymo ir vertinimo metmenys nuo to. kokie yra santykiniai kiekvieno vertinimo tipo pranašumai ar trūkumai vertinimo tikslo atžvilgiu konkrečiomis aplinkybėmis. ir nuo to. jie mato tik tam tikrą atliktį ir kaip vertinimo kriterijais gali naudotis tik apibrėžtu tam tikros rūšies ver232 . kuriais tikrinamas tas pats konstruktas. trečiajame skyrelyje aprašomi įvairūs vertinimo tipai. nustatyti kriterijus. nes nepatikimi testai nekoreliuoja. abiejų sistemų rezultatai koreliuoja. jie pateikiami priešpriešų poromis. kiek tie testai yra panašūs šiais dviem požiūriais: kas buvo vertinama ir kaip vertinama atliktis. Vertinimo procedūra taip pat turi būti praktiška. paprastai dviejų testų. susietus su tomis pačiomis normomis. kuo konkrečiam vertinimo tipui reikšmingi „metmenys“. iš tikrųjų nepaprastai naudinga turėti bendrą normų rinkinį – kaip „Bendruosius kalbų metmenis“. kiekvienu atveju apibrėžiami vartojami terminai ir aprašoma. – jis leidžia skirtingas vertinimo formas susieti vieną su kita. kiek pagrįstas pats kriterijų rengimo būdas. jei dvi skirtingos organizacijos ar regionai vertindami tuos pačius gebėjimus taiko kriterijus. yra daugybė skirtingų vertinimo būdų ir tradicijų. koreliacija vadinama konkurenciniu pagrįstumu.

9. kai kandidatai turi suderinti savo pozicijas. Vis plačiau pripažįstama. pirmiausia kuriamas pokalbis. jog norint. kurio paskirtis yra parengiamoji. kad taikoma paprastesnė veiksmų schema. privalo atsirinkti. toliau eina transakcijos tarpsnis. 3 ir 4 skyrių aiškinamųjų aptarčių skalėse vartojamos kategorijos dažnai yra kur kas paprastesnės negu kategorijos ir pavyzdžiai. Tekstų ir egzaminų turinio detalizavimas rengiant komunikacinio vertinimo užduoties detalųjį aprašą. trumpos replikos) Sakytinė pokalbis neoficialios diskusijos tikslingas bendradarbiavimas Produkcija (parengta.Vertinimas tinimo kategorijų skaičiumi. „metmenys“ turi būti išsamūs. bet jie nėra praktinės vertinimo priemonės. tie dalykai nagrinėjami paskutinėje šio skyriaus dalyje ir pateikiama pavyzdžių. paskui neoficialiai diskutuojama kokia nors tema kandidatą dominančiais atžvilgiais. tada – produkcijos tarpsnis: kandidatas aprašo savo akademinę veiklą ir planus (rašymas). kad vertinimas būtų pagrįstas.1. pavyzdžiui. reikėtų paskaityti 4 skyrių „kalbos vartojimas ir kalbos vartotojas ar mokinys“. „Metmenys“ kaip pagalbinė vertinimo priemonė 9. arba imituojant pokalbį telefonu.4 dalį „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“. pagaliau vyksta tikslingas bendradarbiavimas – užduotis. šį požiūrį iliustruoja rengiamas naujas testas kalbėjimui tikrinti. kurie jais naudojasi. bet visi. pagal kurią „metmenyse“ išskaidytos kategorijos gali būti sujungiamos. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ stengiamasi pateikti riboženklius. aptariami pačiame tekste. ilgos kalbos atkarpos) akademinės veiklos apibūdinimas Rašytinė pranešimas apie savo akademinę veiklą / akademinės veiklos aprašymas 233 . reikia atrinkti visą spektrą tinkamų diskurso tipų. ypač 4.2. per kurį keičiamasi informacija arba tiesiogiai kalbant akis į akį.2. atsirinkimas gali reikšti. pavyzdžiui. taigi „metmenyse“ vartojamos tokios komunikacinės veiklos kategorijos: Sąveika (spontaniška.

svarstant naudojimąsi aptartimis. Mokymosi tikslo pasiekimo kriterijai rengiant vertinimo skales. o formuluojant kriterijus gali padėti aptartys. tokiu atveju mokytojas vertina arba yra įsivertinama remiantis detaliu mokinio kalbinių gebėjimų vaizdu per visą konkretų kursą. juose pateikiama detalesnės informacijos. reikalingos a1. nes ir mokiniui. kaip rengti testo užduotis. gebėjimų ir kompetencijų derinys. pagrindas yra lygių skalės.1 skyrelyje „kalbos vartojimo kontekstas“ (sritys. jei vertintojui reikia nurodyti pasiektą lygį.2. Vis dėlto ne visada patartina komunikacinės veiklos aptartis įtraukti į vertinimo kriterijus tam tikro kalbėjimo ar rašymo testų atlikčiai vertinti. skyrelyje 5. pateikiamą 2 lentelėje. sociolingvistinės ir pragmatinės kompetencijos yra svarbios tikrinti. arba kalbėjimo sando dalis. komunikacinių veiklos rūšių aptartis. 2. siejamo su tam tikromis kompetencijomis. pateikiamas 5 skyriuje. „literatūros sąrašą“). kad norint nurodyti lygį.2. kalbos mokėjimo. pagal kurias vertinamas tam tikro mokymosi tikslo pasiekimas. vertinimas neturi pir234 . būtina atskirti: 1. anglų kalbos „pusiaukele“ ir „aukštuma“ ir jų atitikmenimis kitoms kalboms. aptartis. sąlygos ir apribojimai. ir mokytojui padeda eiti į veiksmą orientuota kryptimi. vadinamasis bendrasis atskaitos lygis (pavyzdžiui.1. kaip aptariama 6. ypač 7.6 skyrelyje „tekstai“ ir 7 skyriuje „užduotys ir jų vaidmuo mokant kalbos“.3 skyrelyje „užduoties sunkumas“. toks vertinimas patrauklus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. B1). mentalinis kontekstas). tikslas gali būti platus bendrasis kalbos mokėjimo lygis. tai yra todėl. toks modulinis tikslas gali būti apibūdinamas pagal kategorijų ir lygių tinklelį. kad pagrįstume.4 skyrelyje „tikslų įvairovė atsižvelgiant į „metmenis““. Šalia „Bendrųjų europos kalbų mokymosi.2 „komunikacinės kalbinės kompetencijos“ galima rasti informacijos. B1 ir B2 lygių testams rengti. kurios kalbinės. pirmosios labai tinka mokytojo vertinimui arba įsivertinimui atliekant tikroviškas užduotis. kurios pateikiamos 4 skyriuje. a2. antra vertus. 9. – papildomai galima pasinaudoti europos tarybos kalbų mokėjimo turinio aprašais: daugiau kaip dvidešimties europos kalbų „slenksčiais“ (žr. tai gali būti tam tikras veiklos rūšių. mokymo ir vertinimo metmenų“ – pagrindinio dokumento. 4. mokymo ir vertinimo metmenys rengdamas detalų testo aprašą vartotojas gali paieškoti informacijos 4.

bet labiau turėtų būti stengiamasi apibendrinti. kad vertinimas atlieka daug įvairių funkcijų. pagaliau komunikacinės veiklos aptartys gali būti įvairiopai naudojamos tiek įsivertinti. pasikeitimas informacija) tinklelį. kaip sekasi atlikti konkretų darbą. tai tik patvirtina. t. Įsivertinant ar mokytojui vertinant. gebu ką nors paklausti. kur jis gyvena.Vertinimas miausia būti susijęs su kokia nors viena konkrečia atliktimi. aptarties Geba paklausti asmeninės informacijos ar ją suteikti turinys gali būti nusakomas tokiais implicitiniais teiginiais: gebu prisistatyti. Sudarant testą. 2. gebu ką nors paklausti. kiek man metų ir t. 3. Žinoma. ypač jauniems pradedantiems kalbos vartotojams (a1.2. gebu pasakyti.2. tiek mokytojams vertinti. o ne detalus kompetencijų apibūdinimas. kas tinka vienam vertinimo tikslui. • 235 . 9. pokalbis. tinklelis: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui. kokios kompetencijos išryškėja iš tos atlikties. a2 lygiai). Štai keletas pavyzdžių: kontroliniai sąrašai: nuolatiniam ar apibendrinamajam vertinimui kurso • pabaigoje. gali netikti kitam. Gali būti išvardijamos konkretaus lygio aptartys. gebu pasakyti. ir: gebu ką nors paklausti vardo. tai. tiems. kurie naudojasi edukacinės sistemos rezultatais. kiek jam metų ir t. nustatant profilį pagal atrinktų kategorijų (pavyzdžiui. diskusija. darbdaviams. bet pirmuosiuose kalbos mokymosi etapuose dėmesio centras ne visada gali būti rezultatų apibendrinamumas. komunikacinės veiklos rūšių skalės padeda detaliai aprašyti numatomą vertinimo užduotį. kur gyvenu. dažniau labiau rūpi bendri rezultatai. 1.. dar gali būti „išskleidžiamas“ aptarčių turinys. gali būti pagrįstų edukacinių priežasčių daugiausia dėmesio kreipti į tai. Komunikacinės veiklos aptartys komunikacinės veiklos aptartis (4 skyrius) galima taikyti trimis skirtingais būdais atsižvelgiant į siekiamus tikslus.1 skyrelyje. t. pavyzdžiui.2. pavyzdžiui. Skelbiant rezultatus. tokius rezultatus yra sunkiau apibendrinti. kaip aptariama 9. komunikacinės veiklos rūšių skalės gali būti labai naudingos skelbiant rezultatus.1. gebu pasakyti savo adresą Prancūzijoje.

susijusios su konkrečiomis kompetencijomis atsižvelgiant į tikslų pasiekimą. tai labai įprastas būdas. pagal kategorijas. y. kad dažnai žemesniųjų lygių aptartys reiškiamos neigiamais žodžiais. kontroliniais sąrašais rečiau naudojamasi vertinant akis į akį. paprastai atskiras kiekvienam lygiui. dažnai aptartys grupuojamos pagal pavadinimus. kĄ mokinys geba. 9. – jos gali būti atspirties taškai vertinimo kriterijams parengti. • pirmas: kaip skalė. kaip vertinimo kriterijai aptartys gali būti pateikiamos trimis pagrindiniais būdais. dažnai vienam lygiui apibūdinti siejant įvairių kategorijų aptartis į vieną pastraipą. jei jos ne tik nurodo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. • trečias: kaip atrinktų kategorijų tinklelis. o vidurinių lygių aptartys siejamos su norma.2. mokėjimo aspektų aptartys gali būti taikomos dvejopai. Mokėjimo aspektų aptartys. kurie mažai ką reiškia ne skalės kontekste. 2. Įsivertinti ar įvertinti mokytojams: jei aptartys yra pozityvūs. patirtis parodė. • antras: kaip kontrolinis sąrašas. kaip Gerai jis tai geba. y. bet ir tai. šios aptartys gali padėti sukurti visai vertintojų grupei bendrą orientacinę sistemą. kad mokytojai ir mokiniai nuosekliau naudojasi aptartimis. t. t.2. asmeninius ir nesusistemintus įspūdžius paverčiant argumentuotais sprendimais. Vis dėlto daugelio skalių silpnybė yra tai. taip pat dažnai skirtingų lygių aptartys skiriasi tik žodžiais: pakeičiami gretimo lygio aptarties vienas ar du žodžiai. kaip lygiagrečios konkrečių kategorijų skalės.2. kaip taikomos įvairių kompetencijos aspektų skalių aptartys. kad būtų išvengiama tokių sunkumų. jos gali būti įtrauktos į įsivertinimo ar mokytojų vertinimo kontrolinius sąrašus. mokymo ir vertinimo metmenys pastaruoju dešimtmečiu vis dažniau aptartimis naudojamasi būtent šitaip. kaip parengti aptartis. Mokėjimui įvertinti: 5 skyriuje akivaizdžiau pateikiama. nepriklausomi teiginiai. 236 . tokia prieitis suteikia galimybę parodyti diagnostinį vaizdą. a priede aptariama. 1. Vis dėlto vertintojai pajėgia vienu metu aprėpti tik ribotą kategorijų kiekį.

pavyzdžiui. Egzamino vertinimo skalė: sudaroma atrenkant ar nustatant aptartis kiekvienos iš svarbių kategorijų. pirmieji trys metodai yra įprasti: (1) to paties testų alternatyvių variantų kūrimas (prilyginimas). kurio siekinys – bendras supratimas. o jos vidurys yra šis standartas (labai silpna atliktis vertinama „1“. kiti du metodai yra bendro supratimo susidarymas diskutuojant (socialinis suderinimas) ir parengtų darbų prilyginimas standartinėms apibrėžtims bei etaloniniams pavyzdžiams (prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams). (3) statistinis suderinimas (moderavimas).3. pripažįstami penki klasikiniai skirtingų sistemų tarpusavio sąsajų nustatymo būdai: (1) prilyginimas. taigi jei kalbos mokėjimo testas skirtas B1 lygiui. ir net jei nė vienas mokinys nepasiekė B2 lygio. reikalui esant. Kalbos mokėjimo skalė: sudaroma pateikiant tinklelį. skalė yra norminė. stipresni mokiniai gali būti įvertinti B1+. tokia prieitis edukologijoje vis dažniau aptariama kaip vertinimas pagal normas. kad būtų lengviau apibūdinti esamų kvalifikacinių sistemų kalbos mokėjimo lygius. Kalbos mokėjimo lygių apibūdinimas testuose ir egzaminuose lyginimo tikslais Bendrųjų atskaitos lygių skalės yra skirtos tam. Vienas iš „metmenų“ tikslų ir yra skatinti šį procesą. arba aptartis gali būti formuluojama grindžiant „3“ aptartimi. „1“ ir „5“ apibūdinimai gali būti sukuriami ar pritaikomos kitų gretimų lygių aptartys. 9. nuo a2 lygio iki B2. Būtent todėl šiam tikslui skirtos aptarčių skalės buvo standartizuojamos pagal kruopščiai parengtą metodiką. Šiuo atveju pažymiu vertinama tų lygių viduje. Vi237 . tokia aptartis atitinka sąvoką „išlaikyta“ arba „3“.2. (2) kalibravimas.8. (4) prilyginimas etaloniniams pavyzdžiams. puiki – „5“). skirtoje vertinimo klausimams. arba šių kategorijų egzaminas. (2) skirtingų testų rezultatų pateikimas bendroje skalėje (kalibravimas). B1++ ar B1. literatūroje. arba tam tikro modulio norma. galima tikslinti naudojant skaičius ar pliusus. – ir tokiu būdu tas sistemas palyginti. (3) testo sunkumo ir egzaminuotojų vertinimo griežtumo keitimas (statistinis suderinimas). (5) socialinis suderinimas (moderavimas). pateikiamos atitinkamose 5 skyriaus dalyse.Vertinimas subkategorijų tinklelį galima sudaryti dviem visiškai skirtingais būdais. kuriomis apibūdinamas arba reikalaujamas pereinamasis standartas. kuriame tam tikri lygiai apibūdinami tam tikromis kategorijomis.

9. kad normų reikšmę partneriai supranta nagrinėdami pavyzdžius ir keisdamiesi nuomonėmis. alte parengtuose „nurodymuose egzaminuotojams“ (CC-Lang (96) 10 rev dokumentas) pateikiama detalių patarimų. nepaisant tradicinių statistinių būdų magijos. aptarčių skalės sudaro sąvokų tinklelį. 238 . kad apskritai yra tikrinami iš esmės skirtingi dalykai. kad toks vertinimas užima laiko todėl. kuris gali būti panaudojamas: a) nacionalinėms ar institucinėms atskaitos sistemoms prilyginti vienoms prie kitų remiantis „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. ir iš dalies dėl to. kaip rengti aptarčių skales ir kaip jas sieti su „metmenų“ skalėmis. kad (a) nėra bendros konstrukto sampratos ir tas konstruktas negalioja. Galima ginčytis. mokymo ir vertinimo metmenys suotinai pripažįstama. kad (b) trukdo testavimo metodai. tikrinti. kuri padės partneriams veiksmingai aptarti. – o to ir yra siekiama. kaip testais tikrinti konstruktą ir kaip išvengti nepageidautino testavimo metodo poveikio. b) konkrečių egzaminų ar kursų modulių tikslams apibūdinti vartojant skalių kategorijas ir lygius. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ siūlomas metodiškai pagrįstas bandymas. pagrindinė priežastis.3. kompetencijų ir kalbos mokymo bei mokymosi sampratą. mokyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. galima pastebėti tam tikrus svarbius skirtumus. nuo 4 iki 7 skyriuose smulkiai aiškinama aprašomoji schema – bandymas sukurti ir praktiškai taikyti tinkamą kalbos vartojimo. nes ji apima bendrą požiūrį į konstrukto sudarymą ir jo pagrįstumo nustatymą. ar ši prieitis iš tikrųjų yra geriausias siejimo metodas. kodėl. taip atsitinka iš dalies dėl to. taip pat neturi reikšmės tai. susijusią su dabartinių kalbų mokymusi europos kontekste. Vertinimo rūšys kalbant apie vertinimą. toliau pateikiama lentelė jokiu būdu nėra išsami. yra ta. net jei ketinama aprėpti tas pačias sritis. kurioje lentelės pusėje – kairėje ar dešinėje – įrašytas terminas. ugdytis komunikacinius kalbinius gebėjimus. a priede skaitytojams pateikiama apžvalga. kaip spręsti svarbiausią ir pamatinę problemą. yra sunku sieti kalbos vertinimus.

7. natūralu. aiškinamųjų aptarčių skalės susijusios su mokėjimo vertinimu: jose aptariami tikrovėje naudojami gebėjimai. parengtų pagal aiškią ir tinkamą programą. programa. 8. 12. išmokimo vertinimas orientuojamas į kursą. kokia yra tikroji kompetencija. 6. ir jos suteikia mokiniui galimybę parodyti. nes tai yra mokymo grįžtamasis ryšys. tai yra vidinis požiūris. kad padedama kiekvienam pamatyti savo vietą tarp kitų mokinių: rezultatai skaidrūs. išmokimo vertinimo svarba mokymosi veiksmingumui aptariama 6 skyriuje. kad išmokimas (orientuotas į kurso turinį) ir mokėjimas (orientuotas į išorinį pasaulį) kuo mažiau skirtųsi. tiek. kai mokymas ir mokymasis kreipiamas į poreikių patenkinimą. tiek testas turi išmokimo elementų. ką asmuo dabar geba. priešingai. 4. tiek. išmokimo vertinimas norminis vertinimas vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu nuolatinis vertinimas formuojamasis vertinimas tiesioginis vertinimas atlikties vertinimas subjektyvusis vertinimas vertinimas pagal kontrolinį sąrašą įspūdžio vertinimas visuminis vertinimas serijinis vertinimas kitų vertinimas mokėjimo vertinimas kriterinis vertinimas vertinimas siejant su visuma vienkartinis vertinimas apibendrinamasis vertinimas netiesioginis vertinimas žinių vertinimas objektyvusis vertinimas vertinimas pagal skalę valdomasis vertinimas analitinis vertinimas kategorinis vertinimas įsivertinimas 9. 10. kaip asmuo gali dalyko gebėjimus ir žinias pritaikyti tikrovėje.1. darbdaviams. išmokimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. 9. 3. tai yra išorinis požiūris. yra vertinimas. reikėtų siekti. 11. 239 .Vertinimas 1. 2. švietimo organizatoriams ir suaugusiems mokiniams dažniau svarbesnis yra mokėjimo vertinimas: rezultatų. kiek mokėjimo vertinimas susideda iš kalbos ir komunikacijos užduočių. kad mokytojai dažniau suinteresuoti išmokimo vertinimu. Išmokimo vertinimas / mokėjimo vertinimas Išmokimo vertinimas yra vertinimas.3. 5. vertinimas. Mokėjimo vertinimas. 13. kas buvo mokyta. kad toks vertinimas yra glaudžiai susijęs su mokinio patirtimi. kaip pasiekti konkretūs tikslai – vertinimas to. ko jis yra išmokęs. tiek jis yra mokėjimo aspektas. vadovėliu. taigi jis siejamas su savaitės. kiek išmokimo vertinimas rodo praktinį kalbos vartojimą svarbiose situacijose ir juo siekiama atskleisti. komunikaciniame testavime. mokėjimo vertinimo prieitis yra pranašesnė tuo. semestro darbu.

mokymo ir vertinimo metmenys 9. pastaruoju atveju pirminius taškus paverčiant „teisingu“ rezultatu galima palyginti rezultatų pasiskirstymo kreivę su ankstesnių metų normine kreive – kad būtų išlaikomos normos ir užtikrinama. kai norima sudaryti klases. demografinei grupei (tu esi 21 567-as. tu esi vienas iš 14 % geriausiųjų) arba grupei mokinių. kaip tikslas buvo pasiektas. taigi individualūs testo rezultatai gali būti nustatomi remiantis visais kriterijais. 9. norminis vertinimas taikomas grupavimo testuose. kad kiekvienais metais toks pat procentas mokinių būtų įvertinami gerais pažymiais nepriklausomai nuo testo sunkumo ar mokinių gebėjimų. visai neatsižvelgiant į tai. Kriterinis vertinimas – priešingas norminiam – yra griežtai mokinio dalyko išmanymo vertinimas. nepriklausomas nuo kitų mokinių gebėjimų. tada mažiau dėmesio skiriama tam. atitinka nustatytą mokėjimo normą. aiškinamųjų aptarčių skalės susideda iš kriterinių teiginių. Vertinimas remiantis kriterijais reiškia. kad išskleidžiama gebėjimų visuma (vertikalė) ir svarbių sričių spektras (horizontalė). mokėjimo prieitis – tai išmokimo prieitis.3. manytina. taškai. kokia to modulio (taip pat ir išmokimo) vieta bendroje gebėjimų visumoje. 240 . Bendrieji atskaitos lygiai yra bendros normos (standartai). skirtų aprašo schemos kategorijoms apibūdinti. daug nesusipratimų kyla dėl to. kai nustatomi „minimaliÕs normos“. Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu / vertinimas siejant su visuma Vertinimas lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu yra toks kriterinis vertinimas. siejamų su kriterijais. siejama su kurso ar modulio turiniu. kai individualūs gebėjimai siejami su apibrėžtu tam tikros sferos visų svarbių gebėjimų lygių spektru. Norminis vertinimas / kriterinis vertinimas Norminis vertinimas – tai mokinių išrikiavimas. Vertinimas siejant su visuma yra toks kriterinis vertinimas. bet dauguma jų pirmiausia gali būti apibūdinamos kaip „mokėjimo“ ar „visumos“ aiškinimas. kurios tikrinamos konkrečiu testu. b) išlaikymo ribos taškų nustatymą: būtiną surinkti taškų skaičių. vertinimas vienas kito atžvilgiu. kad kriterinis vertinimas klaidingai siejamas su mokėjimo prieitimi. laikančių testą. ir mokiniai skirstomi į „mokančiuosius“ ir „nemokančiuosius“.Bendrieji europos kalbų mokymosi. arba išlaikymo ribos.2. kuris. iš tikrųjų yra įvairių praeičių. o tie kriterijai apima: a) svarbias sritis. Vertinimas remiantis norma gali būti taikomas visai klasei (tu esi 18-as).3.3.

atlikti ne vienu metu. darbų ir projektų per visą kursą vertinimas. Bet toks vertinimas vieniems mokiniams yra sukrėtimas. siejama gali būti pasitelkiant skalių analizę (pavyzdžiui. svarbu tik tai. kad testo rezultatai turi reikšmę. kuri yra laidas. Nuolatinis vertinimas / vienkartinis vertinimas Nuolatinis vertinimas yra atlikties per pamokas. bet šalia to gali būti taikomos ir kitokios nuolatinio vertinimo formos: mokytojai – ar ir mokiniai – gali atsakinėti į klausimus. žemiausių rodiklių rinkinys gali būti išskleidžiamas pagal „metmenų“ siūlomą kategorijų ir lygių tinklelį. galimas daiktas. Šiuo atveju „kriterijus“ yra visuma – išorinė tikrovė. o mokytojui – biurokratinis siaubas. Vienkartinis vertinimas yra toks. nuolat vertinant daugiau atsižvelgiama į mokinio kūrybiškumą ir kitokius pranašumus. ką asmuo geba dabar. 9. o kiti galbūt dėl to laimi. kad būtų kažkas nuspręsta. o vertinama tam tikrą dieną. lyginimo su visuma lygių skalės gali būti susietos su bendraisiais atskaitos lygiais. kai pažymiai rašomi ir sprendžiama remiantis egzamino ar kitų vertinimo priemonių pagrindu tam tikrą dieną. kas vyko anksčiau. gali būti vertinamos tam tikros kryptingos užduotys. „Bendrieji europos kalbų metmenys“ gali būti naudojami ir lyginant su žemiausių rodiklių rinkiniu. kad vertinimas nėra kurso dalis. rascho modelį) visų testų rezultatams susieti tarpusavyje ir pateikti bendroje skalėje. bet toks vertinimas labai priklauso nuo mokytojo objektyvumo. mokymąsi skatinantys atsitiktiniai ar reguliarūs kontroliniai darbai. kaupiami atliktų darbų pavyzdžiai – tai gali būti įvairių darbo etapų juodraščiai. paprastai išreiškiama įvertinimu pažymiais. ir trūkumų. atliekamas mokytojo ir. ko pagal programą mokėsi gal prieš dvejus metus. nuolatinis vertinimas reiškia.Vertinimas mokėjimo prieities alternatyva yra kiekvieno testo rezultatų siejimas su svarbia mokėjimo visuma. Vienkartinis vertinimas parodo. kad asmenys vis dar geba tai.4. pildyti lenteles. 241 . paprastai kurso pabaigoje ar pradžioje. nekreipiamas dėmesys į tai. ir siejant su visuma. nuolatinis vertinimas yra pažymių rašymas už namų darbus.3. mokinių. abi prieitys turi ir pranašumų. Blogiausiu atveju mokiniui tai gali būti ilgas nesibaigiantis kontrolinis. pagal nustatytas taisykles vertinamas darbas per visą kursą. dažnai manoma. kad vertinimas vyksta viso kurso metu ir tam tikru kaupiamuoju būdu įtraukiamas į galutinį vertinimą kurso pabaigoje.

y.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kontroliuoti savo mokymąsi ir ieškoti būdų. c) paaiškinti. kurių rezultatai būtų priešingi. toks mokinių ugdymas ar sąmoningumo kėlimas vadinamas formuojamuoju vertinimu. yra atidus. mokymo ir vertinimo metmenys nuolatiniam vertinimui gali būti naudojami kriterinių teiginių kontroliniai sąrašai. geba ją peržiūrėti ir apmąstyti. nepaskęsta informacijos sraute. tos informacijos panaudojimas toliau planuojant kursą ir dirbant su mokiniais. motyvuotas ir susipažinęs su gaunamos informacijos forma. kuriais apibūdinami gebėjimai pagal komunikacinės veiklos rūšis (4 skyrius). jo trūkumai kyla iš pačios grįžtamojo ryšio metaforos. b) priimti. t. ir nesiima veiksmų. t.3. 9. kaip ją užrašyti. kurso pabaigoje išreiškiamas pažymiu. Visa tai suponuoja autonomiškumą. Formuojamasis vertinimas / apibendrinamasis vertinimas Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis informacijos apie mokymąsi. vienkartinis išmokimo vertinimas.5. y. tokiam sąmoningumui ugdyti pasitelkiama daugybė būdų. Formuojamojo vertinimo pranašumas yra tas. pagrindinis principas – lyginti įspūdžius (pavyzdžiui. t. sieti su turima informacija ir tokiu būdu įsiminti naujus dalykus. tai nebūtinai yra mokėjimo vertinimas. iš tikrųjų apibendrinamasis vertinimas dažniausiai yra norminis. Vienkartiniam įvertinimui pažymiais galima naudotis konkrečių kompetencijos aspektų aptarčių skalėmis (5 skyrius). gaunamą iš klausimynų atsakymų ir konsultacijų. kad jo tikslas yra gerinti mokymąsi. kai informacijos gavėjas geba: a) pastebėti. taigi savo ruožtu mokinys turi būti rengiamas būti autonomiškas. y. žino būdus. apie mokinių stiprybes ir silpnybes rinkimas. klausyti kontroliniame sąraše nurodyto tipo teksto ir žiūrėti. Grįžtamasis ryšys yra prasmingas tik tada. ką tu pažymi kontroliniame sąraše gebąs atlikti) su tikrove (pavyzdžiui. tvarkyti ir suasmeninti. kad galėtų suprasti klausimo esmę. d) sieti informaciją į visumą. y. Apibendrinamasis vertinimas yra pasiekimų apibendrinimas. Formuojamojo vertinimo sąvokai dažnai suteikiama labai plati prasmė: ji vartojama kalbant apie kiekybiškai nevertinamą informaciją. 242 . turi laiko. t. kaip reaguoti į grįžtamąjį ryšį. yra pakankamai pasirengęs.

lygina su kriterijų lentele. Bendrieji atskaitos lygiai gali pasirodyti svarbesni apibendrinamajam vertinimui. Netiesioginiam vertinimui. Tiesioginis vertinimas / netiesioginis vertinimas Tiesioginis vertinimas yra toks. tačiau negalima tiesiogiai pamatyti receptyviosios veiklos. kai vertinama tai. pavyzdžiui. kuriais paprastai vertinami tie gebėjimai. ir netiesiogiai – aiškinantis ir apibendrinant testo atsakymus. rašymą ir klausymą. vertintojas stebi. sieja atliktį su tomis lentelės kategorijomis. tinkamų atsakymų parinkimu. tuos pavyzdžius būtina įtraukti į konkrečių lygių.2 skyrelyje pateikiamas pavyzdžių sąrašas yra per bendras diagnostiniam vertinimui. tokiu būdu įsivertinimas siejamas su atliktimi dialanG projekte. kuriuose jie yra svarbūs.6. sakinių baigimu.Vertinimas ar tikrai gali tai suprasti). kurias ji geriausiai atitinka. tačiau. iš tikrųjų tiesiogiai vertinti galima tik kalbėjimą. Formuojamasis ar diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas konkretiems smulkiems kalbos dalykams ar gebėjimams. tekstus ir testų užduotis produkcinių gebėjimų tiesioginiams testams ir klausymo bei 243 . „slenksčio“ ir t. kad suprato tekstą. ką kandidatas atlieka konkrečiu metu. skaitymą galima įvertinti tik netiesiogiai: mokiniai prašomi įrodyti. kokias parinkti temas. priešingai. kuriuos galima įvertinti testu. vertinti. 5. grupelė diskutuoja kokiu nors klausimu. kartu plėtoti suasmenintą metakalbą kokybės aspektams aptarti. t. kai vyksta sąveika. kalbinė aprėptis ir kalbos vartojimas gali būti vertinami ir tiesiogiai – siejant su kriterijais. tačiau konkrečių kompetencijos elementų įvairiuose lygiuose aptarčių lentelėmis galima pasinaudoti norint įvertinti kalbėjimą formavimo tikslais. 9. t. kitas svarbus būdas yra pavyzdžių aptarimas: aptarti iš kitur paimtus ir pačių mokinių darbų pavyzdžius. kurių ką tik buvo mokytasi arba tuoj bus mokomasi. aprašus („pusiaukelės“. naudojami testai.3. Šią metakalbą jie gali vartoti aptardami savo stiprybes bei silpnybes ir formuluodami autonomiškus savo mokymosi uždavinius. klasikinis netiesioginis – tarpų užpildymas. pavyzdžiui. grįžtamasis ryšys net su apibendrinamuoju vertinimu gali būti diagnostinis ir formuojamasis.). ir rašo įvertinimą. kuriant tiesioginių testų vertinimo kriterijus galima pasinaudoti 5 skyriuje pateiktomis įvairių kompetencijos aspektų įvairiuose lygiuose aptartimis. atsakymais į klausimus ir t. klasikinis tiesioginis testas yra pokalbis. kaip parodė dialanG projektas.

„aukštumoje“) pateikiama detalesnių tikslinių sričių lingvistinių žinių tų kalbų. o savo ruožtu įrašymui reikia daugiau atlikties negu kelių pasirinkčių užduočiai. kituose – ne. mokėjimas gali būti traktuojamas kaip kompetencijos taikymas. Atlikties vertinimas / žinių vertinimas Atliktį vertinant reikalaujama. kad tiesiogiai testuojamas mokinys pateiktų sakytinį ar rašytinį kalbos pavyzdį. sociolingvistines ir lingvistines kompetencijas. 9. informacijos galima rasti 4 skyriuje. Šiek tiek platesne reikšme šis žodis vartojamas terminologizuotame junginyje atlikties vertinimas: atlikties testais gali būti vadinamas toks sakytinės atlikties vertinimas. taip pat europos tarybos įvairių lygių kalbų aprašuose („pusiaukelėje“. Šia reikšme žodis atliktis reiškia kalbos produkavimą.7. Šiame junginyje žodis atliktis reiškia tinkamą atliktį (santykiškai) tikroviškoje dažniausiai su darbu ar mokymusi susijusioje situacijoje. deja. ir pamatines pragmatines. kad mokinys atsakytų į įvairiausių tipų punktų klausimus tam. kompetencijų niekada negalima patikrinti tiesiogiai. kurias reikia įtraukti į netiesioginius kalbos žinių testus. Šis skirtumas yra labai panašus į tiesioginių ir netiesioginių testų skirtumą. Vienuose testuose išlaikoma atlikties ir sisteminių kalbos žinių vertinimo pusiausvyra.3. 244 . „slenkstyje“. Vis dėlto pokalbiui reikia daugiau atlikties negu įrašyti praleistus sakinio elementus. Galima tik patikrinti rinkinį atlikčių. kuriomis remiantis siekiama spręsti apie mokėjimą. panašiai gali būti naudojamasi ir „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. kai apie mokėjimą sprendžiama iš įvairių mokymosi kontekstui tinkamų ir mokinio poreikius atitinkančių diskursų atlikties. kurios turėtų būti visų keturių kalbinės veiklos rūšių gebėjimų punktais grįstų testų pavienių punktų tikrinimo židinys. kokios yra jo lingvistinės žinios ir kaip jis moka vartoti kalbą. taip pat 4 skyriuje pateikiami parametrai gali padėti nustatyti pamatines lingvistines kompetencijas. taigi ta prasme visais testais vertinama tik atliktis. mokymo ir vertinimo metmenys skaitymo netiesioginiams testams. nors remiantis ja stengiamasi daryti išvadas apie ją pagrindžiančias kompetencijas. kurių tokie aprašai yra parengti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad parodytų. Žinias vertinant reikalaujama. Bet junginyje atlikties testai žodis atliktis vartojamas ir siauresne reikšme.

– dėl to. sprendžia. kai kuriuose testų tipuose einama dar toliau – kiekvienam jų punktui galimas tik vienas teisingas atsakymas (pavyzdžiui. ar atsakymas priimtinas. kad kalba ir komunikacija yra labai sudėtingas reiškinys. kai asmuo. kelių pasirinkčių). labai dažnai sunku nustatyti. tačiau bet koks vertinimas. kas būtent tikrinama testo punktu. kelių pasirinkčių. kad būtų išvengta taškų skaičiuotojų klaidų. atsižvelgiant į svarbius veiksnius ir siejant su kokiomis nors instrukcijomis ar kriterijais ir patirtimi. kad būtų teisingas. taip pat kažkas parengia testo aprašą ir dar kažkas galbūt rengia užduotis. dažnai netiesioginis testas apibūdinamas kaip „objektyvusis testas“. kai praleidžiama kas antro žodžio pradžia. ypač jei tai susiję su apibendrinamuoju vertinimu. iš tikrųjų vadinamųjų „objektyviųjų“ testų objektyvumas yra perdėtas.8. vertinimą.3. pastarieji atsirado iš tarpų užpildymo. sunkiai skaidomas ir daugiau nei vien sudėtinių dalių suma. kad apie mokinio atlikties gerumą sprendžiama subjektyviai. kurie leidžia geriau kontroliuoti testavimo situaciją (o tai jau yra subjektyvus sprendimas. ar atmestinas. kad patikrintų tam tikrą specifikacijoje numatytą dalyką. Objektyvusis vertinimas šalina subjektyvumą. kurio punktai turi vieną teisingą atsakymą (pavyzdžiui. nes testo rezultatais dažnai naudojasi tretieji asmenys. Subjektyvusis vertinimas / objektyvusis vertinimas Subjektyvusis vertinimas yra vertintojo sprendimas. kad būtų vienas tinkamas atsakymas. kadangi visi tie sprendimai turi subjektyvumo. turi būti kiek įmanoma objektyvus. tai reiškia. 245 . kai reguliariai praleidžiamas kas kelintas žodis) ir naudojamas automatinis skaitytuvas. subjektyviosios prieities pranašumas yra tas. paprastai tai suprantama kaip sprendimas apie atlikties kokybę. tad toks testas greičiau vadintinas objektyviai vertinamu testu. nes kažkas nusprendžia vertinimą apriboti tokiais metodais. paprastai šis terminas vartojamas kalbant apie netiesioginio testo. su kuriuo kiti gali nesutikti). tokio tarpų užpildymo. taigi patikrinti konkretų kompetencijos ar atlikties aspektą yra sunkiau nei atrodytų. remdamasis nustatytais užduočių atsakymais. asmeninių sprendimų įtaka subjektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir atlikties kokybės turi būti kiek įmanoma mažesnė.Vertinimas 9. kad pateiktų rezultatus. priimdami sprendimus dėl įvertinto asmens ateities. Vis dėlto subjektyvumo / objektyvumo klausimas yra sudėtingesnis. tiesiogiai vertinant atliktį pažymiai paprastai rašomi remiantis sprendimu. o paskui suskaičiuoja teisingus atsakymus. pagaliau kažkas parenka testų užduotis iš visų galimų. skaičiuojantis taškus.

„Vertinant pagal skalę“ pabrėžiama. pabrėžiamas horizontalusis matmuo: kiek modulio turinio asmuo įsisavino? kontrolinis sąrašas gali būti klausimyno formos. • pateikiant nustatytus atsakymus netiesioginiams testams ir tiesioginių testų vertinimo sprendimus grindžiant aiškiai apibrėžtais vertinimo kriterijais. arba atskiruose lapuose. mokymo ir vertinimo metmenys Vertinimo subjektyvumas gali būti mažinamas – o pagrįstumas ir patikimumas didinamas – taikant šias priemones: • parengiant vertinimo turinio aprašą. arba trys: viršutinis. kaip manoma. pateikiamos arba viename lape kaip tinklelis.9. kuris pateikiamas skalėje. kad visuose vertinimo proceso etapuose priimami sprendimai turėtų kuo mažiau subjektyvumo. • reikalaujant kartotinių sprendimų ir / ar įvairių veiksnių apsvarstymo. sudarytoje iš tam tikro skaičiaus tokių lygių. pirmiausia reikia pasiekti bendrą svarstomojo konstrukto supratimą. kad nustatoma vertinamojo asmens vieta skalėje.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui. pabrėžiamas vertikalusis matmuo: kiek aukštai jis pakilo pagal tą skalę? ką kuris lygis reiškia. atsakymai gali būti Taip / Ne. • kolektyviai sprendžiant dėl turinio atrankos ir / ar dėl pažymių. ar asmuo yra pasiekęs tam tikrą lygį.3. • organizuojant mokymus vertinti pagal vertinimo instrukcijas. patikimumą) vertinimo rezultatų analize. y. turi būti aišku iš skalės aptarčių. pagrįstą. • laikantis nustatytos tvarkos. arba kas antras. 9. kuriame išvardyti. kaip aptariama šio skyriaus pradžioje. Vertinimas pagal skalę / vertinimas pagal kontrolinį sąrašą Vertinimas pagal skalę: sprendimas. taip pat jis gali būti apskritimo ar dar kokio kitokio pavidalo. Gali būti kelios konkrečių kategorijų skalės. konkrečiai aplinkai bendra atskaitos sistema. kuriame svarbiau išryškinti. Gali būti apibūdinamas arba kiekvienas lygis. t. Gali būti pra246 . alternatyva yra kontrolinis klausimynas. Vertinimas pagal kontrolinį sąrašą: asmens įvertinimas pagal sąrašą. apatinis ir vidurinis. susidaryti bendrą atskaitos sistemą. „Bendruosiuose europos kalbų metmenyse“ bandoma suteikti pagrindą turiniui aprašyti ir šaltinį konkretiems apibrėžtiems kriterijams tiesioginiams testams rengti. konkrečiam lygiui ar moduliui svarbūs dalykai. kaip turi vykti vertinimas. ar apimama svarbi sritis. • tikrinant vertinimo kokybę (pagrįstumą.

daug subjektyviojo vertinimo formų. kadangi aiškinamosios aptartys yra viena nuo kitos nepriklausomos. namų darbais ir t. kiek ir nuo tikrųjų gebėjimų. jei pateikiami „riboženkliai“ – konkrečios atlikties pavyzdžiai – ir nustatomas ryšys su kitomis sistemomis. dar aiškiau. kurie leidžia skirti pažymius ar taškus. jos gali būti panaudojamos tiek rengti tam tikro lygio klausimynams (kaip. kai kurie „kalbos aplanko“ variantai). kelių padalų (pavyzdžiui. ypač taikomų nuolatiniam vertinimui. (c) mokoma šiuo būdu vertinti. aprašomi (b) punkte. susidariusio kurį laiką galbūt sąmoningai stebint tam tikrą asmenį. Valdomojo vertinimo svarbą liudija tai. Valdomojo vertinimo būdo pranašumas tas. skirtoje įsivertinti. terminu „valdomasis vertinimas“ čia vadinama situacija. pavyzdžiui. kad daugkartiniais įvairių sričių tyrimais pakartotinai įrodyta. kad jei bendra atskaitos sistema konkrečiai vertintojų grupei įtvirtinama būtent šiuo būdu. 9. kai asmeninis vertintojo subjektyvumas mažinamas derinant įspūdį su sąmoningu vertinimu pagal apibrėžtus kriterijus. Žodis „įspūdis“ čia reiškia. jog jei sprendimai yra daromi niekuo nesivadovaujant.Vertinimas šoma pateikti diferencijuotus atsakymus. įvertinimą. apimantiems visus vertinamus lygius (kaip parodyta 3 skyriuje 2 lentelėje. skirtoje egzaminuotojams vertinti). Bendrųjų atskaitos lygių aptarčių skalės gali būti panaudojamos kaip nustatyti kriterijai. tuo grindžiama daugelio mokyklinių sistemų veikla. įtraukia apmąstymais ar patirtimi grindžiamą įspūdžio. arba esamais kriterijais apibūdinamos normos gali būti 247 . kai pritaikant kokį nors vertinimo būdą įspūdis perkeičiamas į apgalvotą sprendimą. – tuo atveju pageidautina padalas kaip nors pavadinti ir apibrėžti paaiškinant.3. tokiu būdu rezultatai tėra grynai atsitiktiniai. Įspūdžio vertinimas / valdomasis vertinimas Įspūdžio vertinimas: visiškai subjektyvus sprendimas. tiek sudaryti vertinimo skalėms ar tinkleliams. pagal konkrečius lygius kalibruotos kriterijų formuluotės. Valdomasis vertinimas: toks vertinimas. kaip tie pavadinimai turėtų būti interpretuojami.10. ir 3 lentelėje. 0–4). kad mokytojas ar mokinys vertina grynai remdamasis atliktimi klasėje. nesiejant su konkrečiais kokio nors vertinimo būdo kriterijais. toks būdas suponuoja. daromas stebint mokinio atliktį klasėje. t. tai vertinimo nuoseklumas pagerėja iš esmės. tai mokinių įvertinimų skirtumas gali beveik tiek pat priklausyti nuo vertintojų griežtumo. kad (a) vertinama pagal tam tikrą tvarką ir / ar (b) yra apibrėžti kriterijai.

Šiai prieičiai būdinga tai. jei turi galvoti apie daugiau negu keturias ar penkias kategorijas. ar analitinė (lentelėje pateiktos 3–6 kategorijos). Šiuo atveju nereikia jokios aritmetikos. tinklelį) ir taikant visuminio vertinimo strategiją (t. skirtumas nustatomas dviem būdais: (a) priklausomai nuo to. 9. kad būtų lengviau mokytis standartizuoti. (b) priklausomai nuo to. kad vertintojai skatinami atidžiai stebėti. 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojų vertinimo pavyzdžiai. turėtų būti pateikiama kiekvieno lygio atlikties pavyzdžių. 248 . rezultatai skelbiami kaip vienas skaičius arba kaip „telefono numeris“ iš visų kategorijų. y. y. tačiau kartais vertintojų prašoma įvertintį bendrą įspūdį.3. kai vertinama pagal analitines kriterijų skales (t. kad kaip rodo dažna praktika. kaip skiriami pažymiai ar taškai arba priskiriama lygiui.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad skiriasi kategorijų lyginamasis svoris. kiekvienai jų skiriamas nevienodas taškų skaičius. išanalizuoti pagal konkrečias kategorijas ir tada priimti apgalvotą visuminį sprendimą. taip pat jie intelektualiai perkraunami. t. kitame – visuminis. kas dedukuojama iš atlikties. kita analitiškesnė prieitis yra tokia. taip pat kategorijos vertintojams yra metakalba diskutuoti tarpusavyje ir grįžtamajam ryšiui su mokiniais. tai. siejama su aptartimi ir tuo pagrindu nusprendžiama). kitos yra analitiškesnės – vertintojų prašoma atskirai įvertinti tam tikrą kiekį skirtingų atlikties aspektų. Šio vertinimo būdo trūkumas tas. vertintojams nelengva aiškiai atskirti kategorijas ir nevertinti visuminiu būdu. Analitinis vertinimas yra kiekvieno aspekto nagrinėjimas atskirai. y. Visuminis vertinimas / analitinis vertinimas Visuminis vertinimas yra globalus apibendrinamasis sprendimas. analitinės prieities kategorijų skyrimo pranašumas yra tai. ar toji skalė būtų visuminė (globalioji). pavyzdžiui. a) Kas vertinama: kai kurios prieitys yra tokios. mokymo ir vertinimo metmenys susiejamos su bendraisiais lygiais. Vertintojas intuityviai nustato įvairių aspektų reikšmę. kai kiekviena kategorija vertinama tam tikru kiekiu taškų ir rezultatai gaunami juos sudedant. b) Rezultatų skaičiavimas: kai kurios prieitys yra tokios. ko ieškoma. kad stebimoji atliktis apibendrintai siejama su vertinimo skalės aptartimis. kartais šie būdai derinami: viename lygyje taikomas analitinis vertinimas. kad vertinamos ištisos plačios kategorijos. „kalbėjimas“ ar „sąveika“.11. Vėliau. gautasis skaičius paskui konvertuojamas į pažymį.

Serijinis vertinimas apima virtinę pavienių vertinamųjų užduočių (dažnai atliekami tam tikri vaidmenys su kitais mokiniais ar mokytoju). gali padėti 4. susidarantį dėl to. nes vertintojai vienu metu pajėgia tvarkytis tik su nedideliu kategorijų kiekiu. pavyzdžiui. kaip aptariama 9. Įsivertinimas yra tikslesnis. taip pat įsivertinimas greičiausia yra tikslesnis. tyrimai rodo. kai mokiniai kaip nors mokomi šios veiklos.1 skyrelyje). pagrindas kategorinio vertinimo kriterijams parengti gali būti įvairių kalbinių kategorijų kompetencijos skalės ir 5 skyriaus tekstas.3. toks struktūriškai apibrėžtas įsivertinimas 249 .12.3.Vertinimas 9. kurios atlikimas vertinamas lyginant su vertinamųjų kategorijų tinkleliu: 9. kad atliktyje išryškėtų tam tikri mokėjimo aspektai. Serijinis vertinimas / kategorinis vertinimas Kategorinis vertinimas apima vieną vertinamąją užduotį (suprantama. aukštesniuose lygiuose gali būti kuriamos tokios užduotys.13. kurios vertinamos pagal paprastą visuminę skalę.3. kad būtų galima kurti skirtingų tipų diskursą. pagal jo rezultatus nėra priimama mokytis).4 skyrelyje pateiktas detalus svarbiausių komunikacinės veiklos tipų aptarimas ir 5. mokytojui ar mokiniui vertinant konkrečias atliktis. jei tik egzaminas nėra didelės svarbos (pavyzdžiui.11 skyrelyje bendrais bruožais apibūdintu analitiniu metodu. rezultatai būtų pateikiami kaip profilis – „vertikalusis pjūvis“. serijinis vertinimas yra būdas įveikti kategorinio vertinimo nuokrypį.3.2 skyrelyje pateiktas skirtingų funkcinės kompetencijos tipų sąrašas. toji patirtis gali būti ir testų laikymas. o ne vien tik remiantis įspūdžiu. turinčią. ką mokinys geba. rengiant kriterijus būtinas kompromisas.2. Į daugelį aptartųjų vertinimo metodikų gali būti įtraukiami mokiniai. kai (a) vertinama siejant su aiškiomis mokėjimo normų aptartimis ir / ar (b) vertinimas susijęs su tam tikra patirtimi. ji gali susidėti iš įvairių tarpsnių. kokios užduotys tinka serijiniam vertinimui. kad įsivertinimas gali būti veiksmingai derinamas su testu ar mokytojo įvertinimu. 9. nustatyti. Įsivertinimas yra paties sprendimas apie savo mokėjimą. kad vienos kategorijos rezultatai daro įtaką kitos kategorijos rezultatams. Kitų vertinimas / įsivertinimas Kitų vertinimas yra mokytojo ar egzaminuotojo sprendimas. Žemesniuose lygiuose pabrėžiamas užduoties atlikimas: tikslas – kontroliniame sąraše pažymėti.2. padalas nuo 0 iki 3 ar nuo 1 iki 4.

ar Geba. būti tokio pat konkurencinio pagrįstumo). atpažinti silpnybes ir geriau vadovauti jų mokymuisi. Vis dėlto įsivertinimas yra geriausia priemonė skatinti ir sąmoningumui kelti: padėti mokiniams įvertinti savo stiprybes. bet tuo. – atgaliniu poveikiu labiausiai padeda mokytojų saviugdai. į mokymąsi) ir mokėjimo vertinimo (nukreipto į išorinį pasaulį. kaip paprastai koreliuoja kelių mokytojų įvertinimai.. taip pat kaip jos gali būti papildomos ir detalizuojamos. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas integruotas nuolatinis mokinių darbo per visą kursą vertinimas ir vienkartinis vertinimas pagal normas ir kriterijų apibrėžtis. kaip jų sistemoje išlaikoma išmokimo vertinimo (nukreipto į mokyklą.. pavyzdžiui. labiausiai jie skiriasi ne tik paviršine formuluote Gebu. taip pat kiek šios aptartys taikomos.. testų rezultatai ar mokytojo vertinimas su testų rezultatais (t.. nuspręsti: kuris iš išvardytųjų vertinimo būdų: • – labiausiai atitinka jų mokymo sistemos mokinių poreikius. • kiek mokymosi rezultatai vertinami pagal nustatytas normas ir kriterijus (kriterinis vertinimas) ir kiek pažymiai rašomi ir vertinama atsižvelgiant į bendramokslius (norminis vertinimas). „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir.. kiek mokytojai: – supažindinami su normomis (pavyzdžiui. atlikties pavyzdžiais). mokymo ir vertinimo metmenys gali koreliuoti su mokytojo įvertinimu ar testų rezultatais taip pat. • • • • • 3 skyriaus 2 ir 3 lentelėse pateikiami įsivertinimo ir egzaminuotojo vertinimo tinkleliai. serijiniam vertinimui. į rezultatus) pusiausvyra ir kaip jie papildo vienas kitą. taip pat kiek vertinama komunikacinė atliktis ir kiek – kalbos žinios. kad 250 . esant reikalui. bendrosiomis aptartimis. y. kiek konkrečiam kontekstui yra svarbūs „Metmenų“ aprašai ir skalės. kiek yra pageidautinas ir įgyvendinamas mokinių įsivertinimas pagal nustatytas užduočių aptartis ir įvairių lygių kalbos mokėjimo aspektus. – skatinami susipažinti su tam tikrais vertinimo būdais.Bendrieji europos kalbų mokymosi. – mokomi įvairiais būdais vertinti ir juos paaiškinti. – geriausiai dera prie jų mokymo sistemos pedagoginės kultūros ir yra lengviausiai įgyvendinami.

kad 4–5 kategorijos jau yra perkrova.Vertinimas 2 lentelėje dėmesys sutelkiamas į komunikacines veiklos rūšis. pateiktųjų lygių visuma gali netikti konkrečiomis aplinkybėmis. kad sąveikos strategijos yra kokybinis komunikacijos aspektas. skalių rinkinys greičiau naudotinas kaip atskaitos priemonė. Galimas vertinimas ir metasistema 4 ir 5 skyriuose pateikiamos skalės yra paprastesnio kategorijų rinkinio pavyzdys. rišlumas (koherencija ir kohezija). nenorima teigti. lankstumas.4. jei paimtume kalbėjimo vertinimą ir jei laikytume. – – – – – – – – – – – – – bendradarbiavimo strategijos. be to. laisvumas. kad praktiškai vertindamas kas nors turėtų naudotis visomis šiomis visų lygių skalėmis. prašymas paaiškinti. o 3 lentelėje – į bendriausius. tikslumas. bet akivaizdu. palyginti su tuose pačiuose skyriuose pateikiama išsamia aprašomąja schema. nors į bendrąjį kontrolinį sąrašą galėtų būti įtraukiamos daugelio šių ypatybių aptartys. sociolingvistinė kompetencija. bet kokioje sakytinėje atliktyje atsiskleidžiančius kompetencijos aspektus. o 7 – jau psichologiškai neperžengiamas slenkstis. žodyno vartojimas. tai aiškinamąsias skales sudarytų 14 kategorijų. tartis ir intonacija. bendroji kalbinė aprėptis. praktiškai vertinant reikia sumažinti kategorijų skaičių tiek. kad būtų galima jas aprėpti. svarbus vertinant kalbėjimą. taigi reikia atsirinkti. temos plėtotė. gramatinis taisyklingumas. žodyno aprėptis. Vertintojams būtų sunku vienu metu aprėpti tiek daug kategorijų ir. kad 14 kategorijų yra gerokai per daug bet kokiai atlikčiai ver251 . tiesiogiai susijusių su kalbėjimo vertinimu: – keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos. 9. kad ir koks vertinimo būdas būtų taikomas. sveiku protu suvokiama.

ypatybės turėtų būti jungiamos. kad konkrečiai užduočiai tam tikri veiksniai yra svarbesni. jei manoma. toliau pateikiami keturi pavyzdžiai. CAE): 5 sandas. susijusiose su konkrečia veikla. nepavyko bandymas parengti ir kalibruoti skalės pašnekovo pagalbos reikmė aptarčių ir įtraukti jos į aiškinamųjų skalių sistemą. Dalyvavimo trukmė ir laisvumas įtrauktas į laisvumo skalę. pirmuose trijuose pavyzdžiuose glaustai parodoma.Bendrieji europos kalbų mokymosi. taigi praktiniu požiūriu toks kontrolinis sąrašas traktuotinas kaip pasirinktys. teiginiai apie užduoties klotį randami skyrelio „komunikacinės kalbinės veiklos rūšys ir strategijos“ aiškinamosiose skalėse. pervadinamos ir iš jų sudaromas mažesnis rinkinys vertinimo kriterijų. Vertinimo kriterijai (1991) Testo kriterijai laisvumas taisyklingumas ir kalbos priemonių aprėptis Aiškinamosios skalės laisvumas Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas tartis ir intonacija koherentiškumas sociolingvistinis tinkamumas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos temos plėtotė Kitos kategorijos tarimas užduoties atlikimas sąveika užduoties klotis pašnekovo pagalbos reikmė dalyvavimo trukmė ir laisvumas Pastabos dėl kai kurių kategorijų. kaip veikiančiose sistemose kategorijos naudojamos kaip vertinimo kriterijai. atitinkančių konkrečių mokinių poreikius. kaip tai daroma. mokymo ir vertinimo metmenys tinti. 1 pavyzdys Kembridžo anglų kalbos mokančiųjų lygio pažymėjimas (Cambridge Certificate in Advanced English. 252 . ketvirtasis pavyzdys iliustruoja. taip nustatyti kriterijai gali turėti vienodą svertinę vertę arba kai kuriems jų gali būti suteikiama didesnė vertė. kaip „metmenų“ skalių aptartys sujungiamos ir performuluojamos. konkretaus vertinimo reikalavimus ir konkretų pedagoginės kultūros modelį. kad būtų sudarytas vertinimo tinklelis tam tikram tikslui ir konkrečiam atvejui.

Vertinimas 2 pavyzdys International Certificate Conference (ICC): Anglų verslo kalbos pažymėjimas. Šioje lentelėje pateikiama. 253 . per šią diskusiją kelių tiriamųjų mokinių vaizdo įrašai buvo įvertinti pagal 3 skyriaus 3 lentelės vertinimo tinklelį. pateikiamos aptartys buvo sudėliotos į skales vykdant Šveicarijos mokslinio tyrimo projektą. intonacija keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos Kitos kategorijos kalbėsena sąveika 4 pavyzdys Šveicarijos nacionalinė mokslinio tyrimo taryba: Filmuotų atlikčių vertinimas (1987) kontekstas: kaip detaliau aiškinama B priede. konferencijoje buvo diskutuojama dviem klausimais: (a) reikmė sieti nuolatinį vertinimą ir kontrolinius įsivertinimo sąrašus į bendrą sistemą. jo pabaigoje projekte dalyvaujantys mokytojai buvo pakviesti gavinius pristatyti konferencijoje ir pradėti Šveicarijoje bandyti „europos kalbų aplanką“. kaip atrinktosios aiškinamosios aptartys yra sujungtos ir pertvarkytos. (b) kaip projekte parengtas aptarčių skales galima būtų įvairiopai taikyti vertinimo procese. 2 testas: verslo pokalbiai (1987) Testo kriterijai 1 skalė (be pavadinimo) Aiškinamosios skalės sociolingvistinis tinkamumas Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas keitimosi kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis strategijos Bendradarbiavimo strategijos sociolingvistinis tinkamumas Kitos kategorijos užduoties klotis 2 skalė (diskurso elementų vartojimas pokalbiui pradėti ir palaikyti) 3 pavyzdys Eurocentres: Grupelių sąveikos vertinimas (RADIO) (1987) Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas Aiškinamosios skalės Bendroji kalbos priemonių aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas sociolingvistinis tinkamumas laisvumas tartis.

– tos kategorijos gali būti detalizuotos atsižvelgiant į savitas vartojimo sritis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. ir mokiniai. gali būti išdėliojami 5 skyriuje pristatomų kategorijų schemoje (jų skalių pavyzdžiai pateikiami „Prieduose“). kai skiriasi ir sistemos. kiek svarbiausi veiksniai. atrenkamos ir derinamos. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. nuspręsti: kaip supaprastinti teorines kategorijas. kad būtų tikrai išsamus. išties 14 kategorijų sąrašas ne tik kad nėra per ilgas. mokymo ir vertinimo metmenys Testo kriterijai kalbos priemonių aprėptis taisyklingumas laisvumas sąveika Aiškinamosios skalės Bendroji kalbinė aprėptis Žodyno aprėptis Gramatinis taisyklingumas Žodyno vartojimas laisvumas Bendroji sąveika keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis Bendradarbiavimas koherencija Kitos kategorijos koherencija Įvairiems vertinimo būdams skirtingomis aplinkybėmis. esant reikalui. naudojami kaip jų švietimo sistemos vertinimo kriterijai. kad jas būtų galima taikyti savo • • sistemoje. bet jis neapima visų galimų variantų ir jį reikėtų išplėsti. 254 . ypatybės yra įvairiopai paprastinamos.

Literatūra

Literatūra

n. B. Žvaigždutėmis pažymėtos publikacijos parengtos anglų ir prancūzų kalbomis.

Darbai, kuriuose aptariami daugeliui „Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų“ skyrių svarbūs dalykai
Bussmann, Hadumond (1996) Routledge dictionary of language and linguistics. london: routledge. Byram, m. (spausdinama) The Routledge encyclopedia of language teaching and learning. london: routledge. Clapham, C. and Corson, d. (eds.) (1998) Encyclopedia of language and education. dordrecht: kluwer. Crystal, d. (ed.) (1987) The Cambridge encyclopedia of language. Cambridge: Cup. Foster, p. and skehan, p. (1994) The Influence of Planning on Performance in Task-based Learning. (pranešimas skaitytas Britų taikomosios kalbotyros asociacijoje.) Galisson, r. & Coste, d. (eds.) (1976) Dictionnaire de didactique des languages. paris: Hachette. johnson, k. (1997) Encyclopedic dictionary of applied linguistics. oxford: Blackwells. richards, j.C., platt, j. & platt, H. (1993) Longman dictionary of language teaching and applied linguistics. london: longman. skehan, p. (1995) ‘a framework for the implementation of task-based instruction’, applied linguistics, 16/4, 542–566. spolsky, B. (ed.) (1999) Concise encyclopedia of educational linguistics. amsterdam: elsevier.
255

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Konkretiems skyriams svarbūs darbai
1 skyrius
*Council of europe (1992) Transparency and coherence in language learning in Europe: objectives, evaluation, certification. (Report edited by B. North of a Symposium held in Ruschlikon 1991). strasbourg: Council of europe. *(1997) European language portfolio: proposals for development. strasbourg: Council of europe. *(1982) ‘Recommendation no.R(82)18 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. appendix a to Girard & trim 1988. *(1997) Language learning for European citizenship: final report of the Project. strasbourg: Council of europe. *(1998) ‘Recommendation no.R(98)6 of the Committee of Ministers to member States concerning modern languages’. strasbourg: Council of europe. *Girard, d. and trim, j.l.m. (eds.) (1998) Project no.12 ‘Learning and teaching modern languages for communication’: Final Report of the Project Group (activities 1982–87). strasbourg: Council of europe. Gorosch, m., pottier, B. and riddy, d.C. (1967) Modern languages and the world today. Modern languages in Europe, 3. strasbourg: aidela in co-operation with the Council of europe. malmberg, p. (1989) Towards a better language teaching: a presentation of the Council of Europe’s language projects. uppsala: university of uppsala in-service training department.

2 skyrius
a) Įvairių kalbų aprašai: Baldegger, m., müller, m. & schneider, G. in Zusammenarbeit mit näf, a. (1980) Kontaktschwelle Deutsch als Fremdsprache. Berlin: langenscheidt. Belart, m. & rancé, l. (1991) Nivell Llindar per a escolars (8–14 anys). Gener: Generalitat de Catalunya. Castaleiro, j.m., meira, a. & pascoal, j. (1988) Nivel limiar (para o ensino/aprendizagem do Portugues como lingua segunda/lingua estrangeira). strasbourg: Council of europe.
256

Literatūra

Coste, d., j. Courtillon, V. Ferenczi, m. martins-Baltar et e. papo (1976) Un niveauseuil. paris: Hatier. dannerfjord, t. (1983) Et taerskelniveau for dansk – Appendix – Annexe – Appendiks. strasbourg: Council of europe. efstathiadis, s. (ed.) (1998) Katofli gia ta nea Ellenika. strasbourg: Council of europe. ehala, m., liiv. s., saarso, k., Vare, s. & Õispuu, j. (1997) Eesti keele suhtluslävi. strasbourg: Council of europe. ek, j.a. van (1977) The Threshold Level for modern language learning in schools. london: longman. ek, j.a. van & trim, j.l.m. (1991) Threshold Level 1990. Cambridge: Cup. (1991) Waystage 1990. Cambridge: Cup. (1997) Vantage Level. strasbourg, Council of europe (perleistas 2000, Cambridge: Cup). Galli de’ paratesi, n. (1981) Livello soglia per l’insegnamento dell’italiano come lingua straniera. strasbourg: Council of europe. Grinberga, i., martinsone, G., piese, V., Veisberg, a. & Zuicena, i. (1997) Latviešu valodas prasmes limenis. strasbourg: Council of europe. jessen, j. (1983) Et taerskelniveau for dansk. strasbourg: Council of europe. jones, G.e., Hughes, m., & jones, d. (1996) Y lefel drothwy: ar gyfer y gymraeg. strasbourg: Council of europe. kallas, e. (1990) Yatabi lebaaniyyi: un livello sogla per l’insegnamento/apprendimento dell’ arabo libanese nell’ universitá italiana. Venezia: Cafoscarina. king, a. (ed.) (1988) Atalase Maila. strasbourg: Council of europe. mas, m., melcion, j., rosanas, r. & Vergé, m.H. (1992) Nivell llindar per a la llengua catalana. Barcelona: Generalitat de Catalunya. mifsud, m. & Borg, a.j. (1997) Fuq l-għatba tal-Malti. strasbourg: Council of europe. narbutas, e., pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (1997) Slenkstis. strasbourg, Council of europe (perleistas 2002, Vilnius: Gimtasis žodis). porcher, l. (ed.) (1980) Systèmes d’apprentissage des langues vivantes par les adultes (option travailleurs migrants): Un niveau-seuil intermediaire. strasbourg: Council of europe. porcher, l., m. Huart et mariet, F. (1982) Adaptation de ‘Un niveau-seuil’ pour des contextes scholaires. Guide d’emploi. paris: Hatier. pribušauskaitė, j., ramonienė, m., skapienė, s., Vilkienė, l. (2000) Aukštuma. strasbourg: Counsil of europe.
257

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

pushkin russian language institute and moscow linguistic university (1966) Porogoviy uroveny russkiy yazik. strasbourg: Council of europe. ramonienė, m., pribušauskaitė, j., Vilkienė, l. (2006) Pusiaukelė. Vilnius: apostrofa. salgado, X.a.F., romero, H.m. & moruxa, m.p. (1993) Nivel soleira lingua galega. strasbourg: Council of europe. sandström, B. (ed.) (1981) Tröskelnivå: förslag till innehåll och metod i den grundläggande utbildnigen i svenska for vuxna invandrare. stockholm: skolöverstyrelsen. slagter, p.j. (1979) Un nivel umbral. strasbourg: Council of europe. stumbrienė, V. (2007) Lūžis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. svanes, B., Hagen, j.e., manne, G. & svindland, a.s. (1987) Et terskelnivå for norsk. strasbourg: Council of europe. Wynants, a. (1985) Drempelniveau: nederlands als vreemde taal. strasbourg: Council of europe. b) Kitos svarbios publikacijos: Hest, e. van & oud-de Glas, m. (1990) A survey of techniques used in the diagnosis and analysis of foreign language needs in industry. Brussels: lingua. lüdi, G. and py, B. (1986) Etre bilingue. Bern: lang. lynch, p. stevens, a. & sands, e.p. (1993) The language audit. milton keynes: open university. porcher, l. et al. (1982) Identification des besoins langagiers de travailleurs migrants en France. strasbourg: Council of europe. richterich, r. (1985) Objectifs d’apprentissage et besoins langagiers. Col. F. paris: Hachette; (ed.) (1983) Case studies in identifying language needs. oxford: pergamon. richterich, r. and j.-l. Chancerel (1980) Identifying the needs of adults learning a foreign language. oxford: pergamon. (1981) L’identification des besoins des adultes apprenant une langue étrangère. paris, Hatier. trim, j.l.m. (1980) Developing a Unit/Credit scheme of adult language learning. oxford: pergamon. trim, j.l.m. richterich, r., van ek, j.a. & Wilkins, d.a. (1980) Systems development in adult language learning. oxford: pergamon. *trim, j.l.m., Holec, H. Coste, d. and porcher, l. (eds.) (1984) Towards a more comprehensive framework for the definition of language learning objectives. Vol I
258

Literatūra

Analytical summaries of the preliminary studies. Vol II Preliminary studies. strasbourg: Council of europe. Widdowson, H.G. (1989) ‘knowledge of language and ability for use’. Applied Linguistics 10/2, 128–137. Wilkins, d.a. (1972) Linguistics in language teaching. london: edward arnold. 3 skyrius *van ek, j.a. (1985–86) Objectives for foreign language learning: vol.I Scope. vol.II Levels. strasbourg: Council of europe. north, B. (2000) The Development of a Common Reference Scale of Language Proficiency. new york: peter lang. (1994) Perspectives on language proficiency and aspects of competence: a reference paper discussing issues in defining categories and levels. strasbourg: Council of europe. north B. and schneider, G. (1998): ‘scaling descriptors for language proficiency scales’. Language Testing 15/2: 217–262. schneider, G. and north, B. (2000) Fremdsprachen können – was heisst das? Skalen zur Becshreibung, Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunkationsfähigkeit. Chur/Zürich: Verlag rüegger aG. 4 skyrius Bygate, m. (1987) Speaking. oxford: oup. Canale, m. & swain, m. (1981) ‘a theoretical framework for communicative competence’. in palmer, a.s., Groot, p.G. & trosper, s.a. (eds.) The construct validation of tests of communicative competence. Washington, dC.: tesol. Carter, r. & lang, m.n. (1991) Teaching literature. london: longman. davies, alan (1989): ‘Communicative Competence as language use’. Applied Linguistics 10/2, 157–170. denes, p.B. and pinson, e.n. (1993) The Speech chain: the physics and biology of spoken language. 2nd. edn. new york: Freeman. Faerch, C. & kasper, G. (eds.) (1983) Strategies in interlanguage communication. london: longman. Firth, j.r. (1964) The tongues of men and Speech. london: oup. Fitzpatrick, a. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters, organisation and assessment. doc. CC-lanG (94)6. strasbourg: Council of europe.
259

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

Fry, d.B. (1977) Homo loquens. Cambridge: Cup. Hagège, C. (1985) L’homme des paroles. paris: Fayard. *Holec, H., little, d. & richterich, r. (1996) Strategies in language learning and use. strasbourg: Council of europe. kerbrat-orecchioli, C. (1990, 1994) Les interactions verbales (3 vols.). paris: Colins. laver, j. & Hutcheson, s. (1972) Communication in face-to-face interaction. Harmondsworth, penguin. levelt, W.j.m. (1993) Speaking: from intention to articulation. Cambridge, mass: mit. lindsay, p.H. & norman, d.a. (1977) Human information processing. new york: academic press. martins-Baltar, m., Boutgain, d. Coste, d. Ferenczi, V. et m.-a. mochet (1979) L’écrit et les écrits: problèmes d’analyse et considérations didactiques. paris: Hatier. swales, j.m. (1990) Genre analysis: English in academic and research settings. Cambridge: Cup. 5 skyrius allport, G. (1979) The Nature of Prejudice. reading ma: addison-Wesley. austin, j.l. (1962) How to do things with words. oxford: oup. Cruttenden, a. (1986) Intonation. Cambridge: Cup. Crystal, d. (1969) Prosodic systems and intonation in English. Cambridge: Cup. Furnham, a. and Bochner, s. (1986) Culture Shock: psychological reactions in unfamiliar environments. london: methuen. Gardner, r.C. (1985) Social psychology and second language learning: the role of attitude and motivation. london: edward arnold. Grice, H.p. (1975) ‘logic and conversation’. in Cole, p. and morgan, j.l. (eds.) Speech acts. new york, academic press, 41–58. Gumperz, j.j. (1971) Language in social groups. stamford: stamford university press. Gumperz, j.j. & Hymes, d. (1972) Directions in sociolinguistics: the ethnography of communication. new york: Holt, rinehart & Wiston. Hatch, e. & Brown, C. (1995) Vocabulary, semantics and language education. Cambridge: Cup. Hawkins, e.W. (1987) Awareness of language: an introduction. revised edn. Cambridge: Cup.
260

j. (eds. in pride and Holmes (1972).G. (1981) Syntax. e. (1974) Foundations in sociolinguistics: an ethnographic approach.d.B. W. robinson. (1973) The intonation of colloquial English. j. Cambridge: Cup.1. philadelphia: university of pennsylvania press. Harmondsworth: penguin. london: longman. munich: iudicium verlag. d. a. Hymes. searle. (1976) ‘The classification of illocutionary acts’. philadelphia: university of pennsylvania press. Cambridge: Cup. (1969) Speech acts: an essay in the philosophy of language. o’Connor.H. j. s. & arnold. Cambridge: Cup.d. m.vols. j. (1972) Sociolinguistic patterns.n. mandelbaum.) (1972) Sociolinguistics. (1972) Théories grammaticales. (1977) Komplexes Handeln: Elemente zur Handlungstheorie der Sprache. doc. Harmondsworth: penguin. 1–24. matthews.H. Berkeley: university of California press. (eds. sapir. I and II. lyons. new york: Harcourt Brace.l. d. labov. robinson. 261 .H. j. (1974) Morphology: an introduction to the theory of word-structure. neuner. o’Connor. d. (1958) The groundwork of English intonation. 2nd edn. (1921) Language. W. (1972) Language and social behaviour. searle. pride. Cambridge: Cup. and liedke. Harmondsworth: penguin.51. Language in society. G. a. (1983) Pragmatics. (1974) Semantic fields and lexical structure. london & amsterdam. levinson. london: longman. Cambridge: Cup. r.) (1977) Aspekte interkultureller Kommunikationsfähigkeit. no. lehrer. (1977) Semantics. (1972) on communicative competence. (1988) A socio-cultural framework for communicative teaching and learning of foreign languages at the school level. descriptions et enseignement des langues. (1985) Crosscultural Understanding. G.C. paris: Hatier. (1949) Selected writings of Edward Sapir.F. vol. j. Hymes. knapp-potthoff. strasbourg: Council of europe. roulet.p. G. d. e. CC-Gp12(87)24. (1973) Phonetics. kingdon.r. stuttgart: metzler. rehbein. j. (1984) Vers la compétence de communication. p. oxford: pergamon. paris: nathan.Literatūra Hymes. & Holmes. j.

Maîtrise et acquisition des langues secondes. (1993) Des linguistes et des enseignants. Byram. strasbourg. r. (1993) Représentations de l’étranger et didactique des langues. AILA Review 4. III of Final Report of the European Science Foundation Project ‘Second language acquisition by adult immigrants’. G. Collection l. (1997) Teaching and assessing intercultural communicative competence.) (1972) Linguistische Pragmatik.a. m. and py. Zarate.) (1979) The communicative approach to language teaching. B. H. (1976) Human characteristics and school learning. a. Cambridge: Cup. The roles of fluency and accuracy. Vol. Harmondsworth: penguin. (1997). G. 262 . Bath: pitman. paris: Hachette. 6 skyrius Berthoud. new york: mcGraw. & johnson. Brumfit. B. Brumfit.) (1996) ‘acquisition des compétences discursives dans un contexte plurilingue’. paris: Hatier. oxford: oup. m. Byram.4. & Colson. (1992) Practical stylistics: an approach to poetry. m. Blom. (1987) ‘Concepts and Categories in language teaching methodology’. oxford: oup. Besse. (1989) Cultural Studies and Foreign Language Education. (1971) Practical phonetics. p. H. p. (1984) Grammaire et didactique des langues.-C. (ed. Bulletin Suisse de linguistique appliquée. k (eds. j. Berthoud. london: longman. (ed. Frankfurt: athanäum. (1962) Semantics: an introduction to the science of meaning. Clevedon: multilingual matters. 25–31.-C. Wunderlich. mokymo ir vertinimo metmenys trudgill. (1983) Sociolinguistics 2nd edn. (1984) Communicative Methodology in Language Teaching. Broeder.C. and porquier. (ed. Widdowson. (1986) Enseigner une culture étrangère. a. ullmann. C. Byram. s. B.G. (1956) Taxonomy of educational objectives. Vals/asla 64.Bendrieji europos kalbų mokymosi. oxford: Blackwell. d. Wells.s. C. Teaching and Assessing Intercultural Communicative Competence.l. Clevedon: multilingual matters. Bloom. (1999) ‘Formulaic language in learners and native speakers’. a. Clevedon: multilingual matters. Bern: lang.) (1988) Processes in the developing lexicon. Cambridge: Cup. Language teaching 32. Wray. tilburg and Göteborg: esF. paris: Hachette.s.

l. 25 no. Clevedon: multilingual matters. Collection l.) (1988) Selection and distribution of contents in language syllabuses. 4 & vol. Applied linguistics vol. paris: Cle. Hill. (1987) Modern languages in the curriculum.. Vol. d. (1987) Self-instruction in language learning.l. Dossier 52. (1997) Sociocultural competences in foreign language teaching and learning. 263 . F.. lieutaud. d. london: macmillan. 1. (1992–3) ‘a student’s contribution to second language learning’: part i ‘cognitive variables’ & part ii ‘affective variables’. m. Gardner. paris: e. paris: Bordas. d. & macintyre.) (1998) Enseignement des langues étrangères – Recherche dans le domaine des langues et pratique de l’enseignement des langues étrangères. (1981) Pour un nouvel enseignement des langues. a. london: Heinemann. F. d. oxford: pergamon. Grauberg. (1981) Méthodologie de la prononciation. (1982) Autonomie et apprentissage des langues étrangères. m. & Zarate. strasbourg: Council of europe. Canale.. dalgallian. Zarate. (1986) Literature in language teaching. (1984) Evaluating and selecting EFL materials..1. (1980) ‘Theoretical bases of communicative approaches to second language teaching and testing’. p. Hameline. Girard. W. Cunningsworth. Hawkins. Gaotrac. d. e. r.s. (1997) ‘eduquer pour une europe des langues et des cultures’. & neuner.F.a.d. s. m. (1981) Autonomy and foreign language learning. G. *Coste. (1997) The elements of foreign language teaching. Callamand. Cambridge: Cup. G. Berne: Cdip. d. Conférence suisse des directeurs cantonaux de l’instruction publique (ed. Holec. paris: Cle international. G.Literatūra Byram. Coste. & swain. (1987) Théorie d’apprentissage et acquisition d’une langue étrangère. l. paris: Hatier. (1995) Enseigner les langues: méthodes et pratiques. j. G. H. revised edn. Language teaching. Cormon. strasbourg: Council of europe. no. Etudes de linguistique appliquee 98. Cambridge: Cup. paris: Hatier. dickinson.C. m. *Girard. (1992) L’enseignement des langues. (1997) Plurilingual and pluricultural competence. (ed. (1979) Les objectifs pédagogiques en formation initiale et en formation continue. strasbourg: Council of europe. moore. & Weiss.W. 26 no 1. paris: Chronique sociale.

Bulletin suisse de linguistique appliquée. Vals/asla.) (1994) ‘l’acquisition d’une langue seconde. (1980) Reflections on language needs in the school. H. 264 .d. u. schmidt. kramsch. (1983) Communicative Competence: Theory and Classroom Practice. Col. j. london: arnold. B. oxford: pergamon. and Viguer. and Zimmermann.Bendrieji europos kalbų mokymosi. G. krashen.): addison-Wesley. py. W. j.H. (1988) Communication in the modern language classroom.j. s. d. W. s.F. skehan. s. rampillon. G.) (1988) Autonomy and self-directed learning: present fields of application. j. (eds. (1995) Komunikacija kalbos pamokoje. 129–158. Col. (Comenius) (1658) Orbis sensualium pictus. s. (1988) Authentic texts in foreign language teaching: theory and practice. piepho. reading (mass. komensky. devitt. (eds. (1987) Zur Integration von Landeskunde und Kommunikation im Fremdsprachenunterricht. mackay.) (1997) Strategien und Techniken beim Erwerb fremder Sprachen. recherches et applications.a. paris: le français dans le monde. london: longman. dublin: authentik. & singleton. Quelques développements récents’. mokymo ir vertinimo metmenys *(ed. oxford: oup. (1990) ‘The role of Consciousness in second language learning’. t. C. Vilnius: leidybos centras. recherches et applications. strasbourg: Council of europe. d. ismaning: Hueber. tübingen: Gunter narr Verlag. (1982) Principles and practice of second language acquisition.) (1995) Méthodes et méthodologies. (1974) Kommunikative Kompetenz als übergeordnetes Lernziel.e.) (1992) Les auto-apprentissages. melde. krashen. savignon. oxford: pergamon. little. (1993) Context and Culture in Language Teaching. (1981) Psychology in foreign language teaching. münchen: Frankonius. W. (ed. l.d.d. london: allen & unwin. (ed. Applied Linguistics 11/2. rusų kalbomis).. nuremberg. strasbourg: Council of europe. strasbourg: Council of europe (taip pat vokiečių. pêcheur. mcdonough. p. & terrell. (1983) The natural approach: language acquisition in the classroom. paris: le français dans le monde. *sheils. r. *porcher. (1965) Language teaching analysis. (1987) Individual differences in second language learning. s.

organisation and assessment. london: macmillan. (1989) Designing tasks for the communicative classroom. (1987) ‘Contemporary paradigms in syllabus design’. p. Language Teaching and Linguistics: Abstracts 10. B. (1982) Simulations in language teaching. Coste. in Grebing. j. stern. (1987) Curriculum Renewal in School Foreign Language Learning. parts i and ii. (1989) Conditions for second language learning.j.. l. mass: addison Wesley. and a. e. The British Council (1978) The teaching of comprehension. Festschrift für Reinhold Freudenstein. oxford: pergamon. Fitzpatrick. Weinrib (1977) ‘Foreign languages for younger children: trends and assessment’. johnson. stern. m. vol. programmes et parcours’.p. Quelques expériences en cours en Europe. (1987) Culture Learning: the Fifth Dimension in the Language Classroom.m. k. mahwah. 5–25. and lehman. d. 8 skyrius Breen. Clark. Williams. a. slough: nFer. m.H. lawrence erlbaum. d. (1995) ‘langues et curriculum. 265 . jamieson. reading. (ed. 98. (1991) ‘Criteria for the evaluation of classroom-based materials for the learning and teaching of languages for communication’. j. damen. Berlin: Cornelsen. d. s. *Coste. C. nunan. (1983) Fundamental concepts of language teaching. Etudes de linguistique appliquée. (1994) Competence for vocationally oriented language learning: descriptive parameters. Cambridge: Cup.l.) (1983) Contributions à une renovation de l’apprentissage et de l’enseignement des languages. (1974) Primary French in the balance. Burstall. n. doc. G. 2 & 3. 20 nos.. r. oxford: oup. Grenzenlöses Sprachenlernen.H. m. and margreaves. (1997) Referential communication tasks. d. CC-lanG 994) 6. (1982) Communicative syllabus design and methodology. (1984) Reading in the language classroom. 7 skyrius jones.Literatūra spolsky. yule. Language Teaching.l. trim. oxford: oup. london: British Council. k. 81–92 & 157–174. oxford: oup. Cambridge: Cup. strasbourg: Council of europe. Cohen. H. H. paris: Hatier. Contenus.

(eds. Cambridge: Cup.a. Bachman).) (1992) ‘autour de l’évaluation de l’oral’. Etudes de linguistique appliquée. *Wilkins.a. Coste. l. (2000) Assessing Languages for Specific Purposes. 7. oxford: oup. alderson. doc. d. C. north. munby. d. lado. (1961) Language testing: the construction and use of foreign tests. roulet. nunan. Bern: edk. (1980) Langue maternelle et langue seconde. (1983) La construction de la Communauté européenne. d. (1972) Communicative syllabus design. Flügel. d. l. Cambridge language assessment series (eds.. Col. dossier 33. strasbourg: Council of europe. Cambridge language assessment series (eds. (ed. paris: Champion. oxford: oup. Schweizerisches Forum Langue 2. j. Wilkins. mokymo ir vertinimo metmenys labrie. unifr. r. Bern: edk. G. d. j. Bachman. Bachman). Cambridge: Cup. douglas.’l’ paris: Hatier. e.. (1995) Language Test Construction and Evaluation. (1987) The educational value of foreign language learning.F.. réforme des langues et systèmes éducatifs’. B. G. nCeltr research series (national Centre for english language teaching and research). (1976) Notional syllabuses. 266 .F. and moore. schweizerische konferenz der kantonalen erzeihungsdirektoren edk (1995) Mehrsprachiges Land – mehrsprachige Schulen. taip pat internete: http//www. and Wall. d. Cambridge: Cup. Vigner. l.C.F. j. london: longman. Brindley. C. d. Vers une pédagogie intégrée. 103. (1990) Fundamental considerations in language testing. alderson and l. schneider. Clapham. Cambridge: Cup. (2000) Assessing Reading. j. CCGp(87)10. (1999) Europäisches Sprachenportfolio – Portfelio européen des langues – Portfolio europeo delle lingue – European Language Portfolio. alderson and l.Bendrieji europos kalbų mokymosi.) (1996) ‘promotion. Ch. (1989) Assessing Achievement in the Learner-Centred Curriculum. sydney: macquarie university.ch/ids/portfolio. j. Bulletin CILA 55. Schweizer Version. G.C. and koch. Cambridge: Cup. (1988) The learner-centred curriculum: a study in second language teaching. 9 skyrius alderson.C.C.

university of Cambridge local examinations syndicate (1998) The multilingual glossary of language testing terms (Studies in language testing 6). d. oxford: pergamon. r. eds. strasbourg: Council of europe. Le français dans le monde. (ed. reid. 267 .) (1991) L’évaluation.) ‘evaluation et certifications en langue étrangère’. (Cambridge language assessment series. a. Cambridge: Cup. Cambridge: Cup. F. (eds.C. Numéro spécial. paris: Cle international. and lescure. (2000) Assessing Vocabulary. Bachman). m. oskarsson. j. (1992) Evaluer les apprentissages dans une approche communicative. août-septembre 1993. (1980) Approaches to self-assessment in foreign language learning. monnerie-Goarin. Col. j.F. Recherches et applications. (1984) Self-assessment of foreign language skills: a survey of research and development work. C. paris: Hachette. tagliante.Literatūra lussier. alderson and l.

.

Aptarčių formulavimas atsižvelgus į kalbų testavimo skalių rengimo patirtį. pavyzdžiui: 269 . (b) nuo galimybės paprašyti paaiškinti ir (c) nuo tikimybės sulaukti pagalbos formuluojant norimą pasakyti. kiek mokinys priklauso (a) nuo pašnekovo prisiderinimo prie mokinio kalbos lygio. t. ką mokinys geba. nei tai. ir negatyviai (žr. kad žemų kalbos mokėjimo lygių atveju bendras vidiniam ar išoriniam vertinimui bei egzaminavimui skirtų kalbos mokėjimo skalių bruožas – negatyvios formuluotės. formuluoti ir pozityviai. pateikiama skalių sudarymo metodika ir anotuota bibliografija. svarstomi aptarčių formulavimo kriterijai. kurie nėra kaupiamieji. į platesnę taikomosios psichologijos skalių sudarymo teoriją ir į konsultacijose dalyvavusių mokytojų teikiamas pirmenybes (pavyzdžiui. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Šiame priede aptariami formalūs kalbos mokėjimo lygių aprašymo dalykai. ko jis negeba. susijusią su kalbos priemonių spektru. toliau pateikiamos aptarčių formulavimo gairės. dažnai šie dalykai gali kaip išlyga papildyti pozityvias aptarčių formuluotes. kartais įmanoma tą pačią mintį. negatyvios formuluotės išvengti sunku dar ir todėl. akivaizdžiausias pavyzdys – vadinamasis savarankiškumas. Šveicarijos projektas). pastebima. • Pozityvumas. kad komunikacinė kalbinė kompetencija turi keletą bruožų. jie apibūdinami atvirkščiai: mažiau yra geriau.A priedas. mastas. Žemų kalbos mokėjimo lygių aptartis sudėtingiau formuluoti pasakant tai. o ne tik kaip kandidatų patikrinimo instrumentas. a1 lentelę). y. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas A priedas. pavyzdžiui. pageidautina pozityvi formuluotė. didžiosios Britanijos tikslų eiliškumo schemos. Bet jei kalbos mokėjimo lygiai suprantami kaip uždaviniai.

dėl to nuolat perfrazuojama ar ieškoma žodžių (esu 3 lygis) • ribotas kalbos mokėjimas lemia dažnus trukdžius ir nesusipratimus neįprastose situacijose (suomių kalba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pavyzdžiui: „Geba vartoti įvairias atitinkamas strategijas. milanas. bet po tariamu paprastumu gali slypėti interpretacijų įvairovė. aptartyse turėtų būti aprašomos konkrečios užduotys ir / ar joms atlikti reikalinga konkreti gebėjimų kokybė. arba: Geba pakankamai laisvai bendrauti aiškiose situacijose ir dalyvauti trumpuose pokalbiuose. 3 lygis: pažymėjimas) • baziniai kalbos priemonių ir strategijų ištekliai pakankami daugumai kasdienių poreikių. kas tiesiogiai jam yra aiškiai lėtai sakoma paprastame kasdieniame pokalbyje. u) • geba produkuoti tik sustabarėjusius pasakymus ir žodžių sąrašus (aCtFl. Žargonas ne tik kad gali trukdyti suprasti aptartis. aptartys turi būti skaidrios. jei prireikus sulaukia kitų pagalbos. o ne parašytos profesiniu žargonu.) (elviri. menkai geba arba visai negeba išreikšti jais. lieka spraga. vietų ir bendriausių giminystės santykių sąvokos (aCtFl. 1 lygis. nuo 1940 m. informacijos ir pan. Vertinimas: pozityvūs ir negatyvūs kriterijai Pozityvūs • bazinių kalbos priemonių ir strategijų ištekliai leidžia jam ar jai verstis nuspėjamose kasdienėse situacijose (eurocentras. ar vidutiniškas į geras. pradedantieji) • moka tik pačius elementariausius kalbos dalykus. 3 lygis: vertintojo lentelė) • žodyno pamatas – pagrindinių daiktų. vadinasi. galioja tokia taisyklė: skirtumas tarp skalės lygių neturi priklausyti nuo kvalifikacinių žodžių. Geba suprasti. kas apie žinomus dalykus tiesiogiai jam aiškiai sakoma bendrine kalba. kad jos gana lengvai perskaitomos. kad patenkintų paprastus konkrečius poreikius (sveikinimosi. pradedantysis) • produkuoja ir atpažįsta atmintinai išmoktus žodžius ir trumpus pasakymus (trimas. bet kartais. ko reikia (esu 1 lygis) • Tikslumas. ne sukuriamas žodžiu žaismu. pavyzdžiui. A1 lentelė. ar gana platus keisti labai platus. geba suprasti. • Aiškumas. o kai konkrečių reikšmingų skirtumų įvardyti neįmanoma. mokymo ir vertinimo metmenys Iš esmės geba suprasti. 1 lygis) • geba produkuoti trumpus kasdienius pasakymus. jei kartkarčiais galima paprašyti pakartoti ar pasakyti kitaip. jeigu tik pašnekovas padeda. 1986) Negatyvūs • menki kalbos priemonių ištekliai. bet dažnai prireikia mintis performuluoti ir ieškoti žodžių (eurocentras. nes ribotos kalbos priemonės varžo minties raišką (esu 3 lygis) • žodynas ribotas (olandų kalba. pirmiausia aptartyse vengtina neapibrėžtumo. iš pirmo 270 .“ kas vadinama strategija? strategijos atitinka ką? kaip turėtume suprasti įvairias? miglotų apibrėžčių bėda ta. jo atsisakius. 1978. apibrėžiant aukštesnį lygį negalima žodžius keletas ar nedaug keisti daugelis ar dauguma. 2 lygis) • bendravimas sutrinka. 1 lygis) • ribota žodžių ir posakių aprėptis trukdo perteikti mintis ir idėjas (Gothenburgas. skirtumas turi būti tikras. Šiuo požiūriu svarbūs du dalykai. antra.

kad tam tikri gebėjimai skirtini labiau vienam lygiui nei kitam ir kad tam tikros gebėjimų kokybės aprašai vienam lygiui tinka labiau nei kitam. tokios skalės yra labai išsamaus aprašymo rezultatas. antra. nuspręsti: kuris iš išvardytų kriterijų yra svarbiausias ir kokie kiti kriterijai eksplici• tiškai ar implicitiškai taikomi jų švietimo sistemoje. gali būti įtraukiamos į vertinimo lapus ar klausimynus. apibrėžtys turi būti paprastos. • kiek pageidautina ir įmanoma išvardytus kriterijus pritaikyti savo sąlygomis.A priedas. apie kurį galima pasakyti: Taip. tai leidžia manyti. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. kai aptartis yra autonomiška. Šiose skalėse ilgomis pastraipomis bandoma išsamiai aprėpti spėjamus svarbiausius mokinio bruožus. kad yra nuosekliai taikomas skalių sudarymo būdas. 9 skyrių). Gali pasitaikyti įvairių pavienių bruožų derinių. pirmiausia nė vienas individas iš tikrųjų nėra tipiškas. esant reikalui. šis asmuo geba tai daryti. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas žvilgsnio įspūdinga aptartis gali labai mažai tepasakyti. o ne vien būti prasminga tik tarp kitų skalės aptarčių. Šiuo atžvilgiu yra du požiūriai. tokiose skalėse tikslumo siekiama labai nuodugniai pateikiant numatomą detalią tipiško tam tikro lygio mokinio charakteristiką. pirmiausia jos tinkamesnės aprašyti elgesį. ypač įprastos amerikoje ir australijoje. aiškios logiškos sintaksinės konstrukcijos. • Autonomiškumas. • Trumpumas. tačiau šis metodas nepatogus dviem požiūriais. Be abejo. kurią vertintojas turi atpažinti. kalbos mokėjimo kokybės aprašus priskirti skirtingiems lygiams galima taikant 271 . Vienu atveju naudojamos visuminės (holistinės) skalės. ilgesnė nei dviejų sudėtinio sakinio dėmenų aptartis iš tikrųjų vertinant negali būti veiksmingai taikoma. ji gali tapti ir konkrečių mokymo(si) tikslu. mokytojai pirmenybę teikia trumpoms aptartims. Skalių sudarymo metodika kadangi yra keletas lygių. tai atveria daugiau galimybių panaudoti aptartis taikant skirtingus vertinimo metodus (žr. yra dar du trumpų aptarčių pranašumai. tad trumpesnės konkrečios aptartys. projekte. skirtus mokytojams mokymo pažangai įvertinti ir / ar mokiniams įsivertinti. kaip savarankiški kriterijai. galima manyti. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. antra. mokytojai linko atsisakyti ilgesnių nei maždaug 25 žodžių (apie dvi normalaus spausdinto teksto eilutės) aptarčių ar jas suskaidyti.

4 ir 9 metodai – pirmas ir paskutinis toliau pateiktoje kokybinių metodų grupėje – yra šios prieities pavyzdžiai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šiuo atveju tipiški vertintojai prašomi pasakyti. kas norima aprašyti. kaupti ir redaguoti kategorijų aptarčių juodraščius. komunikacinės kalbinės veiklos. kurie ir yra kokybinės analizės objektas. Geriausia. pagal kurį aptartys sudėliojamos į skales tikrai matematine prasme. kai derinami visų trijų grupių metodai – jie vienas kitą papildo ir paremia. kitas būdas – vertintojų gali būti prašoma tik įvertinti pavyzdžius. juos galima suskirstyti į tris grupes: į intuityviuosius. o tada taikant tam tikrus statistinius metodus nustatomi esminiai atlikčių bruožai. taikant kokybinius ir kiekybinius metodus galima pradėti nuo aptarčių arba nuo atlikčių pavyzdžių. Pradžia – aptartys. kurie iš tikrųjų lėmė vertintojų sprendimus (kiekybiškai). kad sukuriami konkretūs duomenimis pagrįsti aprašai. kokybiniai ir kiekybiniai metodai buvo derinami. alternatyva – pradėti nuo tipiškų pavyzdžių. pavyzdžiui. dauguma kalbos mokėjimo skalių ir kitos lygių sistemos buvo sudarytos taikant vieną kurį iš trijų pirmosios grupės intuityviųjų metodų. aptartis. todėl sudarant bendruosius atskaitos lygius intuityvieji. 5–8 metodai yra šios idėjos variantai. Viena galimybė – apmąstyti. kokybiniais metodais apdorota medžiaga pritaikius kiekybinius metodus turėtų būti išreikšta skaičiais. ką pastebi (kokybiniu požiūriu) dirbdami su pavyzdžiais. tačiau tokie patys statistiniai metodai gali būti taip pat taikomi ir jau sudarius skalę. Pradžia – atlikčių pavyzdžiai. toks būdas ypač pravartus kuriant su programa susijusių kategorijų. metodo. o tada rašyti. mokymo ir vertinimo metmenys įvairius metodus. 272 . kokybinius ir kiekybinius metodus. pranašumas yra tas. paskutinis 12 metodas yra vienintelis. bet gali būti taikomas ir rengiant kompetencijos aspektų aptartis. taikant kokybinius metodus reikia intuityvaus pasirengimo ir medžiagos atrankos bei intuityvaus rezultatų interpretavimo. Šis metodas drauge su 2 (intuityviuoju) ir 8 bei 9 metodais (kokybiniais) buvo taikyti kuriant bendruosius atskaitos lygius ir aškinamąsias aptartis. kad būtų pagrįstas jos naudojimo praktiškumas ir nustatytos reikmės skalę peržiūrėti. 10 ir 11 metodai yra šios prieities pavyzdžiai. kad būtų sukurtos tik atliktims vertinti skirtos aptartys. kurio pagrindas – atlikties pavyzdžių analizė. o tam prireikia intuityvaus rezultatų interpretavimo. pradėjus nuo kategorijų ir aptarčių įgyjama galimybė subalansuoti sistemą teoriškai.

darbas vyksta kaip ir komisijos atveju. pastarieji gali dirbti intuityviai. o tada. 1997) aptaria didžiojoje Britanijoje ir australijoje sudarytų skalių. remiantis esamomis skalėmis. pasikliaudami savo patirtimi ir / ar lygindami mokinių pasiekimus ar gretindami atlikčių pavyzdžius. ingram. Empirinis. tada. 1 nr. procesas tęsiasi ilgiau ir baigiasi bendru sutarimu. 1985. gretindamos jas su aprašais. liskin-Gasparro. Gippsas (1994) ir scarinas (1996. skalė galėtų būti bandoma ir tikslinama. Komisija. ir aprašus. o ne statistinei duomenų interpretacijai. kai tik parengiamas skalės juodraštis. 1985.A priedas. Ekspertas. galėtų būti atliekamas bandymas ir analizuojami jo rezultatai. 1986). tada. Vertintojų grupės galėtų aptarti atliktis. lowe. programomis ir kitais svarbiais šaltiniais. jų manymu. kas nors yra prašomas sudaryti skalę. 1984. Kokybiniai metodai taikant šiuos metodus pirmenybė teikiama nedidelių informantų grupių seminarams ir kokybinei. kai tik atskleidžiami in273 . Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas Intuityvieji metodai Šių metodų pagrindas – ne sistemingas duomenų rinkimas. (b) paaiškinti savo sprendimą. Esmė – formuluotė. susijusių su vidurinės mokyklos dabar3 nr. ji paprasčiausiai išskaidoma dalimis ir informantų – tipiškų asmenų. Grupė žmonių susirenka pasidalyti lygių ir kriterijų supratimu. – paprašoma (a) sudėti aptartis. 4 nr. tik konkrečioje institucijoje ir / ar konkrečiomis vertinimo aplinkybėmis. skalių juodraščiai aptariami konsultantų. kad būtų patikslintos formuluotės. silpnybes. bet yra suburiama nedidelė darbo ir didesnė konsultantų grupė. tinkama tvarka. kurie ta skale naudosis. tai gali būti atliekama po tikslinės grupės poreikių analizės. o tik principais grįstas patirties interpretavimas. 2 nr. galbūt pasiremiant informantais. tinių kalbų mokymo programomis. tai tradicinis mokėjimo lygių skalių sudarymo būdas (Wilds. lygindamos juos su atlikčių pavyzdžiais. darbas vyksta kaip ir eksperto atveju. 1975.

tada numanomi tipiški skirtingų lygių bruožai buvo aptariami ir įtraukiami į aptartis (alderson. tada aptariant lygių ribas nustatomi kiekvieno lygio esminiai bruožai (kaip 5 nr. kad trūksta vieno lygio. Galiausiai gaunama analitinė daug bruožų aprėpianti. aptartys susiejamos su tipiškomis lygių atliktimis. kitas svarbiausios ypatybės metodo variantas: iš pradžių tipiški pavyzdžiai yra surūšiuojami į krūveles pagal lygius. aprašytieji bruožai yra ranginę tvarką lemianti ypatybė (savybė. Dviejų pasirinkčių sprendimai. pagal kurį iš tiesų darbai buvo surūšiuoti. į kurį galima atsakyti taip arba ne. tai ir yra vertintojui siūlomas sprendimo algoritmas (upshur ir turner. Šiuo atveju pirmiausia atskleidus esminius bruožus (5 nr.) nustatoma. Esmė – atliktys. shohamy ir kt. taip pat yra dar vienas įdomus daugiamatis klasikinio metodo variantas. 274 . konstruktas) (mullis. Svarbiausia ypatybė. o tuomet išskirti kiekvieno darbo esminius bruožus. 1991.. (c) nustatoma. tuomet kiekvienas bruožas yra formuluojamas kaip trumpas kriterijus – klausimas. 1980). o ne rangine tvarka. eurocentrų egzaminų skalės buvo sudarytos tokiu būdu. kartais šis metodas pakeičiamas: iš skalės išimamas vienas lygis. Vėliau yra nustatomas ir kiekvienu lygiu aprašomas principas. kai kuriuose kembridžo egzaminų nurodymuose mokytojams šis procesas atskleidžiamas lyginant skalių aptartis su konkrečių darbų įvertinimais. 7 nr. 1992). kokios ypatybės yra svarbiausios. tada pavyzdžiai yra rūšiuojami pagal kiekvieną ypatybę atskirai. siekiant atskleisti svarbiausius kiekvieno lygio bruožus. 6 nr. tada yra suderinama bendra eilės tarka. International English Language Testing System) aptartys buvo sukurtos taip: patyrusių vertintojų grupės buvo prašomos išrinkti kiekvieno lygio pavyzdinį darbą.). tarp kurių dviejų lygių yra spraga. 5 nr. atliktys (dažniausia rašytinės) konkrečių informantų yra surūšiuojamos rangine tvarka. 1995). tarptautinės anglų kalbos testavimo sistemos (ielts. rodanti. mokymo ir vertinimo metmenys formantų nurodytos ir numatomos tvarkos skirtumai. pateikiama antra užduotis – nustatyti. kas informantams padėjo ar klaidino. kad būtų užtikrinta aprašų ir tikrovės darna. taip yra sudaroma medžio pavidalo binarinė schema. dažnai pasitaikantis šio metodo variantas – atliktys surūšiuojamos į tam tikras krūveles.Bendrieji europos kalbų mokymosi. o ne visuminė (holistinė) svarbiausios ypatybės skalė.

pirmiausia pluoštas jau įvertintų (geriau – vertintojų grupės) atlikčių pavyzdžių tampa detalios diskurso analizės objektu. Rūšiavimas. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas 8 nr. 9 nr. kai aptarčių juodraščiai jau būna parengti. Diskriminanto analizė. kuri atliktis yra geresnė ir kodėl. akivaizdžiai nulemiantys vertinimą. irt siūloma vertinimo ir skalių sudarymo 275 12 nr. patikslinti ar pataisyti ir / ar atmesti aptartis bei nustatyti. Vertintojų grupės aptaria atlikčių poras ir nusprendžia. Punktų ir atsakymų teorija (Item response theory. naudingos. Lyginamieji sprendimai. kad būtų nuspręsta. kurias. informantai gali būti paprašyti jas sugrupuoti pagal kategorijas. Šie esminiai bruožai vėliau 11 nr. taip pat informantų gali būti prašoma pakomentuoti. tapęs aiškinamųjų skalių pagrindu (smith ir kendall. 10 nr. 1996/2000). kurie iš nustatytų bruožų yra reikšmingi. svarbios ir t. taip buvo sudarytas ir suredaguotas aptarčių fondas. . aptartys apibūdina. kurios iš jų yra visai aiškios. 1996). taigi šiuo tyrimo metodu nustatomi ir pagrindžiami pagrindiniai kriterijai (Chaloub-deville. ir diagrama pavaizduojamas skirtingų kategorijų artumas ar tolumas. kurios kategorijos iš tikrųjų yra svarbiausios nustatant lygį. skirtas esminiams bruožams ir jų sąsajoms nustatyti. 1963. 1996). arba „latentinio bruožo“ analizė. iš tikrųjų tai yra aprašomasis metodas.A priedas. yra taikomas daugkartinės regresijos metodas. atliktys yra įvertinamos pagal analitinę kelių kategorijų skalę. Šie bruožai gali būti formuluojami kaip aptartys (pollitt ir murray. Kiekybiniai metodai Šiems metodams būdinga statistinė didelio duomenų kiekio analizė ir kruopštus rezultatų interpretavimas. north. Daugiamačių skalių sudarymas. tada. 1995). Ši kokybinė analizė nustato įvairius kokybinius atlikčių bruožus ir apskaičiuoja jų dažnumą. nors taip vadinamas. IRT). yra įtraukiami į kiekvieno lygio aptarčių formuluotes (Fulcher. ir / ar pagal lygius. kurios laikomos pagrindiniais kiekvieno lygio bruožais. analizės rezultatai atskleidžia. t. Šiuo atveju iš vertintojų vartojamos metakalbos yra išskiriamos kategorijos. jų manymu.

nuspėjant tuos būsimus dalykus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. yra numatomos skalės vertės. kad šis modelis iškreipia kiekvieno lygio aukščiausius ir žemiausius rezultatus. paprasčiausias ir patikimiausias yra rascho modelis. kuris gali būti taikomas kalibruoti punktus pagal tą pačią skalę. (b) testai gali būti atidžiai sudaromi iš tam tikrų punktų. jūsų galimybės atsakyti į paprastus klausimus labai didelės. dėl to. kurie gali būti svarbūs naujoms tos pačios statistinės populiacijos grupėms. yra keletas būdų. išplėtojus šį metodą. kuriais rascho analizė gali būti taikoma dėliojant aptartis į skales: (a) taikant rascho analizę 6. kad keičiama programa ar mokomi vertintojai) gali būti įvertinami skaičiais ir pakoreguojami (Wright ir masters. analizuojant rascho metodu. 1982. toliau pateiktoje schemoje inkariniai punktai yra nuspalvinti pilkai. kad remiantis ja galima sudaryti skalę. Šis paprastas faktas yra išplėtotas į skalių sudarymo metodiką pagal rascho modelį. sudaromos sąlygos jį taikyti ir analizuojant testo punktus. nepriklausomą nuo analizuojant naudojamų pavyzdžių ar testų / klausimynų. skirtingi testai ar klausimynai susiejami į nenutrūkstamą grandinę pasitelkus gretimiems lygiams bendrus inkarinius punktus. tokiu būdu lygiai gali būti tikslingai pritaikyti tam tikroms mokinių grupėms. jei esate mokančiųjų lygio. ilgainiui sisteminiai verčių pakeitimai (pavyzdžiui. ir sudarant komunikacinės kompetencijos aptarčių skales. C testas B testas a testas rascho analizės pranašumas yra tas. mokymo ir vertinimo metmenys modelių sistema. 1989). jūsų galimybės atsakyti į mokančiųjų lygio klausimus yra labai menkos. kurios išlieka pastovios būsimoms grupėms. tada šie testų punktai gali 276 . irt išsirutuliojusi iš tikimybių teorijos ir dažniausiai taikoma pavienių užduočių banko punktų sunkumui nustatyti. 7 ar 8 kokybiniais metodais gauti duomenys gali būti apibendrinti aritmetinėmis skalėmis. lincare. pavadintas danų matematiko Georgo rascho vardu. bet išlikti bendroje sistemoje. kad būtų galima supaprastinti mokėjimo lygių aptarčių taikymą. tačiau reikia nepamiršti. jei esate pradedančiųjų lygio.

be to. kuriais mokytojai vertina savo mokinius (Ar jis / ji geba daryti X?). 1996.. stansfield ir kenyon. „Metmenų“ naudotojai turėtų apmąstyti ir. 1991: Bands and scores. (c) aptartys gali būti naudojamos kaip klausimynų. y. regional language Centre. masters. milanovic ir kt. (ed.): Language testing in the 1990s. j. C. 1998: outcomes-based assessment and reporting in language learning programmes. kaip punktų banke yra sisteminami testų punktai. and north. in anivan. kirsch ir mosenthal. jis taip pat gali būti taikomas analizuojant. tai galėtų padėti išryškinti netikslias formuluotes. kritika. o jų vertėmis pasiremiama išryškinant atitinkamus aptarčių keblumus (Brown ir kt. Aptariami tikslų bei orientacijos painiavos ir IELTS kalbėjimo skalių sudarymo klausimai. G. kad kalbos mokėjimo skalės reprezentuotų kriterijais paremtą vertinimą. london: British Council/ macmillan. s. 1992. punktai. Carroll.A priedas. Language Testing 15 (1). 45–85. Šiuo atveju aptartys gali būti kalibruojamos ir pateikiamos aritmetinėje skalėje taip. o ne į susidariusios kompetencijos aspektus. C. 1991: defining language ability: the criteria for criteria. G. (eds. esant reikalui. t. 1994. kurie iš šiame skyriuje išvardytų metodų – ar kokie kiti metodai – yra • taikomi kuriant tokias aptartis. 71–86. 1996). in: alderson. per siauras ar per plačias dalis. tyndall ir kenyon. j. Visuose trijuose projektuose. Pagrįsta reikalavimo. 4 ir 5 skyriuose aprašytos aptarčių skalės. 1992. kai dėmesys sutelkiamas į rezultatus. ir pagrįsti skalių peržiūros reikmes (davidson. Brindley. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas būti analizuojami rascho metodu. rascho modelis yra naudingas sudarant skales. B. Literatūros sąvadas: kalbos mokėjimo vertinimas alderson. kaip iš tikrųjų yra taikomos vertinimo skalės dalys. 1995. a review of the issues. ką mokinys geba daryti. singapore. 277 . Kritikuojama pozicija.) Current developments in language testing. C ir d prieduose. rascho metodika buvo taikyta sudėlioti aptartis į skales ir gautas skales sulyginti tarpusavyje. pristatytuose B. 1996. 1995). kirsch. 1993. developments in elt. nuspręsti: kiek jų švietimo sistemoje pagal tas pačias aptartis atlikti vertinimai yra • lygiaverčiai.. Brindley. (d) taip buvo sudarytos 3.

kirsch. n. kad iš skirtingais skaitymo užduočių punktais tikrinamų gebėjimų būtų sukurta kalbos mokėjimo skalė. Analizuojamos kelios programos. economy and society: Results of the first international literacy survey. in Binkley. kylantys dėl miglotų aptarčių. norwood n. Propaguojamas bendradarbiaujant sukurtas mokytojų „į standartus orientuotas“ vertinimo metodas. B. kas iš tikrųjų vyksta atlikties metu. kuriame rekomenduojama taikyti Rascho metodą testo punktams analizuoti ir kalbos mokėjimo skalėms sudaryti. Metodo tikslas – kaip numatyti ir paaiškinti naujų testų punktų sunkumus. kuriuo atskleidžiama. išplėtotas trijų tarpusavyje susijusių projektų metu.): Assessing second language writing in academic contexts. Metodas taikytas projekte. i. r. 1995: literacy performance on three scales: definitions and results. j. and Bejar. Labai aiškus straipsnis. s. Sisteminis metodas aptartims ir skalėms kurti. 1993: test theory and behavioural scaling of test performance. mcnamara. in Hamp-lyons (ed. j. mislevy. 1995: interpreting the iea reading literacy scales. 1992: Mapping abilities and skills levels using Rasch techniques. Chaloub-deville m. elder. i. Language Testing 12 (1). 1992: statistical support for training in esl. Washington d. Language Testing 13 (2). lumley. siejant su metmenimis. Paprastai nespecializuotai aprašomas sudėtingo Rascho metodo taikymas lygių skalę sudaryti remiantis testo duomenimis.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vancouver. j. Tyrimas. nei „konkretusis“. london. atsižvelgiant į užduotis ir kompetencijas – t. Detalesnis ir specializuotesnis jau minėto skalių sudarymo metodo variantas.. lawrence erlbaum associates: 297–323. Daugiau aptariamas „semantinis“ skalių sudarymo metodas. in Literacy. in Frederiksen. 37–69. y. Carroll. k. (eds. B. 1995: deriving oral assessment scales across different tests and rater groups. kurio metu kurtos aiškinamosios aptartys.: us department of education. m. Metodui taikyti reikia daug laiko. C. F. national Center for education statistics: 135–192. Klasikinis Rascho analizės metodo taikymas. tim and mcQueen. Reikšmingas straipsnis. Iš esmės vienintelis bandymas taikyti daugiamates skales kalbai testuoti. 1989: Multi-faceted Measurement. Cathie. reprinted in Melbourne Papers in Applied Linguistics 1/1. 1994: Beyond testing. tom. Hillsdale n. kirsch. (eds. kokie kriterijai svarbūs vertinant gimtakalbius arabus. kad skelbiant vertinimo rezultatus reikia atsižvelgti į egzaminuotojų griežtumą. j. Svarstomi klausimai.C. susietas su bendraisiais kalbų metmenimis. taikomas. linacre. 16–33. s. composition rating. pateiktų Didžiosios Britanijos anglų kalbos valstybinėje programoje. j. organisation for economic Cooperation and development (oeCd): 27–53. and Wingleee. davidson. pavyzdžiui. m. Gipps.) methodological issues in comparative educational studies: The case of the iea reading literacy study. paper presented at the 14th language testing research Colloquium. Chicago: mesa press. i. kaip pagrįsti vertinimo skalę cikliškai taikant Rascho analizę. Falmer press. j. and mosenthal. Fulcher 1996: does thick description lead to smart tests? a data–based approach to rating scale construction.) Test theory for a new generation of tests. mokymo ir vertinimo metmenys Brown. 278 . paris. kuriant aiškinamąsias aptartis.. Reikšmingas lūžis statistinėje analizėje: pripažįstama. 208–38. m. rust. p. ablex: 155–166. skirtos patikrinti sąsajas tarp lygių ir kalbos mokymosi metų mokykloje. kai pradedama nuo deramos analizės to. i. annie.

forthcoming: Scales for rating language performance in language tests: descriptive models. pasirėmus Diplomatų rengimo instituto (FSI) skalės modeliu.. kurio metu sukurtos aiškinamosios aptartys. 10-W-51. formulation styles and presentation formats. a. in: Foreign Language Annals 17/5. 475–489. apžvalga. C. april 1993. 1981: Using the primary trait system for evaluating writing. milanovic. 1996/2000: The development of a common framework scale of language proficiency. mullis. a. Nuo akademinės kritikos. problems. G. nFlC occasional paper. avon. Klasikinis aprašymas. and schneider. lincolnwood (iii. n. j. i. silpnybės. 1994: profiles and assessment. framework.A priedas. multimedia matters: 15–38. national Foreign language Center. kaip taikytas svarbiausios ypatybės metodas. kad Australijoje būtų sukurta programos aprašo sistema. m. toeFl research paper. Trumpai aprašoma. masters. Aptariamos skalių funkcijos.): Foreign Language Proficiency in the Classroom and Beyond. to Bachman and savignon. ginama (tam tikrame kontekste) gerai veikusi sistema. north. Diplomatų rengimo instituto taikytos skalės (Foreign Service Institute (FSI)). p. north. paskatintos skalių ir su jomis susijusios apklausos metodikos įsigalėjimo švietimo sistemoje (su ACTFL). B. schulz. 1996: developing rating scales for Case: Theoretical concerns and analyses. peter lang. r. educational testing service. princeton nj. 1985: The ilr proficiency scale as a synthesising research principle: the view from the mountain. B.: educational testing service. and a possible methodology. process? a reply to kramsch. B. j. Council of europe CC-lanG (94) 24. 1986: proficiency: panacea. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. lowe. darbo etapų aprašas: kokių kilo problemų. pollitt. C. and Cook. Language Testing 15/2: 217–262.): national textbook Company. kaip jos išspręstos.. strasbourg. V. Svarstoma apie rezultatus ir skalių pastovumą. princeton n. Bendrais bruožas kalbama apie Amerikos ACTFL skalių tikslus ir raidą nuo pirmos. vėliau analizuotų ir panaudotų projekte.1: 48–52. reprinted 2000. and Berwick. tipų analizė ir istorinė apžvalga: pranašumai. phd thesis. Curriculum Perspectives 14. B. 1994: Scales of language proficiency: a survey of some existing systems. 279 . keblumai ir pan. (ed. Detali vertinimo skalių. kaip Rascho metodas buvo taikytas testų rezultatams ir mokytojų vertinimams susisteminti. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. kaip taikytas Rascho metodas kalbėjimo testo skalei patikslinti: skalės lygių skaičius sumažintas tiek. kad būtų sudaryta rašymo gimtąja kalbą vertinimo skalė. a. p. in: Modern Language Journal 70/4. 391–397. susisteminti taikant Rascho metodą. jau įvertintas mokytojų. Detalus projekto. Projekto. j. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas liskin-Gasparro. Thames Valley university. north. Washington d. in: james. north. Pateiktas projekto pasiūlymas drauge su mokytojais sukurti aiškinamąsias aptartis ir jas. kad vertintojai galėtų jomis veiksmingiau naudotis. 1984: The aCtFl proficiency guidelines: Gateway to testing and curriculum. saville. Clevedon. north. 1993: The development of descriptors on scales of proficiency: perspectives. Klasikinis aprašymas. Aptariamos kalbos mokėjimo skalės: kaip kompetencijos modeliai ir kalbos vartojimas susiję su skalėmis. B. Priede pateikiama darbo būdų ir rezultatų pavyzdžių. e. in Cumming. new york. s. Detaliai aprašomas JAV tarptautinės agentūros „Kalbų apvalusis stalas“ (Interagency Language Roundtable (ILR)) skalės sudarymas. Validation in language testing. taikytų testuojant kalbėjimą ir rašymą.. manuscript no. G. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios aptartys. and particularly. Išsami apžvalga programų ir vertinimo skalių. Tradicinių kalbos mokėjimo skalių turinio ir sudarymo metodikos kritika. lowe.

1984: issues in the testing of english for specific purposes. j. Berne/aarau pnr33/Csre (rapport de valorisation) schneider. kurio metu sukurtos aiškinamosios skalės. Išsamus projekto. Kritikuojamos ELTS skalių normos ir formuluotės. 2000: ‘dans d’autres langues. in: Journal of Applied Psychology. skirto analitinei rašymo skalei sudaryti. mokymo ir vertinimo metmenys pollitt. r. 2–4 august 1993. Beurteilung und Selbsteinschätzung der fremdsprachlichen Kommunikationsfähigkeit. Verlag rüegger aG. Skalen zur Beschreibung. m. p.) 1996: Performance testing. o ne tiesiog sudaryti skales. studies in language testing 3. skehan. cognition and assessment. Paprastas pagrindinio kokybinio metodo. kuriuo grindžiamas metodas. in proceedings of the aFmlta 11th national languages Conference: 241–258. je suis capable de. describing and monitoring long-term progress in language learning. Clevedon.. Pirmasis bandymas sudėti aptartis į skales. W. m. Labai sunku skaityti. a. schneider. Kritikuojamos tipiškos mokytojams vertinti skirtos miglotos Didžiosios Britanijos ir Australijos programų teiginių formuluotės ir informacijos. in: Language Testing 1/2. taikytas aiškinamųjų aptarčių kūrimo projekte. and north. kad būtų nustatyta. a. Bern/aarau: nep 33/ skBF (umsetzungsbericht). 202–220. m. and north. and kendall. Trumpas pranešimas apie projektą. Beurteilung und selbsteinschätzung der fremdsprachlichen kommunikationsfähigkeit. B. 1996: What raters really pay attention to. Nesudėtingas skyrius apie anglų kalbos skalių sudarymą. kurio metu buvo sukurtos aiškinamosios skalės. scarino. 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’. in milanovic. a. in proceedings of the aFmlta 10th national languages Conference: 67–75.. selected papers from the 15th language testing research Colloquium. ankstesnį aprašą. a. aprašymas. m. Cambridge and arnhem. kaip stulbinamai tarpusavyje skiriasi nemokytų. Gordon. 47/2. Įdomus metodinis straipsnis. r. (eds. schneider. Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas (40 A5 formato puslapių). 2000: Fremdsprachen können – was heisst das? skalen zur Beschreibung. and saville. Parodoma. G. and kraemer. smith. Fundamentalus. scarino. kaip mokiniai turi vartoti kalbą. ankstesnį aprašą.. C.. Validation in language testing. G. aprašymas. neprofesionalių vertintojų rezultatai. 1996: Comparing the scaling of speaking tasks by language teachers and the aCtFl guidelines. and murray. 1992: The effect of raters‘ background and training on the reliability of direct writing tests. and north. p. shohamy. and kenyon d. stansfield C. l. norint patvirtinti ranginę ACTFL programos užduočių tvarką. stoka. in Cumming. 280 . Taip pat pristatomas Europos kalbų aplanko Šveicarijos variantas. Chur/Zürich. avon. n. n. Žr. 1963: retranslation of expectations: an approach to the construction of unambiguous anchors for rating scales. multimedia matters: 124–153. and Berwick. C. Modern Language Journal 76: 27–33.. B. Cambridge: university of Cambridge local examinations syndicate: 74–91. ’ echelles pour la description. kuriame kalbos priemonių (žinių ir gebėjimų) išteklių analizė susiejama su paprasta skalių sudarymo procedūra. B. į ką skirtingų kalbos mokėjimo lygių atveju sutelkiamas vertintojų dėmesys. Žr.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Įdomus metodinis tyrimas. e. G. 1996: issues in planning. Rascho metodo taikymas. 1997: analysing the language of frameworks of outcomes for foreign language learning. l’évaluation et l’auto-évaluation des competences en langues étrangères.

a. Council of europe scales of language proficiency: a validation study. Council of europe. Aprašomas tolesnis Rascho metodo plėtojimas: kaip. susiję su suomių kalba. tyndall. Validation in language testing.: Center for applied linguistics. r. Washington d. r. 1975: The oral interview test. kad būtų pastebėti niuansai. avon. 1996: Validation of a new holistic rating scale using rasch multifaceted analysis. Klasikinis daugialypio Rascho modelio taikymas mokymo reikmėms nustatyti. B. 281 . and jones. Sudėtingas tolesnis svarbiausios ypatybės metodo plėtojimas. Kontekstas – DIALANG projektas: bandymai. and Berwick. j. C. in Cumming. Originalus darbas apie pirmąją kalbos mokėjimo vertinimo skalę. alderson (ed. Paprastas skalių. p. kad būtų sukurtos dviejų pasirinkčių sprendimų lentelės. pritaikant aiškinamąsias aptartis. kurie vėliau daugelio apklausos (interviu) metodų buvo praleisti. and turner.) Case studies of the use of the Common European Framework. C. Verta atidžiai perskaityti. Wilds. in: spolsky.): Testing language proficiency. patikimumo patikrinimo aprašymas. B. multimedia matters: 9–57. upshur. taikomų per universiteto stojamąjį egzaminą (pokalbį). C. 1995: Constructing rating scales for second language tests. in j. 3–12. and kenyon.A priedas. C. kaftandjieva (forthcoming). (eds. Clevedon. d. 29–44. and F. English Language Teaching Journal 49 (1). sudaryti kalbos įsivertinimo skales. Labai svarbu mokykloms. Kalbos mokėjimo lygių aptarčių kūrimas takala. s.

.

aukštesnių klasių. buvo tirta sąveika ir produkcija. jo tikslas – sukurti aiškius įvairių kalbos mokėjimo aspektų apibūdinimus aprašomajai „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ sistemai. Šiame projekte aptartys buvo išdėstytos skalėje ir panaudotos „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiams sukurti taikant 12 metodą (rascho modelį). apsiribota anglų kalba bei mokytojų vertinimu. mokymo ir vertinimo metmenims“ parengti aiškinamąsias aptarčių skales. Aiškinamųjų aptarčių skalės B priedas. bet prancūzų ir vokiečių kalbomis. kur apie jas rašoma. taip pat ne tik anglų. 4 ir 5 skyrių aptarčių skalės buvo sudarytos remiantis 1993–1996 metais Šveicarijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos vykdyto projekto rezultatais. profesinio rengimo mokiniams ir suaugusiesiems buvo atstovaujama tokiu santykiu: Žemesnių klasių mokinių 35 % 24 % aukštesnių klasių mokinių 19 % 31 % profesinio rengimo mokinių 15 % 17 % suaugusiųjų 31 % 28 % 1994 1995 283 . Šveicarijos mokslinio tyrimo projektas Ištakos ir kontekstas 3. Šis projektas buvo 1991 metų riuschlikono simpoziumo tąsa. tik dar buvo tiriama recepcija. 1995 m. 1994 m.B priedas. priede taip pat išvardijamos skalėse išdėstytos kategorijos nurodant „metmenų“ puslapius. tyrimo kartojimas. Goethe‘s instituto. tyrimas buvo iš dalies 1994 m. tuose dviejuose tyrimuose iš viso dalyvavo beveik 300 mokytojų ir apie 2 800 mokinių iš apytikriai 500 klasių. Aiškinamųjų aptarčių skalės Šiame priede aprašomas Šveicarijos projektas „Bendriesiems europos kalbų mokymosi. Žemesnių klasių. kuris aprašomas a priedo pabaigoje. prancūzų kalbos egzaminų delF ir dalF). tai taip pat turėjo padėti kurti „europos kalbų aplanką“. prie mokytojų vertinimo buvo pridėtas įsivertinimas ir kai kurie egzaminų duomenys (kembridžo.

ir vienais. mokymo ir vertinimo metmenys Buvo įtraukta mokytojų iš vokiškai. itališkai ir retoromaniškai kalbančių Šveicarijos regionų. Šios skalės išskaidytos tam. tikslios ir svarbios. (b) vertino. iki gerai mokančių kalbą. mokslo metų pabaigoje mokytojai įvertino tipiškus mokinius pasinaudodami daugeliu iš dalies sutampančių klausimynų. kuris įgyjamas per 80 valandų. 6. pirmaisiais metais buvo parengtas 7 klausimynų komplektas. prancūzų ir vokiečių kalbomis. taigi 1994 m. kiekvienas klausimynas buvo sudarytas iš 50 aptarčių. sudarytų iš aptarčių. ar mokytojų praktikų vartojama metakalba atitinka aptartis. du tyrimai buvo siejami su tuo. analizuoti įrašai. klausimynus mokytojai pildė tiksline kalba. mokiniai buvo vertinami pagal kiekvieną aptartį nuo 0 iki 4. ir kitais metais apie ketvirtadalis dalyvavusių mokytojų mokė savo gimtosios kalbos. kaip mokytojai svarsto ir lygina kalbos mokėjimo atlikčių vaizdo įrašus. kuriomis jie galėtų tikėtis atlikti taip. kurias mokytojai seminaruose pripažino esant aiškiausias. kad būtų įsitikinta. taikliausias ir svarbiausias. mokytojų aptarčių interpretavimo būdai buvo analizuo284 . kurias ketino apibūdinti. jos buvo papildytos anglų. išsamiai analizuotos viešai naudojamos ir 1993 m. 2. nors iš pastarųjų dviejų regionų mokytojų buvo labai nedaug. kuriuose jie (a) skirstė aptartis pagal kategorijas. Kiekybinis etapas 5. Metodika toliau glaustai aprašoma projekto metodika. per europos tarybos ryšius gautos kalbos mokėjimo skalės (sąrašas pateikiamas šios santraukos gale). Intuityvusis etapas 1. (b) skirstė aptartis pagal kalbos mokėjimo pakopas. aprašant ryšį su atlikties sąlygomis. suklasifikuota pagal 4 ir 5 skyrių aprašomąsias kategorijas. antraisiais metais buvo įvairia tvarka naudojami penki klausimynai. apimančių mokėjimo diapazoną nuo tokio. aptartys buvo tik anglų kalba. suorganizuoti 32 seminarai mokytojams. ar tos aptartys aiškios. kaip apibūdinama aptartyje. kad aptartys sakytinei sąveikai antraisiais metais buvo naudojamos pakartotinai. prancūziškai. 4.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Kokybinis etapas 3. o 1995 m. kad būtų sudaryta pirminė redaguotų aptarčių sankaupa.

susijusius su skirtingais švietimo sektoriais. nes kyla klausimas. Aiškinamųjų aptarčių skalės jami taikant rascho vertinimo skalių modelį. Įvyko baigiamoji konferencija. Ši analizė turėjo du tikslus: a) matematiškai nustatyti kiekvienos aptarties „sunkumo vertę“. kad nustatant Šveicarijos švietimo sektorių pasiekimų amplitudę būtų į juos atsižvelgiama. Rezultatai Įvairių gebėjimų ir įvairių kompetencijos rūšių (lingvistinės.B priedas. sociokultūrinės) aptartis išdėstyti skalėje yra sudėtinga. ar tų skirtingų bruožų vertinimas sudaro vientisą matavimo dimensiją. sakytinės produkcijos. – tai tinka apskritai bet kokiai statistinei analizei. nustatyti „ribiniai taškai“. b) kiekvieno bendrojo atskaitos lygio įsivertinimo kontrolinį sąrašą. kalbėjimo. ir iš jų sudaryti visumines skales. pateiktos aiškinamosios skalės (4 ir 5 skyriai) tų kategorijų. įsivertinimo skalėje. b) nustatyti statistiškai reikšmingus aptarčių interpretavimo variantus. tai apima: a) klausymo. ir atlikties vertinimo tinklelyje. 11. kurias pasirodė įmanoma išdėstyti skalėje. 9. Ši problema kyla ne dėl rascho modelio taikymo ir nėra siejama išskirtinai su tuo modeliu. kad būtų sukurta šveicarų bandomoji „europos kalbų aplanko“ versija. Šio vertinimo tikslas – išsiaiškinti dalyvavusių mokytojų vertinimo griežtumo kiekybinius skirtumus. taigi rascho modelis mažiausiai kuo nors dėtas. kad būtų galima sudaryti 3 skyriuje pristatomą bendrųjų atskaitos lygių rinkinį. kuriame aprašomi skirtingi komunikacinės kalbinės kompetencijos aspektai. kai kurių tyrime dalyvaujančių mokinių atlikčių vaizdo įrašai buvo vertinami visų tyrime dalyvavusių mokytojų. Interpretavimo etapas 8. jei kyla problemų. mokytojų vertinimo ir įsivertinimo rezultatai funkcio285 . kurioje buvo pristatyti tyrimo rezultatai. Šiuo požiūriu testų. 7. kad būtų galima atrinkti tas aptartis. Glaustai lygiai apibūdinami visuminėje skalėje (1 lentelė). kaip sekėsi taikyti „aplanką“ ir mokytojai supažindinti su bendraisiais atskaitos lygiais. sakytinės sąveikos. kurių vertė įvairiuose kontekstuose mažiausiai kinta. rašymo įsivertinimo tinklelį (2 lentelė). pragmatinės. 10. kalbiniais regionais ir tiksline kalba. aptartys pritaikytos įsivertinti. kurioje aprašoma kalbinė veikla (2 lentelė). apibendrinančias bendruosius atskaitos lygius. aptarta.

pavyzdžiui: Geba apskritai suprasti aiškų kalbėjimą bendrine kalba apie pažįstamus dalykus. kurią galima tiesiogiai stebėti klasėje. kurie būtini šiems atsakymams. rašyti pranešimus ir apybraižas. oficialiai susirašinėti. kuriomis apibūdinamas gebėjimas skaityti literatūrą (taip pat ir grožinę). c) Neigiamos sąvokos aptartys. toks keblumas kilo ir dėl aptarčių. taip atsitiko nepaisant to. kad: (a) tai yra kitas konstruktas – ne kalbos mokėjimo. kur mokytojams reikia spėti apie veiklą (apskritai apie darbą). jei jis kartkarčiais gali paprašyti pakartoti ar performuluoti. apibūdinančios išskirtinai sociokultūrinę ir sociolingvistinę kompetenciją. mokymo ir vertinimo metmenys nuoja skirtingai. pasirodė. daugiamatiškumas yra antrinis ir susijęs su mo286 . kur aptariama tokia veikla. išskyrus tas. skirtą tiesiogiai jam. ar jų išdėstymas skalėje remiasi viena dimensija. patvirtintas dialanG ir alte (žr. a) Sociokultūrinė kompetencija aptartys. nėra visai aišku. kad būtų gauti tikslesni rezultatai. pristatyti oficialias pateiktis. sunkumai dėl komentuotų kategorijų yra susiję su tuo. b) Darbas aptartys. netiesiogiai reiškiančios neigiamas sąvokas. (b) neaiškios pačios aptartys – seminaruose buvo nustatyta. (c) nenuoseklūs atsakymai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Geriau veikė toks šių aspektų apibūdinimas. kuris buvo suformuluotas teigiamais žodžiais. dalyvauti oficialiuose susitikimuose. kuriose apibūdinamas poreikis paprastinti. kad jos yra problemiškos. C ir d priedus) vis dėlto leidžia manyti. kad suaugusieji ir profesinio rengimo sektorius buvo gerai reprezentuojami. pavyzdžiui. Šiame projekte iš mokytojų vertinimo duomenų matyti. kad klausymo ir skaitymo supratimui taikoma prieitis yra pagrįsta. kad būtų pakartojama ar paaiškinama. nes mokytojai nežino apie savo mokinius tų dalykų. kalbėti telefonu. santykiškas „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ kalbėjimo ir rašymo skalių verčių pastovumas. ar problemų kyla dėl to. iš pirminės aptarčių sankaupos atmestinos pasirodė toliau išvardijamos kategorijos. kad mokytojams skaitymas matavimo sistemoje yra atskirai nuo sakytinės sąveikos ir kalbėjimo. Vis dėlto surinkti duomenys leido skaitymo gebėjimus išdėstyti atskiroje skalėje ir paskui prilyginti bendrai skalei. rašymas nebuvo vienas iš svarbiausių tyrimo „taikinių“ ir 4 skyriuje pateikiamos rašymo skalės iš esmės buvo parengtos remiantis kalbėjimo skalėmis. ar keliomis. kad kai kurios kategorijos pasirodė esančios ne tokios naudingos ir neanalizuotinos.

kuriose pasireiškė „punkto diferencinė funkcija“. išskyrus tokį. Tąsa 1999–2000 m. tokios variacijos vadinamos „punkto diferencine funkcija“. pavyzdžiui. Viešieji skelbimai. kurių kalbos mokėjimas apibūdinamas. naujosios aptartys buvo išdėstytos skalėje pagal „metmenų“ lygius taikant tuos pačius metodus. gimtosios kalbos atžvilgiu nepastebėta jokio poveikio. nes labai nedaug šio lygio aptarčių buvo ištirta. (c) atrinktos remiantis kokybinio etapo (seminarų) rezultatais. mokytojų vertinimu. kuriam per tyrimą konkreti aptartis buvo prilyginta. tikslinės kalbos atžvilgiu reikšmingo poveikio nepastebėta. Taikymas 4 ir 5 skyriaus aiškinamosios aptartys buvo: (a) priskirtos lygiui.B priedas. galimas daiktas. kai aptarčių sunkumas priklauso nuo švietimo sektoriaus. ypač jei kalbama apie literatūrą. yra daugybė atvejų. Bazelio universiteto projektas buvo skirtas pritaikyti „metmenų“ aptartis įsivertinimo priemonei stojant į universitetą. kurios iš pradžių nebuvo įtrauktos į tyrimą). suaugusiems pradedantiesiems „tikroviškos“ užduotys yra gerokai lengvesnės nei keturiolikmečiams. kiek įmanoma buvo vengiama įtraukti tokias aptartis. populiacija. pirminių „metmenų“ aptarčių skalių ir šio leidimo skalių reikšmių koreliacija yra 0. kad. kurie buvo taikomi pirminiame projekte ir kurie įtraukti į šį „metmenų“ leidimą. (d) parašytos interpretacijos etape. pastarasis būdas beveik ištisai buvo taikomas puikaus kalbos mokėjimo lygiui. gimtakalbiai mokytojai griežčiau supranta žodį „suprasti“ vertindami mokančiųjų lygio asmenis.899. tai atrodo intuityviai suprantama. (b) perrašytos prie konkretaus lygio prilygintų aptarčių elementus sudėliojant kitaip (kai kurių kategorijų. dar buvo pridėta sociolingvistinės kompetencijos ir konspektavimo aptarčių. kad būtų užpildytos empiriškai kalibruotos poskalės spragos. kai buvo rengiama 3 skyriaus 1 ir 2 lentelėse pateikta bendrųjų atskaitos lygių santrauka. Aiškinamųjų aptarčių skalės kinių. pavyzdžiui. siejamų su universiteto kontekstu. 287 .

parengta spaudai: developing descriptor scales of language proficiency for the CeF Common reference levels. Language Testing 15/2: 217–262. new york. Thames Valley university. national research programme 33. 1998: scaling descriptors for language proficiency scales. kuriose glaustai apibūdinami bendrieji atskaitos lygiai. Skalen zur Beschreibung.Bendrieji europos kalbų mokymosi. phd thesis. alderson (ed. B. B. Beurteilung und Selbsteinschatzung der fremdsprachlichen Kommunikationmsfahigkeit.) Case studies of the use of the Common European Framework. and schneider. 4 bei 5 skyriuose dar yra aiškinamųjų aptarčių. G. in j. Council of europe. Berne. parengta spaudai: a CeF-based self-assessment tool for university entrance. Council of europe. . 1996/2000: The development of a common language scale of language proficiency. north. mokymo ir vertinimo metmenys Literatūra north. swiss national science research Council.C. in j. 288 . schneider and north 1999: ‘In anderen Sprachen kann ich’ .C. peter lang. alderson (ed. project report.) Case studies of the use of the Common European Framework. . Metmenų aptartys Be 3 skyriuje pateiktų lentelių. pakartotinai išleista 2000.

4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinės strategijos Recepcija Sąveika • kontekstinių ženklų atpažinimas ir išvadų darymas • kalbėjimo eiliškumas (keitimasis vaidmenimis) • Bendradarbiavimas • prašymas paaiškinti • planavimas • kompensavimas • stebėsena ir taisymasis Produkcija 289 .. debatuose) – viešieji skelbimai – kalbėjimas auditorijai • Bendroji rašytinė produkcija – kūrybinis rašymas – pranešimų ir samprotaujamųjų rašinių rašymas Sakytinė Recepcija Sąveika Produkcija Garso ir vaizdo įrašai Rašytinė Sakytinė Rašytinė Sakytinė Rašytinė B2 dokumentas.tV ir filmų žiūrėjimas • Bendrasis skaitomų tekstų supratimas – laiškų skaitymas – skaitymas susipažinti – skaitymas dėl informacijos ir argumentų – nurodymų skaitymas • Bendroji sakytinė sąveika – supratimas bendraujant tarpusavyje – gimtakalbio pašnekovo supratimas – pokalbiai – neoficialios diskusijos – oficialios diskusijos (susirinkimai) – bendradarbiavimas siekiant bendro tikslo – prekių įsigijimas ir naudojimasis paslaugomis – informacijos gavimas ir teikimas – klausinėjimas ir atsakymas į klausimus (interviu) • Bendroji rašytinė sąveika – susirašinėjimas – užrašai.B priedas. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė veikla • Bendrasis klausomų tekstų supratimas – gimtakalbių pokalbių supratimas – klausymas auditorijoje – skelbimų ir nurodymų klausymas – radijo ir garso įrašų klausymas . laiškeliai ir formų pildymas • Bendroji sakytinė produkcija – išplėtotas monologas: patirties apibūdinimas – išplėtotas monologas: dalyko pristatymas (pvz. Aiškinamųjų aptarčių skalės B1 dokumentas.

nenumai matytos rimai • įpročiai / įprasta • atsitikimų situacijos tvarka pasakoji(pvz. darbas • gyvenamoji vieta.Bendrieji europos kalbų mokymosi. viešieji skelbimai). išvaizda • biografija. A1 • gyvenamoji vieta Aprašymas ir pasakojimas A2 B1 • knygos / • asmeniniai filmo siudaiktai. remiantis tokia analize. informacijos gavimas ir teikimas ir kalbos priemonių aprėptis. • planai / susitaviltys. • asmeninė pamas avarijos) tirtis detalės B2 C1 • aiškus detalus sudėtingų dalykų apibūdinimas C2 • žmonės. temų aptartys nepateikiamos. bet lyginimas rodo aiškų nuoseklumą – kad visi kalibruotų aptarčių rinkiniai yra ganėtinai nuoseklūs. mokymo ir vertinimo metmenys B3 dokumentas.. sieki. naminiai žetas gyvūnai • patirtis • įvykiai ir veikla. 4 skyriaus aiškinamosios skalės: Darbas su tekstais Tekstas • konspektavimas seminaruose ir paskaitose • teksto apdorojimas B4 dokumentas. nors šių trijų lentelės dalių turinys nėra tapatus. toliau lentelėje palyginama. • reakcijos • pagrin• mėgstami / nedinės mėgstami dalykai • svajonės. kurios neįtrauktos į pirminį tyrimą (pavyzdžiui. kad sistema yra nuosekli. 5 skyriaus aiškinamosios skalės: Komunikacinė kalbinė kompetencija Aprėptis Lingvistika Kontrolė • Bendroji kalbinė aprėptis • Žodyno aprėptis • Gramatinis taisyklingumas • Žodyno vartojimas • tartis ir intonacija • rašyba • sociolingvistinis tinkamumas • lankstumas • keitimasis kalbėtojo ir klausytojo vaidmenimis (kartojama) • temos plėtotė • rišlumas (koherencija ir kohezija) • propozicinis tikslumas • kalbėjimo laisvumas Sociolingvistika Pragmatika B5 dokumentas. pavyzdys galėtų būti temos. svarbiausios kategorijos yra trys: aprašymas ir pasakojimas. buities sąlygos 290 . Aptarčių kalibravimo nuoseklumas tam tikrų turinio elementų užimama vieta skalėse rodo. kaip šiose trijose srityse yra traktuojamos temos. pertvarkant aptarčių elementus buvo sukurtos aptartys tų kategorijų. bet įvairių kategorijų aptartys yra susijusios su temomis.

įprastų reikalų kasdienio gyvenitvarkymas nikaciniai • pažįstamos mo temų: poreikiai šeimos situacijos ir • paprasta.B priedas. ties inforbas ir laisvaįpročiai. temos laisvalaikis. įprasmacijos laikis ta tvarka apie pa• praeities žįstamus įvykiai dalykus Kalbinė aprėptis: situacijos A2 B1 • kasdienių • dauguma • elementariausi komu. 1987. 1978. • kasdienės darbas. 1993. Panaudotos kalbos mokėjimo skalės Kalbėjimo visuminės skalės: • Hofmann: levels of Competence in oral Communication. numatoma. tierodymai ir nurodymai faktinės siogiška instrukcijos savo sri• ribota. dienotvarkę. • university of london school examination Board: Certificate of attainment – Graded tests. 1993. • trumpi nu• detalūs • daug įprasta. numatomos išgyventi situacijos einamieji • paprasti įvykiai konkretūs poreikiai: informacija apie save. reikalinga kelionės. Aiškinamųjų aptarčių skalės Informacijos gavimas ir teikimas A2 B1 • paprasta. • Finnish nine level scale of language proficiency. • ontario esl oral interaction assessment Bands. 1974. 1991. • north: european language portfolio mock-up: interaction scales. • european Certificate of attainment in modern languages. Konkrečių komunikacinės veiklos rūšių skalės: • trim: possible scale for a unit/Credit scheme: social skills. informacijos prašymas A1 • aš pats ir kiti • namai • laikas B2 C1 C2 A1 B2 C1 C2 B6 dokumentas. 291 . 1990. dar• pramogos.

1991.j. • Goteborgs univeritet: oral assessment Criteria. Pedagoginių pasiekimo etapų programų turinio ir vertinimo kriterijų sistemos: • university of Cambridge/royal society of arts Certificates in Communicative skills in english. • english speaking union (esu) Framework project: 1989. 1994. Sakytinės kalbinės veiklos vertinimo skalės: • dade County esl Functional levels. 1990. interview scale.Bendrieji europos kalbų mokymosi. 1982. 1993. and Hall p. • netherlands new examinations programme. • Fulcher: The Fluency rating scale. • Hebrew oral proficiency rating Grid. 1986 (in Van ek 1986). 1985. mokymo ir vertinimo metmenys • eurocentres/eltdu scale of Business english. • interagency language roundtable language skill level descriptors. • eurocentres scale of language proficiency. 292 . • Wilkins: proposals for level definitions for a unit/Credit scheme: speaking. 1978. • australian migrant education program scale (listening only). Bulletin 3. • association of language testers in europe. • royal society of arts modern languages examinations: French. 1990. 1975. 1991. • american Council on the teaching of Foreign languages proficiency Guidelines.j. 1981. 1991. • international english testing system (ielts): Band descriptors for speaking & Writing. 1978.1986. • english national Curriculum: modern languages. 1992. 1980. • australian second language proficiency ratings. Keturių kalbinės veiklos rūšių skalės: • Foreign service institute absolute proficiency ratings. • British languages lead Body: national language standards. 1989. • Carroll B. • Carroll B. • elviri et al. oral interaction assessment scale.: oral expression. 1993.j. 1993.

DIALANG projektas DIALANG vertinimo sistema dialanG yra vertinimo sistema. portugalų. dialanG projektą finansiškai rėmė europos komisija. kuri taikoma diagnostiniams „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ tikslams. DIALANG skalės C priedas. norvegų. norintiems nusistatyti savo kalbos mokėjimo lygį. viskas pateikiama keturiolika europos kalbų: danų. airių. Šio projekto aptartys buvo išdėstytos skalėse ir prilygintos Bekm lygiams 12c metodu (pagal rascho modelį). DIALANG tikslas dialanG skirtas suaugusiesiems. dialanG sistemos įsivertinimo teiginiai daugiausia paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ ir. dialanG vertinimo sistema ir aprašomosios skalės. vokiečių. kuris buvo atliktas siekiant tobulinti dialanG sistemą. kurie nori sužinoti. kalbų testai ir grįžtamasis ryšys. graikų. islandų. prancūzų.C priedas. ispanų ir švedų. anglų. pritaikyti konkretiems sistemos poreikiams. dialanG sistema nemokamai prieinama internetu. ką jie moka gerai ir ką dar reikėtų to293 . linGua veikla d). sudarytos remiantis „metmenimis“. pagal kurias mokiniams pateikiami ir aiškinami diagnostinio testo rezultatai. suomių. ir grįžtamuoju ryšiu gauti paaiškinimų. sistemą sudaro įsivertinimas. tiesiogiai remiasi „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. daugiausia dėmesio skiriama dialanG įsivertinimo teiginiams ir kalibravimo tyrimui. olandų. DIALANG skalės Šiame priede aprašoma dialanG kalbų vertinimo sistema. skirta kalbos mokiniams. koks yra jų kalbos mokėjimo lygis. aprašytą a priedo gale. italų. pagal kurias vartotojams pateikiami rezultatai. Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas (soCrates programa. taip pat yra įtrauktos dvi tarpusavyje susijusios aprašomosios skalės. kur būtina.

kaip jie galėtų patobulinti kalbos gebėjimus. kurie mokosi kalbų individualiai ar oficialiuose kalbos kursuose. remiantis atliktu testu. pirmiausia dialanG sistema naudojasi pavieniai mokiniai. ir mokinys turi nuspręsti. kuriuo taip pat įvertinama žodyno apimtis. mokiniams pranešama. kuria jie nori gauti nurodymus ir rezultatų komentarus. DIALANG vertinimo procedūra dialanG įsivertinimo procedūra apima šiuos etapus: 1. kad jis skatina savarankiš294 . rašymas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gramatika). duodamas grupavimo testas. kodėl įsivertinimo rezultatai gali neatitikti testo rezultatų. mokiniai pirmiausia pasirenka kalbą. DIALANG įsivertinimo tikslas dialanG sistemoje įsivertinimo teiginiai naudojami dėl dviejų priežasčių. ar ne. ar geba atlikti teiginiu apibūdintą veiklą. 3. – kad jie sąmoningai suvoktų kalbos mokymosi ir mokėjimo lygio svarbą. Aiškinamojo grįžtamojo ryšio dalyje vartotojams taip pat yra galimybė nustatyti. pasirenkama vykdymo kalba (iš 14 kalbų). pateikiamas atitinkamo sunkumo testas. 7. ar jų įsivertintas mokėjimo lygis skiriasi nuo sistemos nustatyto mokėjimo lygio (tai – grįžtamojo ryšio sudėtinė dalis). Įsivertinti negalima dviejų dialanG vertinamų dalių – žodyno ir gramatikos. grįžtamasis ryšys. 2. 4. prieš atliekant pasirinktą testą pateikiamas tam tikras skaičius įsivertinimo teiginių. mokymo ir vertinimo metmenys bulinti. žodynas. pasirenkami gebėjimai (skaitymas. Šie įsivertinimo teiginiai susiję su pasirinktu gebėjimu. nes tokių aptarčių „Bendruosiuose metmenyse“ nėra. taip pat sistema yra tokia. Vartotojams užsiregistravus. kokie galėtų būti mokinio gebėjimai. sistema nustato. įsivertinama (tik skaitymas. 9. registruojamasi. klausymas. pirmiausia pats įsivertinimas laikomas svarbia veikla. kad mokiniams patariama. pasirenkama testo kalba (iš 14 kalbų). 8. patekdami į sistemą. klausymas ir rašymas). pasirinkusiems tikrinamus gebėjimus. tačiau daugeliu atžvilgių sistema gali būti naudinga ir kalbų mokytojams. atliekamas grupavimo testas pagal žodyno apimtį. pasitikrinus pagal šią sistemą pažymėjimai neišduodami. manoma. 5. Vartotojams. 6.

Fellyanka kaftandjieva. aiškiausi ir paprasčiausi. antrasis dialanG įsivertinimo tikslas labiau „techninis“: sistema naudoja grupavimo pagal žodyno apimtį testo ir įsivertinimo rezultatus. neus Figueras. kuriems nebuvo pakankamai medžiagos „metmenyse“ (lentelėse naujieji teiginiai pateikti kursyvu). kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. Be to. peržiūrėjo visus „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ teiginius ir atrinko tuos. Buvo atrinkta daugiau nei šimtas teiginių apie skaitymą. leidžia mokiniams geriau kontroliuoti mokymąsi ir gerina jų supratimą apie mokymosi procesą. taip pat buvo atsižvelgta į northo (1996/2000) empirinius rezultatus. taip pat buvo suformuluota keletas naujų teiginių. klausymą ir rašymą. ir todėl jie nepateikiami ir šiame priede. nes kalbėjimo dabartinė dialanG sistema neapima. 3 Grupę sudarė alexas teasdale‘as (pirmininkas). Šiuo atžvilgiu dialanG yra tiesioginis „metmenų“ taikymas įvertinimo tikslams. o tada pateikia jiems testą tokio sunkumo lygio. kad iš anksto nustatytų mokinių gebėjimus. Kokybinis tobulinimas dialanG darbo grupė3 įsivertinimo klausimais 1998 m. dar buvo parinkta ir teiginių apie kalbėjimą. paskui buvo susitarta dėl galutinės teiginių formuluotės. DIALANG skalės ką mokymąsi. Brianas northas ir keturių kalbos testavimo ir mokymo ekspertų grupė. DIALANG įsivertinimo skalės Šaltinis didžioji dalis dialanG naudojamų įsivertinimo teiginių buvo paimti iš „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ anglų kalba (2 variantas. kurie pasirodė esą konkrečiausi. aris Huhta. kad tiktų numatytiems vartotojams. Visus teiginius pertikrino „metmenų“ aptarčių pradininkas dr. kai kurie teiginių buvo supaprastinti. 295 . o ne mokytojo vertinimo tikslams.C priedas. tačiau jie nebuvo įtraukti į toliau aprašomą tyrimą. 1996). Buvo pakeista teiginių formuluotė iš „Geba“ į „Gebu“. nes jie skiriami veikiau įsivertinimo. matsas oscarsonas ir saulis takala.

kad skiriamoji geba yra ne apskaičiuojama. Be to. antrajame dialanG etape vadovaujantis centras buvo laisvasis Berlyno universitetas. ir iš jų sudaroma skalė. jie taip pat atliko tam tikrą kiekį dialanG testų suomių kalba.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Vertimai buvo išsiųsti Įsivertinimo grupei. kuris 1996–1999 m.10.91.4 duomenys buvo išanalizuoti oplm programa (Verhelst et al.6 panašūs kalibravimo tyrimai bus atlikti. 1985. sutarta buvo dėl vertimo gairių ir galimų problemų aptarimo. pradžioje du ar trys kiekvienos kalbos ekspertai atskirai vertė teiginius. ir ar yra tendencija.78). kiek puikūs pirmojo tyrimo rezultatai gali kartotis.26). teiginių ir t. jie parodys. atlikusių visą testą.84. pagal kurią statistiškai nustatomas klausimų.93 ir rašymo 0. buvo projekto koordinacinis centras. Buvo verčiama laikantis sutartos tvarkos. jie „tiko“ taikomam statistiniam modeliui). įsivertinimo teiginiai iš anglų kalbos buvo išversti į kitas trylika kalbų. pagrindinis kokybės kriterijus buvo teiginių aiškumas mokiniams. klausymo 0. duomenų analizės darbo grupę sudarė Fellyanka kaftandjieva (pirmininkė). sudarytos remiantis teiginių kalibravimu. saulis takala. statistiškai sutikrinti kalbų gebėjimai taip pat atitiko (skaitymo p=. – tai rodo didelio patikimumo indeksai (Cronbacho alfa): skaitymo 0. johnas de jongas ir timas tormakangas. mokymo ir vertinimo metmenys Vertimas kadangi dialanG yra daugiakalbė sistema. imtimi. skirtumas tarp šio ir dviejų parametrų modelio yra tas. normanas Verhelstas. kad aptartų skirtumus ir sutartų dėl vienodų formuluočių. kai teiginiai buvo kalibruojami vienas kito atžvilgiu. bet įvedama kaip žinomos konstantos. dalyvaujant vertėjams buvo aptarti visi formuluočių klausimai bei pakeitimai ir dėl jų sutarta. buvo labai panašios. kurių gimtoji kalba buvo švedų).5 analizės rezultatai buvo labai geri: per 90 % teiginių galėjo patekti į skalę (t. arba anglų kalba. kurios narių kalbos mokėjimo lygis leido jiems dar kartą patikrinti vertimo į devynias kalbas kokybę. (kalibravimas yra procedūra. kad kai kurie teiginiai daug dažniau įsivertinimo tikslams tinka labiau nei kiti. oplm yra praplėstas rascho modelis. 4 5 6 tyrimas atliktas juveskiulės universiteto taikomųjų kalbos studijų centre. kai pagal duomenų analizės grupės parengtą metodą bus išbandyta kitų 13 kalbų medžiaga. pagal kurį kalibruojamųjų objektų parametrai gali skirtis. y. 296 . trys įsivertinimo skalės. rašymo p=. klausymo p=. Verhelst and Glass 1995).) kalibravimas atliktas remiantis 304 asmenų. Įsivertinimo teiginių kalibravimas dialanG projekte kol kas atliktas vienas kalibravimo tyrimas: kalibruoti įsivertinimo teiginiai. Įsivertinimo teiginiai jiems buvo pateikti arba švedų (250 asmenims. o tada susirinkdavo. Visuotinis duomenų modelis taip pat gana gerai atitiko (p=.94. t. sunkumo lygis. dauguma asmenų galėjo pasiremti teiginiais suomių kalba.

svarbu pažymėti. rašymo ir klausymo rezultatams pagal dialanG sistemą pateikti. nustatytomis northo (1996/2000) per kitokiomis sąlygomis atliktą tyrimą. kad gauta koreliacija yra labai aukšta (0. klausymui ir rašymui. jų: • glaustesnis variantas pateikiamas prie testo rezultatų. • išsamesnis variantas – dalis patariamojo grįžtamojo ryšio. DIALANG skalės nors pirmasis kalibravimo tyrimas tėra vienintelis. atmetus vieną keistai veikiantį teiginį. skirti skaitymui. šią prielaidą reikia patikrinti per kitus kalibravimo tyrimus. parengtos pagal „Bendruosius Europos kalbų mokymosi. anglų ar suomių kalbų) atlikdami įsivertinimo dalį. taip yra todėl. mokymo ir vertinimo metmenis“ Be įsivertinimo teiginių. koreliaciją su tų pačių teiginių sunkumo vertėmis. dialanG naudojamos dar dvi aprašomosios skalės. mokiniams rezultatai pateikiami pagal „metmenų“ skales. Kitos DIALANG skalės. Glaustosios skalės dialanG naudojamos glaustosios bendrosios skalės skaitymo. rašymo ir klausymo skalės. nustatytų per šį tyrimą. teiginiai. t. pateikiami kursyvu. paimti ne iš „metmenų“. kaftandjieva. tirdama teiginių sunkumo verčių.C priedas. tai yra skaitymo. papildomų faktų apie dialanG įsivertinimo skalių (ir „metmenų“ skalių) kokybę gavo dr. kad jis byloja apie daugiau kaip vienos kalbos dialanG įsivertinimo teiginių kokybę. kad skirtingų kalbų įsivertinimo teiginiai didžia dalimi lygiaverčiai – suprantama. nors dauguma jų veikiausiai rėmėsi švediškąja versija. parengtos pagal „Bendruosius europos kalbų metmenis“. C1 dokumente pateikiami 107 įsivertinimo teiginiai. kiekvienos lentelės teiginiai pateikti pagal sunkumą nuo lengviausio iki sunkiausio. kurie išliko po kalibravimo tyrimo remiantis suomių kalbos duomenimis. pasirodė. jų pagrįstumas buvo patikrintas vykdant dialanG projektą: dvylika ekspertų kiekvieną teiginį priskyrė vienam iš šešių lygių. y. nurodomas lygis a1–C2 ir pastarojo rezultato reikšmė aprašoma naudojantis šiomis glaustosiomis skalėmis.897. tada šios parengtos bendrosios skalės buvo ekspertų naudojamos kiekvienam suomių kalbos dia297 .83) ar net 0. kad dauguma tirtų mokinių galėjo pasirinkti bet kurią ar net visas tris versijas (švedų. dėl kruopščios vertimo procedūros galime būti tikri.

skaitytojai. Glass and H. jie taip pat gali palyginti tam tikro lygio aptartį su gretimų lygių aptartimis. kuriems įdomūs čia aprašyti empirinių tyrimų rezultatai. luomos. oscarson. and a. teasdale (forthcoming). alderson (ed. The development of a Common Framework scale of language proficiency Based on a Theory of measurement. Šios skalės pristatomos C3 dokumente. (1996/2000). north.) Case studies of the use of the Common european Framework. m. k. aptartys buvo šiek tiek pakeistos. Council of europe. skalė parengta pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. Verstralen (1985). Patariamasis grįžtamasis ryšys Įvertinimo sistemos Patariamojo grįžtamojo ryšio dalyje naudojamos skalės. ką paprastai geba kiekvieno kalbos mokėjimo lygio mokiniai. mokymo ir vertinimo metmenys lanG testo punktui sieti su „Bendraisiais europos kalbų metmenų“ lygiais.C. molenaar (eds. luoma. takalos ir teasdale‘o pasirodysiančioje studijoje. B. Council of europe scales of language proficiency: a Validation study. Verhelst.C. alderson (ed. daugiau informacijos ras takalos ir kaftandjievos pasirodysiančioje studijoje. Ši dalis padeda naudotojams įvertinti. Šios išsamesnės skalės taip pat yra parengtos pagal „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ antrąją lentelę. arnhem: Cito. The one-parameter logistic model. one-parameter logistic model: oplm. and F. išsamesnės informacijos apskritai apie sistemą ir jos grįžtamąjį poveikį galite rasti Huhtos. new york: springer-Verlag. Šios skalės pateikiamos C2 dokumente.) rasch models: Foundations. Thames Valley university. panašiai pakeisti ir įsivertinimo teiginiai. new york: peter lang. a. s. sajavaara. takala. Verhelst.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kuriose skaitymo. Literatūra Huhta. sajavaaros. Glass (1995).) Case studies of the use of the Common european Framework. s. in G. bet aptartys buvo praplėstos remiantis ir kitais „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ skyriais bei kitais šaltiniais. 298 . takala.. oscarsono. Fisher and i. rašymo ir klausymo gebėjimai apibūdinami išsamiau. s. kaftandjieva (forthcoming). C. Council of europe. n. in j. phd thesis.. 215–237. p. and C. n. dialanG – a diagnostic language assessment system for learners. in j. recent developments and applications. reprinted 2000.

brošiūrose. tiesiogiai susijusius su mano interesais. taip pat abstrakčius bei sudėtingos struktūros. DIALANG skalės C1 dokumentas. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastame kasdieniame tekste. kad pasitikrinčiau terminiją. Gebu suprasti ir interpretuoti praktiškai bet kokius rašytinius tekstus. kuriuose autoriai laikosi tam tikrų pozicijų ar požiūrių. laiškuose. Gebu detaliai suprasti ilgą. pavyzdžiui. Gebu nustatyti aiškiai parašyto samprotaujamojo teksto pagrindines išvadas. sudėtingą naujo prietaiso / įrangos ar veiksmų instrukciją. darbovietėse. viešojo telefono. pavyzdžiui. jausmų ir norų aprašymus asmeniniuose laiškuose. pavyzdžiui. Gebu atpažinti reikšmingas vietas paprastuose laikraščių straipsniuose apie žinomus dalykus. Gebu skaityti korespondenciją. pavadinimus. valgiaraščiuose. Gebu peržvelgti vieną ilgą ar kelis trumpus tekstus. pavyzdžiui. brošiūrose ir trumpuose oficialiuose dokumentuose. susijusią su mano interesais. kad galėčiau surasti reikalingą informaciją. sudarytus iš paprasčiausių žodžių ir kai kurių bendrų tarptautinių žodžių. žodžius ir elementarias frazes. kad galėčiau susirašinėti su draugu ar pažįstamu. Gebu suprasti straipsnius ir pranešimus. Gebu suprasti paprastus tekstus. Gebu tekste atpažinti svarbius argumentus. parašytus šnekamąja ar ne bendrine kalba. Gebu suprasti labai trumpus. Gebu rasti reikalingą informaciją paprastuose rašytiniuose tekstuose: laiškuose. trumpuose laikraščių straipsniuose. Gebu atpažinti žinomus vardus. Gebu suprasti specializuotus straipsnius. pakartotinai perskaitydamas teksto dalis. ant atvirukų. Gebu rasti ir suprasti bendro pobūdžio man reikalingą informaciją įprastiniuose tekstuose. Gebu greitai nustatyti spaudos naujienų. Gebu suprasti bet kokią korespondenciją retkarčiais pasinaudodamas žodynu. žodžius ir labai paprastas frazes įprasčiausiose situacijose pasitaikančiuose skelbimuose. Gebu suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. pavadinimus. jei galiu pasinaudoti žodynu. susijusius su mano darbu. kuriuose aprašomi įvykiai. brošiūrose. susiedamas žinomus vardus. Gebu suprasti paprastas kasdienio naudojimo įrangos instrukcijas. Gebu suprasti trumpus paprastus rašytinius nurodymus. susijusius su šiuolaikinėmis problemomis.C priedas. net nesusijusią su mano profesija. Gebu suprasti kasdienius ženklus ir užrašus viešosiose vietose: gatvėse. Gebu suprasti įprastus tipinius laiškus ir faksogramas žinomomis temomis. mano žodynas platus. ir lengvai suprantu pagrindinę mintį. padedančių pasiaiškinti tekstą. pavyzdžiui. tvarkaraščiuose. parašytus įprasta kasdiene kalba. 299 . ypač jei yra paveikslėlių. Gebu pakankamai lengvai skaityti įvairių rūšių tekstus skirtingu greičiu ir skirtingais būdais priklausomai nuo mano skaitymo tikslo ir teksto tipo. DIALANG įsivertinimo kriterijai BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C2 skaitymas Gebu suprasti bendrą paprastų informacinių tekstų ir trumpų paprastų aprašymų prasmę. geležinkelio stotyse. Gebu pakankamai gerai suprasti įvykių. kurios man reikia užduočiai atlikti. jei sunkias vietas galiu perskaityti pakartotinai. Gebu suprasti aiškiai parašytas tiesmukas įrenginio ar aparato instrukcijas. kad nuspręsčiau. bet kartais patiriu sunkumų dėl rečiau vartojamų žodžių ir frazių. paprastus tekstus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. paprastus laiškelius. ar verta nagrinėtis atidžiau. straipsnių ir pranešimų įvairiomis profesinėmis temomis turinį ir svarbą. Gebu suprasti trumpus. Gebu suprasti trumpus paprastus tekstus. nesusijusius su mano interesais. ypač jei jie iliustruoti. restoranuose. skelbimuose. bet nebūtinai visas detales.

planų ir veiksmų priežastis ir pateikti paaiškinimus. 300 . Gebu užsirašyti. Gebu paaiškinti. Gebu parašyti trumpus paprastus laiškelius ir žinutes apie kasdienio gyvenimo dalykus. Gebu trumpai ir paprastai papasakoti apie įvykius ir veiklą. Gebu įvertinti įvairias idėjas ir problemų sprendimo būdus. pasekmes ir hipotetines situacijas. detales. Gebu parašyti labai paprastus asmeninius laiškus. sudėtingus referatus. kuri padeda skaitytojui surasti reikšmingiausius teiginius. straipsnius ar esė. Gebu svarstyti apie priežastis. Gebu išplėsti ir pagrįsti nuomonę tinkamais pavyzdžiais nurodydamas paremiamuosius teiginius. Gebu aprašyti atliktą veiklą ir asmeninę patirtį. dabartinį ar neseniai turėtą darbą. Gebu aprašyti pagrindines nenumatytų įvykių. Gebu su žodynu parašyti trumpus laiškelius ir žinutes. Gebu raštu reikšti svajones. kuriuose kas nors įrodinėjama. Gebu parašyti trumpą tekstą ant atviruko. kad mano kalba turėtų būti tikrinama tik tada. Gebu pateikti įrodymus pabrėždamas reikšmingiausias vietas ir paremdamas tinkamomis detalėmis. Gebu rašyti taip taisyklingai. pristatoma ar pateikiamas kritiškas požiūris į kitą meninį ar nemeninį tekstą. kad gimtakalbiams nereikia tikrinti mano tekstų. Gebu asmeniniuose laiškuose detaliai aprašyti nutikimus. pavyzdžiui. juose padėkoti ir atsiprašyti. Gebu raštu papasakoti knygos ar filmo siužetą ir savo požiūrį į tai. Gebu rašyti taip taisyklingai. Gebu nuosekliai argumentuoti. Gebu aprašyti sumanymus ir planus. gyvenimo sąlygas. kad mano tekstų net rašymo mokytojai iš esmės netobulina. dažniausiai gebu rašyti nesinaudodamas žodynu. Gebu parašyti labai trumpą pranešimą apie įprastus faktus ir nurodyti kokio nors veiksmo priežastis. Gebu užpildyti anketą pateikdamas asmeninę informaciją. Gebu aprašyti savo šeimą. jausmus ir įvykius. avarijos. kur gyvenu. Gebu kurti veiksmingą loginę teksto struktūrą. Gebu rašyti taip taisyklingai. jei tekstas yra labai svarbus. Gebu aiškiai ir išsamiai rašyti sudėtingomis temomis. viltis ir siekius. sklandžius. Gebu rašyti aiškius. Gebu trumpai aprašyti nuomonių. ką aiškina ar klausia kiti. Gebu apibendrinti informaciją ir teiginius iš keleto šaltinių. Gebu parašyti pavienes paprastas frazes ir sakinius. mokymąsi. Gebu aprašyti.Bendrieji europos kalbų mokymosi. pagrindžiama. kuo kas nors man patinka ar nepatinka. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 (numanomas C1) (numanomas C1) C2 C2 (numanomas C2) (numanomas C2) raŠymas Gebu parašyti paprastus raštelius draugams.

kad be didelių pastangų galėčiau pasikeisti paprastomis kasdienėmis frazėmis. Gebu suprasti skaičius. Gebu iš esmės suprasti aiškią bendrinę kalbą apie žinomus dalykus. Gebu suprasti frazes ir posakius apie neatidėliotinus poreikius. Gebu nuspėti pasitaikančių nežinomų žodžių reikšmę iš konteksto ir suprasti sakinio reikšmę. aiškių. Gebu sekti kalbą. Gebu iš esmės suprasti pokalbio. kaip nuvykti iš taško a į tašką B pėsčiomis ar viešuoju transportu. susijusius su paprastais ir konkrečiais kasdieniais poreikiais. Gebu suprasti pagrindinę trumpų įrašų informaciją apie numatomus kasdienius įvykius. nors gyvenimiškose situacijose tikriausiai turėsiu paprašyti pakartoti ar pasakyti kitais žodžiais. kainas ir laiką. kai kalbama labai lėtai ir aiškiai. Gebu suprasti paprastą techninę informaciją. kai kalbama apie įvykius. kad galėčiau patenkinti konkrečius poreikius gyvenimiškose situacijose. Gebu suprasti didelę dalį garso įrašo informacijos ar radijo laidos žinoma tema. Gebu suprasti paprastas nuorodas. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kuris vyksta šalia manęs. Gebu pagauti pagrindinę trumpų. kai kalbama apie žinomus dalykus tiesmukai ir aiškiai. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. Gebu pakankamai suprasti. Gebu suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienėmis ar su darbu susijusiomis temomis.. Gebu sekti aiškų įprastą pokalbį. kai kalbama lėtai ir aiškiai. su ilgomis pauzėmis. kai kalbama aiškiai iš esmės pažįstama tartimi. Gebu suprasti pagrindinius teiginius per tiesiogines laidų transliacijas. nors gyvenimiškose situacijose kartais turiu paprašyti pakartoti tam tikrus žodžius ir frazes. kai kalbama lėtai ir aiškiai. DIALANG skalės BEKM lygis a1 a1 a1 a1 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 a2 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 B1 klausymas Gebu suprasti kasdienius posakius.C priedas. kad aš galėčiau suprasti. 301 . jei diskutuojama žinoma tema. kalbama aiškiai. Gebu suprasti nuolat besikartojančių pokalbių pagrindinius dalykus žinomomis temomis. kai kalbama aiškiai. pašte ar banke. paprastus aiškinimus. o kalba palyginti aiški ir lėta. suprantu ir pagrindinį turinį ir pavienes detales. kuriuose vaizdinė medžiaga ir personažų veiksmai perteikia didžiąją informacijos dalį. kai kalbama apie žinomus ar mane dominančius dalykus. Gebu suprasti pagrindinę televizijos naujienų programų mintį. paprastų žinučių ir pranešimų mintį. siužetas nesudėtingas. kai komentarą iliustruoja vaizdinė medžiaga. kai kalbama palyginti aiškiai ir lėtai. Gebu sutvarkyti paprastus reikalus parduotuvėse. Gebu pakankamai suprasti. temą. avarijas ir pan. susijusia su mano profesine veikla. Gebu klausytis paskaitos ar pokalbio tema. pavyzdžiui. Gebu sekti daugelio filmų turinį. kasdienės įrangos / prietaisų veikimo instrukcijas. kai kalbama aiškiai ir lėtai. Gebu suprasti klausimus bei nurodymus ir trumpus. Gebu iš esmės sekti ilgos šalia manęs vykstančios išplėtotos diskusijos eigą. lėtai ir pakartojama.

net jei aplinka šiek tiek triukšminga. kai kalbama man pakankamai žinoma tema. t. kuriuose kalbama ne bendrine kalba. taip pat ir diskusijas specialiais klausimais iš mano profesinės srities. kai ryšiai tarp idėjų nėra aiškiai nusakomi. kalbų. 302 . kad galėčiau klausytis išplėtotos kalbos abstrakčiomis ir sudėtingomis temomis. Gebu suprasti sudėtingą techninę informaciją. kai kalbama bendrine kalba. kai kalbama bendrine kalba. Gebu klausytis paskaitos. net kai ji nėra aiškiai struktūruota. Gebu klausytis išplėtotos kalbos. neaiški kalbos struktūra ir / ar idiomos gali sukelti šiokių tokių problemų. pranešimų ir kitokių formų pateikčių. išeinančiomis už mano interesų sferos ribų. nors man gali prireikti pasitikslinti kai kurias detales. interviu tiesioginiame eteryje. Gebu suprasti bendrinę šnekamąją kalbą. Gebu klausytis paskaitų. mokymo ir mokymosi ar profesinės srities. toną ir t. Gebu suprasti daugelį televizijos naujienų ir programų apie aktualias problemas. o kalbantysis aiškiai nusako tolesnę pranešimo eigą. taip pat implicitiškai išreikštas kalbančiųjų nuostatas bei santykius. pokalbių laidas. Gebu klausytis išplėtoto pranešimo ir sudėtingo nuoseklaus argumentavimo. Gebu suprasti įvairius garso įrašus. ypač jei tartis negirdėta. kai kalbama bendrine kalba. žaidimus ir daugumą filmų. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 B2 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C1 C2 klausymas Gebu detaliai suprasti. kas man sakoma bendrine šnekamąja kalba. pavyzdžiui. pavyzdžiui. Gebu klausytis specializuotų paskaitų ir pristatymų. Gebu pakankamai suprasti. Gebu suprasti pagrindinę mintį sudėtingo teksto konkrečiomis ar abstrakčiomis temomis. Gebu suprasti pranešimus ir skelbimus konkrečiomis ir abstrakčiomis temomis. Gebu tai suprasti. kai kalbama bendrine kalba ir normaliu tempu. ir galiu nustatyti kalbančiojo nuotaiką. jei pranešėjas kalba aiškiai. diskusijų ir debatų. Gebu suprasti daugelį idiomų ir šnekamosios kalbos posakių. net jei viešų skelbimų garso kokybė yra prasta. kai kalboje gausu šnekamosios kalbos posakių ir nepažįstamos terminijos. kai kalbama sudėtingai apie sudėtingus dalykus. o tik numanomi. Gebu suprasti daugelį dokumentinių ir kitų radijo laidų (tiesioginiame eteryje ir iš įrašo). kai kalbama apie mano specialybės dalykus. Gebu išgirsti reikiamą informaciją. dokumentines laidas. gyvą ar įrašytą. kurių kalboje gausu slengo ir idiomų.Bendrieji europos kalbų mokymosi. gebu išgirsti smulkias detales. taip pat ir tuos. tik didelis aplinkos triukšmas. Gebu sekti gyvą gimtakalbių pokalbį. Gebu pakankamai lengvai klausytis daugelio paskaitų. Gebu žiūrėti filmus. atpažįstu stilių kaitą. žinomų prekių ir paslaugų instrukcijas bei aprašus. žinomomis ar nežinomomis temomis iš asmeninio gyvenimo.

jausmai ir norai. Šio lygio žmonės geba skaityti be jokių sunkumų beveik visokius tekstus. plakatuose ar kataloguose. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus trumpus tekstus. pavyzdžiui.C priedas. skrajutėse. jie gali rasti būtiną konkrečią informaciją paprastuose kasdienio naudojimo tekstuose. jie geba suprasti asmeninius laiškus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgus ir sudėtingus dalykinius bei meninius tekstus. kuriuose kalbėtojas užima tam tikrą poziciją arba išreiškia tam tikrą požiūrį. žinynus. Šio lygio žmonės geba suprasti straipsnius ir pranešimus apie kasdienes problemas. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. reklamoje. a2 B1 B2 C1 C2 303 . jūsų testo rezultatai rodo. Bendrosios (glaustosios) skalės rezultatui pagal DIALANG skalę pranešti BEKM lygis a1 skaitymas jūsų testo rezultatai rodo. tvarkaraščiuose. skiria skirtingus stilius. specialiuosius straipsnius ir grožinius tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti tekstus. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastus sakinius. Geba suprasti specializuotą straipsnių kalbą ir technines instrukcijas. taip pat geba suprasti trumpus paprastus asmeninius laiškus. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. DIALANG skalės C2 dokumentas. skelbimuose. kuriuose aprašomi įvykiai. jūsų testo rezultatai rodo. kuriuose yra sunkių žodžių ir sunkios gramatikos. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. parašytus kasdiene ar su darbu susijusia kalba. net jei tai nėra jų interesų sritis. taip pat ir abstrakčius. pavyzdžiui. kad jūsų skaitymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį arba yra aukštesnis. valgiaraščiuose. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti daugelį trumpų pasakojimų ir populiarių romanų.

esė ar pranešimą sudėtinga tema. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. pavyzdžiui. pagrindžia arba paneigia kokį nors požiūrį. kuriuose išdėsto informaciją. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį. mokymo ir vertinimo metmenys BEKM lygis a1 raŠymas jūsų testo rezultatai rodo. jūsų testo rezultatai rodo. pavyzdžiui. tinkamu numanomam skaitytojui. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba rašyti santraukas bei specializuotų ar grožinių tekstų apžvalgas. pranešimus ir straipsnius taip. Geba rašyti asmeninius laiškus. Šio lygio žmonės geba rašyti trumpus. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. jie geba rašyti esė ir pranešimus. jie geba rašyti sudėtingus laiškus. a2 B1 B2 C1 C2 304 . kad skaitytojui lengva pastebėti ir atsiminti svarbius dalykus. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškius detalius tekstus apie daugelį dalykų. Geba užpildyti asmeninio pobūdžio anketas. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškiai ir sklandžiai tinkamu stiliumi. juose aprašyti patirtį ir įspūdžius. Šio lygio žmonės geba parašyti. jie geba rašyti labai paprastus asmeninius laiškus. paprastus pranešimus ir žinutes apie kasdienius įvykius ir poreikius. Geba kurti skirtingų tipų tekstus asmeniniu stiliumi. kuriuose ypač pabrėžiama asmeninė įvykių ir nutikimų reikšmė. pavyzdžiui. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. jie geba parašyti laišką. pabrėžti tai. parašyti savo vardą. jie geba rašyti laiškus. tautybę ir adresą viešbučio registracijos anketoje. ant atviruko paprastą šventinį sveikinimą. kas jiems atrodo svarbiausia. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. kam nors už ką nors padėkoti. Šio lygio žmonės geba rašyti aiškų. jūsų testo rezultatai rodo. kad jūsų rašymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. jūsų testo rezultatai rodo.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Šio lygio žmonės geba rašyti paprastus tekstus žinomomis ar jiems artimomis temomis. gerai struktūruotą tekstą ir išplėstai dėstyti savo požiūrį. susijusių su jų interesais.

DIALANG skalės BEKM lygis a1 klausymas jūsų testo rezultatai rodo. Šio lygio žmonės geba suprasti bet kokią šnekamąją kalbą tiesiogiai ar iš įrašo. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A1 lygį arba yra žemesnis. susijusių su asmeniniais bei profesiniais interesais. jūsų testo rezultatai rodo. darbus.. jūsų testo rezultatai rodo. geba sekti ilgą svarstymų seką. kai kalbama pakankamai lėtai ir aiškiai. o idėjos bei mintys neišreikštos eksplicitiškai. jūsų testo rezultatai rodo. jie geba suprasti trumpų. Šio lygio žmonės geba suprasti šnekamąją kalbą. Geba suprasti televizijos programų apie einamuosius įvykius ir programų. jūsų testo rezultatai rodo. t. jei turi šiek tiek laiko priprasti prie tarties. pačią pagrindinę asmeninę informaciją ir informaciją apie šeimą. a2 B1 B2 C1 C2 305 . Šio lygio žmonės geba suprasti pagrindinius dalykus žinomomis temomis apie darbą.C priedas. kai kalbama lėtai ir aiškiai. mokyklą. kurie kalba greitai. jie geba be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus. pagrindinius dalykus. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C1 lygį. kai kalbama aiškiai bendrine kalba. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka C2 lygį. apsipirkimą. kai tema yra pakankamai žinoma. paprastų žinučių ir pranešimų esmę. Šio lygio žmonės geba suprasti posakius ir dažniausiai pasitaikančius žodžius apie jiems svarbius dalykus. jie taip pat supranta gimtakalbius. pavyzdžiui. net jei ji yra neaiškiai struktūruota. laisvalaikį ir t. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka A2 lygį. aiškių. Šio lygio žmonės geba suprasti labai paprastas frazes apie save. Šio lygio žmonės geba suprasti ilgas kalbos ar paskaitos ištraukas. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B1 lygį. jūsų testo rezultatai rodo. pažįstamus žmones ir savo aplinkos daiktus. kad jūsų klausymo lygis pagal europos tarybos skalę atitinka B2 lygį. jie geba suprasti daugelį televizijos žinių pranešimų ir einamųjų reikalų programas.

suprantu paprastus trumpus tekstus. randu būtiną informaciją viename ilgame ar keliuose trumpuose tekstuose. 306 . aiškios struktūros argumentaciniai tekstai. paprasti skelbimai. apsiribojama įprasta kasdiene ir su savo darbu susijusia kalba. žodžius. kuriuose išreiškiami jausmai ir norai. naudojamos DIALANG komentaruose A1 labai trumpi paprasti tekstai. susijusius su mano interesais. pavyzdžiui. Sąlygos ir apribojimai kiekviena frazė atskirai. telefonų knygos. aiškiai parašytos tiesmukos kokių nors prietaisų instrukcijos. paprastus sakinius. suprantu tiesmukus nurodymus. asmeniniai laiškai. paprasti trumpi užrašai ant atvirukų. Išsamiosios aprašomosios skalės. skaitymas A2 tekstai žinomomis konkrečiomis temomis. Bendrais bruožais suprantu svarstymo eigą (bet nebūtinai visas detales). randu specifinę informaciją paprastuose kasdienio naudojimo skaitiniuose. suprantu. įprasti trumpi paprasti aprašymai. paprasti ir trumpi rašytiniai nurodymai. laiškai.Bendrieji europos kalbų mokymosi. reklama. įprasti asmeniniai ir dalykiniai laiškai bei faksogramos. trumpi oficialūs dokumentai. Gebėjimas nustatyti nesudėtingų tekstų pagrindines išvadas ir sekti svarstymą. Kokių tipų tekstus suprantu Ką suprantu Žinomus vardus. pavyzdžiui. teksto ištraukos perskaitomos kelis kartus. mokymo ir vertinimo metmenys C3 dokumentas. kai tiesmukai dėstomi faktai. kuriuose tiesmukai rašoma apie faktus. bukletai. kasdieniai skaitiniai. trumpi paprasti tekstai. B1 tekstai. ypač su paveikslėliais. randu man būtiną informaciją kasdieniuose skaitiniuose. kuriuose tiesmukai pasakojama apie žinomus dalykus ir aprašomi įvykiai. laikraščių straipsniai. daugelis kasdienių ženklų ir skelbimų.

labai nedaug apribojimų – suprantu ir gebu interpretuoti praktiškai visus rašytinės kalbos tekstus. C1 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai socialiniais. 307 . suprasti padeda platus aktyvusis žodynas. Šiek tiek riboja tik tekstų tipas ir ilgumas – gebu skaityti skirtingus tekstus skirtingu tempu ir skirtingais būdais priklausomai nuo užduoties ir teksto tipo. iš esmės suprantu korespondenciją. grožiniai ir negrožiniai tekstai. labai netipiškas ar archajiškas žodynas bei frazės gali būti nežinomi. aprašymas. suprantu stiliaus subtilumus ir reikšmės atspalvius. kuriuose reiškiamas tam tikras požiūris. tiek implicitiškus. nesusijusios su mano interesais. sąlygos ir apribojimai). profesiniais. atspindinčius santykius ir nuomones. neišreikštus tekste eksplicitiškai. ir specializuotus straipsnius ne iš mano srities (su žodynu).C priedas. detaliai suprantu sudėtingus tekstus. požiūrius bei nuomones (žr. visus niuansus. abstraktūs. susijusią su mano interesais. DIALANG skalės B2 korespondencija. kai kurios sudėtingų tekstų detalės suprantamos tik perskaičius sunkias ištraukas dar kartą. sudėtingos struktūros arba tokie. taip pat ir specializuoti ne mano srities ir labai specializuoti mano srities straipsniai. randu būtinas detales ilguose tekstuose. nustatau subtilius dalykus. susijusi su mano interesais. idiomos ir terminija. retkarčiais naudojuosi žodynu. sudėtingos nežinomos įrangos instrukcijos arba naujos veiklos. straipsniai ir pranešimai apie aktualias problemas. idėjas ir nuomones iš savo srities labai specializuotų šaltinių. tiek eksplicitiškus. kuriuose yra daug šnekamosios kalbos. bet labai retai trukdo suprasti visą tekstą. o trukdo retai vartojamos konstrukcijos. moksliniais klausimais. ilgesni tekstai. C2 patys įvairiausi ilgi ir sudėtingi tekstai – praktiškai visi rašytiniai tekstai. atsirenku informaciją.

. kinas ir pan. bet. arba. asmeninio gyvenimo įvykiai. Gebu perteikti naujienas. sunku argumentuoti ir lyginti. tekstuose dažniausiai aprašomi būtiniausi poreikiai. kad) sakiniams sujungti į vientisą tekstą. pavyzdžiui. B1 Gebu rašyti rišlų ir suprantamą tekstą. kurio elementai susieti. sunku rašyti ištisą rišlų tekstą. atvirukai. jausmus ir įvykius. pavyzdžiui. aptarnaujančiam personalui ir pan. anketos. su kuriais bendrauju kasdieniame gyvenime. Gebu šiek tiek smulkiau aprašyti patirtį. savo vardą. reikalingas paprastoms kelionių anketoms užpildyti. paprastos žinutės. tokiais. trumpus paprastus sakinius jungiu jungtukais ir. Gebu neiškraipydamas perteikti paprastus dalykus. tekstai dažniausiai sudaryti iš trumpų paprastų sakinių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Sąlygos ir apribojimai rašantysis turi naudotis žodynu. adresą ir kitas asmenines detales. užrašai. tik žinomomis įprastomis temomis. tautybę. kad ką papasakočiau ar aprašyčiau konkrečiai išvardydamas dalykus. pranešimai. anketos. paprasti asmeniniai laiškai. pavyzdžiui. skaičius ir datas. 308 . mokymo ir vertinimo metmenys raŠymas A2 paprastai trumpi. Kokių tipų tekstus gebu rašyti Ką gebu rašyti A1 labai trumpi tekstai: pavieniai žodžiai ir labai trumpi elementarūs sakiniai. bet. kuriuose aprašomi daiktai ar veiksmų seka. ir. darbas ir pan. Gebu perteikti paprastą informaciją draugams. paprasti tekstai. išreikšti požiūrį abstrakčiais ar kultūros klausimais (muzika. pažįstamos vietos. Gebu vartoti dažniausiai pasitaikančius jungtukus (pavyzdžiui. užrašai.). be jo gali parašyti bendriausius žodžius ir posakius. pomėgiai. todėl. apsiribojama įprastais ir dažnai pasitaikančiais tekstais. atvirukai. po to.

nebent dėl pavienių nežinomos srities terminų. Gebu tiksliai apibūdinti nuomones ir tvirtinimus. rašybos klaidų nėra. Gali pasitaikyti sunkumų dėl subtiliausių niuansų išsakant savo poziciją ar išreiškiant jausmus ir išgyvenimus. nėra reikalo naudotis žodynu. sklandų. Gebu reikšti mintis tiksliai ir aiškiai. kad moku taikyti įvairius teksto organizavimo modelius. sunkumų kyla dėl reikšmės niuansų išsakant savo nuomonę ar kalbant apie jausmus ir išgyvenimus. tinkamai taikydamas įvairius teksto organizavimo modelius. iš kurio matyti. kurios išryškina minčių ryšius. pavyzdžiui.C priedas. Gebu tiksliai perteikti subtilius reikšmės atspalvius. C2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. Gebu tinkamai perteikti naujienas bei požiūrius ir reaguoti į tai. DIALANG skalės B2 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. skirstymas pastraipomis ir skyryba yra tinkami ir padeda geriau suprasti tekstą. Gebu rašyti įtikinėjamojo pobūdžio tekstus. Gebu kurti prasmės ir formos požiūriu rišlų tekstą. gerai struktūruotą tekstą. tikėjimą / abejonę. 309 . ką rašo kiti. vartodamas kalbą lanksčiai ir veiksmingai. tikrumą / netikrumą. gali pasitaikyti tik riktų. Gebu rašyti aiškų. vartoti jungtukus ir kitus jungiklius. rašyba ir skyryba iš esmės be klaidų. vartodamas įvairiausias teksto siejimo priemones. teksto elementų išdėstymas. C1 Gebu rašyti įvairius skirtingus tekstus. Gebu vartoti daugelį siejimo priemonių. galimybę. rašyba taisyklinga. išreikšdamas.

mokymo ir vertinimo metmenys klausymas A2 paprastos frazės ir posakiai apie man reikšmingus daiktus. aiški. pavyzdžiui: įrangos naudojimosi instrukcijos. aiški bendrinė kalba. kai kurių nežinomų žodžių reikšmę galiu atspėti. pavyzdžiui: kasdieniai posakiai. klausimai. pavyzdžiui: pranešimai. nurodymai. kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. lėta kalba. artimiausios aplinkos daiktus. lėta. kelio aiškinimas. kasdieniai žiniasklaidos pranešimai. faktinė informacija. suprantu pakankamai. paprastas kelio aiškinimas. Kokių tipų tekstus gebu suprasti A1 labai paprastos frazės apie save. nurodymai. televizijos ir radijo programos bei filmai. pagrindinę mintį. paprastą kasdienę kalbą. Galiu retkarčiais paprašyti pakartoti arba persakyti kitais žodžiais. tinkamai artikuliuota kalba. paprastus kasdienius pokalbius ir diskusijas. kad galėčiau pasakyti savo duomenis. kasdieniai pokalbiai. sekti nurodymus.Bendrieji europos kalbų mokymosi. Gali prireikti pašnekovo pagalbos ir / arba paveikslėlių. pakankamai suprantu. reikia vaizdo ar veiksmo pasparos. aiški. klausimai. kelio aiškinimas. 310 . kasdieniai pokalbiai ir diskusijos. Galiu kartais paprašyti pakartoti žodį ar frazę. televizijos ir radijo naujienos. trumpos paskaitos ir kalbos. pagrindinę mintį ir tam tikras detales. Bendrą idėją. jei pašnekovas pasiruošęs padėti. Ką gebu suprasti Sąlygos ir apribojimai Vardus ir paprastus žodžius. B1 pokalbiai žinomomis temomis. kad galėčiau sekti pokalbį. suprantu. pažįstamus žmones.

Bendrinė kalba ir kai kurios idiomos. kartais galiu perklausti kai kurių detalių. paskaitos. diskusijos ir debatai.C priedas. specializuotos paskaitos ir pristatymai. kas nepažįstama. C1 Visokia šnekamoji kalba. kalbėtojo požiūrį ir laikyseną. pranešimai. DIALANG skalės B2 Visokios kalbos žinomomis temomis. jei turiu laiko priprasti prie to. gyva ar įrašyta. C2 Bet kokia šnekamoji kalba. pagrindinę mintį ir specifinę informaciją. abstrakčias ir konkrečias temas. net esant šiek tiek triukšmingai aplinkai. Visuminis ir detalusis supratimas be jokių sunkumų. jokių. 311 . pavyzdžiui: profesinė kalba. paskaitos. kad galėčiau aktyviai dalyvauti pokalbyje. diskusijos. jeigu pašnekovo tartis neįprasta. pokalbis su gimtakalbiu. interviu. sudėtinga techninė informacija. pavyzdžiui. pakankamai. sudėtingas mintis ir sudėtingą kalbą. implicitiškas nuostatas ir pašnekovų santykius. Garso įrašai ir filmai. televizijos ir radijo programos ir filmai. Viešieji pranešimai.

.

p. ALTE „Geba“ teiginiai Šiame priede pateikiami alte „Geba“ teiginiai. Čia aprašomi „Geba“ teiginių tikslai ir pobūdis ir paaiškinama. 27 ir 167). kuriose būtų aprašoma. kad būtų nustatyta alte narių egzaminų sistemų vieta pagal šias gaires. aprašytą a priede. kurie yra dalis ilgamečio europos kalbų testuotojų asociacijos (alte) vykdyto projekto. 313 .D priedas. (liet. per šį projektą aptartys buvo išdėstytos skalėse ir susietos su „Bendrųjų europos kalbų metmenų“ lygiais taikant 12c metodą (rascho modelį). ALTE sistema ir „Geba“ projektas ALTE sistema alte „Geba“ teiginiai sudaro pagrindinę alte inicijuotos ilgalaikės tyrimų programos dalį. susieti su alte egzaminais ir suderinti su „Bendraisiais europos kalbų metmenimis“. kaip jie buvo parengti. kandidatų ypatumai. Šių egzaminų sistemos visapusiškai aprašomos knygoje ALTE Handbook of European Language Examination Systems (žr. programos tikslas – sukurti svarbiausių kalbinės atlikties lygių sistemą. atlikta daug darbų: buvo analizuojamas egzaminų turinys ir užduočių tipai. ALTE „Geba“ yra kalbos vartotojams skirtos skalės „Geba“ projekto tikslas buvo parengti ir pagrįsti atlikties skales. „europos kalbų egzaminų sistemos alte vadovas“). kuria remiantis gali būti objektyviai aprašomi egzaminai. ką mokinys geba atlikti svetimąja kalba. ALTE „Geba“ teiginiai D priedas.

mokymo ir vertinimo metmenys remiantis aldersono (1991) nurodytais testų rengėjo. ką iš tikrųjų geba atlikti asmenys. „Geba“ teiginių sandara „Geba“ teiginių skalės dabar susideda iš apie 400 teiginių. kurie savo organizacijose yra susiję su kalbos mokymu ir darbuotojų atranka. vokiečių. tokiu būdu galima parodyti. prancūzų. išlaikę šiuos egzaminus. pateikiant kalbos reikalavimus naujoms darbo vietoms užimti. b) pagrindas diagnostinių testų užduotims.Bendrieji europos kalbų mokymosi. su veikla susijusioms mokymo programoms ir mokomajai medžiagai rengti. 3) mokymąsi. c) priemonė patikrinti kalbos. alte „Geba“ teiginiai pagal pirminį sumanymą yra skirti vartotojams. Šios sritys yra 314 . Šiais teiginiais kalbos mokėjimo lygiai aprašomi taip. katalonų. teiginiai padeda testavimo procese suinteresuotiems asmenims suprasti vieniems kitus ir itin gelbsti nespecialistams interpretuojant testų rezultatus. suomių. kurie susiję su kalbos mokymu ir testavimu. sugrupuotų pagal tris pagrindines sritis:1) viešąją veiklą ir turizmą. formuluojant pareigybių aprašus. vertintojo ir kalbos vartotojo skalių skirtumais. švedų. ką kalbos vartotojai geba. ir taip išsiaiškinti. ALTE „Geba“ teiginiai yra daugiakalbiai svarbus „Geba“ teiginių aspektas yra jų daugiakalbiškumas – iki šiol jie išversti maždaug į 12 alte atstovaujamų kalbų: anglų. jie gali būti panaudojami nustatant reikalavimus kalbos mokytojams. nes teiginiais labai suprantamai aprašoma atliktis. d) priemonė įvairių kalbų tų pačių mokymo situacijų kursų tikslams ir medžiagai palyginti. kiek jie jau moka kalbos. kaip alte narių egzaminų sistemos atitinka viena kitą. ir suprantamai paaiškinti. teiginiai gali būti naudojami kaip klausimynai. ispanų. Šie teiginiai yra: a) naudingi tiems. danų. todėl su tokia sistema gali būti siejami įvairių kalbų ir įvairių lygių egzaminai. portugalų. norint nustatyti. kad tuo galėtų pasinaudoti asmenys. teiginiai bus naudingi rengiant darbuotojus ir jiems vadovaujant. 2) darbą. olandų. italų. kad nepriklauso nuo konkrečios kalbos. reikalingos tam tikrai veiklai atlikti. norvegų. mokėjimą.

kad sėkmingai komunikuotum. kiekvienai šių sričių pateikiama iki trijų skalių klausymo ir kalbėjimo. kiekviena iš minėtų sričių apima daugiau konkretesnių sričių. d) teiginiai moderuoti ir įvertintas jų tinkamumas kandidatams. Klausymas ir kalbėjimas apima ir skales. kuriose. c) naudojantis testų aprašais ir tarptautiniu mastu pripažintais „pusiaukelės“ ir „slenksčio“ lygių aprašais parengti pirminiai teiginiai. pakanka žemiausių kalbos mokėjimo lygių kompetencijos. e) teiginiai išbandyti su mokytojais ir mokiniais norint nustatyti jų tinkamumą ir skaidrumą.D priedas. pavyzdžiui: viešoji veikla ir turizmas skirstoma į apsipirkimo. Buvo gauta apie dešimt tūkstančių atsakymų. Empirinis ALTE „Geba“ teiginių pagrindimas taip parengtų skalių pagrįstumas buvo įvairiapusiškai tikrinamas empiriškai. mokyklų ataskaitomis ir pan. kiekvieną skalę sudaro teiginiai. f) teiginiai peržiūrėti. b) remiantis minėta informacija nustatyta kandidatų poreikių aprėptis ir pagrindiniai interesai. iki šiol duomenys buvo renkami pateikiant respondentams „Geba“ skales kaip tarpusavyje susijusių klausimynų komplektą. nes vis daugiau duomenų gaunama iš alte atstovaujamų kalbų. viešojo maitinimosi. skaitymo. Rengimo procesas teiginių rengimo pakopos buvo tokios: a) pasinaudojant klausimynais. remiantis ankstesnėse pakopose įgyta patirtimi. nes yra daug situacijų. t. rašymo gebėjimams. tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. taigi daugiausia duomenų yra pačių respondentų savęs apibūdinimas. apibūdinti alte kalbos testų naudotojai. apsigyvenimo ir t. Šio proceso tikslas – visiškai subjektyvių lygio aprašymų komplektą paversti kalibruotu matavimo instrumentu. kuris tęsis. apimantys visus lygius. taisyti ir paprastinti. apie daugumą 315 . ALTE „Geba“ teiginiai svarbiausios daugumai mokinių. kai kurios skalės apima tik dalį kalbos mokėjimo aprėpties. susijusias su sąveika.

vadinamųjų inkarinių. nustatyti skalių santykinį sunkumą. kad iki šiol tai didžiausia duomenų sankaupa. klausimynai buvo pateikiami pirmąja respondentų kalba. punktų – sukuriama bendra matavimo sistema. atitinkantys jų patirtį: darbo srities skalės – žmonės. išlaikant tą pačią reikšmę: • Buvęs: NEGEBA atsakyti į pačius paprasčiausius numatomus klausimus. o apklausa vykdyta daugiausia europos šalyse. Viešosios veiklos ir turizmo sritys pasirinktos inkarinėmis. išskyrus labai aukštus lygius. kada nors panaudota aprašomajai kalbos mokėjimo skalei pagrįsti. mokymo ir vertinimo metmenys respondentų prieinama papildoma informacija – kalbos egzamino rezultatai. kaip buvo keičiama: 1. Formuluočių analizė Vienas iš pirmojo etapo rezultatų buvo „Geba“ skalių formuluočių analizė. Viešosios veiklos ir turizmo skalės duotos kitiems respondentams. kad įvairiems testams ir klausimynams susieti buvo taikoma rascho analizė. 2) prilyginti skirtingas „Geba“ skales. neigiami teiginiai buvo performuluoti į teigiamus. toks sisteminis inkarinių punktų naudojimas yra būtinas. pirmiausia buvo empiriškai tiriama „Geba“ skalių vidinė darna tokiais tikslais: 1) patikrinti pavienio teiginio funkciją kiekvienoje „Geba“ skalėje. atsisakyta neigiamų teiginių.Bendrieji europos kalbų mokymosi. nes remiamasi prielaida. renkant duomenis inkariniai teiginiai buvo įtraukti todėl. kad gali būti geriausi atskaitos punktai darbo ir mokymosi skalėms prilyginti. kaip aiškinama a priede. svarbiausia. nes jie buvo problemiški statistiniu požiūriu ir pasirodė ne visiškai tinkami išmokimo lygiams aprašyti. manoma. kurie svetimąją kalba vartoja darbe. tarpusavyje susietų gretimoms formoms bendrų. 316 . respondentams buvo duodami klausimynai. tačiau kai kurios atrinktos šios srities skalės buvo įtrauktos ir į darbo ir mokymosi skales kaip inkarinės. taikant rascho analizę. y. t. jog šioms sritims reikia bendrojo kalbos mokėjimo ir tikėtina. remiantis duomenų matrica – arba daugybe iš dalies sutampančių testų. 3) ištirti „Geba“ skalių neutralumą kalbų požiūriu. kad būtų nustatytas santykinis vartojimo sričių ir tam tikrų skalių sunkumas. • pakeistas: GEBA atsakyti į paprastus numatomus klausimus. Štai du pavyzdžiai. mokymosi srities – studijuojantiesiems arba besirengiantiesiems studijuoti svetimąja kalba.

tokius kaip įvairaus pobūdžio skausmo. „veriantis“. „tvinkčiojantis“ ir pan. kitaip tariant. kaip jie aprašomi „Geba“ teiginiais. pavyzdžiui. kurie matuojami egzaminais ir išreiškiami pažymiais. Buvo nustatyti labai akivaizdūs ryšiai. – iš dalies tai gali būti susiję su respondentų amžiumi ar kultūra. kad kuo išsamiau būtų galima apibūdinti ryšį tarp egzaminų įvertinimų ir gebėjimo profilio pagal „Geba“ sistemą. „tvinkčiojantis“ ir pan. labiausiai buvo imta tyrinėti alte egzaminų atliktis ir „Geba“ skalių santykį su europos tarybos „metmenų“ lygiais. Buvo pasirinkta 80 procentų. ką būtent mes turime galvoje sakydami „geba“? reikėtų apibrėžti tikimybės požiūriu – kiek laukiama. kad 80 procentų taškų yra mokėjimo rodiklis. – kas tai yra. kad respondentai šiek tiek skirtingai suvokia savo gebėjimus. buvo pakeisti teigiamais teiginiais aukštesniam lygiui apibūdinti: • Buvęs: NEGEBA nupasakoti nematomų simptomų. ar gali būti. kad galėtume kalbėti apie mokėjimą. kad asmuo atliks tam tikro kalbos mokėjimo lygio tam tikrą užduotį. „silpnas“. „silpnas“. Veikiausiai reikia toliau tyrinėti patyrusių vertintojų „Geba“ vertinimus. ir todėl buvo galima pradėti aprašyti egzamino įvertinimus taip. ALTE „Geba“ teiginiai 2. skirti žemesniam lygiui apibūdinti. „Geba“ teiginių siejimas su ALTE egzaminais po aprašytojo pirminio „Geba“ teiginių kalibravimo ir formuluočių analizės dėmesys buvo nukreiptas į „Geba“ skalių ir kitų kalbos lygių rodiklių siejimą. nuo 1998 metų gruodžio buvo renkami duomenys. tokių kaip įvairaus pobūdžio skausmo.D priedas. kita vertus. konceptuali problema. pavyzdžiui. tačiau kadangi „Geba“ vertinimai pagrįsti informacija apie save ir surinkti iš įvairių šalių bei įvairių respondentų grupių. būtų per menka. kad būtų galima susieti „Geba“ įsivertinimus su kembridžo universiteto egzaminų sindikato anglų kalbos kaip svetimosios įvairių lygių egzaminų įvertinimais. „veriantis“. nes dažnai vykdant kriterinius arba kurios nors srities testus laikoma. kad asmuo atliks užduotį. 50 procentų tikimybė. susijusi su kalbos mokėjimo sąvoka. tam tikrais analitiniais metodais buvo stengiamasi nustatyti kuo aiškesnį „Geba“ įsivertinimų ryšį su kalbos mokėjimo lygių kriterijais. kad asmuo visada tokią užduotį atliks gerai? tai būtų per griežtas reikalavimas. buvo pastebėta. su kuria susiduriama kalbant apie šiuos dalykus. žmonės skirtingai supranta „geba“. neigiami teiginiai. dėl to kai kurių respondentų grupių „Geba“ įsivertinimų ir egzaminų įvertinimų koreliacija prastesnė. • pakeistas: GEBA nupasakoti nematomus simptomus. taigi paprastai alte egza317 .

toks aiškus „geba“ apibrėžimas yra pagrindas tam tikrus alte kalbos mokėjimo lygius apibūdinti „Geba“ teiginiais. tai įrodo. apskaičiuotas laisvumo teiginių sunkumas pasirodė labai gerai derąs su tuo. kad skirtingos egzaminų sistemos iš esmės yra susijusios su alte penkių lygių sistema. kad „Geba“ teiginiai sietini su atitinkamu kalbos mokėjimo lygiu. 1996–2000) buvo nustatyta. kad skirtingų grupių interpretavi318 .Bendrieji europos kalbų mokymosi. pateiktas 3 skyriaus 2 lentelėje. alte galimybė surinkti duomenis iš daugelio šalių apie daugelį kalbų labai padėjo nustatyti 2 lentelės skalių pagrįstumą. Vis dėlto nėra paprasta palyginti vienus teiginių komplektus su kitais taikant rascho analizę. kuris buvo nurodytas (north. nustatytų esant tipiškas tam tikram lygiui. tai sudarys galimybę patvirtinti. nors iki šiol buvo remiamasi kembridžo egzaminų rezultatais. mokymo ir vertinimo metmenys minų kandidatai turėtų gerai atlikti 80 procentų užduočių. patvirtinančia. 1996–2000): koreliacijos indeksas r=0. Buvo tikimasi. 16 aptarčių. kad šveicarų projekte (north. taip yra dėl daugiamatiškumo. kalbos mokėjimo lygių visų kategorijų įsivertinimo aptartis.97. siejantys „Geba“ teiginius ir tų egzaminų atliktis. kad ji dažnai naudojama kaip glaustas kalbos mokėjimo lygių aprašas. į kuriuos kaip inkariniai buvo įtraukti teiginiai iš 1996 metų europos tarybos dokumento. kad egzaminas būtų išlaikytas. ir toliau bus renkami kitų alte egzaminų duomenys. kad laisvumo teiginiai yra puikūs „Geba“ teiginių ir europos tarybos „metmenų“ inkariniai punktai. jog būtent šie teiginiai įvairiomis aplinkybėmis turi pastoviausias sunkumo vertes. duomenys niekada tiksliai neatitinka modelio. Susiejimas su Europos Tarybos metmenimis 1999 metais buvo surinkti duomenys naudojantis klausimynais. kad šie teiginiai padės prilyginti alte „Geba“ teiginius ir europos tarybos „metmenis“. susijusių su komunikaciniais laisvumo aspektais. skyrimo ir diferencinės elemento funkcijos (dėl to. iš „metmenų“ 5 skyriaus aiškinamųjų skalių. inkariniai teiginiai apėmė: 1. 2. kad minėtas skaičius gerai dera su vidutine tikimybe. iki šiol surinkti duomenys apie kembridžo egzaminų kandidatus parodo. Laisvumo teiginiai buvo pasirinkti todėl. 2 lentelė buvo pasirinkta dėl to.

susidedančio iš trumpų. kad penki šios sistemos lygiai atitinka europos tarybos „metmenų“ a2–C2 lygius. taigi dviejų sistemų ryšys yra toks: Europos Tarybos lygiai alte lygiai A1 alte „lūžio“ lygis A2 alte 1 lygis B1 alte 2 lygis B2 alte 3 lygis C1 alte 4 lygis C2 alte 5 lygis 319 . kuriuo geriausiai aprašomas jų kalbos mokėjimas. būtinas ir svarbus etapas yra sisteminiu bei kokybiniu atžvilgiais peržiūrėti teiginių formuluotes. ALTE kalbos mokėjimo lygių sistema dabar. jie duoda suprasti. ir būtent todėl tam tikro kalbos mokėjimo lygio respondentai lengviau atpažįsta lygį. nors ir labai gerai koreliuoja tarpusavy: lygiai yra aiškiau ir nuosekliau atskiriami. aprašytoji pagrįstumo patikra patvirtina. y. skalėms susieti taikant rascho modelį. kol kas dar nesugrupuotų į sklandžias visumines kalbos mokėjimo lygių aptartis. tuo 2 lentelės modelis ir skiriasi nuo dabartinio „Geba“ teiginių modelio. jog 2 lentelė ir yra galutinis išplėstinio atrankos. lygius. Grupės poveikis (diferencinė elemento funkcija) reiškia. kad tam tikros respondentų grupės (t. skaitymas ir rašymas yra skirtingi. kuris savo ruožtu ir nulemia ilgesnę skalę. kad būtų galima kiek įmanoma tiksliau skales susieti. ir „Geba“ projektas daug prisideda prie šio lygio apibūdinimo.D priedas. kai kalbėjimas / klausymas. kad 2 lentelės skalė yra ilgesnė (tiksliau atskiriami lygiai) nei „Geba“ teiginių. viešosios veiklos ir turizmo. kad norint „galutinai“ sulyginti skales. kad taip yra dėl to. Daugiamatiškumas susijęs su tuo. skaitymas ir rašymas analizuojami atskirai. minėti veiksniai nėra naujiena. kai rašomas šis tekstas. kad kalbėjimas / klausymas. ALTE „Geba“ teiginiai mas sistemingai įvairuoja). kad kiekviena lygio aptartis susideda iš atidžiai atrinktų būdingų elementų. tęsiamas darbas apibrėžti pirmąjį („lūžio“) lygį. pavienių teiginių. darbo ar mokslo klausimynų respondentai) dėl sunkiai nustatomų priežasčių daug tiksliau skiria kai kurių skalių. todėl gaunamas nuoseklesnis atsakymų modelis. todėl būtina identifikuoti šiuos veiksnius. naudojamų kaip inkarinių. Skyrimo įvairovė yra akivaizdi lyginant 2 lentelę ir „Geba“ teiginius. Šio proceso rezultatas toks. pastebėta. analizės ir tobulinimo proceso produktas. alte kalbos mokėjimo lygių sistema susideda iš penkių lygių. panašu.

pavyzdžiui: GEBA dalyvauti kasdieniame pokalbyje paprastomis numatomomis temomis. GEBA perimti žodį ir išlaikyti eilę kalbėti. mokymo ir vertinimo metmenys pagrindinės alte lygių ypatybės yra tokios: ALTE 5 lygis (geras vartotojas): gebama susidoroti su akademine ar kita mąstymo reikalaujančia medžiaga ir veiksmingai vartoti kalbą tokiu lygiu. ko norima. ALTE „Lūžio“ lygis: gebama labai paprastai komunikuoti ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis keistis informacija. ALTE 4 lygis (gana geras vartotojas): gebama komunikuoti ypač paisant kokybės tinkamumo. pavyzdžiui: GEBA paprašyti atidaryti sąskaitą banke.Bendrieji europos kalbų mokymosi. kad surastų sau svarbią informaciją ir suprastų teksto esmę skaitydamas beveik taip greitai kaip gimtakalbis. pavyzdžiui: GEBA svečiams aprodyti aplinką ir smulkiai papasakoti apie vietovę. ir vis dėlto susidoroti su nekasdiene informacija. ALTE 2 lygis („Slenksčio“ vartotojas): gebama žinomose situacijose ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti tai. pavyzdžiui: GEBA permesti akimis tekstą. jei procedūra nėra sudėtinga. kas norima. pavyzdžiui: GEBA savimi pasitikėdamas atsakinėti priešiškai nusiteikusiajam. ALTE 1 lygis („Pusiaukelės“ vartotojas): gebama suprasti paprastą tiesmuką informaciją ir paprastomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti tai. ALTE 3 lygis (savarankiškas vartotojas): gebama pasiekti daugumą tikslų ir pasakyti tai. kuris kai kuriais atžvilgiais gali būti geresnis nei vidutinio gimtakalbio. pavyzdžiui: GEBA paprastai pasiteirauti apie valgiaraštį ir suprasti paprastus atsakymus. 320 . daugeliu temų. jautrumo atžvilgiais ir gebama bendrauti neįprastomis temomis. kas norima.

Thames Valley university. j. C. north. C. in: alderson. neil jones. smulkesnės informacijos apie alte projektą galite teirautis marianne Hirtzel adresu: Hirtzel. ALTE Handbook of language examinations and examination systems (galima įsigyti alte sekretoriate kembridžo universiteto testavimo sindikate). kembridžo universiteto egzaminų sindikatas. 1991: Bands and scores.m@ucles. marianne Hirtzel. 2000 kovas. and north. developments in elt.org. reprinted 2000.): Language testing in the 1990s. london: British Council / macmillan. 1996/2000: The development of common framework scale of language proficiency. (eds. j. 71–86.uk 321 .D priedas. phd thesis. new york: peter lang. ALTE „Geba“ teiginiai Literatūra alderson. B. B.

D1 dokumentas. mokymo ir vertinimo metmenys ALTE 1 lygis GeBa patarti ir kalbėtis apie sudėtingus ir subtilius dalykus. GeBa suprasti tiesmuką žinomos srities informaciją. GeBa užpildyti elementarias anketas ir laiškelius. GeBa užpildyti anketas ir parašyti trumpą asmeninio pobūdžio laišką ar užrašyti atviruką. net ir subtiliausias sudėtingų tekstų vietas. kad suprastų informacinius spaudos pranešimus ar neįprastus laiškus. GeBa rašyti su darbu susijusius laiškus. kuris parodytų gebėjimą komunikuoti. Rašymas GeBa tinkamai ir taisyklingai rašyti laiškus apie bet ką ir užsirašinėti per susitikimus ar seminarus. ALTE lygis ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis Bendrieji europos kalbų mokymosi. susidorodamas su abstrakčiais pasakymais. 322 GeBa skaityti pakankamai greitai. GeBa efektyviai dalyvauti savo profesinės srities susitikimuose ir seminaruose ir gana laisvai kalbėtis. ALTE gebėjimų lygių santraukos Skaitymas GeBa suprasti dokumentus. . kai kalba kitas. GeBa paprastai pasakyti nuomones žinomomis temomis. kas susiję su žinomais ir numatomais dalykais. GeBa rašyti laišką ar užsirašinėti apie tai. suprasdamas šnekamąją kalbą ir su pasitikėjimu susidorodamas su priešiškais klausimais. GeBa užsirašyti. kuriuose nurodomas laikas. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas reikiamos informacijos ir suprasti smulkius nurodymus ar patarimus. laiškus ir pranešimus. pakankamai taisyklingai užsirašinėti per susitikimus ar rašyti esė. GeBa suprasti kasdienę informaciją bei straipsnius ir neįprastos informacijos iš pažįstamos srities pagrindinę mintį. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti elementarius nurodymus ar dalyvauti paprasčiausiuose faktiniuose pokalbiuose žinomomis temomis. nurodymus ar informaciją. geba patarti žinomoje srityje ir suprasti nurodymus ar skelbimus. data ir vieta. ženklai ir paprasti vadovėliai ar pranešimai apie žinomus dalykus. ar rašyti laišką su neįprastais prašymais. GeBa pakalbėti ar sekti pokalbius žinomomis temomis ir palaikyti pokalbius pakankamai įvairiomis temomis. kad susidorotų su mokomąja medžiaga studijuodamas. GeBa suprasti elementarius užrašus. kaip antai užrašai ant gaminių. GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis pasakyti nuomones apie abstrakčius / kultūros dalykus.

GeBa palaikyti pokalbius gana įvairiomis temomis. kai atsakoma paprasta kalba. ir nuspėjamomis kalbinėmis priemonėmis išreikšti nuomonę. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginių santrauka Skaitymas GeBa (ieškodamas būsto apsigyventi) gerai suprasti nuomos sutartį. D priedas. specialius terminus ir svarbiausias teisines pasekmes. oro uoste. susijusių su asmenine patirtimi. GeBa parašyti labai paprastą laiškelį šeimininkams ar paprastus padėkos laiškelius. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa ribotomis kalbinėmis priemonėmis išsakyti nuomonę abstrakčiomis ar kultūros temomis ir pagauti reikšmės ar nuomonės niuansus. GeBa suprasti faktinius laikraščių straipsnius. GeBa suprasti tiesmuką informaciją. GeBa užpildyti daugelį asmeninio pobūdžio anketų. GeBa paklausti paprastų faktinių dalykų ir suprasti. pavyzdžiui. paprastomis kalbinėmis priemonėmis. pavyzdžiui. žiniose minimi einamieji įvykiai. supranta paprastus nurodymus ant vaistų ir paprastas krypčių nuorodas. Rašymas GeBa rašyti laiškus bet kokia tema tinkamomis išraiškos priemonėmis ir taisyklingai.D2 dokumentas.. daugelį įvairių kulinarijos terminų restorano valgiaraštyje. kuriuose reiškiama asmeninė nuomonė. įprastus valgiaraščius. kaip antai Man patinka / nepatinka. terminus ir santrumpas būsto skelbimuose. ALTE 3 lygis GeBa palaikyti ilgą neoficialų pokalbį ir pakankamai laisvai diskutuoti abstrakčiomis ar kultūros temomis vartodamas įvairias išraiškos priemones. pavyzdžiui. ALTE 4 lygis GeBa rašyti laiškus beveik visomis temomis. GeBa rašyti laiškus nedaugeliu temų. GeBa suprasti paprastus užrašus ir informaciją. GeBa pažįstamose situacijose pasakyti. įprastus viešbučių laiškus ir laiškus. pavyzdžiui. kelių ženklus. GeBa rašyti į viešbutį teiraudamasis apie galimas paslaugas. kaip antai asmeninė bei profesinė patirtis. bankomato užrašus. parduotuvių planuose ir valgiaraščiuose. ką mėgsta ar ko nemėgsta. maisto produktų etiketes. GeBa suprasti išsamią informaciją. Klausymas ir kalbėjimas ALTE lygis ALTE 5 lygis GeBa kalbėti apie sudėtingus ar subtilius dalykus nesutrikdamas. GeBa suprasti laikraščiuose išreikštas sudėtingas nuomones ir argumentus. pavyzdžiui. apie įrangą neįgaliesiems ar ypatingos mitybos sąlygas.. laiškų adresatui gali iškilti sunkumų dėl vartojamo žodyno. ALTE „Geba“ teiginiai 323 .

laiškų rašymas klausymas ir kalbėjimas.Bendrieji europos kalbų mokymosi. viešbučiai. kambarį. skaitymas. teatras ir pan. „vaizdo ir garso“ renginiai REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. savitarnos (greitojo maisto) kavinės viešbučiai nuomojami kambariai ir pan. skaitymas. agentūros. stovyklavietės. svečiuose namai. pinigų keityklos. automobilis. svečiuose klausymas ir kalbėjimas (telefonu). kinas. rašymas (anketų pildymas) nelaimingi atsitikimai susidoroti su nepaprastomis situacijomis (avarijos. skaitymas klausymas ir kalbėjimas. viešbučio kambariai) ligoninės policijos nuovados turizmo biurai ir agentūros kelionių agentūros turizmo objektai (paminklai ir pan. automobilių gedimai ir pan. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. rašymas 324 .) miestai ir miesteliai mokyklos ir universitetai diskotekos. skaitymas. garažai kelionių agentūros nuomos punktai ir įstaigos (valčių. klausymas ir skaitymas namuose. ligos. uostas autobusų ir geležinkelio stotys gatvės. skaitymas. namą) 5) įsikurti 6) naudotis bankų ir pašto paslaugomis gydytis APLINKA savitarnos parduotuvės kitos parduotuvės turgūs restoranai. skaitymas ekskursijos klausymas ir kalbėjimas. atvirukus ir pan. rašymas klausymas ir kalbėjimas rašymas sveikata kelionės atvykti į šalį keliauti teirautis kelio ar jį parodyti klausymas ir kalbėjimas skaitymas.) viešosios vietos privati erdvė (pavyzdžiui. mokymo ir vertinimo metmenys D3 dokumentas. ALTE viešosios veiklos ir turizmo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI kasdienė buitis VEIKLA 1) apsipirkti 2) valgyti viešojo maitinimo įstaigoje 3) apsigyventi viešbutyje 4) nuomotis laikiną būstą (butą. nusikaltimai. šeimininkai šeimininkai bankai. paštas vaistinės gydytojų kabinetai ligoninės odontologo kabinetas oro uostas. mokyklos. skaitymas viešasis gyvenimas susitikti su draugais. rašymas (anketų pildymas) klausymas ir kalbėjimas. vakarėliai. skaitymas klausymas ir kalbėjimas.) susižinoti važiuoti į ekskursijas aprodyti kitiems klausymas ir kalbėjimas. restoranai ir pan. pramogauti klausymas ir kalbėjimas žiniasklaida ir kultūros įvykiai asmeniniai ryšiai (per atstumą) žiūrėti televiziją. namuose. filmus. spektaklius klausytis radijo skaityti laikraščius ir žurnalus rašyti laiškus. automobilių ir pan. skaitymas.

ALTE darbo teiginių santrauka Skaitymas GeBa suprasti pranešimus ir straipsnius. ALTE lygiai ALTE 5 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 4 lygis GeBa suprasti daugumą laiškų. GeBa pakankamai tiksliai užsirašinėti per susitikimą ar seminarą. taip pat ir sudėtingas mintis. GeBa suprasti ir perteikti daugumą pranešimų. jei jie parašyti paprasta kalba ir turinys numatomas. pavyzdžiui: Noriu užsisakyti 2. GeBa parašyti trumpą suprantamą prašymą bendradarbiui ar partneriui iš kitos įmonės. ALTE 3 lygis ALTE 2 lygis GeBa patarti sudėtingais subtiliais ar ginčijamais klausimais. pritardamas ar prieštaraudamas. kai reikia suteikti specialisto paslaugas bendradarbiams ir klientams. GeBa bendradarbiui parašyti paprastą šablonišką užsakymą. jei turi reikiamų tų sričių profesinių žinių... su kuriais susiduriama. su kuriais dažnai susiduria. Rašymas GeBa dalyvauti susitikime ar seminare ir viską tiksliai užsirašinėti. GeBa veiksmingai dalyvauti su darbu susijusiuose susitikimuose ir seminaruose. išreikštas sudėtinga kalba. kai kalbama apie žinomus ar numatomus dalykus. kuriems reikia skirti dėmesio per įprastą darbo dieną. GeBa suprasti trumpus produktų aprašymus ar pranešimus žinomais klausimais. GeBa duoti patarimų klientams dėl kokių nors paprastų dalykų iš savo darbo srities.. kaip antai teisiniai ar ekonominiai dalykai. GeBa suprasti neįprasto turinio laiškų ir savo srities teorinių bendrą prasmę. GeBa suprasti laiškus nenormine kalba. ir susidoroti su jais. GeBa suprasti ir perteikti paprastas įprasto pobūdžio žinutes. ALTE „Geba“ teiginiai 325 . pranešimų ir faktinę literatūrą apie produktus.. jeigu turi pakankamai laiko. D priedas. susijusius su savo darbu.D4 dokumentas. pavyzdžiui: Ar galėčiau gauti. GeBa suprasti daugumą trumpų savo profesinės srities pranešimų ar nurodymų. GeBa susidoroti su visokiais įprastais prekių ir paslaugų užsakymais. pavyzdžiui: Susirinkimas penktadienį 10 val. ALTE 1 lygis ALTE „Lūžio“ lygis GeBa paprastai suformuluoti poreikius. GeBa susidoroti su daugeliu įprastų ir neįprastų situacijų.

skelbimų. rašymas darbovietės (įstaigos. gamyklos ir pan.Bendrieji europos kalbų mokymosi. viešbučio kambariai ir pan.). pastabas. gamyklos. susijusios su darbu VEIKLA 1) prašyti su darbu susijusių paslaugų 2) teikti su darbu susijusias paslaugas dalyvavimas susirinkimuose ir seminaruose sekti.) darbovietės (įstaigos. specialybės ir prekybos žurnalų. iš literatūros apie gaminius.). laiškus.) skaitymas. gamyklos ir pan. darbovietės (įstaigos. parodų centrai. protokolai viešoji informacija darbovietės (įstaigos. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. gamyklos ir pan. gamyklos ir pan. pranešimus. namai. elektroninius laiškus ir pan.) skaitymas. įrengimo. apie saugą) suprasti ir rašyti nurodymus (pavyzdžiui. ALTE darbo teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paslaugos.) suprasti užrašus (pavyzdžiui. gamyklos ir pan. suprasti ir rašyti ataskaitas.). rašymas (užsirašinėjimas) 326 . veikimo ir priežiūros instrukcijas) skambinti telefonu atsiliepti telefonu (išklausyti ir užrašyti informaciją) APLINKA darbovietės (įstaigos. rašymas klausymas ir kalbėjimas. mokymo ir vertinimo metmenys D5 dokumentas. rašymas kontaktai telefonu įstaigos. gamyklos ir pan. namai skaitymas nurodymai ir gairės darbovietės (įstaigos. kliento namai darbovietės (įstaigos.) REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. protokolus (pakankamai ilgus ir oficialius) gauti reikiamos informacijos (pavyzdžiui. rašymas susirinkimai ir seminarai oficialus pristatymas ir demonstravimas susirašinėjimas ataskaitos. klausymas ir kalbėjimas. ir pristatyti ar demonstruoti suprasti ir rašyti faksogramas. laboratorijos ir pan. rašymas (užsirašinėjimas) klausymas ir kalbėjimas. interneto svetainių ir pan. pranešimai. konferencijų centrai konferencijų centrai. rašymas klausymas ir kalbėjimas. kai pristatoma ar demonstruojama. gamyklos ir pan.

kad susidorotų su studijų reikalavimais. Rašymas GeBa viską tiksliai užsirašinėti per paskaitą. pavyzdžiui. GeBa suprasti elementarius nurodymus ir žinutes. GeBa paprastai užsirašinėti ir pasinaudoti tais užrašais rašydamas esė ar kartodamasis. auditorijos numerį ir užduotis. GeBa rašyti esė. jei skaito lėtai. pavyzdžiui: Aš nesutinku. ALTE „Lūžio“ lygis GeBa suprasti paprastus nurodymus apie pamokų ar paskaitų laiką. ALTE „Geba“ teiginiai 327 . šnekamosios kalbos pasakymus ir kultūrines užuominas. susijusius su mokymu(si) ir užduotimis.D 6 dokumentas. tokius. D priedas. pavyzdžiui: Mano praėjusios atostogos. kuriuose svarstomos alternatyvos ir daromos išvados. kieno nors padedamas. datas. GeBa padaryti pranešimą žinoma tema ir atsakyti numatomus ar faktinius klausimus. ALTE mokymosi teiginių santrauka Skaitymas GeBa greitai ir patikimai pasinaudoti visais informacijos šaltiniais. kur ir kada kas vyksta. pavyzdžiui. seminarą ar konsultaciją. GeBa permesti akimis tekstus ieškodamas tinkamos informacijos ir suprasti teksto esmę. kompiuteriniuose bibliotekos kataloguose. tačiau rodo gebėjimą komunikuoti. GeBa paprastai pasakyti savo nuomonę. GeBa skaityti pakankamai greitai. kurias reikia atlikti. GeBa rašyti trumpą paprastą pasakojimą ar aprašymą. GeBa suprasti specialiai pritaikyto vadovėlio ar straipsnio esmę. GeBa kai ką užsirašyti per paskaitą. GeBa sekti abstrakčius samprotavimus. jei diktuojama ar kalbama lėtai. GeBa skaityti elementarius užrašus ir nurodymus. ALTE lygis ALTE 5 lygis ALTE 4 lygis Klausymas ir kalbėjimas ALTE 3 lygis GeBa suprasti juokus. kuris nors ir sukelia šiokių tokių sunkumų skaitytojui. nuo skelbimų lentos. GeBa nusirašyti. ALTE 2 lygis ALTE 1 lygis GeBa suprasti mokytojo ar dėstytojo nurodymus.

egzaminų auditorijos ir pan. su dėstytojais dėl darbų atlikimo termino rašymas skaitymas. ALTE mokymosi teiginiai Interesai ir veikla INTERESAI paskaitos. pokalbiai. pavyzdžiui. laboratorijos ir pan. žodynais ir pan. skaitymas. demonstravimą 2) skaityti paskaitas. auditorijos. auditorijos.) susitarti. bibliotekos ir pan. rašymas (užsirašinėjimas) skaitymas. pristatyti. rašymas (užsirašinėjimas) auditorijos. bandymų) naudotis informacijos šaltiniais (kompiuterių duomenų bazėmis. rašymas (užsirašinėjimas) rašymas rašyti esė ataskaitos informacijos rinkimas mokymosi vadyba rašyti ataskaitas (pavyzdžiui. rašymas (užsirašinėjimas) seminarai ir konsultacijos vadovėliai. sekti pristatymą. bibliotekos.Bendrieji europos kalbų mokymosi. laboratorijos bibliotekos. mokymo ir vertinimo metmenys D7 dokumentas. klasės ir pan. klasės. rašymas 328 . REIKALINGI KALBINIAI GEBĖJIMAI klausymas ir kalbėjimas. auditorijos ir pan. straipsniai ir pan. pristatymas ir demonstravimas VEIKLA 1) dalyvauti paskaitose. klausymas ir kalbėjimas. bibliotekomis. demonstruoti dalyvauti seminaruose ir konsultacijose rinkti informaciją APLINKA auditorijos. kiti informacijos šaltinių centrai klausymas ir kalbėjimas. esė klasės.

moka ar mano. constraint) veiksniai.Terminai Terminai adresantas (angl. sąlygos (pvz. kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija atliktis (angl. kad galėtų padaryti 329 . pvz. į kurias turi atsižvelgti kalbos vartotojas / mokinys ir kurios gali lemti jo atliktį.. personal domain) kalbos vartojimo sritis. iš visų lygių aptarčių. laiko ribos. sudaromos atskirų kategorijų aiškinamosios skalės asmeninio gyvenimo sritis (angl. skatinanti kalbos vartotoją / mokinį pateikti atsakymą žodžiu ar raštu aprėptis (angl. apimanti šeimos santykius ir individualius įpročius atgalinis poveikis (angl. kai kalbos vartotojas bando daryti tai. Vantage) B2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas bandymas (angl. trying out) produkcinės veiklos strategija. atsirandanti dėl to. diagrama. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje aiškinamoji skalė (angl. illustrative scale) tam tikros kategorijos aptarčių seka. kokie tos kategorijos elementai būdingi vienam ar kitam kalbos mokėjimo lygiui akstinas (angl. descriptor) kurios nors kategorijos tam tikro lygio prasminio turinio aprašymas. producer) pranešimo siuntėjas – tas. sudaroma pagal tai. ką iš dalies atsimena. stimulus) vaizdinė arba žodinė paskata (paveikslėlis.) kalbėjimo ar rašymo užduotyse. backwash effect) teigiama ar neigiama egzaminų ir testų įtaka mokymui ar mokymuisi atlikties klaida (angl. taikant tam tikras procedūras. kai atliekant užduotį turima galvoje skirtingų stilių. kuris kuria ir siunčia pranešimą. kam skirtas pranešimas. diskurso struktūrų ar formuluočių poveikis auditorijai „Aukštuma“ (angl. teiginys ir pan. range) kalbinės raiškos variantai nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių apribojimas (angl. performance) kalbinės veiklos realizavimas raštu ar žodžiu – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai atsižvelgimas į auditoriją (angl. receiver) pranešimo gavėjas – tas. finansiniai ištekliai). considering audience) produkcinės veiklos strategija.. per egzaminą reikia atlikti užduotį per tam tikrą laiką aptartis (angl. mistake) klaida. kalbos vartotojo vaidmuo komunikacinėje veikloje adresatas (angl.

frames) atmintyje saugomos žinių struktūros. išplėstas minties apie kurį nors dalyką reiškimas. mokymo ir vertinimo metmenys bendradarbiavimas (angl. mokomąją ar testavimo medžiagą. existential competence. lemiamą konteksto diskursinė kompetencija (angl. pagal kurią galima apibūdinti kalbos vartotojo kalbos mokėjimą. discourse) prasmingas. bendroji kompetencija. pluralingualism) individo gebėjimas bendrauti keliomis kalbomis daugiakultūrė kompetencija (angl.Bendrieji europos kalbų mokymosi.. apimanti etines ir moralines nuostatas. palaikydami kalbėjimą bendrieji atskaitos lygiai (angl. charakterio savybes etaloninis pavyzdys (angl. savoir) patirties įgijimo (empirinių žinių) ir formaliojo mokymosi (akademinių žinių) rezultatas diskursas (angl. discourse competence) gebėjimas suprasti ir kurti rišlų. pranc. tinkamos sandaros sakytinį ir rašytinį tekstą egzistencinė kompetencija (angl. turintis keleto kultūrų patirties deklaratyviosios žinios (angl. bendravimo motyvaciją. benchmark sample) atlikties pavyzdys. religinius. kognityvinį stilių. savoir-être) asmens gebėjimas tvarkyti savo viešąją ir asmeninę veiklą atsižvelgiant į individualius asmenybės veiksnius. apimantis taip pat adresato ir adresanto bendravimą. reprezentuojančios tipiškas situacijas 330 . filosofinius įsitikinimus. formulation) produkcinės veiklos dalis – planavimo rezultatas. partial competence) sudedamoji daugiakalbės kompetencijos dalis – kokiu nors atžvilgiu ribotas svetimosios kalbos mokėjimas daugiakalbė kompetencija (angl. pluracultural competence) individo gebėjimas dalyvauti tarpkultūrėje sąveikoje. dalinė kompetencija (angl. organizuoti mokymą ir vertinimą ir pan. kuris atitinka tam tikras normas (pvz. tvirtą a1 lygio kalbos mokėjimą) ir kuriuo remiamasi vertinant kitas atliktis formulavimas (angl. kai kalbos vartotojai / mokiniai dirba kartu atlikdami užduotį – padėdami vieni kitiems. ideologinius. rišlus. kur asmuo suvokiamas kaip socialinės veiklos subjektas. prasmingą. požiūrį. pluralingual competence) individo gebėjimas įvairiais lygiais vartoti kelias kalbas daugiakalbystė (angl. išreikštas kalba freimai (angl. co-operating) sąveikos strategija. common reference level) bendra kalbos mokėjimo lygių sistema. pranc. declarative knowledge.

kad egzaminas būtų išlaikytas. abilities. artimos aplinkos žmonėmis įsisavinta kalba inferencija (angl. įvykiai. t. y. t. native speaker) asmuo.Terminai gebėjimai (angl. randa juos ir jais pasinaudoja 331 . prasminis ir organizacinis rišlumas. kas jau žinoma įsivertinimas (angl. objektai. proficient user) asmuo. kuriuos būtina surinkti. veiksmai. daromos išvados. kultūrą. veikėjai. kad kalbos mokėjimas būtų įvertintas kaip atitinkantis tam tikrą nustatytą normą išorinis kalbos vartojimo kontekstas (angl. kalbos vartotojo / mokinio išmokti veiksmo atlikimo būdai. skills and know-how (savoir-faire)) automatizuoti mąstymo ir praktinės veiklos veiksmai. kas nežinoma. cut-off points) taškai. kokių turi išteklių užduočiai atlikti. tekstai). kai tai. inference) kognityvinis procesas. išteklių nustatymas (angl. ability to learn. resources) visa tai. grindžiami įgytomis žiniomis ir įgūdžiais gebėjimai ir praktinė patirtis (angl. y. coherence) koherencija. self-assessment) kalbos vartotojo / mokinio savo paties mokymosi pažangos ir rezultatų vertinimas norint nusistatyti. skills) mokėjimas ir galėjimas ką daryti. visuomenės gyvenimo sritys. suformuojami kartojant veiksmus ir įgyjant praktinės patirties gebėjimas mokytis (angl. ankstesnė patirtis. kuo kalbos vartotojas / mokinys gali remtis. kalbantis ankstyvoje vaikystėje bendraujant su tėvais. kitų asmenų pagalba. siejama su tuo. pranc. kas kitoniška: kitą kalbą. kai kalbos vartotojas nustato. laiko ribojimas) ištekliai (angl. external context of use) kalbos vartojimo aplinka. kiek jie atitinka numatytus tikslus išlaikymo ribos taškai (angl. knygos ir pan. išvedamos hipotezės. siejantis tekstą į visumą gimtakalbis (angl. t. atlikdamas užduotį ar vartodamas kalbą: gebėjimai. locating resources) kalbinės veiklos strategija. y. institucijos ir organizacijos. socialinės. savoir-apprende) mokėjimas arba nusiteikimas atrasti tai. sąlygos (fizinės. įgūdžiai. mokantis kalbą C1 ar C2 lygiu giluminis teksto rišlumas (angl. situacijos (vieta ir laikas. kitus žmones ar naujas žinias geras vartotojas (angl. kai remiantis jau turimomis žiniomis suvokiama nauja informacija.

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

įvestis (angl. input) sakytinė ar rašytinė kalbinė medžiaga, kuri yra mokiniui pateikiama ir iš kurios jis mokosi, pvz.: nurodymai, mokytojų ir / ar mokinių atrinkti ar sukurti tekstai ir pan. K1 (angl. L1) pirmoji kalba, gali būti gimtoji, gali būti kita kuri nors tarpinė kalba, kuri vartojama mokantis k2 (antrosios ar kitos kalbos) K2 (angl. L2) antroji ar kita kalba, kurios mokomasi kalbinė veikla (angl. language activity) komunikacinės kalbinės kompetencijos taikymas veikiant – skaitomų ar klausomų tekstų supratimas, produkavimas ir pan. kalbinės veiklos rūšys (angl. language activities) recepcija (klausymas ir skaitymas), produkcija (kalbėjimas ir rašymas), sąveika ir tarpininkavimas kalbiniai procesai (angl. language processes) neurologinių ir fiziologinių įvykių, užtikrinančių kalbėjimo ir rašymo produkciją bei suvokimą, seka kalbos įsisavinimas (angl. language acquisition) spontaniškas, nesąmoningas kalbos išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje, t. y. kai kalba išmokstama ją girdint, įsimenant, bendraujant su gimtakalbiais kalbos išmokimas (angl. language learning) kalbinių gebėjimų susiformavimas – individualios patirties įgijimas, pasireiškiantis gebėjimu vartoti kalbą, – tam tikro mokymosi etapo pabaigoje kalbos mokėjimo lygis (angl. level of proficiency) tam tikros komunikacinės kalbinės kompetencijos aprašymas kalbos vartojimo sritis (angl. domain) plati visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje reiškiasi socialinės veiklos subjektai; sričių gali būti labai įvairių, bet dėl praktiškiausių kalbos mokymosi tikslų jos skirstytinos į keturias dideles grupes: viešosios veiklos sritis, asmeninio gyvenimo, mokymo ir mokymosi bei profesinės veiklos kalbų įvairovė (angl. multilingualism) skirtingų kalbų sambūvis tam tikroje visuomenėje klausymas (angl. aural reception (listening)) recepcinė kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas kaip klausytojas gauna ir apdoroja sakytinę įvestį, sukurtą vieno ar kelių kalbėtojų kloties stebėjimas (angl. monitoring success) produkcinės veiklos vertinimo strategija, kai grįžtamasis ryšys padeda stebėti ir vertinti vykstančią komunikaciją kognityvinė schema (angl. cognitive schema) reiškinio, veiksmo ar poelgio mentalinis modelis, kurį suformuoja pasaulio pažinimas, sociokultūriniai veiksniai, asmeninė patirtis
332

Terminai

kognityvinis stilius (angl. cognitive style) pastovios pažintinės asmens savybės, pasireiškiančios jo pažintinėje veikloje, ir to lemiami skirtingi būdai, kaip tas asmuo mokosi svetimosios kalbos kompensavimas (angl. compensating) kalbinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas stengiasi kompensuoti išteklių trūkumą, pvz., per daug apibendrina, tačiau tai daro paprastesne kalba kompetencija (angl. competence) visuma žinių, gebėjimų ir ypatybių, kurios leidžia asmeniui tinkamai veikti konkrečioje aplinkoje kompetencijos klaida (angl. error) klaida, atsirandanti dėl per menkos arba iškreiptos kalbos vartotojo kompetencijos (t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama) komunikacinė kalbinė kompetencija (angl. communicative language competence) žinios apie kalbos vartojimą ir gebėjimas kalbą vartoti komunikaciniais tikslais; ji susideda iš kelių komponentų: lingvistinio, sociolingvistinio ir pragmatinio. komunikacinės strategijos (angl. communicative strategies) procedūros, kurias negimtakalbiai kalbos vartotojai / mokiniai taiko bandydami vartoti svetimąją kalbą komunikaciniais tikslais komunikacinis veiksmas (angl. communicative act) komunikacinis ketinimas ir konkreti jo raiška: kalbinė, pvz., pasakymas, laiškas ir pan., ar nekalbinė, pvz., gestas, linktelėjimas, veiksmas ir pan. kontekstas (angl. context) daugybė įvykių – asmens atžvilgiu tiek vidinių, tiek išorinių – ir situacinių veiksnių (fizinių ir kitokių), kuriuose vyksta komunikacijos aktai kultūrinis jautrumas (angl. cultural sensitivity) gebėjimas įžvelgti esamus ir numatyti potencialius kultūrinius veiksnius, veikiančius skirtingų kultūrų žmonių komunikaciją. laisvumas (angl. fluency) gebėjimas produkuoti natūralią (panašią į gimtakalbių) kalbą, t. y. daryti natūralias pauzes, tinkamai kirčiuoti, pabrėžti norimus dalykus, vartoti įterpinius, jaustukus ir pan. lingvistinė kompetencija (angl. linguistic competence) pavienių kalbos lygmenų – leksikos, fonetikos ir gramatikos – žinios bei gebėjimai tas žinias taikyti „Lūžis“ (angl. Breakthrough) a1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas mandagumo normos (angl. politeness conventions) visuotinai pripažįstamos mandagaus elgesio taisyklės mentalinis kontekstas (angl. mental context) kalbos vartotojo / mokinio jutimo organai, dėmesio mechanizmas, atmintis, sukauptos žinios, vaizduotė ir kiti pa333

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

žintiniai (ir jausminiai) procesai, veiksniai, turintys įtakos tam, kaip suvokiamas ir interpretuojamas išorinis kontekstas mokymo ir mokymosi sritis (angl. educational domain) kalbos vartojimo sritis, susijusi su mokymo / mokymosi kontekstu (iš esmės institucinio pobūdžio), kur keliamas tikslas – gauti tam tikrų žinių ar įgyti gebėjimų neverbalinė komunikacija (angl. non-verbal communication) bendravimas nekalbinėmis priemonėmis; neverbaliniai pranešimai gali būti siunčiami gestais, veido išraiška, akimis, laikysena ir kt. pamatinės žinios (angl. background knowledge) žinios apie pasaulį, asmeninė patirtis, kurios kaupiamos visą gyvenimą pasiekimo strategijos (angl. achievement strategies) kalbos vartotojo / mokinio veiksmai, kuriais jis, teigiamai vertindamas savo išgales, stengiasi atlikti reikiamą užduotį, pvz., išreikšti mintį paprastesniais žodžiais pasitaisymas (angl. self-correction) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas ar mokinys, sąmoningai kontroliuodamas tiek kalbą, tiek komunikaciją, pastebi klaidas bei riktus ir juos ištaiso paspara (angl. support) mokytojo pagalba, žodynai, žinynai ir kiti informacijos šaltiniai, kuriais naudojasi kalbos vartotojas / mokinys, kad užpildytų žinių spragą, geriau formuluotų ir dėstytų mintis paviršinis teksto rišlumas (angl. cohesion) kohezija, teksto sakinių ryšys, realizuojamas leksinėmis ir gramatinėmis siejimo priemonėmis ir būdais planavimas (angl. planning) produkcinės veiklos strategija, padedanti sutelkti visas įmanomas priemones, atitinkančias užduoties pobūdį; planavimas apima keletą veiksmų: repetavimą, atsižvelgimą į auditoriją, išteklių nustatymą, užduoties ir pranešimo priderinimą pradedantis vartotojas (angl. basic user) asmuo, mokantis kalbą a1 ar a2 lygiu pragmatinė kompetencija (angl. pragmatic competence) gebėjimas tinkamai suprasti ir kurti kalbą konkrečioje kalbinėje situacijoje prakseograma (angl. praxeogram) diagrama, parodanti komunikacinės sąveikos struktūrą pranešimo priderinimas (angl. message adjustment) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, atsižvelgdamas į savo išgales, papildomą kalbinę pasparą, stengiasi išreikšti tai, ką nori prasmės ryšio žodžiai (angl. clues to meaning) žodžiai, siejantys teksto turinį į prasmingą vienovę
334

Terminai

produkcija (angl. production) kalbėjimas ir rašymas – kalbinė veikla, kurios rezultatas – sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai profesinės veiklos sritis (angl. occupational domain) kalbos vartojimo sritis, aprėpianti visa, kas susiję su asmens veikla ir santykiais darbe profilis (angl. profile) kalbos mokėjimo apibūdinimas atskirai pagal kalbinės veiklos rūšis, o ne apibendrintai lygiu, pvz., gali būti, kad vartotojo kalbėjimo gebėjimai yra B2 lygio, skaitymo – C1, o rašymo – B1 puikus kalbos mokėjimas (angl. mastery) C2 lygio kalbos mokėjimas „Pusiaukelė“ (angl. Waystage) a2 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas raktažodžiai (angl. key words) esminiai teksto žodžiai rašytinė produkcija (angl. written production) kalbinės veiklos realizavimas raštu; rašytinis tekstas ar tekstai recepcija (angl. reception) klausymas ir skaitymas – kalbinė veikla, kurios metu apdorojami sakytinis ar rašytinis tekstas ar tekstai rėmimasis ankstesnėmis žiniomis (angl. building on previous knowledge) kalbinės veiklos strategija, kai užduotį atliekant stengiamasi taikyti jau turimas žinias repetavimas (angl. rehearsing) produkcinės veiklos strategija – sąmoningas rengimasis atlikti užduotį (pasikartojimas, bandymas ir pan.) replika (angl. turn) vieno pokalbio dalyvio pasakymas ar pasakymai rezultatas (angl. outcome) konkretūs kalbos vartotojo / mokinio atlikti darbai: tekstai, santraukos, lentelės, pateiktys ir pan.; mokymosi rezultatai: išaugusi kompetencija, sąmoningumas, supratimas, strategijos, patirtis priimant sprendimus ir tariantis ir t. t. sakytinė produkcija (angl. oral production) kalbinės veiklos realizavimas žodžiu; sakytinis tekstas ar tekstai savarankiškas vartotojas (angl. independent user) asmuo, mokantis kalbą B1 ar B2 lygiu sąveika (angl. interaction) kelių (mažiausiai dviejų) asmenų bendravimas – kalbinė veikla, kuriai reikia pakaitomis recepcinių (klausymo, skaitymo) ir produkcinių (kalbėjimo, rašymo) gebėjimų (suprasti ir tinkamai atsakyti) scenarijus (angl. scenario) žinios apie tipiškus įvykius, jiems būdingus veikėjus, saugomos atmintyje kaip aktyvios duomenų struktūros. nuo freimų skiriasi tuo, kad scenarijų atveju svarbi tipiškų įvykių seka situacijoje „Slenkstis“ (angl. Threshold) B1 lygio kalbos mokėjimo turinio aprašas

335

Bendrieji europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenys

sociolingvistinė kompetencija (angl. sociolinguistic competence) gebėjimas vartoti ir interpretuoti kalbos priemones pagal bendravimo situaciją, priklausomai nuo to, kas, su kuo, kokia tema, kokiu tikslu, kur bendrauja stebėjimas, kontrolė (angl. monitoring) produkcinės veiklos strategija, kai kalbos vartotojas, stebėdamas komunikacijos procesą ir matydamas pašnekovo / -ų reakciją į tą procesą, veikia priklausomai nuo situacijos, pvz., prašo paaiškinti, perfrazuoja, pasitaiso ir pan. strategija (angl. strategy) bet kuris organizuotas, tikslingas ir kontroliuojamas veiklos būdas, pasirinktas individo, kad atliktų užduotį, kurią jis išsikėlė ar su kuria susidūrė strateginė kompetencija (angl. strategic competence) kalbos vartotojo /mokinio gebėjimas taikyti verbalinės ir neverbalinės komunikacijos strategijas vartojant kalbą, kad būtų užtikrinta komunikacija taisyklingumas (angl. accuracy) kalbos vartotojo / mokinio gebėjimas produkuoti gramatiškai taisyklingą kalbą tarpininkavimas (angl. mediation) kalbinė veikla, kai kalbos vartotojas / mokinys turi ne reikšti savo mintis, bet perteikti kalbos nemokančių pašnekovų pasakymų prasmes arba padėti suprasti svetimosios kalbos tekstą kitam asmeniui, nemokančiam šios kalbos tarpkultūrinė kompetencija (angl. intercultural competence) gebėjimas sėkmingai bendrauti su skirtingų kultūrų žmonėmis tekstas (angl. text) bet kokia sakinių seka ar diskursas (sakytinis ir / arba rašytinis), susijęs su tam tikra sritimi, kuris atliekant užduotį yra kalbinės veiklos priežastis ar siekiamybė – paspara arba tikslas, produktas arba procesas testų rengėjų skalė (angl. constructor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais nusakomos konkrečios komunikacinės užduotys, kurias reikia atlikti per testą; skalės teiginiais vadovaujamasi rengiant testus transakcija (angl. transaction) toks bendravimas, kai svarbu pranešimo turinys, pvz., klausti informacijos ar ją suprasti užduoties priderinimas (angl. task adjustment) kalbinės veiklos strategija, kai užduotis derinama prie kalbos vartotojo / mokinio išgalių, t. y. neturint atitinkamų išteklių ar jų nesutelkus užduotis palengvinama (pvz., rašomas ne laiškas, o atvirlaiškis); ir atvirkščiai, gavus reikiamą pasparą, užduotis sunkinama užduotis (angl. task) kokia nors tikslinga veikla, individo suvokta kaip būtina, kad būtų pasiektas norimas rezultatas: išspręsta problema, atlikta priedermė, pasiek336

Terminai

tas tikslas; mokymo tikslais kuriamos mokomosios užduotys, kuriomis mokinys rengiamas veikti gyvenime, todėl tos užduotys turi būti tikroviškos kalbos vartotojų skalė (angl. user-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurioje apibūdinama visų kalbos mokėjimo lygių tipiška ar tikėtina atliktis veiksminė prieitis (angl. action-oriented approach) metodinė kalbos mokymo, mokymosi ir vertinimo kryptis, kur kalbos vartotojai ir mokiniai pirmiausia suvokiami kaip socialinės veiklos subjektai, t. y. visuomenės nariai, kurie turi atlikti su kalba susijusias užduotis tam tikromis aplinkybėmis, konkrečioje aplinkoje ir tam tikroje veiklos srityje veiksmingas kalbos mokėjimas (angl. effective operational proficiency) C1 lygio kalbos mokėjimas vengimo strategijos (angl. avoiding strategies) veiksmai, kurių imamasi norint išvengti per sunkių, kalbos vartotojo / mokinio išgalių neatitinkančių užduočių vertinimas (angl. evaluation, assessment) duomenų apie kalbos vartotojo / mokinio gebėjimus, daromą pažangą, tam tikro kurso išmokimą, kriterijų atitikimą ir pan. kaupimas, apibendrinimas bei interpretavimas vertintojų skalė (angl. assessor-oriented scale) kalbos mokėjimo aptarčių skalė, kurios teiginiais atliktis apibūdinama kokybės aspektu; skalės teiginiais vadovaujamasi vertinant kalbinę atliktį viešosios veiklos sritis (angl. public domain) kalbos vartojimo sritis, apimanti asmens kaip piliečio ar kokios nors organizacijos nario veiklą – įvairiausių reikalų tvarkymą įvairiausiais tikslais visuminė skalė (angl. global scale) vertinimo skalė, kurios kiekvieną padalą atitinkanti atliktis aprašoma apibendrintai; ją taikant dėmesys kreipiamas į atlikties visumą, o pavienių jos aspektų svarbą vertintojas nustato intuityviai. analitiniam vertinimui taikoma kitokia skalė, kur kiekvienas aspektas vertinamas atskirai visuomenės normos (angl. social conventions) pripažintos elgesio ir bendravimo taisyklės, būdingos tam tikrai visuomenei

337

(8 ~ 5) 231 2396 tel. svetimųjų kalbų mokytojų rengimu ir jų kvalifikacijos gerinimu. kaip aprašyti. planuoti.Be-187 Bendrieji europos kalbų mokymosi. udk 802/809:37(4) Bendrieji europos kalBų mokymosi. Šis leidinys skirtas įvairių sričių specialistams. mokymą ir vertinimą. mokymo ir vertinimo metmenys. susijusiems su kalbų mokymu. mokymo ir vertinimo metmenys uaB leidykla-spaustuvė „Firidas“ tel.lt . testavimo sistemai kurti ir kvalifikacijoms apibūdinti. juo siekiama paskatinti apmąstyti darbo tikslus ir metodus. organizuoti svetimųjų kalbų mokymąsi. – Vilnius: Firidas.firidas. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas. – 338 p. vadovėlių ar kitokių mokomųjų priemonių rašymu. mokymo ir vertinimo metmenys“ – tai garsiausių įvairių šalių taikomosios kalbotyros specialistų ir svetimųjų kalbų mokytojų ilgalaikio darbo rezultatas.lt www. isBn 978-9955-590-78-1 „Bendrieji europos kalbų mokymosi.lt spaustuve@firidas. juose išsamiai aptariama. 2008. palengvinti įvarių šalių ir sričių specialistų bendradarbiavimą ir pasiūlyti vienodą pamatą programoms. testavimu.