P. 1
Baltu Religijos Ir Mitologijos Saltiniai, 1 Tomas

Baltu Religijos Ir Mitologijos Saltiniai, 1 Tomas

|Views: 1,903|Likes:
Published by Rasa Gražytė

More info:

Published by: Rasa Gražytė on Dec 04, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

01/17/2013

pdf

text

original

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

KALBOS UGDYMO PROGRAMA

VILNIUS 1996

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY QUELLEN DER BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

I
From the oldest times to the end of the 15th century Von den ältesten Zeiten bis zum Ende des 15. Jahrhunderts

Compiled by / Zusammenstellung von

Norbertas VËLIUS †

THE SCIENCE AND ENCYCLOPAEDIA PUBLISHERS

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

BALTØ RELIGIJOS MITOLOGIJOS ÐALTINIAI
IR

I
Nuo seniausiø laikø iki XV amþiaus pabaigos

Norbertas VËLIUS †

Sudarë

MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ LEIDYKLA
VILNIUS 1996

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

Baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai Sources of Baltic Religion and Mythology Quellen der baltischen Religion und Mythologie
Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries/Einführungen zu den Texten und Kommentare: Romas BATÛRA, Edvardas GUDAVIÈIUS, Rimantas JASAS, Meèislovas JUÈAS, Algirdas MATULEVIÈIUS, Vytautas MAÞIULIS, Alvydas NIKÞENTAITIS, Vytautas RAUDELIÛNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË Ávadas, mitologinës anotacijos/Introduction, mythological annotations/Einleitung, mythologische Kommentare: Norbertas VËLIUS Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources/Übersetzung der Quellen: Vytautas BALAIÐIS, Arvydas BARONAS, Antanas DAMBRAUSKAS, Dalia DILYTË, Rimantas JASAS, Nijolë JUCHNEVIÈIENË, Juozas JURGINIS, Algis KASPERAVIÈIUS, Valteris MAÈKUS, Janina MAÞIULIENË, Daiva MAÞIULYTË, Irina MIKALKEVIÈIENË, Alvydas NIKÞENTAITIS, Sigitas PLAUÐINAITIS, Marcelinas ROÈKA, Bronys SAVUKYNAS, Juozas TUMELIS, Eugenija ULÈINAITË, Leonas VALKÛNAS, Ema VOLUNGEVIÈIENË Iðleido / Published by / Herausgegeben von Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 L. Asanavièiûtës 23, 2050 Vilnius, Lietuva

© Mokslo ir enciklopedijø leidykla, 1996 © Sudarymas, ávadas ir mitologinës anotacijos/Compiling, introduction and mythological annotations: Norbertas Vëlius © Tekstø ávadai ir komentarai/Introductions to the texts and commentaries: Romas Batûra, Edvardas Gudavièius, Rimantas Jasas, Meèislovas Juèas, Algirdas Matulevièius, Vytautas Maþiulis, Alvydas Nikþentaitis, Vytautas Raudeliûnas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë © Ðaltiniø vertimas/Translations of the sources: Vytautas Balaiðis, Arvydas Baronas, Antanas Dambrauskas, Dalia Dilytë, Rimantas Jasas, Nijolë Juchnevièienë, Juozas Jurginis, Algis Kasperavièius, Valteris Maèkus, Janina Maþiulienë, Daiva Maþiulytë, Irina Mikalkevièienë, Alvydas Nikþentaitis, Sigitas Plauðinaitis, Marcelinas Roèka, Bronys Savukynas, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Leonas Valkûnas, Ema Volungevièienë

Printed in Lithuania ISBN 5–420–01353–3

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

1996 metø vasarà, kai ði knyga buvo sparèiai rengiama spausdinti, staiga mirë jos sudarytojas Norbertas Vëlius. Liko ne tik nebaigtas pirmasis tomas, bet dar trys, vos pradëti redaguoti tomai, apimantys lietuviø mitologijos ir religijos ðaltinius iki XVIII amþiaus pabaigos. Suprasdama ðio veikalo vertæ baltø kultûrai, leidykla yra pasiryþusi darbo nenutraukti – turimus ðaltinius tvarkyti ir iðleisti kaip svarbø mûsø dvasinio gyvenimo paveldà. Tikimës, kad leidyklos pastangas parems mokslininkai ir padës padaryti tai, ko siekë ir tikëjosi per anksti iðëjæs á amþinybæ Norbertas Vëlius.

Toleina Darþinskaitë Zigmantas Pocius

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

­6­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

P R A T A R M Ë
Religija ir mitologija apëmë visas archajinio þmogaus gyvenimo sritis, stimuliavo jo veiklà, lëmë elgsenà ir paþinimà. Tai buvo ir priemonë paþinti pasaulá, ir apibendrintas to paþinimo rezultatas. Visa senoji kultûra, kurià mes vadiname liaudies, tradicine arba etnine, formavosi veikiama religijos bei mitologijos, o nemaþa jos dalis tiesiog buvo sakralinë, iðreiðkë religiná þmoniø nusiteikimà, mitinæ jø pasaulëjautà ir pasaulëþiûrà. Jeigu religijà ir mitologijà, vaizdþiai kalbëdami, galëtume pavadinti bendruomenës siela, tai etninæ kultûrà – veidrodþiu, kuriame toji siela atsispindi. Todël, norint geriau suprasti bet kokios bendruomenës istorijà, paproèius, tautosakà, liaudies muzikà, ðokius ir þaidimus, tautodailæ, netgi architektûrà ir apsirengimà, pirmiausia bûtina paþinti jos religijà bei mitologijà. Suvokus ðià aksiomà, vis daþniau imama atsigræþti á senàjà mitinæ þmogaus pasaulëjautà. Intensyviai tiriama ávairiø tautø religija bei mitologija, jø struktûra, genezë, kaita. Priderama vieta joms skiriama tautø istorijos, filosofijos, tautosakos, etnografijos, kalbos studijose. Leidþiami istoriniai, tautosakiniai, etnografiniai religijos bei mitologijos ðaltiniai. Vis daugiau dëmesio kreipiama ir á senàjà baltø (lietuviø, latviø, prûsø) religijà bei mitologijà (toliau – BRM). Be jos neiðsiverèia baltø etninës kultûros tyrinëtojai. Ji aptariama beveik visuose svarbiausiuose lietuviø ir latviø praeities kultûrà nagrinëjanèiuose darbuose, tokiuose kaip Lietuvos archeologijos bruoþai (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (1964), veikalo Latvieðu literatûras vçsture I dalis – Latvieðu folklora (1959), Latvieðu etnogrâfija (1969), Latvijas PSR arheoloìija (1974), leidiniuose Lietuviø liaudies menas (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (1961­1967) ir kt. Taèiau senasis lietuviø ir latviø mitinis pasaulis ðiuose leidiniuose daþnai apibûdinamas pavirðutiniðkai, tik bendriausiais bruoþais, o kartais net ir klaidingai. Domëtis mitologija skatina pakilæs pasaulinës mitologijos tyrimø lygis bei atsiradimas moderniosios struktûrinës lyginamosios mitologijos, kurios pradininkais yra laikomi prancûzø mitologai Claude Lévi-Straussas ir Georges Dumézilis. Domëjimasis mitologija, iðaugæs mitologijos tyrimø prestiþas teigiamai paveikë ir baltø mitologijos mokslà. Pastaraisiais deðimtmeèiais tiek Lietuvoje, tiek ir uþsienyje pasirodë nemaþa studijø (Vittore Pisaniÿo, Walterio Jaskiewicziaus, Jono Balio, Haraldo Biezaiso, Andrejo Johansono, Algirdo Juliaus Greimo, Marijos Gimbutienës, Vladimiro Toporovo, Viaèeslavo Ivanovo, Norberto Vëliaus ir kt.), nagrinëjanèiø baltø dievus, mitines bûtybes ir visà mitiná baltø pasaulio suvokimà. Taèiau BRM tyrimø mastas ir svarbiausia ­ lygis atsilieka nuo

­7­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

iðaugusiø visuomenës poreikiø ir dabartiniø mitologijos mokslo reikalavimø. O atsilieka visø pirma dël to, kad trûksta ðaltiniø, jie sunkiai prieinami, menkai iðtirti. Dalis BRM ðaltiniø jau buvo paskelbta Antonio Mierzyñskio (Êródùa do mytologii litewskiej, t. 1, Warszawa, 1892, t. 2 ­ 1896) ir Wilhelmo Mannhardto (LettoPreussische Götterlehre, darbas paraðytas XIX amþiaus pabaigoje, iðleistas 1936 metais Rygoje). Abu leidiniai jau yra tapæ bibliografine retenybe, sunkiai prieinami ne tik plaèiajai visuomenei, bet ir mokslininkams. Daugelis jø komentarø pasenæ ir nebegali patenkinti ðiø dienø mokslininkø ir skaitanèiosios visuomenës poreikiø. Be to, po minëtø veikalø pasirodymo rasta naujø ðaltiniø, kurie daugeliui ið viso dar neþinomi. Iðleisti BRM ðaltinius skatina ypatinga baltø religijos bei mitologijos vieta indoeuropieèiø mitologijoje. Baltai ilgiausiai ið visø indoeuropieèiø iðpaþino senàjá tikëjimà, kuris, kaip ir jø kalba, iðlaikë daug archajiðkø bruoþø; kaip baltø kalba yra netoli paþengusi nuo indoeuropieèiø prokalbës, taip ir jø religija bei mitologija, galima spëti, netoli yra paþengusi nuo senosios indoeuropieèiø religijos bei mitologijos. Todël visai pagrástu reikia laikyti vieno ið þymiausiø lingvistø Emileÿo Benvenisteÿo teiginá, kad daugelá lyginamosios mitologijos iðvadø reikës perþiûrëti ið naujo, mokslo apyvarton ásiliejus baltiðkajai medþiagai. Ðiame leidinyje skelbiami visi Mierzyñskio, Mannhardto ir kitø, daugiausia lietuviø mokslininkø (Jurgio Lebedþio, Alvydo Nikþentaièio, Juozo Tumelio, Eugenijos Ulèinaitës, Norberto Vëliaus ir kitø), surasti ðaltiniai, kurie apima laikotarpá nuo V amþiaus pr. Kr. iki XVIII amþiaus pabaigos. Daugiausia tai metraðèiai, kronikos, kelioniø apraðymai, pastabos religiniuose, moksliniuose ir kitokiuose veikaluose, raðytuose baltø, graikø, lotynø, slavø, germanø ir kitomis kalbomis. Parenkant ðaltinius vadovautasi platesniu poþiûriu á mitologijà, vis labiau ásigalinèiu pasauliniame mitologijos moksle. Mitologija suprantama ne tik kaip visuma mitø, t. y. pasakojimø apie dievus ir sudievintus herojus, apie pasaulio kilmæ, bet ir kaip ¥ankstyva, senàjà, ypaè pirmykðtæ bendruomeninæ santvarkà atitinkanti pasaulio suvokimo forma, kaip pirmykðèio þmogaus pasaulio ir savæs supratimas´ (Ìèôû, 1980, 12). Kitais þodþiais tariant, á mitologijà þiûrima kaip á mitinæ kolektyvo pasaulëjautà bei pasaulëþiûrà, kuri, keièiantis visuomenës santvarkai, liaudies sàmonëje ið dalies iðlieka iki pat naujausiø laikø. Ávedus krikðèionybæ baltø kraðtuose, senoji pasaulëþiûra palengva keitësi, sumiðo su krikðèioniðkàja, nors nemaþa jos likuèiø galima aptikti ir ðiandien. Todël prie BRM ðaltiniø priskiriami ne tik patys archajiðkiausi liudijimai, kuriuose pasakojama apie baltø garbintus dievus ir þemesnio rango mitines bûtybes, kulto apeigas, jø atlikimo vietà ir atlikëjus, ne tik padavimai apie baltø genèiø kilmæ,

­8­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

religiniø ir visuomeniniø paproèiø susidarymà, bet ir kur kas vëlesni tekstai, kuriuose yra duomenø apie senàjà mitinæ baltø pasaulëþiûrà, jø tikëjimus, paproèius, burtus bei prietarus. BRM ðaltiniai nevienodai reikðmingi ir nevienodai patikimi. Vertingiausi ­ paraðyti dar tebesant gyvai BRM sistemai, maþiau vertingi tie, kurie buvo sukurti ávedus krikðèionybæ, uþdraudus vieðà senøjø dievø garbinimà, iðdraskius kulto vietas, iðvaikius arba iðþudþius þynius, kai sìnosios kulto apeigos pavieniø visuomenës sluoksniø tik slapta ir suprastinta forma bebuvo atlikinëjamos, kai kito svarbiausiøjø dievø samprata ir þyniø padëtis. Dar maþiau informatyvûs paskutiniø ðimtmeèiø ðaltiniai, kai senieji dievai ir jiems skirti ritualai beveik visai buvo uþmirðti ir perëjo á tautosakos, kalendoriniø bei ðeimos ðvenèiø, þaidimø, ávairiausiø tikëjimø, burtø bei prietarø sferà. Daugiau dëmesio leidinyje kreipiama á seniausius ðaltinius. Juos stengtasi kruopðèiau surinkti ir iðsamiau apibûdinti, jø mitinæ informacijà susieti su platesniu kontekstu, daugiau pateikti duomenø apie senøjø baltø gyvenimo bûdà, paproèius, nors ir neturinèius tiesioginio ryðio su religija bei mitologija. Ið senøjø laikotarpiø spausdinami netgi kompiliaciniai darbai, kadangi jie veikë vëlesnius ðaltinius. Vëlesniems ir ypaè vëliausiems ðaltiniams skirta maþiau dëmesio; jie ne taip kruopðèiai surinkti ir ne taip plaèiai komentuojami, jø mitiniai duomenys pateikiami su siauresniu kontekstu, kompiliacinë medþiaga kartais praleidþiama, jeigu ji nepadeda suprasti kitø ðaltiniø. Kai kurie kompiliaciniai, menkaverèiai darbai ið viso á rinkiná neátraukiami. Atrenkant vëliausius ðaltinius apsiribota XVIII amþiumi, nes XIX amþiuje Lietuvoje ir Latvijoje pradëjus intensyviai rinkti tautosakà ir etnografinæ medþiagà atsirado daug naujo tipo BRM ðaltiniø ­ tautosakos ir etnografiniø apraðø, kurie skelbtini atskirai, o senojo tipo raðytiniø ðaltiniø reikðmë pastebimai sumaþëjo. Rengiant ðá leidiná spaudai, paaiðkëjo, kad yra dar daug raðytiniø ðaltiniø, á kuriuos iki ðiol mokslininkai nebuvo atkreipæ dëmesio, taèiau aprëpti juos visus trûko jëgø ir laiko. Kruopðèiau buvo perþiûrëti ir atrinkti lietuviðkieji ðaltiniai, ne taip kruopðèiai – latviðkieji. Norint rasti naujø BRM ðaltiniø, reikëtø dar atidþiau perþiûrëti senovës Graikijos ir Romos, ankstyvøjø viduramþiø Vakarø Europos, VIII­XIII amþiø ðiaurës germanø, slavø autoriø, arabø ir kitø keliautojø raðtus, XIV­XVIII amþiø religinæ (ypaè latviø) ir groþinæ literatûrà, raðytà lotynø, vokieèiø, baltø kalbomis. Tikimasi, kad netolimoje ateityje bus parengti ðio leidinio papildymai ir pradëti leisti kito tipo BRM ðaltiniai ­ kalbiniai, tautosakiniai, etnografiniai, archeologiniai. Leidinyje stengiamasi tiksliai perteikti ðaltiniuose esanèià mitinæ informacijà, pridëti tokio pobûdþio veikalams reikalingà bent minimalià pagalbinæ medþiagà ­ komentarus, rodykles.

­9­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PRATARMË

Ðio veikalo I tomà sudaro pratarmë, ávadinis straipsnis, patys ðaltiniai, literatûros sàraðas ir rodyklës. Ávadiniame straipsnyje apibûdinami visi svarbiausi BRM ðaltiniai, supaþindinama su jø informacijos patikimumu ir reikðme. Toliau chronologiðkai (pagal amþius) skelbiami patys ðaltiniai. Paprastai prie ðaltinio nurodomi jo paraðymo ar pirmo publikavimo metai, o ne knygos, ið kurios skelbiamas ðaltinis, iðleidimo metai. Data gali rodyti ne viso ðaltinio, o tik jo fragmento paraðymo metus. Kiekvieno amþiaus ðaltiniai grupuojami pagal gentis (tautas): pirmiausia dedami prûsø, toliau lietuviø ir latviø ðaltiniai. Prieð kiekvienà pozicijà trumpai apibûdinamas pats ðaltinis ir jame esanti mitinë informacija. Ðaltinis spausdinamas originalo ir lietuviø kalbomis. Kad bûtø galima geriau suprasti mitinæ informacijà, ji pateikiama su kontekstu. Ðaltiniø pavadinimai paliekami tokie kaip publikacijose, ið kuriø imamas tekstas. Jei ðaltinio pavadinimas publikacijoje buvo iðplëstas, jis trumpinamas. Jei publikacija buvo be pavadinimo, jis áraðomas ðios knygos rengëjø. Ðaltiniø ankstesniøjø skelbëjø komentarai, kurie buvo pateikti jø pratarmëse arba iðnaðose, èia nekartojami. Kai reikëjo kà nors paaiðkinti (sunkiau suprantamas istorines, geografines, etnografines ar kitas realijas), komentarai istorikø buvo raðomi ið naujo. Jie ðioje knygoje spausdinami po ðaltinio vertimo. Literatûra, kuri minima visoje knygoje ­ ávade ir prie ðaltiniø ­ nurodoma sutrumpinimais. Sutrumpinimai aiðkinami literatûros sàraðe. Nurodomos tik svarbiausios publikacijos ir literatûra. Lietuviðkø ir latviðkø tekstø originalø raðyba nekeièiama, visø kitø kalbø tekstai perteikiami dabartiniais raðmenimis; jø leksika, morfologija ir sintaksë iðlaikoma kaip originale. Lietuviðkame knygos tekste asmenvardþiai kalbø, kurios vartoja lotyniðko pagrindo raðmenis, pateikiami originalo raðyba. Tradicine lietuviðka forma raðomi senøjø kronikininkø vardai (Petras Dusburgietis, Vygandas Marburgietis) ir asmenvardþiai, susijæ su bendru Lietuvos ir Lenkijos istorijos laikotarpiu bei bendra kultûrine tradicija (Jonas Dlugoðas, Motiejus Strijkovskis, Adomas Mickevièius). Prie lietuviðkos raðybos pritaikomi artimiausios mums latviø kalbos asmenvardþiai. Pasaulietiniø ir baþnytiniø hierarchø vardai pateikiami lietuviðkais atitikmenimis (vietoj Gregorius raðoma Grigalius, vietoj Casimirus – Kazimieras ir pan.). Rinkiná sudarë, ávadà ir mitologines anotacijas paraðë Norbertas Vëlius. Tekstø ávadø ir komentarø autoriai, ðaltiniø vertëjai á lietuviø kalbà nurodomi po tekstais. Vertimus ið lotynø kalbos redagavo Janina Maþiulienë, ið vokieèiø ­ Vytautas Balaiðis. Vietovardþius, asmenvardþius, mitinius ir kitus vardus perþiûrëjo Vytautas Ambrazas ir Vytautas Maþiulis.
N. V.

­ 10 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE
Religion and mythology pervaded all the spheres in the life of ancient man, stimulating his actvities and determining his patterns of behaviour and cognition. They were both a means in his cognition of the world and the summary of the results of this knowledge. All ancient ethnic culture evolved under the influence of religion and mythology; a considerable part of ancient culture was directly sacral, expressing peopleÿs religious attitudes, their mythical perception of the world and world view. Figuratively, religion and mythology may be called the soul of the community, while ethnic culture may be viewed as the mirror in which that soul was reflected. Therefore, if we seek a better understanding of history, customs, folklore, folk music, dance, games, folk art, architecture and even the style of clothing of any community, it is essential, above all, to know its religion and mythology. The realisation of this axiom has brought forth a growing interest in manÿs mythical world view, intensive studies in the religion and mythology of separate nations, their structure, origins and development. These issues are given more attention in historical, philosophical, folkloric, ethnographic, linguistic and other investigations of various nations. Books of history, folklore, ethnography and other source materials of religion and mythology are being published. The religion and mythology of the ancient Balts (Lithuanians, Latvians, Prussians) (RMAB) has also become the object of increased interest, particularly indispensable for investigators of Baltic ethnic culture. These subjects are discussed in all major scholarly works devoted to the history of Lithuanians and Latvians: Lietuvos archeologijos bruoþai (Features of the Archaeology of Lithuania) (1961), Lietuviø tautosakos apybraiþa (A Sketch of Lithuanian Folklore) (1963), Lietuviø etnografijos bruoþai (Features of Lithuanian Ethnography) (1964), Latvieðu literatûras vçsture I vol.: Latvieðu folklora (A History of Latvian Literature I vol.: Latvian Folklore) (1959), Latvieðu etnogrâfija (Latvian Ethnography) (1969), Latvijas PSR arheoloìija (Archaeology of the Latvian SSR) (1974), in such publications as Lietuviø liaudies menas (Lithuanian Folk Art) (1956­1974), Latvieðu tautas mâksla (Latvian Folk Art) (1961­1967), and others. However, in these works, the ancient world perception of Lithuanians and Latvians is often treated in very general terms, superficially and, at times, even erroneously. Interest in the mythology of all nations, including the Balts, has also been stimulated by higher standards in world mythological research and by the rise of contemporary structural comparative mythology connected with the names of the French mythologists Claude Lévi-Strauss and Georges Dumézil.

­ 11 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

The interests in mythology and the prestige that such research enjoys have had a favourable effect upon the research into Baltic mythology. Recent decades have witnessed the publication of numerous studies, both in Lithuania and abroad, devoted to the analysis of separate Baltic gods, mythical beings and in general, the mythical understanding of their world (Vittore Pisani, Walter Charles Jaskiewicz, Jonas Balys, Haralds Biezais, Andrejs Johansons, Algirdas Julius Greimas, Marija Gimbutas, Vladimir Toporov, Viaèeslav Ivanov, Norbertas Vëlius and others). Yet the scope and, what is more important, the standards of the research into the RMAB are lagging behind the increased demands of the public and the contemporary requirements of mythological studies. The main cause of this state of things is a lack of source materials, the difficulty in finding them and their inadequate analysis. Some of these materials have been published already by Antoni Mierzyñski (Êródùa do mytologii litewskiej, Warszawa, vol. I ­ 1892, vol. II ­ 1896) and Wilhelm Mannhardt (Letto-Preussische Götterlehre written at the end of the 19th c. and published in Riga in 1936). However, both works have already become bibliographical rarities and are practically inaccessible to the general public and scholars alike. Their commentaries are to a large extent outdated and can no longer meet the needs of contemporary scholars and readers. Besides, since the publication of the said works, new, completely unknown materials have been discovered. Another incentive to publish the source materials of the RMAB is the special place that the RMAB occupies in Indo-European mythology. Among all the IndoEuropeans, the Balts have preserved their ancient beliefs the longest. Together with their language these beliefs have retained many archaic features; in the same way as their language is not far removed from Proto-Indo-European, their religion and mythology is not far removed from ancient Indo-European religion and mythology. There is enough argument in the claim by Emile Benveniste, one of the outstanding linguists, that most of the conclusions of contemporary mythology have to be revised after the arrival of the Baltic materials. The present publication offers all the materials spanning the period from the oldest times (the 5th c. BC) to the 19th c., discovered mostly by Mierzyñski, Mannhardt, also by Lithuanian scholars: Jurgis Lebedys, Alvydas Nikþentaitis, Juozas Tumelis, Eugenija Ulèinaitë, Norbertas Vëlius and others. These are mostly manuscripts, chronicles, travel notes, observations, on religious, scientific and other works in Baltic, Greek, Latin, Slavonic, Germanic and other languages. When selecting the sources of the RMAB, a broader approach to mythology was adopted, an approach which is gaining recognition in world mythological research. Mythology is viewed not only as a body of myths, i. e., stories about gods and god-like heroes, about the origin of the world, the rise of religious and

­ 12 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

worldly laws, it is also an “early form of the perception of the world in ancient, primitive communal society, it is primitive manÿs understanding of the world and himself” (Mèôû, 1980, 12). Mythology is viewed as the mythical perception and collective view of the world, whose traces, despite the changing social systems, have survived up to modern times. After the introduction of Christianity in the Baltic territories, the ancient views gradually began to change, merging with Christian views, some vestiges of the ancient views, however, have survived up to the present. Consequently, the sources of the RMAB, include not only the most archaic texts about the gods and mythical beings of a lower rank revered by the Balts, about the rituals, their place and participants, or legends about the origin of the Baltic tribes, and the introduction of religious and social laws; but also include much later texts, containing some data about the ancient Baltic mythical world view, about beliefs, customs, magic practices and superstitions of the Balts. The available sources of the RMAB differ in their degree of importance and reliability. The most valuable sources are definitely those that were created while the systems of the RMAB were still active; those that appeared after the adoption of Christianity are less valuable. The public worship of ancient gods was then banned, the old temples were destroyed, the old priests were driven away or annihilated, the old cult rituals were practiced only by separate social groups in secrecy and in a simplified form, the understanding of principal gods and the situation of the priests underwent a change. Of even lesser informative value are the sources from recent centuries when ancient gods and ritual practices of their worship had nearly been forgotten and had practically passed into the field of folklore, into calendar and family holidays, games, various beliefs, magic practices and superstitions. The present book devotes more attention to the oldest source materials. More effort has been made to collect and systematise them; the information contained in these materials has been presented with a wider context. Attempts have been made to present data about the ancient Baltsÿ way of life and customs, though they are not directly connected to their religion and mythology. Works of a compilatory character dating from the older period are also presented here because they have influenced later sources. Later and especially the latest sources have been given less attention: they have not been collected so meticulously and commentaries on them are less extensive, their materials related to mythology have not been viewed within a wider context; compilatory materials have sometimes been omitted altogether if they do not contribute to the understanding of other sources. Some of the less valuable compilations have not been included at all. In selecting the more recent source materials we have limited ourselves to the 18th century because an

­ 13 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

PREFACE

intensive collection of folklore and ethnographic materials in Lithuania and Latvia in the 19th c. resulted in the discovery of many source materials of an entirely new type. Those materials ­ descriptions of folklore and ethnography ­ deserve a separate publication, whereas the significance of records of the old type declined. When the present book was about to be printed, it turned out that there were still many more written records which had escaped attention of scholars. However, the shortage of time and other commitments did not allow us to include them all. We managed to study and select with greater care only the Lithuanian materials, while the Latvian materials did not receive the same amount of attention. In order to find new source materials of the RMAB, the writings of authors from ancient Greece and Rome, medieval Western Europe, Nordic countries of the 8th­13th centuries, Slavonic lands, and also of the travellers from Arabic and other countries should be studied with a greater care; religious literature (especially Latvian) and the belles lettres of the 14th­18th centuries in Latin, German and Baltic languages could also yield interesting materials. We hope that in the near future the present work will be supplemented, and different ­ linguistic, folkloric, ethnographic and archaeological ­ source materials of the RMAB will be published. In the present publication we have tried to present with great accuracy the mythological information found in all the sources. We have also presented a minimum of scientific materials ­ commentaries, indices ­ essential for works of such a type. The first volume of the publication consists of a preface, introduction, source materials, bibliography, and indices. The Introduction discusses the specific character of all the important RMAB sources, the reliability and importance of the information contained in them. Then come the source materials, presented in chronological order. As a rule, beside the title of the source we indicated the year when it was written or first published and not the year of the publication of the book from which the source has been taken. The date may refer to the year when a part of the source was written and not when the whole source was written. The source materials of each century are grouped according to the nations: Prussian­Lithuanian­Latvian. Each source material is preceded by a brief annotation describing the source itself and the mythological information contained in it. The source is given in two languages ­ that of the original and Lithuanian. To give a better understanding of mythical information, it is presented within a context. The titles of the sources remain in the form in which they were published in the publications they are taken from. Extended forms are abbreviated. If the

­ 14 ­

morphology and syntax have not been changed. personal. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PREFACE publication is without a title. The spelling of the Lithuanian and Latvian originals has not been changed. from German by Vytautas Balaiðis. The authors of the introductions to the texts and commentaries as well as the translators of the sources into Lithuanian are indicated below the texts. ethnographic and other references occuring in the source are explained in the newly written commentaries presented after the translation of the source. ­ 15 ­ . This book has been compiled by Norbertas Vëlius. Bibliographic references met in the Introduction and commentaries are presented in the form of abbreviations which are explained in the bibliography. geographical. Toponyms. Translations from Latin have been edited by Janina Maþiulienë. N. their lexis. Difficult historical. are not to be repeated. mythical and other names have been edited by Vytautas Ambrazas and Vytautas Maþiulis. it is provided by the author of this book. the texts written in all other languages are given in modern characters. discussed in the introductions or footnotes.TURINYS TRUMPINIMAI. He is also the author of the introduction and the mythological notes. V. The commentaries of earlier publishers.

In fast allen wichtigen Arbeiten. 1­3). traditionalen oder Stammesgesellschaften stand unter dem Einfluß der Religion und Mythologie. sie verhalfen darüberhinaus zu einer Verallgemeinerung und Systematisierung dieser Erkenntnisse. B. Das gilt auch für die noch in der Sowjetzeit erschienenen Überblickswerke. Bd. 1: Latvieðu folklora (1959). der Sitten. in dem sich diese Seele selbst betrachtet. Bde. der Musik. ja sogar der Trachten und der Architektur jedweder Gesellschaft. Daneben sind jedoch in den letzten Jahrzehnten zahlreiche Studien von hohem wissenschaftlichem Wert erschienen. Auf der ganzen Welt wendet man sich der Erforschung des mythischen Welterlebens zu. bestimmten seine Verhaltensweisen und prägten sein Weltbild. Diese Auffassung ist inzwischen schon zu einer Art Axiom geworden. Anthropologie und Religionswissenschaft gegeben haben.TURINYS TRUMPINIMAI. Die gesamte Kultur der sog. Im Zuge des neuerwachten Interesses an archaischen Religionen stoßen auch die vorchristlichen Religionen Europas auf vermehrte Aufmerksamkeit. verfaßt von international bekannten Wissen- ­ 16 ­ . wie z. Ein besonderes Verdienst kommt dabei den französischen Pionieren der strukturell-vergleichenden Mythenforschung zu. Struktur. Lietuviø tautosakos apybraiþa (1963). und die Kultur ist der Spiegel. archaischen. Georges Dumézil und Claude Lévi-Strauss. Religion und Mythologie werden sehr allgemein und oberflächlich abgehandelt und oft genug sogar fehlerhaft dargestellt. Lietuviø liaudies menas (1956­1974). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Religion und Mythologie des archaischen Menschen wirkten sich auf alle Lebensbereiche aus: Sie hatten Einfluß auf seine tägliche Arbeit. der Tänze und Spiele. Latvijas PSR arheoloìija (1972). die sich mit Geschichte und Ethnographie dieser Völker beschäftigen. Bildlich gesprochen sind Religion und Mythologie die Seele einer Gesellschaft.: Lietuvos archeologijos bruoþai (1961). Latvieðu etnogrâfija (1969). nimmt die Erforschung und Darstellung der baltischen Religion einen breiten Raum ein. Latvieðu tautas mâksla (1961­1967. Deshalb ist die Beschäftigung mit Religion und Mythologie die erste Voraussetzung zu einem tieferen Verständnis der Geschichte. der Folklore. Lietuviø etnografijos bruoþai (1964). der Kunst. Latvieðu literatûras vçsture. Mit Hilfe religiöser Vorstellungen wurden nicht nur einzelne Erkenntnisse über die Beschaffenheit der Dinge gewonnen. deren Werke in den letzten Jahren Anregungen zu zahlreichen Arbeiten auf dem Gebiet der Ethnologie. In diesen Gesamtdarstellungen finden sich jedoch keine neuen Forschungserkenntnisse. Dabei bilden die Balten keine Ausnahme. Genese und Entwicklung der Religionen und Mythologien verschiedener archaischer Völker sind Gegenstand des wissenschaftlichen Interesses geworden.

Wjatscheslaw Iwanow. Aber auch die vorhandenen Quellen sind schwer zugänglich und daher wenig erforscht. Chr. Christus. Die Pruzzen.) neu entdeckten Quellen erstmalig zusammen veröffentlicht. Beide Publikationen sind heute bibliographische Raritäten und selbst für Wissenschaftler schwer erhältlich. größtenteils litauischen Wissenschaftlern (Jurgis Lebedys. Die Quellen umfassen einen großen Zeitraum. Etwas früher schon hatte der deutsche Gelehrte Wilhelm Mannhardt eine Quellenedition vorbereitet. Vittore Pisani. Umfang und Niveau der baltischen Religionsforschung entspricht daher immer noch nicht dem vorhandenen gesellschaftlichen Interesse und den Anforderungen moderner wissenschaftlicher Standards. Die frühesten Schriften stammen aus dem 5. kann man auch von ihrer Religion und Mythologie vermuten. Eine unveränderte Neuauflage dieser beiden Klassiker würde sich aber auch nicht empfehlen. Marija Gimbutas. Und so wie sich ihre Sprachen nur wenig von der indoeuropäischen Grundsprache fortentwickelt haben und bis heute viele altertümliche Formen aufweisen.TURINYS TRUMPINIMAI. Außerdem sind inzwischen neue Quellen entdeckt worden. Andrejs Johansons. In der nun vorliegenden Edition werden alle von Mierzyñski. Haralds Biezais. Wladimir Toporow. Litauer und Letten haben an ihrem angestammten Glauben länger festgehalten als alle Völker Europas. Von dem berühmten Sprachwissenschaftler Emile Benveniste stammt der Satz. Walter Charles Jaskiewicz. Norbertas Vëlius u. n. v. 1­2) von Antoni Mierzyñski. a.. die aber erst 1936 in Riga unter dem Titel Letto-Preussische Götterlehre erschien. Jh. die der autochthonen Religion der Balten unter den indoeuropäischen Religionen und Mythologien zukommt. Juozas Tumelis. Mannhardt und jüngeren. Die Gesamtheit dieser Arbeiten bietet jedoch noch nicht mehr als einen skizzenhaften Umriß der Götterwelt und einen ersten Einblick in den Bereich der niederen mythischen Wesenheiten. daß sich in ihnen ausgesprochen archaische Züge der indoeuropäischen Religion und Mythologie erhalten haben. Norbertas Vëlius und andere. 1892­1896 erschienen in Warschau die Êródùa do mytologii litewskiej (Bde. die spätesten aus dem 18. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT schaftlern wie Jonas Balys. Das liegt vor allem daran. nachdem die baltische Überlieferung für die Wissenschaft entdeckt worden ist. Ein großer Teil der historischen Quellen wurde bereits im 19. Algirdas Julius Greimas. da die Kommentare zu den Quellen völlig veraltet sind. Eugenija Ulèinaitë. Jh. Die Herausgabe einer neuen Sammlung baltischer Quellen erfordert auch die besondere Bedeutung. die zum größten Teil noch gar keine Veröffentlichung erfahren haben. Alvydas Nikþentaitis. daß viele Ergebnisse der vergleichenden Religionswissenschaft neu überdacht werden müssen. daß es an zuverlässigen historischen Quellen mangelt. Es handelt sich zum größten Teil um ­ 17 ­ . zusammengestellt und veröffentlicht. Jh.

Zaubersprüche und magische Praktiken der Balten überliefert. Wenn wir hier von den religiösen und mythologischen Quellen der Balten sprechen. wissenschaftlichen und anderen Werken. Mythologie ist demnach der Inbegriff für ein kollektives mythisches Weltbild. die diese Kulte ausübten. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Annalen. das Bild des archaischen Menschen von der Welt und von sich selbst. Diese besonderen historischen Gegebenheiten rechtfertigen die Berücksichtigung nicht nur der allerältesten Zeugnisse über die Religion und Mythologie der Balten. slawischen und germanischen Sprachen oder in Latein oder Griechisch verfaßt sind. die Sitten und Bräuche. Auch die lange nach der Taufe des Herrscherhauses und dem Aufbau einer diözesalen Organisation entstandenen Zeugnisse über die tatsächliche religiöse Praxis auf dem Lande sind in diese Sammlung mit aufgenommen worden. in der Epoche der Christianisierung und in den ersten Jahrzehnten danach entstandenen Texte bieten Beschreibungen der Kulte und Kultstätten sowie der Sitten und Bräuche der Menschen. Daher sind Relikte und Inklusen des vorchristlichen Weltbildes bis heute erhalten geblieben. Sie konnte niemals völlig ersetzt oder verdrängt werden. 12).´ (Ìèôû. In ihnen finden wir auch zahlreiche Namen von Göttern und mythischen Wesen niederen Ranges. ­ 18 ­ . dessen Reste sich ungeachtet der veränderten gesellschaftlichen Verhältnisse bis in die jüngste Zeit im Bewußtsein des Volkes erhalten haben. Chroniken. die Entstehung der religiösen und sozialen Verhältnisse zu erklären.TURINYS TRUMPINIMAI. Mythologie ist demnach nicht nur die Gesamtheit aller Erzählungen über Götter und göttergleiche Helden sowie über den Ursprung der Welt. Nach der sehr späten Einführung des Christentums in den baltischen Ländern hat sich die alte Weltanschauung nur sehr langsam verändert. Die in der Antike. die in baltischen. sondern auch die Verwendung von Quellen aus neuerer und neuester Zeit. verstehen wir den Begriff Mythologie in einem weiteren Sinne. den Aberglauben. dessen Ergebnis die Vermischung vorchristlicher und christlicher Auffassungen war. 1980. Sie unterlag vielmehr einem langen Transformationsprozeß. Im Kampf gegen die ¥heidnischen Überreste´ haben die Anhänger beider großer Konfessionen wertvolle Informationen über die archaische Weltanschauung. oft genug unter Zuhilfenahme des klassischen griechisch-römischen Pantheons. deren religiöse Bedeutung und ¥Zuständigkeitsbereiche´ umrissen werden. Von diesem Verständnis von Mythologie haben wir uns bei der Auswahl der Texte leiten lassen. Reisebeschreibungen und Anmerkungen zu religiösen. insbesondere der archaischen Gesellschaftsordnung entspricht. Die älteren Quellen überliefern auch Legenden über den Ursprung und die Herkunft der baltischen Stämme und versuchen. sondern ¥eine frühe Form von Weltverständnis. so wie er sich in den letzten Jahrzehnten zunehmend durchsetzt. die der traditionalen. S.

wurden die alten Bräuche und Riten nur noch von einzelnen sozialen Gruppen im geheimen und in vereinfachter Form eingehalten. die die historischen Quellen in den Schatten stellen. Noch weniger aufschlußreich sind die Quellen der allerletzten Jahrhunderte. verschiedenen Formen des Aberglaubens. Wir haben z. in Spielen. ­ 19 ­ . Dafür wurde auf die jüngeren Quellenschriften weniger Mühe verwandt. Es konnten auch nicht alle neu entdeckten Quellentexte einbezogen werden. in Kalenderund Familienfesten. Die zuverlässigsten Berichte stammen aus der Zeit. als die alten Götter fast völlig in Vergessenheit geraten waren und die ihnen gewidmeten Rituale nur noch in der Folklore. Es entstehen in dieser Zeit der Volkstumsbegeisterung und des ¥nationalen Erwachens´ Quelleneditionen völlig neuen Typs. Auch die Vorstellungen über die verschiedenen Gottheiten und die soziale Stellung der noch amtierenden Priester hatte sich bereits stark verändert. denn die später erschienenen historischen Quellen haben angesichts der im 19. daß das litauische Material stärker berücksichtigt wurde. sofern sie auf spätere Quellen Einfluß gehabt haben. Aus der älteren Periode wurden sogar rein kompilative Darstellungen mitberücksichtigt. Die in ihnen enthaltenen Informationen über Mythologie und Religion werden auf dem Hintergrund der bis heute bekannten sozialen Verhältnisse der altbaltischen Gesellschaft erörtert. und Kompilationen werden z. Die allerjüngsten Quellenschriften dieser Ausgabe stammen aus dem 18. wenn sie nicht zum Verständnis späterer Schriften beitragen. in der Zauberei und magischen Vorstellungen weiterlebten. gar nicht versucht. als das gesamte religiöse und mythologische System noch intakt war. Ein quantitativer Vergleich zwischen den auf Lettland und Litauen bezogenen Texten wird außerdem zeigen. einsetzenden Sammeltätigkeit ethnographischen Materials an Bedeutung verloren. vor allem dann.TURINYS TRUMPINIMAI. B. die weniger zuverlässigen aus den Jahrhunderten nach der Christianisierung und dem Verbot ¥heidnischer´ Kulte und ¥Götzenverehrung´. Jh. sie vollständig zu erfassen. weil dies den geplanten Umfang dieses Buches bei weitem überschritten hätte. Die in ihnen dargebotene mythische Information findet keine so breite Kommentierung durch den weiteren sozialen Kontext. Jh. Denn nachdem die Kultstätten zerstört und die Priester der vorchristlichen Religion vertrieben oder ermordet worden waren. ganz vernachlässigt. Dabei kamen auch solche Aspekte der Lebensweise sowie Sitten und Bräuche zur Sprache. In der vorliegenden Edition liegt das Schwergewicht deshalb auf den ältesten Quellen. Sie wurden sorgfältig zusammengetragen und ausführlich kommentiert. die nicht unmittelbar mit Religion und Mythologie zu tun haben. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Die Quellen der baltischen Religion und Mythologie sind jedoch nicht alle gleichrangig und von unterschiedlicher Glaubwürdigkeit.. T.

arabischer und anderer Reisender systematisch durchgehen würde. Die Texte werden zuerst in der Originalsprache und danach in litauischer Übersetzung dargeboten. Die Literatur. ein Literaturverzeichnis und Register.TURINYS TRUMPINIMAI. innerhalb eines Jahrhunderts jedoch nach den Völkern gruppiert. Zur besseren Verständlichkeit werden die für uns relevanten Aussagen in ihrem weiteren Kontext belassen. Die Kommentare der Texte von früheren Herausgebern. Jahrhunderts in Latein. Wenn der Titel des Textes in der Publikation erweitert war. der die Quelle selbst kurz charakterisiert und die in ihr enthaltenen mythischen Aussagen zusammenfaßt. Es handelt sich nicht um das Erscheinungsjahr des Buches. den Abdruck der Quellen. Jh. Deutsch und den baltischen Sprachen. Wenn die Publikation keinen Titel hatte. Vor jeder Position steht ein Vermerk. Die Quellen im Hauptteil dieses Buches sind chronologisch angeordnet. folkloristischen und archäologischen. auf die wir ­ 20 ­ . Lohnenswert wäre außerdem eine neue Sichtung der geistlichen (besonders der lettischen) und der schönen Literatur des 14. wird er gekürzt. frühmittelalterlicher westeuropäischer. Neben der Quellenbezeichnung steht das Jahr der Entstehung bzw. danach die litauischen. Dabei kann es sein. Angesichts der erwähnten Mängel bleibt uns die Hoffnung auf eine spätere Ergänzung oder Erweiterung dieser Edition. ethnographischen. auf erläuternden Kommentaren. geographische. daß sich das Entstehungsdatum nicht auf die ganze Quelle. denen sie entnommen wurden. Die Titel der Texte sind mit den Titeln in den Publikationen. nordgermanischer (8. Erklärungsbedürftige historische. die in Vorworten oder Fußnoten dargeboten wurden. zuletzt die lettischen Quellen. slawischer Autoren. werden hier nicht wiederholt.­13. wenn man die Berichte griechischer und römischer. wird sie von den Herausgebern dieses Buches betitelt. von denen berichtet wird: zuerst die pruzzischen. Die Texte werden nach Jahrhunderten. identisch. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT Weitere Informationen über die autochthone Religion der Balten könnten möglicherweise gefunden werden. sondern nur auf das unsere Fragestellung betreffende Fragment bezieht. Unser Hauptaugenmerk lag auf einer möglichst genauen Wiedergabe der religionsgeschichtlichen Zeugnisse. ethnographische und andere Realien werden nach Wiedergabe der litauischen Übersetzung in den Kommentaren näher beleuchtet. Band dieses Werkes enthält ein Vorwort. eine Einleitung. Der 1. in der dann auch die anderen Quellengattungen herangezogen werden: die linguistischen. Erklärungen und Anmerkungen. In der Einleitung haben wir die historischen Quellen aus den verschiedenen Epochen beschrieben und ihre Bedeutung und die Glaubwürdigkeit der durch sie vermittelten Nachrichten kritisch erörtert. dem der Quellentext entnommen wurde.). der ersten Publikation der Quelle.­18.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VORWORT uns stützen. V. die Übersetzer der Quellen ins Litauische sind jeweils am Ende der Texte angegeben. aus dem Deutschen von Vytautas Balaiðis redigiert. Vytautas Ambrazas und Vytautas Maþiulis haben die Orts-. d. mit den heute üblichen lateinischen Buchstaben. wo sie veraltet ist. Die Rechtschreibung in den litauischen und lettischen Originaltexten wurde unverändert gelassen. Morphologie und Syntax dem Original. Die Sammlung wurde von Norbertas Vëlius zusammengestellt. Personen.und mythologischen Namen durchgesehen.TURINYS TRUMPINIMAI. Die Autoren der Einführungen zu den Texten und der Kommentare. Dagegen entsprechen Lexik. ­ 21 ­ . erscheint im laufenden Text in Form von Abkürzungen. die im Literaturverzeichnis aufgelöst werden. Die Übersetzungen aus dem Lateinischen wurden von Janina Maþiulienë. wurde sie nicht den heutigen Regeln angepaßt. Auch da. N. Er hat auch die Einleitung sowie die Kommentare zu den religionsgeschichtlich relevanten Quellenaussagen verfaßt. Die Texte aus allen anderen Sprachen sind in transliterierter Fassung abgedruckt. h.

tautosaka. nors ir nebûdami visapusiðkai informatyvûs (neapima visø senøjø baltø gyventø srièiø ir visø jø istorijos periodø. kokios ðiø dievø garbei buvo atlikinëjamos apeigos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Senõsios baltø religijos ir mitologijos tyrimà visø pirma apsunkina specifinis jos ðaltiniø pobûdis. nëra nei literatûriðkai perpasakotø mitø (kaip graikø).TURINYS TRUMPINIMAI. Ið jø daugmaþ galima matyti. kuriuose bûtø apmàstyta jø religijos ir mitologijos esmë. kalendoriniai ir ðeimos paproèiai. lenkø. atskirø mitø ir ritualø prasmë (kaip ðiaurës germanø. nuolat kito kintant paèiai baltø visuomenei ir buvo smarkiai veikiami kaimynø. tautodailë. Taèiau baltø kaµbos. nors kartais jie ir nevadinami savo tikraisiais vardais. Þodþiu. Visa tai tyrinëtojai turi rekonstruoti ið daugelio ávairioms epochoms priklausanèiø. Svarbi ir tradicinë kultûra tø tautø. tikëjimai. graikø ir kitø). choreografija. gyvuodami iðtisus ðimtmeèius. architektûra ­ visa dvasinë ir materialinë liaudies kultûra. kurie buvo raðyti dar ­ 22 ­ . daþnai juos tenka tikrinti pagal raðytiniø BRM ðaltiniø duomenis. Pati bendriausia ir sunkiausiai iðsprendþiama yra raðytiniø ðaltiniø patikimumo problema. Patikimesni. ukrainieèiø. kurios yra ásikûrusios baltø anksèiau gyventose vietose (baltarusiø. Todël ið ðiø ðaltiniø rekonstruoti BRM faktai stokoja konkretumo. vis dëlto yra patikimiausias kelrodis. atrodo. burtai ir prietarai. paproèiai. vokieèiø ir kitø) ir perëmusios nemaþa jø paproèiø. þodþiai. apie kokius BRM reiðkinius kalbama. ið kuriø aiðkiai matytum. nëra uþfiksavæ daugelio jø garbintø dievø bei þemesnio rango dievybiø. Nepakeièiamas BRM ðaltinis yra påèios baltø kaµbos (ypaè mitinæ prasmæ iðlaikæ idiomatiniai posakiai. Kita vertus.). sakmës ir padavimai. máslës ir uþkalbëjimai). skirtingà funkcijà gyvenime atliekanèiø ðaltiniø. raðytiniai ðaltiniai irgi kelia problemø jø skelbëjams bei tyrinëtojams. kokios buvo jø mitinës paþiûros á gamtà ir visuomenæ. sunku nustatyti jø amþiø. nëra iðlikusiø autentiðkø pirminiø ðaltiniø. su kokio istorijos laikotarpio ir kokiame geografiniame areale gyvenanèiø baltø religija bei mitologija jie yra susijæ. kartais net etninæ priklausomybæ. neatspindi kai kuriø apeigø ir mitinës pasaulëjautos niuansø). vietovardþiai. o þinant ðaltinio autoriaus pasaulëþiûrà. patarlës ir prieþodþiai. kurie. nëra paèiø senøjø baltø paraðytø traktatø. vaizduojamasis ir taikomasis liaudies menas. kokius dievus senovës baltai garbino. Beveik nëra iðlikusiø autentiðkø baltø mitø ir ritualø sàvadø (kaip indø). asmenvardþiai ir kt. turëtø bûti tie ðaltiniai. apytikriai galima suprasti. tautosaka (labiausiai kai kurios archajiðkos dainos ir pasakos. tikëjimø ir apskritai visos jø mitinës pasaulëjautos elementø. rusø. jo vartojamø sàvokø turiná.

suminëti viskà. kuriems ir tie pavieniai BRM likuèiai ne visada gerai buvo paþástami. kurie ne visada gerai buvo su BRM susipaþinæ ir svarbiausia ­ iðpaþino kitas religijas (buvo daþniausiai krikðèionys). Norint padëti skaitytojams nors apytikriai suvokti spausdinamø ðaltiniø vertæ. o ne juos tirti. ¥velnio iðmonæ´. ypaè ankstyvieji. Norint giliau ir ávairiapusiðkiau juos ávertinti. juose tik paminimi pavieniai mitiniai personaþai. ­ 23 ­ . Ðio leidinio rengëjams visø pirma rûpëjo ðaltinius paskelbti. labai sunku. Raðantieji baltai anuo metu jau irgi buvo krikðèionys ir á savo tëvø iðpaþintà religijà þiûrëjo prieðiðkai. personaþai kartais vadinami iðkreiptais arba ið viso nebaltiðkais vardais. kiek tai ámanoma. nurodoma. Atskirti. ne visada nurodant ðaltinius. kad daugelis ðiø ðaltiniø yra kompiliaciniai. dël to á baltø religijà þiûrëjo kaip á prieðiðkà. kas ið ko imta. Todël nebuvo stengtasi analizuoti ir sisteminti visø juose esanèiø duomenø.). Renesanso laikais BRM pradëjo domëtis mokslo þmonës. Todël jø informacija negalëjo bûti objektyvi: jie visaip stengësi suniekinti BRM. Ðiame leidinyje daugiau kreipta dëmesio á problemiðkus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS tebesant gyvai BRM sistemai. Anotacijos raðytos remiantis ankstesniais ir dabartiniais baltø bei kitø indoeuropieèiø mitologijos tyrimais. Norint gerai suprasti mitinæ informacijà ir ypaè ið jos atkurti visà BRM sistemà.TURINYS TRUMPINIMAI. Tiesa. Kita svarbi su raðytiniais ðaltiniais susijusi problema ­ kaip teisingai ¥perskaityti´ ir suvokti juose esanèià mitinæ informacijà. parodyti jà kaip barbariðkà. kai ði religija bei mitologija jau buvo gerokai primirðta. tiek visà BRM. Taip buvo daroma ir raðant apie BRM. Tai ­ bûsimø tyrimø uþdavinys. mitinës informacijos vertinimus. Kritiðkas poþiûris reikalingas ir dël to. Todël á daugumà raðytiniø ðaltiniø reikia þiûrëti kritiðkai. manë reikiant su ja kovoti ir ið tiesø kovojo. kuri informacija yra paimta ið pirmø. reikia nuodugniau patyrinëti tiek paèius ðaltinius. ypaè á kelianèius abejoniø. pateikiant savà. taèiau daugiausia tai buvo kitatauèiai. nurodant kitø mokslininkø nuomones. o kuri ið antrø rankø. o kitatauèiø. Patys baltai apie savo senàjà religijà ir mitologijà daugiau pradëjo raðyti tik reformacijos ir kontrreformacijos laikais (XVI­XVII a. kaip pagoniðkus. Taèiau daugelio ðaltiniø ávertinimas nëra galutinis ir neginèijamas. stengësi iðnaikinti. Raðytiniai ðaltiniai. nes jø autoriai ið pirmø lûpø galëjo viskà suþinoti. kovojo su ja ir jos likuèius. reikia kruopðèiai iðstudijuoti kitus BRM ðaltinius ir jø duomenis lyginti su indoeuropieèiø religijos bei mitologijos tyrimø rezultatais. Taèiau gaila. Jau nuo ¥istorijos tëvo´ Herodoto laikø Europos istoriografijoje ásigalëjo tradicija. mitø ar apeigø nuotrupos. kad tie ðaltiniai buvo raðyti ne paèiø baltø. naujausiais tyrimais pagrástà poþiûrá. raðant apie bet koká reiðkiná. yra labai glausti. kas apie já þinoma. kiekvieno jø anotacijoje apibûdinamas ðaltinyje esanèios mitinës informacijos patikimumas.

Lietuviø etnogenezë. Kursko. á vakarus ­ iki Persantës upës. 147­158. baltø gyventa ir uþ ðios teritorijos ribø. á rytus ­ iki Maskvos. Pripetës pietuose (Zinkevièius. 47­69. 7 ­ Dnepro aukðtupio bei Volgos­Okos aukðtupio piliakalniø kultûra ir keli jos variantai (A ­ Nikolo Leniveco. Tverës. B ­ Okos. tarp Dauguvos ðiaurëje ir Vyslos. 2 ­ Vakarø Mozûrija. 47­52. C ­ Dnepro­ Dauguvos).TURINYS TRUMPINIMAI. Lietuviø etnogenezë. Þemëlapis ið leidinio: M. þr. Juchnovo kultûra rytuose (Gimbutienë. Baltiðkø vietovardþiø pasitaiko á ðiauræ iki Pskovo. Hermanno Schallio teigimu. p. ­ net uþ Oderio iki pat Elbës (Zinkevièius. 6 ­ brûkðniuotosios keramikos. 1985. þemëlapá ðiame puslapyje). vëliau ­ Juchnovo. Baltai prieðistoriniais laikais. 1984 b. o kai kuriø kalbininkø. Tulos. jiems priskiriama uþ Vyslos esanti antropomorfiniø urnø sritis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Baltø genèiø paplitimo teritorija apie V amþiø pr. 1985. þr. 82­100). 95. 147­151. 66. Kr. 1985. ið dalies ir varpiniø kapø sritis tarp Pamario ir Dnestro pietuose. 1984 b. 1987. Kai kuriø tyrinëtojø manymu. þemëlapá 25 puslapyje). Baltai tuomet uþëmë didelá plotà tarp Baltijos jûros vakaruose ir Volgos bei Okos aukðtupiø rytuose.: 1 ­ antropomorfiniø urnø sritis. pavyzdþiui. Gimbutienë. Gimbutienë. 4 ­ kurðiø. 1987. Vilnius. 1A ­ varpiniø kapø sritis (m i g r a c i j a i ð 1). 1987. 3 ­ Sembos– Notangos. 8 ­ Milogrado. Þiniø apie ðio ­ 24 ­ . 5 ­ sûduviø (jotvingiø) Rytø Mozûrijoje. 56­69. 66 Seniausios þinios apie baltus ir jø religijà bei mitologijà yra ið penktojo ðimtmeèio prieð Kristø. Lietuviø etnogenezë. 87­88.

258. 1957. Zinkevièius. ið hiperborëjø kraðto. bijodama deivës Heros kerðto. atbëgusi dievø Apolono ir Artemidës motina Lëtoja. 1: Lietuviø kalbos kilmë. 1982. 2 ­ plotas. Äîâàòóð. iðvardijo graikø istorikas Herodotas. gyvenanèiø á ðiauræ nuo graikø ir romënø. kur baltiðkø hidronimø nedaug ir dalis abejotini. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Baltø kilmës hidronimijos paplitimas: 1 ­ plotas. kuriame gausu baltiðkø hidronimø. Vilnius. geografai. graikai bièiuliavæsi (á Delo salà. pasak mito. Tacito ­ 25 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. be abejo. Kartais visos tos pietieèiams maþiau þinomos gentys buvo vadinamos bendru hiperborëjø vardu. pasitaiko ir baltiðkø genèiø pavadinimø. Pomponijaus Melos minimi neurai. 1984. kaip teigia mitai. 264­266). Tarp jø. kurie domëjosi gentimis. romënø istorikai Pomponijus Mela. pasivertusi vilke. Kornelijus Tacitas. Þemëlapis ið leidinio: Z. t. 149 laikotarpio baltus paliko pietiniø Europos tautø (graikø. Øèøîâà. gyvenusiomis anuo metu maþai teþinomoje tolimojoje ðiaurëje. taèiau iðskirti juos be galo sunku. ið hiperborëjø kraðto á Delfus vis bûdavusios siunèiamos aukos) (Ëîñåâ. Lietuviø kalbos istorija. Pagal ásigalëjusià tradicijà baltais laikomi Herodoto. romënø) istorikai. su kuriais. Êàëëèñòîâ. Kartais senovës autoriai iðskirdavo ir pavienes gentis. p. Ypaè daug ávairiø genèiø.

ypaè stengtasi pateikti duomenis. Jø þinios visø pirma ádomios tuo. kuriose klestëjo istorijos. nes visas jø rytines þemes buvo uþëmæ ið pietø atsikëlæ slavai (þr. Specialiai iðtirti reikëtø ir sauromatø (vëlyvosios Antikos laikais ­ sarmatø) termino vartojimà. Todël per iðtisus ðimtmeèius po Kristaus maþai tepasirodë naujos informacijos apie baltø gyvenimo bûdà ir tikëjimus. 13­15). þemëlapá 27 puslapyje). lëmë politiniai ir ekonominiai veiksniai. Silpstant Antikos valstybëms. tai patys seniausi BRM paminëjimai. kad tø genèiø etninë priklausomybë yra problemiðka. Êàëëèñòîâ. Be to. prekiaujama. tarp jø ir baltø. Taèiau kai kurie mokslininkai mano baltais buvus ir Herodoto minimus budinus. dalis duomenø apie tø genèiø tikëjimus ðiame leidinyje spausdinama nurodant. Remiantis dabar turimais archeologijos. mitologijos ir kitø mokslø duomenimis. taèiau jiems buvo bûdinga religinë tolerancija. 350­355. kuriuos. 145­147. nes Europos istoriografijoje ðiuo terminu kartais buvo vadinamos visos á ðiauræ nuo Vyslos gyvenanèios gentys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS aisèiai. Øèøîâà. savaime aiðku. kuriø paproèius ir tikëjimus gan plaèiai apraðë ir ið kuriø galëjo gauti tikrø duomenø apie baltus. Seniausia informacija apie BRM imta ne ið paèiø liudininkø lûpø. jie nesistengë suniekinti kitø genèiø religijos. kurie yra ir kituose BRM ðaltiniuose. 1982. Keliautojas Wulfstanas. 19­21. 346­347. Tacitas ­ su germanais). taèiau buvo gerai susipaþinæ su baltø kaimynais (Herodotas ­ su skitais. o Rytø Europoje ­ Rusios valstybës. reikëtø ið naujo patyrinëti Herodoto ir Tacito apraðytøjø genèiø etninæ priklausomybæ. O tai buvo jø klestëjimo laikai. Zinkevièius. istorikas Adomas Brëmenietis. kuriuos vëliau kitos gentys asimiliavo. o neretai ir kariaujama. Baltais susidomëta moksliniais. Taèiau jos (ypaè Herodoto ir Pomponijaus Melos) iki ðiol dar maþai tëra panaudotos BRM tyrimui. paþintiniais tikslais. Joms vis daþniau tekdavo susidurti su netoli esanèiais baltø kraðtais. geografijos ir kiti mokslai. Baltø uþimamas plotas tada jau buvo gerokai sumaþëjæs. 1984 b. Kol ði problema nëra galutinai iðspræsta. Tø praneðimø autoriai nëra buvæ baltø kraðtuose. kalbotyros. Su jais buvo draugaujama.TURINYS TRUMPINIMAI. Ðiuo poþiûriu jø þinios apie kitø genèiø. gelonus. Gimbutienë. kaip ir senieji Antikos autoriai (Herodotas. Kabelka. kai Vakarø ir Ðiaurës Europoje ásigalëjo Danijos ir Ðvedijos. Tacitas). arèiausiai skitø. getus (Äîâàòóð. siekë ­ 26 ­ . melanchlenus. kur gyveno baltai. 357­360. kad susijusios su paèiais pietrytiniais. Baltø ir jø kaimyniø genèiø paproèiais ir tikëjimais vël imta domëtis I tûkstantmeèio pabaigoje. ir paèiais pietvakariniais ­ arèiausiai germanø gyvenusiais ir su jais sumiðusiais baltais. 1982. silpo ir domëjimasis ðiaurës kraðtais. vadinamasis ¥aukso amþius´. 1985. religijà bei mitologijà yra objektyvios. Nors seniausiø ðaltiniø autoriai garbino kitus dievus negu jø apraðomos gentys. o siekë jà suprasti ir apraðyti.

p. 1987. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Baltø gentys IX­XII amþiuje: 1 ­ lietuviai. 9 ­ skalviai. 10 ­ latgaliai. Remtasi þemëlapiu ið leidinio: Lietuviø etnogenezë. 7 ­ prûsai. 2 ­ kurðiai. 4 ­ sëliai. 8 ­ jotvingiai. 186 ­ 27 ­ . 3 ­ þiemgaliai.TURINYS TRUMPINIMAI. 11 ­ sulietuvintos baltø gentys. 12 – baltø ir slavø gyvenamas plotas. 6 ­ nadruviai. 5 ­ þemaièiai. Vilnius.

1985. pagarba kitø genèiø paproèiams ir tikëjimams. 58­62. arba Vokieèiø (Kryþiuoèiø). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS supaþindinti skaitytojus su jiems maþai teþinomø genèiø paproèiais ir tikëjimais. Per kelis deðimtmeèius buvo pavergtas visas prûsø kraðtas nuo Vyslos iki Nemuno (Ðapoka. vadovaujamus labiausiai patyrusiø karo vadø ­ kunigaikðèiø. vienuolynø. neva siekiant. kartais net paèiø karaliø.). skelbdamas kryþiaus þygius á baltø kraðtus. kad visai krikðèioniðkajai Europai jie pasirodytø baisûs. Ávedus krikðèionybæ Lenkijoje (966) ir Skandinavijoje (IX­XI a. kad jie atsiþadëtø savo senøjø dievø. ðventøjø gyvenimø apraðymuose. baþnyèiø. Vertingiausios ið ðio laikotarpio yra keliautojo Wulfstano pastabos apie vakarø baltø laidojimo paproèius. baltai su kai kuriomis finougrø gentimis liko vieninteliai pagonys Europoje. o 1202 metais kovai su pagonimis baltais ir finougrais ákûrë Kristaus kariø (Livonijos. 75­77. siekimas objektyviai juos pavaizduoti. estø. arba Kalavijuoèiø) ordinà. Per kelis deðimtmeèius buvo pavergti ir pakrikðtyti lyviai. 35­44). plaèiai atsispindëjo to meto istoriografijoje ­ visi svarbiausi ávykiai buvo fiksuojami metraðèiuose. Èia dar bûtø galima paminëti arabø keliautojo Idrisijaus gan abstrakèias pastabas apie rytø baltø religijà. 41­47. kuriems padëjo beveik visos krikðèioniðkosios Europos valstybës á ðiuos þygius siøsdamos geriausius savo kariø pulkus. o 1226 metais jø þemëse (Kulme) ásikuria Ðventosios Marijos broliø. neþmoniðki. Prisidengusios krikðèionybës skleidimu. Jie geriau negu Antikos autoriai buvo informuoti apie vakarø baltø gyvenimo bûdà ir paproèius. ­ 28 ­ . reikëjo parodyti ir kokius dievus jie garbino. Tiesiogiai agresijà vykdë sukarinti Livonijos ir Vokieèiø ordinai*. Kova su pagonimis baltais. priëmus krikðtà rytø slavams (988­989). trukusi kelis ðimtmeèius. Ðiai kelis ðimtmeèius trukusiai agresijai idëjiðkai vadovavo Romos baþnyèia ir jos galva popieþius. savaime aiðku. 1957. ordinø kronikose. * XII amþiaus pabaigoje vokieèiai pirkliai ir krikðèioniø tikëjimo skelbëjai ­ misionieriai ­ ásikûrë Dauguvos þiotyse. Lietuvos TSR istorija. Kadangi su baltais buvo kovojama prisidengus krikðèionybës platinimu. paproèiø ir átikëtø á krikðèioniø Dievà. bûtini iðnaikinti ir kad taip bûtø pateisintas toks ilgas ir nuoþmus karas su jø garbintojais. latgaliai. jiems bûdingas tolerantiðkumas. 1201 metais vyskupas Albertas èia pastatë Rygos pilá. Kaip ir Antikos autoriams. Tuos dievus ir paproèius reikëjo taip pavaizduoti. dalis sëliø. tai. Tuo paèiu metu pradëta krikðtyti prûsus.TURINYS TRUMPINIMAI. ordinas. kaimynës ðalys stengësi uþgrobti turtingus baltø kraðtus arba bent juos politiðkai ir ekonomiðkai pajungti. Á juos nukrypo krikðèionybës platintojø akys. todël apie jø religijà ir mitologijà raðë daug konkreèiau ir patikimiau. grafø. kokiø paproèiø laikësi. 1936. Taèiau tokiø tolerantiðkø ðaltiniø buvo nedaug.

o ðiø ðaltiniø skaitytojai galëjo nesunkiai patikrinti tø þiniø teisingumà. ji visø pirma stengësi iðkelti tuos baltø religijos bruoþus. lenkø ir kitø tautø. Ðiø ðaltiniø autoriai gyveno rytø slavø vakarinëse þemëse. Tai patys vertingiausi raðytiniai rytø baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai ir vieni ið vertingiausiø BRM ðaltiniø apskritai. daugpatystë. dalyvavusiais tokiuose þygiuose. vokieèiø. daugelio ðaltiniø autoriai gavo progà ið arèiau susipaþinti su BRM ­ jie patys dalyvavo þygiuose á ðiuos kraðtus arba kalbëjosi su þmonëmis. XIII amþiaus ðaltiniuose daugiau raðoma apie prûsø ir latviø religijà bei mitologijà. perkûno) garbinimas. kas krikðèioniø akimis þiûrint atrodë nehumaniðka ir smerktina. kurie þemintø jà ir jos iðpaþinëjus. Vadinasi. tiek Malalos kronika apraðo to paties meto (XIII ­ 29 ­ . kuriuose minima BRM. patekusiais á krikðèioniø nelaisvæ. Tiek Ipatijaus metraðtis. Beveik visi tie ðaltiniai paraðyti þmoniø. kronikininkai bendravo su kà tik pakrikðtytais prûsais. Prasidëjus agresijai prieð baltø kraðtus. Tai nori nenori varþë ðaltiniø autoriø fantazijà. jie negalëjo be saiko meluoti ir jø paproèiams bei religijai priskirti tai. Jiems gerai buvo þinomi ðiø baltø garbinami dievai. þmoniø aukojimas dievams. kurie puikiausiai atsiminë savo senuosius paproèius. Visø smerktiniausia jiems atrodë dieviðkos garbës teikimas ne vienam (kaip krikðèioniø). kuriuos jie gan smulkiai apraðë. atsirado daug ðaltiniø. Kiek daugiau ir vertingesniø duomenø apie BRM yra minëtoje 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje. mënulio. 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje. kartais net dalyvavusiø kryþiaus þygiuose ir siekusiø sunaikinti ðià religijà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS XIII amþiuje prasidëjus krikðèioniðkosios Europos agresijai prieð baltus. vandens. kronikose. Nors ir bûdami nusistatæ prieð baltus ir jø religijà. garbintus dievus. latviais. buvusiais baltø nelaisvëje. miðkø. Lietuviø paproèiai ðiø ðaltiniø autoriams maþiau tebuvo þinomi. Pavergus baltø gentis. o iðpûsti tai. jie minimi tarsi ið tolo. paproèiai. þinios apie BRM galëjo bûti imamos ið pirminiø ðaltiniø. gamtos reiðkiniø ir objektø (saulës. kovojusiø su baltais. pirmosiose popieþiaus bulëse.TURINYS TRUMPINIMAI. Eiliuotojoje Livonijos ir Henriko Latvio kronikose. Apie ðiuos baltø religijos ir paproèiø aspektus uþsimenama beveik visose popieþiø bulëse. gyvûnø. ko nebuvo. Iðimtá èia sudaro Rytø Europos krikðèioniø (staèiatikiø) raðyti ðaltiniai: Ipatijaus metraðtis ir Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðas. pomëgis þyniauti ir burtininkauti. mirusiøjø deginimas. kur buvo jauèiamas stiprus baltiðkasis substratas ir kuriø gyventojai intensyviai bendravo su rytø baltais (lietuviais. Todël jø informacija negalëjo bûti objektyvi. Jie veikiau buvo linkæ ne pramanyti nebûtus dalykus. pasaulio apraðymuose ir kituose veikaluose. nusistaèiusiø prieð baltus ir jø religijà. o daugeliui dievø. jotvingiais). ir su paèiais baltais. Magdeburgo analuose. nes su ðiomis gentimis Vakarø Europos krikðèionys pirmiausia pradëjo kariauti. Nusiteikimas prieð baltø paproèius jau buvo jauèiamas ir kai kuriuose ankstesniuose ðaltiniuose: Prûsijos vyskupo Adalberto biografø darbuose.

pavyzdþiui. latvius. Dubnicos. ið dalies kurðius. kad jø duomenys abstraktoki. kurie jà menkino ir diskreditavo krikðèioniø akyse. kryþiaus þygiø idëjas propaguojantys traktatai. burtai ir ­ 30 ­ . Dauguma XIV amþiaus ðaltiniø ­ kronikos.TURINYS TRUMPINIMAI. Jie buvo neobjektyvûs. bule prûsams (1216–1217). þiemgalius ir kitas gentis. ávairiausi bûrimai. kryþiuoèiai ir kalavijuoèiai kartu su visa krikðèioniðkàja Europa pakëlë kardà prieð lietuvius. tai jø informacija. stengësi iðkelti tik tuos BRM bruoþus. Vienas baltø gentis (prûsus. dalis jø informacijos sutampa. giesmës. kryþiuoèiø keliø. sumaþëjo Europos tautø domëjimasis ðiais kraðtais ir jø religija bei mitologija. sëlius) nugalëjus. BRM tyrinëtojai dar maþai tëra naudojæsi kitais ðio laikotarpio ðaltiniais: kai kuriomis popieþiø bulëmis. kaip pasikartojanti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS amþiaus vidurio) rytø baltø dievus. Vertingiausi ðio laikotarpio ðaltiniai yra jau minëtoji Petro Dusburgieèio Kronika. latvius. Juose paprastai buvo iðkeliami ir smerkiami tokie liaudies paproèiai ir tikëjimai. prûsus. þemaièiams ­ 1415 metais) pasikrikðtijus. Pasaulio apraðymu. Panaðûs ásakai buvo leidþiami ir kituose Europos kraðtuose. kurie nesiderino su krikðèionybe ir kuriuos krikðèionybë siekë iðnaikinti. Rytø baltø tikëjimai minimi taip pat Konstantinopolio patriarchato dokumentuose. Nuoþmus karas tæsësi visà XIV amþiø ir baigësi gan paradoksaliai: Lietuvos krikðtu (1387) ir visiðku Vokieèiø ordino sutriuðkinimu (1410). turëtø bûti patikima. kur jau beveik du ðimtmeèius vyravo krikðèionybë. XIV amþiaus ðaltiniuose dar daug duomenø ir apie neseniai pavergtø prûsø senàjà religijà bei mitologijà. Tai sinkretinio pobûdþio paproèiai ir tikëjimai: kalendorinës ir darbo ðventës su gausiomis archajiðkomis apeigomis. apie senuosius vietiniø gyventojø paproèius ir tikëjimus daþniau uþsimenama tik ávairiuose kraðto ir Baþnyèios valdytojø ásakuose bei pagraudenimuose. liaupsinanèios Vakarø Europos valdovø þygius á Lietuvà. Tabîbo darbais. Ið ðio ðimtmeèio yra iðlikusi ir paties lietuvio (didþiojo kunigaikðèio Gedimino) uþuomina apie lietuviø tikëjimus. Philippe de Méziêres pasakojimas. apraðymai. o Petro Dusburgieèio Prûsijos þemës kronikà (1326) galima laikyti vienu ið svarbiausiø ðios religijos bei mitologijos ðaltiniø. XIII amþiaus pirmojoje pusëje pavergæ lyvius. Prûsijoje ir Latvijoje. Jau daug vëliau (XV amþiuje) panaðiai rytø baltø dievus apibûdino Jonas Dlugoðas. kuriais buvo puldinëjama Lietuva. buvo raðomi prieðiðkai baltams nusiteikusiø autoriø. ið dalies kurðius. kaip ir anksèiau minëtieji XIII amþiaus dokumentai. Hermano Vartbergieèio kronikos. Pastarasis mitologijos tyrinëtojas ligi ðiol menkai tebuvo þinomas. Ið esmës pakito ir BRM ðaltiniø pobûdis. Bet XIV amþiaus ðaltiniuose jau daugiau duomenø apie lietuviø tikëjimus ir paproèius. Vygando Marburgieèio. þiemgalius. Baltramiejaus Anglo. tik gaila. o kitoms (lietuviams ­ 1387. Jeigu ðie ðaltiniai neveikë vienas kito. bule lenkø kunigaikðèiui (1216­1217).

gyvuliø augintojai. Ávedus krikðèionybæ Prûsijoje ir Latvijoje. ðvedø) ar finougrø (estø. Kitokia situacija susiklostë XV amþiaus Lietuvoje ir Lenkijoje.TURINYS TRUMPINIMAI. Sunku patikëti. Jau seniausiuose slavø. Motiejaus Strijkovskio Kronikos) faktais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS prietarai. tiek ir su vëliau raðytø ðaltiniø (Lietuvos metraðèiø. Ið paèiø ðaltiniø kartais sunku suprasti. kuriuos praktikavo visø tautø þemesnieji gyventojø sluoksniai (þemdirbiai. Renesanso idëjø paskatintas domëjimasis senaisiais paproèiais ir tikëjimais. Ið XV amþiaus yra uþuomina apie prûsø kilmæ (Lauryno Blumenau Vokieèiø kryþiuoèiø ordino istorijoje). Visuose kraðtuose ðie paproèiai. kuriuose bûta duomenø apie senuosius paproèius ir tikëjimus. burtininkavimà ir nekrikðèioniðkà ðeimos ir kalendoriniø ðvenèiø ðventimà. þmoniø sàmonëje dar ilgai iðliko prisiminimø apie garbintus dievus ir apeigas. Mikalojus Lasockis. Pilypas Kalimachas ir kt. kurðiø). Neretai jø pateikti faktai sutampa tiek tarpusavyje. amatininkai). publicistai. nes specialiai jais niekas nesidomëjo. Èia netgi karaliðkajame Jogailaièiø dvare Krokuvoje ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio dvare Vilniuje. 1963). senaisiais paproèiais ir tikëjimais. kad ðie padavimai bûtø Renesanso epochos istorikø sukurti. burtai ir prietarai turëjo daug bendrø bruoþø. o apie þiemgaliø kilmæ buvo uþsiminta jau XIII amþiuje Baltramiejaus Anglo. Daþniausiai XV amþiaus ðaltiniuose kalbama apie þyniavimà. Juose senoji liaudies pasaulëjauta susipynusi su krikðèioniðkàja. jau nekalbant apie paprastus þmones. germanø ir kitø ­ 31 ­ . Kai kurios apeigos ir po krikðto buvo slapèia atlikinëjamos. kai visos tautos ëmë domëtis savo praeitimi. germanø (vokieèiø. Medþiagà apie senàjà lietuviø religijà ir gyvenimo bûdà jie galëjo imti ir ið raðytiniø ðaltiniø. Mokslininkai. arba vëliau vienø tautø perimti ið kitø.). ir ið dar gyvø esanèiø tos religijos iðpaþinëjø arba jø palikuoniø. latviø. lyviø). kuriomis ðie dievai buvo garbinami. Dlugoðo. Raðytiniø padavimø apie savo genèiø kilmæ turi daugelis Europos tautø (Zachara-Wawrzyñczyk. apie kokiø tautø paproèius ir tikëjimus juose kalbama: baltø (prûsø. raðæ ðiame amþiuje apie senàjà lietuviø religijà ir mitologijà (Dlugoðas. dar buvo gyvas senosios lietuviø religijos prisiminimas. Ðio leidinio ðaltiniø anotacijose bandoma nustatyti mitinës informacijos etninæ priklausomybæ. Atrodo. kad ðiø ðaltiniø autoriai yra naudojæsi ir ankstesniais raðtais apie lietuviø ir þemaièiø krikðtà. jie arba buvo paveldëti ið bendro indoeuropieèiø gyvenimo laikø. politiniai veikëjai. Jie ypaè iðpopuliarëjo Renesanso laikotarpiu. kitus ávykius. Taèiau tik labai maþa dalelë ðiø senosios religijos reliktø tepakliuvo á XV amþiaus ðaltinius. jiems buvo prieinami su Lietuvos krikðtu ir kitais svarbiais ávykiais susijæ dokumentai. Kalimacho raðtuose) uþfiksuoti ir pirmieji padavimai apie lietuviø kilmæ. artimai bendravo su karaliaus ir kunigaikðèio dvaru. kurie tapo ypaè populiarûs XVI amþiuje. XV amþiaus ðaltiniuose (Laoniko Chalkokondylo. Tuo pat metu prasidëjo mokslinis.

duomenys. Kalimacho. kelioniø apraðymø. Naujosios Zelandijos gentys. prûsø. Reformacijos ir kontrreformacijos judëjimas. ieðkoti juose senosios religijos bei mitologijos likuèiø ir juos apraðinëti. Matyt. Todël padavimai apie baltø genèiø (þiemgaliø. pirmuosius jø vadus (kunigaikðèius. kuriuose daug kalbama ir apie senàjà prûsø. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytauto laiðko ðv. Daugiausia ir ávairiausiø þiniø apie BRM yra Jeronimo Prahiðkio pasakojime ir Dlugoðo Lenkijos istorijoje. Vienas kitas senosios lietuviø religijos ir pasaulëjautos bruoþas paaiðkëja ir ið XV amþiaus administraciniø raðtø: Þemaièiø bajorø skundo Vakarø Europos valdovams ir popieþiui (1416). visi ðie raðytiniai ðaltiniai remiasi padavimais. Renesanso epochos padavimus apie Europos tautø praeitá reikëtø kildinti ið ðiø mitø. 178­194). ir ið paprastø þmoniø gyvenimo. religiniø ir visuomeniniø paproèiø susidarymà. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui (1420). Tais padavimais neretai buvo reiðkiamos istorikø visuomeninës. senàja religija bei mitologija èia domimasi moksliniais. kronikose) uþsimenama apie jø genèiø atëjimà á tuometines gyvenamàsias vietas. Pradëta gilintis á tautos paproèius. bet ir daugelis indoeuropieèiø (Ìåëåòèíñêèé. Duomenys apie BRM imami ir ið senesniø raðytiniø ðaltiniø. Sembos vyskupo Michaelio Junge’s ásakas (1426?). Ðá gausumà ir ávairumà lëmë Renesanso idëjø ásigalëjimas.TURINYS TRUMPINIMAI. Be abejo. Laoniko Chalkokondylo darbai. Ðio amþiaus autoriai ­ 32 ­ . Mikalojaus Lasockio ir Pilypo Kalimacho raðtai. ji laikoma neatskiriama tautos istorijos dalimi. nes jie skelbiami pirmà kartà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS indoeuropieèiø raðytiniuose ðaltiniuose (metraðèiuose. Taèiau nëra visai bereikðmës ir ið senesniø ðaltiniø paimtos þinios. mitologijos tyrinëtojams iki ðiol buvo beveik neþinomi. Ðiuo laikotarpiu pagausëjo istorijos. reikalingos papildomø komentarø. Kaip ir ankstyvojo Renesanso veikaluose. lietuviø) kilmæ spausdinami ðiame leidinyje nurodant ðaltiniø problemiðkumà. kuriuose buvo atsispindëjæ tikri ávykiai: indoeuropieèiø migracija ið senosios tëvynës ir vëlesnës jø klajonës tautø kraustymosi laikotarpiu. Taèiau juose pasitaikanèios uþuominos labai neryðkios. Daug daugiau ir ávairesniø BRM ðaltiniø pasirodë XVI amþiuje. politinës paþiûros. surinkti ið þmoniø gyvenimo. burtus bei prietarus. karalius). paþintiniais tikslais. Tie padavimai siejasi su mitais apie pirmøjø protëviø keliones. latviø religijà bei mitologijà. 1976. ðio imperatoriaus laiðko Jogailai (1417) ir kt. paproèiø susiklostymà. kuriuose yra nemaþa BRM medþiagos. lietuviø. kraðtovaizdþio formavimàsi. tikëjimus. vertingesni. Amerikos indënai. Reikðmingesni ðio laikotarpio BRM ðaltiniai yra 1418 metø Varmës vyskupo praneðimas. spausdintø knygø paplitimas. geografijos veikalø. didelæ jiems padarytà Renesanso epochos istorikø átakà. Panaðiø mitø turëjo ne tik primityvios Australijos. Lasockio. Jokûbo ið Ekso (Jacques d’Aix).

TURINYS TRUMPINIMAI. Sûduviø knygelës autorius. ið viso nebuvo. funkcijos. ið viso nebuvo. Lasická ir Matà Pretorijø: ¥Savo darbuose jie pateikia deðimtis mitologiniø vardø. uþmirðæ senàsias apeigas. graikø dievø vardais arba lyginami su jais. priskiriamos tø vardø turëtojams. graikø) religijos ir mitologijos modeliais. kad visà prûsø olimpà Grunau pats sukûrë nusiþiûrëjæs á Adomo Brëmenieèio apraðytàjà ðvedø senøjø dievø ðventovæ Upsaloje. Wilhelmas Mannhardtas ir kt. Kol kas þinomi tik kai kurie ðaltiniai. Lukas Davidas. kad. Lukas Davidas irgi neturëjæs Kristijono Kronikos. Ypaè daug kritikos sulaukë Simonas Grunau. Daþniausiai jie uþraðyti netikslia. Haraldas Biezais ir daugelis moderniøjø baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø. daþnai nepatikimos arba pabrëþtinai etimologinës kilmës. apibûdinami jø poþymiais. pritaikytos prie nepalankiø konspiracijos sàlygø. Grieþtà Grunau kritikà vëliau revidavo Jonas Bertulaitis. kuria daugiausia remiasi Grunau. kuriais sakosi naudojæsi Renesanso autoriai. Kai kurie autoriai. Jonas Lasickis ir kiti autoriai. kurie vëliau þuvo. ir norëdami jà iðsamiai apraðyti Renesanso autoriai kartais sàmoningai. Valdantieji sluoksniai buvo iðsiþadëjæ senøjø dievø. Strijkovskio. maþai temokëjo arba visiðkai nemokëjo baltø kalbø (pavyzdþiui. Buvo abejojama ir dël kai kuriø Erazmo Stellos. ir dël to atsirado daug netikslumø ir klaidø. 156). Pagaliau daugelis ið nurodytø dievybiø pasirodo esanèios dvasios. daug kà reikia priskirti nepakankamam autoriø informuotumui. miestelënai) slapta dar garbino kai kurias jiems artimas dievybes. kuriais rëmësi Erazmas Stella. ið kuriø suþinome apie tuose rankraðèiuose buvusià mitinæ informacijà. aukojo joms aukas. Motiejus Strijkovskis. Taèiau aukojimo apeigos buvo supaprastëjusios. jie kai kà patys sugalvojo. Simonas Grunau. Kai kurie tyrinëtojai (Maxas Perlbachas. o kartais ir nesàmoningai naudojosi jiems geriau þinomø antikiniø tautø (romënø. Todël Renesanso epochos ðviesuoliø duomenis apie BRM reikia vertinti kritiðkai. ðiuo metu raðæ apie BRM. Josephas Benderis. Lietuvos metraðèiai. Ðiø autoriø gyvenamuoju laikotarpiu baltø kraðtuose jau seniai buvo ávesta krikðèionybë. o kartais ir klaidinga forma. Baltø dievai neretai vadinami (pradedant Dlugoðu) romënø. ­ 33 ­ . BRM sistema buvo gerokai apirusi. Mokslininkai átaria. gyvuliø augintojai. 1980. o viskà perpasakojæs ið Grunau. ir todël jø darbai yra vienintelis ðaltinis. gamtos arba ûkio globëjos´ (Ìèôû. perpasakodamas jø þinias pernelyg stengësi mitologizuoti.) manë. o kartais jø fantazijai. Lasickis). kuris laisvai elgësi su ðaltiniais. kad pirmojo prûsø vyskupo Kristijono Kronikos. jog kai kuriø ðaltiniø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS naudojosi daugeliu rankraðèiø. norëdami sukurti áspûdingesná senøjø baltø religijos ir mitologijos vaizdà. Ir tik þemesnieji luomai (þemdirbiai. Lasickio ir kitø Renesanso autoriø duomenø. Daugeliui jø ið dalies tinka Viaèeslavo Ivanovo ir Vladimiro Toporovo pasakyti þodþiai apie Strijkovská.

Tai. senosios religijos dievai ir apeigos.TURINYS TRUMPINIMAI. reformatai pirmiausia ir norëjo iðsiaiðkinti. jø dvasios reikalus. uþsikrëtë ávairiausiais burtais bei prietarais. kurio nariai 1569 metais ­ 34 ­ . slëpë nuo jø Dievo þodá. religija. Visuose tokiuose reformatø Baþnyèios dokumentuose. latviams krikðèionybë buvo prieðø. liaudies sàmonëje iðlieka iðtisus ðimtmeèius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Antra vertus. o kartais net ir tûkstantmeèius. savo veiklà suaktyvino ir katalikø Baþnyèia: ëmë aiðkintis tikëjimo dalykø bûklæ parapijose ir ieðkoti bûdø jà pagerinti. lëmë ir specifinës krikðèionybës platinimo sàlygos baltø kraðtuose. Prûsams. raðë ataskaitas apie ðias vizitacijas. Ávedus naujà religijà. ypaè katalikø. nes visi jie vadinami ¥stabmeldiðkais´. Taèiau jo atstovai nenorëjo senøjø tikëjimø ir paproèiø liekanø iðkelti. daug jø surado ir apraðë savo darbuose. tikëjimus. kaip tà bûklæ pagerinti. Valdantieji sluoksniai. Palikti be Dievo þodþio þmonës. ðventøjø garbinimas. ir ið dokumentø ne visada galima suprasti. Dël to ið tiesø baltø kraðtuose dar daug buvo senosios religijos bei mitologijos likuèiø. o stengësi jas iðnaikinti. Vienas ið reformatø kaltinimø Romos katalikams kaip tik buvo tai. susipynusios su naujosios religijos atitinkamais dievais ir apeigomis. Stabmeldiðkomis buvo vadinamos ir katalikø praktikuojamos iðkilmingos baþnytinës apeigos. kur kalbama apie stabmeldiðkus senuosius. raðytuose Prûsijoje ir Latvijoje. Siekdami sugràþinti þmones prie ¥tikrojo gyvojo ðaltinio´ ­ Dievo þodþio. Kovodama su Reformacija. ji buvo skleidþiama þmonëms maþai suprantamomis vokieèiø. per daug nesirûpino religiniu þmoniø ðvietimu (maþai buvo baþnyèiø. vaikydamiesi turtø ir pasaulietinës valdþios. religija ir mitologija priklauso konservatyvioms ideologijos formoms. o kur apie katalikiðkus paproèius. o aukðtesnë baþnytinë valdþia leido ásakus. o dar maþiau lietuviðkai ar latviðkai kalbanèiø kunigø). jiems skirtø dienø ðventimas. Ir ðiaip kunigai raðinëjo ataskaitas apie krikðèioniø tikëjimo bûklæ jø parapijose. yra uþuominø ir apie senuosius þmoniø paproèius. visai uþmirðo paprastus þmones. bent jau Lietuvoje ir Latvijoje. stabmeldiðkais paproèiais. ir Renesanso epochos autoriai. nuoðirdþiai gilindamiesi á paprastø þmoniø gyvenimà. Ypaè daug BRM likuèiø dar bûta XVI amþiuje. be kita ko. vël sugráþo á stabmeldystæ. Taèiau tie paproèiai ir tikëjimai jau yra sumiðæ su krikðèioniø. pasak reformatø. lietuviams. lenkø ir lotynø kalbomis. Ypaè daug ðioje srityje pasidarbavo jëzuitø ordinas (ákurtas 1534). Domëtis senosios religijos bei mitologijos reliktais skatino ir Reformacijos judëjimas. ir todël krikðèionybës idëjos ðiuose kraðtuose plito lëtai. kad jie. buvo ruoðiami vizitacijø nuostatai su konkreèiais klausimais þmonëms apie senosios religijos liekanas. su kuriais jie ilgai ir nuoþmiai kovojo. kuris esàs pasakytas Ðventajame Raðte. kokie stabmeldiðki paproèiai ir prietarai liaudyje dar yra paplitæ: reformatø baþnyèiø kunigai ir aukðtesnieji dvasininkai vaþinëjo po parapijas.

Jie. Taèiau juos reikia vertinti kritiðkai dël kitko. praneðimus popieþiui. siekimu per maþai turint duomenø sukurti senosios baltø religijos visumà. Ðiose knygose apstu duomenø ir apie senuosius lietuviø paproèius bei tikëjimus. aukðtesnieji dvasininkai (vyskupai) raðë aplinkraðèius baþnyèioms. nesiderinanèias ne tik su krikðèionybe. XVI amþiuje atsiranda dar viena BRM ðaltiniø rûðis ­ raganø teismø bylos. miestø atlasai. daþnus burtininkavimus ir raganavimus. restauruoti trûkstamas tos visumos dalis. Nepaisant ðio trûkumo. Taèiau mokslininkø pagrástai keliama mintis. tiek katalikø) raðtuose mitinës medþiagos maþiau negu Renesanso idëjø paveiktø istorikø. Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530) minimas net visas senasis sûduviø panteonas. jiems aukotas aukas. kuriø kaip stabmeldiðkø raginama iðsiþadëti. raganavimà. kad rengdami ðá nutarimà Prûsijos vyskupai naudojosi Renesanso dvasia paraðyta Sûduviø knygele. Kaip ir XV amþiaus religiniø ásakø autoriai. baltiðkieji elementai èia sumiðæ su daugelio kitø tautø tikëjimais. ir ji kiek kitokia. Jose esanti mitinë medþiaga ið dalies panaði á tà. Religiniø autoriø negalima apkaltinti falsifikacija. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS buvo pakviesti ir á Lietuvà. Religiniø raðtø autoriai. groþinës literatûros kûriniai ir kitokie ­ 35 ­ . ypaè apie raganavimà ir burtininkavimà. kaip ir XIII­XIV amþiaus krikðèionybës platintojai baltø kraðtuose. todël dauguma jø dokumentø. kuriø ypaè daug yra ið XVII­XVIII amþiø. ypaè raðyti Lietuvos Didþiojoje Kunigaikðtystëje. raðë ataskaitas. vizitavo parapijas. Daugelyje ðiø katalikø baþnyèios dokumentø yra duomenø ir apie senosios lietuviø bei latviø religijos ir mitologijos liekanas. administraciniai raðtai. o senoviná baltams bûdingà ávairiø ðvenèiø ðventimà. nekrikðèioniðkà kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø ðventimà) ir per maþai ieðkojo specifiniø. baltams bûdingø tikëjimø ir paproèiø. kur kalbama apie BRM reliktus. laikë jà ¥velnio iðmone´. ið kuriø matyti. Religiniø kovø ákarðtyje XVI amþiuje buvo iðleistos ir pirmosios lietuviðkos religinio turinio knygos. Remdamiesi tomis ataskaitomis. kuri randama religiniuose raðtuose. raðytojø. Ávairûs ðio amþiaus juridiniai. kuria siekiama atitraukti þmones nuo tikrojo tikëjimo. Krikðèionybës platintojø (tiek reformatø. rinko duomenis apie dar gyvus senuosius paproèius ir tikëjimus. ne krikðèioniðkà. kaip reformatai ir katalikai platino krikðèionybæ. jie daugiau dëmesio kreipë á visoms Europos tautoms bûdingus nukrypimus nuo krikðèionybës dogmø (burtininkavimà. bet ir apskritai su sveika þmogaus prigimtimi.TURINYS TRUMPINIMAI. yra ið XVII amþiaus. kaip ir reformatai. jos apraiðkas stengësi pavaizduoti kaip nehumaniðkas. jø raðtuose yra daug vertingos medþiagos apie baltø tada dar tikëtus dievus ir mitines bûtybes. buvo grieþtai nusistatæ prieð senàjà ¥stabmeldiðkàjà´ jø religijà. geografø. keliautojø darbuose. visokiais bûdais prieð jas kovojo. Jëzuitø veikla suaktyvëjo tik XVI amþiaus pabaigoje.

pritaikyta naujiems krikðèionybës poreikiams. kuriuose tapo madinga uþsiminti apie senuosius apraðomojo kraðto paproèius bei tikëjimus. frazeologijos su mitiniais ávaizdþiais). buvo persekiojamos ir baudþiamos raganos. Taèiau tie intarpai nelabai dera prie viso stilizuoto konteksto. iki ðiol nebuvo panaudoti kaip BRM ðaltiniai. Nemaþa leksikos dalis yra sinkretinio pobûdþio: religinës krikðèioniðkosios ðventës. rengë vizitacijø nuostatus. jeigu tik ji surinkta ið gyvosios kalbos. senøjø dievø vardais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS veikalai. kuriais raginama kovoti su uþsilikusiomis ¥pagonybës´ liekanomis. Paskelbti ðiame leidinyje visà þodynuose esanèià mitinei baltø pasaulëþiûrai suprasti reikðmingà medþiagà neámanoma dël vietos stokos. Ðiame ðimtmetyje pagausëjo pasaulietinio turinio raðtø: groþinës literatûros kûriniø. Ðie duomenys baltø ir kitatauèiø raðytojø kûryboje panaudojami kiek skirtingai. Ir toliau buvo leidþiami istorijos. kuri ypaè ryðki frazeologizmuose. liaudies sàmonëje iðlaikë dalá senosios semantikos. áterpia vienà kità lietuviðkos mitologijos personaþà.TURINYS TRUMPINIMAI. likimo lëmimo terminø. kuriø teismø bylose apstu duomenø ne tik apie raganavimà. ðalia jø. gramatikø. koks jø abstrakcijos laipsnis. kuriose nurodydavo pastebëtus nukrypimus nuo Baþnyèios propaguojamo gyvenimo bûdo. velnias) yra vadinama senøjø. Laurynas Bojeris). dvasia. prakeiktas ir kt. kelioniø apraðymai. ðventas. senàjà mitinæ prasmæ turinèiais þodþiais.). kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø pavadinimø. aitvarus ir kitas anuo metu tikëtas mitines bûtybes. Tiek katalikø. lengviausiai suvokiama leksikos dalimi. kuriose koneveikiami senieji paproèiai ir tikëjimai. burtø bei prietarø apraðymø. kuriuose pasitaiko uþuominø apie ano meto tikëjimus ir paproèius. norëdami paryðkinti lietuviðkà kolorità. Tuo tarpu paèiø baltø (pavyzdþiui. bet pasitaiko ir senøjø paproèiø apraðø. svarbûs jos prasmiø kiekybiniai santykiai (kiek yra sakraliniø sàvokø. daug uþkalbëjimø. neva antgamtinæ galià turinèiø þmoniø vardø. Þodynuose ne tik yra daug mitinës leksikos (dievø. ikikrikðèioniðkøjø ðvenèiø. vilktakius. burtininkavimà. koks yra sàvokø. Prûsijoje ir Latvijoje buvo leidþiami kraðto ásakai. pragaras. mitinæ prasmæ turá dalykai (dangus. burtø bei prietarø. mitiniø bûtybiø. reiðkianèiø dangaus. XVII amþiuje BRM ðaltiniai maþai tepakito. ypaè þodynø. Mitologiniu aspektu reikðmingi ir senøjø ðeimos ðvenèiø (krikðtynø. Ði senoji leksika. siela. Buvo leidþiamos religinio turinio knygos. poþemio objektus bei reiðkinius. Pavieniø BRM duomenø yra ir groþiniuose kûriniuose. vestuviø. gausiai naudodami Renesansui bûdingus antikinës mitologijos ávaizdþius. netgi ávairiausi giminystës terminai. Pagaliau senajai liaudies pasaulëþiûrai suprasti reikðminga visa leksika. geografijos veikalai. tikëjimø. laidotuviø) pavadinimai. tenka apsiriboti mitiniu poþiûriu paèia informatyviausia. bet ir apie velnius. netgi geroji ir blogoji dvasia (Dievas. þemës. Kitatauèiai raðytojai (pavyzdþiui. raðë ataskaitas.). tiek protestantø dvasininkai vizitavo parapijas. santykis ir pan. Mykolo ­ 36 ­ .

BRM ðaltiniø smarkiai sumaþëjo. kelioniø apraðymuose pagausëjo kompiliaciniø. á liaudies tikëjimus. Jakobo Lange’s ir Gotthardo Friedricho Stenderio þodynuose. Vis reèiau ir glausèiau apie senuosius baltø tikëjimus ir paproèius uþsimenama religinio turinio raðtuose. þodynø. Ðio amþiaus istorijos ir geografijos veikaluose. XVIII amþiuje. baþnyèiø vizitacijø ataskaitose ir religinio turinio raðtuose ­ trafaretiniø teiginiø apie visuose Europos kraðtuose populiarø þyniavimà ir burtininkavimà. su didþiule meile ir profesiniu ásigilinimu paraðyta Mato Pretorijaus studija apie Prûsijos lietuviø paproèius ir tikëjimus. administraciniø ir kitokiø raðtø. taèiau mitinës informacijos juose maþiau ir ji dar blankesnë. ið antriniø ðaltiniø paimtø þiniø apie BRM. Nemaþa ðiame amþiuje iðleista religiniø knygø. Reikðmingos taip pat Lietuvos ir Latvijos jëzuitø rekolekcijø ataskaitos. skraidymà á susirinkimus. nusmukus jos kultûrai ir galiausiai jai visai netekus valstybingumo (1795). santykius su velniais. Tai iðsami. nusilpus Lenkijos ir Lietuvos valstybei. kas pateko á tautosakà ir tradiciná þemdirbiø kalendoriø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Lietuvio) raðytuose veikaluose ðalia sàmoningai áterptø konkreèiø citatø ið baltø mitologijos dar galima uþèiuopti ir pavienius paties autoriaus senojo mitinio pasaulëvaizdþio reliktus. likusioje Latvijoje ir Prûsijoje ­ protestantizmui). kuriuose yra daug naujø duomenø apie BRM jos laipsniðko nykimo ir degradavimo laikotarpiu. kuriuose uþsimenama apie BRM. kurio atkakliai buvo laikomasi. Ðie þodynai yra ­ 37 ­ . Baþnyèios vadovø aplinkraðèiø. Tiek vienu. Svarbiausia XVIII amþiuje baltø religijos ir mitologijos rûðis ­ Prûsijoje ir Latvijoje rengiami þodynai. Ir tø paèiø raðtø. paproèiø ir aukojimø. kurie yra ypaè reikðmingi ir daug sakantys.TURINYS TRUMPINIMAI. Sumaþëjo istorijos. Galutinai baltø kraðtuose ásitvirtinus krikðèionybei (Lietuvoje ir Latgaloje katalikybei. konkuruojanèiu su krikðèionybe. raganø bylose ­ apie raganø kenkimà þmonëms. kuriuose bûtø uþsimenama apie BRM. o domëjimasis ja kaip specialia mokslo ðaka sustiprëjo tik XIX amþiuje. geografijos veikalø. pasikeitus visuomeninëms politinëms ir kultûrinëms sàlygoms. o dalis ­ surinkta ið þmoniø. Ypaè daug naujos informacijos apie to meto paproèius ir tikëjimus uþfiksuota Jokûbo Brodovskio. tiek kitu atveju svarbu atskirti meninæ kûrëjo iðmonæ nuo tikrø dalykø. kuriose minima daugelis senøjø baltø garbintø dievybiø. Ilgainiui vis labiau blëso prisiminimai apie seniau tikëtus dievus ir apeigas. o Lietuvoje jø ið viso nebepasirodë. burtus bei prietarus. ið XVII amþiaus iðliko daugiau negu ið XVI. Ir vis dëlto ðiame amþiuje dar pasirodë labai svarbiø ðaltiniø. nekrikðèioniðkà ðvenèiø ðventimà. Pauliaus Einhorno ­ apie latviø. kuriuose pasitaiko iki ðiol mitologijos tyrinëtojø maþai panaudotø duomenø. kuriomis tie dievai buvo garbinami. kuriuose dalis duomenø pakartota ið senesniø raðytiniø ðaltiniø. Ðaltiniø. daug maþiau bebuvo leidþiama. Geriau iðliko tik tai. juridiniø. nustota domëtis baltø religija ir mitologija kaip dar gyvu reiðkiniu.

kuris anksèiau daugelio mokslininkø buvo laikomas Teodoro Narbuto falsifikatu. didesniø abejoniø nekelia. dangaus ðviesuliais ir reiðkiniais. Taèiau atsimintina. Jau ið paèiø BRM ðaltiniø matyti. jog klydo tie tyrinëtojai ­ 38 ­ . akmenø) garbinimas. 791­799). Beveik visi bendri ðiø tautø mitologijos personaþai (Dievas tëvas. griausmo dievas. Tiesa. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS vieni ið svarbiausiø ðio amþiaus BRM ðaltiniø. Donelaièio raðtai. gamtos objektø ir reiðkiniø garbinimas nëra iðskirtinis BRM bruoþas. þeme. griausmo. religijoms ir mitologijoms. 1984. ugnies. vandens. raðiusiø ásigalëjus pozityvizmui (XIX amþiaus pabaigoje) ir dar vëlesniais laikais. rankraðtiniai vokieèiø­lietuviø kalbø þodynai.TURINYS TRUMPINIMAI. þemës. Vadinasi. bet vis dëlto ið jø galima susidaryti bendrà vaizdà. jie fragmentiðki. Tai susijæ su paèia religijos ir mitologijos prigimtimi. vyskupystës sinodo nutarimai. 1752 metø Medininkø. ugnimi. ið kitø raðytiniø ðaltiniø paimtus duomenis ðie autoriai interpretavo kiek savaip. svarbu iðsiaiðkinti. kaip jie abstrahuojami. Kai kurie tyrinëtojai kritiðkai vertina ir Lange’s bei Stenderio pateiktus latviø religijos ir mitologijos duomenis. Kalbant apie bet kurios religijos bei mitologijos gamtiná pobûdá. augalais (Ìèôû. ugnies. poþemiu. Daugelis tyrinëtojø. Èâàíîâ. kuri yra paimta ið gyvosios tradicijos. Svarbiausias argumentas ðiam teiginiui paremti yra tai. ypaè senesnëms. Kristijono Donelaièio raðtuose. Ãàìêðåëèäçå. Friedricho Danckelmanno traktatas apie senuosius prûsus. 527­533. Ypaè ði mintis akcentuojama kalbant apie lietuviø religijà. griausmu. 1770 metø krikðèioniø katalikø katekizmas ir kiti) mitologijos tyrimams dar nebuvo panaudoti. kad raðytiniuose ðaltiniuose daþnai minimas gamtos objektø ir reiðkiniø (dangaus ðviesuliø. poþemio. arba Þemaièiø. Tiems dalykams daug vietos skyrë visos indoeuropieèiø tautos. Nemaþa ðiame amþiuje paraðytø arba iðleistø darbø (pavyzdþiui. taèiau tikëjimai. paproèiai ir visa kita mitinë leksika. vandeniu. nurodë gamtiná BRM pobûdá. kartais sunku tiksliai perskaityti juose esanèià informacijà. áþvelgti kai kuriuos specifinius ðios religijos ir mitologijos bruoþus ir raidos tendencijas. vandens. ne visi patikimi (ypaè ið Renesanso epochos). Vertingos naujos informacijos apie BRM yra Johanno Friedricho Rivijaus Kronikos intarpe. 1980. dievai Dvyniai. *** Raðytiniø baltø religijos ir mitologijos ðaltiniø ið seniausiø laikø iðliko nedaug. Þemë motina. kad gamtos objektø ir reiðkiniø garbinimas yra bûdingas beveik visoms. augalø ir gyvûnø. kaip gamtos objektai ir reiðkiniai átraukiami á mitinæ sistemà. augalø dievybës) yra susijæ su ðvieèianèiu dienos dangumi.

Neurai. 352­359). kad baltai garbino ne konkreèius gamtos objektus ir reiðkinius. ­ tai teigia romënø istorikas Pomponijus Mela. kad jie neturëjo personifikuotø dievybiø ir pan. turëjo bûti garbinamos ir kitos dievybës ­ jos vaikai. raðytoje 1216­1217 metais. Dvyniø kultas kaip tik buvo bûdingas baltams (Mèôû. kurias kartais linkstama priskirti baltams (Gimbutienë. Ir ið Oliverio Paderbornieèio þodþiø matyti. Dievus iðpaþino pietvakariniai baltø kaimynai germanai. Ipatijaus metraðtyje ­ lietuviø garbinami dievai Nunadievis. kuriø kartais tiesiogiai ir nebesiedavo su joms atsirasti pradþià davusiais reiðkiniais. pakartojæs dalá Herodoto informacijos ir jà kiek modifikavæs. Antonis Mierzyñskis. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje minimas prûsø dievas Kurka ¥ir kiti dievai´. esà visko pertekæ. lapuotiems medþiams. kad lietuviai ir kiti baltai garbino paèià gamtà. 1982. sakoma. Pavyzdþiui. Julius Lippertas. Kitoje bulëje. gyvenusios tarp Vyslos ir Oderio. galima spræsti jau ið seniausio ðaltinio ­ Herodoto Istorijos. jei buvo garbinama Dievø motina. 1980. Þvorûna. Kad baltai turëjo dievø. medþius. Èâàíîâ. 1985. kad jø religija buvo primityvi. kurie teigë.TURINYS TRUMPINIMAI. taip pat gentys. Òîïîðîâ. kalnus. skaidriems vandenims. Ið baltams artimø genèiø garbintø dievø paminëtini nahanarvalø dievai Dvyniai. O neðvariomis dvasiomis. Zenonas Ivinskis. 66). gelonai (Äîâàòóð. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje ­ ­ 39 ­ . raðytoje 1199 metais. kad prûsai demonams aukoja gëlëmis vainikuotas merginas. pasak Tacito. Diviriks. bûtent budinai. Dievus garbino rytiniai baltø kaimynai skitai. Øèøîâà. Petras Klimas. kartu nurodo. gelonai. Nuo XII amþiaus baltø dievai minimi beveik visuose raðytiniuose BRM ðaltiniuose. Medeina. melanchlenai ir kitos gentys garbino dievà Marsà. kad tokia garbë buvo teikiama ir neðvarioms dvasioms. Be to. kad Livonijos gentys Dievui prideramà garbæ teikia kvailiems gyvuliams. kuriuos garbinanèios vienos ar kitos baltø gentys. kad senovës baltai turëjo dievø. kad prûsai giriasi. krikðèionys vadindavo pagoniðkøjø tautø dievus. kurias lotyniðkais vardais jis ir iðvardija. arba demonai. 1983). Pagaliau patys aisèiai (kuriø priskyrimas baltams nekelia didesniø abejoniø). dar labiau patvirtina kito romënø istoriko ­ Tacito ­ duomenys. arba demonais. Perkûnas. Juozas Jurginis ir kiti). garbino Dievø motinà. paraðytos V amþiuje prieð Kristø. Prielaidà. bet juose gyvenanèias dievybes. þaliuojanèioms þolëms (taip buvo áprasta anuo metu raðyti apie pagonis). Jau popieþius Inocentas III savo bulëje. taip pat gentys. 154. teigdamas. jog jø dievai. Zuikiø dievas. Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðo intarpe ­ dievai Andajas. Teliavelis. Dar vëlesniuose ðaltiniuose nurodomi ir dievai. Teliavelis. o jø sudievintà pavidalà ­ ðiø objektø ir reiðkiniø pagrindu sukurtas personifikuotas dievybes. Tai personifikuota dievybë. Êàëëèñòîâ. Popieþiaus Grigaliaus IX 1232 metø bulëje teigiama. kad stabmeldþiai baltai garbina ne paèius ðaltinius. Ðaltiniai aiðkiai rodo. kurias kai kurie mokslininkai sieja su baltais. uolas ir slënius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS (Alexanderis Brückneris.

153­156. 13. dievas. Sûduviø knygelëje. Juo. sen. indø Varuna (VãruËa). Percunis). Perkûnas. ávedus krikðèionybæ baltø kraðtuose. Raðytiniais ðaltiniais pagrástà teiginá. 790­799. Simono Grunau. Kitø indoeuropieèiø mitologijoje panaðios dievybës irgi vadinamos tos paèios arba panaðios ðaknies þodþiais (slavø Ïåðóí ­ ¥griausmo dievas´. keltø Velaunas (Vellaunus). ásivaizduojamas kaip mitinë bûtybë arba dievas. Visos baltø kalbos turi þodá abstrakèiai dievo sàvokai reikðti (liet. Dlugoðo Lenkijos istorijoje ­ romëniðkais vardais Vulkanas. 255­274). 1986. pr. Juppiter ­ ¥Jupiteris. lat. Atitikmenø kitø indoeuropieèiø kalbose ir mitologijoje turi ir viename kitame ðaltinyje paminëtas. Svaibratas ir Kurka. Visos baltø kalbos turi bendrà þodá griausmo dievui pavadinti (liet. lotynø deus ­ ¥dievas´. Simono Grunau. germanø Ulinas (Ullr. Jam artimi slavø Velesas/ Volosas (Âåëåñ/Âîëîñ). 16). kad baltai turëjo dievus. áëjo á bendrà jø mitologijos fondà. Dar daugiau garbinamø dievø ir þemesnio rango dievybiø nurodoma Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose. Eskulapas pavadinti lietuviø dievai. Tôr ­ ¥Tiuras.). Luko Davido kronikose ­ prûsø dievai Patulas. 527­530. Tik baltø mitologijoje nëra taip ryðkiai iðskirto vieno ­ svarbiausio dievo. Ullinn) ­ irgi personifikuoti dievai (Vëlius.TURINYS TRUMPINIMAI. 1984. bet kai kurie jø dievai genetiðkai yra susijæ su kitø indoeuropieèiø dievais ir kaþkada. Malalos kronikos nuoraðo intarpe ­ Andajas. Ðis dievas þinomas latviø ir lietuviø tautosakoje. dangaus dievas´. Perkûnas. Vëlius. Vurskaitas. Dyãus ­ ¥dangaus dievas´. matyt. graikø Zε &s ­ ¥Dzeusas. Luko Davido kronikose ­ Patulas. Pavyzdþiui. 1980. indø Parjãnya ­ ¥audros debesio ir lietaus dievas´) (Ìèôû. Ávairiuose baltø ðaltiniuose á pirmà vietà iðkeliami skirtingi dievai. lat. Ãàìêðåëèäçå. Paþymëtina. Èâàíîâ. Ipatijaus metraðtyje ­ Nunadievis. Natrimpe). dievs. 1987. dangaus dievas´. ir kaip tikrinius dangaus dievo vardus (sen. kad daugelis indoeuropieèiø tos paèios ðaknies þodþius taip pat vartoja ir abstrakèiai dievo sàvokai paþymëti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Perkûnas. Jupiteris. o lietuviø ir latviø tautosakoje ypaè populiarus velnias. indø dev㠖 ¥dievas´. Ull. baltai ne tik turëjo abstrahuotø dievø. Diana. germanø Odino. pr. Vadinasi. senøjø luviø Ti¯az ­ ¥saulës dievas´. skandinavø tivar ­ ¥dievai´. Pçrkons. sen. viso panteono valdovo kaip graikø Dzeuso. indø Indros. Laoniko Chalkokondylo Istorijos liudijimuose ­ graikiðkais vardais Apolonas ir Artemidë pavadinti þemaièiø dievai. deiws). skandinavø Fj…rgyn – ¥griausmo dievo motina´. paremia baltø kalbø ir tautosakos duomenys. Prûsijos ­ 40 ­ . sen. buvo pavadinta geroji krikðèioniø garbinama dvasia (Dievas). 1418 metø Varmës vyskupo praneðime ­ prûsø ¥demonai´ Patulas ir Natrimpas (patollum. Dievs). Patrimpas. dangaus dievas´ ir kt. Lasickio veikalëlyje ir kituose vëlesniuose ðaltiniuose. kuris lietuviø ir latviø tautosakoje vartojamas ir kaip tikrinis þodis ­ dangaus dievo vardas (Dievas.

pasirodþius fundamentaliems Edwardo Burnetto Tyloro darbams apie religijos kilmæ ir pirmykðtes jos formas. Taèiau daþniau uþ já ðaltiniuose yra minimas Perkûnas. yra aiðkus nesusipratimas. gyvulius. Atrodo. uþuot garbinæ patá kûrëjà ­ Dievà. þemaièiø) skirtingai vadinami. Ið to bûtø galima daryti iðvadà. Ðitoká jø poþiûrá lëmë kelios prieþastys. mitologinius pasakojimus. Net kalbant apie palyginti aukðtà ekonominio ir visuomeninio gyvenimo lygá pasiekusias tautas. Tai buvo dësningas ir naudingas religijos ir mitologijos studijø etapas. Tokiomis aplinkybëmis neigti jø buvimà BRM sistemoje arba teigti. Taip buvo vertinama ir lietuviø religija. indoeuropieèius. dar átikinamesnë atrodo prielaida (Vëlius.TURINYS TRUMPINIMAI. Ir vis dëlto kyla klausimas. Per já buvo praplëstas ðiø visuomeniniø reiðkiniø supratimas. Kita BRM ¥sugamtinimo´ prieþastis buvo ta. Ukapirmas. neturëjæ abstrakèiø dievø ir pan. gal net tapatûs dangaus dievai. Vadinasi. jeigu tikësime Simonu Grunau. Lasickio veikalëlyje ­ Aukðtëjas Visagalásis ir kt. Ypaè buvo iðkelta gamtos reiðkiniø átaka bet kokios religijos ir mitologijos kûrimuisi. Pirma. nors buvo neblogai susipaþinæ su BRM raðytiniais ðaltiniais. tai teigë popieþius Inocentas III (1199). Luku Davidu ir kitais ðaltiniais. daugelio religijos ir mitologijos tyrinëtojø þvilgsnis nuo dievø nukrypo á þemesnio rango dievybes (¥dvasias´). á pirmà vietà baltø linkstama iðkelti dangaus dievà. tik ávairiose baltø gentyse (lietuviø. á apyvartà átraukta daug folkloriniø ðaltiniø. þvaigþdes. Aukðtëjas Visagalásis yra artimi. visur pradëta ieðkoti ¥animizmo´ likuèiø. slavø Perunas). teigë. suvienytos Lietuvos centre Vilniuje stovëjo jo ðventykla. burtus ir prietarus. sûduviai) ­ þemës. kad jø religija buvusi gamtinë ir pan. kaip net ðiais laikais bando daryti kai kurie istorikai. Be to. teigta. o vakarø baltai (prûsai). kodël pozityvistai. Vos ne á visas religijas tada imta þiûrëti kaip á pirmykðtes. kad lietuviai ir kiti baltai neturëjæ dievø. pavyzdþiui. Kita vertus. Sûduviø knygelëje. jog prûsai. augalus. 1983). kad buvo suabsoliutintas krikðèionybës platintojø teiginys. Kaip matëme. kad jie garbinæ tik gamtos jëgas. latviai ir kiti baltai. medþius. Oliveris ­ 41 ­ . garbina jo sukurtus daiktus ­ saulæ. Strijkovskio Kronikoje ­ Prakorimas. tikëjimus. kad Lietuvos centralizacijos ir intensyvaus prieðinimosi krikðèionybei laikais á pirmà vietà buvo iðkeltas kariø globëjas Perkûnas (kaip indø Indra. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose. ­ poþemio dievus. nuo dievams skirtø ritualø ir mitø ­ á liaudyje dar tebegyvuojanèias kalendorines ir ðeimos apeigas. mënulá. patobulinti tyrimo metodai. XIX amþiaus pabaigoje. kad pagal funkcijas Nunadievis. sprendþiant pagal visus BRM ðaltinius (pagal juose paminëtø dievø bei þemesnio rango dievybiø skaièiø ir hierarchijà). kad rytø baltai (ypaè lietuviai) labiau garbino dangaus dievus. sûduviø. Taigi ðaltiniuose aiðkiai kalbama apie ávairius baltø dievus. kad lietuviai ir kiti baltai turëjo tik vienà dievà Perkûnà. vidurio baltai (þemaièiai. Jono Maleckio raðinyje ­ Ukapirmas.

mitiniø bûtybiø vardø (Dievo. Gabjauju. padarytø ið dievø. miðkeliø. Petras Dusburgietis. Perkûno. Gabija. kur kas svarbesnë. su kuriomis jiems tik tekdavo susidurti. kad amþinoji ugnis buvusi kurstoma dievo Perkûno garbei. buvo laikomos iðskirtinëmis. vadinama ðventàja Panike. Pavyzdþiui. o Dlugoðas ­ kad lietuviai ugnyje garbinæ dievà Vulkanà. kaip ir kieno ji buvo globojama. Gabjaukuru ir kitokiais vardais. sakraliniø terminø (alko). ­ 42 ­ . kurá vadina romëniðku Jupiterio vardu. 1984. kad ðitaip krikðèionybës platintojai apibûdindavo visas pagoniðkàsias religijas. jai neleisdavæ uþgesti. indø. tik apskritai konstatavo. estetikos kategorijas. Strijkovskis. Vëlesniuose ðaltiniuose ne kartà minima sudievinta namø þidinio ugnis. kaip ir senøjø indoeuropieèiø. kurie neretai atlikdavæ ir kitas kulto apeigas. jà kurstydavæ specialiai tam skirti asmenys ­ þyniai. Lasockis. Jeronimas Prahiðkis. kurie menkiau tebuvo susipaþinæ su BRM. prûsai ar kiti baltai ¥garbino´ ugná. kalvø. galbût net ðventomis. Èâàíîâ. eþerai. Sembos vyskupas Mikalojus (1442) ir daugelis kitø autoriø. Tai upiø. romënø religijomis (Ãàìêðåëèäçå. Apie jà kalbama daugelyje raðytiniø ðaltiniø. padarytø ið þodþio ðventas. 700­701). pranaðaudavæ ateitá. BRM artimumà gamtai rodo ir didþiulë pagarba ugniai. vien Lietuvoje yra uþfiksuota daugiau kaip penki ðimtai vietovardþiø. kad lietuviai.). jaujos þidinio ugnis. Rivijus ir daugelis kitø ðaltiniø autoriø baltø garbinamà ugná vadina amþina. iðreiðkianèiø abstrakèias filosofijos. Pagaliau savo mirusiuosius baltai irgi degindavo ugnyje. Joje nëra dievø. matyt. upës. neiðskiriant në belaisviø. vaidilos. Dar kita. kuriems baltai buvo geriau paþástami. Ugnyje baltai aukodavo dievams karo grobio dalá. kurie rodo ypatingà mûsø protëviø pagarbà gamtai. Dlugoðas. velnio. Panaðiø uþuominø pasitaiko netgi Vilniaus ir Rygos jëzuitø raðtuose. Simonas Grunau. Taèiau atsimintina. klasikinio ir helenistinio laikotarpio graikø mitologijoje. Su ugnimi Dlugoðas. kauko ir kt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Paderbornietis (apie 1220). Dauguma baltø. dievø susijæ su konkreèiais gamtos objektais ir reiðkiniais. atrodo. buvimas baltø religijà suartina su senosiomis hetitø. akmenys. Dar daugiau yra vietovardþiø. Simonas Grunau teigia. vadinama Gabjauja. kalneliai. kurie atlikdavo ðià funkcijà. vadino juos ¥ugnies garbintojais´. Amþinosios ugnies kurstymas ir specialiø asmenø. Baltø kraðtuose buvo labai gerbiami ir patys gamtos objektai bei reiðkiniai ­ miðkeliai ir pavieniai medþiai. negæstanèia ­ ji visà laikà buvo kurstoma. Visa Lietuva buvo sëte nusëta tokiais mitologiðkai áprasmintais vietovardþiais. akmenø pavadinimai. nurodë ir kokiems ritualams ugnis buvo vartojama. eþerø.TURINYS TRUMPINIMAI. tokio poþiûrio á BRM prieþastis buvo pati BRM specifika. Petras Dusburgietis (1326). kaip porigvedinio laikotarpio indø. su kokiais dievais siejama. kurie buvo laikomi ðventais. Tai atsispindi ir baltø toponimikoje. Tie ðaltiniø autoriai. sieja ir Perkûnà. moralës. Ir ðiais vardais pavadintos vietos. o tie.

kaip galima suprasti ið Rygos jëzuitø vizitacijø ataskaitø ir metraðèiø. kad daþniausiai patys gamtos objektai ir reiðkiniai nebuvo garbinami. Archeologiniai tyrimai patvirtino Rivijaus kronikos þinias apie pagoniðkàjà ðventyklà Vilniuje. taip pat ir baltø rytiniai kaimynai skitai. Ðis specifinis BRM bruoþas paskatino susiformuoti ir kità nuomonæ ­ kad baltai neturëjo ðventyklø ir dievø atvaizdø. sprendþiant pagal Herodotà. Sprendþiant pagal Tacità. o laikë juos ðventais manydami. Jokûbo ið Ekso ir kitose kronikose. Rivijaus pateiktoje iðtraukoje ið Augustino Rotundo Lietuvos istorijos ir daugelyje kitø ðaltiniø. 59. Iðimtá sudaro tik gelonai.­I amþiuje) ðventyklos nebuvo populiarios nei baltø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS Kalbant apie baltø pagarbà gamtai. 1963. liepos yra ðventi ir aukojo po jais aukas. Ðventyklø. Religinës apeigos buvo atlikinëjamos ðventose vietose. Prûsai àþuolà. Jos minimos Magdeburgo analuose. po atviru dangumi. V amþiuje pr. Luko Davido ir kitø Prûsijos ðaltiniø. nei jø kaimynø kraðtuose. Baltø ðventyklos pradedamos minëti tik nuo XII amþiaus. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. tikint. ­ 43 ­ . deginami arba laidojami mirusieji ir pan. kad àþuolai.TURINYS TRUMPINIMAI. kad Tuðemlioje ir Baèkininkëliuose archeologø atrastos baltø ðventyklos yra apskritos. Atrasta ðventyklø liekanø buvusiuose baltø kraðtuose ­ Tuðemlioje. Baltø ðventyklø buvimà patvirtino ir archeologiniai tyrimai. neturëjo daugumas genèiø. o dievams. 34­37). Lisanka. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai. atliekamos ávairios religinës apeigos. Lenkijoje (Szymañski. 1967. Vilniuje (Kitkauskas. senø senovëje palikusiais Graikijà ir apsigyvenusiais tarp budinø. augantá svarbiausioje jø ðventovëje. Tai matyti ið Simono Grunau. kad paèiais senaisiais laikais (I tûkstantmetyje pr. 96­99). Prie jø buvo atliekamos religinës apeigos. Latviai. Kr. Dlugoðo Lenkijos istorijoje. I amþiuje ðventyklø neturëjo ir baltø pietvakariø kaimynai germanai bei patys baltai. Ádomu. garbinami dievai. Kr. laikomi ðventais. Øìèäò. þalèius. laikë ðventu. jog juose gyvena dievai. aiðkiai nurodo Dlugoðas. Magistro Vincento. o tik gerbiami. kurie. kuriose bûdavo aukojama. irgi manë. Taèiau tas pats Tacitas platokai apraðinëja ávairiø germanø genèiø ðventus miðkelius ir kitokias ðventas vietas. Ðv. Vygando Marburgieèio. Iðskirtinë pagarba gamtos objektams ir reiðkiniams rodo BRM archajiðkumà ir suartina jà su keltø religija bei mitologija. pasak Herodoto. ugná. graikø pavyzdþiu turëjæ atskiriems dievams pastatytas ðventyklas. kurias kai kurie mokslininkai sieja su baltais. 1982. Kurmaièiuose (Daugudis. Bet aukojo jas ne medþiams. reikia turëti omenyje. Gelonus Herodotas ir laiko graikais. pavyzdþiui. Kasparo Hennebergerio. Mozûruose. 1986). Matyt. Smolensko srityje (Òðåòüÿêîâ. kad juose gyvena arba mëgsta pasirodyti dievai. 31­32. Kad. lietuviai ne tiesiog garbino miðkus. nes tikëjo jame gyvenant svarbiausius savo dievus. 232­237) ir paèioje Lietuvoje ­ Baèkininkëliuose. papuoðtas medinëmis statulomis.

Remiantis minëtais ir kitais raðytiniais bei archeologijos ðaltiniais. Nedengta buvusi ir mûrinë Perkûno ðventykla Vilniuje. Jeigu buvo daromi garbinamo gyvûno atvaizdai. jau turëjo kulto apeigoms skirtø statiniø ­ ðventyklø. Nemaþa ritualø. kad apie tà àþuolà buvusios iðkabinëtos medþiaginës uþuolaidos. kad apeigos vyktø tiesiog po atviru dangum. Apie ðventyklas neuþsimena ir Petras Dusburgietis. kaip senøjø keltø. o kai kurie tyrinëtojai sieja ir su baltais. moteriðkø deiviø (Demetros. Þemynai ir kitiems dievams garbinti. Nuo XII amþiaus raðytiniuose BRM ðaltiniuose daþniau paminimi ir ¥stabai´ ­ dievø atvaizdai. tikëdami. Pavyzdþiui. Vadinasi. Sprendþiant pagal Herodotà. sudegino ðventyklà ¥su visais stabais´. baltai neðiojæ ðernø atvaizdus. Kaip teigia Tacitas. kad jie apsaugo juos prieðø apsuptyje. ásiverþæ á pagoniø baltø kraðtà. kulto apeigos buvo atlikinëjamos tiesiog gamtoje. nei skitai. nors kalba apie visø baltø kulto centrà Romuvà ir ten gyvenantá vyriausiàjá jø þyná Krivá. matyt. Ádomu. gintariniø þmoniø ir gyvuliø figûrëliø. galëjo bûti atliekama ir tiesiog gamtoje. nei daugelis jo sekëjø. kad baltai I tûkstantmeèio pabaigoje­II tûkstantmeèio pradþioje. laiko graikø iðeiviais. jie netgi nurodo. apie vienà ið tokiø ¥bobø´. prisirinkæ vaisiø. galima numanyti. nors gan detaliai apraðinëja garsøjá àþuolà. 1979. Pilypas Kalimachas teigia. kurios buvo neðiojamos kaip amuletai (Lietuvos archeologijos bruoþai. kad lietuviai neturëjæ ðventyklø. puoðia Kurkos ¥stabà´. Matyt. Prieðingai. kaip minëjome. nei jø kaimynai V amþiuje pr. 68­71). 1442 metø Sembos vyskupo Mikalojaus paliepime ­ kad ­ 44 ­ . ásikûrusiø ðiaurinëse Juodosios jûros pakrantëse. prie upiø ir eþerø. Kai kurios ið jø galëjo specialiai bûti nedengtos. uþsimena Motiejus Miechowita ir Jonas Olavas Didysis. kaip tuo metu ir jø kaimynai slavai bei germanai. ðventuose miðkeliuose. neturëjo ir dievø atvaizdø. Pavyzdþiui. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS Taèiau ið raðytiniø ðaltiniø galime susidaryti ir kitokià nuomonæ apie baltø ðventyklas. ypaè skirtø mirusiesiems pagerbti. ten nebuvo jokio ðventyklos statinio. 38­45) pagal tipaþà ir plastiná modeliavimà primena lietuviø liaudies medines skulptûrëles. Juodkrantëje rasta II tûkstantmeèio pr. kuriame buvæ svarbiausiøjø prûsø dievø atvaizdai. buvo nedaug. iðdroþtas XVIII­XIX amþiuje krikðèioniðkosios religijos tematika. kuriuos Herodotas.TURINYS TRUMPINIMAI. Jø turëjo tik gelonai. kad senovës graikø. ant kalneliø. 1961. taèiau jø. Persefonës Korës) statulos (þr. Magdeburgo analuose raðoma. uþ kuriø buvæ galima uþeiti tik vyriausiesiems þyniams. Ðóñàåâà. stovëjusiø Lietuvos ­ Rusijos pasienyje. Ðventyklos statiniø nemini nei Simonas Grunau. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje ­ kad prûsai kartà per metus. tai galëjo bûti daromi ir garbinamø dievø atvaizdai. o savo apeigas atlikinëjæ ðventuose miðkeliuose kaip keltø druidai. Jø ðventyklos graikø pavyzdþiu buvusios papuoðtos medinëmis statulomis. Kr. Baltø gyventuose plotuose pasitaiko ir akmeniniø ¥bobø´. Kr. kad krikðèionys.

Turint prieð akis visus tuos istorinius ir archeologinius duomenis. ðv.. kaip teigë Mierzyñskis. ant jø kapø buvæ pastatyti mediniai ¥stabai´. 143­149) ir Lietuvoje yra tokia stipri medinës liaudies skulptûros tradicija (þr. nors BRM buvo archajiðka. o pastatytuosius liepiama nugriauti. Gana detaliai ir aiðkiai svarbiausiø prûsø dievø atvaizdus. taèiau baltai jau turëjo personifikuotø dievø. t. atlikdavo ir patys valdovai. Tuo labiau kad ðiems atvaizdams pavadinti jø kalbose jau nuo seno yra vartojama daug þodþiø (Bûga. kad baltai. sunku patikëti. Mikalojaus ið Jeroðino. 1965). Sembos vyskupo ásake draudþiama prûsams ant kapø statyti kryþius. Taèiau. kad bûtø turima galvoje ne konkretûs dievø atvaizdai. archeologijos ­ ðaltiniø. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. kaip matyti ið Dubnicos kronikos. Simono Grunau.TURINYS TRUMPINIMAI. o patys dievai. Mikalojaus Lasockio raðinyje ir daugelyje kitø ðaltiniø. nes kam gi vyskupui bûtø reikëjæ prieð juos kovoti. Kaip matyti ið ðiame leidinyje skelbiamø raðytiniø ir juos remianèiø kitø ­ kalbos. tautosakos. Ir ­ 45 ­ . sunku patikëti. Kerniui ir kunigaikðèio Kukovaièio motinai Pajautai. Jeigu medinës skulptûros Lietuvoje nebûtø turëjusios senesniø ðaknø. Tiesa. Pasak Augustino Rotundo. Ikikrikðèioniðkojo laikotarpio baltø kulto apeigø atlikëjai. o ne su krikðèioniðkàja mitologija. Su dievø ir kitø garbinamø objektø stabø darymu susijæs ir paminklø statymas mirusiesiems. burtininkø ­ vaidmuo. Jono Dlugoðo Lenkijos istorijoje. kai Bauskës parapijos kunigas Wilhelmas Boltenijus (1578) ragina. Perkûno dievo atvaizdas stovëjæs ir Perkûno ðventykloje Vilniuje. 1963. turëjo ðventyklø ir dievø atvaizdø.. Petro Dusburgieèio. stabais kartais galëjo bûti pavadinami ne dievø atvaizdai. vargu ar su krikðèionybës ávedimu jos bûtø taip iðpopuliarëjusios. kurie kartu buvo ir ateities pranaðautojai.] stabø garbinimui´. iðlaikiusi glaudø ryðá su gamta. nebûtø daræ dievø atvaizdø. Ðie ¥kryþiai´ tikriausiai buvo susijæ su senàja prûsø. Strijkovskio Kronikos ir kitø raðytiniø ðaltiniø. Luko Davido ir kitose kronikose. apraðinëja Simonas Grunau. Lietuviø liaudies menas. Apie áprotá juos statyti galima nutuokti ið Sembos vyskupo Michaelio Junge’s ásakymo (1426?). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS prûsai ¥atsidavë [. yra minimi 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutartyje. 1930. kad ið valstieèiø kuo uoliau bûtø surinkti ir sudeginti ið medþio ir akmens padaryti dievaièiai. kuriuos vëliau garbinæ kaip dievus. Galaunë. kurie buvæ prûsø ðventovëje Rikojote augusiame àþuole. Lietuvos metraðèiø. Lietuvos metraðèiuose ir Strijkovskio Kronikoje pasakojama. Brückneris ir jais sekæ kiti autoriai. Romos imperijos imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai raginama naikinti ¥garbinamus stabus´ ir t. Kai kuriuos ritualus. kaip mirus lietuviø kunigaikðèiams Sperai. Svarbus baltø tautose buvo ir kulto apeigø atlikëjø ­ þyniø. kuriø keletas yra bendri visiems indoeuropieèiams. 1958.

ávairius aukojimus. Livonijos kraðto ir Baþnyèios ásakuose bei daugelyje kitø ðaltiniø. Buvæ specialûs burtininkai. 1937. 1974 ir kt. Apie lietuviø keliamas ðermenis (¥laidotuviø iðkilmes su iðgërimu´) uþsimena Henrikas Latvis. ­ net iki pusës metø. kurie kartais save kildindavo ið senøjø þyniø luomo. mirusieji buvo deginami turtingai aprengti. ypaè arkliø kaulø (Engel. Aplink já ið egliniø ràstø padaromas namelis (narvas). dûmø kilimo. ginklø. Prûsijos. o mirus karaliui ar kokiam kitam aukðtos kilmës þmogui. trunkanèios vienà arba du mënesius.). Miræs valdovas su ðarvais sodinamas ant balto þirgo tarsi gyvas. kuriuo jodinëdavo. kaip jie ásivaizduoja pomirtiná gyvenimà. kuriuos vilkëdavo. Daugelyje raðytiniø BRM ðaltiniø kalbama apie baltø laidojimo apeigas ir apie tai. Latvijas PSR arheoloìija. vëjo pûtimo. Petro Dusburgieèio Kronikos. kalbant apie slapta atliekamas senàsias apeigas. Engel. nors ðios tradicijos buvo stiprios ir kitø indoeuropieèiø (graikø. þyniauti. 1961. alaus putø. La Baume. Kad baltai mëgdavo burti. paukðèiø skridimo. Baltø áprotá mirusiuosius laidoti su gausiomis ákapëmis rodo ir archeologijos ðaltiniai ­ kartu su mirusiøjø palaikais kapuose randama daug papuoðalø. o velionis sudeginamas. Ypaè daþnai minimas mirusiøjø deginimas. Ir pats Ðventaragis. teigiama Adomo Brëmenieèio pasakojime. Paskutinæ ðermenø dienà visà likusá velionio turtà pasidalijama þirgø lenktynëse. buvæs sudegintas su þirgu.TURINYS TRUMPINIMAI. su drabuþiais. O Matas Pretorijus iðvardija daugiau kaip dvideðimt ávairiausiø jam þinomø burtininkø rûðiø. galima lyginti su keltais. Per ðermenis mirusysis gulás ant þemës savo namuose áðaldytas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS krikðèioniðkuoju laikotarpiu. kaip nurodoma Lietuvos metraðèiuose. stiprias þyniavimo. sakalu ir kurtu. Philippe de Méziêres apraðo ir paèià deginimo ceremonijà (1389). gyvuliais ir kitomis brangenybëmis. gyvuliø. Tradicija kelti ðermenis baltø kraðtuose iðliko iki pat ­ 46 ­ . o susirinkusieji puotaujà ir þaidþià. 1249 metø Vokieèiø ordino ir prûsø taikos sutarties. Kaip matyti ið Baltramiejaus Anglo veikalo. kartu su mylimu vergu. Jono Dlugoðo raðtø ir kitø ðaltiniø. Baltus. nes ðis laidojimo bûdas krikðèionims atrodë itin pagoniðkas ir smerktinas. ðvino liejimo. burtininkavimo tradicijas. Eiliuotojoje Livonijos ir Henriko Latvio kronikose. Ðermenys esanèios keliamos labai didelës. indø ir kitø tautø) religijoje. romënø. þirgais. Pasaulio apraðymo. Pirmasis apie 890 metus ðá baltø laidojimo bûdà paminëjo ir plaèiausiai jø ðermenis apraðë keliautojas Wulfstanas. þvaigþdþiø judëjimo. 1935. daugelyje ðaltiniø minimi specialûs ðias apeigas atliekantys þmonës. kurie ateitá pranaðaudavæ ið vaðko. kaip turëjusius ásigalëjusá kulto apeigø atlikëjø ­ þyniø ­ sluoksná. kraujo tekëjimo ir daugelio kitø dalykø. Kartu su mirusiuoju buvo deginami tarnai arba vergai. kuriame jis ir sudeginamas kartu su geriausiu bièiuliu ­ palydovu. su ginklais. Lietuvos archeologijos bruoþai. 1255 metø Pasaulio apraðyme.

Prûsijoje. Pasaulio apraðymo autorius nurodo. Tai matyti ið atskirø uþuominø apie senøjø skitø. kad lietuviai aukðtaièiai nekrikðtytø vaikø kartais nekasa á þemæ. kad ¥paskui gyvens su jais kitame gyvenime´. þirgø lenktynës. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS XX amþiaus. kaip matyti ið Sûduviø knygelës. per kurias puotaujama ir þaidþiama.TURINYS TRUMPINIMAI. romënø. 110­112. laidojimas kartu su þirgais. kaip buvo ávestas mirusiøjø Lietuvos kunigaikðèiø ir kitø kilmingøjø þmoniø deginimo paprotys Ðventaragio slënyje.) praneðime. Kaip teigia Henrikas Latvis. o Petras Dusburgietis ­ kad ¥sudeginti daiktai prisikelsià drauge su jais ir jie tarnausià kaip anksèiau´ ir t. Kai kurie ðaltiniuose minimi baltø laidojimo momentai (ilgos ðermenys. todël deginant didikø kûnus prie jø dëdavæ ­ 47 ­ . velionio ðarvojimas ant þemës. kaip baltai ásivaizdavo pomirtiná gyvenimà. Laidojimo medþiuose reliktø galima áþiûrëti lietuviø. Ðiaip tiesioginiø duomenø. Magistro Vincento Kronikoje (1203) teigiama. kodël reikia deginti mirusiuosius ir kaip ðis paprotys atsirado. teikia daug iðkalbingos medþiagos apie baltø pomirtinio gyvenimo supratimà. pateiktoje Lietuvos metraðèiuose. 125­127. þmonëmis ir kt. graikø.] mirusieji galës naudotis gyvenime´. 1971. o paskui sudeginimas. 1249 metø Ordino ir prûsø taikos sutartyje ­ kad mirusysis laidojimo dienà ant þirgo per dangø skrieja á anà pasaulá. penkiasdeðimt lietuviø moterø pasikorë þuvus jø vyrams irgi tikëdamosi. t. Malalos kronikos slaviðkos redakcijos nuoraðe (1261) uþfiksuotas ir unikalus mitas apie Sovijø. 1973. Øèøîâà.) yra bûdingi daugeliui senøjø indoeuropieèiø. Ðie mitai. dar net XVI amþiuje per ðermenis buvo lenktyniaujama þirgais. Kito mito nuotrupoje. o kelia á liepas. slavø ir kitø tautø laidojimo paproèius. Jà mini daugelis XVI­XVIII amþiaus ðaltiniø. kad baltams buvo þinomas trejopas laidojimo bûdas (deginimas. Tai ne kartà nurodoma ir raðytiniuose ðaltiniuose. jog jotvingiai tikëjæ mirusiøjø vëles pereinant gyventi á kitus kûnus. kad visais ðiais dalykais [ákapëmis ­ N. 240) ir Jokûbo Lavinskio (XVI a. kuriuo bandoma paaiðkinti. taèiau tinkamiausiu laidojimo bûdu buvo laikomas deginimas. Ðis mitas rodo. 309­314). kasimas á þemæ ir palaikø këlimas virð þemës ­ á medþius). kad pomirtinis pasaulis yra panaðus á gyvøjø. Äîâàòóð. Êàëëèñòîâ. kad sudeginti jie laimingai pasieks jø pramanytà gyvøjø ðalá. Pavyzdþiui. pasakojama. ið archeologiniø radiniø (Volkaitë­Kulikauskienë. jog prûsai ¥tiki. Daikovièius. 1982. kur Vilnia áteka á Nerá. 1983. V. tautosakoje (Vëlius. Lietuvos metraðèiuose ­ kad mirusiesiems Paskutinio teismo dienà (?) reikësià kopti á aukðtà kalnà. Baltramiejus Anglas teigia. Baltø paprotys laidoti mirusiuosius su gausiomis ákapëmis atspindi jø tikëjimà. kuo jis naudojosi gyvas bûdamas. ypaè pirmasis. kad ten mirusiajam reikia visko. tik vienur kitur tepasitaiko. kad ¥tarnus ir tarnaites degindavo kartu su numirëliu bei jo turtais manydami. ypaè aukðtaièiø. o tenai kartu pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo tëvynæ´. Pavyzdþiui.

slavø. Ið ðios glaustos apþvalgos matyti. ­ Jeronimo Prahiðkio pasakojime.) mitologijoje ir istorinëje Renesanso Europos tradicijoje. Èâàíîâ. kad mirusiesiems pro devynerius vartus reikia leistis á ¥pragarà´. kad vëlës namuose apsilanko tik per vaiðes. Êàëëèñòîâ. arba kapinëse. Øèøîâà. 483). o vëlesniuose (XVI­XVIII amþiø) ðaltiniuose ­ kalendoriniø ir ðeimos ðvenèiø. mitas apie Sovijø pasakoja. 1976. keliones á jø gyventas vietas. germanø. apie Vilniaus ákûrimà ­ Lietuvos metraðèiuose. Galima susidaryti apytikrá vaizdà apie svarbiausius baltø garbintus dievus (jø vardus. bendriausias ­ 48 ­ . indø ir kt. Mitø ir jø nuotrupø raðytiniuose BRM ðaltiniuose uþfiksuota nedaug: apie mirusiøjø deginimo paproèio atsiradimà ­ Malalos kronikoje. tada tikëta. religiniø ir visuomeniniø paproèiø kilmæ ­ Lietuvos metraðèiuose. irgi galëjo bûti þinomos ðios apeigos. kuriuo buvusi iðvaduota Saulë. 19­32). Dlugoðo. Strijkovskio. pasakotus mitus. dar daþnokai minimi aukojimai dievams. turi atitikmenø kitø indoeuropieèiø (skitø. Be ðiø apeigø. ið dvikovos su belaisviu baigties apie karo sëkmæ spëdavo germanai (Tacitas. kad mirusiøjø vëlës maitinamos arba namuose. Ið viso á klausimà. o neapykanta þiauriems ir negailestingiems prieðams galëjo paskatinti jas atgaivinti. hierarchijà). 1972.TURINYS TRUMPINIMAI. ar senieji indoeuropieèiai aukojo þmones dievams. 10­11). parodyti jà esant þiaurià ir barbariðkà (Jurginis. ðventyklas. Jono Lasickio raðtuose. tø apeigø atlikëjus. Simono Grunau. kad tai jø pramanyti dalykai siekiant suniekinti baltø religijà. ypaè padëkõs aukos laimëjus karo þygá ­ dalies ágyto grobio ir belaisviø deginimas. apie kûjá. Ið XIV amþiaus yra iðlikæs ir taikos sudarymo ritualo apraðymas (Dubnicos kronikoje). Dlugoðas ­ kad mirusiøjø vëlës gyvena netoli alkø. 1984. kuriuose mirusieji bûdavo deginami. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÁVADAS lûðies ar lokio nagus. Belaisvius dievams aukodavo senieji baltø kaimynai skitai (Äîâàòóð. funkcijas. Ðie mitai yra archajiðki. kad raðytiniuose ðaltiniuose galima rasti duomenø visoms svarbiausioms baltø religijos ir mitologijos sritims apibûdinti. pomirtinio gyvenimo supratimà. Vëlesniuose (XVI­XVIII amþiø) ðaltiniuose daþniausiai sakoma. kuriuose anksèiau mirusieji gyveno. ir todël ugniavietëje jiems paliekama maisto. Atrodo. 122­123). mirusiøjø minëjimo apeigos. Kadangi belaisviø aukojimas dievams ir jø þudymas spëjant þygio sëkmæ yra minimas prieðiðkai baltams nusiteikusiø krikðèionybës platintojø raðtuose. ateities spëjimas ­ bûrimai ið aukojamø þmoniø ir gyvuliø. Strijkovskio Kronikoje. Erazmo Stellos. iki ðiol tebëra galutinai neatsakyta (Ãàìêðåëèäçå. Mirusiøjø laidojimo apeigos senuosiuose ðaltiniuose daþniausiai minimos ir palyginti detaliai apraðytos. jiems skirtas apeigas. Taèiau norint ðá faktà patvirtinti ar atmesti reikalingi kruopðtesni tyrimai. Baltams. jau suistorinti mitiniai pasakojimai apie ávairiø baltø genèiø kilmæ. 1982. iðlaikiusiems daugelá senøjø indoeuropieèiø religijos bruoþø. kilo átarimas.

Remiantis ðiais ir kitais (kalbotyros. NORBERTAS VËLIUS ­ 49 ­ . personifikuotø dievø. þmogaus gyvenimà ir mirtá. ­ o ypaè senøjø indoeuropieèiø religijà ir mitologijà. germanø. aukojimo pobûdá ir kitus seniai svarstomus klausimus. þyniø luomo. padedanèiø suprasti ir artimiausiø baltø kaimynø ­ slavø. skitø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTØ RELIGIJOS IR MITOLOGIJOS ÐALTINIØ POBÛDIS paþiûras á aplinkiná pasaulá.TURINYS TRUMPINIMAI. etnografijos. tautosakos. Raðytiniai BRM ðaltiniai teikia daug vertingø duomenø. Raðytiniai BRM ðaltiniai leidþia spræsti ir naujas modernaus lyginamojo mitologijos mokslo indoeuropieèiø mitologijai keliamas problemas. jø atvaizdø. Remdamiesi ðiais ðaltiniais. ðventyklø buvimà. archeologijos) ðaltiniais. pagaliau galime iðspræsti jau antrà ðimtmetá trunkanèià mokslinæ diskusijà apie gamtiná lietuviø ir kitø baltø religijos pobûdá. nustatyti jos vietà ir santyká su kitø indoeuropieèiø tautø ir ypaè su pirmine indoeuropieèiø religijos ir mitologijos sistema. tautodailës. galima bandyti rekonstruoti pavieniø baltø tautø ir visø baltø religijos bei mitologijos sistemà. keltø.

toponyms and personal names that have retained mythical meanings). or reflect nuances of their mythical world view and rituals. proverbs and sayings. architecture ­ all that makes up spiritual and material ethnic culture. what views they held about nature and society. there are no literary adaptations of myths (like those of Greek myths). Baltic folklore is also of great value (especially some archaic songs and fairy tales. The information from such sources often has to be verified against the recorded RMAB data. geographic and mythological perspective (they do not embrace all the regions inhabited by the ancient Balts. customs. what rituals were performed in their honour. calendar and family customs. The traditional culture of those nations which have settled in the territories previously inhabited by the Balts is also of considerable interest. words. beliefs and elements of the Baltic mythical world perception on the whole. they offer the most reliable basis for establishing which historical period and which geographic area the given Baltic religion and ­ 50 ­ . Greeks and others. Though less informative from the historical. folklore. Poles. like those of Nordic peoples. Practically no books of authentic myths or rituals of this religion have survived (like those of Hindu mythology). riddles and spells). have been subject to constant change and have been influenced by the neighbouring nations. their dating and ethnic attribution are more problematic. do not span the whole course of their history. All this has to be reconstructed by scholars from a great number of source materials dating from different epochs and performing different functions.TURINYS TRUMPINIMAI. pictorial and applied folk art. This is why facts of the RMAB reconstructed from those sources are less concrete. because of the often specific character of the source materials. folk art. There are no surviving treatises by the ancient Balts themselves discussing the character and nature of their religion and mythology. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY The study of the religion and mythology of the ancient Balts often runs into difficulties. choreographic. Those nations ­ Belorussians. do not distinguish most of their gods and deities of a lower rank). Germans ­ have adopted many Baltic customs. beliefs. charms and superstitions. In other words. the meaning of separate myths and rituals. Ukrainians. The Baltic languages themselves are an invaluable source for the RMAB (especially idioms. legends and stories. Throughout the centuries and millennia Baltic languages. Russians. there are no surviving authentic original sources which could clearly tell us what deities were worshipped by the ancient Balts. together with the Baltic community.

Besides. It seems that the source materials recorded at the time when the RMAB system was still alive should be the most reliable because the authors could obtain information straight from the horse’s mouth. The most difficult problem of all the written source materials of the RMAB is the problem of reliability. to a large extent. yet this was mostly the concern of foreigners who could not always understand the remaining forms of the RMAB properly and correctly. though they are not always mentioned by their real names. In order to help the reader to get an approximate idea about the true value of the source materials presented in this book. those who wrote about the RMAB at that time were themselves Christians and looked upon the religion of their forefathers with hostility. before writing about some phenomenon. The Balts themselves started writing about their old religion and mythology only during the years of the Reformation and Counter-Reformation (16th­17th cc. The annotations have been written on the basis of earlier investigations with regard to the results of the newest studies in the mythology of the Balts and other Indo-Europeans. and they fought it indeed. It is therefore inevitable that the majority of written records of the RMAB should be approached critically. Ever since the times of Herodotus who is called the “father of history´.TURINYS TRUMPINIMAI. It must be also admitted that written records themselves pose many problems to their publishers and researchers. there has been a tradition in European historiography that. in the annotation of each source we have defined the reliability of the mythical information contained in it and have indicated from which sources it has been obtained. Regrettably. They fought against it and tried to stamp out what was left of it as manifestations of heathenism. Therefore. one has to mention all that is known about it from other sources. scholarly interest in the RMAB arose. to show it as barbaric. as ¥the devil’s invention´. True enough. the information of these authors could not be objective: they sought to denigrate the RMAB. we can get an approximate idea about what phenomena of the RMAB he is speaking. when their old religion and mythology had. Moreover. It ­ 51 ­ . been forgotten. When we know the world view of the author of the source. they were recorded not by the Balts themselves but by other ethnic groups who were not always familiar with the RMAB. The same practice was adopted when writing about the RMAB.). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY mythology belongs to. they belonged to other confessions (mostly Christian) and regarded Baltic religion as hostile and as something that should be fought against. One of the most difficult tasks of the researcher is to tell which information comes from primary and which from secondary sources. which is all the more necessary because many written records of the RMAB are compilations. during the Renaissance. as well as the contents of the concepts that he uses. not infrequently without mentioning the sources themselves.

e. in the East as far as Moscow. 1984 b. Lietuviø etnogenezë. partly the area of Bell-Grave culture between the Black Sea and the Dniester River in the South. 87­88.TURINYS TRUMPINIMAI. 47­69. 66. especially those of the early period. 147­158. The chief concern of the authors of the present book was to publish the written records of the RMAB rather than to investigate them. to compare the data obtained from all the sources with other IndoEuropean data and to draw on the results of other studies in Indo-European religion and mythology. 56­69. Sometimes they called all these unfamiliar tribes ­ 52 ­ . 1985. the Balts lived on a large territory extending between the Baltic Sea in the West and the upper reaches of the Volga and Oka Rivers in the East. Baltic toponyms can be found in the North as far as Pskov and Tver. the personages are sometimes called by distorted names or names which are not Baltic. their religion and mythology dates from the 5th century BC. It also presents the opinions of other authors. 82­100). 47­52. even beyond the River Oder reaching as far as the River Elbe (Zinkevièius. see the map on p. they mention only separate mythical personages. Information about the Balts of that period was provided by historians and geographers of Southern European nations (Greek and Roman) who were interested in the tribes living in the distant northern territories little known to them. Hermann Schall. Tula and Kursk. it is necessary to make a thorough study of other sources of the RMAB. 1987. Another major problem related to all the written records is that of ¥reading´ and understanding the mythological information contained in them correctly. Lietuviø etnogenezë. Written records. on its basis. 1987. and of the Jukhnovo culture in the East are attributed to them (Gimbutienë. see the map on p. the whole system of the RMAB. 25). No special attempt was made to analyse and systematise all the data of the RMAB contained in those sources. 1985. 1987. At that time. and according to some investigators. 1984 b. The present book touches only upon the most problematic cases of the assessment of mythical information contained in separate records. Their deeper and fuller judgement requires a more meticulous investigation of both the sources and the whole system of the RMAB. snatches of myths or rituals. that the assessment of most sources is not final or indisputable. the Daugava River in the North and the Vistula and the Pripet Rivers in the South (Zinkevièius. This is the goal of future investigations. The oldest information about the Balts. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION must be noted. in the South beyond the Parsant River. Gimbutienë. Lietuviø etnogenezë. Some scholars think that the Balts also lived beyond the borders of the above territory: the area of anthropomorphous Urns beyond the Vistula River. 95. g. are very laconic. outlines the approach of the author on the present publication based on the newest research findings. In order to understand mythical information and to recreate. 147­151. 24). however.

These Baltic tribes mixed with their neighbours and were later assimilated by them. Of special interest are the data sharing some common features with the other data of the RMAB. the information presented by them about the religion and mythology ­ 53 ­ . they sought to understand and describe it. mythology and other disciplines. From these materials a fairly reliable information about the Balts can be obtained. are mentioned in the writings of the Greek historian Herodotus. 1984b. however. Øèøîâà. Êàëëèñòîâ. The term Sauromatians (in later periods of antiquity Sarmatians) also deserves special attention. from the land of Hyperboreans sacrifices used to be sent to Delos ­ Ëîñåâ. also ascribe the Budini. The oldest information about the RMAB has not survived in authentic sources. 258. 1982. Some investigators. rather than denigrate religion of other tribes. the Roman historians Pomponius Mela and Cornelius Tacitus. 1985. the Greeks maintained friendly relations with them (one myth has it that Leto. 1982. Melanchlaeni. Many such tribes. the Neuri mentioned by Herodotus and Pomponius Mela and the Aestii by Tacitus are regarded as Balts. 350­355. Tacitus with the Germans) and described their customs and beliefs extensively. 1957. This information about the Balts provided by the ancient historians is interesting because it concerns the southeastern Balts the closest neighbours of the Scythians. a portion of the facts about the beliefs of those tribes is given in the present book. The issue of the ethnic origins of the tribes described by Herodotus and Tacitus schould be studied anew on the basis of the newest data provided by archaeology. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY the Hyperboreans. they showed religious tolerance and. In this respect. without ever forgetting that the ethnic origins of those tribes remain very problematic. According to the established tradition. 145­147. Before this is done. Gimbutienë. Geloni and Gaeti mentioned by Herodotus to the Balts (Äîâàòóð. this is the oldest surviving information about the RMAB. living to the north of the Greeks and Romans. Øèøîâà. 13­15). Zinkevièius. Besides. Though the authors of the oldest sources worshipped other gods than the tribes they were describing. but they knew the life of the neighbouring peoples well (Herodotus was familiar with the Scythians. 1982. linguistics. Kabelka. 264­266). 357­360. because in later European historiography this term was used in reference to all the tribes living to the north of the Vistula River. The authors had never been in the Baltic lands. Among them the names of Baltic tribes occur. Êàëëèñòîâ. Sometimes the authors of the Antiquity distinguished certain tribes of the Hyperboreans. Apollo’s and Artemis’ mother. Äîâàòóð. According to the myths. 19­21. turned into a she-wolf fearing Hera’s revenge and escaped from the land of Hyperboreans seeking refuge in Delos. yet it is very difficult to distinguish them. 346­347.TURINYS TRUMPINIMAI. and the southwestern Balts the closest neighbours of the Germans.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

of other tribes, the Balts among them, is objective. Yet, these sources, especially those provided by Herodotus and Pompinius Mela, have seldom been used for the study of the RMAB. With the decline of the power of the southern European states where history, geography and other branches of sholarship flourished, the interest in Northern peoples, to whom the Balts belonged, began to wane. This explains why during the centuries following the lst c. AD little information about the way of life and beliefs of the Balts appeared though the Baltic peoples flourished in this period, sometimes called their Golden Age. Interest in the customs and beliefs of the Balts and their neighbouring tribes was revived towards the end of the first millennium, when the ascendancy of Denmark and Sweden in Western and Northern Europe, and of Russia in Eastern Europe brought those countries into closer contacts with the neighbouring Baltic lands. Those contacts were of diverse nature ­ friendly relations, trade or war. By that time the territory settled by the Balts had shrunk considerably because all the eastern lands were taken by the Slavs who had arrived from the South (see the map on p. 27). The Balts provoked scientific curiosity which, in its turn, was aroused by political and economic considerations. The traveller Wulfstan, the historian Adam of Bremen, like the authors of the Antiquity (Herodotus and Tacitus) sought to acquaint the readers with the customs and beliefs of tribes little known to them. Like the authors of the Antiquity they showed tolerance and respect towards the customs and beliefs of other tribes, trying to tell the reader about them as objectively as possible. However, they were better informed than the authors of the Antiquity about the way of life and customs of the Western Balts. The facts presented by them about the RMAB are more concrete and reliable. Regrettably, sources marked by such tolerant judgement of ancient Baltic culture were not numerous. One might mention here the Arab traveller Idrîsî who has left rather abstract observations about the religion of the Eastern Balts. The most valuable from this period are the notes by the traveller Wulfstan about the burial rites of the Western Balts. After the introduction of Christianity in Poland (966), the Scandinavian countries (9­11th cc.), and among the Eastern Slavs (988­989), the Balts and some of the Finno-Ugrian tribes, as the only remaining heathens in Europe, began to draw the attention of Christian missionaries. Under the guise of spreading Christianity, the neighbouring countries attempted to seize the rich Baltic territories or at least, to subjugate them politically and economically. The ideological leader of that aggression against the Balts which lasted for several centuries was the Roman Catholic Church (headed by the Pope). The Church launched Crusades against the Baltic territories. A direct aggression was carried

­ 54 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

out by the militarised orders of the Teutonic and Livonian knights* aided by nearly all the Christian states of Europe which sent to those Crusades their best armies led by the most experienced leaders ­ dukes, princes, and sometimes monarchs themselves. The struggle with the Balts that lasted for several centuries is reflected in the historiography of the period: the major events were recorded in annals and chronicles of churches, monasteries and monastic orders, also in the legends of some saints. Since the struggle with the Balts carried on under the guise of spreading Christianity, in an effort to make the Balts relinquish their old gods and ways and accept belief in the Christian God, it was natural that their old gods and old customs should be described. They had to be portrayed in a way that would shake all Christian Europe as inhuman and horrible and would justify their annihilation and the long and cruel struggle with those who venerated those gods and maintained those customs. When the aggression of Christian Europe started against the Balts in the 13th century, many source materials concerning the RMAB appeared. Nearly all of these records were written by people who were hostile to the Balts and their religion, and who sometimes participated in the Crusades and strove to annihilate that religion. Consequently, their information could not be objective for they sought above all to reveal those features of the Baltic religion which would humiliate it and its adherents. A negative attitude towards the Balts and their customs could already be traced in some earlier records: in the works of the biographers of the Prussian Bishop Adalbert, in the Annales Magdeburgenses, in the first bulls by the Pope. After the aggression against the Baltic lands had started, the authors of many records had an opportunity to obtain a first-hand knowledge about the RMAB ­ they participated in the Crusades or knew people who participated in them, heard stories from those who had been held captive by the Balts, or from the Balts themselves, when they were taken prisoners by the Christians. After the subjugation of separate Baltic tribes (the Prussians and Latvians), these authors met the newly baptised Balts who vividly remembered

* At the end of the 12th c., German traders together with Christian missionaries established a settlement at the mouth of the Daugava River. In 1201, Bishop Albert built the Castle of Riga here, and in 1202 founded the Order of Christ’s Soldiers (Livonian Knights) to fight the heathen Balts and Finno-Ugrians. In several decades they succeeded in subjugating and baptising the Lyvians, Latgallians, Selonians and Estonians. About the same time the Prussians started to be Christianised. In 1226, the Order of the Virgin Mary (the Teutonic Order) was established in Prussia (Kulm). Several decades later all the Prussian lands (from the Vistula to the Nemunas) were subjugated (Ðapoka, 1936, 41­47; Lietuvos TSR istorija, 1957, 58­62; 75­77; 1985, 35­44).

­ 55 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

their old customs and the gods they used to worship. This way, the authors could obtain first-hand information about the RMAB. In a like manner, readers of those records could easily check how true these stories were. All this kept control over the imagination of the authors of those records. Hostile as they were to the Balts and their religion, they could not indulge in lies and could not tell untrue stories about their customs and religion. Rather than invent stories, they were inclined to exaggerate what in the eyes of the Christians looked inhuman and reprehensible. The most reprehensible thing to them was the worship of many gods rather than one God (as accepted among Christians) and even the worship of natural phenomena and objects (the sun, the moon, water, forests, animals, thunder); they regarded human sacrifices to gods, the cremation of the dead, polygamy, practices of sorcery and magic unacceptable. These features of Baltic religion and customs are mentioned in nearly all the papal bulls, in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians, the Chronicles of the Germans, Poles and other nations which fought against the Balts, the descriptions of the world and other works. More extensive and valuable information about the RMAB can be found in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians, in the Rhymed Chronicle of Livonia and the Chronicle of Henricus de Lettis. The sources of the 13th century offer more information about the religion and mythology of the Prussians and Latvians because those were the first Baltic tribes the West European Christians encountered when they set off on their Crusades against the heathens. Lithuanian customs were less familiar to the authors of these records and only remote references were made to them. Records by Eastern European Christians (Russian Orthodox believers) are an exception the Chronicle of Ipaty and a copy of the Russian translation of the Malala’s Chronicle. Their authors lived in the western part of the territories inhabited by the Eastern Slavs where the Baltic substratum was very strong and where the local population maintained lively contacts with the Eastern Balts (Lithuanians and Yotvingians). They knew well the gods worshipped by the Balts and the local customs which they described in detail. These descriptions are among the most valuable sources of the eastern area of the RMAB and one of the most valuable sources of the RMAB on the whole. Both sources describe the gods of the Eastern Balts of the same period (the mid13th c.) and provide partially overlapping information. Much later (in the 15th c.) the gods of the Eastern Balts were described in a similar manner by Jan Dùugosz. If his materials were not influenced by the above two authors, the recurrent information in all the three sources should be viewed as reliable. Up till now, the investigators of the RMAB sources have made little use of some of the papal bulls (to polish Duke, 1216­1217, to the Prussians, 1216­1217),

­ 56 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

also Incipiunt descripciones terrarum, the works of Bartholomaeus Anglicus and Tabîb. In the first half of the 13th century, having subjugated the Lyvians, Latvians, Prussians and partly the Curonians, Semigallians and other tribes, the Teutonic and Livonian knights, together with the whole Christian Europe turned against the Lithuanians. The fierce struggle between the two sides lasted throughout the 14th century and ended in a paradoxical way: with the adoption of Christianity by Lithuania (1387) and a crushing defeat of the Teutonic Order (1410). The majority of sources from that period ­ chronicles, descriptions of the routes the Teutonic Knights chose for their raids upon Lithuania, hymns glorifying the campaigns of West European monarchs to Lithuania, treatises propagating the ideas of the Crusades, were written by authors hostile to the Balts. Their writings, like those from the 13th century, lacked objectivity and sought to reveal only those sides of the RMAB which would discredit and denigrate them in the eyes af Christians. Only 14th century sources give more information about Lithuanian beliefs and customs. Dating from that century there is an indirect allusion to Lithuanian religious beliefs given by a Lithuanian (Grand Duke Gediminas). Beliefs of the Eastern Balts are also mentioned in the documents of the patriarchy of Constantinople, which, regrettably, offer a fairly abstract information. Documents from the period provide ample data about the old religion and mythology of ancient Prussians who had recently been subjugated. Chronicon Terrae Prussiae (1326) by Peter von Dusburg can be regarded as one of the major sources for studying the religion and mythology of those Baltic people. The most valuable records of the RMAB from that period are the abovementioned Chronicle by Peter von Dusburg, Chronicon Dubnicense, the chronicles of Wigand von Marburg, Hermann von Wartberge and a story by Philippe de Méziêres. After the conquest of some Baltic tribes (Prussians, Latvians and partly Curonians, Semigallians and Selonians) and the baptism of others (Lithuanians in 1387, and Samogitians in 1415), the European nations lost interest in the Baltic territories, their religion and mythology. The character of the RMAB sources also underwent radical changes. The ways and beliefs of the old local inhabitants of Prussia and Latvia which had been Christian for two centuries already, were mentioned mostly in some decrees and reprimands of the secular and church authorities. Similar decrees were issued also in other European countries. These documents describe and condemn those popular customs and beliefs which contradicted Christian practices and which Christianity strove to eradicate. Those were customs and beliefs of a syncretic type where the old popular world

­ 57 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

perception was mingled with the Christian world perception: calendar and work festivals with numerous archaic rituals, magic incantations, charms and superstitions practised by the lower classes (peasants, stock farmers, artisans) among various nations. In all countries these customs, magic practices and superstitions had a number of common features which had been either inherited from the period of common Indo-European existence, or, in later times, were adopted from one nation by another. Sometimes it is difficult to understand from the sources which people these customs and beliefs belonged to: the Balts (Prussians, Latvians, Curonians), the Germanic people (Germans, Swedes) or the Finno-Ugrians (Estonians or Lyvians). In the annotations, attempts have been made to establish the ethnic origin of these sources of mythical information. They mention most often sorcery, magic practices and non-Christian ways of celebrating family and calendar holidays. After the introduction of Christianity in Prussia and Latvia, people long retained memories about the gods they used to worship, and the rituals they used to observe during their worship. Some of the rituals were long practised in secrecy. Yet only a small part of the elements of the old religion found a way into 15th century sources since no one really showed any genuine interest in those relics of old religious practices. The situation was somewhat different in Lithuania and Poland. Here, even at the royal court in Cracow and the court of the Grand Duke in Vilnius, not to speak about ordinary people, the memory of the ancient Lithuanian religion was very much alive. At the same time, the ideas of the Renaissance stimulated interest in old customs and beliefs. Scientists, publicists, political figures, all those who wrote at the time about ancient Lithuanian religion and mythology (Jan Dùugosz, Nikolaus Lasocki, Philipp Kalimach and others), had close links with the royal and ducal courts. They had access to the documents about the introduction of Christianity in Lithuania and other important events: they could obtain information about ancient Lithuanian religion and way of life from both written records and from the surviving adherents of that religion or from their descendants. Not infrequently, the facts presented by those authors coincide; they also coincide with the data found in the written records of a later period (Lithuanian Annals, The Chronicle by Matys Stryjkowski, and others). Most probably, their authors used even older records about the baptism of Lithuanians and Samogitians and other events, and from them they received information about old customs and beliefs. The sources of this period (the works of Dùugosz, Laonicos Chalcocondylas, Kalimach) also contain the first legends about the origin of Lithuanians. These legends enjoyed great popularity in the 16th century. There is an allusion to the

­ 58 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

origin of Prussians from the 15th century (in Historia de ordine Theutonicorum cruciferorum of Laurientius Blumenau), and a mention of the origin of Semigallians dating from as early as the 13th century (the work of Bartholomaeus Anglicus). Many European nations have recorded legends about their origins (ZacharaWawrzyñczyk, 1963). These legends became very popular during the Renaissance when all the nations showed a greater interest in their past, old customs and creeds. It is hard to believe that those legends were created by the historians of the Renaissance. The oldest written records, annals, chronicles of Slavonic, Germanic and other Indo-European peoples mention the arrival of their tribes to the areas then settled by them, their first rulers (princes and kings), the introduction of religious and communal customs. All these written records must have been based on legends in which real events were mirrored: the migration of the Indo-Europeans from their old homeland and their later wanderings during the Migration Period. Those legends are related to myths about the journeys of their forefathers, about the shaping of various religious and social customs. Similar myths could be found not only among the primitive tribes of Australia and New Zealand, and among the American Indians but also among many Indo-Europeans (Ìåëåòèíñêèé, 1976, 178­194). Legends dating from the Renaissance about the origins of European nations go back to these myths. This prompted us to include legends about the origins of Baltic tribes (Semigallians, Prussians, Lithuanians) in the present book and discuss the problems related to these sources and the great influence upon them by Renaissance historians. Not infrequently, the social and political views of those historians were expressed through the above legends. Some official documents of the 15th century offer glimpses of certain features of the ancient Lithuanian religion and world perception: the Complaint of the Samogitian Noblemen to Western European Monarchs and the Pope (1416), the Letter of Vytautas, Grand Duke of Lithuania to Sigismund, Emperor of Rome (1420), the Letter of Sigismund to Jogaila (1417), and others. Yet references to the ancient religion and world perception of the Balts are very indirect and call for additional comments. More interesting sources from the same period include the Report from the Bishop of Warme (1418), the Law of Michael Junge, Bishop of Semba (1426?), the work of Nikolaus Lasocki and Philipp Kalimach. The most numerous and diverse facts can be obtained from the story of Hieronymus Pragensis and from A History of Poland by Jan Dùugosz. The works of Lasocki, Kalimach, also of Jacques d’Aix, Laonicos Chalcocondylas containing a great deal of material about the RMAB had been practically unknown to scholars. The number of the sources of the RMAB in the 16th century grew in scope and character, owing to the spread of the ideas of the Renaissance, Reformation

­ 59 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

and Counter-Reformation, and a wider use of printed books. More books on history, geography and travels appeared telling about the ancient religion and mythology of Prussians, Lithuanians and Latvians. Like in early Renaissance works, the interest in ancient religion and mythology was prompted by scientific aims, since religion and mythology were viewed as an inseparable part of national history. Facts about the RMAB in those writings had been obtained from older written records or from observing the daily course of people’s life. Studies in folk customs, creeds, magic practices and superstitions began and attempts were made to discover surviving traces of the ancient religion and mythology, and describe them. There is no doubt that facts observed in daily life are of greater value because they are reported for the first time. Yet the materials from other, older sources, are not altogether without value. The authors of that period used many manuscripts which perished in later years. Therefore, their works are now the only source from which one can obtain the information on mythology contained in those manuscripts. So far, a part of the older sources used by Erasmus Stella, Simon Grunau, The Sudovian Book, Lukas David, The Lithuanian Annals, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and other authors are unknown. Scholars suspect that some of the sources which are said to have been used by the Renaissance authors never existed. In order to create a more impressive picture about the ancient Baltic religion and mythology, the authors made up the above-mentioned sources. A great deal of criticism has been directed against Grunau who showed excessive liberty in his handling of the sources: in recounting the stories from the sources he sought to mythologize them. Some scholars (Max Perlbach, Joseph Bender, Wilhelm Mannhardt and others) thought that the chronicle of the first Prussian bishop Christian which Simon Grunau used, had not existed at all, that he created all the Prussian Olympus after the fashion of the temple of ancient Swedish gods in Uppsala that had been described by Adam of Bremen. Lucas David had not used the chronicle by Christian either: he borrowed everything from Simon Grunau. This severe criticism of Grunau was later revised by Jonas Bertulaitis, Haralds Biezais and many modern investigators of the Baltic religion and mythology. There were doubts concerning the accuracy of information given by Erasmus Stella, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and other Renaissance authors. During the lifetime of those authors Christianity had long been introduced in the Baltic territories. The ruling circles had long renounced their old gods and forgotten the rituals devoted to them. Only the lower sections of society (peasants, animal breeders and townsfolk) secretly worshipped some of the deities to which they felt some affinity and made offerings to them. The ritual of offering had been simplified considerably to fit the very unfavourable conditions of conspiracy. The RMAB system had disintegrated considerably. In order to describe it fully, the Renaissance authors,

­ 60 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

sometimes intentionally, sometimes not, used the models of religion and mythology of ancient peoples that were well known to them (Romans, Greeks). Starting with Jan Dùugosz, the Baltic gods were often given Roman and Greek names or were likened to Roman or Greek gods. Some authors writing at that time about the RMAB did not know Baltic languages or knew them very little (e. g. Jan Ùasicki), which gave rise to many inaccuracies and mistakes. Because of this, the facts about the RMAB provided by the Renaissance authors should be viewed with caution. Many of them can be characterised by the following words written by Vyaèeslav Ivanov and Vladimir Toporov in reference to Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki and Matthäus Prätorius: ¥In their works they mention scores of mythological names, most often recorded in an inaccurate form. The functions attributed to the bearers of those names are very often unreliable and are ostensibly etymological, which can be explained by a lack of information on the authors’ part, or even by their excessive imagination. Eventually, many of the deities they mention turn out to be spirits protecting nature or homes (Ìèôû, 1980, 156). On the other hand, religion and mythology belong to the conservative forms of ideology. After the introduction of a new religion, the deities and rituals of the old religion blend with the corresponding deities and rituals of the new religion and survive in people’s consciousness for many centuries or even millennia. Numerous survivals of the RMAB could still be traced in the 16th century. This had been determined by specific conditions of the spread of Christianity in the Baltic territories. To the Balts (Prussians, Lithuanians, Latvians) Christianity was the religion of their enemies whom they had to resist fiercely; besides, this religion was propagated in languages which they could understand but little (German, Polish, Latin); this way the ideas of Christianity spread slowly among ordinary people. The ruling circles, at least in Lithuania and Latvia, were not too keenly interested in the religious instruction of the commoners (there were few churches and still fewer priests who would preach in Lithuanian and Latvian). In such a situation, the old religion and mythology were still very much alive among ordinary people. The Renaissance authors, who were genuinly interested in the life and customs of commoners, found a great number of their traces and described them. Especially valuable for the RMAB among the historical works of this period are the writings of Erasmus Stella, Simon Grunau, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki, as well as The Sudovian Book and the Lithuanian Annals. Interest in the surviving practices of the old religion and mythology was also stimulated by the adherents of the Reformation. Yet their aim was not to reveal these practices but to eradicate them. One of the accusations levelled by the Reformation advocates against the Roman Catholics was that in their drive for riches and worldly power they tended to ignore the common people and their

­ 61 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

spiritual needs and attempted to conceal from them God’s word which is enshrined in the Bible. Deprived of God’s word, according to the adherents of the Reformation, people plunged back into heathenism, reverting to various magic practices, superstitions and heathen customs. The elaborate Church liturgy practiced by the Catholics, the veneration of the saints and observance of the days specially assigned to them, were likewise viewed as heathen practices. In their efforts to bring people back to the true word of God as to the ”true source of life´, the adherents of the Reformation sought to find out what heathen practices and superstitions were still alive among the people. With this aim in view, pastors and higher clergymen of the Reformed church travelled around in the parishes, ”visiting´ them, and making reports about those ”visitations´. Special regulations of visitation were drawn up, outlining concrete questions about the surviving elements of the old religion. Pastors wrote reports about the state of Christian creed in their parishes, while the church dignitaries issued decrees how to improve that state. In all similar documents of the Reformed church written in Prussia and Latvia, there are references to old customs and beliefs. Yet those customs and beliefs are already intermingled with Catholic customs and creed, and one cannot always understand where the documents speak about old heathen customs and where about Catholic customs, because in both situations they are referred to as ”heathen´ customs. The Catholic Church in its efforts to struggle with the Reformation intensified its activities: it started reviewing the state of creed in parishes and sought ways to improve it. The Jesuit Order, which was established in 1534 with the aim of fighting the Reformation, was very active in this field. In 1569 Jesuits were invited to Lithuania. Like the Reformed representatives of the church, the Jesuits too, visited parishes, gathering facts about the old customs and beliefs still alive among the people, and made reports. On the basis of these reports, the higher church dignitaries (bishops) wrote circulars to churches and reports to the Pope. Many of these documents of the Catholic Church contain data about the surviving elements of ancient Lithuanian and Latvian religion and mythology. The activities of the Jesuits became more active only towards the end of the 16th century, and the majority of documents related to these activities which contain mention of the RMAB data are from the 17th century. During the height of the struggle between the Reformation and the Catholic church in the 16th century, the first books were published in Lithuanian. Those were religious works in which the ways and means how both churches spread Christianity among the people were reflected. Those works also provide extensive data about ancient Lithuanian customs and beliefs which are called heathen and therefore should be abandoned.

­ 62 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

The writings of the advocates of Christianity (both of the Reformed Church and the Catholic Church) contain less information about mythology in comparison with the works of historians, geographers, writers and travellers who had experienced the influence of the Renaissance; besides, that information is of a different kind. The authors of religious writings cannot be accused of falsification or attempts to create a general picture of ancient Baltic religion and restore its missing parts. Yet their writings are one-sided. Like the authors of the 15th century religious decrees they paid more attention to deviations from Christian dogmas that were characteristic of all European nations (sorcery, witchcraft, celebration of non-Christian calendar feasts and family holidays) and showed too little interest in the specific, typically Baltic customs and beliefs. Nevertheless, these writings contain a lot of interesting material about Baltic gods and mythical beings, about offerings to them, about frequent instances of sorcery and witchcraft, about an ancient, non-Christian, typically Baltic manner of celebrating various festivals. In a decision of the synod of Prussian bishops of Pamede and Semba (1530) one can find the ancient pantheon of the Sudovians. But there is every reason to believe that in drafting this particular decision the Prussian bishops used The Sudovian Book written in the spirit of the Renaissance. The authors of religious writings, like the Christian missionaries in the Baltic countries in the 13th­14th centuries, were strongly opposed against the old ”heathen´ religion of the Balts, viewing it as ´devil’s device´ which sought to draw people away from a true belief. They depicted heathen religious practices as inhuman, contradicting not only Christianity but human nature on the whole. Therefore they fought these practices in every possible way. In the 16th c. another type of the RMAB sources emerged. Those were records of witch trials. The 17th­18th centuries were especially rich in this type of documents. Mythical materials contained in them resemble those found in religious writings, especially on witchcraft and sorcery. In these sources Baltic beliefs about witchcraft are blended with those of many other nations. Various legal and administrative documents of the 16th century, especially those from the Grand Duchy of Lithuania, codes, city plans, works of belles lettres and other writings which make mention of beliefs and customs of that period have not been used up till now as sources for the RMAB. The 17th c. brought about few changes in the RMAB sources. Books of history, geography and travelogues were published and it was fashionable to mention old practices and beliefs of the country which was described in the book. Both Catholic and Protestant clergymen visited their parishes, drew up rules of visitation and made reports in which they recorded deviations from the way of life prescribed by the church. There were also religious books which criticized

­ 63 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

old customs and beliefs. Government decrees were published in Prussia and Latvia urging officials to fight these survivals of ”heathenism´, witches were captured and punished; their trial records mention not only witchcraft and sorcery but also devils, evil spirits, werewolves, brownies and other mythical creatures, various kinds of soothsaying, magic practices and superstitions. In the 17th century a growing number of books on wordly subjects appeared: works of belles lettres, grammars, and especially dictionaries. The latter recorder not only a great deal of mythical vocabulary (names of gods, mythical beings, human names allegedly possessing supernatural powers, names of calendar feasts and family celebrations, terms of incantations, phraseology with mythical images), but would occasionally give a description of old customs, beliefs, magic practices and superstitions. A considerable part of that vocabulary were syncretic terms with a mythical meaning (dangus ­ sky, pragaras ­ hell, siela ­ soul, dvasia ­ spirit, ðventas ­ holy, prakeiktas ­ cursed, and others), even the good and evil spirits (Dievas ­ God, velnias ­ devil) were called by ancient names of the preChristian times. This old vocabulary adapted for the needs of the new missionaries of Christianity, had retained part of its old semantics in the minds of the local people. This was especially true of phraseology. The most important from the mythological point of view are the names of old family festivals (christenings, weddings, and funerals), even terms denoting various kinship relations. To get an insight into the ancient world view all lexis of the living language is important, in particular, its quantitative relations (how many sacral notions there are, how abstract they are, what is the relationship between notions denoting celestial, earthly and underworld objects and phenomena, etc.). Because of the shortage of space, it is impossible to present all the material recorded in dictionaries which is important for the understanding of the mythical views of the Balts. Only the mythologically most informative and readily understood part of the lexis can be presented. Works of fiction also provide evidence about the RMAB. Its treatment in the works of Baltic authors differs from that of foreign authors. The latter (e. g. Laurentius Boyerus) were influenced by the Renaissance and used the images of ancient Greek and Latin mythology; in their attempt to emphasize the local colouring, they would also insert one or another personage from Lithuanian mythology. However, these quotations do not agree very well with the general world view inspired by ancient Greek and Latin images. In the works of Baltic authors (e. g. Mykolas Lietuvis), along with deliberate insertions from Baltic mythology, the features of old mythical world view can be detected, highly important and meaningful in their own right. Yet in both instances it is necessary to distinguish between the author’s artistic imagination and mythology.

­ 64 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

Though the 17th century provides more sources with references to the RMAB in comparison with the 16th century, they contain less mythical information and it is less conclusive. All memories about the old gods and religious worship rites were gradually fading away. Practices borrowed by folklore and the traditional rural calendar, where they were faithfully observed in peasants’ beliefs, magic worship and superstitions, had been better preserved. In 17th century works of history and geography, also in travelogues, more compilatory than original data can be found. In church reports and religious writings there are many standard references about witchcraft and sorcery practices popular in all European countries, about non-Christian festivals. Witch trial files mention harm that witches do to people, witches’ flights to their gatherings, their relations with devils. Yet the 17th century produced very important sources offering numerous new data about the RMAB in the period of its gradual decline and disappearance. Among them is a study about the customs and beliefs of Lithuanians living in Prussia written by Matthäus Prätorius, a work noted for the author’s great love for and professional insight into the subject. Other works of this kind are a study about Latvian customs and beliefs by Paul Einhorn and reports about recollections of Lithuanian and Latvian Jesuits describing many of the deities worshipped by ancient Balts, their customs and sacrificial offerings. The 17th century witnessed the publication of numerous religious works, circulars by church dignitaries, dictionaries, legal, administrative and other documents which give some data about the RMAB. These have not yet been used by the scholars extensively. With the changing social, political and cultural conditions in the 18th century, the number of the RMAB sources decreased considerably. After Christianity had taken a firm root in the Baltic countries (Catholicism in Lithuania and Latgallia, Protestantism in the rest of Latvia and Prussia), interest in the RMAB as a living phenomenon which rivalled Christianity flagged. Interest in it revived as a special branch of scholarship only in the 19th century. References to the ancient beliefs and customs of ancient Balts in religious works became scantier and shorter. The number of such writings also diminished owing to the decline of the PolishLithuanian Commonwealth and the eventual loss of its statehood in 1795, when it was divided between Russia, Prussia and Austria. These political developments affected cultural life as well: the number of books on history and geography mentioning the RMAB grew scarce; no such works appeared in Lithuania. The most important type of the 18th c. sources of the RMAB were dictionaries compiled in Prussia and Latvia; some of the data in these dictionaries were quotations from earlier sources, other were collected among the contemporaries. A very rich information about the customs and beliefs of that period is recorded

­ 65 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

INTRODUCTION

in the dictionaries of Jakob Brodowski, Jakob Lange and Gothard Friedrich Stender featuring as the major RMAB sources in the 18th century. A valuable new material on the RMAB can be found in an insertion of the Chronicle of Johannes Friedrich Rivius, which, according to many scholars, was a fake of Teodor Narbutt’s book, and in the works of Kristijonas Donelaitis. Some scholars view critically the data about Latvian religion and mythology given by Lange and Stender. Despite the fact that those authors offered their own interpretation of the data taken from other sources, the beliefs, customs and all other mythical terms recorded from the living tradition do not give grounds for questioning the authenticity of that material. A part of the works were written and published in the 18th century (e. g., a Treatise about ancient Prussians by Friedrich Danckelmann, the manuscripts of German­Lithuanian dictionaries, the works of Donelaitis, the decisions of the synod of the Medininkai or the Samogitian dioceses, the Catechism of Christian Catholics of 1770 etc.) have not been used by researchers of mythology.

***
Though the oldest surviving written sources of the RMAB are not numerous, fragmentary and not always reliable (especially those dating back to the Renaissance), and though it is sometimes dificcult to decipher the information they contain, yet they offer a general picture of the RMAB, pointing out some of its more specific features and the trends in its development. The majority of the RMAB researchers who worked at the end of the 19th century (the epoch of Positivism) and in subsequent periods, pointed out the nature-bound origins of the RMAB. It was given a particular emphasis in the studies of Lithuanian religion. The major argument in support of this approach is a frequent reference to the worship of natural objects and phenomena (heavenly bodies, earth, fire, water, thunder, plants, animals and stones). Yet it should be borne in mind that the worship of natural objects and phenomena was characteristic of nearly all ancient religions and mythologies and was a feature related to their origins. Objects and phenomena of nature figure prominently in the religion and mythology of all the Indo-European people. Nearly all the common personages in their mythologies (Father God, Mother Earth, twin gods, the god of thunder, deities of the underworld, water, fire and various plants) are related to various natural objects and phenomena (the light day sky, Earth, heavenly bodies and phenomena, thunder, underworld, water, fire and plants) (Ìèôû, 1980,

­ 66 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY

527­533; Ãàìêðåëèäçå, Èâàíîâ, 1984, 791­799). It suggests that the worship of the objects and phenomena of nature is not a specific feature of the RMAB. When we speak about the nature-related origin of any religion and mythology it is essential to understand in what way the natural objects and phenomena have been integrated in the mythical system and what their degree of abstraction is. It is obvious from the RMAB sources that researchers like (Alexander Brückner, Antoni Mierzyñski, Julius Lippert, Petras Klimas, Zenonas Ivinskis, Juozas Jurginis and others) were mistaken when maintaining that the Lithuanians or other Balts worshipped nature itself, that their religion was primitive, that they had no personified deities, etc. The sources indicate quite clearly that the Balts worshipped not the actual natural objects and phenomena but they had deified them and on their basis had created personified deities who sometimes were no longer linked with the phenomena from which they had originated. It may be inferred from the oldest source ­ Herodotus’ History dating from the 5th century BC that the Balts had their own gods. The eastern neighbours of the Balts, the Scythians and other tribes, the Budini, Geloni, Melanchlaeni, who in the opinion of scholars, were related to the Balts, also had their gods (Äîâàòóð, Êàëëèñòîâ, Øèøîâà, 1982, 352­359). The Roman historian Pomponius Mela who produced a slightly modified version of Herodotus information, maintained that the Neurians, Gelonians, Melanchlaenians and other tribes worshipped the god Mars. More evidence in support of the theory that the ancient Balts had their gods can be found in the data presented by another Romanian historian, Publius Cornelius Tacitus. The southwestern neighbours of the Balts, the Germans and the tribes living between the Vistula and the Oder, sometimes regarded as belonging to the Balts (Gimbutienë, 1985, 66) also had such gods. As lastly, the Aestians who are supposed to have belonged to the Balts without any greater doubt worshipped the Mother of Gods, a personified deity according to Cornelius Tacitus. If the Mother of Gods was worshipped, other deities, her children, had also to be worshipped. One might mention twin gods worshipped by the Nahanarvals, a tribe akin to the Balts. The cult of twins was characteristic of the RMAB (Ìèôû, 1980, 154; Èâàíîâ, Òîïîðîâ, 1983). Starting with the 12th century, Baltic gods were mentioned in nearly all the written sources of the RMAB. In his bull of 1199 Pope Innocent III wrote that the tribes of Livonia showed a respect befitting only to God to witless animals, deciduous trees, clear waters, green grasses (this was a characteristic manner describing pagans at that time). At the same time, the bull mentions that such respect is also shown to ¥impure spirits´. For the Christians impure spirits or demons were the gods of pagan people. Another bull, issued in 1216­1217, says that the Prussians boasted that their gods or demons were very well off. The 1232 bull of Pope Gregory IX says that the

­ 67 ­

Lat. very popular in Lithuanian and Latvian folklore. Dyãus ¥heavenly god´. After the introduction of Christianity in the Baltic countries. Ãàìêðåëèäçå. Perkûnas. Old Luvian Ti¯az ¥Sun god´. Aesculapius. Vëlius. Latin deus ¥god´. 1984. moreover.TURINYS TRUMPINIMAI. in The Sudovian Book. an insertion in the Russian translation of Malala’s Chronicle mentions gods Andaj. Potrimppo. Diveriks. trees. Old Scandinavian Fj…rgyn ¥mother of the god of thunder´. Mejdejn. Diana. 527­530. imagined as a mythical being or a god. ­ 68 ­ . Juppiter ¥Jupiter. 16). the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions the Prussian god Curche and ¥other gods´. The assertion supported by the evidence of written records that the Balts had their own gods is further supported by Baltic linguistic and folkloric data. Teljavel’. Szwaybrotto and Curche. the Historical Evidence by Laonicos Chalcocondylas mentions Samogitain gods with Greek names Apollo and Artemis. mountains. It can also be understood from the words of Oliverus von Paderborn that the pagan Balts worshipped not springs. this word was used to name the kind spirit worshipped by the Christians (Dievas). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION Prussians sacrificed young girls to their gods with wreaths of flowers. Still later sources mention gods worshipped by one or another Baltic tribe. All the Baltic languages have a common word naming the god of thunder (Lith. heavenly god´. God of Hares. heavenly god´. has cognates in other Indo-European languages and mythologies. The Rhymed Chronicle of Livonia mentions Perkun. Èâàíîâ. etc). 790­799. It should be noted that many IndoEuropeans also used words of the same root for naming both an abstract notion of god and the heavenly god (Old Indic devã ¥god´. Teljavel’. All the Baltic languages have a word to denote an abstract concept of god (Lith. Perkuno. 13. Prussian Percunis). Greek Zε&s ¥Zeus. 1986. For example. Juppiter. Wurschayto. Jan Dùugosz in A History of Poland mentions names ­ Vulcanus. a report of the bishop of Warme of 1418 mentions Prussian demons patollum and Natrimpe. Pr. Pçrkons. Þvoruna. Old Indic Parjãnya ¥god of storm and rain cloud´) (Ìèôû. heavenly god´. he gave their Latin names. This god is known in Latvian and Lithuanian folklore. dievs. Silvanus. Many more gods and lower-ranking deities are mentioned in the decisions of the synod of Prussian bishops of Pamedë and Semba. deiws). Perkun. The Chronicle of Ipaty mentions gods worshipped by the Lithuanians Nunadej. Old Scandinavian tivar ¥gods´. in the works of Jan Ùasicki and other later sources of the RMAB. In Lithuanian and Latvian folklore this word is also used as a proper name of the heavenly god (Dievas. rocks and valleys themselves but deities who lived there. Velnias (Devil). Dievs). Simon Grunau and Lucas David in their chronicles mention Prussian gods Patollo. In mythologies of other Indo­Europeans similar deities also have names derived from the same root (Slavic Ïåðóí ¥god of thunder´. 1980. 153­156. Lat. Tôr ¥Tiur. dievas.

yet having different names in different Baltic tribes (Lithuanians. the Central Balts (Samogitians and Sudovians) revered gods of the earth. and Auxtheias Vissagistis are similar. Thus.TURINYS TRUMPINIMAI. the chronicles of Simon Grunau and of Lucas David mention Patollo. the essay of Jan Malecki mention Ockopirmus. 255­274). who were familiar with the written RMAB sources. Indian Indra. for example. And yet a question arises why the Positivists. Indian VãruËa. revered gods of the underworld. the sources speak quite unequivocally about various Baltic gods. Ull. the Chronicle of Matys Stryjkowski mentions Prokorimos. Judging by all the RMAB sources (the number and hierarchy of the gods and lower ranking deities mentioned there). Such a view could have been conditioned by several factors. It follows from the above materials that the Balts not only had abstract gods but that some of their gods were genetically related to other Indo-European gods and that at some time in the past the Baltic gods were part of the common IndoEuropean mythological stock. This would suggest that the Balts had a tendency to have one superior heavenly god. the Gods Nunadej. the centre of the united Lithuania. Jan Ùasicki’s booklet mentions Auxtheias Vissagistis and others. Sudovians. Germanic Ullr. For example. According to their functions. if we rely on the evidence of Simon Grunau. decisions of the synod of Prussian bishops. Greek Zε&s. Perkûnas was mentioned more often. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY Among them are Slavonic Âåëåñ/Âîëîñ. perhaps. Perkûnas (like the Indian god Indra and the Slavic Perun) was elavated to the highest rank in the pantheon. However. as is maintained nowadays by some scholars. In view of the fact that there was a temple to Perkûnas. more plausible is the assumption put forward earlier (Vëlius. In view of such evidence it is more than naive to deny or to assert that the Lithuanians and other Balts had only one god Perkûnas. when at the end of the 19th century Edward Burnett Tylor’s fundamental studies appeared on the origins of religion and its ­ 69 ­ . Samogitians). maintained that the Lithuanians and other Balts had no gods. Firstly. 1987. Lucas David and other sources. The Sudovian Book. Ockopirmus. German Odin. identical heavenly gods. The only difference of Baltic mythology from other Indo-European mythologies was that the Balts had not singled out one chief god as the head of the whole pantheon. that their religion was nature bound etc. the Chronicle of Ipaty mentions Nunadej. while the Western Balts (Prussians). an insertion in the copy of the Chronicle of Malala’s mentions Andaj. Various Baltic sources mention different chief gods. in Vilnius. as. 1983) that the Eastern Balts (especially Lithuanians) showed greater reverence for heavenly gods. one may assume that during the period of centralisation and intensive struggle with the disseminators of Christianity. Celtic Vellaunus. Ullinn who are also personified gods (Vëlius.

Yet. this period also engendered some extreme views. from the rituals and myths devoted to gods to calendar feasts and family festivals. worshipped his creatures ­ the sun. For example. as well as various mythological stories. Those are names of rivers. morality and aesthetics. The majority of Baltic gods. are related to corresponding natural objects and phenomena. Similar assertions were made. Even in reference to the nations who had achieved a relatively high level of economic and social life. Places with such names must have been regarded as very special. Highly revered in Baltic territories were natural objects and phenomena like groves. Oliverus von Paderborn (1220). there have been over 500 toponyms recorded. References of this kind can be found in the documents of Vilnius and Riga Jesuits. Yet it should be borne in mind that the disseminators of Christianity characterised all pagan religions they encountered on their way in such a manner. the Indo-Europeans. as the post-Righveda period of Hindu mythology or Greek mythology in the classical and Hellenistic periods. animals and plants.. instead of worshipping God. Peter von Dusburg (1326). This reverence is reflected in toponyms. just like old Indo-European gods. beliefs. etc. The same approach was applied to the religion of the Lithuanians. Perkûnas. Its gods are not the expression of abstract categories of philosophy.) or sacral terms (alkas) is even greater. for example. in Lithuania alone. magic practices and superstitions which were still cherished by the common folk. The number of toponyms derived from the names of gods and mythical beings (Dievas. ­ 70 ­ . many investigators of religion and mythology turned their attention from gods to the lower-ranking deities (´spirits´). lonely trees. the moon. Latvians and other Balts. rivers.. velnias. the Creator himself. stones ­ which were all regarded as sacred. hills. Then all religions came to be viewed as primitive. as has been already mentioned. All Lithuania was full of such mythologically meaningful names testifying to the high reverence our forefathers showed to nature. the Sembian bishop Nikolaus (1442) and many other authors. it was claimed that they had worshipped forces of nature. vestiges of ´animism´ were sought everywhere. It was then that the role of nature in the rise of any religion and mythology was brought to the foreground. trees. kaukas. Another cause of such assertions was that the authors who wrote about Baltic religion and mythology did never question the claim of the disseminators of Christianity that the Prussians. Another. hills and stones. by Pope Innocent III (1199). lakes. It was a natural and fruitful stage in religious and mythological research that broadened the understanding of those social phenomena. stars. lakes. even sacred. more important cause was the specific character of the RMAB. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION primary forms. had no abstract gods. bringing to light many folklore sources and refining methods of investigation. all derived from the word ðventas (holy).TURINYS TRUMPINIMAI. groves.

grass-snakes but that they viewed them as holy. fire. As is evident from the materials of Simon von Grunau. Nikolaus Lasocki. They also cremated their dead. which is testified in many written sources. that those were places for religious rituals. Johannes Friedrich Rivius and many other authors of various sources call the fire worshipped by the Balts the eternal fire. Gabjaujis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY The close affinity of the RMAB to nature is also expressed by a worship of fire. Kaspar Henneberger. Lucas David and other Prussian sources. Those who were more knowledgable mentioned in what rituals fire was used. When speaking about the Balts’ reverence to nature. Simon von Grunau. Hindus and Romans (Ãàìêðåëèäçå. Jeronim Praþsky. Prussians and others Balts “worshipped” fire. thinking that those were places of abode of gods. The authors of those sources. the fire that never goes out. the Prussians regarded the oak in their chief temple as sacred because chief Prussian gods lived in it. they were viewed as holy and it was believed that they were abodes of gods or that gods liked to use them for making their presence known. Èâàíîâ. the Latvians. Jan Dùugosz gives a very clear evidence that the Lithuanians did not worship forests. Peter von Dusburg. Later RMAB sources often mention a deified hearth fire which is called ðventoji Panikë (holy damsel). As can be understood from the visitation reports of the Jesuits from Riga and various annals. regarded oaks and linden trees as sacred and made sacrificial offerings to various gods under them. The exceptional reverence for natural objects and phenomena testifies to the relatively archaic character of the RMAB and its relation to Celtic religion and ­ 71 ­ . Jan Dùugosz. 1984. Gabija. too. Matys Stryjkowski. special persons were appointed to accomplish this task – shrine-keepers and priests who often performed other rituals of the cult and made forecasts about the future. Protection of the eternal fire and the existence of special persons performing that function links Baltic religion with the ancient religions of the Hittites. including the prisoners. by whom it was protected and what gods it was associated with. The Balts used fire to burn a portion of their war spoils. 700­701). Simon von Grunau asserts that the eternal fire was kept alive in worship of the god Perkûnas. For example. Jan Dùugosz also sees a link between fire and Perkûnas who was called by the Roman name of Juppiter. that offerings were burned or the dead were buried there. would simply state that the Lithuanians. It was kept burning all the time and would not be put out. and called them ”fire worshippers”. who had less knowledge about the RMAB.TURINYS TRUMPINIMAI. a fire kiln which is called Gabjauja. it should be borne in mind that natural objects and phenomena were not worshipped as such but held in reverence. and Jan Dùugosz maintains that through their worship of fire the Lithuanians worshipped god Vulcanus. Gabjaukuras and other names.

65. 59. According to Herodotus. Øìèäò. had temples devoted to separate gods. Moreover. 34­37). It is interesting to note that the Baltic temples uncovered by archaeologists in Tushemle and Baèkininkëliai were of a round plan. 1986). In the oldest period (1st millenium BC ­ early 1 st century AD) temples must not have been popular either in the lands of the Balts or their neighbours. Jacques d’Aix and others. the Germans. in a letter from the Roman Emperor Sigismund to King Jogaila. Philipp Kalimach claims that the Lithuanians had no temples and performed their rites in sacred groves like Celtic druids. This specific feature of the RMAB also prompted another view ­ that the Balts had no temples and no images of gods. gods were worshipped and various religious rituals were observed. an excerpt from Augustinus Rotundus’ History of Lithuania and many other sources. Lisanka. the chief priest who lived there. Traces of temples have been found in former Baltic territories ­ Tushemle. 1963. the chronicles of Magister Vincent. and their eastern neighbours. The only exception are the Gelonians who. Yet Cornelius Tacitus himself gives an extensive description of sacred groves and other holy places of various Germanic tribes where offerings were made. Neither Simon von Grunau. the Smolensk region (Òðåòüÿêîâ. according to some scholars. C. had no temples in the 1 st century AD. in Vilnius (Kitkauskas. The existence of Baltic temples has also been supported by archaeological evidence. Yet. They are found in the Magdeburg Annals.. 96­99). According to the Cornelius Tacitus. were associated with the Balts.TURINYS TRUMPINIMAI. one may also form a different opinion about the Baltic temples. 31­32. relying on the written sources. 1982. they ­ 72 ­ . decorated with wooden sculptures. and the Balts themselves. Archaeological research has confirmed the validity of information published in an excerpt from the History of Lithuania by Augustinus Rotundus about a pagan temple in Vilnius. Wigand von Marburg. Kurmaièiai (Daugudis. Religious rites were performed in holy places. For example. the Scythians. nor his numerous followers mention any temple-like structures. the majority of tribes. 232­237) and in Lithuania itself ­ in Baèkininkëliai. had no temples. There is no reference to temples in Peter von Dusburg’s Chronicle though he speaks about Romow ­ the cultic centre of all the Balts and about Criwe. according to the Greek example. though they give a very detailed description of an oak with images of the chief Prussian gods. Jan Dùugosz’ A History of Poland. an account by Jeronim Praþsky. Herodotus thought that the Gelonians were Greeks who in the ancient times had left Greece and settled among the Budinians. the Southwestern neighbours of the Balts. 1967. The earliest references to Baltic temples occur as late as the 12th century. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION mythology. in the 5th century B. in the open air. in the province of Masuria in Poland (Szymañski. who.

the 1442 Ordinance of Nikolaus. The stone temple to Perkûnas in Vilnius had no roof either. 1961. images of gods that they worshipped could also have been made. on hills. Sometimes. the Roman Emperor Sigismund urged King Jogaila in a letter to stamp out “the worship of idols” etc. These figurines must have been worn as amulets (Lietuvos archeologijos bruoþai. as mentioned above. like their neighbours the Slavs and the Germans. the Balts wore boar images which protected them. and who. were decorated with wooden statues. For example The Magdeburg Annals say that having invaded Baltic territory. A number of rites. According to Herodotus. on the river banks and lake shores. the Balts. especially those dedicated to show the final respect for the dead. nor their neighbours in the 5th century BC had images of gods. and ensured their safety even among their enemies. were related to the Balts. Those were images of gods. 38­45) according to their type and modelling remind of Lithuanian wooden figurines made in the 18­19th centuries by peasant masters with Christian themes. 1979. according to some scholars. Their temples. On the territories inhabited by the Balts. 68­71). emigrants from Greece. These were found only among the Gelonians whom he regarded. the word ”idol” could be used in reference ­ 73 ­ . Persephone) of ancient Greeks who lived on the coast of the Black sea (see Ðóñàåâà. It is interesting to note that the statues of the goddesses (Demeter. in sacred groves. in the Greek manner. to goddess Þemyna and other gods.TURINYS TRUMPINIMAI. already had some temple-like buildings for religious rites. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY speak about some cloth hangings around the oak through which only the chief priests could enter. This suggests that there was no temple-like building and religious rites were observed in the open air. stone ”women” can be found occasionally. could be performed outside. If images of a worshipped animal were made. According to Cornelius Tacitus in the 1st century AD. it may be surmised that at the end of the 1st and the beginning of the 2nd millenia. One of such stones found on the Lithuanian-Russian border is mentioned by Miechowita and Johannes Olaus Magnus. On the basis of the above and other written and archaeological evidence. Yet they were not numerous. Some of them could have been without any roofs deliberately so that rites could be performed in the open air. the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions that once a year the Prussians adorned the idol of Curche with the fruit they had gathered. in the manner of the ancient Celts. In Juodkrantë (on the Curonian Spit in Lithuania) amber figurines of humans and animals dating from the 2nd millenium BC have been found. Bishop of Semba. Written records from the 12th century mention idols more often. neither the Scythians. mentions that the Prussians ”were given to the worship of idols”. the Christians burnt down a temple ”with all its idols”.

­ 74 ­ . Making images of gods or other objects of adoration is also connected with the custom of erecting monuments to the dead. an image of the Thunder God was kept in the temple of this god in Vilnius.TURINYS TRUMPINIMAI. as can be seen in the Chronicon Dubnicense. was urged to seize and burn down idols made of wood and stone (1578). Lietuviø liaudies menas. Simon von Grunau. They also had temples and images of gods. wooden idols were erected on their graves. As is evident from the written records published in the present book and other supporting linguistic. Brückner and the authors who followed them. though the RMAB was archaic and had preserved a close link with nature. rather than Christian. All the more so because since the ancient times the Baltic languages have had words to name these images (Bûga. An important role in Baltic religion and mythology was given to priests and magicians. According to Augustinus Rotundus. the Chronicles of Peter von Dusburg. Yet. 1930. the Balts had already personified gods. Nikolaus von Jeroschin. the description of Nikolaus Lasocki and many other sources. after the death of the princes Spera. sharing some of them with other Indo-Europeans. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION not to the images of gods but to gods themselves. it is hard to believe that these were anything else than concrete images of gods. mythology. the priest of the parish of Bauske. In view of all this historical and archaeological evidence. People who performed the rites and predicted the future events in the pre-Christian period are mentioned in the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians. otherwise there was hardly any point for the Bishop to fight this practice. 1963. If wooden sculpture in Lithuania had not had older roots. the Chronicle of Matys Stryjkowski and other written records. Those ¥crosses´ must have been connected with ancient Prussian. when Wilhelm Boltenius. Kernius and Kukovaitis’s mother Pajauta. had not made images of gods. The Lithuanian Annals and the Chronicle of Matys Stryjkowski tell how. were performed by the rulers themselves. 143­149). and people worshipped those idols as gods. 1958. in the Lithuanian Annals. in the History of Jan Dùugosz the story of Hieronymus Pragensis. Some of the rites. it is highly improbable that the Balts. it would have hardly become so popular after the introduction of Christianity. according to Mierzyñski. Bishop of Semba (1426?). 1965). The Ordinance of the Bishop of Semba forbids the Prussians to erect crosses on the graves and orders them to pull down the ones that have been erected. folklore and archaeological sources. and Lithuania has preserved a very strong tradition of wooden folk sculpture (see: Galaunë. One can find references to this custom in the Ordinance of Michael Junge. Lucas David and others. Simon von Grunau gives a detailed and vivid description of the images of major Prussian gods kept on an oak which grew in the Prussian temple Rickoyott.

many sources mention special people who performed those rites and who sometimes claimed to be descendants of the ancient caste of priests. from star movements. when speaking about secretly performed rites and various offerings. and the dead man was cremated. while his relatives and friends were having a feast. Servants and slaves were also cremated. could duely be compared with the Celts. Incipiunt descripciones terrarum. was burnt together with the horse he used to ride. Jan Dùugosz’s writtings and other sources. The first author to mention this kind of burial who offers the most extensive description of the funeral wake was the traveller Wulfstan around 890. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY In the Christian period. clad in his armour as if he were alive. his favourite slave. Then he was burnt in this cabin together with his best friend. though similar traditions were also strong in the religions of other IndoEuropeans (Greek. References to various magic practices and withchcraft among the Balts can be found in the story of Adam von Bremen. Romans and Hindus). jewelry. in the decrees of Prussia. clothes he used to wear. according to the Lithuanian Annals. It usually lasted for one or two months. The funeral wake was an event of a large scale. the 1249 Peace Treaty between the Teutonic Order and the Prussians. by the power of the performers of rites ­ the priests – and the strong traditions of wichcraft and sorcery. from the way smoke was rising. According to the work of Bartholomaeus Anglicus. hawk and greyhounds. Many written RMAB sources mention funeral rites of the Balts and their understanding of life after death. together with his arms. Even Ðventaragis himself. in the 1255 Incipiunt descriptiones terrarum. the frozen body of the dead was placed on the ground in his home. A cabin of fir logs was made around him. Peter von Dusburg’s Chronicle. Philippe de Méziêres describes the ceremony of cremation. the dead was cremated in a full attire. birds were flying. accompanied by various races. Matthäus Prätorius enlists over 20 various kinds of magicians. the wake could last up to six months. When a king or some other nobleman died. horses and other domestic animals. The practice of the Balts to bury their dead with numerous belongings is also corroborated by archaeological findings: in the burial sites. During the wake. Livonia and church ordinances and many other sources. from beer lather. The Balts. On the last day of the wake the relatives and friends divided the dead man’s property among themselves during a horse race. The dead ruler. in the Chronicle of Henricus de Lettis. along with the remains of the dead. Frequent references are made to the cremation of the dead because this type of burial seemed typically heathen and therefore reprehensible to the Christians. blood flow etc. a ­ 75 ­ . was seated on a white horse. in the Rhymed Chronicle of Livonia.TURINYS TRUMPINIMAI. There were special magicians who predicted the future from molten wax or lead.

125­127. For example. 1971. Lietuvos archeologijos bruoþai. The myth shows that the Balts were familiar with three kinds of burial practices (cremation. Engel. 1974 and others). According to Henricus de Lettis. putting the dead body on the ground and its cremation. also by archaeological findings (Volkaitë-Kulikauskienë. are found (Engel. 1935.TURINYS TRUMPINIMAI. Romans. Daikovièius. 1982. especially horses. Bartholomaeus Anglicus maintained that “they burnt men-servants and maids together with the dead and his belongings. Øèøîâà. 50 Lithuanian women hanged themselves after their husbands had perished. This is evidenced by separate references about the burial practices of ancient Scythians. The Baltic custom to bury their dead with numerous belongings reflects their belief in the similarity of the underworld to the world of the living. The author of Incipiunt descriptiones terrarum points out that the Prussians “believed that the dead would be able to use all these things (belongings) in their afterlife´. References to it can be found in many 16­17th century sources. attempts to justify why cremation of the dead was necessary and how this custom was introduced (1261). a horse race used to be held during a wake. 309­314). recorded in the copy of the Slavic edition of the Malala’s Chronicle. burial of horses and people together with the dead and others) are typical of many ancient Indo-European people. 110­112. The tradition to hold a wake in the Baltic countries has survived as late as the 20th century. An excerpt of another myth in the Lithuanian Annals tells how the custom of cremating the ­ 76 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION lot of jewelry and weapons. Latvijas PSR arheoloˆija. as late as the 16th century. Äîâàòóð. 1937. especially in that of the Highlanders (Aukðtaièiai) (Vëlius. the most fitting of these three was cremation. A unique myth about Sovius. In Prussia. La Baume. Slavs and other peoples. 1973. Some of the elements of the Baltic funeral practices (a long wake with a feast and various contests. 240) and in the account of Jakob Lawiñski from the 16th century about the Lithuanian Highlanders who sometimes would not bury their unbaptised children in the ground but would put them up in the trees. believing that “they would be together in the other world´. Peter von Dusburg writes that “all the cremated things will be transferred together with them and will serve them as before´ etc. Êàëëèñòîâ. 1983. References to the burial in the trees can be traced in Lithuanian folklore. The funeral wake (¥a funeral feast with drinking´) the Lithuanians used to have is mentioned by Henricus de Lettis. underground burial and overground burial ­ putting the remains of the dead up in the trees). as evidenced by The Sudovian Book. 1961. their belief that the dead needed everything they used to have in this world. believing that they would happily reach the imaginary land of the living and would get into the homeland of joy and eternal life´. Greeks. also bones of animals.

1976. Later (16­18th century) sources often mention that the spirits of the dead were given nourishment at homes where they used to live or in graveyards. ­ 77 ­ . There is also a description of the peace-making ritual dating from the 14th century (in the Chronicon Dubnicense). 122­123). especially the former. memorial services for the dead.TURINYS TRUMPINIMAI. to various fortune telling practices using sacrificial offerings of people and animals. offer a lot of useful material for the study of the Baltic beliefs about afterlife. according to Jan Dùugosz’s information ­ the spirits of the dead lived not far from the sacred sites where the dead were cremated. Those myths. the 1249 peace treaty between the Teutonic Order and the Prussians mentions that on the funeral day the dead races on his horse across the sky to another world. In general. Direct references to the Baltic conception of afterlife are scarce. 483). Since the writings of the Christian missionaries. 1982. There are also frequent references to various sacrificial offerings to gods. to show how cruel and barbarian it was (Jurginis. 19­32). 10­11). later sources (16­18th centuries) mention various rites of calendar feasts and family holidays. one may get an impression that the dead had to pass through nine gates during their descent into “hell´. the Lithuanian Annals say that on Doomsday the dead would have to ascend a high mountain. 1972. Èâàíîâ. therefore when cremating the bodies of the noblemen they put the talons of a lynx or a bear. For example. especially after a successful battle when a portion of the spoils and the prisoners were burnt. The funeral rites are mentioned in the old records very often and are given a very detailed description. Øèøîâà. might have been familiar with such rites. it was suspected that those were inventions intended to discredit Baltic religion. It was believed that the spirits of the dead would visit their home only during feasts. the problem whether ancient Indo-Europeans made sacrificial offerings of people to gods has not yet received a consclusive solution (Ãàìêðåëèäçå. duel with a prisoner as a means of predicting the success of a battle was practiced by the Germans (Tacitas. 1984. Êàëëèñòîâ. who had preserved many features of ancient Indo-European religion. mention sacrificial offerings of the prisoners of war and their killing to predict the success of a military campaign. the Yotvingians believed that the spirits of the dead were transferred to other bodies. therefore some food was left for them on the site of the cremation. according to the myth of Sovius. The practice of sacrificial offerings of prisoners of war was known to the Scythians. neighbours of the Balts (Äîâàòóð. according to the Chronicle of Magister Vincent. Yet more thorough investigations are needed to corroborate or discard such an assumption. and the hatred for their ruthless and cruel enemies could have induced their revival. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ THE CHARACTER OF THE SOURCES OF BALTIC RELIGION AND MYTHOLOGY Lithuanian dukes and other noblemen in the valley of Ðventaragis at the confluence of the rivers Vilnia and Neris was introduced. The Balts. hostile to the Balts.

the most general views about the outside world. their travels to the territories they settled. Germans. in particular with the earliest Indo-European systems of religion and mythology. The written RMAB sources are helpful in solving the new problems of all Indo-European mythologies in the light of modern comparative mythology. folkloric. the character of sacrificial offerings and many other debatable issues. Matys Stryjkowski. Slavs. NORBERTAS VËLIUS ­ 78 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ INTRODUCTION The written RMAB sources contain very few myths or their fragments (about the introduction of cremation of the dead ­ in Chronicle of Malala’s. Jan Ùasicki and others. the types of temples. the temples. it is possible to try to reconstruct the systems of the religion and mythology of separate Baltic peoples and the common Baltic heritage and also to establish the place and relations of those systems among the corresponding systems of other Indo-Europeans. Those myths are archaic and have parallels in the mythology and literature of other Indo-European peoples (Scythians. about the hammer with the help of which the Sun was liberated ­ in the story of Jeronim Praþski. folk art and archaeological) sources. The present concise survey of the written RMAB sources shows that they offer evidence about all the major aspects of the Baltic religion and mythology. they personified deities and their images. about the foundation of Vilnius ­ in the Lithuanian Annals. the performers of those rites. The written RMAB sources offer many valuable facts which are helpful in getting a better insight into the religion and mythology of the closest neighbours ­ the Slavs. This information can offer a basis for the solution of a two-century-long scholarly discussion about the nature-bound character of the religion of the Lithuanians and other Balts. various historical mythical stories about the origin of the Baltic tribes. the caste of priests. Hindus. about the origin of religious and social customs ­ in the Lithuanian Annals and the works of Jan Dùugosz. the understanding of afterlife. Erasmus Stella.. Simon von Grunau. Germans.. myths. On the basis of these and other (linguistic.TURINYS TRUMPINIMAI. functions and hierarchy). and especially of the ancient IndoEuropeans. and the Chronicle of Stryjkowski.) and in the historical tradition of Renaissance Europe. about various rites for their worship. ethnographic. On the basis of this evidence an approximate picture can be formed about the chief gods the Balts venerated (their names. human life and death. Scythians and Celts.

Zu den ethnographischen Quellen zählen Familien. welche Rituale sie zu Ehren dieser Götter vollzogen und welche mythischen Vorstellungen sie von der Natur und der menschlichen Gesellschaft besessen haben. Sprichwörter. All das muß aus einer Vielzahl mehr oder weniger fragmentarischer Quellen aus unterschiedlichen Epochen rekonstruiert werden. Ukraine. a.) angesiedelt haben und Elemente des Glaubens und der Weltanschauung von der autochthonen Bevölkerung übernommen haben. die beiden großen Gruppen der folkloristischen und ethnographischen Quellen.und Personennamen sowie einzelne Wörter des Lexikons. es fehlen sogar von Balten selbst verfaßte Abhandlungen. aber auch Orts. wobei diese Texte sehr verschiedene Funktionen im Leben des Volkes hatten. die Bräuche. Eine einzigartige Quelle stellen die baltischen Sprachen selber dar. die auf dem spezifischen Charakter ihrer Quellen beruhen. Diese historische Dimension vermögen die ethnographischen und Folklorequellen ­ 79 ­ . aus denen hervorgehen würde. Tänze. welche oft einen mythischen Gehalt aufweisen. In der Folklore geben archaische Lieder und Märchen.TURINYS TRUMPINIMAI. aber auch in der eigenen Literatur wiedergegebene Mythen (wie sie die Griechen haben). die sich in den ehemals von Balten bewohnten Gebieten (Weißrußland. Rußland. Es fehlen beinahe völlig Aufzeichnungen authentischer baltischer Mythen und Rituale (wie sie bei den Indern vorhanden sind). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Die sich mit der alten baltischen Religion und Mythologie befassende Forschung stößt auf Schwierigkeiten. Rätsel und Zaubersprüche Auskunft über den vorchristlichen Glauben. Redensarten. in denen das Wesen ihres Glaubens sowie der Sinn einzelner Mythen und Rituale erörtert würde (wie es bei den Nordgermanen. Polen.und Kalenderfeste. welche Gottheiten die alten Balten verehrt. die Volkskunst unterlagen ebenso wie die gesamte Gesellschaft ständigen Veränderungen und Einflüssen von seiten der Nachbarvölker. die Folklore. Ostpreußen u. denen diese Edition gewidmet ist. Beschwörungen und andere Ausdrucksformen des Aberglaubens. Griechen u. Doch die jahrhundertealten. besonders die idiomatischen Redewendungen. ja jahrtausendealten baltischen Sprachen. a. Für die Forschung relevant ist auch die traditionelle Kultur jener Völker. gegeben ist). Es sind also keine Primärquellen erhalten geblieben. Sagen und Legenden. Darüberhinaus gibt es außer den schriftlichen historischen Quellen. bildende und angewandte Kunst und Architektur: die ganze geistige und materielle Kultur des Volkes.

Und obwohl die beschriebenen Gegenstände oft nicht bei ihrem wahren Namen genannt werden. viele Sitten und Bräuche sowie Facetten des mythischen Welterlebens wurden von den Verfassern nicht wahrgenommen. Viele von den Balten verehrte Götter und Gottheiten niederen Ranges sind nicht fixiert. Das allgemeinste und am schwersten zu lösende Problem ist der Grad der Zuverlässigkeit der historischen Quellen. bemühten sich auch nicht um eine sachliche Kenntnisnahme des im Baltikum vorgefundenen Glaubens. wenn man die Weltanschauung des Quellenautors und den Inhalt der von ihm verwandten Begriffe kennt. Ihre Schilderungen dienten als Waffen im Kampf gegen die zähen Überreste des ­ 80 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG nicht widerzuspiegeln. Diese müssen herangezogen werden. daß die Verfasser keine Balten. sondern ausländische Reisende. kann meistens erschlossen werden. Am verläßlichsten scheinen die Quellen zu sein. meistens der christlichen Religion angehörten. Jh. Sie kamen als Missionare einer sich überlegen dünkenden Religion und hatten die Absicht. Angehörige der baltischen Nationen selber begannen erst in der Reformationsund Gegenreformationszeit (16. sie als ¥Erfindung des Teufels´ darzustellen. Mehr oder weniger genau kann festgestellt werden. als das System der baltischen Mythologie und Religion noch intakt war und die Autoren ihre Informationen von Augenzeugen beziehen konnten. die zudem selber einer anderen. historischen Quellen. die baltische Religion und Mythologie auf verschiedene Weise herabzusetzen. Die Verfasser waren zu dem Zeitpunkt selbst bereits Christen und standen dem Glauben ihrer Vorväter ebenso feindlich gegenüber wie die ausländischen Missionare. als diese fast völlig in Vergessenheit geraten war. Der Wert dieser Quellen wird jedoch erheblich gemindert durch die Tatsache. als minderwertig und barbarisch erscheinen zu lassen. Aber natürlich bietet die Analyse und Publikation der schriftlichen historischen Quellen auch eine ganze Reihe von Problemen. obwohl auch ihr Wert und Informationsgehalt oft sehr begrenzt ist. die autochthone Religion zu bekämpfen und durch das Bekenntnis zum Christentum zu ersetzen.TURINYS TRUMPINIMAI. Erkennbar ist in den Texten das Bemühen. Aus diesem Grund bedürfen sie der Ergänzung durch die schriftlichen.) über ihre alte Religion und Mythologie zu schreiben. von welchem Phänomen der baltischen Religion und Mythologie die Rede ist. auf welche historische Periode und auf welchen geographischen Raum sich die Aussagen beziehen. Sie waren selten gut genug unterrichtet. Deshalb haben ihre Informationen keinen objektiven Wert. Kriegsberichterstatter oder Angehörige feindlicher Mächte waren. die aufgezeichnet wurden. Ihr Alter und manchmal auch ihre ethnische Herkunft sind schwer nachzuweisen. Dafür bietet die Gruppe der historischen Quellen den großen Vorteil der Datierbarkeit.–17. Sie beziehen sich nicht auf alle von den alten Balten bewohnten Gegenden und decken nicht alle historischen Perioden ab.

so wie das in der Vergangenheit schon wiederholt geschehen ist. wurde die Herkunft der Aussagen angegeben. Um diese Bruchstücke richtig ¥entziffern´ zu können. In der Renaissance entstand daneben jedoch erstmalig ein wissenschaftliches Interesse an der vorchristlichen Religion der Balten. Es ist deshalb im nachhinein schwer festzustellen. Eine weitere grundlegende Schwierigkeit bei der Benutzung der historischen Quellen stellt sich mit dem eigentlichen ¥Lesen´ der mythologischen Information.TURINYS TRUMPINIMAI. Sie erleichtern es dem Leser. wenn man über die baltischen Völker. ohne auf die Herkunft seines Wissens hinzuweisen. jede einzelne Quellenschrift mit ausführlichen Anmerkungen und Kommentaren zu versehen. Dabei war es nicht möglich. nicht-baltischen oder stark entstellten Namen. über Bräuche und Rituale finden sich lediglich knappe Bemerkungen. die Quellen zu edieren. Die hier erwähnten Texteigenschaften machen die Benutzung der historischen Quellen zu einem sehr aufwendigen Unternehmen. jedoch waren die Autoren wiederum Forscher aus dem Ausland. d. aber auch des Vergleichs mit den Forschungsergebnissen zu anderen indoeuropäischen Religionen. alle in ihnen ­ 81 ­ . häufig jedoch unter falschen. So weit es möglich war. einzelne Gottheiten und mythische Wesen werden erwähnt. Die Herausgeber des vorliegenden Bandes haben ihre Aufgabe vor allem darin gesehen. Wir haben es deshalb für notwendig gehalten. die der Mythologie der baltischen und anderer indoeuropäischer Stämme gewidmet sind. Dennoch kann die Bewertung der Quellen niemals als endgültig oder unanfechtbar angesehen werden. ihre Sitten und ihren Glauben schrieb. des ¥Vaters der Geschichte´. alles über irgendein Ereignis zu erzählen. die sich selbst mit den wenigen Überbleibseln nicht ausreichend vertraut gemacht hatten. Schon ihr durch die vorwissenschaftliche Historiographie bedingter kompilativer Charakter stellt die Benutzer vor große Probleme. es werden oft nur Fragmente der Mythen wiedergegeben. h. Die Anmerkungen fußen auf älteren und zeitgenössischen wissenschaftlichen Arbeiten. bedarf es der Heranziehung vieler anderer Quellen. so daß am Ende ein halbwegs in sich stimmiges Gesamtbild der baltischen Religion und Mythologie entstehen könnte. Seit den Zeiten Herodots. was aus primärer und was aus sekundärer Quelle stammt. Aber nicht nur aus ideologischen Gründen sind die historischen Quellen sehr kritisch zu betrachten. herrschte in der europäischen Geschichtsschreibung die Tradition. Das war natürlich auch der Fall. was einem bekannt war. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE ¥Heidentums´. Die allmähliche Erfassung der baltischen Religion und Mythologie als Gesamtsystem und ein immer weiter vertieftes Quellenstudium werden zu neuen Wertungen der Überlieferung führen. die Glaubwürdigkeit der gebotenen mythologischen Information einzuschätzen. Besonders die frühen Schriftdenkmäler zeichnen sich durch eine sehr gedrängte Darstellungsweise aus.

TURINYS TRUMPINIMAI. dem Dnestr im Süden und der Juchnow-Kultur im Osten wird ihnen teilweise zugeordnet (Gimbutienë. Gimbutienë. 147­158. Dem Zeugnis der Mythen zufolge waren die Griechen mit den Hyperboreern befreundet. Die Kommentare und Anmerkungen befassen sich vorwiegend mit den besonders problematischen und zweifelhaften Aussagen. Sie verwandelte sich in eine Wölfin. Die ältesten Berichte über die Balten und ihre Religion bzw. Die Tradition der bisherigen Forschung identifiziert die bei Herodot ­ 82 ­ . Unter den Stammesnamen befinden sich zweifellos auch Bezeichnungen baltischer Stämme. Äîâàòóð. weil sie die Rache der Göttin Hera fürchtete. bei dem römischen Geographen Strabon sowie bei den Historikern Titus Pomponius Mela und Publius Cornelius Tacitus. S. Lietuviø etnogenezë. Hermann Schall. im Osten bis Moskau. S. S. Zuweilen begegnet man dem Namen Hyperboreer. Øèøîâà. Griechen) für die wenig bekannten Stämme im fernen Norden interessiert. 1987. 47­69. Jahrhundert vor Christus. 258. Die antiken Autoren bemühten sich jedoch auch um die Unterscheidung verschiedener Stämme. 24). Lietuviø etnogenezë. 95. Es wird außerdem berichtet. Lietuviø etnogenezë. 87­88. 264­266). Auf die Insel Delos floh aus dem Lande der Hyperboreer die Mutter der Gottheiten Apollo und Artemis namens Leto. Landkarte S. Landkarte S. S. 1984 b. Diese Arbeit muß der künftigen Forschung überlassen bleiben. S. Das Verbreitungsgebiet der Glockenturmgräber zwischen dem Haff im Norden. In dieser Zeit haben sich Historiker und Geographen aus Südeuropa (Römer. Einige Wissenschaftler gehen sogar von einem noch größeren Siedlungsgebiet der Balten aus. Die Balten besiedelten damals ein weit ausgedehntes Territorium zwischen der Ostsee im Westen und dem Oberlauf von Wolga und Oka im Osten. Nach Ansicht einiger Linguisten. S. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG enthaltenen Informationen zu prüfen. Tula und Kursk und im Westen bis zum Fluß Persante anzutreffen. 47­52. 82­100). 25). 1987. Demnach bewohnten sie auch das Areal jenseits der Weichsel. in dem die anthropomorphen Urnen gefunden wurden. 1982. 1957. 66. vgl. wobei wir uns auf die neuesten wissenschaftlichen Erkenntnisse stützen. Mythologie stammen aus dem 5. Sie werden auf dem Hintergrund der verschiedenen Forschermeinungen diskutiert und am Ende von uns bewertet und interpretiert. finden sie sich noch jenseits von Oder und Elbe (Zinkevièius. zu analysieren und zu systematisieren. S. S. Baltische Ortsnamen sind im Norden bis Pskow und Twer. 147­151. der wohl eine Sammelbezeichnung für alle im Norden lebenden Völker war. aber sie sind sehr schwer zu erkennen. S. 1985. 56­69. Êàëëèñòîâ. Besonders vielen Stammesbezeichnungen begegnen wir bei Herodot. vgl. zwischen der Düna im Norden und der Weichsel und dem Pripjet im Süden (Zinkevièius. daß von den Hyperboreern ständig Opfergaben nach Delos geschickt wurden (Ëîñåâ. 1984 b. z. B. 1985. 1987.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

und Mela erwähnten Neuren und die von Strabon und Tacitus genannten Aesten mit baltischen Stämmen. Einige Wissenschaftler glauben, daß es sich auch bei Herodots Budinen, Melanchlaenen, Gelonen und Geten um Balten handelt (Äîâàòóð, Êàëëèñòîâ, Øèøîâà, 1982, S. 346­347, 350­355, 357­360; Kabelka, 1982, 19­21; Zinkevièius, 1984 b, S. 145­147; Gimbutienë, 1985, S. 13­15). Einer gesonderten Untersuchung bedarf der Name Sauromaten (spätantik Sarmaten), ebenfalls eine Sammelbezeichnung, und zwar für die nördlich der Weichsel lebenden Stämme. Die ethnische Zugehörigkeit der von Herodot und Tacitus beschriebenen Völker müßte auf dem Wissensstand der heutigen Archäologie, Linguistik und Religionswissenschaft neu untersucht werden. Solange dieses Problem nicht gelöst ist, kann beim Abdruck der dort vorgefundenen Aussagen über den Glauben dieser Völker nur darauf hingewiesen werden, daß die ethnische Zuordnung problematisch ist. Wir haben uns besonders um die Hervorhebung solcher Tatsachen bemüht, die mit den Zeugnissen anderer Quellen übereinstimmen. Die ältesten Informationen über die Religion und Mythologie der Balten stammen nicht von Augenzeugen. Ihre Verfasser sind niemals im Baltikum gewesen, waren jedoch gut bekannt mit den Nachbarvölkern (Herodot kannte die Skythen, Tacitus die Germanen), deren Religion, Sitten und Bräuche sie recht ausführlich beschrieben haben. Von ihren Gewährsleuten erhielten sie auch Nachrichten über die benachbarten Balten. Ihre Aussagen beziehen sich auf die im Südosten des baltischen Siedlungsgebietes lebenden Stämme, welche Nachbarn der Skythen waren, und auf die im Südwesten, in der Nähe der Germanen lebenden Balten. Sie haben sich später miteinander vermischt und unter dem Einfluß anderer Stämme schließlich ganz assimiliert. Obwohl die Autoren der ältesten Quellen andere Götter verehrten als die von ihnen beschriebenen Völker, waren sie in religiöser Hinsicht tolerant und verfolgten keine missionarischen oder polemischen Absichten. Bei ihnen ist vielmehr das Bemühen um sachliche Beschreibung oder gar einfühlendes Verständnis erkennbar. Daher sind diese Texte in gewisser Weise objektiver als viele spätere. Allerdings hat die baltische Forschung die von Herodot und Mela überlieferten Quellen bislang nicht genügend berücksichtigt. Während des Niederganges der antiken Großreiche, in denen Geschichte, Geographie und viele andere Wissenschaften schon einen sehr hohen Entwicklungsstand erreicht hatten, nahm auch das Interesse für die Erforschung der nördlichen Länder ab. Deshalb fließen die Quellen in den ersten Jahrhunderten nach Christus ganz besonders spärlich. Ausgerechnet diese Periode, die sich von der späten Kaiserzeit über das Frühmittelalter erstreckt, war jedoch eine Blütezeit der baltischen Kultur, ihr ¥goldenes Zeitalter´. Erst gegen Ende des

­ 83 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

ersten nachchristlichen Jahrtausends begann man sich wieder mit den Balten zu befassen, als im Osten das Kiewer Reich und in Nordeuropa die skandinavischen Seemächte entstanden. Mit diesen Staaten unterhielten die Balten verschiedene und sehr intensive Kontakte, sowohl kriegerischer als auch politischer und wirtschaftlicher Art. Das von den Balten bewohnte Territorium hatte sich inzwischen durch die Einwanderung der Slawen bedeutend verkleinert (vgl. Landkarte S. 27). Die aus dieser Zeit überlieferten Beschreibungen spiegeln ein wissenschaftliches Bemühen wider, das freilich von politischen und wirtschaftlichen Interessen beeinflußt war. Der Reisende Wulfstan und der Historiker Adam von Bremen wollten genau wie ihre antiken Vorgänger die Leser mit den Bräuchen und der Religion wenig bekannter Völker vertraut machen. Sie zeichneten sich ebenso wie diese durch Toleranz und Achtung vor den fremden Kulturen aus, die sie möglichst objektiv zu beschreiben suchten. Allerdings waren sie schon wesentlich besser informiert als die antiken Autoren, besonders über die Bräuche und Lebensweise der Westbalten. Deshalb sind ihre Aussagen konkreter und glaubwürdiger. Aber die Anzahl der Texte, welche eine tolerante Haltung erkennen lassen, ist nicht groß. Am verläßlichsten sind aus dieser Zeit wohl die Angaben des Reisenden Wulfstan über die Bestattungssitten der Westbalten. Nach Einführung des Christentums in Polen (966) und Skandinavien (9.– 11. Jh.) und nach der Taufe der Ostslawen (988­989) blieben die Balten zusammen mit einigen finno-ugrischen Stämmen als die letzten heidnischen Völker Europas übrig. Sie gerieten damit in den Mittelpunkt des Interesses jener Mächte und Institutionen, die um die Verbreitung des Christentums kämpften. Mit diesem Ziel verbanden sich freilich Absichten sehr weltlicher Natur: Einbeziehung der baltischen Küstenländer in den eigenen Einflußbereich, wirtschaftliche Nutzung seiner natürlichen Ressourcen. Diese aggressive Politik der christlichen Staaten Europas gegenüber den baltischen Völkern hielt mehrere Jahrhunderte an. In geistlicher und ideeller Hinsicht wurde sie angeführt von der römisch-katholischen Kirche und ihrem Oberhaupt, dem Papst, der die Feldzüge in die baltischen Länder als Kreuzzüge organisierte. Die Kriegshandlungen wurden durchgeführt unter der Leitung der militarisierten Orden (Schwertbrüderorden und Deutscher Ritterorden*), unterstützt von allen europäischen christlichen Staaten, die ihre besten Truppenteile, angeführt von erfahrenen Feldherren, von Fürsten, Grafen, manchmal sogar von Königen selbst, zur Hilfe schickten. Der Kampf mit den heidnischen Balten dauerte einige Jahrhunderte an und spiegelt sich in der Historiographie jener Zeit wider, denn alle wichtigsten Ereignisse jener Zeit wurden in den Annalen, den Kirchen-, Kloster- und Ordenschroniken sowie Lebensbeschreibungen der Heiligen fixiert. Da es sich um einen Eroberungsfeldzug mit

­ 84 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

gleichzeitigen missionarischen Absichten handelte, müssen die aus dieser Zeit überlieferten Berichte mit großem Vorbehalt gelesen werden. Sie sind Teile einer ideologischen Kriegsführung und dienten in erster Linie zur Rechtfertigung der brutalen militärischen Vorgehensweise. Zu diesem Zwecke mußte die Kultur, besonders aber die Religion der ¥Heiden´ als abscheulich, barbarisch und unmenschlich dargestellt werden. Die Epoche der Kreuzzüge gegen die baltischen ¥Heiden´ begann im 13. Jahrhundert. Aus dieser Zeit sind sehr viele Schriftdenkmäler erhalten, deren Verfasser meistens in die kriegerischen Handlungen verwickelt waren. Obwohl sie ihre Informationen aus erster Hand beziehen konnten, sind sie infolge der feindseligen Einstellung alles andere als objektiv zu nennen. Eine negative Haltung gegenüber den Balten und ihrer Kultur macht sich schon in den etwas älteren mittelalterlichen Quellen bemerkbar, z. B. in den Aufzeichnungen der Biographen des pruzzischen Bischofs Adalbert, in den Magdeburger Annalen und in den ersten päpstlichen Bullen. Als die Kriegszüge ins Baltikum anfingen, bekamen viele Quellenautoren die Möglichkeit, die baltische Religion und Mythologie persönlich kennenzulernen oder wenigstens mit Leuten zu sprechen, die an den Kreuzzügen teilgenommen hatten. Es gab Christen, die von den Balten gefangen genommen wurden und danach zurückkehrten, und es gab umgekehrt Balten, die in christliche Kriegsgefangenschaft gerieten. Nach der Unterjochung der baltischen Stämme (der Pruzzen und Letten) verkehrten sie mit den Balten, die eben erst das Christentum angenommen hatten und die sich noch sehr gut an die alten Bräuche und die ¥heidnischen´ Götter erinnern konnten. Das bedeutet, daß die Chronisten ihre Kenntnisse über die baltische Religion und Mythologie aus erster Hand beziehen konnten und ihre Leser in der Lage waren, selber nachzuprüfen, inwiefern ihre Berichte wahrheitsgetreu waren oder nicht.

* Ende des 12. Jahrhunderts entstanden die ersten Siedlungen deutscher Kaufleute an der Dünamündung. Ihnen folgten Geistliche und Missionare. 1201 errichtete Bischof Albert die Burg von Riga, 1202 gründete er den Livländischen oder Schwertbrüderorden, dessen Auftrag darin bestand, ¥für den christlichen Glauben gegen die heidnischen Balten und Finnen zu kämpfen´. Im Laufe weniger Jahrzehnte unterwarfen und tauften sie die Liven, die Lettgallen, einen Teil der Selen und der Esten. Gleichzeitig vollzog sich die Eroberung und Christianisierung der Pruzzen durch den Deutschen Ritterorden, der ursprünglich im Heiligen Land als charitativer Orden gegründet, seit 1226 (in Kulm) seinen organisatorischen Schwerpunkt nach Ostpreußen verlagert hatte und nun in der Mission der Pruzzen seine Aufgabe erblickte. Innerhalb eines halben Jahrhunderts gelang es dem Orden, das ganze Siedlungsgebiet der westbaltischen Pruzzen von der Weichsel bis zur Memel unter seine Herrschaft zu bringen (Ðapoka, 1936, S. 41­47; Lietuvos TSR istorija, 1957, S. 58­62; 75­77; 1985, S. 35­44).

­ 85 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Das schränkte die Phantasie der Autoren nolens volens ein. Obwohl sie eine negative Einstellung hatten, konnten sie nicht grenzenlos lügen und dem ¥heidnischen´ Glauben und seinen Kulten und Bräuchen nicht Praktiken zuschreiben, die überhaupt nicht vorhanden waren. Sie hatten daher eher die Tendenz, die Aspekte der fremden Religion besonders hervorzuheben und zu unterstreichen, die aus christlicher Sicht inhuman und barbarisch waren. Als besonders verdammenswert erschien ihnen die Tatsache des Polytheismus, die Verehrung von Naturphänomenen (des Donners, der Sonne, des Mondes, des Wassers, des Waldes, bestimmter Tiere), die Menschenopfer auf dem Altar der Götter, die Verbrennung der Toten, die Vielweiberei und die Neigung zu magischen Praktiken (Zauber, Beschwörungen). Auf diese Merkmale wird beinahe in allen Bullen der Päpste, im Friedensvertrag des Ordens mit den Pruzzen (1249), in den deutschen und polnischen Chroniken, in den Weltbeschreibungen und anderen Werken jener Zeit hingewiesen. Die von Umfang und Qualität her besten Nachrichten über die baltische Religion und Kultur finden wir in dem oben erwähnten Friedensvertrag von 1249, in der Livländischen Reimchronik und in der Chronik Heinrichs des Letten. Die Quellen des 13. Jahrhunderts berichten in erster Linie von den Pruzzen und Letten, weil die westeuropäischen Christen zuerst mit diesen baltischen Völkern Krieg führten. Religion und Lebensweise der Litauer war ihnen wenig bekannt. Sie werden nur kurz und oberflächlich erwähnt. Eine bemerkenswerte Ausnahme bilden jedoch die Überlieferungen aus dem orthodoxen Kulturraum: die Hypatioschronik und die Chronik des Johannes Malalas. Die Verfasser lebten in den westlichen Gebieten der Ostslawen, in denen das baltische Substrat noch spürbar war und deren Bewohner mit den Ostbalten (Litauern, Jatwingen) in engem Kontakt lebten. Daher kannten die Chronisten die von den Balten verehrten Götter sowie die Sitten und Bräuche der Nachbarvölker, die sie sehr detailliert beschrieben haben. Die beiden genannten Chroniken sind nicht nur die wichtigsten historischen Quellen zum Studium der ostbaltischen Kultur, sondern der baltischen Religion und Mythologie überhaupt. Sie vermitteln uns ein Bild von der Religion der Ostbalten um die Mitte des 13. Jahrhunderts. Ihre Aussagen stimmen teilweise überein. Viel später, im 15. Jahrhundert, wird Jan Dùugosz die ostbaltische Religion auf sehr ähnliche Weise beschreiben. Wenn diese verschiedenen Quellen sich nicht gegenseitig beeinflußt haben, muß die ihnen gemeinsame Information als sehr zuverlässig gelten. Die bisherige Forschung hat nur wenige andere Quellen aus derselben Epoche benutzt: einige Bullen der Päpste (z. B. die an den polnischen Fürsten und die an die Pruzzen gerichtete Bulle, beide etwa 1216/17), die Weltbeschreibung Incipiunt descripciones terrarum sowie die Werke von Bartholomäus Anglicus und Tabîb.

­ 86 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

In der ersten Hälfte des 13. Jahrhunderts, nach der Unterwerfung der Liven, Letten, Pruzzen und zum Teil auch der Kuren, Semgallen und anderer Stämme, erhoben die Ritter des Deutschen Ordens und des livländischen Schwertbrüderordens, verstärkt durch den christlichen Adel ganz Europas, ihre Waffen gegen die Litauer. Der mit großer Härte geführte Krieg zog sich über das ganze 14. Jahrhundert hin und führte zu einem paradoxen Ergebnis: 1387 nahm das litauische Herrscherhaus das Christentum an, 1410 erfuhr der Deutsche Ritterorden die endgültige Niederlage bei dem Versuch, Litauen militärisch zu erobern. Die aus dem 14. Jahrhundert stammenden Chroniken, die ganze Kriegsberichterstattung jener Zeit, die Loblieder, die den Kampf der christlichen Herrscher gegen die heidnischen Litauer besangen, die geistlichen Traktate, die die Idee der Kreuzzüge propagierten, sind in demselben aggressiv-missionarischen Geist verfaßt wie die schon erwähnten Schriften des 13. Jahrhunderts. Ihnen geht jegliches Bemühen um eine objektive Darstellung ab. Im Grunde handelt es sich nicht einmal um zusammenhängende Darstellungen, sondern lediglich um Aufzählungen stereotyper Details, die den Glauben der Balten in den Augen der christlichen Leser herabsetzen sollten. Die Quellen des 14. Jahrhunderts überliefern jedoch schon bedeutend mehr Angaben über Religion und Lebensweise der Litauer. Aus dieser Zeit stammt auch die berühmte Bemerkung des litauischen Großfürsten Gediminas, die sich in seiner Antwort an die päpstlichen Legaten erhalten hat: Es gibt nur einen Gott, und wir verehren ihn auf unsere Weise. Auch die Urkunden des Patriarchats von Konstantinopel enthalten Aussagen über die Religion der Ostbalten, aber sie sind sehr abstrakt gehalten und daher wenig aufschlußreich. In den Quellen des 14. Jahrhunderts nimmt die Beschreibung der erst vor kurzem unterworfenen Pruzzen immer noch sehr breiten Raum ein. Hierbei ist die Chronica Terrae Prussiae (1326) des Peter von Dusburg von herausragendem Wert. Die wichtigsten Werke aus dieser Zeit sind neben der schon genannten Chronica Terrae Prussiae, das Chronicon Dubnicense, die Chronik des Wigand von Marburg, das Chronicon Livoniae des Hermann von Wartberge und die Erzählung von Philippe de Méziêres. Die letztgenannte Quelle war der Forschung bis vor kurzem noch unbekannt. Nachdem ein Teil der baltischen Stämme (die Pruzzen, Letten, Kuren, Semgallen und Selen) besiegt war und der andere das Christentum freiwillig angenommen hatte (die Litauer 1387, die Þemaiten 1415), verlor sich allmählich das Interesse der europäischen Völker für diese Länder und den Glauben ihrer Bewohner. Dadurch änderte sich auch der Charakter der Quellen. In Ostpreußen und Lettland, wo seit fast zwei Jahrhunderten das Christentum eingeführt war, fanden lokale Bräuche und andere Relikte der autochthonen Religion nur noch knappe Erwähnung in Verordnungen und Ermahnungen von Landesherren oder

­ 87 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Kirchenoberhäuptern. Ähnliche Verordnungen wurden auch in anderen europäischen Ländern erlassen. In ihnen wurden Volksbräuche und allerlei Formen des Aberglaubens aufgezählt und scharf verurteilt, die man für unvereinbar mit dem christlichen Glauben hielt und deshalb zu vernichten suchte. Tatsächlich zeugen viele Bräuche und Vorstellungen von dem synkretistischen Charakter der im Volke praktizierten Religion, was besonders in den Kalender- und Arbeitsfesten zum Ausdruck kam. Bei diesen Anlässen wurden noch archaische Bräuche, Wahrsagerei, Zauberei und verschiedene Arten abergläubischer Rituale gepflegt, wie sie sich in den unteren Bevölkerungsschichten (Bauern, Viehzüchter, Handwerker) aller Nationalitäten finden. Dabei verband sich das vorchristliche Weltbild mit dem christlichen. Diese Bräuche zeigen in den verschiedenen Ländern Europas sehr viele gemeinsame Züge, weil sie sich entweder aus indoeuropäischer Zeit erhalten haben oder innerhalb Europas gewandert sind. Aus diesem Grunde ist auch in dieser Quellengruppe die ethnische Zuordnung erschwert. Es ist im Einzelfall oft schwer zu bestimmen, wessen Aberglaube beschrieben wird: der Balten (Pruzzen, Letten, Kuren), der Germanen (Deutsche, Schweden) oder der Ugro-Finnen (Esten, Liven). In der vorliegenden Edition wird in den Anmerkungen die Frage der ethnischen Zugehörigkeit erörtert und versucht werden, diese zu bestimmen. Auch nach Einführung des Christentums in Ostpreußen und Lettland blieben die Erinnerungen an die alten Götter und die ihnen gewidmeten Kulte noch sehr lange im Bewußtsein der Menschen lebendig. Einige Rituale wurden auch nach der Taufe noch heimlich durchgeführt. Aber nur ein kleiner Teil dieser Relikte fand in den Quellen des 15. Jahrhunderts seinen Niederschlag, weil sich niemand ausdrücklich dafür interessierte. Ganz anders sah die Situation in Polen und Litauen im 15. Jh. aus. Selbst am Königshof von Jogaila (Jagieùùo) in Krakau und am Hof der litauischen Großfürsten in Vilnius, vom einfachen Volk einmal ganz abgesehen, war die Verbindung mit der altlitauischen Religion noch nicht abgerissen. Und gleichzeitig erwachte unter dem Einfluß der Renaissance (ad fontes!) ein schon wissenschaftlich zu nennendes Interesse an den alten Bräuchen und der archaischen Religion. Wissenschaftler, Publizisten und Politiker schrieben in diesem Jahrhundert über die altlitauische Religion und Mythologie (Jan Dùugosz, Nikolaus Lasocki, Philipp Kalimach u. a.). Sie verkehrten in beiden Herrscherhäusern und hatten Zugang zu Dokumenten und Urkunden, die die Taufe Litauens und andere wichtige Ereignisse betrafen. Weiteres Material über die vorchristliche Religion der Litauer und ihre Lebensweise konnten sie nicht nur aus Büchern beziehen, sondern auch aus den Erzählungen lebender alter Menschen, die sich einst zu diesem Glauben bekannt hatten. Nicht selten stimmen die von ihnen überlieferten Fakten nicht

­ 88 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

nur untereinander überein, sondern nehmen auch manches in späteren Quellen Geschriebene vorweg (den Litauischen Annalen und der Chronik des Matys Stryjkowski). Ganz offensichtlich haben diese Quellenautoren ältere Schriften über die Taufe der Litauer und Þemaiten und andere Ereignisse benutzt, welche unter anderem Aufzeichnungen über den vorchristlichen Glauben dieser Völker enthielten. Die Quellen des 15. Jahrhunderts enthalten die ersten Überlieferungen über die Herkunft der Litauer (in den Werken von Dùugosz, Kalimach und Laonicos Chalcocondylas). Sie wurden im 16. Jahrhundert besonders populär. Aus dem 15. Jh. stammt auch ein Hinweis auf die Herkunft der Pruzzen (in der Historia de Ordine Theutonicorum Cruciferorum von Laurentius Blumenau). Entsprechende Bemerkungen über die Semgallen finden sich bereits im 13. Jh. (bei Bartholomäus Anglicus). Viele europäische Völker besitzen schriftliche Überlieferungen über ihre Herkunft (Zachara-Wawrzyñczyk, 1963). In der Epoche der Renaissance erwachte in ganz Europa das Interesse an der historischen Vergangenheit einzelner Völker, an ihren alten Sitten und ihrer autochthonen Religion. Es ist kaum anzunehmen, daß diese Überlieferungen von den Historikern der Renaissance frei erfunden wurden. Schon in den ältesten slawischen, germanischen und anderen indoeuropäischen Annalen und Chroniken finden sich Berichte über die einstige Einwanderung der Stämme in ihre damaligen Siedlungsgebiete, über ihre Fürsten und Könige sowie über die Entstehung ihrer Sitten und Gebräuche. Augenscheinlich stützen sich alle diese Schriftquellen auf Überlieferungen, die die tatsächlichen historischen Ereignisse widerspiegeln: die Migration der indoeuropäischen Stämme aus ihrer Urheimat und die weiteren Verschiebungen in der Völkerwanderungszeit. Diese Überlieferungen sind verflochten mit Mythen über die Wanderungen der Urväter, über die Herausbildung der Landschaft um die Entstehung der religiösen Bräuche und Sitten. Solche Mythen kennen wir von den australischen Ureinwohnern, von neuseeländischen Stämmen oder auch von den Indianern Amerikas. Aber es gab sie genauso bei vielen indoeuropäischen Stämmen (Ìåëåòèíñêèé, 1976, S. 178­194). Die Überlieferungen der Renaissance über die Herhunft verschiedener europäischer Völker haben hier ihren Ursprung. Deshalb werden in dieser Ausgabe die Überlieferungen über die Herkunft der baltischen Stämme (Semgallen, Pruzzen, Litauer) mit Hinweisen auf die Problematik der jeweiligen Quelle versehen. Die Historiker der Renaissance haben nämlich die überkommenen Erzählungen sehr stark nach ihrem eigenen Vorstellungsbild der Vergangenheit umgeformt, so daß sie oftmals mehr deren soziale und politische Ansichten widerspiegeln als die tatsächlichen Gegebenheiten. Den einen oder anderen Aspekt der altlitauischen Religion und Weltanschauung kann man weltlichen Aktenstücken des 15. Jahrhunderts entnehmen: z. B. der an die

­ 89 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

westeuropäischen Herrscher und an den Papst gerichteten Klage der þemaitischen Adligen, Propositio Samagytarum ad Consilium Ecclesiasticum Constantiense et Principes (1416), dem Brief des litauischen Großfürsten Vytautas an den Römischen Kaiser Sigismund, Epistola Vitoldi, Magni Ducis Lithuaniae ad Sigismundi, Imperatorem Romanorum (1420), dem Brief dieses Kaisers an Jogaila Ad Regem Poloniae in forma consimili a Rege Romanorum (1417) u. a. Doch sind die in diesen Dokumenten vorliegenden Bemerkungen sehr undeutlich und bedürfen zusätzlicher Kommentare. Von größerem Wert sind aus dieser Zeit die Bischöflich ermländische Denkschrift zur Verteidigung des Ordens (1418), der Artikel des Bischofs von Samland Michael Junge (1426?) sowie die Schriften von Nikolaus Lasocki und Philipp Kalimach. Der mythologischen Forschung dagegen noch fast unbekannt sind die religionsgeschichtlich relevanten Aussagen in den Werken von Jakob von Eks (Jacques d’Aix) und Chalcocondylas. Die bislang am meisten beachteten Aussagen über die baltische Religion und Mythologie finden sich in der Erzählung des Hieronymus von Prag und in der Polnischen Geschichte von Jan Dùugosz. Eine viel größere Zahl von noch dazu sehr unterschiedlichen Quellen bietet uns das geistesgeschichtlich so bewegte 16. Jahrhundert. Es ist das Jahrhundert, in dem die Renaissanceideen einen Siegeszug durch ganz Europa antreten, aber vor allem das Jahrhundert der Reformation, der Gegenreformation und des Buchdrucks. In dieser Epoche entsteht eine große Anzahl von Reisebeschreibungen, historischen und geographischen Werken, in denen ziemlich ausführlich von der Mythologie und Religion der Pruzzen, Litauer und Letten berichtet wird. Wie schon in den Schriften der Frührenaissance, herrscht auch hier das wissenschaftliche Interesse vor. Religion und Mythologie werden als organische Bestandteile der Geschichte eines Volkes betrachtet. Die Verfasser bezogen ihre Informationen entweder aus älteren Schriftdenkmälern oder aus der eigenen Beobachtung des Volkes und seiner Lebensweise. Man begann damit, die Bräuche, die Religion, die Zauberei und den Aberglauben zu erforschen, und suchte in ihnen nach Überbleibseln der vorchristlichen Mythologie und Religion. Die aus der eigenen Beobachtung herrührenden Tatsachen sind natürlich von besonders hohem Wert, da sie hier erstmalig veröffentlicht wurden. Doch auch die Nachrichten aus zweiter Hand sind für die heutige Forschung von großer Bedeutung, weil sie vielfach aus älteren Quellen stammen, die in Gänze nicht mehr auf uns gekommen sind. Sie lassen sich nur aus diesen Zitaten bruchstückhaft rekonstruieren. Ein Teil der von Erasmus Stella, Simon Grunau, dem Sudauer Büchlein, den Litauischen Annalen, von Lukas David, von Matys Stryjkowski und Jan Ùasicki benutzten Quellen ist uns bis heute unbekannt. Einige Wissenschaftler vermuten, daß es manche Texte, auf die sich die Verfasser

­ 90 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

der Renaissance berufen, nie gegeben habe, daß sie zum Zwecke einer wirkungsvolleren Darstellung von den Autoren erdacht wurden. Mit besonders großer Skepsis wurden seit jeher die Berichte des Simon Grunau gelesen. Er hält sich nicht streng an seine Quellen, sondern erzählt sie sehr frei, wobei er eine starke Tendenz zum Mythologisieren aufweist. Deshalb vertreten einige Forscher den Standpunkt (Max Perlbach, Joseph Bender und Wilhelm Mannhardt), daß es die von Grunau angeblich zitierte Chronik des ersten pruzzischen Bischofs Christian niemals gegeben habe, daß er den ganzen pruzzischen Olymp selber erfunden habe, wobei ihm die bei Adam von Bremen beschriebene heilige Stätte der alten schwedischen Götter in Uppsala als Vorbild gedient habe. Tatsächlich stand Lukas David auch keine Chronik des Bischofs Christian zur Verfügung. Er stützt sich vor allem auf Simon Grunau, dessen Bericht er nacherzählt. Die strenge Kritik an Simon Grunau wurde jedoch von Jonas Bertulaitis, Haralds Biezais und anderen zeitgenössischen Forschern der baltischen Religion und Mythologie inzwischen revidiert. Auch manche von Erasmus Stella, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki und anderen Renaissanceautoren angeführten Tatsachen wurden stark bezweifelt, denn zu ihren Lebzeiten war im Baltikum schon lange das Christentum die herrschende Religion. Die höheren Stände hatten sich längst von den alten Göttern abgewandt und die alten Bräuche vergessen. Nur in den unteren Bevölkerungsschichten (unter den Bauern, Viehzüchtern, Teilen der einfachen Stadtbevölkerung) lebte die Verehrung bestimmter, ihnen nahestehender Gottheiten fort und es wurden wohl auch noch im geheimen Opfer dargebracht. Aber die Opferrituale waren schon stark vereinfacht, den ungünstigen konspirativen Bedingungen angepaßt. Das gesamte System der baltischen Religion und Mythologie war schon merklich zerfallen. Deshalb machten sich die Autoren der Renaissance bewußt oder unbewußt ihre Kenntnisse der antiken (griechisch-römischen) Modelle zunutze, wo sie die Religion der Balten ausführlich darstellen wollten. Angefangen mit Jan Dùugosz werden baltische Gottheiten mit den Namen römischer und griechischer Götter bezeichnet oder mit ihnen verglichen. Viele Verfasser waren der baltischen Sprachen kaum oder gar nicht mächtig, z. B. Jan Ùasicki. Das erklärt die vielen Ungenauigkeiten und Fehler in ihren Werken. Aus all diesen Gründen bedürfen die Quellen aus der Renaissancezeit einer sehr kritischen Prüfung, und für viele Autoren gilt was Wjatscheslaw Iwanow und Wladimir Toporow über Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki und Matthäus Prätorius gesagt haben: ¥In ihren Werken zählen sie Dutzende mythologischer Namen auf. Gewöhnlich sind sie ungenau oder gar fehlerhaft aufgezeichnet. Die den Trägern dieser Namen zugeteilten Funktionen sind häufig fragwürdig oder einfach von der Etymologie des Wortes abgeleitet. Vieles erklärt sich aus der ungenügenden Informiertheit der Autoren, manches

­ 91 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

indessen ist schlichtweg das Resultat ihrer Phantasie. Am Ende kann es sich bei vielen angeblichen Göttern herausstellen, daß es sich eigentlich um Geister handelt, um Schutzgeister der Natur oder des menschlichen Wirtschaftens´ (Ìèôû, 1980, S. 156). Andererseits gehören Religion und Mythologie zu den konservativsten Segmenten einer Kultur. Nach Einführung einer neuen Religion verschwinden die Götter und Rituale der alten Religion selten spurlos, meistens bleiben sie, verflochten mit den neuen Göttern und neuen religiösen Vorstellungen, im Bewußtsein des Volkes jahrhunderte- oder gar jahrtausendelang erhalten. Viele Relikte der altbaltischen Religion und Mythologie waren im 16. Jh. noch vorhanden. Das besonders lange Fortleben archaischer Bräuche und Vorstellungen läßt sich zum Teil erklären mit den spezifischen Bedingungen der Christianisierung im Baltikum. Für die Balten (Pruzzen, Litauer, Letten) war das Christentum die Religion der Feinde, mit denen sie lange und hart gekämpft hatten. Nach der mehr oder weniger erzwungenen Taufe wurde diese Religion fast ausschließlich in Fremdsprachen verkündet und gelehrt (Latein, Deutsch, Polnisch). Deshalb konnte sie sich im Volke nur sehr langsam verwurzeln. Die herrschenden Schichten in allen drei baltischen Ländern kümmerten sich wenig um die religiöse Erziehung der einfachen Leute. Es gab insgesamt nur wenige Kirchen und noch weniger Priester, die Litauisch oder Lettisch sprachen. Deshalb blieben in den baltischen Ländern die Relikte des ¥Heidentums´ besonders lange erhalten. Und da die Chronisten der Renaissance im Volke selbst danach suchten, wurden sie auch fündig. Unter diesem Aspekt sind die Beschreibungen bei Erasmus Stella, Simon Grunau, Matys Stryjkowski, Jan Ùasicki, im Sudauer Büchlein und in den Litauischen Annalen als besonders wertvoll einzuschätzen. Auch die Anhänger der Reformation begannen sich ernsthaft um eine Erforschung der tatsächlichen religiösen Verhältnisse im Lande zu bemühen, allerdings nicht mit der Absicht, die Relikte des ¥Heidentums´ zu beschreiben und für die Nachwelt festzuhalten, sondern um sie zu vernichten. Die Reformatoren klagten die katholische Kirche an, über ihrem Streben nach Reichtum und weltlicher Macht die religiöse Erziehung des einfachen Volkes vernachlässigt zu haben. Und da man dem Volke das Wort Gottes, welches dem Menschen in der Heiligen Schrift gesagt ist, vorenthalten habe, seien die Leute zum Heidentum zurückgekehrt, hätten sich dem Aberglauben und der Zauberei zugewandt und heidnischen Sitten und Gebräuchen hingegeben. Als ¥heidnisch´ galten den Anhängern der Reformation auch bestimmte Praktiken des katholischen Glaubens: die Verehrung der Heiligen, die Einhaltung den Heiligen gewidmeter Tage, gewisse feierliche Festtagsbräuche der katholischen Kirche. Die Lutheraner, die das Volk zur ¥wahren lebendigen Quelle´, zum

­ 92 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

Wort Gottes, zurückführen wollten, arbeiteten zunächst an einer flächendeckenden Erfassung der verbreiteten ¥heidnischen´ und abergläubischen Sitten und Vorstellungen. Die Pastoren und die höhere Geistlichkeit reisten durch die Gemeinden und ¥visitierten´ sie. Über ihre Eindrücke verfaßten sie sogenannte Visitationsberichte. Diese Berichte unterlagen bestimmten formalen und inhaltlichen Vorgaben. Es war festgelegt, wie diese Visitationen abzulaufen hatten, welche Fragen den Leuten zu stellen waren usw. Außerdem schrieben die Pfarrer Berichte über den Stand des christlichen Glaubens in ihren eigenen Gemeinden. Darauf ließen die kirchlichen Behörden Verordnungen ergehen, wie die Lage zu bessern sei. Daher finden wir in den Urkunden der lutherischen Kirche zahlreiche Hinweise auf archaische Bräuche und Relikte des alten Glaubens, besonders in Lettland und Ostpreußen. Allerdings fallen sowohl die ¥heidnischen´ als auch die katholischen Bräuche unter das Verdikt der ¥Götzendienerei´, so daß es zuweilen schwierig ist, das eine vom anderen zu unterscheiden. Im Gegenzug begann nun auch die katholische Kirche ihre Aktivitäten in den Gemeinden zu verstärken. Auch sie bemühten sich jetzt um Feststellung der tatsächlichen Frömmigkeit in den Gemeinden und versuchten, das Gemeindeleben besser zu gestalten. In dieser Hinsicht tat sich besonders der Jesuitenorden hervor, der 1534 gegründet worden war, um die Reformation zurückzudrängen. 1569 wurde er nach Litauen eingeladen. Wie die Protestanten entwickelten die Jesuiten eine rege Visitationspraxis, über die sie zahlreiche Berichte verfaßten. Gestützt auf diese Mitteilungen, richteten die Bischöfe und Provinzoberen Rundschreiben an den Papst. Diese Dokumente enthalten viele wertvolle Information über die Relikte des alten Glaubens. Da sich die Tätigkeit der Jesuiten jedoch erst gegen Ende des 16. Jh. voll entfaltete, stammt der größte Teil der Jesuitenquellen aus dem 17. Jahrhundert. Die religiösen Auseinandersetzungen des 16. Jh. brachten das Erscheinen der ersten litauischsprachigen Bücher mit sich. Sie zeugen von dem Bestreben beider Konfessionen, das Christentum in breiten Schichten des Volkes bekannt zu machen. Die katholischen und protestantischen Quellen des 16. und 17. Jahrhunderts enthalten weniger mythologischen Stoff, als bei den unter dem Einfluß der Renaissanceideen stehenden Historikern, Geographen, Schriftstellern und Reisenden zu finden ist. Außerdem trägt er einen andersartigen Charakter. Angesichts der sehr fragmentarischen Darstellung der altbaltischen Religion darf man den Autoren jedoch keine böse Absicht unterstellen, denn ihre Berichte dienten nicht dem Zweck, den vorchristlichen Glauben in Gänze zu rekonstruieren. Dennoch sind sie von einem anderen Standpunkt aus kritisch zu bewerten.

­ 93 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Wie die Verfasser der religiösen Verordnungen des 15. Jahrhunderts, so lenkten auch sie ihre Aufmerksamkeit in erster Linie auf die Abweichungen von den christlichen Dogmen, die bei allen europäischen Völkern festzustellen waren (Zauberei, Beschwörungen, das Feiern nichtchristlicher Kalender- und Familienfeste). Die spezifischen Eigenheiten der baltischen archaischen Religion interessierten sie dabei kaum. Ungeachtet dieser Mängel enthalten ihre Schriften wertvolle Informationen über die von den Balten damals noch verehrten Gottheiten und mythischen Wesen, über die Opfer, die diesen gebracht wurden, über Fälle von Zauberei und Beschwörungskunst sowie über nichtchristliche religiöse Feste. In den Episcoporum Prussiae Pomesaniensis atque Sambiensis Constitutiones Synodales (1530) wird das ganze Pantheon der alten Sudauer geboten. Jedoch scheint die Vermutung vieler Wissenschaftler wohl begründet zu sein, daß die Bischöfe bei der Abfassung dieses Synodalbeschlusses das im Geiste der Renaissance geschriebene Sudauer Büchlein benutzt haben. Die Autoren des gesamten religiösen Schrifttums haben grundsätzlich noch dieselbe Haltung wie die ersten Missionare des 13. und 14. Jahrhunderts. Sie lehnen die ¥heidnische Götzenverehrung´ kategorisch ab und halten sie für eine ¥Erfindung des Teufels´, mit dessen Hilfe die Menschen vom wahren Glauben abgehalten werden sollen. Deshalb wurde das ¥Heidentum´ als inhuman dargestellt, das nicht nur unvereinbar war mit der christlicher Religion, sondern auch dem gesunden Menschenverstand widersprach, und deshalb mit den unterschiedlichsten Mitteln bekämpft werden mußte. Im 16. Jahrhundert taucht eine neuartige Quelle der baltischen Religionsgeschichte auf: die Akten der Hexenprozesse. Sie erreichen im 17. und 18. Jahrhundert ihre größte Zahl. In ihnen findet sich Übereinstimmendes mit anderen schriftlichen Überlieferungen, besonders was Hexenwesen und Zauberei betrifft, aber die baltischen Elemente sind hier stark vermischt mit dem Hexenglauben vieler anderer europäischer Völker. Verschiedene juristische und administrative Urkunden des 16. Jahrhunderts, besonders die im Großfürstentum Litauen verfaßten Gesetzbücher, Stadtkarten, Werke der schönen Literatur und andere Schriften, die zuweilen Anmerkungen zur Sitte und Religion des Volkes enthalten, sind bis heute nicht als Quellen erschlossen worden. Das Spektrum der verschiedenen Quellentypen änderte sich im 17. Jahrhundert nur unwesentlich. Weiterhin erschienen historische und geographische Werke sowie Reisebeschreibungen, die in modischer Weise von den exotischen Bräuchen des fremden Landes berichteten. Katholische und protestantische Geistliche visitierten ihre Gemeinden und verfaßten die üblichen Visitationsberichte, in denen die Abweichungen von der kirchlich verordneten Lebensweise

­ 94 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE

gebrandmarkt wurden. Zur Verurteilung der zähen Relikte des alten Glaubens wurden daneben auch spezielle religiöse Unterweisungen geschrieben. In Ostpreußen und Lettland erschienen Verordnungen, die ebenso zum Kampf gegen die Überbleibsel des ¥Heidentums´ wie zu weiterer Hexenverfolgung aufriefen. In diesen Texten ist viel die Rede von Zauberei, Hexerei, Teufeln, Werwölfen, Kobolden und anderen mythischen Wesen, die damals die Phantasie der Menschen beschäftigten. Im 17. Jahrhundert nahm jedoch auch die Zahl der Publikationen weltlichen Inhalts sehr stark zu. Es erschienen Werke der schönen Literatur und der Sprachwissenschaft, vor allem Grammatiken und Wörterbücher. Besonders die Wörterbücher kommen für die baltische Religionswissenschaft als Quellen in Frage, denn sie bieten nicht nur einen großen mythischen Wortschatz (Bezeichnungen von Göttern und mythischen Wesen, Namen von Menschen mit übernatürlichen Fähigkeiten, Bezeichnungen von Kalender- und Familienfesten sowie mit mythischen Vorstellungen verbundene Phraseologismen), sondern die Kommentare zu einzelnen Begriffen enthalten z. T. auch wichtige Bemerkungen zu Mythologie und Religion. Einige Wörter der Lexik sind ein Ausdruck des synkretistischen Charakters der Volksfrömmigkeit im kleinen, da es sich bei vielen Wörtern aus dem religiösen Bedeutungsfeld um ursprünglich ¥heidnische´ Begriffe handelt, denen eine christliche Bedeutung nachträglich angeheftet wurde. Das gilt für Texte des Kirchenjahres, für Gegenstände mit mythischer Bedeutung, für zentrale religiöse Begriffe wie dangus ¥Himmel´, pragaras ¥Hölle´, dvasia ¥Geist´, ðventas ¥heilig, der Heilige´, prakeiktas ¥der Verdammte´ und sogar für die höchste Gottheit und ihren Widersacher, den Teufel. Dievas ¥Gott´ und velnias ¥Teufel´ sind sowohl die Namen für den christlichen Gott und den gefallenen Engel des christlichen Glaubens als auch Bezeichnungen zweier Götter des alten Pantheons. Daß dieser doppeldeutige Wortschatz auch nach der Einführung des Christentums seine vorchristliche Bedeutung mittransportierte, beweisen die Phraseologismen mythischen Gehalts. Aus religionswissenschaftlicher Sicht sind selbst die Bezeichnungen der Familienfeste (Taufe, Hochzeit, Begräbnis) und verschiedene Verwandtschaftsbegriffe aufschlußreich. Zum Verständnis der Weltanschauung eines Volkes muß im Grunde das gesamte Lexikon herangezogen werden, sofern es der lebendigen, gesprochenen Sprache entnommen wird. Als besonders fruchtbar erweisen sich auf diesem Gebiet quantitative Untersuchungen mit folgenden Fragen: Wie viele sakrale Begriffe gibt es? Welchen Abstraktionsgrad weisen sie auf? In welchem quantitativen Verhältnis stehen Begriffe für Objekte oder Erscheinungen des Himmels, der Erde und der Unterwelt zueinander? Der Umfang dieser Edition hat es nicht erlaubt, alle im Wortschatz enthaltenen Informationen, die für das Verständnis der altbaltischen Weltanschauung von

­ 95 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

EINLEITUNG

Belang sind, darzulegen. Wir haben uns deshalb mit den Teilen der Lexik begnügt, die aus religionswissenschaftlicher Sicht am aufschlußreichsten und am einfachsten zu erfassen sind. Vereinzelte Hinweise auf die religiösen Verhältnisse des 17. Jahrhunderts finden sich auch in den Werken der schönen Literatur. Sie erfüllen jedoch bei baltischen und ausländischen Autoren unterschiedliche Funktionen. Die nichtbaltischen Schriftsteller (z. B. Laurentius Boyerus) malen das für die Renaissance typische Bild einer antikisierenden mythischen Welt, dem sie hin und wieder Gestalten aus der baltischen Mythologie beimischen, um dem ganzen ein litauisches Kolorit zu verleihen. Diese Einschaltungen wirken als Fremdkörper im stilisierten Gesamttext. Dagegen bieten die von Balten selbst verfaßten Werke (z. B. Mykolas Lietuvis) bewußt ausgewählte Zitate der baltischen Mythologie. Außerdem zeugen die literarischen Werke nicht selten von Relikten des archaisch-mythischen Weltbildes im Bewußtsein des Autors selbst. In jedem Falle muß versucht werden, sachliche Informationen von der Phantasie des Autors zu unterscheiden. Das 17. Jh. hat rein quantitativ gesehen bedeutend mehr Quellen hinterlassen als das 16. Jahrhundert, aber ihr Informationsgehalt ist geringer und das in ihnen vermittelte Bild der Volksreligiosität spürbar blasser. Inzwischen scheint die Erinnerung an die archaischen Götter und ihre Riten schwächer zu werden. Besser erhalten blieben die Teile der alten Vorstellungswelt, die Eingang fanden in die Folklore, in den Volksglauben, in Zauberei und Aberglauben sowie in den traditionellen Bauernkalender, an dem die Bauern hartnäckig festhielten. In den historischen und geographischen Werken jenes Zeitalters nimmt die Zahl der aus sekundären Quellen stammenden Nachrichten über die baltischen Religionszustände zu. Die schon zu Stereotypen erstarrten Angaben aus Visitationsprotokollen und anderen religiösen Schriften über die in allen europäischen Ländern populäre Quacksalberei und Wahrsagerei und das Feiern nichtchristlicher Feste werden mit schablonenhaften Wertungen versehen und in unzähligen Texten aus jener Zeit wiederholt. Um das Sammelsurium der Schauerlichkeiten vollständig zu machen, entnimmt man den Akten der Hexenprozesse Berichte über Schadenszauber von Hexen, über ihre Flüge und Zusammenkünfte und über ihre Beziehungen zu den Teufeln. Dennoch hat dieses Jahrhundert daneben auch einige wertvolle Bücher hinterlassen, die viele neue Tatsachen über die baltische Religion und Mythologie in der Epoche ihres allmählichen Niederganges und Verfalls enthalten. Da gibt es die mit viel Liebe und ausgezeichneter Sachkenntnis verfaßte Studie des Matthäus Prätorius über die Bräuche und den Glauben der in Ostpreußen lebenden Litauer, die Geschichte Lettlands von Paul Einhorn und die Jesuitenberichte aus Litauen, Kurland und

­ 96 ­

 Jahrhundert nahm die Zahl der baltischen Religionsquellen bedeutend ab. Jh. Immer seltener und gedrängter werden Erwähnungen der vorschristlichen Religion in der religiösen Literatur des 18. die von der baltischen Religionswissenschaft bisher wenig benutzt worden sind. die handgeschriebenen deutsch-litauischen Wörter- ­ 97 ­ . Jakob Lange und Gotthardt Friedrich Stender. die Volksbräuche und die mythische Lexik erwecken keine ernsthaften Bedenken. Dies sind die bedeutendsten Religionsquellen in diesem Jahrhundert. juristische Verwaltungsurkunden und andere Schriften herausgegeben. Neues Material finden wir vor allem in den Wörterbüchern von Jakob Brodowski. sowie die Werke von Kristijonas Donelaitis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Livland (Dorpat). Jahrhunderts. die früher von vielen Wissenschaftlern für eine Fälschung von Theodor Narbutt gehalten wurde. die ihnen gewidmeten Opfer und religiösen Bräuche überliefern. Wörterbücher. Jh. Sicher haben diese Autoren die von älteren Gewährsleuten stammende Information auf ihre Weise interpretiert. Manche Wissenschaftler betrachten auch die Angaben von Lange und Stender zur baltischen Religion und Mythologie mit großer Skepsis. im übrigen Lettland und in Ostpreußen der Protestantismus. die zum Teil die Aussagen älterer Schriftdenkmäler wiederaufnehmen. In diesem Jahrhundert wurden auch zahlreiche Bücher religiösen Inhalts. Infolge der umwälzenden gesellschaftlichen. Das Christentum hatte sich in den baltischen Ländern endgüldig durchgesetzt: in Litauen und Lettgallen der Katholizismus. verfaßten oder herausgegebenen Schriften ist von der Forschung noch nicht benutzt worden (z. aktuell werden. Der alte Glauben hatte seine Bedeutung als Konkurrent des Christentums verloren. aber die aus der mündlichen Überlieferung herrührenden Aussagen über den vorchristlichen Glauben. Ein Teil der im 18. die besonders interessantes Material über die von den Balten verehrten Gottheiten. Friedrich Danckelmanns Traktat über die alten Pruzzen. Nach dem Niedergang des polnisch-litauischen Doppelstaates.TURINYS TRUMPINIMAI. Erwähnenswert sind weiterhin: die Einschaltung in der Chronik des Johannes Friedrich Rivius. politischen und kulturellen Veränderungen im 18. und als Gegenstand wissenschaftlicher Forschung sollte er erst im 19. Rundschreiben der Kirchenvorstände. B. Bedeutend geringer ist auch die Zahl der einst so modernen historischen und geographischen Werke geworden. Die wichtigsten Quellen aus dieser Zeit sind die in Ostpreußen und Lettland verfaßten Wörterbücher. dem Verfall seiner Kultur und dem schließlichen Verlust seiner Staatlichkeit (1795) wurden insgesamt weniger Schriften dieser Art herausgegeben. In Litauen erscheinen solche Bücher überhaupt nicht. teilweise aber auch mündliche Überlieferungen fixiert haben.

Zenonas Ivinskis. Das galt besonders für die Religion der Litauer. 527­533. der Katholische Katechismus von 1770 usw. daß ihre Aussagen oft nicht zuverlässig sind (besonders in den Quellen der Renaissancezeit) und daß sie schwer lesbar sind. als sie behaupteten. daß es nicht gerade viele schriftliche Quellen zur baltischen Religion und Mythologie gibt. S. Trotzdem läßt sich aus ihnen allen ein Gesamtbild der altbaltischen Religion und Mythologie zusammensetzen. der Donner. Petras Klimas. Fast alle Götter und mythischen Wesen. Demnach kann die Naturbezogenheit der religiösen Begriffe an sich nicht als Charakteristikum der baltischen Religion und Mythologie angesehen werden. daß sie uns nur Bruchstücke überliefern. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG bücher. daß diese Art von Naturbezogenheit für alle archaischen Religionen charakteristisch ist. die Schriften von Donelaitis. Ãàìêðåëèäçå. dem Feuer und den Pflanzen) (Ìèôû. Pflanzen. die Synodalbeschlüsse des Bistums von Þemaiten mit Sitz in Medininkai. Das wichtigste Argument für diese Betrachtungsweise boten die häufigen Hinweise auf die Verehrung von Naturobjekten und Naturerscheinungen in den schriftlichen Quellen (Himmelskörper. auf welche Weise Naturobjekte und Naturerscheinungen in das mythische System einbezogen und mit abstrakten Ideen verbunden wurden. Antoni Mierzyñski. Julius Lippert. daß die Wissenschaftler der älteren Generation irrten (Alexander Brückner. des Feuers und der Pflanzen) sind verbunden mit Naturgegenständen oder Naturerscheinungen (mit dem leuchtenden Tageshimmel. 1980. mit Himmelskörpern und Himmelserscheinungen. mit der Erde. Juozas Jurginis und andere). Analoge Phänomene finden sich in den Religionen und Mythologien aller indoeuropäischer Völker. Jahrhunderts) oder noch später über die baltische Überlieferung geschrieben haben. mit dem Donner. Tiere und Steine). die baltischen Völker hätten die ­ 98 ­ . die göttlichen Zwillinge. das Wasser. die Gottheiten der Unterwelt. Wir wissen heute. dem Wasser. die in der Epoche des Positivismus (Ende des 19. die Erde. das Feuer.TURINYS TRUMPINIMAI. erblicken in der Naturverbundenheit die hervorstechendste Eigenschaft der baltischen Religion und Mythologie. die als das gemeinsame Erbe der indoeuropäischen Völkerfamilie angesehen werden können (der Himmelsgott. mit der Unterwelt. des Wassers. Es muß vielmehr gefragt werden. ja sogar manche spezifische Eigenheiten und historische Entwicklungstendenzen lassen sich feststellen. *** Als eine Art Fazit kann man festhalten. die Erdgöttin. Viele Religionswissenschaftler. S.). die Litauer bzw. 791­799). Schon nach der bloßen Lektüre des gesamten Textkonvoluts der historischen Quellen kann man mit Sicherheit sagen. Èâàíîâ. 1984. der Donnergott.

Tacitus sagt von den Aisten. Chr. 352­359). Aus den Quellen ist eindeutig zu ersehen. Behauptung. beklagt in einer Bulle von 1199. in Herodots Historiarum Libri (IX) aus dem 5. daß sie Götter verehrten (Äîâàòóð. S. Das gleiche gilt für die Stämme zwischen Weichsel und Oder. Òîïîðîâ. verehrt hätten. 1980. Gelonen. von den Germanen. die einige Wissenschaftler mit den Balten in Verbindung bringen. Schließlich weiß man von den südwestlichen Nachbarn der Balten. Jh. daß die Pruzzen ihren Dämonen mit Blumen bekränzte Mädchen zum Opfer brachten. daß die livländischen Stämme die allein Gott gebührende Ehre den unvernünftigen Tieren. daß sie an die Existenz von Göttern glaubten. 1216/17 verfaßten Bulle wird berichtet. Melanchlaenen und andere Stämme. dem klaren Wasser und dem grünen Gras. findet man bereits in der ältesten Quelle. Èâàíîâ. T. 154. die im Laufe der weiteren religionsgeschichtlichen Entwicklung z. kannten. Der römische Historiker Pomponius Mela sagt über die Neuren. den östlichen Nachbarn der Balten. v. weiß man. daß die Balten Götter kannten. also eine personale Gottheit. Papst Innozenz III. Vom 12. obwohl der Papst mit dieser Bulle (1232) sicher eine andere Intention verfolgt hat. daß sie den Gott Mars angebetet hätten. Die Annahme. den belaubten Bäumen. wie sich die Pruzzen rühmen. S. Die den Balten nahestehenden Nahanarvalen sind bekannt für ihren Zwillingskult. die manchmal zu den Balten gerechnet werden (Gimbutienë. 1983). Øèøîâà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE Natur selbst verehrt. 1982. Êàëëèñòîâ. daß sie auch andere Götter. Auch von den Skythen. Die Verehrung göttlicher Zwillinge ist jedoch ein besonders typisches Merkmal der baltischen Religion und Mythologie (Ìèôû. weil ihre Götter oder Dämonen alles im Überfluß besitzen. daß die Balten keineswegs Naturobjekte an sich verehrt haben. Überzeugender ist dagegen. weil ihre Religion primitiv war und sie noch keine personalen Götter kannten. Jh. sogar die Verbindung mit ihrem naturhaften Ursprung verloren haben. an werden baltische Götter in fast allen Quellen erwähnt und beim Namen genannt. Mela hat jedoch Herodots Schriften gekannt und dessen Aussagen in leicht modifizierter Form in seinen Werken wiedergegeben. In einer anderen. möglicherweise deren Kinder. bestätigt. daß sie die Mutter der Götter. 1985.TURINYS TRUMPINIMAI. darüberhinaus aber auch den ¥unsauberen Geistern´ erweisen würden. Auf der Grundlage bestimmter Naturerscheinungen haben die Balten Gottesvorstellungen geschaffen. darf als Hinweis auf einen Götterglauben bei den Pruzzen gewertet werden. deren Zugehörigkeit zu den Balten von fast niemandem bezweifelt wird. und von den Stämmen der Budynen und Gelonen. was wir bei Tacitus lesen. Bei ­ 99 ­ . dürfte der logische Schluß erlaubt sein. ¥Unsaubere Geister´ oder ¥Dämonen´ war die damals gängige Bezeichnung für die Götter nichtchristlicher Religionen. Wenn sie eine Muttergöttin anbeteten. sondern als Ausdrucksformen einer dahinterstehenden personalen Gottheit. 66). Auch Papst Gregors IX. S.

Èâàíîâ. wird von den Folklorequellen sowie durch den sprachwissenschaftlichen Befund bestätigt. Pçrkons. Felsen und Täler verehrten. Parjãnya ¥Gott der Sturmwolke und des Regens´ (Ìèôû. Sein Name taucht sowohl in der lettischen als auch in der litauischen Folklore sehr häufig auf. daß die ¥heidnischen´ Balten nicht eigentlich Quellen. Þvoruna und Teljavel’. daß die vorchristlichen Balten sehr wohl Götter kannten und verehrten. altind. a. Ïåðóí ¥Donnergott´. Allen baltischen Sprachen gemeinsam ist das Wort zur Bezeichnung des Donnergottes (lit. S. altluvisch Ti¯az ¥Sonnengott´. lett. die Livländische Reimchronik Perkun. Diveriks.TURINYS TRUMPINIMAI. Juppiter. tivar ¥Götter´. Dievs). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Oliverus von Paderborn ist es offensichtlich. altskand. Entsprechungen in anderen indoeuropäischen Sprachen ­ 100 ­ . im Werk von Jan Ùasicki und in anderen. die Chroniken von Simon Grunau und Lukas David pruzzischen Götter Patollo. Teljavel’. S. die Geschichte Polens von Jan Dùugosz die lateinisch benannten litauischen Götter Vulcanus. Ãàìêðåëèäçå. 1986. 16). das in der litauischen und lettischen Folklore jedoch gleichzeitig der Eigenname des Himmelsgottes ist (Dievas. 13. Wurschayto. Diana und Aesculapius. Berge. Weitere Götter und Gottheiten niederen Ranges werden in den Constitutiones Synodales der pruzzischen Bischöfe. pr. Die von den historischen Quellen belegte Tatsache. gr. Potrimppo. den Hasengott. im Sudauer Büchlein. Perkûnas. Mejdejn. Perkun. die Hypatios-Chronik nennt die von den Litauern verehrten Götter Nunadej. den pruzzischen Gott Curche und ¥andere Götter´. Juppiter ¥Jupiter. die mit stammverwandten Namen bezeichnet werden (slav. Szwaybrotto und Curche. pr. Fj…rgyn ¥Mutter des Donnergottes´.). 790­799. Perkuno. Bäume. In vielen indoeuropäischen Sprachen dienen Wörter dieser Wurzel sowohl als Gattungsbezeichnung für ¥Gott´. Percunis). die er aufzählt und mit lateinischen Namen benennt. Vëlius. S. Die Mythologien anderer indoeuropäischer Völker kennen ähnliche Gottheiten. späteren Quellen erwähnt. deus ¥Gott´. Mit diesem Namen wurde nach der Einführung des Christentums auch der christliche Gott benannt. 527­530. das Historische Werk von Laonikos Chalcocondylas die griechisch bezeichneten þemaitischen Gottheiten Apollo und Artemis. Zε &s ¥Zeus. dievs. Alle baltischen Sprachen haben ein Wort zur Bezeichnung des Gottesbegriffes (lit. devã ¥Gott´. 153­156. lett. in dem russischen Zusatz zu der Chronographie des Johannes Malala – die Götter Andaj. 1980. Himmelsgott´. In späteren Quellen finden sich Hinweise auf die von anderen baltischen Stämmen verehrten Götter. lat. sondern die in diesen Naturgegebenheiten wohnenden Gottheiten. dievas. Himmelsgott´. B. der Bericht des ermländischen Bischofs (1418) die pruzzischen ¥Dämonen´ patollum und Natrimpe. Dyãus ¥Himmelsgott´. Der Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249) erwähnt z. T°r ¥Himmelsgott´ u. deiws). altskand. als auch als Eigenname des Himmelsgottes (altind. 1984.

wie etwa der griechische Zeus. S. Eine Eigentümlichkeit der baltischen Götterwelt besteht allerdings im Nichtvorhandensein einer klar umrissenen Hauptgottheit. die auch alle als personale Götter vorgestellt wurden (Vëlius. in der Chronik von Matys Stryjkowski Prokorimos und bei Jan Ùasicki Auxtheias Vissagistis. daß Perkûnas in der Epoche der Kreuzzüge an die erste Stelle des Pantheons rückte. Unter diesen Umständen ist es nicht mehr möglich. der indische Indra oder der germanische Odin. 1987. die das ganze Pantheon beherrscht. In ihren Funktionen stehen sich Nunadej. Daraus könnte man den Schluß ziehen. in den Constitutiones Synodales der pruzzischen Bischöfe. Jedenfalls beobachten wir bei den Balten die Tendenz. In der Hypatios-Chronik ist es Nunadej. in der Einfügung der MalalaChronik Andaj. Es darf angenommen werden. der in der lettischen und litauischen Folklore eine große Rolle spielt. die bei den verschiedenen baltischen Stämmen (bei Litauern. 1983) am überzeugendsten. 255­274). Sudauer) mehr die irdischen und die Westbalten (Pruzzen). Dennoch erscheint uns bei Berücksichtigung des gesamten Quellenbefundes (nach der Zahl und Hierarchie der dort gennanten Götter und Gottheiten niederen Ranges) die Hypothese (Vëlius. Lukas David und anderen trauen kann. Ullinn. im Sudauer Büchlein und bei Jan Malecki Ockopirmus. Und damit sind noch nicht alle genannt. daß diese Götter zum gemeinsamen mythisch-religiösen Erbe der Indoeuropäer gehören. Ull. daß die Balten nicht allein Götter kannten und verehrten. Aber viel häufiger als die hier aufgezählten Götter finden wir in den Quellen den Donnergott Perkûnas erwähnt. In den verschiedenen baltischen Quellen werden unterschiedliche ¥oberste Götter´ genannt. einen Himmelsgott an die Spitze des Pantheons zu setzen. mehr die Unterweltgötter verehrt haben. die Balten des mittleren Areals (Þemaiten. der Hauptstadt des Großfürstentums Litauen. der keltische Vellaunus. Er war entweder ein abstraktes mythisches Wesen oder ein Gott. bei Simon Grunau und Lukas David Patollo.TURINYS TRUMPINIMAI. gewidmet. weil er wie der indische Indra und der slawische Perun Schutzgott der Krieger war. In den historischen Quellen ist also unzweideutig von verschiedenen baltischen Göttern die Rede. Ihm war auch das Staatsheiligtum im Zentrum von Vilnius. der indische VãruËa. wenn man dem Zeugnis von Simon Grunau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE und Mythologien hat auch der in einigen wenigen Quellen erwähnte Velnias. Aufgrund der Quellenlage kann also zweifelsfrei festgestellt werden. ­ 101 ­ . der germanische Ullr. Ihm nahe stehen der slavische Âåëåñ / Âîëîñ. sondern daß ihre Götter ganz offensichtlich mit anderen indoeuropäischen Gottheiten genetisch verbunden sind. Ockopirmus und Auxtheias Vissagistis nahe. Sudauen und Þemaiten) unterschiedlich bezeichnet wird. Möglicherweise handelt es sich sogar um dieselbe Gottheit. daß die Ostbalten (besonders die Litauer) mehr die Himmelsgötter.

bei Oliverus von Paderborn. Die gegen Ende des 19. 25 gegen die ¥Heiden´ den Vorwurf erhebt. daß sie keine Götter hatten. Sie haben die Aufmerksamkeit der Wissenschaftler von den Göttern abgelenkt und den mythischen Wesen niederer Ranges (den ¥Geistern´) zugewandt. sondern Naturkräfte verehrten. Beinahe alle Religionen galten damals als ursprünglich. obwohl doch auch sie mit den historischen Quellen vertraut war. Sie verhalf der noch jungen Religionswissenschaft zu einem tieferen Verständnis dieser in allen Völkern anzutreffenden Überlieferungen. Bleibt zu fragen. Ähnliches lesen wir sogar in den Schriften der Rigaer und Vilniuser Jesuiten. die Tiere und Pflanzen. Diese Auffassung vom Wesen des ¥Heidentums´ kann nämlich biblische Autorität für sich in Anspruch nehmen. Die dritte Ursache für die Entstehung der älteren Forschungsansicht ­ 102 ­ . ein Etikett. Zauberei und Aberglaube. oder zu behaupten. überall suchte man nach Relikten des Animismus. daß sie den Geschöpfen die Ehre geben. Und in dieses Schema wurde auch die baltische Religion eingeordnet. da schon Paulus in Röm 1. Peter von Dusburg. führte zur Entdeckung der Folklore als neuer Quellengruppe und zur Vervollkommung der Methoden zu ihrer Erschließung. die Quacksalbereien. die dem Schöpfer gebührt. Selbst von Völkern mit sehr hohem sozialem und wirtschaftlichem Entwicklungsstand. die Bäume. Man darf aber nicht vergessen. Andererseits gaben auch die Quellen Anlaß zu einer animistischen Interpretation der baltischen Religion. das allen autochthonen Religionen angeheftet wurde. die Sterne. wie es manche Historiker immer noch tun. da dort von den Pruzzen. Hierbei haben verschiedene Faktoren eine Rolle gespielt. Letten und anderen Balten immer wieder gesagt wird. warum die ältere Forschung der Meinung war. daß sie die Geschöpfe statt den Schöpfer anbeteten: die Sonne. die baltischen Völker hätten keine Gottheiten gekannt. den Mond. wie den Indoeuropäern. daß es sich hierbei um einen festen Topos handelt. Diese Aussage finden wir auch bei Papst Innozenz III. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG ihre Anwesenheit im System der baltischen Religion und Mythologie abzusprechen. die Litauer und andere Balten hatten nur den einen Gott Perkûnas gehabt.TURINYS TRUMPINIMAI.und Familienfeste. Das war eine historisch berechtigte und nützliche Forschungsrichtung. die mythologischen Erzählungen. wurde angenommen.. Jahrhunderts erschienenen Arbeiten von Edward Burnett Tylor über den Ursprung der Religion und ihre primären Formen haben auf die religionswissenschaftliche Forschung einer ganzen Epoche sehr großen Einfluß ausgeübt. Auch die den Göttern gewidmeten Rituale und die damit zusammenhängenden Mythen erweckten zu dieser Zeit weniger wissenschaftliches Interesse als die noch im Volke lebendigen Kalender. Besonders intensiv wurde der Einfluß der natürlichen Gegebenheiten auf die Entwicklung der Religionen untersucht. Bischof Nikolaus von Samland (1442) und vielen anderen Autoren bestätigt.

Das Vorhandensein eines ewigen Feuers sowie der zum Feuerkult speziell bestellten Personen rückt die baltische Religion in die Nähe der hethitischen. Dùugosz nennt in diesem Zusammenhang die römischen Götter Vulcanus und Iovis. Hügeln und Steinen. das z. Verfasser. die als heilig betrachtet wurden. Das gilt aber nicht nur für die baltische Religion. Peter von Dusburg. zur Gottheit hypostasiert erscheint und dann den Namen Ðventoji Panikë oder Gabija trägt. daß das ewige Feuer zu Ehren des Gottes Perkûnas brannte. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE kann man in der Spezifik der baltischen Göttervorstellung erblicken.TURINYS TRUMPINIMAI. Simon Grunau behauptet. Wir finden sie über ganz Litauen verstreut. Die Götter waren bei den Balten nicht Ausdruck philosophischer. Pruzzen und andere baltische Stämme das Feuer verehrten. velnias. die das Wort ðventas (heilig) enthalten. Matys Stryjkowski. Johann Friedrich Rivius und viele andere Quellenautoren hielten das von den Balten verehrte Feuer für ewig und unauslöschlich. Seen. vielleicht sogar als heilige Stätten betrachtet. wie und wer es hütete und mit welchen Gottheiten es verbunden war. a. Auch die große Verehrung des Feuers zeugt von der Naturbezogenheit der baltischen Religion und Mythologie. wofür das Feuer benutzt wurde. ­ 103 ­ . Die besser unterrichteten Chronisten erklärten. 1984. Das spiegelt sich in der baltischen Toponomastik wider. indischen und römischen Religion (Ãàìêðåëèäçå. begnügten sich mit der bloßen Feststellung. S. Wäldchen. Èâàíîâ. Es gab speziell zur Bewachung des Feuers bestellte Priester. Dabei handelt es sich um die Bezeichnung von Flüssen. Hügel und Steine. Eine noch größere Anzahl von Ortsnamen ist von den Namen einzelner Götter und mythischer Wesen (Dievas. Hieronymus von Prag. Seen. Es wurde stets am Brennen gehalten und durfte niemals ausgehen. Jan Dùugosz. Allein in Litauen gibt es mehr als 500 Ortsnamen. wobei sich hinter Iovis wiederum Perkûnas zu verbergen scheint. Das Feuer in der Getreidedarre (jauja) heißt Gabjauja. sondern mit konkreten Naturerscheinungen verbunden. alkas ¥Hain´) abgeleitet. 700­701). sondern für die archaische indoeuropäische Religion insgesamt. die das Baltikum nur oberflächlich kannten. Nikolaus Lasocki. Es gab Wäldchen und einzelne Bäume. Gabjaukuras u. Gabjaujis. daß die Litauer. Simon Grunau. Im Baltikum wurde die Natur tatsächlich hoch geachtet. Von ihr berichten viele historische Quellen. B. die daneben noch andere kultische Pflichten hatten und oft auch als Zukunftsdeuter arbeiteten. weshalb sie auch ¥Feueranbeter´ genannt wurden. In späteren Quellen begegnen wir darüber hinaus Erwähnungen des heiligen Herdfeuers. kaukas) oder anderen sakralen Termini (z. Die mit diesen Toponymen bezeichneten Ortschaften wurden wohl besonders verehrt. T. moralischer oder ästhetischer Kategorien wie bei den Indern in der postvedischen Zeit oder wie bei den Griechen in der Epoche der Klassik und des Hellenismus. Perkûnas. Flüsse.

keine Tempel besessen. Es ist tatsächlich anzunehmen. die manche Wissenschaftler mit den Balten in Verbindung bringen. Chr. Wenn man Herodot Glauben schenken kann. auch die Balten und ihre südwestlichen Nachbarn. Jh. Nach Tacitus hätten im 1. so enthalten die Quellen jedoch andererseits zahlreiche Aussagen. Ist die Naturbezogenheit der baltischen. sondern den Göttern. im 5. v. erwähnt: in den Magdeburger Annalen.TURINYS TRUMPINIMAI. Doch opferten sie nicht den Bäumen. n. B. n. weil sie sie für den Sitz ihrer höchsten Götter hielten. Religiöse Rituale wurden an heiligen Stätten unter offenem Himmel begangen. Auch die Leichen der Verstorbenen wurden verbrannt. Baltische Kultbauten werden erst seit dem 12. daß auch die Kulthandlungen unter freiem Himmel durchgeführt wurden und die Balten deshalb keine Heiligtümer besaßen. in den Chroniken vom Magister Vinzenz. bei Wigand ­ 104 ­ . so hatte der größte Teil der Stämme. die Litauer nicht direkt den Wald. darunter auch Kriegsgefangene. die Götter verehrten und andere religiöse Handlungen verrichteten. Jahrtausend vor Chr. weil sie glaubten. die in uralten Zeiten ausgewandert waren und sich unter den Budynen angesiedelt hatten. Dagegen beschreibt er ziemlich ausführlich die heiligen Haine der verschiedenen germanischen Stämme. Eine Ausnahme bilden nur die Gelonen. und die Skythen. daß in den ältesten uns bekannten Zeiten (1. keine Kultbauten. Jh. die östlichen Nachbarn der Balten. Jh. Die Pruzzen verehrten eine heilige Eiche in ihrem Hauptheiligtum. Chr. daß in ihnen Götter leben. Daß z. ebenso wie aller anderen archaischen Religionen auch unbestreitbar. das Feuer und die Nattern anbeteten. Chr. die Germanen. wird von Jan Dùugosz bezeugt. In der Geschichte ihrer Erforschung legte dies bei vielen Wissenschaftlern die Vermutung nahe. n.) weder bei den Balten noch bei ihren Nachbarvölkern der Bau von Heiligtümern üblich war. die unsere Annahme rechtfertigen. Jh. und sie brachten Opfer unter ihnen dar. von denen Herodot zu berichten weiß. Herodot hielt die Gelonen für Griechen. daß sie nach griechischem Vorbild einzelnen Göttern gewidmete und mit Holzstatuen geschmückte Heiligtümer errichteten. sondern den in ihnen zum Vorschein kommenden Gottheiten galt. Davon berichten Simon Grunau. Den Visitationsberichten der Jesuiten und Rigaer Chroniken zufolge waren Eiche und Linde auch für die Letten heilige Bäume. Die ausgeprägte Achtung für die Natur zeugt vom archaischen Charakter der baltischen Religion und Mythologie und rückt sie in besondere Verwandtschaft zur keltischen Religion. sondern sie für heilig erklärten. bis 1. daß die Verehrung nicht den Naturerscheinungen an sich. Chr. in denen sie opferten. Lukas David und andere pruzzische Quellen. Kaspar Henneberger. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Die Balten pflegten einen Teil der Kriegsbeute als Brandopfer den Göttern darzubringen.

aber auch auf dem Territorium des heutigen Litauen (in Baèkininkëliai und Kurmaièiai. vgl. in Masuren. daß es dort keinen Tempel oder Ähnliches gab und die Gottesdienste in der freien Natur abgehalten wurden. Philipp Kalimach behauptet z. Smolensker Gebiet. obwohl sich gerade bei ihm der Bericht von einem religiösen und kultischen Zentrum der Balten in Romow findet. auch. Auch der Perkûnas-Tempel in Vilnius. 34­37. Das bedeutet. Òðåòüÿêîâ. in der Erzählung des Hieronymus von Prag. 65. die der Nachwelt in dem Auszug aus der Geschichte Litauens von Augustinus Rotundus überliefert wurden. vgl. Wenn man den Befund der schriftlichen und der archäologischen Quellen in der Zusammenschau betrachtet. B. die der Göttin Þemyna und anderen Göttern gewidmet waren. vgl. 1963. Kitkauskas. in dem Auszug aus der Geschichte Litauens von Augustinus Rotundus und anderen Quellen. in dem Brief des Römischen Kaisers Sigismund an den polnischen König Jogaila. Es ist interessant. Daugudis. und in Vilnius. besonders anläßlich von Bestattungen. Die Ausgrabungen haben auch die Kenntnisse über das Heiligtum in Vilnius erweitert und vertieft. Szymañski. 1982. obwohl sie die dort befindliche Eiche sehr genau beschrieben haben. damit das Ritual unter freiem Himmel stattfinden konnte. bei Jacques d’Aix. wo der Oberpriester Criwe residierte. Ihrer Beschreibung nach war die Eiche lediglich von Stoffvorhängen umgeben. 96­99. wie bei den Kelten. Øìèäò.TURINYS TRUMPINIMAI. daß die Litauer keine Tempel kannten und ihre Kulthandlungen wie die keltischen Druiden in heiligen Hainen verrichteten. aber noch in sehr geringer Zahl. 232­237). ein Steinbau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE von Marburg. Andere Quellen aus etwa derselben Zeit vermitteln jedoch einen anderen Eindruck von den heiligen Stätten der Balten. auf Hügeln oder an den Ufern von Seen und Flüssen. wurden direkt in der Natur begangen. vgl. Manche von ihnen waren vielleicht absichtlich ungedeckt. daß die von den Archäologen in Tuschemlj und Baèkininkëliai freigelegten baltischen Heiligtümer Rundbauten sind. in der Geschichte Polens von Jan Dùugosz. S. Auch Peter von Dusburg erwähnt keine Heiligtümer. Viele Rituale. 1967. daß die Balten Ende des ersten und Anfang des zweiten nachchristlichen Jahrtausends ebenso wie ihre slawischen und germanischen Nachbarn zwar schon Kultbauten besaßen. hatte kein Dach. Von irgendwelchen Gebäuden innerhalb dieser Kultstätte weiß weder Simon Grunau noch einer seiner vielen Nachfolger etwas zu sagen. Lisanka. Der heilige Baum war nämlich mit den Abbildungen der höchsten pruzzischen Götter geschmückt. in den heiligen Hainen. Das Vorhandensein von Menschenhand errichteter Heiligtümer im Baltikum bestätigen auch archäologische Ausgrabungen. 1986) entdeckt. 59. hinter die nur die Oberpriester treten durften. Überreste solcher Anlagen wurden in den ehemals von Balten besiedelten Gebieten (in Tuschemlj. kann man eigentlich nur zu dem Schluß kommen. S. ­ 105 ­ . 31­32. S.

Wo Abbildungen heiliger oder mythischer Tiere hergestellt werden.TURINYS TRUMPINIMAI. die als Amulette getragen wurden (Lietuvos archeologijos bruoþai. während die alten abgebrochen werden müssen. Mit der Herstellung von Götterbildern und anderen Gegenständen religiöser Verehrung hängt auch die Errichtung von Denkmälern für die Verstorbenen zusammen. daß sich die Pruzzen ganz dem Götzendienst hingegeben hätten. In Juodkrantë auf der Kurischen Nehrung hat man Bernsteinfiguren von Menschen und Tieren aus dem 2. Chr. 1961. Matthias von Mechow und Johannes Olaus Magnus erwähnen ein solches ¥Weib´. Der Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249) weiß von der pruzzischen Sitte. die Chronik von Matys Stryjkowski und andere historische Quellen. wonach die Balten Abbildungen von Wildschweinen zum Schutz vor Feinden. B. v. Auf den von den Balten bewohnten Territorien waren auch sog. Die Gelonen dagegen waren bekannt für ihre Holzstatuen*. In den Annales Magdeburgenses wird zum Beispiel erzählt. die Litauischen Annalen. Von dieser Sitte berichtet die Verordnung des Bischofs Michael Junge von Samland (1426?). Ausführlich und genau werden die Götterbilder auf der im pruzzischen Heiligtum Rickoyott verehrten Eiche von Simon Grunau beschrieben. Jh. aber wenn der Pfarrer der Gemeinde Bauska. das die litauisch-russische Grenze markiert haben soll. Und der Römische Kaiser Sigismund schrieb an König von Polen Jogaila. kann man auch Götterbilder vermuten. Jh. 1578 anordnet. daß die Götzenverehrung auszumerzen sei. Offensichtlich waren die Kreuze ­ 106 ­ . Diese Anweisung ist verwunderlich. 68­71). an ist in den baltischen Quellen häufiger von ¥Götzenbildern´ die Rede. daß mit dem Wort ¥Götze´ oftmals die Gottheit selber statt ihres Abbildes bezeichnet wurde. zu tragen pflegten. In dem Erlaß des samländischen Bischofs Nikolaus (1442) lesen wir die Klage. daß von den Bauern die aus Holz und Stein hergestellten Götzen so schnell wie möglich einzusammeln und zu vernichten seien. da doch ausdrücklich von Grabkreuzen die Rede ist. Die Verordnung des Bischofs im Samland verbietet den Pruzzen die Aufstellung neuer Grabkreuze. Vom 12. liegt es auf der Hand. Chr. im Falle von Belagerungen. auch keine Götterbilder gehabt haben. Wilhelm Boltenius. wie die Christen in die baltischen Heidenländer eingedrungen sind und alle Heiligtümer ¥mitsamt ihren Götzen´ verbrannt haben. ¥steinerne Weiber´ aufgestellt. Ein Bild des Gottes Perkûnas war nach Aussage von Augustinus Rotundus auch im Vilniuser Perkûnas-Tempel aufgestellt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Außer den Gelonen. Gegen die Aussage Herodots spricht der berühmte Satz bei Tacitus. die der ¥Vater der Geschichte´ wie gesagt für ausgewanderte Griechen hielt. Jahrtausend v. Man muß zwar bedenken. gefunden. S. daß Götterbilder gemeint waren. sollen die Skythen und ihre Nachbarn Herodot zufolge im 5. alljährlich das Bild des Gottes Curche mit gesammelten Früchten zu schmücken. z.

­ 107 ­ . Bûga. ** Noch heute gibt es in Litauen viele eiserne Grabkreuze. von Menschenhand erbauter Kultstätten und Götterdarstellungen. daß die Statuen der Göttinnen Demeter und Persephone (vgl. Es gab darüberhinaus hoch angesehene Oberpriester. Angesichts dieser Quellenlage ist entgegen der von Mierzyñski und Brückner geäußerten Meinung tatsächlich davon auszugehen. 1965). dem Typ und der Gestaltung nach den christlichen Holzskulpturen in Litauen sehr ähnlich sehen. daß die Balten Götterbilder gehabt haben. Sie ist bis heute lebendig. Das aus den verschiedenen Quellengruppen (historische. Sie werden im Friedensvertrag des Deutschen Ordens mit den Pruzzen (1249). in der Schrift des Nikolaus Lasocki und anderen Quellen erwähnt. Ðóñàåâà. einzelner. Lietuviø liaudies menas. komplexe Gesamtbild der vorchristlichen baltischen Religion vereinigt also die typischen Züge einer archaischen Naturreligion mit dem Vorhandensein eines indoeuropäischen Pantheons. wie nach dem Tode der litauischen Fürsten Spera und Kernius sowie der Mutter des Fürsten Kukovaitis mit Namen Pajauta auf den Gräbern hölzerne ¥Idole´ aufgestellt wurden. Jahrhundert entstanden. 1958. deren Wurzeln noch im heidnischen Litauen liegen und die auch nach Einführung des Christentums erhalten blieb. Einige Riten mußten jedoch von den Herrschern vollzogen werden (vgl. folkloristische und archäologische) sich zusammensetzende. in der Erzählung des Hieronymus von Prag. 1979. S. Auch noch nach der Christianisierung. hergestellt von den am Nordufer des Schwarzen Meeres siedelnden Griechen. die mit der Durchführung des * Es ist. Nikolaus von Jeroschin. das Chronicon Dubnicense). Lukas David und anderen. Um so mehr als die baltischen Sprachen seit alters her eine Reihe von Wörtern zur Bezeichnung solcher Abbilder kennen (vgl. Die letzteren sind im 18. als die alten Bräuche geheimgehalten werden mußten. 38­45). 143­149). 1963. die die Leute später als Gottheiten verehrten. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE derart mit Symbolen des alten Glaubens verziert. Für das Vorhandensein von Götterbildern spricht auch die sehr alte litauische Tradition volkstümlicher Holzskulpturen (vgl. sprachwissenschaftliche. Galaunë. und 19. Simon Grunau. die mit allerhand vorchristlichen Symbolen geschmückt sind. S. interessant. nebenbei bemerkt. Die Litauischen Annalen und die Chronik von Matys Stryjkowski erzählt davon. in der Geschichte Polens von Jan Dùugosz. ist die Rede von speziellen Personengruppen. daß die christliche Bedeutung ganz dahinter zurücktrat**. in den Chroniken von Peter von Dusburg. die berufsmäßig sakrale Handlungen verrichteten und zugleich die Zukunft vorhersagten. 1930.TURINYS TRUMPINIMAI.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Zeremoniells betraut waren und von sich behaupteten. Falken und Windhunden verbrannt wurde. in den ostpreußischen. Römern und Indern. wird erzählt von Adam von Bremen. Rauchbewegungen. wie wenn er noch am Leben wäre. während die Festversammlung tafelte und spielte. Auch die Prophezeiung der Zukunft wurde auf sehr unterschiedliche Weise praktiziert: durch Schmelzen von Wachs. Von Ðventaragis wissen wir. in der Livländischen Reimchronik. All diesen Zeugnissen zufolge besaßen die Balten eine bestimmte Schicht von Priestern. Bartholomäus Anglicus. Windrichtungen.TURINYS TRUMPINIMAI. Und wenn ein König oder ein anderer hoher Würdenträger starb. Reitpferden. Zur Zeit der Leichenfeier lag der Verstorbene eingefroren auf dem Boden seines Hauses. Die archäologischen Funde bezeugen ­ 108 ­ . z. angetan mit festlichen Gewändern. zusammen mit ihren Waffen. Bleigießen. daß sie von den alten Opferpriestern abstammten. daß die Verstorbenen. im Incipiunt descripciones terrarum von 1255. Um ihn herum baute man eine Art Haus oder Käfig aus Tannenzweigen. vollständig bekleidet und umgeben von seinen Lieblingssklaven. in der Chronik Heinrichs des Letten. In dieser Hinsicht können die Balten mit den Kelten verglichen werden. Daß die Balten außerdem gerne zauberten und wahrsagten. Sie hielten sich dabei an feste Traditionen. die die Kulthandlungen zu verrichten hatten. der schon öfter erwähnte Friedensvertrag von 1249. B. Darin wurde er zusammen mit seinem besten Freund oder Vertrauten verbrannt. weil diese Form der Bestattung von den Christen als besonders abscheulich gebrandmarkt wurde. Schmuckgegenständen. Besonders häufig ist die Rede von der Leichenverbrennung. konnte sie bis zu einem halben Jahr dauern. die die Art des Opfers und die Techniken der Magie bestimmten. Vogelflug. rinnendes Blut und anderes. daß er hoch zu Roß. die Chronik von Peter von Dusburg und die Schriften von Jan Dùugosz berichten uns. Beobachten von Bierschaum. Am letzten Tag wurde der übriggebliebene Besitz des Verstorbenen an die Gewinner eines Pferderennens verteilt und die Leiche verbrannt. Philippe de Méziêres überliefert die eigentliche Verbrennungszeremonie. aber auch mit Dienern und Sklaven eingeäschert wurden. Sterne. bei den Griechen. Matthäus Prätorius zählt mehr als zwanzig verschiedene Arten des Zaubers auf. obwohl wir ähnliche Formen des Priestertums auch in anderen indoeuropäischen Religionen antreffen. Lieblingstieren. Wulfstan beschreibt sie in seinem Reisebericht als erster. Sie dauerte ein bis zwei Monate. Incipiunt descripciones terrarum. Der verstorbene Herrscher wurde in voller Bewaffnung auf ein weißes Pferd gesetzt. Die Leichenfeier war grandios. Viele baltische Religionsquellen beschäftigen sich mit den Bestattungssitten der Balten und den darin zum Ausdruck kommenden Jenseitsvorstellungen. livländischen und kirchlichen Verordnungen sowie in vielen anderen Quellen.

bis 18. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE auch aus früherer Zeit. trinken und spielen. Jh. Ein Vergleich mit den Skythen. Der Mythos zeugt davon. was sie im irdischen Leben gebraucht haben. beruht auf dem Glauben an ein Jenseits. Römern und Slawen. Anm. Von den litauischen Leichenfeiern (mit Trinkgelage) berichtet auch Heinrich der Lette. 1935. Sie wird in zahlreichen Quellen des 16. lebendig. Engel. daß die Toten in der anderen Welt all das brauchen. als man im Baltikum noch die Körperbestattung pflegte. die Verbrennung zusammen mit Pferden und angehörigen Personen (zum indoeurop. 1937. daß ¥sie später mit ihnen in einem neuen Leben zusammenleben würden´. Heinrich der Lette überliefert die historische Begebenheit. 1974. zeigt. In der russischen Abschrift der byzantinischen Malala-Chronik (1261) hat sich ein einzigartiges Dokument erhalten. S. Bartholomäus Anglicus. daß die baltischen Bestattungssitten zahlreiche gesamtindoeuropäische Züge aufweisen: die sehr lange Dauer der Leichenfeier. Die baltische Sitte. Die Tradition der Leichenfeier blieb in den baltischen Ländern bis ins 20. 1982. So schreibt z. wo sie für immer in die Heimat der Freude und des ewigen Lebens eingehen´. das Pferderennen.). 1971. vor allem Pferdegerippe (vgl. daß ¥die Diener und Dienerinnen und viele kostbare Gegenstände zusammen mit der Leiche verbrannt wurden. 110­112. Griechen. Øèøîâà. Nach Peter von Dusburg werden ¥die verbrannten Sachen mit dem Verstorbenen auferstehen und ihnen dienen wie früher´. Diese Erklärung findet sich auch häufig in den Schriftdenkmälern.) im jenseitigen Leben brauchen werden´. a. Êàëëèñòîâ. Auch im Incipiunt descripciones terrarum lesen wir. Engel. von denen wir aus schriftlichen wie aus archäologischen Quellen wissen. 309­314). erwähnt. während der die Gäste essen. die Verstorbenen mit reichen Grabbeigaben zu bestatten. das im Prinzip eine Fortsetzung des diesseitigen Lebens darstellt. wie sie ihre Toten verabschiedeten. La Baume. Daikovièius. daß nach dem Glauben der Pruzzen ¥die Verstorbenen all die Dinge (die mit ihnen bestattet wurden. Jh. Latvijas PSR arheoloˆija. weil man glaubte. 1973. daß sich 50 litauische Frauen nach dem Tode ihrer Männer in der Schlacht erhängten. Äîâàòóð. Man ging ganz selbstverständlich davon aus. V. Vergleich siehe VolkaitëKulikauskienë. weil sie glaubten. daß die Balten drei Arten von Bestattungen kannten: die ­ 109 ­ . In Ostpreußen fanden noch im 16.TURINYS TRUMPINIMAI. anläßlich der Leichenfeiern Pferderennen statt. die Aufbahrung der Leiche auf dem Fußboden. S. 1961. daß sie durch die Verbrennung glücklich im Land der Lebendigen ankommen. 125­127. von N. B. Waffen und Tierknochen. Lietuvos archeologijos bruoþai. die Beigabe derselben Gegenstände und Lebewesen: neben dem Gebein des Verstorbenen fand man häufig viel Schmuck. das für das Verständnis der litauischen Bestattungssitten von eminenter Wichtigkeit ist: der Mythos von Sovijus. u. Jh.

und Erdbestattung lassen sich im Baltikum archäologisch nachweisen. Über die Bestattungsbäume findet man Bemerkungen in der litauischen. dort. Von daher kann man die ins Grab gelegten oder ins Feuer geworfenen Luchs. daß die Jatvingen an den Übergang der Seelen in andere Lebewesen glaubten (sog. um ins Jenseits zu gelangen. an der sie verbrannt wurden. Jh. Der Sovijus-Mythos kennt dagegen ein Jenseits in der Unterwelt (pragaras). Diese beiden Mythen sind für die Forschung von großem Wert. in dem sie gelebt hatten. Häufiger ist von Opferungen die Rede.) heißt es gewöhnlich. Bei Jan Dùugosz wiederum leben die Toten auf der Erde weiter. In den späteren Quellen (16. Den Litauischen Annalen zufolge müssen die Verstorbenen. In einem anderen Mythenfragment. daß die toten Seelen entweder in dem Hause. Darüber hinaus verfügen wir nur über vereinzelte Hinweise. die Bestattung in einem Baumstamm und die Leichenverbrennung. einen hohen Berg erklimmen. besonders aukðtaitischen Folklore (Vëlius. ist die Überlieferung bedeutend spärlicher. Zu der Zeit glaubte man wohl. Sie scheint jedoch in besonderen Fällen bis in historische Zeit hinein praktiziert worden zu sein.und Bärenkrallen als Hilfsmittel für die Bergbesteigung deuten. 1983. S. die verstorbenen litauischen Herrscher im ÐventaragisTal zu verbrennen. oder auf dem Friedhof gespeist wurden. weshalb man ihnen auch Lebensmittel zurückließ. In nachreformatorischer Zeit wird dagegen nur mehr von Familienfesten zum Gedächtnis der Verstorbenen erzählt. Der Friedensvertrag von 1249 erwähnt im Zusammenhang mit der Verbrennung eines Verstorbenen. Magister Vinzenz in seiner Chronik von 1203.TURINYS TRUMPINIMAI. überliefert die Beschreibung eines Rituals beim Friedensschluß. Feuer. wird erzählt. So schreibt z. Das Chronicon Dubnicense aus dem 14. daß die Seelen der Verstorbenen nur anläßlich eines Festes am Essen teilnehmen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG Beerdigung. weil sie Aufschluß geben über die baltischen Vorstellungen vom Leben nach dem Tode.­18.) berichtet. Metempsychose). Die bereits mehrfach erwähnte Opferung von Kriegsgefangenen hat in der Forschung sehr unterschiedliche Meinungen hervorgerufen. B. besonders von der Verbrennung eines Teiles der Kriegsbeute. sondern auf Linden legten. Was andere Rituale und Kulte betrifft. warum die Verbrennung für die beste Bestattungsart gehalten wurde. Die Bestattungsbräuche werden in den älteren Quellen relativ ausführlich beschrieben. das der Verstorbene durch neun Tore hindurch betreten muß. die Baumbestattung dagegen nicht. wo die Vilnia in die Neris mündet. und Jakob Lawiñski (16. 240). daß die litauischen Aukðtaiten die ungetauften Kinder manchmal nicht in der Erde begruben. das die Litauischen Annalen überliefert haben. daß er nach der Einäscherung auf seinem Roß durch den Himmel ins Jenseits fliege. Jh. wie der Brauch entstanden ist. Der Sovijus-Mythos erklärt. Da es vorzugsweise ­ 110 ­ . und zwar unweit der Stelle. Jh. darunter auch der Kriegsgefangenen.

Man kann eine Vorstellung gewinnen von den Hauptgottheiten (Name. zumal sie viele archaische Züge der indoeuropäischen Religion bewahrt haben. Øèøîâà.und Ðventaragis-Mythos sind noch einige andere Mythen und Mythenfragmente zu erwähnen: über den Hammer. S. Mit den Quellen verbindet sich die Hoffnung. 483). die von Menschenopfern berichten. Germanen. von den Heiligtümern und Mythen. S. Inder u. Êàëëèñòîâ. 10­11). Diese kurze Übersicht erlaubt den Schluß. von den ihnen gewidmeten Kulten und den Personen. Eine Klärung dieser Fragen hätte eine über die baltische Religionsforschung hinausgehende Bedeutung. Stellung im Pantheon). Èâàíîâ. die schon das zweite Jahrhundert diskutiert werden: die Stellung der Natur in der Religion der Litauer und anderer Balten. ist man vielfach geneigt gewesen. 122­123). S. haben jedoch tatsächlich Kriegsgefangene ihren Göttern geopfert (Äîâàòóð. die Kenntnis personifizierter Götter und andere wissenschaftliche Fragen. bei Jan Dùugosz. Neben dem bereits besprochenen Sovijus. Der Ausgang eines Zweikampfes mit einem Kriegsgefangenen galt bei den Germanen als Omen für Erfolg oder Mißerfolg eines Kriegszuges (Tacitas. Aber diese Frage bedürfte noch einer genaueren Untersuchung. mit dessen Hilfe die Sonne befreit wurde (bei Hieronymus von Prag). daß auch die Balten diese Bräuche kannten. Vielleicht hat der Haß gegen die grausamen und erbarmungslosen Feinde sie dazu bewegt. über die Gründung der Stadt Vilnius (bei Matys Stryjkowski und in den Litauischen Annalen). 1976. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINFÜHRUNG IN DIE QUELLENKUNDE ZUR BALTISCHEN RELIGION UND MYTHOLOGIE die Quellen aus der Epoche der Kreuzzüge sind. daß die in den historischen Quellen erhaltenen Materialien Auskunft geben über die wichtigsten Aspekte der altbaltischen Religion und Mythologie. 19­32). das Vorhandensein von Kultgebäuden und Götterbildern. Slawen. sie für bloße Greuelgeschichten zu halten (Jurginis. Die Skythen. Simon Grunau. Diese Mythen sind zum Großteil sehr alt und haben Entsprechungen in der Mythologie und Literatur anderer indoeuropäischer Völker (Skythen. a. Erasmus Stella. die Rolle der Priester. Es ist daher durchaus anzunehmen. S. Matys Stryjkowski und Jan Ùasicki). da sie auch ein Licht auf Zusammenhänge der vergleichenden indoeuropäischen Mythenforschung werfen könnten. daß sich in Bälde einige Probleme werden lösen lassen.und Menschenbild der Balten im allgemeinen. Mit Hilfe dieser und anderer Quellen ­ 111 ­ . 1984.). von den Vorstellungen über das Leben nach dem Tod sowie von dem Welt. eine alte Tradition wieder aufleben zu lassen. Funktion. 1982. die sie ausführten. Im großen und ganzen ist das Problem des Menschenopfers bei den Indoeuropäern noch nicht endgültig gelöst (Ãàìêðåëèäçå.TURINYS TRUMPINIMAI. 1972. welche im Altertum Nachbarn der Balten waren. Erzählungen über die Herkunft verschiedener baltischer Stämme und Reisen in die von ihnen einst bewohnten Gegenden und über die Herkunft religiöser und anderer Bräuche (in den Litauischen Annalen.

der Slawen. sogar die gesamtbaltischen Grundlagen in Religion und Mythologie aufzudecken und zu verstehen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINLEITUNG (Sprachwissenschaft. Volkskunde. den Platz der Balten innerhalb der indoeuropäischen Völkerfamilie näher zu bestimmen und das Verhältnis ihrer angestammten Religion zu den anderen archaischen Religionen der Indogermanen zu charakterisieren. Skythen und Kelten. Es könnte gelingen. Die baltischen Religionsquellen erlauben darüberhinaus die Klärung vieler offener Fragen bezüglich der Religionen ihrer Nachbarvölker.TURINYS TRUMPINIMAI. Ethnographie. NORBERTAS VËLIUS . Germanen. die religiösen Systeme einzelner baltischer Völker zu rekonstruieren und evtl. Volkskunst und Archäologie) kann der Versuch unternommen werden.

Kr. Tarp tø genèiø tikriausiai yra ir baltai. atitinkanèias mûzø skaièiø. Persijà. taèiau kai kurios apraðomos gentys vadinamos dabar jau nebevartojamais vardais. Ðá veikalà helenizmo epochos perraðinëtojai suskirstë á devynias knygas. ir pavadino jas mûzø vardais. negalima iðspræsti kitø. Cicerono pavadintas „istorijos tëvu“. kitø keliautojø ir pirkliø pasakojimai. kiek reèiau ­ 113 ­ . Maþoji Azija). Istorijoje daugiausia dëmesio skiriama graikø–persø karams (500­449). HÇRODOTOS Pirmasis ir vienas þymiausiø senovës Graikijos istorikø Herodotas (~Hr^dotoV). Vengdamas gimtinëje ásigalëjusios tironijos persekiojimo.TURINYS TRUMPINIMAI. Herodotas labiau uþ kitus ankstyvuosius Juodosios jûros pakranèiø istorikus stengësi atskirti tikruosius skitus nuo jø kaimynø (kai kurie ið jø galëjo bûti baltø protëviai ar bent jau turëti su jais gana artimø ryðiø). ankstesniø autoriø raðtai. gyvenusias á vakarus ir ðiauræ nuo Juodosios jûros (Ketvirtoji. Juodosios jûros pakrantes ir skitø þemes. todël sunku jas susieti su dabartinëmis tautomis. Paraðë (nebaigtà) Istorijos iðdëstymà. taèiau. Gyveno Atënuose ir Turijuose (Pietø Italija). gimë Halikarnase (dabar Bodrumas. Po to kelerius metus praleido keliaudamas po Mesopotamijà. sutrumpintai vadinamà Istorija (~Istor%h). Pagal ásigalëjusià mokslinæ tradicijà su baltais daþniausiai siejami neurai. padavimai ir legendos. Visa tai veikale yra sumiðæ ir neretai sunku (ar net neámanoma) atskirti viena nuo kita. paproèiai. dar jaunystëje iðvyko á Samo salà. knyga). yra ir daug kitur nepaliudytø geografiniø ir etnografiniø duomenø apie tuometines gentis. neiðsiaiðkinus vieno kurio klausimo. be jø apraðymø. Herodoto minimø ar apraðomø tø regionø genèiø lokalizacijos bei etninës jø priklausomybës dalykai taip painiai susijæ. arba Melpomenës. Egiptà. kad daþniausiai. tikëjimai. Finikijà. JUOZAS TUMELIS Herodoto Istorijos Ketvirtojoje knygoje palyginti plaèiai apraðinëjamas skitø ir jø kaimyniø genèiø gyvenimo bûdas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS tarp 490­480 – apie 425 pr. Pagrindiniai Herodoto þiniø ðaltiniai buvo jo paties stebëjimai kelionëse.

Äîâàòóð. Panaðiai kaip getø Salmoksis elgiasi legendinis prûsø karalius Vaidevutis (dosniai vaiðina viengenèius. nes vienos ið ðiø genèiø galëjo bûti baltiðkos. per kurià þmonës apsirengdavæ vilkø kailiais ir garbindavæ vilkus (Hertz. Dar sunkiau su konkreèiomis gentimis susieti pusiau legendinius hiperborëjus (ðiaurës gyventojus). 1969). Georgo Mancelio. 133­134. Êàëëèñòîâ. Tokiø pat detaliø kaip Herodoto pasakojimuose pasitaiko vëlesniuose baltø mitologijos ðaltiniuose. ­ 114 ­ . Nors ði problema ir sudëtinga ir. alanais ir kt. kol kas ji maþai tebuvo panaudota (Narbutt. á dangø ðaudo lietuviø padavimø herojai. Herodotos. norëdamas palenkti jø ðirdis). 1937. gelonai. 1982. Plezia. germanais. Øèøîâà. Êàëëèñòîâ. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ëàòûøåâ. Tuo labiau kad vëlesnëje istoriografijoje ir ypaè mitinëje poetinëje tradicijoje baltai kartais buvo vadinami panaðiais vardais (sarmatais. Herodotus. Basanavièius. ir átraukti jà á mokslinæ apyvartà. Baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojai turëtø patikslinti. Gimbutienë. 1952a. 1984b. 1982. getais. kad kasmet neurai pasiverèià vilkais. 1835. vis dëlto Herodoto þinios apie jø paproèius ir tikëjimus pateikiamos ðiame leidinyje. Herodote. 1988. matyt. 13­15. 1970. plg. 1862. 357­360). Lippert. Kiti tyrinëtojai tas paèias gentis (be jø. dar ir sauromatus) sieja su slavais. 1908. trakais ar net finougrais. kaip jau yra tyrinëtojø uþsiminta (Perls. 19­21. 145­147. getai (Kabelka. 1893­1904. Ðliûpas. sietinas su ðvente. su baltø kraðtuose ypaè populiariu þalèiø kultu. Teiginys. 1911. 152­153). Kaip kitados getai.TURINYS TRUMPINIMAI. Herodoto pasakojimas apie neurø ðalá uþplûdusias gyvates sietinas. Herodoto pasakojimas apie medines gelonø dievø skulptûrëles primena gausià lietuviø medinæ skulptûrà. abu áveda naujus paproèius ir abu po mirties tampa dievais (þr. Äîâàòóð. 346­347. Øèøîâà. melanchlenai. kurià kai kurie tyrinëtojai sieja su ikikrikðèioniðkomis tradicijomis (Basanavièius. Szafrañski. Luko Davido informacijà). Èièinskas (KLPK 107A). Pauliaus Einhorno latviø istorijos darbuose. Zinkevièius. 1901­1908. Simono Grunau. kuri Herodoto informacija sietina su baltais. Dundulienë. kitos ­ gerokai su baltais sumiðusios. gelonais. 1963. 1932. 1921. dar kitos ­ artimiausios jø kaimynës. pavyzdþiui. 1881. Jakobo Langeÿs ir Gotthardo Friedricho Stenderio þodynuose bei kituose baltø mitologijos ðaltiniuose minimas aukas vilkams ir jø garbinimui skirtà gruodþio mënesá). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ ­ budinai. 350­355. ne visos minëtosios gentys buvo baltiðkos. be abejo. 1982. 1979b). 1985.) arba siejami su tokiais vardais vadinamomis gentimis. Abu jie kilæ ið paprastø þmoniø. 1990. Erazmo Stellos. Herodotas.

Êóêëèíà. 1985. tÊ dŸ to&twn kat&perqe ÆrhmoV Ëdh àlhq#wV ka¼ ÆqnoV ànqr_pwn oød#n. 1928. Powell. Chr. a. oÙtoi dŸ ka¼ o Kallip%dai t„ mŸn Àlla kat„ taøt„ Sk&q¯si æpask#ousi. ÆqnoV æÊn Ádion ka¼ oødamäV Skuqik^n. 19. p#rhn dŸ toÒ G#rrou taÒta d¦ t„ kale&mena basil$i@ æsti ka¼ Sk&qai o Àristo% te ka¼ ple½stoi ka¼ toÑV ÀllouV nom%VonteV Sk&qaV do&louV sfet#rouV ­ 115 ­ . 1933. to&twn dŸ kat&perqe oák#ousi Neuro%. Wells. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS Literatûra: How. 1938. àpÊ toÒ Borusqenejt#wn æmpor%ou (toÒto g„r tän paraqalass%wn mesa%tat^n æsti p@shV t§V Skuq%hV). Tekstas ið: Herodotus. met„ dŸ t¦n Ærhmon 'Androf@goi oák#ousi. 362–364. 1982. ÕpŸr dŸ to&twn Àllo ÆqnoV oÄ 'AliVäneV kal#ontai. Plezia. Endzelin. oÄ oøk æp¼ sit$si spe%rousi tÊn s½ton àll' æp¼ pr$si. 1952b. 20. 1939b. 1979. toÑV ÞEllhneV o oák#onteV æp¼ tò ~Up@ni potamò kal#ousi BorusqeneÇtaV. s½ton dŸ ka¼ spe%rousi ka¼ sit#ontai. ka¼ kr^mmua ka¼ sk^roda ka¼ fakoÑV ka¼ k#gcrouV. Neurän dŸ tÊ prÊV bor#hn Ànemon ÆrhmoV ànqr_pwn. 425 a.TURINYS TRUMPINIMAI. Kiparsky. o dŸ nom@deV oÙtoi tÊ prÊV t¦n ëä =mer#wn tess#rwn ka¼ d#ka +dÊn n#montai c_rhn katate%nousan æp¼ potamÊn G#rron. 1953. 368–369. n. Juchnevièienë. 327–329. 1911. Áûõîâñêèé. 1988. Ðmits. taÒta mŸn par„ tÊn ÞUpanin potam^n æsti Æqnea prÊV ¢sp#rhV toÒ Borusq#neoV. oÙtoi çn o gewrgo¼ Sk&qai n#montai tÊ mŸn prÊV t¦n ëä æp¼ tre½V =m#raV +doÒ. tÊ dŸ prÊV t¦n ëä tän gewrgän to&twn Skuq#wn diab@nti tÊn Pantik@phn potamÊn nom@deV Ëdh Sk&qai n#montai. tÊ dŸ prÊV bor#hn Ànemon pl^on àn„ tÊn Borusq#nea =mer#wn £ndeka· = dŸ kat&perqe to&twn Ærhm^V æsti æp¼ poll^n. 333–335. kat$konteV æp¼ potamÊn tò oØnoma k#etai Pantik@phV. 1930. àpÊ dŸ ta&thV Ànw á^nti oák#ousi Sk&qai gewrgo%. 1977. Íåéõàðäò. Íson =me½V Ádmen. Liber IV 17. Ðàåâñêèé. Íson =me½V Ádmen. HISTORIARUM LIBRI IX c. 1961. 18. Äèòìàð. àt„r diab@nti tÊn Borusq#nea àpÊ qal@sshV präton mŸn = ~Ula%h. Myres. ÕpŸr dŸ 'AliV_nwn oák#ousi Sk&qai àrot§reV. sf#aV dŸ aøtoÑV 'Olbiopol%taV. Ðûáàêîâ. oØte ti spe%ronteV oødŸn oØte àroÒnteV· yil¦ dŸ dendr#wn = p…sa aÖth [g§] pl¦n t§V ~Ula%hV. 1945. àpÊ to&tou prätoi Kallip%dai n#montai æ^nteV ÞEllhneV Sk&qai.

T@najn dŸ potamÊn diab@nti oøk#ti Skuqik$. àpikn#esqai m#n nun oÖtw taÒta t„ Âr„ l#gousi æV D§lon. oød' oÙtoi l#gousi oød#n· Ælegon g„r ˆn ka¼ Sk&qai. àpÊ d¦ to&twn kataba%nein æp¼ tÊn Mhli#a k^lpon ka¼ diapore&esqai æV EØboian. oøk Àneu purän kal@mhV ærdo&saV t„ Âr@. ænqeÒten dŸ prÊV mesambr%hn propemp^mena pr_touV Dwdwna%ouV ~Ell$nwn d#kesqai. =mer#wn penteka%deka +d^n. éV d' ægã dok#w. 32. t²si dŸ parq#noisi ta&t¯si t²si æx ~Uperbor#wn teleuths@s¯si æn D$lî ke%rontai ka¼ a koÒrai ka¼ o pa½deV o Dhl%wn? a mŸn prÊ g@mou pl^kamon àpotam^menai ka¼ per¼ Àtrakton ­ 116 ­ . Melagcla%nwn dŸ tÊ kat&perqe l%mnai ka¼ Ærhm^V [æsti] ànqr_pwn. g§n nem^menoi p…san das#an Öl¯ panto%¯. éV per¼ tän mounofq@lmwn l#gousi. àll' = mŸn pr_th tän lax%wn Sauromat#wn æst%. tÊ dŸ prÊV ëä æp% te t@fron. æpe¼ dŸ to½si ~Uperbor#oisi toÑV àpopemfq#ntaV èp%sw oøk àponost#ein. Æsti dŸ ka¼ ~Om$rî æn `Epig^noisi. ka¼ æp¼ t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV tÊ æmp^rion tÊ kal#etai Krhmno%? t„ dŸ aøtän kat$kousi æp¼ potamÊn T@najn. pollò d# ti ple½sta per¼ aøtän D$lioi l#gousi. oÄ æk toÒ mucoÒ àrx@menoi t§V Mai$tidoV l%mnhV n#montai tÊ prÊV bor#hn Ànemon. eá d¦ tò æ^nti ge ÞOmhroV taÒta t„ Æpea æpo%hse. 34. t„ dŸ kat&perqe prÊV bor#hn Ànemon tän basilh%wn Skuq#wn oák#ousi Mel@gclainoi. tim„V meg@laV æn D$lî ÆconteV. f@menoi Âr„ ændedem#na æn kal@m¯ purän æx ~Uperbor#wn fer^mena àpikn#esqai æV Sk&qaV.TURINYS TRUMPINIMAI. t¦n d¦ o æk tän tuflän gen^menoi Ûruxan. æpe„n q&wsi t² 'Art#midi t² basilh%¯. ~Uperbor#wn dŸ p#ri ànqr_pwn oØte ti Sk&qai l#gousi oØte tinŸV Àlloi tän ta&t¯ oákhm#nwn. p…san æoÒsan yil¦n ka¼ àgr%wn ka¼ =m#rwn dendr#wn? Õperoik#ousi dŸ to&twn deut#rhn l@xin ÆconteV Boud½noi. àpÊ dŸ Skuq#wn Ëdh dekom#nouV aáe¼ toÑV plhsioc_rouV ¢k@stouV kom%zein aøt„ tÊ prÊV ¢sp#rhV ¢kast@tw æp¼ tÊn 'Adr%hn. präton dŸ toÑV ~Uperbor#ouV p#myai fero&saV t„ Âr„ d&o ko&raV. Thn%ouV dŸ æV D§lon. Àllo ÆqnoV ka¼ oø Skuqik^n. eá m¦ Àra 'Isshd^neV. ka¼ taÒta mŸn oÖtw propemp^mena àpikn#esqai l#gousi æV D§lon? o¿da dŸ aøtÊV to&toisi to½si Âro½si t^de poie&menon prosfer#V. ka¼ taÒta mŸn d¦ ta&taV o¿da poie&saV. oÖtw d¦ f#rontaV æV toÑV oØrouV t„ Âr„ ændedem#na æn purän kal@m¯ to½si plhsioc_roisi æpisk$ptein kele&ontaV prop#mpein sf#a àpÊ ¢wutän æV Àllo ÆqnoV. t„V Qrh%ssaV ka¼ t„V Paion%daV guna½kaV. dein„ poieum#nouV eÁ sfeaV aáe¼ katal@myetai àpost#llontaV m¦ àpod#kesqai. tÊ d' àpÊ ta&thV ækle%pein þ Andron? Karust%ouV g„r e¿nai toÑV kom%zontaV æV T§non. àll' ~Hsi^dî m#n æsti per¼ ~Uperbor#wn eárhm#na. 33. kat' Íson =me½V Ádmen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ e¿nai? kat$kousi dŸ oÙtoi tÊ mŸn prÊV mesambr%hn æV t¦n Taurik$n. t„V ènom@Vousi D$lioi e¿nai ~Uper^chn te ka¼ Laod%khn? ‹ma dŸ aøt²si àsfale%hV eÃneken p#myai toÑV ~Uperbor#ouV tän àstän ÀndraV p#nte pompo&V. to&touV oÄ nÒn Perfer#eV kal#ontai. p^lin te æV p^lin p#mpein m#cri Kar&stou. 21.

o mŸn g„r tÊn SalmudhssÊn ÆconteV Qr$ikeV ka¼ ÕpŸr 'Apollwn%hV te ka¼ Mesambr%hV p^lioV oákhm#noi. ÎV di„ 'Odrus#wn ý#ei. Dare½oV dŸ ænqeÒten +rmhqe¼V àp%keto æp' Àllon potamÊn tò oÓnoma 'Artisk^V æsti. eás¼ ka¼ Õpern^tioi Àlloi. tÊn g„r per¼ 'Ab@rioV l^gon toÒ legom#nou e¿nai ~Uperbor#ou oø l#gw. àqanat%zousi dŸ t^nde tÊn tr^pon· oØte àpoqn°skein ¢wutoÑV nom%Vousi á#nai te tÊn àpoll&menon par„ S@lmoxin da%mona. = dŸ q$kh aøt#wn æst¼ Èpisqe toÒ 'Artemis%ou. 35. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS eÂl%xasai æp¼ tÊ s§ma tiqe½si (tÊ dŸ s§m@ æsti Æsw æV tÊ 'Artem%sion æsi^nti àrister§V ceir^V. éV dŸ taÒta = strati¦ æpet#lese. æo&saV parq#nouV æx ~Uperbor#wn.TURINYS TRUMPINIMAI. [l#gwn] éV tÊn èjstÊn peri#fere kat„ p…san g§n oødŸn site^menoV. par„ dŸ sf#wn maq^ntaV nhsi_taV te ka¼ þIwnaV Õmn#ein ðWp%n te ka¼ þ Arghn ènom@Vont@V te ka¼ àge%rontaV (oÙtoV dŸ + 'Wl¦n ka¼ toÑV ÀllouV toÑV palaioÑV ÖmnouV æpo%hse æk Luk%hV ælqãn toÑV àeidom#nouV æn D$lî). àgcot@tw toÒ Kh%wn Âstihtor%ou. 36. Ísoi dŸ pa½deV tän Dhl%wn per¼ cl^hn tin„ eÂl%xanteV tän tricän [pro]tiqe½si ka¼ oÙtoi æp¼ tÊ s§ma. ænqaÒta kolwnoÑV meg@louV tän l%qwn katalipãn àp$laune t¦n strati$n. prÊV ëä tetramm#nh. æp¼ toÒton d¦ tÊn potamÊn àpik^menoV æpo%hse toi^nde· àpod#xaV cwr%on t² strati² æk#leue p@nta Àndra l%qon £na parexi^nta tiq#nai æV tÊ àpodedegm#non toÒto cwr%on. àmacht¼ sf#aV aøtoÑV par#dosan Dare%î· o dŸ G#tai prÊV àgnwmos&nhn trap^menoi aøt%ka ædoul_qhsan. pr_touV aÂr#ei G#taV toÑV àqanat%VontaV. ka¼ tän mhr%wn katagiVom#nwn æp¼ tò bwmò t¦n spodÊn ta&thn æp¼ t¦n q$khn t¦n ðWpi^V te ka¼ þ ArghV ànaisimoÒsqai æpiballom#nhn. fas¼ dŸ o aøto¼ oÙtoi ka¼ t¦n þ Arghn te ka¼ t¦n ðWpin. 94. Qrh%kwn æ^nteV àndrhi^tatoi ka¼ dikai^tatoi. æpip#fuke d# o æla%h). 92. æn èl%goisi g„r ægã dhl_sw m#gaq^V te ¢k@sthV aøt#wn ka¼ oÃh t%V æsti ¢V graf¦n ¢k@sth. 93. aÙtai mŸn d¦ ta&thn tim¦n Æcousi prÊV tän D$lou oákht^rwn. ta&taV m#n nun t² Eáleiqu%¯ àpofero&saV ànt¼ toÒ ûkut^kou tÊn æt@xanto f^ron àpik#sqai. kale&menoi dŸ Skurmi@dai ka¼ Niya½oi. pr¼n dŸ àpik#sqai æp¼ tÊn þIstron. æponomaVo&saV t„ oøn^mata æn tò Ömnî t^n sfi 'Wl¦n àn¦r L&kioV æpo%hse. æoÒsan kukloter#a éV àpÊ t^rnou. gelä dŸ +r#wn g§V peri^douV gr@yantaV polloÑV Ëdh ka¼ oød#na n^on æc^ntwV æxhghs@menon. o dŸ aøtän tÊn aøtÊn ­ 117 ­ . t¦n dŸ þ Arghn te ka¼ t¦n ðWpin ‹ma aøto½si to½si qeo½si àpik#sqai l#gousi ka% sfi tim„V ÀllaV ded^sqai prÊV sf#wn· ka¼ g„r àge%rein sfi t„V guna½kaV. ka¼ t¦n 'As%hn t² Eør_p¯ [poie&ntwn] Áshn. kat„ toÑV aøtoÑV to&touV ànqr_pouV poreuom#naV àpik#sqai æV D§lon Æti pr^teron ~Uper^chV te ka¼ Laod%khV. eá d# eási Õperb^reo% tineV Ànqrwpoi. Ka¼ taÒta mŸn ~Uperbor#wn p#ri eár$sqw. oÄ 'Wkean^n te ý#onta gr@fousi p#rix t¦n g§n.

æn ù dŸ æpo%ee t„ katalecq#nta ka¼ Ælege taÒta. tÊn S@lmoxin toÒton æpist@menon d%ait@n te 'I@da ka¼ Ëqea baq&tera ¨ kat„ Qr$ikaV. to½si dŸ ÃleoV + qeÊV dok#ei e¿nai· ¨n dŸ m¦ àpoq@n¯. éV dŸ o pantel#wV e¿ce tÊ oÁkhma. ànakin$santeV aøtÊn met#wron ýipt#ousi æV t„V l^gcaV. di„ pentethr%doV dŸ tÊn p@lî lac^nta aáe¼ sf#wn aøtän àpop#mpousi Àggelon par„ tÊn S@lmoxin. oød#na Àllon qeÊn nom%VonteV e¿nai eá m¦ tÊn sf#teron. cair#tw. eÁte æst¼ da%mwn tiV G#t¯si oÙtoV æpic_rioV. taÒt@ fas% min poi§sai. æn to&tî kat@gaion oÁkhma æpoi#eto. ÈfiaV g@r sfi polloÑV mŸn = c_rh àn#faine. 105. oÙtoi o aøto¼ Qr$ikeV ka¼ prÊV bront$n te ka¼ àstrap¦n toxe&onteV Ànw prÊV tÊn oøranÊn àpeil#ousi tò qeò. Neuro¼ dŸ n^moisi mŸn cr#wntai Skuqiko½si. tÊn S@lmoxin toÒton æ^nta Ànqrwpon douleÒsai æn S@mî. eÃponto tò Àllî stratò. æk mŸn tän Qrh%kwn ëfan%sqh. l#gontai g„r ÕpÊ Skuq#wn ka¼ ~Ell$nwn tän æn t² Skuqik² katoikhm#nwn éV ÆteoV ¢k@stou ‹pax tän Neurän £kastoV l&koV g%netai =m#raV èl%gaV ka¼ aÔtiV èp%sw æV tûutÊ ­ 118 ­ . aátiäntai aøtÊn tÊn Àggelon. aátihs@menoi dŸ toÒton Àllon àpop#mpousi· ænt#llontai dŸ Æti Vänti. 95. æntell^menoi tän ˆn ¢k@stote d#wntai. ¨n mŸn d¦ àpoq@n¯ ànapare%V. Àlloi dŸ dialab^nteV toÒ àpopempom#nou par„ tÊn S@lmoxin t„V ce½raV ka¼ toÑV p^daV. douleÒsai dŸ Puqag^r¯ tò Mnhs@rcou· ænqeÒten dŸ aøtÊn gen^menon æle&qeron cr$mata kt$sasqai sucn@. dok#w dŸ pollo½si Ætesi pr^teron tÊn S„lmoxin toÒton gen#sqai Puqag^rew. oÅa ÞEllhs% te +mil$santa ka¼ ~Ell$nwn oø tò àsqenest@tî sofist² [Puqag^r¯]. éV dŸ ægã punq@nomai tän tÊn ~Ell$sponton oáke^ntwn ~Ell$nwn [ka¼ P^nton]. katab„V dŸ k@tw æV tÊ kat@gaion oÁkhma diait…to æp' Ætea tr%a. eÁte dŸ æg#net^ tiV S@lmoxiV ÀnqrwpoV. o dŸ pleÒneV Ànwq#n sfi æk tän ær$mwn æp#peson. ægã dŸ per¼ mŸn [to&tou ka¼ ] toÒ kataga%ou oák$matoV oØte àpist#w oØte çn piste&w ti l%hn. æV tÊn pandoke&onta tän àstän toÑV pr_touV ka¼ eøwc#onta ànadid@skein éV oØte aøtÊV oØte o sump^tai aøtoÒ oØte o æk to&twn aáe¼ gin^menoi àpoqan#ontai. oÙtoi mŸn d¦ tr^pî toio&tî cre_menoi éV æceir_qhsan ÕpÊ Pers#wn.TURINYS TRUMPINIMAI. kataskeu@sasqai àndreäna. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ toÒton ènom@Vousi Gebel#jVin. kindune&ousi dŸ o Ànqrwpoi oÙtoi g^hteV e¿nai. ka¼ oÖtw piqan@ sfi æg#neto t„ Ælege [+] S@lmoxiV. gene² dŸ mi² pr^ter^n sfeaV t§V Dare%ou strathlas%hV kat#labe æklipe½n t¦n c_rhn p…san ÕpÊ èf%wn. f@meno% min Àndra kakÊn e¿nai. æV Î pieV^menoi oÁkhsan met„ Boud%nwn t¦n ¢wutän æklip^nteV. 96. kths@menon dŸ àpelqe½n æV t¦n ¢wutoÒ· ‹te dŸ kakob%wn te æ^ntwn tän Qrh%kwn ka¼ Õpafronest#rwn. p#mpousi dŸ íde· o mŸn aøtän tacq#nteV àk^ntia tr%a Æcousi. o d# min æp^qe^n te ka¼ æp#nqeon éV teqneäta· tet@rtî dŸ Ætej æf@nh to½si Qr$ixi. àll' ªxousi æV cäron toÒton Ãna aáe¼ perie^nteV £xousi t„ p@nta àgaq@.

l#gousi dŸ oødŸn ®sson. àll' æn q_mati ©san +k^qen Ælqoien. ¡sti g„r d¦ aøt^qi ~Ellhnikän qeän Âr„ ~EllhnikäV kateskeuasm#na àg@lmas% te ka¼ bwmo½si ka¼ nho½si xul%noisi. ÕyhlÊn dŸ ka¼ p…n x&linon. 108. ka¼ èmnÒsi dŸ l#gonteV. æf#ronto kat„ kÒma ka¼ Ànemon? ka¼ àpikn#ontai t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV æp¼ Krhmno&V. t„ dŸ ~Ellhnik² cr#wntai. oøk èrqäV kale^menoi. ka¼ o ÈrcieV aøto½s% eási cr$simoi æV Õster#wn Àkesin. æd^keon d' aøt„V e¿nai ÀndraV t¦n pr_thn =lik%hn ÆcontaV. Sauromat#wn dŸ p#ri íde l#getai. t„V dŸ æn tò pel@gej æpiqem#naV ækk^yai toÑV ÀndraV. 107. oødŸn t¦n ád#hn Ímoioi oødŸ tÊ cräma. plo½a dŸ oø gin_skein aøt„V oødŸ phdal%oisi cr…sqai oødŸ Âst%oisi oødŸ eáres%¯· àll' æpe¼ æx#koyan toÑV ÀndraV. m@chn te d¦ prÊV aøt„V æpoieÒnto. = dŸ c_rh sf#wn p…s@ æsti das#a Ád¯si panto%¯si· æn dŸ t² Ád¯ t² ple%st¯ æst¼ l%mnh meg@lh te ka¼ poll¦ ka¼ £loV ka¼ k@lamoV per¼ aøt$n. 109. æk dŸ t§V m@chV tän nekrän ækr@thsan o Sk&qai ka¼ oÖtwV Ægnwsan ­ 119 ­ . eás¼ g„r o Gelwno¼ tÊ àrca½on ÞEllhneV. æntucoÒsai dŸ pr_tî Âppoforb%î toÒto di$rpasan ka¼ æp¼ to&twn Âppaz^menai ælh%zonto t„ tän Skuq#wn. 111. oØnoma dŸ t² p^li æst¼ Gelwn^V· toÒ dŸ te%ceoV m#gaqoV kälon £kaston tri$konta stad%wn æst%. d&natai dŸ tÊ oØnoma toÒto kat„ ~Ell@da glässan àndrokt^noi· oáÊr g„r kal#ousi Àndra. æn dŸ ta&t¯ æn&drieV Šl%skontai ka¼ k@storeV ka¼ Àlla qhr%a tetragwnopr^swpa.TURINYS TRUMPINIMAI.] 110. ka¼ tò Dion&sî triethr%daV àn@gousi ka¼ bakce&ousi. æmŸ m#n nun taÒta l#gonteV oø pe%qousi. o dŸ Krhmno% eási g§V t§V Skuq#wn tän æleuq#rwn. æk tän dŸ æmpor%wn æxanast@nteV oÁkhsan æn to½si Boud%noisi· ka¼ gl_ss¯ t„ mŸn Skuqik². Boud½noi d# . p^liV dŸ æn aøto½si pep^listai xul%nh. Boud½noi dŸ oø t² aøt² gl_ss¯ cr#wntai ka¼ Gelwno%. tän t„ d#rmata par„ t„V sis&rnaV pararr@ptetai.. [. ænqaÒta àpob…sai àpÊ tän plo%wn a 'Amaz^neV èdoip^reon æV t¦n oákeom#nhn. oødŸ d%aita = aøt$· o mŸn g„r Boud½noi æ^nteV aøt^cqoneV nom@deV t# eási ka¼ fqeirotrag#ousi moÒnoi tän ta&t¯. glauk^n te p…n áscuräV æsti ka¼ purr^n. tÊ dŸ pat„ kte%nein). t^te l^goV toÑV ÞEllhnaV nik$santaV t² æp¼ Qerm_donti m@c¯ àpopl#ein ÀgontaV tris¼ plo%oisi tän 'Amaz^nwn ÍsaV ædun#ato zwgr§sai. ÆqnoV æÊn m#ga ka¼ poll^n. Gelwno¼ dŸ g§V te ærg@tai ka¼ sitof@goi ka¼ k$pouV ækthm#noi. n^moisi dŸ Skuqiko½si cr#wntai. æp' ín ka¼ t„V æpwnum%aV Æcousi. Íte ÞEllhneV 'AmaV^si æmac#santo (t„V dŸ 'Amaz^naV kal#ousi o Sk&qai Oá^rpata. ka¼ / a / oák%ai aøtän x&linai ka¼ t„ Âr@. ÕpÊ m#ntoi ~Ell$nwn kal#ontai ka¼ o Boud½noi Gelwno%.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS kat%statai. Mel@gclainoi dŸ eÃmata mŸn m#lana for#ousi p@nteV. o dŸ Sk&qai oøk e¿con sumbal#sqai tÊ pr§gma· oØte g„r fwn¦n oØte æsq§ta oØte tÊ ÆqnoV æg%nwskon.

bouleuom#noisi çn aøto½si Ædoxe kte%nein mŸn oøden¼ tr^pî Æti aøt@V. e¿con dŸ oødŸn oød' o nehn%skoi. àll' àpelq^nteV æV tÊ pl§qoV diait_meqa· guna½kaV dŸ £xomen Õm#aV ka¼ oødam„V ÀllaV. ælq^ntaV aøtoÑV plhs%on stratopede&esqai. eá m¦ t„ Ípla ka¼ toÑV ÃppouV? àll„ z^hn Æzwon t¦n aøt¦n æke%n¯si. ka% tiV mounwqeis#wn tin¼ aøt#wn ænecr%mpteto. t¦n dŸ tän àndrän a guna½keV sun#labon. Ærga dŸ gunaik$ia oøk æm@qomen· a dŸ Õm#terai guna½keV to&twn mŸn oødŸn tän =me½V katel#xamen poieÒsi. + dŸ nehn%skoV æpe¼ àp§lqe. eás¼ dŸ kt$sieV. æpe¼ dŸ Æmaqon aøtoÑV a 'Amaz^neV æp' oødemi² dhl$si àpigm#nouV. Æwn ca%rein· prosec_reon dŸ plhsiait#rw tÊ strat^pedon tò stratop#dî æp' =m#r¯ ¢k@st¯. pl§qoV eák@santaV Ísai per æke½nai ©san· to&touV dŸ stratopede&esqai plhs%ou æke½nwn ka¼ poi#ein t@ per ˆn ka¼ æke½nai poi#wsi? ¨n dŸ aøtoÑV di_kwsi.TURINYS TRUMPINIMAI. maq^nteV dŸ ka¼ o Sk&qai æpo%eun tûutÊ toÒto. met„ dŸ summe%xanteV t„ strat^peda oÁkeon +moÒ. Õpopofe&gein d#· æpe„n dŸ pa&swntai. guna½ka Æcwn ÆkastoV ta&thn t² tÊ präton suneme%cqh. Ærga dŸ gunaik$ia ærg@zontai m#nousai æn t²si Šm@x¯si. ka¼ t¦n 'Amaz^na eÙre deut#rhn aøt¦n Õpom#nousan. ¢wutän dŸ toÑV newt@touV àpop#myai æV aøt@V. 113. àpopemfq#nteV dŸ o nehn%skoi æpo%eun t„ æntetalm#na. æpe%qonto ka¼ æpo%hsan taÒta o nehn%skoi. Ælexe taÒta prÊV toÑV loipo&V· t² dŸ deutera%¯ ©lqe æV tÊ cwr%on aøt^V te oÙtoV ka¼ £teron ©ge. æpe%te dŸ àpolac^nteV tän kthm@twn tÊ æpib@llon ©lqon èp%sw par„ t„V 'Amaz^naV. æpo%eun dŸ a 'Amaz^neV æV t¦n mesambr%hn toi^nde· æg%nonto spor@deV kat„ m%an te ka¼ d&o. ælq^nteV par„ toÑV tok#aV àpol@cete tän kthm@twn tÊ m#roV ka¼ Æpeita ælq^nteV oák#wmen æp' =m#wn aøtän. oØt' æp¼ q$rhn áoÒsai oØte Àll¯ oødam². àll' eá bo&lesqe guna½kaV Æcein =m#aV ka¼ dok#ein e¿nai d%kaioi. 115. ka¼ fwn§sai mŸn oøk e¿ce (oø g„r sun%esan àll$lwn). êsper oødŸ a 'Amaz^neV. Ælexan a guna½keV ­ 120 ­ . nÒn çn mhk#ti pleÒna cr^non z^hn toi$nde Æcwmen. qhre&ont#V te ka¼ lhiz^menoi. 112. æpe¼ dŸ sun§kan àll$lwn. 114. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ æo&saV guna½kaV. =me½V mŸn toxe&om#n te ka¼ àkont%zomen ka¼ Âppaz^meqa. taÒta æboule&santo o Sk&qai boul^menoi æx aøt#wn pa½daV ækgen$sesqai. ka¼ aøto¼ æktil_santo t„V loip„V tän 'Amaz^nwn. pr^sw d¦ àp' àll$lwn æV eømare%hn àposkidn@menai. m@cesqai mŸn m$. t² dŸ ceir¼ Æfraze æV t¦n Õstera%hn ælqe½n æV tûutÊ cwr%on ka¼ £teron Àgein. ka¼ = 'Amazãn oøk àpwq#eto àll„ perie½de cr$sasqai. ka¼ aøt¦ ¢t#rhn Àxein. oøk ˆn çn duna%meqa æke%n¯si sumf#resqai. t¦n dŸ fwn¦n t¦n mŸn tän gunaikän o ÀndreV oøk ædun#ato maqe½n. shma%nousa d&o gen#sqai. Ælexan prÊV t„V 'Amaz^naV t@de o ÀndreV· ~Hm½n eás¼ mŸn tok#eV. o dŸ loipo¼ nehn%skoi éV æp&qonto taÒta. a dŸ prÊV taÒta Ælexan t@de· ~Hme½V oøk ˆn duna%meqa oák#ein met„ tän ømet#rwn gunaikän· oø g„r t„ aøt„ n^maia =m½n te ka¼ ke%n¯s% æsti.

kuriuos prie Hipanio upës gyvenantys graikai vadina boristenieèiais. fwn² dŸ o Saurom@tai nom%zousi Skuqik². ir kalipidø gyvenimo bûdas toks pat kaip skitø. læðius ir soras. Dar toliau á ðiauræ gyvena neurai5. 117. kiek parduoti. tolyn nuo jûros. ka¼ dia%t¯ àpÊ to&tou cr#wntai t² palai§ tän Sauromat#wn a guna½keV. soloik%zonteV aøt² àpÊ toÒ àrca%ou. t„ per¼ g@mwn dŸ íd# sfi diak#etai· oø gam#etai parq#noV oødem%a pr¼n ˆn tän polem%wn Àndra àpokte%n¯. á vakarus nuo Boristenio. Uþ boristenieèiø uosto1. t@de poi#ete ‹ma =m½n· f#rete æxanast#wmen æk t§V g§V t§sde ka¼ per$santeV T@najn potamÊn oák#wmen. ÍkwV cr¦ oák#ein æn tòde tò c_rî toÒto mŸn Õm#aV àposterhs@saV pat#rwn. àll' æpe%te àxioÒte =m#aV guna½kaV Æcein. pirmoji vietovë nuo jûros pusës ­ Hilëja7. O persikëlus per Boristená. æpe%qonto ka¼ taÒta o nehn%skoi. kiek þinoma. Ðtai kokios gentys gyvena palei Hipanio6 upæ. èesnakus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS prÊV aøtoÑV t@de· ~Hm#aV Æcei f^boV te ka¼ d#oV. toÒto dŸ t¦n g§n t¦n Õmet#rhn dhlhsam#naV poll@. triän dŸ àpÊ t§V l%mnhV t§V Mai$tidoV prÊV bor#hn Ànemon. ka¼ æV p^lemon foitäsai ka¼ stol¦n t¦n aøt¦n to½si àndr@si for#ousai. Ir alizonø. taip pat ir svogûnus. pirmiausia gyvena kalipidai2. vadinamøjø alizonø3 gentis. o uþ jø. oø dun@menai tÊn n^mon ækpl§sai. 18. o uþ jø ­ kita. sugraikëjæ skitai. ka¼ æp¼ q$rhn æp' Ãppwn ækfoitäsai [ka¼] ‹ma to½si àndr@si. oÁkhsan toÒton. àpik^menoi dŸ æV toÒton tÊn cäron æn tò nÒn kato%khntai. diab@nteV dŸ tÊn T@najn +doip^reon prÊV ªlion àn%sconta triän mŸn =mer#wn àpÊ toÒ Tan@jdoV +d^n. Taigi tie skitai þemdirbiai gyvena á rytus trijø dienø kelio atstumu8 ir ­ 121 ­ . a d# tineV aøt#wn ka¼ teleutäsi ghraia¼ pr¼n g$masqai. kurie javus sëja ne tiek sau. Uþ jos. Kr. Ketvirtoji knyga 17. esanèio paèiame visos Skitijos pakrantës viduryje. niekas negyvena. DEVYNIOS ISTORIJOS KNYGOS apie 425 pr. 116. patys save ðie graikai vadina olbijieèiais.TURINYS TRUMPINIMAI. Uþ alizonø á ðiauræ gyvena skitai artojai4. gyvena skitai þemdirbiai. æpe¼ oø crhstäV æx#maqon aøt¦n a 'Amaz^neV. ka¼ cwr¼V tän àndrän. taèiau jie sëja ir vartoja maistui javus.

nei pasodinto medþio. O uþ jø plyti tikrø tikriausia dykuma. nei ariantys. Jas siunèià ið miesto á miestà iki Karisto30. Apie hiperborëjus22 nieko nepasakoja nei skitai. visa jø þemë tankiai apaugusi ávairiu miðku. mano nuomone. Visoj ðitoj þemëj nëra në vieno nei savaime iðdygusio. áriðtus á kvieèiø ðiaudus. bet pirmiausia sauromatø 20 valdos. apgyventa paèios narsiausios ir gausiausios skitø genties. kurias delieèiai vadina Hiperoche ir Laodike33. Pirmàjá kartà hiperborëjai pasiuntæ su dovanomis dvi merginas. Anapus Tanajo upës ­ jau ne skitø þemë. negyvena jokia þmoniø gentis. jø ðnekos niekø vertos: juk [tada] apie juos kalbëtø ir skitai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ pasiekia upæ. kad skitams hiperborëjai siunèià aukojimui skirtus daiktus27. 19. 32. kiek þinau. Taèiau. Klajokliø þemës driekiasi á rytus keturiolikos dienø kelio atstumu. ir pirmieji ið graikø jas gaunà dodonieèiai 28. nei kà sëjantys. nëra në medelio. nei kiti tø kraðtø gyventojai. tvyro vien negyvenamos pelkës. Ið skitø perëmæ tas aukas. Pietuose jø kraðtas pasiekia Taurø ðalá14. iðskyrus isedonus23. apie hiperborëjus yra uþsiminæs Hesiodas. jas lydëjæ penki gentainiai. skirtinga. jeigu tik ðità epà ið tikrøjø jis yra sukûræs25.TURINYS TRUMPINIMAI. kuri visus kitus skitus laiko savo vergais13. kurioje. Jie sako. ir Kremnø uostà16. jø þemës driekiasi vienuolikos dienø kelio atstumu10. Kad bûtø saugiau. Á ðiauræ nuo karaliðkøjø skitø gyvena melanchlenai19. esantá prie Meotø eþero17. anot delieèiø. o tenieèiai ­ á Delà. Dalis jø valdø siekia Tanajo upæ18. kiek þinau. tos aukos patenkanèios á Delà. Taigi ðitaip. Ið ten jos siunèiamos á pietus. Ið jø aukos keliaujanèios þemyn iki pat Malëjos álankos ir perveþamos á Eubojà29. o rytuose ­ kanalà. ávyniotas á kvieèiø ðiaudus. 20. 21. jog jiems niekada nepavyks susigràþinti pasiuntiniø. ne skitø gentis. Bet Andras31 aplenkiamas: patys karistieèiai perveþà jas tieisiai á Tenà32. Visoje ðioje vietovëje. kaip jie kalba apie vienaakius24. kurá iðkasë akløjø vergø palikuonys15. dabar jie vadinami perferëjais34 ir Delo saloje yra labai gerbiami. 33. Todël jie ir priveþà tas aukas. Kai pasiøstieji nesugráþæ atgal. Beje. kaimynai perduodà jas vieni kitiems ir taip gabenà kuo toliausiai á vakarus. taip pat Homeras Epigonuose. Uþ jø plytintys dideli þemës plotai yra negyvenami. visai nepanaði á skitus gentis. iðskyrus Hilëjà. vadinamà Pantikapu9. Jos prasideda nuo Meotø eþero álankos ir driekiasi á ðiauræ penkiolikos dienø kelio atstumu. Á rytus nuo ðiø skitø þemdirbiø anapus Pantikapo upës gyvena skitai klajokliai. iki pat Gero upës12. kad neatsitiktø taip. Uþ melanchlenø. Kitoje Gero pusëje plyti vadinamoji karaliðkoji þemë. iki pat Adrijos jûros. hiperborëjai iðsigandæ. Anapus ðiø negyvenamø vietoviø ásikûræ androfagai 11 ­ savotiðka. iki savo kraðto ribø ir kaimynams prisakà pasirûpinti ir perduoti jø dovanas ­ 122 ­ . Uþ sauromatø ásikûræ kità sritá uþimantys budinai21. Daugiausia apie juos pasakoja delieèiai26. Plaukiant Boristeniu á ðiauræ.

áriðtas á kvieèiø ðiaudus. [Darijus] pirmuosius pavergë getus49. kurie tiki nemirtingumu. Taigi ðitaip pagerbia hiperborëjø mergeles Delo gyventojai. kaip jis apneðë aplink visà þemæ strëlæ nieko nevalgydamas. Atvykæs prie tos upës. 34. 93. ið karto buvo pavergti. paèià Þemæ ­ apskrità. að nepasakoju. kai trakø ir peonø35 moterys aukoja karalienei Artemidei. Jas pagerbdamos. O apie Abará 42. salø gyventojai bei jonënai irgi apdainuoja Opidæ ir Argæ. O jø kapas yra uþ Artemidës ðventyklos á rytø pusæ40. atvykæs ið Likijos. 92. patys narsiausi ir teisingiausi ið trakø. yra kairëje pusëje36. Að þinau kitas panaðias apeigas: kiekvienà kartà. nuneðusios padeda ant jø kapo (ðitas kapas. neva taip pat hiperborëjà. Að þinau. jos deda aukas. nupieðusius jau daug þemëlapiø. giedamus Dele. tekantá aplink Þemæ. tai dar ðiltais jø pelenais apibarstomas Opidës ir Argës kapas. [tai] yra ir kiti – pietiniai. tai daranèio protingai43: jie vaizduoja Okeanà. Anos atvykusios [praðyti] Ilitijos38 lengvo gimdymo ir atneðusios paèiø parinktà aukà. 36. Ið ten iðkeliavæs Darijus45 atþygiavo prie kitos upës. 35. Mane ima juokas þiûrint á þmones. tuos. paëmus po akmená. Darijus nusivedë kariuomenæ. nes neatsirado në vieno. vadinamos Artisku46. padarë ðtai kà: nurodæs kariuomenei þemës sklypelá. Apie hiperborëjus pasakyta uþtektinai. Prieð vestuves merginos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS kitai genèiai. padëti já nurodytoje vietoje47. Jeigu yra kaþkokie ðiauriniai þmonës. bûdavusios persiunèiamos á Delà.TURINYS TRUMPINIMAI. kad tos moterys tikrai taip daro. palikdamas toje vietoje didþiules akmenø krûvas. minëdami jas vardais ir rinkdami joms ðventà rinkliavà. ir anapus Apolonijos51 bei Mesambrijos52 miestø ásikûræ vadinamieji skirmiadai ir nipsëjai pasidavë Darijui be mûðio. O Argë ir Opidë. ­ ji teka per odrisø [þemæ]. nusikirpusios plaukø sruogà ir apvyniojusios apie verpstæ. lyg skriestuvu nubrëþtà. kurá mergeliø garbei sukûrë likas Olenas39. Ið delieèiø iðmokæ. Taigi taip tos aukos.) Kai ant aukuro sudeginamos aukojamø gyvuliø kulðys. sukûrë ir kitus senovinius himnus. ­ 123 ­ . prie pat këjieèiø pokyliø menës41. moterys renkanèios ðventà rinkliavà ir jø vardus mininèios himne. kad dar anksèiau uþ Hiperochæ ir Laodikæ tuo paèiu keliu á Delà buvo atvykusios hiperborëjø mergelës Argë ir Opidë37. O Dele mirusiø hiperborëjø mergeliø garbei delieèiø merginos ir vaikinai kerpasi plaukus. neapgalvotai pasiprieðinæ. áëjus á Artemidës ðventovæ. ðalia jo auga alyvmedis). o Azijà ­ dydþiu prilygstanèià Europai44. Prieð atþygiuodamas prie Istro48. O visi delieèiø vaikinai. anot delieèiø. O kai jie ðitai ávykdë. ásakë kiekvienam vyrui. Keliais þodþiais að nurodysiu jø abiejø dydá ir kiekvienos jø kontûrus. apvyniojæ nukirptus plaukus apie koká nors augalà. Mat tie trakai. atvykusios kartu su paèiais dievais. ir jas delieèiai jau kitaip pagerbià. (Ðitas Olenas. taip pat padeda ant kapo. Delieèiai taip pat pasakoja. anot delieèiø. kuriems priklauso Salmidesas50. O getai.

Jeigu jis [ieèiø] pervertas mirðta. grasina dievui. Taigi getai. taèiau jie vis tiek árodinëja ir savo þodþius patvirtina priesaika. ir siunèia kità. Visiðkai já árengæs. kad nei jis pats. Ketvirtaisiais metais jis vël pasirodæs trakams. ir taip jie átikëjæ Salmoksio aiðkinimais. ðaudydami ið lankø á virðø. Jø stumiami. kad ðitas Salmoksis gyvenæs daug anksèiau uþ Pitagorà. o jeigu nemirðta. jiems teko palikti savo ðalá dël gyvaèiø57. pavesdami [praðyti] to. ásiûbuoja ir meta aukðtyn ant smaigaliø. o Salmoksis buvo susipaþinæs su jonënø gyvenimo bûdu ir paproèiais. vadinama Gelonu59. ten ásigijæs didþiulius turtus ir sugráþæs á savo tëviðkæ. turintys ðitokius ásitikinimus. á dangø. Kiekvienos jos sienos ilgis ­ 30 stadijø. 105. esanèiø ðalies gilumoje.TURINYS TRUMPINIMAI. jog dievas jiems palankus. Visi melanchlenai dëvi juodus apsiaustus. nei jo uþstalës bendrai. Taigi tas Salmoksis árengæs pokyliø menæ. Salmoksis ëmë rengtis poþeminá bûstà. 107. kur gyvensià amþinai ir turësià visokiausiø gërybiø. nei visi jø palikuonys nemirsià. Kas penkeri metai iðrinktà burtais vienà saviðká getai siunèia pasiuntiniu pas Salmoksá. ar kokia vietinë getø dievybë. o keliausià á tokià ðalá. tai apkaltina patá pasiuntiná. Trakai gedëjæ ir apverkæ já kaip mirusá. dar gyvam perduodami savo praðymus. 108. svetingai priimdamas ir dosniai vaiðindamas garbingiausius pilieèius. paëmæ siunèiamàjá pas Salmoksá uþ rankø ir kojø. nes nepripaþásta jokio kito dievo. mat jis bendravæs su graikais ir didþiausiu jø iðminèiumi Pitagoru. sakydami. o iðeinà pas dievà Salmoksá53. ðitas Salmoksis buvæs þmogus ir vergavæs Same54 pas Mnesarcho sûnø Pitagorà55. Tapæs laisvu. O að pasakojimais apie tai ir apie poþeminá bûstà nei labai tikiu. mokydavæs. [getai] mano. Mat ne tik jø þemëje priviso gyvaèiø ­ dar daugiau jø atðliauþë ið dykyniø. nei netikiu. ­ 124 ­ . 95. Neurø paproèiai tokie patys kaip ir skitø. pasak jø. kad kartà per metus kiekvienas neuras keletà dienø virstàs vilku. Likus vienai kartai iki Darijaus þygio56. kurioje. ko jiems tàkart reikia. kad jis esàs nedoras þmogus. taiko á þaibà ir griaustiná. Mat skitai ir Skitijoje gyvenantys graikai pasakoja. Atrodo. Ðit kaip jis pasielgæs. bet manau. jis ten pasislëpæs nuo trakø ir gyvenæs trejus metus. gyvenanèiø apie Helespontà ir Pontà. Ðitaip darydamas ir kalbëdamas. o paproèiai jø ­ skitiðki. Kai kurie ið jø tà patá dievà vadina Gebeleidþiu. man vis tiek. [neurai] paliko savo ðalá ir apsigyveno kartu su budinais. visi mëlynakiai ir rudaplaukiai. O ar Salmoksis buvæs koks nors þmogus. o kiti. o paskui vël atvirstàs kuo buvæs. buvo persø pavergti ir þygiavo su jø kariuomene. Jø tikëjimas nemirtingumu yra ðtai koks: jie tariasi ne mirðtà. Trakai tais laikais buvæ vargðai ir tamsuoliai. 96. kad ðitie þmonës yra vilktakiai58. dël kuriø jie taip vadinami. Kaip að suþinojau ið graikø. Ðitokios kalbos manæs neátikina. O siunèia taip: vieni iðsirikiavæ laiko tris ietis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 94. Jø ðalyje yra medinë tvirtovë. Budinai ­ didelë ir gausi tauta. Tie patys trakai. tik savo paèiø. tobulesniais negu trakø.

mintantys duona ir auginantys sodus. kad tai moterys. jie vieninteliai ið ten gyvenanèiø minta kankorëþiais61. Kai vienas jø. Jei amazonës juos imtø vytis. ið medþioklës ir plëðikavimø. kaip ir amazonës. Ten iðlipusios ið laivø. jie vël turá prisiartinti ir ásirengti stovyklà. nei gentis nebuvo þinoma. amazonës ëjusios gyvenamøjø vietø link. Tad stebëjæsi. o aplink já ­ nendriø priaugusios pelkës. ir gyvenimo bûdas [jø] kitoks: juk budinai yra èiabuviai ir klajokliai. nei odos spalva. susidûræs akis á aká su ­ 125 ­ . Visa jø þemë tankiai apaugusi ávairiais miðkais. Vidudiená amazonës ðtai kà darydavusios: pasklisdavusios pavieniui ar po dvi. Todël. nei apranga. norëdamos atlikti gamtos reikalus. tai graikiðkai. nei irklais. nemokëjusios naudotis nei vairu. 112. Skitai nepajëgæ suvokti. laimëjæ kovà prie Termodonto. O kai amazonës supratusios. neturëjæ nieko daugiau. Aptikusios pirmà pasitaikiusià arkliø kaimenæ. Tame eþere gaudomos ûdros. Jie visai nepanaðûs á budinus nei iðvaizda. kiek spëjo esant amazoniø. iðplaukë. toli vienos nuo kitø atsiskirdavusios. norëdami ið amazoniø susilaukti vaikø. ið kur jos atsiradusios. taèiau tai klaida. kiek tik pajëgë paimti á nelaisvæ. 111. Tarp kitko. 109. 110. ir skitai ëmæ taip pat elgtis. iðþudþius vyrus. Po mûðio skitai surinkæ lavonus ir taip supratæ. bebrai ir kaþkokie þvëreliai keturkampiu snukiu62. tai. kad jie atvykæ be jokiø piktø këslø. Jø kailiukais apsiuvami kailiniai63. Ðitai skitai sumanæ. kas èia vyksta: mat nei jø kalba. jie turá nesikauti. O jaunikaièiai. o atsitraukti. o pata ­ þudyti65). O tos atviroje jûroje uþpuolusios ir iðþudþiusios vyrus. net palaikæ jas jaunuoliais ir stojæ su jomis á kovà. pasigrobusios arklius ir raitos ëmusios niokoti skitø kraðtà. tik ginklus ir arklius. Pasiøstieji jaunikaièiai darë kà paliepti. Kasdien stovyklos vis labiau artëjusios viena prie kitos. graikai ir budinus vadina gelonais.TURINYS TRUMPINIMAI. o kai tik jos liautøsi [vytis]. graikiðku paproèiu papuoðtø medinëmis statulomis. Kas treji metai jie ðvenèia Dioniso ðventæ ir rengia bakchanalijas. Ten yra ir graikø dievø ðventyklø. Pasitaræ nusprendë jø daugiau jokiu bûdu neþudyti. nei burëmis. o patinëliø sëklidës padeda iðgydyti gimdos [negalavimus]. jos buvusios bangø ir vëjo blaðkomos. aukurais ir niðomis. pasak padavimo. Mat gelonai60 senovëje buvæ graikai: iðsikëlæ ið uostø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS sienos aukðtos ir visos ið medþio. Namai ir ðventyklos taip pat mediniai. gelonai ­ þemdirbiai. kaip ir anos. mat oior reiðkia vyras. graikø kalba tai reiðkia vyrø þudikës. o pasiøsti pas jas maþdaug tiek jaunikaièiø. ir vertæsi. veþdamiesi trimis laivais tiek amazoniø. Paèiame tankiausiame miðke yra didelis ir platus eþeras. paliko juos ramybëje. Jaunikaièiams liepæ arti jø ásirengti stovyklà ir elgtis taip kaip jos. Pastebëjæ tai. kol pateko á Kremnus prie Meotø eþero. 113. jie apsigyvenæ tarp budinø. O kalba jie tai skitiðkai. O Kremnai yra laisvøjø skitø66 þemëje. Budinai ir gelonai ðneka ne ta paèia kalba. Taèiau apie laivus jos nenusimaniusios. Apie sauromatus ðitaip pasakojama: kai graikai kariavo su amazonëmis64 (amazones skitai vadina oiorpata.

Tai suþinojæ. 116. ir dëvi tokius pat drabuþius kaip vyrai. o jûsø moterys nedaro nieko ið mûsø iðvardytø dalykø. prisiartinæs. atsiimkite savo dalá. Vertë NIJOLË JUCHNEVIÈIENË ­ 126 ­ . kartu su kita amazone. Taigi mes negalëtume su jomis sutarti. O sugráþæs jaunikaitis apsakæs viskà kitiems. Atkeliavæ á tà vietà. ir norite garbingi iðlikti. rytojaus dienà eidamas á tà paèià vietà. joje ásikûrë. Juk mes ir ðaudome ið lanko. ir jodinëjame. bet moteriðkø darbø nemokame. kaip mes ápratusios“. Kai jie jau galëjæ susikalbëti. kiti jaunikaièiai patys prisipratinæ likusias amazones. Taigi ilgiau jau ðitaip nebegyvenkime. vyrai amazonëms ðtai kà pasakæ: “Turime mes tëvus. bet atsidavusi. Jaunikaièiai paklausæ ir taip padaræ. padarykime ðitaip: iðkeliaukim ið ðitos þemës ir. ir kiekvienas skitas turëjæs þmonà tà. Su jø vedybomis yra ðit kaip: në viena mergina neiðteka tol. jei norite. Kai kurios ið jø taip ir pasensta bei mirðta netekëjusios. nes mûsø ir jø paproèiai skiriasi. Jei jûs trokðtate. 114. Vyrai nepajëgæ iðmokti þmonø kalbos.TURINYS TRUMPINIMAI. kur ir dabar gyvena. þenklais aiðkindama. persikëlæ per Tanajo upæ. Persikëlæ per Tanajà. reikës èia gyventi. taèiau rankos judesiais parodþiusi. ir á karà þygiuoja. toji nepabëgusi nuo jo. o tada sugráþkite èia. 117. O kai gavæ savo dalá ir sugráþæ atgal pas amazones. Jos sëdi veþimuose ir dirba moteriðkus darbus. su kuria pirmà kartà suartëjæs. kad kità dienà jis ateitø á tà paèià vietà ir atsivestø dar vienà [skità]. kad bûtume jûsø þmonos. bet sugráþkime á savo gentá ir gyvenkime ten. turime ir turto. nes negali ávykdyti to. o jø kalbà moteriðkës supratusios. O jos á tai atsakiusios ðtai kà: „Mes negalëtume gyventi su jûsø moterimis. Susikalbëti ji negalëjusi (mat nesuprato vienas kito kalbos). nes amazonës ið pat pradþiø nebuvo tinkamai jos iðmokusios. jokiø kitø þmonø mes neimsime”. jog ir ji ateisianti dviese. nei kur kitur. jie ëjæ nuo Tanajo tris dienas á rytus ir tris dienas nuo Meotø eþero á ðiauræ. ko reikalauja paprotys67. O paskui. eikite pas tëvus. Ir nuo to laiko sauromatø moterys laikosi senøjø paproèiø: ir á medþioklæ joja kartu su vyrais arba vienos. jie ëmæ gyventi drauge. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ atsiskyrusia amazone. þmonos taip jiems pasakiusios: „Mus yra apëmæs siaubas ir baimë. Taigi. sujungæ abi stovyklas. ir svaidome ietis. kad bûtume jûsø þmonos. Jûs bûsite mûsø þmonos. ten radæ laukianèias dvi amazones. ir gyvensime taip. jis ir kità nusivedæs. ið jûsø tëvus atëmusioms ir jûsø kraðtui didelës þalos pridariusioms. Ðneka sauromatai iðkraipyta skitø kalba. kol neuþmuða vieno prieðø vyro. Jaunikaièiai ir su tuo sutikæ. 115. nei á medþioklæ eina. kad mums. apsigyvenkim”.

Androfagai ­ Ketvirtosios knygos 100. Meotø eþeras ­ dabartinë Azovo jûra. kad Herodotas ðiuo vardu vadino keletà skirtingø upiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS KOMENTARAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 Boristenieèiø uostas ­ tikriausiai Olbija. ir germanø gentimi. skyrusi skitus klajoklius ir karaliðkuosius skitus. koks atstumas Herodoto laikomas lygiu vienos dienos plaukimui. nors hipoteziø bûta ávairiausiø: jie buvo laikomi ir finø. Ðiame teiginyje tikriausiai atsispindi realus faktas ­ vienø skitø genèiø pavaldumas kitoms. Èia Herodotas boristenieèiais vadina graikø kolonijos Olbijos (ákurtos 647 metais pr. ar tai ta pati skitø gentis. paliktos vienos. Neaiðku. ðiaurinëje Juodosios jûros pakrantëje) gyventojus. minima taip pat Ketvirtosios knygos 19 ir 54 skirsniuose. . Hilëja ­ kai kurie mokslininkai mano ðià vietovæ buvus abiejuose Dnepro deltos krantuose. Taurø ðalis ­ kalnuota Krymo pusiasalio pakrantës juosta nuo dabartinio Sevastopolio iki Feodosijos. Etninë androfagø (t. Gero upë ­ tai neidentifikuota upë. kurie priþiûri galvijus. Kalipidai ­ daugelis tyrinëtojø nelaiko jø (kaip ir alizonø) skitø gentimi. Toliau (Ketvirtosios knygos 18 skirsnyje) Herodotas boristenieèiais vadina skitø gentis. nenorëdami ásileisti gráþtanèiø skitø. XIX a. Pastebëta. kad nuo ðvieþiai pamelþto kumeliø pieno nenugriebtø grietinëlës. Kremnø uostas ­ manoma. Ketvirtosios knygos 2­3 skirsnius. Melanchlenai. Jø þmonos. Skitai artojai ­ Herodotas vartoja ir terminà skitai þemdirbiai (Ketvirtosios knygos 18 skirsnyje). Alizonai ­ kai kuriuose rankraðèiuose alazonai. susidëjusios su aklaisiais. ar skirtingos gentys. Daþniausiai lokalizuojama Pripetës baseine. Todël.) manë juos gyvenus dabartinëje Lietuvos teritorijoje. Arnoldas Heerenas. aiðku.. ir slavø. „þmogëdrø“) priklausomybë nenustatyta. Galutinai nenustatyta.. Daugelis mokslininkø mano. y. kad Herodoto nurodomi nuotoliai nëra labai tikslûs. Kol skitai gráþæ ið karo. 125 skirsniuose Herodotas androfagus vadina rytiniais neurø kaimynais..trijø dienø kelio atstumu. 102. kad jis galëjæs bûti apie ðiaurinës Azovo jûros pakrantës vidurá. nelokalizuota gentis. mokslininkø apskaièiavimais ­ tai 20­40 kilometrø. ­ 127 ­ .. Kr. jie ir iðsikasæ griová. tyrinëtojai ðá antràjá variantà atmeta kaip iðkraipytà. Ðie akløjø vaikai nusprendæ patys bûti savo kraðto ðeimininkais. ­ vienos dienos kelias Herodoto Istorijoje lygus 35­42 kilometrams. Kartà skitai iðvykæ á ilgà karo þygá. Tanajo upë ­ dabartinis Donas. tai yra „juodaapsiausèiai“. Þr. Dominuoja dvi hipotezës: kad tai Konka (kairysis Dnepro intakas) arba Ingulecas (deðinysis Dnepro intakas). spëjæ uþaugti gimæ ið ðiø santuokø vaikai. Skitai paprastai apakinà vergus. ­ ðiauriniai skitø kaimynai. Pantikapas ­ galutinai neidentifikuota upë. Jø kraðto buvo ieðkoma nuo Lietuvos iki Kaukazo. Vëliau taip buvo pradëta vadinti visà Krymo pusiasalá. Hipanis ­ dabartinis Bugas. 119. ta priklausomybë skyrësi nuo vergovës. Boristenis ­ dabartinis Dnepras.TURINYS TRUMPINIMAI. Neurai ­ tikriausiai ne skitø gentis. Dominuoja dvi hipotezës: kad tai Konkos arba Moloènajos upë. kur ðtai kas pasakojama. nors kai kurie mokslininkai (pavyzdþiui.

kurio kûriniais plaèiai ­ 128 ­ .. Andras ­ ðiauriausia Kikladþiø salyno sala. Herodoto minimi kûriniai nëra iðlikæ. Perferëjai ­ graikø kalbos þodis. gyvenusi stepëse tarp Dono ir Volgos. Delieèiai ­ Delo sala Kikladþiø salyne ­ Apolono kulto centras. jog Artemidës kultas ásigalëjo prieð paplintant jonënø kultûrai. bûtent ðioje saloje Lëtoja pagimdë Apolonà bei jo seserá Artemidæ. Manoma. Tikriausiai èia minima kaþkokia ðventikø kolegija. Isedonai pasakojæ. jog èia Herodotas tiesiog atpasakoja neiðlikusá kikliná epà. susijusi su Apolono bei Artemidës kultu. Kai kurie tyrinëtojai mano. skirtame Dionisui (VII amþius pr. Tenas ­ Kikladþiø salyno sala á ðiauræ nuo Delo. Euboja ­ didþiausia Egëjo jûros sala. Këjieèiai ­ Këjas ­ sala Kikladþiø salyne.. kuri kovojusi su stebuklingais grifais.. Pirmà kartà jie paminëti himne. Abaris ­ tikriausiai legendinë asmenybë. nesugadinta civilizacijos tauta. kad budinai ­ slavø protëviai.). Budinai ­ manoma. Buvo laikomi dora.). VII. paraðyti Tëbø mitø ciklo tematika. ðventa. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 Sauromatai ­ Herodotas mini. Hiperochë ir Laodikë ­ tikriausiai tai Artemidës kultiniai epitetai.. seniausiø himnø Apolonui autorius. Manoma. Hiperborëjai („ðiauriniai þmonës“) Herodoto laikais jau buvo tvirtai áëjæ á tradicijà. kad jie kilæ ið skitø ir amazoniø (Ketvirtosios knygos 110­116 skirsniai). Këjieèiø pokyliø menëse vaiðindavosi á religines ðventes susirinkæ Këjo gyventojai. Antikinëje tradicijoje jie dar vadinami sarmatais. Tokias menes turëdavo pasistatæ daugelio vietoviø þmonës.TURINYS TRUMPINIMAI. Dodonieèiai ­ Dodonë ­ Dzeuso kulto centras Epyre. VI amþiuje pr. todël Herodotas smulkiai apie juos nepasakoja. gyvenusi á rytus nuo Uralo (yra ir kitaip lokalizuojama). Kelias. trakø iðstumta. tradicijoje buvo tapatinamas su seniausiu Europos prekybos traktu. kadangi jonënai orientuodavo kapus á vakarus. kai kurie mokslininkai mano juos gyvenus dabartinëje Lietuvos teritorijoje ir laiko juos lietuviais ar kita baltø gentimi). norëdama atimti jø saugomà auksà. Epigonai. Kr. Artemidës kultas Dele buvo susietas su Apolono kultu. kad kapø orientavimas á rytus rodo. Þr. Argë ir Opidë ­ kultiniai Artemidës epitetai. Susijæ su Apolono kultu. ­ ðventos aukos buvo reguliariai siunèiamos á Delà visø Apolono kultà pripaþástanèiø valstybiø. tauta.siunèià aukojimui skirtus daiktus. kad tai iranënø gentis. gyvenusi Makedonijos ðiaurëje. kada gyvenæs (ávairiai: VIII. esanti prie Atikos. kuriuo ðios dovanos patekdavo á Delà. Isedonai ­ galbût reali tauta. Vyrauja nuomonë. Peonai ­ tikriausiai ilyrø gentis. kad uþ jø gyvenà arimaspai („vienaakiai“). kai kuriuose ðaltiniuose dar vadinamas hiperborëjieèiu. Pasak mito. Ðiø kapø liekanos rastos kasinëjant buvusià Artemidës ðventovæ. Olenas ­ legendinis dainius. Bûtent ji padëjusi Lëtojai pagimdyti dieviðkuosius vaikus. Ilitija ­ deivë. vadinamuoju gintaro keliu. Èia Herodotas pirmiausia kritikuoja autoritetingiausià ið pirmtakø. buvo laikomi viena ið geriausiø kikliniø poemø. kad jie gyvenæ Dono vidurupyje. Karistas ­ miestas pietinëje Eubojos salos pakrantëje. . nors kai kurie Antikos ðaltiniai laiko já realiu þmogumi ir net nurodo. Ketvirtosios knygos 27 skirsná. reiðkiantis „ðventosios misijos dalyviai“. nors yra ir kitokiø nuomoniø (pavyzdþiui. Tikriausiai joje nebuvo Apolono kulto. globojanti gimdyves. Graikijos ðiaurëje. Kr.

 Kr. Kr. Tikriausiai Herodotas turi galvoje Anaksimandro (VII amþiaus pabaiga­VI amþiaus vidurys pr. pirmiausia jam teko þygiuoti per Trakijà. Kr.. skitø kaimynës. ðios legendos susiformavimui impulsà davë karingi sauromatø moterø paproèiai. Kr. (Ketvirtosios knygos 11 skirsnis).TURINYS TRUMPINIMAI. gyvenusios Trakijos ðiaurëje. jog ðiame pasakojime atsispindi invazija genties.. Artisko upë (kiti variantai ­ Arteskas ir Artikas) ir odrisø kraðtas nëra tiksliai identifikuoti.... Keista. apie VII amþiø pr. Daþniausiai ðimtas metø atitinka tris þmoniø kartas. Samas ­ sala prie jonëniðkosios Maþosios Azijos pakrantës. Mitilënæ ir kitus). ­ skitø drabuþiai taip pat bûdavo apsiuvami kailiø apvadais.. Matyt..) sudarytà þemëlapio tipà.. Istras ­ dabartinis Dunojus. Èia pasakojama apie Darijaus þygá prieð skitus. kurios totemas buvo þaltys.. Hipoteziø bûta ávairiausiø ­ nuo ruoniø. Tesëjas bei Achilas. Buvo manoma. Gelonas. antroji pusë­VI amþiaus pr.po akmená padëti . ­ logografà Hekatëjà ið Mileto (VI amþiaus pabaiga­V amþiaus pradþia pr. Galbût tai Tundþos upë. Pitagoras ­ graikø filosofas (VI amþiaus pr. Persikëlus á Europà.). Kapadokijos upæ.. sietinas su mitiniu eponimu Gelonas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HERODOTAS HALIKARNASIETIS 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 naudojosi. Kr.kailiukais apsiuvami kailiniai. jog amazonës ákûrusios daug Maþosios Azijos miestø (Efesà. analogiðka Sibiro kedro vaisiams. . o gal reikëjo iðvalyti kelià. Salmoksis ­ kituose ðaltiniuose ­ Zalmoksis.. Romëniðkuoju laikotarpiu senàjá getø pavadinimà pakeitë etnonimas „dakai“. o þalèiø garbinimas buvo bûdingas baltø gentimis. Paprastai jø kraðtas bûdavo lokalizuojamas apie Termodontà. kad skitai á savo gyvenamàsias vietas atvykæ palyginti neseniai. Likus vienai kartai iki Darijaus þygio. Smirnà. Gelonai ­ etnonimas.jiems teko palikti savo ðalá dël gyvaèiø. Kr. kairysis Maricos intakas.. kad Herodotas neatkreipia dëmesio á chronologiná neatitikimà. Taèiau daugelis mokslininkø priima skaitymà kankorëþiai ir mano. Apie Kaukazà gyvenantys kankorëþiø valgytojai minimi ir vëlesnëje antikinëje tradicijoje. mitiniø skitø tautos pirmtakø.nurodytoje vietoje ­ galbût taip Darijus norëjo pademonstruoti savo kariuomenës didumà. Apolonija ­ dabartinis Sozopolas.. . ­ 129 ­ . ­ Herodotas laikà skaièiuoja þmoniø kartomis. Padavimuose su amazonëmis buvo susikovæ keturi herojai: Belerofontas. Ðitame Herodoto pasakojime kai kurie mokslininkai áþiûri neurø slaviðkumo árodymø. Gelonas ­ manoma. Salmidesas ­ Trakijos miestas. gal upë Tekederë (Tekë). . dabar Midai. Getai ­ gentys. Heraklis. taip pat ir graikams. nors pats pasakoja.. pradþia). brolis.ásakë kiekvienam .. Darijus ­ Persø imperijos valdovas (522­486 metai pr..minta kankorëþiais. kad tai galëjo bûti graikø pastatyta prekybinë faktorija.. Èia Herodotas pateikia racionalizuotà ir trakø religijà niekinanèià graikø versijà. ­ galima skaityti ir kitaip.. briedþiø ar elniø iki kiauniø. . Mesambrija ­ dabartinis Nesebyras. pasak mito. Vilktakiai ­ tikëjimas vilktakiais buvo bûdingas daugeliui tautø. filosofinës pitagorizmo doktrinos pagrindëjas. buvo Skitijoje gimæs Heraklio sûnus. Skito bei Agatirso. nes tas pats þodis gali reikðti ir utëlë. kad turëta galvoje kaþkokia ypatinga kankorëþiø rûðis. Þvëreliai keturkampiu snukiu ­ nëra aiðku..). ­ mokslininkai ásitikinæ. Amazonës ­ graikø padavimai apie amazones buvo paplitæ dar prieð Homerà. kokie tai gyvûnai..

o vyrø valdovës. kad ið tikrøjø ðis þodis skambëjæs oiropata ir reiðkæs ne vyrø þudikës. NIJOLË JUCHNEVIÈIENË ­ 130 ­ . Ðitas ir kiti panaðûs pasakojimai davë pagrindo teigti. kad sauromatø paproèiai buvo iðlaikæ nemaþa matriarchato reliktø.TURINYS TRUMPINIMAI. tik jie buvæ laisvi. pasak. Herodoto. nes. Laisvøjø skitø ­ tai yra karaliðkøjø skitø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PENKTAS AMÞIUS PRIEÐ KRISTØ 65 66 67 Oiorpata ­ mokslininkai mano.

kartais ir netikros (Kudaba. gali pasiversti vilkais arba ir vël atvirsti prieð tai buvusiais´. Joje iðsaugotos ankstesnës graikø ir romënø þinios apie pasaulio geografijà ir pasaulio tautas. Lotynø kalba paraðë veikalà Apie pasaulio padëtá (originalo kalba turi du pavadinimus: De situ orbis ir De chorographia). Dievas Marsas ir jam skirtos aukos gali bûti siejamos su baltø kraðtuose ypaè ­ 131 ­ . Taèiau Herodoto þinias jis perpasakojo sutrumpintai. 151). Kornelijaus Nepoto Kronika. patekusios á Vidurþemio jûros kraðtus per prekybos tarpininkus. Knygoje yra uþuominø apie Baltijos jûrà. Pomponijaus Melos Apie pasaulio padëtá yra seniausia iðlikusi geografijos studija lotynø kalba. kilæs ið Ispanijos. Motiejus Miechowita ir kiti XVI amþiaus istorikai. ir melanchlenø. Martynas Kromeris. Herodotas mini tik þmoniø aukojimà skitø karo dievui Arëjui (ten pat). Êàëëèñòîâ. Herodotas teigë. Øèøîâà. Pavyzdþiui. Tai kompiliacinis darbas. melanchlenø ir neurø paproèius buvo Herodoto Istorija. kad kartà per metus kiekvienas neuras keletà dienø bûna vilku. Ðios þinios daþniausiai etnografinës. jeigu nori. 122­123). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TITAS POMPONIJUS MELA I a. Veikalà sudaro trys knygos. TITUS POMPONIUS MELA Titas Pomponijus Mela (Titus Pomponius Mela) – romënø istorikas. ir neurø) dievas esàs Marsas. ir gelonø. tarp jø Herodoto Istorija. Jos buvo paraðytos apie 41­44 metus. Pomponijaus Melos veikalu rëmësi Motiejus Strijkovskis. Pabaltijo gyventojus. nei apie kitas gentis. jos salas. kad prieð jo statulas jam esà skiriami kalavijai bei dirþai ir aukojami þmonës.TURINYS TRUMPINIMAI. Visiðkai nauja informacija yra teiginys. kuriame iðdëstytos to meto þinios apie Þemës geografinæ padëtá. Autorius rëmësi ávairiais Antikos ðaltiniais. Herodotas raðë. kad ið þmoniø odø sau ir arkliams dangalus darësi skitai (Äîâàòóð. o Mela ­ kad gelonai. taèiau kalavijø ir dirþø aukojimo nemini nei kalbëdamas apie skitus. kad visø iðvardytø genèiø (vadinasi. Strabono Geografija. Ðio teiginio ðaltinis neaiðkus. kai kà pakeitë ir iðkreipë. EUGENIJA ULÈINAITË Pagrindinis Pomponijaus Melos þiniø ðaltinis apie gelonø. 1980. 1982. o Mela – kad neurai ¥tam tikru laiku. todël gerokai iðkraipytos.

Tokie aukojimai minimi popieþiaus Honorijaus III bulëje Mainco arkivyskupui (1218). Jurginis. Tekstas ið: Pomponius Mela. caput 1 [. Melanchlaenis atra vestis et ex ea nomen. Lenkø analuose (1279). 55. Jono Posilgieèio (1419) ir kitose kronikose. natis statim dextra aduritur mamma. se capitum. inde expedita in ictus ­ 132 ­ . Hermano Vartbergieèio. hominesque pro victumis feriunt. Koehler. 1720. 41­44 Liber II. 1950.. 150­151.] Geloni hostium cutibus equos seque velant. et usque eo inmanis atque atrox ut feminae etiam bella cum viris ineant. 1880. 1971. 72 ir kt.. Ut invitavere pabula. XVI ir XVII amþiuje kelios deðimtys leidimø. Non se urbibus tenent et ne statis quidem sedibus. Mars omnium deus: ei pro simulacris enses et cinctoria dedicant. bellatrix. Liubeko (1298).. Gens habitu armisque Parthicae proxima. ita res opesque secum trahens semper castra habitant. fragmentai apie Sarmatijà spausdinti: Pistorius. Mitzler de Kolof. verum ut caeli asperioris ita ingenii. libera. 29­31. iterumque in eos qui fuere mutentur. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Pomponius Mela. 1880. DE CHOROGRAPHIA c. Vygando Marburgieèio (XIV amþiaus antroji pusë). quo si velint in lupos. ut cedens ut sequens hostis exegit. Baltø mitologijos tyrinëtojai á Pomponijaus Melos þinias dar nëra atkreipæ pakankamo dëmesio. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS populiariu Perkûnu ir belaisviø aukojimu dievams po pergalingo þygio. qua retro abit usque ad Histrum flumen inmittitur. 1582. Literatûra: Ulewicz. ab his quae secuntur Vistula amne discreta. Neuris statum singulis tempus est. Liber III. illos reliqui corporis. caput 4 Sarmatia intus quam ad mare latior. 1980. 58­60.TURINYS TRUMPINIMAI. 1536. 62­63. 1761. 1493. Kudaba. indomita. atque ut habiles sint.

nuo kaimyniø [tautø] jà skiria Vyslos upë. ta upe ji tæsiasi gilyn iki Istro2 upës. ir krûtinë suvyriðkëja. puellaria pensa sunt. ir laikoma gëda. adeo ut non percussisse pro flagitio habeatur. III knyga. Ieðkodami ganyklø arba puolanèio ir persekiojanèio prieðo iðvaryti [ið gyvenamøjø vietø]. Melanchlenai dëvi juodus rûbus. APIE PASAULIO PADËTÁ apie 41–44 II knyga. visà mantà ir turtus jie su savimi gabenasi ir nuolat gyvena stovyklose. jeigu [kuri] to negali padaryti. venari. medþioti yra mergaièiø uþsiëmimas. Genties drabuþiai ir ginklai labai panaðûs á partø. o save ­ galvø odomis. yra apnuoginama. virile fit pectus. Jø visø dievas yra Marsas. Neturi miestø ir nuolatiniø sodybø. sitque eis poenae virginitas. 4 skyrius Sarmatija1 gilumoje yra platesnë negu prie jûros. ið to kilæs ir jø vardas. jodinëti. Prieð jo statulas jam skiriami kalavijai bei dirþai ir aukojami þmonës. O kad bûtø tam tinkamos. jeigu nori. Nuþudyti prieðà yra suaugusiø merginø pareiga. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 133 ­ . kad moterys kartu su vyrais eina á karà..TURINYS TRUMPINIMAI. tik gimusioms mergaitëms iðdegina deðinæ krûtá.. laisva. 1 skyrius [.] Gelonai [nuluptomis] prieðø odomis dangsto þirgus ir save: þirgus dangsto kûno. Ðaudyti ið lanko. ferire hostem adultarum stipendium est. nesutramdoma ir tokia þiauri bei atðiauri. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TITAS POMPONIJUS MELA manus quae exeritur. bausmë joms yra nekaltybës iðlaikymas. gali pasiversti vilkais arba ir vël atvirsti prieð tai buvusiais. Arcus tendere. equitare. taèiau klimatas ir paproèiai atðiauresni. Kai kurie neurai tam tikru laiku. dël to ji nebekliûva smogiant ranka. Gentis karinga.

daþniausiai Vidurio ir Rytø Europos kraðtus. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 134 ­ . Hister. Pomponijus Mela vienas pirmøjø tokia reikðme pavartojo Sarmatijos pavadinimà. gyvenamus daugiausia slavø ir baltø. Istras (lot. Danuvium. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 2 Sarmatija ­ ávairûs autoriai ðiuo vardu vadino skirtingas teritorijas.TURINYS TRUMPINIMAI. Ister) ­ senovinis Dunojaus pavadinimas.

EUGENIJA ULÈINAITË Duomenø apie baltø religijà ir mitologijà Plinijaus veikale nëra. Iðtrauka ið jo spausdinama dël paminëto Baltijos vietovardþio ir uþuominos apie ðiuo vietovardþiu vadinamo kraðto gyventojø verslus (gintaro rinkimà ir prekybà). Metrodoro Skepsieèio (I amþius pr. apimanti daug þiniø ið astronomijos. galëjo kilti ir Baltijos jûros pavadinimas. rodantis baltø genèiø ryðius su Antikos kraðtais. Jeigu Gajus Plinijus Vyresnysis turëjo galvoje Sembos pusiasalá. Timëjo (IV­III amþiai pr. Salos vardas. raðytojas. Kr. nuo kurios. jog tai nuoraðø iðkraipymai (Kabelka. Nuoroda. fizikos. raðydamas ðá veikalà jis pasinaudojo 327 graikø ir 146 romënø autoriais. geografijos. Kr. mokslininkas. tiesa. mineralogijos. zoologijos. taèiau vyrauja nuomonë. medicinos. tai jo paminëjimas bûtø reikðmingas faktas. Basilia. remdamasis graikø autoriø Ksenofonto Lampsakieèio. 12).) þiniomis. botanikos. Gamtos istorijos IV ir XXXVII knygoje. Abalus). ávairuoja (Baltia. Jutlandijos pusiasalis (Ernstas Fraenkelis). vertë mokslininkus spëlioti. antropologijos. perþiûrëjo daugiau kaip 2000 veikalø. kaip manoma.). be abejo. kurá parduoda „artimiausiems vokieèiams“. NORBERTAS VËLIUS ­ 135 ­ . Manyta. Balisia. Vienintelis iðlikæs jo veikalas ­ Gamtos istorija (Historia naturalis) ­ yra savotiðka enciklopedija.TURINYS TRUMPINIMAI. Kr. jog tai galëtø bûti Helgolando sala. prûsø sritis Semba (Johannesas Voigtas). Skandinavija (Jurgis Gerulis). Balcia. kad salos gyventojai renka gintarà. turëjusiø átakos ir jø dvasinei kultûrai. Plinijus mini Baltijos salà. Kaip nurodo pats Plinijus.). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS 23–79 CAIUS PLINIUS SECUNDUS Gajus Plinijus Vyresnysis (Caius Plinius Secundus arba Maior) ­ romënø istorikas. apie kokià salà èia kalbama. 1982. Pitëjo (IV amþius pr.

29.. insulam esse immensae magnitudinis. 1981.. Gerullis.. Kolendo.TURINYS TRUMPINIMAI. 1779. 335. Timaeus prodidit. in eadem Germania et Baltia insula nasci. Ex quibus ante Scythiam. illo vere fluctibus aduehi et esse concreti maris purgamentum: incolas pro ligno ad ignem uti eo.. Eandem Pythias Basiliam nominat. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS Publikacijos: Plinius Secundus. 1888. Baltiam tradit. a litore Scytharum tridui nauigatione. 666. Tekstas ið: Plinius Secundus. quod equidem legerim. Ëþáêåð.] Liber XXXVII. [.. 77 Liber IV. 1924.] ­ 136 ­ . 806. Kabelka.] Pytheas Guttonibus Germaniae genti accoli aestuarium Oceani Mentonomon nomine.] Insulae complures sine nominibus eo situ traduntur.] Liber XXXVII. [. 1892­1907.. 7­8. solus dicit. Literatûra: Voigt. 1936.. 25­26.. 1582. 53­54. abesse a Scythia diei cursu. 45 ir kt.. spatio stadiorum sex millium: ab hoc diei nauigatione insulam abesse Abalum. Frenkelis.. taip pat: 1866­1873. 1977. 1982. HISTORIA NATURALIS c.] Metrodorus Scepsius.. proximisque Teutonis vendere. 1984b. in qua et succinum.. Zinkevièius. caput 4 [. 142­143. Michelbertas. quae appellatur Bannomanna. 62. [. svarbiausias leidimas: Plinius Secundus. caput 13 [. in quam veris tempore fluctibus electrum eiiciatur.. 12. Ðmits. [. 1827. 663. 1969. 1972.. caput 2 [. 23. Ñêðæèíñêàÿ.] Xenophon Lampsacenus. daug kartø leistas XVI­XVIII amþiuje. 1469 (editio princeps)..

] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1  Banomana ­ Gamtos istorijos 1582 metø leidëjas Petras Santandreanas iðnaðose nurodo. kad toje vietoje [Ðiaurës vandenyne] yra daug bevardþiø salø. 4 skyrius [.] Pitëjas raðo.) ­ graikø istorikas. y.... Ið jø viena. yra prieðais Skitijà2.]. kad prie Mentonomono álankos6. kad trijø dienø kelio nuo Skitijos atstumu esanti neiðmatuojamo dydþio sala Baltija. 2  Skitija ­ Antikos autoriai skirtingais laikotarpiais Skitijos vardu vadino skirtingas þemes. [. kad pavasará bangos á jà iðmeta gintaro.. Paraðë veikalà Italijos ir Sicilijos istorija. 3  Timëjas (apie 345­apie 250 metus pr. kurias gyventojai naudoja kurui ir parduoda artimiausiems vokieèiams.] Pasakojama.. kurià Plinijus.] XXXVII knyga. Kr. [.... kuriuo rëmësi daugelis vëlesniø istorikø. kuri nutásusi ðeðis tûkstanèius myliø. Nuo jos vienos dienos kelio atstumu esanti Abalo sala. XXXVII knyga. 2 skyrius [.] Ksenofontas Lampsakietis4 pasakoja.. Herodoto manymu. jog tai ta pati sala. Tà paèià salà Pitëjas5 vadina Bazilija [. 13 skyrius [.TURINYS TRUMPINIMAI. [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ GAJUS PLINIJUS VYRESNYSIS GAMTOS ISTORIJA apie 77 IV knyga. nutolusi nuo jos vienos dienos kelio atstumu.. kad toje paèioje Germanijoje ir Baltijos saloje randamas gintaras. Timëjas3 raðo. kilæs ið Sicilijos. 1866 metø leidime ði sala jau vadinama Baunonia. vëliau apsigyvenæs Atënuose. XXVII knygos ketvirtame skyriuje vadina Baltia.. tai pietrytinë Europos dalis tarp Karpatø ir Dono. remdamasis Timëju.. gintarà]. ­ 137 ­ .. á kurià jûra pavasará iðmeta sustingusias sànaðas [t.] Metrodoras Skepsietis7 vienintelis sako. kuri vadinasi Banomana1.. gyvena germanø gentis gutonai.

astronomas ir matematikas. Ðià klaidà yra pastebëjæs ir bandæs aiðkinti Kristoforas Hartknochas (Hartknoch. Kr. Savo kelionæ apraðë veikale graikø kalba Apie okeanà.TURINYS TRUMPINIMAI. 5  Pitëjas (IV amþiaus pr. paskui buvo uþsukæs ir á Ðiaurës jûrà. nors Pitëjo teiginys. 6  Mentonomono álanka ­ tikriausiai Aismarës. 7  Metrodoras Skepsietis (I amþius pr. laikytinas perraðinëtojø klaida. kurio iðliko tik nedideli fragmentai. jis nuplaukë á Britanijà. 1679a. Kr. Kr. Vëlesniuose leidimuose ði álanka vadinama Metuonidis. cituojami vëlesniø raðytojø. o germanø gentis – guiones. kilæs ið Masilijos (dab. antroji pusë) ­ geografas. matyt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS 4  Ksenofontas Lampsakietis (II­I amþiai pr.) ­ graikø geografas. Kr.6 km). Marselis. Prancûzija).) ­ graikø raðytojas. 35). paraðæs Armënijos karaliaus Tigrano istorijà ir pasakojimus apie ávairiø gyvûnø áproèius. Strabono liudijimu. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 138 ­ . kad ji nutásusi ðeðis tûkstanèius myliø (apytikriai 1066 km). Apie 345 metus pr. þinomas tik ið kitø autoriø paminëjimø. kas beveik atitinka Aismariø ilgá (90 km). Èia greièiausiai turëtø bûti ðeði ðimtai myliø (apytikriai 106.

dël aisèiø kraðto ribø. Ëjo aukðtas valstybines pareigas: buvo pretoriumi (88 m. 1987. Visai tikëtina. Istoriografijoje ið seno aisèiai buvo laikomi baltø gentimi (daþniausiai prûsais). JUOZAS TUMELIS Pagal ásigalëjusià tradicijà baltams priskiriamos tik tos Tacito minimos gentys. Kalbëdamas apie aisèius. paraðytas apie 98 metus.). 95. Kai kurie archeologai (Gimbutienë. ávairiø tautø keliautojø ir pirkliø pasakojimø. bet neiðlikusio Ðiaurës Europos kraðtø apraðymo). ir ypaè tarp Vyslos ir Oderio tarpupio gyventojø (lugijø.TURINYS TRUMPINIMAI. gana plaèiai apraðomi jø paproèiai. Kol kas negalëdami tiksliau nustatyti Tacito apraðomø genèiø etninës priklausomybës. kad jø paproèiai ir apdaras yra kaip svebø. Vidurio. Veikale gausu geografiniø ir etnografiniø þiniø. gotø. kad Tacito laikais baltø genèiø. Gimë ðiaurës Italijoje ar Narbono Galijoje. 1987. ir reikëtø ieðkoti baltø arba baltams giminiðkø genèiø. Tarp ðiø genèiø. Rytø ir Ðiaurës Europos tautø istorijai ypaè svarbus jo veikalas Germanija. tikrosios etninës to kraðto gyventojø priklausomybës) iki ðiol tebëra galutinai neatsakyta. publicistø. 47­52). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS apie 55­58 – apie 117­120 PUBLIUS CORNELIUS TACITUS Publijus Kornelijus Tacitas (Publius Cornelius Tacitus) ­ vienas ið populiariausiø Romos istorikø. konsulu (97 m. kitø ðaltiniø. 87­88) tarp Vyslos ir Oderio esanèià Pamariø kultûrà irgi yra linkæ priskirti baltams. Taèiau baltiðkø vietovardþiø yra ir uþ Vyslos (Zinkevièius. Lietuviø etnogenezë. 1985. rugijø bei lemovijø). atrodo. asmeniniø áspûdþiø. Germanijos 45 skyriuje pirmà kartà minimi aisèiai (Aestii).). ið Nerono laikais sudaryto. Lietuviø etnogenezë. 66. Tacitas teigia. sumiðusiø su germanø gentimis. bet yra ir kitø nuomoniø (aisèiø ir baltø sàvokos laikomos sinonimais). vis dëlto á ðá leidiná átraukiame kai ­ 139 ­ . 147­151. Á daugelá baltistiniø Tacito Germanijos klausimø (pavyzdþiui. Azijos provincijos vietininku (apie 112­113 metus). kurias jis vadino aisèiais (Aestiorum gentes) ir kurios gyveno ðiapus Vyslos. buvo ir uþ Vyslos. jo laikais vadintas De origine et situ Germanorum (Apie germanø kilmæ ir kraðtà). 1984b. kurias Tacitas ëmë ið kitø autoriø raðtø (pavyzdþiui.

nei latviai niekada neturëjo Seewos. Tokia gimdanèioji deivë motina daugelio indoeuropieèiø mitologijoje buvo Þemë motina. aisèiø áprotis neðioti ðernø atvaizdus paskatino Tacità teigti. kurie panaðûs á baltø). Jo manymu. Aisèiø deivë yra vadinama motina. 167). germanø. nes romënø dievø motinos Kibelës garbintojai segdavosi prie krûtinës ðernø atvaizdus. keltø ir kitø) yra karingumo (jo atvaizdai neðioti ant ginklø bei ðarvø) ir vaisingumo simbolis (Ãaìêðåëèäçå. kad ðie atvaizdai siejami su þemës dievybe ir remdamasis ðerno atvaizdø ryðiu su dievø motina Romos religijoje. kad jie garbinà dievø motinà. kad latviø Zemmes mâte ­ þemës personifikacija ir kad Tacito minima dievø motina negalëjusi bûti romëniðkoji Þemynos arba Zemmes mâtes interpretacija (Mannhardt. graikø. 1892. 516­517). vadinamø Alcis. 528). kaip ji vaizduojama XV­XVIII amþiø ðaltiniuose. 19­21). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS kuriø ið jø tikëjimø apraðymus (tø tikëjimø. Tacito informacijà padeda geriau suprasti kitø indoeuropieèiø mitologijos duomenys. O juk ta deivë. Antonis Mierzyñskis. paraðæs. kad baltai kiaulæ (ðernà) siejo su Þemyna. ir tai rodo. kad tai galëjusi bûti þemës dievybë. kad ir bûdama tolimas Þemynos prototipas. Kadangi baltø panteone nëra á dievø motinà panaðiø dievybiø. 1892. kultas. Tiek mokslininkai. Tuo tarpu ðernas (kiaulë) daugelio indoeuropieèiø mitologijoje (hetitø. Èekø ir slovakø mokslininkas Josefas Pavelas Ðafã°ikas teigë (1837). vasaros ir gausumo deivë (Ceres). pateikia daugiau duomenø. 1984. Vëlesniais laikais ji galëjo bûti ásivaizduojama ir kaip dievø gimdytoja. kad Tacito minima dievø motina buvusi ¥prûsø ir lietuviø Seewa arba Þemmes mahti. kad Tacitas sumaiðë ðias dvi skirtingas dievybes: romënø dievø motinà ir baltø Þemynà (Mierzyñski. Manoma. iðgirdæs. rodanèiø. kad nei lietuviai. Aisèiais vadinamø baltø (gyvenanèiø ðiapus Vyslos) religijos svarbiausiu bruoþu Tacitas laiko dievø motinos garbinimà ir ðerno atvaizdo neðiojimà. Tacitas. Abi ðias mitines ðerno prasmes þinojo ir baltai. Uþtat dievø motinos garbintojai neðiojo ðernø atvaizdus ir su jais ëjo á ­ 140 ­ . Ðá Tacito teiginá yra komentavæ daugelis baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø. kad sudievintos Þemës motinos vaizdinys jau buvo þinomas seniesiems indoeuropieèiams (Ìèôû. ið esmës sutikdamas su Mannhardto iðvadomis. Tacito dievø motinà su baltø Þemyna bandë sieti ir daugelis kitø tyrinëtojø. 1980. 1880. Mannhardtas nenurodo. bet jis neneigia. Ypaè baltams artimas nahanarvalø dievø dvyniø. Èâàíîâ. I amþiuje galëjo turëti kur kas daugiau ir svarbesniø funkcijø negu XV­XVIII amþiaus Þemyna. arba slavø Þiva´ (Mierzyñski. kurià Tacitas vadina dievø motina. 11). kad ji yra gimdanèioji deivë. tiek jas abi tapatinæ Tacito laikø Þemynà suprato taip. 1880. su kokia baltø dievybe reiktø sieti neðiojamà ðerno atvaizdà. nei prûsai. tai jis yra linkæs manyti.TURINYS TRUMPINIMAI. 167­168). kad aisèiai garbinà dievø motinà (Mannhardt. Wilhelmas Mannhardtas teisingai pastebëjo. skyræ Tacito dievø motinà nuo Þemynos.

TURINYS TRUMPINIMAI. 1827. Endzelin. 1962. stato tempore in silvam auguriis patrum et prisca formidine sacram omnes eiusdem sanguinis populi legationibus coeunt caesoque publice homine celebrant barbari ritus horrenda primordia. Dilytë. Syme. Tacito informacija yra naudojæsi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Voigt. in altitudinem quandam et terrorem adituri bella compti [ut] hostium oculis ornantur. Tacitas. 1934/1935. 1969. Narbutt. Nunc de Suebis dicendum est. 1909. Bertuleit. Biezais. 1962. Sittig. Maþiulienë. imitatione. Mierzyñski. Biezais. Òàöèò. Tekstas ið: Tacitus. 1927. 1983. Brückner. 1975. Vetustissimos se nobilissimosque Sueborum Semnones memorant. principes et ornatiorem habent. ea cura formae. Jaskiewicz. rarum et intra iuventae spatium. insigne gentis obliquare crinem nodoque substringere: sic Suebi a ceteris Germanis. Strzelczyk. 1968. fides antiquitatis religione firmatur. Gray. Balys. 6­33. neque enim ut ament amenturve. Fraenkel. sed innoxia. maiorem enim Germaniae partem obtinent. 1923. Èâàíîâ. 1892. 1969. 1977. Clemen. Klimas. Borszãk. 39. Vëlius. 1921. 1919. 1936. 1938. 1944. ut Chattorum Tencterorumve. 1969. 1986. 29­31. 7­8. Vadinasi. sic Sueborum ingenui a servis separantur. Szafrañski. 1964. 1835. 1958. Literatûra: Mannhardt. Ivinskis. 1972. 98 38. in aliis gentibus seu cognatione aliqua Sueborum seu. 1938b. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS mûðá. gens. GERMANIA c. Puzinas. Òðîíñêèé. 1952. 1950. est et alia luco ­ 141 ­ . Ogrodziñski. Kossina. 1909. 1965. 1980). quod saepe accidit. 1880. quamquam in commune Suebi vocentur. 1924. propriis adhuc nationibus nominibusque discreti. 1983. Òîïîðîâ. 26­27. Basanavièius. Tacito pateikta informacija apie baltus yra suprantama ir pateisinama indoeuropieèiø mitologijos kontekste. Norden. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Tacitus. 1971. apud Suebos usque ad canitiem: horrentem capillum retro sequuntur ac saepe in ipso vertice religant. quorum non una. 1972.

 Trans Lugios Gotones regnantur. Retro Marsigni. Cotini. nam primi in omnibus proeliis oculi vincuntur. ceterum saltus et vertices montium [iugumque] insederunt. Buri terga Marcomanorum Quadorumque claudunt. nullo hostium sustinente novum ac velut infernum aspectum. adicit auctoritatem fortuna Semnonum: centum pagi iis habitantur. ut res poscit. partem tributorum Sarmatae. ceterum Harii super vires. tamquam inde initia gentis. partem Quadi ut alienigenis imponunt. praeter viros armaque classibus valent. nullum peregrinae superstitionis vestigium. in promiscuo. ea vis numini. ut apud ceteros Germanos. ut fratres tamen. praesidet sacerdos muliebri ornatu. otiosae porro armatorum manus facile lasciviunt: enimvero neque nobilem neque ingenuum. e quibus Marsigni et Buri sermone cultuque Suebos referunt. forma navium eo differt. omniumque harum gentium insigne rotunda scuta. quia subitos hostium incursus prohibet Oceanus. magnoque corpore efficitur ut se Sueborum caput credant. nomen Alcis. et mutabile. Cotinos Gallica. ut minor et potestatem numinis prae se ferens. 43. eoque omnis superstitio respicit. et quod tributa patiuntur. quibus enumeratos paulo ante populos antecedunt. paulo iam adductius quam ceterae Germanorum gentes. sed deos interpretatione Romana Castorem Pollucemque memorant. et ferrum effodiunt. truces insitae feritati arte ac tempore lenocinantur: nigra scuta. nullis iam exceptionibus. ut iuvenes venerantur. est apud illos et opibus honos. attolli et insurgere haud licitum: per humum evolvuntur. Osi. dirimit enim scinditque Suebiam continuum montium iugum. cetera subiecta atque parentia. nec velis ministrant nec remos in ordinem lateribus adiungunt: solutum. apud Nahanarvalos antiquae religionis lucus ostenditur. eoque unus imperitat. et quidem servo. nulla simulacra. hinc vel illinc remigium. Osos Pannonica lingua coarguit non esse Germanos. ut in quibusdam fluminum. ipso in Oceano. breves gladii et erga reges obsequium. protinus deinde ab Oceano Rugii et Lemovii. Suionum hinc civitates.TURINYS TRUMPINIMAI. non precario iure parendi. nondum tamen supra libertatem. ex quibus latissime patet Lugiorum nomen in plures civitates diffusum. ne libertinum quidem armis praeponere regia utilitas est. valentissimas nominasse sufficiet: Harios Helveconas Manimos Helisios Nahanarvalos. 44. si forte prolapsus est. sed clausa sub custode. omnesque hi populi pauca campestrium. atras ad proelia noctes legunt ipsaque formidine atque umbra feralis exercitus terrorem inferunt. ultra quod plurimae gentes agunt. tincta corpora. quo magis pudeat. quod utrimque prora paratam semper appulsui frontem agit. nec arma. ibi regnator omnium deus. ­ 142 ­ . Cotini. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS reverentia: nemo nisi vinculo ligatus ingreditur.

mox ut in picem resinamve lentescit. quaesitum compertumve. matrem deum venerantur. nec quae natura quaeve ratio gignat. inter vada atque in ipso litore legunt. sonum insuper emergentis audiri formasque equorum et radios capitis aspici persuasio adicit. nors jos visos bendrai vadinamos svebais. in modum taedae accenditur alitque flammam pinguem et olentem. quia terrena quaedam atque etiam volucria animalia plerumque interlucent. kuriø gentis nevienalytë. Genties poþymis ­ ðukuoti plaukus aukðtyn ir suriðti juos mazgu: tuo svebai iðsiskiria ið kitø germanø. rarus ferri. ut barbaris. Dabar reikia pasakoti apie svebus1. quibus ritus habitusque Sueborum. quae vicini solis radiis expressa atque liquentia in proximum mare labuntur ac vi tempestatum in adversa litora exundant. sucum tamen arborum esse intellegas. sed et mare scrutantur. informe perfertur. quo cingi cludique terrarum orbem hinc fides. o laisvi gimæ ­ ið vergø. ar. ­ 143 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 45. lingua Britannicae propior. pasidalijæ á daugelá skirtingai pasivadinusiø tauteliø. insigne superstitionis formas aprorum gestant: id pro armis omniumque tutela securum deae cultorem etiam inter hostis praestat. Suionibus Sithonum gentes continuantur. quae implicata humore mox durescente materia cluduntur. ubi tura balsamaque sudantur. kaip daþnai atsitinka. kaip chatø2 ar tenkterø3. ita Occidentis insulis terrisque inesse crediderim. fecundiora igitur nemora lucosque sicut Orientis secretis. ac soli omnium sucinum. mat jie uþima didesnæ Germanijos dalá. frequens fustium usus. cetera similes uno differunt. quod femina dominatur: in tantum non modo a libertate sed etiam a servitute degenerant. ar dël giminystës su svebais. Trans Suionas aliud mare. donec luxuria nostra dedit nomen. quod extremus cadentis iam solis fulgor in ortus edurat adeo clarus. quod ipsi glesum vocant. ipsis in nullo usu: rude leigitur.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ mëgdþiojant. ut sidera hebetet. Tokia ðukuosena aptinkama ir kitose gentyse. illuc usque – et fama vera – tantum natura. diu quin etiam inter cetera eiectamenta maris iacebat. frumenta ceterosque fructus patientius quam pro solita Germanorum inertia laborant. si naturam sucini admoto igni temptes. pigrum ac prope immotum. pretiumque mirantes accipiunt. GERMANIJA apie 98 38. ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur.

bet tas rûpestis nekaltas. kautynëms [jie] pasirenka tamsias naktis. harijai þvëriðki ir þiaurûs ið prigimties. Ið jø marsignai ir burai kalba bei gyvenimo bûdu primena svebus. Sakoma. Uþteks suminëti tik paèias reikðmingiausias lugijø atðakas: harijus. 43. nei jis pats negali atsistoti ant kojø ­ jam tenka ið miðkelio riedëte iðriedëti þeme. kad norëtø pamilti ar patys bûti mylimi. kotinai9. kaip svetimðaliams. [kuris yra] ðventas5 dël protëviø bûrimø ir senovinio dievobaimingumo. Tokia baisi tarsi ðmëkla ar laidotuviø eisena kariuomenë sukelia siaubà. Mat Svebijà skiria ir kerta pusiau iðtisa kalnø grandinë.TURINYS TRUMPINIMAI. uþ kurios gyvena labai daug genèiø. be to. kad èia [miðke] jø genties pradþia. osai10 ir burai11. manimus. Ið jø labiausiai paplitæs plaèiaðakës lugijø15 giminës vardas. kad prieðai juos pamatytø kuo aukðtesnius ir baisesnius. o kità dalá ­ kvadai. rodo jø kaµbos: pirmieji kalba galiðkai12. Tokia yra dievø esmë. èia visagalio dievo buveinë ir visa kita jo [dievo] galioje ir jo turi klausyti. o dar jiems padeda gudrybës ir laikas: juodi skydai. Dalá jø. Pagerbia jie miðkelá ir kitaip: kiekvienas áeina á já susirakinæs grandinëmis ir tuo pabrëþia [savo] nuolankumà ir dievybiø galià. Bet kuris prieðas dumia kiek gali nuo tokio neáprasto pragariðko reginio. Visos tos prietaringos apeigos susijusios su jø ásivaizdavimu. Likimas dar pridëjo semnonams galios: jie uþima ðimtà srièiø. Nëra jokiø atvaizdø. patvirtina religija. Ið kitos pusës prie markomanø6 ir kvadø7 ðliejasi marsignai8. kad jø dievai atitinka romënø Kastorà ir Poluksà16. jokiø svetimo kulto pëdsakø. Vadø ðukuosenos dar puoðnesnës. uþdeda sarmatai14. Alkus garbina kaip brolius. helvekonus. kaip jaunuolius. o patys svebai iki pat þilos senatvës ðukuoja pasiðiauðusius plaukus aukðtyn ir daþnai susiriða juos ant paties pakauðio. o pastarieji – panoniðkai13. o vardas ­ Alkai. Nahanarvalai turi senoviniam kultui skirtà miðkelá. ­ 144 ­ . o dël gyventojø tirðtumo laiko save svebø virðesniais. juk jie dabinasi ne dël to. Genties vardu papjovæ aukojimui þmogø. Atsitiktinai pargriuvusio neleidþiama pakelti. kuria jie pralenkia kà tik minëtas gentis. Beje. Kad kotinai ir osai ­ ne germanai. dël prieðø akiø puoðiasi. Visø ðiø tauteliø maþuma apsigyveno lygumose. 39. dar jie turi mokëti duokles. Kotinai ­ juo labiau gëda jiems ­ dar ir geleþá kasa. kad jie patys seniausi ir kilmingiausi ið svebø. Semnonai4 mena. Nustatytu laiku visi to paties kraujo giminës atstovai susirenka miðke. nahanarvalus. mat visose kautynëse pirmosios pasiduoda akys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS taèiau retai ir tik tarp jaunuoliø. iðdaþyti kûnai. Taip jie rûpinasi savo iðvaizda. nekalbant jau apie jëgà. tie barbarai iðkilmingai pradeda savo klaikias apeigas. o didþioji dalis ­ tarpukalnëse ir paèiose kalnø virðûnëse. o kad tai tiesa. ­ taip ðukuojasi traukdami á karà. Vadovauja tam kultui þynys moteriðkais rûbais. helizijus.

Taèiau nesunku suprasti. be vyrø ir ginklø. Ginklø [kiekvienas] atskirai [jie]. ­ svijonø19 bendruomenës. kadangi paskutinis jau besileidþianèios saulës spindëjimas negæsta iki patekëjimo. nuimami. Patys gintaro nevartoja: renka toká. turinèios dar ir stiprø laivynà. bet uþrakinti ir juos saugo sargas ar netgi vergas. jie. Tasai þenklas lyg ginklas ar apsaugos priemonë ­ sergsti nuo visko deivës garbintojà net ir prieðø maiðaty. bet ir Vakarø salose bei þemëse ir kad karðtos saulës spinduliø iðspausti skysti medþiø sakai teka á artimiausià jûrà. prikiðdamas ­ 145 ­ . paskirtas ne ið malonës ir neturintis jokiø teisiø apribojimø. skysèiui greit stingstant. kad tai medþiø sakai. Svijonai nesinaudoja burëmis ir irklø nepritvirtina prie ðonø eilëmis. jø paèiø vadinamà glesum. o kalba ­ artimesnë britø. ir juos valdo vienas karalius. vandenyno link ­ rugijai ir lemovijai18.TURINYS TRUMPINIMAI. kadangi jame neretai persiðvieèia áklimpæ á skystá kaþkokie vabalai ar vabzdþiai. iðskirianèiø smilkalus ir balzamà. Duoninius javus bei kitus augalus augina uoliau negu tingûs germanai. kurie. kad virð vandens girdimas iðnyranèios saulës ðnaresys. kuriø paproèiai bei apdaras kaip ir svebø. kad tankiø giriø bei miðkø. kad ji pasaulá apjuosia ir uþ jos pasaulis baigiasi. kaip ir plaukiojant kai kuriomis upëmis. Svijonai gerbia turtà. koká randa. taip ir liko jame. visø ðiø genèiø bendras poþymis ­ apvalûs skydai. [jø ginklai] yra bendri. o ginkluotø þmoniø nieko neveikianèios rankos lengvai daro netvarkà. Jie apieðko ir jûrà. netyrinëjo ir nieko apie já neþino. rami ir beveik sustingusi. Kokia jo prigimtis ir kaip jis atsiranda. matyti þirgai ir spinduliuojanti jos paèios galva 21. laisvam ar atleistiniui. Tik iki ten ­ jeigu gandas patikimas ­ siekia pasaulis. kol mûsø prabangos troðkimas suteikë jam vardà. vandenyne. parduoda neapdirbtà ir ima uþmokestá stebëdamiesi. Kaip savo tikëjimo þenklà neðioja ðernø atvaizdus. Irklai laisvi. o smarkios audros iðmeta juos á prieðingà krantà. daþniau vëzdus. Deðinysis Svebø jûros22 pakraðtys skalauja aisèiø gentis23. Juk gintaras ilgai iðgulëjo tarp kitø jûros iðmetamø daiktø. Uþ svijonø ­ kita jûra20. Kardus vartoja retai. taèiau dar ne visai uþgniauþia laisvæ. Manyèiau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 44. 45. nes abu jie turi nosies formà. esama ne tik nuoðaliose Rytø vietovëse. kad prie prieplaukos gali priplaukti abiem galais. seklumose ir paèioje jos pakrantëje vieninteliai ið visø renka gintarà24. tikima. savo ðviesumu temdydamas þvaigþdes. Laivø forma skiriasi tuo. Jei gintaro savybes bandysi. nes staigiems prieðø antpuoliams kelià uþtveria vandenynas. kaip kiti germanai. bûdami barbarai. ir irkluoja jie prireikus á vienà ar á kità pusæ. Jie garbina dievø motinà. Be to. Uþ jø. Galëtum patikëti. trumpi kardai ir nuolankumas karaliams. Uþ lugijø karaliai valdo gotus17 kiek grieþèiau negu kitas germanø gentis. tad karaliams net ir nenaudinga patikëti ginklø saugojimà kilmingam. neturi. Toliau.

Panonai ­ srities tarp Dakijos. skleidþianti riebià. t y. Vëliau gotai persikëlë prie Karpatø. ­ kur buvo ðventa semnonø giraitë. Chatai ­ germanø gentis. jø ðiaurës kaimynai ­ 146 ­ . Tenkterai ­ germanø gentis. Ðvedijoje) gyvenusiø germanø vardas. Tacito laikais gyvenusios prie Vyslos ir buvusios aisèiø kaimynës. kvepianèià liepsnà. Markomanai ­ germanø gentis (svebø atðaka). gyvenusi Galijoje. pavirs derva ar sakais. kad juos valdo moteris. visu kuo panaðios á svijonus. jis ásiliepsnos tarsi puðinë skala. gyvenusi Reino þemupyje. Svebø jûra ­ Baltijos jûra. Prie svijonø ðliejasi sitonø gentys. Kvadai ­ germanø gentis.. [kuris yra] ðventas. gyvenusi tarp Elbës ir Oderio. gyvenusi Karpatø srityje. Tacito laikais gyvenusios pajûryje. Aisèiai gyveno Baltijos jûros pakraðtyje á ðiaurës rytus nuo Vyslos upës. gyvenusi á pietus nuo Maino. gyvenusi dabartiniame Hesene. ­ tikriausiai Votanas (jo epitetas Alwaldand reiðkia ¥Visagalis´). ðtai kuo virto sitonai. Rugijai ir lemovijai ­ gentys. Vertë JANINA MAÞIULIENË KOMENTARAI 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 Svebai ­ germanø gentis. bûdami pagonys. tarp Oderio ir Vyslos. Kastoras ir Poluksas ­ Spartos karaliaus Tindarëjo ir jo þmonos Ledos dvyniai. Svijonai ­ bendras Skandinavijoje (dab. Marsignai ­ germanø gentis.. ir èia pat iðsilydys. gyvenusi prie Baltijos jûros. Senovës graikai ir romënai. ­ neaiðku.. Romos imperijos laikais sarmatai buvo uþëmæ kai kurias Rytø Europos sritis á Rytus nuo Vyslos ir Dunojaus iki Dono. gyvenusi dabartinëje Èekijoje. . Semnonai ­ germanø gentis. svebø atðaka. Jie buvo garbinami kaip jûrininkø globëjai. vëliau persikëlusi á dabartinæ Èekijà (Moravijà).susirenka miðke. gyvenusi Oderio aukðtupyje. Gotai ­ gentys.. Sarmatai ­ iranieèiø kilmës gentys. o dievybë. kurá vaizdavosi kasdien vaþiuojantá horizontu ketvertu þirgø pakinkyta karieta. Aisèiø gentys ­ aisèiø. Lugijai ­ smulkiø germanø genèiø bendras pavadinimas. gyvenusi dabartinës Vengrijos teritorijoje. jau nekalbant apie laisvës netekimà ir vergijos panèius. Kita jûra ­ Arkties vandenynas. Burai ­ germanø gentis. Pasak Herodoto. Galai ­ didþiulë keltø gentis. kurià jie garbino. skiriasi tik tuo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PIRMAS AMÞIUS prie jo ugná. ­ tai klajokliai. Osai ­ gentis. Kotinai ­ neaiðkios kilmës gentis. dievino saulæ ir vadino jà Febu. dabartinëje Prancûzijoje ir Belgijoje. gimines Tacitas klaidingai priskyrë prie germanø (svebø).TURINYS TRUMPINIMAI. Noriko ir Ilirijos (dabartinës Vengrijos teritorijoje) gyventojai. tarp Oderio ir Vyslos aukðtupiø. arba baltø. gyvenusi ðiaurës Bohemijoje.

vieninteliai ið visø renka gintarà ­ gintarà dar III tûkstantmetyje pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PUBLIJUS KORNELIJUS TACITAS 24 buvo suomiø giminës (Fenni).TURINYS TRUMPINIMAI. Pabrëþdamas germanø ir aisèiø kalbø skirtumus. Taèiau daugelis mano. gintarà naudojo papuoðalams. smilkalams. kad Britanija buvo daug arèiau aisèiø þemës negu ið tikrøjø. Gintaras buvo vartojamas ir medicinoje kaip vaistas visokioms ligoms gydyti. jog aisèiø vardas yra germaniðkos kilmës. JANINA MAÞIULIENË ­ 147 ­ . Italijoje gintaro dirbiniais puoðdavosi ávariø luomø moterys.. Vieni já kildina ið vidurio vokieèiø þemaièiø este ­ ¥jauja´. . Tacitas nesuprato. kiti ið gotø aistan ­ ¥gerbti´ ir pan. Aisèiø vardas greièiausiai baltiðkos kilmës ir sietinas su Suvalkijos upëvardþiu Aista. Tacitas ásivaizdavo. Homero laikø graikai. sirai. egiptieèiai ir kt. Kr. kad kalba yra svarbiausias tautø giminiðkumo poþymis.. pirkliai gabeno ið ðiaurës á Vidurþemio jûros baseinà. Juo prekiavo finikieèiai ir etruskai.

Jo veikalà Geografijos ávadas (Gewgrafik$ Õf$ghsiV) sudaro 26 þemëlapiø (juose pavaizduoti 64 kraðtai) paaiðkinimai. Chersinas ir kitos upës. kiti su Priegliumi. 28). Vladimiras Toporovas. ­ gitonai. Galima teigti. Vytautas Maþiulis. Rubonas. tiek etnonimai ­ yra iðaiðkinti. Marino Tyrieèio darbais ir studijomis. Á rytus nuo venedø minimi galindai ir sûdinai. Claudius Ptolemaeus) ­ graikø mokslininkas. Maxas Vasmeris. 159). 1980. kad Ptolemëjo þemëlapio vietovardþiai netiksliai iðdëstyti. Rubonà vieni tapatina su Nemunu. kiti su Dauguva (Kabelka. kad á Sarmatø vandenyno Venedø álankà áteka Vysla. kur gyveno galindai ir sûdinai (sûduviai). Venedø álanka ­ Gdansko álankà. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 148 ­ . finai. 1982. Jos buvo asimiliuotos slavø. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas inkunabulas ­ antrasis Ptolemëjo Geografijos leidimas. Iðlikæ vietovardþiai rodo. Pavyzdþiui. Janis Endzelynas. Galindø ir sûdinø (sûduviø) vardø etimologijà yra tyrinëjæ Kazimieras Bûga. Vëlesniais laikais jo veikalas imtas vadinti tiesiog Geographia arba Cosmographia. jog ðiø genèiø kalba turëjo rytø (rytø galindø) ir vakarø (prûsø galindø) baltø tarmiø ypatybiø. teikæs þiniø taip pat ir apie baltø gentis. Chrononà ­ vieni su Nemunu (Kudaba. Ernstas Fraenkelis. Geografijos treèiosios knygos penktame skyriuje Ptolemëjas mini. Ið trumpo paminëjimo sunku nustatyti.TURINYS TRUMPINIMAI. Dël upiø vardø yra ávairiø spëliojimø. Keturiolika ðimtmeèiø Ptolemëjo veikalas buvo pagrindinis geografijos vadovëlis ir kartografijos ðaltinis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS apie 100–168 KLAUDIOS PTOLEMAIOS Klaudijus Ptolemëjas (Kla&dioV Ptolema½oV. astronomijos. Dabar manoma. Chrononas. matematikos. Ið viso èia paminëta apie aðtuonis tûkstanèius vietovardþiø. Poseidonijo. sulonai. Zigmas Zinkevièius. muzikos veikalø autorius. Hiparcho. Jø gyvenamos vietos ið dalies paaiðkëjo ið vëlesniø laikø apraðymø: XI­XII amþiø rusø metraðèiø ir XIV amþiaus Vokieèiø ordino kronikininko Petro Dusburgieèio Prûsijos þemës kronikos. Bronys Savukynas. geografijos. kad Sarmatø vandenynu jis vadino Baltijos jûrà. prie Vyslos upës. Tai padaryti sunku dël to. kad ðios baltø gentys gyveno baltø arealo pietvakariniame (prûsø galindai) ir rytiniame (rytø galindai) pakraðtyje. Ptolemëjas rëmësi Eratosteno. o uþ jø. Ne visi Ptolemëjo paminëti vardai ­ tiek toponimai. Pagal Venedø álankà gyvenæ venedai.

Ùowmiañski.. 1552. 1987. Martyno Kromerio (1555) ir kitø autoriø raðtus. 1972. 15­21. kartais Nemunas. 1961. 54­56. Tekstas ið: Ptolemaeus. Þinant. Rubonis. 1985. 1976. ­ kuriø negalima suprasti be Ptolemëjo veikalo. 1964. Zinkevièius. 1843­1845 (mokslinis leidimas). 1983. caput 5 Sarmatia quae in Europa est. 1963. Kudaba. Vëlesniuose raðtuose ðiuo vardu daþniausiai buvo vadinamas Prieglius. k. 1955. 154­160. Literatûra: Dzikowski. Nalepa. Òîïîðîâ. 529. ypaè kalbëdami apie ávairiø baltø genèiø kilmæ ir migracijà. LIÐ. Michelbertas. XVI­XVII amþiuje apie 20 leidimø. [Finnonicus sive Sueticus hodie sinus. 27­30. Gimbutienë. 1966. 248­252. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS Tiesioginiø duomenø apie baltø mitologijà ðaltinyje nëra. 12. 352­354. Post Vistulae fluvium ostia quae habent partes: Chrononis. Tenent autem Sarmatiam maximae gentes Venedae per totum Venedicum sinum. 1984b. I. 1985. Pollakówna. Bûga. Baltø mitologijai ádomus vienos ið baltø upiø vadinimas mitiniu Chronono vardu. 19 (fragm. Ptolemëjo vartoti genèiø pavadinimai (kartais kiek pakeisti) pateko á vëlesnius ðaltinius ­ Erazmo Stellos (1518). Savukynas. quem post Prutenos Livonii colunt viri ­ 149 ­ . Luko Davido (1583). 124­129. kad jo vardas jau nuo seno turëjo mitinæ prasmæ. Batûra. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ptolemaeus. 102­104. Neatsitiktinai XIX amþiaus lietuviø istorikai ðià upæ vadino Pragaru (Vëlius.. definitur a Septentrionibus oceano Sarmatico iuxta Venedicum sinum et parte terrae incognitae [. Lietuviø etnogenezë. 1939.]. 206­207). liet. Turunti. 18. II Liber III. Bednarczuk. 1982. tarp jø svarbesni: Ptolemaeus..TURINYS TRUMPINIMAI. 1964. 1608. 1982. Kabelka. 1490. Maþiulis. Simono Grunau (1529). 1520 (su þemëlapiais ir papildytu tekstu). 1980. GEOGRAPHIA Saec.]. Chersini [.. 8. kad netoli Priegliaus buvo svarbiausias visø prûsø (gal net visø baltø) kulto centras ir kad jo þiotyse archeologai randa iðtisus kapinynus. 1980. galima daryti prielaidà.) ir kt. 43. 1552. taèiau juo naudojosi vëlesni autoriai.

Et sub Vibionibus usque ad Alaunos [Alanos nostri.] GEOGRAFIJA II amþius III knyga. Sub quibus Osyli usque ad Roxolanos [Rutheni a nobis dicti inde Russiani et Russiae regnum]. Rursus Venedici sinus reliquum iuxta oceanum habitant Veltae.TURINYS TRUMPINIMAI.. Postea Acibi et Nasci. Postea Bodini. Rubono. álanka. Inter Amaxobios vero et Roxolanos Reucanali et Exobigytae. prie kurios uþ prûsø gyvena krikðèionys livonieèiai]1 yra apgyventa dideliø venedø genèiø. Sub quibus Vibiones et Idrae. Inter Basternas autem et Roxolanos sunt Chuni. Post Aorsi et Pagaritae. Civitas eorum Mariaburgum]. 5 skyrius Europinë Sarmatija ðiaurëje ribojasi su Sarmatijos vandenynu.] Et super Daciam Peucini et Basternae.].] Quibus magis orientales sunt Careotae et Sali. Sub quibus Savari et Borusci usque ad Ryphaeos montes. arba Ðvedø. Post Phinni. Supra quos Gevini.. Minores autem gentes tenent Sarmatiam penes Vistulam quidem fluvium. [. Post Avarini iuxta caput Vistulae amnis. Chersino [.. [..]. [Prussia et populi Pruteni utrasque Vistulae ripas ad mare colunt. Sarmatija palei visà Venedø álankà [ðiandien ji vadinama Finø. Inter Alaunos autem et Amaxobios sunt Caryones et Sargatii.] et Alauni Scythae. Et penes flexum Tanais fluvii Ophlones et Tanaitae. Post Arsyetae. Et sub propriis montibus Amodoci et Navari. Uþ Vyslos yra ðiø upiø þiotys: Chronono. Sub quibus Phrungudiones. Supra quos Hossii. Mariani ordinis Teutonici milites imperant. greta esanèia Venedø álanka ir neþinomos þemës dalimi [. Post Burgiones. Post Saboci. Iis omnibus magis orientales sunt sub Venedis quidem iterum Galindae et Sudini ac Stavani usque ad Alaunos.. Post Coestoboci et Transmontani usque Peucinos montes. Et rursus inter Peucinos et Basternas sunt Carpiani.. inter Germanos et Sarmatas medii. Sub quibus Igylliones. Polonorum inimici. Postea Carbones. Hunnos Procopius] Sturni.. Et per totum Meotidis latus Iazyges ac Roxolani.. Sub quibus Ombrones. Sub Venedis Gythones sunt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ANTRAS AMÞIUS christiani. Turunto. prisci Masagetas dixere.. Prieðais Dakijà ­ 150 ­ . sub quibus Agathyrsi.. Post Sulones. Et qui interiores sunt iis Amaxobii [. Post Anartophracti. Post Piengitae et Biessi penes Carpatum montem. qui maxime ad septentrionem vergunt.

Apraðë bizantieèiø karus su persais. Meotø jûra ­ Azovo jûra.]. Peucinø kalnai ­ Karpatø kalnai. pijengitai ir bijesai. uþ kuriø agatyrsai. Uþ venedø gyvena gitonai. Nuo jø visø labiausiai nutolæ á rytus ðalia venedø yra galindai ir sûdinai. arsijetai. Ir prie pat Tanajo upës vingio gyvena oflonai ir tanajieèiai. Virð jø ­ gevinai. vandalais ir gotais. Tarp basternø ir roksolanø ­ chunai. Uþ jø osilai ligi pat roksolanø [mes juos vadiname rutënais. Toliau cestobokai ir uþkalnieèiai ligi pat Peucinø kalnø3. taip pat stavanai iki pat alaunø. Toliau acibai ir naskai. Uþ jø savarai ir boruskai ligi pat Rifëjø kalnø. Arèiausiai jø yra amaksobijai [. tarp peucinø ir basternø ásikûræ karpijanai. Toliau aorsai ir pagaritai.. Maþesnës gentys ásikûrusios Sarmatijoje palei Vyslos upæ. [Prûsija ir prûsai gyvena abiejuose Vyslos krantuose prie jûros. toliau karbonai. o palei visà Meotø jûros2 – pakraðtá jazygai ir roksolanai. burgijonai. Tarp alaunø ir amaksobijø gyvena karijonai ir sargatai.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 2 3 4 Tekstà lauþtiniuose skliaustuose áraðë XVI amþiuje Ptolemëjo veikalo leidëjas ir komentatorius Bilibaldas Pirckheimeris. veikalo Karø istorija (Historia bellorum) autorius. senieji gyventojai ­ masagetais.] ir alaunai skitai. ásiterpæ tarp germanø ir sarmatø. Prokopijus4 ­ hunais] ­ sturnai. toliau finai. Jø sostinë Marienburgas]. dar toliau frungudijonai. Uþ vibijonø ligi pat alaunø [mûsiðkiai juos vadina alanais. Uþ jø vibijonai ir idrai. Tarp amaksobijø ir roksolanø gyvena reukanalai ir eksobigitai. kurie labiausiai krypsta á ðiauræ [. sabokai. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 151 ­ .. lenkø prieðai. Uþ jø ombronai. Toliau prie Venedø álankos palei vandenynà gyvena veltai. Uþ jø sulonai. [. Prokopijus ­ Prokopijus ið Cezarëjos (apie 490­apie 562) ­ graikø istorikas. ið èia ­ rusai ir Rusios valstybë]. prie pat Karpatø kalnø. Ir paèioje kalnø papëdëje ­ amodokai ir navarai.. Toliau ­ bodinai.. prie Vyslos iðtakø.TURINYS TRUMPINIMAI.. Ir dar. Dar toliau. anartofraktai. Juos valdo Marijos ordino vokieèiø riteriai.. Nuo jø kiek á rytus yra kareotai ir salai. avarinai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KLAUDIJUS PTOLEMËJAS gyvena peucinai ir basternai. Uþ jø hosijai. Uþ jø. imperatoriaus Justiniano karo vado Belizarijaus sekretorius. Uþ jø igilijonai.

masagetai ir kt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ AMIANAS MARCELINAS apie 330­apie 390 AMMIANUS MARCELLINUS Amianas Marcelinas (Ammianus Marcellinus) ­ graikas. 1910. gimæs Antiochijoje ir 376 metais atvykæs á Romà. 1910. 1868. 1972. Seeck. 1978. 1906. 1894. Êàæäàí. Èia paraðë Istorijà. Mitologiniu poþiûriu reikðminga uþuomina apie arimfëjø bûdà („teisingi ir taikûs þmonës“).TURINYS TRUMPINIMAI. kurià sudarë 31 knyga (Rerum gestarum libri XXXI). kuriose apraðomi 352­378 metø ávykiai. ¥kuriø nei kalba. Amianas Marcelinas laikomas Tacito istorijos tæsëju. 1871. Iki mûsø dienø iðliko tik 18 paskutiniø knygø (XIV­XXXI). Pauly. Büdinger. Kiti autoriai (Jordanas. Lelewel. 1474.) pasitaiko legendose apie prûsø ir kitø baltø kilmæ. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Ammianus Marcellinus. Literatûra: Cart. Baltai galëjo bûti tarp pastarøjø. Istoriko minimi genèiø vardai (alanai. Tekstas ið: Ammianus Marcellinus. ­ 152 ­ . Adomas Brëmenietis) vëliau panaðiai yra apibûdinæ baltus. 1896. 269. nei paproèiai [mums] nëra þinomi´. nors jø vardo Marcelinas nemini. masagetai. 1972. Istorijos XXII knygoje minimi prie Rifëjø kalnø gyvenantys arimfëjai. Taèiau jis yra paveikæs vëlesniø ðaltiniø autorius. alanai. 1930. sargetai ir kitos tautos. Tai paskutinis þymus romënø istorikas. EUGENIJA ULÈINAITË Tiesioginiø duomenø apie baltø religijà ir mitologijà Amiano Marcelino veikale nëra.

. mari praeruptis undarum verticibus intimatur. [. gyvena arimfëjai. sargetai ir daugybë kitø tautø. [. kur baigiasi Rifëjø kalnai2. concursuque multorum amnium adolescens. Halani et Sargetae. teisingi ir taikûs þmonës. Pro tuos kalnus prateka Chrono3 ir Vyslos upës. kuriø nei kalba. [. quorum nec vocabula nobis sunt nota. sûkuringais vandenimis ásilieja á jûrà6.. prasidedantis nuo Nervijø kalnø5. iusti homines placiditateque cogniti. 376­378 Liber XXII 38. Boristenas4. nec mores.] 40. „lankà“. alanai.... nes þodþiai compago ir compages gali reikðti „sujungimà“.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 ..] ISTORIJOS KNYGOS apie 376­378 XXII knyga 38. aliique plures obscuri.. quos amnes Chronius et Vistula praeterfluunt....ðio álinkio pradþioje. jog ­ 153 ­ . Ðalia [arimfëjø] gyvena masagetai. habitant Aremfaei. [. todël kai kurie mokslininkai mano. Dein Borysthenes a montibus oriens Nerviorum. primigeniis fontibus copiosus. [dar] padidëjæs nuo daugelio subëgusiø á já upiø. „sutvirtinimà“. Ergo in ipso huius compagis exordio. vandeningas nuo iðtakø.. ubi Rifaei deficiunt montes.TURINYS TRUMPINIMAI.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ AMIANAS MARCELINAS RERUM GESTARUM LIBRI c. ­ gana sunkiai suprantama vieta.] 40. Paèioje ðio álinkio pradþioje1. iuxtaque Massagetae. nei paproèiai [mums] nëra þinomi.

EUGENIJA ULÈINAITË ­ 154 ­ . pavartotas Ptolemëjo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETVIRTAS AMÞIUS 2 3 4 5 6 èia turima galvoje Juodosios jûros pakrantë. Jûra ­ turima galvoje Juodoji jûra. primenanti iðgaubtà lankà (Lelewel. Boristenas (lot.TURINYS TRUMPINIMAI. Cronius. atrodo. 1972. Cronus. daþniausiai tapatinami su Uralo kalnais. Chronas (arba Chrononas) (lot. pirmà kartà. Cronon) ­ senovinis Nemuno (Priegliaus?) pavadinimas. Ðis vardas yra daugelyje XVI­XVII amþiaus kronikø bei atlasø. Borysthenes) ­ senovinis Dnepro pavadinimas. Rifëjø kalnai ­ mitiniai kalnai ðiaurës rytiniame þemës pakraðtyje. Justinas ir kt. turimos galvoje Karpatø kalnø atðakos. Juos mini Pomponijus Mela. Chronius. 368). Nervijø kalnai ­ matyt.

ostgotø valstybës politinis veikëjas ir raðytojas. Ið tikrøjø beveik visi jie paraðyti Kasiodoro. Jame pateikiama autentiðkø þiniø apie baltø ir ostgotø ryðius. kiek jà savo veikale Apie getø. Unikalus kitas Kasiodoro veikalas Ávairenybës (Variae). Ilgà laikà buvo karaliaus Teodoriko patikëtinis ir patarëjas. kuris ilgainiui pasidarë viduramþiø kultûros centru: jame buvo kaupiami ir perraðinëjami Antikos autoriø veikalai.TURINYS TRUMPINIMAI. apie gintaro kelio funkcionavimà. Senatvëje tapo vienuoliu. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 155 ­ . dokumentai. kai jis dirbo ðios karalystës kvestoriumi. raðytas tarp 523 ir 526 metø. iðsilavinimo bei diplomatinio meno iðraiðka. Èia iðspausdintas ir karaliaus Teodoriko laiðkas aisèiams. daromi jø vertimai bei tekstologiniai tyrimai. raðyti aukðèiausiø ostgotø karalystës pareigûnø. muzika). ir laikomi jo literatûrinio stiliaus. Taip buvo átvirtintas viduramþiø mokyklø modelis. retorika. geometrija. astronomija. o daugiausia ­ karaliaus Teodoriko vardu. kur vadinamieji „laisvieji menai“ suskirstyti á trivium (gramatika. kuri neiðliko ir þinoma tik tiek. arba gotø. ákûrë Vivarijaus vienuolynà Tarento álankos pakrantëje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ FLAVIJUS MAGNAS AURELIJUS  KASIODORAS apie 480­490 – apie 585­590 FLAVIUS MAGNUS AURELIUS CASSIODORUS Flavijus Magnas Aurelijus Kasiodoras (Flavius Magnus Aurelius Cassiodorus) ­ romënø senatorius. kilmæ ir istorijà panaudojo gotø istorikas Jordanas. Paraðë dvylikos knygø Gotø istorijà (Historia Gothorum). Viduramþiais gerai buvo þinoma enciklopedinio pobûdþio Kasiodoro knyga Dieviðkø ir þmogiðkø mokslø pagrindai (Institutiones divinarum et humanarum artium). raðtai. kuriame surinkti laiðkai. dialektika) ir quadrivium (aritmetika. siekë ostgotø ir romënø suartëjimo.

Ludwig. quae ad vos Oceani unda descendens. nam inter tot gentes viam praesumere non est aliquid facile concupisse. quae a vobis per harum portitores directa sunt. ne omnino putetis notitiam nostram fugere. 124­126. HAESTIS THEODERICUS REX c. legitur in interioribus insulis Oceani ex arboris succo defluens. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS Duomenø apie baltø religijà ir mitologijà laiðke nëra. Taèiau jis padeda geriau paþinti to meto baltø verslus.). 1579. exportat. 523­526 Illo et illo legatis vestris venientibus. quem requisistis ambienter ignotum. sicut et vestrorum relatio continebat. Haec quodam Cornelio scribente. unde et succinum dicitur. santykius su kaimynais. Et ideo salutatione vos affectuosa requirentes. 8. ut ad vos perveniret fama nostra. 1983. modo flammea claritate pinguescens. paulatim solis ardore coalescere. 1987. 62­63. kurie savo ruoþtu veikë baltø dvasiná gyvenimà. quod occultum creditis vos habere. liet. quam ante omnes homines patria vestra offerente suscipitis. Literatûra: Lehmann. sed unde veniat incognitum vos habere.TURINYS TRUMPINIMAI. 19­20 (fragm. indicamus succina. ut cum in maris fuerit delapsa confinio. Amate iam cognitum. 1967. modo croceo colore rubens. grato animo fuisse suscepta. ­ 156 ­ . Jurginis. Migne. prekybinius ryðius. aestu alternante purgata. 1865. 1971. LIÐ. Lietuviø etnogenezë. Lietuvos TSR istorija. k. 1533. Quod ideo iudicavimus iudicandum. cum nostra mente iungamini. Tekstas ið: Cassiodorus. Suavis nobis admodum et grata petitio. Quia semper prodest divitum regum acquisita concordia. 1894. vestris litoribus tradatur exposita. dixerunt. ad quos nulla potuimus destinare mandata. Proinde requirite nos saepius per vias. 1972. I. 1533. Fit enim sudatile metallum teneritudo perspicua. neiðskiriant në mitologijos. 1985. Óêîëîâà. grande vos studium notitiae nostrae habuisse cognovimus. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Cassiodorus. 1982. 109­110. ut in Oceani litoribus constituti. 18. hanc levissimam substantiam. 1955. Michelbertas. 1912­1918. Mommsen. quas amor vester aperuit.

jog mes niènieko neþinome. suþinojome jus labai troðkus su mumis susipaþinti. Aliqua vobis etiam per legatos vestros verbo mandavimus. kurá jûs atsiuntëte per savo pasiuntinius. kaip buvo pasakyta ir jûsø praneðime. taèiau. Dël to nusprendëme. kad nemanytumëte. nors renkate já savo tëvynëje kur kas seniau nei visi kiti þmonës. maiore semper compensatione prospiciunt. KARALIAUS TEODORIKO1 LAIÐKAS AISÈIAMS apie 523­526 Ðen ir ten jûsø pasiuntiniams keliaujant. ir dël to yra vadinamas succinum. kad tik jûs þinote [apie tai]. per quos quae grata esse debeant. kurio uoliai ieðkojote dar nepaþinto. kurie pasitenkina maþomis dovanomis ir visada uþ tai suteikia didesná atlyginimà. kad ðià labai lengvà substancijà iðplukdo jums atslûgdama Okeano banga. gyvendami Okeano2 pakraðtyje. Taip ið to tekanèio skysèio atsiranda ðvelni skaidri medþiaga. kaitinami saulës. kas [jums] turëtø bûti malonu. kad mûsø ðlovë pasiektø ir jus. nos destinasse declaramus. Mat tarp ðitiek genèiø numatyti kelià nëra lengvas noras.TURINYS TRUMPINIMAI. [gintaras] atplukdomas prie jûsø krantø. jûs neþinote. Perdavëme jûsø pasiuntiniams þodþiu keletà nurodymø. jog reikia jums tai pasakyti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ FLAVIJUS MAGNAS AURELIJUS KASIODORAS Qui dum parvo munere leniuntur. Jie patvirtino. bûtumëte susijungæ su mumis ðirdimi. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 157 ­ . Nukritæs á arti esanèià jûrà ir iðvalytas nepaliaujamo bangø skalavimo. kaip jis atsiranda. Kaip raðo Kornelijus 3. kuri tai spindi rausvai geltona. kad su dëkingumu priëmëme gintarà. kad. Mylëkite jau paþintà tà. Malonus mums ir pageidaujamas noras. Todël nuoðirdþiai jus sveikindami praneðame. kuriems negalëjome perduoti jokiø paliepimø. kuriuos atvërë jûsø meilë. kuriais skelbiame tai. mat jûs tikite. Taigi daþniau aplankykite mus tais keliais. kurie pamaþu sustingo. atsiranda [gintaras] artimiausiose Okeano salose ið tekanèiø nuo medþiø sakø (succus). Mat visada yra naudinga santarvë su turtingais karaliais. tai ásidega skaisèiai ugnine spalva.

Einhardtas (IX a. kuriame apraðomi aisèiai. apie 454­526) ­ ostgotø karalius (nuo 474 metø). Teodorikas turi omeny jo veikalà Germanija.TURINYS TRUMPINIMAI. Jordanas (VI a. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 2 3 Teodorikas (Theodoricus. Kaip Bizantijos imperatoriaus Zenono vietininkas valdë Italijà.). nugalëjæs ir nuþudæs Italijà valdþiusá Odoakrà. Sicilijà. Dalmatijà.). Jo valdymas davë ðiems kraðtams taikà. Taip jà vadina Kasiodoras. Okeanas ­ Baltijos jûra. Kornelijus ­ Publijus Kornelijus Tacitas ­ romënø istorikas. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 158 ­ . sëkmingà ûkiniø ir prekybiniø santykiø plëtotæ. dalá Panonijos ir kitas vakarø sritis. taip pat gintaro atsiradimas ir panaudojimas.

Lione.TURINYS TRUMPINIMAI. Pirmas ­ Ávykiø sàvadas. kuriame papasakoti ávykiai nuo pasaulio sukûrimo iki 550 metø. 1882. 1989). kaip ir herulus bei venedus. kad aisèiai esanti ¥labai taikinga gentis´. SRP. Leidene ir kt.). Jornandes) ­ VI amþiaus gotø istorikas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JORDANAS VI a. vëliau tapæs dvasininku. arba apie romënø tautos kilmæ ir istorijà (Summa temporum. Mommsen. Apie aisèius atsiliepiama palankiai. Amianas Marcelinas apibûdino arimfëjus. EUGENIJA ULÈINAITË Jordano pastaba. 63. 1983. Erazmas Stella. kaip apie taikingà gentá (pacatum genus). Kitas veikalas ­ Apie getø. Èîðäàí. Albertas VijûkasKojalavièius. Ðá aisèiø bruoþà. V ir XXIII skyriuose (jie nurodomi ne visuose leidimuose) kalbama apie aisèius. Kristoforas Hartknochas. Didelë substrato átaka jauèiama baltø (ypaè vakariniø ir viduriniø) religijoje bei mitologijoje ir visoje jø pasaulëþiûroje (Vëlius. 1985. Gotø istorijos.). IV. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Cassiodorus. Èia sutrumpintai perpasakota Kasiodoro Gotø istorija. 212 (fragm. kilmæ ir istorijà (De Getarum sive Gothorum origine et rebus gestis). tarp kitø veiksniø. arba gotø. daþniau vadinamos Getika. kuriuos. yra reikðminga norint suprasti jø religijà bei mitologijà. nukariavo karalius Hermanarikas. 36. Paraðë du svarbius veikalus. prieðingai indoeuropieèiams. lëmë ir substrato átaka: senosios Europos gyventojai. JORDANES Jordanas. Volfgangas Kristoforas Nettelhorstas. 89. ir rusø k. kur apraðoma gotø istorija iki ostgotø karalystës þlugimo. 26­56). buvo taikûs þmonës (Gimbutienë. ­ 159 ­ . kartais vadinamas Jornandu (Jordanes. Panaðiai kaip Jordanas aisèius. ­ o Adomas Brëmenietis ­ sembus. Jordanà mini ir cituoja daugelis vëlesniø istorikø. 263. tarp jø ir raðiusiø apie Lietuvà bei Prûsijà: Enëjas Silvijus Piccolomini. 1960 (lot. 1985. vel de origine actibusque gentis Romanorum). 1579 (XVI amþiuje dar buvo leista Bazelyje.). Gimbutienë.

1967. frugum ignara. gyvenanèià prie labai ilgos Germanø Okeano pakrantës. Ñêðæèíñêàÿ. quae pecoribus et venationibus victitat. Prie pat Okeano kranto.. 1987. neiðmananti þemdirbystës. 1956. Jurginis.TURINYS TRUMPINIMAI. Okeano pakrantëje.. ubi tribus faucibus fluenta Vistulae. gyvena aisèiai. Áåðêîâè÷. Lietuviø etnogenezë. ARBA GOTØ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐEÐTAS AMÞIUS Literatûra: Schmidt. Tekstas ið: Èîðäàí. 530.. 1978. gyvena vidivarijai1. 1934.... idem ipse prudentia et virtute subegit omnibusque Scythiae et Germaniae nationibus ac si propris lavoribus imperavit. taip pat kaip savo nuosavybæ valdë visas skitø ir germanø gentis..] 120. DE GETARUM SIVE GOTHORUM ORIGINE ET REBUS GESTIS 551 36. 66­68. [. Uþ jø á pietus gyvena labai stipri akacirø2 gentis. kur trimis þiotimis ásilieja Vyslos vandenys. [.] 120. Ad litus autem Oceani. [.. kuriuos sudaro ávairios gentys. pacatum hominum genus omnino. KILMÆ IR ISTORIJÀ 551 36. Gudavièius. 1971. 90. 124­126. 1981. Ñìèðíîâ. 1960. Jis [Hermanarikas] 3 savo sumanumu ir narsa pavergë aisèiø tautà.. Ñåäîâ. Uþ jø.] APIE GETØ. ex diversis nationibus adgregati: post quos ripam Oceani item Aesti tenent. Vidivarii resident. fluminis ebibuntur. [. qui longissimam ripam Oceani Germanici insident. 1960. Aestorum quoque similiter nationem. labai taikinga gentis. 72.] Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 160 ­ . mintanti galvijø ir sumedþiotø þvëriø mësa. Quibus in austrum adsidet gens Acatzirorum fortissima.

kurià sudarë gepidai ir aisèiai. kad aisèiø nukariavimas priskiriamas jam nepagrástai (Èîðäàí. kilæs ið amalø genties. Manoma. 265). jog tai skitø gentis (Èîðäàí.TURINYS TRUMPINIMAI. 1934. 1960. Jo valdymà þenklino itin garsûs gotø þygiai ir nukariavimai. Hermanariko valdos siekë Juodosios jûros pakrantes ir apëmë daug ávairiø etniniø grupiø. Akacirai ­ manoma. Hermanarikas (m. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JORDANAS KOMENTARAI 1 2 3 Vidivarijai ­ kai kuriø mokslininkø (Schmidt. 375 ar 376 metais) ­ ostgotø karalius. 221). 1960. tai miðri gentis. 530) nuomone. EUGENIJA ULÈINAITË ­ 161 ­ .

Ker. Tekstas ið: Einhard. 287­300. paraðytas tarp 833 ir 836 metø. 1521. 1839. Ðios knygos XII skyriuje Einhardtas mini prie Vakarø Okeano álankos (taip vadinama Baltijos jûra) gyvenanèias tautas: ðiauriniame pajûryje ­ danus ir svenonus. 136­138. 172. 29. Einhard. Literatûra: Ëþáëèíñêàÿ. Burckhardt. ­ 162 ­ . Einhardtas jame sekdamas Svetonijumi ir kitais Antikos biografais sukuria átaigø. 1987. aisèius (Aisti) ir kitas tautas. 81­82. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Eginhardt. 1955. 1896. 1977. 1839. Eginhardt) ­ frankø istorikas. ðiek tiek suromantintà Karolio Didþiojo paveikslà.TURINYS TRUMPINIMAI. frankø karaliaus Karolio Didþiojo biografas. Ïàìÿòíèêè. EUGENIJA ULÈINAITË Einhardto veikale baltai (aisèiai) tik paminimi. yra vienas reikðmingiausiø viduramþiø epochos biografinio þanro kûriniø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINHARDTAS apie 770–840 EINHARDT Einhardtas (Einhardt. Jo veikalas Karolio Didþiojo gyvenimas (Vita Caroli Magni). 1961. 1970. jokiø duomenø apie religijà ir mitologijà nëra. þymaus viduramþiø mokslininko ir literato Alkuino mokinys. 174. o pietiniame ­ slavus. Lietuviø etnogenezë.

expeditione ita contudit ac domuit. jog jø nebereikia pakartotinai raginti vykdyti ásakymus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EINHARDTAS VITA CAROLI MAGNI c. kad ðie nusprendë. et septentrionale litus et omnes in eo insulas tenent. aisèiai ir ávairios kitos tautos. bûtent danai ir svenonai. et aliae diversae incolunt nationes. 833­836 12. per kurá taip juos sumuðë ir sutramdë. quos Nortmannos vocamus.. [.] Èia [prie ðios álankos] gyvena daug tautø.. At litus australe Sclavi et Aisti.] Hunc multae circum sedent nationes..TURINYS TRUMPINIMAI. Welatabi. Dani siquidem ac Suenones. Quos ille una tantum. kuriuos vadiname nortmanais. o pietinëje pakrantëje gyvena slavai. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 163 ­ . KAROLIO DIDÞIOJO GYVENIMAS apie 833­836 12. [. quibus tunc a rege bellum inferebatur. Tarp jø pirmiausia minëtini velatabai. kuriems karalius buvo paskelbæs karà. Ðios tautos yra apgyvenusios ðiaurinæ pakrantæ ir visas [álankoje esanèias] salas. inter quos vel praecipui sunt.. ut ulterius imperata facere minime rennuendum iudicarent. et quam per se gesserat. Taèiau uþteko vienintelio þygio.

Spëjama. Pasakoti apie baltus (Estum) jis irgi pradeda nuo jûros (Aismariø). Pauliaus Orozijaus (Orosius. apie kà raðo. ðermenis. ten gyvenusios germanø. kad jis buvæs pirklys. Alfredo Didþiojo iðverstõs ir papildytos Orozijaus kronikos dvi kopijos (darytos IX­X amþiuje ir XI amþiaus pirmojoje pusëje) saugomos Britø muziejuje (Londonas). kad baltø þemëje daug þuvø). Tai seniausia informacija apie mirusiøjø deginimà. kad jø kraðtas (Witland) prasidedàs uþ Vyslos. jis pats viskà. Skandinavijos. Apie Wulfstano asmená þiniø neiðliko (Alfredo Didþiojo uþraðytame tekste tik paminëtas jo vardas). Ypaè vertingos jo þinios apie prûsø laidotuviø paproèius ir liudijimas. Vieni já laiko normanu (danu). Orozijaus Veikalo prieð pagonis (Historia adversus paganos) chorografinës dalies vertimà (apie 890­893) Alfredas Didysis papildë priderintu prie originalo stiliaus tekstu apie Europà á ðiauræ nuo Dunojaus ir á rytus nuo Reino. IV­V amþius) ir kitø populiariø autoriø veikalus. kurio valdymo laikais (871 ar 872­899 ar 901) stabilizavosi valstybës politinë ir ekonominë padëtis. ir visa jo informacija daugiau apima pajûrio sritis (tai akivaizdu jau ir ið teiginio. Wulfstano informacija apie baltø paproèius detali. JUOZAS TUMELIS Ið Wulfstano pasakojimo matyti. aplankytø prûsø (Esti. buvo stebëjæs arba suþinojæs ið pirminiø ðaltiniø. jis stengësi átvirtinti nacionalinës kalbos vartojimà. Daugiausia jis pasakoja apie laidojimo paproèius. kad jis keliavo Ðiaurës ir Baltijos jûromis ir pasakojo apie abiejuose pajûriuose gyvenanèias tautas. Á vertimà greta kitø pasakojimø áraðytas ir keliautojo Wulfstano praneðimas apie kelionæ Baltijos jûra. laidotuviø dienà lenktyniaujama ­ 164 ­ . kad pats Alfredas Didysis já siuntæs suþinoti apie Pabaltijo þemes ir jø gyventojus. kiti ­ anglosaksu. þaidþiama. Jis pats (ar padedamas rûmø lotynistø) ið lotynø kalbos vertë Boecijaus (Boethius). Pasak jo. Osti) paproèius. plësti raðtijà anglosaksø kalba. slavø ir baltø gentys. buvo susirûpinæs ir kultûrine Anglijos bûkle. matyt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS Anglijos karalius Alfredas Didysis (Alfred the Great.TURINYS TRUMPINIMAI. Siekdamas kraðto kultûros vienovës. apie 848­899 ar 901). Bedos (Beda Venerabilis). kuriø metu puotaujama.

dakai (Daikovièius. Waterhouse. Ilgai mirusiuosius (ypaè karalius) nelaidotus laikydavo skitai (Äîâàòóð. taèiau nuodugniau jos tebëra netirtos. Craigie. Kad prûsai geria kumeliø pienà ir kraujà. 1883. mirusieji per tokias ilgas ðermenis (paprastø þmoniø apie vienà du mënesius. Wulfstanas pirmasis atkreipë dëmesá ir á tai. Neumann. 34­38. 1939). Ivinskis. laidotuviø dienà þirgais lenktyniaudavo graikai. Kai kuriuos Wulfstano paminëtus laidotuviø paproèiø momentus yra uþfiksavæ ir vëlesni ðaltiniai. 1859. Tai rodo Wulfstano informacijos tikrumà. 124­127). Vëlius. 1953 ir kt. 25­30. vynà ir vandená (Ãàìêðåëèäçå. 1886. Matas Pretorijus (XVII amþiaus antroji pusë). o kilmingø þmoniø ir karaliø ­ iki pusës metø) esà áðaldomi. 111­112). jog ðitaip darë senovës getai. 1925.). Puotos per ðermenis. Erazmas Stella (1518). 1796. 1925/1926. 1912. Gerullis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS þirgais. I. Petras Dusburgietis (1326). Senovës indai kumysà (kumeliø pienà) laikë þemiausios kastos gërimu (ten pat. 1854. Òîïîðîâ. 1973. Boer. 1784. kaip patikimomis. Potocki. kad prûsai geria paprastà vandená. 1984. Apie mirusiøjø deginimà su drabuþiais ir ginklais uþsiminë Baltramiejus Anglas (1240). 1882. 1855a. Jono Maleckio laiðke Jurgiui Sabinui (1551). Bertuleit. vëliau uþsiminë Adomas Brëmenietis (apie 1075). mitologiðkai buvo áprasminti. romënai. Gimbutas. Wulfstano þiniomis. SRP. Jos patikimumà patvirtina ir analogiðki kitø indoeuropieèiø (visø pirma baltø artimiausiø kaimynø) laidojimo paproèiø momentai. midø ir kumeliø pienà. o neturtingieji ir vergai ­ midø. kaip ir kitose indoeuropieèiø tautose. Hübesner. Èâàíîâ. Carstenn. kad ðie gërimai irgi buvo nevienodai populiarûs skirtinguose socialiniuose sluoksniuose ir kad seniau jie.. ­ 165 ­ . 653). 1980. 327. kad vakarø baltø gërimas buvo diferencijuotas pagal socialinius sluoksnius (karaliai ir diduomenë gërë kumeliø pienà.TURINYS TRUMPINIMAI. 1892. Anger. jau ne kartà yra naudojæsi baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojai (Brückner. Ghillebertÿas de Lannoy (1413­1414). Mirusiesiems irgi paprastai aukodavo tris skirtingus gërimus: midø su pienu. Sugebëjimà net vidurvasará sukelti ðaltá mini Dionisijus Fabricijus (XVII amþiaus pirmoji pusë). 1924. 1890. þirgø lenktynës minimos Sûduviø knygelëje. 1983 ir kt. 1930. Literatûra (ir spausdinti fragmentai): Forster. Øèøîâà. 1938b. 732­735. 1911. 1855b. slavai (Êðà÷êîâñêèé. 1858. 1982. 1773. 75­101. König Alfreds. Reikia manyti.. 1922. Òåîáàëüä. 605­607). Luko Davido kronikoje (1583) ir kituose ðaltiniuose. primindamas. Èâàíîâ. Lietuvos metraðèiai (XVI amþiaus treèiasis deðimtmetis) ir daugelis kitø ðaltiniø.. Mierzyñski. Petras Dusburgietis taip pat teigë. 1853. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Alfred the Great. 1958. alaus nedarë). Êàëëèñòîâ.

Linderski. Wulfstans resa. waeron us thas land. Paðuta. 1948. 1971. and thaer bidh swydhe manig burh. 1954. and Eowland. Der Name Elbing. WULFSTANÿS REISEBERICHT ÜBER PREUSSEN um 890­893 § 20. 1960. Hennig. 22­23. and Gotland. Weonodhland him waes on steorbord. and tha unspedigan and tha theôwan drincadh medo. and Weonodland. and dhaet Witland belimpedh to Êstum.TURINYS TRUMPINIMAI. King Alfred. and on aelcere byrig bidh cyningc. and Lâeland. Màòóçîâà. – thaet he waere on Truso on syfan dagum and nihtum. and thas land hyradh to Swêon. Wulfstan saede thaet he gefôre of Hâedhum. Gâters. Thonne aefter Burgenda lande. Fischer. dhe Truso standedh in stadhe. and lidh in Êstmere. 24­25. And thonne Burgenda land waes us on baecbord. 9. 1980. Mielczarski. fordhy hit man haet Wisle-mûdha. and thas land eall hyradh to Denemearcan. 1963. 1944. Svenung. Thonne cymed Ilfing eastan in Estmere of dhaem mere. 1965. § 21. I. 732­735. and Falster. Thaer bidh swydhe mycel gewinn betweonan him. and seo Wisle lidh ût of Weonodlande. Tekstas ið: SRP. 1979. Der Volksname Osti. thaet he lidh inne unforbaerned mid his magum and freondum monadh. LIÐ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DEVINTAS AMÞIUS 1931. Ekblom. hwilum healf-gêar. 1938. Macdonald. 1964. and se Estmere is huru fiftene mila brâd. 640. Mannhardt. and thaer bidh swydhe mycel hunig. And thaer is mid Êstum dheaw. 1936. and Wisle s½dhan of Winodlande. on steorbord. I. 1953. ­ 166 ­ . 1960. 1941. and fiscadh. odh Wislemûdhan. Ilfing eastan of Eastlande. ­ gehwilum twegen: and tha [cyningas] and tha odhre heah-dhungene men. 1959. and Meore. and se cyning and tha ricostan men drincadh myran meolc. Ïàøóòî. on baec-bord. ac thaer bidh medo genôh. 1950. Êródùa. and ne bidh dhaer naenig ealo gebrowen mid Êstum. and Scôn eg. tha synd hatene aerezt Blecinga êg. Labuda. 5­118. Seo Wisle is swydhe mycel eâ. and hio tolidh Witland. Powierski. 1961. thonne thaer bidh man dead. and on baec-bord him waes Langa ^ land. thaet hi beodh unforbaerned. swa micle lencg swa hî maran speda habbadh. ­ thaet thaet scip waes ealne weg yrnende under segle. Êródùa. Thaet Eastland is swydhe mycel. and cumadh ût samod in Êstmere. And Weonodland waes us ealne weg. 1941/1942. and thonne benimdh Wisle Ilfing hire naman. and thâ habbadh him sylf cyning. and ligedh ^ of thaem mere west and nordh on sâe. 1937.

hi hine to thaem âde beran wylladh. the hî hine forbaernadh. thaet feoh geâernedh: and thonne ridedh aelc hys weges mid dhan feo. and to thaem maestan. and nimadh. And thaet is mid Êstum theaw. se thaet swifte hors hafadh.TURINYS TRUMPINIMAI. to thaem aerestan daele. hi hit sceolan miclum gebetan. oththe hyt eall aled bidh on thaere anre mile. se nyhst thaem tune. oth hit bidh eall genumen. thaet hi magon cyle gewyrcan. theah man asette twegen faetels full ealadh. thonne odherne. Thonne. and se nimdh thone laestan dael. And thonne hys gestreon beodh thus eall aspended. sam winter. the thaet lic bidh inne. and sceall beon se laesta dael nyhst thaem tune. forhwaega on fif milum. odh dhone daeg. § 22. ­ And thaer is mid Eâstum ân maegdh. thaet thaer sceal aelces gedheodes man beon forbaerned. Thonne aernadh hy ealle toweard thaem feo: dhonne cymedh se man. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ WULFSTANO PASAKOJIMAS and licgadh bufan eordhan on hyra husum: and ealle tha hwîle. and hyt motan habban eall. on fif odhdhe syx. thonne todaeladh hî his feoh. the dha fremdan to aernadh. and. and plega. and forbaernedh mid his waepnum and ^ hraegle: and swidhost ealle hys speda hy forspendadh. and fordhy thaer beodh tha swiftan hors ungefôge dyre. ^ fram thaem feo. sam hit sy sumor. hy gedodh thaet other bidh oferfroren. and thaem plegan. dhe se deada man on lidh. hwylum on ma. thaet thaer to lafe bidh aefter thaem gedrynce. § 23. and thaes the hy be thaem wegum alecgadh. thy ylcan daege. thaet hy wyrcadh thone cyle hine on: and. thonne byrdh man hine ût. dhe swyftoste hors habbadh on thaem lande. thaer sceal beon gedrync. ­ 167 ­ . Alecgadh hit dhonne forhwaga on anre mile thone maestan dâel fram thaem tune. dhonne thaene thriddan. and swa aelc aefter odhrum. mid than langan legere ^ thaes deadan mannes inne. Thonne sceolon beon gesamnode ealle dhâ menn. and ne fuliadh. odhdhe on syx milum. swa swa thaes feos ândefn bidh. odhdhe waeteres. and thy thaer licgadh tha deadan men swa lange. gyf thar man ân ban findedh unforbaerned.

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEVINTAS AMÞIUS

WULFSTANO PRANEÐIMAS APIE KELIONÆ PER PRÛSIJÀ
apie 890­893

20. Wulfstanas sakë, kad vykæs ið Ðlezvigo (Hâedhum), nuvykæs per septynias dienas ir naktis á Drûsà (Truso)1, ir laivas visada buvo burëmis varomas. Vendø kraðtas (Weonodhland) buvo deðinëje, o salos Langelandas (Langa land), Lolandas (Lâeland), Falsteris ir Skonë (Scôn eg) ­ kairëje. Tos visos þemës priklauso Danijai. Tada Bornholmo (Burgenda) þemë mums buvo kairëje. Ðie þmonës turi savo karaliø. Uþ Bornholmo buvo kraðtai, kurie vadinasi pirma Blekingas (Blecinga êg), paskui Merë (Meore), Elandas (Eowland) ir Gotlandas kairëje. Visos ðios þemës priklauso ðvedams (Swêon). Ir visu keliu ligi Vyslos (Wisle) þioèiø Vendø þemë buvo deðinëje. Vysla yra labai didelë upë. Ji skiria Vitlandà (Witland) nuo Vendø kraðto. Vitlandas priklauso aisèiams (Êstum). Vysla teka ið Vendø þemës ir áteka á Aismares (Êstmere). Aismarës yra apie penkiolika myliø platumo. Paskui atiteka ið rytø Elbingo (Ilfing) upë á Aismares ið to eþero, ant kurio kranto stovi Drûsa. Á Aismares jos subëga kartu: ið rytø, ið Aisèiø þemës, ­ Elbingas ir ið pietø, ið Vendø þemës, ­ Vysla. Ir tada atima Vysla Elbingui vardà ir teka vëliau ið ðiø mariø ðiaurës vakarø kryptimi á jûrà. Todël ji ir vadinama Vyslos þiotimis. Aisèiø þemë (Eastland) labai didelë. Joje daug piliø, ir kiekvienoje yra karalius. Ir tenai labai daug medaus ir þuvø. Karaliai ir diduomenë geria kumeliø pienà, neturtingieji ir vergai geria midø. Tarp jø bûna daug karø. Aisèiai alaus nedaro, bet yra uþtenkamai midaus. 21. Aisèiai turi áprotá numirëlá nesudegintà palikti genèiø ir draugø tarpe apie vienà arba du mënesius. Karalius ir kitus aukðtos kilmës þmones palieka nelaidotus juo ilgiau, kuo daugiau jie turi turtø, kartais iki pusmeèio, ir lieka jie nesudeginti, ir guli ant þemës savo namuose. Ir jam viduje gulint turi bûti puotaujama ir þaidþiama, kol já sudegina. 22. Tà dienà, kai numirëlá nori neðti ant lauþo, padalija po puotavimø ir þaidimø likusià jo nuosavybæ á penkias ar ðeðias dalis, kartais ir á daugiau daliø, þiûrint kiek naudos yra likæ. Maþdaug uþ vienos mylios nuo sodybos padeda didþiausià dalá, paskui antrà, paskui treèià, kol viskas toj vienoj mylioj yra padalyta. Ir menkiausia dalis turi bûti arèiausiai prie numirëlio namø. Tada turi susirinkti visi vyrai, kurie kraðte turi greièiausius þirgus, uþ penkiø ar ðeðiø myliø nuo to lobio. Tada visi skuba jo link. Vyras greièiausiu þirgu prijoja pirmà ir didþiausià dalá, ir taip toliau vienas po kito, kol viskas esti paimta. Tada nujoja kiekvienas su savo dalimi savo keliu. Jie turi teisæ visa pasilaikyti. Dël to tenai

­ 168 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

WULFSTANO PASAKOJIMAS

greiti þirgai labai brangûs. Ir kai tokiu bûdu numirëlio nuosavybë yra padalyta, iðneða lavonà ir sudegina já kartu su ginklais ir drabuþiais. Jo turtas daþniausiai iðeikvojamas lavonui ilgai namuose gulint, o dar ir tuo bûdu, kad prie kelio padedama svetimiems laimëti ir pasiimti. 23. Yra dar aisèiø paprotys, kad bet kurios kilmës þmonës turi bûti sudeginami. Jeigu randamas nesudegintas koks nors kaulas, tai uþ tai reikia iðsipirkti. Yra aisèiø giminë, kuri sugeba gaminti ðaltá. Todël ten numirëliai ilgai guli, o nepûva, kadangi jie juos áðaldo. Pristatydami du indus, pripiltus alaus arba vandens, jie padaro, kad abu áðala, ar tai bûtø þiemà ar vasarà.
Vertë LEONAS VALKÛNAS

KOMENTARAI
1

Drûsa ­ senprûsiø prekybos miestas prie Drûsino eþero (netoli Elbingo).

­ 169 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS
Ðv. Adalberto (Vaitiekaus; apie 956 ­ 997 04 23) gyvenimas (Vita S. Adalberti episcopi) pirmà kartà buvo apraðytas 998–999 metais Romoje, Aventino benediktinø vienuolyne, kur ðventasis praleido savo vienuoliðkojo gyvenimo metus. Spëjama, kad apraðymo autorius yra Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara, m. 1004), benediktinø vienuolis, vëliau ðv. Bonifaco ir Aleksijaus vienuolyno Aventine abatas. Ðis spëjimas daugiausia grindþiamas tuo, kad autorius gerai paþásta ðv. Adalberto aplinkà, pateikia detaliø, kurias yra paliudijæ jo artimieji.
JUOZAS TUMELIS

Visi trys ðv. Adalberto (Vaitiekaus) biografai (þr. taip pat p. 177 ir p. 183), apraðinëdami jo kelionæ á Prûsijà ir þuvimà, uþfiksavo nemaþa prûsø pasaulëþiûros detaliø. Ið apraðymø matyti, kad: 1) Prûsijos pakraðèio miesto Kulmo gyventojai suvokë visos prûsø „karalystës“ teritoriná, gentiná ir paproèiø bendrumà ir savo miestà laikë anga á ðià karalystæ; 2) prûsai tikëjo, kad blogi ateiviai gali pakenkti þemës, þmoniø ir gyvuliø vaisingumui, sukelti potvyná; 3) pasmerkti mirèiai nepageidaujami ateiviai buvo þudomi pagal tam tikrà ritualà, kuris tikriausiai buvo mitologiðkai áprasmintas (pirmiausia pasmerktàjá suþeidþia bûrio vadas, vëliau pribaigia kiti, galvà pasmeigia ant mieto ir „linksma daina“ garsina savo poelgá); 4) pyktá ir nepasitenkinimà prûsai iðreikðdavo lazdomis muðdami á þemæ; 5) prûsai turëjo daug þmonø: supykæ ant savo gentainio, ketina parduoti jo þmonas (þr. p. 181). Në vienas ið Adalberto biografø nebuvo apraðomøjø ávykiø liudininkas, neþinojo prûsø paproèiø, todël perpasakodami kitø þmoniø informacijà jie galëjo jà kiek iðkreipti. Tyrinëtojai atkreipë dëmesá á biografø minimà prûsø bûrio vadà Sikà ir skirtingai já interpretavo. Johannesas Voigtas (Voigt, 1827, 607), Antonis Mierzyñskis (Mierzyñski, 1891; 1892, 41; 1895) manë, kad Sikas – bendrinis þodis, atitinkantis vëliau Sûduviø knygelëje ir kituose ðaltiniuose minimus religiniø apeigø atlikëjus signotus (Segnoten, Signoten). Tuo tarpu Wilhelmas Mannhardtas yra linkæs manyti, kad tai abejotino autentiðkumo tikrinis vardas, galbût

­ 170 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

iðgalvotas net paèiø Adalberto biografø (Mannhardt, 1936, 10–11). Kad ir kokia bûtø buvusi ðio vardo kilmë, aiðku, kad juo vadinamas asmuo uþëmë iðskirtinæ padëtá prûsø bendruomenëje (Kanaparijus Sikà vadina „stabmeldþiø ðventiku ir sukilusios minios vadu“, kuris pirmasis suþeidþiàs pasmerktàjá; Brunonas Sikà vadina „nelabojo bûrio vadu ir tvarkytoju“, kuris „turëjo suduoti pirmàjá smûgá“, ir ði iðskirtinë padëtis buvo susijusi su religine funkcija.
NORBERTAS VËLIUS

Publikacijos: Canaparius, 1841; 1861; Kanaparz, 1864; Kanapar, 1873 (orig. ir èekø k.); Kolberg, 1910; Mannhardt, 1936, 9–10 (fragm.); Karwasiñska, 1962. Literatûra: þr. p. 183­184. Tekstas ið: Canaparius, 1861, 228–230.

V I TA S . ADALBERTI EPISCOPI
c. 998–999

Cap. 27. Inde adversus diram barbariem prophanosque idolatras gladium praedicationis acuens et aptans, cum quibus primum, cum quibus postmodum dimicare oporteret, animo deliberare coepit; utrum Liuticenses, quos christianorum praeda miserorumque hominum dampna pascunt, an Pruzzorum fines adiret, quorum deus venter est et avaricia juncta cum morte. Tandem alternanti pocior sentencia successit animo, ut quia hec regio proxima et nota fuerat duci praedicto, Pruzziae deos et idola iret debellaturus. Dux vero, cognita voluntate ejus, dat ei navem, et ipsam pro pace itineris terdeno milite armat. Ipse vero adiit primo urbem Gyddanyzc, quam ducis latissima regna dirimentem maris confinia tangunt. Ibi, divina misericordia adventum ejus prosperante, baptizabantur hominum multae catervae. Ibi, missarum sollempnia celebrans, Patri immolat Christum, cui non post multos illos dies se ipsum pro hostia fuerat oblaturus. Quicquid vero superfuit de eo, quod ipse et novi baptizati communicarunt, colligere jubet, et mundissimo panno involutum sibi servabat pro viatico deportandum. Cap. 28. Postera autem die salutatis omnibus inponitur carinae et pelago, et tollitur ab eorum oculis, numquam postea videndus. Hinc nauticum iter

­ 171 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

velocissimo cursu peragens, post paucos marinum litus egreditur, et reversa est navis cum armato custode. Ipse autem pro praestitis beneficiis gratiam vectoribus et vectorum domino agens, remansit ibi cum geminis fratribus; quorum alter presbiter Benedictus, alter dilectus et a puero sibi comes frater Gaudentius erant. Tunc magna fiducia Christum praedicantes, intrant parvam insulam, quae curvo amne circumvecta, formam circuli adeuntibus monstrat. Venientes vero loci possessores, cum pugnis expulerunt eos. Et quidam, arrepto naviculae remo, astitit episcopo propius, et ut forte psalmos in libro decantaverat, ingentem ictum inter scapulas dedit. Excussus manibus volat in diversa codex, et ipse extenso capite et membris jacet humo prostratus; sed exterius afflicto corpore quid pia mens intus ageret, risus cordis per vocis organum mox patefecit. Gratias tibi, inquid, Domine, quia etsi amplius non erit, saltim vel unum ictum pro Crucifixo meo accipere merui. Transiens vero in aliam partem fluminis, stetit ibi sabbato. Vespere autem facto, dominus villae divinum heroa Adalbertum transduxit in villam. Congregat se undique inhers vulgus, et quid de illo foret acturus, furibunda voce et canino rictu exspectant. Tunc sanctus Adalbertus, quis et unde esset, vel ob quam causam illuc veniret, interrogatus, talia econtra miti voce respondit: Sum nativitate Sclavus, nomine Adalbertus, professione monachus, ordine quondam episcopus, officio nunc vester apostolus. Causa nostri itineris est vestra salus, ut relinquentes simulacra surda et muta, agnoscatis Creatorem vestrum, qui solus et extra quem alter deus non est; et ut credentes in nomine ejus vitam habeatis, et in atriis inmarcescibilibus coelestium gaudiorum praemia percipere mereamini. Haec sanctus Adalbertus. Illi autem jam dudum indignantes et cum clamore blasphemiae verba adversus eum proclamantes, mortem sibi minantur. Et extimplo terram baculis percutientes, fustes capiti ejus apponunt et infrendunt dire dentibus in eum: Magnum sit tibi, inquiunt, quod hucusque inpune venisti; et sicut celer reditus spem vitae, ita tibi parvae morae necis dampna creabunt. Nobis et toto huic regno, cujus nos fauces sumus, communis lex imperat et unus ordo vivendi; vos vero, qui estis alterius et ignotae legis, nisi hac nocte discedatis, in crastinum decapitabimini. Ipsa vero nocte in naviculam imponebantur, et retro ducti manserunt quinque dies in quodam vico. Cap. 30. Jam exsurgente purpureo die, coeptum iter agunt, et Davitico carmine viam sibi abbreviant, et dulcis vitae gaudium continuo appellant Christum. Inde nemora et feralia lustra linquentes, sole ascendente ad meridiem, campestria loca adierunt. Ibi fratre Gaudentio missam celebrante, sanctus ille monachus communicavit, et post sacram communionem pro alleviando labore itineris pauxillum obsonii accepit. Et dicto versu et sequenti psalmo, surgit de gramineo cespite, et quantum jactus est lapidis vel missus sagittae progressus, loco resedit. Hic cepit eum somnus, et quia diutini itineris fessus erat, pleno cornu profudit

­ 172 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

eum soporifera quies. Ad ultimum pausantibus cunctis, affuit paganicus furor, et irruerunt super eos impetu magno, et injecerunt omnes in vincula. Sanctus vero Adalbertus, stans contra Gaudentium et alium fratrem ligatum: Fratres, inquit, nolite contristari. Scitis, quia haec patimur pro nomine Domini, cujus virtus ultra omnes virtutes, pulchritudo supra omnes decores, potencia inenarrabilis, pietas singularis. Quid enim fortius, quid eo pulchrius, quam dulcem pro dulcissimo Jesu fundere vitam. Prosilit e furibundo agmine igneus Sicco, et totis viribus ingens jaculum movens, transfixit ejus penetralia cordis. Ipse enim sacerdos idolorum et dux conjuratae cohortis, velut ex debito prima vulnera facit. Deinde concurrerunt omnes, et vulnera miscentes, iram exsaturant. Profluit purpureus sanguis per foramina utriusque lateris; ille oculis ac manibus stat orans in coelum. Exiit rubeus amnis divite vena, et extractae hastae septem ingencia vulnera pandunt. Ille vinclis solutis extendit manus in modum crucis, et suppliciter fusis precibus pro sua et persecutorum salute ad Dominum clamat. Sic illa sancta anima carcere suo evolat; sic nobile corpus protenta cruce terram occupat; sic quoque multo sanguine vitam fundens, beatis sedibus et semper carissimo tandem perfruitur Christo. O sanctum et beatissimum virum, cujus in vultu angelicus splendor, in corde semper Christus erat! O pium et omni honore dignissimum, qui crucem, quam voluntate semper et animo portavit, tunc etiam manibus et toto corpore complexus est. Accurrunt undique armis dira barbaries, et nondum expleto furore, auferunt corpori nobile caput, et separant exsanguia membra. Corpus vero loco dimittendes, caput palo fixerunt, et laeto clamore sua scelera laudantes, reversi sunt unusquisque ad proprias sedes. Passus est autem sanctus et gloriosissimus martyr Christi Adalbertus 9 kalendas Mai, imperante rerum domino Ottonum tercio pio et clarissimo caesare, feria 6; scilicet ut qua die dominus Jesus Christus pro homine, eadem die homo ille pro Deo suo pateretur. Cui est misericordia in seculum, honor laus et imperium in secula seculorum. Amen.

ÐV. ADALBERTO, VYSKUPO, GYVENIMAS
apie 998–999

27 skyrius. Po to, naudodamas aðtrøjá pamokslininko kardà prieð þiauriàjà barbarystæ ir tamsuolius stabmeldþius, pradëjo galvoti, su kuo ið pradþiø, su kuo vëliau reikia kovoti: ar lankyti liutièius, kurie prasimaitina plëðdami

­ 173 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

krikðèionis ir skriausdami vargðus þmones, ar vykti pas prûsus, kuriø dievas yra pilvas ir gobðumas, vedàs á mirtá. Pagaliau jam, svyruojanèiam tarp vieno ir kito, ðovë á galvà puiki mintis: vykti Prûsijos dievø ir stabø nugalëti; ðis kraðtas buvo kaimynystëje ir þinomas minëtajam kunigaikðèiui. Suþinojæs apie jo sumanymà, kunigaikðtis davë jam laivà ir, kad kelionë bûtø saugi, pasodino á já trylika ginkluotø kariø. Pirmiausia jis atvyko á Gdansko miestà, kuris yra ant jûros kranto, labai plaèios kunigaikðèio karalystës kaimynystëje. Ten, Dievo gailestingumui laiminant jo atvykimà, buvo krikðtijamos didþiulës minios þmoniø. Ten per iðkilmingas miðias [Dievui] Tëvui paaukojo Kristø, kuriam po keleto dienø pats save kaip aukà rengësi atnaðauti. O kas tik liko ið to, kà jis ir naujai pakrikðtytieji suneðë, liepë surinkti ir, suvyniojæs á ðvarutëlá drabuþá, saugojo, ketindamas pasiimti kaip kelionës dovanas. 28 skyrius. Kità dienà, su visais atsisveikinæs, laivu iðplaukë á jûrà ir pranyko ið akiø tas, kurio niekada po to jiems nebeteko matyti. Ið èia labai skubiai jûra nuplaukë ir po keleto dienø iðlipo á krantà, o laivas su ginkluota sargyba sugráþo. Jis pats, atsidëkojæs jûreiviams ir jø virðininkui uþ parodytà geradarystæ, ten pasiliko su dviem broliais: vienas jø buvo kunigas Benediktas, o antrasis – mylimas ir ið maþens iðtikimas jo palydovas – brolis Gaudencijus. Tada, su didþiu tikëjimu skelbdami Kristø, jie nuplaukë á maþà salà, kurià supo upës álinkis ir kuri atvykusiems atrodë tarsi apskritimas. Bet vietos ðeimininkai atvykusiuosius pradëjo muðti ir iðvijo. O vienas, pagriebæs laivelio irklà, prislinko prie vyskupo ir, jam giedant ið knygos psalmes, kirto smarkø smûgá á tarpumentæ. Knyga iðkrito ið rankø, ir puslapiai pasklido á visas puses, o jis, atmetæs gavà, rankas ir kojas, gulëjo parblokðtas ant þemës. Bet, parbloðkus kûnà iðoriðkai, kà veikë viduje dievobaimingoji siela? Ji ðirdies linksmumà veikiai iðliejo þodþiais: „Garbë tau, Vieðpatie, – tarë, – kad esu vertas gauti uþ savo Nukryþiuotàjá nors vienà smûgá, jeigu daugiau [smûgiø] nebus“. Taigi, perëjæs á kità upës pusæ, ðeðtadiená [balandþio 17 dienà] ten apsistojo. O uþëjus vakarui, kaimo virðininkas nusivedë ðv. Adalbertà á kaimà. Ið visø pusiø susirinko minia smalsuoliø ir, ðaiþiais balsais (kaip ðunes) laidydami gerkles, laukë, kà virðininkas darys su jais. Tada ðventasis Adalbertas, paklaustas, kas esàs, ið kur ir dël ko èia atvykæs, taip atsakë ðvelniu balsu: „Kilimo esu slavas, vardu Adalbertas, ið profesijos vienuolis, anksèiau vyskupas pagal savo luomà, dabar mano pareigos – jûsø apaðtalas. Mûsø kelionës tikslas yra jûsø iðganymas, kad, palikæ kurèius ir nebylius stabus, pripaþintumëte savo Kûrëjà, kuris tëra vienintelis Dievas, ir be jo kito dievo nëra, kad átikëjæ jo vardà turëtumëte gyvenimà ir taptumëte verti gauti atpildà – dangiðkuosius dþiaugsmus niekad nesenstanèiuose rûmuose“. Taip kalbëjo ðventasis Adalbertas, o jie jau seniai piktinosi ir piktþodþiaudami plûdo já, mirtimi grasino. Ir staiga lazdomis

­ 174 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO PIRMASIS APRAÐYMAS

muðdami þemæ, vëzdais ëmë dauþyti jam galvà ir lyg laukiniai grieþti dantimis. „Laikyk, – sako, – dideliu pasisekimu, kad nekliudomas ligi èia atvykai. Skubus gráþimas suteiks tau viltá, o maþas delsimas uþtrauks tikrà praþûtá. Mus ir visà ðià karalystæ, kurios angoje mes esame, valdo bendri ástatymai ir vienodas gyvenimo bûdas; o jûs, (katalikai) ir neþinomø mums paproèiø þmonës, jei ðià naktá nepasitrauksite ið èia, ryto metà neteksite galvø“. Taigi tà paèià naktá, ásëdæ á laivelá ir pasukæ atgal, penkias dienas iðbuvo viename kaime. [...] 30 skyrius. Jau auðtant purpurinei dienai, jie keliavo toliau, Dovydo giesme trumpindami sau kelionæ ir nuolat ðaukdami Kristø, saldaus gyvenimo dþiaugsmà. Po to, palikæ miðkelius ir praþûtingas pelkes, saulei kylant á vidudiená, atvyko á lygumà. Ten broliui Gaudencijui laikant miðias, tas ðventasis vienuolis priëmë komunijà, o po jos truputá uþkando, kad lengviau bûtø keliauti. Po to, sukalbëjæs eiliuotà maldà ir psalmæ, pakilo nuo pievos, ir, paëjëjæs tiek, kiek numetamas akmuo ar kiek lekia paleista strëlë, atsisëdo. Èia suëmë já miegas, o kadangi buvo nuvargintas ilgos kelionës, tai giliai ámigo. Galop visiems nurimus, ásiverþë ásiutæ pagonys, labai smarkiai juos uþpuolë ir visus grandinëmis surakino. Bet ðventasis Adalbertas, stovëdamas prieð Gaudencijø ir kità suriðtà brolá, tarë: „Broliai, neliûdëkite! Þinokite, kad visa tai kenèiame dël Vieðpaties vardo, kurio gëris pranoksta visoká gerumà, groþis – visokià groþybæ, kurio galybë neapsakoma, kurio meilë nepaprasta. Juk kas gi yra narsiau, kas graþiau, kaip paaukoti savo brangiàjà gyvybæ uþ saldþiausiàjá Jëzø“. Ið ásiutusios minios paðoko uþsidegæs Sikas ir, ið visø jëgø paleidæs didþiulæ ietá, pervërë jam paèià ðirdá. Mat jis [Sikas] buvo stabmeldþiø ðventikas ir tos sukilusios minios vadas, todël lyg ið pareigos pirmasis já suþeidë. Po to subëgo visi ir, atverdami jam naujas þaizdas, iðliejo savo pyktá. Pasipylë purpurinis kraujas per skyles ið abiejø ðonø; bet jis stovëjo rankas iðtiesæs aukðtyn ir, pakëlæs akis á dangø, meldësi. Pasipylë rausvas upelis ið storosios venos, o iðtrauktos ietys atvërë septynias didþiules þaizdas. Ið grandiniø iðlaisvintas rankas jis kryþiumi iðtiesë ir, karðtai melsdamasis uþ savo ir persekiotojø iðganymà, ðaukësi Vieðpaties. Taip ta ðventoji siela palieka savo kalëjimà; taip kilnus kûnas guli paslikas kryþiumi ant þemës; taip pagaliau, netekæs kraujo ir iðkvëpdamas gyvybæ, jis amþinai dþiaugsis dangaus karalyste ir gërësis brangiausiuoju Kristumi. O ðventasis ir palaimintasis vyre, kurio veide þërëjo dangiðkasis groþis, o ðirdyje visada buvo Kristus! O dievobaimingasai ir aukðèiausios pagarbos vertas [þmogau]; gyvas bûdamas savo noru ir pasiðventimu neðei kryþiø, o dabar pavaizdavai já rankomis bei visu kûnu. Atbëgo ið visø pusiø lyg þvërys apsiginklavæ barbarai ir dar nepasotinæ savo ásiûèio atkirto nuo kûno kilniàjà galvà ir atskyrë bekraujus kûno sànarius. Taip jo kûnà palikæ toje paèioje vietoje, galvà pamovæ ant mieto ir linksma daina garsindami savo nusikaltimà, visi iki vieno sugráþo á savo gyvenvietes. Ðventasis

­ 175 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

DEÐIMTAS AMÞIUS

ir garbingasis Kristaus kankinys Adalbertas buvo nukankintas balandþio mënesio 23 dienà, vieðpataujant Otonui III, pamaldþiajam ir garsiajam valdovui, penktadiená, bûtent tà paèià dienà, kai Vieðpats Jëzus Kristus numirë uþ þmogø, tà dienà ir tasai þmogus uþ savo Dievà iðkentëjo kanèias. Jam yra amþinas gailestingumas, pagarba, ðlovë ir aukðèiausioji galia per amþiø amþius.
Vertë LEONAS VALKÛNAS ir DAIVA MAÞIULYTË

­ 176 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS
Ðv. Adalberto (Vaitiekaus) gyvenimas antrà kartà buvo apraðytas Vokietijoje. Apraðymo (Sancti Adalberti Pragensis episcopi et martyris vita altera, Passio sancti Adalberti) autorius Brunonas (vienuoliðkas vardas – Bonifacas, po mirties – ðventasis) Kverfurtietis (Bruno Querfurtensis, Bruno von Querfurt). Jis gimë apie 974 metus Saksonijoje, kilmingoje ðeimoje, mokësi Magdeburgo katedros mokykloje. 994 metais imperatorius Otonas III pasirinko já savo kapelionu. 997 metais atlydëjæs imperatoriø á Romà, Brunonas ástojo á ðv. Aleksijaus vienuolynà Aventino kalvoje. Suþinojæs apie Adalberto, Prahos vyskupo, nuþudymà, nusprendë stoti á jo vietà. Popieþiaus buvo áðventintas misijø arkivyskupu ir 1004 metais iðkeliavo á Vokietijà. Lankësi Vengrijoje, karaliaus Stepono dvare, Kijeve, pas dididjá kunigaikðtá Vladimirà, krikðtijo peèenegus. Pabuvæs pas Lenkijos karaliø Boleslovà Narsøjá, kuris turëjo dideliø misijiniø planø, nutarë leistis á Prûsus (ar á jotvingiø kraðtà). 1009 metais vasario 14 dienà Rusios ir Lietuvos pasienyje „su aðtuoniolika saviðkiø“ buvo pagoniø nuþudytas. (Tai pirmas þinomas Lietuvos vardo paminëjimas raðytiniuose ðaltiniuose.) Spëjama, kad Ðv. Adalberto gyvenimà, kuris laikomas geriausiu ið trijø iðlikusiø ðv. Adalberto biografijø, Brunonas Kverfurtietis paraðë 1004 metais Vokietijoje, rengdamasis misijø kelionei á Vengrijà. Kitø tyrinëtojø teigimu, jis paraðytas 1005 metø pabaigoje ar 1006 metø pradþioje (o gal 1008 metais), kai Brunonas Kverfurtietis rengësi misijoms Prûsuose. Iðliko dvi apraðymo redakcijos – plaèioji ir trumpoji. Tarp jø yra ideologiniø skirtumø, susijusiø su politinëmis jø paraðymo aplinkybëmis.
JUOZAS TUMELIS

Dalis informacijos apie prûsø elgesá ir ásitikinimus yra ta pati kaip ir pirmajame Adalberto gyvenimo apraðyme (þr. p. 171­173). Pasakojama, kad prûsai, pas kuriuos atvyko vyskupas Adalbertas, laikë save visos prûsø karalystës sargais, kad ápykæ lazdomis muðë þemæ, kad pirmasis vyskupà suþeidë jø vadas Sikas. Atrodo, kad Brunonas buvo skaitæs pirmàjá apraðymà ir ið ten paëmë dalá informacijos. Taèiau kita informacija yra uþfiksuota pirmà

­ 177 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

VIENUOLIKTAS AMÞIUS

kartà. Ji galëjo bûti gauta ið Aventino vienuoliø, kurie saugojo ðv. Adalberto atminimà, arba ið kitø amþininkø (tikriausiai lenkø).
NORBERTAS VËLIUS

Publikacijos: Bruno, 1841; 1861 (fragm.); 1864; 1873; 1904; 1969; Mannhardt, 1936, 10–11 (fragm.). Literatûra: þr. p. 183­184. Tekstas ið: Bruno, 1861, 231­235.

V I T A S . A D A L B E R T I c. 1004
Cap. 24. [...] Ergo miles Dei cum duobus sociis intraverat parvum locum, qui circumlabente unda fluminis imitatur insulae vultum. Ibi aliquos dies steterunt; et fama volans paganorum auribus adduxit, habere se hospites ex alio orbe, ignoto habitu et inaudito cultu. Cap. 25. Primum ex improviso homines numero non plures parva nave veniunt; dant saltum ad terras, barbarum nescio quid frendunt; magna ira fumant, et hospites quaerunt. Ros regis, ros mellis tum episcopo in ore fuerat: librum psalmorum ante se sedens tenuit, in quo omnia verba oris Dei, in quo vita hominis et summa salutis clausa consistunt. Ad quem unus ex istis pejor pessimus accessit; dirum infremuit, nodosa brachia alte extollit, et cum conto, quo navem minavit, coelestia ruminantem episcopum inter scapulas fortissime percussit: Si non abitis, inquit, cicius capite plectemini, vexati diris poenis et mortibus multis. Evolat ex manibus excussum volumen; alia ex parte ipse humi stratus dat oscula luridae terrae, mente extentus et corpore toto. [...] – Quid tum? Foris projecti veniunt in mercatum, ubi confluxerat unda populorum. Circumstant subito coelicolam virum longo agmine capita canum; pandunt cruentos rictus, interrogant, unde? quis esset? quid quaereret? quare venisset, quem nemo vocavit? Lupi siciunt sanguinem, minantur mortem, quia ad eos portat vitam. Donec loquatur, vix exspectant; horrent et derident; melius

­ 178 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS

enim non sciunt; loqui jubent, capita movent. Accinxit vir lumbos, os aperit, et quia multa audire nequeunt, brevi alloquitur: De terra Polanorum, quam Bolezlawus, princeps christianissimus, Domino procurat, ad vos pro vestra salute venio; servus illius, qui fecit coelum et terram, mare et animancia cuncta. Venio vos tollere a manu diaboli et faucibus inmitis averni, ut cognoscatis creatorem vestrum, ut deponatis sacrilegos ritus, abrenunciantes mortiferas vias cum inmundiciis cunctis, et ut loti balneo salutis, efficiamini christiani in Christo, et habeatis in ipso remissionem peccatorum et regnum immortalium seculorum. Haec sanctus; illi autem contra jam dudum indignantes, coelestia verba irrident, terram baculis percutiunt, aerem mugitibus implent, manus tamen non iniciunt, set furorem dictant, et districtae severitatis nuncium ad aures hospitum mittunt: Propter tales, inquiunt, homines terra nostra non dabit fructum, arbores non parturiunt, nova non nascuntur animalia, vetera moriuntur. Exeuntes exite procul de finibus nostris, si cicius non retroponitis pedes, crudelibus poenis afflicti, mala morte peribitis. Illi vero, qui in ingressu regni positus bonos hospites eo loci dimissit, mortem minantur; domum incendere, divisis rebus uxores et filios vendere, spumante ira pollicentur. Cap. 30. Igitur sexta feria Gaudencius, sancto viro duplex germanus, cum jam scandens sol tres horas prope complesset, missarum sollemnia in laeto gramine celebrat. Post partem obsonii recumbentes accipiunt, ut in fortitudine cibi positum vigorem fessa membra, resumerent, et viam longam sine labore reparati pedes cicius minarent. Pulsa fame recreati surgunt, iterare incipiunt, et non longe ab eo loco ubi cibum sumunt, invalescente lassitudine, caput ponunt, et fessa corpora somno indulgent. Dormitaverunt omnes et dormierunt: adest sonitus armorum, fulgurans hasta, sonans clyppeus et gladius acutus. Cui frater a Polanis occisus erat, zelo ductus barbarus venit; cum quo, qui exultant in rebus pessimis, conspiravere poenitencia ducti, quia dimiserunt; impetu magno ydolatrae appropinquarunt. Nec mora, equos dimittunt, volatili pedum fuga accurrunt, requiem hospitum turbant, vincula iniciunt, tamquam latrones deberent, manus et brachia stringunt. Stupent fratres, et non suaviter expergefacti insperato animo vincula et hostes agnoscunt. [...] Cap. 32. Ajunt qui in illo agone fuerunt, nec unum verbum fecisset pallidus episcopus, nisi, quando ligatum ad montis supercilium ducunt, ubi septem lanceis pulcra viscera forant, ad illum, cujus tunc lancea debuit primum ictum et torvo aspectu occidendum martyrem loco statuit, hoc unum verbum: Quid vis pater? exili voce interrogans fatur. Habes quod semper volebas, morere passus pro desiderato Christo, hac die felix victima functus, qua die Salvator pro te et pro mundo crucifixus, ipse tunc sanans mundum languidum, nunc vero magnum te faciens martyrem suum. Septem donis ditavit te Christus virtute

­ 179 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

VIENUOLIKTAS AMÞIUS

multa, fluxit tibi gratia sancti Spiritus; nunc in ejus honore septem lanceis confossus, amplectere desiderabilem Christum. Cap. 33. Dux et magister nefariae cohortis primum igneus Sikko forat penetralia cordis, post saliente malicia et currente manu ceteri scelus peragunt. [...] Cap. 34. [...] Igitur impii viri duos fratres immisericorditer ligatos secum portant, et sancti viri nobile caput a sancto corpore dividunt, et sub fida custodia utramque partem custodiunt. Ne cogites, religionem faciant, qui prophanare tantum sapiunt; a duce finitimo Bolezlavo grandem pecuniam accepturos se putant, ut res erat, quando reverentissimum corpus et caput, desiderabilem thesaurum vendunt. Martyrizatus est autem preciosus martyr Adalbertus, qua die pius Georius est gladio percussus. [...]

ÐV. ADALBERTO GYVENIMAS
apie 1004

24 skyrius. [...] Taigi Dievo karys su dviem bièiuliais áþengë á maþà vietovæ, kuri, apsupta tekanèios upës bangø, buvo panaði á salà. Ten jie apsistojo kelioms dienoms, o paskildæs aplinkui garsas praneðë pagoniø ausims, jog jie susilaukë sveèiø ið kito pasaulio, kurie yra neáprastai apsirengæ ir ðneka negirdëta kalba. 25 skyrius. Ið pradþiø maþu laiveliu netikëtai atplaukë keletas þmoniø: iððoko á krantà, kaþkaip tarsi laukiniai grieþë dantimis, degë dideliu pykèiu ir ieðkojo svetimðaliø. Karaliaus rasa, medaus rasa tada buvo vyskupo lûpose: sëdëdamas [jis] laikë prieð save psalmiø knygà, kurioje suraðyti ið Dievo lûpø iðëjæ þodþiai, kuriuose yra visas þmogaus gyvenimas ir aukðèiausiasis iðganymas. Prie jo [vyskupo] priëjo vienas ið jø, blogiausias ið blogiausiø. Jis baisiai suðuko, aukðtai iðkëlë raumeningas rankas ir kartimi, kuria laivelá stûmë, labai smarkiai trenkë tarpumentën vyskupui, besikalbanèiam su dangumi. „Jei neiðeisite, ­ tarë, ­ kuo greièiausiai, uþmokësite savo galva, bûsite þiauriai nubausti ir nukankinti“. Iðkrito jam ið rankø knyga, o pats þemën parblokðtas gulëjo paslikas ir buèiavo gelsvà smëlá. [...] O kà gi tada? Iðvaryti ið ten, nuvyksta á prekyvietæ, kur suplaukë þmoniø minios. Tuojau ðunsnukiai apstoja dangiðkàjá vyrà dideliu bûriu, atveria kruvinus nasrus ir klausinëja, ið kur ir kas esàs, ko jam reikià, dël ko atvykæs niekieno

­ 180 ­

TURINYS

TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA

MITOLOGEMŲ RODYKLĖ

ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ

ÐV. ADALBERTO (VAITIEKAUS) GYVENIMO ANTRASIS APRAÐYMAS

nekviestas. Vilkai trokðta kraujo, grasina mirtimi, nes jiems jis neða gyvenimà. Vos iðtveria, kol jis kalba, vëpso, iðjuokia: nieko geresnio nemoka. Liepia kalbëti, kraipo galvas. Apsijuosia vyras strënas, praveria burnà. Ir kadangi jie negali klausyti ilgos kalbos, jis praðnenka á juos trumpai: „Ið lenkø þemës, kurià Boleslovas, labai krikðèioniðkas kunigaikðtis, Vieðpaèiui parûpino, að ateinu pas jus, rûpindamasis jûsø iðganymu; tarnas to, kuris sukûrë dangø ir þemæ, jûrà ir visus gyvius. Ateinu jûsø iðvaduoti ið velnio nagø ir þiauraus pragaro prarajos, kad jûs paþintumëte savo Kûrëjà, kad atsisakytumëte ðventvagiðkø apeigø, sutrumpindami mirtinus kelius su visais netyrumais, ir kad, apiplauti iðganymo pirtyje, taptumëte krikðèionimis Kristuje ir jame susilauktumëte nuodëmiø atleidimo ir amþinosios karalystës“. Taip kalba ðventasis, o jie, jau seniai piktindamiesi, ðaiposi ið dangiðkøjø þodþiø, lazdomis muða á þemæ, orà pripildo maurojimo, taèiau rankø dar nepaleidþia á darbà, tiktai parodo savo átûþá ir svetimðaliø ausims siunèia neregëto þiaurumo þinià: „Esant ðalia tokiems þmonëms, ­ sako, ­ mûsø þemë nebeaugina vaisiø, medþiai nebebrandina sëklø, gyvuliai nebeveda jaunikliø, senieji iðgaiðta. Kuo skubiausiai iðeikite, dinkite ið mûsø þemës. Jeigu veikiai neiðsineðdinsite, þiauriai bûsite nubausti ir nelaiminga mirtimi mirsite“. O tam, kuris prie karalystës vartø pastatytas geruosius sveèius áleido, mirtimi grasina: putodami ið pykèio, þada namà padegti, turtà pasidalyti, þmonas ir sûnus parduoti. 30 skyrius. Taip penktadiená Gaudencijus, ðventojo vyro pusbrolis, kai nuo saulës patekëjimo buvo praëjusios beveik trys valandos, laiko iðkilmingas miðias þydinèioje pievoje. Po to atsigulæ ðiek tiek uþkanda, kad pastiprintas maistu nuvargæs kûnas atgautø vikrumà ir kad pailsëjusios kojos greièiau galëtø be vargo þygiuoti ilgà kelià. Numalðinæ alká, pailsëjæ pakyla ir toliau þygiuoja. Netoli nuo tos vietos, kur valgë, pajutæ stipresná nuovargá, prigula, ir nuvargæ kûnai uþmiega. Visi snûduriavo ir ámigo. Staiga pasigirsta ginklø þvangëjimas: þaibuojanti ietis, skambàs skydas ir aðtrus kalavijas. Atskubëjo ásikarðèiavæs barbaras, kurio brolá buvo nuþudæ lenkai. Prie jo prisidëjo tie, kurie visada dþiaugiasi dël nelaimiø, gailëdamiesi, kad já [Adalbertà] buvo paleidæ. Po didelio puolimo stabmeldþiai visai prisiartina. Tuètuojau paleidþia arklius, patys dumte atidumia, sudrumsèia svetimðaliø poilsá, tarsi plëðikams uþdeda grandines, suriða rankas. Apstulbæ broliai, nemaloniai pabudinti, netikëtai pamato grandines ir prieðus. [...] 32 skyrius. Tie, kurie buvo tose grumtynëse, sako, kad iðblyðkæs vyskupas neprataræs në vieno þodþio. Tiktai kai já suriðtà vedë á kalno virðûnæ, kur septyniomis ietimis jo graþiuosius vidurius [turëjo] perverti, jis kreipësi á tà, kurs turëjo suduoti pirmà smûgá ir baisiu þvilgsniu nuþvelgæs norëjo kankiná vietoje nuþudyti, ir tarë tik vienà þodá: „Ko nori, tëve?“ Taip, sako, jis silpnu balsu

­ 181 ­

[. 33 skyrius. ko visada norëjai.. o paskui kylant ásiûèiui lengva ranka kiti ávykdo nusikaltimà. kurià Iðganytojas uþ tave ir pasaulá buvo nukryþiuotas. pagal paprotá pardavæ garbingàjá kûnà ir galvà kaip pageidaujamà turtà. dabar jo garbei septyniomis ietimis pervertas apkabink pasiilgtàjá Kristø. O nukankintas buvo brangusis kankinys Adalbertas tà dienà.. kad tà daro ið religinës pagarbos tie.TURINYS TRUMPINIMAI.. Jie tikisi gauti ið kunigaikðèio Boleslovo daug pinigø. o ðventojo vyro kilmingàjà galvà nuo ðvento kûno atskiria ir abi kûno dalis iðtikima sargyba saugo. [. Nelabojo bûrio vadas ir tvarkytojas ugningasis Sikas ið pradþiø perduria paèià ðirdá. o dabar padaro tave savo didþiu kankiniu. tapæs laimingàja auka tà paèià dienà. Septyniomis dovanomis tave Kristus apdovanojo uþ daugybæ dorybiø. mirk kentëdamas uþ pasiilgtàjá Kristø. kurie viskà moka taip iðniekinti. kurià ir pamaldusis Jurgis kardu buvo nudurtas.. [. Turi tai. Jis tada gydë negaluojantá pasaulá.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 182 ­ .] 34 skyrius... iðsiliejo ant tavæs Ðventosios Dvasios malonë. Nemanyk. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS paklausæs.] Taip nelabieji þmonës du brolius negailestingai suriðæ su savimi gabenasi.

buvo ásivaizduojama kaip miesto ir visos karalystës anga). bet ne tais paèiais ðaltiniais arba gerokai pakeitë tø paèiø ðaltiniø informacijà. Kolberg. á kurá vyskupas atvyko. 181). ­ 183 ­ . Ten buvo teigiama. kad dël svetimðaliø þemë nebeauginsianti vaisiø. kad. gyventojai gyvenà visos karalystës angoje (þr. o èia sakoma. p. Fijaùek. p. medþiai nebeduosià sëklø. JUOZAS TUMELIS Ðv. Literatûra: Kætrzyñski. norint patekti á miestà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ Ð V . 11 (fragm. Duomenø apie senàjá prûsø gyvenimo bûdà ir pasaulëþiûrà nedaug. 1899.). kaip buvo áprasta tokio pobûdþio veikaluose. Adalberto (Vaitiekaus) kankinimo apraðymu. 1910. 1904. Voigt. 1925. matyt. 1864. tiek vienø. 1901. 1909. gal ir Prûsijoje. Ten buvo uþsimenama. dëmesys nukreiptas á paskutines ðv. Matyt. o èia ­ kad „vienas ið jø“. 1899. 1898. Likowski. Adalbertà nuþudæs „stabmeldþiø ðventikas“ (þr. Buvo linkstama já datuoti apie 1000 metus. Perlbach. 1936. Utrpeni. Ið teksto atrodo. Pagal raðybà sprendþiama. Ten buvo sakoma. Adalberto gyvenimo dienas. 182) Sikas. 1900. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Passio. 175). jo nuþudymà ir po mirties daromus stebuklus. kad jo autorius buvo vokietis (bavaras). 1904. Adalberto kankinimo apraðyme. gyvuliai nebevesià jaunikliø. kad jis raðytas Lenkijos karaliaus Boleslovo I Narsiojo valdymo (992–1025) laikais. reikià pereiti per olà (kuri. senieji þmonës mirsià (þr. lankæsis Lenkijoje. Kaindl. 1884. taèiau. tiek kitø apraðymø autoriai naudojosi panaðiais. Adalberto gyvenimo apraðymuose. „nelabojo bûrio vadas“ (þr. Hybl. 1923/1924. 175). p. Tie duomenys pateikti panaðia tvarka kaip ir ðv. nëra ið jø nuraðyti. anksèiau laikytas seniausiu ðv. Koczy. atrodo. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) KANKINIMO APRAÐYMAS Passio sancti Adalperti martiris – anoniminis hagiografinis veikalas. kad Kulmo miesto. 1898. Mannhardt.TURINYS TRUMPINIMAI. 1899. 1873. nes gerokai skiriasi. 1893. kad ðv. 1861. o èia ­ kad svetimðalis „varginæs þmones. p. nardindamas juos po vandeniu“.

Krãlik. 1959. te ostende cumulo. inquid. qui aderant.TURINYS TRUMPINIMAI. previdearis. Presul vero venerandus. 1982. 1967. congressoribus suis Radim et Bugussae: „Conveniens mihi“. 1957. 1956. Urbanus custos: „Quemquam intromitti noster mos non est“. qui tunc erat canendus. ut episcoporum mos est. Gieysztor. infit. 1958–1964. aiebat. frater“. 236–237. audacter accedens ferulaque sua postes portae. Frater autem eius Radim. Prius enim. Dàbrowski. Post hec videlicet sumpto baculo. quatenus hoc gramine pulchro pernoctemus. 1967. reliquo episcopalis vestimenti ornamento indutus comitatu cum parvo urbem. „noli contristari. sacrum celebrabat officium eoque finito. eodemque die vigilia erat sancti Georgi martiris. Lucifero excussa nocte assurgente astro. non videri. Pruzae se intulit regioni. et vespertinales nocturnalesque laudes rerum creatori suoque militi persolvamus. Powierski. Ipse ab eis paululum recedens. Urbi quoque Cholinun appropinquans. 1963. Trestik. silvaticos per campos vagando tantam attulit eis fungorum herbarumque copiam atque dulcedinem. paucis se comitantibus. Wenskus. ut. inpavidus adiit. quae Cholinun vocatur. quod is. 1950. qui urbi preminet. Karwasiñska. Uhlirz. cuius freno et potestate regitur machina caeli et terrae“. 1966. tunc demum primate iubente intrandi ­ 184 ­ . sed audiri ab altero potuit. PASSIO SANCTI ADALPERTI MARTIRIS c. qui postea archiepiscopus effectus: „Quid nobis agendum est“. quam quintam oroscopos tangeret umbram. mutato nomine Gaudentius dictus. voluntas tua mox saturabitur domini providentia“. pulsans: „Aperi“. Mielczarski. 1966. 1969. venerat in quoddam nemus civitati propinquum. Wojciech. 1861. abstracta tantum casucula. Bibliografia. Cespite hoc aprili considens. 1000–1025 2. Ùowmiañski. 1954. latenter. quasi fugam moliens. satis venustum. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS 1934. 1962. Tekstas ið: Passio. „quoniam esuriendi inopia lassi sumus?“ „Obtice. respondere fertur. qui foris et intus erat. ac eo propitiante orto sole officiis missarum peractis civitatem. „sed regrediens in eminenti. congauderent. ita tenebrosum. presul infit. prout venimus. Úw. Deus providebit suos. ipse rex dinoscitur virtutum omnium. quis sis. 1967. 1964. 1947. ingrediamur“. uti variorum ciborum superhabundantia se vesci. Labuda. insegnis insistebat imno. „ianitor: Angelus regis gloriae intraturus est. in quo erat planities iocunda. „videtur. Erat enim ante introitum portae illius profundum specus longitudinis non parvae.

nec furori nimio ante pepercit. retro respiciens octo viros post se properantes contemplavit. que viator retulit. Haec dicenti athleta dei oboediens in praemonstrata se videndum presentavit altitudine. concurrêre. concitato cucurrit tramite. qui sequenti mane decollandus erat. qua pro pilleo usus est. caput fixum cernens. Viso sancti dei vultu. interdum elevatis ad collum digitis stolam humeris applicavit. stansque coram principe rem sancti martiris omnem. Asseclae videlicet eius. Circumfusus proprio undique cruore immobilis docendo perstitit. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) K A N K I N I M O A P R A Ð Y M A S licentia haud tibi denegabitur“. 3. quo hec contingebant.. dilacerabat. veroque testimonio. subitoque in illlum irruens ex illis unus extensa dolatura capitali eum martirizavit sententia. Quidam. quod mox pio presuli palam fecit. in quorum presentia beati martiris passio peracta est. Pulslaique ad civitatem. quam mitram villosam. Trucidatores nefandi. procul dubio super impositi sceleris reatu ferreo compede per crura inretitus. atque mox more irascibilium apum quasi tumultuantis populi. Chnazina vocitatam. situs erat. Ast ubi homines nefandi velle suum in sanctum dei perfecere.. fixere illud in altum sudem. gressus iuxta semitam fluentis amnis. confirmavere. de sude depositum sua abdidit in pera. Hoc primum perhibetur esse suum signum. Quid est verbis morandum? Non densior grando sata conterendo fuerit. notae urbis claustro sese intulere. qui per merita testis dei a proscripta liberatus est paena. qui populum aquaria submersione pessumdaret. advenere. quicquid virorum ac mulierum inerat. Memoriam defunctorum vigilias canendo caelebrans. contemplato sancti martiris capite catenam de cruribus dissilire gaudebat. quam armata lapidibus manus caput suum penitus conterendo saevivit. invidentes coruscantem populo lucere lucernam. Hanc insoliti virtutem signi ammirantes. loquebatur: „nosque simili modo perdere venerat“. Improbi quoque facto agmine unanimiter circumvallantes sanctum dei. subdiaconus suus. Weihtahc almus. regrediebatur. Ille molliter ridens ab inceptis non obticuit orationibus. dum hec agebantur. ammirati sunt. custodum unus terribiliter mirum alto clamore vociveravit. proximae latibulis se servandi causa dedêre silvae.TURINYS TRUMPINIMAI. Viatoris cuiusdam. donec limphata gens lapidandi viribus defecerat et martirem sanctum ultimum claudere sperabat diem. abstractoque de pera capite in medio manifestavit. eum esse. Bugussa vero. quis sive unde esset. caput de sude oracula aeternae eructabat vitae.] ­ 185 ­ . orationes usque ad dicendas pervenit. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐV . Corpus vero truncatum corruit in terram. [. Interea quoque. Unus videlicet ex iis. elevato capite. ordinaliter exposuit. maioris triumphi gloriam sibi esse paratam agnoscens. sicut noverat. Qui. ut fertur. in fugam conversi. reliquum corpus amni prope fluenti immersere. cui antea cognitus erat. spiritus autem polorum intravit gloriam.

Pirma negu horoskopas (laikà rodanti þvaigþdë) uþkliudë penktà ðeðëlá. ir bûsi sotus“. kad galima bûtø apþiûrëti. Prieðais to miesto vartus buvo gili. jog miesto sargybinis atsakæs: „Mes nepratæ ásileisti pro vartus bet koká þmogø. Pagarbos vertas vadovas. broli. eisime á miestà. ADALBERTO. su keliais palydovais. gan ilga ir tokia tamsi ola. ta kryptimi mes ir vykstame“. Sësdamasis ant balandþio mënesio þolës savo bendrakelioniams Radimui ir Bugusai kalbëjo: „Man regis. Vienas ið jø. Dievas pasirûpina saviðkiais. atidaryk. Pats. kas tu toks. kad prisivalgæ iki soties ávairaus maisto visi apsidþiaugë. atsistojo. vadinamà Kulmu. áþengë á Prûsijos þemæ. tarsi piktø bièiø spieèius. o pats karalius yra þinomas ið visokiø dorybiø. o tà dienà [balandþio 22] ten vyko ðventojo kankinio Jurgio naktinës iðkilmës. tau bus leista áþengti miestan“. o pasimeldæ jam. ið anksèiau já buvo paþinojæs. todël pasakë. Taèiau jo brolis Radimas (pakeitus vardà pavadintas Gaudencijum. – prabilo vyresnysis [Adalbertas]. Sakoma. Iðgirdæs ðituos þodþius. Dievui padedant. jo valia ir galia yra tvarkomas dangus ir þemë“. beje. kad esantis lauke negalëjo nei matyti. tavo noras tuojau pat. Nori áþengti karaliðkosios ðlovës pranaðas. vëliau jis buvo paskirtas arkivyskupu) kalbëjo: „Kà mums daryti? Juk bûdami alkani esame nusilpæ“. uþlipæs ant kalvos. virðininkui ásakius. nepaprastai siaubingu balsu taip garsiai ëmë rëkti. kad reikës bëgti. Visi kaip vienas iðsirikiavæ ir apsupæ Dievo ðventàjá. tarë: „Vartininke. jis atlaikë pamaldas ir jas uþbaigæs. pasiëmæs lazdà. todël gráþk atgal. ­ 186 ­ . Po to. atneðë jiems tokià daugybæ grybø ir sultingø þoliø. klusnus Dievo karys leidosi apþiûrimas ant nurodytos aukðtumos. matyt. kurs buvo tame urve. kuriam tada reikëjo giedoti. pasirodyk. iðsipildys. tas. slapèia. su keliais palydovais be baimës atvyko á miestà. atlaikæ miðias. – „Nutilk. sudavæs á juos. saulei patekëjus.TURINYS TRUMPINIMAI. nei girdëti to. jis buvo pasukæs á netoli miesto esantá gan þavø miðkelá. tarsi matydamas. – nenusimink. jog tinka mums ant ðios graþios vejos nakvoti ir vakarinëmis bei naktinëmis maldomis paðlovinti pasaulio Kûrëjà. nusiëmæs tik apsiaustà su kapiðonu ir likæs apsirengæs visais kitais vyskupo drabuþiais. þinoma. kaip tai daro vyskupai. Artëdamas prie Kulmo miesto. paëjæs ðiek tiek á ðalá ir paklaidþiojæs miðko progumomis. kuriame buvo plynë. nedorëliai apstulbo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS ÐV. kuri kyðo uþ miesto. KANKINIO. Kai atëjo ðviesi naktis ir pasirodë þvaigþdës. kad tuètuojau subëgo triukðmingø vyrø ir moterø bûrys. dràsiai prisiartinæs prie vartø ir savo rykðte. ir tik po to. pamatæs Dievo ðventojo veidà. Vienas ið sargybiniø. KANÈIOS apie 1000–1025 2.

Jo geradarys Veihtahë. su neapykanta þvelgdami á greitai nuplaukianèià spindinèià ðviesà þmonëms apðviesti. Tuo laiku. iðtraukæs ið krepðio galvà. jog iðmuðë paskutinë jo valanda. dieviðkasis liudytojas.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐV . kol ásiutusi gentis neteko jëgø svaidyti akmenis ir ðventasis kankinys pajuto. jog ávykdë nusikaltimà. kol visa tai dëjosi. kuriø akivaizdoje buvo nukankintas ðventasis kankinys. gavo pelnytà atpildà – buvo iðvaduotas nuo paskirtos bausmës. o paskui. O tie bedieviai þmonës. taigi ir èia atëjæs þmoniø panaðiai kamuoti. jis pritraukdavo prie peèiø stulà. pasitraukë á ðalá. kol visai sukruvino [ðventojo] galvà. [. jog jam paruoðta didþiulës pergalës ðlovë. negalëdamas pasijudinti. jog tai buvæs jo [ðventojo Adalberto] pirmasis þenklas. Iðdëstæs ið eilës viskà. pastebëjo atskubanèius aðtuonis vyrus. plûkianti pasëlius. jog tai. Be abejo. Siaubingai ðëlti jie liovësi tik tada. paskui perëjo prie maldø. greit pamaldþiam kunigui pasidarë viskas aiðku. pasakæs. ir stojæs prieð teismà dël ðventojo kankinio Adalberto. Staiga vienas ið tø vyrø ðoko ant jo su iðkeltu akmenø skaldymo kûju ir. Stebëdamiesi ðio nepaprasto þenklo jëga. Jo padëjëjas Bugusa. kà tik þinojæs. Jis maloniai ðypsodamasis nenutraukë pradëtø maldø. kur tatai atsitiko. Ásiþiûrëjæs sielos akimis á ðventojo kankinio galvà. susirinko visi tie. Pasakojama.. Protarpiais pridëjæs pirðtus prie kaklo. o kûnà ámetë á netoliese tekanèià upæ. ir paliudijo. leidosi bëgti ir norëdami iðlikti gyvi pasislëpë èia pat esanèio miðko tankmëje. kurià jis dëvëjo vietoj kepurës. nuëmæs jà ir paslëpæs savo krepðyje. Sakoma. 3. takeliu ëjæs vienas keliautojas pastebëjæs ant baslio pasmeigtà galvà. paprastai Chnazina vadinamà. Pirmiausia [jis] pagerbë mirusiøjø atminimà ðermenø giesmëmis. o dvasia pasiekë dangiðkà garbæ. esanti tikra tiesa. parodæs jà visiems. pakëlæ [vyskupo] galvà.. þvalgydamasis atgal. jis nesiliovë juos mokæs tol. susidorojæ su Dievo ðventuoju. Jis atskubëjæs staèia ðalikele á Pulslavo miestà. paskelbæs mirties nuosprendá. mat nukrito nuo jo blauzdø reteþiai ir jis. jis pats buvo apkaltintas. o kità rytà jam turëjo bûti nukirsta galva. pasmeigë jà ant aukðto baslio.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË ­ 187 ­ . já nukankino. Nelabieji þudikai. A D A L B E R T O ( V A I T I E K A U S ) K A N K I N I M O A P R A Ð Y M A S jog tai esàs tas. jis pralinksmëjo. galva nuo baslio iðtarë pranaðingus þodþius apie amþinàjá gyvenimà. uþsidarë mums þinomame mieste. – taip siautëjo jø akmenimis apsiginklavusios rankos. Kam dar gaiðti laikà kalboms? Ne didesnë bûtø buvusi kruða. kà keliautojas praneðë. palydovai. atsistojæs viduryje. Sukapotà kûnà jis uþkasë á þemæ. ir jo blauzdos apkaltos geleþinëmis apkalomis. Aiðku. kad prie pat tekanèios upës. kuris varginæs þmones nardindamas juos po vandeniu. kai sudraskë á skutus gauruotà mitrà. Paplûdæs ið visø pusiø kraujais. ëjæ jam ákandin.

kad vakarø baltai geria kumeliø pienà. kiti mano. Hamburgo ir Brëmeno arkivyskupo Adalberto prikalbintas. Ðaltiniø ir ypaè miðkeliø garbinimas buvo vienas ið ryðkiausiø ne tik vakariniø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS ? ­ po 1081 ADAMUS BREMENENSIS Tikrø þiniø apie Adomà Brëmenietá (Adamus Bremenensis. Kad geria kumeliø pienà. Veikalo originalo neiðliko. galima numanyti. o kitus – jo darbo tæsëjai ar perraðinëtojai. Ið Adomo Brëmenieèio teiginio. Adam von Bremen) iðliko nedaug. Savo veikale Adomas Brëmenietis panaudojo Antikos. kad sembai neleidþia krikðèionims lankyti miðkeliø ir ðaltiniø. kad þinias apie prûsø tikëjimus Adomas Brëmenietis gavo ið patikimø amþininkø (Bertuleit.TURINYS TRUMPINIMAI. kad jis kilæs ið Magdeburgo. 1924. diplomatinius aktus. Vieni já tapatina su Adomu Bambergieèiu. JUOZAS TUMELIS Spëjama. 12). Dël pateikiamø þiniø tikslumo Adomas Brëmenietis laikomas vienu þymiausiø XI amþiaus Europos geografø. þinoma tik ið Adomo ­ 188 ­ . bet ir kitø baltø religijos bruoþø. apie 1072–1076). maiðytà su krauju. Petro Dusburgieèio) yra paliudytas ir Adomo Brëmenieèio teiginys. duota vertingø etnografiniø þiniø. Já yra minëjæ daugelis vëlesniø ðaltiniø. nors tiesiogiai su tekstu nesusieti paaiðkinimai (scholijos). jau po pastarojo mirties (1072) paraðë Hamburgo baþnyèios istorijà (Gesta Hammaburgensis Ecclesiae Pontificum. Veikale yra 186 vertingi. Ketvirtàjà Adomo Brëmenieèio veikalo dalá sudaro Skandinavijos ir Pabaltijo kraðtø apraðymas. Kitø ðaltiniø (Wulfstano. iðdëstë asmeninius pastebëjimus. kad tie miðkeliai ir ðaltiniai buvo laikomi ðventais. mus pasiekë tik per dvideðimt kopijø (XII–XVIII amþiø). ankstyvøjø viduramþiø autoriø bei savo amþininkø raðtus. taip pat pateikë Vokietijoje tuomet populiariø istoriniø pasakojimø. kuriø 141 paraðë pats Adomas Brëmenietis. Danijos karaliaus Svendo II Estridseno reliacijas. Pabaltijo þemës pavaizduotos palyginti ryðkiai ir tiksliai. Mirë Brëmene. Apie 1066–1067 metus jis atvyko á Brëmenà ir netrukus buvo paskirtas katedros mokyklos magistru ir kanauninku. kildindami ið Bambergo (tuomet garsëjusio savo mokykla).

nam per mare navim ingrederis ab Sliaswig vel Aldinburc. Sembos kraðto (1427). Adamoviès. 1961. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP. Klimas. Biezais. 1894. Svenung. 1954. 1969. Ab illa civitate brevi remigio trajicitur. Krabbo. Kohlmann. Ab ipsa urbe vela tendens quarto decimo die ascendes ad Ostrogard Ruzziae. I. GESTA HAMMABURGENSIS ECCLESIAE PONTIFICUM c. 1938b. Òîïîðîâ. 12). 1939. Ivinskis. Daukantas. Mannhardt. Balys. ut pervenias ad Jumne. quam possident Pruzi. ­ 189 ­ . 1908.).). Biezais. Vëlius. Narbutt. Adamus Bremenensis. 1965. Þemutinës Prûsijos kraðto (1427. Brückner. Iter ejusmodi est. Èâàíîâ. Adam von Bremen. 1924. Balys. 1936. 1444). 1980. 239–240.). Günther. Chùopocka. Schlütter. hinc ad Dyminem urbem. Tekstas ið: SRP. 1834. 239–240 (fragm. 1900b. jog á dykumà nubëgæs getas Gelonas geria su krauju maiðytà pienà. ypaè vakariniø. 1917. 19. 1886. Adomo Brëmenieèio þiniomis yra rëmæsi daugelis baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø (Voigt. Adomo Brëmenieèio teiginys. Straubergs. kraðto luomø (1434) potvarkiuose ir kituose. ar tik ðita uþuomina nëra iðprovokuota Vergilijaus þodþiø. inde ad Semland provinciam. 1984. 1934. 1919.). Dundulienë. 1940. Lippert. 1935. polinkis burtininkauti yra minimas daugelyje ðaltiniø. II. ubi et Runi habitant. Literatûra: Giesebrecht. 1977. Bûga. 1902. 1938. kiek perdëtas. I. 1983. 1909. 1835. 1891. 555). kaip antai: Pasaulio apraðyme (XIII a. Auning. nors baltø. Mierzyñski. kad kurðiø namai yra pilni pranaðautojø ir burtininkø (Mannhardt. 1075 Lib. 12 (fragm. Hermano Vartbergieèio ir Vygando Marburgieèio kronikose (XIV a. Schmeidler. 1827. 1926.). 1976. 1958. ir kt. Remiantis ðia uþuomina. 1918. Bertuleit. Slaviûnas. Kilo átarimas. Èâàíîâ. 1909. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS Brëmenieèio. daroma prielaida apie arkliø aukojimà (Ãàìêðåëèäçå. 1936. 1953.TURINYS TRUMPINIMAI. cap. Clemen. que sita est in hostio Peanis fluvii. 1881. ut ab Hammburc vel ab Albia flumine septimo die pervenias ad Jumne civitatem per terram. 1947.

Carnes jumentorum pro cibo sumunt. cap. Homines cerulei. facie rubea. cujus reliquias tunc Bolizlaus transtulit in Poloniam. quasi ad summam beatitudinem. inde Bohemos. Aurum et argentum pro minimo ducunt. Cujus gratia societatis Dani a Sclavis et Sueonibus juxta impugnati sunt.. contigua Ruzzis et Polanis. 18. Bolizlaus. Bolizlaus filiam vel sororem Herico dedit. ita ut videri possit ab Aldinburg. Et illi quidem ut stercora haec habent ad nostram credo dampnationem. cujus preadicatores immaniter persecuntur. Gothi a Romanis vocantur Getae. Haec opposita est Wagris.TURINYS TRUMPINIMAI. quos alli vendere solent. Et lac concretum cum sanguine potat equino. quae Sclavis adjacent. cum Ottone tercio cofoederatus. vel qui a pyratis infestantur. 25. nullum inter se dominum pati volunt. Hericus rex Sueonum. Altera est contra Wilzos posita.. homines humanissimi. Quarum prima Fembre vocatur. si haberent solam fidem Christi. hanc inhabitant Sembi vel Pruzzi. Omnes enim. pellibus habundant peregrinis. cum potentissimo rege Polanorum Bolizlao foedus iniit. ita metuuntur propter familiaritatem deorum vel potius daemonum. ab oriente Ruzzos. qui obviam tendunt his ad auxiliandum. solus prohibetur accessus lucorum et fontium. Apud illos martyrio coronatus est illustris Boemiorum episcopus Adalbertus. a quibus passus est sanctus Adalbertus. Teria est illa. Ambae igitur hae insulae pyratis et cruentissimis latronibus plenae sunt. quos autumant pollui christianorum accessu. qui periclitantur in mari. quarum odor letiferum nostro orbi propinavit superbiae venenum. deinde Polani. Schol. extra quorum sentenciam de publicis rebus nichil agi lex est. quam Rani [vel Runi] possident. Itaque pro laneis indumentis. sicut illa quae Laland dicitur. Illae autem insulae. quos ex lacte jumentorum inebriari certum est. IV. Usque hodie profecto inter illos. [. et criniti. qui latere habent hinc Pruzzos. omnem vi Sclavaniam subjecit et Ruziam et Pruzzos. gens fortissima Sclavorum. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS Lib. 129. rex christianissimus. quae nos dicimus faldones. de quibus Virgilius dicere videtur: acerque Gelonus Cum fugit in Rhodopen. atque in deserta Getarum. illi offerunt tam preciosos martures. ­ 190 ­ . Hoc usque hodie Gothi et Sembi facere dicuntur. Praeterea inaccessi paludibus. 15. Schol. que Semland dicitur. insigniores accepimus esse tres. ita ut inebriari dicantur. qui per fas et nefas ad vestem anhelamus marturinam. Trans Oddoram fluvium primi habitant Pomerani. illi occidunt. quorum lacte vel cruore utuntur in potu. quos majori cultu venerantur quam ceteri. et qui nemini parcant ex transeuntibus. Multa possent dici ex illis populis laudabilia in moribus. cum cetera omnia sint communia nostris.] Schol.

krikðèioniø lankymas suterðia. kurià valdo prûsai. Auksà ir sidabrà menkniekiu laiko. po to lenkai. 19 skyrius. kurios ribojasi su slavais. kuriø kvapas mûsø kraðtà persmelkë mirtinais iðdidumo nuodais. Mat visi kiti praeivius paprastai parduoda. sprendþiant valstybës reikalus. Treèioji. o ið ten – á Sembos provincijà. ­ 191 ­ . kad. kurie jûroje atsiduria pavojuje ar uþpuolami piratø. persikeliama á Dyminës miestà. kuris ákurtas Peano upës þiotyse. kurià valdo ranai. Antroji yra prieðais Wilzos. 18 skyrius. O jie visa tai laiko niekais. Pirmoji ið jø vadinama Fembrë. rusvos veido odos ir apaugæ plaukais. sako. didesnës yra trys. o laivu jûra tektø leistis nuo Ðlezvigo arba Aldinburgo. jog smerkia mus uþ tai. kuriuos. Jie taip bûgðtauja dël dievø. yra rusø ir lenkø kaimynystëje. kad ið tø salø. ákëlusio ten kojà. Uþ Oderio upës pirmieji gyvena pamarënai. kiek. nenori pakæsti savo tarpe jokio valdovo. Taigi vietoj vilnoniø apsiaustø. keliaudamas sausuma. kurie nepasigaili në vieno. gyvendami tarp nepereinamø pelkiø. – be kuriø pritarimo. be to. ðalia kuriø gyvena prûsai ir èekai. Nuo to miesto [=Jumnës] truputá pasiyrus. neleidþiama lankyti miðkeliø ir ðaltiniø. Joje gyvena sembai. palankumo. turi gausybæ kailiø [ásigytø] ið kitø ðaliø. taigi jà galima matyti nuo Aldinburgo. net pasigeria. kaip ir anà. Be abejo. Abiejose salose knibþdëte knibþda piratø ir krauju susiterðusiø plëðikø. o ið rytø – rusai. Jø þemëje kankinio vainiku buvo vainikuotas áþymus èekø vyskupas Adalbertas. vadinamoji Semba. tarkim. kad garbina juos kur kas iðkilniau negu kiti. jie dëvi tuos brangius kailius. kurio skelbëjus neþmoniðkai persekioja. 15 paaiðkinimas. nuo Hamburgo arba nuo Elbës upës iki Jumnës miesto. arba prûsai. o ðie – nuþudo. Suþinojome. jeigu tik jie bûtø Kristaus tikëjimo. nors visi kiti paproèiai yra tokie kaip mûsø. Daug ko girtino galima bûtø pasakyti apie tø tautø paproèius. kuriuos mes vadiname faldonais. Þydraakiai. Ið to miesto buriuodamas keturioliktà dienà pasieksi Rugijos Ostrogardà.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ADOMAS BRËMENIETIS HAMBURGO BAÞNYÈIOS ISTORIJA apie 1075 II knyga. vadinamà Lolandu. labai þmoniðki þmonës. kur gyvena runai. skubantys á pagalbà tiems. Ji yra prieðais Vagrá. negalioja joks ástatymas. Jumnæ galëtum pasiekti septintà kelionës dienà. Kelio iki jos tiek. ir po ðiai dienai jø þemëje. – narsiausia slavø gentis. kad mes – galime ásigyti ar negalime – labai norime kailiniø rûbø. Beje. jø manymu. ar veikiau demonø. IV knyga. o jø pienà ir kraujà geria taip. Kinkomø gyvuliø mësà naudoja maistui. ir manau. tarsi tai bûtø didþiausia laimë. arba runai.

­ 192 ­ . getai ir sembai taip tebedaro: yra þinoma. Romënai gotus vadina getais. Tos sàjungos dëka danai slavø ir ðvedø iðkart buvo uþpulti. Erikas. apie kuriuos. Ir iki ðiol. su galinguoju lenkø karaliumi Boleslovu 1 sudarë sàjungà. Vertë DAIVA MAÞIULYTË KOMENTARAI 1 Boleslovas – Lenkijos karalius Boleslovas I Narsusis (967–1025). Vergilijus kalba: „Ir smarkusis Gelonas. visà slavø kraðtà pavergë. nukankinusius ðventàjá Adalbertà. Boleslovas.TURINYS TRUMPINIMAI. sudaræs sutartá su Otonu III. kai nubëgo á Rodopæ ir á getø tyrus. labai krikðèioniðkas karalius. taip pat Rusià ir prûsus. 129 paaiðkinimas. ðvedø karalius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VIENUOLIKTAS AMÞIUS 25 paaiðkinimas. sako. kurio palaikus tada Boleslovas perkëlë á Lenkijà. maiðytà su krauju“. atrodo. gërë kumeliø pienà. Boleslovas Erikui davë dukterá ar seserá. kad nuo kinkomø gyvuliø pieno jie pasigeria.

ne kompiliacinë. Þinios iki 1139 metø imtos ið Jeronimo. pradedant Alexanderiu Brückneriu. kad iki 1148 metø analus sudarinëjo Bergo ðv. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGDEBURGO ANALAI Magdeburgo analai (Annales Magdeburgenses) buvo paraðyti Berge (prie Magdeburgo). nors pasigirsdavo ir jiems prieðtaraujanèiø balsø (Tarasenka. kad nebuvæ jokiø ðventyklø ir stabø. JUOZAS TUMELIS Magdeburgo analai – seniausias ðaltinis. Pozityvistai. Tuo tarpu Pilypas Kalimachas teigia. taip pat ið kitø to laiko ðaltiniø. gamtinë. Rikojote) raðæ Petras Dusburgietis. kad baltai turëjo ðventyklø. Ekehardo Aurieèio ir kitø autoriø kronikø (daugiausia iðraðai). po jo analus raðë ir pildë kiti Bergo vienuoliai. Antoniu Mierzyñskiu. ðv. 1938 b). Svarbiø þiniø apie ðá þygá analø sudarytojas galëjo gauti ir ið jo dalyviø. bet ðios ðventyklos vargu ar baltiðkos). Savarankiðka. kuriame paminëtos baltø ðventyklos (ankstesnë yra tik Herodoto uþuomina apie Gelono mieste esanèias budinø ðventyklas su stabais. Dauguma senøjø istorikø. Simonas Daukantas (1976). Jono vienuolyne. remdamiesi kitais ðaltiniais. suabejojo senøjø mokslininkø teiginiais ir. imperatoriaus Zigmanto laiðke karaliui Jogailai. Teodoras Narbutas (1835). Vëliau baltø ðventyklos buvo minimos Magistro Vincento. teigë. Balys. Ivinskis. Taip manë ir kai kurie vëlesni istorikai (Klimas. 1929). Jokûbo ið Ekso ir kitose kronikose. kad ten bûtø buvæ kokiø statiniÿ. Simonas Grunau ir jø sekëjai neuþsimena. tikëjo. Ginèas tebevyksta iki ðiø ­ 193 ­ . kad baltai ðventyklø neturëjæ.TURINYS TRUMPINIMAI. Jono Dlugoðo Lenkijos istorijoje ir daugelyje kitø ðaltiniø. 1919. Vygando Marburgieèio. baigiamoji analø dalis (iki 1188 metø) raðyta ne vienu metu ir ne vieno autoriaus. Juzefas Jaroðevièius (1844). Apie svarbiausius baltø kulto centrus (Romuvoje. Jeronimo Prahiðkio pasakojime. Manoma. kaip antai Dionizas Poðka (1959). kad baltø religija buvusi labai primityvi. 1147 metais buvo apraðytas tø paèiø metø kryþiaus þygis (þinomas ir ið kitø ðaltiniø) prieð Pabaltijo slavus ir prûsus. 1926. Ðaltiniø prieðtaringumas turëjo átakos ir skirtingoms tyrinëtojø paþiûroms. Jono vienuolyno abatas Arnoldas (1119–1166). Juzefas Ignacas Kraðevskis (1847).

Adalbertus marchio. 1859. Interim in alia societate se in unum collegerant Albero Bremensis archiepiscopus. 1961. Rex eciam Dacie cum episcopis terre illius et cum universo robore gentis sue. Anshelmus Havelbergensis. Literatûra: Kessel. ANNALES MAGDEBURGENSES 1147 (Zum Jahre 1147. Hermannus palatinus comes cum multis comitibus et armatis bellatoribus sexaginta milibus. Hartwigus princeps prenobilis cum multis comitibus et nobilibus et ceteris armatis numero quadraginta milibus pugnatorum. Tekstas ið: SRP. Conradus marchio. 65. Vladimiras Toporovas (Mèôû. Lisanka. 34–37. 1931. 1967. Schmeidler. 59. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS dienø. Thietmarus Fardensis episcopus. Wernherus Monasteriensis. Kitkauskas.TURINYS TRUMPINIMAI. 232–237. 1982. Fridericus palatinus comes. SRP. Conradus dux Burgundie. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Annales Magdeburgenses. Norbertas Vëlius (1986). Juozas Jurginis (1976) ir kt. Ubi in una societate convenerant Fridericus archiepiscopus Magadaburgensis. et Wibolt Corbegensis abbas. 96–99. Heinricus Moraviensis episcopi. o antrojo – Vladas Gobis (1966). Szymañski. 240. 1963. Ilgai uþsitæsusá ginèà pirmøjø naudai. Rotholfus Halverstadensis episcopus. galutinai bus iðsprendæ archeologai. 240 (fragm. Marija Gimbutienë (1985). atrodo. 1939. 1980. I. 153–159) ir daugelis kitø. Reinhaldus Mersburgensis. aut Deo auxiliante omnino deleret. Heinricus dux Saxonie. Viaèeslavas Ivanovas.). I. kurie surado ir rekonstravo kai kurias senàsias baltø ðventyklas (Òðåòüÿêîâ. 1986). 31–32. Pirmojo poþiûrio laikosi Pranë Dundulienë (1969). Øìèäò.) Eodem anno circa festum sancti Petri divina inspiratione et apostolice auctoritatis exortatione et multorum religiosorum ammonitione magna christiane militie multitudo contra paganos versus aquilonem habitantes assumpto signo vivifice crucis exiverat. maxima multitudine classium collecta circiter centum milibus ­ 194 ­ . Wickerus Brandeburgensis. ut eos aut christiane religioni subderet. Daugudis. Labuda.

labai daug krikðèioniø kovotojø. Havelbergo – Anselmas bei Moravijos vyskupas Henrikas. Fardo vyskupas Thietmaras. Petro ðventæ. Halerðtato vyskupas Rotholfas. susidedanèià maþdaug ið ðimto tûkstanèiø kariø. Aukðèiausiojo Dievo valia patraukë prieð juos su didþiulëmis ginkluotomis pajëgomis ir rusai. kad ir nekatalikai. marðalas Adalbertas. Taigi ­ 195 ­ . dieviðko ákvëpimo paskatinti ir daugybës vienuoliø paraginti. Item frater ducis Poloniae cum vinginti milibus armatorum exiverat. cum ipsa civitate concremaverunt.TURINYS TRUMPINIMAI. Contra quos etiam Rutheni. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGDEBURGO ANALAI exercitum paraverat. et fere per tres menses peragrando omnia vastaverunt. marðalas Konradas. Prisidëjo dar ir Dakijos karalius su tos þemës vyskupais bei visu savo tautos branduoliu. Dievo padedami.) Tais paèiais metais. Burgundijos kunigaikðtis Konradas. Brandenburgo – Wickeris. Korbego abatas Wiboltas. sutelkæs labai daug laivø. bet paþenklinti krikðèioniø vardu. Marburgo – Reinhaldas. jis parengë kariuomenæ. Hi equidem omnes cum maximo apparatu et commeatu et mirabili devotione in diversis partibus terram paganorum ingressi sunt. Kitoje sàjungoje tuo metu pulkavosi Brëmeno arkivyskupas Alberas. civitates et oppida igni succenderunt. inestimabili Dei nutu cum maximis armatorum copiis exiverunt. dvaro palydovai Friderikas ir Hermanas su daugybe kitø palydovø ir ðeðiasdeðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø. pasiëmæ gaivinantá kryþiaus þenklà. pagarsëjæs princas Hartwigas su daugybe palydovø ir kilmingøjø bei keturiasdeðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø. iðëjo prieð gyvenanèius ðiaurës pusëje pagonis. Á vienà sàjungà jau buvo susibûræ: Magdeburgo arkivyskupas Friderikas. licet minus catholici tamen cristiani nominis karakterem habentes. Miunsterio – Wernheris. et tota terra a facie eorum contremuit. Iðvyko ir Lenkijos kunigaikðèio brolis su dvideðimt tûkstanèiø ginkluotø kariø ir jo vyresnysis brolis su be galo didele kariuomene kovoti su þiauriaisiais barbarais prûsais ir ilgokai ten uþgaiðo. et diutius ibi moratus est. fanum eciam cum idolis. quod erat ante civitatem Malchon. apie ðv. kad juos palenktø á krikðèioniø tikëjimà arba. visiðkai sunaikintø. be to. Cujus etiam frater major cum infinito exercitu adversus Pruscos crudelissimos barbaros venit. Saksonijos kunigaikðtis Henrikas. MAGDEBURGO ANALAI 1147 (1147 metai.

Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 196 ­ . padegë pilis bei miestus. sugriovë su visais stabais ir sudegino kartu su paèiu miestu. Beveik per tris mënesius skersai iðilgai trypdami nusiaubë visà tà kraðtà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS visi jie labai gerai pasirengæ ir su didþiausiu uþmoju áþengë á kelias pagoniðkø þemiø sritis.TURINYS TRUMPINIMAI. kuri buvo prieð Malcho miestà. o ðventyklà. ir visa þemë nuo jø sudrebëjo.

Maþàjà Azijà. savo paties stebëjimus. JUOZAS TUMELIS Ugnies garbinimas – svarbi lietuviø ir kitø baltø religijos bei mitologijos dalis.TURINYS TRUMPINIMAI. Rodþerio II ápëdinio Vilhelmo laikais (1154–1166) Idrisijus sudarë naujà þemëlapio variantà. kurio gyventojai garbinæ ugná. Sicilijos karaliaus Rodþerio II rûmuose. I B N M U HA M M A D A L . Buvo puikiai iðlavintas. taèiau pastaràjà jis visais atþvilgiais pranoksta. Karaliaus pavestas (ir jo padedamas). Gyvenimo pabaigoje gráþo á tëvynæ. Idrisijus apraðo ir klestintá miestà Madsûnà (Mdsûnh. kuris ið ugnies kulto aspektø labiausiai krito arabø keliautojui á akis. Apie 1138 metus apsigyveno Palerme. ypaè Perkûnu (jiems skirtos aukos buvo deginamos). Jis minimas daugelyje ðaltiniø. Panikë). Savo þemëlapiui Idrisijus panaudojo ávairiø keliautojø pasakojimus. Ugnis buvo gerbiama kaip priemonë. Marsûna). kai kuriuos Europos kraðtus). Tikriausiai Madsûna gyventojai ugnies garbintojais buvo ­ 197 ­ . Ðiaurës Afrikà. Mirë Seutoje apie 1166 metus. taip pat ankstesnæ geografijos literatûrà. padedanti santykiauti su dievais. Kitâb Ruggâr). Apraðydamas Lenkijà (Bulûnija) ir Rusià (ar-Rûsija). Kai kas Madsûnà mano buvus Lietuvos teritorijoje.I D R Î S Î . Rodþerio knyga (Kitâb Nuzhat al-Mushtâq fi Ikhtirâq al-Âfâq. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IDRISIJUS 1100–1166? A B Û ~ A B D U A L L  H M U HA M M A D . geografas ir kartografas Idrisijus (Abû ~Abdu Allâh Mu£ammad Ibn Mu£ammad al-Idrîsî) gimë 1100 metais Seutoje (Marokas) garsioje Hamuditø giminëje. apie 1154 metus sudarë detalø tuo metu þinomo pasaulio þemëlapá su plaèiais komentarais Kelionës vadovas trokðtanèiam apvaþiuoti pasaulá. Buvo garbinami atskiri namø ir vieðosios ugnies dievai (Gabija. Mrsunh. Þymiausias viduramþiø arabø keliautojas. Daug keliavo (po Pirënø pusiasalá. mokësi viename þymiausiø Europos arabø kultûros centrø Kordoboje. Gabjaujis. Sunku dabar pasakyti.

Tuulio. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS pavadinti patyrus. die zur Winterszeit leer steht. Kramers. 100 Meilen. 1852. 1896. Lewicki. Mehren. 1957. Hoenerbach. *Anhu ist eine große blühende Stadt und gehört zu Estland. Tekstas ið: Nöldecke. 1836–1840. 1926–1927. Dies ist eine sehr große blühende volkreiche Stadt. so lange die Wintertage und die Zeit der Kälte dauert. Lelewel. bis zur Mündung des Flusses *Bûnû 50 Meilen. 1964. Mþik. 1873. Mannhardt. Êðà÷êîâñêèé. k. Tokia ugnis buvo kurstoma daugelyje baltø gyventø vietø. kehren sie zu ihrer Burg zurück. lassen sich darin nieder. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos ir literatûra: Jaubert. 1908. Rerum Normanicarum. 1909. 1938. Íåäêîâ. 1904. 1912. 1917. Idrîsî.TURINYS TRUMPINIMAI. 1857. eine kleine Stadt wie eine große Burg. 1945. 1938. 9–10 (vok. Das ist eine Burg. ohne je damit aufzuhören. 1936. 1936. 1929.). 1937. und brennen darin Feuer. 1911. Von dieser Burg nach der Stadt *Madsûna 300 Meilen. Geidel. BESCHREIBUNG DER KLIMATA DER WELT um 1154 Von der Stadt *Anhu bis zur Stadt *Daghwâta 200 Meilen. kad jie kursto amþinàjà ugná ir neleidþia jai uþgesti. in Höhlen. deren Einwohner Ackerbau treiben. Von da bis zur Burg *Felemûs. Mappae. Wenn aber die Sommerzeit da ist und der Nebel die Küste verläst und der Regen aufhört. deren Bewohner das Feuer anbeten. aber nur wenig damit gewinnen. Günther. 1930. ­ 198 ­ . während ihre Heerden zahlreich sind. die vom Meer weit ab liegen. Von der Stadt *Anhu bis dahin sind in südöstlicher Richtung 6 Tagereisen und ebenso sind von der Stadt *Anhu für den. die Einwohner flüchten sich davon weg. der an der Küste her reist. 1873. Nansen. Nöldecke.). zu den Städten von Estland gehört auch *Klûrî. Seybold. ein wenig ab von der Küste. Pardi. 1960. 12–13 (fragm.

klestintis miestas. kur galima deginti ugná tol. kuris ten vaþiuotø. Toji pilis þiemà stovi visiðkai tuðèia. kol trunka ðalèiai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IDRISIJUS PASAULIO KLIMATO APRAÐYMAS apie 1154 Tarp miestø *Anhu ir *Daghwâta yra du ðimtai myliø. ir tam. *Anhu – tai didelis. kuris yra labai maþas ir dël to panaðus á didelæ pilá. Nuo ðios pilies iki *Madsûna yra trys ðimtai myliø. priklausantis Estijai. O nuo ten iki *Felemûs pilies yra ðimtas myliø. esanèiose toliau nuo jûros. taèiau didelio derliaus neuþaugina. Estijos miestas taip pat yra *Klûrî. laiko gausias gyvuliø bandas. jie sugráþta á savo pilá. prireiktø ðeðiø dienø. Kai baigiasi þiema. Nuo *Anhu pietryèiø kryptimi pajûrio link iki upës *Bûnû þemupio yra penkiasdeðimt myliø. Vertë EMA VOLUNGEVIÈIENË ­ 199 ­ . kurio gyventojai garbina ugná. nes jos gyventojai apsigyvena olose. kurios gyventojai verèiasi þemdirbyste. Tai didelis klestintis miestas. iðsisklaido tirðtas rûkas ir nustoja lyti.TURINYS TRUMPINIMAI.

EDVARDAS GUDAVIÈIUS ­ 200 ­ . Sankcionavæs ketvirtàjá kryþiaus þygá. kurie „tarsi riaumojantis liûtas aplinkui klaidþioja. Bulë buvo iðleista ne tik padidëjus popieþiø uþmojams.TURINYS TRUMPINIMAI. Pleèiantis karams. kà praryti“. kurie jau buvo priëmæ. Jau antrasis Livonijos vyskupas Bertoldas verbavo kryþininkus Vokietijoje (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. jeigu tie. nebuvo apginti nuo pagoniø antpuoliø“). bet ir susikûrus vokieèiø kolonijai Dauguvos þiotyse (Livonijai). 159–161). 1972. 397). Inocentas III (iðrinktas 1198 01 08. Treèiasis vyskupas Albertas (1199–1229) darë tai kur kas plaèiau. Aptariamoji bulë skirtina didesniøjø. 265–266). kurie jau buvo átikëjæ. Âñåìèðíàÿ èñòîðèÿ. kryþiaus karas („idant nebûtø galima apkaltinti mûsø apsileidimu. Vokieèiø pirkliø ir feodalø kolonija bei jos pajungta lyviø dalis èia vadinama Livonijos Baþnyèia. dar laisvi Pabaltijo gyventojai – prieðais. nepriklausantis privilegijø (apibrëþianèiø teisiná santyká) kategorijai (Szymañski. Ði bulë atsirado per pirmàjà vyskupo kelionæ á Vokietijà. 313). 224–225. Ðioje bulëje buvo apibrëþtas pradinis kryþiaus karø prieð Pabaltijá organizavimo arealas ­ Saksonija (Ðiaurës Vokietija). jog negalima versti tikëti nenorinèiøjø. 244–251. 1938. nes tie. 1972. yra verèiami gráþti prie savojo tikëjimo. 214–215. 1983. Ji yra viena ið kryþiaus karo buliø. pasibaigusá 1204 metais Konstantinopolio uþkariavimu (Zaborovas. 1957. Atkreiptinas dëmesys á bulës frazeologijà. Tai oficialus popieþiaus raðtas. taèiau tai nëra ir atsitiktinë kampanija (Brundage. miræs 1216 07 16) – pirmasis ið XIII amþiaus popieþiø. turinèiø pilnesná formuliarà. reprezentavusiø Romos kurijà didþiausios politinës galybës laikotarpiu (Cannon. 1199 metø spalio 5 dienos bulë nëra pirmasis kryþiaus þygio skelbimas prieð Pabaltijo gyventojus. Bulës arengoje deklaruojama. 263). buliø grupei. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS INOCENTO III 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë Bulës terminas kilo ið prikabinamo prie raðto apvalaus antspaudo pavadinimo. 1960. 238–243). ieðkodamas. 3). Krikðèionybës platinimo misijos Baltijos kraðtuose buvo paskelbtos popieþiø valdþios monopoliu (Powierski. 1980. jeigu nedrásta kai kas priimti mûsø tikëjimo. popieþiaus potvarkiais þygiai buvo organizuojami platesniame areale – visoje Vokietijoje ir gretimose jai ðalyse. 1938. o besiprieðinantys ðiam pavergimui. Inocentas III pavertë kryþiaus karus popieþiø teokratinës ir politinës valdþios plëtimo priemone. kai jis buvo priimtas Danijos ir Vokietijos karaliø (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. taèiau èia pat iðvedþiojimais apie „gynybà“ motyvuojamas prievartinis krikðtijimas.

quae mater est omnium generalis. 1936. Mannhardt. fuisset provinciam Livoniensem ingressus. 28. arboribus frondosis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S I N O C E N T O   I I I 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë Nors popieþiaus Inocento III teiginys apie Livonijoje gyvenanèiø genèiø religijà labai apibendrintas. vel in primos revertantur errores. in verbo Domini laxans praedicationis suae retia in capturam inter populos barbaros. episcopus Livoniensis. sic sponte credentibus apostolica sedes. Ádomus lapuoèiø iðskyrimas ið kitø medþiø.). aquis limpidis. salutem et apostolicam benedictionem. vis dëlto jame uþèiuoptas esminis tos religijos bruoþas – gyvûnø. Literatûra: Mierzyñski. 24–26 (lot. PAPA INNOCENTIUS III VOCAT CREDENTES SAXONIAE ET WESTPHALIAE AUXILIO VENIRE CONTRA IDOLOLATRES LIVONIAE 5 Octobris 1199 Innocentius episcopus. 61–85. Accepimus enim. 50. vel eos saltem poeniteat credidisse. Mierzyñski. 1936. ir liet. apraðoma. si nuper conversis negatum fuerit defensionis auxilium. Gudavièius.TURINYS TRUMPINIMAI. 1987. k. munimen suae protectionis indulget. Nikþentaitis. qui honorem Deo debitum animalibus brutis. et spiritibus immundis impendunt. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: LUB. Vëlesniuose ðaltiniuose ðie Livonijos genèiø garbinami objektai ne kartà minimi. 1948a. usque adeo Domino concedente profecit.). 51 (fragm. 47. 28 (fragm. ut multos a ­ 201 ­ . quod cum bonae memoriae M[einardus]. 36–42. I. Sicut ecclesiasticae lesionis censura compelli non patitur ad credendum invitos. 1892.). et fideles ad defensionem eorum salubribus monitis exhortatur. beveik trafaretinis. Tekstas ið: LUB. medþiø. 13–15. 1892. ne. I. daugmaþ tinkantis bet kokiai „pagoniðkai“ religijai apibûdinti. virentibus herbis. kaip jie garbinami. Mannhardt. vandens ir ávairiø dievø (kurie paprastai vadinami „neðvariomis dvasiomis“) garbinimas. servus servorum Dei. 13–15. nes jie (ypaè àþuolai) Livonijoje ir visame baltø kraðte ið tiesø buvo labiau gerbiami. Pakarklis. universis Christi fidelibus in Saxonia et Westphalia constitutis.

si hi. Datum Laterani. kuris yra visø mûsø motina. nisi pagani. qui sunt in partibus illis. qui tanquam leo rugiens circuit. potenter et viriliter in nomine Dei exercituum assurgatis. Dievo tarnø tarnas. Omnes siquidem. qui iam receperunt. Nos autem omnibus de partibus vestris. circa Livoniensem Ecclesiam constituti. retro cogantur abire. Mat patyrëme. universitatem vestram monemus et exhortamur attentius. persecutionem paganorum circum adiacentium in eos iniquis suggestionibus excitavit. praesentium auctoritate concedimus. qui sanctorum limina visitare voverunt. nec praesumant aliqui fidem nostram recipere. doctrinis salutaribus informaret. et initas observarint. qui iam crediderunt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DVYLIKTAS AMÞIUS suis erroribus revocatos ad agnitionem perduceret veritatis. in defensionem Livoniensis ecclesiae ad partes illas. et de partibus illis Christiani nominis memoriam abolere. quaerens. quatenus. siunèia visiems Saksonijos ir Vestfalijos krikðèionims sveikinimà ir apaðtaliðkà palaiminimà. procedant. sub beati Petri et nostra protectione suscipimus. Baþnytinë cenzûra neleidþia versti tikëti nenorinèiøjø. ut in voti commutatione emissi. jie vël palinks á ankstesnes klaidas arba gailësis átikëjæ. kad ðviesaus atminimo Livonijos vyskupas M[einhardas]. cum Christianis treugas inire voluerint. et eis apostolici patrocinii beneficium impertimur. Juk jeigu neseniai atsivertusiesiems nebus suteikta gynyba ir pagalba. cupientium eos delere de terra. qui ad defendendam Livoniensem ecclesiam et Christianos in illis partibus constitutos divino zelo succensi duxerint transeundum. ir apaðtaliðkasis sostas. POPIEÞIUS INOCENTAS III ÐAUKIA SAKSONIJOS IR VESTFALIJOS TIKINÈIUOSIUS Á PAGALBÀ PRIEÐ LIVONIJOS STABMELDÞIUS 1199 spalio 5 Vyskupas Inocentas. átikëjusius] ginti. y. et sacri baptismatis unda renatos. si illi. savo noru átikëjusiems suteikia patikimà globà ir iðganingu bûdu skatina tikinèiuosius juos [t. invidens conversioni eorum pariter et saluti. Verum inimicus homo. ad defensionem Christianorum. pro reverentia nominis Christiani. a paganorum incursibus remanserint indefensi. Ne igitur nostrae negligentiae valeat imputari. III nonas Octobris. áþengæs á Livonijos provincijà ir Vieðpaties vardu metæs ­ 202 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. quem devoret. in remissionem vobis peccaminum iniungentes.

jeigu nedrásta kai kas priimti mûsø tikëjimo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S I N O C E N T O   I I I 1199 M E T Ø S P A L I O   5 D I E N O S B U L Ë savo pamokslø tinklus þvejoti laukinëms tautoms. gyvenanèiø tose srityse. trokðtanèius juos nuðluoti nuo þemës pavirðiaus ir krikðèioniø vardo atminimà tose srityse sunaikinti. ieðkodamas. þaliuojanèioms þolëms ar neðvarioms dvasioms. su Vieðpaties leidimu turëjo toká pasisekimà. kad.TURINYS TRUMPINIMAI. apsigyvenæ aplinkui Livonijos Baþnyèià. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 203 ­ . nebuvo apginti nuo pagoniø antpuoliø. spalio mënesio 5 dienà. Petro ir savo apsaugon ir suteikiame jiems apaðtalø globà ir malonæ. pasiþadëjusiems aplankyti ðventøjø slenkstá. kurie jau buvo átikëjæ. skaidriems vandenims. yra verèiami gráþti prie savojo tikëjimo. jeigu pagonys. Duota Laterane. imame ðv. ðio raðto autoritetu leidþiame pakeisti duotàjá áþadà ir keliauti ið pagarbos krikðèioniø vardui á tas sritis ginti Livonijos Baþnyèios. kurie jau buvo priëmæ. galingai ir ryþtingai. kaipo Dievo kariuomenë. nes tie. nepanorës su krikðèionimis santarvës sudaryti ir jos laikytis. kad daugelá atitraukë nuo jø klaidø. nelabu kurstymu sukëlë prieð juos aplinkinius kaimynus pagonis. Taigi idant nebûtø galima apkaltinti mûsø apsileidimu. atvedë á teisybës paþinimà ir atgimusius per ðvento krikðto vandená apðvietë iðganinguoju mokslu. Mes taip pat visiems jûsø srièiø gyventojams. pavydëdamas jiems jø atsivertimo ir iðganymo. kuris tarsi riaumojantis liûtas aplinkui klaidþioja. kurie degdami dieviðku karðèiu nutars vykti Livonijos Baþnyèios ir tose srityse gyvenanèiø krikðèioniø ginti. lapuotiems medþiams. sukiltumët ginti krikðèioniø. Taigi visus. Taèiau prieðas. jeigu tie. kà praryti. – jus visus raginame ir uoliai skatiname. pridëdami jums nuodëmiø atleidimà. kurios Dievui prideramà garbæ teikë kvailiems gyvuliams.

TURINYS TRUMPINIMAI. 1923a. todël kai kurie autoriai mano. Balzer. Grodecki. 1974. 193–196. taip plaèiai jà naudojant. SÊ. 1974. Augusto Bielowskio hipotezë. 32. 217–221. 1979). Mistrz Wincenty. 198). kad pats autorius vëliau darbà papildë ar perredagavo (MPH. XXII.. Plezia. 196–198) sulaukë prieðtaravimø* (Grodecki. Kadlubeko vardas atsiranda tik XV amþiuje (MPH. Kronika buvo labai populiari. Seniausi iðlikæ nuoraðai siekia tik XIV amþiaus pradþià. MPH. 55–58). 3–9). II. Tai ne „kunigaikðèiø darbai“. 1878. 394. Mistrz Wincenty. Magister Vincentius. XI. 26). jos paraðymo aplinkybes bei ypatumus (þr. 216. Magister Vincentius. 1873. naujesnëje literatûroje pasisakoma uþ Kronikos datavimà XII amþiaus pabaiga– XIII amþiaus pradþia (Labuda. galbût susijusi su kai kuriø ðaltiniø uþuominomis apie þemà Vincento kilmæ (Plezia. 1862. Ïåòðîâ. 1957. 1). kai kur buvo perdirbinëjamas tekstas. Ðaltiniai iki XIV amþiaus mini tik Vincentà. Mistrz Wincenty. 1976. todël atsirado vadinamøjø bibliotekinio ir mokyklinio tipo kronikos rankraðèiø (MPH. kad tai pravardë. geriausiu atveju XIII–XIV amþiø sandûrà (MPH. II. 5–9. 1976. St. 33. o veikiau istorijos traktatas. L. 51). 1935). II. II. 1976. Ðiaip literatûroje jo darbas daþnai vadinamas Magistro Vincento kronika (Magister Vincentius. 193–196). II. 1924). V. ­ 204 ­ . iðliko daug jos nuoraðø (Zeissberg. Magistro Vincento kronika – ne tik faktografinë medþiaga. 1974). to meto ðaltiniuose pagal jo turimà moksliná laipsná vadinamas magistru (MPH. bet ir groþinis kûrinys (Labuda. Atsargiau ir labiau apibendrintai vertinant. XV). II. kad bûtent jis inspiravo paraðyti didesnæ darbo dalá. Dël XIII amþiaus pirmøjø metø ávykiø paminëjimo aiðkinama. 1923a. 1207– 1218 metais buvæs Krokuvos vyskupu. kad tai Vincento tëvo vardo Bogusùaw („Dievo garbë“) kiek iðkraipytas vokiðkas vertinys Gottlob (ir jo vediniai) (MPH. XX. taèiau. Veikalo originalo neiðliko (Zeissberg. 67–68. 198–217. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS apie 1160–1223 MAGISTER VINCENTIUS Lenkø kronikos (Chronicon Polonorum) autorius Vincentas – dvasininkas. 1862. Dabar linkstama manyti. Antrasis jo vardas – Kadlubekas – iki ðiol nëra galutinai iðaiðkintas. 1957. 416). 1873. apie nuoraðus þr. 8–9). Hofman–Dadejowa. 1934. Centrinë Kronikos figûra – kunigaikðtis Kazimieras II Teisingasis (1138–1194). II. kad paskutiniais gyvenimo metais (1218–1223) Vincentas buvo vienuolis ir turëjo atliekamo laiko raðyti (Zeissberg. 1862. 1873. istoriografijà þr. todël autorius kai kada vadinamas Vincentu Kadlubeku (þr. Tai apsunkina nustatyti pirminá Kronikos pavidalà. nurodoma. 3). Labuda.

1902. bent jau didþiumà jø. ið kuriø pirmosios trys paraðytos kaip Gniezno arkivyskupo Jono ir Krokuvos vyskupo Mato dialogas (MPH. 7–8. 235. 224–225. paþino ne ið originalo. kuriuos magistras Vincentas. II. 246). Labiau orientuodamasis ne á Piastø dinastijos atstovus. kad lenkø Bogusùaw turëjo tolygø germaniðkà atitikmená Godemar. Zeissberg. digestus. Kronikà sudaro keturios knygos. 1873. bet ir daug kitø Antikos vei viduriniø amþiø autoriø kûriniø. 33–35. Zeissberg. MPH. o sandas lob pasitaiko XIII amþiaus vokieèiø varduose (minezingeris Henrikas Frauenlöbas – Die Minnesinger. 1976. Gall. 1970. II. 1976. 51). o ið to meto rinkiniø (MPH. Turint visa tai galvoje.TURINYS TRUMPINIMAI. Krotoski. Þinoma. 224–227. 1923b. 1976b). 66). 246. nubrëþusá pastarosios atsiskyrimo nuo teologijos kryptá. 17–18. II. Vetulani. 1902. 1969. 1974b. o aiðki cenzûra iðryðkëja ketvirtosios knygos 18 paragrafe (MPH. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS turás ir praktinæ vadovëlio paskirtá (Kürbisówna. II. taèiau akivaizdu. 1902. ieðkodamas graþesnës formos. 29–32. Ïåòðîâ. 1979). LXXVI) buvo sukëlæs audringà diskusijà. 1970. 29–34. Krotoski. 1873. 1873. nors kai kurie ypatumai neleidþia ðios knygos laikyti vien literatûrine legenda (Suùowski. Amþininko pasakojimas jauèiamas jau treèiosios knygos pabaigoje (MPH. 225– 226. MPH. Ùowmiañski. Ðá nutolimà lëmë ne tik visuomeninë Vincento pozicija. Antrosios knygos santykis su Anonimo Galo Kronika (Zeissberg. 1965. nëra paprasta apibûdinti magistro Vincento informacijos autentiðkumà. 1976b. ­ 205 ­ . savo meto kanonø teisës pagrindà. 251–376. o á pasaulietiðkàsias bei dvasines pareigybes uþimanèias visuomenës virðûnes („tautà“). Lewandowski. 23. 1918. Kronikai bûdingas Bolonijos mokyklos suformuotas kvalifikuotas teisinis poþiûris. 35–48. * Prieðtaravimai paremti rimtais argumentais. – Graciano dekretà (Zeissberg. II. autorius nutolo nuo veikale panaudoto savo pirmtako Anonimo Galo darbo – XII amþiaus pradþioje raðytos Kronikos (Kürbisówna. kad tai sunki problema. 59. 1873. autorius þino Justiniano kodifikacijos kodeksà. Forma Gottlob ið tikrøjø bûdinga tik vëlesniems laikams. 38–41). Sohm. jog Galo informacija yra autentiðkesnë (Wojciechowski. 5–6). 1919. per kurià paaiðkëjo. Pirmojoje knygoje Antikos istorijos þiniomis paremtas „etimologizavimas“ atitolina Vincentà nuo Anonimo Galo epinës tradicijos. 1873. 58–60).. Krotoski. 16. 49–96. 1965. bet ir siekimas paraðyti kuo moksliðkesná darbà. 1923. II. Grodecki. 57. 1905. 234–235. 65–66. 311). 66. Vincentui buvo þinoma ne tik viduriniais amþiais populiari romënø istoriko Marko Juniano Justino padaryta Pompëjaus Trogo veikalo santrauka Epitoma. Labuda. 37). Nors nepamirðtina. 1925. Tyrimai pateikia nelauktø naujø germanø ir slavø onomastikos paraleliø (pvz. institucijas. 233–235. 28–30). ðitø faktø Bielowskio hipotezei patvirtinti nepakanka. Zeissberg. 1976.

193–453. LIÐ. 1892. nors apie baltø ðventyklas uþsimenama ir daugelyje kitø ðaltiniø (þr. II. 48–75. Antrojoje ir treèiojoje knygoje jie paralelûs pateiktiesiems Anonimo Galo Kronikoje (plg.). 47–50. tuo garbingesniame kûne ji atgimsianti. 418. k. 1924. Kürbisówna. MPH. 14 (fragm. ypaè indams. 478. 1934. 421–424). 334). EDVARDAS GUDAVIÈIUS Magistro Vincento kronikoje yra du su jotvingiø religija susijæ teiginiai: kad lenkai niokojo jotvingiø ðventyklas bei aukurus ir kad jotvingiai tikëjo. II. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Duomenø apie baltus Magistro Vincento kronikoje nedaug. II. 1935. Tekstas ið: MPH. 421–423. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Magister Vincentius. 1936. kad ðie ávykiai autoriui tëra siuþetas sukurti retoriná epizodà idealaus kunigaikðèio iðgarbinimui (plg. I. MPH. ­ 206 ­ . 279. I. Balzer. Bet nereikia pamirðti. mitologinæ anotacijà prie Magdeburgo analø). 1936. 1974a. 26–27 (fragm. Originali Magistro Vincento þinia apie Kazimiero Teisingojo kovas su jotvingiais yra ketvirtosios knygos 19 paragrafe (MPH. 47–48 (fragm. Taèiau antrasis teiginys aiðkiai paremtas konkreèia informacija. ir þinant Vincento darbo pobûdá reikëtø remtis Galu. Zeissberg. Mierzyñski. 1862. liet. 1892. daug negalvojant apie tikràjà jo prasmæ. Mannhardt. 286. XX. Panaðus tikëjimas bûdingas ir kitiems indoeuropieèiams. 131–138).). 193–248. 13–14. II. Pirmasis teiginys galëjo bûti pavartotas ir kaip anuo metu mëgstamas kalbant apie pagonybës naikinimà literatûrinis trafaretas. Mierzyñski. 400.) Literatûra: MPH.TURINYS TRUMPINIMAI. jog jø vëlës atgimsianèios kituose kûnuose: kuo garbingesnë mirtis. II. HofmanDadejowa. 1873. nes autorius stebisi ir piktinasi tokiu jam atrodanèiu kvailu tikëjimu. Mannhardt. SÊ.

dolo ad Casimirum accedit. Horum princeps Pollexius. pagos. Sunt autem Pollexiani Getarum seu Prussorum genus. quam viribus. Glorioso enim visum est Casimiro inglorium. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS CHRONICON POLONORUM 1203 [. victum se fatetur. nullius hactenus bello vel virtute attentatam. cum spicariis horrea flammis involvunt: quia municipiorum nullus apud illos usus.] Compos itaque regni Casimirus. eosdem enim urbium habent muros. cunctis hostium in delubris ac speluncis delitescentibus. Exercitus obsidum securitate solvuntur. tributaria sese obsequela obstringit. sed in plano nulli. inclusus. Quorum contiguis pernimium afflictis et per creberrima vix adactis proelia. Urbi siquidem. Sunt enim in arcto exercitatissimi. exutas ­ 207 ­ . fovere clanculo consueverat. certus amicorum sed incertus amicitiarum. propter concretissimas nemorum densitates. famulitio suscipi obsecrat. paterna videri gloria contentum. fana. Itaque intrepidi proelium quaerunt. in fidei pignus aliquot vades seu obsides exhibet. quam perpetuae servitutis conditioni subesse.. Aiunt. plus audaces temeritate. diu quaesitum nusquam reperiunt. misereri suorum postulat. plus arte. quam animi virtute. omni ferarum immanitate truculentior. in Pollexianorum cervicosam feritatem animosius accingitur. sacri ministro sacrificii. burgos. gens atrocissima. trium naturalium dierum cursu citatissimo vix emensa. contra sacrae professionis hostes. iubet quarto antelucano catholicus princeps omnem exercitum Salutaris Hostiae ante omnia sacramento confoveri. quam in martialis armature fiducia. Geticos magnanimiter sudores aggreditur. plures exhibiturum pollicetur. quos profecto mors honestior honestioribus est invectura natalibus. viro reverendissimo Plocensium antistite. contra spurcissimos idolatras pugnaturos. quae sui caput est principatus. Quibus non repertis. quos et ferae. Pollexiani interim. Decebat enim contra Saladinistas. quam Drohiczin vocant. quam patrum libertate destitui. Illa subinde incommeabili eremi vastitate.TURINYS TRUMPINIMAI. primos indignationis excipit aculeos. Est enim omnium Getarum communis dementia. celsas aedium fabricas. propter vastissimas solitudinum intercapedines. obsidionum perurgetur angustiis. pactioni renunciant.. plus in armis fidei confidere. non tam timoris pusillanimitate. Drohicinensis princeps. prostrato nemore omnem remeatum praecludunt. quam cautelae industria. ne nihil agere viderentur. non tam deditionis legibus accedere. operosiorem populationi dant operam Lechitae. satiusque esse filiorum vita defungi. obsidum salutem non debere impedimentum libertati inferre. Horum quia latrunculos quidam Ruthenorum. propter bituminata inaccessibilis palustria.

smarkiai smogæs jø kaimynams ir labai daþnai su jais kovodamas. nes yra atskirta labai plaèiø dykumø.] LENKØ KRONIKA 1203 [.] Taigi karalystës valdovas Kazimieras. jø miestø sienos yra tokios pat kaip ir þvëriø. niekur jos neranda.. daugiau neapgalvota dràsa negu kilniaðirdþiu narsumu. [. o kovoti erdviose – niekam tikæ.. mieste. nes visi prieðai iðsislapstë daubose bei olose. uþpuola getus ir. ne tiek ið baimës bei silpnadvasiðkumo. Kadangi jø plëðikus slapta remdavo vienas rusø Drohièino kunigaikðtis. ir turëjo iðkæsti apsupimo sunkumus: ne tiek pasiduodanèiojo teisiø ieðkoti.TURINYS TRUMPINIMAI. jie labiau pasiþymi klastingumu negu jëga. quasdam etiam brutorum assumptione corporum brutescere. Todël nedrebëdami ieðko kovos. Juk pasiryþus kovoti su plëðikais.. nascituris denuo infundi corporibus. svirnus su javais laiþo liepsnos. neprieinama. þiauresnë uþ paèius þiauriausius þvëris. ilgai ieðkojæ. Jø nesuradæ. Mat garbingajam Kazimierui pasirodë negarbinga tenkintis tik savo tëvo ðlove. su ðventojo tikëjimo prieðais. lenkai ima smarkiau niokoti: ðventyklas. Jø poleksënas kunigaikðtis klastingai atvyksta pas Kazimierà. Mat jie yra labai patyræ kovoti ankðtose vietose. kad neatrodytø. labai tankiai suaugusiø miðkø ir klampiø pelkiø. kiek gudriai sumanæ apsisaugoti. jog nieko nenuveikë. katalikø valdovas prieð iðauðtant ketvirtai dienai ásako pirmiausia Iðganingosios Ostijos sakramentu aprûpinti visà kariuomenæ: ðventajam aukojimui patarnavo didþiai gerbiamas Plocko vyskupas. prisipaþásta esàs nugalëtas. su bjauriaisiais stabmeldþiais derëjo labiau pasikliauti tikëjimo ginklais negu tikràja ginkluote. Kadangi tame kraðte nëra jokiø savavaldþiø miestø. imasi dràsiø planø – palauþti laukiná poleksënø atkaklumà. vargais negalais pavergæs. prieð já pirmiausia ir nukreipë supykæs karalius savo smûgá. aukðtus pastatus. labai smarki gentis. kiek priimti amþinos vergovës sàlygas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS corporibus animas. nei dràsumu [palauþti]. radæs draugø. kurio dar niekas nebuvo bandæs iki tol nei karu. Po to tà nepraeinamà plaèiàjà dykumà per tris dienas kaip viesulas perëjæs. bet neradæs draugysèiø. kurá vadina Drohièinu.. aukurus. pilis. O poleksënai yra getø arba prûsø giminë. turëdamas kilnø tikslà. praðo ­ 208 ­ . Taigi jis buvo uþdarytas savo kunigaikðtystës sostinëje. quos instantis quoque facti subtilitas a brutorum ruditate non secernit.

Geriau esà sûnums netekti gyvybës negu tëvams laisvës. nors. iðkirtæ miðkà. paþada mokësiàs duoklæ. uþdaro [jai] kelià gráþti namo. kad ákaitø gyvybë neturinti bûti kliûtis laisvei. [. iðtikimybei árodyti duoda uþstatà arba keletà ákaitø. prisiekinëja bûsiàs iðtikimas tarnas. o garbingesnë mirtis garantuosianti jiems garbingesná gimimà. kariuomenæ paleidþia. palikusios kûnus. net ir visada ðvelnus jø elgesys nepaðalina bukaprotiðko ðiurkðtumo..] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 209 ­ . kad ákaitai garantuoja jø saugumà. þada dar daugiau duoti. Mat visi getai yra kvailai ásitikinæ. manydami.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MAGISTRAS VINCENTAS pasigailëti. kad vëlës. vël ið naujo ásiskverbianèios á gimstanèius kûnus. tuo tarpu poleksënai. Lenkai. patekusios á ðiurkðèius bei kvailus kûnus. atsisako sutarties. jos tampa kvailesnës bei ðiurkðtesnës.. teigia.

ðá reiðkiná reikia vertinti kaip vëlyvosios bendruomeninës epochos palikimà. 13. 82). 54). Moterø turto teisiø atsiradimà lëmë tie patys patriarchalinës individualiosios ðeimos interesai (Gudavièius. Perëjimà ið antrojo etapo á treèiàjá XIII amþiaus antrojo ketvirèio prûsø visuomenëje fiksuoja Kristburgo sutartis (PUB. Be abejo. Alodo formavimosi antruoju etapu þemæ paveldi tik sûnûs. SRP. ðiuo poþiûriu taip pat labai iðkalbingu ðaltiniu – 1249 metø Kristburgo sutartimi tarp prûsø ir Vokieèiø ordino. 1962. Ùowmiañski. Jonynas. 416. Kiti to pat meto ðaltiniai kalba jau ir apie baltø moterø padëties kitimà. kuriuos Petras Dusburgietis vadina „senu paproèiu“ (SRP. Panaðiai apie tai kalbama ir aptariamojoje bulëje: pasikrikðtijusiems prûsams popieþius draudþia pirkti ir turëti kelias þmonas. 136. Atsiradus alodui ir jam virstant feodu. formomis. I. karûna buvo padaryta ir jam. kurià matome aptariamojoje bulëje. I. „Daugpatystë“. 59). III. 93). Mini jo kronika ir konkretø ðitokiø vedybø pavyzdá (SRP. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS Aptariamoji bulë yra vienas vertingiausiø ðaltiniø. kad panaikinama daugpatystë. kur þmona uþëmë santykiðkai aukðtà padëtá (Jurginis. 1980. Sutarties prûsø ásipareigojimø ketvirtas straipsnis skelbia. 1974. Ið penkto straipsnio detaliau matyti prûsø monogaminës ðeimos susidarymo aplinkybës: á ateinanèià ið kitos ðeimos moterá dar buvo þiûrima kaip á tam tikrà turto objektà. neatsiejamas poþymis. I. Bulë gretintina su kitu. Uþ jà. reikëjo mokëti ir ji dël to buvo paveldima. buvo susijusi su senesnëmis porinës ðeimos. 390). treèiuoju ima paveldëti ir dukterys (Íåóñûõèí. nurodydamas paèià ðitokios praktikos esmæ – þmonos padëtis dël to yra panaði á nelaisvosios ðeimynykðtës („tarnaitës“) padëtá. neiðsiskyrusios kaip atskiras ûkinis vienetas. liudijanèiø baltø ðeimos santykius bendruomeninës sanklodos irimo laikotarpiu. 1882. Galima nurodyti tiek Lietuvos didþiosios kunigaikðtienës visuomeniná svorá XIII amþiuje (vainikuojant Mindaugà. 1877. tiek ir istorikø minimà Vytauto „haremà“ (Dùugosz. kaip kilmingøjø ðeimø. kaip ir uþ nelaisvàjà ðeimynà. Kristburgo sutartyje ir kituose ðaltiniuose. 376–377. ðià „daugpatystæ“ keitë konkubinatas. 1984. 1950.TURINYS TRUMPINIMAI. 73). ­ 210 ­ . 62). Turtingøjø ðeimø dukterims jie ëmë laiduoti þmonos – nebe tarnaitës – padëtá. 64). Tai dar porinës ðeimos poþymiai. ir jo þmonai – Meyer. neturtingøjø dukterys tebeprilygo tarnaitëms.

Indoeuropieèiø kalbos ðaknis *tÿoH-. Kaip matyti.). Górski. k. 756). LKK. Sutartyje taip pat aiðkiai nurodoma. I. 61–85. 92–94. Jurginis. o jø ásigijimas uþ uþmokestá. 9–10. imta pajungti paklususias prûsø apylinkes. Èâàíîâ. Kad prûsai turëjo po kelias þmonas. 52–53 (lot. Uþuominø apie þmonø pirkimà pasitaiko ir vëlesniuose ðaltiniuose. sudarant tarp prûsø ir kryþiuoèiø Kristburgo taikos sutartá (1249). 1882. 1936). I. 9–10. yra senojo indoeuropieèiø vedybø kaip mainø supratimo reliktas. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. Vadinasi. Pirktinës vedybos. Gudavièius. 36–42. 1982. ­ 211 ­ . 71–73. matyt. buvo galima suprasti jau ir ið ðv. 1948a. 10). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS Bulës pabaigoje iðdëstytas pats esmingiausias popieþiaus nurodymas prûsams: mokëti dvasininkams deðimtinæ (PUB. 1882. prûsai pasiþada turëti ne daugiau kaip vienà þmonà ir jø nepirkti. þmonø pirkimu laikomas ne kraièio ar dovanø davimas. 1962. 151–168. taip pat reiðkë ir „imti moterá á þmonas“ (Ãàìêðåëèäçå. Norint gauti þmonà. mainais reikia kà nors duoti. ið tiesø jiems buvo bûdingas. 1987. Adalberto gyvenimo apraðymo. I. Tekstas ið: PUB. 1882. atrodo. kad per vestuves jauniesiems duodamos dovanos ir kraitis nelaikoma pirkimu. Ðitoká supratimà rodo ir kalbos duomenys. ir liet. 47. Bulës formuliaras nepilnas. Literatûra: Pakarklis. jø esama ir lietuviø bei latviø tautosakoje (Baldauskas. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Bulëje minimas prûsø paprotys turëti kelias þmonas ir jas pirkti.TURINYS TRUMPINIMAI. nes ir vëliau. 1984. platesne prasme reiðkusi „duoti“~„imti“. Nikþentaitis.

ne sicut equus et mulus. ei. in pluribus dividens carnem suam. actiones. a quo „est omne datum optimum et omne donum perfectum“. Vos quoque universos et singulos monemus in Domino attentius et hortamur per apostolica scripta mandantes. quia etsi sunt debite. que una sola legitima existente adultere sunt cetere superducte. tamquam filii adoptionis ipsius et unici eius filii coheredes. quatinus illuminati per fidem „in via mandatorum domini sicut lucis filii ambuletis“. Preterea gerentes vos in visceribus Jesu Christi. quantas possumus. salubribus monitis et mandatis sacerdotum vestrorum humiliter intendentes et filios vestros facientes sacris literis erudiri. vobis aliquando in tenebris ambulantibus et in regione habitantibus umbre mortis. Preterea cum universorum dominus in signum universalis dominii sibi decimas ministris reservaverit persolvendas. de fructibus laborum vestrorum decimas vestris sacerdotibus ylariter exsolvatis. unica unusquisque vestrum sit uxore contentus. meritoria tamen est eorum gratuita solutio apud deum. filias quoque vestras nuptui christianis sine aliqua emptione tradatis. cum indecens sit. in agnitionem filii sui domini Jesu Christi per spiritum sanctum. quo per lavacrum regenerationis abluti et mundati ab inquinamentis pristine vetustatis in novitate vite domino complaceatis. vos de perfidia gentilis erroris ad fidem catholice veritatis misericorditer revocavit.TURINYS TRUMPINIMAI. membra Christi membra faciat meretricis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DER PAPST ERMAHNT DIE NEUBEKEHRTEN [IN PREUSSEN] ZU EINEM CHRISTLICHEN LEBENSWANDEL 1216–1217 Patri luminum gratiarum referimus. se ipsum revelare dignatus. ut qui cepit in vobis bonum opus. ­ 212 ­ . Ad hoc cum nedum illicitum sit. cum quo efficitur una caro. qui fideles sibi vult in regnis celestibus congregare. ceteris penitus abdicatis. qui. ut aliquis eodem tempore habeat plures uxores. ut et ipsi auctore domino alios tandem erudire valeant ad salutem. in quibus non est intellectus. det vos in fide radicatos per spem ad perfectionem crescere caritatis. sed etiam abusivum. ut libera mulier quasi ancilla viro vendatur in coniugem. devotissimis precibus supplicamus.

norëdamas surinkti tikinèiuosius á dangaus karalystæ. kad negyventø kaip neprotingi gyvuliai. kad jis teikësi pats apsireikðti jums. Taigi jis. ir jûs patys iðleistumëte savo dukteris uþ krikðèioniø. arklys ar mulas. kas geriausia. – taip pat klaidingas yra áprotis tuo paèiu metu turëti kelias þmonas. su kuriuo ji sudaro vienà kûnà. apsiplovæ atgimimo prausykloje ir nusivalæ senuosius neðvarumus. sustiprëjusiems tikëjime. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 213 ­ . Taigi ir kunigai. kad laisva moteris kaip tarnaitë bûtø parduodama uþ þmonà vyrui. ið savo darbo vaisiø mielai skirkite savo kunigams deðimtinæ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË PRÛSAMS POPIEÞIUS RAGINA [PRÛSIJOS] NAUJAKRIKÐÈIUS LAIKYTIS KRIKÐÈIONIÐKOJO GYVENIMO NORMØ 1216–1217 Ðviesos tëvui didþiai dëkojame uþ tai. ir kad nepaverstø Kristaus sànariø sànariais paleistuvës. raginame nusiþeminus klausyti iðganingø jûsø kunigø áspëjimø bei ásakymø ir leisti auklëti savo sûnus pagal Ðventàjá raðtà. per viltá pakilti iki tobulos meilës. mes nuoðirdþiausiomis maldomis praðome tà. galëtø kitus pagaliau iðauklëti iðganymui. Negana to. kadaise klaidþiojusiems tamsybëse ir gyvenusiems mirties ðeðëlio ðalyje. kad tai yra neleidþiama. kad já átikëtumëte savo naujame gyvenime. kad jis. kurs pradëjo jumyse tà gerà darbà. Ið tikrøjø netinkamas yra dalykas. vestos esant gyvai vienai teisëtai þmonai. yra laikomos gyvenanèios paleistuvystëje.TURINYS TRUMPINIMAI. ir kurio kiekviena dovana yra tobula“. kitø teatsisako. Jis leido jums per Ðventàjà Dvasià paþinti savo Sûnø Vieðpatá Jëzø Kristø. Be to. padarë jus savo sûnumis ir savo Vienatinio Sûnaus palikimo dalininkais. Kad jûs. nepardavinëdami jø. Jisai gailestingai gràþino jus ið pagoniðkos netikëjimo klaidos á katalikiðkosios tiesos tikëjimà. Todël kiekvienas ið jûsø tesitenkina viena þmona. kadangi Visatos Vieðpats savo visuotinës valdþios þenklan paskyrë duoti deðimtinæ savo tarnams. dalydami savo kûnà daugeliui. taèiau yra maloningai atlyginama Dievo. Vieðpaties padedami. kuris „sukûrë visa. Jus visus ir kiekvienà skyrium ðiuo apaðtaliðkuoju laiðku su dideliu atidumu per Vieðpatá áspëdami. Be to. Jos. nors ir privaloma. „þengtumëte kaip ðviesos vaikai Vieðpaties priesakø keliu“. esantiems Jëzaus Kristaus ðirdyje. apðviesti tikëjimo ðviesos. kuri. vadovaudami jums. leistø jums.

125). kuriomis Inocentas III patvirtino pasikrikðtijusiø prûsø didþiûnø þemës uþraðymus vyskupui Kristijonui (PUB. Zalcburgo. kad Prûsijos vyskupas siekë imti rentà ið prûsø bendruomenininkø (LKK. 1882. Ið aktø matyti. 1971. kas èia tik uþsiminta. I. vainikuotas 07 24. inskripcijos – adresato) ir eschatokolo (nenurodoma suraðymo vieta ir data). 19–20). 1882. 163). Magdeburgo. 1882. ko popieþius nori ir kam jis ðità savo norà pareiðkia. 160. Todël bulëje minimà lenkø kaimo dovanojimà reikia suprasti ne vien kaip þemës. Aptariamos realijos. Svarbiausia reikëjo garantuoti prûsø bendruomenininkø atliekamas prievoles ið vyskupui dovanojamø þemiø. t. 1908. 7–8). Atkreiptinas dëmesys á bulës uþuominà apie „tas sielas. konkreèiai kalba dvi 1218 metø geguþës 15 dienos Honorijaus III bulës ­ 214 ­ . Paðuta. Apie tai. klostymosi pradþià. Todël Prûsijos vyskupas negalëjo ið jos daug ko tikëtis. I. 72–74). Prûsijos misijiná vyskupà feodaline þemëvalda prûsø kaimynystëje (apie kurià aiðkiai kalbama) aprûpinti galëjo tik koks nors lenkø kunigaikðtis. Kaliðo kunigaikðèio donacija Prûsijos vyskupui (PUB. datuotina 1216–1217 metais.TURINYS TRUMPINIMAI. misionieriai] pasiima auklëti“. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI Bulës formuliaras nepilnas: nëra protokolo (popieþiaus intituliacijos. 6). Visi ðitie aktai atspindi þemëvaldos. 1882. popieþiaus áspëjimà lenkø kunigaikðèiams – PUB. I. Kad ðioje bulëje numatomos priemonës buvo realizuotos. bet ir kaip su ja susijusios feodalinës rentos garantavimà. I. Kelno. 13–16). o tai nebuvo paprasta (plg. leidþia bulæ datuoti XIII amþiaus antrojo deðimtmeèio viduriu. rodanèios iki kryþiaus karø dar neiðaugusá misijø Prûsuose etapà. kuria turëjo remtis misijinë Prûsijos vyskupija. mirë 1227 03 18) valdymo pradþiai (Wierzbowski. y. y. o kadangi be intituliacijos sunku nustatyti popieþiaus vardà. pavyzdþiui. Prûsijos vyskupui buvo garantuotos rinkliavos Mainco. bulë priskirtina Inocento III valdymo pabaigai arba Honorijaus III (iðrinktas 1216 07 18. rodo vëlesniø metø aktai. Gniezno ir Lundo baþnytinëse provincijose (PUB. Ið esamo konteksto (pagrindinës dalies) vis dëlto galima spræsti. Prûsø diduomenës rankose buvo sukaupta dar nedaug þemiø (plg. Aptariama bulë gretintina su dviem 1216 metø vasario 18 dienos bulëmis. ir ði diduomenë nedisponavo visa prûsø genèiø teritorija. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie [t. Prûsijos vyskupas feodaline renta buvo aprûpintas ne vien ið lenkø kunigaikðèiø dovanojimø. 1218 metais vykstantiems á Prûsus dvasininkams buvo leista trejus metus naudotis jø anksèiau turëtomis beneficijomis.

1938. 384). vandens. Gudavièius. kur reikalaujama rinkti aukas Prûsijos misionieriams.). Úlaski. kurias lëmë objektyviai þemas (net ir to meto iðsivysèiusiose feodalinëse ðalyse) þemdirbystës lygis (Ùowmiañski. ið vandens dievo – gero laimikio þûklaujant. kad dievai yra tam tikrø sferø (dangaus. 1931. Literatûra: Pakarklis. k. Todël jiems aukojama ir praðoma vienokiø ar kitokiø gërybiø: ið Þemynos praðoma gero derliaus. 17–18). tikriausiai iðgirsta paèiø krikðèionybës platintojø Prûsijoje. Taip tikëtasi paspartinti misijø eigà. 36–42. 1958. ið miðko valdovo – gero medþioklës laimikio ir t. 1882. be abejo. Ryðkus tokios padëties rodiklis yra keliasdeðimties þmonø nusiþudymas 1205 metais. I. 160–175. 8–9. Kita popieþiaus pastaba. þemës. 1882. bet ir kitiems baltams bûdingà ásitikinimà. I. 52–53). 47. Górski. mini ir Petras Dusburgietis (SRP. o jø dievai visko pertekæ. kad vienuoliai surenka norimas nuþudyti prûsø mergaites ir imasi mokyti parinktus prûsø berniukus. Nikþentaitis. I. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Paðaipi prûsø uþuomina. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 1987. atsidûrusiø sunkiose sàlygose. Ùowmiañski. 1950. ir liet. I. 8–9. Berniukø parinkimas turëjo kitoká tikslà. 1882. kad vyskupui ir broliams padovanotas kaimas padës iðgyventi „sieloms“. uþëmë þemesnæ padëtá. Priglobtos mergaitës dvasininkams galëjo padëti darbuotis namuose. 23–30. 278). 1971. 1983. Popieþiaus bulëje kalbama apie jø mokymà. miðko) vieðpaèiai ir jose esanèiø gërybiø. 1948a. 67–68. 61–85. Ði uþuomina parodo ne tik prûsams. kuriø gali suteikti arba nesuteikti þmonëms. áproèiu riboti palikuoniø skaièiø. 9–34. ­ 215 ­ . Archajiðkà mergaièiø þudymo paprotá dël sunkiø ekonominiø sàlygø. valdovai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI „visiems krikðèionims“. kad jie galëtø auklëti pasiimtus prûsø vaikus (PUB. 213–218. Tekstas ið: PUB. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie pasiima auklëti. 1970. Dar tik susidaranèiame alodiniame patriarchalinës baltø visuomenës ûkyje (Paðuta. þuvus jø vyrams nepasisekusiame kunigaikðèio Þvelgaièio þygyje (Ãåíðèõ Ëàòâèéñêèé. Ïàøóòî. Jose nurodoma. kad krikðèioniø dievas esàs vargðas.TURINYS TRUMPINIMAI. 50–51 (lot. taigi norëta ið paèiø prûsø iðsiauginti misionieriø. t. 1969. 71–194) moteris. poþemio. susijusi su prûsø.

quatinus predictis fratribus. pietatis manum porrigens liberalem..] Sane cum venerabilis frater noster episcopus .. aliquam villam ad sustentationem eorum necnon animarum illarum. quod deus noster est pauper. prout eis diceris promisisse. quas a paganis metu expositas suscipiunt educandas. ne non que Jesu Christi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DER PAPST ERMAHNT EINEN FÜRSTEN. Taèiau jie.] Gerbiamasis mûsø brolis vyskupas ir jo broliai. DEM BISCHOFE UND SEINEN BRÜDERN EIN DORF ZU IHREM UNTERHALTE ZU GEBEN.. copiosi: nobilitatem tuam rogamus et monemus attente per dominum Jesum Christum. multos ad agnitionem advocaverint vivi dei et sperent se plurimos vocaturos. sed laborantes incomodis paupertatis nequeant suum ministerium comode adimplere. faciente patre luminum.. immo demones. cui omnia debes. destinati. KAD JIEMS NEREIKTØ PAS NAUJAKRIKÐÈIUS ELGETAUTI apie 1216–1217 [. immo deo. dum erubescant apud noviter conversos ad fidem temporalia mendicare. et fratres eius a domino ad evangelizandum barbaris gentibus de .. ðviesos Tëvo ákvëpti. tibi constituas debitorem et transitoriam terreni regni gloriam commutes feliciter in eternam.. ita ut tam magnifici operis coadiutor illum. cuius negocium exequuntur. Vieðpaties paskirti skelbti laukinëms gentims Evangelijà.TURINYS TRUMPINIMAI. kæsdami neturtà ir ­ 216 ­ . maxime cum a paganis improperetur eisdem. querere videantur. sed dii eorum. sed que sua sunt... in remissionem tibi peccaminum iniungentes. misericorditer largiaris. daugelá jø paðaukë paþinti gyvàjá Dievà ir tikisi dar labai daug paðaukti. POPIEÞIUS RAGINA KUNIGAIKÐTÁ VYSKUPUI IR JO BROLIAMS DUOTI KAIMÀ. DA SIE BEI DEN NEUBEKEHRTEN NICHT ALMOSEN HEISCHEN DÜRFEN um 1216–1217 [..

koká nors kaimà iðlaikyti jiems patiems ir toms sieloms. Dël tø prieþasèiø tavo kilnybæ praðome per Vieðpatá Jëzø Kristø ir rûpestingai skatiname. ir laikinàjà þemiðkos karalystës ðlovæ laimingai pakeistum amþinàja. kad. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 217 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. kurias dël pagoniø prietarø iðmestas jie pasiima auklëti. bûtent demonai. kad kartais neatrodytø ieðkà palankumo visai ne Jëzui Kristui. – gailestingai duotum. bet sau naudos. kuriam tu viskà privalai. suteikdami tau nuodëmiø atleidimà. tiesdamas dosnià dievobaimingumo rankà minëtiesiems broliams. ypaè kai pagonys juos tuoj apipila priekaiðtais. jog mûsø Dievas esàs vargðas. – pertekæ. mat sakoma. Mat jie gëdisi eiti pas naujai á tikëjimà atverstuosius elgetauti laikinøjø dalykø. Taigi bûdamas tokio kilnaus darbo pagalbininku tu padarytum sau skolingà tà. – ið tikrøjø paèiam Dievui. jog tu jau esi jiems paþadëjæs. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS 1216–1217 METØ BULË LENKØ KUNIGAIKÐÈIUI nepatogumus. kurio darbà jie dirba. o jø dievai. negali gerai savo tarnybos atlikti.

bet ir prieð savo pasikrikðtijusius (taigi paklusnius lenkø feodalams) gentainius (Kætrzyñski. 1907. Todël popieþius karo veiksmus prieð prûsus vaizdavo kaip „prûsø genties gynimà“ (CDP. Norëdamas pateisinti kryþiaus þygá prieð juos ir gauti karinës bei materialinës pagalbos ðiam þygiui. 14). jau buvo uþsiminta popieþiaus bulëje lenkø kunigaikðèiui (1216–1217). Apie naujagimiø (ypaè mergaièiø) skaièiaus ribojimà. Taèiau tokie pat suteikiami atlaidai rodo vienodà kurijos poþiûrá á abi ðias priemones. Misijos turëjo plësti Prûsijoje lenkø kunigaikðèiø. 1969.TURINYS TRUMPINIMAI. Aptariamoji bulë parodo misijø Prûsuose esmæ. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Popieþius Honorijus III prûsus suvokë kaip þiauriausius barbarus. kurie buvo laikomi iðdavikais. 12–14). 72). kad ir neaiðkiai. kurija á ðiuos ávykius reagavo kryþiaus karais. kad prieð prûsus turi vykti tik tie. Tymieniecki. kas neina á Palestinà (CDP. kad tie paproèiai yra visai ið pirðto lauþti. Taèiau neatrodo. 1928. 213–218. 1970. kaip kartais teigiama (Powierski. o per juos – jø senjoro popieþiaus (Ãðåêîâ. 1903. Bulë adresuojama svarbiai baþnytinei provincijai: Mainco arkivyskupai karûnuodavo Vokietijos karalius. prûsø þiaurumui árodyti jis apraðë keletà jø paproèiø. 21) valdþià (Maschke. Ið nurodymo. matyti. Prûsai kovojo ne tik prieð uþpuolikus. 160). kad Pabaltijyje pradedamus kryþiaus karus popieþius laikë dar ne tokiais svarbiais kaip þygius á Artimuosius Rytus. Prûsø pasiprieðinimas ðitokiam „atvertimui“ popieþiø buvo suprantamas kaip „krikðèioniø ir naujakrikðèiø uþpuolimas“. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BIRÞELIO 15 DIENOS BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI Prûsams atkovojus lenkø uþgrobtà ir kolonizuotà Kulmo þemæ (Lohmeyer. I. nes juos mini ir kiti ðaltiniai. Bulës turinys geriausiai parodo. 1935. 414. apie politiniø teisiø pripaþinimà prûsams nebuvo në kalbos. 1957. buvo ðitokiø misijø pobûdis. Úlaski. 3–4). 106. 198). 1969. I. 23–30). Naujakrikðèiai nebuvo lygiateisiai su senaisiais krikðèionimis (LKK. koks „taikus“. Vëliau Kristburgo ­ 218 ­ .

Pakarklis. Juni 1218 Honorius III. 122–123). ir liet. perimunt preter unam. 12–14. Literatûra: Mierzyñski.). 19–32). 125 (fragm. PAPST HONORIUS III. In Pruscie partibus populus est a fide prorsus exorbitans et plus quam bestiali deditus feritati. k. 61– 85. 1948a. 1892. 36–42.TURINYS TRUMPINIMAI. kaip mano kai kurie istorikai (Jurginis. 1959. 20–21. THEILS UM DIE ZUM TODE BESTIMMTEN TÖCHTER DER PREUSSEN LOSZUKAUFEN. ut ­ 219 ­ . Ávairiais laikotarpiais belaisvius dievams aukojo tiek rytiniai baltø kaimynai skitai (Äîâàòóð. tamquam domino velint in propagatione humani generis obviare. 1882. I. 1972. ut ea faciant. LKK. 1892. Sunku patikëti. 1982. 47. 73–74. kad visos ðios uþuominos neturi realaus pagrindo.). 10–11). 1969. qui. Øèøîâà. CDP. inter alia multa. I. quotcumque feminini sexus mater pariat. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI taikos sutartyje (1249) prûsai pasiþada „neiðmesti“ ir “neþudyti“ vaikø. Venerabili fratri Maguntino Archiepiscopo et Suffraganeis eius salutem etc. Nikþentaitis. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. Êàëëèñòîâ. Mannhardt. 1936. Tekstas ið: CDP. Gudavièius. 38–39. 121–122. 198–204. Powierski. que non conveniunt. passim et sine verecundia plures eorum prostituunt filias. I. 1968. tiek pietiniai – germanai (Tacitas. Daþnai ðaltiniuose minimas ir belaisviø aukojimas dievams. 38–39 (fragm. Ðàìì. Mierzyñski. Taèiau ði problema dar reikalauja tyrimo. que de ipsorum immanitate feruntur. Apie galindø sumanymà þudyti naujagimes mergaites pasakoja Petras Dusburgietis. Mannhardt.). 1936. FORDERT ZUR BEISTEUER FÜR DEN BISCHOF CHRISTIAN VON PREUSSEN AUF. et uxores ac captivos immolant diis suis. 1987. THEILS UM PREUSSISCHE KNABENSCHULEN EINZURICHTEN den 15. 1976. 125. intingentes gladios et lanceas. o yra iðgalvotos norint parodyti baltø þiaurumà. 136–137. 12–14. 79–82 (lot.

.TURINYS TRUMPINIMAI. et super lanceam adversus inimicum pugnabit. statuerunt. Datum Rome apud Sanctum Petrum decimo septimo Kalendas Julii Anno secundo.. et qui signo Crucis accepto viribus et facultatibus iisdem non suppetentibus non possunt exequi vota sua. Volentes etiam Episcopus et alii predicti subvenire fidelibus tribulatis. qui. cum quibus duximus dispensandum. quam de medio ipsorum misericors Dominus. ac ibi scolas Prutenorum instituere puerorum. concessa per nos iuxta quantitatem subsidii et devotionis affectum venia peccatorum. omnes etiam prudenter hortentur. Cum igitur hic se causa ingerat pietatis. qui neminem vult perire. pro plantatione novella fidei Christiane tam spiritualibus armis qum materialibus pugnaturi. tam eis quam illis. nec non predictos efficaciter moneant et inducant. in fidei nostre contemptum novis et intolerabilibus exactionibus inquietant. in sanguine predictorum. Porro venerabilis frater noster. ut educantes easdem lucrifacere possint Christo. qui per Dei gratiam quasdam ibi construxerunt Ecclesias. quatinus viris discretis Deum timentibus vestre iurisdictioni subiectis in remissionem peccaminum iniungatis. ut elemosinam amplexantes. abhominantes impietatem huiusmodi et eorum qui de novo ad Christum venerunt angustias miserantes. centuplum in via. que iuxta sapientis edictum super scutum potentis. necandas comparare puellas. qui nondum Crucis signaculum receperunt nec disponunt suis humeris illud affigere in terre predicte subsidium profecturi. Universitatem vestram monemus et obsecramus in Domino. multiphariam. ut gens illa convertatur ad fidem. diocesium vestrarum pauperes et debiles Cruce signatos. qui aliquos illuc in suis mittent expensis. ut ipsi. veluti aqua ignem. qui pro eis tradidit semetipsum. a qua nullus se potest habens spem Domini excusare. ad agnitionem veritatis adduxit. gentem etiam illam. ­ 220 ­ . ita quod ipsi quibus id in remissionem vobis iniungimus peccatorum. secundum quod transituris Ierosolimam indulgetur. si tamen sibi suppetant facultates. addiscant efficacius quam advene predicare. vel ad eorum subventionem de suis facultatibus ministrabunt. quam libenter. ad redimendas et educandas puellas easdem. ut saltem accepto calice salutari retribuant aliquid illi. accedentes ad Pruscie partes iuxta Episcopi memorati consilium. molientes eos de tenebris erutos ad tenebras persecutionibus revocare. Episcopus Pruscie. et ut ibidem fidei possit negotium promoveri. nec non ad puerorum predictorum doctrinam et facultatibus sibi datis a Domino subventionis manum eis tam pie porrigant. illorum presertim instanter implorant auxilium ad resistendum barbare nationi. ac evangelizare Dominum Ihesum Christum. pro Deo sancte predicationis officium assumentes. extinguens peccatum. et vitam eternam in patria consequantur. ac alii. vota peregrinationis eorum in succursum fidelium de Pruscia commutando. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS prosperam fortunam habeant.

. Toliau – garbingasis mûsø brolis Prûsijos vyskupas ir kiti asmenys. nenorëdamas niekieno praþûties.. tik kà ið tamsybës iðtrauktus. be kita ko. Taip pat jie nutarë ásteigti ten prûsø berniukø mokyklø. niekindami mûsø tikëjimà. kurie vël gráþo prie Kristaus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS HONORIJAUS III 1218 METØ BULË MAINCO ARKIVYSKUPUI In eumdem modum scriptum est . palikdami tik vienà. jie. KAD BÛTØ IÐPIRKTOS MIRTI PASMERKTOS PRÛSØ DUKROS IR ÁKURTOS MOKYKLOS PRÛSØ BERNIUKAMS 1218 birþelio 15 Honorijus III garbingiesiems broliams Mainco arkivyskupui ir jo sufraganams siunèia pasveikinimà ir t. . kurie Dievo malone ten pasistatë baþnyèias. jie nutarë. Prûsijos kraðtuose þmonës yra tiesiog nuklydæ nuo tikëjimo ir þiauresni uþ þvëris. Pagalbos ­ 221 ­ .. vargina naujais ir nepakenèiamais kankinimais ir stengiasi persekiojimais vël gràþinti tamsybën. ðlakstydami savo kalavijus ir ietis jø krauju. Tuo lyg norëtø pasiprieðinti Vieðpaèiui ir neleisti plisti þmoniø giminei. . t. Salezburgensi Archiepiscopo et suffraganeis eius. Treverensi et suffraganeis eius. POPIEÞIUS HONORIJUS III RAGINA PAREMTI PRÛSIJOS VYSKUPÀ KRISTIJONÀ. Daugelis jø visur ir visai nesidrovëdami verèia savo dukteris ir þmonas paleistuvauti. kad susilauktø sëkmës... Vyskupas ir kiti aukðèiau paminëtieji asmenys nori padëti prispaustiems tikintiesiems. surinkti nuþudymui skirtàsias mergaites. Archiepiscopo Coloniensi et suffraganeis eius. . kad jie sëkmingiau negu ateiviai galëtø iðmokti skelbti Vieðpatá Jëzø Kristø ir atversti tà tautà á tikëjimà. Þmones.. o belaisvius. Magdeburgensi Archiepiscopo et suffraganeis eius.. et Episcopo Caminensi.. Bremensi et suffraganeis eius.TURINYS TRUMPINIMAI. kad iðauklëjæ galëtø laimëti jas Kristui. Gnesnensi et suffraganeis eius. Pagonys... Lundensi et suffraganeis eius. kuriuos gailestingasis Vieðpats. Kad ten galëtø bûti skleidþiamas tikëjimas. kas yra pasakojama apie jø baisumà. .. aukoja savo dievams. darydami daugel netinkamø dalykø. þudà visus motinø pagimdytus moteriðkos lyties kûdikius. baisisi tokiø nedorybiø ir gailisi tø prispaustø þmoniø. iðtraukë ið jø tarpo ir leido paþinti tiesà. jei tik bûtø pakankamai lëðø...

koks yra suteikiamas vykstantiems á Jeruzalæ. Ðios aukos. kad jie imtøsi ðventøjø pamokslø vardan Dievo pareigos. tiek aniems. ypaè tø. Taigi jûs. tiek ir þemës ginklais. Zalcburgo arkivyskupui ir jo sufraganams. kaip sakë iðminèius. Duota Romoje. gavæ iðganymo tauræ. kuris pats save paaukojo uþ juos. Kelno arkivyskupui ir jo sufraganams. negali ávykdyti savo áþadø dël silpnos sveikatos ar neturëdami tam lëðø.TURINYS TRUMPINIMAI. Taip pat jie teragina visus duoti aukas iðpirkti ir iðauklëti mergaitëms. kuriems uþ tai davëme galià suteikti nuodëmiø atleidimà. Lundo arkivyskupui ir jo sufraganams. Kamenio vyskupui. kas turi Vieðpaties dvasià. birþelio mënesio 15 dienà. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 222 ­ . jiems Vieðpaties skirtus. Jûsø diecezijø neturtingiesiems ir silpnos sveikatos kryþiaus þenklu paþymëtiems þmonëms. naikindamos nuodëmæ kaip vanduo ugná. taip pat praðome suteikti jiems nuodëmiø atleidimà su sàlyga. Toks pat raðtas yra nusiøstas Magdeburgo arkivyskupui ir jo sufraganams. gavæ kryþiaus þenklà. prie ðv. Brëmeno arkivyskupui ir jo sufraganams. kuriuos esame nutaræ atleisti. – þygio áþadus jie tegu pakeièia á paramà Prûsijos tikintiesiems. kovos su prieðu geriau uþ galingøjø skydus ir ietis. jie. Todël jus visus per Vieðpatá áspëjame ir praðome parinkti dievobaimingus jûsø valdþioje esanèius vyrus. ðimteriopà gausite atlyginimà kelionëje ir amþinà gyvenimà [Dievo] tëvynëje. kad. Tiek tiems. Gniezno arkivyskupui ir jo sufraganams. taip pat iðmokyti minëtiems berniukams ir iðtiesti pagalbos rankà. kad pagelbëtø minëtajai þemei. Èia iðkyla dievobaimingumo klausimas. kurie. kurie pasiøs ten þmoniø savo kaðtu arba suteiks pagalbà ið savo iðtekliø. Petro. kurie dar negavo kryþiaus þenklo ir neketina jo prisisiûti prie savo peèiø. mûsø yra suteiktas nuodëmiø atleidimas atsiþvelgiant á pagalbos dydá ir pamaldumo jausmà. Taip pat tegu jie paragina ir tepavadovauja anksèiau minëtiesiems. taip pat ir tø. ir vyktø minëtojo vyskupo patarimu á Prûsijos kraðtus kovoti dël ten naujo krikðèioniø tikëjimo atþalyno tiek dvasiniais. gausiai ir dievobaimingai. lygiai toks pat. ir nuo jo atsisakyti negali në vienas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS pasiprieðinti ðiai barbariðkai tautai be paliovos praðo. [mûsø] [popieþiavimo] antraisiais metais. bent ðiek tiek atsilygintø tam. pagal iðteklius. Tryro arkivyskupui ir jo sufraganams.

o ne ið Prûsijos ateinanti informacija (Mannhardt. 39). matyti. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Oliveris Paderbornietis Ðventosios þemës karaliø istorijoje uþsiminë ne tik apie baltø (latviø. be detaliø. su kuria vokieèiai palaikë glaudesnius ryðius. vadina „pastabomis apie lietuviø poþiûrᓠá þemës prigimtá (Mierzyñski. Wilhelmas Mannhardtas mano. 39. Wilhelmas Mannhardtas daro teisingà iðvadà. 501). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLIVERIS PADERBORNIETIS ? – apie 1225–1227 OLIVERUS VON PADERBORN Oliveris Paderbornietis (Oliverus von Paderborn) – vienas pirmøjø kronikininkø. 39). o ne Prûsijos tikëjimai (Mannhardt. 1936. Ið to. kad Oliveriui Paderbornieèiui geriau buvo ­ 223 ­ . Ðventosios þemës karaliø istorijoje. Tai atsispindi ir Oliverio Paderbornieèio veikaluose. atrodo. Wattenbach. 1866. linkæs informacijà priskirti ir lietuviams. Sabinos vienuolijos kardinolu. 189). 1549. Tuo metu Oliveris buvo Kelno scholastas (mokyklos vadovas). kaip tikëjimai apraðomi (garbinamos dievybës vadinamos graikiðkais ir romëniðkais vardais). Kaip ir kitose to meto kronikose. 1892. 1936. Tuomet ir vëliau Livonijos bei Prûsijos kontaktai nebuvo labai glaudûs. Antai Ðventojo karo istorijoje po Palestinos kryþiaus þygiø apraðymo trumpai raðoma apie Prûsijos ávykius. taèiau Hermannas von Salza supainiojamas su Hermannu Balcke (Belli sacri. Antonis Mierzyñskis. uþsimenama apie Danijos karaliaus Valdemaro II veiksmus. 51–88). kad tai labiau ið Livonijos. kuris vokieèiø uþkariavimus Pabaltijyje priskyrë krikðèionybës skleidimo kampanijai. matyt. bet ir finougrø (estø. 39). lyviø) tikëjimus. Taèiau jo pastabos bendro pobûdþio. 1936. 1936. vëliau jis tapo Paderborno vyskupu ir ðv. Nors pastabose visai neuþsimenama apie lietuvius. nes ðio ðaltinio komentarà.TURINYS TRUMPINIMAI. Apie 1220 metus jis paraðë veikalà Ðventosios þemës karaliø istorija (Historia regum terrae sanctae) (Mannhardt. kurios genties tikëjimais jos daugiau paremtos. prûsø). Jis kvietë á kryþiaus þygius savo gimtosios Vestfalijos ir Fryzijos þmones (Mannhardt. buvo panaudoti laiðkai ir pasakojimai apie kryþiaus þygius (tarp jø ir Pabaltijyje). kad turimi galvoje labiau Livonijos. kuriame apþvelgia visø baltø mitiná gamtos suvokimà. ir beveik neámanoma nustatyti.

vidit lucem magnam catholicae fidei. 39. numina gentilium colebat. Petras Klimas. Mannhardt. 1220 Temporibus ejusdem pontificis [Innocentii III] populus aquilonaris. reikia manyti. Juozas Jurginis ir kt. Mierzyñski. 1936.). 501. qui ambulabat in tenebris. kurioje labai glaustai buvo suformuluota gamtinë Livonijos tautø religijos prigimtis („Dievui prideramà garbæ teikë kvailiems gyvuliams. Nam gens Livonum. ðios knygos p. þr. þaliuojanèioms þolëms ar neðvarioms dvasioms“. ja nereiktø grásti baltø religijos ir mitologijos gamtiðkumo. HISTORIA REGUM TERRAE SANCTAE c. Literatûra: Wattenbach. tikriausiai ið amþininkø gauta informacija apie baltø tikëjimus. Oliveris Paderbornietis tarsi konkretina abstrakèius popieþiaus bulës teiginius: vietoj lapuotø medþiø garbinimo mini graikiðkàsias (ir romëniðkàsias) medþiø.). Zenonas Ivinskis. ­ 224 ­ . 241 (fragm. 1936. 1892. Mierzyñski. religija. 203). Jis pateikia daugiau þiniø negu yra popieþiaus bulëje: uþsimena. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Toeppen. Taèiau ði nauja informacija gana nereikðminga. teikæs jam informacijos apie lyviø. estø ir prûsø tikëjimus. vietoj þaliuojanèiø þoliø – satyrus ir faunus. Amadryades. Napeas.TURINYS TRUMPINIMAI. uolas ir slënius. kad garbino kalnus. Tekstas ið: Toeppen. kaip yra daræ kai kurie ðios teorijos ðalininkai (Alexanderis Brückneris. kad pagonys nekirsdavo medþiø ðventuose miðkeliuose. amadriades. skaidriems vandenims. napëjas).). miðkø deives (driades. apie kurias jis raðo. 51 (fragm. Prutonum variis erroribus delusa. 39 (fragm. Estonum.). Mannhardt. Iðvardyti atskiras dievybes vietoj popieþiaus minimø gamtos objektø ir dar paminëti kitø gamtos objektø garbinimà galëjo paskatinti arba paþintis su graikø ir romënø mitologija. 1861. lapuotiems medþiams. arba papildoma. Oreades. kalvas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS paþástama graikø ir romënø. buvo popieþiaus Inocento III (jis minimas Paderbornieèio veikale) bulë. Pirmasis ðaltinis. o ne tautø. 51–88. 1866. 1892. 1861. 241. Dryades. ignorans dei filium et incarnati verbi mysterium. vietoj ðaltiniø garbinimo – umides.

estø. ëmë garbinti stabmeldþiø dievybes: driades. paiso krikðèioniðkø reikalavimø. o dabar laikosi sveikojo mokymo. nunc autem sanam doctrinam secuta. oreades. pakluso savo kunigams. legibus Christianis pro magna parte subjecta. ubi fontes et arbores. napëjas. prûsø tautos. Jie pasitikëjo miðkeliais. nepaþindamos Dievo Sûnaus ir ásikûnijusio þodþio misterijos. tarsi ðie bûtø galëjæ narsumo ir vilties jiems suteikti. pamatë didelæ katalikø tikëjimo ðviesà. umides (najades?). montes et colles. klaidþiojantys tamsoje. rupes et valles venerabantur. quasi aliquid virtutis et auspicii reperiri possit in eis. satyrus ir faunus. ad episcopum et pastorem animarum suarum conversa Jesum Christum. ÐVENTOSIOS ÞEMËS KARALIØ ISTORIJA apie 1220 To paties popieþiaus [Inocento III] laikais ðiaurës þmonës. kuriø në vienas kirvis nedráso paliesti ir kuriuose ðaltiniai ir medþiai. uolos ir slëniai buvo garbinami. kalnai ir kalvos.TURINYS TRUMPINIMAI. quos nulla securis violare praesumsit. stato ir lanko baþnyèias. atsigræþæ á vyskupà ir savo sielø ganytojà Jëzø Kristø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLIVERIS PADERBORNIETIS Humides [Naides?]. iðkrypusios ið kelio dël visokiø klaidø. Satyros et Faunos. amadriades. Mat lyviø. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 225 ­ . pontificibus suis obediens ecclesias aedificat et frequentat. Sperabat enim super lucos.

Viena ið jø yra aptariamoji bulë. I. 515. ðaltiniai rodo. romënø ir kitø tautø dievams).TURINYS TRUMPINIMAI. Iki pat XX amþiaus kalendoriniuose (pavyzdþiui. Mannhardt. Ir ðiuo atveju pirmiausia reikia kalbëti apie kryþiuoèiø þiaurumà. kad kaþkada vainikuotos jos galëjo bûti aukojamos ir dievams (plg.). 62). ­ 226 ­ . Prasidëjo naujas misijiniø karø prieð prûsus etapas. kad gëliø vainikas baltø kraðtuose buvo mitologiðkai áprasmintas. 1950. Mierzyñski. kad prûsai demonams (dievams?) aukoja gëlëmis vainikuotas merginas. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 40 (fragm. jo ásikûrimas Kulmo þemëje reiðkë ir vokieèiø feodalø nuolatinës agresijos prieð Pabaltijo tautas pradþià (Zajàczkowski.). Tas argumentas turëjo parodyti neþmoniðkà prûsø þiaurumà ir kuo daugiau tikinèiøjø patraukti á organizuojamà prieð prûsus kryþiaus þygá. Kituose ðaltiniuose toks merginø aukojimo bûdas neminimas. 1936. joniniø) ir ðeimos (vestuviø. Ta proga ir popieþiaus kurijai atsirado galimybë suaktyvinti veiklà: Povilas Pakarklis vien 1230–1236 metais priskaièiuoja penkiolika popieþiaus buliø prieð baltø gentis (Pakarklis. 75). Taèiau dël teiginio tikrumo kyla abejoniø. O paprotys mirusias merginas laidoti su gëliø (rûtø) vainikëliais leidþia manyti. 489–491. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Su senàja prûsø religija susijæs teiginys. Bulëje kalbama apie prûsø þiaurumus. kad bulë buvo kurstomoji). 66–67. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS GRIGALIAUS IX 1232 METØ SAUSIO 23 DIENOS BULË 1230 metais á Pavyslá atsikraustë pirmasis kryþiuoèiø bûrys (LKK. 1892. bet nekelia abejoniø abipusis kovojanèiøjø pusiø ánirðis. 548). 8). Kita vertus. Galbût èia spalvos ir sutirðtintos (nepamirðtina. laidotuviø) paproèiuose jis iðliko kaip vienas ið svarbiausiø ritualiniø atributø (Lietuviø etnografijos bruoþai. 1964. 1935. 126 (fragm. Vokieèiø ordinas buvo nuolat prûsams gresianti karinë jëga. 1882. sukëlusá atitinkamà puolamø prûsø reakcijà. vainikuotø merginø aukojimà graikø.

36–42. claustra et ecclesias plurimas combusserunt.. quosdam infigendo verubus. Tekstas ið: PUB. 9–10. continuis et horrendis laboribus consumendo. quae stuporem afferunt cogitata.. quod pagani Pruteni verum deum et dominum Jesum Christum agnoscere respuentes.TURINYS TRUMPINIMAI. 66–67. senes occidunt. GREGORII PAPAE IX EPISTOLA ENCYCLICA DE STATU PRUSSIAE AD PRAESULES BOHEMIAE 23 Januarii 1232 Gregorius etc. Marie Teuton[icorum] Jerosol[ymitani] pro reverentia Jesu Christi.. I. quosdam ad arbores allidendo. Tymieniecki. assumpserint in Pruscie partibus negotium fidei ex animo prosequendum. [. 47. ultra decem millia villarum in Pruscie confinio positarum. quem multi eorum post receptam baptismi gratiam reliquerunt.. 1882. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S G R I G A L I A U S   I X 1232 M E T Ø S A U S I O   2 3 D I E N O S B U L Ë Literatûra: Kætrzyñski. virgines pro ridiculo floribus coronatas in ignem demoniis immolant. cuius se obsequio devoverunt. in quibus multi de fidelibus latitant. Wùodarski. reliquos habitatores Mazovie. 1940. illa fidelibus infligunt iacula tormentorum.. Pakarklis. in remissionem vobis peccaminum iniungentes. fratres hosp[italis] S. iuvenes. 1936. in contumeliam creatoris. necnon prudentium virorum relatu percepimus. Ipsi etiam plures quam viginti millia christianorum in occisione gladii posuerunt et ignominiosa morte dampnarunt. quos capiunt. 20–22. quia tamen ad tam arduum negotium sufficere per se nequeunt et egent fidelium subsidiis adiuvari: universitatem vestram monemus et obsecramus in domino. 61–85. Matusas.] Ex literis sane venerabilium fratrum nostrorum. 160–161. et adhuc de fidelibus ultra quinque millia detinentes in compede servitutis. Quare ad cultum divini nominis preterquam in silvis. Quid ultra? Ipsi ferarum more humanum sanguinem sitientes. . pauperum et debilium crucesignatorum in ­ 227 ­ .. cum quibus deus misericorditer operatur. reprimendo per eos impetum barbare a feritatis. luci tenebras preferendo. Et licet dil[ecti] fil[ii].. 1935. 1948a. Mannhardt. 1971.. pueros necant. 39–40. Mazoviensis. 1903. Wratislaviensis episcoporum et capitulorum suorum. quatinus. et potius fletus materiam offerunt quam relatus.Wladizlaviensis et . Cuiavie et Pomeranie instanter perdere moliuntur. assumpto sancte praedicationis officio propter deum. locus hodie non habetur.

et infideles non possint. atsisakydami pripaþinti tikràjá Dievà ir Vieðpatá Jëzø Kristø. ut ipsi redempti pretio glorioso. ir iki ðiol daugiau kaip penkis tûkstanèius tikinèiøjø laiko vergijos panèiuose. et tam eos quam alios fideles in regno constitutos eodem ad nimiam caritatem... . apleido. profecturi et acturi secundum fratrum consilia predictorum.. Todël ðiandien ten nëra kitos vietos Dievo vardo garbinimui. se viriliter et potenter accingant. sudegino daugiau kaip deðimt tûkstanèiø Prûsijos pasienyje esanèiø dvarø. vaikus þudo. pasmerkdami juos neðlovingai mirèiai.. gavæ krikðto malonæ. tarsi þvërys siurbdami þmogaus kraujà.] Ið mûsø gerbiamø broliø Mazovijos. iðskyrus miðkus.Vloclaveko ir . kad pagonys prûsai. kurá daugelis. cum quibus duximus dispensandum. respectum habere et ei retribuere aliquid pro omnibus. kai kuriuos persmeigdami ietimis. quod impune Christi nomen impugnaverint.Vroclavo vyskupø laiðkø ir jø kapitulos nariø. t. Kujavijos (Cuiavie) ir Pamario (Pomeranie) valdytojai atkakliai planuoja praþudyti. kai kuriuos trenkdami á medþius. qua Christus nos dilexit et diligit. in quos tanquam viros christianos et catholicos cadere obprobria exprobrantium Christo debent.TURINYS TRUMPINIMAI. tamquam zelum dei habentes ad vindicandum iniuriam crucifixi et ad liberandum proximos de manibus paganorum. senius uþmuðinëja. Mat anie iðþudë kardais daugiau kaip dvideðimt tûkstanèiø krikðèioniø. ita quod et ipsis premium debeatur eternum. POPIEÞIAUS GRIGALIAUS IX ENCIKLINIS LAIÐKAS BOHEMIJOS VALDOVAMS APIE PRÛSIJOS PADËTÁ 1232 sausio 23 Grigalius ir t. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS regno Boemie. merginas tarsi pajuokai gëlëmis vainikuotas aukoja demonams sudegindami. tamsybes labiau vertindami uþ ðviesà. tikintiesiems smeigia ­ 228 ­ . kitus Mazovijos. Kas toliau? Patys.. [. vota peregrinationis in succursum praedictorum fidelium commutetis. que tribuit ipse illis. postulantes. gloriari. praneðimo suþinojome. kuriuose slapstosi daugelis tikinèiøjø.. áþeisdami Sutvërëjà. Sugautus jaunuolius pribaigia nuolatiniais pasibaisëtinais darbais. piliø ir daug baþnyèiø. labai protingø vyrø. monitis et exhortationibus vestris secundum datam vobis a deo prudentiam informetis diligenter et sollicite.

lyg turëdami Dievo raiðtá. Skatinkite ir raginkite. kiek tik leidþia jums Dievo duotas protas. taèiau kadangi jie vieni neástengia pabaigti tokio karðtai pradëto þygio. padëdami ir veikdami pagal minëtøjø broliø paliepimus taip. kurie. nuoðirdþiai ëmësi skleisti tikëjimà. nuolankiai jam atsidavæ. jø jëgomis atremdamas barbariðko þiaurumo puolimà. apie kurias pagalvojus ima siaubas ir kurios greièiau teikia pagrindo verksmui negu pasakojimui. kad garbingai atpirktieji. stropiai ir uoliai praneðkite. tiek kitus karalystën paskirtus tikinèiuosius apgaubkite ypatinga meile. o su jais gailestingai triûsa Dievas. Ir nors mylimi sûnûs. tai jûs. kad ir jiems bûtø skirtas amþinas atpildas. paþymëtø kryþiaus þenklu. ir netikëliai negalëtø girtis. vyriðkai ir garbingai juostøsi. kaip krikðèionys ir katalikai. stokoja tikinèiøjø pagalbos ir paramos. klajoniø maldas pakeiskite pagalba minëtiems tikintiesiems ir tiek juos. atleisdami jûsø nuodëmes. gerbdami Jëzø Kristø. kuria Kristus mus mylëjo ir tebemyli. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ P O P I E Þ I A U S G R I G A L I A U S   I X 1232 M E T Ø S A U S I O   2 3 D I E N O S B U L Ë tas kankinimo ietis. atkerðyti uþ Nukryþiuotajam padarytà skriaudà ir iðlaisvinti artimuosius ið pagoniø rankø.TURINYS TRUMPINIMAI. Kadangi Bohemijoje yra vargðø ir luoðiø. raginame [tai daryti] visus ir prisaikdiname Vieðpaèiu. Vertë DALIA DILYTË ­ 229 ­ . su kuriais mes atsiskaitëme. jog nebaudþiamai puolë Kristaus vardà. Marijos broliai. Jeruzalës Teutonø Ðv. Dievo garbei prisiëmæ ðvento pranaðavimo pareigà. ir jam atsimokëkite ðiuo tuo uþ visa tai. yra atsakingi dël Kristaus ðmeiþëjø. kuo jis aniems uþmokëjo. reikalaudami.

Gimë jis Anglijoje. matyt. ispanø ir prancûzø kalbas. Iðliko per devyniasdeðimt jo rankraðèio nuoraðø. kad Baltramiejus Anglas bûtø lankæsis Pabaltijo kraðtuose. o nuo 1225 metø – Paryþiuje. kad buvo tikima. Nuo 1230 (ar 1231) metø iki mirties gyveno Magdeburge. tarnus bei tarnaites buvo áprastas ne tik baltø kaimynø (skitø.TURINYS TRUMPINIMAI. JUOZAS TUMELIS Apie baltø paprotá deginti mirusiuosius jau buvo uþsiminta Wulfstano. Paprotys kartu su mirusiuoju laidoti jo artimuosius. ­ 230 ­ . taip pat ið nuogirdø. 164– 165). Tai patvirtina jo þiniø teisingumà. Veikalas seniau buvo klaidingai priskiriamas kitam autoriui – Baltramiejui Glanvilieèiui (Bartholomaeus de Glanvilla. Neþinoma. taip pat kilusiam ið Anglijos. 1470–1609 metais iðëjo daugiau kaip 75 leidimai bei vertimai á anglø. Europoje plitusiø gandø apie nekrikðèioniðkus kraðtus. iðdëstytos apraðomø kraðtø abëcëlës tvarka penkioliktoje veikalo knygoje Apie provincijas (De provinciis). kur ástojo á pranciðkonø ordinà. jog po mirties jie pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo ðalá). Svarbiausias Baltramiejaus Anglo veikalas – Apie daiktø savybes (De proprietatibus rerum) – devyniolika knygø. pranciðkonui. taèiau neatrodo. Vëliau didesniàjà gyvenimo dalá praleido kontinente: mokësi Prancûzijoje – Ðartre (Chartres). mitologinæ anotacijà prie Wulfstano. kad ið pradþiø mokësi Oksforde. paraðytø apie 1240 metus. Jo þinios apie baltus. kad Baltramiejus Anglas ankstesniais ðaltiniais bûtø naudojæsis. Tai vienas populiariausiø viduriniø amþiø informacijos sàvadø. kuriø nemini kiti autoriai (kad mirusieji deginami aprengti naujais drabuþiais kartu su gyvuliais. Jis pateikë svarbiø ðio paproèio detaliø. ?–1360). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS apie 1190–po 1250 BARTHOLOMAEUS ANGLICUS Baltramiejus Anglas (Bartholomaeus Anglicus) – vienas þymesniøjø viduriniø amþiø enciklopedistø. p. spëjama. sukompiliuotos ið ávairiø ðiandien ne taip lengvai nustatomø ðaltiniø. Vëliau nepriklausomai nuo Baltramiejaus Anglo mirusiøjø deginimo paprotá panaðiai yra apraðæ kiti ðaltiniai (þr. Þinios apie jo gyvenimà ir veiklà negausios ir daþnai prieðtaringos. slavø. tarnais ir tarnaitëmis. èia dëstë teologijà.

Literatûra: Steele. Pasakojimai (mitai) apie genèiø ir jø þyniø. Amerikoje (Êðà÷êîâñêèé. esà þiemgaliai kilæ ið vietiniø gyventojø ir ateiviø galø.TURINYS TRUMPINIMAI. XV–XVI amþiaus leidimus ir vertimus þr. 1975. Jono Dlugoðo. taip pat ne tokiais senais áspûdþiais apie kitø tautø kraustymàsi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS germanø) teritorijose. Baltramiejus Anglas pirmasis pateikë vieno ið baltø etnonimø – Semigallia – etimologijà – legendos apie þiemgaliø kilmæ nuotrupà: joje sakoma. Äîâàòóð. Øèøîâà. 694. 592–113. 1979. Morris. buvo populiarûs baltø kraðtuose.: GW. 1609. 1966. 1978. 3402–3425). 669–670. 608) ir kt. Mitologiniu poþiûriu ádomus ir Baltramiejaus Anglo teiginys apie menø bei amatø klestëjimà Semboje – tai patvirtina ir archeologijos duomenys (Gimbutienë. ­ 231 ­ . 1910. Jie buvo paremti tolimos praeities atsiminimais apie protëviø (visø indoeuropieèiø ir baltø) migracijà. bet ir daugelyje kitø pasaulio kraðtø: Egipte. Baltramiejaus Anglo informacija baltø religijos ir mitologijos tyrinëtojø dar beveik visai nepanaudota. 311). Laoniko Chalkokondylo. 1935. Êàëëèñòîâ. kunigaikðèiø. 221–222 (nr. 1958). NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bartholomaeus Anglicus. IA. tiek indoeuropieèiø gentyse buvo siejami su þyniais. jø antplûdþius ir asimiliacijà. Michaud–Quantin. karaliø kilmæ. Ìàòóçîâà. Tarpupyje. Àíãëèéñêèå ñðåäíåâåêîâûå èñòî÷íèêè. atsikraustymà á naujàsias þemes ir jø apgyvenimà. Ðie uþsiëmimai tiek Senosios Europos. 1982. prûsø) kilmæ (Lauryno Blumenau. matyt. 69–96. 1609. 1939. Erazmo Stellos. 113. Spekke. Rytø Europoje. Tekstas ið: Bartholomaeus Anglicus. Pilypo Kalimacho. 699. Vëliau buvo uþraðyta daugiau ir labiau iðplëtotø pasakojimø apie ávairiø baltø genèiø (lietuviø. 411–427 (Nr. Simono Grunau. Jono Maleckio ir kitø autoriø raðtuose). 92–93. Kinijoje. 126–127.

quorum ritus fuit mirabilis antequam a cultura daemonum ad unius Dei fidem et cultum per Germanicos congerentur.TURINYS TRUMPINIMAI. arte et artificio alias naciones in circuito praeexcelens. [.] De Sambia. terra palustris et nemorosa. ut dicit idem. quae longo maris Occeani interiectu a finibus Germaniae est diuisa. Nemoribus et paludibus est munita. mente audax. quando aquae et flumina congelantur. Liuones et Curones. homines robusti et fortes. ingenio.. feris et pecudibus ualde plena. sed solum in hieme. paucas habens alias munitiones praeter flumina. prophanis et sacrilegis sacrificiis responsa a daemonibus exquirebant. Mortuorum cadauera tumulo non tradebant. multis fluminibus et lacubus circumualata. Lectonia Scithiae est prouincia.] De Semigallia. 1240 De Lectonia. cuius incolae Liuones antiquitus uocabantus. De Liuonia. Semigallia est prouincia modica ultra mare Balticum constituta. iuxta Osiliam et Liuoniam sita. Et ideo in aestate uix potest illa regio expugnari.. Osilianes. inferiori Scithia ibi locata quasi media inter Pratenos.. Gens inter ceteras barbaras corpore elegans. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS DE PROPRIETATIBUS RERUM c. Est autem Sambia terra fertilis gleba et frugum ferax. auguriis et diuinationibus serviebant. Seruos etiam et ancillas cum rebus aliis ipsis assignantes una cum mortuo et rebus aliis incendebant. sed populus facto rogo maxime usque ad cineres comburebant. Sambia Mesiae est prouincia in Europa. palustris in multis locis et ualde nemorosa. Inhabitant liitora Occeani facientes promunctoria et sinus contra latera aquilonis. sic uocata quasi a Galatis ipsam occupantibus cum incolis terrae mixtis est inhabitata. Estenes. [. Nam deos plures adorabant. nemora et paludes. Unde ­ 232 ­ . Liuonia est eiusdem regionis et ideomatis prouincia specialis. Haec patria tali errore daemonum antiquissimo tempore fascinata modo in parte magna cum multis regionibus subditis uel annexis diuina precedente gratia et cooperante Germanorum potentia creditur a predictis erroribus esse liberata. Est autem Lectonia regio. in Asia [! = Mesia] inferiori. bellicosi et feroces. cuius gleba est fructifera. cuius populi Lectimi sunt uocati. credentes sic incensos ad quandam uiuorum regionem feliciter pertingere et ibidem cum pecorum et seruorum sic ob gratiam domini combustorum multitudine felicitatis et vitae temporalis patriam inuenire. qui omnes antiquitus Gothorum erant subditi potestati. Post mortem autem suos amicos nouis uestibus vestiebant et eis pro uiatico eius oues et boues et alia animantia exhibebent. fluminibus et aquis irrigua. ut narrat Varro similiter et Herodotus..

lyviø ir kurðiø. pateks á dþiaugsmo ir amþino gyvenimo tëvynæ. siue Galatis. nuo seno buvo pavaldûs gotams. drëkinama upiø ir eþerø. kad tas kraðtas. kad sudegintieji laimingai pasieks jø pramanytà gyvøjø ðalá. ozilieèiø.] APIE DAIKTØ SAVYBES apie 1240 Apie Lietuvà. Semba – Mezijos provincija Europoje. Jos þmonës. tarp prûsø. jauèiø bei kitø gyvuliø. joje gausu þvëriø ir gyvuliø. Miðkai ir pelkës jà apsaugo. Kol germanai dar nebuvo jø iðvadavæ nuo demonø garbinimo ir nebuvo iðmokæ jø tikëti ir garbinti vieno Dievo. taip pat Herodoto. in pascuis. burtavo ir pranaðavo. kai upes ir kitus vandenis sukausto ledas. nebent tik þiemà. nuo seniausiø laikø apimtas tokiø ðëtoniðkø paklydimø... Mirusiøjø kûnø jie nelaidodavo – þmones lauþuose sudegindavo á pelenus. aspera et saevera. Pasakojama.TURINYS TRUMPINIMAI. Jos gyventojai nuo seno vadinami lyviais. prie jo iðkyðuliø ir álankø. Mirusius draugus jie aprengdavo naujais drabuþiais ir kelionën jiems áduodavo aviø.. karingi ir þiaurûs þmonës. kaip sako minëtasis Herodotas. in partis. sed gens barbara et inculta. kurioje kartu su visais gyvuliais ir tarnais. daug kur ji pelkëta ir apþëlusi miðkais. graþaus ­ 233 ­ . estenø. Ir todël vargu ar ði sritis gali bûti uþkariauta vasarà. Dievo malonës ir germanø galybës dëka ið aukðèiau iðvardytø paklydimø iðlaisvintas [. Apie Livonijà. o jos þmonës vadinami lietuviais. pasak Varono. palyginti su kitais barbarais. Terra bona et fertilis in annona. et illis populis processerunt. prieðais ðiauriná krantà. Semba yra derlingø dirvø ir gausiø vaisiø þemë. qui ex Gallis. Vieðpaties malone sudeginti. be upiø.] Apie Sembà. Jie. taip pat daug pavaldþiø arba uþimtø vietoviø. gyvena Okeano pakrantëje. ji nedaug teturi kitø sutvirtintø vietø (gyvenvieèiø). ilga Okeano jûros álanka atskirta nuo Germanijos. [. balota ir miðkinga. juosiama daugelio upiø ir eþerø. Tarnus bei tarnaites degindavo kartu su numirëliu ir jo turtais manydami. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ BALTRAMIEJUS ANGLAS Semigalli sunt dicti. visi jie. Livonija yra tos paèios srities ypatinga provincija su savita kalba.. jie garbino daug dievø. jø tikybinës apeigos buvo burtai. Lietuva – derlingø þemiø kraðtas. bent jau didesnioji jo dalis. miðkø ir pelkiø. Lietuva yra Skitijos provincija. ji plyti þemutinëje Skitijoje. nepaðvæstomis ir ðventvagiðkomis aukomis kreipdamiesi á demonus ieðkojo atsakymø. Tai stotingi ir tvirti.

grubûs ir þiaurûs... ásikûrusi uþ Baltijos jûros. kurie kilo ið galø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS sudëjimo.] Apie Þiemgalà. Þiemgala – nedidelë provincija. arba galatø. kurie jà uþgrobë ir sumiðo su ðios þemës (vietiniais) gyventojais. ir vietiniø þmoniø. [. netoli Ozilijos ir Livonijos. [..] Vertë JUOZAS TUMELIS ­ 234 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. ganyklø ir pievø. menais ir amatais. Þemë puiki ir derlinga. þemutinëje Mezijoje [!?]. narsûs. Taip ji vadinama todël. bet tos genties gyventojai tamsûs. visas kitas kaimynes gentis jie pralenkia talentais. kad joje gyvena galatai. Ðtai kodël þiemgaliais vadinami tie.. daug javø.

priversti pripaþinti Ordino valdþià. kryþiuoèiø teismo piktnaudþiavimø. Varmës ir Notangos prûsø atstovø. Ordino vadovybës. suvarþytos nuosavybës teisës. prûsai stengësi kiek ámanoma apsisaugoti nuo Ordino savivalës. asmens laisvë. kad. naudotis teismø gynyba. Tai buvo tàsa ginèø. 1241 metais ir Varmë. Dalis vakarø prûsø gavo laikinà atokvëpá. Notanga. buvo sudaryta ir prûsø sàjunga su pamarënais. XIII amþiaus penktajame deðimtmetyje atkaklià prûsø kovà su Ordinu rëmë Lietuva. 1249 metø vasario 7 dienà Pamedëje. kad 1236 metais Pamedë. turëjo atlikinëti sunkià karo tarnybà Ordinui ir kasmet statyti duoklæ produktais (deðimtinæ). 1247 metais ið Vokietijos á Prûsijà atvyko Ordino talkininkø. kad sustiprintø savo ir Ordino pozicijas Prûsijoje. papirkdamas kai kuriuos prûsø vadus.TURINYS TRUMPINIMAI. Popieþiaus kurija ëmësi priemoniø. 1242 (ar 1243) metais Ordino uþgrobtose þemëse kilo prûsø sukilimas. kurias 1245 metais Lione su Ordinu vedë Sventopelkas ir prûsø atstovai. Uþ tai prûsai turëjo atsiþadëti savo ideologijos. Sutartis davë prûsø diduomenei tam tikrø garantijø: priëmusiems katalikø tikëjimà ir pareiðkusiems Ordinui lojalumà buvo garantuota asmens laisvë. net dalis Bartos davë Ordinui ákaitø ir pasidavë jo valdþiai. galimybë disponuoti savo turtu. bet kova vëliau tæsësi ir ypaè sustiprëjo po Durbës mûðio (1260). buvo atsiøstas naujas popieþiaus legatas Lenkijai. Pirmojoje sutarties dalyje aptariami teisiniai turto ­ 235 ­ . Prûsijai ir Pamariui – Jokûbas ið Liuticho (Lieþo). neseniai (1247–1248) Ordino pastatytoje Kristburgo (dab. Prûsijoje buvo ávestos sunkios baudþiavinës prievolës. neteisëto þemës ir turto konfiskavimo. Ðio legato paveiktas. riteriu. Kad átvirtintø savo valdþià. 1249 metø sutartis rodo. ásitvirtino Kulmo þemëje ir pasiekë. derybø. Ordinas turëjo padaryti kai kuriø nuolaidø. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS Vokieèiø ordinas. Pamario kunigaikðtis Sventopelkas nutraukë bendradarbiavimà su prûsais ir 1248 metø lapkrièio mënesá sudarë taikà su Ordinu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 METØ TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. tapti dvasininku. Dzeþgonë) pilyje buvo pasiraðyta taika tarp popieþiaus atstovo. paproèiø. Kulmo vyskupo ir Ordino didþiausius smûgius patyrusiø Pamedës. 1248 metais prasidëjo vidaus kovos Lietuvoje (galbût inspiruotos minëtø uþsienio jëgø) ir buvo sudaryta tarptautinë koalicija prieð Mindaugo Lietuvos valstybæ. remiamas Vokietijos ir Lenkijos feodalø. vëliau tapæs popieþiumi Urbonu IV. Taigi prûsø diduomenë iðsikovojo riteriø luomo teises.

kad Prûsijoje buvo nemaþa patriarchalinës bendruomeninës santvarkos liekanø. daug su Kurkos kultu susijusiø paproèiø nuotrupø ir savø samprotavimø pateikë Matas Pretorijus. Pagrindinis iki XX amþiaus iðlikæs sutarties tekstas – lotyniðko originalo nuoraðas. „kurá jie buvo ápratæ kartà per metus. matyt. Jame pakartojami jau senesniuose ðaltiniuose paminëti teiginiai apie mirusiøjø deginimà kartu su þmonëmis. pirmà kartà uþsimenama apie mirusiøjø laidojimà kartu su þirgais. kaip dievà. minimas stabo Kurkos ir kitø dievø garbinimas. Vëliau Kurkà. þymius prûsø statybinius pajëgumus. Remiantis sutartyje pateikta informacija apie prûsø visuomenæ. antrojoje – atsisakymo nuo prûsø senovës paproèiø ir. Mannhardtas pirmasis Kurkos garbinimà susiejo su paskutinio javapjûtës pëdo paproèiais. turtinæ socialinæ prûsø diferenciacijà. Patikslintas pagal Karaliauèiaus archyvo tekstà variantas buvo paskelbtas Varmës aktø kodekse (1860) ir Prûsijos dokumentø rinkinyje (1882). kaip jau yra uþsiminæs Wilhelmas Mannhardtas. – krikðèioniø tikëjimo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS klausimai. nereiðkia. Tai iðsamiausias (palyginti su ankstesniais) ir patikimiausias ðaltinis. kad jis bûtø buvæs vienintelis ir svarbiausias prûsø dievas. Antrojoje dalyje pateikiama autentiðkos informacijos apie prûsø laidojimo apeigas. labiausiai buvo kritæs krikðèionims á akis. – tik dël savo specifinio kulto jis. o ðiuo vardu vadinamà dievybæ laikë javø augimo. ginklais. Ðio dievo iðskyrimas. galima padaryti iðvadà. minëjo Simonas Grunau ir juo sekæ Lukas Davidas.TURINYS TRUMPINIMAI. kaip juridiniame akte. dievus. saugotas Karaliauèiaus archyve. baþnytiniø apeigø perëmimo klausimai. þynius. buvo fiksuojami abiem pusëms gerai þinomi dalykai. þyniai tulisonys ir lygaðonys. stabus. puoðti ir garbinti kaip dievà“. Sutartyje yra duomenø apie Prûsijos teritoriná pasidalijimà. kita vertus. Ið visø prûsø garbinamø dievø sutartyje paminëtas tik vienas stabas Kurka. Ðiai publikacijai buvo panaudoti lotyniðkasis Gdansko nuoraðas ir Elbingo bei Torunës tekstai vokieèiø kalba. paprotys turëti kelias þmonas. Ið sutarties skyreliø apie daugpatystæ. tëvo teises matyti. derlingumo dvasia ­ 236 ­ . 1679 metais Kristoforas Hartknochas sutartá paskelbë priede prie Petro Dusburgieèio kronikos. Kristoforas Hartknochas. ROMAS BATÛRA Ordino ir prûsø taikos sutartis – labai vertingas prûsø religijos ir mitologijos ðaltinis. Vilniuje sutartis buvo paskelbta 1764 metais Motiejaus Dogelio parengtame Lenkijos ir Lietuvos aktø kodekse. kuriam padedant þmonës apsirûpina maistu ir gërimu. pririnkæ vaisiø. patvirtintame abiejø susitarianèiø pusiø. perkamàsias jungtuves. nes jame. kad pagoniðkas kraðtas nebûtinai turëjo bûti þemo visuomeninio ir politinio lygio. jas pirkti.

1892. kaip senøjø kulto apeigø atlikëjai. 317–318. Vëliau Toporovas. Mierzyñskis lygaðonis siejo su liga (ligø gydytojai) arba ðaknimi lig. 94). 1977. 1950. Todël ir patá Kurkos vardà buvo bandoma sieti su viðtos ar gaidþio pavadinimais (Mannhardt. vilko ir kitokio gyvûno pavidalu. aiðkinti“ (tulisonis – þenklø aiðkintojas) (Mierzyñski. isl. taèiau jos vardà siejo su pr. 1972. „spræsti“. purl „poetas“ ir teigë. Ordino ir prûsø taikos sutartyje esanèia mitologine medþiaga jau yra rëmæsi daugelis prûsø ir kitø baltø religijos bei mitologijos tyrinëtojø (Voigt. Òîïîðîâ. 1938.TURINYS TRUMPINIMAI. 1938b. gaidþio.). Vladimiras Toporovas – javams kenkianèia dvasia (Òîïîðîâ. o lygaðonys – prûsiðkasis jo atitikmuo (Mannhardt. spræsti. jam kenkianti) (Òîïîðîâ. Balys. 1868. 1929. 1924. 1827. Antonis Mierzyñskis. 307–310). Kad tai ne paprasti raudotojai. Òîïîðîâ. IV. 1921. 97). TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. 45). Òåîáàëüä. ir pikta dvasia. Bertuleit. 1980. kuriame slëpësi derlingumo dievybë“. kûra. Biezais. Usener. globojanti derliø. Slaviûnas. 1925. prûsai vadino asmenis. 1919. Bielenstein. iðsamiai iðanalizavæs ðá vaizdiná. Jonas Bertulaitis lygaðonis irgi veda ið þodþio liga (Bertuleit. kad tulisonys buvæ „kunigai. 1924. todël prûsai sutartyje turëjo pasiþadëti nelaikyti jø savo tarpe. 29). Mannhardtas manë. Tulisonys ir lygaðonys vëlesniuose ðaltiniuose neminimi. Basanavièius. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS (Mannhardt. 1987. NORBERTAS VËLIUS ­ 237 ­ . 306–307). 1972. kad tulisonys yra sulotynintas lenkiðkas þodis tuliczyne „ramintojai“. Mierzyñski. þr. 1993. Alexanderis Brückneris Kurkà laikë dieviðkuoju kûrëju – kalviu (Òîïîðîâ. 1967. kad jie matà per dangø skriejanèià mirusiojo dvasià. 314). 92).– „versti. buvo pavojingi naujosios religijos skelbëjams. 1890. Ðiø þmoniø vardø prasmë tyrinëtojø buvo ávairiai aiðkinama. 1984. Clemen. Ðmits. liet.– „burti“. Stanevièius. padarë Mannhardto teiginiui artimà iðvadà. Franciszekas Bujakas – javams kenkianèiu vilku demonu (Bujak. atlikusius laidojimo apeigas – mirusiojo garbstytojus. 1983. 92). ið esmës sutikdamas su Mannhardtu. 314. 1959. Vëlius. Þyniai. 1892. Jungfer. 1947. 1926. 1976. 1900b. Ðià dvasià prûsø kaimynai slavai ir germanai neretai ásivaizdavo viðtos. Maþiulis. Pisani. Panaðiai mirusiojo dvasià tvirtino matàs ir Petro Dusburgieèio apraðytasis vyriausiasis prûsø þynys Krivis. Balys. 1936. 13–19. kurti (Mierzyñski. Èâàíîâ. 1936. 1866. 1926. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. o þyniai (kunigai). 1896. 1936. numirëlio garbstytojai“ (Bûga. kaip matyti ið teksto. 99). kad Kurka „tikriausiai buvo vadinamas paskutinis javapjûtës pëdas. rodo teiginys. o tulisonis – su ðaknimi tul. 1904. ir. Ðiais vardais. iðkëlë ðiuo þodþiu vadinamos mitinës bûtybës dvilypumà (javø dvasia. Brückner. 1993 ir kt. 46). Klimas. dar Maþiulis. Ivinskis. Ùowmiañski. 46–48. sen. 1868. remdamasis kalbos bei mitologijos duomenimis. 1965. arba dievybë. 1984. Kazimieras Bûga tulisonis siejo su prûsø tulldîsnan „dþiaugsmas“. Kurkà laikë javø derlingumo dvasia.

a nobis instructi. 161–162. dum non peccant. si facit peccatum. 1937. 158–165. 1963. consueverunt confingere et pro deo colere. PUB. Ewald.) ir kt. 1892. 88–97. Mierzyñski. I. Februar 1249 [. 238–242 (liet. Ïàøóòî. 40–48. 463–475. Ùowmiañski. 494–507 (lot. 1882.). 1892. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: Hartknoch. Maþiulis. quod semel in anno. quantumcunque sit liber. 1959. GESCHLOSSEN UNTER VERMITTELUNG DES PÄPSTLICHEN NUNTIUS UND ASSISTENZ DES BISCHOFS VON CULM den 7. Promiserunt eciam. quod pares sunt omnes homines. 671–672. et quod solum peccatum miseros facit homines et subiectos. 620–633. FRIEDENSVERTRAG ZWISCHEN DEM DEUTSCHEN ORDEN UND DEN ABGEFALLENEN PREUSSEN IN POMESANIEN. Pakarklis. quod ipsi vel heredes eorum in mortuis comburendis vel subterrandis cum equis sive hominibus vel cum armis seu vestibus vel quibuscunque aliis preciosis. 17–21.. 1679b. ir rus. et etiam quod quilibet. 1827.). 1932. de cetero non libabunt. Tekstas ið: PUB. I. WARMIEN UND NATANGEN. Forstreuter. Ydolo. 1948b. 1993. I. Ïàøóòî. quod inter se non habebunt ­ 238 ­ . 1955. Literatûra: Voigt. servum constituit se peccati. Warmia et Natania. vel eciam in aliis quibuscunque ritus gentilium de cetero non servabunt. 1936. collectis friugibus. Mierzyñski. 1882. Jasas. quibuscunque nominibus appellentur. specialiter autem illi de Pomezania. nolentes supradictam perdere libertatem nec se de cetero subicere homini pro peccato. 41–43 (fragm. Dogiel. sed in fide domini Jhesu Christi et ecclesie catholice ac obedientia et subiectione Romane ecclesie firmi et stabiles permanebunt. k. 1948b. 1764. 1875. Mannhardt. qui non fecerunt celum et terram. 249–255. 1936. 89–90 (fragm.. CDW. 1959.TURINYS TRUMPINIMAI. Jonynas. 1964.). Mannhardt. Pakarklis. coram nobis et aliis supradictis deo et Romane ecclesie ac fratribus sepedictis voluntate spontanea firmiter et fideliter promiserunt. k. 28–41. sed mortuos suos iuxta morem christianorum in cymiteriis sepelient et non extra. cui nomen Curche imposuerunt.] Porro neophiti sepedicti. vel aliis diis. 1959.

si tam diu potest absque mortis periculo reservari. et quod nullus filium suum vel filiam quacumque de causa per se vel per alium abiciet de cetero vel occidat. immundiciis et rapinis ac aliis viciis et peccatis. quod nullus ex eis quacunque de causa novercam suam ducet de cetero in uxorem. Hoc. hec nullatenus prohibemus. qui de legitimo matrimonio secundum statuta Romane ecclesie fuerint procreati. uxor eius devolveretur ad filium. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS de cetero Tulissones vel Ligaschones. Cum enim aliquam uxorem de pecunia communi sibi et filio emerat sibi pater. secundo. Item promiserunt. vel uxorem fratris sui. quod. et quod nullum utriusque sexus heredem legitimum reputabunt vel ad supradictam successionem hereditatis admittent. absque summi pontificis dispensatione et licencia speciali. ipsum baptizandum facient ad ecclesiam deportari et a presbitero baptizari. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. immergendo puerum ter in aqua et dicendo: puer. Promiserunt eciam. ut videlicet uxorem patris sui aliquis habeat. quamcitius poterunt facient baptizari. vel si dos viro vel donacio propter nuptias uxori data fuerint vel promissa. perpetrarunt. et mortis periculo imminente. TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. se videre presentem defunctum per medium celi volantem in equo. ac erectis in celum luminibus exclamantes. Si tamen a sponso patri vel matri sponse. dum viverent. talibus consimilibus mendaciis populum seducentes et ad ritus gentilium revocantes. sicut alia hereditas de bonis communibus comparata. Et quia longo tempore presbiteris et ecclesiis ­ 239 ­ . vel ab alio talia quoquomodo fieri consentiet vel permittet. armis fulgentibus decoratum. uxores nec vendere nec emere promiserunt. ut mortuo patre. vel eciam aliam sibi in primo. quod duas uxores similiter vel plures de cetero non habebunt. mendaciter asserunt. secundum quod iura permittunt. promiserunt se nunquam de cetero habituros. hactenus servaverunt. nam ex hoc talis inter ipsos consuetudo. publice vel occulte. qui quasi gentilium sacerdotes in exequiis defunctorum ve tormentorum infernalium promerentur. inolevit. vel e converso.TURINYS TRUMPINIMAI. sicut intelleximus. ab aliquo christiano. Et ne aliquis hac de causa novercam suam possit sibi vendicare ulterius in uxorem. homines videlicet mendacissimos histriones. que. et quod nullus uxorem filio suo emet vel sibi. sed una sola contenti cum ipsa contrahet unusquisque sub testimonio competenti et matrimonium illud in ecclesia statutis temporibus cum sollempnitate debita publicabit. nisum in manu ferentem et cum comitatu magno in aliud seculum procedentem. tercio vel quarto consanguinitatis vel affinitatis gradu attinentem. quod nullus eorum de cetero filiam suam vendet alicui matrimonio copulandam. ego baptizo te in nomine patris et filii et spiritus sancti. baptizandi intentionem habente. quamcito puer alicuius natus fuerit vel ad minus infra octo dies. nisi solos illos. Promiserunt eciam. qualis nec inter gentes. vestes vel alia clenodia data fuerint vel promissa. dicentes malum et bonum et laudantes mortuos de suis furtis et spoliis. inquam. Unde promiserunt dicti neophiti.

toliau mes iðaiðkinome. kad ir kokiais jie bûtø vadinami vardais. Romos baþnyèiai ir daþnai minimiems broliams... et multi adhuc inter eos remanent baptizandi. Varmës ir Notangos gyventojams. Prieðingai. quod omnes nondum baptizatos infra mensem facient in forma ecclesie baptizari. SUDARYTA TARPININKAUJANT POPIEÞIAUS NUNCIJUI IR DALYVAUJANT KULMO VYSKUPUI 1249 vasario 7 [. kurie nesukûrë nei dangaus..] Daþnai minimiems naujakrikðèiams. qui natos suos infra dictum tempus ex contemptu non fecerint baptizari. jie visà laikà bûsià tvirti Vieðpaties Jëzaus Kristaus ir Katalikø baþnyèios tikëjimo iðpaþinëjai bei nuolankiai pavaldûs Romos baþnyèiai. et eciam bona illorum. ypaè Pamedës. kurá jie buvo ápratæ kartà per metus pririnkæ vaisiø puoðti ir garbinti kaip dievà – já praminë Kurka – ir kitiems dievams. kad þmonës yra visi lygûs. iðtikimai savo valia priþadëjo Dievui. kad ir koks jis bûtø laisvas. nei kitø pagoniðkø paproèiø: mirusiuosius deginti arba þemëje laidoti su þirgais ar su þmonëmis.] VOKIEÈIØ ORDINO TAIKOS SUTARTIS SU ATKRITUSIAIS PAMEDËS. tampa nuodëmës vergu. taigi kiekvienas. Prieðingai. ir kad tik nuodëmë padaro þmones vargðus ir klusnius. nei jø vaikai nebesilaikys ateityje nei ðiø. [. ­ 240 ­ . mûsø ir kitø minëtøjø asmenø akivaizdoje tvirtai.. ne boni aliorum mores ex eorum pravis colloquiis corrumpantur. VARMËS IR NOTANGOS SRIÈIØ PRÛSAIS. qui adulti pertinaciter baptismum recipere noluerint requisiti. daugiau nebeatnaðauti aukø. jei yra padaræs nuodëmæ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS caruerunt et idcirco multi non baptizati ad inferos descenderunt. nenorëdami netekti minëtosios laisvës ir bûti toliau þmogaus valdomi dël nuodëmës. alioquin consenserunt. ar su ginklais bei drabuþiais arba kokiomis brangenybëmis. o ne uþ jø. promiserunt firmiter et expresse. kad nei jie patys. nei þemës. stabui. tam pueri quam adulti. ut bona parentum. jie priþadëjo savo mirusiuosius krikðèioniø paproèiu laidoti kapinëse. Priþadëjo jie taip pat nelaikyti savo tarpe tulisoniø nei lygaðoniø – didþiausiø melagiø ir veidmainiø. kol nenusideda. publicentur. Jie.TURINYS TRUMPINIMAI. ipsique extra christianorum fines nudi in tunica expellantur.

ir tà moterystæ nustatytu metu su deramu iðkilmingumu paskelbsiàs baþnyèioje. neðantá rankoje vanagà ir su dideliu bûriu palydos einantá á kità pasaulá.TURINYS TRUMPINIMAI. neðvarius darbus. Pakëlæ á dangø akis. Mat kai tëvas nusipirkdvo uþ bendrus pinigus sau ir savo sûnui þmonà. pasipuoðusá þvilganèiais ginklais. taip pat kadangi ­ 241 ­ . taip pat prisiþadëjo savo sûnaus ar dukters dël kokios nors prieþasties nei patys. Jie dar priþadëjo vos gimusá kieno nors kûdiká maþiausiai per aðtuonias dienas. priklausanèios pirmam. grobimus ir kitas ydas bei nuodëmes. nei per kità asmená daugiau nebeþeminti. ir Ðventosios Dvasios“. kai kalba apie blogá ir gërá. uþ bendrus pinigus ágytas turtas. nei baþnyèiø ir todël daugelis jø nekrikðtytø nuþengë á pragarà. kaip supratome. to jokiu bûdu jiems nedraudþiame. kurias jie bûdami gyvi buvo padaræ. kur já pakrikðtytø kunigas. jie priþadëjo þmonø nei pirkti. su kuria kiekvienas susituoksiàs esant tinkamam liudijimui. nuneðti á baþnyèià krikðtyti. að tave krikðtiju vardan Tëvo ir Sûnaus. kai kas turi savo tëvo þmonà. TAIKOS SUTARTIS SU PAMEDËS. kad kas nors kitas tai kaip nors darytø. Be to. taip pat nepirkti þmonos nei savo sûnui. O kad kas nors dël tos prieþasties negalëtø savo pamotæ parduoti kitam uþ þmonà. Taigi minëtieji naujakrikðèiai priþadëjo jokiu bûdu toliau nebevesti savo pamotës arba savo brolio þmonos. Ið tikrøjø ðiuo metu. Taèiau. Jis tris kartus. kaip ir kitas paveldimas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIØ ORDINO 1249 M. turinèiam norà krikðtyti. taip. laidodami mirusiuosius. neþudyti vieðai ar slaptai. ðaukdami jie melagingai tvirtina matà èia pat esantá velioná. Priþadëjo jie taip pat teisëtais paveldëtojais laikyti abiejø lyèiø tik tuos asmenis ir tik tiems pripaþinti minëtàjà paveldëjimo teisæ. treèiam ir ketvirtam giminystës ar artimumo laipsniui be ypatingo popieþiaus potvarkio ir leidimo. arba moters. nusipelno pragaro kanèiø. jie stengsis pakrikðtyti kaip galima greièiau. jeigu jaunikis duoda ar paþada duoti jaunosios tëvui ar motinai drabuþiø bei kitø brangenybiø arba jei vyrui yra duodamas kraitis arba ðiaip jis yra apdovanojamas ar priþadama apdovanoti þmonà vedybø proga. Pavyzdþiui. Visi kaip vienas jie priþadëjo taip pat neparduoti savo dukters kam nors á þmonas. sakys: „Kûdiki. nei sau. tas paprotys tarp jø buvo taip ásivyravæs. kaip kad nëra buvæ net tarp pagoniø. sudarytos pagal Romos baþnyèios nuostatus. padedant kokiam nors krikðèioniui. Tokiomis ir panaðiomis melagystëmis jie klaidina þmones ir traukia atgal á pagoniø paproèius. taip pat nepritarti ir neleisti. Jø. nelyginant pagoniø kunigai. nei parduoti. tai ta þmona tëvui mirus patekdavo sûnaus nuosavybën. bet pasitenkinti viena. skriejantá ant þirgo per vidurá dangaus. kartoju. kiek leidþia teisë. Gresiant mirties pavojui. áleisdamas kûdiká á vandená. antram. Jie taip pat priþadëjo toliau neturëti dviejø ar daugiau þmonø. priþadëjo savo tarpe daugiau niekad nebelaikyti. nesibijant mirties pavojaus. kadangi jie ilgà laikà neturëjo nei kunigø. giria mirusiuosius uþ jø vagystes ir plëðikavimus. kurie bus gimæ teisëtai ið moterystës. VARMËS IR NOTANGOS PRÛSAIS Jie. jei taip ilgai galima laukti.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS daugelis ið jø – tiek vaikai.TURINYS TRUMPINIMAI. jie nutarë konfiskuoti turtà tëvø. kad jø piktos kalbos nesugadintø kitø gerø paproèiø. nepakrikðtys. tiek suaugusieji – dar iki ðiol yra nekrikðtyti. jie tvirtai ir aiðkiai priþadëjo visus.. ligi ðiol nekrikðtytus. niekindami krikðtà. vienmarðkinius uþ krikðèioniø þemiø. [. Be to. pakrikðtyti Baþnyèios paproèiu per vienà mënesá. uþsispyræ atsisakys priimti krikðtà. kurie savo vaikø per minëtàjá laikà. o juos paèius iðvarys nuogus. ir turtà suaugusiøjø. kad ir paraginti.. kurie.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 242 ­ .

ágijusio platø tarptautiná atgarsá. Autorius nemini Mindaugo atsimetimo nuo krikðto bei jo mirties. 347). t. Mindaugo karûnavimà. pats karalius (miræs 1278 metais) minimas kaip tuo metu valdantis. ir panaðiai. vëliau. Sembà (jos uþkariavimà. Þemaitijà. Ieðkant Apraðymo autoriaus. Nalðios gyventojus). Sprendþiant pagal Apraðymo turiná. nr. Apraðyme minimas èekø karaliaus puolimas prieð Sembà datuojamas 1255 metais. Pasaulio apraðymas paraðytas XIII amþiuje kaip veikalo apie totorius ávadas (neþinia. nalðënus (t. Apraðyme kalbama ir apie Jotvà. 1249 metais misionieriavæs jotvingiø gyvenamose vietose. buvæs Èekijoje. I. atkreiptas dëmesys (Ochmañski. 1981). kad veikalas raðytas po 1255 ir prieð 1260 metus. Austrijoje. saugomame Airijos sostinës Dublino ðv. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS Pasaulio apraðymo (Incipiunt descripciones terrarum) autorius – tiksliai neþinomas asmuo. Ðvedija.. po to apþvelgiama Europa. Vengrijoje (Górski. gal tik perraðinëtojas jo neperraðë á iðlikusá kodeksà). y. 1983). Graikija. Trejybës (Trinity) koledþo bibliotekoje (nr. Spëliota. kad tai iðsimokslinæs vokieèiø kilmës misionierius baltø kraðtuose. Ðkotija. Vengrija. kuriame tarp liudytojø minimi du dvasininkai: ¥de fratribus praedicatoribus Sinderamus. Rusia. Taigi ­ 243 ­ . XIII amþiaus ðeðtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje. veikiausiai pranciðkonas Adolfas. raðyta. kad vienas ið ðiø liudytojø. Airijoje. o apie popieþiø Aleksandrà IV (mirusá 1261 metais) kalba kaip apie gyvenantá. y. bet buvo ir Mindaugo karûnavime (1253). minima Italija. kad jis ne tik su draugu lankësi jotvingiø kraðte. kad gal tai buvo dominikonø vienuolis Henrikas. jis galëjo bûti dominikonas arba pranciðkonas. 252). Pasaulio apraðyme pateikiamas biblinis pasaulio suskirstymas á Azijà. raðytame. gyvenæs iki XIII amþiaus pabaigos (Jakðtas. Europà pagal Nojaus palikuoniø gyvenamas vietas. dalyvavo Èekijos karaliaus Prðemislo Otakaro II puolime prieð Sembà (1255 metø pradþioje). 1985) á 1253 metø liepos mënesio Mindaugo dokumentà dël kai kuriø þemiø Þemaitijoje ir Jotvoje. Lietuvà. Livonijos uþkariavimo pradþià. prûsø paproèius). todël manoma. Lenkija. kaip manoma. Anglija. Afrikà. Norvegija. baltø kraðtai (tarp jø Lietuva). Pagal Apraðymo autoriaus santyká su minëtais baltø. ar autorius patá veikalà baigë. tikriausiai po 1258 metø Aukso Ordos totoriø puolimo prieð Lietuvà. Bulgarija ir kt. Lietuvos ávykiais bandoma nustatyti ðio teksto paraðymo datà. Ispanija. Anoniminis Apraðymo autorius pats paþymi. ir bus Apraðymo autorius. de fratribus minoribus frater Adolfus. 1258–1261 metais. Kurðà.´ (LUB. Estija. Manoma..TURINYS TRUMPINIMAI. sembø. Livonija. Apraðymas iðliko XIII amþiaus pabaigos kodekse.

similiter ad aquilonem tangens mare dulce. Ochmañski. apie kuriuos uþsimenama Pasaulio apraðyme (miðkø garbinimas. Ulèinaitë. anglø k. 1987.). Fragmentai iðversti á anglø.).TURINYS TRUMPINIMAI. buvusio tuose kraðtuose. Jakðtas. Vadinasi. k. kiek jis susijæs su baltais ir Lietuva. 715–717. Jakðtas. Cisterciensis ordinis. k. autorius turëjo papildomos informacijos ið ðios baltø þemës. 1979. raðytas amþininko. Górski. 712–726. ­ 244 ­ . ginklais ir vertingesniais drabuþiais). jau ne kartà buvo minëti senesniuose ðaltiniuose kalbant apie ávairias baltø gentis. lietuviø kalbas. 1981 (lenk. Taèiau su Sembos gyventojais ðie paproèiai seniau nebuvo siejami. Hec per deo carum virum Christianum. Todël Pasaulio apraðymas reikðmingas kaip pirminis ðaltinis. 1983. Ið konteksto matyti.). Samalavièius. 63–64 (liet. Á ðá ðaltiná baltø mitologijos tyrinëtojai dar nebuvo atkreipæ dëmesio.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Pasaulio apraðymas. Górski. rodantis minëtø tikëjimø ir paproèiø populiarumà visose baltø gentyse. 720–726 (lot. su rez. 1979. ávykiø dalyvio. mirusiøjø deginimas su þirgais. k. k. Abramauskas. 1984. quam sequitur Pruscia. 1983. principium sue conversionis sumpsit absque gladio per gratiam baptismalem. 1981.). Apraðymà surado ir 1979 metais paskelbë Marwinas Colkeris. Tekstas ið: Colker. 720–726. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Colker. INCIPIUNT DESCRIPCIONES TERRARUM 1255–1260 [5.] Hungarie iungitur a parte aquilonis pars Polonie orientalis. kad panaðûs prûsø paproèiai autoriui irgi jau buvo anksèiau þinomi. primum episcopum eiusdem terre. 109 (lot. bûrimai. Literatûra: Colker. ROMAS BATÛRA Tikëjimai ir paproèiai. Îõìàíüñêèé. 1985. 1979. lenkø.

] Hec habet etiam ad orientem conterminam Ruscie terram Lectavie. [12.] (C)urlandiam sequitur Livonia ad aquilonem habens archiepiscopum cum vii suffraganeis. [9. Qui pulsi tempestate in magnum flumen quod Duna dicitur decendens de Ruscie partibus devenerunt. Hec inicium sue salutis per mercatores habuit. circumdata mari a parte austri et etiam occidentis. Et mortuos cum equis et armis et nobilioribus vestibus comburebant.] Hii quemadmodum Prutheni speciales silvas pro diis colebant. Et sic ceperunt Christiani ibi dilatari.] Hinc ab occidente pars magna Polonie. Quod cernentes indigne sic dicebant: „Permittamus hos homines lapides erigere et consumpmato opere circumdantes funibus fortissimis ligatisque ad ipsos bobus et equis plurimis uno momento ad terram omnia prosternemus“. quorum quatuor sunt in Pruscia et tres in Livonia. habito consilio pacem cum mercatoribus perpetuam inierunt. cruce signa(tus) personal(ite)r cum copioso exersitu Christianorum dominio subiugavit et potenciorem dicte terre de sacro fonte elevans suo appellavit nomine me presente. que Pomerania nuncupatur. sed maritima ex parte aquilonis.] Hanc Primicius rex quintus Boemorum. [10.] Dicti Lectavi Ietuesi et Nalsani de facili baptizantur eo quod a Christianis nutricibus ab ipsis cunabulis sunt enutriti. anno scilicet primo domini Alexandri pape IIII. [8. Caute ab eisdem et paulatim optinuerunt ut sepem de lapidibus pro parva curia in insula dicti fluvii erigerent ne lupi vel latrunculi nocte ipsos aut peccora que ibidem acquisiverant perturbarent. In orientali vero plaga posita est terra paganorum que Samoita appellatur. Prusciam sequitur Zambia ad aquilonem eiusdem lingue maritima quasi a parte aquilonis. Ideo poterimus inter illos securius conversari. sita est.] Ab oriente autem versus Russiam eidem Ietwesya est coniuncta. Hanc cum socio ceperam baptizare. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS [6. ­ 245 ­ . qui nunc regnat. [7. [13.TURINYS TRUMPINIMAI. Credunt enim quod hiis et aliis que comburuntur in futuro seculo uti possint. Cumque cum dictis instrumentis advenissent et sagittis repugnancium vidissent ex suis plurimos interfectos. Et viderunt populum simplicem et inermem. Auguria multum sequebantur. [11. Huic numquam fuit absque gladio predicatum. Cuius rex primus Mendogus baptizatus est et in coronacione sua me ibidem existente regnum suum a sede Romana recipiens hoc idem reliquid suis posteris faciendum dummodo eandem ad huiusmodi factum curam adibeant diligentem. Et facto cemento castellum ceperunt satis firmum. que magis flectitur ad aquilonem.] Zambie iungitur Curlandia.

Taigi galësime tarp jø saugiau bûti. kuri turi arkivyskupà ir septynis sufraganus1. krikðto malonës dëka.] Á vakarus nuo èia yra Pomeranija. Niekas èia neskelbë Dievo þodþio be kalavijo. kadangi nuo pat vystyklø yra auklëjami krikðèioniø aukliø. [8. penktasis èekø karalius. o mirusiuosius kartu su þirgais. apðlakstæs ðvæstu vandeniu. Tikëjo. kad turëtø kur pasislëpti nuo vilkø ir plëðikø ir apsaugoti gyvulius. kad jie rûpestingai jà saugotø. kaip ir prûsai. cistersø ordino vienuolio Kristijono nepanaudojus kardo. kuri vadinasi Þemaitija. Genami audros.] Semba jungiasi su Kurliandija. kai jis priëmë savo karaliðkàjà valdþià ið Romos popieþiaus ir paliko jà savo palikuonims. Tai ávyko man dalyvaujant. jotvingiai ir nalðënai yra lengvai pakrikðtijami. tam tikrus miðkus garbino kaip dievus. pavadino savo vardu. Jie atlikdavo daug ávairiø bûrimø. prieðais Rusià. o ðios þemës galingiausiàjá þmogø. [12. ginklais ir vertingesniais rûbais degindavo.] [Sembos gyventojai]. Pasigaminæ skaldos. Ir pamatë jie paprastus beginklius þmones. kuriuos ten ásigijo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS PASAULIO APRAÐYMAS 1255–1260 [5. ir að dalyvavau jo karûnavime. Atsargiai ir pamaþu gavo jø sutikimà minëtos upës saloje pasistatyti ið akmenø maþà bûstinæ.TURINYS TRUMPINIMAI. Rytuose yra pagoniø þemë.] Minëtieji lietuviai. kur kalbama ta paèia kalba. [11. kad visais ðiais dalykais mirusieji galës naudotis bûsimajame gyvenime. [10. ið Rusijos pusës. Èia su draugu að ëmiau krikðtyti þmones. kuri ðiaurëje prieina prie Gëlosios jûros.] Uþ Kurliandijos á ðiauræ plyti Livonija. ið kuriø keturi yra Prûsijoje ir trys Livonijoje. jie atplaukë èia didele upe.] Rytuose Þemaitija ribojasi su gretima Rusijai þeme Lietuva. [7. su didþiule kariuomene surengë kryþiaus þygá prieð Sembà ir nugalëjæs atidavë jà krikðèioniø valdþiai. vietiniai ­ 246 ­ . yra jotvingiø kraðtas. asmeniðkai. pirmojo Prûsijos vyskupo. vadinama Duna2. Jos pirmasis karalius Mindaugas buvo pakrikðtytas. kuri vakaruose ribojasi su Lenkija. Ði ðalis buvo atversta á krikðèionybæ Dievui mielo þmogaus. [6. kuris dabar valdo. kuri daugiau krypsta á ðiauræ ir pietinëje bei vakarinëje dalyje yra supama jûros. pastatë gana stiprià pilá. Matydami jà. Uþ Prûsijos á ðiauræ plyti Semba.] Primicijus. [13. [9.] Rytuose. o ðiaurëje su jûra. Kurliandijos iðganymui pradþià davë pirkliai. popieþiaus Aleksandro IV pirmaisiais valdymo metais.] Vengrija ið ðiaurës ribojasi su rytine Lenkijos dalimi ir su Prûsija.

Duna – Dauguva. Taip ásitvirtino tame kraðte krikðèionys. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË KOMENTARAI 1 2 Sufraganas – vyskupas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PASAULIO APRAÐYMAS gyventojai ðnekëjo: ¥Leiskime tiems þmonëms statyti akmeninæ pilá. kurià mes. Taèiau kai jie atëjo su minëtais árankiais ir pamatë.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 247 ­ . tuoj pat iki pat þemës sugriausime´. tada pasitaræ nusprendë su pirkliais sudaryti amþinà taikà. pasinaudodami tvirtomis pintomis kopëèiomis. jog daugelis jø þuvo nuo [atëjûnø] strëliø. jauèiais ir arkliais.

Thomas Cantipratanus) 1263 metais paraðë Knygà apie bièiø valstybæ (Bonum universale de apibus). 511. paversti juos savotiðkais prûsø ðventøjø miðkø saugotojais (Mannhardt. Minëtàjá veikalà sukûrë bûdamas jau pagyvenæs þmogus. vadinami dvasiomis (Dusiae vel Dusiones).TURINYS TRUMPINIMAI. kuriuose aukojo savo dievams aukas. Knyga apie bièiø valstybæ – savotiðka vienuoliø valstybës utopija. kurioje ryðku beatodairiðko tikëjimo suþadintos vizijos. Paaiðkinti reikia tik autoriaus teiginá. Manoma. Dvasininko gyvenimà jis pradëjo netoli Kambrë (Cambrai) esanèiame Ðantimprë (Chantimpré) vienuolyne (Wattenbach. Tokias vizijas daþniausiai regëdavo labai tikinèios moterys. dvasia kilmæ ir prasmæ raðë Vytautas Maþiulis. pasiþymëjæs aktyvia veikla dominikonø ordine (ástojo á já apie 1230 metus). Ðios þinios neabejotinai tikros. 1866. 1988. 1866. 241–242. 526–527). Apie baltø þodþiø dusi. dvasia (¥vaiduoklis´. Vladimiras Toporovas (Maþiulis. kad þodþio Dusia arba Dusio panaðumas á baltiðkuosius þodþius dusi. 393–394). NORBERTAS VËLIUS ­ 248 ­ . o autorius su jomis susidûrë bûdamas nuodëmklausiu Lotaringijoje ir kitur (Wattenbach. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TOMAS ÐANTIMPRIETIS XIII a. kad prûsai turëjo ðventø miðkeliø. Ðitaip vadinamus demonus apraðinëjo ðv. Òîïîðîâ. 1936. THOMAS VON CHANTIMPRÉ Ið Brabanto (Belgija) kilæs Tomas Ðantimprietis (Thomas von Chantimpré. 526). kad ðiuos miðkus prûsams iðsaugoti padëdavo demonai. ¥vëlë´) paskatino Tomà Ðantimprietá ðiuos Vakarø Europos gyventojø demonus susieti su prûsø tikëjimais. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Tomas Ðantimprietis vienas pirmøjø (po Adomo Brëmenieèio ir Pasaulio apraðymo autoriaus) uþsiminë. nes ðventus miðkus ir vëlesniais laikais minëjo daugelis baltø mitologijos ðaltiniø. 48–49). 1975. Augustinas ir kiti viduramþiø autoriai kalbëdami apie Vakarø Europos tautø (visø pirma galø) tikëjimus.

ir áþengia á juos tik tada. 48–49. 48. Mannhardt.).TURINYS TRUMPINIMAI. ir bûtent jø padedami pagonys kitados saugojo sodintus miðkelius. 526–527. Prûsijos pagonys po ðiai dienai laiko joms paðvæstus miðkus. quae est tertia species Daemonum sequitur: Dusiorum daemonum opera multa percepimus et hi sunt. Hi sunt etiam daemones de quibus beatissimus Augustinus etc. arba vëles. kurios yra treèioji demonø rûðis. 48 (fragm. KNYGA APIE BIÈIØ VALSTYBÆ 1263 Apie dvasias demonus ir kaip vienà kûnà paðalinus kitas atsiranda Èia [kalbama] apie dvasias. apie kuriuos [raðo] ðventasis Augustinas ir t. Tai tokie demonai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TOMAS ÐANTIMPRIETIS Publikacijos: Thomas Cantipratanus. 1936. t. kuriø nedrásta kirsti. 1605. His adhuc Prussiae gentiles silvas aestimant consecratas et eas incidere non audentes nunquam ingrediuntur easdem. quibus gentiles lucos plantatos antiquitus conservabant. 1627. Þinome daug dvasiø – demonø – darbø. Vertë EUGENIJA ULÈINAITË ­ 249 ­ . 1936. BONUM UNIVERSALE DE APIBUS 1263 De Dusiis daemonibus et quomodo uno corpore sublato aliud substituant Hinc de Dusiis vel Dusionibus. Tekstas ið: Mannhardt. 511. Mannhardt. kai nori juose aukoti aukas savo dievams. Literatûra: Wattenbach. 1936. nisi in iis diis suis voluerint immolare. 1597. 1866.

TURINYS TRUMPINIMAI. buvo ir Vilniaus Ðventoji giria. I. Mannhardt. Tekstas ið: PUB. Atrodo. Prûsijos þemës magistras. t. p. 128). kad ðitokios ðventosios girios buvo susijusios su nekrokultu: jose buvo deginami arba laidojami mirusieji. Privilegijoje minimos Ðventõsios girios topografija tipiðka baltams: ji yra ne paèiame mieste. 1909. patvirtinantis. 1961). skelbtas leidinyje Preussisches Urkundenbuch. Dokumento originalas buvo Karaliauèiaus archyve. o ¥anapus Priegliaus´. I. sàs. 310 (1909. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 1909. 1936. 1936. dovanojo þemës sklypø. 128 (fragm. ROMAS BATÛRA Privilegija yra vertingas BRM ðaltinis. 1286 metø vasario 28 dienos aktu uþ iðtikimybæ per prûsø sukilimà suteikë Senojo Karaliauèiaus pilieèiams Kulmo ir kitas teises. l. kurias mini ir daugelis kitø ðaltiniø. þiûrint ið pilies. kad baltai (prûsai) ið tiesø turëjo ðventomis laikomø giraièiø. Uþ upës (Vilnios). minima Motiejaus Strijkovskio. 310. o iðtraukas paskelbë Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. ­ 250 ­ .). 2. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRÛSIJOS ÞEMËS MAGISTRO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA SENAJAM KARALIAUÈIUI Konradas von Thierberg Jaunesnysis. 310.

quod. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRÛSIJOS ÞEMËS MAGISTRO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA KARALIAUÈIUI DAS HAUPTPRIVILEG DES LANDMEISTERS KONRAD VON THIERBERG DER ALTSTADT KÖNIGSBERG den 28. Februar 1286 [. insulis. qui Lauthen dicitur.] Poterunt insuper predicti cives piscari in Prigora a ponte Kvnigesberch Prigoram ascendendo usque ad Sanctam silvam cum omnibus instrumentis piscandi preter clausuras aque. prout necessitas exigit singulorum.. alioquin libere cedat in usus civium predictorum. piscariis et aliis quibuslibet utilitatibus exceptis superius prenotatis libera et absque onere tradimus prefate civitatis civibus et incolis ad communem usum et utilitatem in perpetuum possidenda. agri sive orti donata fuerint. silvis. ut in silva Sancta ultra Prigoram. salectis.] ­ 251 ­ . paludibus. sepedicte civitatis Kvnigesberch habitatoribus universis in perpetuum indulgemus. si in testamento nostre domui seu cuicumque alteri ab aliquo cive habitatore in Kvnigesberch domus. stagnis. usque ad campum. que Labun dicitur. ligna cedant ad usus ignium et edificiorum suorum. pratis. Si qua autem illorum bonorum ab aliis forsitan possidentur. Preterea statuimus. Et ut sepedictorum civium fidelibus obsequiis domui nostre fideliter et constanter impensis speciali gracia et favore per condigna promotionum beneficia habundancius occurramus. quam civitati deputavimus. infra unius anni spacium vendi debent. pascuis.. et in omnibus silvis nostris sitis a superiore termino libertatis. Item precibus dictorum civium duximus annuendum. ut nullam aream sive domum nos absque consensu civium neque cives absque nostro consensu in predicta civitate alicui legare debeant vel conferre. Omnia prefata bona in agris. quibus Prigoram nolumus occupari. [...TURINYS TRUMPINIMAI. area. aquis. tenebimur ea eximere et prefatis civibus infra decennium post datam presencium libera cum omnibus prefatis utilitatibus et libertatibus assignare.

kad nei mes be pilieèiø sutikimo. kitaip visa nekliudomai teatitenka minëtøjø pilieèiø (Karaliauèiaus gyventojø) naudai. salø. pasikirsti kiek kam reikia malkø ugniai kûrenti ir medþiø troboms pasistatyti. þvejybos gërybes ir daugelá kitø naudingø dalykø. [.. jeigu testamentu mûsø ar kitiems kokiems namams koks nors pilietis.TURINYS TRUMPINIMAI. ganyklø. visa tai turi bûti parduodama. pritariame. þemës sklypà ar sodø. Draudþiama tik daryti vandens uþtvaras. iðskyrus anksèiau paminëtus. ir visuose mûsø miðkuose nuo ankstesnës ribos. o po deðimties metø tas laisvas (gërybes) su visokeriopa anksèiau minëta nauda bei laisvëmis atiduoti minëtiesiems pilieèiams. kad Prieglius tokiu bûdu bûtø nusavintas. ávertinæ jø gerus darbus. visada leidþiame visiems minëtiesiems Karaliauèiaus gyventojams anapus Priegliaus esanèioje Ðventojoje girioje. druskos kasyklø. kad. kurià nustatëme miestui. su iðskirtine malone ir meile. uþraðytø dovanai namà. vadinamo Lauthen.. nei perleisti. Be to. be jokiø apribojimø bei mokesèiø atiduodame minëtojo miesto pilieèiø ir gyventojø nuosavybën naudoti visam laikui jø bendram labui. Karaliauèiaus gyventojas. vandenø. mes turësime tatai atimti. iki pat lauko. mat nenorime.] Anksèiau minëtiems pilieèiams galima buvo þvejoti Priegliuje nuo Karaliauèiaus tilto aukðtyn upe iki pat Ðventosios girios visokiais þvejybos árankiais. nei pilieèiai savo ruoþtu be mûsø negalëtø jokios aikðtës ar namo minëtame mieste niekam nei testamentu uþraðyti. miðkø. O jeigu ið tø gërybiø kas nors atsitiktinai yra pasisavinama kitø. Visas minëtàsias laukø. iðtikimai ir tvirtai pareikðtà mûsø namams paklusnumà.. mes nutarëme. atsiþvelgdami á minëtø pilieèiø praðymus. kuri vadinama Labun. vieneriems metams praslinkus. pelkiø.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË ­ 252 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS KRAÐTO VALDOVO KONRADO VON THIERBERG PRIVILEGIJA SENAJAM KARALIAUÈIUI 1286 vasario 28 [. aikðtæ.. tvenkiniø. O kad parodytume bent ðioká toká dosnumà uþ mûsø daþnai minëtø pilieèiø nuolankø. Taip pat. pievø. tai.

1936. Karaliauèiaus komtûras. Tekstas ið: PUB. t. 1. 2. ROMAS BATÛRA Atrodo. 372 (1909. DER COMTUR ZU KÖNIGSBERG BERTHOLD VON BRÜHAVEN VERSCHREIBT EIN LANDGEBIET DEM KONRAD KOCH (COCUS) den 23. 1936. o iðtraukas paskelbë Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: PUB. 128). 1961). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KARALIAUÈIAUS KOMTÛRO BERTHOLDO VON BRÜHAVEN ÞEMËS UÞRAÐYMO AKTAS Bertholdas von Brühaven. sàs.TURINYS TRUMPINIMAI. Mannhardt. 1909. Juli 1292 Universis tam presentibus quam futuris frater Bertoldus Bruhauen hospitalis sancte Marie domus Theutonicorum commendator de Kungesberc salutem in ­ 253 ­ . I. I. Dokumento originalas buvo Karaliauèiaus archyve. 372. 1909. kad ðiame ðaltinyje minima ta pati Ðventoji giria kaip ir magistro Konrado privilegijoje (1286). p. skelbtas leidinyje Preussisches Urkundenbuch. 372. 128 (fragm. 1292 metø liepos 23 dienos aktu uþraðë Konradui Kochui ir jo palikuonims þemës Ðventojoje girioje ir pagiryje iki pat Priegliaus.).

ut de quolibet manso singulis annis X scotos domui Kungesberc dare sit astrictus. turi bûti raðtiðkas aiðkus paliudijimas ir garantija. Kad mûsø atlikto þygio teisëtumas rasi per kieno nors uþmarðtá nekeltø ateityje abejonës. Ne geste rei veritas per nos facte dubia fortassis inposterum per oblivionem alicui remaneat. Ad noticiam igitur universorum cupimus devenire. ir bûsimus Iðganytojo vardu. Mes jam suteikëme ketveriems metams ­ 254 ­ . iki pat Priegliaus þemupio su visokeriopa nauda paveldëjimo teisëmis visam laikui. [.. Savo ruoþtu ir jis [Kochas] teásipareigoja Karaliauèiaus namui [Ordinui] kasmet nuo kiekvieno margo duoti po deðimt skatikø ir sumokëti juos visus ligi palaimintojo vyskupo Martyno atlaidø.] KARALIAUÈIAUS KOMTÛRAS BERTHOLDAS VON BRÜHAVEN UÞRAÐO KONRADUI KOCHUI (COCUS) ÞEMËS 1292 liepos 23 Nuolankusis Ðventosios Marijos vokieèiø ordino brolis Karaliauèiaus komtûras Bertholdas von Brühaven1 sveikina visus ir dabar èia esanèius. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS omnium salvatore. quod nos de fratrum nostrorum consilio in Kungesberc honesto viro Conrado Coco suisque heredibus ob fidelitatis sue obsequia III mansum (!) et V iugeres (!) contulimus in sancta silva et iuxta sanctam silvam in descensu usque ad Prigoram cum omni utilitate iure hereditario in perpetuum possidendos. intervenire debet scripture testimonium evidens et cautela. jog mûsø broliø pasitarime Karaliauèiuje garbingam vyrui Konradui Kochui bei jo palikuonims uþ iðtikimybæ ir nuolankumà uþraðëme tris þemës sklypus ir penkis margus Ðventojoje girioje ir pagiryje. In huius rei evidens testimonium et perpetuam firmitatem presentem literam nostri sigilli munimine fecimus roborari.. Taigi trokðtame.TURINYS TRUMPINIMAI. ita dumtaxat. libertatem vero largam quatuor annorum eidem concessimus. quos in festo beati Martini episcopi sine diminucione persolvet. kad visi suþinotø.

prieð tai – Balgos komtûras (1288–1289). ­ 255 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KARALIAUÈIAUS KOMTÛRO BERTHOLDO VON BRÜHAVEN ÞEMËS UÞRAÐYMO AKTAS didþiulæ laisvæ.. [. Teisingam ðio reikalo paliudijimui ir ilgalaikiam pastovumui garantuoti ðá raðtà patvirtinome uþdëdami savo antspaudà.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË KOMENTARAI 1 Bertholdas von Brühaven – Karaliauèiaus komtûras (1289–1302)..TURINYS TRUMPINIMAI.

jis raðæs maþdaug iki 1290 metø (pabaiga iki 1292 metø raðyta kito asmens). Pirmojoje pastaboje iðvardijami Mindaugo garbinami dievai Nunadievis. Livonijos ordinu. èia gyvenantys slavai neblogai paþino ano meto lietuviø tikëjimus ir paproèius. jos santykius su pietvakariø Rusia. nes jos uþraðytos rytø slavø arealo vakarinëje dalyje. Ochmañski. 146).TURINYS TRUMPINIMAI. Halièo-Voluinës metraðèiu. Ðvarno ir Traidenio valdymà paimti ið Lietuvos metraðèio. Diviriks. rastas XIX amþiaus pradþioje Kostromos ðv. kitaip vadinamas Voluinës. Zuikiø dievas ir Medeina. Metraðtyje vyrauja baþnytinë staèiatikiø ideologija. Vladimiras Paðuta spëjo. Vaiðvilko. Halièo-Voluinës metraðèiø sàvado sudarytojas buvæs staèiatikiø dvasininkas. Visas tekstas pirmà kartà paskelbtas 1871 metais leidinyje Ëåòîïèñü ïî Èïàòñêîìó ñïèñêó. Istoriografijoje paprastai neabejojama metraðtyje dëstomais faktais. Lietuvos valstybës kûrimàsi. jiems jis aukodavæs aukas. kuris gyvenæs Halièo-Voluinës Didþiosios Kunigaikðtystës sostinëje Cholme. Be to. kad jie pateikiami ið prieðiðkø Lietuvai pozicijø – teisinama ir liaupsinama rusø kunigaikðèiø krikðèioniø agresija prieð pagonis jotvingius ir lietuvius. taip pat lenkø istorikas Jerzy Ochmañskis ðià hipotezæ atmetë (Ïàøóòî. – vienas seniausiø Kijevo Rusios ir Halièo-Voluinës Didþiosios Kunigaikðtystës metraðèiø sàvado nuoraðø (raðytas XIV amþiaus pabaigoje–XV amþiuje). galëjo bûti raðomas kuriame nors Naugarduko staèiatikiø vienuolyne (Naugardukas su vadinamàja Juodàja Rusia po 1219 metø priklausë Lietuvai). Jame apraðomi ávykiai nuo Kijevo Rusios susidarymo iki 1292 metø. RIMANTAS JASAS Baltø mitologijai labai reikðmingos Ipatijaus metraðèio pastabos apie lietuviø dievus. kad Ipatijaus metraðèio pasakojimai apie Lietuvos kunigaikðèiø Mindaugo. kuris. taèiau reikia atsiþvelgti á tai. Treniotos. vyskupo aplinkoje. Teliavelis. Aukso orda. Ipatijaus vienuolyne. Aleksandras Ziminas). kiti rusø istorikai (Vladimiras Koroliukas. Paðutos spëjimu. Treèioji metraðèio dalis – XIII amþiaus Halièo-Voluinës kunigaikðèiø metraðtis. 1959. minimas mirusiøjø deginimas ir prietaringas ­ 256 ­ . Tai svarbiausias raðytinis ðaltinis XIII amþiaus Lietuvos valstybës istorijai paþinti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS Ipatijaus metraðtis. o pagoniðki tikëjimai ir paproèiai tada dar buvo gyvi. Jame daug þiniø apie jotvingius. 1961. Lenkija. Paðutos manymu. 37–43.

dievai tik minimi. Mierzyñskis – tëveliu (Teliavelis – iðkreiptas þodis tëvelis) ir gretino su ­ 257 ­ . Lietuviø tautosakoje já atitinka Dievas. Taigi reikia manyti. Antrojoje pastaboje minimi lietuviø kariø dievai Andajas ir Diviriks. 388). Visose trijose pastabose vardijamø dievø sekoje pirmieji yra Nunadievis ir Andajas. Andeinis (1611 metø jëzuitø kronikoje paminëtas dievas. 52). Panaðûs dievai vardijami ir kitame ðaltinyje – Malalos kronikos slaviðko nuoraðo intarpe (1261). Greimas. 1886á. ko gero. 13–14). Pagal trinaræ Georgesÿo Dumézilio indoeuropieèiø dievø funkcijø klasifikacijà ðiam dievui priklausë svarbiausioji juridinë funkcija. Ðitoks teonimo Nunadievis kilmës aiðkinimas gan átikinamas. Taip manë Alexanderis Brückneris ir Eduardas Volteris (Brückner. Âîëüòåð.TURINYS TRUMPINIMAI. latviø Dievà. Jam pagal Dumézilio klasifikacijà priklausë svarbiausioji maginë funkcija (Vëlius. 1990. 11. Tuo tarpu Andajo kilmæ átikinamiau aiðkina Greimas. svarbu yra ir kokia seka dievai vardijami. ko gero. 1892. o Volteris – su gyvatëmis (jø vardai esà sudaryti ið þodþiø angis + dievas). tapatintas su romënø Neptûnu. Volteris – kalviu (þodis Teliavelis esàs iðkreiptas lietuviðkas þodis kalvelis). o Nunadievá laikë namø dievu (jo vardas esà sudarytas ið þodþiø namas + dievas) ir gretino já su Lasickio Numëju (Mierzyñski. Gaila. Kadangi abiejø ðaltiniø informacija panaði. Ávairiai tyrinëtojai interpretavo ir dievo Teliavelio vardà bei paskirtá. nenurodoma jø paskirtis. Antonis Mierzyñskis sutiko su Brücknerio pateikta Andajo interpretacija. 1972. Andajas. Todël jis minimas pirmuoju tarp karaliaus Mindaugo garbinamø dievø (Vëlius.(Tîïîðîâ. buvo lietuviø dangaus dievas. kad Nunadievis ir Andajas uþëmë svarbiausià vietà rytø baltø panteone. kad tai panaðûs dievai. Nemaþa mitologø yra bandæ komentuoti Ipatijaus metraðèio ir Malalos kronikos mitinæ informacijà. Atrodo. kad jos autoriai buvo gerai informuoti apie rytø baltø religijà ir mitologijà. 62). kelio velniu (jo vardà manë esant sudarytà ið þodþiø kelias ir velnias). Brückneris juos laikë sëkmës. Vladimiras Toporovas ðiø abiejø dievø vardus rekonstravo taip: *No- / an / -deiv (*Nu- /an / -deiv-?) ir An (t)-deiv. 1993. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS miðko gerbimas. Pastarasis paraðytas tame paèiame areale ir beveik tuo paèiu metu kaip ir Ipatijaus metraðtis. Mannhardtas – bandos dievu (vardas esàs sudarytas ið tìlias +  velis – valdytojas). 139–142. 1936. 147). galima laikyti jà gana patikima. Ipatijaus metraðèio pirmojoje pastaboje Nunadievis net pavadintas pirmuoju Mindaugo dievu. likimo dievais ir siejo su Lasickio Gondu. buvo þyniø dievas. Panaðiai ðio vardo kilmæ aiðkino ir Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. Brückneris já laikë kelio dievu. vieta lietuviø mitinëje sistemoje. daugmaþ atitinkantis Jono Lasickio minimà þemaièiø Aukðtëjà Visagalájá. 176). 1886. Jei pripaþinsime. 1986. kad Nunadievis. Algirdas Julius Greimas teonimà Andajas siejo su þodþiais vanduo. kad ðios pastabos labai lakoniðkos. Dievø vardai slaviðkame tekste gali bûti ir kiek iðkreipti. sûduviø Ukapirmà. 311).

skandinavø V…lundr) net vardai panaðûs á lietuviø velnio. 16). kad Teliavelis esàs kalvis. osetinø Kurdal¿gon – dievas kalvis. 310–311). Zuikiø dievo ir Medeinos interpretacija didesniø nesutarimø nesukëlë. Toporovas – Telviu. yra ypaè svarbus rytø baltø religijos ir mitologijos ðaltinis. 1970. Dauguma tyrinëtojø yra rëmæsi Ipatijaus metraðèiu (Mannhardt.reiðkia þemæ. Èâàíîâ. kalvystës amato pradininkas (Vëlius. 535. bûdinga ekonominë funkcija. minimas tada. Taigi Ipatijaus metraðèio pastabose yra paminëti svarbiausi rytø baltø dievai. ir dël to galima spëti. nuo kuriø priklauso medþioklës sëkmë. nukalæs saulæ ir ákëlæs jà á dangø. Òåîáàëüä. 1904. romënø Volcânus – ugnies ir kalvystës dievas. Brücknerio interpretacijà patvirtina Toporovas. sen. kad jis atliko ávairias funkcijas. Dievø kalviø yra daugelyje senøjø indoeuropieèiø mitologijø: hetitø Haðamili – poþemyje gyvenantis dievas kalvis. Diviriksà Mannhardtas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Lasickio minimu Tawalu. 1987. Panaðius dievus mini ir Dlugoðas. Teliavelis ir Nunadievis sudarë prieðprieðos bûdu suderintà porà – panaðiai kaip indø mitø Mitra ir Varuna (Vëlius. 1896. Jis teisingai nurodo. Mierzyñskis. tik vadina juos romëniðkais vardais.TURINYS TRUMPINIMAI. Todël Ipatijaus metraðtis. 14). Vëlius – þemës dievu. tik Teliavelis daugiau susijæs su þemdirbyste. o ðie dievai – su medþiokle. susijæ su poþemio ugnimi. jam buvo bûdingos maginë ir ekonominë funkcijos. skoliniu ið skandinavø (Tialfi). 15. kai neminimas Perkûnas (Òîïîðîâ. indø Viúvakarman – dievas amatininkas. Brückner. neatsitiktinai tuoj po jø uþsimenama apie Mindaugo medþioklæ ir prietaringà pagarbà miðkui. 1984. gyvulininkyste ir amatais. Atrodo. 1875. kad Dievo rykðte Lietuvoje buvo vadinamas Perkûnas ir kad Diviriks yra perifrastinis Perkûno vardas. Daugiausia tai chtoniðkieji dievai. graikø ÞHfaistoV – ugnies ir metalø kalimo dievas. o Brückneris – „dievo rykðte“. 12–17). kad griausmo dievas Perkûnas atliko karinæ funkcijà. Jiems. 1909. þemës velniu (ðaknis tel. 1972. Teliavelio statusà padeda nustatyti Malalos kronikos intarpas. Mierzyñskis laiko „dievø rikiu“ (visø dievø valdytoju). o Brückneris Zuikiø dievà laikë Divirikso arba Medeinos apozicija. kai kuriø ið jø (pavyzdþiui. velnià) ir t. 1986. sen.reiðkia valdytojà. Manoma. 1986. Volteris ir kiti tyrinëtojai ðiuos dievus laikë savarankiðkais. atliekantys visas tris pagrindines indoeuropieèiø dievø funkcijas. Beveik visi jie turi atitikmenø kitø indoeuropieèiø mitologijoje (Vëlius. kaip ir Teliaveliui. 1890. skandinavø V…lundr – mitinis kalvis (Ãàìêðåëèäçå. 1986. dievas kalvis. vel. Ðá dievà atitinka lietuviø tautosakos Perkûnas (Vëlius. Usener. Tik Mannhardtas. ðalia Malalos ir Dlugoðo kronikø. 715). Tai esà miðko. kuriame nurodoma. t. 1986. þvëriø dievai. 205–208). Matyt. Panaðios yra lietuviø tautosakinio velnio funkcijos. ­ 258 ­ . Velnias lietuviø tautosakoje taip pat ásivaizduojamas kaip nagingas kalvis. Klimas. Metraðtyje ir kronikoje pateikiamuose dievø sàraðuose jo vieta ávairuoja.

II. kad vykstant á þygá bûdavo buriama – atsiklausiama dievø valios. 799–800. 1990. Literatûra: Brückner. Ipatijaus metraðtyje yra ir daugiau uþuominø apie baltø tikëjimus. 1892. k. 17–133. 1938b. Vëlius. 137–152. þygio bûdavo atsisakoma. liet. 1940. 1938. Mierzyñski. Ið metraðèio nematyti. Ið ðios uþuominos matyti. 1941. Jaskiewicz. 1938. Clemen. teisinasi. Be ðiø. ar burtininku Skomantà laikë tik slavai (tada ðià informacijà tektø priskirti slavø mitologijai). 1959. 1970. è ïðèäå íà íå Âàñèëêî. ar ir patys jotvingiai. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: ÏÑÐË. 49–56. 1986. 1966.). Biezais. kad ¥pikti burtai´ neleidþià vykti. 1947. 51–52 (fragm. 12 (fragm. Greimas. 839. 1845 (dalis teksto. èíèè ­ 259 ­ . k. Âàñèëêî èç Âîëîäèìåðÿ îóãîíè å è áûâøîó åìîó òðåòèè äåíü èç Âîëîäèìåðÿ â Äîðîãû÷èíå. 1962.TURINYS TRUMPINIMAI. 860. 1871. 1908. 1886á.. Puhvel. 379–380 (fragm. 1986 ir kt.).). 1950. 1892. 1972. Âîëüòåð. Ëåòîïèñü. Vëlius.). Schroeder. liet. 1952. Äàíèëîì ãíà æå ïî íèõ. 1936.. Mierzyñski. îíûì æå áüþùèìñÿ îó âîðîò Äîðîãû÷èíúñêûõ. Âîëüòåð. nuo 1111 metø). 1886á (fragm. 817. 1923. 1976. 1983. Baltams priskirtina ir kita uþuomina: Daumantas.). 1886 (fragm. È áûñòü íà íå ñå÷à ëþòà è ãíàøà å çà ìíîãî ïîïðèù. Tekstas ið: ÏÑÐË. Ïàøóòî. è åùå áî Õîëìîó íå ïîñòàâëåíîó áûâúøþ. Slaviûnas. È îóáèòî áûñòü êíÿçèè ñîðîê. Ivinskis. Dundulienë. 1962. 1986. 1886. Ëèõà÷åâ. 1974. Ïðèñåëêîâ. Burtininku esàs buvæs garsus jotvingiø vadas Skomantas. Áîãó ïîìîãøîó ïîáåãîøà çëèè ïîãàíèè. 1947. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS 1919. Òîïîðîâ. 1950. II.). Dviejose vietose uþsimenama apie burtininkavimà. Mannhardt. 1936. 138–139 (fragm. ÈÏÀÒÜÅÂÑÊÀß ËÅÒÎÏÈÑÜ 1248–1263 [. Mannhardt.] Âîåâàøà ßòâÿçå îêîëî Îõîæå è Áîóñîâíà è âñþ ñòðàíîó è òîó ïîïëåíèøà. Îíåì æå âüçüåõàâøèì èì ïðîòèâîó è íå ñòåðïåâøèì îò ëèöà Âàñèëêîâà. Vëlius.). Apie burtininkavimà kalbama ir daugelyje kitø baltø mitologijos ðaltiniø. 1954. Øàõìàòîâ. Brückner. ×åðåïíèí. 1969. Ùowmiañski. Pisani. nenorëdamas su Mindaugo kariauna þygiuoti uþ Dnepro. Kritus blogam burtui.

òè ïñû òå÷þùå ïî ãîðîäèùîó. ïîòîêøè íà ãðàä Ëèòâå. â ëåñ ðîùåíèÿ íå âîõîæàøå âîíîó è íå ñìåÿøå íè ðîçãû îóëîìèòè. Âàñèëêî áî áå âîçðàñòîì ñåðåäíèè. Jiems kaunantis ties Drohièino vartais. òàêî ðåêà: êîáü ìè íå äàñòü ñ âàìè ïîèòè. [...] [. èæå îóáüåíà áûñòà ïîñëàíèåì. Âîðîòèâ æå ñÿ íàçàä è ïîãíà âáîðçå. [.. íè âåäåøà íèøüòî æå.] Ðîìàíîâè æå ïðèøåäøîó êî ãðàäîó è Ëèòâå. vijosi juos Vasilka4 ið Vladimiro5 ir pavijo treèià dienà atbëgus ið Vladimiro á Drohièinà6. òîêìî è ãîëîâíå. [. íà áðÿíüñêîãî êíÿçÿ. òîó æå è îóáè åãî.] IPATIJAUS METRAÐTIS 1248–1263 [1248 m. áîðç æå áå ÿêî è çâåðü.. Äîâúìîíò æå áÿøåòü ñ íèìè æå. çàåÿ÷åìîó áîãó è Ìåèäåèíîó.. ïîøåë íà âîèíîó è îóñìîòðè âðåìÿ... îóìîì âåëèê è äåðçîñòüþ. È âî èíàÿ âðåìåíà Áîæèåþ ìèëîñòüþ èçáüåíè áûøà ïîãàíèè. È áîãîì ñâîè æðÿøå è ìåðòâúõ òåëåñà ñîæèãàøå è ïîãàíüñòâî ñâîå ÿâå òâîðÿøå. Vijosi juos Danilas. èíûè ñòðàíû è îóáüåí áûñòü íå÷åñòáúèè è ãëàâà åãî âçîòú÷åíà áûñòü íà êîë. ir dar Cholmà3. è îáà ñûíà åãî ñ íèìü îóáè – Ðîóêëÿ æå. Êðùåíèå æå åãî ëüñòèâî áûñòü: æðÿøå áîãîì ñâîèì â òàèíå: ïåðâîìîó Íúíàäååâè è Òåëÿâåëè è Äèâåðèêúçîó. òîóæàõîó æå è ïëåâàõîó ïî ñâîèñêû ðåêîóùå „ÿíäà“. Ðåïåêüÿ. uþklupo ­ 260 ­ . Ñêîìîíä áî áå âîëúõâ è êîáíèê íàðî÷èò. ïåøü áî õîäÿ ïîâîåâà çåìëþ Ïèíüñêîóþ. èçîãíà Ìèíäîâãà. è âîðîòèñÿ íàçàä. Ïîñëàë áÿøåòü Ìèíäîâã âñþ ñâîþ ñèëîó çà Äíåïð íà Ðîìàíà. ïîäîáüíî ñîáå. Åæå Ñêîìîíä è Áîðîóòü çëà âîèíèêà.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS ìíîçèè èçáüåíè áûøà è íå âîñòàÿøà.]1 [. è áûñòü ðàäîñòü âåëèêà âî ãðàäå òîì Ãàëè÷å â äåíü òîè... åãäà âûåõàøå íà ïîëå è âûáåãíÿøå çàÿöü íà ïîëå.]  ëåòî 6771... âçûâàþùå áîãû ñâîÿ Àíäàÿ è Äèâèðèêñà è âñÿ áîãû ñâîÿ ïîìèíàþùå ðåêîìûÿ áåñè. èõæå íå õîòåõîì ïèñàòè îò ìíîæåñòâà ðàäè.TURINYS TRUMPINIMAI.] Ìèíäîã æå ïîñëà ê ïàïå è ïðèÿ êðùåíèå. [. èæå èíîãäà ìíîãàæäû ïîáåæàøå ïîãàíûå èëè èíîãäà ìíîãàæäû ïîñûëàþùèìà èìà íà ïîãàíûÿ.] Kariavo jotvingiai ties Ochoþu ir Busovna2 ir visà ðalá buvo uþkariavæ. Ïîñëà è âî Ãàëè÷ü êî áðàòîó ñè.

jiems pasiprieðinus ir neatsispyrus prieð Vasilkà..TURINYS TRUMPINIMAI. ir savo pagonybæ vieðai iðpaþindavo. ir buvo metas. nuþygiavo á karà.]12 [. netikëlis.. [. iðvijo Mindaugà ir nuþudë já. pikti pagonys ëmë bëgti.. buvo uþmuðti. O Skomantas buvo pasiþymëjæs burtininkas. daug kitø buvo suþeista ir nebeiðsilaikë.. nes buvo metas. Dievui padedant. kai daug kartø siuntë prieð pagonis. Skubiai sugráþæs atgal.. Cholmas (dab. jei vykstant á medþioklæ iðbëgdavo á laukà zuikis. netoli Cholmo. Apie 1245–1270 metus buvo Halièo-Voluinës didþiosios kunigaikðtystës sostinë. [. Ir kitais metais Dievo malone buvo iðmuðti pagonys.. savo dievams slaptai aukojo: visø pirma Nunadieviui ir Teliaveliui ir Diviriksui. Pasiuntë [Vasilka] á Halièà7 pas savo brolá.. Liublino vaivadija) – pietvakariø Rusios miestas. ir savo dievams aukojo.. rytø Lenkija. Chelmas.] [1258 m.] Mindaugas pasiuntë pasiuntinius pas popieþiø ir priëmë krikðtà10. ákurtas 1237–1238 metais. puolë miestà. Daumantas16. daug dþiaugsmo buvo tà dienà Halièo mieste. nieko neþinodami. o jo galva uþmauta ant mieto. ir mirusiøjø kûnus degindavo.. bet apie juos neraðome dël jø daugybës. Vasilka buvo vidutinio ûgio. narsus kaip þvëris. Vasilka.. ir daug jø buvo iðþudyta.] Vertë RIMANTAS JASAS KOMENTARAI 1 2 3 4 Metraðtyje 6756 metø skirsnis. ir vijo juos ilgai ir nuþudyta buvo keturios deðimtys kunigaikðèiø. reiðkë nepasitenkinimà ir spjaudë. [. buvæs su jais. kipðais vadinamus. bet didis protu ir narsa. o drauge su juo du jo sûnus – Ruklá ir Rupeiká17. Jo krikðtas buvo apgaulingas11. kai daug kartø nugalëjo pagonis. lyg alkani ðunes bëgo pylimu.] [1263 m. Vasilka Romanovièius (1199–1271) – Halièo kunigaikðtystës (pietvakariø Rusia) ­ 261 ­ . Ochoþas ir Busovna – voluinieèiø pilys á vakarus nuo Vakarø Bugo. Jis pësèias eidamas nukariavo Pinsko þemæ ir kitus kraðtus. O Skomantas8 ir Boruta. lietuviai. Zuikiø dievui ir Medeinai. bet nutaikæs sau patogø laikà sugráþo atgal kalbëdamas: „pikti burtai neleidþia man drauge su jumis eiti“. á miðkà neþengdavo ir nedrásdavo jame nei rykðtës nulauþti.]9 [.] Romanui13 atvykus su lietuviais prie miesto14. [1252 m.]15 Buvo pasiuntæs Mindaugas visà savo jëgà uþ Dnepro prieð Briansko kunigaikðtá Romanà. bet buvo uþmuðtas. ðaukësi savo dievø Andajo ir Divirikso ir minëjo visus savo dievus. pikti kariai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ IPATIJAUS METRAÐTIS juos Vasilka. saviðkai tardami „janda“.

Lietuviø enciklopedijose klaidingai tapatinamas su kitu Skomantu. norëdamas já diskredituoti. gyvenusiu XIII amþiaus antrojoje pusëje (minimas Petro Dusburgieèio kronikoje tarp 1266 ir 1285 metø). 5 Vladimiras – XIII amþiaus Voluinës kunigaikðtystës sostinë. Buvo Lietuvos ir jotvingiø prieðas. Skomætno) vietovë. kad pateisintø Halièo-Voluinës didþiojo kunigaikðèio Danilo Romanovièiaus Halièieèio karà su krikðèioniu Mindaugu (Ïàøóòî. Volkovysko kunigaikðtis. kurie iðvardijami metraðtyje. Slonimo. 1959. Tà miestà jau buvo spëjæ nusiaubti Mindaugo vasalo Romano sàjungininkai – Voluinës kariuomenë. lietuviai ið tikrøjø galëjo garbinti tuos dievus. 11 Jo krikðtas buvo apgaulingas – ði Ipatijaus metraðèio tezë daugeliui Mindaugo istoriografø sukëlë mintá. 17 Mindaugo sûnus Rupeikis (Repeikis. RIMANTAS JASAS ­ 262 ­ . 6 Drohièinas – Palenkës miestas prie Vakarø Bugo (dabar rytø Lenkijos miestas). to paties pavadinimo eþeras ir piliakalnis á vakarus nuo Augustavo miesto (ðiaurrytinë Lenkija). Nuo 1241 metø – Voluinës kunigaikðtis. 34–35). Tai sukëlë lietuviø nepasitenkinimà. Su vienu ið jø (ar su abiem) yra susijusi Skomantø (lenk. 9 Metraðtyje 6760 metø skirsnis. Replen) minimas 1254 03 12 ir 1261 08 07 Mindaugo þemiø uþraðymø Livonijos ordinui dokumentuose. 12 Metraðtyje 6766 metø skirsnis. Mindaugo vasalas. Danilo Romanovièiaus Halièieèio brolis. Apie 1253–1258 metus Naugarduko. XIII amþiaus pirmajame treèdalyje priklausë Lenkijai. kad Mindaugo krikðtas buvo tik politinis manevras. Dabar – Voluinës Vladimiras (Vladimir Volynskij. 15 Metraðtyje 6771 metø skirsnis. Ukrainos miestas). 13 Romanas – Halièo-Voluinës didþiojo kunigaikðèio Danilo Romanovièiaus Halièieèio sûnus. kuris ðmeiþë Mindaugà. 16 Daumantas – lietuviø Nalðios þemës. 8 Skomantas – vienas ið jotvingiø vadø (XIII amþiaus pirmoji pusë). 14 Kalbama apie Vozviaglio miesto (Bolochovo þemëje. Mirë apie 1259 metus. 7 Halièas – XIII amþiaus Halièo kunigaikðtystës miestas (dab. vëliau Pskovo kunigaikðtis (mirë 1299 05 20).TURINYS TRUMPINIMAI. nuo 1237 metø – Halièo-Voluinës kunigaikðtystei. Taèiau reikia turëti galvoje. á vakarus nuo Kijevo) puolimà 1258 ar 1259 metais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS kunigaikðèio Romano Mstislavovièiaus sûnus. kad metraðtininkas – staèiatikiø dvasininkas. Kita vertus. Ukraina). 10 Kalbama apie Mindaugo krikðtà 1251 metø balandþio ar geguþës mënesá.

Iðliko vienintelis graikiðko teksto Oksfordo nuoraðas. patekæs á Kijevo Rusià. Kilæs ið Sirijos. Kronikos intarpo autorius gerai paþino rytø baltø. abu nuoraðai yra XV amþiaus. Kronikos pabaigos neiðliko (galëjo dar bûti tæsinys iki 574 metø). 927 metais (dël ðios datos kai kurie tyrinëtojai abejoja) ðventikas Grigorijus iðvertë Malalos kronikà á senovës slavø kalbà Bulgarijos carui Simeonui (valdë 893–927). m. istorijà. kilusiu ið Didþiosios Antiochijos (dab. kuris 565–577 metais buvo Konstantinopolio patriarchas. Biblijoje apraðytus ávykius su Antikos istorija. Jonas Malala paraðë Chronografijà – populiarià pasaulio istorijà nuo jo sukûrimo iki 563 metø. visø pirma lietuviø ir jotvingiø. Tai vienas seniausiø baltø mitologijos ir religijos ðaltiniø. kurioje minimi lietuviø dievai. Vasilijus Istrinas já rekonstravo ið rusø chronografuose rastø fragmentø ir 1897–1914 metais paskelbë (18 knygø) Novorosijsko universiteto ir kituose moksliniuose leidiniuose.TURINYS TRUMPINIMAI. Antakija. Malalos veikalu sekë visi vëlesnieji (iki XII amþiaus) Bizantijos kronikininkai. RIMANTAS JASAS Malalos kronikos intarpas raðytas beveik tuo pat metu kaip ir Ipatijaus metraðèio atkarpa. 1261 metais áterptas á Malalos kronikos slaviðkàjà redakcijà. tikëjimus. Tikslesniø þiniø apie jo gyvenimà nëra. Intarpas iðliko Archyviniame chronografe (saugomas Rusijos valstybiniame senøjø aktø archyve Maskvoje) ir Vilniaus chronografe (saugomas Lietuvos mokslø akademijos Centrinës bibliotekos rankraðtyne). graikø mitais. Malalos kronikos slaviðkojo vertimo iðtisai neiðliko. Minimi panaðûs dievai kaip ir Ipatijaus metraðtyje. Bizantijos imperatoriaus Justinijono I Didþiojo (mirë 565) valdymo laikotarpio. apie 491. To vertimo nuoraðas. y. kurá 1831 metais Bonoje paskelbë Ludwigas Dindorfas. Kai kurie istorikai Malalà tapatina su Jonu III. Kronikoje mëginama derinti Krikðèioniø baþnyèios istorijà. jie net iðdëstomi panaðia tvarka. literatûrà. Turkija). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS Jonas Malala (Joannes Malalas) – Bizantijos kronikininkas (g. 578). nuo XI iki XVII amþiø buvo Rusioje raðytø pasaulio istorijø (¥chronografø´) pagrindinis þiniø ðaltinis apie senovës Romos ir Graikijos mitus. Dar vadinamas Kalbëtoju (Ritor). Jei ðie tekstai raðyti ­ 263 ­ . Lietuviø mitologijai reikðmingas pasakojimas apie Sovijø. t.

314). kurià lietuviai kartais vadino Þvërine (Âîëüòåð. hierarchiniø (ten buvo kalbama apie ðio pasaulio suvereno – karaliaus. prûsø) ir net finougrø (lyviø ir jemø) dievus. Èia lieka tik aptarti Þvorûnos ir Sovijaus vertinimus. Ipatijaus metraðtyje kalbama apie lietuviø ir jø karaliaus dievus. 1892. o èia – apie vedlio á mirusiøjø pasaulá – þynio dievus). o èia pateikiamas iðtisas mitas apie Sovijø. mano. Ankstesnieji tyrinëtojai ðá þodá laikë senosios arabø kalbos skoliniu (Wolter. Diviriks á Perkûnà. Òîïîðîâ. 146). 641–642). vietoj Zuikiø dievo ir Medeinos – Þvorûna. kokiems dievams aukojo Mindaugas. lietuviðku þodþiu såvas (Vëlius. *sue-). 1909). 370). Tokiu atveju iðeitø. Dviejø ðaltiniø informacijos skirtumai galëjo atsirasti dël ávairiø prieþasèiø: lokaliniø (ten buvo kalbama apie lietuviø dievus. kad mite minimas ðernas buvo sumedþiotas Sovijaus laidotuvëms (ðermenims). Ipatijaus metraðtyje tik uþsimenama. vienos ið lietuviø genèiø pavadinimu (Mierzyñski. kad Sovijaus sumedþiotas ðernas reiðkia saulæ. 1892.TURINYS TRUMPINIMAI. Kalbëdami apie Ipatijaus metraðtá. taèiau dël pavieniø mito segmentø prasmës nesutariama. sieja su lietuviðku þodþiu ðova ¥anga´ ir latviðku – sava ¥drevë´ (Greimas. 144. 1892. Mierzyñskis jà yra linkæ sieti ir su Didþiàja bei Maþàja þvërine (Jupiteriu arba Saturnu. Vietoj Ipatijaus metraðèio Nunadievio minimas Andajas. 177). jotvingiø. Kita vertus. Nuomonës labiau skyrësi aiðkinant mito apie Sovijø prasmæ ir Sovijaus vardo etimologijà. kad Sovijaus mitu buvo stengiamasi pagrásti mirusiøjø deginimo paprotá. 1886. pagal juos galima bûtø atkurti patikimà rytø baltø religijos ir mitologijos vaizdà.(*sû-. Daugelis mokslininkø yra linkæ Þvorûnà laikyti Vakarine þvaigþde (Venera). Volteris. vietoj Divirikso – Perkûnas. nurodæs ðerno ir naminës kiaulës svarbà lietuviø laidojimo paproèiuose. 1892. 134–137). su Didþiàja ðuns þvaigþde (Sirijumi) (Mierzyñski. 1966. Teliavelis nukeltas á patá dievø sàraðo galà ir priduriama. Dauguma mokslininkø mano. 1972. Tekstø savarankiðkumà tarsi liudytø jø skirtumai. kuris esàs (visø minëtø genèiø ásivaizdavimu) vedlys á pomirtiná pasaulá ir kuris davæs pradþià aukojimo nelabiems dievams apeigai. Mierzyñskis. Mûsø laikø mokslininkai já kildina ið senosios indoeuropieèiø ðaknies *sâue. Yra skirtumø tarp vardijamø dievø. o pats Sovijus esàs saulës kûrëjas ­ 264 ­ . Mierzyñski. 148–149). kad Nunadievis kaþkuo yra panaðus á Andajà. kalbiniø (galbût tie patys arba bent panaðûs dievai vadinami skirtingais vardais). 1886á. Marsu) (Âîëüòåð. o èia – apie daugelio baltø genèiø (lietuviø. kad jis esàs kalvis ir nukalæs saulæ. o Brückneris jos vardà manë esant paprastu bûdvardþiu þvërinë (Brückner. 132–134). 1990. taèiau vaikai suvalgë mirusiajam skirtà dalá ir Sovijus tada nebegalëjo patekti á mirusiøjø pasaulá be vaikø pagalbos (Mierzyñski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS nepriklausomai vienas nuo kito. o èia – apie visø baltø). Medeina (ir Zuikiø dievas) – á Þvorûnà. reiðkianèios saulæ (Òîïîðîâ. 1986. 1886á. 18). Toporovas daro prielaidà. esame aptaræ daugelá abiejuose ðaltiniuose minimø dievø. 177.

orig. nustatæs naujus paproèius (mirusiøjø deginimà) ir dievus. 1990. 1954. Puhvel. 1919. 1904. 1975. 1966. visø pirma lietuviø. Mite apie Sovijø iðkeliamas protëvis. 1976a. orig. 1926. lenkø k. Slaviûnas. Tyrinëtojai teisingai nurodë ðerno bei kiaulës chtoniðkumà. Òåîáàëüä. 1974. kuriam atstovavo ðernas (Greimas. 127–131 (fragm. Âîëüòåð. 1892. ir vok. Wolter. kuris atvërë mirties kelià ir tapo pomirtinio pasaulio valdovu (Ìèôû.). Clemen. Balys. 1972. ir lenkø k. Sumedþiodamas ðernà. 1986 ir kt. ­ 265 ­ . 1896. 1897–1914. 1882. Òîïîðîâ. k. Kaip Vilniaus ákûrimo mite Gediminas. 145–146). tik tà ryðá skirtingai interpretavo. 1966. Greimas. 190–191 (fragm. 1851. 57–60 (fragm. pats tapo vedliu á chtoniðkàjá mirusiøjø pasaulá. 175–176 (fragm. 17–18 (fragm. Dundulienë. Äîáðÿíñêèé. Motiejaus Strijkovskio Kronikoje (1582) paminëtas kunigaikðtis Ðventaragis. 1965. 1983.). 1952. 106– 107. o Jamas – pirmas mirtingasis. o uþmuðdamas chtoniðkàjá ðernà ir liepdamas iðkepti jo bluþnis tarsi nutraukë ryðius su chtoniðkuoju pradu. Mierzyñski. 1904. religijos bei mitologijos tyrinëtojø (Mierzyñski. 1980. taip Sovijus. Vëlius.).). Tai rodo Sovijaus tipo herojø archajiðkumà ir indoeuropietiðkumà. 1886. Îáîëåíñêèé. Mannhardt. 355–356 (fragm. 1982. Èñòðèí.TURINYS TRUMPINIMAI. Jungfer. 636–638 (fragm. Jaskiewicz. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS (Toïîðîâ. Brückner. XIX–XXII (fragm. 1970. Vëlius. 1890.).). 1938. Brückner.). Biezais.). k. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Dindorf. 1886á. pradëjæs mirusiøjø kunigaikðèiø deginimo tradicijà Vilnios ir Neries santakoje. Òåîáàëüä. Pisani. o prieðingai – pats já ágyja. sumedþiojæs chtoniðkàjá (su mirusiøjø pasauliu susijusá) ðernà. 1886á. Luko Davido (1583) kronikose ir kituose prûsø ðaltiniuose apraðytas pirmasis prûsø karalius Vaidevutis ir þynys Brutenis. 1956 (fragm. 1964. Wolter.). 1979. orig. liet. 1890. k. 1986. 65–66 (fragm. 10–11). sutvarkæ pasaulietiná ir dvasiná prûsø gyvenimà ir ávedæ naujus dievus. liet. Ivinskis. ir vok.). Biezais. Panaðûs á ðiuos herojus yra indø mitø herojai broliai Manus (Manu) ir Jamas (Yama): Manus buvo pirmas karalius.).). 682–683). Òîïîðîâ. Usener. Panaðiø herojø baltø mitologijoje yra ir daugiau. Ùowmiañski. 1938b. 1969. sumedþiojæs karaliðkàjá taurà. 1950. Sovijus ne nuneigia chtoniðkàjá pradà. sukûræs induizmo ástatymus. kad Sovijus ávedë naujus dangaus dievus. Meùåðñêèé. 249–250 (fragm. Gray. Tai Lietuvos metraðtyje (XVI a. 1892. tai Simono Grunau (1529). jø ryðá su mirusiaisiais. Âîëüòåð. 1936. Tuo tarpu Greimas mano. 1947.). Malalos kronikos intarpu yra rëmæsi daugelis baltø. atlikæs didelá þygdarbá (sumedþiojæs ðernà). Èâàíîâ. Klimas. 1886. k. ágijo jo karaliðkàjá suverenumà. 1831.

Î âåëèêàà ïðåëåñòü äèàâîëüñêàà. 1890. Òåîáàëüä. äîøåä âúçûùþ îòöà ñâîåãî. 173–179. Ñëîâî îñìîåíàäåñÿòü Ñîâèè áå ÷åëîâåê. èæ ïðèíîñèòè æðúòâîó ñêâåðíûì áîãîì: Àíäàåâè è Ïåðêîóíîâè. è â Ïðîóñû. Îóëîâèâøþ åìîó äèâèè âåïðü. XIX–XXII. 56–68. Íà îóòðèå âúñïðîñè åãî âúñòàâøèìà. 635–642. äîáðîëè ïîêîèùå èìå. ÷ðúâìè èçúåäåí áûõ è ãàäû. èñïðîñèñÿ îó íèõ. ÿæå âúâåäå â Ëèòîâñêûè ðîä. 12–20. ÿêî òÿæêî ñïàõ. Tekstas ið: Oáîëåíñêèé. Greimas. 1966.TURINYS TRUMPINIMAI. Îíîìîó æå âúçïèâøó: îõ. ðåêøå ñûíîì. Ìåùåðñêèé. ðåêøå Ñîóöå. Ïàêû æå íàîóòðèè ñúòâîðè åìîó âå÷åðþ è âëîæüøåìîó è â äðåâî è ïîëîæè è. èçåìøå èç íåãî 9 ñëåçåíèöü è âúäàñòü åè èñïå÷è ðîæåíûì îò íåãî. 1904. 1851. èæå Ñîâèÿ áîãîì íàðèöàþò. ÿêîæ Àõèëåîñ è Ýàíò è èíèè ïî ðÿäîó Ýëëèíè. ÿêî á÷åëàìè è êîìàðû ìíîãûìè ñíåäåí áûõ. 1986. 1956. Íà îóòðèåæ âúïðîñè åãî: äîáðåëè ïî÷è? Îíîìîó æå ðåêøó: ÿêî äåòèùü â êîëûáåëè ñëàäêî ñïàõ. Ñèþ ïðåëåñòü Ñîâèè âúâåäå â íå. ÕÐÎÍÎÃÐÀÔÈß 1261 Îóêàç æå ïîãàíñêîè ïðåëüñòè ñèöå. 65– 70. 1886. ðåêøå ãðîìîó. èæå Ñîâèöåþ íàðè÷þòñÿ. XIX–XXII. 1970. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Literatûra: Îáîëåíñêèé. Îñìåðûìè âðàòû íå âúçìîã. ñêîâàâøå åìîó ñîëíöå. Brückner. Îíåì æå èçúåäøèì å. ðàçãíåâàâñÿ íà ðîæäüøèõúñÿ îò íåãî ïîêóøàøåñÿ ñíèòè âî àä. Vëlius. è â Åìü. 1936. è ßòâåçå. Áûâøîó åìîó â ëåòà Àâèìåëåõà. èæå è íûíå ìåðòâà òåëåñà ñâîÿ ñúæèãàþòü íà êðàäàõ. Îíæå ðå÷å. ìíÿùå è äóøàì ñâîèì ñóùà ïðîâîäíèêà â àä Ñîâüÿ. Íà îóòðèå âúïðîñè è. Wolter. 355–396. È ïðèèäå â àä. äåâÿòûìè õîòåíèå ñâîå îóïîëîó÷èâ ðîæåíûì îò íåãî. Ñè æå ­ 266 ­ . Mierzyñski. 126–137. 1990. óõ ìè. 190–201. 309–314. Mannhardt. 1886. Îòöþ æå âå÷åðÿâøþ ñ íèì. Áðàòèè æå åãî íåãîäîâàâøèì íàíü. 1886á. Ïàêû æå íàîóòðèå ñúòâîðèâ êðàäîó îãíåíîó âåëèêîó è âðúæå è íà îãíü. 1972. 1892. Òîïîðîâ. ÿêî ñâåòèòè ïî çåìëè è âúçâåðãúøþ åìîó íà íåáî ñîëíöå. ñúòâîðè åìîó ëîæå è ïîãðåáå è â çåìëè. è Æâîðîóíå. 1851. Kóíèê. Âîëüòåð. è Òåëÿâåëè è ñ êîóçíåþ. è âî Ëèáü è èíûÿ ìíîãû ÿçûêû.

 variante pridëta: vaikø]. variante: Apie pagoniðkà paklydimà mûsø Lietuvoje. kaip prastai miegojau´. Tiems jas suvalgius. parodþius jam kelià]. Rytà jo paklausë. XVIII sakymas. jis davë jas savo pagimdytiesiems iðkepti [V. Broliams ant ðio supykus. ar gerai pailsëjæs. 1882. O tasai jam tarë: ¥Kaip kûdikis lopðy saldþiai miegojau´. Vël rytojaus dienà padarë jam vakarienæ ir ákëlë já á medá ir paguldë ten [V. aiman. â íÿæå íà÷ÿõîì ïèñàòè êíèãû ñèÿ. Apsakysime pagoniðkus paklydimus. supyko ant gimusiøjø ið jo [V.TURINYS TRUMPINIMAI. Sovijus buvo þmogus. variante: vienam jo pagimdytajam. Ëåò æå èìåþò îò Àâèìåëåõà è ìíîãîãî ðîäîó ñêâåðíàãî Ñîâüÿ äî ñåãî ëåòà. åñòü ëåò 3000 è 400 è 40 è 6 ëåò. kad jie Sovijø dievu vadina Aðtuonioliktas sakymas [V. padarë jam guolá ir pakasë já þemëje. kitaip tariant. variante pridëta: vaikams]. ar gerà atilsá turëjæs. variante: ádëjo á medþio skrynià ir paguldë miegoti]. KRONIKA 1261 Pasakojimas apie vienà pagoniðkà paklydimà. tasai tarë: ¥Bièiø ir daugybës uodø ëdamas buvau. ­ 267 ­ . * Lauþtiniuose skliaustuose nurodomi Flavijono Dobrianskio paskelbto (Äîáðÿíñêèé. kad nueisiàs ir suieðkosiàs tëvà. Vël rytojaus dienà padarë didþiulá lauþà ir ámetë já á ugná. O [V. [ðis] iðsipraðë jø. Pro aðtuonerius vartus [praeiti] negalëjo. Mëgino jis nusileisti (nuþengti) á pragarà. santrumpa – V.) teksto skirtumai. 249–250) vadinamojo Vilniaus varianto (Vilniaus chronografo. pro devintus savo norà patenkino. paklausë já. sûnaus [V. padedamas savo pagimdytojo. kitaip tariant. ir atëjo á pragarà. variante pridëta: jo] tëvui su juo pavakarieniavus. Rytà jiedviem atsikëlus. Pagavæs ðernà. apie tai. iðëmæs ið jo devynias bluþnis. sûnui. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ JONO MALALOS KRONIKOS INTARPAS ïðåëåñòü ñêâåðíàà ïðèèäå â íå îò Ýëëèí. Tas jam sudejavo: ¥Ak! kirminø ir ðliuþø ëdamas buvau´. Rytà paklaustas. kokiø bûta ir mûsø Lietuvoje]*.

ir jemø. ir ámetusiam jiems saulæ á dangø. kurios sovika vadinamos ir [kurios] mano. Ðità paklydimà Sovijus paskleidë. kitaip tariant. kad jø sielø vedlys á pragarà esàs Sovijus. Vertë BRONYS SAVUKYNAS ir JUOZAS TUMELIS ­ 268 ­ . griaustiniui. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS O didis ðëtoniðkas paklydime. kalei.TURINYS TRUMPINIMAI. kad jie aukotø nelabiems dievams Andajui ir Perkûnui. ir Þvorûnai. ir lyviø. nukalusiam jiems saulæ. O metø nuo Abimelecho ir nuo nelabojo Sovijaus gausios giminës iki ðiø metø. kuris buvai ávestas á lietuviø giminæ ir jotvingiø. kuri ðvieèia þemëje. Ðitas nelabas paklydimas atëjo pas juos ið graikø. ir prûsø. yra 3000 ir 400 ir 40 ir 6 metai. ir [kurios] po ðiai dienai savo mirusiøjø kûnus degina lauþuose kaip Achilas ir Eantas ir visi kiti graikai. gyvenæs Abimelecho laikais. ir daugelio kitø. ir kalviui Teliaveliui. kai pradëjome raðyti ðià knygà. kitaip tariant.

153. o kitas – ákiðtas á nupjauto ir iðskobto medþio kamienà. 1892. Ðiam apraðymui ið esmës yra tapatus Olyvos kronikos visas 1279 metø áraðas (SRP. II. kadangi pagrindiniø áraðø pabaigoje uþsimenama apie Traskà (MPH. arba pats viskà prasimanë. 1936. Vadinasi. Pilniausias iðlikæs Traskos analø nuoraðas raðytas XIV amþiaus viduryje ar antrojoje pusëje ir jame pasakojami ávykiai nuo 965 iki 1340 metø. Kita vertus. kad 1279 metø áraðas padarytas praëjus nedaug laiko po apraðomøjø ávykiø. 153). netikslus (Lenkijoje paraðyta labai daug analø). Mannhardt. todël ðie analai dar vadinami Traskos analais. 1892. 386–387.TURINYS TRUMPINIMAI. Daugelis Lenkijos analø yra vieni su kitais susipynæ. ávykæs lietuviams aukojant belaisvius kryþiuoèius. nereikia pamirðti. II. arba analø autorius turëjo papildomø duomenø apie jø þuvimà. kad jie bûtø buvæ sudeginti (Mierzyñski. Toks tapatumas leidþia spëti. redagavimo ypatumus (tuo labiau kad senesnieji nuoraðai dingæ). EDVARDAS GUDAVIÈIUS Baltø mitologijos ðaltiniø skelbëjai yra atkreipæ dëmesá á analø autoriaus polinká fantazuoti. o tai savo ruoþtu galëjo paskatinti ir toká deginimo bûdà. II. kita raðysena pridurti dar trys 1341– 1343 metø áraðai (MPH. susieti perimamumo ryðiais. I. 768). 845–846). Eiliuotojoje Livonijos kronikoje) broliø þuvimas apraðomas kitaip – ten nesakoma. Kituose ðaltiniuose (Petro Dusburgieèio Kronikoje. Epizodas. vaizduoti neátikëtinus stebuklus (Mierzyñski. 826–861). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LENKØ ANALAI Pavadinimas Lenkø analai (Annales Polonorum) labai bendras. 1983. NORBERTAS VËLIUS ­ 269 ­ . Keistokai atrodo neáprastas deginimo bûdas: vienas brolis sudeginamas ákeltas á medá. sudaro Traskos analø 1279 metø áraðo vidurinæ ir bene didþiausià dalá (MPH. kuriame apraðomas stebuklas. Iðskirtiná deginimo (aukojimo) bûdà galbût lëmë socialinë broliø padëtis – vienas ið jø buvo Livonijos magistras. kad baltai galëjo turëti mirusiøjø laidojimo medþiuose paprotá (Vëlius. 69). 826– 827). ir sunku nustatyti vienø ar kitø analø paraðymo datà. Su Traskos analais turi bendrumø Krokuvos analai ir kai kurie kiti analai. 238–241). I.

68–69. qualis nunquam ab aliquo vivente visa fuit. 152 (fragm. Videbaturque Lithwanis astantibus et ascensionem illam mirantibus quod virgo pulcherrima ascenderet in celum. lietuviai paëmë á nelaisvæ du brolius kryþiuoèius. Mannhardt.). 68 (fragm. Mierzyñski. Sed mirum in modum equo igne consumpto apertum est celum super cruciferum et lux magna descendit super eum et ignem suppositum sparsit in partes diversas.. ostendit eis [deus] aliud sequens miraculum quod in socio illius suspensi cruciferi experiri voluerunt. II. non virtuti divine. ANNALES POLONORUM 1279 Iam dicto anno [1279] pugnantibus cruciferis de domo Theutonica contra Lithwanos. descendit de celo in luce magna et veniens ad predictum eripuit de medio igne et tulit secum in celum cum corpore. 1892. II. Tekstas ið: MPH. 1936. ut supposito igne utrumque vorax flamma consumeret. 1892. 826–861. ita quod post discessum lucis nullum vestigium. nulla particula vel signum inventum est de illo. 152–154. Sed quia hoc factum pagani affirmabant incantacionibus. Mannhardt. 1936. LENKØ ANALAI 1279 Jau minëtais 1279 metais Vokieèiø ordino kryþiuoèiams kovojant su lietuviais. quorum unus cum fuisset suspensus super altissimam arborem. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: MPH. equus quoque eius sub eo suspensus est. 826–828. Nam viso predicto miraculo superstitem cruciferum dirumpto trunco arboris per medium incluserunt circumponentes et ignem copiosum ut vivus igne consumeretur [..] subito celum fuit super ipsum apertum et quedam avis magna alba. 845–846.TURINYS TRUMPINIMAI. Vienas ið jø buvo pakabintas ­ 270 ­ . ascendit simul et crucifer ille cum corpore in celum. II.). capti sunt duo fratres cruciferorum a Lithwanis. Mierzyñski. Cumque lux illa ascenderet in celum. Literatûra: MPH.

o ne Dievo galybei. iðvydæ minëtàjá stebuklà. Kai toji ðviesa pakilo á dangø. raji liepsna pasiglemþtø abu. Taèiau kadangi pagonys ðá ávyká priskyrë kerëjimams. uþdarë jame antràjá gyvà kryþiuotá ir aplink uþkûrë didelæ ugná. Taèiau – negirdëtas dalykas! Kai ugnis apëmë þirgà. apgaubtas galingos ðviesos.] Staiga virð jo atsivërë dangus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LENKØ ANALAI ant labai aukðto medþio. ant jo nusileido didþiulë ðviesa ir á visas puses iðsklaidë uþkurtà ugná. kartu pakilo á dangø ir kryþiuotis su visu kûnu. kaþkoks niekuomet jokiam gyvajam nematytas didelis baltas paukðtis nusileido ið dangaus. nebuvo rasta jokio jo pëdsako. po juo – jo þirgas. Dievas jiems parodë kità stebuklà. Ðalia stovintiems to pakilimo nustebintiems lietuviams atrodë. kad jis sudegtø gyvas. jokios dalelës ar þenklo.. kad á dangø pakilo labai graþi mergelë. nes. Mat. jie.TURINYS TRUMPINIMAI. ir prisiartinæs prie minëtojo kryþiuoèio iðplëðë já ið ugnies ir nusineðë á dangø su visu kûnu. kad. ðviesai dingus. virð kryþiuoèio atsivërë dangus. nupjovæ medþio kamienà ir já iðskobæ. pakûrus ið apaèios ugná. [.. Vertë DALIA DILYTË ­ 271 ­ .

tuo metu gyvenusá Liubeke. kad 1288–1298 metais jis buvo Liubeko miesto tarybos tarëjas. Kronikoje minimas ðarvuoto brolio su þirgu sudeginimas. Sunku pasakyti. Autoriaus asmenybë problematiðka. prieðiðkumà krikðèionims. NORBERTAS VËLIUS ­ 272 ­ . mirë apie 1310 metus. prie kurio pridëjo ir gyvenamojo meto ávykiø kronikà. ALBRECHT VON BARDOVIK Albertas Bardovikietis (Albrecht von Bardovik) – Liubeko miestietis. Liubeko miesto amatininkà. Vëliau Karlas Koppmannas atrado dar vienà XIII ir XIV amþiø sandûroje gyvenusá Albertà Bardovikietá. nei kitoje kovojanèioje pusëje. magistrà. Koppmannas iðkëlë dar vienà hipotezæ: galimas dalykas. kokius patys naudojo. dël didelës abipusës neapykantos þiaurumø netrûkdavo nei vienoje. perdëtai vaizdavo lietuviø þiaurumà. kuri ið ðiø hipoteziø yra tikresnë. Albertas Bardovikietis ið tikrøjø yra kapelionas Lüderis Rameslohas. norëdami pateisinti savo grobikiðkus karus prieð Lietuvà. Ne visada kryþiuoèiø nuþudymai sietini su lietuviø religinëmis apeigomis. 1308 metais – burmistras. Daugiausia vietos skiriama Livonijos ordino kovoms su Rygos arkivyskupu. priskirtinas religijos sferai. nes panaðus belaisviø aukojimo dievams bûdas yra minimas ir kitose kronikose. Alberto Bardovikieèio Kronika apima trumpà laikotarpá – 1297–1298 metus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ALBERTAS BARDOVIKIETIS XIII–XIV a. Alberto Bardovikieèio Kronika yra iðsamiausias istorinis ðaltinis apie 1297–1298 metø Livonijos ávykius. Pirmasis Kronikos tyrinëtojas Ferdinandas Grautoffas manë autoriø esant vienuolá. Jiems neretai priskirdavo tokius þmoniø kankinimo bûdus. atrodo. Raðytiniuose ðaltiniuose minima. Kita vertus. nuo 1298 metø Liubeko kancleris. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Kryþiuoèiai. kuris 1298 metais lydëjo Liubeko tarybos narius á Rygà. Apie 1298 metus sudarë Liubeko miesto dokumentø registrà. Panaðiai lietuviai degindavo ir savo mirusius arba þuvusius karþygius.TURINYS TRUMPINIMAI. Apraðomas ir rygieèiø sàjungininkø lietuviø dalyvavimas ðiuose ávykiuose.

. Mierzyñski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ALBERTAS BARDOVIKIETIS Publikacijos: Grautoff.] thoghen [. 154–155.TURINYS TRUMPINIMAI. 1936. o su jais dar dvideðimt keturi ar daugiau broliø. 1872.). se nemen eynen anderen broder myt synen wapenen unde bunden ene uppe syn pert unde brandene ereme ghode tho eren. do de strit aldus was erghan. jie [lietuviai] paëmë magistrà ir nukryþiavo tarp dviejø medþiø ir jo kûne padarë daug þaizdø. 1829. de Lettowen. 1892. tho iunghest houwen se ene vor middes untwey. se nemen den mester unde bunden en crucewys tusghen tve bome unde deden manyghe martere an syneme lyve..] patraukë prie Gaujos. de mester bleyf doth en deme stryde unde broder Godevert. [. 71..). 1892.. 301–316.]. Tekstas ið: Koppmann.... Koppmann.] de van der Ryghe unde ere helpere. Magistras1 ir jo kariai puolë. de ghude cummeldure van Vellyn. uppe de Thoreydera... 154–155 (fragm. 1829. 1899. DIE SOGENANNTE LÜBECKISCHE CHRONIK um 1298 [.. dar wart eyn grot manqualm an beyden scyden. Literatûra: Grautoff.. unde myt en wol veyr unde tvintych brodere oder mer. ten kilo didelës þmoniø þudynës abiejose pusëse.]. galiausiai jie ­ 273 ­ . magistras ir broliai [. De mester unde de syne de reden se an. De brodere van deme Dudisghen hus worden seghelos. Mannhardt. 1899. VADINAMOJI LIUBEKO KRONIKA apie 1298 [..] de mester unde de brodere [. kovoje þuvo magistras ir brolis Gotfrydas.. 69–70 (fragm.. 74. 287–300. 1899. Kai kova taip baigësi. 314–315.] Tie ið Rygos ir jø pagalbininkai ið Lietuvos [. 416–426. Mierzyñski. gerasis Viljandþio komtûras2. den drudden broder villeden se alse eyn rynt. 416–426. Koppmann. Vokieèiø ordino broliai buvo nugalëti.

taèiau apie tokius lietuviø veiksmus jie neraðo. Sembos kanauninkas (SRP. II. Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS KOMENTARAI 1 2 3 Magistras – Livonijos ordino magistras Brunonas (1297–1298). 283–284). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS perkirto já pusiau. II.TURINYS TRUMPINIMAI. Viljandþio komtûras Gotfrydas – jis minimas tik Alberto Bardovikieèio Kronikoje ir Sembos kanauninko raðte (SRP. Petras Dusburgietis (SRP. 163). Treèiam broliui jie nulupo odà3. Ðá Livonijos ordino susidûrimà su lietuviais mini Hermanas Vartbergietis (SRP. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 274 ­ . 283–284). Jie paëmë kità brolá su jo ginklais ir pririðo já ant þirgo ir sudegino savo dievo garbei. 55–56). II. I.

Heinrich von Lettland. radus naujø ­ 275 ­ . Pats kronikininkas. ðiø þemiø pavergimà ir prievartiná gyventojø krikðtijimà. y. lyviais. pastangas pavergti þiemgaliø. þiemgaliø þemes. t. Ðvedija. nepaisant tendencingumo. Kunigavo latgaliø kraðte – Imeros þemëje (Chronicon Livonicum vetus. Kronikos (Chronicon Livonicum vetus) rankraðèiuose autoriaus vardas nepaminëtas. Taigi. Gráþæs aktyviai dalyvavo Rygos vyskupo ir kalavijuoèiø ekspansijoje á estø. Kronikoje yra daug autentiðkos medþiagos apie Pabaltijo tautas. estais. lietuviø prieðinimàsi atëjûnams. siekiàs pagrásti popieþiaus laiminamà karà prieð Pabaltijo tautas. Danija. manoma. Ið teksto analizës spëjama. Kronika apraðo vokieèiø ekspansijos á lyviø. Taèiau kronikos tekstas ðios prielaidos nepatvirtina. Manyta. Henrikas – katalikybës ideologas. kalbëdamas apie 1220 metø mûðá su estais. Indriíis) – Rygos vyskupo Alberto tarnybos kunigas. lietuviø þemes. kad autorius yra tekste ne kartà minimas Henrikas. 1225–1227 metais raðytas Henriko Kronikos originalas neiðliko. Lotynø kalba paraðë seniausià iðlikusià Livonijos kronikà. Rygos vyskupø ir Livonijos (Kalavijuoèiø) ordino santykius su gretimomis rusø kunigaikðtystëmis. tarp jø ir apie lietuvius. apimanèià ávykius nuo XII amþiaus devintojo deðimtmeèio iki 1227 metø. 1208 metais jis buvo Rygos vyskupo áðventintas á kunigus ir pasiøstas á Latgalà. dalyvavo Rygos vyskupo derybose su latgaliais. varþybas dël Pabaltijo þemiø. XXIV. kà yra matæs savo akimis arba suþinojæs ið maèiusiøjø. Estijoje varþësi su danø misionieriais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS apie 1187–1259 ar vëliau HENRICUS DE LETTIS Henrikas Latvis (Henricus de Lettis. 1740 metais Kronikà ið XVI amþiaus nuoraðo su vëlesnëmis interpretacijomis paskelbë Johannas Danielis Gruberis. save ir vokieèius suprieðina su letais. 1224 metais dalyvavo Tartu puolime. vertëjas. 1). aktyvus ávykiø dalyvis. Vëliau kurá laikà buvo Rygoje. estø þemes pradþià. kad autorius – ið Livonijos á Vokietijà pasiøstas jaunuolis. Vëliau. Seniausias þinomas jos nuoraðas raðytas XIII amþiaus pabaigoje ir XIV amþiaus pradþioje (rastas 1862 metais). Kronikininkas pabrëþia.TURINYS TRUMPINIMAI. kad apraðo. kad Rubenëje. 1215–1216 metais buvo nuvykæs á Romà. Talavos sritá. Todël manoma. Nëra visiðkai aiðki autoriaus tautybë. kad Henrikas kilæs ið Vokietijos. latgaliais. vëliau gràþintas misionieriaus veiklai. Heinrich der Lette. latgaliø.

 Hanseno (1853 metais iðleistame rinkinio Scriptores rerum Livonicarum I tome) ir Wilhelmo Arndto (1874). slavø) paproèius bei tikëjimus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS nuoraðø. Kronika yra iðversta á vokieèiø. dar nepriëmæ krikðèionybës. 29. 98. matyt. Imeros latviai per bûrimus klausia savo dievø. su kuriais bendraujama per burtus. Apie juos irgi uþsimenama Kronikoje. nes kronikininkas mini ¥ðermenis su iðgërimu´. kaip ðios gentys ásivaizdavo pomirtiná gyvenimà. finougrø. Todël ðiame leidinyje pateikiami visi Henriko Latvio apraðytieji Pabaltijo tautø paproèiai ir tikëjimai. latviø. kà pats buvo matæs arba suþinojæs ið amþininkø (Mannhardt. keldavo ðermenis. Henrikas Latvis mini mirusiøjø laidojimo paproèius. Negalëdami deramai palaidoti visø mirusiojo palaikø. 1948. Laidodami mirusiuosius. Kalbëdamas apie baltø gentis (latvius. Dalis finougrø (ypaè lyviai) gyveno sumiðæ su baltais. Todël po vyrø þûties net penkiasdeðimt lietuviø moterø pasikaria. 1936. 77). buvo paskelbtos dvi labai reikðmingos publikacijos – A. Pomirtinis gyvenimas buvo ásivaizduojamas panaðiai kaip ir þemiðkasis. Ypaè vertingø duomenø pateikiama apie mirusiuosius. kaip lietuviai. Henrikas Latvis apraðë etniniu ir kalbiniu poþiûriu keliø skirtingø genèiø grupiø (baltø. rusø. formuojantis latviø tautybei. Ãóðåâè÷. o vëliau. kurðius. ar jiems ­ 276 ­ . þiemgalius. tikëjimus bei paproèius. Kurðiai mirusiuosius degindavo. norëdami su apeigomis palaidoti Latvijoje þuvusio vado galvà. lietuvius). raðo apie tai. Buvo tikima. 1959). tikëdamosi. Kronikininko þinios patikimos. Naujausias publikacijas parengë Leonidas Arbuzovas ir Albertas Baueris (1955. ásiliejo á jà. 1892. 70. Savo tikëjimais artimi baltams buvo ir Naugardo bei Pskovo srièiø rusai. lietuviø kalbas. kai kuriø dalykø galëjo nesuprasti ar pavaizduoti kiek tendencingai. kad mirusiojo gyvenimas aname pasaulyje priklauso nuo laidojimo apeigø. jis apraðë tik tai. lietuviai stengdavosi palaidoti bent jo galvà. Mierzyñski. Tiesa. su kuriomis kalavijuoèiai kovojo ir kuriose skleidë krikðèionybæ. anglø. garsiai juos garbstydami (¥degino þuvusiuosius ir raudojo jø´). kad paskui gyvens su jais kitame gyvenime. bûdamas prieðiðkos pasaulëþiûros ir religijos. uþ jà atiduoda net á nelaisvæ patekusá vienos Livonijos srities seniûnà. Henrikas Latvis apraðo. estø. Ið Kronikos ryðku ir didelis baltø pasitikëjimas savo dievais. bendravimà su dievais per burtus ir aukas. lietuviai. ROMAS BATÛRA Henriko Latvio Kronikoje yra nemaþa uþuominø apie genèiø. apie ávairiø susitarimø patvirtinimo apeigas.TURINYS TRUMPINIMAI. be to.

susiruoðæ á mûðá. 1874. I. Su senàja baltø pasaulëþiûra susijæ ir Henriko Latvio apraðyti ávairûs susitarimø patvirtinimo aktai. ­ 277 ­ . ir rus. Jurginis. 88–90. 1853. Kurðiai taikos sutartá sutvirtina krauju. Mierzyñski. 41–42 (fragm. 1938 (lot.). ir vok. Jungfer. Ãóðåâè÷. 97–114. 1862. 74. Mugurçviès. Kurðiai. 1969. iðbûræ sëkmæ. 1827. k. Àííèíñêèé. 28–38. 118.TURINYS TRUMPINIMAI. Arbusow. liet. k. 168. Pisani. 1904. 1948. tokie aukojimai baltuose buvo populiarûs. o tuo labiau daryti ið ðio teiginio apibendrinimus apie nevienodà þemdirbystës ir gyvulininkystës paplitimà Pabaltijyje (Ãóðåâè÷. Todël negalima remtis Henriko Latvio pateikta medþiaga ir teigti. 3–22. k. sudaræ sàmokslà. Feldhûns. Henriko Latvio apraðytuosius þalèius Kuoknesës kalne galima sieti su þalèiø kultu (Ãóðåâè÷. Ðmits. mëgina þygá nutraukti. 1993. 172. Bauer. 1993. Vahtre. 1926. k. mëtë á juos ¥paaukotus ðunis bei oþius´. 1964. 1959b. Àííèíñêèé. Taèiau Kronikoje visai neuþsimenama apie kasmetinius aukojimus dievams taikos metu. LIÐ. 74–77. 1955. 252–254. Klimas. 52–54. 1–67. 1991. 142. Gyvuliø aukojimas karo metu apraðomas ir kalbant apie finougrus. 1991. 1938. 108. organizuoja þygá prieð lietuvius. 1971. 98–114 (fragm. 1740 (lot. Mierzyñski. Ivinskis. Balys. 75). 333–451. Biezais. 92. 1948.). Jurginis. 7–43. Mugurçviès. 1936. 140. meta á Dauguvà ietá. 1892. atsisakydami taikos su Kuoknesës vokieèiais. stojasi ant kalavijø. Bielowski. norëdami pasityèioti ið krikðèioniø.). Tekstas ið: Hansen.). kad Pabaltijo gyventojai dievams aukojo tik gyvulius. Johansons. 66. 122–124. Èâàíîâ.). 23–152 (liet. 1950. lietuviai. Hansen. ar ið vokieèiø. Apie baltø aukojimà dievams kalbama tik vienoje vietoje – pilyje apgulti lyviai ir latviai ¥dievø garbei skerdë gyvulius´ ir. Biezais. Mannhardt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS priimti krikðtà ið rusø. latviai su lyviais. ir javai. koks laikas tam bûtø patogiausias. Brückner. 308–310. Juèas. ir vok. Dievams buvo aukojami ir gyvuliai. 1926. 154. Þiemgaliai. III–XII.). Literatûra: Gruber. 33. 1892. Sprendþiant ið vëlesniø ðaltiniø. 306. paðaukæ juos. 1954. Arbusow und Bauer. 7–9. 28–38 (fragm. 1853. 130. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Gruber. 1926–1927.). Henriko Latvio þiniomis naudojosi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Voigt. 1956a. Ivinskis. 270. Hansen. Feldhûns.).). 1936. Mannhardt. 27. 74). kadangi Kronikos autoriui nepasitaikë jø matyti. 1740. Arndt. 1919. 1948. praðo dievø pagalbos ir stengiasi iðburti. Arndt. 1874. k. Òîïîðîâ. o ið burtø suþinojæ. 1938b. 1853 (lot. 46–331 (lot. 178. 1980 ir kt. Clemen. kad lietuviai yra pasirengæ kovai. 1964. 1965. ir latviø k. 1938.

in cuiusdam arboris ramo quasi caput hominis inciderant: quod Livones Saxonum Deum putantes. sed vocatione Christi. [. calcat equus. audito adventu Episcopi et civitatis inchoatione. Orat frater ore. dicentes: „Hic iam baptismatis aquam cum ipsa christianitate removemus aqua fluminis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS CHRONICON LIVONICUM VETUS 1225–1227 I. a paganis plurima passus est vitae pericula dicentibus.TURINYS TRUMPINIMAI. non timore belli. cocto iuxta ritum paganorum medone combibentes. qui recesserant.] ­ 278 ­ .] II.. Et ecce! perfidi Livones.] Interim Curones. ut prius.. et ob hoc equi dorsum tergendum. eo quod fertilior seges ipsius sit in agris. voluntas deorum de immolatione sorte inquiritur: ponitur lancea.. cum fide christianorum. Idem frater missus in Estoniam. post recedentes Gotlandiam per mare transmittunt. Colligitur populus. ipsum solem comedere. Gesta secundi Episcopi Bertoldi [. quae in die Johannis Baptistae visa fuit. pro pace facienda nuncios suos ad civitatem dirigunt: quam pacem.. sicut mos est paganorum.. fratrem Theodoricum. consentientibus Christianis. et ex hoc inundantiam et pestilentiam sibi imminere credentes. ligna connectunt: quibus caput superpositum. Christi 1200–1201 [. quo Deus elabatur. quasi Deum Saxonum. manu benedicit. Gesta Meinardi primi Episcopi [. pedem vitae deputatum nutu Dei praeponit.. [. Ariolus. propter ecclipsin solis. Cisterciensis ordinis. frater Theodoricus vitae reservatur.. captato consilio.. asserit. de balneis egressi Dunae fluminis aqua se perfundunt.] Habebat idem episcopus cooperatorem in evangelio. Deum Christianorum equi dorso insidere et pedem equi ad praeponendum movere. post Saxones recedentes transmittimus´. Alberti Episcopi Annus 3. caput ab arbore ponentes. [.. Quo facto dum equus vitae pedem praeponit. postmodum in Estonia Episcopum: quem Livones de Thoreida diis suis immolare proponunt. sanguinis effusione stabiliunt. et fidem susceptam exfestucantes.] V.. Illi autem.. eorumque segetes inundatione pluviae perirent.] Jam vela ventus depulit..

Christi 1205–1206 [. verbum Dei de suscipiendo baptismo alloquitur.. Erat enim imago excrescens ex arbore.. et in Deum credere se promittunt. Deo se commendabat.. quod in uno vico mulieres quinquaginta se ob mortem virorum suspendio interfecerant. procederet. [. Christi 1206–1207 [. Christi 1204–1205 [. daemonis hanc esse illusionem. se cum illis mox in alia vita victuras. quorum quosdam ex eis Diis suis immolantes. Deum Livonum.] Referebat sacerdos quidam. eo quod via illo autumnali tempore non esset. et in via Letthgallis. circa Ymeram habitantibus.TURINYS TRUMPINIMAI..] Unde Alobrandus huiusmodi modicum curans. Nimirum cum credant.. a pectore ad sursum usque..] [. et timore illius exercitus convenire non audemus. Mane facto cum huiusmodi nihil audirent et perciperent.. quod fantasma Livoni praedixerat. unum baptisma esse praedicat. Alberti Episcopi Annus 8. per quam Letthones venire possent.] Post hoc brevi transacto tempore peregrini.. dicit ei: vidi. diabolo et eius operibus abrenunciant.. Johannes nomine. visionemque suam referens. inquit. a Livonibus insidiantibus in silvis occisi sunt decem et septem ex eis. utpote ­ 279 ­ . Letthonum exercitum cras venturum. quae dicitur Sydegunde. creatorem omnium. et dixit mihi.. [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS IX.] Cumque in villam. colliguntur omnes in unum: quibus sacerdos idololatriam detestatur. Veniens autem Livo quidam de latibulis silvarum nocte. in orationibus suis existens. crudeli martyrio interfecerunt. et his et similibus ad culturam unius Dei eos invitat. [..] XI.] X. et baptizantur. statim populum ad audiendum verbum Dei convocat. huiusmodi fantasmata daemonum illusionem affirmat: tandem unum Deum. aliis rebus magis attentus. qui nobis futura praedixit. quotquot praedestinati erant a Deo. Alberti Episcopi Annus 7. His auditis... de castro Ykeskola exeuntes pro colligenda annona.. Sacerdos autem intelligens. unam fidem. At illi gaudentes de adventu sacerdotis. revertitur. qui tunc in Letthonia captivus tenebatur. Alberti Episcopi Annus 9. praesertim cum iam tota Livonia et plures ex Letthgallis verbum Dei receperint.

qui erant in Livonia. ad ­ 280 ­ . si videlicet fama adventus ipsorum pervolaverit. et ecce! turbatio sequitur. et in armorum suorum nitore venientes.. profecti sunt in terram Semigallorum. Mittuntur itaque cum Westhardo quinquaginta vel paulo plures viri. ad expeditionem se praeparat adversus Letthones.. si Letthones venturi sint ad pugnandum contra eos? Et cecidit sors. Ydumeorum sacerdotem.. Et baptizavit Alobrandus quasdam villas. et per Teutonicos sperantes relevari ac defendi. et coniurantes. et in Riga Christianorum suppliciter deprecatur auxilium. Adhaec Rigensium seniores. Assumentes secum Danielem. et famam pervenisse. ne in anima et corpore periclitentur. Semigallorum dux. Et cecidit sors ad Latinos. sperantes et evasisse Charybdin. milites ac balistarii. benignissime a Semigallis sunt recepti. bellumque hoc tempore contra Letthones omnibus modis cotradicunt. decernunt. allegans. Deorum suorum sortes non curantes. Sed precum suarum tandem instantia. nec non ex Fratribus Militiae Christi plures. imo propter suorum paucitatem. [. Christi 1207–1208 [.] Eo tempore Rigenses et Christiani. imo obedienter eos ad pugnam mittere. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS a Letthonibus saepius vastati. auxilium ipsi iam denegant. an Latinorum et Teutonicorum debeant subire baptismum? Nam Rutheni eorum tempore venerant baptizantes Lethigallos suos de Tholowa. sibi semper tributarios. Qui in equis suis insidentes. qui cum eo ituri erant.] XII. et procedentes prope Letthoniam nocte quiescunt. et. et quiescentes a diis suis futura requirunt. et stultorum virorum. quod iam in alia vice Rigensibus ad expugnandos alios paganos venit in adiutorium: insuper et deorum suorum sortes in meliorem partem cecidisse insinuat.. et Letthones ad bellum paratos esse. et a Livonibus semper oppressi. bellum eis non prohibere. Qui mittentes per omnes fines congregaverunt exercitum magnum. Alberti Episcopi Annus 10. pertinaci audacia victi. quia Westhardus. et annumerati sunt cum Livoniensi Ecclesia Rigensibus. Unde stupefacti Semigalli nimis. quibus a Letthonibus debellatus et depraedatus saepe fuerat in omnibus confinibus Semigalliae. pacem erant desiderantes et non potuerunt compotes fieri: bona erant quaerentes. cum gaudio verbum Dei recipiunt: missis tamen prius sortibus et requisito consensu deorum suorum: An Ruthenorum de Plescekowe habentium Graecorum fidem cum aliis Letthigallis de Tholowa. sed premebat adhuc eos imminens et praesens Scyllae periculum. memor adhuc bellorum et malorum multorum. et rediit Rigam et nunciavit Episcopo.TURINYS TRUMPINIMAI. mittentes sortes et postulantes favorem deorum suorum. Nam post fugam Ruthenorum.

dolo ac fraude nimia mortificavit.] Curones vero congregati cum omni exercitu suo. Et accedentes iterum ad civitatem per totum diem pugnabant..] [. sicut antea. ad civitatem ex alia parte declinant. et firmis fecit munitionibus muniri. residentes in vicinia quatuordecim diebus. [. plurimi ex eis a sagittariis laedebantur. dicebant. cum omnibus peregrinis et exercitu suo divertit in Kukenoys. et cum audirent sonitum campanae magnae.. quando milites ac familiam suam. a civitate recedunt. eundem montem mundare et renovare. ne quando Letthonum velocitas. [. Quos videntes Curones... defraudaret. Alberti Episcopi Annus 12. et inveniens montem ipsum desertum et prae immunditia quondam inhabitantium vermibus et serpentibus repletum.] Post haec ibat exercitus ad naves suas..] XIII.. [. eo quod Letthonum valde timeant insultum. et facto prandio iterum ad bellum se praeparabat. venientes Holmenses in equis suis ad montem antiquum et gladiis suis hostibus comminantes.] ­ 281 ­ .... et castrum firmissimum aedificavit. et mortuos suos cremantes.TURINYS TRUMPINIMAI. et milites et balistarios cum familia sua ibidem ad castrum conservandum reliquit. Christi 1208–1209 [. et ignem copiosum incendissent.. Et cum exirent de tabulis suis ad comportationem lignorum ad incendium. et recordatus mortificationis illius. Alberti Episcopi Annus 11. iussit ac rogavit. quam rogatione sua sibi cum multis expensis contra Letthones in auxilium miserat. et transita Duna triduo quiescentes. statim aut frater suus aut alius consocius suus abscisso suo capite eum totaliter interfecit. Christi 1209–1210 [... ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS redeundum Teutonicos invitant. quam sibi et suis regulus Vesceka de Kukenoys praeterito anno intulerat. fecerunt planctum suum super eos.. se ab illo Deo Christianorum comedi ac consumi. auxilium deorum suorum et tempus opportunum sortibus suis requirebant. et multis expensis adhibitis diligentissime custodiri fecit. Et quicunque eorum a lapidibus machinarum aut a balistariis vulneratus cecidit. convocavit omnes Livones et Letthos iam dudum conversos. vel Ruthenorum ficta dolositas eos. Et cum undique circumdedissent civitatem.] XIV.] Quorum consilio praesul idem usus. [.. et collectis interfectis suis ad naves revertuntur.

alios captivos ducunt. animalia mactant. venerunt ad Dunam. lapides multos et magnos in castrum proiiciunt. [. castrenses impugnant. [.] [. recedentes a Teutonicis. villas et confinia eorum vastaverunt. confirmarunt.] Teutonici vero patherellis munitionem castri destruunt. paganorum more. lignorum strues faciunt. diisque suis secundum antiquas consuetudines honorem impendentes. ibidem se magetas.. lanceam in Dunam miserunt.] [.] Letthones autem pacem factam cum Teutonicis non curantes. inter se coniurarunt. Alii propugnaculum erigunt. et alios interficientes. paci ac familiaritati Teutonicorum contradicentes.] XVI. et gladiorum calcatione coniurationem suam.] Unde Livones et Letthi.. et spolia multa tollentes. Alberti Episcopi Annus 13. quod nocte sequenti ventus in terram proiicit.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS XV.. Christi [1210–1211] [. donec aut castrum destruant.] Post hoc Estones per provinciam mittunt ex suis fortioribus ad despoliandam terram. id est... et boves et pecora in conventum suorum compellunt... [.. Ipsi tamen ab incepto non desistentes. aut Livones ad suum consensum emolliant. et mactantes boves et pecora.. et vocatis quibusdam de castro Kukenoys... Christi 1211–1212 [. manere in perpetuum.. Alberti Episcopi Annus 14. Sed caro percussa. multa eis mala intulerunt.. deorum offensam.. homines et iumenta multa interficiunt.. diisque suis immolantes.. qui incendentes villas et ecclesias et ex Livonibus comprehensos occidunt. [. et clamor magnus fit. saepius eodem tempore Selones et Letthones despoliantes. promittunt.. Christi 1212–1213 [. ut statim deinceps eodem itinere secum ad destruendam Rigam vadant. alios captivos ducentes. cadens in partem sinistram. canes et hircos immolatos ad illusionem Christianorum in faciem Episcopi et totius exercitus de castro proiiciunt. Sed frustratur omnis labor eorum.] Milites etiam de Kukenoys et Letthi.. Unde Letthones colligentes exercitum venerunt trans Dunam in provinciam ­ 282 ­ . favorem ipsorum requirunt. et in via frequenter insidiantes. Alberti Episcopi Annus 15.] XVII. et omen indicat sinistrum. montem castri fodiunt. et exultatio in castro.

] Post hoc iidem Saccalanenses abierunt in Gerwam. et corpora eorum canibus et volatilibus caeli rodenda dederunt... abiit iterum Letthorum de Ymera sacerdos in Estoniam. in quo dicebant indigenae magnum Deum Osiliensium natum.. ut et ipsi similia facerent. dilacerantes viscera eorum. ut fortes contra Christianos efficerentur. quibus Teutonicos interfecerant. Alberti Episcopi Annus 24. Supervenit autem Volquinus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS Lenewardensem et comprehenderunt Livones in villis et occiderunt ex eis et mulieres et parvulos et pecora secum ferentes spolia multa tulerunt. et crudeli martyrio cruciaverunt eum. [..] Medio tempore litigantibus aliis pro terrarum dominatibus. et alios. cuius Fratres cum mercatoribus Dunam ascenderant. suadentes eis. et invasit eos post tergum et pugnavit cum eis. qui erat Advocatus eorum. captivum deduxerunt. et de loco illo in Osiliam volasse. quod sanguis non efflueret. seniores de Viliende miserunt eodem die in Odempe. Militiae Christi Magister. [. et extrahentes cor Hebbi adhuc vivum de ventre suo. et magis exinde sacerdotibus credebant. et seniorem ipsius provinciae. saltem capite recepto.TURINYS TRUMPINIMAI. cum ceteris Danis reduxerunt eum in castrum suum. et assantes ad ignem et dividentes inter se... et ceteri fugerunt et evaserunt. [.] ubi erat mons et sylva pulcherrima. et Uldewene secum deduxerunt. tunc noviter ordinato. Completo opere tam nephando et scelerato ac perfido. et mirabantur pagani.] XXIV. succidens imagines et similitudines Deorum suorum ibi factas. et equos et vestes eorum pro signo miserunt..] [. ut. Alberti Episcopi Annus 22. Et Tharbatensibus gladios sanguinolentos.. qui in prima fuerunt acie. Pro cuius redemptione postea datum est caput eiusdem Letthonis occisi. Et ibat alter sacerdos. debitas post eum cum potationibus celebrarent more paganorum exequias. qui Tharapita vocatur. Christi 1219–1220 [. At illi gaudentes omnes verbum istud ­ 283 ­ . Danum.] XXVI. Christi 1221–1222 [. et comprehendentes ibidem Hebbum... Persequebatur itaque praedictus Magister Letthones cum paucis. et cecidit princeps ac senior Letthonum et occisus est et multi cum eo.. assumpto secum alio sacerdote Theodorico. comederunt illud.. Uldewene.

Tunc exivit verbum per totam Estoniam et Osiliam. et servos eorum omnes. quem utique solus Deus inter tot hostes frementes illaesum conservavit. dividentes cum eis equos et pecunias et omnem substantiam Fratrum Militiae. quod eorum. et irruentes in Fratres Militiae vinculaverunt eos. [. et omnia bona Fratrum Militiae et aliorum Teutonicorum et mercatorum rapientes. Et receperunt uxores suas. et scopis purgantes. interfecerunt. et locantes quosdam ex eis in Tharbatam.. et ceteri latitantes evaserunt. ut pugnarent contra Danos et Teutonicos.. quas rapuerant.. eo quod ipse aeque pinguis fuerat. Christi 1225–1226 [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS acceperunt. in coemeteriis sepulta. quosdam in Viliende. tempore Christianitatis suae dimissas. Erat eodem tempore in Tharbata cum Fratribus Militiae confrater eorum. sacerdos Hardwicus. nec non et mercatorum et omnia quae rapuerunt. Clamant et illi.] XXX.] Gaudet exercitus Christianorum. quod postea ipsi sanatum fuit. exclamant. [. qui fuerat Advocatus eorum. videlicet sacerdotem an bovem. Alberti Episcopi Annus 28. dividentes balistas Fratrum Militiae quam plurimas inter se. Deum exorant. firmantes pacem cum eis. taliter baptismi sacramenta de finibus suis omnino delere conabantur.. Et cecidit sors super bovem et immolatus est in momento. recepto tamen vulnere magno. Et eiecerunt nomen Christianum de omnibus finibus suis. ad summitatem valli perveniunt. Sacerdotem vero secundum Deorum voluntatem vitae reservaverunt. ad victimam eligerent. quorum animae in Christo requiescant in pace. Ruthenos vero tam de Nogardia quam de Plescekowe sibi vocaverunt in auxilium. in cuius nomine et laude fortiter ascendunt. et muniverunt castra sua firmissime. et Johannem.TURINYS TRUMPINIMAI.] ­ 284 ­ . et corpora occisorum per campos inhumata reliquerunt. hi Jesum invocant.. Qui primus ascendit. et se et domos suas et castra lavantes aquis. et more paganorum pristino cremaverunt. Et aedificaverunt patherellos in omnibus castris. gaudentes in Tharapitha suo. Et educentes de castro. fortissime et ab illis repelluntur.. et corpora mortuorum suorum. de sepulchris effoderunt. quos postmodum in vincula proiecerunt. Et ex mercatoribus quamplures percusserunt gladio. inter se diviserunt. multarum lancearum ictibus et lapidum fusionibus premitur. et alios in aliis castris. Illi nemus. docentes adinvicem artem balistariam. contra Teutonicos et Latinos et omnes Christianos pugnaturos. quem locaverunt super bovem pinguissimum. Deorum suorum voluntatem sorte requirebant.

] Vos spëjo iðpûsti vëjas bures.. [. vëliau tapusá Estijos vyskupu.] II.] ­ 285 ­ . lyviai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS [. Tharapitha eiecto. ir ðtai! Atsimetusieji lyviai iðeina ið savo pirèiø.. jà uþmina þirgas. Pharaone submerso. Dievo valia jis þengia priekin – tai reiðkia gyvenimà. Kadangi tie iðplaukusieji ant vieno medþio ðakos kaþkà panaðaus á þmogaus galvà buvo iðdroþæ. Tas pats brolis buvo iðsiøstas á Estijà ir dël saulës uþtemimo. kad Dievas nuo jos nukristø. populo videlicet cuncto baptizato.TURINYS TRUMPINIMAI. laikydami tai saksø dievu ir manydami.. siunèiame já su gráþtanèiais saksais atgal´. kuris buvo matomas ðv.] SENOJI LIVONIJOS KRONIKA 1225–1227 I. Jono Krikðtytojo dienà. þirgas vël þengë gyvybës koja priekin. Suðaukus þmones.. revertuntur cum gaudio Rigenses. kaip ir anksèiau.. kad jiems tai potvyná ir marà uþtrauksià.. Þynys paskelbia.] Quo completo et facto. kad krikðèioniø Dievas sëdás þirgui ant nugaros ir nukreipiàs jo kojà prieð jà pastatant. kadangi jo laukuose pasëliai buvo naðesni. [. iðkentëjo nuo pagoniø didelá pavojø gyvybei. nusimetæ nuo savæs priimtà tikëjimà.. [.. pagoniø paproèiu iðsiviræ midaus ir gerdami já pasitaræ nuëmæ tà galvà nuo medþio. suriðæ [ryðulá] pliauskø ir. Brolis meldþiasi lûpomis. captivis omnibus liberatis... o jø pasëliai dël liûèiø nuëjo niekais. Taip padarius.] Turëjo tas vyskupas Evangelijos bendradarbá.. neva jis ryjàs saulæ. dël to þirgui nugarà reikia nuðluostyti. cistersø ordino brolá Theodorikà. burtais pasiklausiama dievø valios apie aukà: padedama ietis.. ir brolio Theodoriko gyvybë buvo iðgelbëta. pasiuntæ tariamà saksø dievà drauge su krikðèioniø tikëjimu paskui gráþtanèiuosius jûra á Gotlandà. Pirmojo vyskupo Meinhardo istorija [. laimina ranka. uþmovæ ant jø tà galvà. Antrojo vyskupo Bertoldo istorija [. apsilieja Dauguvos upës vandeniu sakydami: „Èia mes krikðto vandená ir paèià krikðèionybæ nuplauname upës vandeniu ir. mat jie kalbëjo. Turaidos lyviai já norëjo paaukoti savo dievams.

pasakojo. jis tuoj pat suðaukë þmones pasiklausyti Dievo þodþio.] X. atsiuntë savo pasiuntinius prie miesto taikos sudaryti. 1204–1205 [. bijodami tos kariuomenës. kad esàs tik vienas Dievas. kuris mums iðpranaðavo ateitá. atëjæs ið miðkø slëptuvës. [.] ­ 286 ­ . Naktá vienas lyvis.] [. visø daiktø kûrëjas. pasikliaudamas Dievu. vienas tikëjimas. 1200–1201 [.. kuris tada buvo Lietuvoje nelaisvëje... mes ir nedrástame susirinkti´.. Alberto vyskupavimo aðtuntieji metai. miðkuose tykojæ lyviai septyniolika jø uþmuðë. 1205–1206 [.. jie pagoniø paproèiu sutvirtino taikà krauju. Ið ryto. papasakojo jam apie savo regëjimà: „Að maèiau lyviø dievà. [. pasakë man. jos tikëjosi veikiai gyvensianèios su jais kitame gyvenime. supratæs. Krikðèionims sutikus. kad viename kaime po vyrø þûties pasikorë penkiasdeðimt moterø.. iðaugæs ið vieno medþio nuo krûtinës iki galvos. [. tiek jø pasikrikðtijo.TURINYS TRUMPINIMAI.... kadangi nieko.] Ir kai jie nukeliavo á Siudegundës kaimà. pagaliau jis jiems paskelbë.. Alberto vyskupavimo tretieji metai. Bet kunigas.. Alberto vyskupavimo septintieji metai. Tai iðgirdæ. kà ðmëkla jiems buvo iðpranaðavusi. ðitaip ir panaðiai jis kvietë garbinti vienà Dievà. kad tokios ðmëklos esanèios demonø iðmonës. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS V. Suprantama. Kai kuriuos jie paaukojo savo dievams ir þiauriais kankinimais nuþudë.. bet Kristaus ðaukiami. kad tai demono iðmonë – juk ðiuo rudens metu nëra kelio..] Tuo tarpu kurðiai.. kiek Dievo buvo skirta. tad. vienas krikðtas. jie susirinko visi kaip vienas: kunigas paliudijo jiems stabmeldystës bjaurumà ir árodë. kad rytoj atþygiuosianti lietuviø kariuomenë..] Vienas kunigas. iðgirdæ apie vyskupo atvykimà ir apie pradëtà miesto statybà. keliautojams vos tik iðëjus ið Ikðkilës1 pilies javø surinkti. ne karo bijodami. [.. Jo atvaizdas. jie atsiþadëjo velnio ir jo darbø ir priþadëjo átikëti Dievà ir. – toliau meldësi. kuriuo lietuviai galëtø ateiti. vardu Johannas. neiðgirdo ir nepastebëjo.] IX.] Netrukus po to.

yra graikø tikybos. jie iðþygiavo á þiemgaliø þemæ. Betgi Rygos seniûnai. kaip ir kiti latgaliai ið Talavos3. þibëdami ðarvais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS XI. kad jau visa Livonija ir daugelis latgaliø Dievo þodá buvo priëmæ. mesdami burtus. paëmæ idumëjieèiø5 kunigà Danieliø. dþiûgaudami kunigui atvykus. nes Viestartas4. 1207–1208 [.. naktá sustojo poilsio ir ilsëdamiesi klausinëjo savo dievø apie ateitá.] Tuo metu rygieèiai ir krikðèionys. Alberto vyskupavimo deðimtieji metai.] XII. vylësi. Burtas krito ant lotynø. kariø ir akmensvaidþiø. priëjæ prie Lietuvos. Alberto vyskupavimo devintieji metai. ir jie [latgaliai] buvo su Livonijos baþnyèia priskirti prie rygieèiø. gráþæs á Rygà. ypaè dël to. kad jo dievø burtai laimingai kritæ. bet juos slëgë èia pat esàs ir grësmingas Scilës pavojus. o lyviø visada prispausti. Pagaliau nesiliaujant jiems praðyti ir dël kai kuriø neiðmintingø. norëjusiø su juo vykti þmoniø didelio atkaklumo jie [seniûnai] buvo palenkti ir nusprendë karo neuþdrausti ir juos [norinèiuosius] siøsti á karà.. ar turëtø priimti krikðtà ið Pskovo rusø. Dievo þodá apie krikðto priëmimà. Jie atjojo raiti ant savo þirgø. Alobrandas pakrikðtijo keletà kaimø ir. mokanèius jiems duokles. Siøsdami [praneðimà] per visà savo kraðtà. kurie. Galvodamas apie kitus dalykus. 1206–1207 [. gyvenantiems prie Imeros2. Taigi buvo pasiøsta su Viestartu penkiasdeðimt ar dar kiek daugiau vyrø. su dþiaugsmu priëmë Dievo þodá. labai troðko taikos. Po to.] Todël Alobrandas tuo beveik nesirûpino. Mat rusai buvo anksèiau atvykæ ir pakrikðtijæ savo latgalius ið Talavos. nepaisydami jø dievø burtø. jie iðtyrë savo dievø nuomonæ. jie [þiemgaliai] surinko didelæ kariuomenæ ir. primindamas. atsisakë paremti. nepamirðdamas daugelio karø ir kaip lietuviai juos daþnai nugalëdavo ir apiplëðdavo. lietuviø daug kartø apiplëðti. praneðë apie tai vyskupui. ir buvo þiemgaliø maloniausiai sutikti. bet taip. ar ið lotynø ir vokieèiø. ir visokiais bûdais atsikalbinëjo nuo karo prieð lietuvius. kurie gyveno Livonijoje.TURINYS TRUMPINIMAI. þiemgaliø vadas. tik prieð tai. bet negalëjo jos pasiekti: ieðkojo gërio. kad jis kartà rygieèiams prieð kitus pagonis suteikæs paramà.. nes. kad vokieèiai jø bûklæ palengvins ir juos apsaugos. kad jø kûnui ir sielai nesusidarytø pavojaus.. jie tikëjosi esà iðsigelbëjæ nuo Charibdës. O ðie. ir ðtai! Prasideda neramumai! Mat rusams pasitraukus. ypaè dël savo negausumo. Mesdami burtus ir ­ 287 ­ . rengësi visame Þiemgalos kraðte karo þygiui prieð lietuvius ir maldaudamas praðë Rygos krikðèioniø paramos. prie to dar pridûrë.. [. ir nemaþa Kristaus tarnybos broliø riteriø. jis gráþo atgal ir pakeliui skelbë latgaliams..

.. suþeistas patrankø arba akmensvaidþiø akmenø. jis papraðë ir ásakë ðità kalnà iðvalyti.] Po to [kurðiø] kariuomenë ëjo á savo laivus ir papusryèiavusi vël rengësi mûðiui.] Jø patariamas. labai stiprià pilá pastatæs.. kaip ir anksèiau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS praðydami savo dievø palankumo. persikëlæ per Dauguvà. karius bei akmensvaidþius su jø ðeimomis toje paèioje vietoje prie pilies saugoti paliko. jie kovojo iðtisà dienà. [. Alberto vyskupavimo vienuoliktieji metai. o drauge prisiekdami. ir. Kuris tik. ar jau þinia apie jø þygá nuskridusi ir ar lietuviai rengiasi joti prieð juos kovoti. susirinkæ su visa savo kariuomene.TURINYS TRUMPINIMAI. [. grasindami prieðams kalavijais.] O kurðiai. Dël sunaudotø dideliø lëðø liepë kuo stropiausiai saugoti. pratûnojæ netoliese keturiolika dienø. o kai. iðëjo ið savo teritorijos. jis [vyskupas] pasuko su visa kariuomene ir visais keliautojais á Kuoknesæ. [. Ir burtas krito. prisiminæs þudynes. juos pamatæ.. burtais ieðkojo savo dievø pagalbos ir patogaus laiko7. áëjo á miestà ið kitos pusës. o ðis [Vesèeka] juos klasta ir apgavyste iðþudë. tam jo brolis arba koks nors draugas tuètuojau nukirsdavo galvà ir visiðkai uþmuðdavo.. teiravosi. degino þuvusiuosius ir raudojo jø8.] XIII..] [. ðauliai nemaþa jø suþeidë. Prisiartinæ vël prie miesto.] XIV.. nes jie labai bijojo lietuviø uþpuolimo. Ir kai jie ið visø pusiø apsiautë miestà ir uþkûrë didelæ ugná. kurias jam ir jo þmonëms praëjusiais metais surengë Kuoknesës6 kunigaikðtis Vesèeka. kada jis [vyskupas] savo karius ir tarnus su didelëmis iðlaidomis. Alberto vyskupavimo dvyliktieji metai.. jo praðomas. 1208–1209 [.. pasitraukë nuo miesto. Dël to þiemgaliai labai iðsigando ir praðë vokieèiø gráþti atgal. holmieèiai.. tris dienas ilsëjosi. kad gandas jau pasklidæs ir kad lietuviai jau esà pasiruoðæ kovai. surinkæ savo uþmuðtuosius.. Patá kalnà radæs apleistà. jie sakë bûsià ðito krikðèioniø Dievo suryti ir sunaikinti. [. Iðgirdæ didþiojo varpo skambëjimà.. 1209–1210 [. Kurðiai.. atjojæ ant savo þirgø prie Senojo kalno. norëdami atsineðti malkø miestui padegti. vyskupas suðaukë visus jau seniai atsivertusius lyvius ir latvius ir. kad kartais vikrûs lietuviai ar rusai sukta klasta neapgautø jø vël..] ­ 288 ­ . o dël gyventojø netvarkingumo pilnà kirmëliø bei gyvaèiø. krisdavo. gráþo prie laivø ir. atstatyti ir tvirtovës sustiprinimo átaisais sutvirtinti. pasiuntë á pagalbà prieð lietuvius.

. paëmæ daug grobio. kurio riteriai su pirkliais buvo atplaukæ Dauguva ­ 289 ­ . jie þudë lyvius. krovë á krûvà medþius. pasiliksià nuolatos.. uþmuðë daug þmoniø ir gyvuliø. t. ir jie [lyviai] pagal senà paprotá dievø garbei skerdë gyvulius ir. Alberto vyskupavimo tryliktieji metai.. Padeginëdami kaimus ir baþnyèias.. vienus þudydami. kaip belaisvá jie iðsivedë ir tos srities seniûnà Uldewenà. vyskupo ir visos kariuomenës... statydami ant kelio pinkles. èiupo kaimuose lyvius. kitus paimtus á nelaisvæ iðsivedë ir. Kiti pastatë kuorà.] O tuo pat metu Kuoknesës riteriai ir latviai daþnai apiplëðinëjo sëlius ir lietuvius.] [.] Todël lyviai ir latviai. kad pelnytø jø palankumà... tol. [1210–1211] [. þudë. 1211–1212 [. suginë jauèius ir kitus gyvulius á savo susirinkimo vietà.. traukdamiesi nuo vokieèiø. [. 1212–1213 [. ásiverþë per Dauguvà á Lielvardës10 sritá. aukojo savo dievams. o kitus iðsivesdami á nelaisvæ. [. neatsisakydami savo sumanymo. Taèiau jie. o tai rodë dievø pyktá ir blogà lëmimà. mëtë ið pilies þemyn paaukotus ðunis bei oþius. darë jiems daug þalos. norëdami pasityèioti ið krikðèioniø. Alberto vyskupavimo keturioliktieji metai.. nepaisydami sudarytos su vokieèiais taikos.] XVII. paðaukæ keletà ið Kuoknesës pilies..] Po to estai iðsiuntinëjo po visà provincijà savo narsiausius þmones kraðto plëðti.. kasë pilies kalnà ir skelbë. primëtë á pilá daug ir dideliø akmenø.TURINYS TRUMPINIMAI. kad jie èia „magetas“. [.] [.. [.. Betgi tuðèios buvo jø pastangos.. gabendami didþiulá grobá. Dël to lietuviai. puolë pilies gynëjus. kurá vëjas kità naktá nuvertë þemën. Alberto vyskupavimo penkioliktieji metai. niokojo jø kaimus bei pasienius ir. atëjo prie Dauguvos ir. iðsivedë su savimi moteris. kuriuos tik pagavo. Skersdami juos.] O lietuviai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS XV. vaikus ir galvijus. Bet èia atvyko Ordino magistras Volquinas. pagal pagoniø paproèius atsistodami ant kalavijø.] XVI.. kol pilá sugriausià arba lyvius palenksià á savo pusæ eiti tuètuojau su jais tuo paèiu keliu Rygos naikinti. ámetë á Dauguvà ietá atsisakydami taikos ir draugystës su vokieèiais. Pilyje kilo riksmai ir ðûkavimai ið dþiaugsmo. surinkæ kariuomenæ. Bet skerdþiami gyvuliai virto á kairæ pusæ. y.. sudarë sàmokslà ir patvirtino tà sàmokslà.] O vokieèiai akmenis svaidanèiomis maðinomis sugriovë pilies átvirtinimus9..

ir nuo to laiko labiau tikëjo kunigais.] XXIV. kur. Alberto vyskupavimo dvideðimt ketvirtieji metai. Kiti iðbëgiojo ir iðsigelbëjo. uþpuolæ Ordino brolius. prikalbinëdami ir juos daryti tà patá. ir visus jø tarnus. pasiëmæs kità kunigà – neseniai áðventintà Theodorikà – nuvyko dar kartà á Estijà. parsivedë já su kitais danais á savo pilá14. Vëliau jis buvo iðpirktas uþ ano uþmuðtojo lietuvio galvà. Taigi minëtasis magistras su nedaugeliu þmoniø vijosi lietuvius. O jø kûnus atidavë ðunims ir dangaus paukðèiams. ir ið èia iðskridæs á Saremà.] XXVI. Alberto vyskupavimo dvideðimt antrieji metai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS aukðtyn.. [. juos surakino. [. Lietuviø vadas ir seniûnas krito ir buvo uþmuðtas..] Po to tie patys sakalieèiai12 nuþygiavo á Gervà13 ir ten. uþmuðë Johannà. Atlikæ toká ðlykðtø. atgavæ tà galvà.. Kiti iðsigelbëjo pasislëpdami. bet vëliau buvo surakinti. jie [estai] já pasodino ­ 290 ­ .. jie tà paèià dienà iðsiuntë Viljandþio seniûnus á Otepæ15.. O Tartu gyventojams pasiuntë kaip þenklà kruvinus kalavijus. visà Ordino broliø ir kitø vokieèiø bei pirkliø turtà pagrobë ir pasidalijo tarp savæs. o su juo daug kitø. draskydami jø vidurius ir iðtraukæ dar gyvo Hebbo ðirdá ið kûno. kuriais jie buvo iðþudæ vokieèius. O anie visi su dþiaugsmu priëmë tà þinià ir. vadinamas Tarapita. Tesiilsi jø sielos ramybëje Kristuje. kad jie [lietuviai]. Þiauriai nukankinæ. kurie buvo pirmojoje gretoje. jø [vokieèiø] þirgus bei drabuþius. kuris buvo jø teisëjas.. suvalgë. uþmuðtøjø lavonus paliko laukuose nepalaidotus gulëti. iðkepæ jà ant ugnies ir pasidalijæ tarpusavyje.. kad bûtø stiprûs kovoje su krikðèionimis.. já ir kitus nukryþiavo ir.. Taip pat kalavijais nukovë labai daug pirkliø. 1219–1220 [. uþpuolë juos ið uþpakalio. nusikalstamà ir klastingà darbà. Nuëjo ten ir kitas kunigas ir sukapojo jø dievø paveikslus bei stabus. bent galëtø iðkelti pagal pagoniø paproèius jam pritinkanèias ðermenis su iðgërimu.] Tenai11 buvo kalnas ir labai graþus miðkas. latviø kunigas ið Imeros. [. kad netryðko kraujas. suèiupæ danà Hebbà. jø teisëjà.. kaip pasakoja vietiniai þmonës. 1221–1222 [. O tie.TURINYS TRUMPINIMAI. gimæs didysis saremieèiø dievas.] [. pabëgo ir iðsivedë Uldewenà.] Tuo tarpu. Pagonys stebëjosi. Tuo laiku pas Ordino brolius á Tartu atvyko jø dvasinis brolis kunigas Hardwikas.. kitiems rungiantis dël þemiø valdymo..

. y. [.] XXX.. bet anøjø yra narsiai atmuðami. taèiau padarë jam didelæ þaizdà. garbindami savo Tarapità. kuri vëliau uþgijo. kurie buvo kapinëse palaidoti. Burtai krito jauèiui. nes jis ir pats buvo labai riebus. taèiau já vienas Dievas iðsaugojo nesuþeistà tarp tokios daugybës ðëlstanèiø prieðø.] [.] Tà atlikæ ir pabaigæ.. kurio vardo garbei jie narsiai kopia aukðtyn ir pasiekia paèià pylimo virðûnæ. [. Pirmàjá kopëjà pasitiko ieèiø kruða ir pikèiausi akmenø smûgiai.. Anie meldþiasi ðventajai giriai..TURINYS TRUMPINIMAI. t. kurias krikðèionybës laikais buvo iðsiuntæ.. 1225–1226 [. Jie pasikvietë á pagalbà tiek Naugardo. Tada pasklido ásakymas po visà Estijà ir Saremà. Plaudami savo namus ir pilis vandeniu bei valydami juos ðluotraþiais. kà tik buvo paëmæ. gráþta rygieèiai dþiaugdamiesi. meldþiasi. pakrikðtijæ visà tautà. jie taip mëgino krikðto sakramentus savame kraðte visiðkai panaikinti. kitus Viljandyje. ir kuo stipriausiai átvirtino savo pilis. Iðvedæ já ið pilies. Ir anie16 ðaukia. pasidalijo su jais [rusais] Ordino broliø ir pirkliø arklius. Visose pilyse jie pristatë pabûklø.. iðmetæ lauk Tarapità.. ðitie Jëzui. o dar kitus kitose pilyse. ir pagal savo senà pagoniðkà paprotá juos sudegino. [. kad ryþtøsi kovoti su vokieèiais ir lotynais ir visais krikðèionimis.. tiek Pskovo rusus ir. sudaræ su jais tvirtà taikà bei ákurdinæ kai kuriuos ið jø Tartu. mokë vienas kità svaidyti akmenis ir pasidalijo tarp savæs Ordino broliø balistas.] Krikðèioniø kariuomenë dþiûgauja. Dievø valia kunigà jie paliko gyvà.] Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 291 ­ . burtais paklausë savo dievø. Atsiëmë ir savo moteris. pinigus. taip pat iðsikasë savo numirëlius. kuriø daugybæ buvo paëmæ. visà mantà ir viskà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS LATVIS ant paties riebiausio jauèio. Alberto vyskupavimo dvideðimt aðtuntieji metai. kà jie geriau norëtø pasirinkti kaip aukà – kunigà ar jautá. nuskandinæ Faraonà ir iðlaisvinæ visus belaisvius. ðûkauja. kad jie [vietos gyventojai] kovotø su danais ir vokieèiais. Ir jie visai iðstûmë Kristaus vardà ið savo kraðto.. ir jis buvo tà paèià akimirkà paaukotas.

vokieèiø pirkliø remiamas. buvusi Polocko átakos zonoje. lyviø feodalo Dabrelos pilá kairiajame Gaujos krante. 11 Tenai. 5 Idumëjieèiai – Idumëja latgaliø ir lyviø miðriai gyvenama sritis Gaujos vidurupio deðiniajame krante (Latvijoje. 15 Otepë – estø pietryèiø þemës Ugaunijos centras. á ðiauræ nuo Cësiø). plaèiosios Paidës apylinkës. bet ji toliau èia stiprinosi. èia ásikûrë vienuolis Meinhardas. 8 Tai pavaldaus Ordinui lyviø vado Kaupo Turaidos pilies (prie Gaujos upës) apgulimas (1211). 6 Kuoknesë – pilis Latgalos pietvakariuose. ROMAS BATÛRA ­ 292 ­ . gyveno Tervetëje.. 2 Imera (dab.TURINYS TRUMPINIMAI. 4 Viestartas – kunigaikðtis Viestartas. deðiniajame Dauguvos krante. tuo metu pavaldþios Polockui. minimas 1205–1225 metø ávykiuose. atstovavo visai Þiemgalai. tuo pat vardu vadinta ir nedidelë senovës latgaliø sritis. 3 Talava – senovës latgaliø sritis Gaujos aukðtupio baseine (ðiaurrytinë Latvija). apëmusios pietvakariná estø kraðtà. valdë ir kitus Þiemgalos centrus. 7 Kalbama apie kurðiø puolimà prieð Rygà (1210 07 13). 16 Anie – Mone (Muhu) salos (tarp Saremos salos ir kontinentinës Estijos) pilies Linuze gynëjai.. – kalbama apie Sateselæ (Siguldà). 12 Sakalieèiai – Sakalos þemës.. gyventojai. centras. 1185 metais lietuviai sudavë smûgá ðiai vokieèiø kolonijai. ið Gotlando pakviesti meistrai pastatë mûro pilá... to pat vardo kunigaikðtystës. jos santakoje su Perse. 13 Gerva – estø þemë Jervamaa (á pietryèius nuo Talino). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS KOMENTARAI 1 Ikðkilë – lyviø gyvenvietë Dauguvos þemupio deðiniajame krante (aukðèiau Rygos).. – tai yra estø þemëje (makondoje) Virumaa (á rytus nuo Riavalos – plaèiøjø Talino apylinkiø). 9 .. 1184 metais. 14 . Seda) – upë ðiaurvakariø Latgaloje.á savo pilá – tai yra á Viljandá. 10 Lielvardë – sritis deðiniajame Dauguvos þemupio krante..sugriovë pilies átvirtinimus.

Jis vaizduoja kovas su Pabaltijo tautomis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Eiliuotosios Livonijos kronikos (Livländische Reimchronik) autorius tiksliai neþinomas. Palyginus su kitu. bendras lietuviø. Sprendþiant ið jos teksto. kad autorius buvæs cistersø vienuolis ar danø riteris. bet ir ðios nuomonës pasirodë esanèios klaidingos. 1853 metais Kronika iðleista Livonijos raðytiniø paminklø serijoje. Traidenio kovas (Daugpilio puolimas. nedaug vietovardþiø. kad autorius buvæs Ditlebas von Alnpeke. Nors ðiame poetiniame kûrinyje yra tik trys datos. nes Kronikos Rygos nuoraðo gale buvo paþymëta. taèiau didelë Kronikos dalis. 1844 metais Franzas Pfeifferis iðleido Kronikà panaudodamas dar ir XV amþiaus Heidelbergo nuoraðà. pasakoja apie 1219 metø lietuviø þygá á Saremos salà (èia paminëtas lietuviø dievas Perkûnas). karys. Autorius greièiausiai naudojosi neiðlikusiais Diunamiundës. kai kuriuos svarbius Lietuvos vidaus gyvenimo visuomeninius-politinius faktus. Kronikos tikslas greièiausiai buvo pateikti skaitinius riteriams. auklëti juos Ordino tradicijos dvasia. áraðytas XVII amþiaus treèiajame deðimtmetyje. nemaþa pasikartojanèiø stilistiniø formuluoèiø. dokumentais. Kalavijuoèiø ordino atsiradimà ir ásitvirtinimà Livonijoje. jog ðis asmuo „geschrieben“. Spëta. mini Mindaugo laikotarpio ávykius. apie 1260 metus atsidûræs Livonijoje. jo kruvinos agresijos apologetas. – tai Livonijos ordino ðalininkas. kad tai tik teksto perraðinëtojo ar savininko vardas. Kronikos teksto tyrimas ágalina manyti.TURINYS TRUMPINIMAI. Joje pasakojama apie krikðèionybës. kiti þymiausi mûðiai). Kronikos fragmentas buvo publikuotas dar 1787 metais. ypaè kurðiais. Kronikà raðæs XIII amþiaus paskutiniame deðimtmetyje. Kronika (12 017 eiluèiø) paraðyta viduramþiø vokieèiø aukðtaièiø kalba. Kronikoje apraðomi XII amþiaus vidurio–1290 metø ávykiai. jø veikla. pateikia unikaliø liudijimø apie autoriaus gyvento laiko ávykius. Ilgà laikà manyta (kartais tokia nuomonë kartojama ir dabar). Tartu vyskupo Kronika. kad autorius kilæs ið Vidurio Vokietijos. ypaè nuo XIII amþiaus vidurio. savo stebëjimais. þiemgaliø. Dëmesio centre – Livonijos magistrai. raðo apie Saulës (Ðiauliø) mûðá (Kronika yra vienintelis ðaltinis apie jo eigà). kitø ávykiø dalyviø pasakojimais. kurðiø pastangas atremti Ordino agresijà. Visà Kronikos tekstà pirmasis 1817 metais paskelbë Liborius Bergmannas pagal XIV amþiaus vidurio Rygos nuoraðà. Naujà kritiná Kronikos tekstà 1876 metais paskelbë Leo Meyeris. þuvusiø riteriø sàraðais. paaiðkëjo. Autorius – Ordino. vëliau rastu XV amþiaus nuoraðu (Heidelbergo). þiemgaliais ir Lietuva. Rygos analais. ­ 293 ­ . vokieèiø feodalø.

ant kuriø deginamos dievams skirtos aukos. paproèiø ir jø detaliø. kai jis raðo apie „pagoniðkàsias“ religijas. vaizdþiai apraðyto mirusiøjø deginimo. fragmentai – á rusø. kurià sulauþius baudþiama kartuvëmis. kad bûtø sugebëjæs apèiuopti neþymius skirtumus ir juos sàmoningai pavaizduoti. þiemgaliø. – tai uþsimenama net keturiose vietose. Kronikoje minimi daugelio baltø genèiø (sëliø. latviø kalbà. daug nesukdamas galvos. autorius nebuvo taip á juos ásigilinæs. þemaièiø. ROMAS BATÛRA Daugelá Kronikoje minimø baltø religijos ir mitologijos faktø autorius arba pats buvo matæs dalyvaudamas þygiuose. nors eiliuota forma gerokai trukdë tiksliai juos perteikti. kuriai genèiai apraðomieji paproèiai priskirtini. belaisviø aukojimo. krikðèioniðkosios pasaulëþiûros veikiamas autorius visur mato besaiká baltø pasitikëjimà savo dievais (Mannhardt. tà ir apraðë. kad karalius pasiaukoja uþ tautà ir kt. tiek þiemgaliai pasitiki savo dievais. Kaip yra pastebëjæs Mannhardtas. Matyt. kurðiø. ar autorius neperdeda ir kalbëdamas apie paprotá aukoti belaisvius dievams. lietuviø. tiek sembai aukoja jiems karo belaisvius. ið tiesø baltø genèiø tikëjimai ir paproèiai buvo panaðûs. Kai kurie paproèiai (þygio baigties spëjimas ið skiedros kritimo. atrodo. lietuviø kalbas. tiek þemaièiai.TURINYS TRUMPINIMAI. Vertos dëmesio detalës. Todël jie patikimi. Tokiais trafaretiniais laikytini net keliose vietose esantys teiginiai apie daugelio „dievaièiø“ garbinimà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Kronika yra iðversta á dabartinæ vokieèiø. Trukdë ir krikðèioniðka autoriaus pasaulëþiûra. net kelis kartus uþsimenama apie burtus (sembai pagal burtus pasidalija belaisvius. aukurai. nors patá aukojimo faktà sunku nuneigti. arba suþinojo ið amþininkø. ­ 294 ­ . Taèiau didesná skirtumà tarp jø sunku áþiûrëti: tiek lietuviai. anais laikais áprasti trafaretai. kad rankos paspaudimu sudaroma taika. sembø) tikëjimai ir paproèiai. kuris ið paskersto gyvulio spëja bûsimo þygio sëkmæ. tiek sembai. þemaièiø þynys. þemaièiai ið skerdþiamo gyvulio buria apie bûsimo þygio sëkmæ). Kà autorius buvo regëjæs ar girdëjæs apie vienà ar kità þygá. minimas lietuviø dievas Perkûnas. tiek þiemgaliai degina mirusiuosius. 82). paukðèio giedojimo). kartu su kurðiais traukusiems á þygá prieð lietuvius. apraðyti gyvai. Be jau minëto pasitikëjimo savo dievais. Antra vertus. Kronikoje yra uþfiksuota daug baltø tikëjimø. tiek þemaièiai. apie dievams skirtas aukas po pergalingo þygio (þemaièiai yra raginami savo dievams skirti net treèdalá viso ágyto grobio). priskirtini net patiems Ordino broliams. já mini daugelis kitø ðaltiniø. Kyla átarimas. 1936. tiek lietuviai.

1853. Klimas. Tekstas ið: Kallmeyer. Biezais. 1817. 1969. 1919. Ðmits. Mierzyñski. 1926. Balys. Èâàíîâ. 728–783. 37.) Literatûra: Bergmann. Ðliûpas. 589. 1853. 702. 116–124 (fragm. Vëlius. 29. Ïàøóòî.] Meinhart als Bischof von Livland 337–340 [. 30. 1952. 1959. 631. Vahtre. 70–82. k. LIVLÄNDISCHE REIMCHRONIK um 1290 Einleitung 68–75  [.. I.. 630. 694–695. 1963.). 1949. 1936. 1835. Kallmeyer. 1976a. 619. Linder. 1925. 1971.TURINYS TRUMPINIMAI.. Sumeliche warf der tuvel nider. 1891. Ivinskis. 621. 1924. 1954. Mannhardt. 1892. Mierzyñski. 71–81 (fragm. 1938. Ùowmiañski. 609.).. 641.. Straubergs. 1964. Mannhardt. Juèas. 1938b. LIÐ. Bertuleit. 1900b. k. 1974. ­ 295 ­ . 1986 ir kt. 1975. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bergmann. Krumbholtz. 1853. 1980. 645. 18–22. 601–602. Mierzyñski. 1969. Çóòèñ. Meyer. 1876. Das er nimmer wider Gemachet wart von menschen hant. 671. 1890. 587.] Das begunde irweichen Sumeliche böse heidenschaft.). Ivinskis. Kallmeyer. Pfeiffer. Napiersky. Do sie der apostolen craft Ir gote sahen touben Vnd ires gewaldes rouben. 624. 35. 114–124. 1892. 42. Òîïîðîâ. Dundulienë. 1965. 1936. 1817. Pfeiffer. Napiersky.. Meyer. Jaskiewicz. 547. Saiva. 626. Linksmûnëlis. 1932. 1876. liet. 1955. Clemen. 1936 (latv. 1844.] Selen ouch heiden sint Vnd an allen tugenden blint. 576. Puhvel. 1844. Napiersky. 1939. 1936. 528. 524. 48–50 (fragm.). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Kronikos þiniomis rëmësi daugelis baltø mitologijos tyrinëtojø (Narbutt. 605. [. Biezais.

Daz waz en alle swere. Das ist genant das osterhap: Als es perkone. Nune worden do geslagen.. ir apgot. [. Der czende bruder muste tragen Hin czu littowen Eyn houb abe gehowen. [. Dannoch muste daz selbe syn.] Des litthauischen Häuptlings Lengewin Kämpfe mit den Brüdern Dutze. gap. So von denselben wart bekant. und mit dem deutschen Orden 3099–3118 [. Zu swurben vuren sie ubir se..TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 296 ­ . Er eyner vntran mit groser not..] Dy bruder meystig do bleben tot... Der wurfen do zusamne sich Vumfzen hundert. Das was da vor gescheen nie. Es sol gescheen kume me.. noch wen ich. So dicke alz her daz houb truk. Der clagitte gote. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Sie haben abgote vil Vnd triben bosheit ane zil.] Großer Raubzug der Litthauer 1423–1437 Sus bereit sich die cristenheit. Das sie der tuvel vurte: Kein her sich nie gerurte So vreuelichen in vremde lant. Der brachte heim dy mere. das her genas. Daz synis kummetuirs was. Das nimmer so hart gevros. Milgerin und Dindecke. Das was den littowen leit. Durch semegallen vuren sie. Do man dy andern bruder slug.

Bynnyn dez do irgangen was Czu rige. Dy lewte. Dy cleynyn vnde grozen. daz vnser lant. Sy sint sunder wiczczen. Daz enkan nymant wenden.. [. Wenen sy hy besiczczen.. als man ouch e las. Daz samelant ist genant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Darzu twang en lengewin. Dy wolle wer mit lozen. Her totte in synym bruder nach.TURINYS TRUMPINIMAI. wib vnde kint. Man. Ich vrawe mich.] [. Si dunken mich der synne blint. Sie solden dort ouch hereuart 3870–3890 ­ 297 ­ ..] Her sprach: „iz beruwit Alle dy cristen. Do mitte wolde her den uor clagen.. die da lagen tot. San ir wisten in gebot. dy hy sint. Den hatte dez meisters her geslagen.] Allgemeiner Aufstand der Samländer zur Zerstörung der Memelburg und vergebliche Belagerung derselben 3746–3764 [.. Das sie die toten brenten Vnd von hinnen senten Mit iren wapen vngespart.. Diz kreyn nest wir czwaren Wollen czu kleynyn stucken In kurczer wile rucken.. Hat so manchyn rischen man. Vnsin goten senden.] In disen dingen wurden bracht Ir lute. Der mit orlouge kan Harte wol gebaren.. dy dar offe sint.“[. Dem was zu lande mit vm gach.

das was gros Dar zu quam mancher ir genos. Wider hin zu lande. Des landes site stet also: Wer dem anderen tut die hant... Den heiden den stunt ouch ir mut. Des geloubeten sie bie den ziten. So grose torheit wart nie gehort.] Die konige von sameiten Die liesen in bereiten Ein getrenke.. Wer er uber das dritte lant. Sie trunken vnd waren vro. brunie. die sie haten. ­ 298 ­ . Der rede uolgeten sie mite. Friedensschluß mit den Samayten auf zwei Jahre 4610–4620 [. pfert. [.. Helme. Vurwar ich nicht enluge: Spere. Wen es was der lute site. keyen vnd swert Brante man durch ir willen.] Unglücklicher Kampf des Ordensheeres gegen die Samayten bei Schoden 4653–4709 [. Als noch vremden luten tut. Sie taten ire hande Dem meistere vnd waren vro. Dar mite solden sie stillen Den tuwel in iener werlde dort. Der hette getruwelichen vride Vie dem halse vnd der wide. Die branten sie mit irme zuge. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Vnd reise riten... Vf hor zu hant sie traten.. [.] In ir stat sie giengen do.. schilde. Ir toten.] Neue Rüstungen.TURINYS TRUMPINIMAI.

Ir hat lange genuc gelegen. die wile ich leben. Sus karten sie von dannen Zu den kuren in ir lant. Ir gode sulden sie bewarn. ­ 299 ­ . sie wolden varn. Sie bereiten sich san Vs mit drin tusent mannen. als er wol wiste.TURINYS TRUMPINIMAI. Durch die ich sunderlichen wil Vreuwen mich. Vrlouges sullet ir mer pflegen Vnd sullet mit mannes hant Den cristen wusten ire lant.“ Der rede die konige wurden vro Vnd sie gelobeten do In deme getrenke. Dar vmme solt ir nicht vristen. Ir sult geloben das dritte teil Den goten. Zu hant er blutete alles mite Ein queck. Doch sult ir wesen so bewart. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Ir edelste sprach also Zu den konigen uberal: „Ich vreuwe mich zu diser zal. Das ir behaldet die obern hant. ir sullet streben Vmme ere vnde beiac Vf die cristen nacht vnd tac. siet gemeit. Ir sameiten. So werdet ir vil wol behut. so geschiet uch heil. Do die wirthschaft was ergan. Er sprach in sneller vriste: „Ir sameiten. Ir muset nu zu kurlant Striten mit den cristen. Werden uch die gote gut. Ir blutekirl der warf zu hant Sin loc nach ir alden site. Io sehe ich rischer helde vil. Ir sehet lieb vnde leit Vf diser selben hereuart.

Die sameiten teilten do Pferde vnd waren vollen vro Vnd saiten iren goten danc. [.] Die lettowen drabeten uaste uor....] Die Litthauer entziehen sich dem Angriffe durch die Flucht 5090–5110 [. Vil schiere boten wurden gesant Von irme konige uber al das her Vnd taten das in stiller wer.]“ 4870–4879 [. Is. Was sol ich sprechen da von mer. ­ 300 ­ . Die mere taten sie in bekant. Das man brunien vnd pfert Vnd ouch rische man da mite Burnen nach vnser site. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Die gote die sint wol wert.. Sie quamen zu samne an einen rat. So schiere sie quamen in das her.. Vf derselben walstat. Das an deme strite in gelanc...TURINYS TRUMPINIMAI.“ Die sameiten sprachen do: „Des rates sie wir alle vro.. Mit dem roube in ir lant. Dar nach sie karten drate.] Vnd dutschen ein teil. [. das wir zu diser zit Mit den cristen den strit Behalden vnd die walstat Vnd die brudere machen mat. das ich clagen. So wolle wir vil werde Brunien vnd pferde Vnsern goten brinnen. Jene lettowen man sagen bat. Was sie hetten da vernomen. Die cristen wurden strites mat. Mit einem gemeinen rate.

.TURINYS TRUMPINIMAI. Zuhowen wart ir ouch ein teil. Vnser gote mogen vns helfen wol..] Zu hant wurden sie genomen Harte iemerlichen.] Do die semen quamen Zu lande..] Der Vicemeister Juries veranlaßt die Wiedereroberung von Sinteles und Asseboten 5985–5989 [...“ [. Ein vuer man hies machen. Das hat ein uil breites pfat.. Sie enmochten da nicht drowen..] Folgen der Schlacht bei Durben für Preußen 5697–5702 [. Hettet ir ir wege als wir gesehn. Die sprachen alle uil wol bedacht: „Ein her ist von der dune bracht.] Zu sintels den lettowen. Die clageten sie vil manche tage Mit uil bitterlicher clage. Es tut vns lettowen allen mat. sie vernamen. Ir hulfet vns der warheit iehn. [. Das sie manchen vromen helt Hatten verlorn gar usirwelt. Den man vil wol getruwen sol... ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Die von der sla waren komen. Das wir gesunt von hinnen komen... Sie konnen darzu vil wol vromen.] Martertod von acht Ordensbrüdern auf der Burg Wartach 5790–5797 [. Dar inne wurden alzuhant Der brudere ein teil von in gebrant.. ­ 301 ­ . Man wolde in nicht entwichen An keiner hande sachen. [.

. Von dinen goten dich han bekart..] Die heiden namen roubes vil..] König Myndoweÿs Abfall vom Christenthume 6363–6382 [... Do sie zu im quamen. [. Man nam ir kindere vor ein pfant Von den besten allen. Mer dan ich uch sagen wil. sich.. An eine stat sie in namen Vnde sprachen also: „Die sameiten sint vnvro Durch dich.] Die Litthauer siegen bei Lennewaden über das Ordensheer 6085–6089 [..] [. [. Es ist werlichen gelogen Was dich die brudere han gelart. Nicht lenger sie beiten.] Zu hant sie sich beviengen Mit handen vnde giengen An den konic myndowen Vnd marthen siner vrowen.. das dir gehoric ist.TURINYS TRUMPINIMAI..] Wiltu der cristen werden vri. vnd durch din ere Du salt nu ir lere Volgen.. das sie in heil Vnd helfe hatten bracht. das wirt dir gut. [. Tramat vnd die sameiten. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Sie gaben sich in der bruder hant. 6399–6414 ­ 302 ­ . Das du lasest varen crist. Von irenthalben wirt behut Alles... So stan dir die sameiten bie. Vnd gaben schonen teil Iren goten. Damite du bist betrogen.

. zuerst geschlagen. Das du das ie gedachtes Vnd ouch ie uor gebrachtes. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Die dich mit truwen meinen.. ein konic lobelich. Ich wil sagen. Durch iren has er nicht genas: Sie satzten in uf einen rost. Hast dine gote verlan. [.] Zwene brudere viengen sie. Du salt dich des vereinen Vnd kere dich von der cristenheit.] Sie sprachen: „herre.. [. wie es den ergie: Der kvmmentur der einer was. Nu hat er sich vereinet Mit sinen luten. Sie han im gehuldet gar Vnd ist ein svne worden Gantz nach der heiden orden. Das du. Las dir mit truwen wesen leit.]“ ­ 303 ­ . Gewaldic vnd dar bie rich. das ist war. Das er immer ane wanc Wil gantze vruntschaft mit dir haben. Tu hin vnd las dir wesen leit.] Myndowe wird ermordet 7196–7206 [..] Die Ordensritter von Memel. verbrennen Kretenen 7011–7015 [... Das ir in mit truwen meinet.. Wiltu die gote swachen Vnd dich halden zu der cristenheit. [.. Er hat harte wol entsaben.. nu vernim: Er saget dir so grosen danc.. Die dinen eldern han gestan Bie in manchen sachen.TURINYS TRUMPINIMAI.

] [Die Burg Heiligenberg] wird von den Samaiten vergeblich bestürmt 10101–10105 [.] Der semegallen einer sprach: „Wir han alle wol vernomen.] Die Semgallen gewinnen die Burg Terweten 8750–8755 [.. Das es in solde wol ergan..] Niederlage und Tod des Ordensmeisters Willekin 10518–10537 [..] In kurtzen stunden darnach Hielden sie ein teiding. Das vns schaden vil ist komen Dicke von der brudere her.. Die westen wol des landes site Vnd die wege kein gresen wart.. ­ 304 ­ . Die in quamen rechte. Sus huben sie sich uf die vart. Sie machten einen witen ring. das in gelanc.] Vs deme konvente sie namen Brudere vnde knechte. Dar nach sie karten san zu hant Zu lande mit den wunten wider. Ir uogel in uil wol sanc: So pruweten sie. [.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS 7222–7234 [.. [... Vnd kuren ouch da mite. [.] Do es uf den abent quam Vnd der sturm ein ende nam..... Ir toten wurden schiere gebrant.TURINYS TRUMPINIMAI. In vil vil dicke wol ir span. Da muste ein bruder in gehn – Man sach sie al vmme stehn – Da wart er zu howen.. Sie waren algemeine vro Vnd ir mut der stunt also.

Kad þmogus daugiau jau jøjø Niekuomet sau nebedirbtø. Be jokios tikros dorybës. [..“ [.. Vnd wagen hie nu das leben. Triuðkinanèius jøjø spëkà. Gesige wir den brudern an. Kai apaðtalus pamatë.. es ist zit. Dan wir also verterben.. Das von der dvne ist na vns komen. Wir musen von den landen gen. Trupinanèius jø dievaièius. Vnser macht ist hie so gros. ­ 305 ­ .. Wollen vns die gote selde geben. Der heiligeberc mus vergan.] EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA apie 1290 Áþanga 68–75 [. Velnias daug jø sunaikino. Sie rumen vns die burc zu hant.] Meinhartas lieka Livonijos vyskupu 337–340 [. Wir tun dem here wol wider stos. das wir sterben. Blibet in die burc sten..TURINYS TRUMPINIMAI. So stet mit vride vnser lant.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Davon bereitet uch zur wer Vnd lat vns striten.] Net stabmeldþiø þiaurios ðirdys Greitai atsileist pradëjo..] Sëliai juk irgi stabmeldþiai. So ist besser. Sint vns das her so nahen lit.

Milgerinu ir Dindecke bei su Vokieèiø ordinu 3099–3118 [. Kaip tuomet ji pagarsëjo. Rytø mariomis vadintà: Mat Perkûnas. Kurs tà þinià atgabeno. Devyni praþuvo broliai. [. Jis gailëjos gyvas likæs. Tai lietuviams nepatiko. Ji visus labai prislëgë. Ko lig ðiol nebuvo buvæ Ir vargu ar bus dar greitai. Nes Lengvenis2 já prispyrë. Vienas vos ne vos iðtrûko. Jø daugybë susibûrë. Jojo rankosna áduotà. Apie tûkstantá penkis ðimtus..TURINYS TRUMPINIMAI. Kur svetur taip þiauriai elgtøs. Taip daryti jis turëjo.] Ten daugybë þuvo broliø. Velnias pats juos taip sugundë. Kol tà galvà jis neðiojo. Syrvëj1 perëjo jie jûrà.] Lietuviø vado Lengvenio kovos su vokieèiø riteriais Dutze. jø dievaitis. Kad neþuvo draug su broliais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Turi begales dievaièiø Ir be saiko nedorybiø. Nër kariuomenës dar buvæ..] Didelis lietuviø þygis [1219] 1423–1437 Taip vis plëtës krikðèionybë. [. Leido joms stipriai uþðalti... Per þiemgaliø brovës kraðtà. ­ 306 ­ . O deðimtas neðt turëjo Lig pat Lietuvos rubeþiø Nukirstà komtûro galvà...

] [.. Ir neturi jokio proto. kaip tai daryti.. Moteris.] Visuotinis sembø þygis Klaipëdos sugriauti3 ir jos bergþdþias apgulimas 3746–3764 [. Ðità varnø lizdà norim Kuo greièiausiai iðdraskyti Ir nelaukdami jau nieko. Mat já riteriai nukovë. Þmones.. Burtais mes pasidalysim. [..TURINYS TRUMPINIMAI. Nes ir ten gal prisireikti Jiems taip pat á þygá eiti. Kad jie èia apsigyveno. 3870–3890 ­ 307 ­ . Jie akli yra. Jie visus ginklus turëtø.. kad mûsø kraðtas. Ir maþuosius. vaikus ir vyrus. Kad uþ brolá paaukotø Ir jo mirtá apraudotø.. Kai Rygoj nelaisvëj buvo. kitam pasauly.] Tad savuosius jie lavonus Sugabeno greit á krûvà. Bet jau buvo tai sakyta. Tiek vikriausiø turi vyrø Ðauniai mokanèiø kariauti. Kuris Semba pavadintas.. kur tenai gyvena.. Þinanèiø. Kad sudegintø jø kûnus. man rodos. Kad ir ten.] Jis kalbëjo: „Man pagailo Èionai esanèiø krikðèioniø. Sukliudyt mums nieks negali´. [. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Jis já skubino á kraðtà. Kaip iðminèiai jiems ásakë. Að dþiaugiuos. ir didþiuosius Mes saviems dievams pasiøsim.

skydus. kuokas..] Nauji pasiruoðimai. To ásakymo jie kla÷së. Dvejø metø taika su þemaièiais4 4610–4620 [.. gërë. Nors ið treèio kraðto bûtø. Daug draugø èia susirinko. Jie tuom velnià nuraminti Manë ten... ðarvus. kalavijus Degino jie savo noru.TURINYS TRUMPINIMAI. Pats kilniausias ið visø jø Ðitaip tarë kunigaikðèiams: ­ 308 ­ .. Tai kvailybë negirdëta.] Nelaimingas Ordino kariuomenës mûðis su þemaièiais prie Skuodo5 4653–4709 [. kuriuos tuomet turëjo.] Tad þemaièiø kunigaikðèiai Pasitaræ ruoðë puotà Ir jà didelæ surengë. þirgus. [. Kitaip kartuvës jam gresia. Turi tas taikos laikytis. Nes jø paprotys toks buvo. Kurio taip labai ilgëjos..] Jie [þemaièiai] á savo miestà gráþo. Tuoj krûvon jie susirinko Ir sudegino lavonus Tuos. Að tikrai jums nemeluoju: Ietis. Ðalmus. Kaip keleiviams atsitinka.. Mat toks paprotys jø kraðto: Jei kam kas paduoda rankà. Jie dþiaugsmingai valgë. Kai ilgiau namo negráþta. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Tais laikais taip jie tikëjo. Savo deðines magistrui Padavë jie gan dþiaugsmingai. [.. kitam pasauly.

Þirgus ir narsiuosius vyrus. Kai pasibaigë tos vaiðës. Ir ilgai nepoilsiaukit – Juk kariauti reik iðmokti – Turit vyriðkai þygiuoti. Juos dievai turëjo ginti. þemaièiai.TURINYS TRUMPINIMAI. Kad laimëtumët tà ðalá. Jei palankûs bus dievai. Jø þynys tuo tarpu bûrë Sulig paproèiu senovës. Taip saviesiems prakalbëjo: „Bûkite linksmi. Bet bus ðauniai nugalëta Ir bus pergalë laimëta. Þygyje tam gali tekti Jums patirti daugel vargo. Skirkit dievui treèià dalá. Jûs. pasistenkit. þemaièiai. Gyvulius dievams aukodams. Dël garbës ir dëlei grobio Prieð krikðèionis mûðin stoti. Kunigaikðèiams tai patiko. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA „Að dþiaugiuosi èia matydams Tiek garsiø didþiøjø vyrø. Saugûs bûsite tikrai. Man tai dþiaugsmas kuo didþiausias. ­ 309 ­ . Tuoj suskato jie rikiuotis Ir trys tûkstanèiai sustojo. Juk dievai to nusipelno. Ir tam pokyly prisiekë Karo þygin iðkeliauti. Kad aukotume ginklus jiems. Kol tiktai að gyvas bûsiu. O dabar á Kurðà þenkit Ir krikðèionims „puotà“ renkit. Nebegalite gaiðuoti. Ir èia pat tuojau prisiekë Uþsipulti Kurðo kraðtà. Siausti svetimam kraðte“.

O þemaièiai jøjø þirgus Tarp savæs linksmai dalijos Ir saviems dievams dëkojo.]“ 4870–4879 [... [. Kad sutriuðkintumëm brolius.TURINYS TRUMPINIMAI..] O lietuviai vis á prieká Kuo greièiausiai tik ðuoliavo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Kaip mums paproèiai ásako“. Kà yra jie suþinojæ. O tada þemaièiai tarë: „Patarimas mums patinka. Ir tegu dievai mus gelbsti.] Lietuviai vengia mûðio ir pasitraukia 6 5090–5110 [. ­ 310 ­ . Nugalës jinai lietuvius.. Kad kariuomenën jie jotø Ir karaliaus þodá skleistø. Mes dievams aukas aukotum – Degintum ðarvus ir þirgus. Kai sugráþo ið þvalgybos. Savo bûrá jie pasiekë Ir ðitas þinias paskelbë. Ir krikðèionys èia pakriko. Liepta lietuviams sakyti. Jie visi protingai tarë: „Jø kariuomenë didþiulë Èia nuo Dauguvos atëjo. [... Jûs sakytumët tà patá..] Taigi vokieèiø bûrelis Ðitame lauke parkrito. Kad tiktai ðitoj karionëj Mes krikðèionis nugalëtum. Jø tarybai susirinkus.. Jie netrukus pasiryþo Gráþt atgal á savo ðalá Ir gabentis visà grobá. Jøjø pëdsakus pamatæ. Nes tà mûðá jie laimëjo.

.. Kad sveiki ið èia sugráþtum“.] Á ðalá sugráþæ.] Daug pagonims grobio teko8..] Bet labai þiauriø stabmeldþiø Buvo suimti jie greitai. Saugojo juos prisistojæ.. Graudþiomis raudomis Ilgai jø raudojo. Prieðintis jie nebgalëjo ir pabëgti nebespëjo. Kad daug karþygiø Neteko ðauniø....TURINYS TRUMPINIMAI. Kad apgynë nuo nelaimës. Jie vieni padët tegali..] ­ 311 ­ ..] Lietuviai nugali Ordino kariuomenæ prie Lielvardës 6085–6089 [.] Aðtuoniø Ordino broliø kankiniø mirtis Vartajø pilyje7 5790–5797 [.. [. Dalá þiauriai sukapojo. [.. [.. Greitai jie sukûrë ugná Ir beregint dalá broliø Èia sudegino stabmeldþiai..] Durbës mûðio padariniai Prûsijai 5697–5702 [.. Broliai paëmë visus Kilmingiausiøjø vaikus Ákaitais á savo kraðtà. kas nutiko Sintelëje jø lietuviams. [. Ðito grobio graþià dalá Jie dievams saviems paskyrë.. [..] Vicemagistras Juries ásako atkariauti Sintelæ ir Aizputæ 5985–5989 [.. Kiek galiu að apsakyti.] Suþinojæ. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Atsiduoti jiems privalom.. Kad kur nors jie nepaspruktø. Sembai pajuto.

] Kits kitam rankas paspaudæ. karalienæ. Tuokart pasiseks tau viskas. Taip pradëjo jam kalbëti: „Nepatinka mums. [. [. Tik nuo Kristaus atsitrauki.] Jei atsisakysi Kristaus.] [. Jie visi tave apgavo. þemaièiams. Tu dël to turi kentëti. Tëvus visad jie globojo Ir jiems suteikë pagalbà.... Ko tave mokino broliai.]“ 6399–6414 ­ 312 ­ . Tu nurodymø klausyki. Jei dievus naikinti nori Ir priimti krikðèionybæ.. Ir þemaièiai tau pagelbës. ir galingas.. Tu savus dievus apleidai. Nuo dievø kai atsitraukei.TURINYS TRUMPINIMAI. Atskirai já pasikvietæ. Visa buvo grynas melas. Tuoj nuëjo pas karaliø. Skaudþiai teks tau nusivilti.. ir þemaièiai Tuo metu nemanë gaiðti. Reik su jais ið vieno eiti Ir atmesti krikðèionybæ.. to pasieksi. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Karaliaus Mindaugo atsimetimas nuo krikðèionybës 9 6363–6382 [. Ko norësi. Ðitie poelgiai tavieji. Kà esi dabar padaræs. Ir Treniota. Jie pas Mindaugà karaliø Ryþos eiti pasitarti Ir pas Mortà.. Nuoðirdþiai tave jie myli. Kad garbings karalius bûdams Ir turtingas. Tik paskui tu pamatysi.

] Jie kalbëjo10: „Tu supraski. Taip pradëjo jie kelionæ Ir visi smagiai klegëjo. Kad turëjo þygis sektis.]“. sudegina Kretingà 7011–7015 [...TURINYS TRUMPINIMAI. Pasakysiu. [.] Mindaugo nuþudymas 7196–7206 [.. Kaip ástatymai jø moko [. Vienas jø komtûras buvo... – Tà tikrai turi þinoti. Jis parodë nuolankumà Ir visiems pasiaukojo. Dël jø pykèio jis pakliuvo. kas nutiko. Gyvas ant þarijø þuvo. Aiðkiai yr jis átikëjæs.. [. Nepaliko jie ir kurðiø. Su tauta gyven taikingai. Nes jiems buvo reikalingi. [. Kad já esat pamylëjæ. ið pradþiø sumuðti. Ypaè vieðkelá á Grieþæ11. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA Klaipëdos riteriai. ­ 313 ­ .... Burtas jiems laimingai krito Ir gerai giedojo paukðtis... Koks jis [Mindaugas] tau yra dëkingas.] Èia ið savo vienuolyno Ëmë riterius ir brolius.] Vos trumpam praslinkus laikui Prieðai surengë èia teismà12. Jie tikëjosi sau laimës. Visuomet jis nesvyruodams Nori su tavim draugauti.] 7222–7234 Þiemgaliai paima Tervetës pilá 8750–8755 [.] Jie pagavo du mûs brolius... Toks jø geras buvo ûpas. Mat anie þinojo ðalá..

. [. Jau puolimas buvo baigtas13. Broliui liepë eit á vidø...] Vakarui visai artëjant.] Þemaièiai bergþdþiai ðturmuoja [Heiligenbergo pilá] 10101–10105 [. Ryþkimës padëti galvas.] Vienas þiemgaliø kalbëjo: „Mes ið Ordino kareiviø Esame visi patyræ Didelæ ir daþnà þalà: Todël ruoðkitës kautynëms. Teks palikti mums ðá kraðtà.TURINYS TRUMPINIMAI. Jei mes brolius nugalësim. – Heiligenbergui teks þlugti. Jei paliks jie mums tà pilá. Jei pilies neatkovosim. Patys gi aplink stovëjo. Greit sudegino lavonus Ir visi namo patraukë. Todël mums verèiau numirti.. Gal dievai mûs þygá laimins. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRYLIKTAS AMÞIUS Jie padarë platø ratà. Mums pakaks jëgø kovoti. Kalavijais já kapojo.] Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS ir VYTAUTAS BALAIÐIS ­ 314 ­ . Negu taip turëtum þûti. Bus ramybë mûsø þemei.] Ordino magistro Willekino pralaimëjimas ir mirtis14 10518–10537 [. Mes sutrinsim tà galybæ Ið uþ Dauguvos atblokðtà“. Leiskite ir mums kovoti! Metas – jie netoli mûsø..... [.. [..

persekiojo magistro vadovaujamos jëgos.. netoli santakos su Venta (Grieþës piliakalnyje.. kurià Baltijos jûros Irbës sàsiauris skiria nuo Kurðo kyðulio. Dël Ordino kaltës Mindaugas negalëjæs iðlikti krikðèioniu. Ðis Kronikos fragmentas vaizduoja þiemgaliø ryþtà prieð kautynes. Langwinus) – istoriniuose ðaltiniuose 1242–1260 metais minimas Mindaugo seserënas. paëmæ tais pat metais Tervetës pilá. Servës kyðulys – pietinë Saremos (Ezelio) salos dalis.. 13 .. surengë teismà vokieèiø riteriui (greièiausiai pilies komtûrui.. 12 . 7 Aðtuoniø Ordino broliø kankiniø mirtis. Kovo 26-osios mûðyje þiemgaliai jas visiðkai sutriuðkino. stovëjusi Varduvos deðiniajame krante. per èia minimà netikëtà Livonijos ordino puolimà uþimta ir sunaikinta (1264). stipriai puolusià Livonijos ordino valdas iki Ikðkilës apylinkiø padauguvyje. Èia kalbama apie Livonijos riteriø sutriuðkinimà prie Vendeno (Cësiø) pilies (apie 1246 metus). Lietuvos kariuomenës vadas. 14 Ordino magistro Willekino pralaimëjimas ir mirtis – 1287 metais þiemgaliø kariuomenæ. 8 Daug pagonims grobio teko.. Þuvo magistras Willekinas ir trisdeðimt keturi Ordino broliai. vykæs 1253–1254 metais. – tai ávykiai po 1260 metø liepos 13 dienos Durbës mûðio.TURINYS TRUMPINIMAI. 9 Karaliaus Mindaugo atsimetimas nuo krikðèionybës – 1261 metø rudená Lietuvos karalius Mindaugas atvirai stojo á karà prieð Ordinà. vadovaujami Nameisio. 6 Lietuviai vengia mûðio ir pasitraukia – tai 1259 metø ávykiai. ávykusios 1259 metais. Vartajø pilis buvo vakarø Kurðe – pamaryje. 3 Sembø þygis – þygis. 5 Mûðis su þemaièiais prie Skuodo – kautynës prie Skuodo.. ROMAS BATÛRA ­ 315 ­ .. Ëîíúêãâåíè. kai kurðiø kvieèiami lietuviai ateina jiems á pagalbà (kurðiai pripaþino lietuviø ir þemaièiø valdþià). sudarytos 1257 metais. 10 Jie kalbëjo. – kalbama apie grobá po þygio á Livonijà ir 1261 metø vasario 3 dienos kautyniø prie Lielvardës (padauguvyje). sukilæ þiemgaliai. pavaldûs Lietuvai. tikriausiai 1254 metø pavasará. kadaise áþeidusiam Nameisá). á pietus nuo Durbës (á rytus nuo Liepojos). 11 Grieþë – pilis kurðiø Keklio srityje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ EILIUOTOJI LIVONIJOS KRONIKA KOMENTARAI 1 Syrvë (zu swurben) – Syrvës (Svorbës). 2 Lengvenis (Lengewin. 4 Taika su þemaièiais – Þemaièiø ir Livonijos paliaubos..puolimas buvo baigtas – didelis þemaièiø ir lietuviø kariuomenës puolimas prieð Livonijos ordino Heiligenbergo pilá Tervetëje (1285 metø pabaiga ar 1286 metø pradþia). – tai Mindaugo sûnaus Vaiðvilko pasiuntiniø pas Livonijos magistrà þodþiai.. Maþeikiø rajone).prieðai surengë èia teismà – Lietuvos kariuomenei 1279 metø kovo mënesá sutriuðkinus Livonijos ordinà.

bet ir kalbama apie ðaliø geografinæ padëtá. Pagal jo pasiûlytà projektà buvo reformuota mongolø valstybës Persijoje administracija. Politinæ veiklà pradëjo valdant Abagachanui (1265–1282). Tuo tarpu daugelis ðaltiniø kaip iðskirtiná baltø religijos bruoþà mini mirusiøjø deginimà. Pagrindinis ðio darbo ðaltinis – daugelio arabø keliautojø. Þinoma. Gana greit atsiskleidë jo kaip valstybës veikëjo ir kaip gydytojo talentas. kariuomenë. aptariama gyventojø buitis. Sunku patikëti. Bûtent ðis jo darbo momentas yra vienas ið svarbiausiø. Kitatauèiai tai irgi galëjo suprasti kaip ugnies garbinimà. buvo uþsiminæs tik arabø keliautojas Idrisijus (XI a. Raðido adDyno darbas leidþia paþvelgti á Europos istorijà arabø akimis. Aktyviai dalyvaudamas politinëje veikloje. kad Tabybas bûtø skaitæs Vakarø Europoje esanèius rankraðtinius ðaltinius. gydytojas Raðidas ad-Dynas (Fadl Allâh Rashid ad-Dîn ibn ‘Imad ad-Daula Abû al-Khair). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RAÐIDAS AD-DYNAS 1247–1318 FADL ALLÂH RASHID AD-DÎN IBN ‘IMAD AD-DAULA ABÛ AL-KHAIR Áþymus persø istorikas. Gydytoju). pasakojimai. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Apie prûsø ir kitø baltø senàjà religijà iki Raðido ad-Dyno (Tabybo) jau daug buvo raðyta. apraðë mongolø-totoriø þygius nuo Èingischano valdymo laikø iki XIV amþiaus pradþios. tikëjimai. mûsø turimais duomenimis. gimë 1247 metais. o ið tikrøjø buvo valstybës vadovas. 1316 metais mirus Uldþaituchanui. kad jie garbina ugná. politikas.). Politinë jo karjera baigësi gana liûdnai. Kinijos istorijà.TURINYS TRUMPINIMAI. taèiau dël savo bendro pobûdþio jis daugiau turi iliustracinæ reikðmæ. Veikale iðdëstoma ne tik istoriniai vienos ar kitos ðalies ávykiai. Raðidas ad-Dynas daug dirbo kaip istorikas. Taèiau apie tai. Autorius frankais laikë visas Europoje gyvenanèias ir jam þinomas tautas. kuriuose kalbama apie ­ 316 ­ . apsilankiusiø Europoje. Vienas ið didþiausiø Raðido ad-Dyno istorijos darbø – Frankø istorija (paraðyta 1304–1305). finansai. jis buvo apkaltintas valdovo nunuodijimu ir nuþudytas. Jis paraðë Indijos. vadinamas Tabybu (t. darbas vertingas ir kaip istorijos ðaltinis. y. Valdant Ghazanchanui Raðidas ad-Dynas buvo paskirtas pirmuoju viziriu.

1977. Jahn. bet ir kitur. Tai – vienuoliø.TURINYS TRUMPINIMAI. o dar labiau tikëtina.su kryþiumi ant krûtinës – turima galvoje Vokieèiø ordino riteriai. DIE FRANKENGESCHICHTE um 1304–1305 Und dem Land benachbart liegt ein anderes Reich. vadinama Borusija (Prûsija). 907–908. ­ 317 ­ . 92–96. Anksèiau jà valdë pagonys ir ugnies garbintojai. 1977. k. Kryþiuoèiø kova su baltais ir baltø christianizacija anuo metu buvo svarbiausias Europos ávykis. 1977. 1963. Früher war es im Besitze von Götzendienern und Feueranbetern. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RAÐIDAS AD-DYNAS prûsø tikëjimus. Á ðá ðaltiná BRM tyrinëtojai dar nebuvo atkreipæ dëmesio. apie kurá plaèiai buvo kalbama ne tik Europoje. Jam galëjo bûti þinomas nebent Idrisijaus veikalas. Literatûra: Áàðòîëüä. Tekstas ið: Jahn. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Jahn.. FRANKØ ISTORIJA apie 1304–1305 Ir to kraðto [Lenkijos] kaimynystëje yra kita karalystë. ÑÈÝ. I–XXV. die ein Gewand aus weißer Wolle mit einem schwarzen Kreuz auf der Brust tragen. 49 (vok. 49.. Burûsijjach (Prussia) genannt. kraðtas.). Vertë ALVYDAS NIKÞENTAITIS KOMENTARAI 1  . kad informacijà apie prûsø tikëjimus jis gavo ið savo amþininkø. Es ist das Land der Priester. XI. vilkinèiø baltos vilnos rûbus su kryþiumi ant krûtinës1.

Ilgainiui baltø ðventvieèiø pavadinimai nunyko arba virto vietovardþiais. 129. Lietuvoje ir kituose baltø kraðtuose (Kalwaitis. 1858. 129–131). ­ 318 ­ .). 1827. CDP. sudarë vienà sakraliná kompleksà. 642. 25. Nemaþa tekstø ðiais vardais dar XIX amþiaus antrojoje pusëje surinko Wilhelmas Mannhardtas ir jo knygos leidëjai (Mannhardt. y. ðventøjø laukø ir panaðiais pavadinimais oficialiuose tiek lietuviø. 81. tiek Ordino dokumentuose. Literatûra: Birþiðka. Sprendþiant ið vietovardþiø. LATSÞ. I. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Net keliuose dokumentuose minimas tas pats ðventas laukas ðalia Romainiø (Romaynis. III. Mannhardt. II. 1827. I. Voigt. VK ir kt. Kaimas. Matyt. 375. Taèiau dar XIV amþiaus Prûsijoje arba XV amþiaus Lietuvoje. 5. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos (nurodoma dokumentø iðdëstymo tvarka Mannhardto veikale): PUB. CDP. 132. 129–131. t. atrodo. SRP. 67. 126. 1828. Kai kurie ðiais vardais vadinami objektai iki ðiø dienø yra iðlaikæ sakralinæ prasmæ. Ðie tekstai ir perspausdinami ðiame rinkinyje. 508. I–II. 1827. Jos tada jau ið dalies buvo praradusios savo sakralinæ prasmæ ir buvo vartojamos ðventøjø giriø.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI Neretai vietø vardai Lietuvoje atspindi senosios baltø mitologijos reliktus. Tekstas ið: Mannhardt. Töppen. CDP. kad ðioje Sembos vietoje bûta senosios prûsø ðventovës. I. 643. 1922. 175. tos ðventvietës buvo orientyras nustatant ávairias ribas. CDW. 1936. Romehnen) kaimo. Vietovardþiø su ðaknimis Rom-. IV. Ram. 1930a. III. Töppen. 1858. 70. Gerullis. kuris anksèiau vadinæsis Romuva (Rummove). po krikðto priëmimo. 151. 1936. Voigt. CDP. IV. galima daryti prielaidà. II. I. ir to kaimo apylinkëse esanti ðventoji giria. 643. laukas ir giria. Voigt. 129–131. III. Voigt. 1936. 640. 140. Romayn. tokià prasmæ senovëje turëjo visi ðiais vardais vadinami objektai. 1910. CDP. 85.nemaþa pasitaiko Prûsijoje.

die Rede ist**). pastaba).TURINYS TRUMPINIMAI. A 1309. LVIII S. Darauf schliesst der Landmeister. Gesch. II n. qui dicitur Brantstatt et ad hoc loco directe eundum 1 Red. Primus limes sive granicia incipit in campo cuiusdam Pruteni dicti Pomande. Bischof Sigfried von Samland verschreibt den beiden Stammpreussen Hermann Maldite und dessen Bruder Strambote sechs Hufen Landes bei seinem Schlosse Ziegenberg und dem Dorfe Craghen: Prima granicia est quercus circa fluvium. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI BENENNUNG ALTGEHEILIGTER STÄTTEN 1304–1377 [A 1304 wird derselbe heilige Wald in einer Urkunde des Landmeisters Konrad Sack (über Güter in Stangau) erwähnt: bona in Stangow . Pr. ***) Cod. Dipl. pastaba). Urkundenbuch I 2 n. 1. 126 ­ 319 ­ . Voigt. in der von einer sacra sylva. Red. 508. a quo directe procedendum est ad locum. que Scayte vulgariter nominatur. †) Das. a qua quercu est eundum directe versus villam dictam Craghen. sub hiis graniciis. einen Vertrag mit dem Bischof und dem Domkapitel von Samland: Nos dei justiciam habentes pre oculis ipsis in supplementum tercie partis terre Sambiensis que eos contingit terciam partem sacri campi dedimus et assignavimus. 67 f. XCIX S. ad arborem circumfossam. **) J.. ubi palus est fixus. n. qui fluit infra castrum et curiam supradictam. Unter anderen Streitigkeiten über den dem Bistum zustehenden dritten Teil des Landes erhebt der Bischof Johannes von Samland 1322 Klage über die Vorenthaltung des heiligen Feldes (de sacro campo). III 85 Anm. Pruss. Friedrich von Wildenberg. a qua arbore linealiter procedendum est versus silvam sanctam usque ad cumulum unum usw. Jahrhundert: die Verschreibung über die Dörfer Ratytien und Bulichien. 814 S.***) A 1322. *) [Preuss.1]*).] (originalo nuorodos neredaguojamos – BRMÐ red. – Wilhelmo Mannhardto knygos redaktoriø intarpai ir pastabos (BRMÐ red. et datum limitavimus et limitatum signavimus eis presentibus et consencientibus in limitibus infrascriptis. welches vor alters seinem Anteile zugesprochen sei †). qui campus prius remanserat indivisus. Aus dem 14. scilicet de bonis hospitalis sancti spiritus in Kvngesberch viam directe usque Arnow juxta paludem usque ad magnum lapidem et ab illo directe usque ad tyliam juxta pirum. et ab illa directe usque ad sanctam silvam usw. Red.

quod [*] * ) Das. dy do stet by dem wege Wanginkin. n. Hubnicken. [siehe auch die Gegenurkunde des Komturs von Königsberg das. CXIII S. CXXI S. So verleiht Bischof Johannes von Samland 1325 dem Stammpreussen Stagote „unum uncum in campis ville Rummove situm“††). Das Dorf Romenen an der östlichen Grenze des heiligen Feldes hiess ehedem Rummove.TURINYS TRUMPINIMAI. CI S. wo eyn umbgraben pfol stet. II n. Von der eiche dy gerichte vort zcu geende bis zcu der salczin see. IV n. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS est usque ad palum in terram positum et ut moris est circumfossum lapidibus atque terris et ab illo palo usque ad salsum mare protendit dictus limes. n. Von dannen zcu eyner umbgrabenen eichen. Pr. der do stet czwischen den dorffern Romaynis unde Lenkeniten. Das. dy do stet czwischen Romiten***) und Plawtowin. C S. S. 129. Gesch. In einer etwa 10 Jahre späteren Grenzbestimmung heisst es**): unde ist eine dorre eiche umbgelegit mit steynen. 151. Von dannen zcu eynem andern umbgrabenen pfole. In späteren Urkunden von 1343–1349 usw. In der Umgebung von Romayn nennt eine Urkunde des Bischofs Johannes von Samland ein nemus sacrum. tritt dafür die Benennung Romayn ein†††). ***) Rowyten? †) ††) †††) Töppen. 132. ohne die See zu erreichen†). CII. der do stet uff der stat Brandestat genant. palo magno) directe procedendum est ad nemus. der do stet no by dem vlise in pruschen genannt Lasse. und in einer Grenzangabe desselben Bischofs heisst es: De quo (sc. Red. n. **) Das. dy do stet no by dem heiligen velde. I 640. Von dannen widir kommende von dem mere unde dem pfole. 140. Die Untertanen des Ordensanteils sollten mit den bischöflichen Untersassen gemeinschaftlich das Recht des Bernsteinsammelns am Seestrande vom Flusse Lassa bis zur Grenze des Heiligen Feldes haben[*]. Pruss. 175. Cod. Dipl.]. Es umschloss die südliche Hälfte des heutigen Kirchspiels Heiligenkreuz im westlichen Samland und erstreckte sich vom Dorfe Romehnen (Romaynis) bis Kl. Geogr. Voigt. von der zcu eyner andern grunen eichen. ­ 320 ­ . Noch in demselben Jahre verleiht der Bischof Johann das heilige Feld (sacrum Campum pertinentem ad partem terciam sortis nostre) auf seine Lebenszeit dem Ordenskonvent zur Viehweide (pro pastura equorum et falcatura feni*). Das heilige Feld umfasste also ein Gebiet von mehreren Meilen. dy gerichte zcu eynem andern umbgrabenen pfole.

 I 642 Anm. Töppen. Pr. de quo directe procedendum est ad nemus. 2. Gesch. III S. Das Kapitel in Samland erteilt seinem Kämmerer in Quedenau: dimidium mansum in silva olim a Pruthenis sancta reputata prope villam Transdytin†). [***] [**] [* ] *) **) ***) †) ††) †††) Das. Ein sacrum nemus lag auch bei Blumenau im Kirchspiel Medenen*). 375 f. 1325. dem Volkwin von Dobrin die Gründung des Dorfes Heiligenwalde††) und das dortige Schultzenamt. Geogr. Warm. nennt eine Urkunde des Bischofs Johannes vom Samland 1327. Cod. S. bei den Dörfern Neuendorf und Dargowayn (Dargen). deinde eundum est versus sacrum campum[*]. A. 4. 1326. Winrich von Kniprode. ID. A. versus mare salsum. III n. 25 Anm. quae ad sinistram sive laevam manum occurrit et ducit ad sacram silvam**). III n. A. A. 1. quod sacrum nemus nominatur. XLVII S. Pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI sacrum nemus nominatur. 130. Item adscendendo eandem viam versus Sabenow usque ad aliam viam. Voigt. 221. Pruss. ebenfalls einen heiligen Wald: Ab eadem granicia adscendendo sursum contra salsum mare per incisiones arborum usque ad viam. 70. bei Bestimmung der Grenzen von Neuendorf. n. 1334. III 85 Anm. 1344. 643 Anm. Dipl.TURINYS TRUMPINIMAI. Gesch. A. Kirchspiel Plauten bei Mehlsack. Cod. I 643 Anm. Voigt. 1357 verschreibt Bischof Jakob von Samland dem Heinrich von Regenwalde beim Dorfe Nastrenen (Nastrayn) unfern des Geltgarben: pratum unum sub silva. quod a pruthenis Sanctum nemus dicitur positam[***]. A. Im nämlichen Jahre (1327) verschreibt Bischof Johannes von Samland seinem Neffen Frowin das Schultheissenamt nebst zehn Hufen Landes beim Dorfe Neuendorf (Nova villa): Primus limes est palus magnus in predicta villa positus et circumfusus. Pruss. Voigt. Cod. quae dicitur Heyligewalt Wyssekint situm†††). usque ad arborem que lynboum dicitur ibidem signatam. versus mare salsum usque ad arborem ibidem signatam. Gesch. Das heutige Trausitten bei Neuhausen. überträgt der Ordensmarschall. 5. quae de villa Dargowayn ducit versus Sabenow. Dipl. S. 1327. Deinde eundum est versus sacrum campum usque ad quercum ab antiquo signatam***). Heiligenwolde im jetzigen Landkreis Könisberg. Verschreibung des Domkapitels vom Ermland über 32 Hufen zum Dorfe Seefeld [**]: Et de illa querqu juxta lacum descendendo ad aliam graniciam in nemore. Dipl. 1. An der Küste der Ostsee. Pr. S. ­ 321 ­ .

126. nr. befand sich Winrich von Kniprode am genannten Tage „in Zetyn in dem heiligen Walde bei Schippenbeil“ [*]. 1828. nr. LVIII. kuris nuo seno esàs priskirtas jo daliai†). November d. o nuo ðios tiesiai iki pat ðventosios girios ir t. t. Nach einer Urkunde vom 3. 67ff.TURINYS TRUMPINIMAI. 1 [*] ­ 322 ­ .. link. einàs iki pat Arnovo (Arnow). o nuo jo tiesiai prie liepos. tiesiai ðventosios girios link iki pat vienos kalvos ir t. 814 (ðaltinio vertime originalo bibliografijos santrumpos keièiamos ðio leidinio santrumpomis – BRMÐ red. liaudiðkai vadinamà Scayte**). kuri teka þemiau tvirtovës ir aukðèiau minëtos rotuðës. t. IV 81 Anm. o nuo to medþio kilti aukðtyn. 1309 metai.“***) 1322 metai. 1377. Turima galvoje Karaliauèiaus komtûro Bertholdo von Brühaven 1292 metø liepos 23 dienos akte paminëta ðventoji giria (þr.. nr. **) Voigt. III. palei pelkæ iki didþiojo akmens. II. J. 85. 6. pastaba). bûtent: Ðventosios Dvasios malonës dovanos Karaliauèiuje – kelias.“*)] Ið XIV amþiaus: palikimo raðtas dël kaimø Ratytien ir Bulichien. I. Nuo to àþuolo reikia eiti tiesiai kaimo.. pastaba). kuriame kalbama apie ðventàjà girià. Sembos vyskupas Zigfrydas uþraðo dviem tikriesiems prûsams Hermannui Malditei ir jo broliui Strambotei ðeðis ûbus þemës prie savo pilies Ziegenberge ir Craghen kaime: „Riba prasideda nuo àþuolo prie upës. ***) CDP.. 508. Pr. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS A. Be kitø ginèø dël vyskupijai priklausanèios kraðto treèiosios dalies. ðio leidinio p. prie apkasto ið visø pusiø medþio. †) Ibid. pavadinto Craghen. Sembos vyskupas Johannesas 1322 metais skundþiasi dël neteisëtai uþvaldyto ðventojo lauko (de sacro campo). XCIX. Kraðto valdovas Friedrichas von Wildenberg sudaro sutartá su Sembos vyskupu ir katedros valdytojø taryba: „Mes Dievo valia ir jo akivaizdoje kariuomenës Scr. NUO SENO GARBINAMØ ÐVENTØ VIETØ PAMINËJIMAI 1304–1377 [1304 metais ta pati ðventoji giria1 minima viename kraðto valdovo Konrado Sacko dokumente (Apie gërybes Stangau): „Gërybës Stangove . ðiame ruoþe. 253–255 – BRMÐ red. *) PUB. R. esanèios prie kriauðës.

kuris auga prie kelio á Wanginkin. atidavëme ir paskyrëme jiems treèdalá ðventojo lauko. C. nr. *) Ibid. laukuose esantᓆ†). CII. Voigt. Antai Sembos vyskupas Johannesas 1325 metais vietiniam prûsui Stagote uþraðo „vienui vienà kaimà Rummove.. kuri su jais susisiekia. Jis apëmë pietinæ dabartinës Heiligenkreuz parapijos dalá vakarø Semboje ir nepasiekdamas jûros tæsësi nuo Romehnen (Romaynis) kaimo iki Maþøjø Hubnicken†). CDP. 151. CXXI. ið ten – iki kito þalio àþuolo. Romenen kaimas prie rytinës ðventojo lauko ribos anksèiau buvo vadinamas Rummove. Maþdaug po deðimties metø viename ribø apibrëþime sakoma***): „Ten yra vienas iðdþiûvæs àþuolas. nr. o to paties vyskupo duotame ribø apibrëþime sakoma: „ Nuo kurio (aiðku. kuri vadinama Brantðtatu (Brantstatt). uþ kurio yra pelkë. kuris anksèiau buvo nedalomas. Vëlesniuose 1343–1349 metø dokumentuose vietoj jo atsiranda pavadinimas Romayn†††). apdëtas akmenimis. Dovanotajam [laukui] nustatëme ribas ir já paþenklinome jiems patiems dalyvaujant ir sutinkant su toliau nurodomomis ribomis. kuris tæsiasi iki treèios mûsø burtø dalies) iki gyvos galvos Ordino konventui kaip ganyklà gyvuliams (arkliams ganyti ir ðienauti)**). Nuo ten – iki apkasto àþuolo. CXIII. kuris stovi prie upës. Nuo ten link kito apkasto stulpo. kuris yra vietovëje. **) Ibid. nr.TURINYS TRUMPINIMAI. 1858. kur stovi apkastas stulpas. prûsiðkai vadinamos Lasse. ­ 323 ­ . jis auga tarp Romiten [Rowyten?] ir Plawtowin. nr.. 129. kuris auga èia prie ðventojo lauko. Ið ten einant prieðinga kryptimi nuo jûros iki stulpo. II. IV.) ***) Ibid. 1827. †) ††) †††) Töppen. didþiojo stulpo) reikia kilti tiesiai aukðtyn iki giraitës. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DOKUMENTUOSE PAMINËTI ÐVENTØJØ VIETØ PAVADINIMAI papildymui ið treèios sembø kraðto dalies.. Dar tais paèiais metais vyskupas Johannas perleidþia ðventàjá laukà (ðventàjá laukà. vadinamoje Brandestat. I. Vienas Sembos vyskupo Johanneso raðtas mini Romayn apylinkëse buvus nemus sacrum (ðventàjà giraitæ). 132. Taigi ðventasis laukas uþëmë keleto myliø plotà. nuo tos vietovës reikia eiti tiesiai iki stulpo. CI (þr. Prasideda riba nuo vieno minëtojo prûso Pomandës lauko. Ordino valdiniai kartu su vyskupijos vasalais turëjo teisæ rinkti gintarà pajûrio ruoþe nuo Lasos upës iki ðventojo lauko ribos*). 140. 175. nuo jos kylama tiesiai aukðtyn iki vietos. link kito apkasto stulpo. taigi nurodyta riba eina nuo anos þemës ir stulpo iki pat sûriosios jûros“. taip pat Karaliauèiaus komtûro atsakomàjá raðtà nr. kuris stovi tarp kaimø Romaynis ir Lenkeniten“. 640. ákalto á þemæ ir jø paproèiu apkasto aplink akmenimis. Nuo ðio àþuolo tiesus kelias veda iki sûriosios jûros. Red.

Anm. 1326 metai. 6. Anm. Nuo jo reikia eiti tiesiai á giraitæ. Ðventoji giraitë buvo taip pat Medenen parapijoje prie Blumenau*). Dabartiniai Trausitten ðalia Neuhausen. III. 1325 metai. 643. Voigt. XLVII. iki pat ten paþymëto medþio. kuris pasirodo kairëje pusëje ir veda á ðventàjà girià´**). 1327 metai. esanèios giraitëje. SRP. CDP. 4.TURINYS TRUMPINIMAI. 70. 2. kitados prûsø laikytos ðventa. 375 ff. netoli Transdytin kaimo“****). sekant medþiø ápjovimus iki pat kelio. Voigt. 1344 metai. Pagal vienà ðiø metø lapkrièio 3 dienos dokumentà Winrichas von Kniprode buvo minëtà dienà ¥Zetyne. sûriosios jûros link iki ten paþymëto medþio – liepos. I. Heiligenwolde. Plauteno prie Mehlsacko parapija. 1357 metai. 642. 643. 221. I D. 1858. kuri prûsø vadinama ðventàja giraite´[***]. III. III. 1827. esanèià Wyssekinte. Toliau kylant tuo paèiu keliu Sabinovø link iki kito kelio. kuris nuo Dargvainiø (Dargowayn) kaimo veda Sabinovø (Sabenow) link. dabartinëje Karaliauèiaus apylinkëje. 1. Voigt. Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS (ið vokieèiø kalbos) ir DAIVA MAÞIULYTË (ið lotynø kalbos) [*] *) **) ***) ****) †) ††) †††) [***] [**] Ibid. nr. o po to reikia eiti ðventojo lauko link“[*]. Vienas Sembos vyskupo Johanneso 1327 metø dokumentas. nr. kuri vadinama ðventàja. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS kuri vadinama ðventàja giraite. sûriosios jûros link. stovinèiu minëtajame kaime. 1334 metai. Sembos taryba savo iþdininkui Quedenau paskiria: pusæ girios. 1. Sembos vyskupas Jakobas uþraðo Heinrichui von Regenwalde nuo Nastrënø (Nastrayn) kaimo netoli Geltgarben: ¥Vienà pievà. 130. 85. CDW. Anm. 5. I. IV.. mini ir ðventàjà girià: ¥nuo tos ribos kopiant aukðtyn prieðais sûriàjà jûrà. nusakantis Baltijos pajûrio kaimø Neuendorf ir Dargowayn (Dargen) ribas. kuri vadinama ðventàja giria´††). Ordino raiteliø vadas Winrichas von Kniprode paveda Volkwinui von Dobrin ákurti Heiligenwalde kaimà ir paskiria já to kaimo seniûnu†). Anm. prieinama prie kitos ribos. Anm. ðventojoje girioje. prie Schippenbeil“†††). prie girios. 1377 metai. CDP. n. Ermlando katedros tarybos 32 ûbø þemës uþraðymas Seefeldo kaimui [**]: ¥O nuo to àþuolo leidþiantis þemyn prie eþero. III. Anm. Pagaliau reikia paeiti ðventojo lauko link iki nuo seno paþymëto àþuolo“***). 25. 1897. Töppen. Tais paèiais metais (1327) Sembos vyskupas Johannesas savo sûnënui Frowinui uþraðo kaimo seniûno tarnybà su deðimèia ûbø þemës prie Neuendorfo kaimo (Naujas kaimas): „Prasideda riba ið visø pusiø apkastu didþiuoju stulpu. 81. ­ 324 ­ .

Vokieèiø–prûsø kalbø þodynëlá (originalà) sudarë neþinomas autorius. vokieèiø–lotynø kalbø þodynëliu (paplitusiu viduramþiais) ir lotyniðkus þodþius pakeitæs prûsiðkais. turbût Pamedës ðnektø þodþiais. Þodynëlyje yra dviem skiltimis suraðyti 802 vokieèiø–prûsø kalbø þodþiai – daiktavardþiai ir keletas bûdvardþiø. o þodþiu Cawx – koks nors þemës dievas ar demonas. reiðkianèiø spalvas. Ðis 1825 metais rastas kodeksas. Pamedës teisë. pavyzdþiui. ­ 325 ­ . po E 24 ERde – Same („þemë“) eina Leym – Laydis („molis“). þodþiø skaièiumi jos labai nevienodos. Þodþiai sudëlioti ne abëcëlës tvarka. krikðèioniø geràjà dvasià daþniausiai pavadindavo naujatikiø anksèiau garbinto dangaus dievo. Herbist – Assanis („ruduo“) ir kt. Jo iðliko ne originalas. norëdami.TURINYS TRUMPINIMAI. Ðá spëjimà paremia lietuviø ir kitø indoeuropieèiø mitologijos duomenys. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ VOKIEÈIؖPRÛSØ KALBØ ELBINGO ÞODYNËLIS XIV amþiaus pradþioje (ar XIII amþiaus gale) sudarytas vokieèiø–prûsø kalbø þodynëlis. pasirëmæs.. po E 12*  JOr – Mettan („metai“) eina Somer – Dagis („vasara“).„ðvieèiantis dienos dangus“ indoeuropieèiø mitologijoje buvo vadinama aukðèiausioji dievybë. Kadangi krikðèioniø geroji dvasia prûsiðkai pavadinta Deywis. o vëliau ðis * Þodþio numeris Elbingo þodinëlyje. Tokiø grupiø yra trisdeðimt dvi. taèiau 1945 metais jis dingo. Senoji lenkø teisë ir Elbingo þodynëlis). kuriame Elbingo þodynëlis uþima paskutinius 17 puslapiø (p. nuo 1868 metø buvo saugomas Elbingo miesto bibliotekoje (ið to kilo ir þodynëlio pavadinimas). reikia manyti. 169–185). o blogàjà – jø populiaraus chtoniðkojo dievo ar demono vardu. o pagal asociacines sàvokø grupes. paprastai vadinamas Elbingo þodynëliu. matyt. o nuoraðas (be pavadinimo) – viena ið vadinamàjá Codex Neumannianus (185 puslapiø rankraðtá) sudaranèiø keturiø daliø (Liubeko teisë. VYTAUTAS MAÞIULIS Krikðèionybës platintojai. yra seniausias prûsø ir visø baltø raðto paminklas. Þodþiu *dei¯o. Visas jas apie 1400 metus perraðë Marienburgo vienuolis vokietis Peteris Holzwäscheris. kad tuo þodþiu ir buvo vadinamas senøjø prûsø dangaus dievas. Sant – Sixdo („smëlis“) ir kt. kad naujatikiai jø skelbiamà mokslà greièiau suprastø.

1981. 1959. 1972. Kituose prûsø ðaltiniuose – Sûduviø knygelëje (apie 1520–1530). 1966. 1943. Janis Endzelynas pr. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Bezzenberger. Angis (angis) ir Anxdris (þaltys) bûtø suteikiama mitinë prasmë. pik-tas. 1910. 1980. Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530). Ðie þodþiai átraukti á BRMÐ tik atsiþvelgiant á jø mitiðkumà kituose ðaltiniuose. poik-. artima aitvarui ir daþnai su juo painiojama (Vëlius. 82–93. o kartais ir pati krikðèioniø piktoji dvasia. 1974. pr. angis] [þaltys] ­ 326 ­ .þodþiais indoeuropieèiai vadino mirusá þmogø (velioná) ir jo dvasià (vëlæ).TURINYS TRUMPINIMAI. 528). kuri gali pasivaidenti gyviesiems (Bûga. 1910. ðaknies peik-. kad þodþiams Percunis (perkûnas). 78–79). Peckols. 1966– 1981. Toïîðîâ. Maþiulis. 1981. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS þodis buvo vartojamas kaip bendrinis dievo ar dievø klasës pavadinimas (Ìèôû. Poklus vadinamos su poþemiu. 1975–1990. 14–46. Bûga. þodþiu kaukas Lietuvoje vadinama chtoniðka mitinë bûtybë. Kazimiero Bûgos nuomone. Levin. 1943. p. Maþiulis. 129–198). Jono Maleckio raðinyje (1551) ir kituose – þodþiui Pyculs (kuriuo þodynëlyje vadinamas krikðèioniðkasis pragaras) artimais þodþiais Pickûls. 1897. 199–200. Trautmann. Literatûra: Trautmann. 1959. 1925. Ið þodynëlio nematyti. pyculs kildina ið lenkø piekùo (Endzelîns. Vadinasi. 59–75. 1988–1996. tamsa susijusios piktos mitinës bûtybës. pik. Tekstas ið: Maþiulis.  pickûls „velnias“ sieja su liet. 1977. Simon. ðiø þodþiø prasmë panaði kaip ir lietuviø velnio. o pr. 226). 1 Got 10 Helle 11 Tufel 50 Donner 774 Slange 775 Notir Deywis Pyculs Cawx Percunis Angis Anxdris [dievas] [pragaras] [velnias] [perkûnas] [gyvatë. 14–46. Endzelîns. VOKIEÈIؖPRÛSØ ELBINGO ÞODYNËLIS XIV a.

Vokieèiø ordino adresu pasigirsdavo kritiðkø balsø ir Vakarø Europoje. silpninti jo tarptautinæ padëtá. Nuo 1289 metø Petras Dusburgietis galbût jau gyveno Prûsijoje (nuo tø metø jo Kronikoje yra daugiau tiksliø datø). lietuviø gyvenimas. jis veikiausiai gyveno Karaliauèiuje. Cësiø rajonas) pilies baþnyèioje. Vienas Kronikos nuoraðas buvo Livonijoje. stengësi demaskuoti Ordino savanaudiðkus këslus. á rytus nuo Utrechto). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS XIII a. kurioje dëstoma Vokieèiø ordino karø istorija. Marienburge. kad Kronikos autorius yra kilæs ið pareinës Duisburgo (Duisburg). magistro kapelionas. Tam ir buvo skirta Petro Dusburgieèio Kronika. Roneburgo (Raunos. Atrodo. nors jis galëjo atvykti ir vëliau. Todël Ordinas buvo suinteresuotas pagrásti savo veiksmø Prûsijoje ir Lietuvoje bûtinumà. Kronikoje apraðomi XIII amþiaus ir XIV amþiaus pirmojo treèdalio ávykiai (iki 1326 metø. buvo persikëlæs á vakarinæ Ordino þemiø dalá. galimas daiktas. I pusë PETER VON DUSBURG Petras Dusburgietis (Petrus de Dusburgk. arèiau didþiojo magistro. papildymuose – iki 1330 metø). Jis paraðë Prûsijos þemës kronikà (Chronicon terrae Prussiae). Dusburgieèio iðsilavinimui galëjo turëti átakos vokieèiø kultûros centras Kelnas. vëliau ásigalëjo nuomonë. Buvo manoma. taip pat XVI amþiaus antrosios pusës ir XVII amþiaus rankraðtinës iðtraukos. Elbingo. Vienos bibliotekø nuoraðai. árodyti savo nuopelnus. Kronikoje vaizduojamas prûsø. Torunës magistrato bibliotekos (XVII amþiaus). Þinomi vëlesni jo nuoraðai: buvusios Karaliauèiaus karaliðkosios bibliotekos nuoraðas (pradëtas perraðinëti 1540 metais ir priklausæs Prûsijos hercogui Albrechtui). Tai laikotarpis.TURINYS TRUMPINIMAI. Buvo siûloma netgi já likviduoti. kad jo gimtinë – Olandijos Dusburgas (Doesburg. kai Vokieèiø ordinas pavergë dalá vakarø baltø ir toliau verþësi á Þemaitijà ir Rytø Lietuvà. Ordino viduje vyko grupuoèiø kova. Berlyno. Raðydamas Kronikà. Lietuva bendradarbiavo su gretimomis rusø bei lenkø þemëmis. Kronikos originalo – XIV amþiaus rankraðèio – neiðliko. Tà nuoraðà XVI amþiaus antrojoje pusëje rado LDK etmonas Jonas ­ 327 ­ . kovojo plaèiu frontu nuo Suomijos álankos ðiaurëje iki Oderio pietvakariuose. kur Vokieèiø ordinas veikë nuo XIII amþiaus pirmosios pusës. kad Petras Dusburgietis yra gyvenæs ar lankæsis Ragainëje. o vëliau (kai raðë Kronikos papildymus) – galimas daiktas. po 1309 metø. Peter von Dusburg) buvo Vokieèiø ordino brolis (kunigas). Karaliauèiuje. Gedimino valdoma Lietuvos valstybë XIV amþiaus treèiajame deðimtmetyje atrëmë kryþiuoèiø spaudimà prie Nemuno. jotvingiø.–XIV a.

Strijkovskis panaudojo já 1582 metais iðleistoje savo Kronikoje. plaèiais komentarais ir þemëlapiu. kai buvo pastatyta Ordino Ragainës pilis. èia kur kas plaèiau apraðoma karo su Lietuva eiga. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Chodkevièius. XIV amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje Kronikà eilëmis á vokieèiø kalbà iðvertë Mikalojus ið Jeroðino. Vëliau Kronikà plaèiai analizavo Maxas Perlbachas. kuriø ðaltiniai neþinomi. XIX amþiuje moksliðkai ðá veikalà tirti ëmësi Johannesas Voigtas. karo vadai. ypaè kilmingieji. Lenkijoje jà tyrë Marzena Pollakówna. skubotai ir su klaidomis iðverstu á lotynø kalbà. pasinaudojusiu dar 1947 metais raðytojo Antano Ðmulkðèio-Paparonio iðverstu Kronikos tekstu. Nuo 1289 metø. Sovietø Sàjungoje – Vladimiras Paðuta. Daug þiniø galëjo duoti ir Ordinui paklusæ prûsai. dokumentai ið Ordino archyvo Karaliauèiuje ir kiti tekstai. Taèiau didþiàjà Kronikos teksto dalá (ypaè Kronikos treèios dalies) sudaro originalios þinios. Publikacijà parengë Romas Batûra su vertëju Leonu Valkûnu. ­ 328 ­ . Pirmà Petro Dusburgieèio Kronikos leidimà parengë Kristoforas Hartknochas (1679). Berlyno ir kitais variantais). Karaliauèiaus. Manoma. Paprastai pasakojo tik apie svarbiausius ávykius. Þiniø kronikininkui teikë Ordino broliai. kurioje dëstoma LDK istorija. 1455–1480 metais raðydamas Lenkijos istorijà. raðiusiam pirmàjà Lietuvos istorijà (rankraðèio neiðliko). Jis perdavë Kronikà Vilniaus vaitui Augustinui Rotundui (mirusiam 1582 metais). kad Petras Dusburgietis galëjo pasiremti ir Ordino teritorijø valdytojø raportais. Petro Dusburgieèio Kronikos ðaltiniai: Seniausiasis Prûsijos metraðtis (sudarytas XIII amþiaus pabaigoje). Dlugoðo pateikta Petro Dusburgieèio Kronikos informacija naudojosi kai kurie vëlesni autoriai. Jo parengtas tekstas pateiktas pagal geriausius nuoraðus (pagrindu paimtas XVII amþiaus Torunës nuoraðas. Petras Dusburgietis daþnu atveju rëmësi amþininkø pasakojimais ir savo paties stebëjimais.. Apraðant XIV amþiaus pradþios ávykius vël pagausëja detaliø. Balgos.TURINYS TRUMPINIMAI. suplaukianèiais á Karaliauèiø. Jarosùawas Wenta ir kt. Jis nemaþa detaliø pakeitë arba papildë. didþiojo magistro Heinricho von Hohenlohe Praneðimas apie Prûsijos nukariavimà (XIII amþiaus penktasis deðimtmetis). Vera Matuzova. nurodomos konkretesnës ávykiø datos (net dienos). Mikalojaus ið Jeroðino tekstu. Kronikoje atsirado daugiau smulkmenø. Maxas Töppenas iðtyrë Kronikà rengdamas naujà. Kitos vietos paremtos liudytojø pasakojimais apie pamirðtus ávykius. Taip Petro Dusburgieèio Kronikos faktai buvo átraukti á lituanistinæ istoriografijà. Pasakojimas apie Vokieèiø ordino pradþià (XIII amþiaus pradþia). pagaliau ir lietuviai. ypaè ið Ragainës. 1985 metais pasirodë Kronikos vertimas á lietuviø kalbà su ávadu. pasinaudojo Jonas Dlugoðas. Augustinas Rotundas Kronikos nuoraðà perdavë Motiejui Strijkovskiui. juos sutraukdamas ir apibendrindamas. jis sulygintas su XVI amþiaus Karaliauèiaus. iki ðiol mokslinëje apyvartoje esantá jos leidimà (1861). Gerardas Labuda. patys dalyvavæ kare prieð Lietuvà.

galëjo nesuprasti kai kuriø slaptesniøjø tiesø. Kronikininkas – ryðkus Ordino interesø gynëjas. prieðinimasis nacionalinei ir kultûrinei priespaudai jam tolygu kovai prieð krikðèionybæ ir patá Dievà. turëjimà apeiginiø indø – katilø) aptinkame kituose skyriuose. Ðia mintimi grindþiamas visas Kronikos turinys. ðventovës. Tendencingai vaizduoja prûsø bei lietuviø kovas. 1936. pomirtinio gyvenimo ásivaizdavimas. kai kurie paproèiai. stebëjæs tuomet dar gyvà vietinæ tradicijà. kartais akivaizdþiai stengiasi atsieti prûsø kovà nuo Lietuvos. 90–91). norint suþinoti þygio sëkmæ. Petro Dusburgieèio Kronika turi didelæ mokslinæ reikðmæ. Taèiau Petras Dusburgietis bendravo ir su paèiais nukariautaisiais prûsais. ROMAS BATÛRA Daugiausia mitinës informacijos yra Petro Dusburgieèio Kronikos treèios dalies penktame skyriuje („Apie prûsø stabmeldystæ. todël galëjo ið kryþiuoèiø gautà informacijà patikrinti. ypaè kilmingøjø. bûdavo buriama. jos kariniø pastangø. Prûsø ir lietuviø gynybinë kova. Joje pateikta daug baltistikai ir lituanistikai svarbios unikalios medþiagos. kaip pagrástai spëjo Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. kaip patikimomis. agresyvios jo politikos aukðtintojas. pasakojimø). yra klaidø. Kronikoje yra uþfiksuota ir viena kita lietuviø religijos ypatybë (kad po pergalingo þygio bûdavo aukojama dievams. norëdami prûsus suniekinti. kuriame glaustai apibûdinama visa prûsø senoji religija ir mitologija – dievai ir kultai. nepaminëti trys Ordino magistrai).TURINYS TRUMPINIMAI. apeigas ir paproèius“). kad. laidojimo apeigos. Petro Dusburgieèio þinios apie prûsø religijà. Ir tik pavienes detales (apie prietarà laikyti tik kurio nors vieno plauko arklius. paimtos ne ið senesniø raðytiniø kronikø. Abejoniø ­ 329 ­ . Aukaimiø). pateiktas ádomus padavimas apie galindø iðnaikinimà. o ið gyvosios tradicijos (kryþiuoèiø ir paèiø prûsø. Jomis. Informatoriai kryþiuoèiai. tikëjimai. Jo þinios yra patikimas senosios prûsø religijos ir mitologijos ðaltinis. Faktus dësto nepalankia Lietuvai. Nepaisant minëtø tendencijø ir netikslumø. faktø interpretacija. Petras Dusburgietis tendencingai apraðo Ordinui neparankius tarptautinius santykius. siejantis Ordino veiksmus tik su krikðèionybës platinimo misija. galëjo kai kà ir sàmoningai iðkreipti. burtai bei prietarai. kad Lietuvoje bûta ðventø kaimø – Romainiø. naudojosi beveik visi prûsø ir kitø baltø religijos tyrinëtojai. kai kas praleista (pavyzdþiui. kulto tarnai. kurià uþraðë ávykiø amþininkas. Gedimino vyriausybei dvasia. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Kronikoje ne viskas iðdëstyta chronologine tvarka. pasakodami apie savo prieðø prûsø tikëjimus.

o krivio. 1840. Labiau tikëtina minëtoji Mannhardto nuomonë. Kiti tyrinëtojai. 19. sustiprëjo vieno kulto centro reikðmë. 93). 1958. neturëdamas jokio pagrindo. net visai iðnyko ir liko tik padavimas (gandas). 1924. Suabejojus ðia analogija. kai atskiros baltø gentys dar nebuvo nutolusios vienos nuo kitø. Pirmiausia ðiame pasakojime. 1904. senobës indø kartãr – („der diensttuende P r i e s t e r“: kar. klausæ ne tik prûsai. tarsi popieþiaus. pasak Jono Bertulaièio. sunku patikëti. kad ðis vardas yra atsiradæs per nesusipratimà ið rusø tautos etnonimo krievi (Lehrberg. K r i v i o  sostinë buvo Ruomuvos (ðituo vardu vadino nadraviðkiai prûsai) arba Rikajoto (taip vadino tolkiemytiðkiai prûsai) mieste“ (Bûga. Krivis buvæs tikrinis paskutinio Romuvos þynio vardas. 1896. 1983. I. bandë iðsklaidyti kilusias abejones. kurá ir uþfiksavo Petras Dusburgietis. Meðæèíñêèé. – tik Romuvos apylinkëmis (Bertuleit. 71). 3°. 21–46. o jø þyná – su popieþiumi. 5). susipaþinæs su Petro Dusburgieèio ir vëlesniø autoriø (Mikalojaus ið Jeroðino. 178). o jo valdþia apsiribojusi tik nadruviø gentimi (Mierzyñski. kaip kryþiuoèiø ir savo prieðus. Senobës prûsai turëjo vyriausiàjá kunigà (Oberpriester). Lietuviø kalbininkas Kazimieras Bûga. Vyriausiøjø kunigø luominis vardas krivis (kirvis) etymologiðkai yra lygia-reikðmis su graikø èrg%wn. Kitas toks senajai baltø pasaulëþiûrai suprasti svarbus padavimas yra apie galindø iðnaikinimà. iðkilus bendrai visiems baltams grësmei. 91). kad jo valdþia buvusi siauresnë. þinant Petro Dusburgieèio nusistatymà prieð prûsus.TURINYS TRUMPINIMAI. imta ið viso nebepasitikëti Petro Dusburgieèio þiniø apie Romuvà ir krivá tikrumu. Ið tiesø. Pavyzdþiui. pradëta samprotauti. Simono Grunau) informacija ir jos kritika. 145) ar lenktos lazdos pavadinimo krivûlë (Brückner. Mannhardtas abejoja. kad ir pripaþindami krivio tikrumà. mitologiðkai ir etnokultûriðkai svarbus motyvas: galindai. ko gero. bet ir kitos baltø gentys. kad jø þmonos gimdytø ­ 330 ­ . Jo iðvados: „1°. kad. Tà kunigà vieni (nadraviðkiai prûsai) vadino kriviu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS sukëlë tik svarbiausio prûsø religijos centro Romuvos ir vyriausio þynio krivio gretinimas su krikðèioniø religijos centru Roma ir popieþiumi: Romuva gavusi vardà nuo Romos. dëmesá patraukia labai retas. kurá Mannhardtas vadina liaudies sakme (Mannhardt. Antonio Mierzyñskio manymu. 2°. tik iðkilus grësmei visoms baltø gentims galëjo sustiprëti prûsø þynio átaka kitoms baltø gentims (Mannhardt. Jo manymu. Petras Dusburgietis yra uþfiksavæs ir daugiau sakytiniø padavimø. kuriuos pateikia kaip tikrus ávykius. nenorëdami. 1899. 1936. Taèiau viskas turbût vyko atvirkðèiai: ne paskutiniu metu. 1936. antri (tolkiemytiðkiai prûsai) – kirvaièiu. jø svarbiausiàjà ðventovæ bûtø pradëjæs lyginti su Roma. yra linkæ manyti. Vëliau jo reikðmë silpnëjo. rodo ir senosios baltø pasaulëþiûros tyrimai (Vëlius. kad prûsø ir jø kaimynø religija bûtø buvusi tokia centralizuota kaip krikðèioniø ar islamo. Kad bendras baltø kulto centras galëjo egzistuoti vakariniame baltø areale. 58). machen“) ir lotynø sacri-ficus. kad krivio ið viso nëra buvæ. o toks centras galëjo egzistuoti senø senovëje.„tun. 221–223).

Simonà Grunau. 152. kad uþ Vyslos gyvenantys sarmatai tik gimusioms mergaitëms iðdegina deðiniàjà krûtá. 3–20. 1899. Kristoforà Hartknochà. o ne ginklais. Erazmà Stellà. kad jos geriau galëtø vartoti ðaunamuosius ginklus. Labuda. 165–179. 176. 142–146. Moterø þyniø vaidmená yra iðkëlæ ir kiti BRM ðaltiniø autoriai: Martynas Maþvydas (1547). dar kiti Kronikà analizavo. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Hartknoch. Batûra.) buvo priskirti lietuviams. 13–59.). 1985 (liet. O ðio padavimo motyvas. pasikliaudami vien savo þynës pranaðavimais. Albertà Vijûkà-Kojalavièiø ir kt. kad galindø gentyje moters vaidmuo buvo labai svarbus (jø reikalai buvo tvarkomi pagal þynës nurodymus.). 1861. tos paèios þynës paraginti jie be ginklø puolë ir nugalëjo krikðèionis).). Kai kurie Petro Dusburgieèio apraðytieji prûsø religijos bei mitologijos faktai vëlesniøjø tyrinëtojø (Teodoro Narbuto. LIÐ. 215. Ìàòóçîâà. Tekstas ið: Toeppen. Uþpurvis. 4–12 (fragm. 159. prûsai priskiria tolimiausiems savo gentainiams. 28–54 (liet. Literatûra: Toeppen. 1896. k. fragm. Simono Daukanto. 99–101. kad panaðius bruoþus.).). 1980. Juzefo Jaroðevièiaus. 1886. 1936. 1958. Bauer. 95–119. Petro Dusburgieèio þinios paveikë daugelá vëlesniøjø baltø mitologijos ðaltiniø autoriø (Laurynà Blumenau. ­ 331 ­ . 1861. Lukà Davidà. 185. 1971. 21–219. Kr. 1861. 1–55. 52–55. ðis áprotis Antikos laikais buvo priskiriamas amazonëms. 84–91 (fragm. Mierzyñski. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS ir maitintø vaikus. Jonas Bretkûnas (1591). Ið minëtojo prûsø padavimo taip pat matyti. 1959. Mikalojus Daukða (1599). 166–167. Toeppen. 127–128. 83–97.) sarmatus laikë kilusius ið skitø jaunuoliø ir amazoniø sàjungos. Mannhardt. 1984. Jonà Dlugoðà. 111. Todël bûtø galima ieðkoti ryðio tarp senøjø autoriø apraðytøjø sarmatø ir baltø. Vieni ið jø iðtisai perpasakojo Petro Dusburgieèio informacijà. kuriuos senieji istorikai priskirdavo sarmatams. 153. 192. Mannhardt. Mierzyñski. Kaip þinia. I.TURINYS TRUMPINIMAI. 1936. 32–33. 131. 1968. ir liet. net nenurodydami pirminio ðaltinio. kaip matyti ið Pomponijaus Melos ir Herodoto informacijos. 1935. 1896. Juzefo Ignaco Kraðevskio. Aleksandrà Guagnini. fragm. 1938–1939 (orig. 175. kiti paminëjo tik atskirus faktus. 1985. Ið ðio sugretinimo aiðkëja. Bûga. Motiejø Strijkovská. Pollakówna. primena Tacito teiginá. Wenta. k. Graikø istorikas Herodotas (V amþius pr. Svarbø vaidmená. nutaria nupjaustyti joms krûtis. 1895. 102–106. Perlbach. komentavo.). Ïàøóòî. moterys vaidino ir sarmatø gentyse. 189. k. Ìåðæèíñêèé. Liudviko Jucevièiaus ir kt. kad galindai á mûðá su krikðèionimis einà be ginklø. 1679a. Petras Dusburgietis. Tuo tarpu romënø geografas Pomponijus Mela (I amþius) mini. kad baltai (aisèiø gentys) mûðyje labiau pasitiki dievø pagalba.

quod nulla monita salutis eos ab infidelitatis sue errore poterant revocare. ut relicta ydolatria deum verum colerent Jesum Cristum. INCIPIT SECUNDA PARS DE ADVENTU FRATRUM DOMUS THEUTONICE IN TERRAM PRUSSIE 1 De vastacione terre Colmensis per Pruthenos Tempore.TURINYS TRUMPINIMAI. et diversos deos colerent. nec aliqualiter molestabant. Cristianus nomine. Tantum enim erant obstinati in malicia sua. nec eos in cultura dei vivi impediebant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS CHRONICON TERRAE PRUSSIAE 1326 EXPLICIT PRIMA PARS LIBRI HUJUS. et inpleverunt terram suam. Sed quia hoc semen cecidit in terram non bonam fructum nullum fecit. quod licet ipsi essent infideles. [. Cuyavia et Polonia. Unde sicut Pharao ad opprimendum populum Israeliticum ­ 332 ­ . sic quod eos non potuit ammodo sustinere. Unum tamen fuit in eis factum laudabile et multipliciter commendandum. pacem cum Cristianis vicinis nihilominus habuerunt. ordinis Cisterciensis. INCIPIT TERCIA PARS DE BELLIS FRATRUM DOMUS THEUTONICE CONTRA PRUTHENOS 4 De desolacione terre Galindie Galindite creverunt et quasi germinantes multiplicati sunt. et roborati nimis.. quo nobilis ille ac illustris cristianissimus princeps Conradus dux principatum tenuit in Masovia. qui divini verbi semen sepius sparsit inter Pruthenos.. exhortans eos. fuit quidam episcopus de Prussia.] EXPLICIT SECUNDA PARS LIBRI.

Habuerunt eciam lucos. reversi ad fideles. quia mulieres videntes eleganciam nascencium conservabant occulte eas. ut ad impugnandum eos viriliter sequerentur. locus quidam dictus 5 ­ 333 ­ . quod quis absenti intencionem suam potuit per literas explicare. ad viciniorem Cristianorum terram leto animo sunt profecti. quod in toto infidelium exercitu non essent aliqua arma nec aliud aliquid. et masculi ad bellum servarentur.TURINYS TRUMPINIMAI. nunciaverunt eis. petentes sibi super hoc negocio salubriter provideri. consulentes bona fide. De quibus verbis animati Cristiani. eum ratione comprehendere non potuerunt. Que compaciens sexui suo. Mirabantur ultra modum in primitivo. idcirco de communi consilio et consensu. campos et aquas sacras. omnium uxorum suarum ubera preciderunt. et quia literas non habuerunt. ut omnis materia nutriendi pueros tolleretur. tonitrua. Ubi preter alia mala. qui relicti fuerant. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS dixit obstetricibus: si masculus natus fuerit. Quo audito statim obediunt. lunam et stellas. sicque terra illa usque in presentem diem remanet desolata. In reditu quidam de captivis occulte fugientes. interficite ipsum. occideretur. ideo contigit. scilicet solem. cum magna turba secuti. Et dum hoc edicto non proficerent. ut omnes sine armis et ferro vel aliquo defensionis amminiculo contra Cristianos bellum moveatis. Et quia sic deum non cognoverunt. quadrupedia eciam. quo percepto Sudowite et alie naciones vicine intraverunt terram Galindie predictam. ad cujus imperium hujus terre facta singula regebantur. ymmo in scripturis ipsum speculari non poterant. irruerunt in eos. et omnes sine defensione aliqua occiderunt. convocatis ad se pocioribus tocius terre. volatilia. predam hominum et jumentorum innumerabilem abduxerunt. quo se possent defendere. si femina reservate. scilicet in Nadrowia. sic quod secare aut agros colere vel piscari ausi non fuerant in eisdem. in servitutem perpetuam deduxerunt. que fecerant. De ydololatria et ritu et moribus Pruthenorum Prutheni noticiam dei non habuerunt. usque ad bufonem. Quia simplices fuerunt. Fuit autem in medio nacionis hujus perverse. et mulieres et parvulos et alios. et omnes. ita ergo istis videbatur consultum. Super quo contemptu et detestabili facto mulieres indignate accesserunt ad quandam dominam. que secundum ritum ipsorum sacra et prophetissa reputabatur. quod errando omnem creaturam pro deo coluerunt. ait ad eos: dii vestri volunt. qui ad bellum habiles fuerant. quod quisquid nasceretur sexus feminini.

Non videtur ipsis. quia sicut dominus papa regit universalem ecclesiam fidelium. in quo habitabat quidam. verum eciam nuncius cum baculo suo vel alio signo noto transiens terminos infidelium predictorum a regibus et nobilibus. si sint transverse. qui combussit talia. cursu fatigantur in tantum. et communi populo in magna reverencia haberetur. equis et familia sine hesitacione aliqua ostendebat. ita cras induit. Fovebat eciam prout in lege veteri jugem ignem. sciscitentur. urerentur. quem colebant pro papa. Tante fuit autoritatis. canes venatici. armis. ita post resurrectionem in vita futura. equi. ille Criwe et disposicionem mortui in vestibus. Alium potum antiquis temporibus non noverunt. ostendunt. servi et ancille. si nobilis vel ignobilis. quod lac quondam non biberunt. non attendens. quam possunt. que non communicent eis illa vice. non tamen. Credebant enim. potens vel impotens esset in hac vita. ­ 334 ­ . terciam partem dicto Criwe presentarunt. Habent in consuetudine. sed et Lethowini et alie naciones Lyvonie terre regebantur. quod ad officium suum spectabat. Nunc autem Lethowini et alii illarum parcium infideles dictam victimam in aliquo loco sacro secundum eorum ritum comburrunt. que spectant ad miliciam. Unde contingebat. quod cum nobilibus mortuis arma. si non usque ad ebrietatem sumpserint potum suum. quod non solum ipse vel aliquis de sanguine suo. trahens nomen suum a Roma.TURINYS TRUMPINIMAI. quod vix possunt stare supra pedes suos. ut debebant. nec sunt in domo sua esculenta vel potulenta. et lac equarum. nisi prius missa sorte secundum ritum ipsorum a diis suis. quod hospites bene procuraverunt. quod cum parentes defuncti ad dictum Criwe papam venirent. Circa istos mortuos talis fuit illusio dyaboli. dives vel pauper. et aves rapaces. querentes. utrum tali die vel nocte vidisset aliquem domum suam transire. Hospitibus suis omnem humanitatem. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Romow. utrum bene vel male debeat eis succedere. Molli stratu et cibo delicato non utuntur. Credebant. Prutheni resurrectionem carnis credebant. et servirent sicut prius. sed antequam equi comburrerentur. dictus Criwe. vestes. Prutheni raro aliquod factum notabile inchoabant. et alia. Pro potu habent simplicem aquam et mellicratum seu medonem. et ad majorem certitudinem ait. nec adhuc curant. ita ad istius nutum seu mandatum non solum gentes predicte. Vestes superfluas aut preciosas non curabant. et omnium eorum. Post victoriam diis suis victimam offerunt. quod in superliminari domus sue talem fixuram cum lancea vel instrumento alio dereliquit. nisi prius sanctificaretur. sicut hodie ipsas exuit. que racione victorie consequuti sunt. quod res exuste cum eis resurgerent. Cum ignobilibus comburebatur id.

Quod fuit in tribus vicibus attemptatum. et errorem 6 ­ 335 ­ . quousque perveniat ad illum diem. et tociens eunden exitum habebat. et sic de singulis. Secundum antiquam consuetudinem hoc habent Prutheni adhuc in usu. unde contingit. quousque eum ab errore hujusmodi revocaret. et sine verecundia comedit. Aliqui equos nigros. asserens. Si homicidium committitur inter eos. quousque hospes cum domesticis. Unde servat eam sicut ancillam. filius cum filia omnes inebriantur. a quo errore dum frater Theodoricus advocatus Sambie ipsum vellet cohercere.TURINYS TRUMPINIMAI. aliqui balnea penitus detestabantur. et ipse hospes tantundem evacuet ebibendo. qui equos albos detestabatur. quod uxores suas emunt pro certa summa pecunie. Mulieres et viri solebant nere. De miraculo quodam Fuit quidam Pruthenus in terra Sambie. libere vadit egenus inter eos de domo ad domum. emit ei equum album. Nullus inter eos permittitur mendicare. mane facto invenit dictum equum jugulatum et omnia pecora sua mortua. quod singuli domestici hospiti suo certam mensuram potus offerunt sub hiis pactis. quando inter se vel ipsi cum alienis aliquod placitum vel parlamentum volunt servare. Secunda die addit iterum secundum signum. Quando ex inopinato rerum eventu aliquam immoderatam incurrerunt turbacionem. Quarta vice idem advocatus quartum album equum emit ei. qui dum eo invito stetisset in stabulo suo per unam noctem. quo facto quilibet eorum prima die facit unum signum in aliquo ligno vel nodum in corrigia aut zona. prout credebant diis suis complacere. alii lanea. Unde contingit. datur certus numerus dierum. quod. Distinctionem dierum non habuerunt aut discrecionem. nec cum eo comedit in mensa et singulis diebus domesticorum et hospitum lavat pedes. quo tractatus hujusmodi est habendus. in territorio Scoken. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS quod in potacionibus suis ad equales et immoderatos haustus se obligant. nulla potest composicio intervenire. nisi prius ille homicida vel propinquus ejus ab occisi parentibus occidatur. aliqui linea. se ipsos occidere consueverunt. dictus Dorge. Sic tandem cum equus quartus a dyabolo non suffocaretur. Aliqui omni balneis utebantur ob reverenciam deorum suorum. quidam albos vel alterius coloris propter deos suos non audebant aliqualiter equitare. idem Dorge credidit. uxor cum marito. quod hoc vellet iterare tot vicibus. quando placet. sicut alii tres priores. postquam ipsi ebiberunt. et talis oblacio potus tociens reiteratur.

asserentes. in perpetuam servitutem deduxerunt. congregati invaserunt residuam partem exercitus in Pocarwis. relicta parte alia in dicto loco. capellas et oratoria dei comburentes. Quo facto Nattangi considerantes. et precipue quidam miles de Westfalia. Quod et perfecerunt. 1261 ­ 336 ­ . dictus Stenckel de Bintheym. 90 (85) De multa Cristiani sanguinis effusione Hii capitanei et duces exercituum statuerunt diem certum ad hoc. Januar terram depredari. ut omnes convenientes in armis. sacerdotes et ministros alios ecclesie miserabiliter trucidabant. venerunt dicte terre in subsidium. captis et occisis multis. peregrinis et fratribus ex adverso viriliter se opponentibus. quosdam miserabiliter trucidantes. alios captivantes. vestes sacras et vasa ad illicitos usus pertrahentes. quousque deficiens expiraret. 91 (86) De conflictu in Pocarwis. comprehenderunt. per multorum fidelium sanguinis effusionem erecta. quia omnes Cristianos. Unde dominus de Reyder et multi nobiles de aliis Theutonie partibus. commoti sunt principes et barones. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS suum humiliter est confessus. et collum ejus sub duobus asseribus compresserunt. ubi nunc situm est castrum Brandenburgk. quorum sanguinem fundere non auderent. ecclesias. ut aliqua pars exercitus rediret ad dictam terram iterum depopulandam.TURINYS TRUMPINIMAI. fratrem domus Theutonice. et devastata ipsa incendio et rapina. Sambite quendam sacerdotem. et fidelium et fervens in devocione dei et sanctorum. factusque est magnus fidei zelator. multorumque corda errancium neophitorum in fide confortavit. quoscunque fidei Cristiane professores occiderent et usque ad internecionem delerant. ibique castra metati sunt. redierunt ad eum locum. quod novella plantacio ecclesie in partibus Prussie. compacientes fidei et fidelibus. ubi multi Cristiani sunt occisi Anno domini MCCLXI. Cum quibus fratres et eorum armigeri intraverunt terram Nattangie. quos extra municiones in terra Prussie invenerunt. qui ad baptizandum eos missus fuerat. sacramenta ecclesie irreverenter tractantes. quod tale genus martirii competeret viris sanctis. quod pauci non auderent ipsorum 22. Placuitque fratribus et peregrinis. deberet tam miserabiliter interire. volante fama persecucionis hujusmodi per Alemaniam.

TURINYS TRUMPINIMAI. qui debebat deferri de uno propugnaculo ad aliud. est occisus. que ipsi in civitate Megdenburgk sepius exhibuit. occisus est. ita quod de MCCC viris. Ad hanc pugnam venerunt fratres cum CL viris. et cadebant ab eo huc et illuc. more militari pertransiit hostium cuneos. Tandem fratres volente domino caldarium violenter optinuerunt. Post hanc cedem Nattangi. quidam capti. Tandem sicut deo placuit. Henricum Monte rogavit. Sed in reditu. ceciditque duabus vicibus super quendam burgensem de Megdenburgk. noluit redimi. in fugam ceteri sunt conversi. per viam aliam ad propria sunt reversi. Dum hec agerentur. quod cum idem burgensis in equo crematus emitteret spiritum. et procedentes ulterius illa tria propugnacula penitus destruxerunt. quod ipse dominus de Reyder cum magna parte exercitus et fratribus. est crematus: Nota hic. in quo Prutheni consecrata secundum ritum ipsorum decoquere consueverunt. 120 (115) ­ 337 ­ . ortumque est inter eos grave bellum. interficiens impios a dextris et a sinistris. dum venisset ad medium ipsorum. quod idem Henricus et plures alii sub iuramento suo postea affirmabant. ex utraque parte pluribus vulneratis letaliter et occisis. dictum Hirtzhals. ut ad memoriam reduceret beneficia. et factum fuit inter eos bellum magnum. hic perurgens dextrarium suum calcaribus. fratres cum alia parte exercitus dum appropinquantes loco certaminis viderent exercitum Cristianorum confusum. nec possent pre multitudine hostium liberare. qui ad defensionem ipsorum fuerant ordinati. De destructione trium propugnaculorum et occisione mille et plurium Pruthenorum Post hec surrexit quedam altercacio inter familiam fratrum et Pruthenos existentes in obsidione pro quodam caldario. qui sic in angustia constitutus. quod anime fidelium interfectorum in Prussia deberent ad celum sine omni purgatorio evolare. ligatus super equum suum. Sed cum tercio missa sors caderet iterum super eum. sed sponte offerens se in bona confessione hostiam deo. ipsum duabus vicibus liberavit. vix aliquis mortem evasit. viderunt ex ore ipsius columbam albissimam evolantem. Quo audito Henricus eidem compaciens. qui cum eo fuerant. et eum ab hac miseria liberaret. applicataque lancea. ita factum est. miserunt sortem inter Theutonicos ibi captos. volentes victimam diis offerre. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS qui audierat in quodam sermone episcopi. nobilem et divitem. et de parte fratrum solus marscalcus cecidit interfectus.

 [.. quod eis prospere succedere non deberet. quod nisi cito traderent castrum in manus suas.TURINYS TRUMPINIMAI. contra gentem Nadrowitarum arma bellica paraverunt. et juravit per potenciam deorum suorum. compertum fuit..] Surminus autem capitaneus non longe postea dictum castrum desolatum reliquit. quod nunquam impugnacionem fratrum in aliquo castro de cetero exspectaret. ipse tam fratres quam armigeros suspenderet ante portam castri.. relictis ydolis. servierunt deo vivo Jesu Cristo. Unde statim iter redeundi sunt aggressi. plures de Nadrowia viri potentes et nobiles venerunt ad fratres successivis temporibus cum omni familia sua. [. Barthis et Sambitis. sic quod in die nativitatis beati Joannis Baptiste proximo sequenti de confinio castri Oukaym XXXVI viri egredientes ausi fuerunt contra fratres de Raganita sua latrocinia exercere. 240 (233) De occisione XXV Lethowinorum per fratres de Raganita Ex hoc eventu Lethowini magnam audaciam sumpserunt. jurans per deorum potenciam. Warmiensibus. Juni ­ 338 ­ . magister et fratres soliciti ad dilatandum terminos Cristianorum. Nattangis..] 25.] 175 (170) De bello Nadrowitarum et conversione plurium de dicta terra Anno domini MCCLXXIIII. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 165 (160) De impugnacione castri Schonense et morte Diwani capitanei Barthorum Demum Diwanus capitaneus Barthorum cum octingentis viris obsedit castrum Schonense. Postquam igitur Tirsko pater Maudelonis castellanus de Wilow. sed fidei et fratrum imperio humiliter obedirent. factaque caucione debita per obsides. reversis ad sancte matris ecclesie unitatem Pogesanis. et renati fonte baptismatis. se cum omnibus sibi adherentibus fidei et fratribus subdidisset... 1274 238 (231) De impugnacione castri Colayne [. quod nequaquam de cetero tam detestabilia attemptarent. Qui dum appropinquarent. de quo superius est premissum. mittentes sortem secundum ritum eorum.

] De destructione castri Oukaym prima 280 (273) Hujus magistri tempore anno domini MCCCI quidam Lethowinus 1302 dictus Drayko castrensis de Oukaym dolens. Tandem dum revertentes essent in vicino. Antequam exiret cum isto exercitu. Qui commendator de consilio magistri cum exercitu processit contra castrum Oukaym. combussit. reliqui siti et fame attriti moriebantur. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS De morte fere quingentorum Lethowinorum Eodem anno et tempore Jesbuto Lethowinus cum quingentis viris preelectis intravit Poloniam. premunivit eos. Quem capitaneus increpavit. 241 (234) De fratre Lodewico de Libencele. et CCCL ex ipsis occiderent. Qui venientes in solitudinem inter duos fluvios scilicet Lickam et Naram per octo dies ipsos cum magno tedio et defectu victualium exspectabant. et bello ipsius contra Lethowinos 259 (252) Eodem tempore frater Lodewicus de Libencele fuit commendator 1294–1300 de Raganita. que ibidem gessit. Unde magister fratrem Henricum Zutswert et XXIX fratres cum MCC viris misit eis in occursum. Ille autem non cessavit id ipsum clamare. captis omnibus et occisis.. volensque ydolorum cultura postposita dei veri et vivi servicio mancipari. supplicans humiliter et devote. secrete filium suum Pinnonem misit fratri Volrado commendatori de Raganita. Alii fugerunt. duxit secum tam hominum quam aliarum rerum magnam predam. et in solitudine quidam pre tristicia se suspenderunt.. ut taceret. cujus providencia hoc summe ­ 339 ­ . Navale bellum multiplex habuit. in qua villam dictam Romene. [. que secundum ritus eorum sacra fuit. sic quod pauci sine mortis periculo evaserunt. et preter multa mala. primus Lethowinus in acie missa sorte clamavit: ve nobis male ibit negocium nostrum. et ecce mirabilis deus in omnibus operibus suis. se tamdiu fraude diabolica deceptum.TURINYS TRUMPINIMAI. ut ipsum a gentilitatis errore et infidelium manibus liberaret. qui cum suis fratribus et armigeris multa bella gloriose gessit contra Lethowinos. Iste Jesbuto licet esset cum infidelibus. occulte tamen dilexit fratres. unum versus Austechiam terram regis Lethowie. quousque fratres cum suis de insidiis erumpentes insilirent in eos.

Unde appropinquante exercitu fratrum. scilicet filium Sudargi. gracias diis suis referentes de beneficiis sibi exhibitis in hoc bello. e. quidam submersi. occiderunt. sed dum viderent fratres cum suo vexillo et multitudinem copiosam armatorum sequentem. graviter tamen vulneratum. Captis mulieribus et parvulis castrum cum suburbio funditus cremaverunt. Juli ­ 340 ­ . [.. frater Henricus marscalcus cum XL 1320 27.. tercia die post festum beati Jacobi apostoli.TURINYS TRUMPINIMAI. et fratres intrantes omnes preter unum. irruit super eos pavor et adeo emarcuit cor eorum.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS necessarium ordinavit.. quo homines dicti exercitus fuerunt ad propria reversi. venit illo tempore. 307 (300) 1311 De populacione territorii Pograude Statim post recessum regis et exercitus sui frater Fridericus de Wildenbergk commendator de Kunigsbergk cum magno exercito incedens per eandem viam. e. percusserunt eos plaga magna. Adeo destruxit hoc territorium. et post fatigacionem itineris quiescerent. ceteri in solitudine consumpti inedia vel pre dolore se suspendentes perierunt. et intravit territorium Pograude et magnam stragem fecit in populo. per quam dictus rex precesserat. Kalendas Augusti i. quod dum fratres ad impugnandum dictum castrum accederent. occidendo et rapiendo. quod infra multos annos non potuit resumere vires primas. quod non habebant ultra virtutem resistendi.] 338 (331) De morte marscalci et XXIX fratrum et multorum de populo Sambiensi Anno domini MCCCXX VI. sic quod rex cum paucis vix evasit. dictusque Drayko deductus usque Raganitam cum tota familia est baptizatus. ipsa nocte vigilia et custodia castri dicto Draykoni competebat. Extunc fratres cum suis insequentes. et in primo congressu Lethowini LX viros cristianos interfecerunt. alii gladio trucidati sunt. unde quasi in ictu oculi rejectis armis omnes terga verterunt. VIII idus Aprilis frater Henricus de Ploczke magnus commendator et CL fratres cum multo populo advenerunt et invenerunt regem et suum exercitum undique indaginibus vallatum.] Sequenti die i. 310 (303) De victoria fratrum contra regem Lethowinorum [. portam castri secrete aperuit.

Receptis ergo XXXIIII equis. Hoc idem eciam nuncii predicti ita esse coram omni multitudine veraciter affirmabant.TURINYS TRUMPINIMAI. insidie Theutonicorum sunt hic. qui sub vexillo erant constituti. addens. quod nunquam aliam legem vellet assumere. Sed Lethowini sequentes dum venirent ad locum. Quo audito dum Lethowini recederent. tandem ipsum fratrem Henricum marscalcum cum XXIX fratribus et multis de populo occiderunt. in qua progenitores sui decesserunt. rediit. et cadentibus ex utraque parte pluribus interfectis. qui ex opposito castri Pastovie situs est. et dum primi precursores secundum consuetos mores belli ipsum transirent per rapinam et incendium devastando. aut domino pape fuerint presentate. ­ 341 ­ . quos quesivit. unus missa sorte secundum ritum gentilitatis clamavit alta voce: cito revertamur. et cum eis quidam Lethowinus nobilis et quasi secundus post 25. preter eam. jam parate in armis. regem: qui ex ore ipsius regis in presencia legatorum et multitudine prelatorum et aliorum fidelium circumstante alta voce dixit: quod nunquam alique litere de consciencia regis super negocio baptismatis sui vel suorum emanaverint. nec mandaverit talia in civitatibus maritimis et provinciis aliis in sermonibus publicari. eos. gentes hujus territorii. non invenit laborantes propter tempus pluviale. Quo audito legati cum dicta responsione ad sedem apostolicam sunt reversi. et messores Lethowinorum. ubi fratres posuerant insidias. Fratrem etiam Gerardum dictum Rude advocatum Sambiensem indutum armis et depositum super dextrarium cremantes diis suis pro victima obtulerunt. De reditu nunciorum legatorum 359 (352) Hoc anno VII Kalendas Decembris nuncii legatorum Rigam sunt 1324 reversi. De morte quorundam Lethowinorum 347 (340) Hoc eciam anno tempore messium frater Henricus commendator de 1323 Tapiow cum octo fratribus et CCC viris equitavit ad campum Semegallie. Novemb. Alii in solitudine errantes per plures dies et noctes consumpti inedia sunt reversi. et ex eis XII occiderunt. fratres de insidiis exilientes sequebantur. quod ipse rex per deorum potenciam juraverit. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS fratribus et equitibus de Sambia et de Memela venit ad territorium Medenickam. hostiliter invaserunt in bello.

] ­ 342 ­ .. kai kilmingasis bei garbusis valdovas ir kunigaikðtis Konradas1. Mat jie buvo tokie uþkietëjæ nedorëliai. didþiai krikðèioniðkos sielos þmogus. Kujavijà ir Lenkijà. qui effugerant. vardu Kristijonas2. kad. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS SUPPLEMENTUM 8 De combustione preurbii castri Oukaym Non longe autem post iidem fratres de Raganita cum suis subditis preurbium castri Oukaym dormientibus castrensibus intraverunt et totaliter cremaverunt. valdë Mazovijà. kad jokie iðganingi ákalbinëjimai negalëjo jø atitraukti nuo klaidatikystës. netrukdë jiems garbinti gyvojo Dievo ir apskritai jø nekliudë. Taèiau jie turëjo vienà girtinà ir visiems siûlytinà paprotá: patys bûdami netikëliai ir garbindami daugybæ dievø. omnes alii cum uxoribus. qui in castro fuerant et preter paucos. buvo vienas vyskupas ið Prûsijos.. PRÛSIJOS ÞEMËS KRONIKA 1326 BAIGIASI PIRMA ÐIOS KNYGOS DALIS. kaip prûsai niokojo Kulmo þemæ Tuo metu. jie vis dëlto gyveno taikoje su savo kaimynais. [. pametæ stabus. nes krito á negerà dirvà.. dieviðkojo þodþio sëklà daþnai sëjæs tarp prûsø ir daþnai juos raginæs. imtø garbinti tikràjá Dievà Jëzø Kristø. Ði sëkla vis dëlto nedavë jokio derliaus. pecoribus et pecudibus aut igne aut gladio sunt consumpti. iðpaþástanèiais krikðèionybæ. cistersø ordino vienuolis. PRASIDEDA ANTRA DALIS APIE VOKIEÈIØ ORDINO BROLIØ ATVYKIMÀ Á PRÛSIJOS ÞEMÆ 1 Apie tai. et preter IIII viros. liberis.TURINYS TRUMPINIMAI.

slapèiomis jas augino. kurià jie. uþjausdama savàjà lytá. kad ji nebegalëjo jø iðmaitinti. vaikus bei kitus likusius. daugindamiesi kaip grybai po lietaus. kurie. ásibrovë á minëtàjà Galindos þemæ ir iðsivarë á amþinà vergovæ moteris. nei nieko kita. Kaip tas faraonas. sûduviai ir kitos kaimynës gentys. jeigu mergaitë – paliktø gyvà. iðsivarë su savimi grobá – nesuskaitomà daugybæ þmoniø ir gyvuliø. Ðiø þodþiø padràsinti. PRASIDEDA TREÈIA DALIS APIE VOKIEÈIØ NAMØ ORDINO BROLIØ KARUS PRIEÐ PRÛSUS Apie Galindos3 þemës nuniokojimà Pagausëjo galindø. moterys kreipësi á vienà vieðpatæ. smagiai nusiteikæ. ðie. Suvokæ. laikë ðventàja bei þyne. iðvydusios pagimdytø mergaièiø groþá.TURINYS TRUMPINIMAI. ásibrovë á kaimynø krikðèioniø þemes. nuþudytø já. papasakojo. kuriø ten pridarë. ir pradëjo nuoðirdþiai juos ákalbinëti dràsiai leistis ið paskos ir pulti. o berniukai paliekami karui. Pasipiktinusios ðitokiu iðniekinimu ir ðitokiu ðlykðèiu elgesiu. Be kitø nuostoliø. dideliais bûriais leidæsi ið paskos. taip nepaprastai sustiprëjo ir taip perpildë savo þemæ. në nebandþiusius prieðintis. be kalavijø ir kitø gynimosi priemoniø kariautumëte su krikðèionimis“. kuris. uþpuolë netikëlius ir iðþudë visus. gráþæ pas tikinèiuosius. visi it vienas. kad ðiuo nutarimu maþa kà laimësià. Ðitaip toji þemë iki ðios dienos liko nusiaubta4. Ðitai iðgirdæ. jie bematant jos paklausë. ðitai suþinojusios. 4 ­ 343 ­ . jeigu gimsiàs berniukas. suðaukë pas save visos þemës galingesniuosius ir jiems pasakë: „Jûsø dievai nori. kuo galëtø gintis. kai kuriems belaisviams pavyko slapta pasprukti. – praðydamos kuo rimèiausiai jas uþtarti dël ðio dalyko. – pagal jos nurodymus buvo tvarkomi ðios þemës gyventojø reikalai. ir tie. kad netikëliø kariuomenë neturinti nei ginklø. kad. krikðèionys. kurie buvo tinkami karui. norëdamas sunaikinti Izraelio tautà. – nes motinos. kad be ginklø. Ði. Traukiantis atgal. paisydami senøjø paproèiø. pasakë priëmëjoms. kad neturëtø kuo maitinti kûdikiø. taip ir jie nutarë. kad gimusios mergaitës bûtø nuþudomos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS BAIGIASI ANTRA KNYGOS DALIS. – vieningai nutarë nupjaustyti visoms savo þmonoms krûtis.

bet ir lietuviai bei kitos tautos. klaidingai garbino kaip dievus visokiausius tvarinius. Jie mat manë. suprantama. jo namø durø staktoje numirëlis palikæs vienokià ar kitokià þymæ ietimi ar kitu kokiu árankiu. su jo krivûle ar kokiu kitu þinomu þenklu keliaudamas per ðiø netikëliø þemes. taip ir krivio valiai bei þodþiui pakluso ne tik suminëtos gentys. Jie be galo stebëdavosi. neástengë jo protu suvokti.TURINYS TRUMPINIMAI. susilaukdavo didþios pagarbos ið kunigaikðèiø. Dël ðitø mirusiøjø nutikdavo tokiø velniðkø patyèiø. toks pat bus po prisikëlimo ir bûsimajame gyvenime. griaustiná. kaip buvo áprasta senovëje. Po pergalës jie aukoja savo dievams padëkos aukà ið viso grobio. èia nesanèiam. ne taip [tikëjo]. Dël to daþnai atsitikdavo. Prûsai tikëjo. mat kaip jo ðventenybë popieþius valdo visuotinæ tikinèiøjø Baþnyèià. siekdamas didesnio átikinamumo. kad ðtai. ne tik jo gentainiai. vadinamas kriviu. kokie buvæ mirusiojo drabuþiai. kad tas. pergalingoje kovoje laimëto. Jie turëjo ðventøjø miðkø. bet ir jo pasiuntinys. suþinojæ. þirgus. tai në ið raðto jo negalëjo paþinti. negæstanèiàjà ugná. gavusi savo vardà nuo Romos. kad kûnas prisikelia ið numirusiøjø. laukø ir vandenø. kaip dera. kad ne tik jis pats. o kadangi neturëjo raðto. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 5 Apie prûsø stabmeldystæ. kas ðiame gyvenime yra buvæs kilmingas ar nekilmingas. tai. medþioklinius ðunis bei sakalus ir visa kita. bet. kilmingøjø bei prastuomenës. kas reikalinga kario tarnybai. Be to. vergus ir tarnaites. pridurdavo. kad þmogus gali raðtu perduoti savo norà kitam. galingas ar negalingas. netgi rupûþes. Su nekilmingaisiais drauge degindavo jø kasdienio darbo reikmenis. jie garbino. nei þemës dirbti. apeigas ir paproèius Prûsai nepaþino Dievo. þirgai bei ðeimyna. Ðios klastingos tautos [gyvenamø þemiø] viduryje – Nadruvoje – buvo vieta. kur niekas nedráso nei medþio kirsti. bûtent: saulæ. kad sudeginti daiktai prisikelsià drauge su jais ir jiems tarnausià kaip anksèiau. tas nedvejodamas pasakydavo. mirusiojo tëvams nuëjus pas minëtàjá popieþiø – krivá – ir paklausus. o ten gyveno þmogus. ar tokià ir tokià dienà bei tokià ir tokià naktá jis nematæs ko einant á jø namus. be to. Bûdami paprasti þmonës. Jie tikëjo. gyvenanèios Livonijos þemëje. mënulá ir þvaigþdes. nei þuvauti. drabuþius. Toks didelis buvo jo autoritetas. Kadangi jie nepaþino Dievo. ginklai. þinoma. kurià vadino Romuva 5. kurá gerbë kaip popieþiø. sparnuoèius ir keturkojus. treèdalá atiduodami mûsø jau minëtam ­ 344 ­ . jog. kad kartu su mirusiu kilminguoju jie degindavo jo ginklus. girdi. turtingas ar vargðas.

Vieni ið pagarbos saviesiems dievams nedrásdavo jodinëti juodþiais. ar blogai tas darbas pavyksiàs. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS kriviui. pirmàjà dienà ákerta koká þenklà á medá arba uþmezga mazgà apyvaruose ar juostoje. treti – kitokio plauko þirgais. në nepastebëdami. ­ 345 ­ . bet. Ðtai dël ko. jog vaiðëse gers po lygiai ir be saiko. nei valandø. Savo sveèiams jie rodo koká tik begali lipðnumà. kiti – vilnas. kad jie iðvirkðti. Pagal senà paprotá. burtø ir ðitaip nepasiteiravæ savo dievø. Jeigu jø þemëje þmogus nuþudo þmogø. jie þmonas perkasi uþ tam tikrà pinigø sumà6. todël sveèiui namiðkiai siûlo iðgerti su tokia sàlyga. kiti – balèiais. Turi paprotá laþintis. þiûrint. kaip reikalauja jø paproèiai. ir ðitaip daro kasdien. medaus vynà. kad ðie vos begali pastovëti. taip rytoj apsivelka. iki prieina tà dienà. Jie nei anksèiau nesirûpino nebûtinais ir prabangiais drabuþiais. tokios iðgertuvës trunka tol. tik jo niekad negeria nepaðventinto. norëdami tesëti tarpusavy ar su svetimaisiais sudarytà sandërá ar sutartá. kurià reikia tesëti susitarimà. kuris tà dalá sudegina. pavargëliai laisvai vaikðto nuo namo prie namo ir nesidrovëdami valgo kada tinkami. netikëtai atsidûræ itin varganoje padëtyje. Ið pagarbos savo dievams kurie ne kurie kasdien maudosi pirtyse. vieni – linus. Kità dienà prideda dar vienà þenklà8. nei dabar nesirûpina: kaip ðiandien nusivelka. sûnus su dukterimi. Moterys ir vyrai pratæ verpti. Jie neskiria nei dienø. Dël to þmonà laiko nelyginant tarnaitæ: ji su savo vyru nesëda prie vieno stalo valgyti ir kasdien plauna kojas namiðkiams ir sveèiams. tai ðalys gali uþbaigti nesantarvæ tik tada. kas kaip ásitikinæs galësiàs ásiteikti savo dievams. ir sveèias privalàs tiek pat iðgerti. Jø kraðte niekam neleidþiama elgetauti. kol nusigeria visi: sveèias su namiðkiais. kuriais ðia proga nepasidalytø su savo sveèiu. jeigu jis negersiàs iki apsvaigimo. Prûsai retai kada imasi kokio svarbesnio darbo netraukæ. Jiems rodosi. Kitokiø gërimø senovëje jø ir neþinota. prieð degindami arklius. Ðiuo metu lietuviai ir kiti tose þemëse gyvenantys netikëliai tà aukà pagal savo paprotá degina vienoje ar kitoje vietoje. kai uþmuðtojo tëvai nuþudo patá þudikà arba jo giminaitá7. taip pat kumeliø pienà. taip juos nuvaro nuo kojø bevaikydami. Geria paprastà vandená. Þmonës. vadinamà midumi. jog sveèià bûsià nepakankamai pamylëjæ. Jie nekloja minkðto guolio ir nevalgo iðrankiø valgiø. ir vargu ar jø namuose rastumei tokiø valgiø ir tokiø gërimø. jie paprastai. susitaria dël vienokio ar kitokio dienø skaièiaus. ar gerai. kiti pirties tiesiog kæste nekenèia. kurià jie laiko ðventa. ðitai padaræ. kurá prûsai iðlaikë iki ðios dienos. þmona su vyru. kad jiems ðtai savo þodá tesëjus ir numatytà kieká pirma iðgërus.TURINYS TRUMPINIMAI. pratæ patys nusiþudyti.

subruzdo kunigaikðèiai ir baronai.TURINYS TRUMPINIMAI. nes jø kraujo pralieti nedrástà. nupirko jam baltà þirgà ir. Þiokos valsèiuje9. ryto metà þmogelis rado ðá þirgà nudurtà. kol ðis numirë. 91 (86) Apie susirëmimà Pokarviuose. arba be gailesèio iðþudë. Jie ðitai ir padarë – visus krikðèionis. kad ðitokia kankiniø uþ tikëjimà mirtis ir prideranti ðventiems vyrams. kurie nespëjo Prûsijos þemëje pasislëpti uþ átvirtinimø. kad gleþnutis tos þemës vietoviø Baþnyèios daigynas. brolis Theodorikas. Kadangi ketvirtojo þirgo velnias nepasmaugë kaip pirmøjø. nuolankiai iðpaþino savo klaidà ir pasidarë uolus tikëjimo bei tikinèiøjø ðalininkas. tvirtindami. pastatë já vienai nakèiai jo tvarte. 1261 ­ 346 ­ . nors tas ir prieðtaravo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 6 Apie vienà stebuklà Sembos þemëje. degino Dievo baþnyèias. Vokieèiø ordino brolá. ir. ir visiðkai juos iðnaikinti. karðtas Dievo bei ðventøjø gerbëjas. tol kankino. niekino baþnyèios ðventenybes. iðskubëjo padëti Prûsijai. koplyèias ir kitus maldos namus. Dargis átikëjo. Sembai pagavo vienà kunigà. norëdamas já atpratinti nuo prietaro. vardu Dargis. kuris nepakentë baltø þirgø. iðpaþástanèius krikðèioniø tikëjimà. kur þuvo daugybë krikðèioniø 1261 Vieðpaties metais. Ketvirtà kartà teisëjas nupirko jam ketvirtà baltà þirgà ir pareiðkë. Todël ir valdovas ið Reyderio 12 . suspaudæ jam kaklà dviem kartimis. gyveno vienas prûsas. iki tà prûsà atpratinsiàs nuo prietarø. 90 (85) Apie didelá krikðèioniø kraujo praliejimà Ðie kariuomeniø vadai ir vyresnieji paskyrë dienà 11. suprasdami. neleistiniems tikslams vartojo ðventus rûbus ir ðventas taures. o visus savo gyvulius padvësusius. kada visi susirinkæ ginkluoti turëjo iðþudyti þmones. sielodamiesi dël tikëjimo bei tikinèiøjø. Vokietijoje sklindant gandui apie ðitoká persekiojimà. Tris kartus jis darë ðitoká bandymà ir kiekvienà kartà sulaukë tokios pat baigties. Sembos fogtas10. arba iðsivarë á amþinàjà vergovæ. kad tiek sykiø ðitai kartosiàs. atsiøstà jø krikðtyti. be pasigailëjimo þudë kunigus bei kitus Baþnyèios tarnautojus. sutvirtinæs tikëjimu daugelio klystanèiøjø naujakrikðèiø ðirdis. ir daug kilmingøjø ið kitø Vokieèiø ordino þemiø.

jis buvo sudegintas. Su jais ásibrovë á Notangos þemæ13 broliai bei jø ginklaneðiai ir nuniokojæ jà ugnimi bei apiplëðæ. notangai. todël dabar paspaudæs pentinais savo þirgà. ir burtai abu kartus krito vienam Magdeburgo17 miestieèiui. ­ 347 ­ . vardu Stenckel de Bintheym. ir daugybë kitø vëliau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS daugybës tikinèiøjø pralieto kraujo brandintas. sugráþo á tà vietà. Po ðiø skerdyniø notangai. aplenkdamos skaistyklà. atstatæs ietá. suvokdami. ir kitu keliu sugráþo pas saviðkius16. Broliai ir maldininkai nutarë. kur dabar stovi Brandenburgo pilis14. þudydamas nedorëlius ið deðinës ir ið kairës. pareikalavusi ir vienoje. o kita dalis paliktø toje paèioje vietoje. Kai ðitai dëjosi. ir ten apsistojo stovyklauti. Taèiau kai ir treèià kartà burtai krito jam. kurios dël prieðø gausumo neturëjo në menkiausios vilties iðgelbëti. du kartus jam pagelbëjo. Kai ðitaip padarë. broliai. iðvydo pakrikusià krikðèioniø kariuomenæ. o tarp jø prasidëjo atkakli kova. maldininkai ir broliai sausio 22 narsiai jiems prieðinosi. metë burtus paimtø á nelaisvæ vokieèiø akivaizdoje. sielos kylanèios tiesiai á dangø. kuris. papraðë Herkø Mantà18 prisiminti Magdeburgo mieste ne kartà patirtas geradarystes ir iðgelbëti já ið ðitokios nelaimës. kad viena dalis kariuomenës sugráþtø atgal ir pakartotinai nusiaubtø minëtàjà þemæ. kad ir tas pats Herkus. Vis dëlto. priesaika patvirtindami savo þodþius. sumanæ savo dievams paaukoti aukà. su juo ten drauge buvusiø. ir kitoje pusëje daugybës mirtinai suþeistø arba uþmuðtø. jie iðvydo jam ið burnos iðskrendant baltø balèiausià balandá. kad tikinèiøjø. Herkus. kai gráþdamas brovësi pro juos. o jie ðen ir ten krito þemën. kai kurie buvo paimti á nelaisvæ. nukautø Prûsijoje. tikino. kaip paprastai daro kariai. Kadangi tokia buvo Dievo valia. neturëtø bûti taip negailestingai sutryptas. vardu Hirtzhalsas. já uþjausdamas. krito galop nukautas pats valdovas ið Reyderio su didþiàjà dalimi kariø ir broliø. Gerai ásidëmëk. ásibrovë á prieðo rikiuotæ. pats atsiþadëjo noro iðsigelbëti ir ið pagarbos tikëjimui laisva valia pasiaukojo Dievui: pririðtas ant savo þirgo. kilmingam ir turtingam vyrui. ypaè vienas riteris ið Vestfalijos. patekæs á tokià bëdà. daug paëmæ á nelaisvæ ir daug iðþudæ. Ðitai iðgirdæs. kuris kadaise buvo girdëjæs vienà vyskupà per pamokslà sakant. sutelkë jëgas ir uþpuolë Pokarviuose15 likusià kariuomenës dalá. jog tuo metu. su kita kariuomenës dalimi artëdami prie kovos lauko. kad nedidelë kariauna nedrás jø þemës siaubti. kai tas ant þirgo sudegintasis miestietis iðleido paskutiná kvapà. buvo nukautas. o likusieji pasileido bëgti.TURINYS TRUMPINIMAI.

Galop broliai Vieðpaties valia uþgrobë katilà ir verþdamiesi toliau ið pamatø sugriovë visus tris kuorus.TURINYS TRUMPINIMAI. bartø vadas. ið tûkstanèio trijø ðimtø vyrø.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 120 (115) Apie trijø kuorø sunaikinimà ir daugiau nei tûkstanèio prûsø þûtá 19 Po to prasidëjo broliø ðeimynos ir pilá supanèiøjø prûsø susirëmimas dël vieno katilo. kai Tirskas. Á ðià kovà broliai stojo su ðimtu penkiasdeðimt vyrø. varmiams.. nukreipë savo ginklus prieð nadruvius. Maudelio tëvas ir Vëluvos21 pilininkas. kurá ðiems reikëjo perkelti ið vieno kuoro á kità ir kuriame prûsai buvo pratæ virinti kaþkokias savo ðventenybes. 165 (160) Apie Ðenenzës pilies puolimà ir bartø vado Dyvano þûtá Tuo tarpu Dyvanas. gráþus á Ðventosios motinos Baþnyèios bendrijà pagudënams. kad jie niekada nemëginsià imtis tokiø baisingø veiksmø. su aðtuoniais ðimtais vyrø apsiautë Ðenenzës pilá20 ir prisiekë savo dievø galybe. 1274 ­ 348 ­ . bet bûsià nuolankiai paklusnûs tikëjimui ir broliø valdþiai. tada uþvirë didelis mûðis. notangams. retas kuris iðvengë mirties. Po to. atgimæ nuo krikðto vandens bei iðsiþadëjæ stabø. kurios reikalingos jø apeigoms. susirûpinæ krikðèioniø [þemiø] ribø praplëtimu.] 175 (170) Apie nadruviø karà ir daugybës ðios þemës þmoniø atsivertimà 1274 Vieðpaties metais. o broliø pusëje krito nukautas tik vienas marðalas. davus jiems ákaitø ir ðitaip laidavus. ëmë tarnauti gyvajam Dievui Jëzui Kristui. magistras ir broliai. su visais savo artimaisiais átikëjo Dievà ir pasidavë broliams. daug galindø ir kilmingø Nadruvos vyrø vienas po kito atëjo pas brolius su visomis savo ðeimynomis ir. kurie turëjo juos ginti. apie kurá anksèiau buvo kalbëta. [. bartams bei sembams. jeigu jie bematant neatiduosià jam pilies. kad iðkarsiàs brolius bei jø ginklaneðius ties pilies vartais.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Apie Kolainiø pilies 22 uþpuolimà [. ten tykojo aðtuonetà dienø.] Neilgai trukus vadas Surminas paliko ðià apleistà pilá.] Apie beveik penkiø ðimtø lietuviø þûtá Tais paèiais metais ir tuo paèiu laiku lietuvis Jazbutas su penkiais ðimtais rinktiniø vyrø ásibrovë á Lenkijà ir. kurie jiems neþadëjo nieko gero. Jis áspëjo juos anksèiau.. metæs burtus. Dël to tuètuojau pasuko atgal. Taèiau jis nesiliovë tà patá ðaukæs tol. voros priekyje þygiavæs lietuvis. Ðie. nes mûsø laukia nesëkmë“. Nors ðis Jazbutas rodësi einàs su netikëliais. Dël to magistras pasiuntë brolá Henrikà Zutswertà ir dvideðimt devynis brolius su tûkstanèiu dviem ðimtais vyrø. tik vienas kitas iðsigelbëjo nuo þûties. kurie ne kurie dykroje ið sielvarto pasikorë. kad nutiltø. taèiau slapta gerbë brolius. tai yra tarp Luko24 ir Narevo. kol broliai uþpulsià kokià pilá. iððokæ su savo kariais ið pasalø uþpuolë juos ir nukovë tris ðimtus penkiasdeðimt þmoniø. nei pavalgyti.. kol broliai. nei pats patraukë su kariuomene á þygá. Artëdami metë – kaip reikalauja jø paproèiai – burtus. kaip Ragainës broliai nukovë dvideðimt penkis lietuvius 240 (233) Po ðio ávykio lietuviai taip suáþûlëjo. nuþygiavæ á dykras. plytinèias tarp dviejø upiø. iðsigabeno didelá grobá: iðsivarë daug þmoniø ir iðsiveþë galybæ visokiø daiktø. kad susigalvojo patraukti ðvento birþelio 25 Jono Krikðtytojo dienà ið netoliese esanèios Aukaimio pilies23 apylinkiø su trisdeðimt ðeðiais vyrais patrikdyti plëðikiðkais iðpuoliais Ragainës broliams ramybæ.. o kiti ten iðmirë negaudami nei atsigerti.. be kitø ten pridarytø piktadarybiø. suðuko: „Vargas mums. prisiekæs dievø galybe niekad ateityje nelaukti. 238 (231) Apie tai. smarkiai piktindamiesi ir didþiai stokodami maisto. 241 (234) ­ 349 ­ . [.TURINYS TRUMPINIMAI. Kiti iðbëgiojo. Vadas já subarë. kad pastotø jam kelià. Galop. kai lietuviø kariuomenë gráþdama priëjo ðià vietà.

o minëtàjá Draikà nuvedë á Ragainæ. prisiartinus broliø kariuomenei. tà naktá pilyje sargybà ëjo minëtasis Draika. ­ 350 ­ . ir ðtai kokie nuostabûs visi darbai Dievo. Aukaimio pilënas. patraukë su kariuomene prieð Aukaimio pilá. kuriuo neseniai þygiavo minëtasis karalius. kad ilgus metus ðis negalëjo atsigauti. iðþudë þmones ir viskà iðgrobë. sudegino iki pamatø pilá ir papilá. èia sudegino kaimà.TURINYS TRUMPINIMAI. broliams susirengus pulti ðià pilá. Paëmæ á nelaisvæ moteris ir vaikus. bûtent Sudargo sûnø.] 1294–1300 280 (273) 1302 Apie pirmàjá Aukaimio pilies sugriovimà Ðio magistro laikais. kam jis ðitaip ilgai leidosi klastingojo velnio apgaudinëjamas. dëkodami savo dievams uþ jiems suteiktà ðiame kare pagalbà. Su savo broliais bei ginklaneðiais jis daug kartø ðlovingai kariavo su lietuviais. magistro patartas. Tas komtûras. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 259 (252) Apie brolá Lodewikà de Libencele ir jo karus su lietuviais Tuo metu brolis Lodewikas de Libencele buvo Ragainës komtûras. nuolankiai ir pamaldþiai praðydamas padëti jam iðsivaduoti ið stabmeldystës klaidø bei apsisaugoti nuo netikëliø rankø. Ragainës komtûrà. ásiverþë á Pagraudës valsèiø28 ir já þiauriai nuniokojo. ten ásibrovæ. panoro atsidëti tikrojo bei gyvojo Dievo tarnybai. patraukë su didele kariuomene tuo paèiu keliu. kuris pagal jø paproèius buvo laikomas ðventu. ir broliai. visus iðþudë. jis slapta atidarë pilies vartus. vadinamà Romainiai26. o visus gyventojus paëmë á nelaisvæ arba iðþudë. kad. vienas lietuvis. kai minëtosios kariuomenës vyrai buvo sugráþæ namo ir ilsëjosi po sunkaus þygio. ir iðsiþadëjæs stabø garbinimo.. kuris vis dëlto buvo sunkiai suþeistas. ir tuo metu. Karaliauèiaus komtûras. [. Dël to. kai pasitraukë karalius27 ir jo kariuomenë. iðskyrus vienà. kurio apvaizda taip sutvarkë ðá itin svarbø reikalà. vardu Draika. 307 (300) 1311 Apie Pagraudës valsèiaus nusiaubimà Neilgai trukus po to. 1301 Vieðpaties metais.. Jis taip nusiaubë ðá valsèiø. kur jis su visa ðeimyna buvo pakrikðtytas. Todël slapta pasiuntë jis savo sûnø Pinà pas brolá Volradà. brolis Friderikas de Wildenbergk. didþiai susikrimtæs. o kartà uþpuolë Lietuvos karaliaus þemæ Aukðtaièius 25 . Ne syká jis traukë á karà laivais.

. galop jie nukovë marðalà brolá Henrikà. ið anksto pasirengæ kovai. tai yra balandþio 8.. kai jie iðvydo ið paskos atþygiuojanèius brolius su savo vëliava bei galybe ginkluotø vyrø. ðio valsèiaus stabmeldþiai. 310 (303) Apie marðalo. kuriuos tikëjosi iðvysti dirbant laukuose. nemaþa dienø bei naktø klaidþiojæ be duonos kàsnio dykrose. juos pagavo tokia baimë ir taip jiems sukrupo ðirdys. [. kurie þygiavo po vëliava. priartëjus priekiniams bûriams. kai priekiniai bûriai perëjo. Tepliavos 1323 komtûras. su aðtuoniais broliais ir trimis ðimtais vyrø iðjojo á Þemygalos laukà. esantá prieð Paðtuvos pilá31. Kiti. Todël ­ 351 ­ . kurie ne kurie prigërë. Apie keliolikos lietuviø þûtá 347 (340) Tais paèiais metais. apvilktà ðarvais ir uþsodintà ant jo kovos þirgo. per rugiapjûtæ. bei ðimtas penkiasdeðimt broliø su daugybe þmoniø ir aptiko karaliø bei jo kariuomenæ.]. ið visø pusiø apsitvërusià uþtvaromis. degindami bei plëðdami. dël to vienu akies mirksniu metë ginklus ir apsigræþæ ðoko bëgti. sugráþo vargais negalais namo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS Apie pergalingà broliø kovà su lietuviø karaliumi 29 [. marðalas.] Kità dienà. atþygiavo su liepos 27 keturiasdeðimt broliø bei Sembos ir Klaipëdos raiteliais á Medininkø valsèiø30. narsiai uþpuolë tuos. didysis komtûras. Tada broliai. Sembos fogtà... taèiau dël lietingo oro neuþtiko èia lietuviø pjovëjø. tai yra treèià dienà po apaðtalo 1320 palaimintojo Jokûbo dienos. kad nebeturëjo jëgø daugiau prieðintis. dvideðimt devyniø broliø ir daugybës sembø þûtá 338 (331) 1320 Vieðpaties metø liepos 27 dienà. dvideðimt devynis brolius bei daugybæ paprastø þmoniø.TURINYS TRUMPINIMAI. brolis Henrikas. tuo tarpu kitus iðkapojo kalavijais. abiem ðalims netekus daugybës [kariø] uþmuðtø. lietuviai nukovë ðeðiasdeðimt krikðèioniø. jø karalius su bûreliu savo vyrø vos ne vos paspruko. juos tiesiog kapote iðkapojo. per ðá valsèiø ir já siaubë. brolis Henrikas. atþygiavo brolis Henrikas de Ploczke. Tuo tarpu lietuviai kaip aukà savo dievams sudegino brolá Gerardà. leidæsi pavymui su savo þmonëmis. pravarde Rude. kaip reikalauja karo paproèiai. taèiau netrukus. kai kurie iðmirë dykrose badu ar ið sielvarto pasikorë.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS pasitraukë. kur broliai buvo árengæ pasalas. pasileido ið paskos ir dvylika jø nukovë. buvæs nelyginant antras [asmuo] po karaliaus. nebuvo tokiø áteikta në Jo Ðventenybei Popieþiui. vaikais. garsiai suðuko: „Greitai gráþkime atgal. arba nuo kalavijo drauge su þmonomis. daugybës prelatø ir kitø aplinkui sustojusiø tikinèiøjø akivaizdoje jis. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 352 ­ . kaip paprastai daro stabmeldþiai. galvijais ir gyvuliais. kad karalius savo dievø galybe prisiekë. didþiu balsu pasakë. visi kiti þuvo arba nuo ugnies. buvusiø pilyje. metæs burtà. Jog tai gryna tiesa.TURINYS TRUMPINIMAI. Legatø. Lietuviai vydamiesi priëjo vietà. neskaitant keturiø vyrø. PAPILDYMAS 8 Apie Aukaimio papilio sudeginimà 33 Neilgai trukus po to tie patys Ragainës broliai uþpuolë su savo valdiniais. broliai. visø þmoniø akivaizdoje patvirtino mûsø jau minëti pasiuntiniai. Aukaimio papilá ir já iki pamatø sudegino. be to. ir saujelës pabëgusiø. pridûrë. kuriam iki mirties buvo iðtikimi jo senoliai. Tada vienas lietuvis. lietuviai ëmë trauktis. o laikysis to. legatai ir iðkeliavo atgal su tokiu atsakymu prie apaðtaliðkojo sosto. niekam jis nebuvo ásakæs tokiø vieðai skelbti nei pajûrio miestuose. pilënams miegant. Ðitai iðgirdæ. jog niekad neketinàs priimti kito tikëjimo. kalbëdamas savo karaliaus vardu. kad su karaliaus þinia niekad nebuvo siunèiama jokiø laiðkø jo paties bei jo þmoniø krikðto reikalu. èia vokieèiø pasalos!“ Kai. 359 (352) 1324 lapkrièio 25 Apie legatø pasiuntiniø sugráþimà Tø paèiø metø lapkrièio 25 dienà legatø pasiuntiniai sugráþo á Rygà. iððokæ ið slëptuviø. pagrobæs trisdeðimt keturis arklius. ðitai iðgirdæ. o su jais èia atvyko ir vienas kilmingas lietuvis. nei kitose provincijose32.

sandûros Schroetterio þemël. Ðventakiemis prie Katinavos. kad senuose dar XVI amþiuje Jonui Bretkûnui þinomuose pasakojimuose minima vieta prie Auksinës. 1910. Galinda – viena ið Prûsø kraðto þemiø á pietus nuo Bartos – nuo Alnos (dab. Kristijono bûstine tapo Santyras (deðiniajame Vyslos þemupio krante prie Nogato atðakos). prie Protvos ir Okos (plaèiau ðá ir kitus paaiðkinimus þr. Seradzo ir Lenèicos. buvusi vaidilos globoje (Prätorius. Linos) aukðtupio (apie dab. susijusià su pagoniðku kultu. Auksinës þemupyje þinoma Romovupës upë ir Romovupiø gyvenvietë bei kaimas Krivuèei. Auksinës þemupyje (jos santakoje su Didlova). I tûkstantmetyje ir vëliau galindai taip pat þinomi prie Oderio aukðtupio bei baltø arealo rytiniame pakarðtyje. o netoli Gumbinës – ðventasis akmuo. . kad pagrindinë Galindos þemës nusiaubimo prieþastis buvo pasienio karai. Nadruvos pietryèiuose. 1871). á vietovardþius Kreiwutschen ir Romanuppen prie Auksinës upës (Friederici.: Batûra. Katinavos kalva nadruviø buvo laikoma ðventa. Ðiose apylinkëse á ðiauræ nuo Gumbinës buvæ Perkûnlaukiai. Dusburgieèio minimi galindai gyveno prûsø þemiø pietiniame pakraðtyje. Turime pagrindo manyti Nadruvoje buvus ne vienà vietà.. á pietvakarius nuo Viðtyèio eþero. plg. 331–430. 1876). Taigi su senovës baltø kultu sietøsi á pietvakarius nuo Ásruties. Kristijonas paskelbtas pirmuoju Prûsijos vyskupu. Ieðkant centrinës baltø Romuvos Nadruvoje.). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS KOMENTARAI 61 62 63 64 65 Konradas (apie 1187–1247) – nuo 1202 metø Mazovijos. Semboje ir kitur. Ramuva) – pasak Petro Dusburgieèio. kur iðliko piliakalnis. yra kalvota Romintës (Romintos) giria. atkreiptas dëmesys á Sidabro kalnà prie Biserkiemio. Romuva (kitaip Romovë. Dalis gyventojø galëjo iðlikti iki XIII amþiaus. 1861).. Kristijonas – greièiausiai vokietis. prûsø. Romava. Stalupënø apylinkëse – Ðventiðkës upë ir Ðventiðkiø kaimas. Kreyvuèei (Kalwaitis. 1215 metø antrojoje pusëje ar 1216 metø pradþioje. 1210 metø popieþiaus bulëje minimas kaip vienas ið krikðèioniðkosios misijos Prûsijoje vadovø. Kristijono misijai padëjo Danijos karaliaus Valdemaro II 1210 metø þygis prieð Prûsijà. Jis 1218 metais organizavo kryþiaus þygá á kitas Prûsijos þemes. Dar toliau á rytus. XVIII–XIX a. buvusios Obeliðkiø apylinkës su Romovupe ir Aukskaliø piliakalniu. Jos nuo XVI amþiaus ieðkota Varmëje. Kujavijos.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 353 ­ . Notangoje. ypaè su Lenkija XI amþiuje–XIII amþiaus pradþioje.toji þemë iki ðios dienos liko nusiaubta – manoma. kai kurie vakarø prûsø þemiø nobiliai pripaþino Kristijono valdþià. Olðtinà) vakaruose iki Nagutino ir Snervø eþerø rytuose. Romintës aukðtupyje. Nuo ðio regiono kiek á pietryèius. realizuojant popieþiaus planus. Prûsijos þemes ið vakarø pusës puldinëjant danø ir pamarënø. Romo Batûros paaiðkinimai). netoli Gumbinës (Prätorius. 1871). 1229–1231 ir 1241–1243 metais – Krokuvos kunigaikðtis. 1985. o ið Mazovijos pusës – lenkø feodalams. To meto katalikiðkøjø ðaliø agresija vertë prûsus stoti á kovà. prie Vangrapës upës Darkiemyje þinomas Patrimpo kalnas (Potrimbusberg). á Rausvës intakà Romene rytø Nadruvoje (Toeppen. Prie Katinavos – upelis Romonë (Ramonë) ir vietovardis Romanuppen. Kiek toliau Ðventainës ir Romintës santakos su Pisa pastarosios deðinysis intakas Golba (Galbë) prie Narpiðkiø kaimo buvæs ðventas. Jos ðiauriniame pakraðtyje buvo kaimas Ðventiðkiai. Nuo girios pakraðèio pro Tolminkiemá teka Ðventainë. Reikðminga. lietuviø ir kitø baltø religinio pagoniðko kulto vieta.

Baltai. per apgultá þuvo jø vadas Dyvanas. kad kai kurios senovës baltø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 66 67 68 69 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 Taigi Romintës giria ir ðiauriau nuo jos Katinavos apylinkës – ryðkus senovës kulto þidinys (plg. Kronikininkas èia kalba apie Didájá prûsø sukilimà (1260–1274). . Brandenburgas – pilis prie Aismariø. . 293–299). Þôkô. 1985). Prûsams atstaèius apgulties kuorus.. matyt. tëvui arba lauko bendruomenës seniûnui. Èia. Dabar jau þinome. apie buvusá Gailgarbá. Taigi kuri nors ið Katinavos apylinkiø istoriniø kalvø. Pëteraitis. Pokarviai – vietovë apie 2 km á pietryèius nuo vëliau ákurto Brandenburgo. joje ásitvirtino prûsai (Petras Dusburgietis. Magdeburgas – miestas prie Elbës. Henrikas – Manto krikðtijant gautas vardas. jis galëjo atsilyginti pinigais. Mantas – notangø vadas (greièiausiai ið Mantiminø giminës).TURINYS TRUMPINIMAI. deðiniajame Friðingo þioèiø krante. paveldëtas ið pirmykðtës bendruomenës laikø. literatûroje buvo raðoma ir Ðakiai) – upë. Kalbama apie Ordino pilies Bartenðteino (vardo pagrindà sudaro prûsø genties bartø pavadinimas) Alnos upës kairiajame krante apgulimà 1260–1264 metais. piliakalnyje. Senovës prûsø ir lietuviø prigimtinëje teisëje daug lëmë nukentëjusiojo arba jo artimøjø valia.. 496). 1992). skaièiavo ir tûkstanèiais (Bûga. Valdovas ið Reyderio – galbût Vestfalijos feodalas. todël jis apibûdinamas kaip viso sukilimo vadas. Vandenava (Pëteraitis. III. kryþiuoèiai buvo priversti palikti pilá. Taliono principas (kaklas uþ kaklà. vietovë ir tuo pat vardu vienas didþiausiø Sembos valsèiø ðiaurës Semboje. lokalizuojama Auktuolyèiø pilis (Petras Dusburgietis. Friðingas galëjo bûti suvokietinta prûsø *Virs-ing. 121). lietuviø paprotys. Þioka (pr. Valsèiaus centras ieðkotinas paèioje Þiokoje (vëliau Schaaken) arba labiau á pietryèius. Ið pagoniðkam kultui skirtø Nadruvos regionø iðsiskiria Katinavos apylinkës. kitas Friðingo pavadinimas – Undenava. matyt. ranka uþ rankà) XIII amþiaus antrojoje pusëje buvo pakeièiamas iðpirka. Notanga – viena ið Prûsijos þemiø netoli Priegliaus þemupio. lietuviø ðventovës buvo átvirtintos tarsi pilys.þmonas perkasi uþ tam tikrà pinigø sumà – jaunikis pinigais ar daiktais mokëjo ðeimos galvai. gyvenvietë Kulmo þemëje á ðiaurës rytus nuo Torunës.. Theodorikas (Dytrichas) – Sembos fogtas buvo 1278–1292 metais.forma. èia ir bus buvusi centrinë apeigø vieta (plaèiau þr. III.arba *Virz-ing. 1961. ið nuogirdø. gal ir Katinavos piliakalnis. 1992. kitaip krieno. lietuviø protëviai. Apie kraujo kerðtà Dusburgietis uþraðë. kur Katinavos kalva nadruviø buvo laikoma ðventa. Vëliau tai þinomas krienos. 177). be to. ­ 354 ­ . kurio trumpinys – Herkus.. bus susijusi su senovës kultu. leidæs krikðèioniø autoriams kalbëti apie þmonø pirkimà. Batûra. net þmogþudþio galëjo bûti pasigailima. Kowalewo Pomorskie. Èia minimi seni skaièiavimo bûdai mazgeliais. Ðenenzë (Schönense) – dab. ákirtimais.sugráþo pas saviðkius – greièiausiai á Karaliauèiø. á pietvakarius nuo Karaliauèiaus. perdëdamas. Ordino pilá bartai puolë apie 1272 metus. kurio veikla plaèiai apëmë Prûsijà. prasidëjusá po lietuviø pergalës prieð jungtinæ Livonijos ir Prûsijos ordinø kariuomenæ Durbës mûðyje (1260 liepos 13). ðaltiniuose. þinojo ir sudëtingà skaièiavimo sistemà. pietinëje Kurðiø mariø pakrantëje.

kad Kolainiø pilis stovëjusi Jurbarko ðiauriniame pakraðtyje. tarp dabartinio Kentþino (Kætrzyn.uþpuolë Lietuvos karaliaus þemæ Aukðtaièius – tai pirmas Lietuvos valstybës lietuviðkøjø þemiø dalies Aukðtaièiø paminëjimas. Tai 1328 metø ávykiai. Apie Kolainiø pilies uþpuolimà – po 1290 metø balandþio mënesio Ordino puolimo. Anèios ir Ûkio santakoje yra piliakalnis. Varmës vyskupystës nusiaubimà ir gráþtant mûðá Bartos þemës dykroje Vaplaukio lauke.. Lenkijoje). vadinamame Biðpiliu. vieðë – senovës þemdirbiø gyvenvietë). Kalbama apie jo 1311 metø vasario mënesio þygá á Ordino valdas. Didþpiliu. senovës lietuviø ðventvietë. Elkas) – pietø Sûduvos upë (dab. prieðais Raudondvará. Pagraudë – valsèius Þemaièiø pietvakariuose. á pietvakarius nuo dabartinio Batakiø miestelio. uþ Bisenës. Sembà ir Notangà. tendencingai neigdamas Gedimino laiðkø buvimà. greta. tarp Nemuno ir Nevëþio. Lyck. Dusburgietis. Imsrës krante esanèiame piliakalnyje. Kronikininkas kalba apie 1311 metø balandþio mënesio Lietuvos valdovo Vytenio þygá á Prûsijà. atkaklaus. Vieðpiliu (plg. Þemygala prieð Paðtuvos pilá – galbût þemuma kairiajame Nemuno krante. Viðpiliu. dab. jos ieðkota ir toliau á rytus. galima manyti. deðiniajame Nemuno krante. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETRAS DUSBURGIETIS 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 Vëluva – vietovë Priegliaus ir Alnos santakoje. Iðanalizavus visus raðytiniø ðaltiniø duomenis ir piliakalniø iðsidëstymà deðiniajame Nemuno krante.TURINYS TRUMPINIMAI. buvusio Rastenburgo) ir Dargainio eþero. Istoriografijoje Kolainiø pilis daþniausiai sieta su Kalnënais á vakarus nuo Jurbarko. Paðtuva – pilis Jauèakiø piliakalnyje. daug aukø pareikalavusio gynëjø pasiprieðinimo Kolainiø pilis buvo palikta. deðinysis Bebro intakas. Romainiai – vietovë kairiajame Nevëþio krante. Aukaimis – vietovë prie vëliau minimø Batakiø. stengiasi sumenkinti ir diskredituoti sëkmingà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës diplomatinæ kovà prieð Ordino agresijà. Lukas (vëliau vok. Medininkø valsèius – plaèios Medininkø–Varniø apylinkës vidurio Þemaitijoje. prie Vilkijos. buvæs Ðventasis miðkas. ties Jûros upe. Karalius – Lietuvos valdovas Vytenis. . ROMAS BATÛRA ­ 355 ­ . matyt.. èia ir buvo Aukaimio pilis.

o lotyniðkas Petro Dusburgieèio originalas buvo uþmirðtas. ­ 356 ­ . 1464 metais Dlugoðo papraðytas dvasininkas skubiai iðvertë Kronikà á lotynø kalbà. Kronika plaèiai paplito tarp Ordino broliø. bet rankraðtis kaþkokio pavyduolio buvo sunaikintas. ðis apie 1340 metus vertimà baigë. Jeroðino Prûsijos þemës kronikos originalas vokiðkomis eilëmis (27 738 eilutës) ne tik vaizdþiau perpasakojo Dusburgieèio Kronikos ávykius. Jeroðino Kronikà panaudojo Jonas Dlugoðas savo Lenkijos istorijoje (raðytoje 1445–1480). Lietuvà. Gediminà. jos posmai dainuojami. Mikalojaus ið Jeroðino Prûsijos þemës kronika (Kronike von Pruzinlant) apologizuoja Ordinà ir katalikø Baþnyèià. kurios pakliuvo ir á Dlugoðo veikalà. Kronikos tekstà iðtyrë ir 1861 metais paskelbë Ernstas Strehlke. Kai kà vertëjas sàmoningai nuo savæs pridûrë. XIV amþiaus treèiojo deðimtmeèio pabaigoje jis turëjo gyventi Karaliauèiuje. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO apie 1290–apie 1345 NICOLAUS VON JEROSCHIN Mikalojus ið Jeroðino (Nicolaus von Jeroschin) – Vokieèiø ordino metraðtininkas. Ordino magistro Lutherio von Braunschweig (1331–1335) globojamas ëmë versti Petro Dusburgieèio Kronikà. nepalankiai vertina Ordino prieðus.TURINYS TRUMPINIMAI. poetas. Nors verèiant ir eiliuojant buvo siekiama tikslumo. Skubotame vertime padaryta klaidø. gyvenæs Prûsijoje. Matyt. bet ir pateikë kai kuriø papildomø þiniø. vis vien buvo kiek nutolta nuo originalo. Magistras Dietrichas von Altenburg (1335–1341) Jeroðinà paskyrë savo kapelionu ir pavedë visà Kronikà iðversti ið naujo. ROMAS BATÛRA Mikalojus ið Jeroðino iðvertë á vokieèiø kalbà ir sueiliavo visà Petro Dusburgieèio Kronikoje esanèià informacijà apie senàjà baltø religijà ir mitologijà. buvo skaitoma riteriø sueigose. jo paragintas Mikalojus pradëjo eiliuoti. tuometinis Karaliauèiaus komtûras Gottfriedas von Heimburg priëmë já á Ordinà. Persikëlæs á Marienburgà. XIV amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje iðvertæs ir vokiðkai sueiliavæs lotyniðkà Petro Dusburgieèio Kronikà. Autorius nuo 1311 metø buvo ávykiø amþininkas. savaime aiðku.

348–351. Biezais. ir lenk. Bûga. vertëjas galëjo þinoti ið amþininkø pasakojimø (Mierzyñski. 57–67 (fragm. 1906.TURINYS TRUMPINIMAI. 602. 1936. des mochtin sî in nicht irsên mit den ougin der kentnisse. 3983–4264 Dî Prûzin nicht irkantin got noch diwedir sîn gebot. 1861. darin man gote pflît irspên. Mierzyñski. KRONIKE VON PRUZINLANT 1335 Diz ist von den abgotin und von dem ungeloubin und sittin der Prûzin V. Ivinskis. Detaliau apraðomas ir Sembos vaito sudeginimas. In was joch sô ungewisse und sô vremde von vornunst 3985 3990 ­ 357 ­ . 303. des inmochtin sî nicht in bevân mit der vornumfte grift. Mannhardt. 1896. 528. 1936. 1956b. 1958. 114–115. 1861. 146–147.). 107–114 (fragm. Taèiau tokiø papildymø nedaug. 1897. Kadangi Mikalojaus ið Jeroðino Kronika nëra savarankiðkas ðaltinis. 1959. Òîïîðîâ. 1975. 593. apie kurá. Vëlius. vok. ja mitologijos tyrinëtojai retai tesinaudojo (Krumbholtz. Literatûra: Toeppen. kaip pastebi Antonis Mierzyñskis. 1896.). 1983). Mannhardt. Ïàøóòî. 1954. 1861. 1972. Skirmuntt. Ziesemer. Krollmann. vertëjas sakosi pats apie tai girdëjæs. 1926. 1961. tum und einveldic was ir sin. 1941. 538. Tekstas ið: Strehlke. und want sî ouch nicht hattin schrift. k. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO Pavyzdþiui. Tarasenka. 1890. Mierzyñski. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Strehlke. 55–69. 106– 107. 1896. kalbëdamas apie prûsø áprotá prieð imantis kokio nors darbo mesti burtus. 56).

daz sî zum êrstin sundirlîch daz dûchte alzû wundirlîch. dâ von dî irrikeit instûnt. Und want in got sus was unkunt. sust wârin disem ouch gereit dî Prûzin nicht alleine. want dâ was wonende irkant der obriste êwarte nâch heidenischir arte. tîr und ouch dî crotin wârin in irkorn zu gotin. sô daz sî nicht darinne pflûgin noch vischin torstin. donre.TURINYS TRUMPINIMAI. daz sî in tumplîchir vûre ein iclîche crêatûre vur got pflâgin betin an. noch houwin in den vorstin. Criwe was genant sîn name. sunne. want als der pâbist waldin pflît gemein der cristinheit. Nû was undir dirre heidinschaft sô irre wol inmittin gesat eine vornême stat in dem lande Nadrowe. wazzere unde welde heilic nâch irme sinne. Dî stat dî hîz Rômowe und was nâch Rôme genant. mân. Ouch sô hattin sî velde. daz ein man dem anderen mit brîven zwischinwanderen mochte hin in vremde lant sînen willin tûn irkant. sundir ouch gemeine ­ 358 ­ . Dî heidin pflâgin allintsame vor einin pâbst in haldin. stêrne. vogle. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 3995 4000 4005 4010 4015 4020 4025 4030 der schrifte wîsheit unde kunst.

Hîvon daz pflegelîch geschach sô man dî edelin sterbin sach. sust wirt sîn wesin ouch gestalt nâch der urstende ebene in dem kumftigin lebene. durftig odir gûtis rîch. Dî Prûzin ouch genende geloubtin der urstende und doch nicht rechtverteclich.TURINYS TRUMPINIMAI. Ouch hegte und bewarte der vorgenante êwarte ein burnde vûer immir mê nâch gewonheit der aldin ê. gewaldig odir âne gewalt. darzû dî gemeine schar sich im irbôt mit dînste gar. Gewalt sô grôz sach man in hân undir in und achberkeit. daz nicht alleine wirdikeit im odir sînen mâgin dî heidin irbîtin pflâgin. daz man wâpin unde pfert. sundir swâ ein bote ouch durch ire gegenôte zouch. Dî kunge und dî hêren. ­ 359 ­ . ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4035 4040 4045 4050 4055 4060 4065 4070 Littowin und Lîflande. odir ein andir zeichin gab der heidenischin dît bekant. dî wârin sînen gebotin gehôrsamlichin undirtân. daz er wêr von im gesant. swaz man dâ irkande von heidenischin rotin. Alsus trûg ir geloube sich: swî nû hî ein wesin dem menschin wêr irlesin. edil odir unedelîch. den pflâgin sî sêre êren. dem dâ Criwe sînen stab.

daz dî selbin dinc intsamt mit in soldin widir irstân. meide. unde in dînen vorbaz mê. Und daz sî des geloubtin baz. swen sî gesigit hâtin. daz man zu hêrschaft nante. Bî disen tôdin was gewis ein sulch tûvelisch trugnis: want sô des tôdin mâge quâmen hin durch vrâge zu Criwin und in bâtin jên. Sô mit den unedlin wart vorbrant nâch iris tôdis vart. cleidir wert. ob er îmande hêt gesên an deme odir an dem tage adir an sulchir nachtelâge varin vor sîme hûse hin. sus was irs geloubin wân. Al dise heidin vorgeseit hâtin ouch gewonheit. sô pflac er sagin in unde gar intscheidin an wâpenen und an cleidin. secht. want.TURINYS TRUMPINIMAI. swaz dâ angehôrt ir amt. sô wîste er in ofte daz. daz sî ir opfir tâtin ­ 360 ­ . daz er gevarn wêr dâ vur: er hêt ein zeichin in sîn tur gestochin odir gehouwin. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4075 4080 4085 4090 4095 4100 4105 4110 knechte. an gesinde und an pferdin und ouch an gebêrdin mit zeichenin gewisse des tôdin gesteltnisse. mit den tôdin brante. als sî dâ mochtin schouwin. als sî getân hattin ê. jaithunde und vedirspil und andirs gezûgis vil.

dî rent man êrstin alsô vil und jagit sî sô lange an. dî des geloubin ênic sint. wart von in geteilit ab und geantwortit Criwin sân. dî von in heilic ist gehat. Er lêzit daz gar wesin gût. nâch iren tummen sinnen daz selbe opfir brinnen. ­ 361 ­ . dî in zûval des sigis gab. was icht merklîch dî geschicht. und andere des tûvils kint. ob in dî sache sus getân wol odir ubil solde irgân. Dî Prûzin wâren ouch gewon. sus er si morgin ouch antût. daz sî sundirn an einir stat. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4115 4120 4125 4130 4135 4140 4145 den abgotin durch ir heil. An cleiderin rîcheite und ubirvluzzikeite nicht achtit noch daz selbe lût: als er sî hûte abezût. dî man vorburnen wil. ob sî ebich sint gekart. dâ mit sî dâchtin sundir wân irvarn an iren gotin sân. der daz den gotin ouch vorbran.TURINYS TRUMPINIMAI. daz man zu dem opfre vûrt pfert. als ich vornumen hab dâ von daz sî seldin tâtin icht. sî wurfin êrstin ire lôz nâch irem ungeloubin grôz. Nû pflegin dî Littouwin. Und sô sich daz geburt. unz sî vor mûdikeit gestân kûme ûf den vûzin mugin. und al der habe dritte teil. als man dâ mac schouwin. Sust sî deme opfre tugin.

und nicht in irme hûse ist von tranke. mete. daz sî einandir pflichtin in unmêzlîchin schichtin glîche trunke und der vil. Sî indunkit des ouch nicht. inwerdin sî nicht alsô vol trankis. Gewonlîch ist daz bî in. spîse in der vrist. sî inteiln iz williclîch in mitte unde mildiclîch. itzunt vol. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4150 4155 4160 4165 4170 4175 4180 4185 Weiche bette. spîse zart sîn in ouch ungewonlîch. nicht westin sî von tranke mê. kobilmilch.TURINYS TRUMPINIMAI. Sô lange trîbin sî daz an. Ouch intrunkin sî nicht ê dî milch. (daz ist ir grôste tugint). ­ 362 ­ . daz der wirt ouch âne haz ûztrinke vol daz selbe vaz. er loufit her. Sust trinkin sî einandir zû und lân dem napfe keine rû: er loufit hin. den tûn sî gar daz beste daz sî indirt mugint. itzunt lêr. Ir tranc. Dâvon geschît iz in dem zil. unz das wîp unde man. Swenn in ouch komen geste. des sî ouch nertin sich in aldin zîtin. sô sî in tranc gesetzin sich. was ouch drilch: wazzir. daz dem wirte ein iclîch hûsgenôze brengt ein maz und trinkit im zû ûf daz. daz sî iz vrûntlich hân bericht und gepfloin der geste wol. unz sî geheilgit wart nâch irre heidenischin art. daz sî spîin.

daz sî sich in den nôtin selbe pflâgin tôtin. dî cleinin mit den grôzin. sô wâren sî gewon.TURINYS TRUMPINIMAI. swenn im behait. Swenn ouch den Prûzin unvorsên ein unmêzlich leit geschên was bîwîlin etswâ von. want sî dî gewonheit hân: swer dâ arm ist undir in. daz sî koufin mit gedinge ire wîb umme pfenninge. Daz ist nâch irn gedunkin kurzewîl und êre grôz. der mac her gên unde hin von hûs su hûse unvorjait und ezzin dâ. Betlin pflît ir keinir gân. Sî mûz tegelich dî vûze dem hûsgesinde alle twân und den gestin sundir wân. Ouch nemelîche undirscheit an den tagin was vorseit den heidin vorgesprochin. Sîn tisch ist ir ouch vorsait. alle werdin trunkin. doch dunkit iz mich êren blôz. ­ 363 ­ . daz sî dâ icht ezzin mûze. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4190 4195 4200 4205 4210 4215 4220 4225 wirt und hûsgenôzin. Geschît ouch an in ein tôtslac. odir tôt gelige sînre nêstin vrûnde ein von in um den selbin mein. iz inwerde irslagin von des tôdin mâgin zum êrstin der schuldige. secht. Des helt er sî als eine mait. nîman daz vorsûnen mac. – Nâch der aldin gewonheit sich noch der Prûzin sitte treit.

– Etslîche Prûzin vlizzin sich. dî nimmir quâmen in ein bat. daz sî soldin einin tac bescheidin unde machin durch sumelîche sachin. als sî den gotin dâchtin sîn dar an behegelîch unde wert. daz sî battin tegelich zu lobe irn abgotin. daz sî in keinen zîtin dî pfert getorstin rîtin. dî sî denne woldin hantîren odir soldin. – Sumelîche swarze pfert vormidin gar mit vlîze. und daz sî irvullit al biz an den genantin wârn.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4230 4235 4240 4245 4250 4255 4260 sî reitin ouch nicht wochin. Sô wârin in den rotin sumelîche ouch gesat. den tac man mit der zal beschît und den merkte sus dî dît: swenn î ein tac vorvûr. dî wullîn. gene lînîn. an dem man sold dî sache urbarn. sumelîche wîze. – Wîb und man manc disen scharn beidentsamen spunnen garn. in lac daran sô grôze vâr. etslîche ouch andirsgevar. Dâvon. ­ 364 ­ . an einin rîmen odir ein snûr machte einin knotin iclîchir von der rotin adir nam ein holzil sân und sneit ein zeichin dran. Sust reitin sî der tage zal. sô iz sus gelac.

140–25.386 19.164 25. ­ 365 ­ . 296 20.. daz sich im ouch alsô vorschôz daz er zuhant vil lûte schrê: „Wê uns.290 20....] Und dô sî nêhetin der stat. dâ dî lâge was gesat.390 19.300 20. gevangin sî behîldin und in bandin wîldin des vogetis von Samelant.. daz dem kunege ist benant von Littouwin [. das hîz Rômein.386–19.396 19.140 [. wî im gevîle dâ sîn lôz..] Von brûdir Lûdewîge von Lîbenzelle V.] Eins er sich su schiffe nam mit den sînen unde quam zu Ousteten in daz lant.TURINYS TRUMPINIMAI.. Daz dorf al dî Ousteten gar vor heilic hêten nâch irre tummen wîse. hûte wê.].. wir sîn allintsam vorlorn!“ [. [. odir ob der tûvil trôc den vordirstin Littouwin. 20..395 [. Dâ was ein mechtic dorf gelein unde rîch.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO Wî vunfhundirt Littouwin vorturbin V. daz dâ was. wen daz er wold î schouwin. inweiz waz vogils kegn in vlôc. wê uns. 25.] Wî brûdir Heinrîch von Plotzk der marschalk wart geslagin mit nûnundzwênzic brûdern unde vil volkis V..290–20.300 [.. 19.] Dô dî dît gemachte blas des lebins alliz.

dî sî dâ vundin weidin. 25. und sich dannen wanten.] Wî zwelf Littouwin wurden geslagen V. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 25.927–25. und darnâch intzundin in dem holze eine vûer grôz und ungehûer und vorbrantin in der glût den gotis irweltin rittir gût. 145 25.] 25.. und den mit vreisir crudde machtin sus des lebbins wan: drîer manne wâpin an sî im zumâle tâten und ûf ein ros in saten gebundin an vîr pfele nâch ires sitten wele und trûgin holzes dran sô vil.941 [.. 160 der brûdir Gêrhart was genant und mit zûnamen Rudde.940 ­ 366 ­ ...] Doch sî wol vîrunddrîzic pfert nâmen dâ den heidin.TURINYS TRUMPINIMAI. den weg ir einre sparte werfinde sîne spâne nâch littouwischem wâne.. Dâmite wart irboten ein opfer iren goten von den heidin um den sic. 155 25. [. 935 25.. Dô daz brûdir Heinrîch sach. daz ouch jene irkanten vil schîre und in jaiten nâch. daz sî noch ros noch man gesên darinne kundin. [. ein lâge er besîten stîz und ein teil der sînen lîz. vur sich hin dî strâze varn. Und dô dî heidin kumen wârn vil nâch ûf dî warte.150 25.930 25.

þvaigþdës ir mënulis. Toks Dievo nepaþinimas buvo tikras klaidþiojimas. 3983–4264 Prûsai Dievo nepaþino. kad þmogus kitam þmogui laiðkà patikëjæs já svetiman kraðtan pasiøst galëjo ir savo norus perduoti mokëjo. Jiems tikrai keistai atrodë. jie ir raðto neturëjo. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO PRÛSIJOS ÞEMËS KRONIKA 1335 Apie prûsø stabus. Neþinomas jiems buvo ir svetimas jø protui raðto meno supratimas. griaustinis. þvejot juose nedrásdavo. Taip pat ir laukus. 3985 3990 3995 4000 4005 4010 ­ 367 ­ . lyg stebuklai kokie. vandenis ir miðkus jie laikë ðventais.TURINYS TRUMPINIMAI. þvërys ir rupûþës – tai jø dievai rinktiniai buvo. jø protas kvailas ir naivus net nebuvo pajëgus. saulë. suvokti galià Dievo. tikëjimus ir paproèius Eil. todël ir akimis jie negalëjo suvokti paþinimo. kuris spinduliuotø globà Dievo. jo ásakymø neþino. Kiekvienai kvailai rûpuþëlei melsdavosi lyg Dievui. nei miðko kirst nelásdavo. paukðèiai.

Ta vieta buvo Romuva.TURINYS TRUMPINIMAI. taigi paklusnumo sulaukë jis ne vien ið prûsø. kad jis tarp jøjø turi valdþià ir pelno pagarbà visø. kuriam Krivis savo lazdà ar kità þenklà davë. kaip þinoma. bet ir ið visos Livonijos ir Lietuvos. Jo vardas buvo Krivis. kaip popieþius krikðèionis. Ir kai jo pasiuntinys. jos laikësi jo ásakymø visø ir buvo jam pavaldþios. kad ne vien tiktai pagonys – jam ir giminaièiams jo klusnumà rodo visi þmonës. Priimdavo já kunigaikðèiai ir kilnieji. todël jis buvo gerbiamas labai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4015 4020 4025 4030 4035 4040 4045 4050 Taigi tarp ðitø paklydusiø pagoniø buvo kilni vietovë miðko glûdumoje Nadruvos kraðte. pagoniø paproèiams taip tikæs. gyveno aukðèiausiasis ðventikas. kadangi èia. nes jis. pagonims buvo þinoma gerai. pagal Romà pavadinta. kieno jis pasiøstas. visus pagonis valdë. keliaudavo po jøjø kraðtà. Matësi. Já popieþiumi visi pagonys laikë. ir þmonës paprasti ­ 368 ­ . Kaip suþinota ið pagoniðkø genèiø.

Todël ir buvo paprotys. kad tie daiktai turësià jiems tarnauti geriau negu anksèiau tarnavo. tarnus. kaip praeity senoliai. turtingas ar skurdus. Prûsai ðventai tikëjo. kartu su jais sudegindavo. kad po mirties sudegindavo viskà. Kaip þinoma. kà tik jie turëjo. jø þirgus ir ginklus. Taip atsitikdavo ir nekilmingiesiems. – toks bus gyvenimas ir po prisikëlimo. kai kilmingieji mirdavo.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4055 4060 4065 4070 4075 4080 4085 4090 jam negailëdavo malonës. be galios ar galingas. ar jis ko nors nematæs kurià nors dienà arba kokià naktá ­ 369 ­ . – taip buvo jie tikët ápratæ. Taigi paskui ir tie dalykai kartu su jais turëjæ prisikelti. su mirusiaisiais ðëtoniðka apgaulë buvo: kadangi mirusiojo giminës pas Krivá klausinët ateidavo ir jo teiravosi kiekvienas. kas tik jiems priklausë. Minëtasis ðventikas Romuvos negæstanèiàjà ugná be paliovos kûreno. tarnaites ir rûbus vertingus. medþioklinius ðunis ir sakalus ir viskà. – kilmingas ar vargingas. kad prisikelsià amþinai. taèiau tikëjimas jø buvo ne visai teisingas. Jis neprotingai mokë. kad. po bûsimojo atgimimo. kad koks þmogaus gyvenimas dabar.

dël savo menko proto sudeginti aukas. parsineðto ið þygio. þiûrëkite.TURINYS TRUMPINIMAI. ­ 370 ­ . kad ásitikint jie galëtø. Visi minëtieji pagonys turëjo toká paprotá. Kad þmonës juo geriau tikëtø. paskirdavo jie Kriviui. sakydavo jis jiems. ið palydovø ir þirgø. taip pat ið elgsenos velionio iðvaizdà. kad jø tikëjimas vienodas) tam tikroje vietoj. sudeginimui skirtus. Ir taip jau nustatyta. kad þirgus. kurià jie laiko ðventa. jis pasakodavo jiems kà buvo pastebëjæs: jis þenklà savo duryse iðpjaudavæs arba iðkirsdavæs. Lietuviai yra pratæ kaip ir kiti velnio vaikaièiai (ið to galima manyti. kad paaukotø tai dievams. prieð vesdami aukoti. turëjo tol vaikyti ir varinëti. ir tam tikrais þenklais mëgindavo jiems nusakyti ið ginklø ir drabuþiø. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4095 4100 4105 4110 4115 4120 4125 4130 vaþiuojant prie jo namo. O treèià dalá grobio. kad nugalëtà prieðà aukodavo stabams uþ tai. Taip su auka jie elgdavos. kol jie ið nuovargio vos pastovët galëjo. kad jie sveiki iðliko.

kuriuos jie geria. Jie geria tol. – gerai ar blogai – turëtø baigtis. Gërimai. kaip darbas jiems. Kai pas juos sveèiai ateina. – tai didþiausia jø dorybë. Jiems visai gerai. tà rytoj ir apsivilko.TURINYS TRUMPINIMAI. tikëdamies klaidingai ir pasikliaudami. Drabuþiø puoðimas jiems nerûpëjo ir á pertekliø visokiausià jie nekreipë dëmesio menkiausio: kà jie ðiandien nusivilko. skanûs valgiai jiems visai neáprasti. kumelës pienas. Ir pieno jie negerdavo. mest burtus. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4135 4140 4145 4150 4155 4160 4165 Prûsai ápratæ buvo. ­ 371 ­ . prieð imdamies kà veikti (o ði istorija ádomi). Kitoks gërimas jiems neþinomas. kad jø dievai jiems pasakys. kaip að esu girdëjæs. Ir jei tada pakankamai neturi namuose gërimø ir valgiø. Minkðtos lovos. kol pasidaro bloga. kad taip pat graþiai jie sutaria viens su kitu ir rûpinas sveèiais meiliai. jei apsivelka iðvirkðèiai. sukasi kaip tik iðmano. kol jis pagal pagoniðkà klaidingà bûdà nebûdavo paðventintas. esamais dalijasi mielai draugiðkai po lygiai. midus. yra tiktai trys: vanduo. stengiasi dël jø labai. Atrodo.

sveèias kiekvienas siûlo ðeimininkui po tauræ. jie pagal sutartá perka þmonas uþ pinigus. tas gali visur vaikðèioti. Jie girtauja ðitaip tol. Tai pagal jø supratimà yra garbë ir pasilinksminimas. Taip ji turi tarnauti. dideli ir maþi. netgi kojas kasdien plauti. kad ir ðeimininkas iðgertø neskubëdamas tà paèià. Taip jie geria á kits kito sveikatà. tai pilnas. nepalikdami ramybëje àsoèio: jis keliauja ðen ir ten. pasigeria visi. kad ragina viens kità iðgerti draug. ­ 372 ­ . kadangi jie taip ápratæ. Prie stalo þmonai draudþiama valgyti. ðeimininkas ir sveèiai. kai jie iðgerti susitinka. kol moterys ir vyrai. Elgetauti pas juos neina niekas. kuris dar Prûsuose paplitæs. Senuoju paproèiu. tai tuðèias. ið vienø namø á kitus. jei kas ið jø nieko neturi. bet man atrodo – negarbinga. ir á jo sveikatà geria susikaupæs. ir valgyti kiek tik nori. Jie laiko þmonas kaip tarnaites. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4170 4175 4180 4185 4190 4195 4200 4205 Pas juos taip áprasta. Dël to taip ir atsitinka. kad tada. gert lygiai ir po daug.TURINYS TRUMPINIMAI. ir sveèiams taip pat.

Kai kurie prûsai stengësi savo dievo garbei ­ 373 ­ . didelës bëdos iðtikti. kol nebus uþmuðtas kas nors ið giminaièiø nuþudþiusiojo. pirmiausia pats kaltininkas arba jo artimiausi draugai dël tos paèios piktadarystës. kada reikëjo reikalus tvarkyti. kad jie norëdavo vienà dienà nustatyti ir paþymëti dël tam tikrø dalykø – kai jie norëdavo pirkti ar parduoti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 4210 4215 4220 4225 4230 4235 4240 4245 Ir jei kas kà uþmuðë. linkæ patys nusiþudyti. sako. ir vienas ið bûrio kas dienà ten þenklà ápjaudavo. kad jie. nes jie net savaièiø patys neskaièiuoja. Ir jeigu iðtinka prûsus didelë nelaimë nelauktai. o kartais gal ir ðiaip kas. sutaikyti jøjø niekas negalës. Taigi kartais bûdavo. kol ateidavo skaièius dienos sutartos. yra pagonims pasakoma ið anksto. Tà dienà þmonës skaièiø árëþdavo ir taip ásidëmëdavo: kai praeidavo viena diena. Taip jie dienas skaièiuodavo tol. tai jie ant dirþo ar virvës visada uþriðdavo mazgà vienà arba medþio paimdavo.TURINYS TRUMPINIMAI. Kaip skirti dienas ypatingas.

vilnonius ar lininius. verpë siûlus kartu visi. susirinkæ bûrin. kai kurie baltø ir kitø spalvø. kaip sakyta. ið anksto nustatytos. ðiandien vargas. Tarp jø buvo. kuris parodyt jiems norëjo. o kai burtas nepavyko.. jis ið karto tuoj suriko: „Vargas mums. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS 4250 4255 4260 nusimaudyti kasdien. Vyrai ir moterys. 19 386–19 396 19 386 19 390 19 395 Kai jie atëjo prie tos vietos. Apie penkiø ðimtø lietuviø þûtá Eil. mes visi praþûsim!“ [.. neþinau. Kai kurie arkliø juodø vengdavo visø. ir tokiø. kurie niekada neidavo á pirtá. vargas mums. kiti bijojo iðtisai ir nedráso apskritai joti arkliais.] Apie brolá Ludewige von Libenzelle Eil.TURINYS TRUMPINIMAI. kad tai patiks dievams. koks paukðtis prieð juos skrido ar velnias apgauti suskubo prieky einantá lietuvá. Visi jie tikëjo. kaip jam burtas susidëjo. 20 290–20 300 20 290 Kartà jis savo laivu su savaisiais atvyko kartu ­ 374 ­ .

suðaukë. broliu Gerhartu vadinamà. [. Rudde pravardæ turinèio. [. o paskui skubëjo uþdegti malkose ugná tamsià.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ MIKALOJUS IÐ JEROÐINO 20 296 20 300 á Aukðtaièiø þemæ. visus. Sembos vaità þinomà. Ið jo. belaisvá jie tvirtai suriðæ laikë ilgai. didelæ ir baisià ir liepsnose sudegino riterá gerà.. Romein vadinamas ir turtingas..TURINYS TRUMPINIMAI.] ­ 375 ­ .. Tuo buvo suteikta jø dievams auka pagoniø pergalës garbei. þiaurumu. nei þmogaus matyti. kad jie negalëjo nei þirgo. marðalo..] Apie brolio Heinricho von Plotzk. iðrinktà Dievo. Ten buvo kaimas iðties didingas.. 25 140–25 164 25 140 25 145 25 150 25 155 25 160 Kai þmonës lauþà uþdegë. kas gyvas. pririðo prie stulpø keturiø já2 pagal paprotá savàjá ir malkø prineðti suspëjo tiek daug. pavyzdþio neturinèiu. Tas kaimas aukðtaièiø visø buvo laikomas tikrai ðventu pagal jø paprotá kvailà1. jie viltá gyvenimo atëmë taip: trijø vyrø ginklus jie greit jam vienam uþdëjo ir ant þirgo pakylëjo. kuri já remia ir priklauso Lietuvos karaliui [. þûtá kartu su dvideðimt devyniais broliais ir daugeliu þmoniø Eil.].

62  Ðiuo faktu Mikalojus ið Jeroðino papildo Petro Dusburgieèio (III. ROMAS BATÛRA ­ 376 ­ . taèiau kartais nepajëgdavo nuslëpti ir gerø. 25 927–25 941 Broliai trisdeðimt keturis ið pagoniø atëmë arklius. sakydamas. pabrëþtinai primityvindami vaizdavo pagonis. kad anie taip pat sukruto ir pavyti juos panoro. ir saviesiems jot ásakë atgal savo keliais. 338) 1320 metø ávykio apraðymà. daþnai tendencingai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Apie dvylikos lietuviø þûtá Eil. kas suras mestà burtà pagal tikëjimà lietuviø aklà.] Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS ir VYTAUTAS BALAIÐIS 25 930 25 935 25 940 KOMENTARAI 61  Mikalojus ið Jeroðino. humaniðkø baltø visuomenës bruoþø. kaip ir Petras Dusburgietis bei kiti senovës baltams prieðiðkos krikðèioniø ideologijos atstovai. besigananèius lankoj. sektinø. Brolis Heinrichas tai matë. [. pasislëpæs pasaloj.. puolë pasalà kaip grobuonys. bet vienas pagonis kautynes sutrukdë.TURINYS TRUMPINIMAI.. Kai atëjo ten pagonys. Ir tada jie greit pajuto.

iðkilæs á ðio vienuolyno abatus ar bent á vienà ið vienuolyno vadovø (SRP. Pollakówna. Jis stengësi objektyviai apraðinëti Vokieèiø ordino konfliktus su Pamario (Pomeranijos) ar Lenkijos kunigaikðèiais. I. Þiaurus elgesys buvo priemonë prûsams ábauginti. kad Petras Dusburgietis suðvelnintai apraðë susidorojimo bûdà. Taèiau pasirodo. 649– 651. I. Olyvos kronika (ðitam vienuolynui teko ne kartà nukentëti nuo kryþiuoèiø) papasakoja tiesà: Pipinui buvo prapjautas pilvas. 50). 160–162. 656–663). Anoniminis Kronikos autorius buvo Olyvos (dab. Daugelis poþymiø rodo. Mûsø pateikiamas Pipino epizodas yra ið minëtojo intarpo. kad ji buvo paraðyta 1350 metais arba kiek vëliau (SRP. I. Ðiam intarpui artimi kai kurie Petro Dusburgieèio Kronikos fragmentai (SRP. 654). Petras Dusburgietis mini ðá árenginá pasakodamas apie tai. 93. Ziesemer. Gdansko dalis) vienuolis. Ið ðio epizodo galima spræsti. ir jis buvo ­ 377 ­ . MPH. tekstas daug kur iðkraipytas (SRP. I. 302. 1968. 55–56). iðtrauktos ir pririðtos prie medþio þarnos. pradedamo Pamario kunigaikðèio Sventopelko valdymo ávykiais ir apimanèio tarpsná iki 1256 metø (SRP. kiek ðaliðkasis Petras Dusburgietis yra iðkraipæs faktus. 1853. 273. I. I. jis buvæs nuvilktas á Ordino pilá ir pakartas (SRP. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLYVOS KRONIKA Olyvos kronikà ið platesnës XVII amþiaus kompiliacijos iðskyrë Theodoras Hirschas. Kronikoje apraðomi ávykiai nuo 1170 iki 1350 metø. I. Ðis kûrinys daþnai vadinamas Senesniàja Olyvos kronika (Die ältere Chronik von Oliva). 19–20). 56). 275. VI. kaip kryþiuoèiai suèiupo prieð juos kovojusiø pamedënø didþiûnà Pipinà (SRP. Epizode pasakojama apie kryþiuoèiø þiaurumus tik prasidëjus karo veiksmams prieð prûsus. Petras Dusburgietis ir Olyvos kronika nurodo. 285. 49–50. 655–656). I. 677) – kryþiuoèiai padarë átvirtinimà prie didelio àþuolo Vyslos pakrantëje (SRP. V. kad karo veiksmai prasidëjo 1231 metais (SRP. SRP. Kronika iðliko XVII amþiaus rankraðèiuose. I. Kai kuriø faktø nesutapimas gimininguose Olyvos ir Petro Dusburgieèio kronikø fragmentuose aiðkintinas didesniu Olyvos kronikos objektyvumu (Petras Dusburgietis buvo Ordino apologetas). 301. Paties Olyvos vienuolyno istorijos faktai daþniausiai grindþiami dokumentais – vienuolyno aktais. 1928. 649–655).TURINYS TRUMPINIMAI. Reikia skirti organiðkà Kronikos pasakojimo tekstà nuo didelio intarpo. Susidorojimas su Pipinu sukelia ðiurpà – pririðtas prie arklio uodegos. 25–54). Töppen. kurie savo ruoþtu panaðûs á du XIII amþiaus prototipus turinèius istoriografijos veikalus – Kryþiuoèiø ordino pradmenis ir Ordino magistro Hermanno von Salza Praneðimà apie Prûsijos uþkariavimà (tai magistro Heinricho von Hohenlohe neiðlikusio Praneðimo perdirbinys.

Baltø mitologijos ðaltinius padeda geriau suprasti ir ðiurpus Pipino nuþudymo vaizdas. ir pavadina jà Ragava. Þinant prûsø ir kitø baltø pagarbà àþuolams ir jø garbinimà. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP. netekæ vienos savo ðventovës prie àþuolo. 677. Ragainë. 1853. kryþiuoèiams tik áþengus á Prûsijà. á Pavyslá atvyko kryþiuoèiai ir buvo pastatyta Kulmo pilis (SRP. Pollakówna. sietinas su lietuviðku þodþiu ragas. ákuria kità. I. I. 25–54. 61–85. Galbût prûsai. kad prûsai. Literatûra: Töppen. kryþiuoèiams ásikûrus prie minëto àþuolo. Suprantama. 1948a. kad po to. bet ir svarbiose religijos poþiûriu (religiniuose centruose arba arti jø). reikðmingose ne tik strateginiu. kol þarnos visiðkai iðsivyniojo.). y. nëra. kad kryþiuoèiai garsø prûsø vadà þiauriai nuþudë ne norëdami já paaukoti krikðèioniø Dievui. ­ 378 ­ . kur augo lapuotas àþuolas. Krikðèionybës platintojai ir kituose kraðtuose baþnyèias daþnai statydavo senosiose kulto vietose. su Pipinu buvo susidorota dar 1231 metais. O vietovardþiai su ðaknimi rag. taèiau kai kurios pasakojimo vietos gali bûti naudingos mitologijos interpretavimui. kad paaukotø juos savo dievams (kaip mano daugelio ðaltiniø autoriai). Vadinasi. kaip buvo ákurtas Olyvos vienuolynas. o ið átûþio. Tekstas ið: SRP. matyt. Pakarklis. matyt. kad lengviau galëtø kovoti su senaisiais tikëjimais. ir Petras Dusburgietis nurodo. 18–26. 1232 metais. kad kryþiuoèiai pirmàjà sustiprintà stovyklà prûsø þemëje ákûrë prie Vyslos. esanèià pilies teritorijoje.(rog-) neretai rodo ten buvusias kulto vietas (plg. jau sustiprintà. Todël galimas dalykas. SRP. Ewald. kad àþuolas. I. 677). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS priverstas bëgti aplink medá. prie kurio ásikûrë kryþiuoèiai. kaip mano Matas Pretorijus. prûsø buvo laikomas ðventu arba. 1968. Kryþiuoèiai Prûsijoje paprastai ásikurdavo vietose. dëmesá patraukia teiginys. Raguva ir kt. Ir Olyvos kronika. 1886. t. 649–668. Pavadinimas. 14. I. ne visada þudë á nelaisvæ paimtus krikðèionis tam. IV. 47. ðalia Vyslos pastatë kità pilá ir jà pavadino Ragava. toje vietoje galëjusi bûti net prûsø ðventovë.TURINYS TRUMPINIMAI. 649–726. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Tiesioginiø uþuominø apie prûsø mitologijà pasakojime. tokioje vietoje. o norëdami iðlieti kovos ákarðtyje susikaupusá pyktá. Ðià prielaidà ið dalies paremia faktas. Taigi ir baltai. Ðventaragis. 56. 36– 42.

quousque penitus evisceratus fuit. ubi nunc est antiquum Culmen. Sed postea in brevi ab eo loco castrum cum oppido ad locum. ubi nunc stat Thorn transtulerunt. Ventrem namque ipsius circa umbilicum aperire fecerunt et umbilicum arbori affixerunt et per circuitum arboris currere vi praeceperunt. Eodem tempore Pruteni construxerunt castrum quoddam Rogow nomine juxta Wislam ultra Thorn et aliud inferius Thorn. quem deleto castro suo totaliter peremerunt.. uþ ­ 379 ­ . qui hodierna die dicitur lacus Pipini. provincijos magistras. et sic qui multos Christianos impie necaverat crudeliter fuit et miserabiliter interemptus.] Paskui.] Postea anno Domini MCCXXXI. et insuper Pipinum sororium suum Cruciferis tradidit.. cum praedicto duce Conrado et aliis fidelibus peregrinis frater Hermannus Balcke provincialis magister et sui fratres transierunt Wislam ad partem Culmensem et juxta ripam Wislae super unam frondosam quercum aedificaverunt propugnacula et circumfoderunt eam. De his castris multa mala quasi quotidie patiebantur Christiani. [. quod Cruciferi cum Prutenis de primo castro convenerunt ad pugnam et omnes occiderunt excepto capitaneo. ir jo broliai drauge su anksèiau minëtu kunigaikðèiu Konradu ir kitais tikinèiaisiais atëjûnais perëjo Vyslà á Kulmo pusæ ir prie pat Vyslos kranto. Contigit autem quadam vice cooperante Deo. Tertium castrum habuit quidam nobilis Prutenus sed Christianis multum infestus Pipinus nomine in quodam lacu. eandem munitionem Thorn appellantes et oppidum ejusdem nominis ibidem fecerunt. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ OLYVOS KRONIKA DE PRIMA FUNDATIONE MONASTERII OLIVAE 1350 [.. brolis Hermannas Balcke.TURINYS TRUMPINIMAI.] APIE PIRMÀJÁ OLYVOS VIENUOLYNO ÁKÛRIMÀ 1350 [. 1231 Vieðpaties metais.... et in brevi ipso duce castrum inferius per Cruciferos fuit captum. qui pro redimenda vita castrum tradidit et Cruciferis adhaesit.

. iðskyrus vadà. negana to. kol þarnos visiðkai iðsivyniojo. kur stovi dabartinis Tornas1. [Pilis] buvo eþere. Taip tas. vardu Pipinas. o pilá iki pamatø sugriovë. Tuo paèiu laiku prûsai netoli Vyslos. Jo [Pipino] pilvà prie bambos prapjovë.. o kità – þemiau Torno. kur dabar yra Senasis Kulmas. pastatydino átvirtinimà ir já grioviu apkasë. netrukus jam paèiam vadovaujant kryþiuoèiai paëmë þemiau esanèià pilá. Atsitiko vienà kartà. o bambà prie medþio pririðo ir apie medá bëgti privertë. ­ 380 ­ . ir miestà tuo paèiu vardu ten ákûrë. kuris daug krikðèioniø nedorai buvo uþmuðæs. Dievo padedami.TURINYS TRUMPINIMAI. Ið ðiø piliø krikðèionys beveik kasdien daug bloga patirdavo. Tà átvirtinimà pavadinæ Tornu. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS lapuoto àþuolo. vardu Ragava. Taèiau netrukus pilá su miestu ið anos vietos perkëlë ten. kurá jie nuþudë.] Vertë ANTANAS DAMBRAUSKAS KOMENTARAI 61  Tornas – dabar Senoji Torûnë. bet krikðèionims nedraugiðko prûso. buvo þiauriai ir pasibaisëtinai nuþudytas. pasistatë pilá. [. susikovë su prûsais ið pirmosios pilies ir visus nuþudë. kuris uþ gyvybæ pilá atidavë ir prie kryþiuoèiø prisiðliejo. kad krikðèionys. uþ Torno. [jis] atidavë kryþiuoèiams savo sesers vyrà Pipinà. Treèia pilis buvo vieno kilmingo. kuris ðiandien Pipino eþeru vadinamas.

45–46 (fragm. ­ 381 ­ . Gimimo ir mirties metai neþinomi. Strehlke. Tekstas ið: Strehlke. 456. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ERNESTAS KIRCHBERGAS XIV a. 1861. Todël Kronikos reikðmë baltø mitologijai ir senajai pasaulëþiûrai paþinti nedidelë. Vildhaut.). jo þmoniø gerumà nelaimës iðtiktiems jûreiviams. 1900. dràsà. jø girtinus paproèius. baigiamas 1337 metais. 1861. Darbas pradedamas Karolio Didþiojo veiklos apraðymu (VIII amþiaus pabaiga–IX amþiaus pirmoji pusë). 1892. 648. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Westphalen Monumenta. 188–192. Gortelmere – Juostos jûra. Joje pirmà kartà minimas Baltijos jûros pavadinimas (vok. naudojosi Helmoldo Slavø kronika. Likusioji Kronikos dalis paraðyta remiantis to meto ðaltiniais ar amþininkø pasakojimais. Ernesto Kirchbergo Kronika labiau vertinama kaip XIV amþiaus literatûros paminklas. Kirchbergas. nuo lot. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Ernestas Kirchbergas nieko nuo savæs nepridëdamas tik sueiliavo Adomo Brëmenieèio informacijà apie prûsø kraðto padëtá. ERNST KIRCHBERG Ernestas Kirchbergas (Ernst Kirchberg) – XIV amþiaus vokieèiø kronikininkas. Literatûra: Lorenz. prieðiðkumà krikðèionybei. 1870. tiuringas. balteus – juosta. 1378 metais Meklenburgo kunigaikðèio Alberto uþsakymu pradëjo raðyti Meklenburgo eiliuotàjà kronikà (Meklenburgische Reimchronik). Mierzyñski. dirþas). 648. atrodo. 595. Apraðydamas ankstyviausius ávykius iki XII amþiaus pabaigos.TURINYS TRUMPINIMAI. 1745.

willich schifman sich vorsigelt. ân alleine daz si nicht sint der christenheit gloubenkint. deme kummen si zu helfe doch. wan sî sint des irbulgin. ­ 382 ­ . wer ûf dem mere beroubet wird. di kundigin godes wort..TURINYS TRUMPINIMAI. der in dem Gortelmere vorgêt. der cristenlîche êwartir leit von en dâ di martir. darnâch Polênen und Prûszin liggent westenwart den Rûszin nâ [. wî di geloubig wêren. und tragenz selbin nicht eyn hâr. an silbere noch an früchten anwilt werk.] Von Prûszin ist mir ouch bekant. daz ist wâr. ouch des gloubet. der wint in gerne zu Prûszen wêt. Das lant ist grôszir richeit vol unde an daz mer gerigelt. der êrste lant ist Rûszin. Das lant hât keiner richeit broch an golde. daz si jô nâchfulgin den. Jêsu Christî knecht.] in deme Gortelmer.. vaz si mit grôszin êren ir lebin möchten halden wol.. des si mit genüchten uns vorkoufen. gein ôsten wont der Wende her. Vil lobelîchir sidde dem volke wonet midde. der ist vil von in irmort der edle bischoff Adelbrecht von Beheimen. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS MEKLENBURGISCHE REIMCHRONIK 1378 [..

rôt.] Apie prûsus að turiu þiniø. nei vaisiø: ­ 383 ­ . Kraðtas pilnas dideliø turtø. wolgevar mit gûden hârn gemûdic. Kraðtui jokiø turtø nereikia – nei aukso. [... Durch wiltnis. kokio tikëjimo jie esà ir kad garbingai já laikà ir visà savo gyvenimà iðlaikyti norëtø. nei sidabro. ir jei kà nors jûroj uþpuola kas nors. ir jei koks nors jûreivis kelionën leidþias á jûrà Baltijos. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ERNESTAS KIRCHBERGAS Des landes legede lît sô fast daz si vorchten keinen gast durch gewelde noch durch mechte.] MEKLENBURGO EILIUOTOJI KRONIKA 1378 [. patikëkit... pirmasis kraðtas yra rusø..] Prie Baltijos jûros nuo seno rytuose vendai gyveno. brüche und durch waszir sint si risch. jie yra á vakarus nuo rusø þemiø [. si woullin ouch mit rechte selbir keinen hêrren hân noch nîmanne wesin undirtân. vëjai já greit nuneða iki Prûsijos. jie uoliai tokiam tuoj pagalbà suteikia. jis prie jûros glaudþias. po to eina lenkai ir prûsai.TURINYS TRUMPINIMAI.. zur wer nich laszir. stark in iren jârn.

pelkes ir vandenis jie greiti ir gynybai netingûs.TURINYS TRUMPINIMAI. krikðèioniø globëjas stropus. nors patys jais nedëvi niekada. Vien dël to jie ápykæ ir visad persekioti linkæ tuos. tai tiesa. jie ir patys nenori jokiø turëti valdovø ir bûti pavaldûs. nei stipriø. Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS KOMENTARAI 61  Vyskupas Adalbertas von Beheimen – Adalbertas (Vaitiekus) – Prahos vyskupas misionierius.) ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 384 ­ . kad jie ne Kristaus tikëjimo vaikai. rusvi ir graþûs. suaugæ stiprûs ir visad dràsûs. veðliais plaukais. Per tankmæ. kentë jø kankinimus baisius. kaip Jëzaus Kristaus tarnas kilnus vyskupas Adalbertas von Beheimen1. Dël tvirtos kraðto padëties nereikia bijoti jiems prieðø iðties nei galingø. iðskyrus vienà paprotá tiktai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS laukiniø þvëreliø kailius jie gausiai pardavinëja mums. 170–187 p. Pagirtinø paproèiø nuo seno þmonëse daug gyvena. kurie Dievo þodá skelbia. 997 metais nuþudytas Prûsijoje (þr. ir nuþudyti jø nevengia.

Vyslos saloje. Potvarkis priimtas Marienburge. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN 1394 METØ BALANDÞIO 23 DIENOS POTVARKIS Tai vienas pirmøjø Vokieèiø ordino valstybës (1230–1525) valdovo potvarkiø dël baltø pagoniðkojo tikëjimo. Þemaièiams 1401 metais sukilus. 1404 metais Racionþe (Raciàý. mirus Konradui von Wallenrodt. dab. Konradas von Jungingen gimë apie 1355 metus Aukðtutinëje Ðvabijoje (Vokietijoje). Á Prûsijà atvyko apie 1380 metus. su kuriuo reikalaujama grieþèiausiomis priemonëmis kovoti (vëlesniø metø potvarkiai ðvelnesni). ALGIRDAS MATULEVIÈIUS Ðis potvarkis yra vienas ið seniausiø baltø kraðtuose potvarkiø prieð burtininkavimà. Vokieèiø ordino didþiuoju magistru iðrinktas 1393 metø lapkrièio 30 dienà. Schwartzkonstler) pateikiami ir prûsiðki (weideler. su Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu Vytautu 1398 metais Nemuno saloje ties Nevëþio þiotimis sudarë Salyno sutartá (Vytautas tada rengësi þygiui prieð totorius). Norëdamas uþgrobti Þemaitijà (tuo atveju bûtø susijungusios Vokieèiø ir Livonijos ordinø teritorijos). Lenkija). Jis ádomus dar ir tuo. Lenkija. valdanèiøjø visuomenës luomø atstovø. Konrado von Jungingen potvarkio pagrindu jo brolis didysis magistras Ulrichas von Jungingen 1408 metais paskelbë naujà potvarká. schwartzkunstiger. Jau 1394 metais surengë karo þygá á Lietuvà. Nepavykus nuversti Vytauto ir jo pakeisti Ðvitrigaila. Konradas von Jungingen 1402–1403 metais puolë Lietuvos Didþiàjà Kunigaikðtystæ. 1402 metø viduryje vadovavo paskutiniam dideliam vokieèiø riteriø þygiui á Vilniø. Wùocùaweko vaivadija) sudarë taikà su Lietuvos Didþiàja Kunigaikðtyste ir Lenkija. ­ 385 ­ . Panaðûs potvarkiai viduriniais amþiais bûdavo leidþiami Vakarø ir Vidurio Europoje. kad ðalia vokiðkø burtininkø pavadinimø (Zauberer. mirë 1407 metø kovo 30 dienà Marienburge. puolë Vilniø. Konrado von Jungingen potvarkio nuoraðas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo Karaliauèiaus slaptojo valstybinio archyvo Popieþiø senøjø privilegijø fonde. Malbork. Ordino sostinëje (dab.TURINYS TRUMPINIMAI.

1834. sol man totten. 71. das alle Zauberer. getodet. 285. 1896. I. Kasparo Hennebergerio þemëlapiø paaiðkinimuose (1595). Simono Grunau Kronikoje (1529). woe man die khan undt mag bekommen. umbgebracht. 1837. Bûrimas buvo esminë baltø religijos bei mitologijos dalis. 1793. – Pilvyèiu (Piluvytus. pilwittenn). 1896. 128 (fragm. 67–68. gebiethenn wir. Pirmasis ið prûsiðkøjø pavadinimø vëlesniuose ðaltiniuose – Heinricho Beringerio Pamokyme (1428). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS pilweysen. Jono Maleckio laiðke Jurgiui Sabinui (1551) ir kt. 128–129. alle sollen nach ernster vermahnung. Auch wollenn. 7. tarsi balsas verþtøsi ne ið burnos. schwartzkunstiger. pilweysen.) ir kt. Mato Pretorijaus Prûsijos ádomybëse (XVII a. Be to. Schwartzkonstler unndt wie diese Gotteslesterer mogenn genandt werden. vëlesniuose ðaltiniuose – Prûsijos Pamedës ir Sembos vyskupø sinodo nutarimuose (1530). Luko Davido Kronikoje (1583). DIE LANDESORDNUNG DES HOCHMEISTERS KONRAD VON JUNGINGEN den 23. Piluuytus. 1876. wie solche gotvergesser heissen.TURINYS TRUMPINIMAI. o antrasis – kaip burtininko pilvakalbio (sugebanèio kalbëti taip. Mierzyñski. Grunau.). pen verlurst des rechtenus. 16–17. o ið pilvo) pavadinimas. Pilvitus. Jacobson. Piluitum) vadinamas dar ir atskiras prûsø (sûduviø) gausos dievas. April 1394 7. Alle weideler. 121. 128. ­ 386 ­ . Apskritai bûrimas ir bûrimu uþsiimantys þmonës minimi daugelyje baltø mitologijos ðaltiniø. 713. Sûduviø knygelëje (apie 1520–1530). 380. vnndt lebendig mit feuer verbrandt werden an allen orthen. – daþnai vartojamas kaip bendrinis burtininko pavadinimas. ASP. Weydeler pilwittenn. 1896. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Baczko. Tekstas ið: Mierzyñski. wa man sie uberkomet nach erster vermanung. Mierzyñski. Literatûra: Voigt.

kad ir kaip tie visi bedieviai bûtø vadinami. juodieji magai.TURINYS TRUMPINIMAI. Vertë VYTAUTAS BALAIÐIS ­ 387 ­ . reikia þudyti. pilvo þyniai. kad ir kaip tie visi Dievo niekintojai bûtø vadinami. Visus burtininkus. juoduosius magus. be teisës atgailauti. pilvo þynius. POTVARKIS DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN POTVARKIS 1394 balandþio 23 7. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DIDÞIOJO MAGISTRO KONRADO VON JUNGINGEN 1394 M. burtininkai. po pirmo perspëjimo. kur tik juos galima ir ámanoma pagauti. nesvarbu. visi turi bûti po pirmo perspëjimo uþmuðti. kur jie bûtø pagauti. 7. kad visi kerëtojai. BALANDÞIO 23 D. nuþudyti ir gyvi ugnyje sudeginti visose vietose. Taip pat norime ir ásakome.

visø pirma krikðèionybei. Lietuvos valdantieji sluoksniai suprato. Gedimino laiðkø popieþiui ir kitiems adresatams paraðymo aplinkybës. Èia dar sunkiau patikëti. kalbëjosi su Gediminui artimais þmonëmis. ir daugeliu poþymiø (tiesos saugotojas. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Popieþiaus legatø praneðime paminëtà Gedimino posaká apie vienà Dievà (tarsi ir lietuviai. Kalbëdamas apie vienà Dievà. Ataskaita tiksliai atspindi to meto padëtá. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS Popieþiaus legatai. likimo lëmëjas. Jø pasakojimo pagrindu 1324 metø lapkrièio ar gruodþio mënesá buvo paraðytas praneðimas. ir krikðèionys turá tà patá Dievà) galima ávairiai interpretuoti. Ataskaitoje smulkiai apraðomas pasiuntiniø susitikimas su Gediminu. 12– 14). norëdamas suðvelninti krikðèioniø poþiûrá á lietuviø religijà. Popieþiaus legatø ataskaita – svarbus ðaltinis apie 1323–1324 metø Lietuvos pastangas pralauþti tarptautinæ izoliacijà. Tai unikalus XIV amþiaus pirmosios pusës Lietuvos istorijos ðaltinis. 1986. kad taip sakydamas Gediminas bûtø turëjæs galvoje ­ 388 ­ . Ávairiai galima interpretuoti ir Gedimino posaká „tepakrikðtija mane velnias“. kad pagrindinë priemonë ðiam tikslui pasiekti – krikðtas. pasiuntiniai domëjosi. kad Gediminas atsisako priimti krikðtà. Tokiu atveju jis nebûtø pasakæs krikðèionims baisiø þodþiø: „tepakrikðtija mane velnias“. kuris ir savo vardu. pasiuntiniai papasakojo vizito rezultatus. Popieþiaus legatø praneðimas saugomas Rygoje. ðvieèianèio dienos dangaus skliauto dievas) panaðus á krikðèioniø Dievà (Deus) (Vëlius. kad jis taip bûtø pasakæs diplomatiniais sumetimais. Sunku patikëti. Per ðiuos pokalbius gauta informacija sudaro pagrindinæ ataskaitos dalá. kokios tokio sprendimo prieþastys. nurodo pagrindinæ Gedimino apostazijos prieþastá – Vokieèiø ordino inspiruotà rusø staèiatikiø ir þemaièiø opozicijà. Latvijos valstybiniame istorijos archyve. lapkrièio mënesá pasiuntë savo pasiuntinius á Vilniø. Gráþæ á Rygà. 1324 metais atvykæ á Rygà. Suþinojæ. Galbût tuo ið dalies gali bûti paaiðkinamas ir toks didelis daugelio lietuviø kunigaikðèiø tolerantiðkumas kitoms religijoms.TURINYS TRUMPINIMAI. Gediminas tikriausiai turëjo galvoje lietuviø dangaus Dievà.

 k. si sciremus. Gedimino laiðkai. rusø ir liet. et qui sunt similes ­ 389 ­ . 44–48. NUNTIUM LEGATORUM PAPAE 1324 [. 38–40 (liet. quia est antiquior me. 42–43. Vëlius. 1914. 1862.. 1953. Spliet. o jaunesnius – sûnumis (plg. Forstreuter. 1993. domino archiepiscopo et toti mundo destinasset. vienmeèius – broliais. 477–483. 1959. 1959. Tekstas ið: Gedimino laiðkai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS krikðèioniø piktàjà dvasià. Ïàøóòî. 1936. sicut scripsit. 1928. LIÐ. quas domino apostolico. 114–128. 1915. Taèiau popieþiaus pasiuntiniai ðio dievo vardà perteikë savo sàvoka diabolus. Friedrich. quod non iussisset hoc scribere. 1966. 117–147 (lot. Tai bûtø buvæ nediplomatiðka. Respondimus. k. 1966. Nikþentaitis. Wyrozumski.] Postea quesiuit rex. 127–129. 366–376. 192–208. 13–32. sed si frater Bertoldus scripsisset. 1976.TURINYS TRUMPINIMAI. Jurginis. Chodynicki. 1895. Senàjá patriarchaliná bendruomeniná poþiûrá atspindi ir Gedimino þodþiai. quod intencio litterarum fuit.. 1976. 1987–1988. 58–74. et dominum archiepiscopum similiter pro patre teneo. I. in capud suum redundaret. 1986). 1987.). Napiersky. Vienas kitas baltø mitologijos tyrinëtojas á ðá ðaltiná jau yra atkreipæs dëmesá (Ùowmiañski..). VI. lietuviø liaudies dainose panaðia prasme vartojamas „brolelio“. kadangi velniais jie laikë visus kitø religijø dievus. quod vellet tenere dominum apostolicum pro patre. 1868. Literatûra: Voigt. Ðàìì. quod vellet recipere fidem Christi et baptizari. 1–17. Bonnell. 1964. 165–167. Sed si unquam habui in proposito. 1962. Tikriausiai ir èia Gediminas paminëjo vienà ið lietuviø dievø. Tunc ipse respondebat. Prochaska. 1868. kurio vardu bûdavo atliekamos lietuviø krikðtynos. Rowell. 263–276. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Napiersky. LUB. quia est antiquior me et tales tenebo sicut patres. Postea affirmabat. quid continebatur in litteris. „seselës“ sàvokas). 1830. kad kiekvienà vyresná uþ save jis esàs pasiryþæs laikyti tëvu. Jakðtas. o Gediminas norëjo taikiai gyventi su krikðèionimis. 1–32. dyabolus me baptizaret.

rusams pagal savo apeigas. o tuos. tenebo pro fratribus et minores me pro filiis et christianos facere deum suum colere secundum morem suum. ir visi turime vienà Dievà“. savo vienmeèius. jei brolis Bertoldas4 tai paraðë. ruthenos secundum ritum suum. Gedimino pavedimu paraðæs antràjá jo laiðkà popieþiui.. Tada karalius atsakë. krikðèionims jis leidþiàs savo Dievà garbinti pagal savo paproèius.] Po to karalius1 paklausë. Atsakëme.. jog nebuvo liepæs to raðyti. [.. „o mes garbiname Dievà pagal savo apeigas. ir ponà arkivyskupà panaðiai laikysiu tëvu. jaunesnius uþ save – sûnumis“.] POPIEÞIAUS LEGATØ PRANEÐIMAS 1324 [. Apaðtaliðkasis vieðpats – popieþius Jonas XXII (iðrinktas 1316 08 03. kaip raðë. ponui arkivyskupui3 ir visam pasauliui. mirë 1334 12 04). 64  Brolis Bertoldas – pranciðkonø ordino vienuolis. kuriuos jis buvo paskyræs apaðtaliðkajam vieðpaèiui2.TURINYS TRUMPINIMAI. nes „jis yra vyresnis uþ mane. [. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 390 ­ . tai tegu savo galva ir atsako. jog apaðtaliðkàjá vieðpatá jis norás laikyti tëvu...] Vertë MARCELINAS ROÈKA KOMENTARAI 61  62  Karalius – Lietuvos didysis kunigaikðtis Gediminas. jog jis norás priimti Kristaus tikëjimà ir krikðtytis. ir kitus tokius laikysiu tëvais.. „Bet jei kada nors galvojau apie tai. et omnes habemus vnum deum. 63  Ponas arkivyskupas – Rygos arkivyskupas Frydrichas (1304–1341). kad laiðkø mintis buvo ta. nes jis yra vyresnis uþ mane. taèiau. lenkams pagal savo paproèius. polonos secundum morem suum et nos colimus deum secundum ritum nostrum. laikysiu broliais. ar mes þinome. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS mei. kas buvo paraðyta laiðkuose. tepakrikðtija mane velnias“. Paskui jis tvirtino.

saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve. Apytikrës datavimo ribos – po 1323 metø spalio 16 dienos (nes minimas tos dienos Varmës vyskupo Eberhardo laiðkas tikintiesiems) ir prieð 1324 metø lapkrièio mënesá (tada á Vilniø atvyko popieþiaus pasiuntiniai. – agresyvius kryþiuoèiø veiksmus. Laiðke gana plaèiai apraðomas Vokieèiø ordino pasiuntiniø vizitas pas Lietuvos didájá kunigaikðtá Gediminà 1323 metø spalio 2 dienà sudarytos taikos sutarties iðvakarëse. Nurodoma. o pats liko iðtikimas savo seniesiems dievams. Gediminas nebuvo iðsiþadëjæs savo dievø ir vëliau grieþtai atsisakë krikðtytis. parodomi kryþiuoèiø veiksmai siekiant nutraukti ðià sutartá. nes jis. Nëra tiksliø duomenø. 389–390). kaip þinome. kada laiðkas buvo paraðytas. Ðis dokumentas patvirtina pagrindinæ kitø ðaltiniø nurodomà prieþastá. Yra iðlikæs apie tà patá metà darytas laiðko nuoraðas. koká dievà Gediminas taip sakydamas turëjo galvoje. popieþiui. diplomatiðkai já paminëdamas. kaip teigia Rygos miesto taryba. Taèiau. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RYGOS MIESTO TARYBOS LAIÐKAS LIUBEKUI Rygos miesto laiðkas Liubekui priklauso vienam ðaltiniø kompleksui: 1323– 1324 metø susiraðinëjimui ir pasitarimams dël Lietuvos krikðto. p. kad Gediminas prisipaþino raðæs laiðkus Hanzos miestams. Todël tikëtina. buvo pasakytas Livonijos ir Estijos þemiø valdovø pasiuntiniø akivaizdoje. apie kuriø laukiamà vizità laiðke raðoma). Plaèiai apraðomi kryþiuoèiø savivalës aktai po taikos su Lietuva sudarymo. dël kurios þlugusios Lietuvos pastangos krikðtytis. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Gedimino posakis „o kà að turiu savo ðirdyje.TURINYS TRUMPINIMAI. NORBERTAS VËLIUS ­ 391 ­ . tai þino tik Dievas ir að“ neabejotinai tikras. Tik neaiðku. Ðitokià interpretacijà paremia ir jo atsakymas popieþiaus pasiuntiniams (þr. Laiðke Liubekui rygieèiai norëjo iðsklaidyti kryþiuoèiø ðalininkø keliamas abejones dël Gedimino laiðkø autentiðkumo. pelnë krikðèioniø pasiuntiniø palankumà. Krikðèionys já suprato savaip – krikðèioniðkai. kad jis pasinaudojo senojo lietuviø dangaus Dievo vardo panaðumu su krikðèioniðkuoju ir.

1895. paklaustas. k. rusø ir liet.] Kai tie pasiuntiniai1 nuvyko pas minëtàjá karaliø2 su jo laiðkais3. kuriø pasirodymo laukiu su didþiausiu nekantrumu.). 1868. quando legati domini pape ad me venerint. taip pat [pripaþino] savo paties padiktuotus straipsnius. 472–474. hoc deus scit et ego. respondit.. tai þino tik Dievas ir að“.. apie kuriuos kalbëjome anksèiau. Wyrozumski. 1830. Ir taip kiekvienà tø laiðkø straipsná jis átikinamai ­ 392 ­ . quare rex recognouit publice sigillum litteris appensum esse suum et articulos in ipsis litteris conscriptos ex ore suo perlatos. 1993. Spliet. 1987–1988. VI. kai jie buvo perskaityti ir sutikrinti visø pasiuntiniø akivaizdoje. 147–165 (lot. o kà að turiu savo ðirdyje. 1–32. atsakë: „Tegul atvyksta pas mane Vieðpaties Popieþiaus legatai. ar jis stengsis vadovautis minëtaisiais straipsniais. [. Gedimino laiðkai. 149. ir po to.TURINYS TRUMPINIMAI.. Tekstas ið: Gedimino laiðkai. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: Napiersky. 1966. 366–376. quod in corde meo habeo. Ïàøóòî. quorum aduentum prestulor desiderio summo. kad prie raðto prikabintasis antspaudas yra jo. quibus perlectis et examinatis coram universis nunciis.. 1966. Jakðtas. Nikþentaitis. 38–41. Literatûra: Voigt. 1953.. Rowell. Forstreuter. Prochaska.] RYGOS MIESTO TARYBOS LAIÐKAS LIUBEKUI apie 1324 [. prout dictorum nunciorum ab ipso rege reuersorum vniuersitas se [. kurie buvo suraðyti laiðkuose. 1324 [. EPISTOLA SENATUS URBIS RIGAE AD LUBECUM c.. 1928.. Rursum.] testabatur. 1987. 1964. et sic singulos articulos in ipsis litteris scriptos adeo firmauit rationibus. karalius vieðai pripaþino.. LUB. 13–32. si secundum predictos articulos se regere vellet.] Qui nuncii cum ad presenciam dicti regis peruenerunt cum litteris suis antedictis. rex requisitus. 1936. Ir vëlei karalius..

..... ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 393 ­ .su jo laiðkais. 63  .. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ RYGOS MIESTO TARYBOS LAIÐKAS LIUBEKUI pagrindë savosiomis mintimis – tai paliudijo visi minëtieji ið to karaliaus gráþæ pasiuntiniai. [..pas minëtàjá karaliø.. 62  ... – pas Lietuvos didájá kunigaikðtá Gediminà (1316–1341). – kalbama apie 1323 metø geguþës 26 dienos Gedimino laiðkus Hanzos miestams bei pranciðkonø ir dominikonø ordinø vienuoliams.TURINYS TRUMPINIMAI. kurie 1323 metø spalio 2 dienà sudarë taikà tarp Lietuvos ir Vokieèiø ordino.] Vertë MARCELINAS ROÈKA KOMENTARAI 61  Tie pasiuntiniai – Vokieèiø (ir Livonijos) ordino pasiuntiniai.

1896. þiaurumu anuo metu. III. 700–704. t.TURINYS TRUMPINIMAI. o ne religijos sankcionuotas sakralinis aktas. norëdamas prieð juos nuteikti krikðèionis ir pateisinti kryþiuoèiø ekspansijà. Êàëëèñòîâ. 1873. 1936. 699–700. 10–11). 116. 116 (fragm.). 700–704). Tai nevienalytis. 1884. 701–704). sudarytas ið keliø daliø kûrinys. Su religija sietinas nebent ateities spëjimas ið to. 1972. nors. Mûsø aptariama analø vieta yra 1315–1326 metø papildymo paskutinis. o pastarieji autoriai gavo informacijà ið pirmøjø lûpø (Prameny. MPH. Plaèiausia dalis – 1238–1317 metø ávykiø apraðymas ir 1315–1326 metø apraðymo papildymas (MPH. III. III. pasiþymëjo tiek viena. 249. Jie iðliko dviejuose XIV ir viename XV amþiaus rankraðtyje (MPH. Kaip yra nurodæs Herodotas. 249. 1982. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP. belaisvius dievams aukodavo rytiniai baltø kaimynai skitai (Äîâàòóð. Mannhardt. Viename rankraðèiø yra dar trys papildomi 1386–1410 metø áraðai (MPH. 399. áraðas. MPH. I. 69 (fragm. y. III. Tai veikiau kovos ákarðtyje prasiverþæs átûþis. EDVARDAS GUDAVIÈIUS Trumposios Silezijos kronikos autorius perdëtai vaizduoja lietuviø þiaurumus. 122–123). I. matyt. antra vertus. tiek kita kovojanti pusë. kaip teka belaisvio kraujas. Literatûra: Zeissberg. Mierzyñski. III. MPH.). 249. arba Trumpoji Silezijos kronika (Breve Chronikon Silesiae). Ið dvikovos su belaisviu rezultato apie karo sëkmæ spëdavo germanai (Tacitas. I. III. Apie toká paprotá uþsimenama ir kituose baltø mitologijos ðaltiniuose. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPOJI SILEZIJOS KRONIKA Henrikavo cistersø analai. 480). 1326 metø. apima 970–1410 metø áraðus (SRP. ­ 394 ­ . Øèøîâà. 699). Tekstas ið: SRP. 704). Jo informacijà patvirtina tø paèiø metø áraðai èekø Pranciðkaus Prahiðkio ir BeneðoVeitmiliðkio kronikose.

kaip belaisvius iðsivedë ir elgësi be pasigailëjimo: moteris ir merginas þagino. daugelá ávairiais bûdais nuþudë. vinctis manibus et decem vel pluribus pariter copulatis et caldaribus et aliis diversis rebus ad colla ipsorum suspensis.TURINYS TRUMPINIMAI. vadinamojo Lokietkos. kai kuriems perpjovë gerkles ir taip spëjo ateitá. nam mulieres et virgines stupraverunt. et ibi et alias magnam multitudinem hominum christianorum. deðimtá ar daugiau sujungæ drauge. nëðèias kartu su jø vaisiais subadë. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ TRUMPOJI SILEZIJOS KRONIKA BREVE CHRONIKON SILESIAE 1326 Anno domini MCCCXXVI Litwanorum exercitus. Krokuvos karaliaus Vladislovo. TRUMPOJI SILEZIJOS KRONIKA 1326 1326 Vieðpaties metais lietuviø kariuomenë. captivam duxerunt. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 395 ­ . vedama áþengë á Liubeko vyskupijà. o visiems kitiems suriðo rankas ir. reliquos vero. cognomento Locket. de terra sua egressus. iðëjusi ið savo ðalies. ad terram suam miserabiliter abduxerunt. iðsivedë vargðus á savo ðalá. vyrø ir moterø. cum conductu regis Cracovie. pregnantes cum suis fetibus transfixerunt. ten ir kitur didelæ daugybæ krikðèioniø. uþkabinæ ant kaklø krepðius ir kitus ávairius daiktus. et miserabiliter tractaverunt. virorum ac mulierum. intraverunt dyocesim Lubucensem. quibusdam guttura preciderunt et divinaciones suas exercuerunt. quam plures eciam diversis modis occiderunt. Vlodezlai.

Tai liudija ritualø svarbà senojoje lietuviø religijoje. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Sutartyje sakoma. Gedimino laiðkai. 219. Kad tai buvo religinës apeigos (ritualai). 1987–1988. 628. Rowell. Sutartis buvo sudaryta deðimèiai metø. Goetz. 1966. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LIETUVOS DIDÞIOJO KUNIGAIKÐÈIO GEDIMINO PREKYBOS SUTARTIS SU ORDINU Ði sutartis yra Lietuvos ir Livonijos prekybinius santykius reguliuojantis aktas. nei Livonijos ordinas. 67–69. dalyvavo Polocko bei Vitebsko kunigaikðèiai. 1993. Jà pasiraðant. kuriame abiejø susitarianèiøjø ðaliø pirkliams garantuojama keliavimo laisvë ir saugumas. Ji buvo sudaryta sustiprëjus lietuviø kovai su Vokieèiø ordinu. 1964. Latvijos valstybiniame istorijos archyve. 1879. Ivinskis. 187– 196 (vok.. taèiau susitarta dël plataus taikos ruoþo tarp Vilniaus ir Rygos. ­ 396 ­ . 1934. 355. 1877. 1987. Nr. Iðlikæs to meto sutarties nuoraðas saugomas Rygoje.TURINYS TRUMPINIMAI. k.) ir kt. rodo jø vadinimas ðventosiomis. kad sudaræ taikos sutartá lietuviai „atliko savo ðventàsias apeigas“. be Lietuvos valstybës ir Livonijos ordino. Wyrozumski. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Napiersky. 1916. Hohlbaum. Sideravièius. Ðio ruoþo puldinëti neturëjo teisës nei Lietuva. 1868. rusø ir liet. Literatûra: Òèõîìèðîâ. 1966. Nikþentaitis. Tekstas ið: Gedimino laiðkai. Dauguvos upë kartu su intakais buvo paskelbta laisva visiems Lietuvos ir Livonijos pirkliams. 50. todël laikytina Lietuvos diplomatijos pergale. 195. Sutartyje nebuvo numatyta nutraukti karo veiksmø.

unde van vulbort des koninghes van Lettowen unde siner kindere unde alle siner boyarlen.] Desse vrede is ghemaket na Ghodes bort dusent jar drehundert jar unde aghtendertigh jar. Vitebsko karaliaus5 ir miesto sutikimu. November 1338 [. des koninghes unde des stades van Ploscowe unde des koninghes van Vytebeke unde des stades van Vitebeke. ir Polocko vyskupo. de alle uppe dessen vorebenomeden vrede dat cruce hebben ghekusset. Visø Ðventøjø dienà1. van vulbort des mesters unde des lantmarscalkes unde vele anderer bedere unde des rades van der Ryghe.. kraðto marðalkos ir daugelio kitø kilmingøjø.. jie. jie tuo reikalu taip pat atliko savo ðventàsias apeigas. de oc ere hilligh hirup hebben ghedan. patvirtindami minëtàjà taikos sutartá.. jo vaikø bei visø jo bajorø sutikimu. Polocko karaliaus 4 ir miesto.TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ LIETUVOS DIDÞIOJO KUNIGAIKÐÈIO GEDIMINO PREKYBOS SUTARTIS SU ORDINU HANDELSVERTRAG ZWISCHEN GEDIMINAS UND DEM ORDEN den 1. magistro2. jie tuo reikalu pabuèiavo kryþiø. Vertë MARCELINAS ROÈKA ­ 397 ­ . ir Lietuvos karaliaus3. unde mit vulbort des biscopes van Ploscowe. taip pat Rygos miesto tarybos sutikimu. Ðios taikos nepertraukiamo galiojimo laikas – deðimt metø.. visi pabuèiavo kryþiø. de hirup hebbet dat cruce ghekusset. in alle Ghodes hilleghe daghe.] Toji taika sudaryta tûkstantis trys ðimtai trisdeðimt aðtuntaisiais Dievo gimimo metais. Desse vrede scal waren theyn jar unghebroken. GEDIMINO PREKYBOS SUTARTIS SU ORDINU 1338 lapkrièio 1 [.

Polocko karalius – Gedimino brolis Vainius (?–1342?). Vitebsko karalius – 1341 metais Vitebsko valdovas buvo Lietuvos didysis kunigaikðtis Algirdas (1345–1377). Lietuvos didysis kunigaikðtis. Magistras – Livonijos ordino magistras Eberhardas von Munheim (1328–1340). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS KOMENTARAI 61 62 63 64 65 Visø ðventøjø diena – lapkrièio 1 diena. neþinoma.TURINYS TRUMPINIMAI. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 398 ­ . Ar 1338 metais jis sëdëjo Vitebske. Lietuvos karalius – Gediminas.

neatitinkanti kitø ðaltiniø duomenø. Ðiai informacijai istorinëje literatûroje lig ðiol buvo skirta pernelyg maþai dëmesio.TURINYS TRUMPINIMAI. aktyviai pasiprieðinusiø Algirdo. 128). ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PRANEÐIMAS APIE TAI. Þinutë paimta ið Karaliauèiaus Karaliðkosios bibliotekos formuliarø knygos Nr. Ðaltinyje pirmà kartà atvirai kalbama apie Kæstuèio kovas su dëdëmis. galima priskirti kunigaikðtá Narimantà. Kæstuèio ir juos rëmusio Liubarto sàmokslui. Prie tokiø. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Ðaltinis neabejotinai autentiðkas. Minëtas ðaltinis yra vienintelis. Jeigu tai ið tikro buvo. Gyvulio kraujas buvo svarbus ávairiuose lietuviø ritualuose. veikusá XIV amþiaus septintajame deðimtmetyje Kijeve. kad sàmoksle prieð Jaunutá tiesiogiai dalyvavo Gedimino þmona – Kæstuèio bei Jaunuèio motina. 2). Pirmas jà paskelbë Johannesas Voigtas (CDP. 101. Pavyzdþiui. nors joje pateikti duomenys daug kur nesutampa su kitø ðaltiniø informacija. Istoriografijoje tradiciðkai ji yra laikoma Jaunuèio ðalininke. prie tokiø galëtume priskirti nebent Gedimino brolá Teodorà. 2–3. KAIP 1345 METAIS KÆSTUTIS UÞËMË VILNIØ Þinutëje kalbama apie Lietuvos valdovo Jaunuèio nuvertimo ir Algirdo ásigalëjimo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio soste aplinkybes. NORBERTAS VËLIUS ­ 399 ­ . kuriame nurodoma. Nors ðaltinio informacija. 1936. vertintina atsargiai. veikiausiai þiemà ið 1344-øjø á 1345 metus. nr. o ið jo leidinio – Wilhelmas Mannhardtas (Mannhardt. VI. jauèio krauju 1351 metais sutvirtino lietuviø ir vengrø taikos sutartá. ji neatmestina dël á jà áterptø tam tikrø realistiniø mitologijos detaliø. Galbût þinutës autorius terminà patruus vartojo ir platesne prasme. kaip raðoma Dubnicos kronikoje. padëjusia uþimti Algirdo pirmtakui Lietuvos valdovo sostà. turëdamas omenyje ir kitus Kæstuèio giminaièius. didysis kunigaikðtis Kæstutis.

1989. BERICHT ÜBER DIE EINNAHME WILNAS D U R C H K I N S T U T T E I M J . cum matre cepit et a Litwanis dictorum patruorum suorum vasallis congregatis in unum fidelitatis extorsit omagium et ex eis quibusdam hoc sibi sponte prestantibus juxta morem et ritum suum cum aspersione sangwinalis animalis mactati constrinxit eosdem. privertë juos tapti jam iðtikimais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS Publikacijos: CDP. Kynstutus) – versus Litwaniam castrum Wille dictum.TURINYS TRUMPINIMAI. VI.] PRANEÐIMAS APIE TAI.. tuos. nec est clara noticia. kur nuvyko ðaunusis karalius. Mannhardt. 128. Kæstutis) atgal á Lietuvà drauge su motina. Subûræs krûvon savo dëdþiø vasalus ið Lietuvos. Kai kuriuos ið jø. 2.. suriðo. 1930. 2–3. 128. Tekstas ið: Mannhardt. KAIP 1345 METAIS KÆSTUTIS UÞËMË VILNIØ 1345 Gráþdamas (aiðku. Nikþentaitis. Literatûra: Prochaska. kurie stojo prieð jo valià. [.. fugatis suis patruis de eodem. 1936. 1936. quo devenit rex precipuus. Nëra tikrø þiniø. iðvaikæs ið ten savo dëdes. uþëmë Vilniaus pilá. pagal savo paprotá bei nuostatà apðlakstæs papjauto gyvulio krauju. nr.  1 3 4 5 1345 Regressus (scil. [.] Vertë DAIVA MAÞIULYTË ­ 400 ­ ..

1986). rodantis. Taèiau Kæstutis ir Liudvikas taikos sudarymo metu buvo ne tik savo kraðtø ­ 401 ­ . Ðis ritualas lietuviø religijos tyrinëtojø detaliau dar tebëra neiðtirtas. Pasak kronikininko.TURINYS TRUMPINIMAI. Ið viso ðio kompiliacinio darbo iðsiskiria 1345–1355 metø ávykiø apraðymas. Tai galëjo atsiliepti ir ðio ritualo pobûdþiui. kaip jau yra pastebëta (Vëlius. kad tai karaliðkasis ritualas (já atlieka pats valdovas. gauti Kæstuèiui ið popieþiaus karaliaus karûnà. ðie Vengrijos planai þlugo. Lietuvos didþiajam kunigaikðèiui Kæstuèiui sulauþius priesaikà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DUBNICOS KRONIKA Dubnicos kronikos (Chronicon Dubnicense) autorius nëra þinomas. kokie ritualai tokiø ávykiø proga bûdavo atliekami. Jono Kikulevieèio. be to. Daugelyje vietø autorius kalba pirmuoju asmeniu. Kronikoje yra nemaþa tiesioginio ávykiø vertinimo. Budos kronikø paimti duomenys. ginti Lietuvà nuo prieðø ir netgi gràþinti lietuviams kryþiuoèiø uþgrobtas þemes. Vis dëlto ið apraðymo matyti. Uþ visa tai Lietuva turëjo padëti Liudvikui jo kovoje su Vengrijos karalystës prieðais. Jo analizæ. Ið Kronikos teksto netgi galima bandyti rekonstruoti neiðlikusià Vengrijos ir Lietuvos sutartá. Vengrijos karaliui Liudvikui artimà þmogø. aukojamas raguotis. taèiau ði versija istoriografijoje neásigalëjo. ákurti atskirà Lietuvos metropolijà. Dubnicos kronikoje gana plaèiai apraðytos Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio derybos su Vengrijos karaliumi Liudviku. Ið Kronikos teksto galima spëti autoriø buvus vengrà. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Dubnicos kronikoje esantis Vengrijos karaliaus Liudviko ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio sudarytos taikos sutvirtinimo apraðymas – vienintelis tekstas. Vengrijos karalius Liudvikas paþadëjo. Tarp kitø ávykiø ðioje dalyje minimas ir 1351 metø Vengrijos bei Lenkijos karaliø þygis prieð lietuvius. jei Lietuva priimtø krikðtà. gal pranciðkonø ordino vienuolá. be to. ir tai rodo autoriø buvus apraðomø ávykiø amþininkà. sudarytosios taikos jis nesilaikë. kuris indoeuropieèiø religijoje paprastai rodo sàsajà su karaliumi). Kai kurie tyrinëtojai mano. Dubnicos kronikos pagrindà sudaro ið ankstesniø Simono Kezos. komplikuoja visø pirma dvi aplinkybës: Kæstutis nebuvo vienintelis Lietuvos valdovas (valdë kartu su Algirdu). kad tai Jonas Skaitytojas (Jan Lector).

NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Florianus. fedus superius exaratum iuramento Lithwanico isto modo confirmavit. kaip ir kitø indoeuropieèiø (hetitø. kad Kæstutis buvo ápratæs atlikinëti tokius ritualus (sviesdamas peilá. o ne þyniai.TURINYS TRUMPINIMAI. 76 (fragm. Vëlius. indø. 161. quod ipse Kestutus et alii Lithwani. 1896. Mierzyñski. 1938. Galbût. Pisani. et arripiens cultrum Lithwanicum proiecit in bovem et tetigit ipsum in vena mediana et statim sanguis emanavit largissime. Kæstuèiui teko visø pirma juridinë ir maginë. videntibus cunctis.). ibidem existentes per illam divisionem colli et capitis ipsius bovis tribus vicibus transierunt. Jurginis. kad buvo aukojama dievui. jis lengvai pataiko á vidurinæ jauèio gyslà). Paszkiewicz. 157–160. 1884. quod interpretatur: Deus ad nos et animas. 128–131. clamantes Lithwanice: „Rogachina roznenachy gospanany“. 1919. 118–119 (fragm. o Algirdui – karinë valdþia. Literatûra: Mierzyñski. Klimas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS valdovai. Chodynicki. 1950. atlikëjas (valdovas) ir aukojamo gyvulio pasirinkimas (jautis) leidþia manyti. 1925. cornutum respice. iuramentum per nos promissum hodie persolutum. taikos sutarèiø saugotoju. Ðis apraðymas baltø mitologijos tyrinëtojø dar maþai tepanaudotas (Brückner. Ið apraðymo galima suvokti. 282–284. Mannhardt. 1986). Kuèinskas. 47–49. Bûga. Kronikoje apraðomo ritualo tikslas (taikos sutarties sutvirtinimas). ­ 402 ­ . quod fecit adducere unum bovem rubei coloris et ligari super duas stipites. 1884. 161. 1914. Tai galëjo atsiliepti aukojamo gyvulio spalvos parinkimui (aukojamas þalas jautis – asociacija su kraujo spalva). 1976. 1896. lietuviø. Jovaiðas. Kæstuèiui ir Algirdui pasidalijus valdþià. religijose kai kuriuos ritualus atlikinëdavo patys valdovai. CHRONICON DUBNICENSE 1351 Et in festo assumpcionis beate virginis venit Kestutus ad tentorium regis Hungarie. 1904. de quo sanguine ipse et omnes Litwani manus et facies perunxerunt. Tekstas ið: Florianus. Vadinasi. 1976. kuris laikomas valdovo globëju. 1936. graikø). Jurginis. bet ir karo vadai.). 73–79. 1907. 1976. Et his dictis caput bovis amputavit et in tantum a collo separavit.

TURINYS TRUMPINIMAI. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ DUBNICOS KRONIKA DUBNICOS KRONIKA 1351 Per Palaimintosios Mergelës Ëmimo á dangø ðventæ1 Kæstutis atvyko prie Vengrijos karaliaus 2 palapinës ir. Vertë DALIA DILYTË KOMENTARAI 91  92  Palaimintosios Mergelës Ëmimo á dangø ðventë – Þolinë. dël mûsø ir mûsø sielø paþvelk á raguotá. Sulig tais þodþiais jis nupjovë jauèiui galvà ir atskyrë nuo kaklo taip. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 403 ­ . ðitaip lietuviø paproèiu priesaika sutvirtino anksèiau suraðytà sutartá: liepë atvesti þalà jautá. nuo 1370 metø – ir Lenkijos karalius. lietuviðkai ðaukdami: „Rogachina roznenachy gospanany3“. 1342–1382 metais jis Vengrijos. sviedë á jautá. pataikydamas á vidurinæ gyslà. Tai reiðkia: „Dieve. Vengrijos karalius – Liudvikas I. kad Kæstutis ir kiti ten buvusieji lietuviai per tà tarpà tarp jauèio ir jo galvos tris kartus paeiliui perëjo. jis pats ir visi lietuviai tuo krauju iðsitepë rankas ir veidus. paèiupæs lietuviðkà peilá. Ðiandien ávykdoma mûsø þadëtoji sutartis“. visiems matant. 1345 metais Liudvikas I dalyvavo Vokieèiø ordino þygyje á Lietuvà. Tuètuojau labai smarkiai iðtryðko kraujas. 93  Kæstuèio priesaikos þodþiai ligi ðiol neiððifruoti. virðuje pririðti du baslius ir. rugpjûèio 15 diena.

Ðeima buvo susijusi su grafø Habsburgø gimine. Dubnicos kronikoje Kæstutis pats prakerta jauèio gyslà ir nupjauna jam galvà. Kronikininko tëvas Jonas. susijæ su Turgau ir Konstancu. Manoma. kad Kronika buvo pradëta raðyti 1345 ar 1346 metais. kad ðiame ðaltinyje priesaikos veiksmai yra motyvuojami. Ypaè plaèiai apraðomi ávykiai. kad ið kraujo tekëjimo bûtø galima ­ 404 ­ . ALVYDAS NIKÞENTAITIS Henrikas Dysenhofenietis apraðo tà patá ávyká kaip ir Dubnicos kronikos autorius bei Peteris Suchenwirtas – Vengrijos karaliaus Liudviko ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio taikos sutartá bei Kæstuèio priesaikà laikytis ðios sutarties. apimanti 1316–1361 metus. Ðiuo darbu Henrikas Dysenhofenietis pratæsë savo pirmtako Ptolemëjo Luko (Ptolemaeus von Lucca) Baþnyèios istorijà. nors yra ir kai kuriø nesutapimø. Ið pradþiø (1316–1333 metø) apraðymas glaustas. nuo 1334 metø dëstoma plaèiau. tarnavæs Friedricho Graþiojo (Friedrich der Schöne) dvare. Gyslos prakertamos todël. tuometinæ popieþiø rezidencijà. Priesaika apraðoma remiantis liudijimu kario. buvo paskirtas Konstanco kanauninku. arba kronika (Historia ecclesiae sive chronicon). Todël tai patikimas ðaltinis. dalyvavusio þygyje á Lietuvà ir viskà maèiusio. 1373 metø raðytiniuose ðaltiniuose jis vadinamas ir teisës mokslø daktaru (doctor decretorum).TURINYS TRUMPINIMAI. turëjo didelæ átakà sûnaus karjerai. Èia bûsimasis kronikininkas baigë teisës studijas. Gimë Turgau mieste. o èia tai atlikti liepia kaþkam kitam. jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. 1322 metais Henrikas Dysenhofenietis kartu su tëvu nuvyko á Avinjonà. kurioje ávykiø apraðymas baigiamas 1313 metais. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS DYSENHOFENIETIS apie 1300–1376 HENRICUS DE DIESSENHOVEN Henrikas Dysenhofenietis (Henricus de Diessenhoven) – XIV amþiaus vokieèiø kronikininkas. Pagrindinis Henriko Dysenhofenieèio darbas – Baþnyèios istorija. Labai reikðminga. 1341 metais Henrikas Dysenhofenietis tapo popieþiaus kapelionu. Ið esmës priesaika apraðoma taip pat kaip ir Dubnicos kronikoje. Kronikininkas ávykius vertina gana objektyviai.

179 ir kt. bet ir jø kaimynø kraðtuose. Mierzyñski. Dàbrowski. ­ 405 ­ . HISTORIA ECCLESIAE SIVE CHRONICON 1351 Item predicto anno. 58–59. et. bonum esse indicium futurorum.. 1936. Vildhaut. (13)51 anno in die assumptionis s. III.] Haec miles mihi retulit. 1896. sed rex Litowiae cum ipsis convenit. Et facta est haec promissio per regem cum tali juramento: accepit enim bovem et in praesentia regis Ungariae et suorum fecit bovi duas venas incidi in collo. si promissa non servaret. 79–80. kuris nesilaikys priesaikos. Spëti ateitá ið kraujo tekëjimo buvo áprasta ne tik baltø.). Mariae rex Ludewicus Ungariae una cum rege Krachofiae et cum suis armatis contra regem Litowiae progressi fuerunt.TURINYS TRUMPINIMAI. 1896. 79–80 (fragm. et largiter fuit sanguis effusus. 1868. Tunc rex Litowiae bovem fecit decollari et inter bovis caput et corpus progrediens juravit.). Boehmer. XI–XX. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS DYSENHOFENIETIS nuspëti ateitá. kad ðitaip atsitiks tam. Mierzyñski. 1868. 1952. 119 (fragm. quod fidem Christi susciperet cum suis et in suo regno permaneret in pace. o galva jauèiui nupjaunama norint parodyti. 1900. Literatûra: Boehmer. sic sibi contingi. Tekstas ið: SRP. 420. si sanguis ferventer exiret. Jacob. III. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: SRP.. nominatus de Sternegge. 82–83. 420. qui praedictis praesens fuit. Mannhardt. 1964. [.

Taèiau Lietuvos karalius su jais susitarë. Krokuvos karalius – taip buvo vadinami Lenkijos valdovai. Marijos Ëmimo á dangø dienà1 Vengrijos karalius Liudvikas drauge su Krokuvos karaliumi2 ir savo kariais buvo iðþygiavæs prieð Lietuvos karaliø3. [. bûsiàs geras ateities þenklas. jei stipriai ðvirkð kraujas.. Lietuvos karalius – Trakø kunigaikðtis Kæstutis. Kraujas iðtryðko plaèiai. þengdamas tarp jauèio galvos ir kûno. jei nesilaikysiàs paþado. Marijos Ëmimo á dangø diena – rugpjûèio 15 diena. Karalius paþadëjo ðitaip prisiekdamas: paëmë jautá ir Vengrijos karaliaus bei saviðkiø akivaizdoje liepë ákirsti jauèiui dvi kaklo gyslas. prisiekë. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 406 ­ . Ðiuo atveju ðaltinis mini karaliø Kazimierà (valdë 1333–1370). kad jis su saviðkiais priims Kristaus tikëjimà ir ramiai pasiliks savo karalystëje. Þolinë. kad taip teatsitinkà jam. Vertë DALIA DILYTË KOMENTARAI 1 2 3 Ðvè.. Tuomet Lietuvos karalius liepë nupjauti jauèiui galvà ir. ARBA KRONIKA 1351 Taip pat minëtais 1351 metais Ðvè.] Man ðitai papasakojo ten dalyvavæs karys. ir. vardu de Sternegge. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS BAÞNYÈIOS ISTORIJA.TURINYS TRUMPINIMAI.

­ 407 ­ . kaip teka belaisvio kraujas. kalba net keli baltø religijos ir mitologijos ðaltiniai. 1900. 1936. Todël nëra pagrindo abejoti apraðomø faktø tikrumu. ir jis jais naudojosi. Apie karo sëkmës bûrimà ið to. Ðio þygio inspiratoriumi pagrástai laikomas popieþius Jonas XXII. Toeppen. kurias galëjo þinoti tik ðio bûrimo liudytojai. Mierzyñski. XIV amþiaus ketvirtajame deðimtmetyje jis ástojo á Mindeno dominikonø vienuolynà. Jame panaudota nemaþa ávairiø ðaltiniø.TURINYS TRUMPINIMAI. 242–243 (fragm. Henriko Herfordieèio Kronikoje tai apraðoma su konkreèiomis detalëmis. Kronikos autorius nurodë 1326 metø Brandenburgo þygio prieþastis.). 242–243. I pusë–1370 HENRICUS DE HERFORDIA Apie Henrikà Herfordietá (Henricus de Herfordia) duomenø maþa. tarp jø ir dingusi Brandenburgo kunigaikðèiø kronika (Cronica principum de Brandenborgh). 115–116 (fragm. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS HERFORDIETIS XIV a. Mannhardt. arba kronika (Liber de rebus memorabilioribus sive Chronicon). 69. Autoriui buvo þinomi daugelis to meto ðaltiniø. Ávykiai èia dëstomi nuo pasaulio sukûrimo iki 1355 metø.). NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Potthast. Paraðë veikalà Atmintiniausiø ávykiø sàvadas. 1861. ið dvikovos su belaisviu rezultato apie karo sëkmæ spëdavo germanai. 115–116 ir kt. belaisvius dievams aukodavo rytiniai baltø kaimynai skitai. Tai atsispindi ir mûsø spausdinamoje iðtraukoje. Mannhardt. 1859. 1861. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Kaip jau anksèiau minëta. Literatûra: Mierzyñski. lietuviø ir lenkø pasiruoðimà tam þygiui ir jo eigà. taèiau gana vertingas. Iðgarsëjo teologiniais ir filosofiniais traktatais. Vildhaut. 1936. Tai kompiliacinis darbas. Mirë 1370 metais Mindene. 1896. 1896. Todël Kronika – vienas reikðmingiausiø XIV amþiaus pirmosios pusës Europos istoriniø veikalø.). 69 (fragm. Tekstas ið: Toeppen. Henrikas Herfordietis gerai iðmanë to meto Europos politinius santykius.

civitatibus. quamquam Poloni numquam adhuc ad ejus impetitione quiescant. consilio et placito pape Johannis. Regem eorum in regno suo. opibus et urbibus insignibus plurimis dives et populosa. paucis per paludes et terras alias invias elapsis. tandemque regnum Polonorum potenter ingredientes. per tempora multa desiderantes et querentes amicabiliter obtinere et possidere. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS LIBER DE REBUS MEMORABILIORIBUS SIVE CHRONICON 1355 Quartodecimo anno Rodulfi regnum Polonorum per marchiones de Brandenborch destruitur et desolatur. Letwinis paganis. pagani cum Polonis fugam meditantur. ipsam tandem a marchionibus dictis. qui marchionem Lodwicum propter patrem suum Lodowicum imperatorem odivit. quasi metis suis conterminam. de exitu belli per ipsum divinare cupientes. sternuntur. exercitum ad interiora terre ducunt. federibusque sociatur. quin et in lecto suo preoccupantes. invalescebant. vinciunt. que marchiones emerant. quia filius esset imperatoris. melius pro Marchia situata. emunt pecunia magna valde. castra. interimebant. amicitia. Quam pecuniam pro terris aliis. destruebant. Quod viribus propriis propter marchionis potentiam. quasi ad pestem vel ignem communem extinguendum concurrentibus. ­ 408 ­ . pascuis et hujusmodi ceteris cum juribus suis. jam dudum ejus possessoribus. dorsum ejus gladiis aperiunt. dicti cruciferi persolventes. fide. Ducit igitur paganos per Poloniam et terminos quosdam alios cristianorum ad vastandum cristianos. Injuriam hanc antiquam rex Polonorum temporibus nostris corde revolvens. opida. Sane marchiones Brandenburgenses cum Polonis vicinis suis bella pervicacia viribus magnis et frequenter agentes. attemptare non presumebat. Prepositum de Bernow hominem corpore grossum et pinguem. urbibus. villas et terras sibi propinquiores abrapiebant et pro se perpetuo jure belli possidenda tenebant. habens in longitudine quasi 60 miliaria Theutonica.TURINYS TRUMPINIMAI. per eos de Marcomannis se posse vindicare. ubere gleba. in domo sua. que faciunt miliaria Lombardica quasi 300. profluvium sanguinis attendunt. Regnum totum igne ferroque vastantes et ubique desolantes. fluviis. caput inter crura detorquentes. Civitates. Hanc cruciferi de domo Theutonica. ut dicebatur. sperans. Pruciam pleno jure possidere videntur. villis. Interea de partibus omnibus Marchie vicinis. Qui stragem maximan in metis Marchie et Polonie facientes. Sed occupantur. Una terrarum illarum fuit Prucia. capiuntur.

miestus ir jø gyventojus. kaip baigsis karas. Lenkijos karalius3. pagonys su lenkais leidosi bëgti. upes. þmogø stambø. Taigi vedë pagonis7 per Lenkijà ir kai kuriuos kitus krikðèioniø kraðtus 8 krikðèioniø niokoti. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ HENRIKAS HERFORDIETIS ATMINTINIAUSIØ ÁVYKIØ SÀVADAS. kuri dël dirvos derlingumo buvo pilna turtø. miestus. Ðitai ávykdyti savo jëgomis dël markgrafo galingumo (mat jis buvo imperatoriaus sûnus) nesiëmë. iðtikimybæ. ARBA KRONIKA 1355 Keturioliktaisiais Rudolfo 1 valdymo metais Brandenburgo markgrafai nuniokojo Lenkijos karalystæ ir pasitraukë. Kryþiuoèiai ið Vokietijos. ganyklas ir kitus panaðius dalykus (kuriuos markgrafai jau buvo nugyvenæ) negu uþ ten esanèià markà2. nugarà kalavijais subadë ir stebëjo kraujo tekëjimà. jø namuose. o visà karalystæ niokojo. taip norëdami atspëti. Remdamiesi karo teise. tik nedaug kas per nepereinamas pelkes ir kitas neiðbrendamas vietas paspruko9. turëjo daugybæ þymiø miestø ir buvo tankiai gyvenama. dvarus ir arèiau jø esanèias þemes apiplëðinëjo ir glemþësi visam laikui. Brandenburgo markgrafai didelëmis pajëgomis ir daþnai bei atkakliai kariavæ su kaimynais lenkais ir dar kartà á Lenkijos karalystæ su didele jëga ásiverþæ. per draugystæ. ilgus metus á jà varvino seilæ. Tiesà sakant. Bet jie buvo puolami. nors lenkai ligi ðiol nesiliovë jos siekæ. Tuo tarpu ið visø pasienio srièiø visiems skubant tarsi marui uþëjus arba gaisro gesinti. blaðkomi. Karalius jie þudë uþklupæ netikëtai jø karalystëje. ji yra apie ðeðiasdeðimt vokiðkø myliø ilgio. ant markos ir Lenkijos sienos suruoðæ didþiausias skerdynes. jog jie yra visateisiai Prûsijos valdytojai. Sumokëjæ pinigus labiau uþ tas þemes. Ðie. siaubë ugnimi ir naikino kardu. suriðo. ðirdyje apsvarstæs ðià senà skriaudà. senøjø jos valdytojø. patariamas ir nurodomas popieþiaus Jono4 (buvo kalbama. ëmë silpnëti. o tai sudaro apie tris ðimtus lombardiðkø myliø. tikëdamasis jø padedamas atkerðyti vokieèiø padermei. Viena ið ðiø srièiø buvo ir Prûsija.TURINYS TRUMPINIMAI. pagaliau gudrumu nusipirko uþ labai didelius pinigus ið minëtøjø markgrafø. esanèios prie pat ðios þemës sienø. riebø. netgi jø paèiø lovose. kad jis nekentë markgrafo Liudviko dël jo tëvo imperatoriaus Liudviko5). átvirtinimus. nuvedë kariuomenæ á ðalies gilumà. Virðininkà ið Bernovo. Vertë LEONAS VALKÛNAS ­ 409 ­ . áspraudæ galvà jam tarp keliø. kryþiuoèiai ásivaizdavo. bièiulystæ suartëjo su pagonimis lietuviais6. pilis. gaudomi. dvarus. norëjo jà ásigyti ir uþvaldyti.

– lietuviø bûriui (já sudarë apie 1500 raiteliø) vadovavo Gedimino karvedys Dovydas Gardiniðkis... – kalbama apie 1325 metais sudarytà Lietuvos ir Lenkijos sàjungà.per kai kuriuos kitus krikðèioniø kraðtus. Ði karinë akcija buvo vienas ið popieþiaus veiksmø jo kovoje su imperatoriumi. Imperatorius Liudvikas – Ðventosios Romos imperijos imperatorius Liudvikas Bavaras (1313– 1347). Jis inspiravo 1326 metø lietuviø ir lenkø þygá á Brandenburgà. Marka – Brandenburgo marka.. matyt.. Dauguma ðaltiniø kalba apie sëkmingà lietuviø ir lenkø kariuomenës þygio á Brandenburgà baigtá. Lenkijos karalius – Vladislovas Lokietka (1320–1333). ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 410 ­ .TURINYS TRUMPINIMAI. y. . perdeda. grafystë. – per Vokieèiø ordino valdas.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS KOMENTARAI 1  2  3  4  5  6  7  8  9  Rudolfas – imperatorius Rudolfas I (1273–1291). .. Popieþius Jonas – popieþius Jonas XXII (1316–1334). Dël laisvo lietuviø kariuomenës perëjimo per Ordino valdas Lenkijos karalius Vladislovas ir Ordinas susitarë 1326 metais Lenèicos derybose..vedë pagonis. Habsburgø dinastijos pradininkas.. Kronikininkas èia...suartëjo su pagonimis lietuviais.. . t..

Tyrinëtojø nuomone. Tekstas ið: Toeppen. ar ðià Kronikà reikia skirti prie baltø mitologijos ðaltiniø. 245 (fragm. 1896.). 1936. Vertingiausia Kronikos dalis prasideda nuo 1272 metø. 1861. Mierzyñski. Nei pirmasis Kronikos autorius. Manoma. Literatûra: Lorenz.) ir kt. 1900. Þmoniø sudeginimas greièiausiai priskirtinas smurto. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Toeppen. 408–410. Mannhardt. Vildhaut. kad tie þmonës buvo sudeginti kaip auka dievams. Ypaè svarbiu intarpu laikomas 1272–1277 metø apraðymas. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ ÐV. kad ji pradëta raðyti 1209 metais. kad pagonys „kaimus padegë ir daugybæ þmoniø sudegino“. tai savarankiðkas ir vienu metu paraðytas pasakojimas. Petro Erfurtieèio modernioji kronika (Chronica S. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Abejotina. ir todël ðià Kronikà priskiria prie baltø mitologijos ðaltiniø. 116 (fragm. Petri Erfordensis moderna) laikoma kompiliaciniu veikalu. Teigdamas.TURINYS TRUMPINIMAI. Todël ðio ðaltinio duomenis galima laikyti patikimais. 245. Antonis Mierzyñskis ir Wilhelmas Mannhardtas – baltø mitologijos ðaltiniø leidëjai – mano. 1886. 1896. 1861. Mannhardt.). Mûsø pateiktoje iðtraukoje minimus faktus apraðo ir Petro Dusburgieèio Kronika. Ankstyviausias iðlikæs ðios Kronikos nuoraðas yra ið XVI amþiaus. ­ 411 ­ . 116. Mierzyñski. Kronikos autorius neuþsimena. o ne sakraliniam religijos aktui. kad þmonës galëjo bûti sudeginti dievø garbei. 70 (fragm. nei vëlesni jos tæsëjai nëra þinomi. 1936. 70. PETRO ERFURTIEÈIO MODERNIOJI KRONIKA Ðv.

o ið paprastøjø abiejø lyèiø þmoniø paëmë dar ðimtà penkiasdeðimt. Tais paèiais metais Kristaus Kryþiaus prieðai pagonys1 su keturiais raiteliø pulkais ásiverþë á Prûsijà. Stary Dzierzgoñ (Lenkija. Vertë LEONAS VALKÛNAS KOMENTARAI 61  62  . PETRO ERFURTIEÈIO MODERNIOJI KRONIKA 1355 1271 metai. ÐV. PETRI ERFORDENSIS MODERNA 1355 1271. Pilis pastatyta 1247–1248 metais prûsø Zirgûnos pilies vietoje. vadovaujama Dyvano ir Linkaus. – Bartos ir Pagudës sukilëliø kariuomenë. ALVYDAS NIKÞENTAITIS ­ 412 ­ . o begaliná skaièiø krikðèioniø abiejø lyèiø. su gyvuliais ir daiktais su savimi iðsivedë. ir dar du tûkstanèius. nec non et duo milia et innumerabilem populum Christianorum utriusque sexus captivantes cum pecoribus et spoliis secum deduxerunt..prieðai pagonys.. villas succenderunt et plurimos homines cremaverunt... Olsztyno vaivadija).TURINYS TRUMPINIMAI. Unam civitatem Christisburgk ceperunt et occiderunt XIII fratres domus Theutonicae et de populo promiscui sexus alias CL. Eodem anno inimici crucis Christi pagani cum quatuor turmis irruerunt in Prussiam. nuniokojo baþnyèias ir altorius. beje. paëmæ á nelaisvæ. kaimus padegë ir daugybæ þmoniø sudegino. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS CHRONICA S. ecclesias et altaria devastantes. Vienà Kristburgo2 miestà jie uþëmë ir nuþudë trylika Vokieèiø ordino broliø. Kristburgas – dab.

Mierzyñski. „pagal savo tikëjimà“. èia turëjo keletà namø. ALVYDAS NIKÞENTAITIS Peteris Suchenwirtas. 1886. Tekstas ið: Strehlke. Taèiau ðie nesutapimai apskritai nemenkina jo pateikiamos informacijos. Peteris Suchenwirtas pasiþymëjo ne tik kaip poetas. 1845. kad jos pagrindà sudaro tiesioginiø liudininkø arba paties poeto matyti ávykiai. ­ 413 ­ . 1896. Veblaitis. yra svarbus istorijos ðaltinis.TURINYS TRUMPINIMAI. 116–118 (fragm. Mannhardt.). Literatûra: Busse. 1896. duotà „pagal pagoniø paproèius“: „pagal savo paprotá krauju prisiekë“. Tiesa. Mannhardt. apraðydamas 1351 metais Kæstuèio duotà priesaikà. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETERIS SUCHENWIRTAS XIV a. kitur – kad rusø ðalyje. Manoma. Spëjama. apdainuodamas Vengrijos karaliaus Liudviko þygá á Lietuvà. 70–73. Todël ðio ðaltinio reikðmë lietuviø mitologijai nedidelë. eilëse pasitaiko kai kuriø nesutapimø. 1827. Mierzyñski. 155–170. Lorenz. 1863b. þinoma tik. kad mirë apie 1400 metus. Pateikiama informacija vertinga dar ir todël. 1936. kad lietuviø susidûrimas su vengrais ávyko Lietuvoje. Antai. 1863b. Suchenwirtas vienur mini. NORBERTAS VËLIUS Publikacijos: Primisser. kuriose apraðomi realûs ávykiai. Jo biografiniø duomenø beveik neiðliko. Strehlke. 1863b. Jokiø konkreèiø ðios priesaikos detaliø nepateikiama. 1939. 236–240. kad daþnai su austrø bûriais lankësi Pabaltijyje. Jo eilës. Strehlke. 5–8.). 116–118. 1936. I pusë–apie 1400 PETER SUCHENWIRT Peteris Suchenwirtas (Peter Suchenwirt) – austrø poetas. Reikðmingiausias Lietuvos istorijai yra 1377 metø þygio apraðymas. 157–159. net kelis kartus mini taikos sutartá tarp Vengrijos karaliaus ir Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Kæstuèio bei Kæstuèio priesaikà. kad 1358–1395 metais Peteris Suchenwirtas gyveno Vienoje. 70–73 (fragm. savo eilëmis iðaukðtinæs ne vienà savo kraðto didikà. 157–159. Gimë XIV amþiaus pirmojoje pusëje.

Der treuen er dô prüchig wart. als ich hab vernumen.TURINYS TRUMPINIMAI.. der aide hêt gesworn auf dem plût nôch seiner art. [. daz er im swûr nôch haidenischen siten. Von hern Puppily von Elrwach (dem jungen) Zweite Rede V. ­ 414 ­ . dem chunig er dar ze laide vûr und den bedwanch. dô der kunich von Litau swûr dem chunig von Ungern. daz er der Litau schaden mêrt. und sich dem ergab. des herze treu und manhait gert.. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKTAS AMÞIUS DIE REDEN um 1356 Von chunik Ludwig von Ungerland V. 104 110 In Reuzzenlant der mûtes vrût vûr zwir mit manigem helde wert.] Von hern Puppli von Elrwach (dem jungen) Erste Rede V. Die treu di wart versniten. dâs er an im geprochen hât.. dem sich der Litauchunik geporn ergab. 88 90 Mit manigem helde unverzait der edel auch in Litau vûr.. 136 140 In Litau vûr der mûtes frût von Ungern mit dem chunig wert. die treu gar zerprochen wart. und swûr nâch seines gelauben art.

dô sich ergab der chunig und des gelubdes abgestûnt dem edlen kunige gût von Ungerlant. [. Iðtikimybës paþadas. der êrn frût. karþygiai dràsûs ir iðtikimi. jam duotas. Jis iðvyko nubausti karaliaus2 ir já áveikë.] Apie (jaunàjá) ponà Puppli von Elrwach Pirmoji kalba Eil. buvo sulauþytas3.] Darnâch der werde chom geriten in Reuzzenlant... kad jis jam vietoj pagal pagoniø paproèius prisiekë tuoj. kuriems Lietuvos karalius pasidavë raitas.. 136 140 Á Lietuvà.. 268 270 [. 104 110 Á rusø kraðtà1 dràsiai iðvyko su daug karþygiø narsiai padaryti Lietuvai nuostoliø..] KALBOS apie 1356 Apie Vengrijos karaliø Liudvikà Eil. ði iðtikimybë greitai buvo sutrypta. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ PETERIS SUCHENWIRTAS Von hern Fridreichen dem Chreuzpekch V. [.. narsiai nusiteikæ. kilmingojo karaliaus vedami.TURINYS TRUMPINIMAI. Iðvyko ið Vengrijos. ­ 415 ­ . Jis pagal savo paprotá krauju prisiekë.

iðvyko nubausti karaliaus. kaip girdëjau. Iðtikimybës paþadas. pabëgo ið Vengrijos karaliaus Liudviko stovyklos. kur pasidavë karalius ir paþadà davë kilmingajam.... kad priims krikðtà. davæs priesaikà. [. Tà priesaikà Vengrijos karaliui jis davë ir. Apie ponà Fridreichenà Chreuzpekchà Eil... gerajam Vengrijos karaliui garbingajam.. – tiksli þygio vieta nëra þinoma.] Vertë SIGITAS PLAUÐINAITIS KOMENTARAI 61 62 63 Á rusø kraðtà. LDK submonarchà Kæstutá (1297–1382)... greit jam pasidavë ir. buvo sulauþytas – Kæstutis. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA MITOLOGEMŲ RODYKLĖ ASMENVARDŽIŲ TAUTŲ IR GENČIŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KRIKŠČIONIŠKŲ VIETOVARDŽIŲ TERMINŲ RODYKLĖ RODYKLĖ KETURIOLIKT