Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

organizuoja praktikos aptarimą. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). dirbantį toje įstaigoje. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką.įstaigos darbuotojo. kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas. dėstytojąmetodininką. parenka praktikos vadovus. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose. Įformina praktikos dokumentus (sutartis.) įstaigoje. numatytas pagal mokymo planus. Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis. padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. organizuojančio praktiką.2. supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose. konkrečias individualias užduotis. grupės vadovo. Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. 6 . 1. Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas. Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. t. kurioje atliekama praktika. supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. 2. aukštosios mokyklos dėstytojo.y. ir praktikos vadovo praktikos vietoje. o taip pat vadovą. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą. Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų.metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. vykdo jos atlikimo kontrolę. jų pareigas ir teises. išaiškina. metodines priemones. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko. darbo atlikimo aktus ir kt.

Dėstytojo. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. santykiai tarp dėstytojų. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. kuriuos kuruoja praktikos metu. auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. tikslų ir problemų analizė.metodininko pagrindinis uždavinys. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją. yra: savikritikos skatinimas.ne pasyvi kontrolė. konsultacijose. jos atlikimo grafiką. dėstytojų. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. 7 . suteikiant jam pagalbą.metodininkų ataskaitas ir kt. Rašo pažymį už praktiką. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. žiniaraščius. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. atsižvelgti į individualias globotinio savybes. Dėstytojas. bet ir nuo santykių.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. įtvirtinant žinias praktikoje. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu. Pagrindiniai įgūdžiai. atviras iškilusių sunkumų aptarimas. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas. o jo svarbiausia funkcija yra tame.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. o aktyvus studento mokymas praktikos metu. specialistas. Dėstytojas. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. gautas teorinių užsiėmimų metu. Vadinasi. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose. kad dėstytojas. Praktika turi būti organizuota taip. kuriuos veda studentai. ekspertas. įgyti studento pasitikėjimą.metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. renginiuose.metodininkas dirbtų kūrybingai.

kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. Pateiktų išvadų aiškumas. Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos .. Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu. užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą. Stebi studento darbą. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. 8 . Darbo autentiškumas. kuris pasireiškia.. dokumentais ir jų tvarkymu. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus. mokslinio pažinimo metodologija ir metodais. kuris padeda studentui tobulinti . Įvairių situacijų suvaidinimas. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu.socialinis pedagogas“ ypatybes. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų.metodinį bagažą“.2. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. jos darbo kryptimis.Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. Studento indėlis į tarnybos veiklą. Pateikia įvairių socialinių situacijų. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu. 2. skirtą praktikai. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. Profesinės asmenybės auklėjimas. užsiėmimų.

treningai. leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. tokie kaip darbas mikrogrupėse. Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams. darbo patirtį. apvalūs stalai.3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). specialistų.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. numatytas praktikos programoje. socialinės situacijos. Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą. aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu. . Komunikaciniai gebėjimai. 9 pedagogo praktika – 4 val. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. dirbančius socialinėse įstaigose. Dalyvauti viešuose renginiuose.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis. Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą. Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus. susitikimai. tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. žaidimo modeliai. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. grupinės diskusijos (ar grupėse). psichologų-pedagogų konsiliumuose . tėvų susirinkimuose. Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. seminaruose. Tyrinėti. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). 2. rengiamuose įstaigoje. pedagogų taryboje. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. kurioje atliks praktiką. konferencijose. analizuojant savo veiksmus. pasitarimuose. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. kurioje studentai atlieka praktiką.

Neatlikus reikalavimų. 10 . dalyvauti praktikos aptarime. darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika. Nušalintajam studentui. keliamų studentui praktikantui. aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje. laiku atsiskaityti. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje.

naudingiau. socialinių darbuotojų. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. 3. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. kad praktikos metu studentas susivokia. tvarkingas. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. vienoje vietoje. grupė. bet paties studento likimo. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui.1. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu. Jei atsitiktų taip. Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. kalbinės raiškos ir realybės. praktikos atlikimo laikas ir vieta. Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. A4 formato lape. New Roman šriftu. rugsėjo mėnesį.3. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. kai bus baigtas universitetas. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. Analizuoti įgyjamą patyrimą. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. 1. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta. 12 pt. kurioje atlikta praktika. studento vardas.5 intervalo tarp eilučių. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu.5 rankraštinio puslapio). jų klientais. kritiškai vertinti. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. kylančius klientų atžvilgiu. vertinti savo jausmus. fakultetas. 2. geriau (vertingiau. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. reikalingų 11 . Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. tiek su asmeninių savybių. kursas. Studentai praktikos metu turėtų: 1. kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. pavardė. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. katedra. 3. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. įstaiga.

4. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. kylančius klientų atžvilgiu. Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas.t. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. 4 analizuoti įstaigos darbą. 1. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. 3. Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. socialinių darbuotojų. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. pedagoginę 3. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. 12 • • . studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas. asmeniškais pastebėjimais.būsimai profesijai tobulinimu. Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. kritiškai vertinti. jų problemas Rinkti psichologinę. kritiškai vertinti autorių teiginius. 2 globos namais. kalbinės raiškos ir realybės. 5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. klientų elgesį. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų. vertinti savo jausmus. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. jų struktūra. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. jų klientais. nurodančias ataskaitos trūkumą. Užduočių komentaras. Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį.

Socialiniam darbuotojui. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu. Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. bei įstaigos klientais. būčiau kam nors reikalingas. analizavimo įgūdžiai. tuo. kad šiandien būčiau pavalgęs. tiek praktikai. Jei kyla nepasitikėjimas. įstatus. t. A. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. empatija. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto. socialinio pedagogo veiklos planus.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija).Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam.y. kokių tikslų siekia.5. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. yra motyvuotas. turėčiau kur pernakvoti. Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. 3) rūpestis dėl savo laiko. o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. rūpestis tuo. Ši užduotis yra betarpiškas. gebėjimas naudotis vaizduote. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. 13 . gebėjimas argumentuoti išvadas. Plačiau apie A. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra. A. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. socialinio darbuotojo. prasmingumo. Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai). 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį. kokius įgūdžius ugdytis ir pan. anglų kalba . ką aš po savęs paliksiu žemėje.6. pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus. Analogiškos užduotys. praleisto žemėje. nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. tiek dvasine. tiesioginis darbas su klientu. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu.Maslow poreikių hierarchiją. kad mane kas nors gerbtų.

Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko.abejonės. Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. iškelianti savus trūkumus. išsakyti savo pastebėjimus. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. Atvirkščiai. Reikia sekti savo jausmus. išgyvenimus. Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. Refleksija. Atliekant šią užduotį. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. kurios gali išryškėti tik post factum. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. Jei taip yra. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. globos namuose. 14 . atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. literatūros sąraše). pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime. Nereikia minėti pavardės. jei įmanoma. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. įvertinti patyrimą. Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. globos namais. jo veiksmingumą. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. Tuomet reikėtų. jų struktūra. o gal su universiteto praktikos vadovu. bet ir aprašyti. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. kur yra prieštaravimas slypi problema. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. Susipažinti su ugdymo centrais. vardas gali būti pakeistas. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis. STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. vadinasi toje vietoje. gydymo bei socialinėse tarnybose. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. Ir ne tik sekti. surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr. būtina įvertinti skirtumą. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. kilusios emocijos. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. o kas ne. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. praktikos pradžioje ir pabaigoje. skatina mokytis ir tobulėti. UŽDAVINIAI: 1.

Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. trumpai analizuoja mintis. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. interesus. Savistabos analizė. Išsiaiškinti. 4. aplinką. netipiškas. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. jausmus. pagrindinius tikslus bei uždavinius. 3. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes. 5. jų problemas.2. Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. klientų ( globotinių. ryšius su kitomis įstaigomis. būdami pomėgius. Pateikti samprotavimus apie tai. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. socialiniais pedagogais. aplinką. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. apraiškas. siekius jų realizavimo galimybes. 2. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. kilus esant toje įstaigoje. kaip galėtumėt padėti klientui. 3. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. Pateikti samprotavimus. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. įstaigos privalumus. ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. gyvenimo sąlygas. pasiūlymus dėl problemų sprendimo. kokia soc. pagrindines problemas. PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. ligonių ) elgesį.

• stebėti. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka. 5-oji. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. Tiek studento būsimoje profesijoje. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. kad studentai. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. nei padarytos klaidos. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. pavyzdžiui. pastebėjimai. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. t. Vertinant 3. • užmegzti kontaktą su klientu. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą. Pasitaiko. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. praleidžia vieną užduotį. dėstytojas metodininkas. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. ar studento dėstomos mintys. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis. 4 ir 5 užduotys. Praktika vertinama pažymiu. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. jos 16 . Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. kylančias problemas. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą.y. ar kitos užduotys. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. puikiai įvykdytos. gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. 3-ioji.

aktualios. kyla įtarimas. Labai lakoniškas. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis. gelbstinčios jų raidai? 2. atpažinti ir priimti padarytas klaidas. tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. o tai reiškia. tai nėra geras dalykas. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. tačiau samprotavimų apie tai. ir studentas jaučiasi neįvertintas. Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus. nėra. Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos. nes studentas turi potencialius. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. 3-oji. gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. pavyzdžiui. kaip galima padėti klientui. Kita vertus. po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. 2-oji. kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus. socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. kilus pirmajam sunkumui. socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). pažemintas. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t.). 4-oji. net jiems įtikti. Nepažindamas savo išgyvenimų.t. tobulinti įgūdžius ir t. autentiškas patyrimas.atskleidžia gerus studento pastabumo. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. 17 . stokojama emociškai sodrių sakinių. emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. analizės. refleksijos įgūdžius. Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. galinčios spręsti klientų problemas. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys. jo/s asmeniškas. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. emocijas. kurios jam įdomios. išgyvenimais.t. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. glaustas. pageidavimus. 5-oji). tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. kylančių emocijų. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui.

Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus. Pasamprotaukite. moralines vertybes. Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8. Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10. 7. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 . Apibūdinkite asmenybės bruožus. kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. kokių žinių. 5. 6. Pasamprotaukite.4. kurios būtinos šiai profesijai. įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. Kaip pavyko realizuoti.

siūlomus problemų sprendimo variantus. 48 auditorinės valandos). socialines. pedagogines problemas.2. 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. Kiekvienas iš uždavinių konkretina. Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. Tai “šviežios žinios”. 32 auditorinės valandos). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. Socialinės pedagogikos (4 kreditai. jų problemų tyrimą. 48 auditorinės valandos). kad jos būtų išspręstos. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. 2. psichologines. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais. antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. diagnozavimą. Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. 4. Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. 19 . Praktika sudaryta iš dviejų dalių. įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. vaikų ar senelių globos namų struktūra. dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai.3. Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. išskirti įstaigos ypatybes. tirti jų materialines. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. 64 auditorinė valandos). 32 auditorinės valandos) modulius. 3. jas diagnozuoti ir analizuoti. klientų arealu. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. 32 auditorinės valandos). klientų problemomis. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. 48 auditorinės valandos). Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. darbo kryptimis. vaikų ar senelių globos namuose. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis.

kvalifikacijos tobulinimui. 1 darbo su klientu užduotis 1. Šeimos psichologijos (33 kreditai. darbo kryptimis. 48 auditorinės valandos). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. aukščiau) modulių įsisavinimą. 48 auditorinės valandos). 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. Socialinės politikos (4 kreditai. kad jos būtų išspręstos. juo pažindami. 48 auditorinės valandos). Socialinės psichologijos (4 kreditai. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai. 2. 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. psichologines. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. 3. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 7. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai.Socialinio darbo etikos (3 kreditai. uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. 1. tirti jų materialines. Praktikos tikslo. 1 darbo su klientais užduotis 1. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. vaikų ar senelių globos namų struktūra. Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. jas diagnozuoti ir analizuoti. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. 6. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. klientų arealu. Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. 4 darbo su klientu užduotys 5. kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. 2. socialines. 48 valandos). Gilindamiesi į savo jausmus. 64 auditorinės valandos) modulius. 2. klientų problemomis. 32 auditorinės valandos) modulius. 20 . 48 auditorinės valandos). Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. 2. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. pedagogines problemas. 48 auditorinės valandos). Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. Socialinės psichologijos (4 kreditai. 48 valandos). 64 auditorinės valandos). 8. Vertinant perspektyvos aspektu. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. Be to reikalauja apmastyti. 48 auditorinės valandos).

užduotis užduotis diagnozavimą. siūlomus problemų sprendimo variantus. 21 .Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus. vaikų ar senelių globos namuose. jų problemų tyrimą.

jausmai bendraujant su socialiniais. instrukciją prieduose). Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna. pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje. betarpiško bendravimo patyrimu. Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. turi skirtingas užduotis (žr. klientais. jausmų. kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose. klientų arealo schemą) 1. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. socialinio darbuotojo. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų.Praktika. kokie yra pasiekimai. 4). kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. 22 . Čia būtina priminti. lankomosios priežiūros darbuotojais.3). lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. jų kaita ir pan. rezultatai. aprašomas kliento atvejis. 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą. Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose.). Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. įgyta patirtis atliekant praktiką. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. kliento asmens bylos duomenimis.y. išgyvenimai. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. t.

amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. asmens bylos duomenų. buvusios klaidos. Jei taip atsitinka. 8-a.t. tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę. Šios išvados sudarytų vienos. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena.1 bei literatūros sąraše 4. Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas.1. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu. 5. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu). Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai. svarbiausi įvykiai. socialiniais darbuotojais ir t. I). 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7. Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. 7-os. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. įstatais. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja. 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. 10.2 ir t.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. padarytos išvados. 1. socialiniais darbuotojais. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. kuris gali būti pakeistas. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų. pavyzdžiui. 6. analizavimo metodikomis. 1. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. 8-os. pavyzdžiui. pagrindinės problemos esmę..t. grupės auklėtojomis (VGN). pokalbio su socialiniu darbuotoju. Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados. sprendimai. Praktikos ataskaitoje 7-a. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo. pokalbiais su klientais. 9-a užduotys 23 . kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu). įvertinimas ir išvados.2). įvaldytomis tyrimo. sąraše nurodoma tik vardas. kalbantis su administracijos darbuotojais.

atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų. vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis. jų pagrindu padaryti sprendimai. realizuojant planą. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). 24 . 3. Susipažinti su teisiniais aktais. praktikos užduotimis. Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). veiklos kryptimis. reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. numatomos jų ištaisymo galimybės. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. SPS klientų arealu. kokių yra pageidaujama labiausiai. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. įstaigomis. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. Aprašymas žymimas VI punktu. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. darbuotojų funkcijomis. Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. realią eigą ir savianalizę. 10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. kilę bendraujant su klientu. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat. Susipažinti su SPS struktūra. Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. mintys susiję su klientais. 2. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį.

2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr. stipriausi įspūdžiai. Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. Savianalizė (analizuoti savo mintis. priedas nr. Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. teikiamų paslaugų sąrašą. nutikę praktikos metu. SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu).4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). Nakvynės namuose (toliau NN). Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose. SPC. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas. koncentruotą viename pastate. kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę.Darbas su klientais2 1. teikiamų paslaugų reitingą. Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. 3. 2. 25 . kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą. SPC ir NN klientų ypatumus. Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). jausmus. N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. Trumpai pakomentuoti SPS.3). jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams. 2. 4. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai. SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui. paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. ryšiai su socialinės paramos skyriais). Pasiūlymai. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį.4). socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. SPS. Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. Tirtų klientų atvejų aprašymus. 5. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. studento nuomonė ir pastebėjimai.

globos namai. įstaigos klientais. pensionatai. nurodyti. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. prieduose nr. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika). Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados.3. įvertinimas. mintis. 26 . įstaiga(-omis). moksleivių namais ir pan. 2. Darbas su klientais 1. Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. 6. nurodyti svarbiausias problemas.1). pareigomis. Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis).) bei visuomene (visuomeninės organizacijos). Praktikos kaip proceso vertinimą. 3. visuomene. išvados. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. praktikos užduotimis. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti.2) laisvalaikio užimtumo seansus. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu. Susipažinti su įstaigos struktūra. funkcijomis. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. skyriumi. 4. susiję su klientais. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. personalo sudėtimi. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą. 2.2) savaitinius užsiėmimus. klientų santykius su personalu. Pravesti 4 (neak. sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. 4. organizuoti ir pravesti 4 (neak. 5. jų tenkinimo galimybes. 3.

Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę.2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. personalo pareigos. Pravesti 2 (neak. pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. Praktikos metu vesti dienoraštį. nr. 27 . 5.2. turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis). 4. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais. Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą. nutikę praktikos metu ir išgyvenimai. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. 11. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. nurodyti tiek sėkmės.1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). 10. priedą nr.7. Reali susitikimų/seansų eiga. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. 8.4). keliami uždaviniai ir planuotos užduotys. 9. Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr. Kliento savijauta įstaigoje.4). Įstaigos aprašymą. tiek nesėkmės priežastis). numatomas darbo su šia grupe kryptis. poziciją įstaigos 2. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai. jo pageidavimai ir poreikiai. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą. 3. svarbiausios tradicijos. Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. Klientų psichosocialinių problemų analizė. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. Keturių (neak.

Plane turėtų atsispindėti keli variantai.y. jausmus. Pagrindinius veiksnius. Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys. detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. tiek nesėkmės priežastis).1) scenarijus(-ų). Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas. jomis remiantis atlikti tyrimą. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. 6. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais.• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui. Išskirti sąlygas. formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. įstaiga. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Tiek studento būsimoje profesijoje. kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). mintis. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). susiję su klientais. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). t. VGN. praktikos užduotimis. nurodyti tiek sėkmės. 7. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. Dviejų renginių (neak. Praktikos kaip proceso vertinimą. nurodyti. pastebėjimai. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas. • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. nei padarytos klaidos. Planuoti savo veiklą. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Savianalizė (analizuoti savo mintis. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN). pagrįsti. ar studento dėstomos mintys. 28 Studentai turėtų gebėti: . apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. gyvenančių VGN (SGN) problemas. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai.

Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas. Analizuoti kliento elgesį. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją. Organizuoti popamokinius renginius. Vienas ar kitas studento veiksmas. t. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. Kartais studentai mano. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. stebimosios socialinio darbo praktiką). kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. gebėti atskleisti jų priežastis. o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. palaikymo. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus.. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus. Analizuoti ir vertinti savo veiklą. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus.y. pasirinkimas ar pan. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu. empatija kito atžvilgiu. Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. 5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. kurio sąnaudos nėra vertinamos. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. padrąsinimo atmosferą. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . Atsakomybės jausmas. palaikymas. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. pagrindžiami. turi būti argumentuojami. Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. būdingų tik šiai praktikai. ataskaitos rašymo nuorodos. Pavyzdžiui. rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. jos sąlygoja empatijos. Jeigu studentas. Tačiau yra ypatybių. pagrindžia jų buvimą. praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą.

pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. kad studentai. Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija. pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas. neatskleidžia jų dinamikos. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Kokios yra 7 – 9. 48 auditorinės valandos). Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. tinkantis bet kuriam klientui. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . • Praktikos aptarimo klausimai 1. Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. Tai reiškia. išgyvenimų. nepateikia jo problemų sprendimo plano.18 metų VGN klientų problemos? 2. žyminčios etapus. paviršutiniškas. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Tam. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. per daug abstraktus. Nepateikiamos pastabos. Kartais pasitaiko.veiksnių. patyrimo analizės. bet keli variantai. įvardinamos konkrečios plano dalys. jis turi būti labai gerai argumentuojamas. susijusių su įstaiga. 11 – 15. Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. 4. 9 – 11. Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo. atlikę kliento atvejo analizę. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. 20 auditorinių valandų) modulius. Praktikos ataskaitos privalumas. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. jei pateikiamas ne vienas planas. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6. 15 .

Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus. kelia pavojų visuomenei. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. 3. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų. bendravimo ir kitas problemas. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus. prasmingą ir visavertį gyvenimą. sėkmingam jų sprendimui. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. Praktikos uždaviniai: 1. psichosocialine situacija.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose.3. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. prevencinių tarnybų struktūra. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. Radzevičienė.3. asmenų poreikiais. G. toksines medžiagas. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais. socialinio pedagogo kompetencija. psichosocialinėmis problemomis. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas. jaunimo. netinkamo elgesio. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų. stiprius svaiginamuosius gėrimus. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo. nesimokymo. suaugusiųjų globos. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas. 2. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. linkę išbandyti narkotikus. nusikaltimus padariusių asmenų. Pagrindinės problemos. 2001/. Mokėti nustatyti.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. skirtingo amžiaus. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. įvardinti. Susipažinti su vaikų. miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. ypač paauglių.

3.- vaikų nepriežiūra. įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. veiklos kryptis. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . kolektyviniai-. bandoma ieškoti priežasčių. Atvejo analizė. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių. numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose. vertybines sistemas. pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. specialistus. privačias verslo ir administravimo struktūras). įstaigos darbo organizavimą. interviu. bendraamžiais ypatumus. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose.. specialistais. skurdas. Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. valstybines organizacijas. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. daro analizuojamo atvejo išvadas. Įstaigos aprašymas 3 . kurių vadovų manymu. administracijos. savivertę. asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. pan. Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. užduoties tikslus. grindžiant juos konkrečiais. pan. lūkesčius. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. globėjais.4 puslapiai. smurtas šeimoje. mokyklos nelankyma. socialinės problemos. 2. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais).). Susipažinimas su įstaiga. stebėjimai-uždari. siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu. trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. dirbančius specialistus ir jų pareigybes. atviri-. kitais personalo atstovais. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais. vaikai. pedagogais. priežastis. nurodyti asmens charakterio ypatumus.

atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. 8. specialistų – specialistų. Stebint specialistų ir asmens bendravimą. vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. pasitelkiant NVO.vertinimą. renginio apipavidalinimas. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. bendruomenę. e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. 33 . globotinių motyvacijos ypatumai. Renginio. renginio užbaigimas. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. institucijoje dirbančiais specialistais. skirto prevencijai. įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. specialistų – tėvų (globėjų). (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). šeima. santykius su mokykla ir mokytojais. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. Parengti asmens psichologinę charakteristiką. profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. santykius su draugais ir aplinkiniais. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. c) numatyti įstatymų. leidžiančių spręsti problemą. Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. renginio eiga. uždaviniai. 6. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. taikymo galimybes. Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. santykius su pačiu savimi). sprendžiant konkrečias problemas. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. 7. renginio forma. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu.

gebėjimus. V – oji užduotis – 10 balų. IKI = 100 balų. IV – oji užduotis – 20 balų. IKI = 1. ar buvo dalykų. apimtį).) = 100 proc. vadovo. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu. žinias. a. c) kiti pasiūlymai ir pastabos. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas. charakteristiką. b) SPP katedros darbuotojams. 10. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių. kuruojantiems praktiką. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc. 34 . kurioje I–oji užduotis – 10 balų. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį. 2 užduotys (25 proc. savianalizės lygmenį. kurioje atlikta praktika. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę.) + 3.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei. stebėjimus. interviu.4 užduotys (50 proc.. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje.Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse. specialistams. gebėjimą organizuoti pokalbius. Nurodyti. VI – oji užduotis – 10 balų. III – oji užduotis –30 balų.6 užduotys (25 proc. II – oji užduotis – 20 balų. aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį. Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip.) + 5. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės. kitam personalui.9.

naudojimas. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją. kūrybiškumas. skurdūs refleksiniai įgūdžiai. Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. neinformatyvūs. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje. susijusių dėl praktikos įvertinimo. prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas. Dėl klausimų. tvarkingas. SPP katedros vedėjas. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas. atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus. Praktika vertinama pažymiu. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. 35 . stebėjimo ar kitų metodų. skirtų informacijos rinkimui. pokalbių. apie tai referuoja katedros posėdyje.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. nenuoseklūs. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. užduočių vadovas. nelogiški užduočių aprašymai. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. interviu. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą.

patyręs”. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape.. Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą. Viena vertus. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas. kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką. Iš teorijos paskaitų studentai žino.. studentas galėtų remtis Rawls mokymu. bei . trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. kad studentas yra . reikalingų socialiniam pedagogui apskritai. 36 . bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. progresyvizmo pedagogika. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant. 2002.dominuos klinikinė paradigma.. VTAT bei prevencinėje tarnyboje.filosofuoti”. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. Taigi. pragmatizmas. kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik .4. išryškinant egzistuojančias problemas. sąlyginai galime teigti. p.modernių”. jis turi nemažai teorinių žinių. kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”.. kaip pamatine teorija. kitomis teorijomis.. turėtų ne tik .. 2) . nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) . humanistinis ugdymas. Praktikos metu. ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls. sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją.Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių. socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje. kaip socialine interakcija.4.Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”.stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). bet ir . antra. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. kitose. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti...tradicinių” ar net . Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti. kita vertus.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma. tokiomis.312-315).. pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: . kaip dirbti su neįgaliaisiais.

Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. jei jos 2 3 . Praktikos tikslą. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. sukonkretina uždaviniai: 1.Tikėtina. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. 2. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Tikslų. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. susipažinęs su institucija. pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. studentas. kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką. išryškinant egzistuojančias problemas. 4. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. 3. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių.studentas. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant.

Išvadų validumu 3. 38 . Rezultatų apibendrinimu. darbo tikslas. Parengti tyrimo atlikimo metodiką. Atsiskaitymo forma. Surinkti duomenis. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. Stebėtojas. pateikiančias edukacinių pasiūlymų.darbo esmės pristatymas. Išvados. Padaryti išvadas. 2. darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. 8. 3. Visuminis (holistinis) pobūdis.problemos aktualumo pagrindimas. 3. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą. Planinga tyrimo rezultatų analizė.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4. Panaudojama daugybę detalių 3. Duomenų patikimumu 2.Tyrimo uždaviniai: 1. Anotacija. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. 6. 4. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. Nusistatyti tyrimo tikslą. 5. 4. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3. 7. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. darbo objektas. Parengti rekomendacijas. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1. Išsikelti hipotezę ar klausimus. Įvadas. detalių gausa 2. Rekomendacijos. 5. 2. uždaviniai.

M. Ataskaitos struktūra: 1. Pravesti visus užsiėmimus. Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai. bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. kontekstinis. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes. 3. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I. užsiėmimų išplėstinių konspektų. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 . Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3. Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Pateikti ataskaitą raštu. loginis. Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją. 2. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą.Prieš atliekant užduotį. išanalizuokite informacinę lentelę.užduoties ataskaita.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis. Atsiskaitymo forma. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2. Uždaviniai: 1. pateiktą C.

kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. darbo įrankis. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Tikslai 3. Individualus planas 3. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Studento refleksija 4.4. Jį įgyvendinti 3. Raštu parengti individualų planą 2. Atsiskaitymo forma. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas. norint pakeisti situaciją. Parengti ataskaitą raštu. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Atkreipkite dėmesį į: 40 . įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įvertinimas. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą.užduoties ataskaita. Metodai 4. Ataskaitos struktūra: 1. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Uždaviniai: 1. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį. Įgyvendinimo eiga 5. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. Esamos situacijos analizė 2. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5.

atlikimo laiko. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Organizuoti ir pravesti renginį 2. personalui ar kitų grupių klientams) 3. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Parodyti renginį svečiams (tėvams. 3. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5.). Parengti ataskaitą. Renginio scenarijaus 3. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų.užduoties ataskaita. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. 2. Praktikos vertinimo kriterijai: 1. ataskaitos parengimo laiko ir pan. Studento refleksija 4. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. Atsiskaitymo forma. 5.1. kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Užduoties anotacijos 2. Uždaviniai: 1. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. iniciatyvumą ir pan. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. artimaisiais. 2. Ataskaitos struktūra: 1. 41 . globėjams. 4.

ataskaitos parengimo laiko ir pan. 4. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. Įtaigūs klientų. Klausimai praktikos aptarimui: 1. 2.3. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. 8. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. 3. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. 3. 2. Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. 4. jų artimųjų atsiliepimai. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. atlikimo laiko. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. 4. Klientų. jų artimųjų atsiliepimai. 5. Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . 9. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. 6. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1.

Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 . Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.4.

savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. planuoti. kaip ir kuo gyvena įstaiga. 44 . Socialinio darbo etika. Socialinis darbas su šeima. popamokinės veiklos. Tai yra baigiamoji praktika.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę. gebėjimus. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui. deviantinėmis asmenybėmis. pedagogų. 2. Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. analizuoti. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. 3. vertinti jų pokyčius. Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra. kaip formuojasi mikroklimatas. Praktikos uždaviniai : 1.5. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. 4. vaikais ir jaunimu ir kt.4. dokumentų tvarkymu šiose institucijose. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. vadybos ypatumai. vertybės. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi. kur išvardinti veikiantys būreliai.Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą. Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą. tradicijas. diagnozuoti. sėkmes ir nesėkmes. vertybes. mėnesiui. kada studijų krypties (Socialinė psichologija. pedagogų kompetencija. mokyti. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre.) moduliai jau yra išklausyti. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. pasirinktą ugdymo kryptį. 2. ugdytinių. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. tėvų tarpusavio santykiai. žinias. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas.

sąlygos bei jų sąveika. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt. jų atsiradimo priežastys. Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai. savaitės planą bei veiklos programą. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“. Beje. Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. galimi sąveikos variantai. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. juos reikia detalizuoti. Šie gausūs. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu. ekspertų (psichologas. policijos pareigūnas. atskleista jų turinio esmė. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą. atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. beglobiai. Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. gydytojas. Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos. Sudarant šį pasą.) turinčių vaikų imtis. tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. tradicijas. diskriminacija ir kt. reketas. jie gali ir turi būti modifikuojami. 3. specialusis pedagogas. VTAT specialistas ir kt. Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 .). kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas. mokyklos nelankymas. linkę nusikalsti. vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu. Individualus darbas su ugdytiniu. pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. 4. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis. draugai. kad mokytojai nuo manęs atstotų“. 1995). grupiniai susitikimai ar kt. kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. „Manęs niekas nesupranta“). pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. Taipogi. pasitelkdamas šeimos. elgesys. konsultacijos. „Vaikai manęs neklauso“).). Atliekant šią užduotį. giminaičiai. papildomų informatorių (bendramoksliai. mokytojas administracija ). kvaišalų naudojimas. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai.). Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. ją išanalizuoti. esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms.

socialines problemas visybiškai (ne instituciniu. grupiniu. Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. gebėjimų pokyčius.prie žmogaus. teikti konkrečią pagalbą. jie turi būti aprašyti. žingsnių nuoseklus išdėstymas. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją.. idant situacija palengvėtų. Tikslų aiškumas. bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. kur turi analizuoti savo lūkesčius. 46 .“). Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . motyvuotas darbo metodų parinkimas . kelti tikslus. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote).. tikslai. paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją. kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu... Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu.. naudojami metodai. sprendimo žingsniai. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje). konsultacija. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą. prisiimti atsakomybę dėl sprendimų.pageidauju. jos veiklą . žinių.individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją. sisteminti informaciją. perteikiant jų turinio esmę (pvz. Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P .darbo planai I . vertybių. kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. konkretūs atlikti darbai . įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. 5. bet teritoriniu aspektu ).

Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. analizuoti. užduočių parinkimui. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. žinių ir gebėjimų virsmą. ekspertų. konkrečios pagalbos teikimui. tradicijomis. stebėti vertybių. 47 . komandos narių. kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai). analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne). mikroklimatu.Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. priežastis. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai.

analizuojant. Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. atsakomybę už studijas. Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. filosofiją. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai. informacinės visuomenės plėtra. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. žinias. jausti savo jauseną. o kaip procesas. Socialinio darbo etiką. priimant ar atmetant vertybes.). savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. iš naujo įvertinti vertybes. savęs tobulinimo procesu.). refleksija pagrįstas studijas. gebėjimus. o studijų procesas ženkliai modernėtų. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną .6. kurių studijų procese niekas nemokė. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a. atlikdami praktikas. Praktikos uždaviniai : 1. praktinių sprendimų būdus. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos. Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . jai skiriama 3 kreditai (120 val. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. kritinę nuostatą į mokymąsi. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo. teoriją.Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo.Realizuoti prasmingas. kurio esmė vidinis asmens dialogas. 48 . kūrybingiems ir kompetentingiems. taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. 2. iššūkiams. 3. Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. savianalizę bei profesionalumą. Socialinio darbo istoriją. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų. savianalizę ir profesionalumą. švietimo ir ugdymo institucijose. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija. vertinant. mąstymo.4.

kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. girdėjo per paskaitas. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. kad stokojama socialinio darbo teorijos. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. paritetinių santykių. analizuojant. konceptą. vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. kur žinojimas tampa procesu. naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. aktyvus eksperimentavimas. tuomet. Ši praktika organizuojama. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. 49 . remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą. o ne kontroliuoja. vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti. sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu.y. kuriame neatmetama teorijos svarba. pripažįstant jos kvescionavimą.užduotys. kurį skaitė vadovėliuose. kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. jų teiginiai ir pasirenkami tie. atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. svarbu ir viena ir kita. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. sudaryti tokias materialiąsias. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. kurie įdomiausi asmeniškai. matyt. laiduojančiomis efektyvias studijas. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. su kuriais dažniausiai susiduriama.prasmingas mokymasis. Taigi. o ne rezultatu. fleksibilumą bei universalumą. mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. technologijų žinių. Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos . pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. kitais profesionalais. t. grįstas refleksija.

Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. intuityvus suvokimas. jas papildant naujomis žiniomis. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai. transformuojant asmeninę patirtį. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė. Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai. siekiant profesionalumo ir kompetencijos. Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. kurio metu žinios yra kuriamos. savo patirtį ir mokslinę veiklą. 50 .Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. jausmų ir vertybių virsmą. analizuoti save. III. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį . Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. kita vertus. pastebėjimai. skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu. Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. kad mokymasis yra procesas. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. Kiekvienas profesionalas.esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. subjektyvus asmeninis išmanymas . kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę). remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus. apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo. studentai turėtų suvokti.

kiekybę ir motyvaciją. vertybėms.y. vertybinius pokyčius. emocinės patirties. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką. emocinius išteklius. jausminius. kuriame individuali patirtis. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. praturtinama asmenine patirtimi. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. keičia vertybių sistemą t. Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. ji apmąstoma. eksperimentavimas. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. eksperimentuojančiu. kuriančiu savo teorijas subjektu. Studentas iš objekto. įgyjama žinių. kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje. aktyviu. jausmų plėtrai. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida. o ne studijų turiniu ir esme. reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. kuriamos studento naudojamosios teorijos.Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą.

Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose. Objektyvumas. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. Socialinis pedagogas – žmogus. dėmesingi. jų artimaisiais ir bendradarbiais. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. ko jam visai nevertėtų daryti. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. laimės ir teisingumo vaizdiniais. Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. santykiai su juo turi būti geranoriški. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė. neįvertinęs – atvirkščiai. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį. Reikia pripažinti. apie problemos sprendimo galimybes. Teisingumas. korektiški. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. atsiriboti nuo savo emocijų. Sąžinė. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. ir mažuose darbuose. Sąžiningumas. darys net ir tai. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. Garbingumas. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. /1/. pervertinęs klientą. bet ir darbais. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. kurias būtina suteikti. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. Kokius jausmus besukeltų klientas. jis gali pareikalauti neįmanomo. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. Priešingu atveju. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais. su kuriais susiduriama darbe. apie padarytas klaidas. apie tuos sunkumus. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. kaip asmenybės savybė. jeigu pats pasižadėjo padėti. .4.

Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. ir neigiamus. pažemintais. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip. prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. tikėjimus. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl. svariau argumentuojant pasiūlymą. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. ir su bendradarbiais. nepažeminti. bendradarbiai ir kiti asmenys. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso. pagaliau. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. Taktiškumas. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. įpročius”. Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. 53 . Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė. Pagaliau. požiūrius. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. be kurių jo profesinė veikla negalima. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas. koks jis yra. įsitikinimus.. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. nusivylusiais žmonėmis. jo pasimetimą. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų. tokį gyvenimą. kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. /3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės. prislėgtą nuotaiką. įsitikinimus. gyventi.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. Susidurdamas su klientais. pripažinimu jo teisės būti savimi. ligotais. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . koks jam atrodo teisingas. turėti savus įpročius. neužgauti savigarbos. kuriose jie atsidūrė. ir trūkumai./4/. palaikyti jį. padrąsinti klientą. Tačiau pakantumas nereiškia. šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. Bendraudamas su klientu. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. “Pakantumas – moralinė savybė. Santūrumas ir savitvarda.

matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. savybes. atitinkamai. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu. bet ir atsilieps klientų savijautai. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . tačiau jis negali ignoruoti realybės. sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu. t. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. savo ruožtu. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi. Gerumas. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis.ši savybė. normalių gyvenimo sąlygų.Dar daugiau. sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. teigiamų emocijų sukūrimu. Turinys specifiškas: ji veikli. kad ji būtų suvokta. pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. ”lengviau mylėti visą žmoniją.y. o konstruktyviai kritikuojant patį save. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. galima ugdyti savo vertybes. Šios asmenybės savybės. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau. dirbantis socialinis apsaugos srityje. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. Meilė žmonėms . jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”. prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. neduos naudos. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. o geras. kaip sakoma. 54 . artimu žmogumi klientui. pesimizmą. Specialistas. o pasipūtėliškumas. Mokėjimas analizuoti savo veiklą. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną. ką kalba klientas. mokytoju. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas. žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. ir svetimas – nuodėmes. visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. Tačiau. įveikti sunkumus. socialinis darbuotojas turi stengtis. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. kad klientas pakeistų nuomonę apie save. o. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. gauti iš jo ˛žinių. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms. jeigu tai būtina pastarojo gerovei. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir.nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes.. Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais. atvirkščiai. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. Nežiūrint į tai. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. negu savo kaimyną” .ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo.

nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. Atsižvelgiant į tai. išvargintus daugybės problemų žmones. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis. suteikia gėrį. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. Valingumas. klientas pirmiausiai ieško atjautos. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas. nusivylimu savo jėgomis. ir subjektyvių priežasčių.Optimizmas. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. nelengva išsaugoti optimizmą. supratimo poreikiai. galimybėmis. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. kad . Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. nei tiki. bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. kad įveikti save. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. įveikiant save patį. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“. tačiau tai būtina. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . t. Praktika rodo. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. bet ir tam. įveikti silpnąsias asmenybės puses. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. dažniausiai mato nelaimingus. kad įveikti kliento pasyvumą. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. jeigu jis pats nei viliasi. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. pasimetimas. sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. prislėgta būsena. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. Sąmoningas ir valingas kryptingumas.y. Specialistui. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. nes be materialinės. užuojautos. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi. Ir jis žino. Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. o to neįmanoma įgyvendinti. paguodos. nuskriaustus. savo silpnybes. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. atsirandančias veiklos procese. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą.

tačiau lieka abejingas klientams. jo objektyvų statusą ir funkcijas. aplinkiniais ir bendruomene. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. bendraujant darbas ir užbaigiamas. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai. jo viltis ir lūkesčius. Bendraudamas su kolegomis. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. 56 . kas leidžia koreguoti veiklą. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą.darbuotojas. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai. o tas. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. daryti ją produktyvesne. parengia bendrą veiksmų planą. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. kuris profesionaliai atlieka savo pareigas.

Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. 57 . Psichologinis konsultavimas. Leliūgienė I. R. Šiaulių universitetas 18. Jankevičienė.A. dainos. Kočiūnas. V. V. Socialinė pedagogika. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. Profesinio apsisprendimo metas. Globa...). J. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Charles. (1998). (1997). (1998).(2000). Vilnius: Lumen. V. (2001). vadovas.. (1999).Experiental Learning. Bitinas B. 13. Juodraitis A. Navaitis. Vaikų psichologinis konsultavimas.. (1999). C. V. 60-67. Bakk. New Jersey. (2003). S. A. Edukologija. Šiaulių universitetas 19. (1999). Socialiniai mokslai. 11.. (2001). Karvelis V.. Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. Įstatymų. 6.. (1998). (Hrsg. Bendrieji gebėjimai.. V. Pedagogika. Petronis.. (1999). Vilnius: Presvika.. Š. p. E.Ugdymo filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras.Literatūra: 1. Pedagoginio tyrimo įvadas.. Frankfurt a Main. Kolb D. Experience as the Source of Learning and Development. Kočiūnas. Socialpadagogische Arbeitsfelder. Grudzinskas. 15. Kalendorinės šventės (scenarijai. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. Psichiatrinė reabilitacija. (2202). Kaunas: Poligrafija ir informatika. Šiauliai. 23. Vilnius. (2000). 2.189-197. Giedrienė. Sadauskienė. Johnson. Logotipas 21. A. 17. (1984).. G. Bydam. žaidimai). Anthony W. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. A. Každailienė. 10. Š.(1980). Š.: Alma littera. V. (2000). Jucevičienė P. Kirby J. 20. R. Kemerienė. (2001). Mazūrienė. Baranauskienė R. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. ir kt. Vilnius: Avicena. K. R. (1995). Grunewald.M.Padagogik. Talinas.. 16. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. ir kt. Charibdė 9. Baranauskienė R. Acta Pedagogika Vilensia. 5. Šiaurės Lietuva 12. J. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. 7. (2001). (2001). KTU. Elijošius E. Černius. (1997). R. p. skirtų žmonėms su negalia. Belardi N. 22. Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija. Socialinio darbo praktika. Tallinna Raamatutrukikida 3. Šiauliai.. 8. 4. (2001).

Žydžiūnaitė V. Rotas. Morozova G.ׁ . Stankevičienė. Steman C.(1999). (1970). Motivation and Personality. Avicena 32. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. (1996). Mocква. Vilnius: Evalda. New York: Harper and Row. Craver S. П. J... Politinis liberalizmas.М: ВЛАДОС. (1993).Социальная педагогика: практика. Filosofiniai ugdymo pagrindai. 36.H. V. Utena. (1997). Vilnius: Amžius. Lepeškienė. Socialinis ugdymas (2002). Этика социальной работы. Психологическое консультирование. (2002). Płužek. L. A. (2001). А 58 . Pastoracinė psichologija. Demokratiškumas.. Санкт-Петербург: Евразия. Socialinės pedagogikos pagrindai. Š.: Eugrimas. Штинова Г. (1999).A. Vaitkevičius.(1997).. (1996). Vilnius. Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga. (1996). Маслоу. Marijampolė: Piko valanda. Sutton. А.. (2002). (2002). Москва: Питер. Мотивация и личность. 42. 41.M. Vilnius .(1999). V. J. V. Mocква. Kaunas. (2001). Ozmon H. Technologija 38. Socialinis darbas. 46. 44.24. 47.. Publishers. V. Vertybės. M. 25. Žmogus ir socialinė aplinka. Rawls.Л. Reabilitacija. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai. Reabilitacijos strategija. Paulauskytė V. Гледдинг. Kaunas: Technologija.R. Negalės psichosociologija. (2003). Leidybos centras 34. Berlyn. Н. Сорвачева Г..(1982). K. 33. Медведева Г. Vaibra 43. Peaн A. (1996). V. 35. 50. Z.Н. Maslow.. 31. Mokymo kursas personalui. Vaikų šventės. McLaughlin T.В.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB. Ruškus J. dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais.. Мустаевa Ф. (2001). 37. 30. V.A. Leščinskienė D. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. Koломинский Я.. Šiaulių universitetas 40. (2002). 48. (1995). С. Vilnius 27. (1999).(Hrsg). Галаглузова Ю. Humanistinis ugdymas mokykloje.Šiuolaikinė ugdymo filosofija. 49. Leliugienė. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 28. (1999).. Martin K. V. 26. Coциальная педагогическая психология. Ocновы coциаьной педагоигки.. Kauno medicinos akademija 39. C. 29. (1995). Įvairovė.. bendruomenės veikla ir psichologija. 45. (2003).

59 . / Под ред. Рудестам. Словарь по этике (1981). Кона И С. (1999). Санкт-Петербург: Питер. Групповая психотерапия. Mocква. К.51. 52.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful