P. 1
Praktikos Knyga Galutinis Soc Tvarkyta

Praktikos Knyga Galutinis Soc Tvarkyta

5.0

|Views: 1,156|Likes:
Published by Jurgita Mieliulyte

More info:

Published by: Jurgita Mieliulyte on Dec 08, 2010
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/01/2013

pdf

text

original

Sections

  • Pratarmė
  • 1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
  • 2. Vadovavimas praktikai
  • 2. 1. Praktikos vadovų pareigos
  • 2.2. Studentų paruošimas praktikai
  • 2.3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos
  • 3. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS)
  • 3.1. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA
  • 3.2. Socialinio darbo praktika
  • 3.3. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1
  • 4.4. Socialinio pedagogo praktika 2
  • 4.5. Socialinio pedagogo praktika 3
  • 4. Socialinio pedagogo asmenybė

Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

t. padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. išaiškina. būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose. supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. organizuoja praktikos aptarimą. kurioje atliekama praktika. Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. Įformina praktikos dokumentus (sutartis. konkrečias individualias užduotis. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas. aukštosios mokyklos dėstytojo. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą. darbo atlikimo aktus ir kt. Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis.) įstaigoje. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius.įstaigos darbuotojo. dėstytojąmetodininką. organizuojančio praktiką. vykdo jos atlikimo kontrolę. kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas. Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. 2. metodines priemones. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. ir praktikos vadovo praktikos vietoje. jų pareigas ir teises.metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). 6 . Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų. 1. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. dirbantį toje įstaigoje.2. o taip pat vadovą.y. parenka praktikos vadovus. grupės vadovo. numatytas pagal mokymo planus. supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose.

auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. tikslų ir problemų analizė. Dėstytojo. ekspertas. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. dėstytojų. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu.metodininkų ataskaitas ir kt. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją. įtvirtinant žinias praktikoje. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. yra: savikritikos skatinimas. įgyti studento pasitikėjimą. specialistas. Rašo pažymį už praktiką. gautas teorinių užsiėmimų metu.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. atsižvelgti į individualias globotinio savybes. o aktyvus studento mokymas praktikos metu. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. kuriuos kuruoja praktikos metu. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. renginiuose. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. Pagrindiniai įgūdžiai. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. Praktika turi būti organizuota taip.metodininkas dirbtų kūrybingai. suteikiant jam pagalbą. kad dėstytojas. santykiai tarp dėstytojų. 7 .metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. bet ir nuo santykių. Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. atviras iškilusių sunkumų aptarimas. o jo svarbiausia funkcija yra tame. žiniaraščius. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją. Dėstytojas. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. jos atlikimo grafiką. konsultacijose. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. Vadinasi.ne pasyvi kontrolė. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. Dėstytojas.metodininko pagrindinis uždavinys. kuriuos veda studentai. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus.

kuris padeda studentui tobulinti ..Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. dokumentais ir jų tvarkymu. mokslinio pažinimo metodologija ir metodais. Stebi studento darbą. kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus. Pateiktų išvadų aiškumas. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui. kuris pasireiškia.2. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus.socialinis pedagogas“ ypatybes. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. jos darbo kryptimis. 8 . užsiėmimų.metodinį bagažą“. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu. Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos .. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. 2. Įvairių situacijų suvaidinimas. Pateikia įvairių socialinių situacijų. Profesinės asmenybės auklėjimas. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu. Darbo autentiškumas. Studento indėlis į tarnybos veiklą. skirtą praktikai. Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas.

aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. kurioje atliks praktiką. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. numatytas praktikos programoje. specialistų. Dalyvauti viešuose renginiuose. apvalūs stalai. seminaruose. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. susitikimai. treningai.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis. pedagogų taryboje. psichologų-pedagogų konsiliumuose . Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą. tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. tėvų susirinkimuose. analizuojant savo veiksmus. 9 pedagogo praktika – 4 val. darbo patirtį. tokie kaip darbas mikrogrupėse. dirbančius socialinėse įstaigose.3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. žaidimo modeliai. Tyrinėti. . Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus. Komunikaciniai gebėjimai. Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams. grupinės diskusijos (ar grupėse). socialinės situacijos. 2. dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. kurioje studentai atlieka praktiką. pasitarimuose. rengiamuose įstaigoje.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. konferencijose.

10 . Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje. laiku atsiskaityti. darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika. aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims. jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. dalyvauti praktikos aptarime. Nušalintajam studentui. arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje. Neatlikus reikalavimų. keliamų studentui praktikantui.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje.

Jei atsitiktų taip. socialinių darbuotojų. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. katedra. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. Studentai praktikos metu turėtų: 1. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą. jų klientais. 2. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. reikalingų 11 .5 rankraštinio puslapio). nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų. studento vardas. vienoje vietoje. kalbinės raiškos ir realybės. kritiškai vertinti. kad praktikos metu studentas susivokia. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. kurioje atlikta praktika. kursas. Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. 1. 3. Analizuoti įgyjamą patyrimą. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. A4 formato lape.1. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. kylančius klientų atžvilgiu. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta.5 intervalo tarp eilučių. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. naudingiau. tiek su asmeninių savybių. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu.3. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. fakultetas. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. 12 pt. praktikos atlikimo laikas ir vieta. kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. grupė. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu. įstaiga. geriau (vertingiau. jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. kai bus baigtas universitetas. 3. pavardė. tvarkingas. bet paties studento likimo. vertinti savo jausmus. New Roman šriftu. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. rugsėjo mėnesį.

Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. socialinių darbuotojų. 3. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais. kylančius klientų atžvilgiu. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. 2 globos namais. klientų elgesį. kritiškai vertinti autorių teiginius.būsimai profesijai tobulinimu. studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. Užduočių komentaras. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. kritiškai vertinti. jų problemas Rinkti psichologinę. pedagoginę 3. Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. 4. 4 analizuoti įstaigos darbą. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. jų struktūra. 1. kalbinės raiškos ir realybės. 5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu.t. nurodančias ataskaitos trūkumą. vertinti savo jausmus. Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų. 12 • • . Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. asmeniškais pastebėjimais. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai. jų klientais.

Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. kokius įgūdžius ugdytis ir pan. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. A. turėčiau kur pernakvoti. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį. kokių tikslų siekia.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus.y. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra.Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. praleisto žemėje. socialinio pedagogo veiklos planus. 13 . Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. bei įstaigos klientais. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija.5.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija). socialinio darbuotojo. 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. būčiau kam nors reikalingas. kad mane kas nors gerbtų. Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. Socialiniam darbuotojui. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. analizavimo įgūdžiai. gebėjimas naudotis vaizduote. tiek praktikai. yra motyvuotas. A. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi.Maslow poreikių hierarchiją. prasmingumo. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam. Analogiškos užduotys. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą. Jei kyla nepasitikėjimas. tuo. 3) rūpestis dėl savo laiko.6. Plačiau apie A. gebėjimas argumentuoti išvadas. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius. nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. tiek dvasine. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. įstatus. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu. Ši užduotis yra betarpiškas. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai). rūpestis tuo. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto. ką aš po savęs paliksiu žemėje. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. anglų kalba . pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu. tiesioginis darbas su klientu. o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. empatija. kad šiandien būčiau pavalgęs.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . t.

skatina mokytis ir tobulėti. literatūros sąraše). Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. jų struktūra. globos namuose. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis.abejonės. Refleksija. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. Nereikia minėti pavardės. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. jo veiksmingumą. kurios gali išryškėti tik post factum. jei įmanoma. kur yra prieštaravimas slypi problema. Ir ne tik sekti. Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. gydymo bei socialinėse tarnybose. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. praktikos pradžioje ir pabaigoje. o kas ne. vadinasi toje vietoje. 14 . globos namais. Atvirkščiai. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. išgyvenimus. Tuomet reikėtų. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. vardas gali būti pakeistas. UŽDAVINIAI: 1. pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime. Atliekant šią užduotį. Jei taip yra. galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr. iškelianti savus trūkumus. būtina įvertinti skirtumą. Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. įvertinti patyrimą. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. Susipažinti su ugdymo centrais. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. Reikia sekti savo jausmus. kilusios emocijos. o gal su universiteto praktikos vadovu. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. bet ir aprašyti. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. išsakyti savo pastebėjimus.

Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. Savistabos analizė. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. gyvenimo sąlygas. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. pasiūlymus dėl problemų sprendimo. jų problemas. būdami pomėgius. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. trumpai analizuoja mintis. kilus esant toje įstaigoje. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes. 5. kokia soc. PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. ryšius su kitomis įstaigomis. įstaigos privalumus. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. aplinką. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. pagrindinius tikslus bei uždavinius. socialiniais pedagogais. pagrindines problemas. Išsiaiškinti. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). kaip galėtumėt padėti klientui. 3. Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. netipiškas. ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą.2. siekius jų realizavimo galimybes. Pateikti samprotavimus. aplinką. 2. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. 3. Pateikti samprotavimus apie tai. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. interesus. ligonių ) elgesį. jausmus. klientų ( globotinių. apraiškas. Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. 4.

jos 16 . Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. Praktika vertinama pažymiu. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. puikiai įvykdytos. gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. pastebėjimai. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. Vertinant 3. dėstytojas metodininkas.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. kad studentai. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. ar studento dėstomos mintys. kylančias problemas. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. Pasitaiko. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis. 3-ioji. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą. 5-oji. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. pavyzdžiui. • užmegzti kontaktą su klientu. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. • stebėti. ar kitos užduotys. Tiek studento būsimoje profesijoje. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. 4 ir 5 užduotys. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. nei padarytos klaidos.y. t. praleidžia vieną užduotį.

kylančių emocijų. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. ir studentas jaučiasi neįvertintas. o tai reiškia. gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. kurios jam įdomios. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. gelbstinčios jų raidai? 2. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. 4-oji. refleksijos įgūdžius. 5-oji). socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. nėra. tai nėra geras dalykas. pažemintas. tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. galinčios spręsti klientų problemas. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. pavyzdžiui. analizės. nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis.atskleidžia gerus studento pastabumo. nes studentas turi potencialius. Labai lakoniškas.t. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. kilus pirmajam sunkumui. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas. socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. stokojama emociškai sodrių sakinių. tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. glaustas. aktualios. tačiau samprotavimų apie tai. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys. Kita vertus. emocijas. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus. pageidavimus. kaip galima padėti klientui. 2-oji.t. 17 . Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. jo/s asmeniškas. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. Nepažindamas savo išgyvenimų. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui. tobulinti įgūdžius ir t. net jiems įtikti. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t. kyla įtarimas. 3-oji. išgyvenimais. po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. autentiškas patyrimas. atpažinti ir priimti padarytas klaidas.).

pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10. kurios būtinos šiai profesijai. Pasamprotaukite. Pasamprotaukite. Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus. Apibūdinkite asmenybės bruožus. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 . moralines vertybes. 6. įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. kokių žinių.4. Kaip pavyko realizuoti. kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. 7. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8. Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. 5.

tirti jų materialines. Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. Tai “šviežios žinios”. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. diagnozavimą. 64 auditorinė valandos). Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. vaikų ar senelių globos namuose. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai.2. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. 3. darbo kryptimis. 48 auditorinės valandos). socialines. antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. Praktika sudaryta iš dviejų dalių. psichologines. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. 2. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. Socialinės pedagogikos (4 kreditai. kad jos būtų išspręstos. vaikų ar senelių globos namų struktūra. 32 auditorinės valandos) modulius. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. 32 auditorinės valandos). Susipažinti su Socialinės paramos skyrių.3. Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. 48 auditorinės valandos). Kiekvienas iš uždavinių konkretina. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. klientų arealu. 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. 32 auditorinės valandos). Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. jas diagnozuoti ir analizuoti. siūlomus problemų sprendimo variantus. 19 . pedagogines problemas. 48 auditorinės valandos). Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. išskirti įstaigos ypatybes. Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis. Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. klientų problemomis. Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. jų problemų tyrimą. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. 4. įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais.

Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Be to reikalauja apmastyti. aukščiau) modulių įsisavinimą. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. Socialinės psichologijos (4 kreditai. Gilindamiesi į savo jausmus. Šeimos psichologijos (33 kreditai. pedagogines problemas. socialines. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. klientų problemomis. Vertinant perspektyvos aspektu. vaikų ar senelių globos namų struktūra. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. juo pažindami. uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. darbo kryptimis. Praktikos tikslo. klientų arealu. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. 3.Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). 7. 20 . 48 auditorinės valandos). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. 64 auditorinės valandos). 1 darbo su klientu užduotis 1. Socialinės politikos (4 kreditai. psichologines. 32 auditorinės valandos) modulius. Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. 2. 48 auditorinės valandos). Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai. kad jos būtų išspręstos. 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. 1 darbo su klientais užduotis 1. 48 valandos). 2. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. 48 valandos). 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. 48 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). 2. 64 auditorinės valandos) modulius. kvalifikacijos tobulinimui. Socialinės psichologijos (4 kreditai. Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. tirti jų materialines. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. jas diagnozuoti ir analizuoti. 1. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai. 8. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. 6. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 4 darbo su klientu užduotys 5. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. 48 auditorinės valandos). 2.

siūlomus problemų sprendimo variantus. jų problemų tyrimą. vaikų ar senelių globos namuose. užduotis užduotis diagnozavimą. 21 . Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus.Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais.

išgyvenimai. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. klientais. Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą.3).y. Čia būtina priminti. lankomosios priežiūros darbuotojais. jų kaita ir pan. Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. jausmai bendraujant su socialiniais. instrukciją prieduose). rezultatai. įgyta patirtis atliekant praktiką. išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje. kliento asmens bylos duomenimis. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. aprašomas kliento atvejis. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. turi skirtingas užduotis (žr. kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. socialinio darbuotojo. teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti.Praktika. 22 . subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų. t. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. klientų arealo schemą) 1. kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis. jausmų. pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą. 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). 4).). kokie yra pasiekimai. Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna. betarpiško bendravimo patyrimu. lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje.

Praktikos ataskaitoje 7-a. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo.1 bei literatūros sąraše 4. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. padarytos išvados. asmens bylos duomenų. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena. grupės auklėtojomis (VGN). buvusios klaidos. 9-a užduotys 23 . įvaldytomis tyrimo. pavyzdžiui. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu). Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu). 7-os. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. 1. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. pokalbiais su klientais. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu. kuris gali būti pakeistas. Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados.2). tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę. 6. socialiniais darbuotojais ir t. I).1. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja.t. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas. 1.t.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. įvertinimas ir išvados. Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. 10. 5. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų.. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais. pokalbio su socialiniu darbuotoju. amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. įstatais. pagrindinės problemos esmę. Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai. Šios išvados sudarytų vienos.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. 8-os. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais. kalbantis su administracijos darbuotojais. pavyzdžiui. 8-a. socialiniais darbuotojais. svarbiausi įvykiai. sprendimai. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. analizavimo metodikomis. Jei taip atsitinka. 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį. Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. sąraše nurodoma tik vardas.2 ir t. 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7.

Aprašymas žymimas VI punktu. praktikos užduotimis. atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų. jų pagrindu padaryti sprendimai. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. Susipažinti su SPS struktūra. Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. realizuojant planą. įstaigomis. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis. vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai. realią eigą ir savianalizę. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). SPS klientų arealu. kilę bendraujant su klientu. veiklos kryptimis. reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. kokių yra pageidaujama labiausiai. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. numatomos jų ištaisymo galimybės. 10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį. darbuotojų funkcijomis. SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. Susipažinti su teisiniais aktais. 3. ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. 24 . Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. mintys susiję su klientais. 2. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą.

paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. SPC ir NN klientų ypatumus. Tirtų klientų atvejų aprašymus.4). 3. jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. Savianalizė (analizuoti savo mintis. 2. studento nuomonė ir pastebėjimai. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai.Darbas su klientais2 1. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas. stipriausi įspūdžiai. kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. Trumpai pakomentuoti SPS. Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. teikiamų paslaugų sąrašą. 2. Nakvynės namuose (toliau NN). Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.3). N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose.4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu). kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą. 2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). Pasiūlymai. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį. kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. SPS. teikiamų paslaugų reitingą. 25 . ryšiai su socialinės paramos skyriais). priedas nr. Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. SPC. jausmus. pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr. 5. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę. koncentruotą viename pastate. Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. nutikę praktikos metu. 4.

visuomene. pareigomis. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. Praktikos kaip proceso vertinimą.3.2) laisvalaikio užimtumo seansus. 26 . įvertinimas. Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. išvados. susiję su klientais. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą. 3. 4. funkcijomis. moksleivių namais ir pan. 4. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. personalo sudėtimi. Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. įstaigos klientais. Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. nurodyti svarbiausias problemas. klientų santykius su personalu. Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. prieduose nr.2) savaitinius užsiėmimus. įstaiga(-omis). Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika). skyriumi. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. jų tenkinimo galimybes. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. 5. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. nurodyti. Pravesti 4 (neak. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). pensionatai. 3. 2. Susipažinti su įstaigos struktūra. globos namai. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. 2. 6.1). organizuoti ir pravesti 4 (neak. Darbas su klientais 1. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu.) bei visuomene (visuomeninės organizacijos). sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. mintis. praktikos užduotimis.

pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. nr. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos. priedą nr.4).1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Reali susitikimų/seansų eiga. Keturių (neak. Kliento savijauta įstaigoje. Įstaigos aprašymą. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai. Pravesti 2 (neak.2. Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę. turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis).7. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). keliami uždaviniai ir planuotos užduotys. 8. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. 5. svarbiausios tradicijos.4). Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. 11. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. 27 . nurodyti tiek sėkmės. jo pageidavimai ir poreikiai. tiek nesėkmės priežastis). Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. 4. nutikę praktikos metu ir išgyvenimai.2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. Klientų psichosocialinių problemų analizė. Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr. Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą. poziciją įstaigos 2. Praktikos metu vesti dienoraštį. numatomas darbo su šia grupe kryptis. 3. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. personalo pareigos. 10. 9. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais.

VGN. Planuoti savo veiklą. Tiek studento būsimoje profesijoje. mintis. nei padarytos klaidos. apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN). t. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. jomis remiantis atlikti tyrimą. 28 Studentai turėtų gebėti: .1) scenarijus(-ų). Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą. detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas. jausmus. gyvenančių VGN (SGN) problemas. Pagrindinius veiksnius. kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). Savianalizė (analizuoti savo mintis. nurodyti. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas.y. Dviejų renginių (neak. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. Praktikos kaip proceso vertinimą. susiję su klientais. formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją. pagrįsti. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. 6. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti.• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. Plane turėtų atsispindėti keli variantai. įstaiga. Išskirti sąlygas. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. 7. nurodyti tiek sėkmės. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. pastebėjimai. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. ar studento dėstomos mintys. praktikos užduotimis. tiek nesėkmės priežastis).

5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija. padrąsinimo atmosferą. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. Pavyzdžiui.y. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus. Organizuoti popamokinius renginius. tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus. turi būti argumentuojami. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. būdingų tik šiai praktikai.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. Tačiau yra ypatybių. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją. Vienas ar kitas studento veiksmas. palaikymo. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. empatija kito atžvilgiu. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. pagrindžiami. pagrindžia jų buvimą. Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas. t. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu. pasirinkimas ar pan. kurio sąnaudos nėra vertinamos.. Jeigu studentas. Atsakomybės jausmas. palaikymas. Analizuoti kliento elgesį. Kartais studentai mano. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą. ataskaitos rašymo nuorodos. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. gebėti atskleisti jų priežastis. jos sąlygoja empatijos. stebimosios socialinio darbo praktiką). Analizuoti ir vertinti savo veiklą. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai.

Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. 48 auditorinės valandos). Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo. Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. bet keli variantai. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. paviršutiniškas. Kokios yra 7 – 9. atlikę kliento atvejo analizę. jei pateikiamas ne vienas planas. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . išgyvenimų. jis turi būti labai gerai argumentuojamas. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. įvardinamos konkrečios plano dalys. Kartais pasitaiko. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). • Praktikos aptarimo klausimai 1. Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. Nepateikiamos pastabos. per daug abstraktus. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. Praktikos ataskaitos privalumas. 11 – 15. susijusių su įstaiga. tinkantis bet kuriam klientui. žyminčios etapus. Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas. neatskleidžia jų dinamikos. Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija. nepateikia jo problemų sprendimo plano. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. 20 auditorinių valandų) modulius. 9 – 11. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6.veiksnių. Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. 4. Tam. Tai reiškia. pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. patyrimo analizės. 15 . kad studentai. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama.18 metų VGN klientų problemos? 2.

3. bendravimo ir kitas problemas. skirtingo amžiaus. įvardinti. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų. nusikaltimus padariusių asmenų. socialinio pedagogo kompetencija. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas. Mokėti nustatyti. Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. toksines medžiagas. Pagrindinės problemos. prasmingą ir visavertį gyvenimą. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. asmenų poreikiais. prevencinių tarnybų struktūra. 3. miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/. kelia pavojų visuomenei. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. jaunimo. G. 2001/. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus. suaugusiųjų globos. netinkamo elgesio. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų. socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. Radzevičienė. psichosocialine situacija. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. Praktikos uždaviniai: 1. nesimokymo. psichosocialinėmis problemomis. 2. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo. ypač paauglių. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. linkę išbandyti narkotikus. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . stiprius svaiginamuosius gėrimus. sėkmingam jų sprendimui.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais.3. Susipažinti su vaikų.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa.

specialistus.4 puslapiai. vaikai. bendraamžiais ypatumus. valstybines organizacijas. privačias verslo ir administravimo struktūras). įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. dirbančius specialistus ir jų pareigybes. kurių vadovų manymu.- vaikų nepriežiūra. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. nurodyti asmens charakterio ypatumus. asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). pan. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. 2. stebėjimai-uždari. grindžiant juos konkrečiais. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. skurdas. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. mokyklos nelankyma. globėjais. pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose. Susipažinimas su įstaiga. Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais). užduoties tikslus. vertybines sistemas. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. atviri-. lūkesčius. smurtas šeimoje. administracijos. pan. socialinės problemos. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. įstaigos darbo organizavimą. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. Atvejo analizė. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį.). siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . 3. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu.. specialistais. pedagogais. priežastis. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. savivertę. siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. kitais personalo atstovais. Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. daro analizuojamo atvejo išvadas. interviu. Įstaigos aprašymas 3 . veiklos kryptis. bandoma ieškoti priežasčių. trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. kolektyviniai-. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių.

sprendžiant konkrečias problemas. e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. renginio apipavidalinimas. specialistų – specialistų. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. leidžiančių spręsti problemą. Renginio. santykius su draugais ir aplinkiniais. atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus. 8. Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. Stebint specialistų ir asmens bendravimą. globotinių motyvacijos ypatumai. institucijoje dirbančiais specialistais. specialistų – tėvų (globėjų). bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). c) numatyti įstatymų. renginio užbaigimas. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. uždaviniai. 7. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu. Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. šeima. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. Parengti asmens psichologinę charakteristiką. įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. santykius su pačiu savimi).vertinimą. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. renginio eiga. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. pasitelkiant NVO. 6. bendruomenę. skirto prevencijai. renginio forma. 33 . profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. santykius su mokykla ir mokytojais. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. taikymo galimybes.

kuruojantiems praktiką. aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. kurioje atlikta praktika.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei.Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės. gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. interviu. IKI = 100 balų.4 užduotys (50 proc. apimtį). III – oji užduotis –30 balų.) = 100 proc. charakteristiką. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu. a. stebėjimus. savianalizės lygmenį. IV – oji užduotis – 20 balų. žinias.. VI – oji užduotis – 10 balų. 10. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip. specialistams. 2 užduotys (25 proc. IKI = 1.) + 3. 34 . vadovo. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. Nurodyti. c) kiti pasiūlymai ir pastabos. ar buvo dalykų. V – oji užduotis – 10 balų.) + 5. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc. d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių.6 užduotys (25 proc. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį.9. gebėjimus. b) SPP katedros darbuotojams. gebėjimą organizuoti pokalbius. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas. kurioje I–oji užduotis – 10 balų. Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą. II – oji užduotis – 20 balų. kitam personalui. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje.

atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus. nenuoseklūs. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas. Praktika vertinama pažymiu. skirtų informacijos rinkimui. interviu. tvarkingas. neinformatyvūs. susijusių dėl praktikos įvertinimo. kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. nelogiški užduočių aprašymai. apie tai referuoja katedros posėdyje. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą. 35 . Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. SPP katedros vedėjas. kūrybiškumas. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. skurdūs refleksiniai įgūdžiai. Dėl klausimų. naudojimas. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. stebėjimo ar kitų metodų. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. pokalbių. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. užduočių vadovas.

stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls. nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) . pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis.4. reikalingų socialiniam pedagogui apskritai. Taigi. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant.dominuos klinikinė paradigma. antra.patyręs”.312-315).. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: . kad studentas yra . kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape.Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”.Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. kaip socialine interakcija. progresyvizmo pedagogika.filosofuoti”.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma. kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis. humanistinis ugdymas. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką.. jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. studentas galėtų remtis Rawls mokymu. bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus. Viena vertus.. 36 . kita vertus.. kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik . jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias.. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. 2) .. bet ir . turėtų ne tik .tradicinių” ar net .. kitose. kitomis teorijomis. kaip dirbti su neįgaliaisiais. Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą. tokiomis.. Praktikos metu. 2002. sąlyginai galime teigti. socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje. trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. VTAT bei prevencinėje tarnyboje. bei . Iš teorijos paskaitų studentai žino. kaip pamatine teorija. išryškinant egzistuojančias problemas. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti.. p. jis turi nemažai teorinių žinių.4. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas.modernių”. sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją. pragmatizmas.

pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. sukonkretina uždaviniai: 1. Tikslų. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui.studentas. išryškinant egzistuojančias problemas. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. studentas. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. 3. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant. 2. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. jei jos 2 3 . Praktikos tikslą. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. susipažinęs su institucija. 4. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui.Tikėtina. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką.

Parengti rekomendacijas. 4.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. Parengti tyrimo atlikimo metodiką. Nusistatyti tyrimo tikslą. Rezultatų apibendrinimu. darbo tikslas. 2. 3. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas. 6. 7. darbo objektas. Atsiskaitymo forma. Duomenų patikimumu 2. pateikiančias edukacinių pasiūlymų. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1.darbo esmės pristatymas. 3. 2. darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. 5. Išvados. 4. Planinga tyrimo rezultatų analizė.Tyrimo uždaviniai: 1. Padaryti išvadas. Stebėtojas. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1. 38 . 8.problemos aktualumo pagrindimas. detalių gausa 2. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. Panaudojama daugybę detalių 3. uždaviniai. Išsikelti hipotezę ar klausimus. Visuminis (holistinis) pobūdis.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4. Įvadas. Anotacija. Surinkti duomenis. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. Išvadų validumu 3. Rekomendacijos. 5. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2.

bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. Uždaviniai: 1.užduoties ataskaita. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis. 2. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą. Pateikti ataskaitą raštu. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 . Atsiskaitymo forma.Prieš atliekant užduotį. Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I. išanalizuokite informacinę lentelę. kontekstinis. loginis. Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją. Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3.M. 3. Ataskaitos struktūra: 1. pateiktą C. Pravesti visus užsiėmimus. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2. užsiėmimų išplėstinių konspektų.

Individualus planas 3. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. norint pakeisti situaciją. Atkreipkite dėmesį į: 40 . Uždaviniai: 1. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Tikslai 3. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių.4. Esamos situacijos analizė 2. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. Įvertinimas. Parengti ataskaitą raštu.užduoties ataskaita. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Metodai 4. kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. Jį įgyvendinti 3. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Ataskaitos struktūra: 1. Studento refleksija 4. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Įgyvendinimo eiga 5. bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. Atsiskaitymo forma. darbo įrankis. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5. Raštu parengti individualų planą 2. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį.

personalui ar kitų grupių klientams) 3. 2. Studento refleksija 4.1. 4.užduoties ataskaita.). 2. iniciatyvumą ir pan. 5. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Renginio scenarijaus 3. 41 . ataskaitos parengimo laiko ir pan. Ataskaitos struktūra: 1. artimaisiais. atlikimo laiko. Organizuoti ir pravesti renginį 2. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. Atsiskaitymo forma. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai. Praktikos vertinimo kriterijai: 1. Parodyti renginį svečiams (tėvams. Užduoties anotacijos 2. 3. Parengti ataskaitą. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. Uždaviniai: 1. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5. globėjams. kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų.

Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. 3. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. atlikimo laiko. jų artimųjų atsiliepimai. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. 4. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1.3. Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. 2. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Klientų. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. 9. 2. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. 3. Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. 6. ataskaitos parengimo laiko ir pan. 4. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. jų artimųjų atsiliepimai. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. 5. Įtaigūs klientų. 4. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. 8. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Klausimai praktikos aptarimui: 1.

4. Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 . Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.

Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą. Socialinis darbas su šeima. 2. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. dokumentų tvarkymu šiose institucijose. ugdytinių. Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. pedagogų kompetencija. deviantinėmis asmenybėmis.4. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre. popamokinės veiklos. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika. diagnozuoti. vertinti jų pokyčius. gebėjimus. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui.) moduliai jau yra išklausyti. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę. sėkmes ir nesėkmes.5. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. Praktikos uždaviniai : 1. Tai yra baigiamoji praktika. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas. pasirinktą ugdymo kryptį. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. kada studijų krypties (Socialinė psichologija. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1. 3. vadybos ypatumai. tėvų tarpusavio santykiai. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. vertybės. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis. kaip formuojasi mikroklimatas. Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra. kur išvardinti veikiantys būreliai. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius. 4. tradicijas. analizuoti. planuoti. vaikais ir jaunimu ir kt. žinias. 44 . Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. mokyti. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. pedagogų. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. vertybes. kaip ir kuo gyvena įstaiga. 2. mėnesiui. Socialinio darbo etika.

jie gali ir turi būti modifikuojami. linkę nusikalsti. pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai. esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms. 1995). reketas. pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. Šie gausūs. Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. „Vaikai manęs neklauso“). Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos.). 4. specialusis pedagogas.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. Individualus darbas su ugdytiniu. ekspertų (psichologas. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. kad mokytojai nuo manęs atstotų“. Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 . Atliekant šią užduotį. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt. Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu. vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį. tradicijas. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą. jų atsiradimo priežastys.). diskriminacija ir kt. Beje. Taipogi. kvaišalų naudojimas. giminaičiai. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. grupiniai susitikimai ar kt. atskleista jų turinio esmė. galimi sąveikos variantai.). kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius. Sudarant šį pasą. policijos pareigūnas. draugai. atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. gydytojas. o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį. tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. VTAT specialistas ir kt.) turinčių vaikų imtis. savaitės planą bei veiklos programą. beglobiai. elgesys. konsultacijos. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. „Manęs niekas nesupranta“). Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai. sąlygos bei jų sąveika. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. mokyklos nelankymas. Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. pasitelkdamas šeimos. mokytojas administracija ). Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. papildomų informatorių (bendramoksliai. ją išanalizuoti. juos reikia detalizuoti. 3.

pageidauju. motyvuotas darbo metodų parinkimas . Tikslų aiškumas. paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją. jos veiklą . kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys. kur turi analizuoti savo lūkesčius. perteikiant jų turinio esmę (pvz. kelti tikslus. žingsnių nuoseklus išdėstymas. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje). bet teritoriniu aspektu )... socialines problemas visybiškai (ne instituciniu. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją. kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu. žinių. konkretūs atlikti darbai . tikslai. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote). Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą.. vertybių. gebėjimų pokyčius. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P . bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. naudojami metodai.“).. teikti konkrečią pagalbą. sprendimo žingsniai.prie žmogaus. grupiniu. Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. 46 . Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu.darbo planai I . 5. konsultacija. jie turi būti aprašyti. idant situacija palengvėtų. sisteminti informaciją.individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją.. prisiimti atsakomybę dėl sprendimų.

kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. žinių ir gebėjimų virsmą. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. stebėti vertybių. analizuoti.Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai. 47 . priežastis. komandos narių. užduočių parinkimui. konkrečios pagalbos teikimui. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai). Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. mikroklimatu. tradicijomis. ekspertų. analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne).

Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio. gebėjimus. filosofiją. iš naujo įvertinti vertybes. kurio esmė vidinis asmens dialogas. savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo. švietimo ir ugdymo institucijose. o kaip procesas. mąstymo. Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos.Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. praktinių sprendimų būdus. analizuojant. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų. Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę.Realizuoti prasmingas. Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną .6. kūrybingiems ir kompetentingiems. Praktikos uždaviniai : 1. Socialinio darbo istoriją. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija. 2. atlikdami praktikas. žinias. teoriją. 48 . informacinės visuomenės plėtra.4. o studijų procesas ženkliai modernėtų. iššūkiams. jai skiriama 3 kreditai (120 val. kritinę nuostatą į mokymąsi. savianalizę ir profesionalumą. vertinant. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo. Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. 3. priimant ar atmetant vertybes.). kurių studijų procese niekas nemokė. atsakomybę už studijas. Socialinio darbo etiką. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje. savęs tobulinimo procesu.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. savianalizę bei profesionalumą. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. jausti savo jauseną.). refleksija pagrįstas studijas.

mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. su kuriais dažniausiai susiduriama. individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). sudaryti tokias materialiąsias. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija. konceptą. vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. 49 . abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. Taigi. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. Ši praktika organizuojama. kad stokojama socialinio darbo teorijos. Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. paritetinių santykių. pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. o ne rezultatu. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. matyt. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. tuomet. kur žinojimas tampa procesu.užduotys. Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis. t. kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . kurį skaitė vadovėliuose. grįstas refleksija.y. poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu. kuriame neatmetama teorijos svarba. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos . Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. svarbu ir viena ir kita.prasmingas mokymasis. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti. technologijų žinių. kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. fleksibilumą bei universalumą. remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. jų teiginiai ir pasirenkami tie. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. pripažįstant jos kvescionavimą. sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. laiduojančiomis efektyvias studijas. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. analizuojant. Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes. kitais profesionalais. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės. vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą. girdėjo per paskaitas. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. aktyvus eksperimentavimas. kurie įdomiausi asmeniškai. o ne kontroliuoja.

savo patirtį ir mokslinę veiklą. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį .esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą. studentai turėtų suvokti. siekiant profesionalumo ir kompetencijos. III. transformuojant asmeninę patirtį. subjektyvus asmeninis išmanymas . Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. analizuoti save. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai. jas papildant naujomis žiniomis. Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę). apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. intuityvus suvokimas. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. kad mokymasis yra procesas. 50 . kurio metu žinios yra kuriamos. pastebėjimai. remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei. nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. kita vertus. Kiekvienas profesionalas. jausmų ir vertybių virsmą. kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu.Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo. Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai.

jausminius. emocinius išteklius. eksperimentavimas. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą. įgyjama žinių. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką. emocinės patirties. kuriame individuali patirtis. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. aktyviu. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams. kiekybę ir motyvaciją. vertybinius pokyčius. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. jausmų plėtrai. praturtinama asmenine patirtimi. Studentas iš objekto. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. o ne studijų turiniu ir esme. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą. ji apmąstoma. keičia vertybių sistemą t. reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami.y.Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. vertybėms. kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. kuriamos studento naudojamosios teorijos. kuriančiu savo teorijas subjektu. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida. eksperimentuojančiu.

apie tuos sunkumus. Sąžiningumas. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. . su kuriais susiduriama darbe. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. laimės ir teisingumo vaizdiniais. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. /1/. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. Kokius jausmus besukeltų klientas. jeigu pats pasižadėjo padėti. bet ir darbais. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. Objektyvumas. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. kurias būtina suteikti. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. pervertinęs klientą. korektiški. Garbingumas. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. Socialinis pedagogas – žmogus. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. Teisingumas. ko jam visai nevertėtų daryti. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. darys net ir tai. Reikia pripažinti. Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. neįvertinęs – atvirkščiai. santykiai su juo turi būti geranoriški. apie padarytas klaidas. dėmesingi. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais. Priešingu atveju. atsiriboti nuo savo emocijų. ir mažuose darbuose. apie problemos sprendimo galimybes. Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. kaip asmenybės savybė. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. Sąžinė. jis gali pareikalauti neįmanomo. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį.4. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. jų artimaisiais ir bendradarbiais. Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose.

Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją. bendradarbiai ir kiti asmenys. Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. prislėgtą nuotaiką. ligotais. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. nepažeminti. turėti savus įpročius. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. pažemintais. palaikyti jį. tikėjimus. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. /3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. nusivylusiais žmonėmis. kuriose jie atsidūrė. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. Bendraudamas su klientu.. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. ir neigiamus. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. įsitikinimus. įpročius”. neužgauti savigarbos. Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės. kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. gyventi. pripažinimu jo teisės būti savimi. svariau argumentuojant pasiūlymą. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. Pagaliau. Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . požiūrius. Susidurdamas su klientais.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. ir trūkumai. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. Tačiau pakantumas nereiškia. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas. jo pasimetimą. “Pakantumas – moralinė savybė. prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui. pagaliau. įsitikinimus. padrąsinti klientą. Taktiškumas. 53 . Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. ir su bendradarbiais./4/. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. tokį gyvenimą. koks jam atrodo teisingas. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. koks jis yra. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. Santūrumas ir savitvarda. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų. be kurių jo profesinė veikla negalima.

kaip sakoma. savybes. Tačiau. Šios asmenybės savybės. bet ir atsilieps klientų savijautai. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau. jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu. Nežiūrint į tai. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. tačiau jis negali ignoruoti realybės. t. savo ruožtu. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. dirbantis socialinis apsaugos srityje. mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. 54 .nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes. gauti iš jo ˛žinių. o. pesimizmą. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. Turinys specifiškas: ji veikli. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną. pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. teigiamų emocijų sukūrimu. ir svetimas – nuodėmes.ši savybė. ”lengviau mylėti visą žmoniją. Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. Specialistas. atitinkamai. Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais. prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis.. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. įveikti sunkumus. ką kalba klientas. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. Gerumas. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. kad klientas pakeistų nuomonę apie save. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir. jeigu tai būtina pastarojo gerovei.Dar daugiau. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”. normalių gyvenimo sąlygų. atvirkščiai. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. socialinis darbuotojas turi stengtis. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. artimu žmogumi klientui. žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi. neduos naudos.ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo. Mokėjimas analizuoti savo veiklą. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. mokytoju. o pasipūtėliškumas. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. galima ugdyti savo vertybes. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. o geras. o konstruktyviai kritikuojant patį save.y. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. Meilė žmonėms . Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus. kad ji būtų suvokta. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį. sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. negu savo kaimyną” .

Atsižvelgiant į tai. kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. savo silpnybes. paguodos. suteikia gėrį. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. užuojautos. prislėgta būsena. nes be materialinės. atsirandančias veiklos procese. jeigu jis pats nei viliasi.y. Valingumas. Sąmoningas ir valingas kryptingumas. tačiau tai būtina. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi. kad įveikti kliento pasyvumą. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. nusivylimu savo jėgomis. išvargintus daugybės problemų žmones. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . o to neįmanoma įgyvendinti. klientas pirmiausiai ieško atjautos. Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. Ir jis žino.Optimizmas. Specialistui. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas. nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. t. įveikiant save patį. optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą. Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. įveikti silpnąsias asmenybės puses. bet ir tam. nei tiki. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. supratimo poreikiai. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. Praktika rodo. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. kad . bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. kad įveikti save. nelengva išsaugoti optimizmą. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. ir subjektyvių priežasčių. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. galimybėmis. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis. sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. pasimetimas. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“. dažniausiai mato nelaimingus. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. nuskriaustus. nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą.

bendraujant darbas ir užbaigiamas. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą. Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. 56 . Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. daryti ją produktyvesne. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai. kas leidžia koreguoti veiklą. o tas. tačiau lieka abejingas klientams. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendraudamas su kolegomis. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. jo objektyvų statusą ir funkcijas. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. kuris profesionaliai atlieka savo pareigas. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus.darbuotojas. aplinkiniais ir bendruomene. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. parengia bendrą veiksmų planą. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. jo viltis ir lūkesčius.

17. KTU. Jucevičienė P. Karvelis V. Vilnius: Presvika. (1995). 6. Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. Psichologinis konsultavimas. Socialpadagogische Arbeitsfelder.. Baranauskienė R. Kočiūnas. Petronis. V. K. 7. 57 . 8. (1997). Bendrieji gebėjimai. Grudzinskas. Profesinio apsisprendimo metas. (2001). A. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Charles.. Šiauliai.M. Edukologija.(2000). (2000). Juodraitis A. Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija. Leliūgienė I.. 10. V. V.Experiental Learning. 4. (2001). Pedagoginio tyrimo įvadas. 5. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. skirtų žmonėms su negalia. Navaitis. Každailienė. Kalendorinės šventės (scenarijai. žaidimai). Tallinna Raamatutrukikida 3. p. (1999).. Černius.Ugdymo filosofija. Socialiniai mokslai. E. (1998). Kirby J. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas.. A. Šiaulių universitetas 19. (1997). Acta Pedagogika Vilensia. Elijošius E. Talinas. Johnson.. (2202).. Logotipas 21. G. J. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. R.. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. vadovas. 60-67. V. Socialinio darbo praktika.A. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. 11. Giedrienė. (2000). 2.. 13. Kemerienė. (Hrsg. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. Kolb D. Vilnius: Avicena. Frankfurt a Main. Mazūrienė. R.: Alma littera. J.(1980). Vilnius. ir kt. (1998). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Baranauskienė R..Literatūra: 1.). (2001). Įstatymų. C. Charibdė 9. R. (2001). Socialinė pedagogika. Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. ir kt. Kočiūnas. Experience as the Source of Learning and Development. Š. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras. 22. Belardi N. Grunewald. (1998).189-197. Vilnius: Lumen. Anthony W. (1999).. Psichiatrinė reabilitacija. Š. Š. 15. 16. Globa. S.Padagogik.. A. Vaikų psichologinis konsultavimas. Šiauliai. 23. Šiaulių universitetas 18. R. Bydam. Sadauskienė. (1999). Kaunas: Poligrafija ir informatika. Bakk. (2001). (1984). V. New Jersey.. Šiaurės Lietuva 12.. Bitinas B. (2001). (1999). 20. V. dainos. Jankevičienė. p. (2003). Pedagogika.

Mocква. 42.М: ВЛАДОС.Šiuolaikinė ugdymo filosofija. Reabilitacija. (1995). 29. Marijampolė: Piko valanda.Л. V.. Vilnius: Evalda. Sutton. Demokratiškumas. 46. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai. 41. 45. 26. Filosofiniai ugdymo pagrindai. 30. Paulauskytė V. (1996).(Hrsg). (1997). Маслоу. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. Martin K. 50. Koломинский Я.. 33. Politinis liberalizmas. Vaikų šventės. Vilnius 27. Медведева Г. (1970). (1995). Įvairovė. dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais. П. Leliugienė.: Eugrimas. Publishers. (2002). V. Психологическое консультирование. Žydžiūnaitė V. С. L. (2001). Mocква.. A. Ozmon H. J. C... Mokymo kursas personalui.. Сорвачева Г.. Мустаевa Ф. А 58 . (1993). 49. Санкт-Петербург: Евразия. V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Socialinės pedagogikos pagrindai. (2002).A. Галаглузова Ю. Šiaulių universitetas 40. 44. (1999). (1999). Kaunas: Technologija. Motivation and Personality.(1999). Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga.(1982). V. (2001).. Ocновы coциаьной педагоигки. Lepeškienė.. Rawls. Peaн A. Socialinis darbas. (1996). V. Žmogus ir socialinė aplinka. (2003).Социальная педагогика: практика. (1999).(1997). (2002). Vilnius . Rotas. (2002). K. Technologija 38. Avicena 32. Pastoracinė psichologija. Berlyn. Leidybos centras 34.В. Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. Leščinskienė D.24. Maslow.. Stankevičienė. Morozova G. Этика социальной работы. J. New York: Harper and Row.H. Vertybės.ׁ . 31. Coциальная педагогическая психология. Гледдинг. Kauno medicinos akademija 39. McLaughlin T. V.. Z. (2001). Socialinis ugdymas (2002). Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). 35.(1999). M. (2003). Reabilitacijos strategija.R. 37. (1996). Vilnius: Amžius. Vaibra 43. 36. 28.. bendruomenės veikla ir psichologija. Płužek. Steman C. Kaunas.. 47. Мотивация и личность. Negalės psichosociologija. Москва: Питер. 48. Utena. Ruškus J. 25. А.Н. Н. Vilnius: Valstybinis leidybos centras. V.A. Vaitkevičius. Š.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB. Vilnius.M. Craver S. (1996). Штинова Г.

К. Санкт-Петербург: Питер. Mocква. Групповая психотерапия. / Под ред. Кона И С. Рудестам. Словарь по этике (1981). 52. (1999).51. 59 .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->