Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis. Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų. 6 . praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. konkrečias individualias užduotis. organizuoja praktikos aptarimą. Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. t. Įformina praktikos dokumentus (sutartis. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius.) įstaigoje. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko. jų pareigas ir teises. aukštosios mokyklos dėstytojo. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą. numatytas pagal mokymo planus. Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas.įstaigos darbuotojo. kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas.metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. 2. kurioje atliekama praktika. darbo atlikimo aktus ir kt. vykdo jos atlikimo kontrolę. Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. 1. organizuojančio praktiką.2. dėstytojąmetodininką. išaiškina. būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas.y. supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. ir praktikos vadovo praktikos vietoje. o taip pat vadovą. grupės vadovo. parenka praktikos vadovus. Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. dirbantį toje įstaigoje. metodines priemones.

Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. yra: savikritikos skatinimas. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. suteikiant jam pagalbą. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose.metodininkas dirbtų kūrybingai. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. specialistas. o jo svarbiausia funkcija yra tame. auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. Dėstytojas. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. Pagrindiniai įgūdžiai. atsižvelgti į individualias globotinio savybes.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. o aktyvus studento mokymas praktikos metu. renginiuose. jos atlikimo grafiką. Dėstytojas. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. kuriuos kuruoja praktikos metu. santykiai tarp dėstytojų. kuriuos veda studentai. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. dėstytojų. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. tikslų ir problemų analizė. 7 .metodininko pagrindinis uždavinys. Vadinasi. įgyti studento pasitikėjimą. grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. kad dėstytojas. atviras iškilusių sunkumų aptarimas. Praktika turi būti organizuota taip. konsultacijose.metodininkų ataskaitas ir kt.metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. įtvirtinant žinias praktikoje. Rašo pažymį už praktiką.ne pasyvi kontrolė. žiniaraščius. gautas teorinių užsiėmimų metu. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. ekspertas. bet ir nuo santykių. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. Dėstytojo. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją.

užsiėmimų. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu. jos darbo kryptimis.2. Pateiktų išvadų aiškumas. 8 ..Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. Studento indėlis į tarnybos veiklą. Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų. kuris padeda studentui tobulinti .socialinis pedagogas“ ypatybes. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Įvairių situacijų suvaidinimas. Pateikia įvairių socialinių situacijų. skirtą praktikai. kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. dokumentais ir jų tvarkymu. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. Darbo autentiškumas.metodinį bagažą“. Stebi studento darbą. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus. 2. Profesinės asmenybės auklėjimas. kuris pasireiškia. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas. mokslinio pažinimo metodologija ir metodais. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu.. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu. Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos . Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui.

2. Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. pasitarimuose. rengiamuose įstaigoje. kurioje atliks praktiką. konferencijose. kurioje studentai atlieka praktiką.3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams. dirbančius socialinėse įstaigose. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. apvalūs stalai.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis. Komunikaciniai gebėjimai. 9 pedagogo praktika – 4 val. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. tokie kaip darbas mikrogrupėse. leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. psichologų-pedagogų konsiliumuose . tėvų susirinkimuose. specialistų. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. numatytas praktikos programoje. pedagogų taryboje. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. žaidimo modeliai. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. . Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. Tyrinėti. Dalyvauti viešuose renginiuose. grupinės diskusijos (ar grupėse). socialinės situacijos. treningai. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). darbo patirtį. analizuojant savo veiksmus. dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. seminaruose. susitikimai.

laiku atsiskaityti. aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Neatlikus reikalavimų. Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje. jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. 10 . Nušalintajam studentui. keliamų studentui praktikantui.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje. dalyvauti praktikos aptarime. darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika.

rugsėjo mėnesį. įstaiga. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. grupė. vienoje vietoje. kursas. pavardė.5 intervalo tarp eilučių. jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. bet paties studento likimo. fakultetas. socialinių darbuotojų. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą. geriau (vertingiau. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. 12 pt. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. tiek su asmeninių savybių. praktikos atlikimo laikas ir vieta. Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui. kad praktikos metu studentas susivokia. Studentai praktikos metu turėtų: 1. 1. kurioje atlikta praktika. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. kai bus baigtas universitetas. New Roman šriftu. jų klientais. kritiškai vertinti. 3. kylančius klientų atžvilgiu. naudingiau. Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. kalbinės raiškos ir realybės.3. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta. studento vardas. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. A4 formato lape. nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų.1. katedra.5 rankraštinio puslapio). vertinti savo jausmus. 3. Jei atsitiktų taip. Analizuoti įgyjamą patyrimą. reikalingų 11 . kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. tvarkingas. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. 2. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu.

jų struktūra. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. asmeniškais pastebėjimais. kalbinės raiškos ir realybės. Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. 1. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas. socialinių darbuotojų. 4. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius.t. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. kritiškai vertinti autorių teiginius.būsimai profesijai tobulinimu. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. 5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. jų problemas Rinkti psichologinę. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. 3. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. kritiškai vertinti. nurodančias ataskaitos trūkumą. 12 • • . Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį. kylančius klientų atžvilgiu. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai. Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. vertinti savo jausmus. klientų elgesį. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. pedagoginę 3. 2 globos namais. 4 analizuoti įstaigos darbą. jų klientais. Užduočių komentaras. studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas.

3) rūpestis dėl savo laiko. o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. t. tiek praktikai. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu. praleisto žemėje. kad mane kas nors gerbtų. ką aš po savęs paliksiu žemėje. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. bei įstaigos klientais. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu. Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. Ši užduotis yra betarpiškas.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus. empatija. yra motyvuotas. rūpestis tuo. nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. įstatus. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį.y.Maslow poreikių hierarchiją. tuo.Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. analizavimo įgūdžiai.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. kad šiandien būčiau pavalgęs. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai). gebėjimas argumentuoti išvadas.6. 13 . gebėjimas naudotis vaizduote. kokius įgūdžius ugdytis ir pan. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą. Plačiau apie A. anglų kalba .5. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam. Socialiniam darbuotojui. socialinio pedagogo veiklos planus. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. tiesioginis darbas su klientu. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose. Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. tiek dvasine. prasmingumo. Jei kyla nepasitikėjimas.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija). socialinio darbuotojo. kokių tikslų siekia. turėčiau kur pernakvoti. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius. A. A. būčiau kam nors reikalingas. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu. 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi. Analogiškos užduotys. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus.

Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. gydymo bei socialinėse tarnybose. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. Atvirkščiai. išsakyti savo pastebėjimus. o kas ne.abejonės. įvertinti patyrimą. iškelianti savus trūkumus. pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr. kilusios emocijos. vadinasi toje vietoje. skatina mokytis ir tobulėti. Jei taip yra. išgyvenimus. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. o gal su universiteto praktikos vadovu. Tuomet reikėtų. pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. Atliekant šią užduotį. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus. Ir ne tik sekti. vardas gali būti pakeistas. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. bet ir aprašyti. kurios gali išryškėti tik post factum. jei įmanoma. globos namuose. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. jo veiksmingumą. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. jų struktūra. 14 . STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. praktikos pradžioje ir pabaigoje. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. Nereikia minėti pavardės. atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. Susipažinti su ugdymo centrais. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. UŽDAVINIAI: 1. literatūros sąraše). surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. globos namais. Refleksija. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. būtina įvertinti skirtumą. kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. kur yra prieštaravimas slypi problema. Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko. Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. Reikia sekti savo jausmus. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose.

pagrindines problemas. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. jų problemas. kokia soc. ryšius su kitomis įstaigomis. ligonių ) elgesį. ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. 4. Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . 3. Išsiaiškinti. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. įstaigos privalumus. interesus. pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes. 5. jausmus. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. kilus esant toje įstaigoje. 3. pagrindinius tikslus bei uždavinius. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą. apraiškas. klientų ( globotinių. Pateikti samprotavimus. 2. netipiškas. trumpai analizuoja mintis. aplinką. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. Pateikti samprotavimus apie tai. kaip galėtumėt padėti klientui. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. siekius jų realizavimo galimybes. gyvenimo sąlygas. aplinką. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1.2. būdami pomėgius. socialiniais pedagogais. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. Savistabos analizė.

gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. Tiek studento būsimoje profesijoje. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą. jos 16 . Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. 5-oji. t. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. 3-ioji. nei padarytos klaidos. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. puikiai įvykdytos. praleidžia vieną užduotį. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. dėstytojas metodininkas. pastebėjimai. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. • užmegzti kontaktą su klientu. • stebėti. ar kitos užduotys. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą.y. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. pavyzdžiui. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. kylančias problemas. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka. Vertinant 3. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. ar studento dėstomos mintys. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Pasitaiko. 4 ir 5 užduotys. kad studentai. Praktika vertinama pažymiu. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis.

pažemintas. refleksijos įgūdžius. kurios jam įdomios. nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. atpažinti ir priimti padarytas klaidas. kylančių emocijų. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t.atskleidžia gerus studento pastabumo. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. tobulinti įgūdžius ir t. gelbstinčios jų raidai? 2. analizės. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. ir studentas jaučiasi neįvertintas. 4-oji. kaip galima padėti klientui. glaustas. kilus pirmajam sunkumui. tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. jo/s asmeniškas. o tai reiškia. pageidavimus. socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. tai nėra geras dalykas. socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). autentiškas patyrimas. nes studentas turi potencialius. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus.t. 17 . emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. tačiau samprotavimų apie tai. galinčios spręsti klientų problemas. Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. stokojama emociškai sodrių sakinių. emocijas. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys. gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. 3-oji. net jiems įtikti. pavyzdžiui. Labai lakoniškas. išgyvenimais. 5-oji).t. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. Nepažindamas savo išgyvenimų. Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus.). Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos. 2-oji. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis. kyla įtarimas. nėra. aktualios. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas. Kita vertus.

Pasamprotaukite. 5. įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. moralines vertybes. pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10. 6. kurios būtinos šiai profesijai.4. Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. kokių žinių. Pasamprotaukite. Apibūdinkite asmenybės bruožus. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 . Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8. Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. 7. kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. Kaip pavyko realizuoti.

darbo kryptimis. 32 auditorinės valandos). Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. siūlomus problemų sprendimo variantus. dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. vaikų ar senelių globos namų struktūra. 19 . klientų problemomis. antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). tirti jų materialines. pedagogines problemas. vaikų ar senelių globos namuose. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. 3. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. 64 auditorinė valandos). 32 auditorinės valandos).3. Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. 4. socialines. diagnozavimą. 48 auditorinės valandos). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. 32 auditorinės valandos) modulius.2. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. kad jos būtų išspręstos. Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. 2. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis. Praktika sudaryta iš dviejų dalių. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. Socialinės pedagogikos (4 kreditai. Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais. Tai “šviežios žinios”. išskirti įstaigos ypatybes. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. jų problemų tyrimą. Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. psichologines. Kiekvienas iš uždavinių konkretina. 48 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. jas diagnozuoti ir analizuoti. klientų arealu.

3. 32 auditorinės valandos) modulius. klientų arealu. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. Socialinės psichologijos (4 kreditai. 48 auditorinės valandos). Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. tirti jų materialines. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. 48 auditorinės valandos). 64 auditorinės valandos) modulius. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. vaikų ar senelių globos namų struktūra. kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. Gilindamiesi į savo jausmus. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. jas diagnozuoti ir analizuoti. 20 . socialines. uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. Vertinant perspektyvos aspektu.Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 7. 4 darbo su klientu užduotys 5. 2. 6. 2. 48 valandos). pedagogines problemas. 2. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. kad jos būtų išspręstos. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). Šeimos psichologijos (33 kreditai. Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. Be to reikalauja apmastyti. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. 1 darbo su klientu užduotis 1. darbo kryptimis. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. aukščiau) modulių įsisavinimą. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. Socialinės politikos (4 kreditai. 48 auditorinės valandos). 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. kvalifikacijos tobulinimui. 1. 48 auditorinės valandos). 2. juo pažindami. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. Praktikos tikslo. kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Socialinės psichologijos (4 kreditai. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. klientų problemomis. 1 darbo su klientais užduotis 1. psichologines. Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai. 64 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). 48 valandos). 8. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais.

Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus. užduotis užduotis diagnozavimą. vaikų ar senelių globos namuose. jų problemų tyrimą. siūlomus problemų sprendimo variantus. 21 . nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais.

kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. jų kaita ir pan.). jausmų. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. išgyvenimai. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti. socialinio darbuotojo. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų. Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis. lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. 22 . Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą. Čia būtina priminti. betarpiško bendravimo patyrimu. aprašomas kliento atvejis. Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. rezultatai. Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna. kokie yra pasiekimai. tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose. įgyta patirtis atliekant praktiką. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. klientais. lankomosios priežiūros darbuotojais. kliento asmens bylos duomenimis. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje. klientų arealo schemą) 1. instrukciją prieduose).3).y. turi skirtingas užduotis (žr. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje. kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto.Praktika. 4). jausmai bendraujant su socialiniais. t.

. amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai.1. pavyzdžiui. Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas.t. Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. 8-os. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena. pokalbio su socialiniu darbuotoju. Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). pavyzdžiui. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų. Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. kalbantis su administracijos darbuotojais.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu).2 ir t. kuris gali būti pakeistas. kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu). svarbiausi įvykiai. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais. Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. pagrindinės problemos esmę. 9-a užduotys 23 . Šios išvados sudarytų vienos. 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį. Jei taip atsitinka. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja. asmens bylos duomenų. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais. 6. sprendimai. sąraše nurodoma tik vardas.1 bei literatūros sąraše 4. 1. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. socialiniais darbuotojais. 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7. Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados. I).t. socialiniais darbuotojais ir t. įvaldytomis tyrimo. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. 8-a. padarytos išvados. buvusios klaidos. įstatais. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr. 7-os.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. 5. įvertinimas ir išvados. Praktikos ataskaitoje 7-a. grupės auklėtojomis (VGN). pokalbiais su klientais. analizavimo metodikomis.2). tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę. 10. Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. 1.

ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą. Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. kokių yra pageidaujama labiausiai. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis. realizuojant planą. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. jų pagrindu padaryti sprendimai. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. Susipažinti su SPS struktūra. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). kilę bendraujant su klientu. Aprašymas žymimas VI punktu. 3. SPS klientų arealu. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. darbuotojų funkcijomis. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat. teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. įstaigomis. realią eigą ir savianalizę. numatomos jų ištaisymo galimybės. praktikos užduotimis. veiklos kryptimis. Susipažinti su teisiniais aktais. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. 24 . 2. mintys susiję su klientais. 10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį. atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų. vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai.

kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę. nutikę praktikos metu. Pasiūlymai. teikiamų paslaugų reitingą. kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. 2. studento nuomonė ir pastebėjimai. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas. 5. SPC. teikiamų paslaugų sąrašą. jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. jausmus. Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose. paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. 2. kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį.3). Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams.4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). ryšiai su socialinės paramos skyriais). Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. priedas nr. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai. koncentruotą viename pastate. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. Savianalizė (analizuoti savo mintis. 3. 2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). SPC ir NN klientų ypatumus. SPS.4). 25 . pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr. Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu). SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui. Tirtų klientų atvejų aprašymus. Nakvynės namuose (toliau NN).Darbas su klientais2 1. 4. stipriausi įspūdžiai. Trumpai pakomentuoti SPS. N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą.

Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. mintis.3. skyriumi. visuomene. įstaiga(-omis). išvados. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika). 5. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. susiję su klientais. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu. funkcijomis. Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. globos namai. 4. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. įvertinimas. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. 3. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. moksleivių namais ir pan. praktikos užduotimis. 2. Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. 6. prieduose nr.2) laisvalaikio užimtumo seansus. Pravesti 4 (neak. pareigomis. Praktikos kaip proceso vertinimą. nurodyti svarbiausias problemas. klientų santykius su personalu.1). organizuoti ir pravesti 4 (neak. įstaigos klientais. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. 3. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. 26 . Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. nurodyti. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą. jų tenkinimo galimybes. 4. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. Susipažinti su įstaigos struktūra. pensionatai. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. personalo sudėtimi.2) savaitinius užsiėmimus.) bei visuomene (visuomeninės organizacijos). Darbas su klientais 1. 2.

Įstaigos aprašymą. Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. Reali susitikimų/seansų eiga. 8. 9. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai. Klientų psichosocialinių problemų analizė. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes.4). 5. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę. Praktikos metu vesti dienoraštį. jo pageidavimai ir poreikiai.4). Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr.1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). nr. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis). 4. 11. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. tiek nesėkmės priežastis). nutikę praktikos metu ir išgyvenimai. Keturių (neak. Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą.2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais. Kliento savijauta įstaigoje. nurodyti tiek sėkmės. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. keliami uždaviniai ir planuotos užduotys. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą.7. 27 . svarbiausios tradicijos. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija. 10. numatomas darbo su šia grupe kryptis. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis.2. poziciją įstaigos 2. Pravesti 2 (neak. pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. 3. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. personalo pareigos. priedą nr. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.

spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą.1) scenarijus(-ų). Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. Plane turėtų atsispindėti keli variantai. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. ar studento dėstomos mintys. nurodyti. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. tiek nesėkmės priežastis). gyvenančių VGN (SGN) problemas. Tiek studento būsimoje profesijoje. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas. Planuoti savo veiklą. VGN. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). pagrįsti. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. Išskirti sąlygas. nei padarytos klaidos. 6. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN).• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją. t. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. 7. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas.y. jausmus. • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. Praktikos kaip proceso vertinimą. mintis. 28 Studentai turėtų gebėti: . detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. pastebėjimai. susiję su klientais. nurodyti tiek sėkmės. Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys. Pagrindinius veiksnius. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. jomis remiantis atlikti tyrimą. kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). Dviejų renginių (neak. Savianalizė (analizuoti savo mintis. praktikos užduotimis. įstaiga.

tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. Atsakomybės jausmas.y. t. būdingų tik šiai praktikai. Analizuoti ir vertinti savo veiklą.. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. Pavyzdžiui. pasirinkimas ar pan. 5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių. empatija kito atžvilgiu. pagrindžiami. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. turi būti argumentuojami. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. ataskaitos rašymo nuorodos. palaikymo. palaikymas. Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus. kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. padrąsinimo atmosferą. Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. gebėti atskleisti jų priežastis. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. pagrindžia jų buvimą. jos sąlygoja empatijos. Jeigu studentas. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. kurio sąnaudos nėra vertinamos. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą. stebimosios socialinio darbo praktiką). o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. Analizuoti kliento elgesį. Organizuoti popamokinius renginius. Vienas ar kitas studento veiksmas. Kartais studentai mano. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus. Tačiau yra ypatybių.

jis turi būti labai gerai argumentuojamas. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. 11 – 15. susijusių su įstaiga. Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6. pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. bet keli variantai. Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas. patyrimo analizės. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. 4. Tam. Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija.18 metų VGN klientų problemos? 2. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama. 48 auditorinės valandos). Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. tinkantis bet kuriam klientui. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. 15 .veiksnių. neatskleidžia jų dinamikos. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. išgyvenimų. kad studentai. 20 auditorinių valandų) modulius. įvardinamos konkrečios plano dalys. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija. per daug abstraktus. Kartais pasitaiko. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. atlikę kliento atvejo analizę. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. 9 – 11. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. jei pateikiamas ne vienas planas. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. Tai reiškia. pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas. Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. žyminčios etapus. • Praktikos aptarimo klausimai 1. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. paviršutiniškas. Kokios yra 7 – 9. nepateikia jo problemų sprendimo plano. Nepateikiamos pastabos. Praktikos ataskaitos privalumas.

nusikaltimus padariusių asmenų. skirtingo amžiaus. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . prasmingą ir visavertį gyvenimą. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. prevencinių tarnybų struktūra. kelia pavojų visuomenei. Mokėti nustatyti. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų. Susipažinti su vaikų. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. ypač paauglių.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. socialinio pedagogo kompetencija. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais. G. miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. Radzevičienė. psichosocialine situacija. stiprius svaiginamuosius gėrimus. 2001/. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. įvardinti. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. suaugusiųjų globos.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus. Pagrindinės problemos. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. toksines medžiagas. netinkamo elgesio. 2.3.3. Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa. socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą. nesimokymo. jaunimo. Praktikos uždaviniai: 1. asmenų poreikiais. psichosocialinėmis problemomis. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. sėkmingam jų sprendimui. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas. linkę išbandyti narkotikus. 3. bendravimo ir kitas problemas.

kitais personalo atstovais. kolektyviniai-. dirbančius specialistus ir jų pareigybes. siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. valstybines organizacijas. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. skurdas. savivertę. globėjais. specialistus. pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. interviu. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių. įstaigos darbo organizavimą. 3. vertybines sistemas. siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). mokyklos nelankyma. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį. socialinės problemos. daro analizuojamo atvejo išvadas. numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose. bendraamžiais ypatumus. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. 2. kurių vadovų manymu. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. Įstaigos aprašymas 3 . Atvejo analizė. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. privačias verslo ir administravimo struktūras). užduoties tikslus. priežastis. vaikai. bandoma ieškoti priežasčių. lūkesčius. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais). grindžiant juos konkrečiais. administracijos. atviri-. Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1.4 puslapiai. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu.- vaikų nepriežiūra. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti.. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. veiklos kryptis. pan. trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. specialistais. Susipažinimas su įstaiga. stebėjimai-uždari. nurodyti asmens charakterio ypatumus.). pan. pedagogais. smurtas šeimoje.

vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. skirto prevencijai. santykius su pačiu savimi). taikymo galimybes. profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus. šeima. 8. Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. specialistų – specialistų. pasitelkiant NVO. renginio forma. Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. c) numatyti įstatymų. institucijoje dirbančiais specialistais. santykius su mokykla ir mokytojais. leidžiančių spręsti problemą. renginio apipavidalinimas. sprendžiant konkrečias problemas. 6. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. Stebint specialistų ir asmens bendravimą. Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. Parengti asmens psichologinę charakteristiką. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. specialistų – tėvų (globėjų). uždaviniai. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. santykius su draugais ir aplinkiniais.vertinimą. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. 33 . Renginio. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. 7. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. renginio užbaigimas. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. globotinių motyvacijos ypatumai. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu. renginio eiga. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. bendruomenę.

gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. VI – oji užduotis – 10 balų. gebėjimus. 2 užduotys (25 proc. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu. IKI = 1. kitam personalui. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę.9.) + 3. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip.6 užduotys (25 proc.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei. Nurodyti. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. žinias.Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. charakteristiką. II – oji užduotis – 20 balų. stebėjimus. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse. specialistams. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje. gebėjimą organizuoti pokalbius. interviu. III – oji užduotis –30 balų. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. kurioje atlikta praktika. savianalizės lygmenį. a.) = 100 proc. kuruojantiems praktiką. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. vadovo. kurioje I–oji užduotis – 10 balų.4 užduotys (50 proc. aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas.) + 5. b) SPP katedros darbuotojams. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės. 34 . Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį. 10. c) kiti pasiūlymai ir pastabos. V – oji užduotis – 10 balų. apimtį).. IV – oji užduotis – 20 balų. IKI = 100 balų. d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių. ar buvo dalykų.

SPP katedros vedėjas. apie tai referuoja katedros posėdyje. pokalbių. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. kūrybiškumas. 35 . skurdūs refleksiniai įgūdžiai. Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. Dėl klausimų. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. užduočių vadovas. interviu. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas. atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus. susijusių dėl praktikos įvertinimo. Praktika vertinama pažymiu. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą. neinformatyvūs. prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. nelogiški užduočių aprašymai. nenuoseklūs. tvarkingas. stebėjimo ar kitų metodų. skirtų informacijos rinkimui. naudojimas. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją.

VTAT bei prevencinėje tarnyboje.modernių”. kad studentas yra .stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: .. trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą. Taigi. 2002.tradicinių” ar net . suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis.dominuos klinikinė paradigma.. kaip pamatine teorija.. sąlyginai galime teigti. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. bet ir . Iš teorijos paskaitų studentai žino. 36 . kaip socialine interakcija. kita vertus.. studentas galėtų remtis Rawls mokymu. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti.4. kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik .Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”. 2) .. humanistinis ugdymas. progresyvizmo pedagogika. pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. reikalingų socialiniam pedagogui apskritai. socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje.. kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”. bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus.. sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją. antra.patyręs”. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant. turėtų ne tik . ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma. bei . kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. tokiomis. kitose.4. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. Praktikos metu.312-315). kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape. išryškinant egzistuojančias problemas. Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis.. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. jis turi nemažai teorinių žinių.filosofuoti”. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti.Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. pragmatizmas.. kitomis teorijomis. kaip dirbti su neįgaliaisiais. p. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką. Viena vertus. nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) .

Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. susipažinęs su institucija. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. jei jos 2 3 . išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką. 4. Tikslų. kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. 2. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą. studentas. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. Praktikos tikslą. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų.Tikėtina. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. sukonkretina uždaviniai: 1. 3. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. išryškinant egzistuojančias problemas. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui.studentas. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų.

Rekomendacijos. darbo tikslas.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4. Panaudojama daugybę detalių 3. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3. 2. 3. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. Išvadų validumu 3. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. Surinkti duomenis. Parengti rekomendacijas. Atsiskaitymo forma. 7.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas. darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. 3. Anotacija. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1. 5. Planinga tyrimo rezultatų analizė. Visuminis (holistinis) pobūdis. Duomenų patikimumu 2. Išvados. pateikiančias edukacinių pasiūlymų. 38 .darbo esmės pristatymas. 2. 5. Išsikelti hipotezę ar klausimus. 4. 4. Parengti tyrimo atlikimo metodiką.problemos aktualumo pagrindimas. Įvadas. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. darbo objektas. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2. Stebėtojas.Tyrimo uždaviniai: 1. 8. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1. Padaryti išvadas. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą. 6. detalių gausa 2. Nusistatyti tyrimo tikslą. Rezultatų apibendrinimu. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. uždaviniai.

Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai. Pravesti visus užsiėmimus. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. užsiėmimų išplėstinių konspektų.Prieš atliekant užduotį. Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją. Uždaviniai: 1.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių.užduoties ataskaita. išanalizuokite informacinę lentelę. Atsiskaitymo forma. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I. Pateikti ataskaitą raštu. pateiktą C. Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 .M. bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. loginis. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2. kontekstinis. Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. 3. Ataskaitos struktūra: 1. 2.

Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. Tikslai 3. Ataskaitos struktūra: 1. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. darbo įrankis. Esamos situacijos analizė 2. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Studento refleksija 4. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Įvertinimas. Parengti ataskaitą raštu. Atsiskaitymo forma. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Individualus planas 3. bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. Uždaviniai: 1. Metodai 4. Įgyvendinimo eiga 5. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1.užduoties ataskaita. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį. įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių.4. norint pakeisti situaciją. Raštu parengti individualų planą 2. Jį įgyvendinti 3. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Atkreipkite dėmesį į: 40 . tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas.

iniciatyvumą ir pan. Užduoties anotacijos 2. Atsiskaitymo forma. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Studento refleksija 4. 4. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Praktikos vertinimo kriterijai: 1. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai. Uždaviniai: 1. 3.1. Ataskaitos struktūra: 1. ataskaitos parengimo laiko ir pan. artimaisiais. 41 . 2. kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. Organizuoti ir pravesti renginį 2. 2. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5. atlikimo laiko. globėjams. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Parengti ataskaitą.). 5. personalui ar kitų grupių klientams) 3. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Renginio scenarijaus 3. Parodyti renginį svečiams (tėvams.užduoties ataskaita.

Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. 4. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. 5. Klientų. Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai.3. 4. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. 4. 8. 2. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. ataskaitos parengimo laiko ir pan. 2. jų artimųjų atsiliepimai. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. 3. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . jų artimųjų atsiliepimai. Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. 3. atlikimo laiko. Įtaigūs klientų. Klausimai praktikos aptarimui: 1. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. 9. 6.

Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.4. Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 .

Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. žinias. Socialinio darbo etika. pedagogų. mokyti. kada studijų krypties (Socialinė psichologija. Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius.) moduliai jau yra išklausyti. planuoti. 2. Socialinis darbas su šeima. gebėjimus. kaip formuojasi mikroklimatas. vertybės. dokumentų tvarkymu šiose institucijose. vertinti jų pokyčius. 44 . pasirinktą ugdymo kryptį. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis.Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą.4. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. 4. mėnesiui. deviantinėmis asmenybėmis. popamokinės veiklos. kaip ir kuo gyvena įstaiga. kur išvardinti veikiantys būreliai. diagnozuoti. Praktikos uždaviniai : 1. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui.5. analizuoti. savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika. pedagogų kompetencija. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos. tėvų tarpusavio santykiai. vaikais ir jaunimu ir kt. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas. sėkmes ir nesėkmes. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1. vadybos ypatumai. vertybes. 3. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. ugdytinių. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. tradicijas. 2. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. Tai yra baigiamoji praktika.

Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 . Atliekant šią užduotį. konsultacijos. mokyklos nelankymas. kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas. Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu.) turinčių vaikų imtis. esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. giminaičiai. jie gali ir turi būti modifikuojami. draugai. 4. kad mokytojai nuo manęs atstotų“. Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt. Sudarant šį pasą. Šie gausūs. policijos pareigūnas. mokytojas administracija ). pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. galimi sąveikos variantai. šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai. specialusis pedagogas. elgesys. jų atsiradimo priežastys. kvaišalų naudojimas. grupiniai susitikimai ar kt. Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. gydytojas. Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. tradicijas. juos reikia detalizuoti. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. sąlygos bei jų sąveika. Beje. papildomų informatorių (bendramoksliai. savaitės planą bei veiklos programą. „Vaikai manęs neklauso“). vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. 3. reketas. diskriminacija ir kt. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis. pasitelkdamas šeimos. beglobiai.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį. „Manęs niekas nesupranta“). Individualus darbas su ugdytiniu. ekspertų (psichologas. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“.). 1995). tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. VTAT specialistas ir kt. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu. Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos. ją išanalizuoti. atskleista jų turinio esmė. linkę nusikalsti. kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius.). Taipogi. pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį.).

naudojami metodai. grupiniu. Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu. motyvuotas darbo metodų parinkimas . konkretūs atlikti darbai . Tikslų aiškumas.pageidauju. žinių. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote). kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys. kur turi analizuoti savo lūkesčius. įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu.. vertybių. sisteminti informaciją. teikti konkrečią pagalbą.. bet teritoriniu aspektu ).“). tikslai.prie žmogaus.individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją. perteikiant jų turinio esmę (pvz. Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . socialines problemas visybiškai (ne instituciniu.. idant situacija palengvėtų. konsultacija. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje). paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją. Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. 46 . kelti tikslus. sprendimo žingsniai. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. gebėjimų pokyčius. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P .. Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. jie turi būti aprašyti. jos veiklą . prisiimti atsakomybę dėl sprendimų. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją.darbo planai I . žingsnių nuoseklus išdėstymas. 5..

Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. žinių ir gebėjimų virsmą. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne). konkrečios pagalbos teikimui.Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. komandos narių. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai). bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. 47 . stebėti vertybių. mikroklimatu. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus. priežastis. analizuoti. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. užduočių parinkimui. kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. ekspertų. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai. tradicijomis.

Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. Socialinio darbo istoriją. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų. o studijų procesas ženkliai modernėtų. mąstymo. Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio.).). analizuojant. 48 . Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. kritinę nuostatą į mokymąsi. savianalizę bei profesionalumą. gebėjimus. Socialinio darbo etiką. vertinant. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę. praktinių sprendimų būdus. kurio esmė vidinis asmens dialogas. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo.Realizuoti prasmingas. žinias. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. informacinės visuomenės plėtra. teoriją. filosofiją. jausti savo jauseną. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija.4. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. priimant ar atmetant vertybes. kurių studijų procese niekas nemokė. atsakomybę už studijas. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje. atlikdami praktikas. savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo. kūrybingiems ir kompetentingiems. Praktikos uždaviniai : 1. taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. iš naujo įvertinti vertybes. 3. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. refleksija pagrįstas studijas. o kaip procesas. atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos. jai skiriama 3 kreditai (120 val. savianalizę ir profesionalumą. 2. iššūkiams. švietimo ir ugdymo institucijose. Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai.Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną .6. savęs tobulinimo procesu.

kurie įdomiausi asmeniškai. Ši praktika organizuojama. sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. Taigi. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. aktyvus eksperimentavimas. sudaryti tokias materialiąsias. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. kuriame neatmetama teorijos svarba. kur žinojimas tampa procesu. pripažįstant jos kvescionavimą. o ne kontroliuoja. Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. su kuriais dažniausiai susiduriama. vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . konceptą. grįstas refleksija. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu. technologijų žinių. abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. fleksibilumą bei universalumą. 49 . remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. svarbu ir viena ir kita. tuomet. o ne rezultatu. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . analizuojant. t. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis. kitais profesionalais. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą. atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. jų teiginiai ir pasirenkami tie. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. kad stokojama socialinio darbo teorijos. Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. paritetinių santykių. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį. Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija. kurį skaitė vadovėliuose. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos .užduotys. mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. matyt. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. girdėjo per paskaitas.y. kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės.prasmingas mokymasis. laiduojančiomis efektyvias studijas.

Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu. intuityvus suvokimas. kurio metu žinios yra kuriamos. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę). kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. III. analizuoti save. kad mokymasis yra procesas. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. Kiekvienas profesionalas. pastebėjimai. siekiant profesionalumo ir kompetencijos. subjektyvus asmeninis išmanymas .esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus. jas papildant naujomis žiniomis. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė. egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. jausmų ir vertybių virsmą. 50 . Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. kita vertus. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį . Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. transformuojant asmeninę patirtį. studentai turėtų suvokti. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai. Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei.Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. savo patirtį ir mokslinę veiklą. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai.

kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . Studentas iš objekto. kuriame individuali patirtis. keičia vertybių sistemą t. jausmų plėtrai. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą. Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje.y. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. vertybinius pokyčius. jausminius. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. ji apmąstoma. Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. įgyjama žinių. eksperimentavimas. reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami. kuriančiu savo teorijas subjektu. kiekybę ir motyvaciją. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. emocinės patirties. Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. o ne studijų turiniu ir esme. praturtinama asmenine patirtimi. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą. kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. kuriamos studento naudojamosios teorijos. emocinius išteklius. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką.Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. aktyviu. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams. eksperimentuojančiu. vertybėms. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida.

4. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. Sąžinė. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. jeigu pats pasižadėjo padėti. Kokius jausmus besukeltų klientas. pervertinęs klientą. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. Reikia pripažinti. Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. . apie tuos sunkumus. jų artimaisiais ir bendradarbiais. apie padarytas klaidas. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. kurias būtina suteikti. apie problemos sprendimo galimybes. Objektyvumas. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu. dėmesingi. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. laimės ir teisingumo vaizdiniais. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. santykiai su juo turi būti geranoriški. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. korektiški. kaip asmenybės savybė. Garbingumas. atsiriboti nuo savo emocijų. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė. darys net ir tai. neįvertinęs – atvirkščiai. ir mažuose darbuose. jis gali pareikalauti neįmanomo. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. su kuriais susiduriama darbe. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. ko jam visai nevertėtų daryti. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. /1/. ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais. bet ir darbais. Priešingu atveju. Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose. Sąžiningumas. Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. Socialinis pedagogas – žmogus. Teisingumas.

. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. Bendraudamas su klientu. jo pasimetimą. įpročius”. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. Santūrumas ir savitvarda. 53 . tikėjimus. ir trūkumai. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas. Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. koks jis yra. /3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. nepažeminti. bendradarbiai ir kiti asmenys. svariau argumentuojant pasiūlymą. pagaliau. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. kuriose jie atsidūrė. palaikyti jį. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas./4/. Susidurdamas su klientais. įsitikinimus. ir su bendradarbiais. “Pakantumas – moralinė savybė. koks jam atrodo teisingas. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. ligotais. Pagaliau. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui. neužgauti savigarbos. pripažinimu jo teisės būti savimi. turėti savus įpročius. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. pažemintais. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. tokį gyvenimą. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų. padrąsinti klientą. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. Taktiškumas. Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. įsitikinimus. požiūrius. Tačiau pakantumas nereiškia. be kurių jo profesinė veikla negalima. gyventi. nusivylusiais žmonėmis. ir neigiamus. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . prislėgtą nuotaiką. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės.

teigiamų emocijų sukūrimu. normalių gyvenimo sąlygų. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . gauti iš jo ˛žinių.ši savybė. Šios asmenybės savybės. dirbantis socialinis apsaugos srityje. negu savo kaimyną” . kad klientas pakeistų nuomonę apie save. ir svetimas – nuodėmes. galima ugdyti savo vertybes. Specialistas.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu.ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo. pesimizmą. matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. Meilė žmonėms . atitinkamai. įveikti sunkumus. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. kaip sakoma. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. o pasipūtėliškumas. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. savybes. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. o konstruktyviai kritikuojant patį save. pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. socialinis darbuotojas turi stengtis. Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. o geras. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. tačiau jis negali ignoruoti realybės. ”lengviau mylėti visą žmoniją. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms. bet ir atsilieps klientų savijautai. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. Turinys specifiškas: ji veikli. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu.y. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. kad ji būtų suvokta. jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. ką kalba klientas. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį. artimu žmogumi klientui. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. jeigu tai būtina pastarojo gerovei. Mokėjimas analizuoti savo veiklą. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. t.Dar daugiau. atvirkščiai. mokytoju. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus. Tačiau. savo ruožtu. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas.nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes. Gerumas. mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. o. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir. Nežiūrint į tai. neduos naudos. Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais.. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi. sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. 54 . prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus.

bet ir tam. kad įveikti kliento pasyvumą. nuskriaustus. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. užuojautos.Optimizmas. sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. t. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. prislėgta būsena. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. nelengva išsaugoti optimizmą. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. Ir jis žino. tačiau tai būtina. suteikia gėrį. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas. nei tiki. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. o to neįmanoma įgyvendinti. išvargintus daugybės problemų žmones. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. Praktika rodo. Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. jeigu jis pats nei viliasi. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. kad įveikti save. kad . socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. paguodos. klientas pirmiausiai ieško atjautos. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą. nusivylimu savo jėgomis. įveikti silpnąsias asmenybės puses. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą. pasimetimas. Atsižvelgiant į tai. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. atsirandančias veiklos procese. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. galimybėmis. supratimo poreikiai. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. Specialistui. Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. dažniausiai mato nelaimingus. ir subjektyvių priežasčių. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. Sąmoningas ir valingas kryptingumas. savo silpnybes.y. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. Valingumas. nes be materialinės. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. įveikiant save patį. kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias.

kuris profesionaliai atlieka savo pareigas. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą. daryti ją produktyvesne. o tas. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus. kas leidžia koreguoti veiklą. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes. padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. bendraujant darbas ir užbaigiamas. jo viltis ir lūkesčius. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. aplinkiniais ir bendruomene.darbuotojas. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. Bendraudamas su kolegomis. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. parengia bendrą veiksmų planą. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. tačiau lieka abejingas klientams. 56 . jo objektyvų statusą ir funkcijas. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga.

. G. (2001). (1998).. vadovas. Socialinio darbo praktika.. E. p. Vilnius: Presvika. Kirby J. (2001). R. Bydam. Tallinna Raamatutrukikida 3. Psichologinis konsultavimas. Talinas. Pedagoginio tyrimo įvadas. Š. Šiauliai. Šiaurės Lietuva 12. Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. R. A.(2000). 4. K. V. Š. KTU. 13. Kalendorinės šventės (scenarijai. 60-67. Socialiniai mokslai. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. C. (2000).(1980). Vilnius: Lumen. 16.. Š.Experiental Learning.. V. V. žaidimai). Bendrieji gebėjimai. Černius. Vilnius. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. (1998). A. New Jersey. Kočiūnas. (1997). Bitinas B. ir kt. (1999).. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. Elijošius E. Šiaulių universitetas 19. (2001). (1998). Každailienė. 23.. 5..189-197. Kolb D. Mazūrienė. 8. Baranauskienė R. Navaitis. Juodraitis A. (1999). (1984). (2202). (2001). Psichiatrinė reabilitacija. Grunewald.Literatūra: 1. Jankevičienė. skirtų žmonėms su negalia. Charles. Bakk. V. Sadauskienė. p.. Kemerienė. (2001).: Alma littera. Jucevičienė P. Globa. Johnson. Baranauskienė R. 7. Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija.. Šiaulių universitetas 18. Giedrienė. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras. ir kt. (2003). 15. Edukologija. Vaikų psichologinis konsultavimas. (1999). (1997). 22. 11.Padagogik. Belardi N.. Profesinio apsisprendimo metas.. Grudzinskas. dainos.. J. Kočiūnas. Logotipas 21. Frankfurt a Main. Socialinė pedagogika. R. Anthony W. Experience as the Source of Learning and Development. S. (2001). Socialpadagogische Arbeitsfelder.M.A. Vilnius: Avicena. 17. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. Petronis. V. Šiauliai. (Hrsg. R. (2000).Ugdymo filosofija.. Karvelis V. J. 2. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. 6. Įstatymų. V. Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. (1995). 10. Pedagogika. Acta Pedagogika Vilensia. Charibdė 9. Leliūgienė I. (1999). 20. Kaunas: Poligrafija ir informatika. A.). Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. 57 .

V. Санкт-Петербург: Евразия. K. 31. Vilnius. (2002). 35. (1995).: Eugrimas. Socialinis darbas. Мотивация и личность.. Ocновы coциаьной педагоигки. Negalės psichosociologija. Marijampolė: Piko valanda. V. McLaughlin T.(1982). Vaitkevičius.Социальная педагогика: практика.ׁ . 42. New York: Harper and Row. Vaibra 43.В... Coциальная педагогическая психология.Л. (1996). Z. Мустаевa Ф.24. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.(1997). Психологическое консультирование. Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga. (1996). 33.R. Avicena 32. Filosofiniai ugdymo pagrindai.(Hrsg). Rawls. Maslow. (1999).. Vilnius: Evalda. V. M. bendruomenės veikla ir psichologija. Technologija 38. Š. Motivation and Personality. (2002). Vilnius 27. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. Kaunas: Technologija. (2003).A. А. Berlyn. Sutton. J. J. (2002). Martin K. (1997). dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais. V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Lepeškienė.. A. Сорвачева Г. Utena. Stankevičienė.Н. Vertybės. 36.. Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. Craver S. Kaunas. 49.. (1999). 37. Vaikų šventės. Mokymo kursas personalui. П. Этика социальной работы.(1999). Morozova G. С. Маслоу. Ruškus J. (2001).Šiuolaikinė ugdymo filosofija.A. Peaн A. (1996). (2003). Vilnius: Amžius. 29.. Mocква.M. (2001). (1970). Publishers.. (1996). Москва: Питер.М: ВЛАДОС. Штинова Г.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB. 25. Mocква. Žmogus ir socialinė aplinka. 47. 41. Kauno medicinos akademija 39. Paulauskytė V. Н. Socialinės pedagogikos pagrindai. L.(1999). Ozmon H. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai. (2002). Leščinskienė D. 46. V. Płužek. Reabilitacijos strategija. Leidybos centras 34. (1993). Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). Socialinis ugdymas (2002). Rotas. 48. Leliugienė. Šiaulių universitetas 40. Reabilitacija. (1999). Steman C. Demokratiškumas. 26. Галаглузова Ю. 28. Įvairovė. Politinis liberalizmas. V. C.. (2001).. Гледдинг. Koломинский Я. 45. А 58 . (1995). V..H. 44. Žydžiūnaitė V. Vilnius . 50. 30. Pastoracinė psichologija. Медведева Г..

К. / Под ред. Кона И С. Mocква. 59 .51. Групповая психотерапия. Санкт-Петербург: Питер. Рудестам. Словарь по этике (1981). (1999). 52.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful