Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą. Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas.y. supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. Įformina praktikos dokumentus (sutartis. dirbantį toje įstaigoje. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius. grupės vadovo. 2.2. Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas. kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas. t. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. vykdo jos atlikimo kontrolę. Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. organizuoja praktikos aptarimą. konkrečias individualias užduotis.įstaigos darbuotojo. kurioje atliekama praktika. organizuojančio praktiką. 1.) įstaigoje. jų pareigas ir teises. Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis. parenka praktikos vadovus. Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose. ir praktikos vadovo praktikos vietoje. dėstytojąmetodininką.metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. o taip pat vadovą. darbo atlikimo aktus ir kt. metodines priemones. aukštosios mokyklos dėstytojo. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. 6 . kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). numatytas pagal mokymo planus. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose. išaiškina.

dėstytojų. suteikiant jam pagalbą. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę. ekspertas. kuriuos kuruoja praktikos metu. o aktyvus studento mokymas praktikos metu. Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. 7 .metodininko pagrindinis uždavinys. auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. yra: savikritikos skatinimas. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. tikslų ir problemų analizė. Rašo pažymį už praktiką.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais.metodininkų ataskaitas ir kt. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas. bet ir nuo santykių. renginiuose. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. žiniaraščius. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją. Vadinasi. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus. įtvirtinant žinias praktikoje. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. Dėstytojas. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes. atviras iškilusių sunkumų aptarimas. konsultacijose. santykiai tarp dėstytojų.metodininkas dirbtų kūrybingai. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. specialistas. kad dėstytojas. jos atlikimo grafiką. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu. Praktika turi būti organizuota taip. Pagrindiniai įgūdžiai. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose. kuriuos veda studentai.metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. gautas teorinių užsiėmimų metu. atsižvelgti į individualias globotinio savybes.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. o jo svarbiausia funkcija yra tame. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. Dėstytojo. įgyti studento pasitikėjimą.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. Dėstytojas.ne pasyvi kontrolė.

Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos .socialinis pedagogas“ ypatybes.Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. Įvairių situacijų suvaidinimas. 8 . Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus. 2. mokslinio pažinimo metodologija ir metodais. kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. Darbo autentiškumas. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu.. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu. kuris padeda studentui tobulinti . Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu.. Stebi studento darbą. Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. jos darbo kryptimis. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Studento indėlis į tarnybos veiklą. dokumentais ir jų tvarkymu. Profesinės asmenybės auklėjimas. Pateikia įvairių socialinių situacijų. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas. kuris pasireiškia. skirtą praktikai.metodinį bagažą“.2. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. Pateiktų išvadų aiškumas. užsiėmimų. užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą.

darbo patirtį. susitikimai. Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. dirbančius socialinėse įstaigose. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. žaidimo modeliai. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). tokie kaip darbas mikrogrupėse. tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. kurioje atliks praktiką. Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. kurioje studentai atlieka praktiką. psichologų-pedagogų konsiliumuose . socialinės situacijos. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. analizuojant savo veiksmus. aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu. Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą.3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). 2. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Tyrinėti. konferencijose. Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. 9 pedagogo praktika – 4 val. grupinės diskusijos (ar grupėse). numatytas praktikos programoje. seminaruose. Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą. treningai. tėvų susirinkimuose. specialistų. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. pasitarimuose. apvalūs stalai. rengiamuose įstaigoje. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. Dalyvauti viešuose renginiuose. . Komunikaciniai gebėjimai. dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. pedagogų taryboje.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis.

jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. 10 . darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika. laiku atsiskaityti. dalyvauti praktikos aptarime. arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims. Nušalintajam studentui. keliamų studentui praktikantui. Neatlikus reikalavimų. Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje.

1. Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. reikalingų 11 . Jei atsitiktų taip. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. kai bus baigtas universitetas. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta.5 intervalo tarp eilučių. naudingiau. fakultetas. 1. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. grupė.5 rankraštinio puslapio). Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. A4 formato lape. New Roman šriftu. Analizuoti įgyjamą patyrimą. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. jų klientais. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. 3. rugsėjo mėnesį. vienoje vietoje. pavardė. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. geriau (vertingiau. bet paties studento likimo. kad praktikos metu studentas susivokia. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. įstaiga. Studentai praktikos metu turėtų: 1. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. praktikos atlikimo laikas ir vieta. kylančius klientų atžvilgiu. 2. katedra. vertinti savo jausmus. kritiškai vertinti. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu. studento vardas. tiek su asmeninių savybių. Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu. kurioje atlikta praktika. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. socialinių darbuotojų. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. 12 pt. tvarkingas. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. 3.3. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą. jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. kalbinės raiškos ir realybės. kursas. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose.

pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius. kylančius klientų atžvilgiu. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. 4. 1. kritiškai vertinti autorių teiginius.būsimai profesijai tobulinimu. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. jų klientais. Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį. kalbinės raiškos ir realybės. nurodančias ataskaitos trūkumą. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. jų problemas Rinkti psichologinę. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų.t. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas. studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas. jų struktūra. vertinti savo jausmus. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais. Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. 3. Užduočių komentaras. 12 • • . Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. 5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. socialinių darbuotojų. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. pedagoginę 3. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. 4 analizuoti įstaigos darbą. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai. 2 globos namais. klientų elgesį. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. kritiškai vertinti. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. asmeniškais pastebėjimais.

Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. tiek praktikai. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai).5.Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu.Maslow poreikių hierarchiją.6. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi. socialinio darbuotojo. o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. gebėjimas argumentuoti išvadas. tuo. Plačiau apie A. praleisto žemėje.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija). Analogiškos užduotys.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius. kokių tikslų siekia. socialinio pedagogo veiklos planus. bei įstaigos klientais. Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. įstatus. empatija. kad mane kas nors gerbtų. A. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. Socialiniam darbuotojui. pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu. prasmingumo. 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. yra motyvuotas. rūpestis tuo. D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija. nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. kad šiandien būčiau pavalgęs. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . anglų kalba . Ši užduotis yra betarpiškas. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. kokius įgūdžius ugdytis ir pan. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. t. A.y. tiek dvasine. gebėjimas naudotis vaizduote. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą. Jei kyla nepasitikėjimas. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį. 3) rūpestis dėl savo laiko. Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. tiesioginis darbas su klientu. būčiau kam nors reikalingas. Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. 13 . ką aš po savęs paliksiu žemėje. analizavimo įgūdžiai. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. turėčiau kur pernakvoti.

kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. išgyvenimus. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. 14 . iškelianti savus trūkumus. atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. skatina mokytis ir tobulėti. vardas gali būti pakeistas. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime. bet ir aprašyti. Atvirkščiai. jei įmanoma. Nereikia minėti pavardės. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose. UŽDAVINIAI: 1. STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. vadinasi toje vietoje. surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. gydymo bei socialinėse tarnybose. Tuomet reikėtų. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. kur yra prieštaravimas slypi problema. praktikos pradžioje ir pabaigoje. Ir ne tik sekti. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. o kas ne. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. įvertinti patyrimą. o gal su universiteto praktikos vadovu.abejonės. Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. Refleksija. Reikia sekti savo jausmus. galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. kurios gali išryškėti tik post factum. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. Jei taip yra. jo veiksmingumą. Atliekant šią užduotį. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus. globos namais. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. būtina įvertinti skirtumą. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. kilusios emocijos. Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. globos namuose. išsakyti savo pastebėjimus. literatūros sąraše). Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. jų struktūra. Susipažinti su ugdymo centrais. pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr.

Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. Savistabos analizė. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. trumpai analizuoja mintis. kaip galėtumėt padėti klientui. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. interesus. jausmus. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. 2. Pateikti samprotavimus. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą. aplinką. pagrindinius tikslus bei uždavinius. Išsiaiškinti. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes. ryšius su kitomis įstaigomis. kokia soc. 3. klientų ( globotinių. Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. netipiškas. pagrindines problemas. Pateikti samprotavimus apie tai. Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . įstaigos privalumus. PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. būdami pomėgius. pasiūlymus dėl problemų sprendimo. aplinką. siekius jų realizavimo galimybes.2. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. socialiniais pedagogais. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. 4. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. gyvenimo sąlygas. Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. ligonių ) elgesį. 5. 3. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. kilus esant toje įstaigoje. apraiškas. pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. jų problemas.

Praktika vertinama pažymiu. Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. pavyzdžiui. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. kylančias problemas. • užmegzti kontaktą su klientu. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. Tiek studento būsimoje profesijoje. praleidžia vieną užduotį. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. 4 ir 5 užduotys. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. dėstytojas metodininkas. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. Pasitaiko. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. kad studentai. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste.y. pastebėjimai. ar kitos užduotys. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo. puikiai įvykdytos. t. gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. Vertinant 3. 3-ioji. ar studento dėstomos mintys. jos 16 . ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. • stebėti. nei padarytos klaidos. 5-oji.

gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. 5-oji). galinčios spręsti klientų problemas. kaip galima padėti klientui. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. o tai reiškia. aktualios. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3. Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus. pageidavimus. 4-oji. nes studentas turi potencialius. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui. Kita vertus. autentiškas patyrimas. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. kilus pirmajam sunkumui. Labai lakoniškas. išgyvenimais. nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. atpažinti ir priimti padarytas klaidas. emocijas. 3-oji. socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. refleksijos įgūdžius.t. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas. kyla įtarimas.atskleidžia gerus studento pastabumo. kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. tobulinti įgūdžius ir t. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. kurios jam įdomios. tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. 2-oji. ir studentas jaučiasi neįvertintas. gelbstinčios jų raidai? 2. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos.t. tai nėra geras dalykas. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. stokojama emociškai sodrių sakinių. Nepažindamas savo išgyvenimų. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis. analizės. jo/s asmeniškas. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus. 17 . socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. net jiems įtikti. nėra. pažemintas. glaustas. kylančių emocijų. pavyzdžiui.). tačiau samprotavimų apie tai. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys.

kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. 6. Pasamprotaukite. kokių žinių. Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8. kurios būtinos šiai profesijai. moralines vertybes.4. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 . Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. Kaip pavyko realizuoti. Pasamprotaukite. pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10. 5. Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus. Apibūdinkite asmenybės bruožus. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. 7.

Kiekvienas iš uždavinių konkretina. 3. pedagogines problemas. psichologines. 2. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai. Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. darbo kryptimis. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. vaikų ar senelių globos namuose.2. Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. Praktika sudaryta iš dviejų dalių. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. socialines. Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. Socialinės pedagogikos (4 kreditai. 32 auditorinės valandos) modulius. 19 . klientų problemomis. 48 auditorinės valandos). Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. kad jos būtų išspręstos. 32 auditorinės valandos). Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. jas diagnozuoti ir analizuoti. 48 auditorinės valandos). 4. 48 auditorinės valandos). išskirti įstaigos ypatybes. dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. 64 auditorinė valandos). antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). vaikų ar senelių globos namų struktūra. tirti jų materialines. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. Tai “šviežios žinios”. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. siūlomus problemų sprendimo variantus.3. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. diagnozavimą. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. klientų arealu. kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. 32 auditorinės valandos). jų problemų tyrimą. Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis.

Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. psichologines. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. 32 auditorinės valandos) modulius. Praktikos tikslo. Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. Socialinės politikos (4 kreditai. 48 auditorinės valandos). aukščiau) modulių įsisavinimą. vaikų ar senelių globos namų struktūra. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. 48 auditorinės valandos). 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. 48 auditorinės valandos). socialines. 1. 2. uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. 2. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). 2. 2. 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. 4 darbo su klientu užduotys 5. 1 darbo su klientu užduotis 1. Gilindamiesi į savo jausmus. kvalifikacijos tobulinimui. 48 valandos). 64 auditorinės valandos). pedagogines problemas. Be to reikalauja apmastyti. 6. Vertinant perspektyvos aspektu. 7. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. 20 .Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. tirti jų materialines. klientų arealu. kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. 3. Šeimos psichologijos (33 kreditai. darbo kryptimis. Socialinės psichologijos (4 kreditai. Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. 8. kad jos būtų išspręstos. Socialinės psichologijos (4 kreditai. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. jas diagnozuoti ir analizuoti. juo pažindami. 64 auditorinės valandos) modulius. uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. 1 darbo su klientais užduotis 1. 48 valandos). Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). klientų problemomis. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai.

Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus.Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. jų problemų tyrimą. 21 . užduotis užduotis diagnozavimą. siūlomus problemų sprendimo variantus. vaikų ar senelių globos namuose. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais.

pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą. teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. jausmai bendraujant su socialiniais. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje. jų kaita ir pan. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis.3). išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje. instrukciją prieduose). tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. klientais. Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose. socialinio darbuotojo. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. 22 . jausmų. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti. rezultatai. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose.Praktika. įgyta patirtis atliekant praktiką. kliento asmens bylos duomenimis. betarpiško bendravimo patyrimu. 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą.). socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. aprašomas kliento atvejis. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. klientų arealo schemą) 1. kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna. Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. t. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto. lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. turi skirtingas užduotis (žr.y. kokie yra pasiekimai. kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. lankomosios priežiūros darbuotojais. 4). Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. išgyvenimai. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. Čia būtina priminti.

6. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja. Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. pokalbio su socialiniu darbuotoju. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena.2). 9-a užduotys 23 . 1. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu). padarytos išvados. kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu).2 ir t. socialiniais darbuotojais. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. pokalbiais su klientais. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7. Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas. Praktikos ataskaitoje 7-a.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas. buvusios klaidos. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo. pavyzdžiui.1. įstatais. I). socialiniais darbuotojais ir t. Jei taip atsitinka. įvertinimas ir išvados. Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. 1.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų. tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę. pavyzdžiui. 10. 7-os. kalbantis su administracijos darbuotojais. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr. Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados. grupės auklėtojomis (VGN). Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). 5. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. analizavimo metodikomis. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais. 8-os. pagrindinės problemos esmę. Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais. sąraše nurodoma tik vardas. Šios išvados sudarytų vienos. kuris gali būti pakeistas. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu.. Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. asmens bylos duomenų. 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį. sprendimai. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. 8-a.t.t.1 bei literatūros sąraše 4. amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. svarbiausi įvykiai. įvaldytomis tyrimo. Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai.

Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. numatomos jų ištaisymo galimybės. Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą. realią eigą ir savianalizę. Susipažinti su teisiniais aktais. SPS klientų arealu. vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. realizuojant planą. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. 24 . Aprašymas žymimas VI punktu. 2. praktikos užduotimis. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. 10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį. įstaigomis. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. jų pagrindu padaryti sprendimai. reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. veiklos kryptimis. ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. Susipažinti su SPS struktūra. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). kokių yra pageidaujama labiausiai. Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. kilę bendraujant su klientu. mintys susiję su klientais. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. darbuotojų funkcijomis. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį. 3. atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų.

25 . teikiamų paslaugų reitingą. 3. 4. Savianalizė (analizuoti savo mintis. pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr. Trumpai pakomentuoti SPS. jausmus. Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. nutikę praktikos metu. Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams. 2. kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.Darbas su klientais2 1. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1.3). Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą.4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui.4). Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. 2. jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas. Pasiūlymai. 5. SPC ir NN klientų ypatumus. ryšiai su socialinės paramos skyriais). kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę. stipriausi įspūdžiai. koncentruotą viename pastate. studento nuomonė ir pastebėjimai. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. 2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). priedas nr. SPC. Nakvynės namuose (toliau NN). Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose. kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. Tirtų klientų atvejų aprašymus. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. teikiamų paslaugų sąrašą. SPS. SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu).

susiję su klientais. Darbas su klientais 1.) bei visuomene (visuomeninės organizacijos). funkcijomis. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. prieduose nr. nurodyti svarbiausias problemas. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. moksleivių namais ir pan. sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. 26 . kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. išvados. Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. pareigomis.3.1). 2.2) savaitinius užsiėmimus. praktikos užduotimis. įvertinimas. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą. pensionatai. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. jų tenkinimo galimybes. Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. 2. Susipažinti su įstaigos struktūra. skyriumi. Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. 4. klientų santykius su personalu. nurodyti. Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. Pravesti 4 (neak. organizuoti ir pravesti 4 (neak. mintis. 3. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. 5.2) laisvalaikio užimtumo seansus. 4. visuomene. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika). įstaiga(-omis). personalo sudėtimi. globos namai. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. 6. įstaigos klientais. Praktikos kaip proceso vertinimą. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu. 3.

Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. 4. Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr. keliami uždaviniai ir planuotos užduotys.2. Klientų psichosocialinių problemų analizė. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos. Kliento savijauta įstaigoje. nurodyti tiek sėkmės. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). Įstaigos aprašymą. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai.1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). 5. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija. priedą nr. svarbiausios tradicijos. nr. Pravesti 2 (neak.4).4). Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes. turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis).2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. nutikę praktikos metu ir išgyvenimai. 10. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais. personalo pareigos. Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. 9.7. tiek nesėkmės priežastis). 3. Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę. jo pageidavimai ir poreikiai. Keturių (neak. pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. Reali susitikimų/seansų eiga. poziciją įstaigos 2. 8. 11. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. Praktikos metu vesti dienoraštį. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. 27 . numatomas darbo su šia grupe kryptis. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą.

mintis. praktikos užduotimis. nurodyti. detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. gyvenančių VGN (SGN) problemas. ar studento dėstomos mintys. formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). Savianalizė (analizuoti savo mintis. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. pagrįsti. Praktikos kaip proceso vertinimą. Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas. Plane turėtų atsispindėti keli variantai. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. pastebėjimai.• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui. VGN. Pagrindinius veiksnius. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas. jausmus. • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. 7. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN). apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. t. Planuoti savo veiklą. 28 Studentai turėtų gebėti: . tiek nesėkmės priežastis). 6. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). įstaiga. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. susiję su klientais. Išskirti sąlygas. Tiek studento būsimoje profesijoje. kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. Dviejų renginių (neak. Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą.y. nurodyti tiek sėkmės. nei padarytos klaidos. Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. jomis remiantis atlikti tyrimą. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas.1) scenarijus(-ų). Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai.

o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. pagrindžiami. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. turi būti argumentuojami. Pavyzdžiui.. gebėti atskleisti jų priežastis. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus. praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. Organizuoti popamokinius renginius.y. Analizuoti ir vertinti savo veiklą. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. palaikymo. Kartais studentai mano. rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . padrąsinimo atmosferą. kurio sąnaudos nėra vertinamos. ataskaitos rašymo nuorodos. Vienas ar kitas studento veiksmas. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. Atsakomybės jausmas. empatija kito atžvilgiu. t. būdingų tik šiai praktikai. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją. Tačiau yra ypatybių. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. palaikymas. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. Analizuoti kliento elgesį. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. Jeigu studentas. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija. tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. pasirinkimas ar pan. stebimosios socialinio darbo praktiką). Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas. kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. pagrindžia jų buvimą. 5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. jos sąlygoja empatijos. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu.

Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6. Tam.18 metų VGN klientų problemos? 2. Tai reiškia. patyrimo analizės. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. tinkantis bet kuriam klientui. • Praktikos aptarimo klausimai 1. Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. žyminčios etapus. Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. jei pateikiamas ne vienas planas. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. paviršutiniškas. bet keli variantai. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. 4. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. Praktikos ataskaitos privalumas. 20 auditorinių valandų) modulius. išgyvenimų. Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo. pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas. jis turi būti labai gerai argumentuojamas. Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. 48 auditorinės valandos). neatskleidžia jų dinamikos. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. 9 – 11. Kartais pasitaiko. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. susijusių su įstaiga. būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. 15 . Nepateikiamos pastabos. kad studentai. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija. Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas.veiksnių. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. atlikę kliento atvejo analizę. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. 11 – 15. Kokios yra 7 – 9. įvardinamos konkrečios plano dalys. Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. per daug abstraktus. pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. nepateikia jo problemų sprendimo plano.

3. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais. suaugusiųjų globos. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. prevencinių tarnybų struktūra.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. prasmingą ir visavertį gyvenimą. netinkamo elgesio.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa. bendravimo ir kitas problemas. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. kelia pavojų visuomenei. įvardinti. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų. linkę išbandyti narkotikus. ypač paauglių. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . socialinio pedagogo kompetencija. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. nesimokymo. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. jaunimo. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo. Mokėti nustatyti. 3. psichosocialine situacija. toksines medžiagas.3. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. sėkmingam jų sprendimui. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose. Radzevičienė. miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/. 2001/. Praktikos uždaviniai: 1. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. nusikaltimus padariusių asmenų. Pagrindinės problemos. Susipažinti su vaikų. asmenų poreikiais. skirtingo amžiaus. psichosocialinėmis problemomis. G. 2. socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. stiprius svaiginamuosius gėrimus.

siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . interviu. numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose. Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. priežastis. privačias verslo ir administravimo struktūras). įstaigos darbo organizavimą. pedagogais. daro analizuojamo atvejo išvadas. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. globėjais. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. kurių vadovų manymu. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių. vertybines sistemas. socialinės problemos.4 puslapiai. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. bendraamžiais ypatumus. skurdas. stebėjimai-uždari. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. veiklos kryptis. 2. kolektyviniai-. bandoma ieškoti priežasčių. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. pan. nurodyti asmens charakterio ypatumus. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais). siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. atviri-. Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). grindžiant juos konkrečiais. specialistais. pan. lūkesčius. Atvejo analizė. Susipažinimas su įstaiga. specialistus. užduoties tikslus. 3.- vaikų nepriežiūra. smurtas šeimoje. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį. savivertę. vaikai. administracijos. kitais personalo atstovais. valstybines organizacijas. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti.). dirbančius specialistus ir jų pareigybes. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose. pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. Įstaigos aprašymas 3 . Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais.. mokyklos nelankyma.

įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. globotinių motyvacijos ypatumai. atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. sprendžiant konkrečias problemas. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. Renginio. Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. 8.vertinimą. 7. renginio apipavidalinimas. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. Parengti asmens psichologinę charakteristiką. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. leidžiančių spręsti problemą. santykius su mokykla ir mokytojais. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. bendruomenę. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. taikymo galimybes. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu. šeima. skirto prevencijai. santykius su draugais ir aplinkiniais. 33 . Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. specialistų – tėvų (globėjų). e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. 6. vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. institucijoje dirbančiais specialistais. Stebint specialistų ir asmens bendravimą. specialistų – specialistų. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). c) numatyti įstatymų. renginio forma. renginio eiga. uždaviniai. santykius su pačiu savimi). renginio užbaigimas. profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. pasitelkiant NVO. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai.

apimtį). d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių. gebėjimą organizuoti pokalbius. vadovo. aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį.) = 100 proc. III – oji užduotis –30 balų. ar buvo dalykų. II – oji užduotis – 20 balų.4 užduotys (50 proc. gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. kuruojantiems praktiką. VI – oji užduotis – 10 balų. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu.6 užduotys (25 proc. IKI = 100 balų. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. a. kurioje I–oji užduotis – 10 balų. IKI = 1. charakteristiką. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai.) + 3.Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. 10. 34 . žinias. interviu. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį. Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą.) + 5. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje. stebėjimus. specialistams. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip. V – oji užduotis – 10 balų. savianalizės lygmenį. b) SPP katedros darbuotojams. c) kiti pasiūlymai ir pastabos. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas. kurioje atlikta praktika.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc. kitam personalui. IV – oji užduotis – 20 balų.. gebėjimus. Nurodyti. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę. 2 užduotys (25 proc.9.

kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. skirtų informacijos rinkimui. skurdūs refleksiniai įgūdžiai. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje. susijusių dėl praktikos įvertinimo. Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. nelogiški užduočių aprašymai. SPP katedros vedėjas. neinformatyvūs. kūrybiškumas. apie tai referuoja katedros posėdyje. Praktika vertinama pažymiu. interviu. užduočių vadovas. stebėjimo ar kitų metodų. tvarkingas.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. naudojimas. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą. atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus. Dėl klausimų. 35 . nenuoseklūs. pokalbių. prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą.

. išryškinant egzistuojančias problemas.stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją. bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus. progresyvizmo pedagogika.Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”.312-315). kad studentas yra . Viena vertus..modernių”. kaip pamatine teorija..dominuos klinikinė paradigma. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. studentas galėtų remtis Rawls mokymu. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant.. pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. 2002. antra.patyręs”. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką. tokiomis. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: . jis turi nemažai teorinių žinių. humanistinis ugdymas. bei .4. sąlyginai galime teigti. p.. reikalingų socialiniam pedagogui apskritai. 2) . trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. kitose.. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. Praktikos metu. kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti..tradicinių” ar net . nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) . Iš teorijos paskaitų studentai žino.4. bet ir . kita vertus. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. kitomis teorijomis. turėtų ne tik . VTAT bei prevencinėje tarnyboje. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape. jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti. kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis. Taigi. kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma.. kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik . jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. pragmatizmas.filosofuoti”. kaip socialine interakcija. 36 . ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls. kaip dirbti su neįgaliaisiais. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti..Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis.

Praktikos tikslą. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. 4. 2. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą. susipažinęs su institucija. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. jei jos 2 3 .studentas. sukonkretina uždaviniai: 1. Tikslų. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. 3. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. studentas. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką.Tikėtina. išryškinant egzistuojančias problemas. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas.

Išvados. 3. Nusistatyti tyrimo tikslą. 4. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas. 4. Planinga tyrimo rezultatų analizė. 3. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1.Tyrimo uždaviniai: 1. Padaryti išvadas. Išsikelti hipotezę ar klausimus. uždaviniai. pateikiančias edukacinių pasiūlymų. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2. 7. Rekomendacijos. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. Rezultatų apibendrinimu. Parengti rekomendacijas. Stebėtojas. 5. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. darbo tikslas. Panaudojama daugybę detalių 3. Anotacija. Visuminis (holistinis) pobūdis.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4.darbo esmės pristatymas. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3. darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. Išvadų validumu 3. 2. 8. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. Parengti tyrimo atlikimo metodiką.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. Surinkti duomenis. 5. 38 . Duomenų patikimumu 2. Atsiskaitymo forma. 2. darbo objektas. Įvadas. detalių gausa 2. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1.problemos aktualumo pagrindimas. 6.

2. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Uždaviniai: 1. Atsiskaitymo forma. Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai.M. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2.Prieš atliekant užduotį. Pateikti ataskaitą raštu. išanalizuokite informacinę lentelę. 3. Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją.užduoties ataskaita. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis. loginis. Pravesti visus užsiėmimus. bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. užsiėmimų išplėstinių konspektų. Ataskaitos struktūra: 1. pateiktą C. kontekstinis. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 .

užduoties ataskaita. Individualus planas 3. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. darbo įrankis. Ataskaitos struktūra: 1. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį. Uždaviniai: 1. Esamos situacijos analizė 2. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. Parengti ataskaitą raštu. bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. Atsiskaitymo forma. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1. Tikslai 3. kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas. Studento refleksija 4. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. Įvertinimas. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Įgyvendinimo eiga 5. Atkreipkite dėmesį į: 40 . Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Metodai 4. Jį įgyvendinti 3.4. Raštu parengti individualų planą 2. Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. norint pakeisti situaciją.

personalui ar kitų grupių klientams) 3. artimaisiais. atlikimo laiko. Organizuoti ir pravesti renginį 2. 4. iniciatyvumą ir pan. 2. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą.).1. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. 3. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai. Užduoties anotacijos 2. 2. 41 . globėjams. Uždaviniai: 1. Ataskaitos struktūra: 1. ataskaitos parengimo laiko ir pan. Atsiskaitymo forma. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. Parodyti renginį svečiams (tėvams. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5. kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Parengti ataskaitą. Renginio scenarijaus 3. Studento refleksija 4. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant.užduoties ataskaita. 5. Praktikos vertinimo kriterijai: 1.

2. 6. Klientų. 8. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. jų artimųjų atsiliepimai. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. atlikimo laiko. 4. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1. 9. 3. 2. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. 3. 5. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. Įtaigūs klientų. 4. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. jų artimųjų atsiliepimai. Klausimai praktikos aptarimui: 1. ataskaitos parengimo laiko ir pan. 4.3.

Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 . Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.4.

planuoti. kaip formuojasi mikroklimatas. deviantinėmis asmenybėmis. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. kaip ir kuo gyvena įstaiga. 4. Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. tėvų tarpusavio santykiai. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas. savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. diagnozuoti. Praktikos uždaviniai : 1. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi.5. Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra.4. analizuoti. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius. vadybos ypatumai. vertybes. Tai yra baigiamoji praktika. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. sėkmes ir nesėkmes. kada studijų krypties (Socialinė psichologija. mokyti. pedagogų kompetencija. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre. vertybės. žinias. 3. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą. tradicijas. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1. Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis. pasirinktą ugdymo kryptį. 2. 44 . pedagogų. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. Socialinis darbas su šeima. Socialinio darbo etika. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. vertinti jų pokyčius. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos. mėnesiui. gebėjimus. vaikais ir jaunimu ir kt. popamokinės veiklos. 2. kur išvardinti veikiantys būreliai. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją.) moduliai jau yra išklausyti. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. dokumentų tvarkymu šiose institucijose.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika.Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą. ugdytinių.

atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. reketas. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt.). Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. specialusis pedagogas. giminaičiai. Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu. mokytojas administracija ). 1995). Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius. atskleista jų turinio esmė. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. gydytojas. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. Sudarant šį pasą. kad mokytojai nuo manęs atstotų“. Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 . esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“. tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai. pasitelkdamas šeimos. juos reikia detalizuoti. savaitės planą bei veiklos programą. ekspertų (psichologas. jie gali ir turi būti modifikuojami. mokyklos nelankymas. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį. kvaišalų naudojimas. pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. sąlygos bei jų sąveika. 3.) turinčių vaikų imtis. elgesys. „Manęs niekas nesupranta“). o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. papildomų informatorių (bendramoksliai. konsultacijos. Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai. jų atsiradimo priežastys. grupiniai susitikimai ar kt. Šie gausūs. linkę nusikalsti. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. policijos pareigūnas. kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas. Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. ją išanalizuoti. beglobiai.). diskriminacija ir kt. VTAT specialistas ir kt. pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos. Taipogi. Individualus darbas su ugdytiniu. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. draugai.). tradicijas. 4. galimi sąveikos variantai. Beje. Atliekant šią užduotį. „Vaikai manęs neklauso“). vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis.

kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu.. 46 .individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją. bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. sprendimo žingsniai.darbo planai I . gebėjimų pokyčius.prie žmogaus. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P . socialines problemas visybiškai (ne instituciniu.“). 5. idant situacija palengvėtų. Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. Tikslų aiškumas.. žinių. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją. konsultacija. sisteminti informaciją. naudojami metodai. tikslai. bet teritoriniu aspektu ). jos veiklą . Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.. perteikiant jų turinio esmę (pvz. įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. konkretūs atlikti darbai . grupiniu. žingsnių nuoseklus išdėstymas. vertybių. Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . teikti konkrečią pagalbą. Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu. kur turi analizuoti savo lūkesčius. kelti tikslus.. jie turi būti aprašyti. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje).pageidauju. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote). motyvuotas darbo metodų parinkimas . paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją. prisiimti atsakomybę dėl sprendimų. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą.. kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys.

47 . konkrečios pagalbos teikimui. stebėti vertybių. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai). Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. ekspertų. Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus. mikroklimatu.Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. žinių ir gebėjimų virsmą. bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. užduočių parinkimui. tradicijomis. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne). komandos narių. analizuoti. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. priežastis. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai.

48 . Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio. švietimo ir ugdymo institucijose. kurio esmė vidinis asmens dialogas. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. gebėjimus. Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę. filosofiją. iš naujo įvertinti vertybes. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a. o kaip procesas. Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. Praktikos uždaviniai : 1. savianalizę bei profesionalumą. o studijų procesas ženkliai modernėtų. kūrybingiems ir kompetentingiems. teoriją.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos. 3. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną . informacinės visuomenės plėtra. refleksija pagrįstas studijas. priimant ar atmetant vertybes.6. savęs tobulinimo procesu. praktinių sprendimų būdus. jausti savo jauseną. savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas. Socialinio darbo etiką. iššūkiams. Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. kritinę nuostatą į mokymąsi. atlikdami praktikas. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo.). atsakomybę už studijas. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. Socialinio darbo istoriją. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. 2. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje.). savianalizę ir profesionalumą. jai skiriama 3 kreditai (120 val. mąstymo.4. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija. žinias. analizuojant.Realizuoti prasmingas. vertinant. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų.Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo. kurių studijų procese niekas nemokė.

o ne kontroliuoja. 49 . Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis. fleksibilumą bei universalumą. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. kurie įdomiausi asmeniškai. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. svarbu ir viena ir kita.prasmingas mokymasis. su kuriais dažniausiai susiduriama. t. vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. Taigi. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. aktyvus eksperimentavimas. matyt. kur žinojimas tampa procesu. remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. laiduojančiomis efektyvias studijas. tuomet. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. paritetinių santykių. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. technologijų žinių. sudaryti tokias materialiąsias. Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį.y. kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. girdėjo per paskaitas. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą. pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. Ši praktika organizuojama. kitais profesionalais.užduotys. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija. abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. o ne rezultatu. konceptą. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. jų teiginiai ir pasirenkami tie. pripažįstant jos kvescionavimą. kurį skaitė vadovėliuose. poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. analizuojant. Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. grįstas refleksija. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. kad stokojama socialinio darbo teorijos. mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . kuriame neatmetama teorijos svarba. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos . Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes.

intuityvus suvokimas.esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą. jas papildant naujomis žiniomis. Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. jausmų ir vertybių virsmą. siekiant profesionalumo ir kompetencijos. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus. Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė. Kiekvienas profesionalas. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę).Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai. Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. pastebėjimai. kad mokymasis yra procesas. Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei. kita vertus. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį . subjektyvus asmeninis išmanymas . transformuojant asmeninę patirtį. 50 . analizuoti save. kurio metu žinios yra kuriamos. studentai turėtų suvokti. skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu. kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. savo patirtį ir mokslinę veiklą. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo. III.

Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. vertybėms. Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. ji apmąstoma. o ne studijų turiniu ir esme. keičia vertybių sistemą t.y. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. jausminius. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą. kiekybę ir motyvaciją. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą. emocinės patirties. kuriančiu savo teorijas subjektu. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką. praturtinama asmenine patirtimi. kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . jausmų plėtrai. kuriame individuali patirtis. įgyjama žinių. Studentas iš objekto. kuriamos studento naudojamosios teorijos. eksperimentavimas. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. eksperimentuojančiu. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. aktyviu. emocinius išteklius. vertybinius pokyčius.

bet ir darbais. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. neįvertinęs – atvirkščiai. pervertinęs klientą. Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. apie padarytas klaidas. /1/.4. ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais. atsiriboti nuo savo emocijų. Socialinis pedagogas – žmogus. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. jis gali pareikalauti neįmanomo. jeigu pats pasižadėjo padėti. Priešingu atveju. kurias būtina suteikti. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. apie problemos sprendimo galimybes. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. Reikia pripažinti. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. kaip asmenybės savybė. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. dėmesingi. jų artimaisiais ir bendradarbiais. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. . Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. korektiški. Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose. Sąžiningumas. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. Garbingumas. ko jam visai nevertėtų daryti. santykiai su juo turi būti geranoriški. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. Objektyvumas. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. Teisingumas. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. laimės ir teisingumo vaizdiniais. darys net ir tai. Kokius jausmus besukeltų klientas. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu. Sąžinė. apie tuos sunkumus. ir mažuose darbuose. su kuriais susiduriama darbe. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė.

/3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. turėti savus įpročius. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. Taktiškumas. bendradarbiai ir kiti asmenys. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. tokį gyvenimą. gyventi. neužgauti savigarbos. Santūrumas ir savitvarda. įsitikinimus. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų.. koks jis yra. Susidurdamas su klientais. koks jam atrodo teisingas. įsitikinimus. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. prislėgtą nuotaiką. pripažinimu jo teisės būti savimi. Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas. pagaliau. nusivylusiais žmonėmis. požiūrius. įpročius”. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. palaikyti jį. be kurių jo profesinė veikla negalima. Tačiau pakantumas nereiškia. ir neigiamus. ir su bendradarbiais. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. Bendraudamas su klientu. kuriose jie atsidūrė. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. pažemintais. Pagaliau. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją. Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės. 53 . prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui./4/. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. ir trūkumai. jo pasimetimą. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . padrąsinti klientą. “Pakantumas – moralinė savybė. kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. svariau argumentuojant pasiūlymą. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. ligotais. šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl. nepažeminti. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip. tikėjimus.

sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. o pasipūtėliškumas. teigiamų emocijų sukūrimu. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu. Tačiau. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. o konstruktyviai kritikuojant patį save.Dar daugiau.. Specialistas. kaip sakoma.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. 54 . negu savo kaimyną” . žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. ką kalba klientas. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus.y. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis. Gerumas. Turinys specifiškas: ji veikli. socialinis darbuotojas turi stengtis. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. savybes. įveikti sunkumus. kad ji būtų suvokta. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms. neduos naudos. prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. dirbantis socialinis apsaugos srityje. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau. sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. ir svetimas – nuodėmes. bet ir atsilieps klientų savijautai. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. normalių gyvenimo sąlygų. Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. t. atvirkščiai. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį.ši savybė. savo ruožtu. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. Mokėjimas analizuoti savo veiklą. atitinkamai. o. Nežiūrint į tai. galima ugdyti savo vertybes. mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. ”lengviau mylėti visą žmoniją.nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi.ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. jeigu tai būtina pastarojo gerovei. artimu žmogumi klientui. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. gauti iš jo ˛žinių. mokytoju. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir. Šios asmenybės savybės. tačiau jis negali ignoruoti realybės. jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. kad klientas pakeistų nuomonę apie save. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną. Meilė žmonėms . o geras. Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus. pesimizmą. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”.

Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. nusivylimu savo jėgomis. Valingumas. bet ir tam. bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. paguodos. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. Sąmoningas ir valingas kryptingumas. t. išvargintus daugybės problemų žmones. kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. tačiau tai būtina. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. pasimetimas. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. kad . Specialistui. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. atsirandančias veiklos procese. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis. nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias. nuskriaustus. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą. kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. įveikti silpnąsias asmenybės puses. Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. klientas pirmiausiai ieško atjautos. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. Praktika rodo. ir subjektyvių priežasčių. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. jeigu jis pats nei viliasi. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. dažniausiai mato nelaimingus. nelengva išsaugoti optimizmą. prislėgta būsena. sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. suteikia gėrį. nei tiki. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. Atsižvelgiant į tai. galimybėmis. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi. nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. supratimo poreikiai. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. savo silpnybes. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. Ir jis žino. nes be materialinės.y. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. o to neįmanoma įgyvendinti. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. kad įveikti save. įveikiant save patį. kad įveikti kliento pasyvumą. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas. užuojautos. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“.Optimizmas.

jo viltis ir lūkesčius. o tas. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. daryti ją produktyvesne. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. jo objektyvų statusą ir funkcijas. aplinkiniais ir bendruomene. Bendraudamas su kolegomis.darbuotojas. kuris profesionaliai atlieka savo pareigas. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai. 56 . parengia bendrą veiksmų planą. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. bendraujant darbas ir užbaigiamas. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. tačiau lieka abejingas klientams. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. kas leidžia koreguoti veiklą. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai.

K.. Psichiatrinė reabilitacija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Šiauliai. 17. Baranauskienė R... New Jersey. 57 .. Grunewald. 6..Literatūra: 1. Navaitis. (1998). 13. 16.189-197.. 22. Experience as the Source of Learning and Development. Elijošius E. Kemerienė. Kočiūnas. Každailienė. Juodraitis A. (2000). Charibdė 9. KTU. (1999). Vilnius: Avicena.A.(2000). (1999). Jucevičienė P. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. Bydam.. R. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. 4. Vilnius. 23. Baranauskienė R. (2000).Experiental Learning. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. A. Kočiūnas. skirtų žmonėms su negalia. J. (2001). 5. A. (2001). Giedrienė. Vaikų psichologinis konsultavimas. Sadauskienė.(1980). Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija. Tallinna Raamatutrukikida 3. Belardi N. dainos.M.). Socialinio darbo praktika. Bakk. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. Įstatymų. R. Bendrieji gebėjimai. Talinas. Vilnius: Presvika. Pedagogika. (2001). (1999). ir kt. G. Jankevičienė.. Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. Šiaulių universitetas 19. S. J. V. Š. Černius. 15. Šiauliai. Edukologija.. 60-67. E. (1998). Johnson. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. (2003).Padagogik. V. Petronis. (2001). Š. žaidimai). (1984). Bitinas B. Acta Pedagogika Vilensia. Psichologinis konsultavimas. Profesinio apsisprendimo metas. V. V. Kalendorinės šventės (scenarijai.: Alma littera. (Hrsg. (1997). Kolb D. Socialpadagogische Arbeitsfelder. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras. V. Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. Grudzinskas. 10. 8. Socialiniai mokslai.. Leliūgienė I. p.. Karvelis V. 11. Kaunas: Poligrafija ir informatika. Anthony W. 20. R. V. A. Frankfurt a Main. Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. C. Logotipas 21. (1999). (1997). Šiaurės Lietuva 12. ir kt. 2. vadovas. (2001). (2202).. Š. Šiaulių universitetas 18. Kirby J. Pedagoginio tyrimo įvadas. Mazūrienė. (1995). Charles. p. R. Socialinė pedagogika..Ugdymo filosofija. Vilnius: Lumen. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. 7. Globa.. (2001). (1998).

Leidybos centras 34. 36. Marijampolė: Piko valanda.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB. 50. С. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Leščinskienė D. Peaн A. Kaunas. Paulauskytė V. Vilnius 27. (2001). Rawls. (1996).ׁ . А. Гледдинг. Сорвачева Г. 45. Этика социальной работы. А 58 . (1970). 35.. L. V. Šiaulių universitetas 40. Vilnius: Evalda.. Koломинский Я. (2003). Vilnius: Valstybinis leidybos centras. Vaitkevičius. (2002). Sutton. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). Socialinis ugdymas (2002). Lepeškienė. dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais.. J. Rotas. Š. Vaikų šventės. Leliugienė. Z. Motivation and Personality. J. Negalės psichosociologija. Demokratiškumas. (1995). Mokymo kursas personalui.(1997). Kauno medicinos akademija 39. 28.. Technologija 38. (1996).. Maslow.(Hrsg).Социальная педагогика: практика. Craver S. Мотивация и личность.М: ВЛАДОС. Мустаевa Ф.. Vilnius: Amžius. Įvairovė. 29. Mocква. Галаглузова Ю.. Ruškus J. Berlyn. Ozmon H. Reabilitacija.Šiuolaikinė ugdymo filosofija.. Pastoracinė psichologija.H. Маслоу. (1996). (1999). Ocновы coциаьной педагоигки. Humanistinis ugdymas mokykloje. 48.(1999).: Eugrimas. 33. Politinis liberalizmas. (2001). 42.. (2002). Vilnius .24. (2002).. Москва: Питер. 41. bendruomenės veikla ir psichologija. Stankevičienė.Н. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai.В. Publishers. 30.. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. Vaibra 43.(1999).M. C. (1997). 47. 46. Reabilitacijos strategija. Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga.(1982). (1999). (1995). Н. V.. (2001). Vertybės. Kaunas: Technologija. Socialinis darbas.. (1996). Martin K. Žmogus ir socialinė aplinka. (1993). K. (1999). Žydžiūnaitė V. (2002). Coциальная педагогическая психология.A. McLaughlin T. 31. Санкт-Петербург: Евразия. Utena. V. New York: Harper and Row. Steman C. Avicena 32. Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. Медведева Г. Штинова Г.Л. 37. V. Socialinės pedagogikos pagrindai. 44. Mocква. Płužek. Morozova G. M. A.A. V.R. Психологическое консультирование. 25. (2003). П. Vilnius. 49. V. V. 26.

52. 59 . Рудестам. К. Словарь по этике (1981). Групповая психотерапия. / Под ред.51. Mocква. Кона И С. Санкт-Петербург: Питер. (1999).