Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas. kurioje atliekama praktika. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką. darbo atlikimo aktus ir kt. aukštosios mokyklos dėstytojo. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų. metodines priemones. Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis. padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). ir praktikos vadovo praktikos vietoje. 6 . vykdo jos atlikimo kontrolę. jų pareigas ir teises. Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. o taip pat vadovą. būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas. parenka praktikos vadovus. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko. supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose. organizuojančio praktiką.įstaigos darbuotojo. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius.) įstaigoje. Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas. dėstytojąmetodininką. praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. išaiškina. dirbantį toje įstaigoje. numatytas pagal mokymo planus. Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. Įformina praktikos dokumentus (sutartis. t. grupės vadovo. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose.2. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. organizuoja praktikos aptarimą. 2.y. konkrečias individualias užduotis. 1.

grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. Dėstytojas.metodininkų ataskaitas ir kt. 7 . kuriuos veda studentai.ne pasyvi kontrolė. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. kuriuos kuruoja praktikos metu. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. Vadinasi. o jo svarbiausia funkcija yra tame. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. įtvirtinant žinias praktikoje. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. specialistas. Dėstytojo.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. įgyti studento pasitikėjimą. tikslų ir problemų analizė. Pagrindiniai įgūdžiai. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas. dėstytojų. atviras iškilusių sunkumų aptarimas.metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. o aktyvus studento mokymas praktikos metu. kad dėstytojas. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. jos atlikimo grafiką. atsižvelgti į individualias globotinio savybes. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę. gautas teorinių užsiėmimų metu. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. žiniaraščius. auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose. yra: savikritikos skatinimas. santykiai tarp dėstytojų.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją.metodininkas dirbtų kūrybingai. ekspertas.metodininko pagrindinis uždavinys. bet ir nuo santykių. Dėstytojas. Rašo pažymį už praktiką. suteikiant jam pagalbą. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. renginiuose. Praktika turi būti organizuota taip. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. konsultacijose.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais.

metodinį bagažą“. kuris pasireiškia. Pateiktų išvadų aiškumas.. Stebi studento darbą.Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. skirtą praktikai. Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus. Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų. jos darbo kryptimis. kuris padeda studentui tobulinti . kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. Pateikia įvairių socialinių situacijų. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą.socialinis pedagogas“ ypatybes. Darbo autentiškumas. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas. užsiėmimų.. dokumentais ir jų tvarkymu. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. 2. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu. Studento indėlis į tarnybos veiklą. Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu.2. Įvairių situacijų suvaidinimas. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu. Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos . Profesinės asmenybės auklėjimas. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus. 8 . mokslinio pažinimo metodologija ir metodais.

3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). Komunikaciniai gebėjimai. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. konferencijose. grupinės diskusijos (ar grupėse). tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. Tyrinėti. treningai. aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu. tokie kaip darbas mikrogrupėse. kurioje atliks praktiką. Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. Dalyvauti viešuose renginiuose. 9 pedagogo praktika – 4 val. žaidimo modeliai. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. psichologų-pedagogų konsiliumuose . leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). rengiamuose įstaigoje. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. numatytas praktikos programoje. tėvų susirinkimuose. pedagogų taryboje. pasitarimuose. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. apvalūs stalai. 2.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. darbo patirtį. specialistų. Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą. seminaruose. . Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. dirbančius socialinėse įstaigose. susitikimai. Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą. socialinės situacijos. kurioje studentai atlieka praktiką. analizuojant savo veiksmus.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis.

arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje. laiku atsiskaityti. darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika. Neatlikus reikalavimų. dalyvauti praktikos aptarime. Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje. jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. keliamų studentui praktikantui. Nušalintajam studentui. 10 . aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje.

Analizuoti įgyjamą patyrimą. praktikos atlikimo laikas ir vieta.5 intervalo tarp eilučių.1. naudingiau. kad praktikos metu studentas susivokia. kalbinės raiškos ir realybės. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui. 3. rugsėjo mėnesį. jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. reikalingų 11 . jų klientais. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. 1. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. grupė. vertinti savo jausmus. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą. tvarkingas. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. 2. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. New Roman šriftu.5 rankraštinio puslapio). kylančius klientų atžvilgiu. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. 3. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. studento vardas. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. fakultetas. vienoje vietoje. Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. socialinių darbuotojų. Jei atsitiktų taip. kai bus baigtas universitetas. Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. kurioje atlikta praktika. kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. pavardė. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. geriau (vertingiau. bet paties studento likimo.3. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. Studentai praktikos metu turėtų: 1. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. kursas. katedra. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta. tiek su asmeninių savybių. įstaiga. 12 pt. Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų. A4 formato lape. kritiškai vertinti.

5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. kalbinės raiškos ir realybės. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. 4. asmeniškais pastebėjimais. studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais.būsimai profesijai tobulinimu. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. vertinti savo jausmus. kritiškai vertinti. socialinių darbuotojų. jų struktūra. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. 12 • • . kylančius klientų atžvilgiu. 3. kritiškai vertinti autorių teiginius. Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai. klientų elgesį.t. nurodančias ataskaitos trūkumą. jų klientais. 2 globos namais. 1. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį. Užduočių komentaras. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. jų problemas Rinkti psichologinę. pedagoginę 3. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. 4 analizuoti įstaigos darbą.

Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. gebėjimas argumentuoti išvadas. Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą. 13 . tiesioginis darbas su klientu.Maslow poreikių hierarchiją. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam. Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . A. kad mane kas nors gerbtų. Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. socialinio pedagogo veiklos planus. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. kad šiandien būčiau pavalgęs. praleisto žemėje. bei įstaigos klientais. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi. 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius. ką aš po savęs paliksiu žemėje. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu. prasmingumo. Socialiniam darbuotojui. gebėjimas naudotis vaizduote.y. kokius įgūdžius ugdytis ir pan. kokių tikslų siekia. būčiau kam nors reikalingas. tuo. socialinio darbuotojo. 3) rūpestis dėl savo laiko. anglų kalba . Plačiau apie A. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai). tiek praktikai. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. empatija. rūpestis tuo. turėčiau kur pernakvoti. A. o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija). analizavimo įgūdžiai. Ši užduotis yra betarpiškas. yra motyvuotas. t. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. įstatus. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto.Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu. Jei kyla nepasitikėjimas. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį. tiek dvasine.6.5.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus. Analogiškos užduotys.

surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. Atliekant šią užduotį. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus. jų struktūra. skatina mokytis ir tobulėti. jo veiksmingumą. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. globos namais. atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. jei įmanoma. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. literatūros sąraše). pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. Ir ne tik sekti. išgyvenimus. Tuomet reikėtų. galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. išsakyti savo pastebėjimus. kur yra prieštaravimas slypi problema. 14 . Jei taip yra. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. praktikos pradžioje ir pabaigoje. būtina įvertinti skirtumą. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. Reikia sekti savo jausmus. Atvirkščiai. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. kilusios emocijos. globos namuose. vadinasi toje vietoje. įvertinti patyrimą. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. o gal su universiteto praktikos vadovu. Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. vardas gali būti pakeistas. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis. o kas ne. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. kurios gali išryškėti tik post factum. pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime.abejonės. gydymo bei socialinėse tarnybose. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. Nereikia minėti pavardės. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. Susipažinti su ugdymo centrais. Refleksija. iškelianti savus trūkumus. UŽDAVINIAI: 1. bet ir aprašyti.

ryšius su kitomis įstaigomis. jausmus. Išsiaiškinti. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. įstaigos privalumus. kilus esant toje įstaigoje. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. gyvenimo sąlygas. Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. kokia soc. interesus. kaip galėtumėt padėti klientui. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą. aplinką. PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. pagrindinius tikslus bei uždavinius. trumpai analizuoja mintis.2. pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. Pateikti samprotavimus apie tai. Pateikti samprotavimus. jų problemas. Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . apraiškas. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. Savistabos analizė. 4. siekius jų realizavimo galimybes. klientų ( globotinių. 2. netipiškas. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. ligonių ) elgesį. 5. 3. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. pagrindines problemas. aplinką. būdami pomėgius. socialiniais pedagogais. 3. PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes.

Praktika vertinama pažymiu. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. ar kitos užduotys. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Pasitaiko.y. Tiek studento būsimoje profesijoje.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. jos 16 . Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. pavyzdžiui. nei padarytos klaidos. 4 ir 5 užduotys. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. Vertinant 3. • užmegzti kontaktą su klientu. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. 3-ioji. 5-oji. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. dėstytojas metodininkas. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. kylančias problemas. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. • stebėti. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. t. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis. ar studento dėstomos mintys. kad studentai. praleidžia vieną užduotį. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. pastebėjimai. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. puikiai įvykdytos. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka.

Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3. nėra. tai nėra geras dalykas. po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. pavyzdžiui.t. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. ir studentas jaučiasi neįvertintas. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui. o tai reiškia. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. stokojama emociškai sodrių sakinių. jo/s asmeniškas. gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t. kurios jam įdomios. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys. Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. 17 . Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus. emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. refleksijos įgūdžius. autentiškas patyrimas. nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. kylančių emocijų. pageidavimus. nes studentas turi potencialius. 5-oji). net jiems įtikti. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. aktualios. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. galinčios spręsti klientų problemas. emocijas. 2-oji.). pažemintas.t. išgyvenimais. tačiau samprotavimų apie tai. gelbstinčios jų raidai? 2. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas.atskleidžia gerus studento pastabumo. tobulinti įgūdžius ir t. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. kaip galima padėti klientui. atpažinti ir priimti padarytas klaidas. Kita vertus. 3-oji. 4-oji. Nepažindamas savo išgyvenimų. Labai lakoniškas. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis. Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. kyla įtarimas. tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. analizės. socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. kilus pirmajam sunkumui. glaustas.

7. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8.4. kokių žinių. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 . įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. moralines vertybes. 6. Pasamprotaukite. Pasamprotaukite. kurios būtinos šiai profesijai. Kaip pavyko realizuoti. pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10. Apibūdinkite asmenybės bruožus. Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. 5. Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus.

Praktika sudaryta iš dviejų dalių.3. 48 auditorinės valandos). darbo kryptimis. 32 auditorinės valandos). įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. jų problemų tyrimą. tirti jų materialines. 19 . kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. 2. Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. kad jos būtų išspręstos. vaikų ar senelių globos namuose. 4. siūlomus problemų sprendimo variantus. socialines. Tai “šviežios žinios”. antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. psichologines. Kiekvienas iš uždavinių konkretina. Socialinės pedagogikos (4 kreditai. klientų arealu. diagnozavimą. išskirti įstaigos ypatybes. Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. 32 auditorinės valandos). Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). 48 auditorinės valandos). Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis. detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. klientų problemomis. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. 48 auditorinės valandos). pedagogines problemas. vaikų ar senelių globos namų struktūra. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. 64 auditorinė valandos). 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais. jas diagnozuoti ir analizuoti. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. 3.2. 32 auditorinės valandos) modulius.

Praktikos tikslo. jas diagnozuoti ir analizuoti. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. 2. 8. Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. socialines. kvalifikacijos tobulinimui. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. klientų problemomis. klientų arealu.Socialinio darbo etikos (3 kreditai. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. 48 auditorinės valandos). uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. Socialinės politikos (4 kreditai. Socialinės psichologijos (4 kreditai. Socialinės psichologijos (4 kreditai. 48 valandos). 48 valandos). darbo kryptimis. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. vaikų ar senelių globos namų struktūra. 2. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. aukščiau) modulių įsisavinimą. tirti jų materialines. 48 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. psichologines. pedagogines problemas. Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. kad jos būtų išspręstos. 1 darbo su klientu užduotis 1. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. 1 darbo su klientais užduotis 1. 48 auditorinės valandos). 2. 32 auditorinės valandos) modulius. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. Šeimos psichologijos (33 kreditai. 3. 20 . kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. 48 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). juo pažindami. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. 7. 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. 1. Vertinant perspektyvos aspektu. Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. 64 auditorinės valandos) modulius. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. 2. 4 darbo su klientu užduotys 5. 64 auditorinės valandos). Be to reikalauja apmastyti. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai. Gilindamiesi į savo jausmus. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. 6.

21 . nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais. vaikų ar senelių globos namuose. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus. užduotis užduotis diagnozavimą.Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. jų problemų tyrimą. siūlomus problemų sprendimo variantus.

Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. klientais. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti. 22 . Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą. jų kaita ir pan. lankomosios priežiūros darbuotojais. kokie yra pasiekimai. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų. Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. aprašomas kliento atvejis. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. instrukciją prieduose).). jausmai bendraujant su socialiniais. rezultatai. lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. jausmų. įgyta patirtis atliekant praktiką. 4). 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). Čia būtina priminti. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose.Praktika. socialinio darbuotojo. Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna. kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje.y. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto. Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose. teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. išgyvenimai. klientų arealo schemą) 1. turi skirtingas užduotis (žr. betarpiško bendravimo patyrimu.3). t. Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje. kliento asmens bylos duomenimis.

socialiniais darbuotojais ir t. socialiniais darbuotojais. kalbantis su administracijos darbuotojais. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. asmens bylos duomenų. Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). 9-a užduotys 23 . tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę. 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį.2 ir t. buvusios klaidos. 1. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr.t. 7-os. 5. pokalbio su socialiniu darbuotoju. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados. sprendimai. pagrindinės problemos esmę. 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena. pavyzdžiui.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. 10. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo. 1. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. pavyzdžiui.1. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. Jei taip atsitinka. 6. analizavimo metodikomis. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų. įvaldytomis tyrimo.. Šios išvados sudarytų vienos. Praktikos ataskaitoje 7-a.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas. Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu). Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. kuris gali būti pakeistas. kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu). Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja. įstatais. pokalbiais su klientais. grupės auklėtojomis (VGN). 8-a. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr.t. I). sąraše nurodoma tik vardas.2). Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai.1 bei literatūros sąraše 4. amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. įvertinimas ir išvados. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas. padarytos išvados. 8-os. svarbiausi įvykiai. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais.

10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat. 3. Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. 2. Aprašymas žymimas VI punktu. reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. kokių yra pageidaujama labiausiai. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). 24 . darbuotojų funkcijomis. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. numatomos jų ištaisymo galimybės. Susipažinti su SPS struktūra. jų pagrindu padaryti sprendimai. ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą. realizuojant planą. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). Susipažinti su teisiniais aktais. praktikos užduotimis. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. mintys susiję su klientais. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų. SPS klientų arealu. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį. teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. įstaigomis. veiklos kryptimis. Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. kilę bendraujant su klientu. realią eigą ir savianalizę.

Pasiūlymai.4). priedas nr. N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams. teikiamų paslaugų reitingą. SPC. koncentruotą viename pastate. Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr. 5. 25 . Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose. Trumpai pakomentuoti SPS. SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu). ryšiai su socialinės paramos skyriais). Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. Nakvynės namuose (toliau NN). kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę. Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai. stipriausi įspūdžiai. 2. SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą. Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. teikiamų paslaugų sąrašą. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. Tirtų klientų atvejų aprašymus.4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). 3. 2. pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr. SPC ir NN klientų ypatumus. 2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). 4.Darbas su klientais2 1. studento nuomonė ir pastebėjimai. Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. jausmus. SPS. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį. Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. Savianalizė (analizuoti savo mintis. nutikę praktikos metu.3). kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas.

2) savaitinius užsiėmimus. skyriumi. moksleivių namais ir pan. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą.3.) bei visuomene (visuomeninės organizacijos). 2. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. globos namai. 3. 5. įstaiga(-omis). Praktikos kaip proceso vertinimą. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. įstaigos klientais. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. organizuoti ir pravesti 4 (neak. 4. 6. nurodyti. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. jų tenkinimo galimybes. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. mintis. prieduose nr. 2. 3. Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. 4. pareigomis. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). visuomene. praktikos užduotimis. įvertinimas. susiję su klientais. Pravesti 4 (neak. sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. pensionatai.2) laisvalaikio užimtumo seansus. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. 26 . išvados. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. klientų santykius su personalu. personalo sudėtimi.1). Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. Darbas su klientais 1. funkcijomis. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu. Susipažinti su įstaigos struktūra. nurodyti svarbiausias problemas. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika).

10. 3. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais. tiek nesėkmės priežastis). Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę. Pravesti 2 (neak. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. Reali susitikimų/seansų eiga. nr. svarbiausios tradicijos. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.7. priedą nr. nutikę praktikos metu ir išgyvenimai. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai. poziciją įstaigos 2. Klientų psichosocialinių problemų analizė. pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. nurodyti tiek sėkmės.4). Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą. 27 . Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos.2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. 11. 5. Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr. personalo pareigos. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija.2.1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). 9. Kliento savijauta įstaigoje. 8.4). keliami uždaviniai ir planuotos užduotys. jo pageidavimai ir poreikiai. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Keturių (neak. turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis). Praktikos metu vesti dienoraštį. numatomas darbo su šia grupe kryptis. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. Įstaigos aprašymą. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). 4.

6. nurodyti tiek sėkmės. gyvenančių VGN (SGN) problemas. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. jausmus. t. susiję su klientais. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas. mintis. Pagrindinius veiksnius. Dviejų renginių (neak. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. nurodyti. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). VGN. jomis remiantis atlikti tyrimą. praktikos užduotimis. apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai.y. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN). detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Plane turėtų atsispindėti keli variantai. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos.1) scenarijus(-ų). kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas. Savianalizė (analizuoti savo mintis. • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. 7. Išskirti sąlygas. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas. pagrįsti. pastebėjimai. Praktikos kaip proceso vertinimą. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. įstaiga. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Tiek studento būsimoje profesijoje. 28 Studentai turėtų gebėti: . Planuoti savo veiklą. nei padarytos klaidos. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. ar studento dėstomos mintys. Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą. kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). tiek nesėkmės priežastis). formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją.• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui.

Pavyzdžiui. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. Atsakomybės jausmas. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas.. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. Vienas ar kitas studento veiksmas. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. būdingų tik šiai praktikai. o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją.y. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai. padrąsinimo atmosferą. rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. Jeigu studentas. turi būti argumentuojami.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus. Analizuoti ir vertinti savo veiklą. Tačiau yra ypatybių. Kartais studentai mano. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu. t. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. pagrindžiami. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. empatija kito atžvilgiu. 5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių. kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. ataskaitos rašymo nuorodos. kurio sąnaudos nėra vertinamos. Analizuoti kliento elgesį. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą. palaikymas. Organizuoti popamokinius renginius. jos sąlygoja empatijos. pasirinkimas ar pan. pagrindžia jų buvimą. tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. palaikymo. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. stebimosios socialinio darbo praktiką). gebėti atskleisti jų priežastis.

Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. Nepateikiamos pastabos. Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. Kartais pasitaiko. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. • Praktikos aptarimo klausimai 1. Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). per daug abstraktus. nepateikia jo problemų sprendimo plano. Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas. bet keli variantai. 15 . paviršutiniškas. 20 auditorinių valandų) modulius. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija. tinkantis bet kuriam klientui. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo.18 metų VGN klientų problemos? 2. neatskleidžia jų dinamikos. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. 48 auditorinės valandos). būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. 11 – 15. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. Kokios yra 7 – 9. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. žyminčios etapus. patyrimo analizės. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. 9 – 11.veiksnių. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. Tai reiškia. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama. Tam. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija. kad studentai. susijusių su įstaiga. Praktikos ataskaitos privalumas. jei pateikiamas ne vienas planas. jis turi būti labai gerai argumentuojamas. išgyvenimų. įvardinamos konkrečios plano dalys. atlikę kliento atvejo analizę. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas. 4.

miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/. 3. socialinio pedagogo kompetencija. psichosocialinėmis problemomis. kelia pavojų visuomenei. ypač paauglių. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo. Susipažinti su vaikų. prasmingą ir visavertį gyvenimą.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. linkę išbandyti narkotikus. 2. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. suaugusiųjų globos. įvardinti. nesimokymo. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. Mokėti nustatyti. netinkamo elgesio. G. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. psichosocialine situacija. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas. asmenų poreikiais.3.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų. sėkmingam jų sprendimui. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais. prevencinių tarnybų struktūra. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . nusikaltimus padariusių asmenų. Radzevičienė.3. Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus. toksines medžiagas. jaunimo. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. stiprius svaiginamuosius gėrimus. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. 2001/. skirtingo amžiaus. socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose. bendravimo ir kitas problemas. Pagrindinės problemos. Praktikos uždaviniai: 1.

siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. vertybines sistemas.4 puslapiai. siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. atviri-. užduoties tikslus. bendraamžiais ypatumus. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose. specialistus. administracijos. valstybines organizacijas. Susipažinimas su įstaiga. nurodyti asmens charakterio ypatumus. 3. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais. savivertę. globėjais. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. kolektyviniai-. vaikai. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. privačias verslo ir administravimo struktūras). įstaigos darbo organizavimą. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį. trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. bandoma ieškoti priežasčių. specialistais.). lūkesčius. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti. dirbančius specialistus ir jų pareigybes. Įstaigos aprašymas 3 . 2. pan. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. kurių vadovų manymu. grindžiant juos konkrečiais. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . Atvejo analizė. priežastis. daro analizuojamo atvejo išvadas. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. pedagogais. smurtas šeimoje. stebėjimai-uždari. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. skurdas. veiklos kryptis.. Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais). asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). pan. įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. socialinės problemos. Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. interviu.- vaikų nepriežiūra. mokyklos nelankyma. kitais personalo atstovais. pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose.

uždaviniai. santykius su pačiu savimi). Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. Stebint specialistų ir asmens bendravimą. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. skirto prevencijai. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. 8. Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. sprendžiant konkrečias problemas. Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. 6. renginio forma. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. renginio apipavidalinimas. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. specialistų – specialistų. Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. santykius su draugais ir aplinkiniais. santykius su mokykla ir mokytojais. šeima. renginio užbaigimas. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu. vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. institucijoje dirbančiais specialistais. 33 . atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. globotinių motyvacijos ypatumai. (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). taikymo galimybes. e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. 7. specialistų – tėvų (globėjų). leidžiančių spręsti problemą. Renginio. profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. bendruomenę. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. c) numatyti įstatymų. įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. renginio eiga. Parengti asmens psichologinę charakteristiką.vertinimą. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. pasitelkiant NVO.

IV – oji užduotis – 20 balų. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę. IKI = 100 balų. žinias. Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą. kuruojantiems praktiką. VI – oji užduotis – 10 balų. stebėjimus.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei. apimtį).9. III – oji užduotis –30 balų. 2 užduotys (25 proc. interviu. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip. b) SPP katedros darbuotojams.4 užduotys (50 proc. savianalizės lygmenį.) = 100 proc. aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį. a. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse. d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių. kurioje atlikta praktika. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės.. 10. charakteristiką. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai.) + 5. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc.6 užduotys (25 proc. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu. ar buvo dalykų. gebėjimą organizuoti pokalbius. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. specialistams. V – oji užduotis – 10 balų. gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje.) + 3. gebėjimus. II – oji užduotis – 20 balų. Nurodyti. 34 . c) kiti pasiūlymai ir pastabos. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas.Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. IKI = 1. kitam personalui. kurioje I–oji užduotis – 10 balų. vadovo.

pokalbių. apie tai referuoja katedros posėdyje. susijusių dėl praktikos įvertinimo. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje. kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. užduočių vadovas. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. naudojimas. nelogiški užduočių aprašymai. atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. tvarkingas. SPP katedros vedėjas. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją. Dėl klausimų.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. 35 . kūrybiškumas. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas. stebėjimo ar kitų metodų. Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. interviu. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. skurdūs refleksiniai įgūdžiai. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas. Praktika vertinama pažymiu. neinformatyvūs. nenuoseklūs. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. skirtų informacijos rinkimui. prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą.

kaip dirbti su neįgaliaisiais. kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis.patyręs”. išryškinant egzistuojančias problemas. bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus. 2) . bet ir . socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje... kitomis teorijomis. sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją. kaip socialine interakcija.tradicinių” ar net . išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką. 2002. jis turi nemažai teorinių žinių. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias.filosofuoti”.312-315).stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). pragmatizmas. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis.Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. 36 . p.. Taigi... kaip pamatine teorija. kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik . kitose. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. VTAT bei prevencinėje tarnyboje. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas.4.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma. humanistinis ugdymas. kita vertus.4. trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. Iš teorijos paskaitų studentai žino.modernių”. tokiomis. Viena vertus. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape. progresyvizmo pedagogika.. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”. jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių.. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti. pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti. antra. kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) . Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis. studentas galėtų remtis Rawls mokymu.Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. reikalingų socialiniam pedagogui apskritai.. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant. Praktikos metu. ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą. sąlyginai galime teigti. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: . kad studentas yra . bei . turėtų ne tik ..dominuos klinikinė paradigma.

kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. studentas. sukonkretina uždaviniai: 1.studentas. Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. jei jos 2 3 . 2. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. susipažinęs su institucija. pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. Praktikos tikslą. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant. Tikslų.Tikėtina. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. 4. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. išryškinant egzistuojančias problemas. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. 3. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą.

38 . Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. 7. 8. Išsikelti hipotezę ar klausimus. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1. Nusistatyti tyrimo tikslą. Surinkti duomenis. Visuminis (holistinis) pobūdis. Duomenų patikimumu 2. 3. 5. darbo objektas.Tyrimo uždaviniai: 1. detalių gausa 2. Panaudojama daugybę detalių 3.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4. 5. Stebėtojas. uždaviniai. Rezultatų apibendrinimu. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. 2. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1. 4. 3. Parengti rekomendacijas. darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. Padaryti išvadas. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. 2. Įvadas. 6. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. pateikiančias edukacinių pasiūlymų. Išvadų validumu 3. Išvados. darbo tikslas.darbo esmės pristatymas. Rekomendacijos. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. 4. Planinga tyrimo rezultatų analizė. Anotacija. Atsiskaitymo forma. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą.problemos aktualumo pagrindimas. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3. Parengti tyrimo atlikimo metodiką.

Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją.užduoties ataskaita.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai.Prieš atliekant užduotį. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2. Uždaviniai: 1. Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3. Ataskaitos struktūra: 1. Pravesti visus užsiėmimus. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 . 2. Atsiskaitymo forma. kontekstinis. išanalizuokite informacinę lentelę. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes. užsiėmimų išplėstinių konspektų. pateiktą C. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. loginis. Pateikti ataskaitą raštu.M. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis. 3.

Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Esamos situacijos analizė 2. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. Studento refleksija 4.4. norint pakeisti situaciją. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Ataskaitos struktūra: 1. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. Įgyvendinimo eiga 5. Jį įgyvendinti 3. bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį.užduoties ataskaita. Metodai 4. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Atsiskaitymo forma. Tikslai 3. Įvertinimas. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. Uždaviniai: 1. Raštu parengti individualų planą 2. Parengti ataskaitą raštu. Atkreipkite dėmesį į: 40 . darbo įrankis. Individualus planas 3. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1. Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų.

Uždaviniai: 1. 4. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. 2. personalui ar kitų grupių klientams) 3. Parengti ataskaitą. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. globėjams. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5. Praktikos vertinimo kriterijai: 1. kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Studento refleksija 4. iniciatyvumą ir pan. 2. atlikimo laiko. 41 . Ataskaitos struktūra: 1. Užduoties anotacijos 2. Atsiskaitymo forma. Renginio scenarijaus 3. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. ataskaitos parengimo laiko ir pan. artimaisiais.užduoties ataskaita.). 5. Parodyti renginį svečiams (tėvams. 3. Organizuoti ir pravesti renginį 2. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant.1. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai.

Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1.3. 2. Klientų. Įtaigūs klientų. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. atlikimo laiko. Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. 4. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai. 8. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. 2. 5. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. 3. 9. jų artimųjų atsiliepimai. 3. 4. jų artimųjų atsiliepimai. ataskaitos parengimo laiko ir pan. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Klausimai praktikos aptarimui: 1. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. 6. 4.

4. Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 . Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.

Socialinio darbo etika.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika. Tai yra baigiamoji praktika. vaikais ir jaunimu ir kt. diagnozuoti. kaip ir kuo gyvena įstaiga. 3. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą. Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra. mėnesiui. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. Praktikos uždaviniai : 1. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. 44 . Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. kada studijų krypties (Socialinė psichologija. mokyti. vadybos ypatumai. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas. 4. pedagogų kompetencija. kaip formuojasi mikroklimatas. žinias. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. tradicijas. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos. tėvų tarpusavio santykiai. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui. savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. gebėjimus. dokumentų tvarkymu šiose institucijose. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. kur išvardinti veikiantys būreliai.5. deviantinėmis asmenybėmis. 2. analizuoti. 2. ugdytinių. Socialinis darbas su šeima. popamokinės veiklos. vertybes. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi. pasirinktą ugdymo kryptį. sėkmes ir nesėkmes. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. vertinti jų pokyčius. vertybės. Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. pedagogų.) moduliai jau yra išklausyti.4.Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją. planuoti.

beglobiai.). juos reikia detalizuoti. „Vaikai manęs neklauso“). kad mokytojai nuo manęs atstotų“. giminaičiai. specialusis pedagogas.) turinčių vaikų imtis. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį. esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms. pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“. Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos. tradicijas. konsultacijos. jie gali ir turi būti modifikuojami. tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį. kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius. 1995). draugai. VTAT specialistas ir kt. šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai. Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. ją išanalizuoti. jų atsiradimo priežastys. policijos pareigūnas. papildomų informatorių (bendramoksliai. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. atskleista jų turinio esmė. Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 . sąlygos bei jų sąveika.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą. Individualus darbas su ugdytiniu. Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. mokytojas administracija ). elgesys. Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu.). grupiniai susitikimai ar kt. savaitės planą bei veiklos programą. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt. Taipogi. 3. diskriminacija ir kt. Sudarant šį pasą. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. reketas. 4. kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas. vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. mokyklos nelankymas. kvaišalų naudojimas. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis. Beje.). pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai. Atliekant šią užduotį. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. linkę nusikalsti. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. „Manęs niekas nesupranta“). Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu. ekspertų (psichologas. Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. Šie gausūs. galimi sąveikos variantai. gydytojas. Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. pasitelkdamas šeimos.

idant situacija palengvėtų.. perteikiant jų turinio esmę (pvz. jie turi būti aprašyti. žinių. motyvuotas darbo metodų parinkimas . kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu.pageidauju. konkretūs atlikti darbai . socialines problemas visybiškai (ne instituciniu.. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. tikslai.. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją. vertybių. konsultacija.. įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. kur turi analizuoti savo lūkesčius. bet teritoriniu aspektu ). prisiimti atsakomybę dėl sprendimų. grupiniu. Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją.“). naudojami metodai. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote).prie žmogaus. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje). Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys. gebėjimų pokyčius. sprendimo žingsniai.darbo planai I . žingsnių nuoseklus išdėstymas. 5. Tikslų aiškumas. 46 . kelti tikslus. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą. Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P .individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją.. bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. teikti konkrečią pagalbą. Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu. jos veiklą . sisteminti informaciją.

priežastis.Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. komandos narių. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. ekspertų. kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. tradicijomis. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. konkrečios pagalbos teikimui. žinių ir gebėjimų virsmą. bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. mikroklimatu. užduočių parinkimui. analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne). stebėti vertybių. 47 . Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. analizuoti. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai).

Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . savęs tobulinimo procesu. o studijų procesas ženkliai modernėtų.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. švietimo ir ugdymo institucijose. jai skiriama 3 kreditai (120 val. taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. savianalizę ir profesionalumą. Socialinio darbo istoriją. filosofiją. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas.). atsakomybę už studijas. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a. kurio esmė vidinis asmens dialogas. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. 2.4.). kūrybingiems ir kompetentingiems. 3. Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio. Socialinio darbo etiką. o kaip procesas. vertinant. Praktikos uždaviniai : 1. savianalizę bei profesionalumą. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos. informacinės visuomenės plėtra. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. 48 . analizuojant. teoriją. atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. jausti savo jauseną.Realizuoti prasmingas. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. praktinių sprendimų būdus. mąstymo. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo. kritinę nuostatą į mokymąsi. Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų. atlikdami praktikas. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. gebėjimus. refleksija pagrįstas studijas. iššūkiams. kurių studijų procese niekas nemokė.6.Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje. Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai. žinias. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną . iš naujo įvertinti vertybes. priimant ar atmetant vertybes.

Ši praktika organizuojama. pripažįstant jos kvescionavimą. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą. mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. kitais profesionalais.y. Taigi. matyt. technologijų žinių. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. jų teiginiai ir pasirenkami tie. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . kad stokojama socialinio darbo teorijos. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. t. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. o ne rezultatu. girdėjo per paskaitas. Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti.užduotys. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. analizuojant. svarbu ir viena ir kita. poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos . individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). tuomet. grįstas refleksija. su kuriais dažniausiai susiduriama. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. kur žinojimas tampa procesu. aktyvus eksperimentavimas. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. fleksibilumą bei universalumą. paritetinių santykių. naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. laiduojančiomis efektyvias studijas. o ne kontroliuoja. konceptą. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis. Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. 49 . vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes. kuriame neatmetama teorijos svarba. kurį skaitė vadovėliuose. abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija.prasmingas mokymasis. kurie įdomiausi asmeniškai. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. sudaryti tokias materialiąsias. kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės.

remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei. kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę). skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu. analizuoti save. transformuojant asmeninę patirtį. Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. pastebėjimai. apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai. siekiant profesionalumo ir kompetencijos. kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. kurio metu žinios yra kuriamos.esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai. jausmų ir vertybių virsmą. jas papildant naujomis žiniomis. 50 . Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. subjektyvus asmeninis išmanymas . nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. kad mokymasis yra procesas. savo patirtį ir mokslinę veiklą. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. kita vertus. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą. egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus.Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. studentai turėtų suvokti. Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. III. Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. intuityvus suvokimas. Kiekvienas profesionalas. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį . Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo.

Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. keičia vertybių sistemą t. kuriame individuali patirtis. kuriančiu savo teorijas subjektu. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. Studentas iš objekto. kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką.y. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą. aktyviu. praturtinama asmenine patirtimi. jausminius. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. ji apmąstoma. emocinius išteklius. kiekybę ir motyvaciją. jausmų plėtrai.Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. eksperimentavimas. kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . o ne studijų turiniu ir esme. įgyjama žinių. vertybėms. Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje. Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. vertybinius pokyčius. kuriamos studento naudojamosios teorijos. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. emocinės patirties. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą. eksperimentuojančiu. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams.

apie tuos sunkumus. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. ir mažuose darbuose. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. su kuriais susiduriama darbe. darys net ir tai. Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. apie problemos sprendimo galimybes. kurias būtina suteikti. Sąžinė. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. apie padarytas klaidas. Garbingumas. Kokius jausmus besukeltų klientas. Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose. Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. Sąžiningumas. pervertinęs klientą. Reikia pripažinti. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. Teisingumas. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. jų artimaisiais ir bendradarbiais. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį. bet ir darbais. ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais.4. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. jis gali pareikalauti neįmanomo. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. atsiriboti nuo savo emocijų. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. santykiai su juo turi būti geranoriški. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. . neįvertinęs – atvirkščiai. kaip asmenybės savybė. korektiški. Objektyvumas. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. ko jam visai nevertėtų daryti. dėmesingi. laimės ir teisingumo vaizdiniais. jeigu pats pasižadėjo padėti. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė. Socialinis pedagogas – žmogus. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. Priešingu atveju. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. /1/. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu.

šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. įsitikinimus. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. požiūrius.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją. jo pasimetimą. ir trūkumai. /3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. neužgauti savigarbos. kuriose jie atsidūrė. turėti savus įpročius. Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. bendradarbiai ir kiti asmenys. Pagaliau.. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. gyventi. prislėgtą nuotaiką. Santūrumas ir savitvarda. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas. pagaliau. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. Bendraudamas su klientu. nepažeminti. įpročius”. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. ir su bendradarbiais. Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso. koks jam atrodo teisingas. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. tikėjimus./4/. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. ir neigiamus. Taktiškumas. pripažinimu jo teisės būti savimi. koks jis yra. “Pakantumas – moralinė savybė. nusivylusiais žmonėmis. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. 53 . Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės. įsitikinimus. pažemintais. be kurių jo profesinė veikla negalima. tokį gyvenimą. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. ligotais. svariau argumentuojant pasiūlymą. palaikyti jį. Susidurdamas su klientais. Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. padrąsinti klientą. Tačiau pakantumas nereiškia.

pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. atvirkščiai. artimu žmogumi klientui. Nežiūrint į tai. savo ruožtu. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis. teigiamų emocijų sukūrimu. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas. žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. o konstruktyviai kritikuojant patį save. ką kalba klientas. Turinys specifiškas: ji veikli. kad klientas pakeistų nuomonę apie save. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. ”lengviau mylėti visą žmoniją. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. Specialistas.nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. kad ji būtų suvokta. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį. kaip sakoma. sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. socialinis darbuotojas turi stengtis.ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo. sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. ir svetimas – nuodėmes.Dar daugiau. 54 . o. t. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu. galima ugdyti savo vertybes. normalių gyvenimo sąlygų. prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau.. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus. negu savo kaimyną” . Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. Meilė žmonėms . Mokėjimas analizuoti savo veiklą. bet ir atsilieps klientų savijautai. o pasipūtėliškumas. Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais. pesimizmą. Gerumas. dirbantis socialinis apsaugos srityje. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. atitinkamai. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir. įveikti sunkumus. gauti iš jo ˛žinių. Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus. o geras. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”.ši savybė. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. tačiau jis negali ignoruoti realybės. savybes. Šios asmenybės savybės. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. jeigu tai būtina pastarojo gerovei.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. mokytoju. neduos naudos.y. Tačiau. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną.

kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. Atsižvelgiant į tai. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. supratimo poreikiai. jeigu jis pats nei viliasi. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. paguodos. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. pasimetimas. Valingumas. Praktika rodo. nuskriaustus.Optimizmas. socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. įveikiant save patį. tačiau tai būtina. prislėgta būsena. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą. užuojautos. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. klientas pirmiausiai ieško atjautos. o to neįmanoma įgyvendinti. nusivylimu savo jėgomis. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. Specialistui. nes be materialinės. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. galimybėmis. bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. dažniausiai mato nelaimingus. t. bet ir tam. įveikti silpnąsias asmenybės puses. Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. Ir jis žino. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis.y. kad įveikti save. Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. Sąmoningas ir valingas kryptingumas. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. išvargintus daugybės problemų žmones. kad įveikti kliento pasyvumą. nelengva išsaugoti optimizmą. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“. Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. ir subjektyvių priežasčių. sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. savo silpnybes. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą. kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . kad . optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. nei tiki. suteikia gėrį. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi. atsirandančias veiklos procese.

bendraujant darbas ir užbaigiamas. 56 . padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. daryti ją produktyvesne. Bendraudamas su kolegomis. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. jo viltis ir lūkesčius. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus.darbuotojas. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. o tas. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. tačiau lieka abejingas klientams. kuris profesionaliai atlieka savo pareigas. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. jo objektyvų statusą ir funkcijas. parengia bendrą veiksmų planą. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. aplinkiniais ir bendruomene. kas leidžia koreguoti veiklą. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai.

. Každailienė.(1980). KTU. K. Kirby J. (1999). (2001).M. Frankfurt a Main. Charibdė 9. 13. Kaunas: Poligrafija ir informatika.Experiental Learning.. (1995). (2001). vadovas. (1984). skirtų žmonėms su negalia. Kočiūnas. Vilnius.. Tallinna Raamatutrukikida 3.. Karvelis V. Bitinas B. (1997). Mazūrienė. Leliūgienė I.. (1998). V. Bendrieji gebėjimai. Grunewald.: Alma littera. Johnson. Jucevičienė P. (2001). ir kt. 16. 11. New Jersey. Įstatymų. Š. Experience as the Source of Learning and Development. Socialpadagogische Arbeitsfelder. Profesinio apsisprendimo metas. dainos. R.Padagogik. 2. (2003). G. Psichologinis konsultavimas. 20. 15.. Šiauliai. Pedagogika. (1999). 4. Navaitis. Globa. p. (1997). Petronis. Bakk. Jankevičienė. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. Kemerienė. S. Kolb D. Pedagoginio tyrimo įvadas. Šiauliai.Literatūra: 1. 7. Šiaurės Lietuva 12. Grudzinskas. 22. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. (1999). ir kt. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. Talinas. (2202). 23. Elijošius E... Charles. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. (1998). Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. R. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. Psichiatrinė reabilitacija. Socialinė pedagogika. V.. p. E. 10. Juodraitis A. Belardi N. A. Vaikų psichologinis konsultavimas. 60-67. Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija.. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras. (2001). Bydam.(2000). Kočiūnas.A. J. Sadauskienė. Šiaulių universitetas 18.. R. J. Šiaulių universitetas 19. (2000). A. Socialinio darbo praktika. V.. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. (2001). Acta Pedagogika Vilensia. (1999). C.. Socialiniai mokslai. (1998). 8. Anthony W. V. Edukologija. žaidimai). (2000). Š. Černius.). R.189-197. 5. Vilnius: Lumen. Logotipas 21. Giedrienė. Vilnius: Avicena. 6. 57 . Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. (Hrsg. (2001). Baranauskienė R. A. 17. V. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. Baranauskienė R. V. Vilnius: Presvika.. Kalendorinės šventės (scenarijai. Š.Ugdymo filosofija.

31.A. Humanistinis ugdymas mokykloje. A.. (1996). Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). Berlyn. 29. Rawls. (1996). Этика социальной работы.. Peaн A. M. Motivation and Personality. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. K. Negalės psichosociologija. Žydžiūnaitė V. 48. Socialinis ugdymas (2002). 50.. 35. (1997). Vaikų šventės. Галаглузова Ю. J. V. Maslow.Социальная педагогика: практика. 28. Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. (1996). А.Л.. П. Płužek.24. Socialinis darbas.(1999). (1999). 41. Маслоу.R.. Vilnius: Amžius. 45. Ocновы coциаьной педагоигки. Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga. bendruomenės veikla ir psichologija. Marijampolė: Piko valanda. Sutton. dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais. 46. Mocква. 42. Socialinės pedagogikos pagrindai. Morozova G. Kauno medicinos akademija 39. Coциальная педагогическая психология. Filosofiniai ugdymo pagrindai. Šiaulių universitetas 40.(1997). V. Avicena 32.Šiuolaikinė ugdymo filosofija. Сорвачева Г. 25. C. С. McLaughlin T. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.. Vaibra 43. Žmogus ir socialinė aplinka. Vaitkevičius.Н. Paulauskytė V. Штинова Г. (1999). Mocква. (2001).A. Pastoracinė psichologija. (1999).H.В. 37. 26. (2002).M. Мустаевa Ф. Steman C. Н. Utena. (2002). Publishers. Demokratiškumas. L. Vertybės.ׁ .. Leščinskienė D.(Hrsg). V. Leliugienė. Kaunas: Technologija. (2002). Медведева Г. Ozmon H. J. 30... (1995). Martin K. 47. Vilnius: Evalda.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB. Reabilitacijos strategija. V. (1995). Москва: Питер.М: ВЛАДОС. V.: Eugrimas. Craver S. (2001). 33. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai. Vilnius . (1993)... V. (2003). Technologija 38. Санкт-Петербург: Евразия. Vilnius 27. Įvairovė. Rotas. Ruškus J. Kaunas. Vilnius.. Š. Stankevičienė. 36. 44. New York: Harper and Row.. Гледдинг. Leidybos centras 34. (2003). (1996). Mokymo kursas personalui. А 58 . Мотивация и личность. (2001). Politinis liberalizmas. Koломинский Я. Lepeškienė. Психологическое консультирование.(1982). Reabilitacija. V. Z. (2002). 49.(1999). (1970).

Групповая психотерапия. / Под ред. Mocква. 52. Кона И С. 59 . Словарь по этике (1981). (1999). Рудестам. Санкт-Петербург: Питер.51. К.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful