Šiaulių universitetas Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedra

D. Alifanovienė, I. Baranauskienė, G. Morozova, V. Nemeikšienė, L. Radzevičienė, A. Vaitkevičienė

SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ PRAKTIKOS

Šiauliai, 2005

Pratarmė
Socialinių pedagogų studijose ypatingas vaidmuo tenka praktiniam socialinių pedagogų rengimui. Per praktiką studentai susiduria su realiomis gyvenimo problemomis, reflektuodami savo veiklą, atpažįsta teorijas, modelius, metodikas, susipažįsta su veikiančiomis institucijomis, jų funkcijomis, socialiniais vaidmenimis, bendruomenės resursais, puoselėja savo gebėjimus, formuoja konkretaus darbo su vaikais mokėjimus. Šis metodinis leidinys – tai vienas iš pirmųjų bandymų atskleisti būsimųjų socialinių pedagogų praktinės veiklos organizavimo ypatumus studijų eigoje. Jį parengė Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros darbuotojų kolektyvas. Leidinį sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje pateikiama socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra/ kursas, rūšis, vieta, lygis, kreditų skaičius/, formuluojami pagrindiniai praktikų tikslai. Antroje dalyje nagrinėjami vadovavimo praktikai aspektai/ vadovo pareigos, studentų – praktikantų teisės ir pareigos/. Pati didžiausia dalis – trečia. Čia pateikiamos pakankamai išsamios praktikų atlikimo programos. Kiekviename straipsnyje aptariama viena iš penkių praktikos rūšių, o jų visuma sudaro galimybes įvairiapusiškai susipažinti su būsimąja profesija, praktiškai taikyti įgytas žinias. Verta pažymėti, kad visų praktikų programos parengtos pagal vieną schemą: tikslas, uždaviniai, užduočių komentarai, vertinimo kriterijai, ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės, literatūra, kuri galėtų būti panaudota, rengiant ataskaitą. Ketvirtoji dalis skirta socialinio pedagogo asmenybei: socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su ugdytiniu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes, veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Bendros žinios, vertybės ir etika – esminiai dalykai visiems socialiniams pedagogams (darbuotojams), kurie turi suprasti, kaip funkcionuoja visuomenė ir kaip joje jaučiasi individas. Todėl, atlikdami praktiką, studentai gali visapusiškai pažinti žmogų, jį supančią aplinką, tarpusavio santykius ir jiems turinčius įtakos veiksnius. Visi šie reikalavimai yra konkretizuojami, realizuojant praktines socialinio darbo, pedagogikos ir psichologijos užduotis. Mokomasi ne tik auditorijose, bet ir atliekant praktikas, kurių pagrindinis tikslas yra tobulėjimas. Kintantis socialinių pedagogų akademinis paruošimas leidžia tikėtis geresnės darbo kokybės, ugdytiniams – objektyvios pagalbos ir kokybiškų paslaugų. Laukiame Jūsų vertinimų, pastebėjimų, pasiūlymų: sppkatedra@cr.su.lt

2

Turinys PRATARMĖ SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO STRUKTŪRA VADOVAVIMAS PRAKTIKAI Praktikos vadovų pareigos Studentų paruošimas praktikai Studentų-praktikantų teisės ir pareigos SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Stebimoji socialinio pedagogo praktika Socialinio darbo praktika Socialinio pedagogo praktika 1 Socialinio pedagogo praktika 2 Socialinio pedagogo praktika 3 Reflektyvinė praktika SOCIALINIO PEDAGOGO ASMENYBĖ LITERATŪRA 2 4 6 6 8 9 11 11 19 31 36 44 48 53 58

1. 2. 2.1. 2.2. 2.3. 3. 3.1. 3.2. 3.3. 3.4. 3.5. 3.6. 4.

3

1. Socialinio pedagogo praktikų organizavimo struktūra
Daiva Alifanovienė Praktikų organizavimas yra neatsiejamas socialinės pedagogikos bakalauro ir magistro studijų dalis. Ji sudaro 1/8 kredito studijų proceso bakalauro lygmens privaloma visiems šios studijų programos stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus studentams. Praktikos organizuojamos 1,3 ir 4 kursuose yra ,,smūginio“ pobūdžio, t.y. studentai išeina į ,,praktikų aikšteles“ (socialinės tarnybos, globos, švietimo ir ugdymo institucijos) ir keletą savaičių praktikuojasi, neklausydami tuo laiku paskaitų. Tokiu būdu bakalauro studijų eigoje turi praeiti 5 skirtingų rūšių ir lygių praktikos. Magistrantūros studijoje numatyta reflektyvinė praktika ir aukštosios mokyklos dėstytojo praktika, kuri atliekama vadovaujant magistro darbo vadovui. 1 lentelė Kursas bakalauras 1B Stebimoji 3B 4B 4B Praktikos rūšis socialinio pedagogo praktika Lygis 1 2 2 2 2 3 Kreditų skaičius 3 3 3 4 4 3

Socialinio pedagogo praktika I Socialinio pedagogo praktika II Socialinio pedagogo praktika III

4B Socialinio pedagogo praktika IV 2M Magistro reflektyvinė praktika Pagrindiniai praktikų tikslai: institucijomis:

1. Supažindinti su įvairių tipų socialinėmis tarnybomis, globos, švietimo ir ugdymo 2 lentelė Eil. Nr. 1 2 3 4 5 Praktikos rūšis ir Praktikos atlikimo vietos semestras Stebimoji (1-as semestras) B

6 7

Nakvynės namai, neįgaliųjų globos namai, nevyriausybinės organizacijos, internatinė pagrindinė mokykla, vaikų globos namai.. Socialinio darbuotojo Socialinės globos ir rūpybos skyriai, senelių bei vaikų globos (5-as semestras) B namai, dienos užimtumo centrai. Socialinio pedagogo Vaikų teisių apsaugos tarnybos, Policijos prevencinės tarnybos, (6-as semestras) B tardymo izoliatorius. Socialinio pedagogo Neįgaliųjų globos centrai, neįgaliųjų dienos centras, (7-as semestras) B nevyriausybinės organizacijos, Visuomenės namai. Socialinio pedagogo Švietimo ir ugdymo institucijos, priešmokyklinės įstaigos, (8-as semestras) B pradinės, pagrindinės mokyklos, gimnazijos, technikos, amatų mokyklos, kolegijos, specialiojo ugdymo centrai ir priešmokyklinės institucijos. Aukštosios mokyklos Šiaulių universitetas specialiosios pedagogikos fakultetas, dėstytojo Tęstinių studijų institutas. (1-as semestras) M Reflektyvinė Studijuojančiųjų darbovietės arba socialinio ugdymo 4

(2-as semestras) M institucijos pasirinkimai. 2. Supažindinti su įvairiomis ugdytinių (ar klientų) grupėmis: • • • • • socialiai remtinais, neįgalimaisiais, rizikos grupėmis, turinčiais priklausomybę, linkusiais nusikalsti.

3. Ugdyti profesines kompetencijas (mikro, mezo, makro lygmenyse). Mikro lygmuo • • • • • • • • • • • • • • • studentų gebėjimas indenfikuoti, analizuoti, planuoti ir spręsti problemas, plėtoti žmonių galias savarankiškai spręsti problemas, padėti realizuoti savo galias, taikyti modernaus problemų sprendimo būdus. stimuliuoti žmonių geranoriškumą, skatinti tarpusavio bendravimą bei bendradarbiavimą su aplinka, įtakoti institucijų ir organizacijų tarpusavio santykius. įtakoti socialinę politiką, įvertinti asmenų socialinius poreikius ir pranešti apie juos visuomenei bei įstatymų leidimo institucijoms, esant reikalui daryti sprendimą valdžiai dėl socialinių problemų sprendimo. autentiškumą, emocinę brandą, realizmo jausmą, empatiškumą, nuoširdumą, atvirumą ir kt. 4. Ugdyti busimojo profesionalo asmenybės savybes:

Mezo lygmuo

Makro lygmuo

5

organizuoja praktikos aptarimą.metodininkas (aukštosios mokyklos darbuotojas). organizuojančio praktiką. Studentas aukštojoje mokykloje turi vieną praktikos vadovą iš katedros dėstytojų. kurioje atliekama praktika.įstaigos darbuotojo. dėstytojąmetodininką. Atitinkamai su pasiūlyta 4 žmonių sandrauga: studento. atitinkančias kiekvienos praktikos rūšies tikslus ir uždavinius. dirbantį toje įstaigoje. 1. t. vykdo jos atlikimo kontrolę. 6 . Kad vadovavimas praktikos metu būtų efektyvesnis. kokius dokumentus turi turėti studentai atsiskaitydami už praktiką. Tačiau vienaip ar kitaip praktikos organizavime dalyvauja faktiškai visi aukštosios mokyklos darbuotojai. Tačiau tiesiogiai studentų praktikai vadovauja grupės vadovas (įstaigos darbuotojas. išaiškina. 2. ir praktikos vadovo praktikos vietoje. grupės vadovo. parenka praktikos vadovus. konkrečias individualias užduotis. aukštosios mokyklos dėstytojo. Praktikos vadovų pareigos Katedros praktikos vadovas atlieka šias funkcijas: • • • • • Organizuoja visas praktikos rūšis. Praveda studentams įžanginį seminarą: praneša studentams tikslų praktikos atlikimo laiką. darbo atlikimo aktus ir kt. padauginimą ir pakartotinį jų išleidimą. detaliai supažindina studentus su praktikos programa ir išduoda praktikos programas (instrukcijas). Užtikrina savalaikį praktikos programų paruošimą. Įformina praktikos dokumentus (sutartis. metodines priemones. numatytas pagal mokymo planus. praneša reikalavimus ataskaitų rengimui. kurioje atlieka praktiką jam priskirti studentai. supažindina studentus su kitais praktikos vadovais. būtina apibrėžti pagrindines vadovų funkcijas. aukštosios mokyklos dėstytojo-metodininko.y. Vadovavimas praktikai Virginija Nemeikšienė Praktikos metu kiekvienas studentas privalo turėti vadovą.) įstaigoje. kurioje studentas atlieka praktiką) ir dėstytojas. Išleidžiant į praktiką katedros parengia programas (instrukcijas). o taip pat vadovą. jų pareigas ir teises.2. tiesiogiai dirbančio su studentu praktikos metu. supažindina studentus su praktikos atlikimo ypatybėmis pasirinktose įstaigose. Duoda nurodymus dėl studentų pasiskirstymo praktikos vietose.

gautas teorinių užsiėmimų metu. kuriuos veda studentai. ekspertas. renginiuose. suteikiant jam pagalbą. kad padėtų studentams tapti savarankiškais profesionalais. atviras iškilusių sunkumų aptarimas.metodininkas dirbtų kūrybingai. tuo pat metu palaikyti ir taktiškiau nukreipti studentus.• • • Kontroliuoja praktikos programos vykdymą. kurie jam būtini užtikrinant sėkmingą studentų mokymą ir kontrolę praktikos metu. Dalyvauja praktikų aptarime ir pasisako apie studentų praktiką. yra: savikritikos skatinimas.metodininko pagrindinis uždavinys. įtvirtinant žinias praktikoje. sukurti sąlygas kūrybingam darbui ir eksperimentavimui. tikslų ir problemų analizė.ne pasyvi kontrolė. Konsultuoja studentus visais praktikos klausimais. sukurdamas atvirumo ir abipusio pasitikėjimo atmosferą. gero vadovavimo ir visos darbo apimties atlikimo. o jo svarbiausia funkcija yra tame.metodininkas skiriamas iš katedros dėstytojų tarpo. santykiai tarp dėstytojų. 7 . Rašo pažymį už praktiką.metodininkų ir studentų turi būti grindžiami tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo principais. specialistas. Praktikos sėkmė įstaigoje priklauso ne tik nuo formalaus susitarimo sąlygų laikymosi. atsižvelgti į individualias globotinio savybes. kuriuos kuruoja praktikos metu. o taip pat padėti jiems kritiškai vertinti savo patirtį ir aptarti įgytas žinias. jos atlikimo grafiką. Ruošia ir praveda praktikos aptarimus. bet ir nuo santykių.metodininkas atlieka šias funkcijas: • • • • • • Parengia praktikos instrukciją. auklėtojo ir psichoterapeuto vaidmenis. turintis pakankamai praktinės patirties ir sugebantis atsižvelgti į studento interesus ir individualias savybes. paliekant tikrą pasirinkimo laisvę ir teisę turėti savo nuomonę. Grupės vadovas – tai įstaigos specialistas. o aktyvus studento mokymas praktikos metu.metodininkų ataskaitas ir kt. grupės vadovas turi suderinti dėstytojo. Pagrindiniai įgūdžiai. Dėstytojo. Tikrina ir vertina studentų praktikos ataskaitas. Pagrindiniai grupės vadovo vaidmenys gali būti šie: mokytojas. dėstytojų. konsultacijose. atsižvelgiant į emocines studentų reakcijas. Ruošia ir tikrina ataskaitinę praktinę dokumentaciją. Dėstytojas. konsultuoja studentus praktikos programos atlikimo klausimais. įgyti studento pasitikėjimą. susiformuojančių tarp studentų ir grupės vadovo. Dėstytojas. Pastarasis privalo sumaniai teikti moralinį palaikymą studentui atliekant konkrečias praktikos užduotis. Praktika turi būti organizuota taip. Vadinasi. žiniaraščius. kad dėstytojas. Dalyvauja atviruose užsiėmimuose.

užtikrinančią efektyvų laiko panaudojimą. susipažinimą su socialinės pedagoginės veiklos metodikomis ir technologijomis. Įrodymų ir pavyzdžių pagrįstumas. mokslinio pažinimo metodologija ir metodais.. užsiėmimų. Seminarų metu numatomas preliminarus išankstinis veiklos projektų gynimas. Leidžia studentui stebėti jo darbą su klientu. 2. Sudaro studentui sąlygas tiesioginiams kontaktams su klientu ir savarankiškam darbui. Jis turi vykti tokiomis kryptimis: • • Profesinis mokymas. realizuojamas per teorinius ir praktinius kursus.Grupės vadovas įstaigoje atlieka šias funkcijas: • • • • • • •      Sudaro sąlygas studentui susipažinti su įstaiga. įtraukiant socialinės pedagogikos teorijos ir istorijos pagrindų įsisavinimą. Pirma kryptis pirmiausia numato žinių sistemos formavimą apie profesijos . Stebi studento darbą.2. kuris padeda studentui tobulinti . Praktiniai užsiėmimai vyksta seminarų. Įvairių situacijų suvaidinimas. skirtą praktikai. Studentų paruošimas praktikai Svarbiausia sąlyga. kuris pasireiškia. yra studentų parengimas šiai veiklos rūšiai viso mokymosi laikotarpiu.socialinis pedagogas“ ypatybes.. treningų imituojančių vaidmenis ir dalyko dalykinius žaidimus. Be teorinio pasiruošimo būtina užtikrinti ir technologinį studentų parengimą tam tikroms praktikoms kiekviename kurse. Profesinės asmenybės auklėjimas. Toks parengimas įgyvendinamas daugiausia teorinės disciplinos paskaitų ir seminarų metu. Darbo autentiškumas. 8 . jos darbo kryptimis. kurioje turi būti įvertinta studento darbo kokybė: Studento asmeniniai pasiekimai ir tobulėjimas įvairiose veiklos srityse. Studento indėlis į tarnybos veiklą. Pataria ir konsultuoja studentą įvertindamas situacijas ir pasirenkamus tinkamus darbo metodus. kaip specialiai organizuotas ir kontroliuojamas procesas studento įtraukimo į profesinę socialinio pedagogo darbą ir formavimą jame profesiškai svarbių asmeninių specialisto savybių. Įvertina studento darbą ataskaitoje-charakteristikoje. Pateiktų išvadų aiškumas. Pateikia įvairių socialinių situacijų.metodinį bagažą“. dokumentais ir jų tvarkymu.

numatytas praktikos programoje.) pagal savo darbo grafiką su 2 išeiginėmis dienomis. rengiamuose įstaigoje. Paklusti įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms. . Tyrinėti. Teikti pasiūlymus praktikas organizavimui tobulinti įstaigoje ir fakultete. darbo patirtį. kurioje atliks praktiką. treningai. susitikimai. 2. žaidimo modeliai. Kreiptis dėl metodinės pagalbos į katedros praktikos vadovą.fragmentų atlikimas padeda geresnei praktinei veiklai. kurioje studentai atlieka praktiką. Kūrybingai atlikti bet kurią užduotį. studijuoti lavinimo įstaigų pedagogų. tėvų susirinkimuose. • • • • • • Lankytis kitų studentų-praktikantų užsiėmimus ir auklėjamuosius renginius. specialistų. tai yra sugebėjimą suvokti darbo turinį ir jo rezultatus. socialinės situacijos. seminaruose. psichologų-pedagogų konsiliumuose . dėstytoją-metodininką ar grupės vadovą. Būti ugdymo ar socialinėse institucijose kasdien nemažiau 6 valandas (stebimoji socialinio Vesti kasdien praktikos dienoraštį (jei to reikalaujama pagal praktikos programa (instrukciją). 9 pedagogo praktika – 4 val. Galų gale studentas išsiugdo operatyvios refleksijos sugebėjimą. leidžia išnagrinėti įvairius savo veiksmus. suteikia pasitikėjimo savo jėgomis. Studentas turi: • • • • Atlikti visas darbo užduotis. Dalyvauti viešuose renginiuose. analizuojant savo veiksmus. administracijos ir praktikos vadovų potvarkiams. Jie numato studento aktyvų įtraukimą į lavinimo procesą. Komunikaciniai gebėjimai. dalyvavimas aptariant šias problemas įvairiuose studentų savivaldos organuose ir panašiai) ir reflektuojant apie jas. konferencijose. Surinkti praktikos metu medžiagą kursiniams ir bakalauro darbams. dirbančius socialinėse įstaigose. grupinės diskusijos (ar grupėse).3 Studentų-praktikantų teisės ir pareigos Studentai praktikantai turi teisę: • • • Pasirinkti įstaigą (iš pasiūlyto įstaigų sąrašo ar pagal gyvenamąja vietą). apvalūs stalai. tokie kaip darbas mikrogrupėse. Esant būtinumui kreiptis į dekanatą ar į katedrą dėl praktikos laiko pakeitimo. pedagogų taryboje. pasitarimuose. aptariant problemas dialogo metu įvairiame lygyje (pasisakymai ir samprotavimai seminarų ir paskaitų metu. Analitiniai studentų gebėjimai susiformuoja stebint patyrusių pedagogų veiksmus.

darbas praktikos metu vertinamas nepatenkinamai ir skiriama pakartotinė praktika. neatleidus nuo užsiėmimų aukštoje mokykloje. Ji atliekama arba toje pačioje įstaigoje. jis gali būti nušalintas nuo praktikos atlikimo. laiku atsiskaityti. Neatlikus reikalavimų. arba-kilus konfliktinei situacijai-kitoje. aktyviai Praktikos programą atlikti kitu laiku susirgus ar esant kitoms objektyvioms priežastims. dalyvauti praktikos aptarime.• • Laikytis užduočių atlikimo laiko numatyto praktikos programoje. 10 . keliamų studentui praktikantui. Nušalintajam studentui.

jog negalės dirbti socialiniu pedagogu. kursas. 3. praktikos atlikimo laikas ir vieta. skirtingais klientais ir iš betarpiškos pažinties metu kylančio patyrimo galėtų įvertinti padarytą sprendimą profesijos pasirinkimo atžvilgiu. bet paties studento likimo. įstaiga. kylančius klientų atžvilgiu. kai bus baigtas universitetas. tvarkingas. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. Praktikos ataskaita turi būti parengta taisyklinga lietuvių kalba. Ataskaita turi būti tvarkingai susegta ar surišta. socialinių darbuotojų. nei paskutiniame ar po keliolikos praktinio darbo metų.3. Tai būtų bendriausias praktikos tikslas. kalbinės raiškos ir realybės. Praktika parenkama tokiu laiku todėl. kritiškai vertinti.1. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. 12 pt. praktikos ataskaita turi būti pateikta visa. Galima praktikos ataskaitą pateikti rankraštiniame variante. vienoje vietoje. kuris sąlygoja kitus konkrečius trejopo pobūdžio tikslus. studento vardas.5 rankraštinio puslapio). Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis. socialinių pedagogų darbo ypatybėmis. pavardė. kurioje atlikta praktika. socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigų įvairove. reikalingų 11 . Praktikos ataskaita (kompiuterinis variantas) negali viršyti 40 puslapių. Rankraštis turi būti aiškiai ir lengvai įskaitomas. katedra. Jei atsitiktų taip. kad studentai galėtų jau studijų pradžioje susipažinti su socialinio pedagogo veiklos ypatumais. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKŲ PROGRAMOS (UŽDUOTYS) Bendrieji reikalavimai praktikos ataskaitos rengimui. tiek su asmeninių savybių. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. 3. fakultetas. A4 formato lape. geriau (vertingiau. praktikos vadovo ir praktikos užduočių vadovo pavardės. Tekstas turi būti rinktas kompiuteriu. 2. rugsėjo mėnesį. jo bendravimo kokybės su būsimais klientais atžvilgiu) keisti profesiją pirmame kurse ir jo pradžioje. 1. naudingiau. Studentai praktikos metu turėtų: 1. Trečiasis siejasi tiek su tolesnėmis studijomis universitete. kad praktikos metu studentas susivokia. Tituliniame praktikos ataskaitos lape nurodoma mokslo institucija. vertinti savo jausmus. grupė. Analizuoti įgyjamą patyrimą. New Roman šriftu.5 intervalo tarp eilučių. ekonomiškiau vertinant ne tik švietimo institucijų aspektu. jų klientais. STEBIMOJI SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA Asta Vaitkevičienė Stebimoji socialinio pedagogo praktika atliekama I semestro pradžioje. tačiau jo apimtis turėtų būti didesnė (1 teksto puslapis rinktas kompiuteriu atitinka 1. Pirmieji du tikslai atspindi bendriausią Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslą.

socialinių pedagogų darbo ypatybėmis Analizuoti įgyjamą patyrimą. 5 literatūrą apie lankytų įstaigų klientus Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra atliekam trejose institucijose. nurodančias ataskaitos trūkumą. Tikslų uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje: 3 lentelė Stebimosios socialinio pedagogo praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Susipažinti su skirtingomis socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigomis.būsimai profesijai tobulinimu. 4. socialiniu pedagogu ar socialiniu darbuotoju. ieškoti ryšio tarp teorijos ir praktikos. tikrinti savo sprendimą apie profesijos pasirinkimą ir gebėjimą dirbti skirtingose socialinės pagalbos ir ugdymo įstaigose. Studijas vainikuoja bakalauro darbas. Atliekant 1-4 praktikos užduotis būtina remtis trimis informacijos šaltiniais: • rašytiniais dokumentais. 1. studentas įgyja galimybę tobulinti savo įgūdžius ir kompetencijas. Stebimosios praktikos ataskaita yra pirmasis studento rašto darbas. Praktikos ataskaitoje turi būti pateikti užduočių aprašai.t. Užduočių komentaras. Kiekvienas rašto darbas reikalauja iš daugybės literatūros šaltinių atsirinkti tinkamus. Mokytis verbalizuoti įgytą patyrimą ir perteikti jį raštu. jų klientais. 12 • • . Uždaviniai Praktikos užduotys Susipažinti su ugdymo centrais. Universitetinių studijų procese be praktikos ataskaitų rašoma daugiau rašto darbų. vertinti savo jausmus. Instrukcijos užduotys yra tos pačios kiekvienai institucijai. Stebimosios socialinio pedagogo praktikos trečiasis tikslas nurodo propedeutinį mokslinio darbo laikotarpį. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. pedagoginę 3. Šie praktikos tikslai realizuojami uždaviniais. jų struktūra. kalbinės raiškos ir realybės. kritiškai vertinti. socialinių darbuotojų. kurios buvo atliktos visose trijose institucijose. Gavęs stebimosios socialinio pedagogo praktikos įvertinimą ir pastabas. 4 analizuoti įstaigos darbą. pokalbiais su institucijos administracijos darbuotojais. kylančius klientų atžvilgiu. klientų elgesį. koncentruoti dėmesį į trūkumus sąlygojančias priežastis ir jas įveikti. 2 globos namais. jų problemas Rinkti psichologinę. kritiškai vertinti autorių teiginius. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis Remtis savo patyrimu bei stebėjimais. remtis praktiniais pavyzdžiais ir t. pateikti savo požiūrį į analizuojamus reiškinius. 3. asmeniškais pastebėjimais.

Vertinant kokios įstaigoje sudarytos galimybės klientams tenkinti savo poreikius. kokių tikslų siekia. socialiniam pedagogui būtina pažadinti kliento asmenybėje B-motyvacijos lygmenį. kurie mėgsta bendrauti ir turi sąmoningus arba nesąmoningus kontakto užmezgimo ir palaikymo su kitu asmeniu įgūdžius. A.5. Jei kyla nepasitikėjimas. pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar socialiniu pedagogu. būčiau kam nors reikalingas. B-motyvacijos lygmenį turėtų žadinti ir konkrečios įstaigos struktūruojama aplinka. 3) rūpestis dėl savo laiko. rūpestis tuo.Maslow motyvaciją galima pasiskaityti literatūros sąraše nurodytuose šaltiniuose (lietuvių kalba . o įvertinimas nurodys į ką reikėtų atkreipti dėmesį ateityje. turėčiau kur pernakvoti. Analogiškos užduotys. tuo.6. numatyti problemas ir projektuoti jų sprendimą. bet ir kiek patys įstaigos klientai dalyvauja tokių galimybių sudaryme bei kaip jomis naudojasi.Maslow poreikių hierarchiją. Atliekant užduotį būtina užmegzti kontaktą su klientu. Rūpestis esti 3 lygių: 1) rūpestis savo asmeniniais poreikiais. atsakomybės prisiėmimu arba delegavimu ir sąmoningumo plėtra. stengiasi pasinaudoti teikiama pagalba tam. gebėjimas naudotis vaizduote. Motyvacijos lygmenys yra susiję su kliento nuostatomis ir trimis rūpesčio prasmėmis. tiesioginis darbas su klientu.Atliekant pirmąją užduotį reikėtų peržiūrėti institucijos nuostatus. kad šiandien būčiau pavalgęs. gebėjimas argumentuoti išvadas. A. analizavimo įgūdžiai. Ši užduotis atskleis kaip buvo atliktos pirmosios užduotys. rusų kalba – 9 numeriu pažymėti šaltiniai). nesirūpinanti savo egzistencijos žemėje prasmingumu. praleisto žemėje.Maslow idėjos yra padariusios didžiulę įtaką tiek socialinio darbo teorijai. 13 . įstatus. bei įstaigos klientais. kad galėtų daryti pozityvius pokyčius savo gyvenime. reikėtų atsižvelgti ne tik kaip įstaigos funkcionavimas sudaro galimybes tenkinti klientams savo poreikius. 2) rūpestis savo artimųjų gerove: tiek materialine. tiek praktikai. prasmingumo.Maslow yra suklasifikavęs poreikius į hierarchinę piramidę ir išskyręs du motyvacijos lygmenis: D-motyvacija (defecitinė motyvacija) ir B-motyvacija (Būties motyvacija). kokius įgūdžius ugdytis ir pan. Ketvirtoji užduotis yra viena svarbiausių užduočių. yra motyvuotas. Trečiosios užduoties atlikimas glaudžiai siejasi su pirmųjų dviejų atlikimu. tiek dvasine. socialinio pedagogo veiklos planus. D-motyvaciją turintis klientas bus vartotojiško tipo asmenybė. anglų kalba . D-motyvacijos ir B-motyvacijos kaita yra susijusi su empatija. B-motyvaciją turintis klientas rūpinasi savo egzistencijos žemėje prasmingumu. Ši užduotis yra betarpiškas. Plačiau apie A. Remiantis šiais šaltiniais tiesiog atsakyti į užduoties klausimus. ką aš po savęs paliksiu žemėje. socialinio darbuotojo.y. t. Antrąją užduotį galima atlikti pastudijavus A. Socialiniam darbuotojui. Jis gali pavykti ne iš pirmo karto. empatija. tik daug sudėtingesnės seks visose socialinio pedagogo praktikose. Paprastai socialinio pedagogo profesiją renkasi asmenys. kad mane kas nors gerbtų. Čia turėtų išryškėti studento pastabumas. Jis prisiima atsakomybę už savo likimą.

14 . galbūt pasikalbėti su įstaigos socialiniu darbuotoju. bet ir aprašyti. kuris neabejotinai turi būti apsilankius kiekvienoje iš įstaigų. skatina mokytis ir tobulėti. Susipažinti su ugdymo centrais. STEBIMOSIOS SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKOS PROGRAMA Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakulteto. išsakyti savo pastebėjimus. o gal su universiteto praktikos vadovu. Svarbu nurodyti amžių ir lytį. literatūros sąraše). vadinasi toje vietoje. Refleksija. Socialinės pedagogikos ir psichologijos specialybės dieninio ( neakivaizdinio) skyriaus I kurso studentai atlieka 3 (2) savaičių stebimąją socialinio pedagogo praktiką ugdymo centruose. Refleksijos įgūdžiai yra nepaprastai svarbūs įvertinant savo kontaktą su klientais. Jei taip yra. gydymo bei socialinėse tarnybose. Taip pat reikėtų peržiūrėti ir kliento asmens byloje patiektus duomenis. kilusios emocijos. jo veiksmingumą. kur yra prieštaravimas slypi problema. Reikia sekti savo jausmus. Atliekant ketvirtąją užduotį svarbu remtis ne tik bendravimo su klientu metu surinkta medžiaga. Tuomet reikėtų. globos namais. išgyvenimus. Šios užduoties atlikimui visos praktikos metu patartina vesti dienoraštį. o kas ne. galbūt iš jų sklindanti informacija yra prieštaringa. pastebėtos ir išanalizuotos klaidos suteikia praktikos ataskaitai papildomų privalumų į kuriuos tikrai bus atsižvelgta praktikos ataskaitos vertinime. surinkti dar papildomos informacijos: galbūt dar kartą pasikalbėti su klientu. Užduotį galima atlikti tik praktikai pasibaigus ir aprašius 1-4 praktikos užduotis. Praktikos ataskaitoje būtinas atsakymas į kiekvieną iš jų. taip pat jausmų ir išgyvenimų skirtumą. jų struktūra. Refleksija yra neatsiejama socialinio pedagogo praktikos viso darbo dalis. sekti kliento reakciją taktiškai tikrinti kylančias hipotezes. Aprašant bendravimą su klientu būtina išsaugoti kliento konfidencialumą. kuriame būtų aprašomi svarbiausieji išgyvenimai. vardas gali būti pakeistas. darbo kryptimis bei klientų poreikių tenkinimo galimybėmis. Ši užduotis grynai refleksinio pobūdžio. Dėl refleksijos socialinis pedagogas ar socialinis darbuotojas gali nustatyti kas jam pavyko. pravartu būtu pasiskaityti “Psichologinio konsultavimo” arba “Vaikų psichologinio konsultavimo” vadovėlius (žiūr. praktikos pradžioje ir pabaigoje. Čia būtina atskirti jausmus ir išgyvenimus susijusius su įstaiga ir su klientais. įvertinti patyrimą. esamus trūkumus ar padarytas klaidas. atsirandantį tarp emocijų ir išgyvenimų. globos namuose. Rengiant praktikos ataskaitą nereikėtų nuslėpti padarytų klaidų. bet ir atsižvelgti į socialinio darbuotojo ar socialinio pedagogo pastebėjimus.abejonės. būtina įvertinti skirtumą. Penktoji praktikos užduotis susideda iš dviejų dalių. iškelianti savus trūkumus. Atvirkščiai. Projektuojant būsimą pagalbą svarbu įvertinti kaip visi trys informacijos šaltiniai dera tarpusavyje. jei įmanoma. kurios gali išryškėti tik post factum. Nereikia minėti pavardės. Ir ne tik sekti. Penktoji užduotis gali būti pati sunkiausia pradedantiems studentams. Atliekant šią užduotį. gydymo bei socialinėmis tarnybomis. UŽDAVINIAI: 1.

jų problemas. pedagogo pagalba klientui labiausiai reikalinga. interesus. apraiškas. trumpai analizuoja mintis. PASIBAIGUS PRAKTIKAI STUDENTAI PRISTATO UŽDUOTIES ATASKAITĄ. Išsiaiškinti. ryšius su kitomis įstaigomis. aplinką. Studento požiūris į įstaigos globotinius ir bendravimą su jais. Kokia pagalba klientui buvo teikiama. Pateikti samprotavimus apie tai. Praktikos rezultatų vertinimas ir apibendrinimas: 15 . PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. įstaigos privalumus. pagrindinius tikslus bei uždavinius. Savistaba ir analizė pateikiama dviem aspektais: • • Studento požiūris į įstaigos darbą. Pabandyti atskleisti pagrindines socialinio pedagogo (darbuotojo) darbo problemas. gyvenimo sąlygas.2. Atliktų stebėjimų ir skaitytos literatūros (turimos patirties) pagrindu paanalizuoti socialinio pedagogo (darbuotojo) veiklos kryptis stebėtose įstaigose (nesant socialiniam pedagogui įstaigoje pabandyti pasamprotauti apie socialinio pedagogo veiklos kryptis toje įstaigoje). Išsiaiškinti kliento socialinę padėtį. kokia soc. ypatingas elgesio Šeimos vieta ir reikšmė jų gyvenime. Pateikti samprotavimus. Bendravimo su klientu aprašymas remiantis pokalbio gairėmis: • • • • • • • • Surinkti informaciją apie kliento patekimą į šią įstaigą. kilus esant toje įstaigoje. pagrindines problemas. kaip galėtumėt padėti klientui. netipiškas. 3. Pastebėjimai apie kliento (jūsų požiūrių) įdomias. būdami pomėgius. Savistabos analizė. trukdančias efektyviai įsilieti į soc. 5. Atlikdami šią užduotį studentai (po apsilankymo kiekvienoje įstaigoje) reziumuoja stebėjimo rezultatus. Apibūdinti klientų poreikių tenkinimo galimybes. jausmus. 2. pasiūlymus dėl problemų sprendimo. Remiantis savo patyrimu bei stebėjimais analizuoti įstaigos darbą. Aprašyti stebėtų įstaigų veiklos pobūdį. 3. Teigiami poslinkiai kliento gyvenime. ligonių ) elgesį. Rinkti psichologinę-pedagoginę literatūrą apie lankytų įstaigų globotinius. socialiniais pedagogais. 4. klientų ( globotinių. siekius jų realizavimo galimybes. aplinką.

pavyzdžiui. kad studentai. Ypatingai atidžiai bus vertinamos 3. gavusiam jį netenkinantį įvertinimą. studentai turėtų: • Išlaikyti praktikos instrukcijoje numatytą ataskaitos išdėstymo struktūrą. kurios būtų tarsi nuorodos padedančios išvengti klaidų. jos 16 . ar studento dėstomos mintys. 4 ir 5 užduotis bus atsižvelgta į nuoširdumą. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. kai studentai dar nėra gavę jokių specialybės pagrindų. Rašydami stebimojo socialinio pedagogo praktikos ataskaitą. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. Studentai turėtų gebėti: • planuoti savo laiką atitinkamai praktikos užduotims. kylančias problemas. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. šių įstaigų socialinių pedagogų (darbuotojų) pagrindines veiklos kryptis. 4 ir 5 užduotys. pastebėjimai. tačiau išsamiai atlieka ir aprašo kitą. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą. kyla didžiulė problema: praktikos ataskaita lyg ir nebloga. pastebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. 5-oji. Pasitaiko. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. 3-ioji. Praktika vertinama pažymiu. turėdami puikius minčių dėstymo raštu įgūdžius bei pasitikėdami savo jėgomis. kurią nurodo užduočių išdėstymo tvarka. dėstytojas metodininkas. Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjas bei kiti pageidaujantys asmenys. Stebimosios socialinio darbo praktikos ataskaitos stipriosios ir silpnosios pusės Stebimoji socialinio pedagogo praktika yra ypatinga tuo.Šios praktikos aptarime dalyvauja katedros praktikos vadovas. nei padarytos klaidos. puikiai įvykdytos. praleidžia vieną užduotį. Tiek studento būsimoje profesijoje. analizuoti ir fiksuoti konkretaus specialisto veiklos ypatumus. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla.y. t. Tokiais atvejais vertinančiam dėstytojui ir studentui. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. kad atliekama pačioje studijų pradžioje. nukrypsta nuo užduočių reikalavimų. ar kitos užduotys. Pasibaigus stebimajai socialinio pedagogo praktikai studentai turėtų žinoti: • • pagrindinius aplankytų įstaigų klientų elgesio skirtumus. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. • stebėti. Ši ypatybė įgalina kalbėti tik apie pačias bendriausias stebimosios socialinio pedagogo praktikos ataskaitos stipriąsias ir silpnąsias puses. • užmegzti kontaktą su klientu. Struktūros išlaikymas studentui garantuotų visų užduočių atlikimą. Vertinant 3.

5-oji). tačiau jei ataskaitoje dėl šios priežasties “dingsta” studento asmenybė. 17 . nes tik jais remiantis galima vertinti įdėto darbo veiksmingumą. kad kliento problemų tikrosios priežastys gali likti už pažinimo ribų) ir t. tai nėra geras dalykas. tačiau samprotavimų apie tai. glaustas. socialinio pedagogo darbui reikalingus įgūdžius. galinčios spręsti klientų problemas. kyla įtarimas. emociškai skurdus ataskaitos tekstas liudija keletą dalykų: studentas gali būti didelis konformistas (priešingai. Paprastai studijų procese jie taip pat stengiasi įvykdyti dėstytojų reikalavimus. po kelių savaičių organizuojamas praktikos aptarimas. kylančių emocijų.t. net jiems įtikti. Išvardinti trūkumai rodo prastą pasirengimą dirbti socialinio pedagogo darbą. analizės. lakoniškumo ir emociškai sodrių sakinių (emociškai nuspalvinto ataskaitos teksto reikalauja kelios užduotys. • Išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūros sąlygojamo ataskaitos teksto “sausumo”. pavyzdžiui. stokojama emociškai sodrių sakinių. nėra. Reikalavimų laikymasis pats savaime nėra blogas dalykas. Studentai turėtų būti pasirengę atsakyti arba padiskutuoti tokiais klausimais: 1. kurie asmenybės autentišką patyrimą paliudija. autentiškas patyrimas.t. Nepažindamas savo išgyvenimų. pageidavimus. gali neatpažinti savo emocijų ir nesąmoningai jas neigti (socialinio pedagogo darbe būtina empatija klientui. 2-oji. kaip galima padėti klientui.atskleidžia gerus studento pastabumo. Pastarosios savybės nėra tinkamiausios pasirinkus socialinio pedagogo kvalifikaciją. kilus pirmajam sunkumui. tačiau leidžia sau praleisti jam asmeniškai nereikšmingas. kurios jam įdomios. ir studentas jaučiasi neįvertintas. refleksijos įgūdžius. kad būsimasis specialistas yra egocentriškas ir pagrįstas klausimas kaip jis susitvarkys su savo emocijomis. kurią sąlygoja savų emocijų pažinimas. Kokius Jūs matote skirtumus tarp šių įstaigų klientų poreikių tenkinimo srityje? 3.). Labai lakoniškas. socialinio pedagogo profesija reikalauja tam tikro lygio nonkonformizmo). 4-oji. Ar egzistuoja įstaigose realios sąlygos. emocijas. Tokiais atvejais ir dėstytojui gaila rašyti prastą pažymį. atpažinti ir priimti padarytas klaidas. o tai reiškia. aktualios. tačiau beveik nėra 1-osios ar 2osios arba labai išsamiai aprašomos bendravimo su klientu akimirkos. 3-oji. jei studentas pastebi ir mielai atlieka tik tas užduotis. pažemintas. išgyvenimais. nes studentas turi potencialius. Apibūdinkite socialinio pedagogo poreikį kiekvienoje iš šių įstaigų. gali stokoti refleksijos įgūdžių (socialinio pedagogo praktika reikalauja gerų refleksijos įgūdžių. gelbstinčios jų raidai? 2. Kita vertus. jo/s asmeniškas. būsimasis specialistas vargu ar atpažins kliento išgyvenimus. tobulinti įgūdžius ir t. Kartais studentai labai laikosi instrukcijos bei stengiasi įvykdyti jos reikalavimus. Praktikos aptarimo klausimai Praktikai pasibaigus ir pristačius praktikos ataskaitas įvertinimui.

Kaip išsipildė Jūsų lūkesčiai praktikos atžvilgiu? Jie realizavosi ar pakito? 8. Ko Jūs tikitės iš kitos praktikos? Kokius Jūs pageidavimus. 6. kokios galėtų būti socialinio pedagogo profesinės perspektyvos. Pasamprotaukite. pasiekti numatomus gebėjimus ir žinias? 10.4. Kokia užduotis Jums buvo sunkiausia? 9. Kaip pavyko realizuoti. moralines vertybes. Apibūdinkite asmenybės bruožus. kurios būtinos šiai profesijai. 7. Pasamprotaukite. įgūdžių turėtų įgyti socialinis pedagogas. 5. kad galėtų šiose įstaigose efektyviai dirbti. kokių žinių. palinkėjimus galite išsakyti praktikos organizatoriams 18 .

Socialinio darbo su deviantinėmis asmenybėmis (3 kreditai. Tai “šviežios žinios”. pedagogines problemas. 32 auditorinės valandos) modulius. vaikų ar senelių globos namų struktūra. Studentai šiame semestre klauso Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Vaikų globos namų ar senelių globos namų) klientų problemas: įvertinti. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus aspektus. antroje dalyje – Vaikų globos namuose (VGN). 4. Praktika sudaryta iš dviejų dalių. darbo kryptimis. 48 auditorinės valandos). 3. 32 auditorinės valandos). 19 . Šie įgūdžiai yra svarbūs atliekant bet kurią praktiką. vaikų ar senelių globos namuose. jų problemų tyrimą. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. Socialinio darbo praktika Asta Vaitkevičienė Socialinio darbo praktika atliekama III kurso 5 semestre. diagnozavimą. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos atlikimą: bendravimą su klientais. Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. dienos užimtumo centruose Tikslas sąlygoja tokius uždavinius: 1. kurių įsisavinimas tuoj pat patikrinamas ir įtvirtinamas praktikoje. 2. klientų problemomis. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. kad jos būtų išspręstos. 64 auditorinė valandos). 48 auditorinės valandos). Socialinės pedagogikos (4 kreditai. klientų arealu. Jie yra išklausę Socialinių asmens sveikatos vertinimo ir stiprinimo pagrindų (2 kreditai. Praktikos tikslas – patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. Taip pat šio uždavinio realizavimas reikalauja ir tam tikro gebėjimo diagnozuoti klientų įvairiausio pobūdžio problemas. Šio uždavinio realizacijai studentai jau turi pakankamai tvirtą pagrindą. Pirmoje dalyje praktika vyksta Socialinės paramos skyriuose (SPS). jas diagnozuoti ir analizuoti. 2 uždavinio realizavimas lemia bendravimo įgūdžių su klientu tobulinimą. Šio uždavinio realizavimas praskleidžia socialinio darbo vadybos širmą ir yra praktinio patyrimo indėlis.3. Kiekvienas iš uždavinių konkretina. būtinas ateityje klausant socialinio darbo vadybos modulį. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. Raidos ir pedagoginės psichologijos (3 kreditai. detalizuoja praktikos tikslą įvairiomis kryptimis: 1 uždavinys reikalauja atkreipti dėmesį į įstaigų vidinę sandarą ir funkcionavimą. Žmogaus fiziologijos ir higienos (2 kreditai. įstaigos funkcionavimą lemiantį administracinį personalą. 32 auditorinės valandos). išskirti įstaigos ypatybes. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Senelių globos namuose (SGN) ar dienos užimtumo centruose. siūlomus problemų sprendimo variantus. psichologines. tirti jų materialines. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių.2. socialines. 48 auditorinės valandos).

Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų (3 kreditai. Betarpiškai pabendrauti su Socialinės paramos skyrių. psichologines. 48 auditorinės valandos). klientų problemomis. 4 darbo su klientu užduotys 5. jas diagnozuoti ir analizuoti. 32 auditorinės valandos) modulius. 48 valandos). pedagogines problemas. Gilindamiesi į savo jausmus. 2. Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). kritiškai įvertinti socialinių metodų taikymą ir projektuoti socialinės pagalbos perspektyvas. socialines. Protinės raidos sutrikimų psichologijos (3 kreditai. ir lemia studentų motyvaciją profesiniam darbui. Vaikų globos namų ar Socialines paslaugas teikiančių įstaigų) klientų problemas: įvertinti. kokios įstaigų teikiamos paslaugos gali išspręsti klientų problemas ir kokių socialinių paslaugų reikėtų. Be to reikalauja apmastyti. Be to šio uždavinio realizavimas sukuria tvirtą pagrindą empatijos įgūdžiams ir psichologinių kliento problemų diagnostikai. 20 . 48 valandos). 2. Tokio pobūdžio darbui studentai taip pat turi pagrindą. aukščiau) modulių įsisavinimą. 7. Vaikų globos namų ar Senelių globos namų klientais. 4 uždavinys reikalauja toliau tobulinti refleksijos įgūdžius. Socialinio darbo su šeima (2 kreditai. uždavinių ir užduočių ryšys Tikslas Uždaviniai Užduotys SPS VGN. Vertinant perspektyvos aspektu. 2. darbo kryptimis. Socialinės politikos (4 kreditai. studentai labiau gebės pažinti ir kliento jausmus bei jų sąlygojamas psichologines problemas. 3 uždavinio realizavimas tiesiogiai patikrina 5 semestre dėstomų (žiūr. 1. 1 darbo su klientu užduotis 1. Socialinės teisės pagrindų (3 kreditai. 8. kad jos būtų išspręstos. Yra išklausę Vertybių sistemos visuomenėje (3 kreditai. Socialinės psichologijos (4 kreditai. Socialinės psichologijos (4 kreditai. 48 auditorinės valandos). uždavinių ir užduočių ryšys pateikiamas 4 lentelėje: 4 lentelė Socialinio darbo praktikos tikslo. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. juo pažindami. Ieškoti ir siūlyti būdus kaip spręsti minėtų įstaigų (Socialinės paramos skyrių. visų uždavinių realizavimas kloja pamatą būsimam bakalauro darbo rašymui. tirti jų materialines. 3. vaikų ar senelių globos namų struktūra. 48 auditorinės valandos). 64 auditorinės valandos). Praktikos tikslo. 9 darbo su klientu užduotis Susipažinti su Socialinės paramos skyrių. socialinių paslaugų teikimo administravimo struktūra ir šiose įstaigose teikiamų socialinių paslaugų ypatybėmis. 3 susipažini mo su įstaiga užduotys. 6. 2. kvalifikacijos tobulinimui. klientų arealu. 64 auditorinės valandos) modulius.Socialinio darbo etikos (3 kreditai. 48 auditorinės valandos). 48 auditorinės valandos). Šeimos psichologijos (33 kreditai. 3 darbo su klientu užduotys 4 darbo su klientu užduotis SGN 1. 1 darbo su klientais užduotis 1.

vaikų ar senelių globos namuose.Patirti kaip vyksta socialinis darbas Socialinės paramos skyriuose. užduotis užduotis diagnozavimą. siūlomus problemų sprendimo variantus. jų problemų tyrimą. Kritiškai analizuoti (įvertinti teigiamus ir neigiamus 5 darbo su 10 darbo aspektus. nurodyti privalumus ir trūkumus) savąjį praktikos klientu su klientu atlikimą: bendravimą su klientais. 21 .

rezultatai. išgyvenimai.). jausmai bendraujant su socialiniais. Ši užduotis susideda iš dviejų dalių ir jos abi turi atsispindėti praktikos ataskaitoje. 4). jų kaita ir pan. Čia būtina priminti. 2-oji ir 3-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis skiriama betarpiškam bendravimui su klientu ir jo problemų pobūdžio diagnozavimui. jausmų. Čia studentas turėtų kritiškai analizuoti savo vaidmenį atliekant praktikos užduotis (įspūdis kilęs praktikos atlikimo vietoje. Užduočių komentaras (SPS) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. lankomosios priežiūros darbuotojais. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimų. Pirmosios trys užduotys tiek Socialinės paramos skyriuose. betarpiško bendravimo patyrimu. Remiantis šiais duomenimis reikia įvertinti kaip paslaugos ar išmokos panaudojamos poreikiams tenkinti. Atliekant šias užduotis reikia užpildyti buitinių sąlygų tyrimo aktus (šiuos aktus turi Socialinės paramos skyriaus darbuotojos) bei Subjektyvaus vieniškumo jausmo lygio testą. Praktikos ataskaitoje 2 ir 3 užduotys pateikiamos kaip viena. kad privaloma saugoti kliento konfidencialumą. kuris pateikiamas Socialinio darbo praktikos instrukcijos prieduose (priedas nr. lankomosios priežiūros darbuotojo pastabomis. 22 . instrukciją prieduose). socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. atliekama Socialinės paramos skyriuose ir vaikų ar senelių globos namuose.3). tiek vaikų ar senelių globos namuose yra skiriamos susipažinimui su įstaiga. besiformuojančios ir jau susiformavusios nuostatos. kliento asmens bylos duomenimis. aprašomas kliento atvejis. 1-oji Socialinės paramos skyriaus darbo su klientu užduotis taip pat siejasi su trimis susipažinimo su skyriumi užduotimis. Informacija užduočių atlikimui kaip ir stebimojoje socialinio darbo praktikoje yra renkama iš trijų šaltinių: institucijos veiklą reglamentuojančių įstatų arba nuostatų. socialinio darbuotojo. išgyvenimų skirtumas ir dinamika praktikos pradžioje ir pabaigoje. Atvejo aprašyme remiamasi buitinių sąlygų tyrimo akto. Socialinės paramos skyriaus praktikos ataskaita baigiama refleksyviu praktikos proceso vertinimu. Praktikos ataskaitoje iš šių trijų užduočių reikia pateikti 3 schemas (N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą. pokalbių su institucijos socialiniais darbuotojais ir betarpiško asmeniško patyrimo stebint įstaigos veiklą.Praktika. teikiamų paslaugų sąrašą (1-oji darbo su klientu užduotis) ir trumpai pakomentuoti klientų socialinių problemų ypatybes bei gaunamų paslaugų reitingą. t. turi skirtingas užduotis (žr.y. klientais. klientų arealo schemą) 1. 1 Kiekviena schema turi turėti savo pavadinimą ir trumpą paaiškinimą (komentarą). kokia yra nurodyta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūroje (pateikiama Socialinio darbo praktikos priede nr. kokie yra pasiekimai. įgyta patirtis atliekant praktiką. Aprašant kliento atvejį informacija patiekiama tokia tvarka. Be to (jei klientas kreipiasi nebe pirmą kartą) reikia pavartyti kliento asmens bylą ir žvilgtelėti kokias paslaugas ir socialines išmokas klientas jau gauna.

buvusios klaidos. Joje turėtų atsispindėti kilę asmeniški išgyvenimai. Šios išvados sudarytų vienos.t. Rengiant savipagalbos grupių arba užimtumo seansų aprašymą būtina pateikti numatomą darbo planą kiekvienai grupei arba užimtumo seansui. pokalbio su socialiniu darbuotoju. Jei taip atsitinka. 1. 11 numeriais pažymėtuose šaltiniuose. 8 numeriais pažymėtais šaltiniais. socialiniais darbuotojais ir t. kuriems būdinga ši problema sąrašo (žymima IV punktu). 9-a užduotys 23 . pokalbiais su klientais.2). Ji gali būti pakeista 6-ąja užduotimi. Šalia pateikti turinčių šią problemą asmenų sąrašą (konfidencialumas saugomas. grupės auklėtojomis (VGN). 1. Jei 5-oji užduotis keičiama 6-ąja. Praktikos ataskaitoje šios trys užduotys pateikiamos kaip viena (žymima vienu punktu. amžius ir lytis) ir numatomas darbo su šiais asmenimis kryptis. 5-osios užduoties atlikti nebereikia. Praktikos ataskaitoje 5-os arba 6-os užduoties aprašymas pateikiamas po pagrindinės psichosocialinės problemos įvardijimo ir asmenų. pagrindinės problemos esmę.t. Informacija susipažinimo su įstaiga 1 – 3 užduoties atlikimui yra gaunama pirmosiomis praktikos dienomis susipažįstant su įstaigos nuostatais. Kaip pravesti savipagalbos grupę yra aiškinama Socialinio darbo struktūros modulio paskaitose. padarytos išvados. prieš užimtumo seansų aprašymą turi būti įvardijamos pakeitimo priežastys ir argumentuojamos konkrečių faktų aprašymu. Praktikos ataskaitoje tai turi būti aprašoma kaip išvardintų užduočių sintezė (žymima II punktu). analizavimo metodikomis. pavyzdžiui. socialinio darbo praktikos instrukcijos priedą nr. kalbantis su administracijos darbuotojais. pavyzdžiui. Darbo su klientais 1 – 4 užduotys praktikos ataskaitoje taip pat pateikiamos kaip viena. tikrą realią savipagalbos grupės ar užimtumo seanso eigą ir savianalizę.2 ir t. įvaldytomis tyrimo. 5. socialiniais darbuotojais. 10. asmeniškais betarpiškais pastebėjimais.1. įstatais. susidedanti iš dviejų dalių (žymimi papunkčiai. Kalbindamas VGN klientą studentas gali remtis moksleivio problemų klausimynu (žiūr. Praktikos ataskaitoje 7-a. svarbiausi įvykiai. kurios ataskaitoje išskiriamos atskiru punktu (žymima III punktu). 9-os užduoties atlikimas apima kliento atvejį. asmens bylos duomenų. kuris gali būti pakeistas. Taip pat nuorodos savipagalbos grupių organizavimui pateikiamos Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr.) Atliekant 1 – 4 darbo su klientais užduotis galima remtis buvusių paskaitų metu įgytomis žiniomis. įvertinimas ir išvados. Pakeitimas gali įvykti tokiu atveju jei studentui nepasiseka užmegzti ryšio su įstaigos klientais ir suburti savipagalbos grupę. Užduočių komentaras (VGN arba SGN) ir reikalavimai praktikos ataskaitai. taip pat kliento subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. sprendimai.1 bei literatūros sąraše 4. 6. 6-osios užduoties atlikimui galima remtis literatūros sąraše patiekiamais 7. 8-os.. 8-a. 7-os. Aprašymo pabaigoje turi būti daromos išvados.Ataskaitos prieduose pateikiamas buitinių sąlygų tyrimo aktas. sąraše nurodoma tik vardas. Atlikdamas 7 užduotį studentas renka informaciją iš trijų šaltinių: pokalbio su klientu. I). Šią problemą reikia įvardinti sintezuojant visas padarytas išvadas. 5-oji užduotis tiesiogiai išplaukia iš pirmųjų keturių atlikimo.

jų pagrindu padaryti sprendimai. Praktikos ataskaitoje šios užduoties atlikimas aprašomas taip pat. Atvejis aprašomas laikantis Socialinio darbo praktikos instrukcijos priede nr. Jie turi nuosekliai atspindėti kliento problemas ir kompensuoti vienas kitą nuspėjamos nesėkmės. 24 . reglamentuojančiais socialines išmokas ir paslaugas. Atvirumas ir nuoširdumas suteiks praktikos vertinime papildomų privalumų. Praktikos ataskaitos pabaigoje studentas turi atlikti galutinį refleksyvų praktikos vertinimą. atveju (nesėkmės gali būti sąlygojamos kliento subjektyvių neigiamų jausmų. Susipažinti su SPS struktūra. numatomos jų ištaisymo galimybės. Atvejo aprašymo pabaigoje atliekama savianalizė. 4 pateikta Atvejo aprašymui reikalingos pirminės informacijos struktūra. kurie paprastai yra pastebimi pokalbio su klientu metu). Atlikdami praktiką VGN arba SGN studentai natūraliai turi įsitraukti į ten vykstančius renginius. veiklos kryptimis. Pateikiami pasiūlymai praktikos organizavimui. 2. praktikos užduotimis. realizuojant planą. Paprastai socialinio darbo praktika atliekama V semestro pabaigoje gruodžio mėnesį. Refleksyviame praktikos vertinime turi atsispindėti visos trys dalys. kokių yra pageidaujama labiausiai. Atliekant šią užduotį galima remtis 8 numeriu literatūros sąraše pažymėtu šaltiniu. Aprašymas žymimas VI punktu. ar pastebima Socialines paslaugas teikiančių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įtaka klientų gyvenimo kokybei. vertinime turi atsispindėti: • • • Svarbiausi jausmai. Įvertintas asmeniškas vaidmuo atliekant užduotis. nurodyti socialinės paramos teikimo prioritetus Šiauliuose (kituose miestuose). Čia svarbu patiekti būsimo renginio planą. 3. Apibūdinti socialinių paslaugų teikimo Šiaulių (kitų miestų) gyventojams ypatybes: kokių paslaugų suteikiama daugiausia. SPS klientų arealu.sujungiamos į kliento atvejo aprašymą (žymimas V punktu). teikiamomis socialinėmis išmokomis ir Socialines paslaugas teikiančių įstaigų administravimo ypatybėmis. galbūt padarytos ir post factum pastebėtos klaidos. 10-osios užduoties atlikimas reikalauja pravesti kultmasinį renginį. realią eigą ir savianalizę. SOCIALINIO DARBO PRAKTIKOS PROGRAMA Socialinės paramos skyrius (toliau SPS) Susipažinimas su skyriumi 1. mintys susiję su klientais. Po atvejį reprezentuojančios informacijos išdėstymo pateikiami keli kliento problemų sprendimo planai. Joje analizuojami asmeniški išgyvenimai. Susipažinti su teisiniais aktais. įstaigomis. kilę bendraujant su klientu. darbuotojų funkcijomis.

stipriausi įspūdžiai. jo pageidavimus ir poreikius (vedant pokalbį su klientu galima remtis priede nr. teikiamų paslaugų reitingą. nutikę praktikos metu. studento nuomonė ir pastebėjimai. kaip pagerinti socialinių paslaugų kokybę. Nakvynės namuose (toliau NN). 2 Šiaulių mieste darbas su klientais gali vykti Socialinių paslaugų centre (toliau SPC). Sudaryti 1 kliento socialinės paramos teikimo planą. NN teikiamos (planuojamos teikti) paslaugos šiems klientams. Pateikti pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašus. 5. Tirtų klientų atvejų aprašymus. ryšiai su socialinės paramos skyriais). SPC ar NN klientų arealą (schemos pavidalu). 4. Visos praktikos metu vesti stebėjimų dienoraštį. kuriame turi būti fiksuojami jausmai iš išgyvenimai svarbiausi įvykiai. Pasiūlymai. koncentruotą viename pastate. Žmogaus pageidavimai ir poreikiai. kaip būtų galima spręsti klientų vienišumo problemą. Susipažinti su socialinės pagalbos teikimo namuose nuostatomis ir funkcijomis. jausmus. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. 2.3). kaip tobulinti klientų poreikių tenkinimą. teikiamų paslaugų sąrašą. Šio dienoraščio pagrindu bus atliekamas refleksyvinis praktikos vertinimas. kituose miestuose Socialinės paramos skyrius gali apimti visą socialinių paslaugų tinklą. kuriame atsispindėtų kliento pageidaujamų ir realiai įmanomų paslaugų spektras. • Vieno kliento socialines – buitines sąlygas. pasirinktinai iš kelių klientų ištirti ir išanalizuoti: • • Vieno kliento subjektyvaus vienišumo jausmo lygį (tyrimo anketa pateikta priede nr.4 pateikiama pirminės informacijos apie klientą struktūra). Savianalizė (analizuoti savo mintis. N savivaldybės socialinių paslaugų administravimo schemą (socialines paslaugas teikiančių įstaigų pavaldumas. Kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju lankytis klientų namuose ir teikti paslaugas. 3. 25 . SPS. paslaugų skyrimo motyvai ir rūšys. priedas nr. kurie kilo susitikus su kiekvienu klientu ir po susitikimo). socialines paslaugas teikiančių įstaigų struktūros schemą. SPS (gauna ar ne socialines išmokas) ir SPC teikiamos paslaugos šiam asmeniui. SPC ir NN klientų ypatumus. Trumpai pakomentuoti SPS.Darbas su klientais2 1. 2. SPC. Lankantis kartu su lankomosios priežiūros darbuotoju klientų namuose.4). Atvejų aprašymuose turi atsispindėti: • • • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.

2. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą. padedančius spręsti šias problemas (detalesnė informacija apie savipagalbos grupes žr. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. įvertinimas. išvados. skyriumi. funkcijomis. Susipažinti su įstaigos struktūra. 5. nurodyti. 4.2) laisvalaikio užimtumo seansus. Analizuoti įstaigų mikroklimatą: stebėti VGN (SGN) klientų tarpusavio santykius. Vaikų globos namai (toliau VGN) arba Senelių globos namai (toliau SGN) Susipažinimas su įstaiga 1. įstaiga(-omis).3. klientų santykius su personalu. Analizei duomenis rinkti iš stebėjimo ir pokalbių su personalu. Aprašyti svarbiausias VGN (SPTĮ) tradicijas. personalo sudėtimi. nurodyti svarbiausias problemas. 2. 26 . globos namai. praktikos užduotimis. organizuoti ir pravesti 4 (neak. sužinoti įstaigos finansavimo šaltinius. įstaigos klientais. Suburti daugiausia panašių problemų turinčius įstaigos klientus į vieną savipagalbos grupę. moksleivių namais ir pan. Analizuoti įstaigų klientų santykius su personalu. jų tenkinimo galimybes. Darbas su klientais 1. 3. Praktikos ataskaitos prieduose pateikiami buities tyrimo aktai. 4. subjektyvaus vienišumo jausmo tyrimas ir išvados. Pravesti 4 (neak. prieduose nr. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. Išsiaiškinti kokius ryšius yra užmezgę VGN (SPTĮ) su kitomis įstaigomis (gydymo įstaigos. pensionatai.) bei visuomene (visuomeninės organizacijos).2) savaitinius užsiėmimus. 3. įstaigos personalo vykdomą tvarką (drausmės politika). pareigomis. mintis.1). Praktikos kaip proceso vertinimą. visuomene. Vertinti įstaigų sudaromą galimybę klientui turėti ryšius su šeima. susiję su klientais. Analizuoti VGN (SGN) klientų poreikius. Jei neatsiranda savanorių formuojant savipagalbos grupę. 6.

keliami uždaviniai ir planuotos užduotys. tiek nesėkmės priežastis). nr. personalo pareigos.4).2) susitikimų su grupės nariais (arba laisvalaikio užimtumo seansų) eigos aprašymus ir analizę. Atlikdamas analizę studentas turi remtis faktais. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • • Pirminė informacija apie klientą (žr.7. Klientų psichosocialinių problemų analizė. Palyginti bylos pateikiamus duomenis su paties kliento interpretacija. Kliento savijauta įstaigoje. Analizėje turėtų būti išvardintos įstaigų gyventojų pagrindinės psichosocialinės problemos.1) popamokinius(-į) renginius įstaigoje (į renginio organizavimą turi būti įtraukti įstaigos klientai). Reali susitikimų/seansų eiga. nurodyti tiek sėkmės. Bylose pateikiamų priežasčių palyginimas su paties kliento interpretacija apie patekimo į VGN ar SPTĮ tinklą priežastis. Išanalizuoti 1 VGN (SGN) kliento atvejį (kalbinant klientą remtis priedais nr. kuriame atsispindėtų svarbiausi įvykiai. Aprašyme turėtų atsispindėti: • • Įstaigos veiklos kryptys. svarbiausios tradicijos. Susitikimų/seansų eigos analizė (analizėse atskleisti veiklos organizavimo sėkmes ir nesėkmes. 5. numatomas darbo su šia grupe kryptis. jo pageidavimai ir poreikiai. Pasirinkto kliento atvejo aprašymas. 10. Pravesti 2 (neak. turėtų atsispindėti studento numanomos problemų priežastys (jas pagrįsti stebėjimo ar pokalbių duomenimis). 27 . Patekimo į šią įstaigą priežastis (svarbu sužinoti kliento nuomonę. 11. nutikę praktikos metu ir išgyvenimai. Praktikos ataskaitoje pateikti: 1. Praktikos metu vesti dienoraštį. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir organizacijomis. pateikiamais byloje bei paties tiriamojo interpretacija. Aprašymuose turėtų atsispindėti: • • • Susitikimų (užimtumo seansų) tikslai. Pokalbio metu turėtų būti koncentruojamasi į kliento: • atžvilgiu). 8. Keturių (neak. Įstaigos aprašymą. 4. 9. Sudaryti kliento problemų sprendimo planą. • Dabartinius kliento poreikius ir problemas. Išskirtą kurią nors viena problemą ir šią problemą turinčių gyventojų sąrašą. priedą nr. 3.4). poziciją įstaigos 2.2.

Dėl šios priežasties tokios praktikos ataskaitos įvertinimas tik kyla. Atsirinkti tinkamas tyrimo metodikas. Savianalizė (analizuoti savo mintis. Absoliutaus kriterijai reikalavimas – visus praktikos užduotys turi būti įvykdytos ir aprašytos. jomis remiantis atlikti tyrimą. ar studento dėstomos mintys. Dviejų renginių (neak. pastebėjimai. Vertinant bus atsižvelgta į praktikos ataskaitos turinio validumą. SGN klientų laisvalaikio formas ir organizavimo metodus Socialinio darbuotojo sąveikos su VGN (SGN) klientais etines taisykles ir normas. Išskirti sąlygas. susiję su klientais. ar jie nėra vienas kitam kardinaliai prieštaraujantys. Studento vaidmuo atliekant praktikos užduotis (analizuoti. Tiek studento būsimoje profesijoje. nei padarytos klaidos. tiek praktikos ataskaitoje klaidų pripažinimas. tiek nesėkmės priežastis). • Pasiūlymai dėl praktikos užduočių tobulinimo. nurodyti tiek sėkmės. praktikos užduotimis.• • Studento siūlomas planas kliento problemų sprendimui. jausmus. kaip atrodo konkreti praktikos ataskaita visos grupės kontekste. Planuoti savo veiklą. t. Praktikos kaip proceso vertinimą. kokios priežastys padėjo ar trukdė gerai atlikti praktikos užduotis). Pagrindinius veiksnius. 6. Vertinimo kriterijai Praktikos ataskaita vertinama remiantis absoliučiais ir santykiniais kriterijais. Ypatingai atidžiai bus vertinamos visos praktikos ataskaitos dalys.1) scenarijus(-ų). pagrįsti. Vertinime turėtų atsispindėti: • • Svarbiausi jausmai. detalius renginių eigos aprašymus ir analizę (analizėse atskleisti renginių organizavimo sėkmes ir nesėkmes. Vertinant SPS 3-ąją ir VGN arba SGN 7-ąją ataskaitos dalis bus atsižvelgta į nuoširdumą. Plane turėtų atsispindėti keli variantai. kaip pavyko įsitraukti į socialinį darbą VGN (SGN). kurie kilo susitikus su tiriamuoju ir po susitikimo). mintis. Pasibaigus stebimajai socialinio darbo praktikai studentai turėtų žinoti: • • • • • • • Pagrindines vaikų (senelių). Santykinio kriterijai reikalavimas – pažymys rašomas atsižvelgiant į tai. apstebėjimas ir analizė yra svarbesni veiksniai. 28 Studentai turėtų gebėti: . įstaiga. 7. VGN. formuojančius teigiamą šių klientų motyvaciją. gyvenančių VGN (SGN) problemas.y. padarytos išvados yra susiję vienas su kitu loginiais ryšiais. būtinas ir lemiančias klientų raidos problemas. nurodyti. spinduliuojantį iš ataskaitos ir į savikritiškumą.

gebėti atskleisti jų priežastis.. Be to pats studentas sugaišta daugiau laiko. stebimosios socialinio darbo praktiką). o reikalavimai ataskaitai – ataskaitos struktūrą. Analizuoti kliento elgesį. Stimuliuoti pozityvias klientų elgesio formas. Atsakomybės jausmas. Savipagalbos grupės skatina klientus imtis atsakomybės už savo problemas. Įgytos profesinės žinios reikalauja pritaikymo ir panaudojimo demonstracijos. Trūkumus atskleidžia dažniausiai pasitaikančios klaidos. gebėti analizuoti socialinės realybės faktus. tai praktikos ataskaita gali būti perkrauta nereikalinga informacija. Kartais studentai mano. kurios taip pat sąlygoja praktikos privalumus ir trūkumus.y. padrąsinimo atmosferą. Sukurti ir palaikyti empatinį ryšį su klientu. Atlikdamas šią užduotį studentas demonstruoja dokumentų analizės įgūdžius ir gebėjimą atrinkti tinkamą informaciją. būdingų tik šiai praktikai. kad susipažinimo su įstaiga užduotys gali būti vertinamos kaip atliktos. turi būti argumentuojami. empatija kito atžvilgiu. Tačiau yra ypatybių.• • • • • • Rasti individualų “priėjimo” prie kliento būdą. Vienas ar kitas studento veiksmas. Jeigu studentas. Organizuoti popamokinius renginius. Studentas turi mokėti parinkti tyrimo metodikas. tai sudaro socialinio darbo praktikos ataskaitos privalumus. t. Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės 5 semestre atliekamos socialinio darbo praktikos ataskaitai taip pat aktualios bendriausios stipriosios ir silpnosios pusės (žiūr. todėl praktikos ataskaitoje įsegama įstaigos nuostatų kopija yra didelis praktikos ataskaitos trūkumas. atskleidžia socialinės realybės faktų priežastis. kuriuos studentas turi įvykdyti praktikos metu. pagrindžiami. Nuostatų kopija tokių gebėjimų neliudija. ataskaitos rašymo nuorodos. Pavyzdžiui. padrąsinimas yra vieni svarbiausiųjų bendruomenės formavimosi 29 . Jei ataskaitoje sumaišomos užduotys su reikalavimais praktikos ataskaitai. Tokie lūkesčiai yra nepagrįsti. studentai sumaišo praktikos užduotis su reikalavimais praktikos ataskaitai. jei praktikos ataskaitoje bus padarytos vienos ar kitos įstaigos nuostatų kopijos. pagrindžia jų buvimą. Praktikos užduotys nurodo veiksmus. Analizuoti ir vertinti savo veiklą. jos sąlygoja empatijos. kurio sąnaudos nėra vertinamos. palaikymas. praktikos ataskaitoje argumentuoja metodikos pasirinkimą. 5 semestre studentai jau yra išklausę dalį specialybės pagrindų ir specialybės specialaus lavinimo modulių. Savipagalbos grupes vesti nėra paprasta. rasti problemų priežastis bei numatyti problemų sprendimo kelius. jei nėra padaryta tinkamos informacijos atranka. Trečio kurso studentai turėtų gebėti suprasti sudėtingesnius instrukcijos reikalavimus. palaikymo. pasirinkimas ar pan.

pagal kokį socialinio darbo modelį konstruojamas planas.18 metų VGN klientų problemos? 2. kurie būtų įtraukiami realizuojant planą ir galėtų pagelbėti sprendžiant kliento problemą. Tai reiškia. Pasitenkinama paviršutiniška praktikos apžvalga. tinkantis bet kuriam klientui. Kartais pasitaiko. klientais praktikos pradžioje ir pabaigoje. būsenas arba nenori pasinaudoti geresniu savęs pažinimu tolesnio mokymosi metu ir yra vertinama kaip didelis praktikos ataskaitos trūkumas. Tai taip pat yra praktikos ataskaitos trūkumas. atlikę kliento atvejo analizę. išgyvenimų. 15 . Atlikdami šią praktiką studentai būna išklausę Socialinio darbo struktūros (3 kreditai. Jūsų pastabos ir pasiūlymai praktikos organizavimo atžvilgiu? Praktikos aptarimo metu siūloma diskutuoti tokiais klausimais: 30 . Prastai atlikta refleksinė užduotis liudija. žyminčios etapus. Ar išlaikomos praktikos atlikimo vietose etinės normos socialinio darbuotojo ir kliento tarpusavio santykiuose? Ar pastebėjote kokius nors šių normų pažeidimus? 5. bet keli variantai. Kokie yra pagrindiniai reikalavimai organizuojant laisvalaikį VGN (SGN) klientams. Ar buvo praktikos eigoje tokių momentų. susijusių su įstaiga. kad studentai. todėl refleksinė užduotis gali būti prasta. 20 auditorinių valandų) modulius. įvardinami klientui artimi asmenys (jų konfidencialumas išsaugomas). 4. Nepateikiamos pastabos. kada Jūs turėjote pasielgti priešingai nei buvote planavęs? Kaip tai įtakojo paskesnius įvykius? 7. Išvardintų dalykų stoka neleidžia atlikti išsamios savo veiksmų. Praktikos ataskaitos trūkumas yra studento pasirinkimas vesti užimtumo seansus vietoje savipagalbos grupių organizavimo. Kokios yra 7 – 9. per daug abstraktus. paviršutiniškas. neatskleidžia jų dinamikos. 11 – 15. Praktikos ataskaitos privalumas. patyrimo analizės.veiksnių. Tam. neapjungiantis kliento socialinės aplinkos ypatybių. Socialinio darbo su vaikais ir jaunimu (2 kreditai. Dažnai yra pateikiamas tik vienas planas. kad šis pasirinkimo variantas nebūtų laikomas trūkumu. pasiūlymai praktikos užduočių tobulinimui. Atlikdami šią užduotį studentai dažnai neišskiria į atskiras dalis savo jausmų. Ar praktika pateisino Jūsų lūkesčius? Ar pavyko realizuoti visus sumanymus? 6. Toks užmaršumas – didelis praktikos ataskaitos trūkumas. kad praktikos ataskaitoje turi būti įvardinama. jei pateikiamas ne vienas planas. kad studentas arba nesugeba atpažinti savus psichinius procesus. Kokie yra VGN (SGN) klientų interesai? 3. 9 – 11. įvardinamos konkrečios plano dalys. nepateikia jo problemų sprendimo plano. • Praktikos aptarimo klausimai 1. 48 auditorinės valandos). Praktikos refleksinė užduotis yra tarsi įvadas į kokybinį fenomenologinį metodą. jis turi būti labai gerai argumentuojamas. Jie yra ypač aktualūs susvetimėjusiame Lietuvos sociume. numatomos galimos nesėkmės bei jų prevencija.

skirtingo amžiaus. Pagrindinės problemos. nusikaltimus padariusių asmenų. Praktikos tikslas: Susipažinti su deviantinio elgesio paauglių ir jaunuolių. netinkamo elgesio. įvertinti ir spręsti vaikų bei paauglių mokyklos nelankymo.3. Pastaruoju metu nemaža dalis vaikų. Socialinio pedagogo veikla tokiais atvejais būtų naudinga visoms suinteresuotoms institucijoms ir padėtų prasižengusiems nepilnamečiams greičiau integruotis į aktyvų.”/Socialinių pedagogų etatų steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa. organizuoja likusių be tėvų globos vaikų globą /rūpybą/. Praktikos uždaviniai: 1. suaugusiųjų globos. nesimokymo. Mokėti nustatyti. 3. analizuoti įstaigose esančių asmenų psichologines. 2.3. socialinio pedagogo kompetencija. psichosocialine situacija. galinčius padėti spręsti asmenų psichosocialines problemas. kelia pavojų visuomenei. darbo ir teikiamų paslaugų specifika. psichosocialinėmis problemomis. ypač paauglių. SOCIALINIO PEDAGOGO PRAKTIKA 1 L. socialinio pedagogo veiklos konkrečioje įstaigoje ypatumais. Radzevičienė. Jie buriasi į grupes ir savo nežabotu elgesiu įtraukia į jas vis daugiau bendraamžių. kurias kiekvieną dieną tenka spręsti prevencinių institucijų specialistai: 31 . socialines problemas bei tikslingai organizuoti edukacinį vyksmą. Kodėl mokomosios praktikos vieta buvo pasirinktos būtent tokio tipo institucijos? Šios tarnybos įgyvendina pagrindines Vaiko teisių konvencijos nuostatas. miesto ar rajoninėse policijos komisariato viešosios policijos nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupėse arba miesto tardymo izoliatoriuje /pasirinktinai/. sprendžiant socialinės atskirties grupei priklausančių asmenų problemas. Susipažinti su vaikų. organizuoja ir vykdo vaikų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją. 2001/. linkę išbandyti narkotikus. prasmingą ir visavertį gyvenimą. bendravimo ir kitas problemas. Gebėti pateikti efektyvius darbo būdus bei problemų sprendimo variantus. toksines medžiagas.III kurso dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai atlieka 3 savaičių mokomąją praktiką Vaiko teisių apsaugos tarnybose. ugdymo ir laisvės apribojimo įstaigų. stiprius svaiginamuosius gėrimus. įvardinti. G. sėkmingam jų sprendimui. prevencinių tarnybų struktūra. Neretai tenka pasiųsti tokius vaikus į specialiąsias globos ar įkalinimo įstaigas.Morozova “Socialinių pedagogų profesinės veiklos tikslas – laiku pastebėti. asmenų poreikiais. jaunimo. įstatymų nustatyta tvarka gina vaikų teises ir teisinius interesus.

2.- vaikų nepriežiūra. nurodydamas kiekvienos dienos užduotis. likę be tėvų globos PRAKTIKOS UŽDUOTYS: 1. bandoma ieškoti priežasčių. užduoties tikslus. globėjais. pan. asmenybės ypatumai iki patekimo į įstaigą). numatoma socialinio pedagogo veikla bendruose įstaigos organizuojamuose ar socialinio pedagogo organizuojamuose renginiuose. studento stebėtais arba personalo įvardintais pavyzdžiais. Pokalbio su administracijos vadovais metu studentas išsiaiškina įstaigos struktūrą. Darbo planas neturi viršyti 3 – 4 puslapių. įstaigos socialinius partnerius (nevyriausybines. socialinės problemos. vertybines sistemas.). Pateikiamą informaciją studentas apibendrina. siekiama atskleisti ir analizuoti esamas problemines situacijas. naudojamus darbo metodus ir formas (pokalbiai-individualūs. lūkesčius. dėl kurių asmuo yra įstaigoje. nurodyti asmens charakterio ypatumus. interviu. pan.. stebėjimai-uždari. skurdas. atviri-. specialistais. priežastis. Individualaus plano parengimas Praktikai skiriamą laiką studentas privalo planuoti. kolektyviniai-. tiriamojo požiūrį į jo socialinę patirtį. kurių vadovų manymu. specialistus. grindžiant juos konkrečiais. Atvejo analizė. mokyklos nelankyma. Įstaigos aprašymas 3 . trūksta siekiant pilnai įgyvendinti įstaigos viziją bei misiją. savivertę. Išsiaiškinama bendroji situacija (gyvenimo stiliaus. veiklos kryptis. psichologinė charakteristika Studentas protokoluoja pokalbius su vaikų ar jaunuolių tėvais. įstaigos darbo organizavimą. Praktikos dienoraštyje informacija pateikiama aprašymo būdu. Psichologinėje charakteristikoje atskleisti vaiko. kitais personalo atstovais. Įstaigos dalyvavimas projektinėse veiklose. privačias verslo ir administravimo struktūras). bendraamžiais ypatumus. 3. dirbančius specialistus ir jų pareigybes. daro analizuojamo atvejo išvadas. Pateikiamame plane turi atsispindėti tiesioginis darbas su įstaigos globotiniais. jaunuolio ar suaugusiojo santykių su tėvais (globėjais). pozityvios ir negatyvios motyvacijos lygmenį. pedagogais.4 puslapiai. smurtas šeimoje. dėl kurių jis atsidūrė įstaigoje bei konkrečios situacijos 32 . Susipažinimas su įstaiga. nurodant informaciją suteikusių asmenų pareigybę. administracijos. siekti atskleisti tiriamojo pomėgius. vaikai. valstybines organizacijas.

Stebint specialistų ir asmens bendravimą. dienoraštyje suformuluoti pagrindines etiketo taisykles bendraujant su asmeniu 5. taikymo galimybes. d) modeliuoti institucinį problemos sprendimo būdą. Parengti tiriamojo problemos sprendimo strategiją. Sprendimo strategijos gairės neturi viršyti 2 – 3 puslapiai. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas Atskleisti ir įvertinti tarpusavyje susijusių asmenų (specialistų – globotinių. Nurodyti ar vykusiame renginyje buvo realizuoti kelti tikslai ir uždaviniai. 6. vertinimas Aprašyti įstaigoje stebėtą renginį: renginio tikslai. profesinės bei bendrosios etikos nuostatų reglamento laikymąsi. bendruomenę. globotinių – globotinių) ir grupių bendravimo ypatumus. 8. nurodyti efektyviausius bendravimo su tiriamuoju būdus. renginio užbaigimas. Parengti asmens psichologinę charakteristiką. specialistų – tėvų (globėjų). Išsiaiškinti specialistų ir vaiko (jaunuolio) tarpusavio santykių etinius reikalavimus. institucijoje dirbančiais specialistais. atspindint tiriamojo mintis ir tyrėjo klausimus.vertinimą. Renginio aprašymas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. bendrą įspūdį ir požiūrį į renginį. įvertinti etinių normų ir taisyklių taikymo lygį. renginio forma. leidžiančių spręsti problemą. 33 . Atvejo analizė neturi viršyti 8 – 9 puslapių 4. a) pateikti asmens nuomonę apie galimus problemos sprendimo būdus. santykius su mokykla ir mokytojais. Psichologinė charakteristika pateikiama aprašomuoju būdu. 7. šeima. Atskleisti globotinių bei specialistų požiūrį į renginio reikalingumą bei tikslingumą. santykius su pačiu savimi). pasitelkiant NVO. santykius su draugais ir aplinkiniais. renginio apipavidalinimas. renginio eiga. sprendžiant konkrečias problemas. skirto prevencijai. globotinių motyvacijos ypatumai. (Praktikos dienoraštyje atskleisti asmens santykius su tėvais (globėjais). c) numatyti įstatymų. įstaigoje esančių asmenų ir specialistų aktyvumas pasirengimo metu. Renginio. leidžiančius geriau pažinti žmogaus asmenybę. uždaviniai. e) nurodyti galimus problemos sprendimo būdus. Tarpusavio santykių ir bendravimo ypatumų vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. b) atskleisti mikroaplinkos poveikio galimybes. specialistų – specialistų.

Studento vertinama praktika Dienoraštyje atskleisti. IKI = 1.9. 34 . II – oji užduotis – 20 balų. kurioje I–oji užduotis – 10 balų. vadovo. d) pastabos bei pasiūlymai neturi viršyti 2 puslapių. atliktų praktikos užduočių skaičių (kokybę. kuriuos iki praktikos supratote ir vertinote kitaip. apimtį). aprašyti ir įvertinti įgytą asmeninę patirtį. VI – oji užduotis – 10 balų. kuruojantiems praktiką. ar buvo dalykų. stebėjimus. interviu. žinias. charakteristiką. b) SPP katedros darbuotojams. gebėjimą organizuoti pokalbius.) + 3. 2 užduotys (25 proc. 10. gebėjimus. kitam personalui. kodėl įgyti dalykai reikalingi socialinio pedagogo darbe. Praktikos vertinimui taikomas individualus kaupiamasis indeksas: IKI = 100 proc. pravesto renginio originalumą ir tikslingumą prevenciniu aspektu.) = 100 proc. V – oji užduotis – 10 balų. Pasibaigus praktikai studentas pristato dienoraštį PRAKTIKOS ATASKAITOS VERTINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI Kiekviena atlikta praktikos užduotis atskirai vertinama 10 – balėje sistemoje.6 užduotys (25 proc. savianalizės lygmenį.Jūsų pastabos bei pasiūlymai a) priėmusios įstaigos vadovybei. Nurodyti. specialistams. 7 ir 8 praktikos užduotys vertinamos atsižvelgiant į studento refleksijas. Vertinant praktikos dokumentus atsižvelgiama į : • • • • teorijos ir praktikos sanglaudą. kiek įgytos žinios bei patirtis praplėtė Jūsų akiratį. kurioje atlikta praktika. a.4 užduotys (50 proc. kurios turi atsispindėti praktikos užduotyse.) + 5.. Praktikos vertinimas neturi viršyti 3 – 4 puslapiai. IV – oji užduotis – 20 balų. c) kiti pasiūlymai ir pastabos. IKI = 100 balų. kuriuose geriausiai būtų atskleidžiamos asmenų savybės. gebėjimą analizuoti ir apibendrinti praktinę patirtį bei sieti ją su teorinėmis žiniomis. kas ir kodėl Jums padarė didžiausią teigiamą ir didžiausią neigiamą įspūdį praktikoje. III – oji užduotis –30 balų.

prašydamas organizuoti pakartotiną vertinimo procedūrą. Kreiptis dėl pakartotino vertinimo galima ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pirminių rezultatų paskelbimo. neinformatyvūs. nenuoseklūs. užduočių vadovas. 35 . skurdūs refleksiniai įgūdžiai. pakartotinai vertinęs praktikos ataskaitą. SPP katedros vedėjas. organizuojant renginius įstaigoje ar padedant juos organizuoti įstaigos specialistams. kūrybiškumas. susijusių dėl praktikos įvertinimo. skirtų informacijos rinkimui. atsižvelgiant į teorinius socialinės pedagogikos ir psichologijos mokslo aspektus.• Praktikos ataskaitos silpnosios ir stipriosios pusės Stipriosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikytinas studento profesinis išprusimas. Silpnosiomis praktikos ataskaitos pusėmis laikoma studento negebėjimas praktinėse užduotyse remtis ir jas atlikti. gebėjimas rasti realų problemos sprendimo variantą. tvarkingas. studentas gali kreiptis į bet kurį katedros dirbantį dėstytoją. interviu. pokalbių. nelogiški užduočių aprašymai. apie tai referuoja katedros posėdyje. Praktikos aptarimo ir vertinimo tvarka Praktikos rezultatai aptariami ir apibendrinami bendrame studentų ir katedros pedagogų (praktikos vadovas. Pakartotino vertinimo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip 1 savaitę nuo prašymo ir dėstytojas. kiti pageidaujantys praktikos aptarime dalyvauti dėstytojai) susitikime. Praktika vertinama pažymiu. naudojimas. stebėjimo ar kitų metodų. Dėl klausimų. nesilaikant profesinės etikos reikalavimų. gebėjimas atskleisti tiriamojo individualias savybes konkrečiame socialiniame kontekste. nuoseklus praktikos užduočių pateikimas ataskaitoje.

ji turi būti naudingiausia blogiausioje padėtyje esantiems visuomenės nariams” (Rawls.. Taigi. pragmatizmas. kiekvienas asmuo turi vienodą teisę į visiškai pakankamą lygių pamatinių laisvių schemą.. pasitelkti sąmoningas pastangas tiems trūkumams taisyti. Socialinio pedagogo praktika 2 Ingrida Baranauskienė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktika atliekama paskutiniame bakalauro studijų etape. nagrinėjančiu teisingumo principus: 1) .. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis.. ji turi būti siejama su padėtimis ir pareigybėmis. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais lauką. 2) . jis turi nemažai teorinių žinių. antra. pažangiomis socialinės pedagogikos su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. Vienose institucijose bus aktyviai dirbama pagal socialinės paradigmos idėjas. Taip pat studentai jau būna išklausę du teorinius socialinio darbo su neįgaliaisiais kursus: . VTAT bei prevencinėje tarnyboje.Neįgaliųjų socializacijos teorija ir praktika”. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant. Viena vertus. kad Lietuvoje vyksta aktyvi socialinio pedagogo su neįgaliaisiais paradigmų kaita. socialinės globos ir rūpybos skyriuje bei globos institucijoje.tradicinių” ar net .dominuos klinikinė paradigma. studentas galėtų remtis Rawls mokymu. 2002.4. bet suvokus situacijos ydas ir trūkumus... turėtų ne tik .312-315). Dėl to keliamas aukštesnis praktikos tikslas: pasiekti.modernių”. kitomis teorijomis.patyręs”. realiai suvokti socialinio pedagogo su neįgaliaisiais sunkumus ir ieškoti būdų jiems įveikti. reikalingų socialiniam pedagogui apskritai. Studentas pasinaudodamas teorinėmis idėjomis.filosofuoti”. humanistinis ugdymas. bei .. progresyvizmo pedagogika. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. trečiose galima bus stebėti klinikinės ir socialinės paradigmos sintezę. kita vertus. bet ir . jau yra ankstesnėse praktikose įgijęs praktinių įgūdžių. kuri yra suderinama su panašia laisvių schema visiems”. kitose. kai studentas jau būna atlikęs tris praktikas: stebimąją. 36 . kaip pamatine teorija. kaip dirbti su neįgaliaisiais.Socialinis darbas su neįgaliais asmenimis”. sąlyginai galime teigti..stagnacinių” požymių turinčiuose institucijose). Iš teorijos paskaitų studentai žino. išryškinant egzistuojančias problemas. p. Tikslo formuluotė atskleidžia ko tikimasi iš studento: visų pirma. tokiomis. kurios yra atviros visiems sąžiningos galimybių lygybės sąlygomis. Praktikos metu.. kaip socialine interakcija.socialinė ir ekonominė nelygybė turi tenkinti dvi sąlygas: pirma.4. sugebėtų kritiškai ir sistemiškai įvertinti situaciją. kad studentas yra . kad ir į kokią praktikos aplinką bepakliūtų (praktiką gali tekti atlikti ne tik .

Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. 3.studentas. susipažinęs su institucija. sukonkretina uždaviniai: 1. Tikslų. Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. išryškinant egzistuojančias problemas. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant. savarankiškai išsikelia tyrimo tikslą. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant 4 Praktikos užduotys 1 daugelis teorijų ir metodologijų yra pozityvios. 4. kritiškai jas įvertinant bei sprendžiant PRAKTIKOS UŽDUOTYS: Pirmos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Etnografinis neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimas Tyrimo tikslas. uždavinių ir konkrečių užduočių ryšys pateikiamas lentelėje : 5 lentelė Socialinio pedagogo su neįgaliaisiais praktikos tikslų ir uždavinių ryšys Tikslai Pasiekti. 37 Uždaviniai Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. Įgyti grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. kuris jo nuomone būtų aktualus neįgaliųjų institucijai ir padėtų išspręsti reikšmingą neįgaliųjų socialinę problemą. pažangiomis socialinio darbo su neįgaliaisiais mokslo teorijomis. suprasdami socialinį darbą sisteminiu požiūriu ir jo organizavimą sugebėtų grįsti šiuolaikinėmis. 2. išvengs klaidingo pasirinkimo: neprieštarauja teisingumo principams. pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. ieškantis ieškant metodologinės prieigos. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant.Tikėtina. jog studentai praktiškai išbandytų per teorijos paskaitas įgytas esmines socialinio darbo su neįgaliaisiais žinias. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant. Praktikos tikslą. Įsisavinti etnografinio tyrimo metodiką. sudarant individualaus darbo su klientu planą ir jį realizuojant Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. jei jos 2 3 . pritaikant ją neįgaliųjų socialinės institucijos tyrimui. sukuriant ugdymo grupės užsiėmimų metodiką ir praktiškai ją pritaikant Įgyti individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. išmoktų įvairiais aspektais tirti socialinio darbo su neįgaliaisiais lauką. kad atsižvelgus į Rawls teisingumo principus. studentas.

detalių gausa 2. 2. Rekomendacijos. Duomenys renkami natūraliai stebint grupes 3.problemos aktualumo pagrindimas. 7.Tyrimo uždaviniai: 1. 4. Apdoroti duomenis ir juos išanalizuoti. Duomenų patikimumu 2. Išvados.tyrimo ataskaita Tyrimo ataskaitos struktūra: 1. uždaviniai. 6.tyrėjas gali veikti kaip grupės narys 4. 38 . darbo metodologijos ir metodikos pristatymas. Geriausiai tinka atskleisti žinioms apie grupinį elgesį 2. Stebėtojas. pateikiančias edukacinių pasiūlymų. Pateikiamas platus grupinio elgesio vaizdas. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo privalumus: 1. Žodiniai duomenys analizuojami logiškai samprotaujant ir atsižvelgiant į kontekstą. Planinga tyrimo rezultatų analizė. Atkreipkite dėmesį į etnografinio tyrimo trūkumus: Etnografinio tyrimo pagrindiniai trūkumai susiję su: 1. Visuminis (holistinis) pobūdis. Anotacija. Išstudijuoti etnografinio tyrimo metodą. Įvertinimas: maksimalus tyrimo įvertinimas – 10 balų Papildoma informacija apie etnografinį tyrimą: Etnografiniam tyrimui būdingos šios ypatybės: 1. Išvadų validumu 3. Panaudojama daugybę detalių 3. 3. Įvadas. numatančias galimybes spęsti iškilusią problemą. Parengti rekomendacijas. darbo tikslas. Nusistatyti tyrimo tikslą.darbo esmės pristatymas. Surinkti duomenis. 8. Išsikelti hipotezę ar klausimus. Padaryti išvadas. darbo objektas. Atsiskaitymo forma. 2. 3. 5. Rezultatų apibendrinimu. 5. Parengti tyrimo atlikimo metodiką. 4.

išanalizuokite informacinę lentelę. 2. Ugdymo grupės užsiėmimų temins išplanavimas 2. Charles: 6 lentelė Etnografinio tyrimo charakteristika Etnografinis tyrimas Bendrieji tyrimo elementai Problema Hipotezės/ klausimai Tyrimo planas Duomenų rinkimas Duomenų vertinimo kriterijai Rezultatai Išvados Etnografijai būdingi elementai Žmonių visuomeninis elgesys Naudojami klausimai. užsiėmimų išplėstinių konspektų. 3. pateiktą C.Prieš atliekant užduotį.įgyjant grupinio darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. kontekstinis. Uždaviniai: 1. Raštu parengti 10 ugdymo grupės užsiėmimų teminį išplanavimą. Pateikti ataskaitą raštu. nestatistinis pobūdis Žodiniai teiginiai Tos pačios priemonės kaip ir kitų tipų tyrimų I. retai hipotezės Natūralus grupės stebėjimas Žodinis stebimųjų apibūdinimas Žodinis.M. bei studento refleksijos apie ugdomųjų užsiėmimų sėkmes ir nesėkmes. Studento refleksija apie ugdomuosius užsiėmimus 39 . Etnografinio tyrimo privalumai Trūkumai Reikšmingų smulkmenų gausa Duomenų patikimumas Naudingų poteksčių įvairovė Išvadų validumas Duomenų aiškinimas atsižvelgiant Rezultatų apibendrinamumas į kontekstą Antros užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimas ir praktinis realizavimas Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. kuri susidarytų iš grupės užsiėmimų teminio išplanavimo. Tematiką studentas renkasi apmąstydamas socialinės institucijos lūkesčius ir savo kompetenciją.užduoties ataskaita. Atsiskaitymo forma. Ataskaitos struktūra: 1. loginis. Užsiėmimų išplėstiniai konspektai 3. bei užsiėmimų išplėstinius konspektus. Pravesti visus užsiėmimus.

tęsti ugdymo procesą arba spręsti problemas. Metodai 4. Esamos situacijos analizė 2. Tikslai 3. Individualus planas 3. kuri susidarytų iš individualaus plano ir studento refleksijos apie plano įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes. darbo įrankis. Įvertinimas. Užduoties anotacijos (kodėl pasirinkta dirbti su vienu ar kitu klientu. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Galimos sudėtinės individualaus plano dalys: 1. Atsiskaitymo forma. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Ataskaitos struktūra: 1. Parengti ataskaitą raštu. Trečios užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas. Atkreipkite dėmesį į: 40 . bei spręsti vieną ar kitą socialinę problemą) 2. norint pakeisti situaciją. Planas taip pat teikia galimybių nustatyti reikiamą veiksmų kryptį. Raštu parengti individualų planą 2. įgyjant individualaus darbo su neįgaliaisiais įgūdžių. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimas apie studento pagalbą 5. Papildoma informacija apie individualų planą Kas yra individualus planas? Individualus planas yra priemonė. Klientų atsiliepimai apie ugdomuosius užsiėmimus 5. Uždaviniai: 1. Studento refleksija 4.užduoties ataskaita. kuris teikia galimybių klientui ir personalui suvokti kliento situaciją. Jį įgyvendinti 3. Įgyvendinimo eiga 5. Užduoties tikslas: pritaikyti teorinio kurso Socioedukacinio darbo su neįgaliaisiais žinias praktiškai. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų.4.

2. 4. 2. globėjams.užduoties ataskaita. Ataskaitos struktūra: 1. Parengti ataskaitą. Studento gebėjimas taikyti teorines žinias praktiškai. Atsiskaitymo forma. 3. Iniciatyvą Bendradarbiavimą su kliento tėvais. sukuriant renginio scenarijų ir praktiškai jį įgyvendinant. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos.). kitais specialistais Paruošiamąjį laikotarpį Aprašymą Įtvirtinimą Ketvirtos užduoties instrukcija Užduoties pavadinimas: Renginio organizavimas Užduoties tikslas: Įgyti renginio organizavimo gebėjimų. Praktikos vertinimas Praktika vertinama pagal Individualaus kumuliatyvinio indekso ( IKI) metodiką. Renginio scenarijaus 3.1. Tiesioginio praktikos vadovo nuomonė apie studento veiklą. Kliento ir jų artimųjų atsiliepimai apie studento pravestą renginį 5. iniciatyvumą ir pan. Parodyti renginį svečiams (tėvams. Įvertinimas: maksimalus užduoties įvertinimas – 10 balų. 41 . Studento refleksija 4. Praktikos vertinimo kriterijai: 1. 5. ataskaitos parengimo laiko ir pan. atlikimo laiko. IKI = 25 % E + 25% U+20% P + 20% R+ 10% N kur: E – etnografinis tyrimas U – ugdomųjų užsiėmimų ciklas P – individualus planas R – renginys N – studento paskatinimui už nenumatytus atvejus (papildomą veiklą. Organizuoti ir pravesti renginį 2. Užduoties anotacijos 2. artimaisiais. Uždaviniai: 1. personalui ar kitų grupių klientams) 3.

Asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti.3. 4. Nepakankamas naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas 7. Dažniausiai pasitaikančios praktikos ataskaitų stipriosios ir silpnosios pusės: Dažniausiai pasitaikančios stipriosios pusės: 1. atlikimo laiko. Atitikimas formaliems praktikos reikalavimams: vietos. Naudojimasis moderniomis socialinio darbo technologijomis. 3. 3. Klausimai praktikos aptarimui: 1. 4. Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Studento papildoma veikla ir iniciatyvumas. Klientų. Praktikos vadovo nuomonė apie studento pasiekimus. 6. Įtaigūs klientų. 8. Studento gebėjimas nustatyti socialines problemas ir parengti edukacinius pasiūlymus šioms problemoms spęsti. 2. 9. Dažniausiai pasitaikančios silpnosios pusės: 1. 5. Kas lėmė etnografinio tyrimo problemos pasirinkimą? Kaip manote. jų artimųjų atsiliepimai. Kaip galvojate praktiškai pritaikyti žinias ir gebėjimus įgytus atliekant ugdymo grupės užsiėmimų metodikos kūrimo ir praktinio realizavimo užduotis? 3. jų artimųjų atsiliepimai. ar jūsų edukaciniai pasiūlymai bus pritaikyti institucijoje praktiškai? Kokios aplinkybės ir sąlygos lems jūsų edukacinių pasiūlymų sėkmę ar nesėkmę? 2. ataskaitos parengimo laiko ir pan. Ar galėjo būti jūsų asmeninis indėlis didesnis ir brandesnis atliekant trečią užduotį (Individualaus darbo su klientu planas ir jo realizavimas)? 42 . Studento refleksijos apie atliktą praktiką brandumas ir gilumas. Nepakankamas asmeninis studento indėlis spendžiant iškilusias socialines problemas. 4. 2. Nepakankamos studento pastangos taikyti teorines žinias praktiškai.

Kokių turėtumėte pasiūlymų praktikos organizatoriams? 43 .4. Su kokiais nenumatytais sunkumais susidūrėte atlikdami ketvirtą užduotį (Renginio organizavimas) ir kaip pavyko juos išspręsti? 5.

kada studijų krypties (Socialinė psichologija. diagnozuoti.4. Socialinis darbas su šeima. Socialinio pedagogo praktika 3 Daiva Alifanovienė Socialinio pedagogo praktika atliekama IV kurse 8 semestre. Tai yra baigiamoji praktika. Ugdyti studentų gebėjimą identifikuoti institucijos socialinių problemų kiekybę ir kokybę. 44 . ugdytinių. Ugdytu gebėjimą kritiškai analizuoti (įvertinant teigiamus ir neigiamus aspektus. pedagogų. PRAKTIKOS UŽDUOTYS : 1.) bei specialiojo lavinimo (Socialinė pedagogika. kaip ir kuo gyvena įstaiga. Susipažinti su įstaiga ir sudaryti jos socialinę schemą. kaip formuojasi mikroklimatas. pedagogų kompetencija. ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti savo veiklą bei jos efektyvumą.5. tradicijas. savaitei) savo veiklą ir ją realizuoti. spręsti ir vertinti ugdytinių problemas. jų reikšmė institucijos bendruomenės formavimuisi. Iš aprašo turėtų matytis demokratinės (ar priešingai. popamokinės veiklos. 3. vertinti jų pokyčius. Socialinio darbo etika. analizuoti. naudojantis įvairiais teoriniais modeliais. mėnesiui. vaikais ir jaunimu ir kt. sėkmes ir nesėkmes. kur išvardinti veikiantys būreliai. Iš pavykusio aprašo turėtume susidaryti aiškų vaizdą. jų priežastis ) savo veiklą institucijoje : lūkesčius. deviantinėmis asmenybėmis. gebėjimus. vadybos ypatumai. autoritarinės) vadovavimo nuostatos. Schema turėtų atskleisti įstaigos socialinį tinklą. tėvų tarpusavio santykiai. ryšių su šeimomis palaikymo turinį ir formas. Sudaryti galimybes praktiškai planuoti (ketvirčiui.) moduliai jau yra išklausyti. Praktikos uždaviniai : 1. šventės ar pedagogų kvalifikacinės kategorijos. supažindinti su pagrindinėmis socialinio pedagogo veiklos kryptimis. pasirinktą ugdymo kryptį. vertybes. 2. Vertybių sistema visuomenėje ir kt. planuoti. 2.Sudaryti ugdymo institucijos socialinį pasą. Sudaryti sąlygas dirbti komandoje su kitais profesionalais ir įgyti ugdytinių socialinių problemų analizės ir realaus jų sprendimo kompetenciją. žinias. mokyti. 4. dokumentų tvarkymu šiose institucijose. Tinkamai pateikta schema – tai ne „sausas“ skaičių ir punktų rinkinys. vertybės. Šioje schemoje turi atsispindėti ugdymo institucijos kultūra. Praktikos tikslas : ugdyti studentų kompetenciją įvairiais lygmenimis ir aspektais tirti švietimo ir ugdymo institucijų socialinių problemų erdvę.

Turi matytis pagrindinė (-ės) problemos. ekspertų (psichologas. linkę nusikalsti. kai jie susiję su kitais žmonėmis („Aš noriu. Socialinis pasas tai tarsi „įstaigos bendruomenės pulsas“. vėl galima pasinaudoti Socialiniame ugdyme (2002) siūlomomis schemomis ir lentelėmis. Sunku planuoti veiklos žingsnius ir siekti tikslų. o unikali ugdytinių ir jų šeimų patirtis dar labiau sukonkretins rengiamų dokumentų turinį ir apimtį. ją išanalizuoti. „Vaikai manęs neklauso“). pateikti konkretūs metodai ( pokalbiai. tradicijas. Šių asmenų nuomonė gali būti pravarti. besisvaiginantys patys ar besisvaiginančių tėvų ir kt. atsižvelgiant į institucijos socialinių problemų spektrą. policijos pareigūnas. beglobiai. Čia turi būti numatyti nuoseklūs veiklos žingsniai.). Sudarant šį pasą. giminaičiai. Susistemintų duomenų pagrindu studentas turi iškelti problemų sprendimo tikslus ir sudaryti vaiko jų sprendimo planą. susisteminti ir turi išryškinti vaiko socialinių problemų spektrą bei pobūdį. Beje. 1995). šiame leidinyje pateikiami patarimai nėra privalomi dokumentai. Atliekant šią užduotį. įvairiapusiški duomenys turi būti įvertinti. diskriminacija ir kt. mokytojas administracija ). Dažnai keliami nekonkretūs tikslai („Man atsibodo mokykloje“. grupiniai susitikimai ar kt. labai praverstų Socialiniame ugdyme (2002) pateikiamos schemos ir lentelės. draugai. jie gali ir turi būti modifikuojami. juos reikia detalizuoti. esant sudėtingoms kompleksinėms problemoms. 3. Tinkamai identifikuoti socialines problemas yra labai svarbu. sąlygos bei jų sąveika. 4. kurį nuolat turi jausti socialinis pedagogas.). Socialinės pedagoginės pagalbos komandos (auklėtojas. konsultacijos. pasitelkdamas šeimos. elgesys. Tokius tikslus reikia maksimaliai priartinti 45 . mokyklos nelankymas.) turinčių vaikų imtis. remiantis įstaigos socialiniame pase nurodytomis problemomis. gydytojas. tai leidžia surinkti daug faktų ir informacijos iš įvairių šaltinių ir susidaryti išsamų vaizdą apie ugdytinio situaciją. jų atsiradimo priežastys. Šie gausūs. galimi sąveikos variantai. nes būtent jų pobūdis ir gilumas turėtų nulemti pagalbos proceso turinį. papildomų informatorių (bendramoksliai.Šiame pase turi apsispindėti pagrindinių įstaigos socialinių problemų spektras ( skurdas. atskleista jų turinio esmė. kad mokytojai nuo manęs atstotų“. Individualus darbas su ugdytiniu. specialusis pedagogas. VTAT specialistas ir kt. Pateikti ketvirčio (remiantis metų planu ir socialiniu pasu) mėnesio. reketas.). Taipogi. „Manęs niekas nesupranta“). kiemo vaikai ar kiti asmenys ) nuomonę (Vaitkevičius. Šiai užduočiai studentas turi pasirinkti ugdytinį socialinėje situacijoje. kur atsispindėtų įvairias problemas (socialiai remtini. kvaišalų naudojimas. pase reikėtų nurodyti aktualiausias ir daugiausiai ugdytinių liečiančias ir ne tokias opias (kurių mastas menkesnis arba jos tampa aktualios kartas nuo karto) problemas. savaitės planą bei veiklos programą.

“). bet teritoriniu aspektu ). teikti konkrečią pagalbą.darbo planai I . idant situacija palengvėtų. Praktikos vertinimas : Atsiskaitydami už praktiką studentai turi pateikti praktikos ataskaitą. motyvuotas darbo metodų parinkimas . vertybių. kurioje būtų atliktos ir aprašytos visos numatytos užduotys..prie žmogaus. kelti tikslus.pageidauju. kur turi analizuoti savo lūkesčius. Praktika vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. Ataskaitoje turi būti pateikta individuali vaiko kortelė (dosje).. 46 . Tikslų aiškumas. Sprendžiant vaiko socialines problemas turi atsispindėti ir studento asmeninis indėlis . grupiniu. Ugdo kompetenciją planuoti veiklą ir dirbti su ugdytiniais įvairiais lygmenimis (individualiu. gebėjimų pokyčius. perteikiant jų turinio esmę (pvz. jie turi būti aprašyti.. sisteminti informaciją. Kritinė savo praktikos analizė Šioje užduotyje studentai turi atlikti reflektyvų savo praktikos vertinimą. IKI = 20% SS + 20% SP + 20% P + 30% I + 10% R SS – socialinė schema SP – socialinis pasas P . tikslai.. įvertinti savo vaidmenį įstaigos bendruomenėje sprendžiant konkrečias problemas. socialines problemas visybiškai (ne instituciniu. konkretūs atlikti darbai . kad jis galėtų juos valdyti („Aš noriu. jos veiklą . paties ugdytinio ir jo šeimos aktyvus dalyvavimas turėtų atverti kelią į sėkmę sprendžiant ugdytinio situaciją. žinių. konsultacija.individualus darbas su ugdytiniu R – reflektyvinė užduotis Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės : Stipriosios pusės : Studentui sudaromos galimybės pažvelgti į instituciją. sprendimo žingsniai.. Suteikiamos galimybės dirbti komandoje su kitais profesionalais (ekspertais ) : išklausyti kitų nuomonę. bendruomenės ) ir įvairių teorinių prieigų erdvėje. pokalbis – kokiu tikslu susitikote ir apie ką kalbėjote). prisiimti atsakomybę dėl sprendimų. žingsnių nuoseklus išdėstymas. 5. kurioje atsispindėtų surinkti duomenys apie situaciją. naudojami metodai.

komandos narių. kurios visiškai nerodo kompetencijos identifikuoti. 47 . Yra pavojus studentui būti užgožtam kitų profesionalų. žinių ir gebėjimų virsmą. tradicijomis. kritiškai analizuoti lūkesčių išsipildymą (arba ne).Studentas turi galimybę refleksyviai vertinti savo veiklą įstaigoje. Šiek tiek ribota erdvė ir laikas studento asmeninei iniciatyvai ir indėliui. konkrečios pagalbos teikimui. spręsi ir vertinti institucijos ir asmenybinius pokyčius. analizuoti. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos? Kokių lūkesčių turėjote išeidami į praktiką? Kaip sekėsi siekti teorinių žinių ir praktinės patirties sintezės? Kokie jūsų samprotavimai šioje erdvėje? Kokias kompetencijas pavyko įgyti ? Koks jūsų asmeninis indėlis gerinant institucijos bendruomenės gerbūvį ? Pastabos ir konstruktyvūs pasiūlymai praktikos organizavimui. Silpnosios pusės : Kyla grėsmė gana paviršutiniškai (dokumentai. priežastis. Neretai pateikiamos perdėm lakoniškos praktikų ataskaitos (faktų ir lentelių rinkiniai). ekspertų. užduočių parinkimui. mikroklimatu. stebėti vertybių. bendruomenės narių atsiliepimai ) susipažinti su įstaigos socialinėmis problemomis. analizuojant konkrečius atvejus ir priimant sprendimus.

atsiranda galimybės studijuojantiems tapti socialiai aktyviems. jausti savo jauseną. savianalizę ir profesionalumą.6. kurių studijų procese niekas nemokė. numatytos ir praktikos Būtent tokie socioedukacinės veikos profesionalai galėtų būti pasiruošę XXI a. Ši praktika yra organizuojama magistrantūros studijų pakopoje . taptų profesionalų nuolat tobulinti savo žinias. Būtent šiame procese susidaro palankios sąlygos profesionalo savikūrai. o kaip procesas. Praktikos tikslas – supažindinti studentus su refleksija kaip pažinimo. gebėjimus. Socialinio darbo etiką.). savęs ir aplinkos pažinimo ir tobulinimo procesas. kurio esmė vidinis asmens dialogas.).4. kūrybingiems ir kompetentingiems. teoriją. efektyvesnis ir atitiktų ES standartus. Ši praktika neturėtų būti suvokiama siaurai ir pririšama prie kažkurio studijų modulio. o studijų procesas ženkliai modernėtų. švietimo ir ugdymo institucijose. savianalizę bei profesionalumą. kritinę nuostatą į mokymąsi. jai skiriama 3 kreditai (120 val. Ugdant studijuojančiųjų atsakomybę. Socialinę pedagogiką ir psichologiją ir kt. ji turėtų būti atkoduojama kaip kritinio mąstymo. Magistrantai jau turi pakankamai akademinės bei praktinės patirties ir su refleksijos socializacijos mechanizmu yra susipažinę studijuodami jau bakalauro studijose daugelį modulių (Vertybių sistemą visuomenėje. nes gyvenimas nuolat reikalauja naujų teisingų sprendimų. praktinių sprendimų būdus. kuri suvokiama ne kaip rezultatas. vertinant. mąstymo. iš naujo įvertinti vertybes. atsakomybę už studijas. didėjantys reikalavimai profesinei veiklai) reikalauja iš problemų analizės. sąlygojančias laisvos individualios asmenybės saviugdą. atlikdami praktikas.Sudaryti sąlygas studentams akademines žinias paversti praktiniais gebėjimais bei patirtimi. Socialinio pedagogo reflektyvinė praktika Daiva Alifanovienė Nenutrūkstami socialinio gyvenimo pokyčiai (globalizacija. informacinės visuomenės plėtra. refleksija pagrįstas studijas. mokslinio tyrimo gebėjimų perkėlimą į studijų ir praktinės veiklos erdvę. 2.Realizuoti prasmingas. iššūkiams. Praktikos uždaviniai : 1. o taipogi dirbdami praktinį darbą socialinės pagalbos. kur buvo numatomos kritinio mąstymo gebėjimus lavinančios užduotys. savęs tobulinimo procesu. 48 .Ugdyti studijuojantiems eilę edukacinių komponentų: kritinę nuostatą į mokymąsi. analizuojant. filosofiją. Socialinio darbo istoriją. 3. žinias. mokslinio tyrinėjimo elementų perkėlimą į studijų procesą. įgalinti mąstyti apie savo mąstyseną . priimant ar atmetant vertybes.

Kitoje spiralės pakopoje pradeda stacionarinių studijų studentai: jie pirmiausia įgyja teorinių žinių. tai refleksyviai apmąstyti ir kaupti individualią patirtį. Ši praktika organizuojama. naujų žinių ir turimos patirties gretinimui. konceptą. fleksibilumą bei universalumą. sujungiantis individualią patirtį ir teorines žinias. technologijų žinių. tuomet. matyt.užduotys. girdėjo per paskaitas. 49 . Šis modelis analizuoja refleksyvaus mąstymo krizes. svarbu ir viena ir kita. remiantis Kolbio (1984) refleksyvaus mokymo modeliu. kur sąveikos dalyviai nuolat vieni kitus skatina ir praturtina. o ne rezultatu. Reflektyvus stebėjimas ir mąstymas bei individualios patirties kaupimas laikomi vienodai reikšmingomis sudedamosiomis. atsirandančias dėl „akademinių žinių aukštumų‘ ir „netvarkingų praktikos žemumų“ atotrūkio ir pabrėžia šios mokymosi spiralės nenutrūkstamumą. vedantis į naujų sprendimo modelių ir principų kūrimą . mokymosi ciklą galima pradėti bet kurioje pakopoje : pvz. jų teiginiai ir pasirenkami tie. kontroversiškiausi ar iššaukia daugiausia diskusijų. kitais profesionalais. Taigi. Čia turėtų būti apmąstomos istoriškai susiformavusios teorijos . kurie vėliau tikrinami praktikoje ir modifikuojami. Tokiu būdu kuriamos optimalios sąlygos suteiktų teorinių žinių naujam vertinimui. o jų sprendimo sėkmė priklauso profesionalo nuolatinio dialogo su savimi. bet ar tai realiai pasiekiama ? Optimalus sprendimas. kur žinojimas tampa procesu. kuri refleksyviai apmąstoma ir neretai pastebima. Išryškinamas šio modelio holistinis problemų sprendimo pobūdis.y. o ne kontroliuoja. su kuriais dažniausiai susiduriama. Kolbio reflektyvaus mokymosi spiralėje abstrakti konseptualizacija. kurie įdomiausi asmeniškai. kompetencijos ir socialines-psichologines sąlygas. Jų esmė yra įgalinti studentą studijuoti. eksperimentuojant ir konceptualizuojant. kuriame neatmetama teorijos svarba. t. paritetinių santykių. kad stokojama socialinio darbo teorijos. Šiai užduočiai studentai turėtų pateikti pasirinktą teiginį. laiduojančiomis efektyvias studijas. analizuojant. grįstas refleksija. pažymimas orientavimasis į procesą ir interpersonalinius ryšius. poto jiems turi būti suteikta galimybė eksperimentuoti praktikos metu. aktyvus eksperimentavimas. kur tobulėjama mokantis iš savo patirties. pripažįstant jos kvescionavimą. pateikiamos praktikos užduotys : Empirinei-teorinei analizei pasirinkti pageidaujamą socialinio ugdymo ar pagalbos sritį bei studijuojamą (ar studijuotą) teorinę erdvę. kurios laiduotų studento savikūros sėkmingą realizavimą.prasmingas mokymasis. kurį skaitė vadovėliuose. abstrakčios konceptualizacijos pakopoje tos žinios įgyjamos. Studijų procese nuolat iškyla klausimas: kas svarbiau – teorinis pasirengimas ar praktiniai gebėjimai ? Abejonės nėra. sudaryti tokias materialiąsias. Remiantis Kolbio sąmoningo ir prasmongo mokymosi idėja. savo teorijų (nebūtinai mokslinių) kūrimui. turėtų būti suvokiamas kaip šių procesų sintezė . vėliau jos tikrinamos ir eksperimentuojamos praktinėje veikloje. individualios patirties (su ja dažniausiai ateina neakivaizdinio skyriaus studentai). kur problemos neatsiejamos nuo socialinės realybės.

intuityvus suvokimas. Pateikti analizei dialektinį sąsiuvinį . remiantis savo žiniomis ir patirtimi bei. Analizuodami savo patirtį ir teorinį išmanymą. skaitytų vadovėliuose ar monografijose perpasakojimu arba chronologišku praktinėje veikloje sutiktų atvejų aprašu-dienoraščiu. nesumenkinant ir nepervertinant nė vienos iš jų. Patirtis be eksperimentavimo ir reflektyvaus apmąstymo. nepagrįsdamas savo žinojimo teoriškai. pastebėjimai. apibendrinimo nebūtinai nuveda prie prasmingo mokymosi. kad mokymasis yra procesas. savo patirtį galima refleksyviai apmąstyti ir perkelti į naują žinojimo pakopą.Pateikti diskursyvius ar net konfliktinius teiginius. 50 . kur studentas gali atsakingai kalbėti apie savo mąstymo. Užduotyje pateikiama praktinė patirtis. siekdamas sėkmės turėtų pamąstyti : kas jo darbe buvo gerai. studentai turėtų suvokti. Praktikos ataskaitoje pateikiamos visos užduotys ir jos neturi virsti teorinių teiginių. siekiant profesionalumo ir kompetencijos.esė: Teiginys Pirminė empirinė (intuityvi) patirtis Reflektyvus stebėjimas ir eksperimentavimas Abstraktus konceptualizavimas Praktikos vertinimas: Atsiskaitydami už praktiką studentai pateikia dialektinį sąsiuvinį – esė ir pasirengia diskusijai apie savo asmenybės pokyčius praktikos metu. kurti savą problemų sprendimo teorijos viziją (nebūtinai turinčią mokslinę vertę). Daugelį dalykų praktikas žino intuityviai. Tai turėtų būti kritinė savo veiklos ir mokslinių tyrinėjimų analizė. Praktinėje veikloje svarbios yra ir teorinės ir intuityvios patirties žinios. III. kita vertus. Kiekvienas profesionalas. analizuoti save. jausmų ir vertybių virsmą. transformuojant asmeninę patirtį. Atlikti savo mini mokslinius tyrinėjimus. jas papildant naujomis žiniomis. Galima būtų šį asmeninį žinojimą ir palikti tokiame lygmenyje. Ši užduotis yra esminė ir suvokiama kaip pirmųjų dviejų užduočių sintezė. kurio metu žinios yra kuriamos. savo patirtį ir mokslinę veiklą. subjektyvus asmeninis išmanymas . egzistuojančius tarp teorijos ir konkrečios praktinės patirties. kas ne ir kodėl taip atsitiko ? Tai padeda išvengti klaidų ateityje. kompetencijos ir dažnai yra menkavertė.

reflektyvus stebėjimas ir konceptualizavimas yra neatsiejami. tuo pačiu menkiau reikšmingas tampa visuomenės poreikiais ir lūkesčiais grįstas socialinių problemų sprendimas. Sureikšminama studento individualybės ir imanentinių duotybių raida. Silpnosios pusės : Tradicinėse universitetinėse studijose visas refleksyvaus mokymosi ciklas. kuriame individuali patirtis. keičia vertybių sistemą t. Iškyla grėsmė perdėm domėtis pačiu mokymosi procesu. vertybinius pokyčius. jausminius. Svarbus vaidmuo skiriamas intelekto. emocinės patirties. Abu sąveikos dalyviai yra lygiaverčiai partneriai tiesos paieškoje. kompetencijos raidą ? Kaip sprendėte konfliktą tarp jūsų turimos individualios patirties ir teorinių koncepcijų ? Kaip pavyko derinti naują informaciją su jau turimomis žiniomis ir patirtimi? Kaip sekėsi atlikti mini mokslinius tyrinėjimus ir kurti savo taikomąsias teorijas? Koks jūsų nuomone turi būti santykis tarp teorinių žinių ir praktikos studijų procese ? Kokie jūsų pasiūlymai šios praktikos organizavimui ? 51 . kur abu didaktinės sąveikos dalyviai tobulėja. Tokios studijos užtikrina mokymosi kokybę. aktyviu. kuriamos studento naudojamosios teorijos. kol kas įgyvendinamas gana sunkiai. kuriančiu savo teorijas subjektu. kiekybę ir motyvaciją. vertybėms. Refleksija grįstos studijos yra iššūkis. emancipuotą dėstytojo ir studento sąveiką. eksperimentavimas. ji apmąstoma. emocinius išteklius. interpersonaliniams ir intrapersonaliniams ryšiams. jausmų plėtrai. praturtinama asmenine patirtimi.y. Studentas iš objekto. bet kartu ir galimybė atsakingai suvokti savo paties mokymosi procesą.Praktikos stipriosios ir silpnosios pusės Stipriosios pusės : Ši praktika kuria aktyvią. Yra pavojus nuvertinti apibendrintos patirties reikšmingumą. eksperimentuojančiu. Šios studijos nuolat praturtina studento kognityvinius. Klausimai praktikos aptarimui : Kokie jūsų lūkesčiai iš praktikos ? Kaip pavyko fiksuoti savo kognityvinius. įgyjama žinių. o ne studijų turiniu ir esme. „kemšamo“ faktai ir informacija tampa ieškančiu. akademinio lavinimo svarbą bei pastovių ir absoliučių vertybių ugdymą.

Tačiau garbingumas turi reikštis ne tik žodžiais. neįvertinęs – atvirkščiai. apie tuos sunkumus. Objektyviai turi būti vertinama pagalba tuo pačiu niveliuojant kitų interesus. skatindama žmogų sprendimo paieškoms ir apsaugodama nuo formalaus moralinių ir profesinių normų vykdymo. kuriose neretai neprofesinės žinios ir įgūdžiai. Būtina socialinio pedagogo savybė ir dideliuose. jeigu pats pasižadėjo padėti. Socialinis pedagogas gali jausti simpatiją ar antipatiją. o specialisto asmenybinės savybės apsprendžia darbo sėkmę ir efektyvumą. kurios apsprendžia socialinio pedagogo dorovinį elgesį. jų artimaisiais ir bendradarbiais. Jį sudaro racionalūs ir emocionalūs komponentai. Reikia pripažinti. susipažįsta su Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu. pervertinęs klientą. Kai situacija – gana sudėtinga arba nestandartinė. ir mažuose darbuose. jis gali pareikalauti neįmanomo. Kokius jausmus besukeltų klientas. darys net ir tai.4. apie problemos sprendimo galimybes. atsiriboti nuo savo emocijų. sąžinė paprastai padiktuoja tinkamą sprendimą. 52 klientų grupei: socialinis pedagogas neturi teisės neįvertinti arba pervertinti kiekvieno kliento aplinkybių visumos ir nuspręsti suteikti pagalbą vienam. Socialinio pedagogo asmenybė Gražina Morozova Dieninių ir neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos ir psichologijos programos studentai II -me semestre išklauso kursą “Socialinio darbo etika”. Tačiau socialinis darbas priskiriamas toms profesinės veiklos rūšims. Sąžinė atlieka elgesio reguliatoriaus funkciją. socialinis pedagogas turi būti objektyvus. kaip asmenybės savybė. Tačiau įvertindamas klientą ir jo problemas. Pabandykime bent trumpai apžvelgti tas konkrečias asmenybės savybes. kurias būtina suteikti. santykiai su juo turi būti geranoriški. kad šis nepuoselėtų vilčių ir nereikštų pretenzijų. pažadėjo klientui – turi tesėti žodį. Jis pasireiškia kaip moralinė atsakomybė už savo elgesį kaip poreikis elgtis sutinkamai su asmeniniais gėrio. laimės ir teisingumo vaizdiniais. Sąžiningumas. Simpatiškas klientas ar keliantis antipatiją – tai negali turėti jokios įtakos kiekybinėms ir kokybinėms paslaugoms. o jo problemos turi būti vertinamos adekvačiai. Sąžinė. ko jam visai nevertėtų daryti. Priešingu atveju. Tačiau jeigu socialinis pedagogas (darbuotojas) apmąstė veikimo planą. su kuriais susiduriama darbe. Objektyvumas. yra individualizuota visuomenės ir profesinės grupės reikalavimų suvokimo forma. Socialinis pedagogas neturi teisės nuvilti lūkesčių. apie padarytas klaidas. dėmesingi. Socialinis pedagogas privalo sakyti tiesą apie esamą padėtį. . ir negalima atmesti žmogiškojo faktoriaus jo tarpusavio santykiuose su klientais. Jis turi būti nuolatiniu socialinio pedagogo palydovu bendraujant su klientais. Teisingumas. Garbingumas. Jeigu objektyvios priežastys neleidžia tikėtis norimų rezultatų. tačiau tai neturi rasti atgarsio darbo kokybėje. jis turi pasidalinti savo abejonėmis su klientu. kad tikrasis socialinis pedagogas būtinai derina savyje profesines žinias ir įgūdžius bei asmenybines charakteristikas. Socialinis pedagogas – žmogus. /1/. bet ir darbais. korektiški.

Pagaliau. nepažeminti. įsitikinimus. socialinis darbuotojas turi paisyti tokių asmenų emocinio statuso./4/. Tačiau pakantumas nereiškia. koks jis yra. kurių savigarba jau pakankamai užgauta tų aplinkybių. nusivylusiais žmonėmis.Mokėjimas savo veiksmus suplanuoti taip. Susidurdamas su klientais. įsitikinimus. pasiekiamas visapusiškai įvertinant prieštaringą situaciją. jeigu tik jis nėra baudžiamojo pobūdžio ar kitaip pavojingas visuomenei. pagaliau. pastabumas ir dėmesingumas padės socialiniam darbuotojui perprasti kliento nenuoširdumą ir patikrinti gautą informaciją.. Teisingumo principo įgyvendinimas socialinio pedagogo praktikoje apsaugo nuo susvetimėjimo ir su klientais. Taktiškumas. palaikyti jį. svariau argumentuojant pasiūlymą. įpročius”. Geras specialistas visada pastebės kliento nepasitikėjimą ir blaškymąsi. kuriam profesinės specifikos dėka tenka susidurti su silpnais. o taip pat jos vyksmo tendencijas ir dinamiką. jeigu nori pasiekti sutarimo su klientu. prislėgtą nuotaiką. neužgauti savigarbos. ligotais. Pakantumas – būtinas socialinio pedagogo ir kliento tarpusavio santykių principas ir nepakeičiama asmenybės savybė. Tai tokios socialinio (pedagogo) darbuotojo asmenybės savybės. Bendraudamas su klientu. bendradarbiai ir kiti asmenys. 53 . Santūrumas ir savitvarda. tikėjimus. ir su bendradarbiais. Pastabumas ir dėmesingumas tokiu atveju leis socialiniam pedagogui nedelsiant įrodyti savo teisumą. kurie neretai gali vienas kitam prieštarauti . padrąsinti klientą. kad socialinis darbuotojas pritaria toms negatyvioms kliento idėjoms ar veiksmams. Ši asmenybės savybė ypač reikalinga socialiniam pedagogui. “Pakantumas – moralinė savybė. Taktiškumas kaip socialinio pedagogo asmenybės savybė būtina todėl.Teisingumas turi pasireikšti ir santykiuose su bendradarbiais –kiekviena kolegos veikla turi būti teisingai įvertinta: ir nuopelnai. ir neigiamus. prastą savijautą arba nepritarimą siūlomam sprendimo būdui. /3/ Socialinio pedagogo pakantumas grindžiamas gebėjimu priimti žmogų tokį. pažemintais. jo pasimetimą. koks jam atrodo teisingas. socialinis pedagogas privalo pastebėti net ir mažiausius jo nuotaikos pokyčius – ir teigiamus. gyventi. turėti savus įpročius. kad nevalingai kas nors nepatektų į nemalonią padėtį. nors prieštaravimai ir neišsakomi verbaliai. šis neturi teisės atsakyti tuo pačiu. kuriose jie atsidūrė. požiūrius. Socialinis pedagogas turi būti tolerantiškas. apibūdinanti teigiamą požiūrį į kitų žmonių interesus. be kurių jo profesinė veikla negalima. Net jeigu klientas sudirgęs ir leidžia sau išlieti neigiamas emocijas socialinio darbuotojo adresu. kad jis savo elgesiu vienu ir tuo pačiu metu turi laikytis daugelio dorovinių reikalavimų. kurie gali neigiamai paveikti jo gyvenimą ir artimiausią aplinką. ir trūkumai. Dėmesingumas ir pastabumas būtini socialiniam pedagogui jo kasdieninėje praktinėje veikloje. patekusiais į sudėtingas gyvenimo situacijas. Ši savybė suponuoja mokėjimą numatyti visas objektyvias poelgių ir veiksmų pasekmes ir kaip jas subjektyviai suvokia klientai. tokį gyvenimą. pripažinimu jo teisės būti savimi.

Gerumas. visuomenės nuomonei apie visą socialinės apsaugos sistemą. vykdo gyvybiškai svarbias visai bendruomenei funkcijas. kaip sakoma. pervertinti sugebėjimų ir galimybių – padidinta savivertė veda į pasikliovą ir pasipūtimą. mokėjimu laiku ir tinkamai suteikti būtiną pagalbą. pagrįstos humaniškumu ir meile žmonėms. Savikritiškumas – neatsiejama socialinio pedagogo asmenybės savybė. gauti iš jo ˛žinių. o konstruktyviai kritikuojant patį save. neduos naudos. Nemažiau pavojinga ir žema socialinio darbuotojo savivertė . sąlygojama troškimo prisiimti sau absoliučiai visas – ir savas. bet ir atsilieps klientų savijautai. socialinis darbuotojas turi mokėti matyti žmonėse teigiamas savybes – kaip tik jos ir turi tapti jo meilės jiems pagrindu. matyti savo klaidas ir jų taisymo kelius. atves socialinį darbuotoją į beviltiškumo būseną. Šios asmenybės savybės. bet ir tobulinti profesinės veiklos įgūdžius. ką kalba klientas.y. kadangi tokiais atvejais tenka užmegzti kontaktą su klientu. Specialistas. besigailintis klientų ir nuolaidžiaujantis jų silpnybėms. Savivertės adekvatumas būtinas socialinio pedagogo praktinėje veikloje. artimu žmogumi klientui. Nežiūrint į tai. negu savo kaimyną” . atvirkščiai. Dirbdamas su klientu ir nustatydamas jo teigiamus bruožus. dirbantis socialinis apsaugos srityje. Socialinio darbuotojo gerumas įpareigoja jį sakyti klientui net ir nemalonią tiesą. jeigu tai būtina pastarojo gerovei. jis negali prarasti savitvardos – priešingu atveju. galima ugdyti savo vertybes. neatsitveriant ir nesiteisinant – viena iš savybių. Kai socialinis darbuotojas bendrauja su psichikos ar sensorikos invalidais. žymiai sumenkina poveikio efektyvumą. Abejingumas žmogui veda į jo vidinio pasaulio nepripažinimą ir. objektyviai vertinti savo veiksmus ir elgesį. atitinkamai. Tik neužsimerkiant į asmeninius trūkumus. ”lengviau mylėti visą žmoniją.. o geras. nesugebės suvokti informacijos ir jos teisingai įvertinti. Tačiau socialinio pedagogo savikritiškumas neturi peraugti į „savigraužą”. Meilė žmonėms . normalių gyvenimo sąlygų. kad ji būtų suvokta. socialinis darbuotojas turi stengtis. sugebantis mokyti klientą priešintis negatyviems reiškiniams. įveikti sunkumus.Dar daugiau. kad toli gražu ne visi klientai objektyviai yra pajėgūs iššaukti meilę sau. paskendęs savo emocijose specialistas neišgirs. santūrumas ir savitvarda jam taip pat būtini. pesimizmą. savybes. 54 . tačiau jis negali ignoruoti realybės.be jos socialinis pedagogas niekuomet netaps draugu. kad klientas pakeistų nuomonę apie save. ir svetimas – nuodėmes. mokytoju. sukels klaidas ir negatyviai veiks darbo efektyvumą. Tačiau. Socialinis darbuotojas neturi būti „gerutis”. Mokėjimas analizuoti savo veiklą.ši savybė. t.ir savo veikloje specialistai nuolat susiduria su tuo. padarys jį nepasitikinčiu savimi ir savo potencinėmis galimybėmis. teigiamų emocijų sukūrimu. prieinama forma pateikti informaciją ir pasiekti. būti atsakingu už ˛ savo ir artimųjų likimus. savo ruožtu. o. o pasipūtėliškumas.nepasitikėjimas savo jėgomis ir galimybėmis ne tik sukels neigiamas veiklos pasekmes. Gerumas įsikūnija rūpesčiu ˛žmogumi. leidžiančių socialiniam pedagogui ne tik sąžiningai atlikti pareigas. būtinų mokėjimų ir įgūdžių formavimu. Turinys specifiškas: ji veikli.

kad didžiausią autoritetą klientų tarpe turi ne tas socialinis 55 ir tuo pačiu padidinti savo . Joks mandagus dėmesys neleis apgauti kliento – jis intuityviai pajus žeidžiantį abejingumą ir dirbtinumą. prislėgta būsena. Valingumas būtinas socialiniam pedagogui ne tik tam. viltį ir tikėjimą geresniu rytojumi.y. Optimizmo šaltinis yra tikėjimas socialinio teisingumo įgyvendinimo galimybėmis žmogaus sugebėjimu tobulėti. sąlygojamą jo nepasitikėjimu savimi. galimybėmis. optimizmą galima laikyti vienu iš pagrindinių socialinio darbuotojo asmenybės bruožų. kad įveikti kliento pasyvumą. Tačiau už apibrėžimo rėmų liko tokios kliento charakteristikos. išvargintus daugybės problemų žmones. atliekant objektyviai būtinus veiksmus. Empatiški išgyvenimai yra būtinas socialinio darbuotojo asmenybės bruožas. Kaip tik socialinio pedagogo valingumas gali priversti klientą patikėti savimi iš naujo. dažniausiai mato nelaimingus. savo silpnybes. Empatija – “įsijautimas į kito asmens emocinę būseną“. bet ir daro beprasmiškais bandymus pakeisti susidariusią situaciją teigiamai. nusivylimu savo jėgomis. supratimo poreikiai. buitinės ar kitokios pagalbos socialinis darbuotojas privalo nešti ˛žmonėms džiaugsmą. nuolatos stebinčiam aplinkui žmogiškąsias kančias. Ir jis žino. įveikiant save patį. kuris daugeliu atvejų apsprendžia jo mokėjimą perkelti save į kliento vaidmenį. atsirandančias veiklos procese. Atsižvelgiant į tai. Valingumas. Daugelio tyrimų rezultatai kalba apie tai. suteikia gėrį. nesugebantį sėkmingai funkcionuoti priešiškoje aplinkoje. Sąmoningas ir valingas kryptingumas. sąmoningai suformuotą nuomonę apie save kaip apie nevykėlį. Socialinio pedagogo pasyvumas ne tik “užkrečia” klientą beviltiškumu. tikėjimą teisingumu ir gėrio pergale. kad nuo socialinio pedagogo nuotaikos labai priklauso kliento aktyvumas. Specialistui. paguodos. Socialinių įstaigų klientas – tai žmogus ar asmenų grupė. kaip negatyvios emocinės nuotaikos. kad . sugebėjimai nesitraukti prieš kliūtis. užuojautos. bet ir tam. Ši savybė tobulėja didėjant specialisto gyvenimiškai ir profesinei patirčiai. nelengva išsaugoti optimizmą. nes be materialinės. Vis dėlto socialinis pedagogas suteikia žmonėms pagalbą. nes socialinis pedagogas kokioje tarnyboje jis bedirbtų. Tikrąją užuojautą klientas visada įvertins teigiamai. klientas pirmiausiai ieško atjautos. kad įveikti save. jeigu jis pats nei viliasi. socialinis darbas tampa beprasmiu laiko ir pastangų eikvojimu. o to neįmanoma įgyvendinti. Jau pirmajame susitikime su klientu socialinis darbuotojas valingai ar nevalingai demonstruoja sugebėjimus įsijausti į svetimą nelaimę. kreipdamasis pagalbos į socialines tarnybas.Optimizmas. patekę į keblią gyvenimo situaciją – taip skelbia apibrėžimas. nei tiki. kurios tobulėja su darbo patirtimi ir profesinės pareigos supratimu. kad toli gražu ne visas problemas įmanoma sėkmingai išspręsti –yra ir objektyvių. t. o tai ir yra jo optimizmo šaltinis. įveikti silpnąsias asmenybės puses. nors iš dalies palengvina jų kančias vadinasi. Socialinis darbas yra viena iš sunkiausių profesijų. ir subjektyvių priežasčių. ir užbaigti pradėtą darbą –tai savybės. Praktika rodo. aktyviai įsijungti į veiklą potencines galimybes ir socialinį aktyvumą. tačiau tai būtina. pasimetimas. nuskriaustus.

tačiau lieka abejingas klientams. bendraujant darbas ir užbaigiamas. nors ne visada savo pareigas atlieka profesionaliai. kuris visada pasiruošęs išklausyti ir užjausti. socialinis pedagogas perima ir perteikia darbo patirtį. jo viltis ir lūkesčius. kas leidžia koreguoti veiklą. Nuo komunikacinių socialinio pedagogo sugebėjimų labai priklauso jo veiklos sėkmė. kuris profesionaliai atlieka savo pareigas. socialiniams darbuotojams bus daug lengviau nešti sunkią klientų problemų naštą. Bendraudamas su kitų valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Bendravimu prasideda jo pažintis su klientu. 56 . Bendraujant galima išsiaiškinti situacijos pokyčius. padeda kelti visuomenės doros lygį ir tuo pačiu – spręsti socialines problemas. aplinkiniais ir bendruomene. parengia bendrą veiksmų planą. aptaria problemos sprendimo eigą ir rezultatus. Socialinio pedagogo asmenybės bruožai. Komunikabilumas – svarbiausias socialinio pedagogo bruožas. socialinis darbuotojas sprendžia normalaus socialinių tarnybų funkcionavimo problemas. Moralinių savybių formavimas vyksta įsisavinant dvasines visuomenės ir profesijos vertybes.darbuotojas. todėl kad bendraudamas specialistas sužino apie kliento problemas. pasireiškiantys jo santykiuose su klientu. aptaria bendras problemas ir sprendžia jį jaudinančius klausimus. jo objektyvų statusą ir funkcijas. veiklos procese virstant joms poreikiais ir įsitikinimais. Socialinio pedagogo asmenybės savybės sąlygoja jo santykius su klientu ir yra būtina profesinio tinkamumo sąlyga. o tas. daryti ją produktyvesne. Kai visuomenė tinkamai įvertins socialinio darbo reikšmę. Bendraudamas su kolegomis.

Giedrienė. Charibdė 9. Petronis. (2001).M. Experience as the Source of Learning and Development. Socialinė pedagogika. 57 . Vilnius. (1999). Frankfurt a Main. žaidimai). Kirby J. Psichiatrinė reabilitacija. p. (2001). skirtų žmonėms su negalia. 6. Každailienė... (1997). Pedagoginio tyrimo įvadas. Šiaulių universitetas 18. 15. V. dainos. Leliūgienė I. Bakk. S. (2001). Pedagogika. Grunewald.Literatūra: 1. 5. Kaunas: Poligrafija ir informatika. p. Tėvų ir mokytojų pagalbininkas. ir kt.. R. V. 16. Vilnius: Presvika.. Vilnius: Lumen.. Vaikų psichologinis konsultavimas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 11. KTU. VĮ Negalės informacijos ir konsultavimo biuras 14. (1997). (1995). Įstatymų. 2.. 17. Logotipas 21. Emancipacinių kokybinių tyrimų realizavimas edukacinės paradigmos virsmo kontekste. Kalendorinės šventės (scenarijai. 10. E. Socialiniai mokslai. Šiaurės Lietuva 12. V. (1999). Socialinių įgūdžių ugdymo vadovas. Kočiūnas. Š. 8. (1998). Šiauliai. Baranauskienė R. C. Socialpadagogische Arbeitsfelder.. 7.Ugdymo filosofija. Baranauskienė R.Padagogik. Juodraitis A. (2001). Refleksyvaus studijų modelio ypatumai mokymosi kontekste. Š. Johnson.. V. Navaitis. (2202). Sadauskienė. Vilnius: Avicena. Socialinio darbo praktika. Bendrieji gebėjimai.. Asmenybės psichologinės adaptacijos prielaidos. Grudzinskas. ir kt. Vilnius: Pedagoginis psichologinis centras. Profesinio apsisprendimo metas. Š.189-197.. Šiaulių universitetas 19. G. Globa. V. Edukologija.(2000). Talinas.. Kočiūnas. A.)..(1980). Bydam. (1999). Elijošius E. R. (1984). Anthony W. (2001).: Alma littera. (1998). Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. (2000). 20. Jucevičienė P. (2001). A. (1999). Bitinas B. Acta Pedagogika Vilensia. Integruotas požiūris į socialinio darbo teoriją ir praktiką – XXI amžiaus iššūkių žmonėms atsakas. 22. 4. (2003). J. A. Vilnius: Specialiosios psichologijos laboratorija. R. Kemerienė. Neįgalių vaikų psihosocialinės pedagoginės sąlygos šeimoje. New Jersey. (1998).. Psichologinis konsultavimas. (2000). V. Charles. vadovas. 23. J. (Hrsg. K. Jankevičienė. 13. Belardi N. Černius.A. R.Experiental Learning. Kolb D. Mazūrienė. Šiauliai. Tallinna Raamatutrukikida 3. 60-67.. Karvelis V.

Медведева Г. Žmogus ir socialinė aplinka. А. (1997). (2001). Ozmon H. (1996). V. McLaughlin T.. 47. (1999). 25.M. Reabilitacijos strategija. Vilnius: Amžius.A. Stankevičienė.H. dirbančiam su sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais.Socialaerbeit und Socialpadagogik im GrundriB.24. Pastoracinė psichologija. 30. 28.. Paulauskytė V.. (1993).A. Socialinis ugdymas (2002). Avicena 32. (1999). Rawls. V. Leliugienė. Craver S. Mocква.Л.R. Mocква.. А 58 . Vilnius: Evalda. (2003). Kaunas: Technologija.. Штинова Г.. Психологическое консультирование. C. Leidybos centras 34. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vaikų šventės. Žydžiūnaitė V.(1999). 44. Š. Mokymo kursas personalui. Socialinio darbo su proto negalios vaikais pagrindai. Этика социальной работы.Šiuolaikinė ugdymo filosofija. (1995). (1996). Z. (2001). 33. Н. 45. Leščinskienė D. (2003).(1999). (2001). 48. 46. Москва: Питер. 42.. (1996). Marijampolė: Piko valanda. Slaugos mokslinių tyrimų metodologiniai pagrindai. (1996). С. Lepeškienė. V. П. Coциальная педагогическая психология. Negalės psichosociologija.: Eugrimas. Politinis liberalizmas. Filosofiniai ugdymo pagrindai. bendruomenės veikla ir psichologija. Koломинский Я. Įvairovė. V. A. Motivation and Personality. Šiaulių universitetas 40. Socialinis darbas. Reabilitacija. Kaunas. (2002). J. 29. Vaitkevičius. Maslow. 41. Ocновы coциаьной педагоигки. (2002). Гледдинг. (1970). (2002). Vilnius: Valstybinis leidybos centras. 26. Peaн A. Płužek. K. (1999). Kauno medicinos akademija 39. (1995). Humanistinis ugdymas mokykloje. Technologija 38. 35.. V.(1982). Rotas. M. Martin K. Publishers. 37.ׁ . Vilnius. Мотивация и личность. Галаглузова Ю.(1997).В.(Hrsg). Vilnius 27. Vaibra 43.Н. Utena. V. Studentų praktikos programa pensionate VILTIES NAMAI. Vilnius . Berlyn. 50. Morozova G.М: ВЛАДОС. Sutton.Социальная педагогика: практика. J. Socialinės pedagogikos ir psichologijos neakivaizdinių studijų programos studentų – socialinių pedagogų požiūris į stebimąją praktiką // Socialiniai pedagogų profesinė veikla: teoriniai ir praktiniai aspektai / konferencijos pranešimų medžiaga. Demokratiškumas. 31. Мустаевa Ф. L.. (2002). Steman C. Маслоу. Ruškus J.. New York: Harper and Row. 49.. V.. Санкт-Петербург: Евразия.. 36. Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas (1992 ). Vertybės. Сорвачева Г.

Mocква. Словарь по этике (1981). К. / Под ред.51. 52. Кона И С. (1999). Рудестам. 59 . Санкт-Петербург: Питер. Групповая психотерапия.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful