Autorins teiss :o11 Ubuntu Manual komanda.

Kai kurios teiss saugo-

mos. cba
is darbas licencijuotas pagal Creative Commons AuributionShare Alike
+.o licencij. Nordami perirti ios licencijos kopij, irkite Appen-
dix A, apsilankykite http//creativecommons.org/licenses/by-sa/+.o/, arba
siskite laik adresu Creative Commons, 1;1 Second Street, Suite +oo, San
lrancisco, California, c1o, USA.
U|vnv :o.o +oJo+o: roJeJon:e::em: yra pateikiamas spausdintu pa-
vidalu ir j galima sigyti i http//ubuntu-manual.org/buy/gswu1ooe:/lt.
Spausdinta ios knygos versija gali bti usakyta u spausdinimo ir prista-
tymo savikain. llektronin ios knygos kopij galima atsisisti nemokamai.
Mes leidiame ir netgi raginame jus platinti ios knygos kopij kolegoms,
draugams, eimos nariams ir visiems kitiems, kurie galt tuo susidomti.
http//ubuntu-manual.org
Antrasis leidimas
Revision number :o Revision date :o11-o-1 1o1+8 -ooo
Turinys
vadas ;
Apvalga ;
Ubuntu losoja ;
Trumpa Ubuntu istorija 8
Ar Ubuntu Jums tinka` c
Kontaktai 1o
ioje knygoje naudojami susitarimai 1o
1 diegimas 11
Ubuntu sigijimas 11
Minimals reikalavimai sistemai 1+
Ubuntu diegimas 1
: Ubuntu darbastalis :+
Darbastalio supratimas :+
lang valdymas :e
Persijungimas tarp atvert lang :e
Meniu punktas Programos :;
Meniu punktas Sistema :8
lail narymas js kompiuteryje :c
Nautilus fail narykl :c
Kompiuteryje esani fail paieka +:
Darbastalio keitimas +:
Pritaikymas negaliesiems +e
Kompiuterio valdymas +;
Kur iekoti pagalbos +8
+ Darbas su Ubuntu 1
Prisijungimas prie tinklo 1
Narymas internete c
ll. pato skaitymas ir krimas c
Organizuotumo ilaikymas ;1
Naudojimasis greitosiomis inutmis ;
Naudojimasis mikrotinklaraiais ;c
Nuotrauk perira ir redagavimas 8o
Vaizdo ra ir lm perira 8e
Garso ir muzikos ra klausymas 8;
Darbas su dokumentais, lentelmis ir pateiktimis c+
Ura krimas c
Ubuntu One c
Ubuntu One nustatymas ce
Ubuntu One nuostatos ce
Daugiau informacijos ce
Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Aparatin ranga c;
rengini naudojimas c;
Aparatins rangos identikavimas c;
Vaizduokliai c;
Spausdintuvo prijungimas ir naudojimas c8
Garsas 1oo
CD ir DVD disk raymas 1o1
lnternetins vaizdo kameros naudojimas 1o
Tekst ir paveikslli skenavimas 1o
Kiti renginiai 1o
Programins rangos valdymas 1o;
Programins rangos valdymas Ubuntu sistemose 1o;
Naudojimasis Ubuntu program centru 1o;
Papildomos programins rangos valdymas 1oc
Paket tvarkykl Synaptic 11:
Atnaujinimai ir naujovinimai 11+
e Komandin eilut 11
vadas naudojimsi terminalu 11
Ubuntu fail sistemos struktra 11e
Pirmieji ingsniai komandins eiluts naudojim 118
Susipainimas su sudo 1:o
Programins rangos valdymas naudojantis terminalu 1:o
; Saugumas 1:+
Kodl Ubuntu sistema yra saugi 1:+
Pagrindins saugumo koncepcijos ir procedros 1:+
Sistemos atnaujinimai 1:
Naudotojai ir grups 1:
Saugios sistemos paruoimas 1:e
8 Problem sprendimas 1:c
Problem isprendimas 1:c
Problem sprendimo gidas 1:c
Kaip gauti daugiau pagalbos 1+
c Suinokite daugiau 1+;
K dar galiu atlikti su Ubuntu` 1+;
Atvirojo kodo programin ranga 1+;
Distributyv eimos 1+8
+:-bit ar e-bit` 1o
Papildomos pagalbos ir palaikymo susiradimas 1o
A license 1+
Creative Commons Notice 1c
Termin odynas 11
Turinys
Padkos 1
Komandos vadovai 1
Autoriai 1
Redaktoriai 1
Dizaineriai 1
Pltotojai 1
Vertjai 1e
Ypatinga padka 1e
Rodykl 1;
vadas
ApvaIga
Js atsivertte U|vnv +oJo+ roJeJon:e::em: gid, skirt padti
naujokams naudotis Ubuntu operacine sistema.
Ms tikslas yra apvelgti Ubuntu sistemos pagrindus (tokius, kaip die-
gimas ir naudojimasis) ir supaindinti jus su kai kuriomis populiariausiomis
programomis. is vadovas sukurtas taip, kad bt lengvai suprantamas.
Jame pateikiamos nuoseklios instrukcijos ir daugyb ekrano nuotrauk
leis jums atrasti naujosios Js Ubuntu sistemos potencial, net jei esate
pradedantysis kompiuterio naudotojas ar pirm kart migruojate i kitos
operacins sistemos.
Turkite omenyje, kad prie io vadovo dar dirbama ir jis bus nuolat to-
bulinamas. is vadovas paraytas konkreiai Ubuntu 1o.o i1s operacinei
sistemai, taiau mes siekiame neapsiriboti ia versija, nes dar daug dalyk
keisis besivystant Ubuntu sistemai. Vos tik bus ileista nauja Ubuntu ver-
sija, mes vadovui pritaikysime btinus pakeitimus ir naujoji versija bus
prieinama tinklalapyje http//www.ubuntu-manual.org.
U|vnv :o.o +oJo+o: roJeJon:e::em: nepretenduoja tapti isamiu
Ubuntu instrukcij inynu. Jis panaesnis trump gid, kuris pads greitai
ir nesunkiai imokti atlikti reikalingas uduotis, neklimpstant tednines
detales.
Jeigu Jums reikia daugiau informacijos, puiks altiniai prieinami svetai-
nse http//help.ubuntu.com (angl kalba) ir http//ubuntu.lt/wiki (lietuvi
kalba). lekant informacijos konkreiais klausimais labai naudinga yra
Ubuntu sistemoje pateikiama dokumentacija, kuri galite pasiekti per Sis-
tema Pagalba ir palaikymas. Jeigu kas nors ia nra aprayta, tiktina, Daugiau informacijos apie Ubuntu interne
tin ir sistemos dokumentacijas galima rasti
skvriuje skvrius , Suinokite daugiau.
kad tai rasite pamintuose altiniuose. Kur tik bus manoma, mes trauksime
nuorodas detalesnius altinius.
Nor: :: +oJo+o: or:envoo: U|vnv :o.o +er::], o:ov Jovve|:: :o oro
\ Jo|\| :n|o :r |:om: U|vnv +er::]om: (:e| nov]e:nm:, :e| :ene:
nm:).
Ubuntu fiIosofija
Terminas Ubuntu yra tradicin afrikiei svoka, kilusi i Bantu kalb
Piet Afrikoje. Ji gali bti apibdinama kaip bdas susijungti su kitais
gyventi globalioje bendruomenje, kurioje js veiksmai daro tak visai
monijai. Ubuntu yra daugiau negu paprasta operacin sistema tai sava-
norika moni bendruomen, kuri siekia bendradarbiauti tarptautiniame
programins rangos projekte ir pateikti jame geriausi individuali patirt.
8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Ubuntu pasiadjimas
Ubuntu visada bus nemokama, skaitant reguliarisias versijas verslo
monms bei saugumo atnaujinimus.
Ubuntu gali gauti piln komercin palaikym i Canonical ar imt kit
kompanij i viso pasaulio.
Ubuntu pateikia geriausius vertimus ir negaliesiems pritaikytas savy-
bes tai, k gali pasilyti laisvosios programins rangos bendruomen.
Visos pagrindins Ubuntu programos yra laisvosios ir atviro kodo. Mes
norime, kad naudotumte laisvj ir atviro kodo programin rang,
tobulintumte j ir dalintumts su kitais.
Trumpa Ubuntu istorija
:oo m. Mark Shuuleworth, skmingas Piet Afrikos verslininkas, ir jo
kompanija Canonical suman sukurti Ubuntu sistem. Shuuleworth suvok Canonical vra kompanija. kuri teikia
Ubuntu finansin ir technin pagalb.
kompanija turi daug darbuotoj visame
pasaulvje. kurie dirba prie sistemos to
bulinimo. taip pat periri savanori
atliktus darbus. Nordami suinoti dau
giau apie Canonical. apsilankvkite adresu
http//www.canonical.com.
linux ir atvirojo kodo gali, bet taip pat ir mat trkumus, kurie trukd
plisti ioms idjoms.
Shuuleworth isikl tiksl paalinti iuos trkumus ir sukurti sistem,
kuria bt paprasta naudotis, kuri bt visikai laisva (nordami suinoti
tiksl laisvasis apibrim, skaitykite skyri skyrius c Suinokite dau-
giau) ir galt varytis su kitomis pagrindinmis operacinmis sistemomis.
Naudodamas Debian operacin sistem kaip pagrind, Shuuleworth pradjo
kurti Ubuntu. Jo asmeninmis lomis buvo padengiama diegimo kompak-
tini disk gaminimo ir siuntimo kaina, todl jie buvo nemokamai siun-
iami naudotojams i viso pasaulio. Ubuntu greitai iplito ir bendruomen
spariai iaugo, todl gan greitai ji tapo paiu populiariausiu prieinamu
linux distributyvu.
Prie projekto prisijungiant vis didesniam moni skaiiui, toliau tobuli-
namos Ubuntu sistemos esmins savybs ir aparatins rangos palaikymas.
Tai atkreip dideli tarptautini organizacij dmes. Pavyzdiui, :oo;
metais Dell pradjo bendradarbiavim su Canonical dl kompiuteri par-
davinjimo su i anksto diegta Ubuntu operacine sistema. Taipogi, :oo
metais Pranczijos andarmerija pradjo visos j kompiuteri infrastrukt-
ros perklim jiems pritaikyt Ubuntu variant procesas, kuris, anot j,
padjo sutaupyti milijonus eur, kurie bt buv ileisti Microson Win-
dows licencijoms. Pranczijos andarmerija tikisi, kad iki :o1: met visuose
j kompiuteriuose veiks Ubuntu operacin sistema. Canonical udirba i to
teikdama tednin palaikym ir kurdama specin programin rang.
Nors didels kompanijos danai mato naud mokti u tedninio palai- Nordami suinoti apie Ubuntu Server
leidim ir kaip j galite panaudoti savo
kompanijoje. apsilankvkite adresu http//
www.ubuntu.com/server/features.
kymo paslaugas, taiau Shuuleworth paadjo, kad Ubuntu sistema visada
bus nemokama. :o1o met duomenimis, Ubuntu yra diegta beveik : pa-
saulio kompiuteri. Tai reikia milijonus naudotoj visame pasaulyje ir
kiekvienais metais j vis daugja.
Kas yra Linux'
Ubuntu sukurta linux pagrindu, kuris yra Unix eimos narys. Unix
yra viena i seniausi operacini sistem ri, jau pus amiaus teikianti
patikimum ir saugum profesionalioje programinje rangoje. Daugyb
vadas c
serveri visame pasaulyje, laikantys populiariausi svetaini duomenis
(toki, kaip YouTube ir Google), naudoja kakur Unix sistemos variant.
linux branduolys yra geriausiai apibdinamas kaip operacins sistemos
pagrindas arba kaip operacins sistemos smegenys.
linux branduolys yra pagrindinis operacins sistemos valdytojas. Jis
atsakingas u atminties ir procesoriaus resurs paskirstym. Branduol
galima sivaizduoti kaip program, kuri valdo visas kompiuteryje esanias
programas.
linux nuo pat pradi buvo kuriama galvojant apie saugum ir apa- Nors modernios grafins darbastalio
aplinkos i esms pakeit ankstvvsias
komandine eilute pagrstas ssajas. taiau
komandin eilut vis dar gali bti greitas
ir efektvvus daugelio uduoi atlikimo
bdas. Daugiau informacijos rasite skvriuje
skvrius o komandin eilut. o apie cor
ir kitas darbastalio aplinkas galite suinoti
skvriuje skvrius : Ubuntu darbastalis.
ratins rangos suderinamum bei iuo metu yra viena i populiariausi
Unix pagrindu sukurt operacini sistem. Vienas i linux privalum yra
nepaprastas lankstumas ir galimyb pritaikyti j beveik kiekvienam rengi-
niui nuo maiausi mikrokompiuteri ir mobilij telefon iki didiausi
superkompiuteri. l pat pradi Unix veik tik per komandins eiluts s-
saj iki kol devintajame deimtmetyje pradjo atsirasti pirmosios grans
naudotojo ssajos (cui).
Pirmosios grans naudotojo ssajos (cui) buvo sunkiai kongruoja- Darbastalio aplinka vra nesudtingai
valdoma naudotojo ssaja. leidianti mo
nms paprastai bendrauti su kompiuteriu
naudojantis monitoriumi. klaviatra ir pele.
mos, nevisikai ibaigtos ir paprastai naudojamos tik patyrusi programuo-
toj. Taiau per pastarj deimtmet grans naudotojo ssajos patogumo,
patikimumo ir ivaizdos prasme stipriai paeng priek. Ubuntu yra tik
vienas i daugelio skirting linux J::r:|v\+, kuris naudoja vien populia- Nordami suinoti daugiau apie Linux
distributvvus. irkite skvri skvrius ,
Suinokite daugiau.
riausi grani darbastalio aplink cxoi.
Ar Ubuntu Jums tinka'
Naujiems Ubuntu naudotojams prireiks laiko pratinantis prie operaci-
ns sistemos. Js, be abejo, pastebsite nemaai panaum su Microson
Windows ir Mac os x, taip pat nemaai skirtum. Naudotojai, imigrav i
Mac os x, greiiausiai pastebs daugiau panaum, nes Mac os x ir Ubuntu
sistemos kilo i Unix.
Pirmiausia mes rekomenduojame skirti laik susipainimui su Ubuntu Ubuntu Forums (http//ubuntuforums.
org) vra populiarus Ubuntu diskusij ir
palaikvmo forumas. Lietuvos Ubuntu
bendruomens forumas pasiekiamas adresu
http//ubuntu.lt/forum.
sistema ir jos veikimo bdu. Js pastebsite, kad kai kurie dalykai atlie-
kami kiek kitaip negu esate prat. Taip pat silome atkreipti dmes iuos
dalykus
Ubuntu yra bendruomeninis produktas. Tai reikia, kad jis yra sukur-
tas, tobulinamas ir priirimas bendruomens. Dl to pagalbos vietinje
kompiuteri parduotuvje, ko gero, nesulauksite. laimei, bendruomen
visada pasiruousi pagelbti. Pradedantieji gali rasti galyb straips-
ni, gid, vadov, internetini forum ir internetinio bendravimo (iic)
kanal. Mes vadove taip pat pridjome problem sprendimo skyri
skyrius 8 Problem sprendimas.
Daug Microso Windows ar Mac os x sistemoms sukurt program
gali neyeikti Ubuntu sistemoje. Didiajai daugumai kasdienms su
kompiuteriu atliekamoms uduotims vykdyti skirt program Ubuntu
turi atitinkam alternatyv. Taiau nemaai profesionali program
(toki, kaip Adobe Creative Suite) nra pritaikytos veikti Ubuntu siste-
moje. Jeigu js priklausomas nuo komercins programins rangos, kuri Nordami suinoti daugiau apie dve
jop paleidim (Ubuntu naudojimas
viename kompiutervje kartu su kito
mis operacinmis sistemomis). irkite
skvri skvrius 1 diegimas. Daugiau
informacijos apie Windows program
paleidim naudojant WINL rasite adresu
http//www.winehq.org/.
nra suderinama su Ubuntu, bet vis tiek norite ibandyti i sistem,
1o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
turtumte apsvarstyti dvejopo paleidimo galimyb. Kita vertus, ne-
maai Windows sistemoms skirt program veiks ir Ubuntu sistemoje
pasinaudojant programa Wine.
Daug komercini aidim gali neyeikti Ubuntu sistemoje. Jei esate
ukietjs aidjas, tai kol kas Ubuntu jums greiiausiai nra tinkama.
aidim krjai daniausiai kuria aidimus didiausioms operacini
sistem rinkoms, kuriose gali greitai udirbti daugiausia pinig. Kadangi
Ubuntu uimama rinkos dalis nra tokia didel kaip Microson Windows
ar Mac os x, todl dauguma aidim krj tiesiog neskiria resurs ai-
dim suderinimui su Ubuntu. Mgstanius danai aisti aidimus infor-
muojame, kad ir laisv program krj bendruomenje vyksta aktyvus
aidim krimas, todl daug auktos kokybs aidim galima sidiegti
per Ubuntu program centr. Be to, kai kurie Windows sistemoms skirti Suinoti daugiau apie Ubuntu program
centr galite skvriuje skvrius Programi
ns rangos valdvmas.
aidimai veiks ir Ubuntu sistemoje pasinaudojant Wine ir PlayOnlinux
programine ranga.
Kontaktai
Daug moni paskyr savo laik iam projektui. Jei pastebsite klaid
ar manote, kad kako trksta, galite nedvejodami susisiekti su mumis. Mes
darome visk, k tik galime, kad is vadovas bt nuolat atnaujinamas,
informatyvus ir profesionaliai paruotas. Kontaktin informacija pateikta
toliau
Ubuntu Manual komanda
Tinklalapis http//www.ubuntu-manual.org/
ll. patas ubuntu-manual(lists.launchpad.net
iic =ubuntu-manual kanalas serveryje irc.freenode.net
Klaid praneimai http//bugs.ubuntu-manual.org
ioje knygoje naudojami susitarimai
ioje knygoje naudojami tipograniai susitarimai
Mygtuk pavadinimai, meniu punktai ir kiti cui elementai yra nurodyti
parykintu riu.
Meniu sekos kartais yra nurodomos kaip Sistema Nustatymai
Iyaizda tai reikia Pasirinkite meniu element Sistema, toliau
submeniu element Nustatymai ir tada paspauskite meniu punkt I-
yaizda.
Lygiaplotis riftas naudojamas kompiuteryje raomo ar ivedamo
(kaip terminale) teksto atvaizdavimui ir klaviatros klavi susiejimams.
1 diegimas
Ubuntu sigijimas
Prie pradedant naudotis Ubuntu sistema, Jums reiks sigyti Ubuntu Daug kompanij (tokios kaip Dell ir
Svstem;o) parduoda kompiuterius su i
anksto diegta Ubuntu operacine sistema.
Jeigu kompiutervje jau turite diegt
Ubuntu sistem. galite drsiai pereiti prie
skvriaus skvrius : Ubuntu darbastalis.
diegimo ci kopij. emiau pateikiami kai kurie sigijimo bdai.
Ubuntu atsisiuntimas
lengviausias ir daniausiai naudojamas Ubuntu sigijimo metodas yra
Ubuntu ci atvaizdio atsisiuntimas i http//www.ubuntu.com. Atverkite
puslap ir paspauskite nuorod Download Ubuntu. Atsivrusiame pus-
lapyje pasirinkite norim sistem ir jos arditektr, tada spauskite Start
download.
:-bitai ir o-bitai
Svetainje tarp atsisiuntimo parinki (angl. download options) paste- +:bitai ir obitai vra procesori archi
tektros tipai. o bit architektra vra
naujesn ir daugelis nauj kompiute
ri ileidiami su o bit architektr
palaikaniu procesoriumi. Daugiau infor
macijos rasite skvriuje skvrius , Suinokite
daugiau.
bsite isiskleidiamj sra su parinkta reikme +:-bit (recommended).
Jei nesate tikri, k reikia +: bitai nesijaudinkite. +: bit sistema veiks dau-
gelyje kompiuteri, tad jei dvejojate, tiesiog pradkite siuntimsi. Taiau,
jeigu gerai inote, kad js kompiuteris sugeba naudoti e bit programin
rang, galbt vietoje +: bit norsite ibandyti e bit versij. Nordami
tai padaryti, isiskleidiamajame srae vietoje +:-bit pasirinkite e-bit
parinkt. Daugiau atsisiuntimo bd rasite paspaud nuorod alternative
downloads.
Ubuntu atsisiuntimas naudojantis torrent tarnyba
Kai ileidiama nauja Ubuntu sistemos versija, kartais serveriai gali bti
apkrauti dl didelio kiekio vienu metu besisiuniani ar atnaujinani
savo sistemas moni. Jei esate susipain su torrent veikimu, galite norti
atsisisti torrent fail. Tai galite padaryti paspausdami nuorod alternative
downloads ir skiltyje BitTorrent pasirinkdami norim sistemos versij bei
arditektr. Galite pastebti ym siuntimosi greiio pagerjim bei taip
pat padsite platinti Ubuntu sistem kitiems naudotojams i viso pasaulio.
Vlgi, jei nesate tikri kaip naudotis torrent failais, galite naudoti Ubuntu
svetains numatytsias parinktis. Torrent vra fail ir informacijos dalijimosi
internete bdas. naudojantis tiesiogin
susijungim (peertopeer). Ileidus nauj
Ubuntu versij. serveriai bna labai
apkrauti. Jei mokate naudotis torrent
failais. mes rekomenduojame sistis
cr atvaizd iuo bdu. kad papildomai
neapkrautumte serverio esant milinikai
atsisiuntimo paklausai.
cr atvaizdio raymas
Pasibaigus siuntimui, bus gautas failas pavadinimu v|vnv:o.o
Nors o bit Ubuntu versija dar vadinama
AMDo versija. ji veiks su Intel. AMD ir
kitais o bit suderinamais procesoriais.
Je:|o:8o.::o ar panaiu j (failo pavadinime esantis :8o reikia +:
bit versij: jei parsisiuntte e bit versij, vietoje jo bus omJo). is failas
yra ci atvaizdis supakuotas ci turinys, kur reiks rayti kompaktin
disk. Nordami suinoti kaip savo kompiuteryje rayti ci atvaizd, rem-
kits operacins sistemos gamintojo pateikiama dokumentacija. Detalias
1: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
instrukcijas taip pat rasite puslapyje https//help.ubuntu.com/community/
BurninglsoHowto.
Nemokamo cr usakymas
Kaip alternatyv siuntimuisi, i Canonical galima usisakyti nemokam Prie usisakant cr Jums teks susikurti
nemokam paskvr Launchpad svetainje.
kai tursite diegt ir gerai veikiani
Ubuntu sistem. ios paskvros vl pri
reiks. jei norsite naudotis Ubuntu One
paslaugomis. Daugiau apie Ubuntu One
suinosite skvriuje skvrius + Darbas su
Ubuntu.
ci. iai parinkiai teikite pirmenyb tik jei neturite ci raanio renginio,
turite ribot duomen sraut ar lt interneto ry. Usisakant ci nra
joki pristatymo ir kit mokesi. Tiesiog apsilankykite adresu http//shipit.
ubuntu.com ir usisakykite nemokam Ubuntu Desktop ldition ci.
Kompaktinio disko atsiuntimas, priklausomai nuo js vietos ir usa-
komo kiekio, paprastai utrunka nuo dviej iki ei savaii. Jeigu norite
kuo greiiau pradti naudotis Ubuntu sistema, vertt pasiskaityti instrukci-
jas kaip atsisisti ci atvaizd ir j rayti kompaktin disk.
Ubuntu cr taip pat galima sigvti kai ku
riose vietinse kompiuteri ir internetinse
parduotuvse. Pardavj iekokite arti
miausiose parduotuvse arba internete.
Nors Ubuntu vra laisvoji programin
ranga. nra nelegalu j pardavinti (disk
gaminimas taip pat turi savo kain).
Live cr
Ubuntu kompaktinis diskas gali veikti ne tik kaip diegimo ci, taiau ir
kaip live ci. live ci leidia Jums ibandyti Ubuntu nedarant kompiuteryje
joki pakeitim, o tiesiog kraunant vis operacin sistem i kompaktinio
disko.
Js kompiuteris nuskaito informacij i ci daug maesniu greiiu, nei
gali nuskaityti informacij i kietojo disko. Ubuntu sistemos leidimas i
live ci taip pat uima didel dal js kompiuterio atminties, kuri paprastai
bt prieinama programoms tuo atveju, kai Ubuntu sistema bt palei-
diama i kietojo disko. live ci veikimas dl to bus iek tiek ltesnis nei
tuo atveju, kai Ubuntu sistema bt diegta js kompiuteryje. Nepaisant
to, Ubuntu paleidimas i ci yra nuostabus bdas sistemos itestavimui, nu-
matytj program imginimui, narymui po internet bei bendro vaizdo
apie operacin sistem susidarymui. Tai, taipogi, naudinga tikrinant ar js
kompiuterio aparatin ranga tinkamai dirba su Ubuntu operacine sistema ir
ar nra dideli nesuderinamumo problem.
Nordami imginti Ubuntu naudojant live ci, dkite Ubuntu ci kom- Bna atvej. kai kompiuteris paleisda
mas operacin sistem neatpasta. jog
dtas Ubuntu kompaktinis diskas (cr). ir
paleidia kompiutervje diegt operacin
sistem vietoje Ubuntu. 1ai reikia. kad
paleidimo rengini prioritetas turi bti
pakeistas. Pavvzdiui. kompiuteris gali bti
nustatvtas pirmiausia iekoti informacijos
kietajame diske ir tik po to iekoti infor
macijos cr. Ubuntu bus paleistas i Live
cr. kai kompiuterio BIOS ar paleidimo
nustatvmuose bus nurodvta. kad kompiu
teriui startuojant pirmiausia informacijos
bt iekoma cr. iame naudotojo vadove
nepateikiami nurodvmai kaip pakeisti
paleidimo prioritet. Jeigu Jums reikalinga
pagalba keiiant paleidimo prioritet.
pasiskaitvkite savo kompiuterio gamintojo
dokumentacij.
piuterio ci skaitymo rengin ir paleiskite kompiuter i naujo. Dauguma
kompiuteri sugeba atpainti tai, kad CD renginyje yra dtas paleidiama-
sis ci tai reikia, kad dtas ci laikinai gaus pirmenyb diegtos operaci-
ns sistemos atvilgiu. Pasileisdamas kompiuteris vykdys program, kuri
patalpinta Ubuntu paleidimo ci, vietoje programos, patalpintos kietajame
diske.
Kai kompiuteris aptiks live ci, pasirodys Ubuntu logotipas iek tiek
palaukite ir Jums bus parodytas pradinis Welcome langas. Naudodamiesi
pele srao kairje pusje pasirinkite lietuvi kalb ir paspauskite mygtuk
Ibandyti Ubuntu tuomet operacin sistema startuos tiesiog i live ci.
Kai Ubuntu sistema bus pilnai paleista, ivysite standartin darbastal.
Kaip naudotis Ubuntu raoma skyriuje skyrius : Ubuntu darbastalis, taiau
jau dabar galite visk laisvai imginti. Paleiskite kurias nors programas,
keiskite nustatymus ir bendrai tyrinkite visi pakeitimai dings ubaigus
darb su sistema, tad Jums nereikia jaudintis, kad atsitiktinai k nors suga-
dinsite.
diegimas 1+
1.1 pav. Langas Sveiki! leidia pasirinkti
Js pageidaujam kalb.
Kai baigsite tyrinti, paprasiausiai paleiskite kompiuter i naujo pa-
spausdami virutiniame deiniajame kampe esani piktogram (apskritimas
su brkneliu viruje) ir pasirinkdami Paleisti i naujo. Sekite ekrane
pasirodanius praneimus, skaitant praneim, praant iimti live ci ir
paspausti Enter tuomet kompiuteris pasileis i naujo. Kai live ci bus i-
imtas, pamatysite, kad kompiuteris sugro ankstesn bsen tarsi nieko ir
nebuvo nutik!
MinimaIs reikaIavimai sistemai
Ubuntu operacin sistema gerai veikia daugumoje kompiuteri. Jei Dauguma iandien naudojam kompiuteri
atitiks ia ivardintus reikalavimus. Visgi.
jei norite daugiau informacijos. skaitvkite
kompiuterio dokumentacij ar susisiekite
su gamintoju.
nesate tikri dl ios sistemos veikimo js kompiuteryje live ci yra puikus
bdas itestuoti visk i anksto. Tednikai labiau iprususiems pateikiame
aparatins rangos specikacijas, kurios atitinka minimalius reikalavimus.
;oo MHz x8e procesorius
:e n operatyviosios atminties (i~)
+ cn disko vietos
Vaizdo plokt, palaikanti 1o:;e8 skiriamj geb (raik)
Garso plokt
Tinklo ar interneto ryys
1 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Ubuntu diegimas
Ubuntu sistemos diegimo procesas yra parengtas taip, kad bt greitas
ir lengvas. Vis dlto, mes suprantame, kad kai kurie mons toki idj gali
palaikyti bauginania. Tam, kad padtume Jums engti pirmuosius ings-
nius, vadove pateikiame paingsnines instrukcijas su ekrano nuotraukomis,
todl matysite kaip viskas atrodys eigos metu.
Jeigu jau testavote Ubuntu live ci, turtumte bti susipains su pra- Alternatvviai. naudojantis Live cr. galite
pele paspausti ant darbastalvje matomos
piktogramos diegti Ubuntu 1o.o L1S
kompiuter. 1ai paleis Ubuntu sistemos
diegikl.
diniu Sveiki! langu (daugiau informacijos rasite skyriuje live ci). Kairje
pusje pasirinkite pageidaujam kalb ir tada spustelkite mygtuk diegti
Ubuntu 1o.o ITS.
Norint diegti Ubuntu sistem reikia bent + cn laisvos disko vietos, taiau
rekomenduojama tam skirti 1o cn ar netgi daugiau. Tai utikrins, kad vliau
tursite pakankamai vietos papildom program diegimui bei dokument,
muzikos ir nuotrauk laikymui. sidmkite. kad kai kurie mvgtuk. meniu
ir t.t. pavadinimai gali bti neiversti
lietuvi kalb. 1aip gali nutikti. jei
naudojate senesn Ubuntu diegimo cr
kopijos versij. Nepaisant to. diegimo
procesas bus toks pats kaip apravta iame
vadove.
Diegimo pradia
Nordami pradti diegim, dkite Ubuntu ci kompaktini disk ren-
gin ir paleiskite kompiuter i naujo. sitikinkite, kad kompiuteris pirmiau
paleis Ubuntu, o ne kompiuteryje diegt sistem. Kai ivysite pasveikinimo
lang, pasirinkite savo kalb ir paspauskite mygtuk diegti Ubuntu 1o.o
ITS.
Sekaniame lange js ivysite pasaulio emlap. Pasinaudodami pele
spustelkite emlapyje savo viet, taip nurodydami Ubuntu sistemai kur
esate. Vietoje to, js galite pasinaudoti emiau esaniais isiskleidiamai-
siais sraais. Tai leis Ubuntu sistemai nustatyti sistemos laikrod ir kitus su
vieta susijusius dalykus. Kai visk nustatysite, spustelkite Pirmyn.
Toliau, js turite nurodyti naudojamos klaviatros tip. Daugeliu atvej
silomas variantas yra tinkamas. Jeigu nesate utikrinti, galite spustelti
mygtuk Atspti, kad Ubuntu rast tinkam variant praydama vesti
klavi sekas. Js taip pat galite pasirinkti norim klaviatros idstym
pasinaudodami pateiktu srau. Jeigu susiradote tinkam idstym, u-
sitikrinimui veskite k nors tam apaioje skirt laukel, o tada spauskite
mygtuk Pirmyn.
Disko vietos paruoimas
is ingsnis aprao skirsni krim. Skirsni krimas yra tam tikras Daugelis pirm kart diegiani Ubuntu
sistem moni paprastai savo kompiute
riuose jau naudoja kit operacin sistem
kaip Windows xr. Windows Vista. Win
dows ; ar Mac os x. Ubuntu operacin
sistema suteikia galimvb visikai pakeisti
Js naudojam operacin sistem arba
diegti Ubuntu alia egzistuojanios sis
temos. Pastarasis variantas vadinamas
dvejopu paleidimu. kas kart jungiant ar
paleidiant i naujo kompiuter Jums bus
suteikta galimvb pasirinkti kuri sistem
paleisti.
procesas, kurio metu kietasis diskas yra suskaidomas dalis, skirtas konk-
retiems tikslams. Kai sukuriate skirsn, i esms js suskirstote savo kietj
disk skyrius, kurie bus naudojami skirtingiems informacijos tipams. Skirs-
ni krimas naujokui gali pasirodyti sudtingas, taiau taip neprivalo bti.
Ties sakant, Ubuntu jums pateikia tam tikras proces supaprastinanias
parinktis.
!trinti visk diske - naudoti vis disk
ia parinktimi naudokits tik jei norite itrinti vis disk. Tai itrins visas
disk diegtas sistemas (pvz., Windows xi) ir diegs Ubuntu operacin sis-
diegimas 1
1.: pav. Nurodvkite Ubuntu sistemai savo
buvimo viet.
tem. i parinktis ypa naudinga, jei turite tui kietj disk, nes Ubuntu
automatikai Jums sukurs btinus disko skirsnius.
SiIomas disko skaidymas
Jeigu kietajame diske jau turite dieg kit operacin sistem ir norite a-
lia jos diegti Ubuntu, pasirinkite parinkt alia esamos sistemos - norim
OS pasirinksite jung kompiuter.
Ubuntu diegiklis automatikai aptiks kit operacin sistem ir alia jos
diegs Ubuntu sistem. Sudtingesnms dvejopo paleidimo srankoms Jums
reiks kongruoti skirsnius rankiniu bdu.
Skirsni nustatymas rankiniu bdu
is pasirinkimas skirtas patyrusiems naudotojams, nes ia galite kurti Ubuntu sukuria nam apIank. kuriame
laikomi js asmeniniai failai. program
nustatvmai ir kiti duomenvs. Jeigu pasi
rinksite nam aplank laikvti atskirame
skirsnvje. net ir po Ubuntu diegimo i
naujo ar naujovinimo. Js asmeniniai
failai ir program nustatvmai neprapuls.
specialios paskirties skirsnius bei formatuoti skirsnius kitoki fail sistem,
nei numatytoji. ia taip pat galite sukurti atskir /home skirsn. Tai bna
naudinga diegiant Ubuntu i naujo, nes visi asmeniniai failai ir program
nustatymai laikomi atskirame skirsnyje, kuris nepalieiamas formatuojant ir
diegiant i naujo Ubuntu operacin sistem.
Kadangi tai gan sudtinga uduotis, mes jos apraymo netraukme
U|vnv +oJo+ roJeJon:e::em:. Detalias disko skaidymo instrukcijas
galite rasite adresu https//help.ubuntu.com/community/HowtoPartition.
Vos tik pilnai nustatysite visus skirsnius, spustelkite mygtuk Pirmyn.
1e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
1.+ pav. Patikrinkite. ar klaviatros
idstvmas vra teisingas.
Js duomen vedimas
Ubuntu turi iek tiek inoti apie Jus, kad galt kompiuteryje nustatyti
pirmin prisijungimo paskyr. Js vardas bus rodomas prisijungimo lange
ir MeMenu programoje, kuriuos apvelgsime skyriuje skyrius : Ubuntu
darbastalis.
iame lange Ubuntu sistemai tursite nurodyti
js vardas ir pavard:
js pageidaujamas naudotojo vardas:
js pageidaujamas slaptaodis:
kaip norite pavadinti savo kompiuter:
kokiu bdu Ubuntu turt jus prijungti.
laukelyje Koks js vardas` veskite savo vard ir pavard. Sekan-
iame laukelyje nurodykite savo naudotojo vard tai prisijungimo vardas,
kuris bus rodomas Ubuntu prisijungimo lange. is laukelis automatikai
upildomas Js raytu vardu. Daugeliui moni is variantas tinka, taiau
galite j keisti, jei tik norite.
Toliau, veskite slaptaod kairje pusje esant slaptaodio laukel Nors ir galite pasirinkti savo naudotojo
bei kompiuterio vardus. taiau vra tam
tikri apribojimai. reikalaujantvs. kad iems
vardams naudotumte tik lotvn abcls
raides. skaiius. brknelius ir takus.
vedus nepriimtin simbol. Jums bus
parodvtas perspjimas ir kol nepataisvsite
duomen. tol negalsite tsti diegimo.
ir tada j pakartokite deiniajame laukelyje. Kai sutaps abu slaptaodiai,
pasirodys stiprumo reitingas, nurodantis ar slaptaodis yra per trumpas,
silpnas, neblogas, geras arba stiprus. Diegimo proces galsite tsti
nepriklausomai nuo vesto slaptaodio stiprumo, bet dl saugumo yra pa-
diegimas 1;
1. pav. Pasirinkite kur norite diegti
Ubuntu sistem.
tartina pasirinkti stipr slaptaod. Tai lengviausia pasiekti, kai slaptaodis
yra bent ei simboli ilgio ir yra didij bei maj raidi, skaii ir
simboli miinys. Papildomam saugumui, venkite akivaizdi slaptaodi,
toki kaip js gimimo dienos data, sutuoktinio vardas arba js augintinio
vardas.
Dabar jums reikia nusprsti koks bus kompiuterio vardas. Vlgi, is lau-
kelis bus automatikai upildytas panaudojant vest prisijungimo vard (jis
atrodys madaug kaip naudotojas-desktop ar naudotojas-laptop). J ga-
lite keisti, jei tik to norite. Kompiuterio vardas daugiausia bus naudojamas
jo identikavimui tarp kit kompiuteri nam ar biuro tinkle. Nordami su-
inoti apie tinklo nustatym, irkite skyri skyrius + Darbas su Ubuntu.
Galiausiai, io lango apaioje js galsite pasirinkti vien i trij parink-
i, nurodani kaip js norite prisijungti prie Ubuntu sistemos.
Neprayti sIaptaodio jungiant sistem
jungus kompiuter Ubuntu jus automatikai prijungs prie pirmins pa-
skyros, todl jums nereiks vesti naudotojo vardo ir slaptaodio. Tokiu
bdu prisijungimo procesas tampa greitesnis ir patogesnis, bet jei Jums svar-
bus privatumas ar saugumas i parinktis nerekomenduojama. Kiekvienas
zin prieig prie kompiuterio turintis mogus gals j jungti ir pasiekti
Js failus.
18 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
1. pav. Nustatvkite savo naudotojo
paskvr.
ReikaIauti mano sIaptaodio prisijungiant
Pagal numatym yra jungta i parinktis, nes ji udraudia naudotis Js
kompiuteriu paaliniams monms, neinantiems Js sugalvoto slapta-
odio. Tai geras pasirinkimas tiems, kurie dalinasi kompiuteriu su kitais
eimos nariais ar pan. Kai diegimas bus baigtas, galsite sukurti papildomus
prisijungimus (naudotojus). Tada kiekvienas turs savo prisijungimo vard
ir slaptaod, savo darbastalio ir program nustatymus, interneto adresyn ir
asmenin duomen laikymo viet (aplank).
ReikaIauti sIaptaodio prisijungiant ir iifruojant mano nam
apIank
i parinktis Jums suteikia papildomo saugumo sluoksn. Js nam
aplankas yra vieta, kurioje laikomi Js asmeniniai failai. Pasirinkus i
parinkt, Ubuntu sistema automatikai jungs Js nam aplanko ifravim,
o tai reikia, kad prie pasiekiant failus ir aplankus, jie turs bti iifruoti
pasinaudojant Js slaptaodiu. Taigi, jei kas nors turt zin prieig prie
js kietojo disko (pvz., jeigu js kompiuteris bt pavogtas ir i jo iimtas
kietasis diskas), jie negalt perirti fail neinodami js slaptaodio.
}e: o::r:n|::e : or:n|, ||:e o:orv: :r +|:ov ne]vn|:e ovomo:n:o
r:::]vnv:mo. To: :v|e|: |om|:|oc:] :v ]: nom o|on|v :r ne|evo|::e
o::e|: :+or|: [o:|.
diegimas 1c
Nustatym patvirtinimas ir diegimo pradjimas
Paskutinis langas apibendrina js diegimo nustatymus, skaitant vi- Jums nereikia spustelti mvgtuko !-
samiau. nebent norite keisti sistem
kliklio ar tinklo proxv nustatvmus. ios
uduotvs nra apraomos iame gide.
sus kietojo disko skirsni pokyius. Atkreipkite dmes perspjimus apie
duomen sunaikinim visuose paalintuose ar suformatuotuose skirsniuose.
Jeigu kietajame diske turite svarbios informacijos, kurios atsargini kopij
neturite, dabar bt puikus metas patikrinti, ar skirsniai yra gerai nusta-
tyti. Kai tik sitikinsite nustatym teisingumu, kad pradtumte diegimo
proces, spustelkite mygtuk diegti.
1.o pav. Prie diegiant Ubuntu patikrin
kite. ar viskas teisingai nustatvta.
Dabar bus diegta Ubuntu operacin sistema. diegimo metu Jums bus
pateiktas skaidri rinkinys, supaindinantis jus su programomis, pagal
numatym trauktomis Ubuntu sistem. ios programos detaliau apvel-
giamos skyriuje skyrius + Darbas su Ubuntu.
Madaug po dvideimt minui diegimas bus baigtas ir js galsite spus-
telti mygtuk Paleisti nauj sistem, kad i naujo paleistumte kompiuter
ir Ubuntu sistem. Kai ci bus istumtas, iimkite j i kompaktini disk
renginio ir spustelkite Enter.
Palaukite kol kompiuteris pasileis i naujo ir tada pamatysite prisijun-
gimo lang (nebent pasirinkote automatin prisijungim).
Paspauskite ant savo naudotojo ir veskite slaptaod, tada spauskite
Enter klavi arba mygtuk Prisijungti. Js bsite prijungtas prie Ubuntu
sistemos ir pamatysite savo naujj darbastal!
:o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
1.; pav. Pirmoji diegimo pateikties
skaidr.
1.8 pav. Dabar esate pasireng paleisti
kompiuter i naujo.
diegimas :1
1., pav. Ubuntu prisijungimo langas.
: Ubuntu darbastaIis
DarbastaIio supratimas
l pirmo vilgsnio, pastebsite daug panaum tarp Ubuntu ir kit ope- Ubuntu 1o.o operacin sistema isiskiria
tuo. kad vra ikart pritaikvta socialiniams
tinklams ir pasivmi socialini tinkl.
toki kaip 1wiuer ir Facebook. integracija
darbastal.
racini sistem, toki kaip Windows arba Mac os x. Taip yra todl, kad
visos jos paremtos grans naudotojo ssajos (cui) koncepcija tai reikia,
jog daugelis veiksm atliekami panaudojant pel, pavyzdiui, narant dar-
bastalyje, atveriant programas, perkeliant failus bei atliekant daugel kit
uduoi. Visa informacija pateikiama vizualiai, tad labai svarbu isiaikinti
kur ir kokius granius elementus galima paspausti Ubuntu sistemoje.
DarbastaIio apIinka GNOME
Visos gran ssaj (cui) turinios operacins sistemos naudoja Jor
|o:o|:o o|:n|o:. Darbastalio aplinkos apima daugel dalyk, toki kaip
sistemos ivaizda ir funkcionalumas:
kaip sudarytas darbastalis:
darbastalio iplanavimas:
kaip naudotojas gali naryti darbastal.
linux distributyvuose (tokiuose kaip Ubuntu), egzistuoja daug darbastalio
aplink, kurias galima naudoti. Viena i populiariausi darbastalio aplink
vadinama cxoi, kuri yra numatytoji Ubuntu operacinje sistemoje. xii, Nordami paskaitvti daugiau apie kitas
Ubuntu atmainas. irkite skvrius ,
Suinokite daugiau.
xici, ir ixii yra kitos populiarios darbastalio aplinkos (naudojamos Ku-
buntu, Xubuntu, ir lubuntu, atitinkamai), nors j yra dar daugiau. Kadangi
Ubuntu operacin sistema naudoja tik cxoi, iame vadove mes apsiribo-
jame tik cxoi darbastalio nagrinjimu.
dieg Ubuntu sistem ir prisijung savo vardu ivysite cxoi darbastal.
Ubuntu, kaip ir cxoi darbastalis, leidia lengvai pritaikyti sistem savo
poreikiams, taiau kol kas patyrinkime numatytj idstym, kur regite
pirm kart prisijung.
Pirmiausiai darbastalyje pastebsite du :|\Je|:v: vien darbastalio
viruje, kit apaioje. Skydeliai tai juostos, rodomos ekrano viruje
bei apaioje ir turinios vairius o::v:. ie taisai skirti atlikti naudingas Viskas. kas matoma skvdelvje. vra taisai.
netgi pagrindinis meniu.
funkcijas, tokias kaip program paleidimas, laiko bei datos perira arba
prijimas prie pagrindinio meniu.
Virutinis skydeIis
Pradedant nuo kairs, pamatysite tris meniu antrates Programos, Vie-
tos ir Sistema u j yra dvi program piktogramos. Pirmoji i j atveria
lirefox narykl (daugiau informacijos skyrius + Darbas su Ubuntu), o kita
atveria Ubuntu pagalbos centr. Ubuntu pagalbos centras vra labai naudin
gas rankis. kuris suteikia daug naudingos
informacijos apie Js Ubuntu sistem.
rank jungsite paspaud i piktog
ram (arba pasirink Sistema PagaIba ir
paIaikymas).
Deinje io skydelio pusje js rasite rone:m +:e, kuri savo funk-
cijomis yra panai sistemos dkl Windows operacinse sistemose arba
meniu priedai srit Mac os x operacins sistemos meniu juostoje. alia
: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
:.1 pav. Ubuntu 1o.o numatvtasis dar
bastalis.
ios juostos yra MeMenu, kuris pateiks Js naudotojo vard (vard, vest
diegimo metu) ir bus naudojamas atnaujinti socialinius tinklus, tokius kaip
Twiuer ir lacebook, bei leis nustatyti js status ar bkl greitj inui
programoje lmpathy. Tolimajame deiniajame krate yra sesijos meniu, Naujai atjusi laik ir greitj inui
praneimai pasirodo susirainjimo meniu
taise. kai gaunate nauj inut. voko
piktograma pasidaro alia.
kuris suteikia galimyb urakinti, atsijungti, paleisti i naujo arba galutinai
ijungti kompiuter.
Praneim vieta
Praneim vietoje rasite tinklo indikatori, garso lygio valdym, Blu-
etooth indikatori (jeigu kompiuteris palaiko Bluetooth), inui bei datos
ir laiko taisus. Kai kurios atvertos programos praneim vietoje taip pat
patalpins savo piktogramas.
Paspaudus kairj pels mygtuk praneim juostoje bus ikviestas s- Nordami paalinti tais. ant jo paspau
skite deinj pels mvgtuk ir pasirinkite
PaaIinti i skydeIio. Nordami skvdel
pridti nauj tais. laisvoje skvdelio sri
tvje paspauskite deinj pels mvgtuk ir
pasirinkite dti skydeI.
raas galimybi, susijusi su konkreia programa. Kai kuriais atvejais
deiniojo pels mygtuko paspaudimas ant piktogramos gali atlikti kitok
veiksm (tai priklauso nuo programos). Pavyzdiui, paspaudus kairj pels
mygtuk ant garso piktogramos, pasirodys garso slinkties juosta, leisianti re-
guliuoti garsum. Paspaudus datos ir laiko tais atsivers maas kalendorius,
toliau leisiantis pasirinkti konkrei dat, kuri galima susieti su priminimu
kalendoriuje pasinaudojant programa lvolution (nordami suinoti daugiau
apie lvolution, irkite skyrius + Darbas su Ubuntu).
Ubuntu darbastalis :
lskleidus kalendori pasirodys mygtukas Vietos, kur paspaudus paro-
domas maas pasaulio emlapis. Vietoves galima nustatyti paspaudiant
mygtuk Keisti. Atsidariusiame lange spauskite Pridti, tada tekstiniame
lauke veskite norim vietov. Jei gyvenate didiuliame mieste, tai jis jau
gali bti trauktas sra, jei ne, galite vesti platumos ir ilgumos koordi-
nates. Jeigu i informacija jums neinoma, pamginkite j surasti internete.
sitikinkite, kad pasirinkta Js laiko juosta, tada paspauskite patvirtinimo
mygtuk Gerai.
Drsiai tyrinkite kitus nustatymus, esanius kortelse Bendra ir Oro
slygos, o kai baigsite uverkite lang paspausdami mygtuk Uyerti.
Jeigu Js miestui yra prieinama or informacija, ji bus rodoma praneim
juostoje alia datos ir laiko.
Apatinis skydeIis
Didij apatinio skydelio dal Ubuntu naudoja atvert program ir
lang srao pateikimui. Jie rodomi kaip horizontals mygtukai, kuriuos
paspaudus js galite :vmo:n: ar o:o\: esamus langus (daugiau informa-
cijos rasite skyriuje lang valdymas).
Nordami. kad bt parodvtas darbalaukis.
galite paspausti Ctrl+Alt+D
Kairje apatinio skydelio pusje matoma maa piktograma, primenanti
darbastal. Jos paspaudimas i karto sumains visus atvertus langus taip
suteikiant jums prijim prie darbastalio. is mygtukas danai naudojamas,
kai tuo paiu metu esate atvr daug lang ir Js darbalaukis udengia-
mas. Dar kart paspaudus mygtuk, ankstesni langai bus atstatyti savo
buvusias pozicijas.
Deinje skydelio pusje vaizduojama keletas ma langeli vienoje Darbastalio aplinkoje cor galima dirbti
su dvejais ar daugiau virtualiais darbasta
liais. dar inomais kaip darbaIaukiai.
Naudodami darbalaukius galite sumainti
netvark atverdami langus atskiruose
darbastaliuose ir taip apsieidami be papil
domo monitoriaus. pavvzdiui. tam. kad
tvarkingai isidstvtumte savo programas.
Pvz.. viename darbalaukvje galite laikvti
atvert savo elektronin pat. o kitame
tekst redaktoriuje atvert dokument.
Nordami pereiti nuo vieno darbalaukio
prie kito. paprasiausiai paspauskite ant
langelio darbaIaukio perjungikIis arba
naudokite klaviatros klavi kombi
nacij Ctrl+Alt+Rodykl kairn arba
Ctrl+Alt+Rodykl deinn. kad greitai
pereitumte nuo vieno darbalaukio prie
kito.
eilje tai ir yra Dor|o|ov|:o Per]vnv:||::. Pagal numatytuosius nustatymus
Ubuntu 1o.o sistemoje naudojami keturi darbalaukiai.
Tolimiausiai deinje esanti piktograma yra :v||:n, kuri atlieka pana-
ias funkcijas kaip ir iukli d Windows sistemoje arba iuklin
Mac os x. Visi failai, kuriuos itrinate, pirmiausia patalpinami iuklinje.
Nordami perirti iuklins turin, paspauskite ant ios piktogramos. J
galite ivalyti atsivrusiame lange paspausdami mygtuk Iyalyti iuklin
arba paspausdami dein pels mygtuk vir iuklins piktogramos apati-
niame skydelyje ir pasirinkdami Iyalyti iuklin. Tai visam laikui itrins
viduje esanius visus failus ir aplankus.
DarbastaIio fonas
Tarp virutinio ir apatinio skydeli matomas vis darbastal padengiantis
paveiksllis. Tai yra darbastalio fonas (kartais sakoma tapetas). Numa-
tytasis Ubuntu 1o.o sistemos fonas priklauso temai Am|:once. Nordami
suinoti daugiau apie darbastalio tinkinim (pritaikym savo poreikiams),
pavyzdiui, darbastalio fono pakeitim, irkite skyri Darbastalio keiti-
mas.
:e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Lang vaIdymas
Paleidus program Ubuntu sistemoje (toki, kaip narykl ar teksto
redaktorius: r. skyrius + Darbas su Ubuntu), darbastalyje atsiveria jos
|onvo:. Jeigu anksiau naudojots kokia nors kita operacine sistema, tokia
kaip Microson Windows ar Mac os x, tikriausiai Jums pastama lango
svoka staiakampis, kuris pasirodo, kai paleidiate program. Ubuntu
sistemoje virutins lango dalies (o+oJ:n:mo ]vo:o) centre rodomas lango
pavadinimas, kairiajame arba deiniajame virutiniame kampe matomi trys
mygtukai. Kratinis mygtukas v+er:o, o kiti :vmo:no bei :J:J:no lang.
Nordami gauti papildom lango valdymo galimybi sra, paspauskite
deiniu pels mygtuku bet kur ant lango pavadinimo juostos.
Lang uvrimas, ididinimas, sumainimas ir j bsenos atkri-
mas
:.: pav. Uvrimo. sumainimo ir ididi
nimo mvgtukai vra virutiniame kairiajame
arba deiniajame lang kampe.
Nordami v+er: lang, paspauskite mygtuk kairiame arba deiniame
virutiniame lango kampe. alia esaniu mygtuku galite :vmo:n: lang
apatin skydel Js darbastalyje. Taip sumaintas langas nebebus matomas,
bet j atitinkantis mygtukas apatiniame skydelyje iliks, rodydamas, kad
programa vis dar veikia. Paspaudus ant skydelyje esanio mygtuko, langas
bus o:o\o: jo pradin pozicij. Treiasis mygtukas lango viruje tai
:J:J:n:mo: paspaudus j langas maksimaliai padidja, upildydamas
vis ekran. Dar kart paspaudus mygtuk, langas bus sugrintas jo
ankstesn dyd.
Lang perkIimas ir j dydi keitimas
Nordami darbalaukyje perkelti lang i vienos vietos kit, pels y-
mekl uveskite ant lango pavadinimo juostos, tada paspauskite kairj pels
mygtuk ir neatleisdami tempkite lang ten, kur j norite perkelti. Nordami Lang taip pat galima perkelti nuspaudus
Alt klavi ir tempiant lang
keisti lango dyd, uveskite pels rodykl ant lango krato arba kampo taip,
kad pels rodykl pasikeist kitoki lango dydio keitimo rodykl. Tada,
nuspaudus kairj pels mygtuk ir tempiant ymekl, galima pakeisti lango
dyd.
Persijungimas tarp atvert Iang
Yra maiausiai trys bdai kaip darbalaukyje galima persijungti tarp
atvert lang. Galite susirasti lang apatinio skydelio uduoi juostoje ir
paspausti ant jo arba galite naudoti klavi kombinacij Alt+Tab ir isirinkti
lang su kuriuo norite dirbti. laikykite nuspaud Alt klavi ir spaudinkite
Tab klavi tol, kol langas, kurio iekote, pasirodys iokaniame langelyje.
Jei langas matomas ekrane, galite paspausti bet kur ant jo, kad ikeltumte j
vir vis kit lang.
Ubuntu darbastalis :;
Meniu punktas Programos
Virutiniame skydelyje yra trys meniu antrats. kiekvien i j pa- Js galite pastebti. kad meniu punkte
Programos vra program. kuri js pa
prastai nenaudojate ar tiesiog nenorite. kad
jos bt rodomos. Paslpti tas programas
(j nepaalinant) galima per Sistema
Nustatymai Pagrindinis meniu. Su
siraskite norimas paslpti programas ir
atvmkite jas stulpelvje Rodvti.
velgsime detaliau, praddami nuo Programos meniu.
Reikmenys
Reikmenys submeniu turi daug produktyvumui skirt program, toki
kaip Skaiiuotuvas ir Tomboy uraai.
Meniu Reikmenys yra tokios programos kaip ci/ivi krimas, tekst Nordami suinoti daugiau informacijos
apie Ubuntu operacinje sistemoje esanias
programas. irkite skvri skvrius +
Darbas su Ubuntu.
rengykl gedit (analogika Windows Notepad ir Mac os xs Textldit), le-
koti fail ( aptarsime vliau) ir programa Nufotografuoti ekran, kuri
leidia padaryti momentin Js kompiuterio ekrano nuotrauk. kitas bdas padarvti momentin Js kom
piuterio ekrano nuotrauk vra paspausti
PrtSc.
aidimai
Js malonumui Ubuntu turi kelet diegt aidim. Jeigu mgstate aisti
kort aidimus ibandykite AisleRiot pasjans. Jeigu iekote daugiau i-
ki tokiu atveju ibandykite gBrainy ir Sudoku. Meniu punkte aidimai
taip pat rasite Mahjongg, Minos (panaus Windows sistemos Minesweeper
aidim) ir Qadrapassel (panaus Tetris aidim).
Grafika
Graka submeniu js rasite lotograj tvarkymo programa l-Spot
nuotrauk valdykl, kuria naudodamiesi galsite perirti, redaguoti ir
vieinti (dalintis) tinkle i kameros keltas nuotraukas. OpenOce.org pie-
imas/braiyba leis jums kurti paveiksliukus pasinaudojant OpenOce.org
rinkiniu, ir Paprastas skenavimas yra programa, skirta paveikslli ir doku-
ment skenavimui naudojantis prijungtu skeneriu.
!nternetas
Submeniu Internetas rasite narykl lirefox ir program Pokalbiai ir Greitosios inuts (t) tai bendravimo
priemons. kuri pagalba galite realiu laiku
susirainti su kuo nors per internet.
susirainjimas - lmpathy, tai greitj inui programa, kuri leis bendrauti
su draugais ir eima.
Ratin
Program meniu Ratin rasite daugel OpenOce.org rinkinio prog- Nordami suinoti daugiau apie OpenOf
fice.org biuro programas bei gauti pagalb.
apsilankvkite http//openoffice.org arba
http//openoffice.lt.
ram, kurios pads kurti dokumentus, pateiktis ir pristatymus, el. lenteles,
diagramas bei brinius. Taip pat Ratin submeniu yra el. pato ir darb
planavimo programa lvolution bei internetinis odynas. Pilnas OpenOf-
ce.org rinkinys Ubuntu sistemoje susideda i i standartikai diegt
program
OpenOce.org raykl
OpenOce.org skaiiuokl
OpenOce.org - pateiktys bei pristatymai
OpenOce.org pieimas/braiyba (pasiekiamas per Graka submeniu)
:8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Garsas ir vaizdas
Garsas ir yaizdas submeniu rasite darbui su multimedija skirt prog-
ram
Brasero kompaktini disk raymas
Totem lm leistuvas
Pitivi video redaktorius
Muzikos grotuvas Rhythmbox
Garso raymo programa
Daugiau informacijos apie ias programas galima rasti skyriuje skyrius +
Darbas su Ubuntu.
Ubuntu program centras
Pagrindinio meniu Programos apaioje yra programa Ubuntu program Suinoti daugiau apie Ubuntu program
centr galite ia skvrius Programins
rangos valdvmas.
centras. i programa suteikia prieig prie programins rangos bibliotekos
i kurios galite sistis programas. Kai atveriate program Ubuntu program
centras, jos pagrindinio lango vaizdas panaus pagrindinio meniu Progra-
mos ir idstytas taip, kad bt lengva atlikti paiek. Jei inote iekomos
programos pavadinim, tiesiog veskite j paiekos laukel, esant lango
viruje deinje pusje. Ubuntu program centras stebi Js kompiuteryje
diegtas programas. Jei Jums tiesiog domu kokios programos yra pateiktos,
galite patyrinti prieinam programin rang pagal kategorijas, ivardintas
kairje lango pusje.
Meniu punktas Sistema
Meniu Sistema yra patalpintas virutiniame skydelyje ir yra sudarytas Daugiau informacijos apie Ubuntu pa
rengim darbui rasite skvriuje skvrius
Aparatin ranga.
i dviej svarbi submeniu. ie submeniu yra Nustatymai ir Administ-
rayimas. Jie leidia keisti Ubuntu darbin aplink bei sistemini element
veikimo bd. Taip pat per meniu Sistema galite atverti program Ubuntu
pagalbos centras (Pagalba ir palaikymas), suinoti daugiau apie savo cxoi
darbastalio aplink (pasirinkus Apie GNOMl) ir bendrai apie Ubuntu opera-
cin sistem (pasirinkus Apie Ubuntu).
Nustatymai
Nustatymai submeniu galite naudoti darbastalio ir lang ivaizdos keiti-
mui, pagrindinio spausdintuvo nustatymui, klaviatros klavi susiejimams,
Programos meniu punkt tvarkymui, tinklo ryi, pels nustatym keitimui
ir t.t. Daugelis program. pateikiam meniu Sis-
tema Administravimas. jas paleidiant
papravs vesti Js naudotojo slaptaod.
kai kurios programos reikalaus paspausti
mvgtuk. kad jas atrakintumte. Paspaus
kite mvgtuk ir veskite savo slaptaod.
Po slaptaodio vedimo Js. kaip naudo
tojas. gaunate didesnes administravimo
galimvbes. 1ai saugumo vpatvb skirta
utikrinti tam. kad tik mons. kuriems
leista. galt keisti sistemos nuostatas.
Nordami suinoti daugiau apie saugum
Ubuntu operacinje sistemoje. irkite
skvri skvrius ; Saugumas.
Administravimas
Administrayimas submeniu pateikia programas, kurias galite naudoti
nordami perirti kompiuterio naum, pakeisti disko skirsnius, aktyvuoti
treij ali valdykles, valdyti visus diegtus spausdintuvus bei valdyti
tai, kaip js kompiuteris gauna atnaujinimus i Ubuntu. is submeniu
taip pat turi program Paket tvarkykl Synaptic, kuri skirta programins
rangos paket radimui ir parsisiuntimui. Tai alternatyva programai Ubuntu
Ubuntu darbastalis :c
program centras, taiau reikalauja daugiau tednini ini, todl turt
bti naudojama tik patyrusi naudotoj.
FaiI narymas js kompiuteryje
Atlikti fail paiek savo kompiuteryje galima dviem bdais. Galite nau-
doti program lekoti fail, kuri rasite meniu Programos Reikmenys.
Taip pat galite naudoti meniu Vietos, esant virutiniame skydelyje. Jeigu
norite isamesns informacijos, paskaitykite emiau pateikiam skyrel
Nautilus fail narykl.
Vietos
Vietos meniu rasite daniausiai naudojam aplank sra (toki, kaip
Dokumentai, Muzika, Atsiuntimai ir Nam aplankas). Kompiuterio dis-
kus galite naryti iame meniu paspaud Kompiuteris. Jeigu Js nustatysite
nam tinkl, ia taip pat rasite meniu punkt vieinam (dalijam, angl.
shared) fail/aplank pasiekimui. Papildomai, i Vietos meniu js galite
pasiekti lekoti fail rank bei naryti tarp neseniai atvert dokument.
Js nam apIankas
Nam aplankas yra vieta, kur laikomi kiekvieno naudotojo asmeniniai
failai. Kai diegte Ubuntu, Js vedte naudotojo vard (t.y. slapyvard). Tas
pats vardas yra priskirtas Js nam aplankui. Atvr savo asmenin nam
aplank viduje pastebsite kelet aplank Atsiuntimai, Darbastalis (kuriame
laikomi visi failai, matomi darbastalyje), Dokumentai, Muzika, Paveikslliai,
ablonai, Video ir Viea.
Js taipogi pamatysite aplank pavadinimu Pavyzdi failai. Dukart Jums vertt atverti pavvzdin mediag.
kad pamatvtumte kaip skirtingi fail
tipai atvaizduojami Ubuntu operacinje
sistemoje.
spragtelkite kairiuoju pels mygtuku, kad atvertumte aplank su pavyzdi-
niais dokumentais, skaiiuoklmis ir daugialyps terps failais. i fail js
negalsite redaguoti. Jeigu norite juos redaguoti, perkelkite juos savo nam
aplank.
NautiIus faiI narykI
lygiai taip, kaip fail ir aplank narymui Windows operacin sistema
turi program Windows lxplorer, o Mac os x turi program linder, Ubuntu
naudoja program Nautilus kaip numatytj fail narykl. Dabar apvelg-
sime programos Nautilus teikiamas galimybes.
NautiIus faiI narykIs Iangas
Kai js atveriate darbastalyje arba Vietos meniu esant aplank, at-
veriama Nautilus fail narykl. Standartinis narykls langas turi ias
savybes
Men:v ]vo:o. Meniu juosta patalpinta lango viruje. ie meniu leidia
modikuoti fail narykls idstym, naryti, isaugoti ymeles danai Jeigu isaugote vmel aplankui. ji bus
rodoma meniu Vietos.
naudojamiems aplankams ir failams bei perirti paslptus aplankus ir
failus.
+o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
ron|: ]vo:o. ranki juosta talpina rankius, skirtus narymui, ir rank,
skirt lange atvaizduojamam turiniui padidinti arba sumainti. lple-
iamasis sraas suteikia galimyb perjungti vaizd tarp i reim
Piktogram rodinys, Srao rodinys, Glaustas rodinys. Paiekos pikto-
grama (kuri atrodo kaip didinamasis stiklas) atveria papildom lauk, kad
galtumte iekoti failo pagal pavadinim.
Po:|Jom: nor\mo ron|:o:. emiau, po ranki juosta, ivysite atitik- Jeigu pradsite rinkti vietos pavadinim
prasidedant / simboliu. tai programa
Nautilus automatikai pakeis navigacijos
mvgtukus tekstin lauk pavadinimu
Vieta. 1 pat atlikti galite paspaud
klaviatros klavi kombinacij Ctrl+L.
men vietos, kurioje iuo metu narote. Tai panau istorijos funkcij
daugelyje narykli ji seka kur js esate ir, jei tik reikia, padeda grti
tuo paiu keliu atgal. Galite paspausti ant viet kurias norite grti fail
naryklje.
Ko:r:o]: :r:::. Kairioji fail narykls sritis turi nuorodas daniausiai
naudojamus aplankus. Kai pasiymite aplank, jis atsiduria kairiojoje
srityje. Nesvarbu kok aplank atversite, kairioji sritis visada turs tuos
paius aplankus. i sritis gali bti pakeista taip, kad rodyt skirtingas
ypatybes paspaudus emyn nukreipt rodykl greta Vietos.
Cenr:n :r:::. Didiausia sritis, kurios paskirtis yra rodyti iuo metu
naromame aplanke esanius failus ir aplankus.
:.+ pav. Nautilus fail narvkl. rodanti
js nam aplanko turin.
Narymas po apIankus
Kad pasiektumte skirtingus aplankus, naudokits ymelmis, esaniomis
kairiajame Nautilus fail narykls polangyje. Js taip pat galite atsekti savo
Ubuntu darbastalis +1
narymo kelius paspaud ant emiau narymo piktogram pateikt aplank
pavadinim. Dvigubas pels paspaudimas ant matomo aplanko leis jums j
naryti Nautilus fail naryklje.
FaiI atvrimas
lail galite atverti dukart spusteldami ant jo piktogramos kairiu pels
mygtuku arba paspausdami dein pels mygtuk ir pasirinkdami Atyerti su
(programa).
Nauj apIank krimas
Norint sukurti nauj aplank pasinaudojant programa Nautilus, paspau- Atkreipkite dmes tai. kad galite lengvai
perirti paslptus failus paspaud meniu
Rodymas Rodyti pasIptus faiIus arba
paspaud Ctrl+H klavius. Fail su taku
(.) paslpimas nra saugumo priemon
tiesiog tai suteikia galimvb ilaikvti
aplankus tvarkingai idstvtus.
skite ant meniu Failas Sukurti aplank, tada duokite jam vard, kuris
atsiras pakeisdamas standartin pavadinim bevardis aplankas js nu-
rodyt (pvz., Asmeniniai nansai). Taip pat galite sukurti nauj aplank
paspausdami klavi kombinacij Ctrl+Shift+N arba paspausdami dei-
nj pels mygtuk fail narykls lange ir pasirinkdami mygtuk Sukurti
aplank i iokanio meniu (is veiksmas taip pat veiks ant darbastalio).
Jeigu norite paslpti tam tikrus aplankus arba failus, priraykite pavadi-
nimo priekyje tak (.) (pvz., .Asmeniniai nansai). Tam tikrais atvejais
nemanoma paslpti fail arba aplank, kol pavadinimo priekyje nebus pa-
raytas takas. Nautilus programoje ie aplankai gali bti paslpti sukuriant
.hidden (paslptas failas) fail. Atidarykite fail ir raykite vard failo(-)
ar aplanko(-), kuriuos norite paslpti. sitikinkite, kad parate kiekvieno
failo ir aplanko vard atskirose eilutse. Kai dar kart atversite Nautilus
program, aplankas nebebus matomas.
FaiI ir apIank kopijavimas bei perkIimas
Galite nukopijuoti failus arba aplankus Nautilus programoje paspaus- 1aip pat galite naudoti klaviatros klavi
kombinacijas Ctrl+X. Ctrl+C ir Ctrl+V
nordami ikirpti. nukopijuoti ir dti failus
ir aplankus.
dami meniu Taisa Kopijuoti, arba deiniuoju pels mygtuku paspaud ant
jus dominanio objekto ir pasirinkdami Kopijuoti iokaniame meniu. Kai
naudojate Taisa meniu programoje Nautilus, sitikinkite, kad pirmiausia
paymjote fail arba aplank, kur norite nukopijuoti (paspausdami vien
kart ant jo kairiuoju pels mygtuku).
Jeigu norite paymti ikart kelet fail, tai padaryti galite paspausdami
tuioje vietoje (t.y., ne ant failo ar aplanko) kairj pels mygtuk ir jo neat-
leidus tempti ymekl aplink norimus failus ar aplankus. is spusteljimo-
tempimo bdas naudingas, kai ymite vienas alia kito esanius dalykus.
Nordami paymti kelet fail ar aplank, kurie nra idstyti vienas alia
kito, nuspauskite Ctrl klavi ir jo neatleisdami spustelkite kairiu pels
mygtuku individualiai ant kiekvieno i norim dalyk. Vos tik paymsite
norimus failus ir/ar aplankus, galsite naudotis Taisa meniu veiksm atli-
kimui.Kai vienas ar daugiau dalyk buvo kopijuoti, nukeliaukite norim kai js ikerpate ar kopijuojate aplank
ar fail. nieko nenutiks iki kol js kur nors
panaudosite komand dti. djimo
komanda paveiks tik naujausi ikirpimui
ar kopijavimui skirt dalvk.
viet ir spustelkite Taisa dti (arba spustelkite deiniu pels mygtuku
ant tuios vietos ir pasirinkite dti), kad nukopijuotumte juos nauj
viet.
Ko:]o+:mo komanda naudojama fail ar aplank kopijos sukrimui
naujoje vietoje, o :|:r:mo komanda naudojama fail ar aplank perkli-
+: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
mui tai reikia, kad kopija bus patalpinta naujoje vietoje, o originalas bus
paalintas.
Jei norite perkelti fail arba aplank, pasirinkite j, paspauskite meniu
Taisa Ikirpti. Nueikite Js pageidaujam viet diske, tada paspauskite
meniu Taisa dti. Kopijavimo veiksm galite atlikti ir naudodami meniu Nautilus programos Taisa meniu taip pat
rasite Kopijuoti ir PerkeIti mvgtukus.
Juos galima naudoti kopijavimui ar
perklimui danai naudojamas vietas.
be to jie gali praversti jei naudojate sritis
(skaitvkite emiau). Atkreipkite dmes.
kad nra btina naudoti mvgtuk dti. kai
naudojat pastaruosius mvgtukus.
iokant paspaudus deinj pels mygtuk, be to jis veiks daugeliui pasi-
rinkt fail arba aplank vienu metu. Dar vienas bdas perkelti fail arba
aplank, yra paspausti ant jo kairiuoju pels mygtuku ir jo neatleidiant
nutempti fail jam skirt nauj viet.
Naudojimasis keIiais NautiIus Iangais ir korteImis
Programa Nautilus yra labai patogu naudotis, kai reikia perkelti failus
arba aplankus i vienos vietos kit. Programoje Nautilus yra galimyb
naudoti kelis langus, taip pat galima atidaryti kelias |ore|e: ir o|onv:v:.
Kai narote fail narykle Nautilus po kok nors aplank, tam kad atvertu- kai tempiate objektus tarp fail narvkls
Nautilus lang. korteli ar polangi. prie
pels vmeklio atsiras maas simbolis.
kuris parodo. koks veiksmas bus atliktas
kai atleisite pels mvgtuk. Pliuso enklas
(-) parodo. kad nukopijuosite objekt. o
maa rodvkl reikia. kad objektas bus
perkeltas. koks veiksmas bus atliekamas
pagal numatvtus nustatvmus priklauso nuo
viet. kurias naudojate.
mte antr lang pasirinkite meniu Failas Naujas langas arba naudokite
klaviatros klavi kombinacij Ctrl+N. ie veiksmai atvers nauj lang,
leisdami perkelti failus ir aplankus tarp dviej viet. Nordami atverti nauj
kortel, paspauskite meniu Failas Nauja kortel arba naudokite klaviat-
ros klavi kombinacij Ctrl+T. Vir erdvs, kuri naudojama naryti failams
pasirodys nauja eilut su dviem kortelmis abi rodys aplank, kuriame
narte. Paspausdami ant i korteli persijungsite i vienos kit, bei ga-
lsite pertempti failus arba aplankus lygiai taip pat kaip atliktumte t pat
tarp lang. Taipogi galite atverti antr Nautilus polang, kad galtumte
matyti dvi vietas uuot persijunginj tarp korteli ar lang. Tam, kad tai
padarytumte, spauskite meniu Rodymas Papildomas polangis, arba nau-
dokite klaviatros klavi F3. lail arba aplank pertempimas tarp polangi
yra greitas bdas perkelti ar kopijuoti objektus.
Kompiuteryje esani faiI paieka
Anksiau minjome, kad galite iekoti fail kompiuteryje naudodami Jeigu reikia atlikti paiek. galite j jungti
Nautilus fail narvklje paspaud kla
viatros klavi kombinacij Ctrl+F ir
atsidariusiame tekstiniame lauke vesdami
tai. k norite rasti.
virutiniame skydelyje esanio meniu Vietos punkt Iekoti fail. Taip
pat galite naudoti Nautilus fail narykl fail paiekai kaip paaikinta
aukiau.
DarbastaIio keitimas
Dabar, kai jau buvote supaindinti su cxoi darbastalio aplinka, pa-
velkime kai kurias ios aplinkos nuostat keitimo galimybes, tokias kaip
skydeli elgsenos arba darbastalio ivaizdos keitimas.
SkydeIiai
Skydeliai (esantys ekrano viruje ir apaioje) gali bti perkelti i numa-
tytj pozicij ekrano onus, nustatyti automatikai slptis (kai nenaudo-
jami), galima keisti j spalv. Nordami pasiekti ias savybes, spustelkite
deiniu pels mygtuku ant norimo modikuoti skydelio ir pasirodiusiame
Ubuntu darbastalis ++
meniu pasirinkite Sayybs. Kortel Bendra turi tokias parinktis kaip auto-
matinis slpimasis, skydelio pozicija, bei skydelio dydio (ploio) keitimas.
Naudokite isipleiantj sra Orientacija, kad parinktumte viet,
kurioje norite patalpinti skydel, o emiau esania nuostata galite nustatyti
norim skydelio plot (takais).
Pagal numatym skydelis udengia darbastal per vis jo plot. Nordami
tai pakeisti, nuymkite Isiplsti parinkt. Skydelis susitrauks (dinami-
kai) iki tokio dydio, kurio pakanka, kad sutalpint tik taisus ar program
leistukus jame, netraukiant neuimtos vietos. Mygtuko Ieisti slptis pa-
iam paymjimas galins js skydel sulsti ekrano krat, kai jis nebus
naudojamas, ir slptis iki kol js nutempsite pels ymekl t ekrano krat.
Alternatyvus bdas paslpti skydel yra tai padaryti rankiniu bdu.
Paspaudus mygtuk Rodyti slpimo mygtukus bus pridti mygtukai kiek-
vienoje skydelio pusje, kuriuos galima naudoti norint paslpti skydel.
Pagal numatym ie mygtukai rodys krypties rodykles, taiau galima pasi-
rinkti nuostat Rodyti rodykles ant mygtuk, kad paalintumte rodykles
ir bt rodomi tiesiog paprasti mygtukai. Nuspaudus ant vieno i i sky-
delio :|:mo m\vv|, jis nuiuo per vis ekran ir nebus matomas, iliks
tik prieingas slpimui mygtukas, kur paspaudus, skydelis bus sugrintas
atgal. Kortel Fonas esanti Skydelio savybs lange, leidia keisti skydelio Pagal numatvm. Ubuntu reikalauja.
kad paliktumte bent vien skvdel ant
darbastalio. Jei Jums patinka Microso
Windows ivaizda. apaioje esantis
skvdelis gali bti nustatvtas paleidinti
programas. bei atlikti pasirinkimus tarp
lang. Analogikai. jei Jums patinka Mac
os x ivaizda. galite palikti skvdel viruje
ir pridti program dkl toki kaip Dockv.
Avant Window Navigator (tv) arba
CairoDock. Jos visos prieinamos i Ubuntu
program centro programos. kuri plaiau
aptariama skvriuje skvrius Programins
rangos valdvmas.
ivaizd. Pagal numatym i nuostata nustatyta Nra (naudoti sistemos
tem),tai reikia, kad Js darbalaukio tema lems skydelio ivaizd (mes
aptarsime kaip pakeisti Js darbalaukio tem emiau). Jeigu norite, galite
isirinkti nuosav skydelio spalv pasirinkdami nuostat Gryna spalya ir
isirinkti j atsivrusiame spalvos pasirinkimo lange. Js taip pat galite nu-
statyti skydelio permatomum naudodami slankikl. Alternatyviai, galite
paspausti Fono payeiksllis nuostat, jei turite paveiksll savo kompiute-
ryje, kuri norite panaudoti kaip skydelio fon. Naudokite fail pasirinkimo
rank savo kompiuteryje, kad galtumte rasti fono paveiksll, tada spaus-
kite Atyerti, kad pritaikytumte pakeitimus.
tais pridjimas
Ubuntu pateikia vis aib tais, kuriuos galima dti bet kur skydel.
taisai gali bti vairs nuo informacini iki pralinksminani arba su-
teikiani greit prieig prie kai kuri uduoi. Nordami pridti tais,
spauskite deinj pels mygtuk ant skydelio, tada iokusiame meniu pa-
sirinkite dti skydel. Toliau pasirodys langas su naudojimui silom
tais srau i kurio galsite pasirinkti reikiam tais ir nutempti laisv
viet skydelyje. Paskirkite laiko skirtingiems taisams inagrinti juos
lengvai galsite paalinti i skydelio paspaud deinj pels mygtuk ant
taiso ir pasirink Paalinti i skydelio.
kai kurie taisai vra prirakinti ir negali bti
pajudinti. Spauskite deinj pels mvgtuk
ant taiso ir atvmkite punkt Prirakinti
prie skvdelio.
Nordami pakeisti jau egzistuojanio taiso viet, spauskite deinj pels
mygtuk ant to taiso ir pasirinkite Perkelti. Perkelkite pels ymekl
norim viet (tai gali bti netgi kitas skydelis), o taisas seks paskui kur
parodysite. Rad tinkam taiso viet, paspauskite kairj pels mygtuk.
dti skydel langas gali taip pat bti panaudoti pridjimui skydel skvdel taip pat galima pridti program
leistukus nutempiant juos tiesiogiai
i meniu Programos esanio kairje
virutinio skvdelio pusje.
papildom program leistuk, kurie veikia panaiai kaip ir lirefox inter-
+ Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
neto narykls leistukas, esantis deiniau nuo meniu Sistema. Tam, kad
pridtumte nauj leistuk, dukart spragtelkite kairiuoju pels mygtuku
ant Program leistuko netoli lango viraus. ia galite perirti savo
programas ir nutempti jas skydel, kad sukurtumte nauj leistuk (ly-
giai taip pat kaip prie tai pridjote tais). Program leistukai taip pat gali
bti paalinami arba keiiama j padtis naudojant deiniojo spusteljimo
meniu.
DarbaIaukiai
Nordami modikuoti savo darbalaukius, spauskite deinj pels myg-
tuk ant Jor|o|ov|: er]vnv:||:o taiso (pagal numatym jis randasi de-
inje apatiniojo skydelio pusje, iek tiek kair nuo iuklins taiso) ir
pasirinkite Nustatymai. lange, kuris atsivers, galite pasirinkti kiek i viso
darbalauki norite ir ar jie bus rodomi skydelyje vienoje ar dvejose eilutse.
Taip pat galite pervadinti kiekvien darbalauk bei matyti j pavadinimus
skydelio taise. Jei norite galite pasirinkti, kad skydelyje bt rodomas viso
labo tik vienintelis darbalaukis su kuriuo iuo metu dirbate. iuo atveju
Js vis tiek galite pereiti nuo vieno darbalaukio prie kito uvesdami pels
ymekl vir darbalauki perjungiklio ir slinkdami pels ratuk.
!vaizda
Nordami dar labiau pakeisti darbastalio ivaizd, galite pakeisti fon,
rinus, lang temas. Atverkite meniu punkt lvaizdos nustatymai, kur
rasite virutiniame skydelyje Sistema Nustatymai Iyaizda.
Tema
Atvr meniu punkt lvaizdos nustatymai, lange ivysite kortel
Tema. ia galite pasirinkti tem, kuri kontroliuos lang, mygtuk, slinkties
juost, skydeli, piktogram ir kit darbastalio dali ivaizd. Pagal numa-
tym naudojama Ambiance tema, taiau dar yra septynios kitos temos i
kuri galima pasirinkti. Tiesiog spustelkite pels mygtuku ant temos, kuri
norite imginti ir pokyiai sigalios akimirksniu.
Daugiau tem atsisisti galite spustelj lango apaioje esani Atsi-
sisti daugiau tem nuorod. Js narykl bus paleista ir atvers http//
art.gnome.org/themes/ puslap, kuriame galsite rinktis temas i miliniko
tem asortimento. Vos tik atsisisite tem, suraskite kompiuteryje t fail
(naudodamiesi Nautilus) ir nutempkite j Tem lang. is veiksmas prids
tem js tem sra ir tada ioks langas, klausiantis ar norite pritaikyti
nauj tem.
Js taip pat galite pritaikyti bet kuri tem savo poreikiams tiesiog pa-
spausdami emiau esant mygtuk Derinti. ia js galite pasirinkti skir-
ting tem elementus kaip piktogramos, pels ymekliai, mygtukai, lang
rmeliai, taip sukurdami savo unikali ivaizd.
DarbastaIio fonas
lvaizdos nustatym lange paspauskite ant kortels Fonas, jei norite Pakeisti darbastalio fon taip pat galite
darbastalvje paspausdami deinj pels
mvgtuk ir iokusiame meniu pasirink
dami punkt Keisti darbastaIio fon.
pakeisti darbastalio fon. ia ivysite rinkin pagal numatym pateikiam
Ubuntu darbastalis +
:. pav. 1em galite pakeisti Ivaizdos
nustatvmai lango kortelje Tema.
Ubuntu sistemos fon. lono pakeitimui tiesiog paspauskite ant paveiksl-
lio, kur norite naudoti. Visgi, nesate apriboti tik ia pateiktais variantais.
Nordami panaudoti nuosavus paveiksllius, spauskite mygtuk Pridti
ir nurodykite keli iki norimo paveiksliuko. Dukart spragtelkite ant jo ir
pokyiai sigalios akimirksniu. iuo paveiksliuku taip pat bus papildytas
galim naudoti fono paveikslli sraas.
Jeigu Jums nepakanka silomo darbastalio fon asortimento, spustel-
kite lvaizdos nustatym lango apaioje esani Atsisisti daugiau fon
nuorod. Tai paleis js narykl ir nukreips adresu http//art.gnome.org/
backgrounds.
rinai
Taip pat galima pakeisti darbastalyje naudojamus rinus atvrus lange
lvaizdos nustatymai kortel riai. Galima atskirai nustatyti rin stili
programoms, dokumentams, darbalaukio objektams, lang pavadinimams
ir viskam, kas naudoja ksuoto ploio rinus. Atvaizdavimo dalis, esanti
kortels rinai apaioje, suteikia Jums keturias pasirinkimo galimybes kaip
gali bti pieiami rinai Js ekrane. i nustatym keitimas gali pagerinti
teksto atvaizdavim skirting tip monitoriuose.
+e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Ekrano uskIanda
Ubuntu pateikia gan didel ekrano uskland pasirinkim. Pagal numa-
tym, po trumpo neaktyvumo laikotarpio rodomas tuias ekranas. Kitokios
ekrano usklandos pasirinkimui spustelkite virutiniame skydelyje esant
meniu Sistema, tada pasirinkite Nustatymai Ekrano usklanda. Tai atvers
lang lkrano usklandos nustatymai, kurio kairje pusje bus pateiktos
ekrano usklandos. Kai pasirinksite ekrano uskland, lange pamatysite
mini perir: be to, perirti ekrano uskland galite ir paspaud Perira
mygtuk. Viruje esantys kairysis ir deinysis rodykli mygtukai leidia
jums persijungti tarp skirting ekrano uskland nenutraukiant periros
visame ekrane. Nordami grti lkrano usklandos nustatym lang,
spustelkite ekrano viruje esant Palikti yiso ekrano reim mygtuk.
lkrano usklanda jungiama, kai nustatymas Aktyyuoti ekrano us-
kland, kai kompiuteris yra neyeiklus yra paymtas. Slankikliu galima
nustatyti kokia yra neaktyvaus laikotarpio trukm reikalinga pasirodyti
ekrano usklandai. Pasirodius usklandai, sugrti prie darbo galsite pa-
spausdami bet kur klaviatros klavi arba pajudindami pel. Nordami
padidinti saugum, galite pasirinkti nustatym Urakinti ekran, kai ak-
tyyuota ekrano usklanda. iuo atveju, Jums reiks vesti prisijungimo
slaptaod, kai vl norsite naudotis kompiuteriu.
Pritaikymas negaIiesiems
Ubuntu turi integruotus rankius, palengvinanius darb kompiuteriu
monms su zine negalia. iuos rankius rasite atvr meniu Sistema ir
tada pasirink Nustatymai Pagalbins tecnologijos. Pritaikyti klavia-
tr ir pel savo poreikiams galite per Pagalbini tednologij nustatymai
lang, paspausd Klayiatros pritaikymas negaliesiems arba Pels pritai-
kymas negaliesiems mygtukus.
:. pav. Pagalbins technologijos lei
dia Jums jungti papildomas savvbes.
palengvinanias darb kompiuteriu.
Kitos pagaIbins technoIogijos
Orca yra dar vienas rankis asmenims turintiems regjimo negali ir
yra i anksto diegiamas kartu su Ubuntu sistema. Nordami paleisti prog-
ram Orca, klaviatroje spauskite klaviatros klavi kombinacij Alt+F2
ir veskite orca komandos tekstin lauk, toliau paspauskite lnter arba
Ubuntu darbastalis +;
paspauskite Ieisti su failu. Orca rankio balso sintezatorius aktyvuosis ir
pads Jums vairiomis galimybmis, tokiomis kaip spausdinimas balsu, kal-
bos garsinimas, Brailis ir ekrano didinimas. Baigus rinktis nuostatas Jums
reiks atsijungti i kompiuterio (Orca rankis tai padarys u Jus). Kai vl
prisijungsite, pasirinkti Orca rankio nustatymai bus pritaikomi automatikai
kiekvien kart naudojantis kompiuteriu.
Papildomai, be jau pamint parinki, dar yra galimyb pasirinkti
didelio kontrasto temas ir didelius ekrano rinus, kas gali pagelbti regos
sutrikim turintiems monms.
Kompiuterio vaIdymas
Kai baigiate darb kompiuteriu, virutinio skydelio deiniam kampe
esaniame seanso meniu galite pasirinkti norim veiksm atsijungti,
hibernuoti, paleisti i naujo ar ijungti. iuos veiksmus galite pasiekti ir
paspausd klavius Ctrl+Alt+Del.
Atsijungimas
Atsijungus kompiuteris liks jungtas, taiau sugrus prie darbo, reiks
vesti slaptaod prisijungimo lange. Tai naudinga keiiant naudotojus, t.y.,
kai skirtingi mons nori prisijungti prie savo paskyr, arba jeigu Jums buvo
nurodyta atsijungti ir vl prisijungti. Prie atsijungiant js turtumte
isaugoti savo darbus.
Sustabdymas
Siekdami tausoti elektros energij, galite perjungti savo kompiuter
sustabdyt reim, kuris isaugos jo esam bkl ir leis greiiau startuoti
sistemai ilikdamas jungtas, bet tuo metu naudodamas labai maai elekt-
ros energijos. Kompiuterio sustabdymas sumaina kietojo disko apsukas
ir isaugo Js sesij atmint, todl galima labai greitai tiek sustabdyti
kompiuter, tiek sugrinti j prast darbo reim po sustabdymo.
Hibernavimas
Hibernavimas yra panaus sustabdym (angl. suspend), taiau js
darbo seansas isaugomas ne operatyviojoje atmintyje, o standiajame
diske. Tai utrunka iek tiek ilgiau, o privalumas hibernavimo bsenoje
nenaudojama energija, tad nra rizikos prarasti duomenis.
PaIeidimas i naujo
Nordami i naujo paleisti kompiuter, pasirinkite i sesijos meniu Pa-
leisti i naujo.
!jungimas
Nordami visikai ijungti kompiuter, pasirinkite i sesijos meniu I-
jungti.
+8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Kitos parinktys
l sesijos meniu taip pat galite pasirinkti, jog funkcija Urakinti ekran Js galite greitai urakinti savo ekran
paspausdami klaviatroje klavi kombina
cij Ctrl+Alt+L. Lkrano urakinimas vra
rekomenduojamas. jeigu pasitraukiate nuo
savo kompiuterio trumpam laiko tarpui.
reikalaut slaptaodio, kad vl bt galima naudotis kompiuteriu tai
naudinga jei Jums reikia palikti kompiuter kuriam laikui. Taip pat sesijos
meniu galite panaudoti nordami sukurti sveio sesij draugui, noriniam
imginti Ubuntu, arba er]vnv: novJoo], kad prisijungtumte prie kito
naudotojo paskyros neudarydamas savo program.
Kur iekoti pagaIbos
Ubuntu, kaip ir kitos operacins sistemos, turi taisyt pagalbos inyn, Daugelis program turi savo pagalbos
invnus. kuriuos galima pasiekti i paios
programos per meniu PagaIba.
pavadint Ubuntu pagalbos centru. Nordami j pasiekti spauskite ant
pagalbos piktogramos virutiniame skydelyje. J taip pat galite prieiti spaus-
dami ant Pagalba ir Palaikymas i meniu Sistema.
:.o pav. Virutiniame skvdelvje esanios
mlvnos piktogramos (deinje u Sistema
meniu ir Firefox piktogramos) spustel
jimas atvers Ubuntu sistemos integruot
invn.
Jei nerandate atsakymo savo klausim iame naudotojo vadove arba
programoje Ubuntu pagalbos centras, galite susisiekti su Ubuntu bendruo-
mene per Ubuntu forumus (http//ubuntuforums.org, http//www.ubuntu.
lt/forum/). Daugelis Ubuntu naudotoj susikuria naudotojo paskyr fo- Mes skatiname patikrinti bet koki infor
macij. kuri randate kituose puslapiuose
naudojant kuo daugiau informacijos al
tini. jei tik manoma. taiau nurodvmus
vvkdvkite tik tuo atveju jei visikai juos
suprantate.
rumuose, kad gaut pagalb ir tuo paiu, kad suteikt pagalb kitiems,
kai patys gyja daugiau ini. Kitas naudingas altinis yra Ubuntu viki
(https//wiki.ubuntu.com, http//www.ubuntu.lt/wiki/), tai svetain palai-
koma Ubuntu bendruomens.
Ubuntu darbastalis +c
:.; pav. taisvtoji sistemos pagalba teikia
temomis suskirstvt pagalb apie Ubuntu
operacin sistem.
Darbas su Ubuntu
Prisijungimas prie tinkIo
Jeigu esate interneto prieig teikianioje vietoje, Js tikriausiai norsite
prisijungti prie interneto, kad igautumte visk, kas tik manoma, i Ubuntu
operacins sistemos. is vadovo skyrius pads jums patikrinti ryius ir, kur
tik yra btina, juos sukongruoti. Ubuntu gali prisijungti prie interneto
pasinaudojant laidiniu, belaidiu, telefoniniu ryiais. Jis taip pat palaiko
kelet sudtingesni prisijungimo metod, kuriuos mes trumpai aptarsime
skyriaus pabaigoje.
laidinis ryys reikia, kad kompiuteris yra zikai kabeliu prijungtas
prie marrutizatoriaus ar tinklo prievado. Tai yra daniausias staliniuose
kompiuteriuose naudojamas prisijungimo bdas.
Belaidis ryys toks ryys, kai Js kompiuteris yra prijungtas prie in-
terneto per belaid radijo ry, dar inom kaip Wi-li. Neiojamieji kompiu-
teriai paprastai naudoja Wi-li dl jo mobilumo, kadangi taip lengva prieiti
prie interneto i skirting kambari namuose ar keliaujant.
Nordami prisijungti prie tinklo belaidiu ryiu, turite bti vietovje,
kurioje yra veikiantis belaidis tinklas. Nordami turti nuosav belaid
tinkl, tursite nusipirkti ir diegti |e|o:J morrv::oor: arba |re::e:
o|. Kai kurios vietos gali i anksto teikti vieai prieinam belaid tinkl.
Telefoninis ryys yra toks ryys, kai kompiuteris naudodamasis moJemv
per js telefono linij prisijungia prie interneto tiekjo.
NetuorkManager rankis
Tam, kad prisijungtumte prie interneto Ubuntu operacinje sistemoje, Jei nesate tikri ar Js kompiuteris turi
belaidio tinklo plokt. pasiklauskite
kompiuterio gamintojo.
Jums reiks naudotis rankiu vadinamu NetworkManager. Jis leidia jungti
arba ijungti visus tinklo kontaktus ir padeda valdyti laidinius, belaidius ir
kitokius ryius.
+.1 pav. kai bsite prisijung prie laidinio
tinklo rvio. NetworkManager rodvs i
piktogram (virutiniame skvdelvje).
Visas NetworkManager funkcijas galite pasiekti pasinaudodami viru-
tiniame skydelyje esania piktograma. i piktograma atrodys skirtingai,
priklausomai nuo to, ar jau turite veikiant ry, ir nuo to, ar tas ryys laidi-
nis ar belaidis. Jeigu nesate sitikin, uveskite pel ant piktogramos ir alia
ymeklio pamatysite trump apraym. Pavyzdiui, jeigu turite veikiant
laidin ry, tada pamatysite laidinis tinklo ryys Auto eth0 aktyvus,
kitu atveju pamatysite kak kitk, kas susij su tinklu ar ryiais (kaip Nra
ryi ar Tinklas ijungtas).
ios piktogramos spusteljimas pateiks vis Jums pasiekiam tinklo
ryi sra. Jeigu jau esate prisijungs, tada to ryio pavadinimas bus
parykintas.
Taip pat galite spustelti deiniuoju pels mygtuku NetworkManager
: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
+.: pav. ia js galite pamatvti aktvv
auto eth0 rv. rodom NetworkManager
meniu srae.
+.+ pav. 1ai meniu. kuris pasirodo. kai
paspaudiate deiniuoju pels mvgtuku ant
tinklo piktogramos.
piktogram. Tai atvers meniu, kuris leidia jungti arba ijungti tinklo
prieig, leidia perirti tednines detales apie esam ry arba redaguoti
visas ryio nuostatas. Aukiau pateiktame paveiksllyje yra paymtas
yms langelis jungti tinkl: galite nuymti j, kad ijungtumte visus
tinklo ryius. Tai gali bti naudinga tada, kai Jums reikia ijungti visas
belaides komunikacijas, pavyzdiui, kai esate lktuve.
Laidinio ryio umezgimas
Jeigu turite :n||o kabel, veikiant i interneto lizdo, marrutizatoriaus, ar
kito renginio, tada Ubuntu sistemoje js norsite nustatyti laidin ry.
Norint prisijungti laidiniu ryiu, reikalinga inoti ar Js tinklo ryys Ar jau prisijungte` Jei NetworkManager
piktograma virutiniame skvdelvje rodo.
jog vra umegztas rvvs. tai tikriausiai Js
skmingai prisijungte diegimo proceso
metu. Jei taip. Jums nebereikia skaitvti ios
dalies iki galo.
palaiko inci. i santrumpa reikia Dinaminis mazgo kongravimo pro-
tokolas, leidiantis tinkle esantiems kompiuteriams automatikai gauti
kongravimo informacij i interneto paslaugos tiekjo (isi). Tai pats
greiiausias ir lengviausias bdas ryio umezgimui tarp kompiuterio ir
interneto paslaugos tiekjo isi tam, kad pasiektumte internet, taiau kai
kurie interneto paslaugos tiekjai isi gali pateikti taip vadinam :o:n
oJre:. Jei tiksliai neinote ar Js interneto paslaugos tiekjas isi palaiko
inci, galite pasiskambinti j klient aptarnavimo linij ir pasitikslinti. Jie
taip pat pateiks informacij apie statin adres, jei toks buvo Jums paskirtas
(daugeliu atvej interneto paslaugos tiekjai isi skiria statinius adresus tik
klientams to papraius).
Automatiniai ryiai, naudojantis DHCP
Jei Js tinklas palaiko inci, tai galimas daiktas, kad Js jau pasireng
prieigai prie interneto. Patikrinkite tai paspaud ant NetworkManager pik-
togramos. Atsivrusiame meniu turt matytis antrat su urau laidinis
tinklas. Jei Auto eth0 uraas matyti i karto po juo, tai Js kompiu-
teris iuo metu prisijungs ir tikriausiai nustatytas teisingai per inci. Jei
Darbas su Ubuntu +
laidinio tinklo skiltyje, pilkame fone, matyti uraas Atsijungs, velkite
emiau, kad patikrintumte ar nuostata Auto eth0 pateikta srae. Jei taip,
spauskite ant jos nordami umegzti laidin ry.
Nordami patikrinti, ar esate prisijung, spustelkite deiniu pels myg-
tuku ant virutiniame skydelyje esanios NetworkManager piktogramos ir
pasirinkite parinkt Ryio informacija.
+. pav. iame lange rodomas Js tr
adresas. bei kita rvio informacija.
Turtumte matyti lang rodant informacij apie Js ry. Jei Js ii Interneto Protokolo (tr) adresas vra
skaitin vm skiriama kompiuteri
tinkle esantiems renginiams. 1ai nam
telefono numerio atitikmuo ir jis leidia
Js kompiuteriui bti atpaintam. kad
galtumte prieiti prie interneto ir dalintis
failais su kitais.
adresas rodomas kaip o.o.o.o arba prasideda itaip 1ec.:, tai Js kom-
piuteriui nebuvo skmingai suteiktas adresas per inci. Jei rodomas kitoks
adresas, tiktina, kad Js ryys buvo tinkamai sukongruotas automati-
kai. Nordami patikrinti savo interneto ry, galite atverti interneto narykl
lirefox ir pamginti kelti internetin puslap. Daugiau informacijos kaip
naudotis lirefox bus pateikta vliau iame skyriuje.
Jei vis dar neprisijungte po i ingsni, gali tekti nustatyti interneto Nordami atverti lang Rvio informacija.
turite sitikinti. kad jungta tinklo prieiga.
Prieingu atveju i nuostata bus pilka. tad
negalsite jos pasirinkti i meniu. paspaud
dein pels mvgtuk ant NetworkManager
taiso. Nordami jungti tinklo prieig.
spauskite dein pels mvgtuk ant Ne
tworkManager taiso ir pasirinkite jungti
tinkI iokusiame meniu.
kongracij rankiniu bdu, panaudojant statin ii adres.
Rankinis nustatymas su statiniais adresais
Jeigu Js tinklas nepalaiko inci, tada Jums prie prisijungiant reikia
suinoti kelet papildom dalyk.
iv adresas yra unikalus adresas identikuojantis Js kompiuter in-
ternete. Kai jungiats per inci, tai jis laikas nuo laiko gali pasikeisti.
Visgi, jei Js interneto paslaugos tiekjas isi suteik statin adres, tai
jis niekada nesikeis. ii adresas visada nurodomas keturi skaii, atskirt
takais, forma, pavyzdiui, 1c:.1e8.o.:.
Tinklo kauk nurodo kompiuteriui kokio didumo yra tinklas, kuriam
kompiuteris priklauso. Jis ireikiamas ii adreso forma, bet daniausiai
atrodo panaus tok :.:.:.o
liuzas yra ii adresas Js interneto ryio teikjo isi pusje. Jis padeda
Js kompiuteriui susijungti arba nekti su tiekjo tinklu, kuris veikia
kaip liuzas tarp Js kompiuterio ir interneto.
brs seryeriai yra vienas ar daugiau Domen Vard Srii serveri
Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
ii adres. ie serveriai konvertuoja standartinius tinklo adresus (tokius
kaip http//www.ubuntu.com) ii adresus tokius kaip c1.18c.c.1e. is
ingsnis padeda Js kompiuteriui rasti tinkam puslap, kai raote
interneto adres, kur norite aplankyti. Reikalingas maiausiai vienas ixs
serveris, o daugiausia gali bti naudojami trys. Papildomi naudojami tuo
atveju, jei neveikia pirmasis.
Rankiniam laidinio ryio kongravimui spauskite dein pels mygtuk Jei dar neturite i nuostat. Jums reiks
pasikonsultuoti su savo tinklo administra
toriumi arba interneto paslaugos teikjo
tsr klient pagalba. kad gautumte ias
nuostatas.
ant NetworkManager piktogramos ir pasirinkite Taisyti ryius. sitikin-
kite, kad irite kortel Iaidinis lange Tinklo ryiai.
Sraas jau gali turti ra tok kaip Auto eth0, arba panaiu vardu.
Jeigu ryys nurodytas, pasirinkite j ir spauskite mygtuk Taisyti. Jei joks
ryys nenurodytas, tada spauskite mygtuk Pridti.
Jei pridedate ry, pirmiausia reikia nurodyti ryio pavadinim, kad
galtumte atskirti j nuo kit, kurie bus pridti vliau. lauke Ryio vardas
pasirinkite pavadinim, pavyzdiui, laidinis ryys nr. 1.
+. pav. iame lange galite rankiniu bdu
keisti rvio nustatvmus.
Nordami nustatyti ry
1. sitikinkite, kad emiau, po ryio pavadinimo laukeliu esantis pasirinki-
mas Prisijungti automatikai yra paymtas.
:. Pasirinkite kortel ivy parametrai.
+. Pakeiskite Metodas Rankinis
. Spauskite mygtuk Pridti, kuris yra tuio adres srao one.
. veskite savo ii adres lauk esant po antrate Adresas.
e. Paspauskite deiniau nuo ii adreso, tiesiai po antrate Tinklo kauk ir
veskite savo tinklo kauk. Jei nesate sitikin, kad inote, kokia turi bti
Js tinklo kauk, tai :.:.:.o yra labiausiai paplits variantas.
;. Spustelkite deiniau tinklo kauks, po antrate liuzas, ir veskite savo
tinklo liuzo adres.
8. brs seryeriai lauke veskite Js ixs serverio adres. Jei Js tinkle
Darbas su Ubuntu
yra daugiau nei vienas ixs serveris, tai veskite juos visus atskirdami
tarpeliais arba kableliais.
c. Nordami isaugoti pakeitimus nuspauskite mygtuk Pritaikyti.
m~c oJre:o:, o: ooro:n: ronvo: oJre:o: :|:ro: }: |om:ver:o :n||o
|o|e:. Koro:: |o|o: :+or|v ] nvroJ\:, |o: novJo]omo: |o:J:n:: moJem:n::
r\\: or ] onov:. }e: :noe :o+o :n||o |o|: m~c oJre:, ] vo|:mo +e::
o::n|omome |ov|e |ore|]e Laidinis.
Kai sugrite ekran Tinklo ryiai, Js naujai pridtas ryys jau turt
bti rodomas. Spauskite Uyerti, kad grtumte darbastal. Jei ryys
sukongruotas teisingai, tai NetworkManager piktograma turt bti
pasikeitusi ir rodyti aktyv ry. Nordami imginti ar ryys nustatytas
tinkamai, skaitykite aukiau pateiktas instrukcijas, kaip patikrinti inci
ry.
BeIaidis tinkIas
Jei kompiuteris turi belaidio tinklo (Wi-li) kort ir netoliese turite
belaid tinkl, Ubuntu sistemoje galite sukurti belaid ry.
Prisijungimas prie beIaidio tinkIo pirm kart
Jeigu Js kompiuteryje yra belaidio tinklo plokt, Jums turt pa-
vykti prisijungti prie belaidio tinklo. Dauguma neiojamj ir netbook
kompiuteri turi integruot belaidio tinklo plokt.
Daniausiai Ubuntu sugeba atpainti bet kokius belaidius tinklus, kurie Nordami pagerinti rvio spart ir pati
kimum. pamginkite persikelti ariau
marrutizatoriaus ar prieigos tako.
yra Js belaidio tinklo plokts diapazone. Nordami pamatyti belaidi
tinkl sra spauskite ant NetworkManager piktogramos. Po antrate Be-
laidis, turtumte matyti sra prieinam belaidi tinkl. Kiekvienas
tinklas bus atvaizduotas taip tinklo pavadinimas kairje ir signalo stip-
rumo matuoklis deinje. Signalo stiprumo matuoklis atrodo kaip eilut
strypeli kuo daugiau strypeli upildyta, tuo stipresnis bus ryys.
Belaidis tinklas gali leisti prisijungti bet kuriam asmeniui arba belaidiam
tinklui gali bti taikoma tinklo sauga, todl prisijungti gals ne kiekvienas.
Maa pakabinamoji spyna bus rodoma greta signalo stiprumo matuoklio,
ties bet kuriuo apsaugotu belaidiu tinklu. Tam, kad galtumte prisijungti
prie toki tinkl, Jums reiks inoti teising slaptaod.
Nordami prisijungti prie belaidio tinklo, pasirinkite norimo tinklo
vard i srao. Tai bus pavadinimas, kuris buvo panaudotas belaidio
tinklo marrutizatoriaus ar prieigos tako diegimo metu. Jei esate darbo
vietoje arba vietovje su vieai prieinamu belaidiu tinklu, tai tok tinkl
daniausiai bus lengva atpainti.
Jei tinklas neapsaugotas (t.y. tinklo signalo stiprumo matuoklis nerodo
spynels), tai ryys turt bti umegztas per kelet sekundi. Network-
Manager piktograma virutiniame skydelyje rodys animacij, kai Ubuntu
mgins umegzti ry. Jei pavyks prisijungti skmingai, tai piktograma pa-
sikeis ir rodys signalo stiprumo matuokl. Js ekrano virutinje deinje
dalyje pasirodys praneimo inut, kuri prane apie umegzt ry.
e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Kai tik bus mginama prisijungti prie apsaugoto tinklo, Ubuntu pateiks
dialogo lang Reikalingas belaidio tinklo tapatybs nustatymas. Tai reik,
kad prisijungiant reikalingas slaptaodis.
+.o pav. Surinkite savo belaidio rvio
slaptaod.
Jei inote slaptaod, veskite j lauk Slaptaodis ir spauskite mygtuk
Prisijungti. Kai raysite slaptaod, jis bus slepiamas, kad kiti nepamatyt.
Jei norite, galite paymti nuostat yms laukelyje Rodyti slaptaod, kad
patys matytumte slaptaod, kai j vedinjate.
Po to, kai paspausite mygtuk Prisijungti, NetworkManager piktograma
virutiniame skydelyje rodys animacij, kol bus mginama prisijungti prie
tinklo. Jei vedte teising slaptaod, ryys bus umegztas ir Network-
Manager piktograma pasikeis taip, kad rodys signalo stiprumo matuoklio
strypelius. Ubuntu, vlgi, parodys iokani inut Js ekrano virutinje
deinje dalyje, praneani, kad ryys buvo umegztas.
Jei neteisingai vedte belaidio tinklo slaptaod, NetworkManager Pasirinkite vms langelvje. nuostat
Rodyti sIaptaod. kad sitikintumte. jog
nepadarte klaidos vesdami slaptaod.
pamgins umegzti ry ir nepavykus grins lang Reikalingas belaidio
tinklo tapatybs nustatymas. Galite pamginti vesti teising slaptaod
dar kart arba paspausti mygtuk Atsisakyti, kad atauktumte ry. Jeigu
neinote slaptaodio, tinkle, kur pasirinkote, Jums reiks gauti slaptaod
i tinklo administratoriaus.
Kai bsite skmingai umezg belaid ry, Ubuntu sistema isaugos
iuos nustatymus (tame tarpe ir tinklo slaptaod) tam, kad bt galima
lengviau prisijungti prie to paties belaidio tinklo ateityje. Js taip pat gali
bti paprayta pasirinkti :|oooJ: ro|:n: slaptaod. Slaptaodi
raktin saugo tinklo ir kitus svarbius slaptaodius vienoje vietoje, taip, kad
galtumte visus juos pasiekti ateityje atsimindami tik ios slaptaodi
raktins slaptaod.
Prisijungimas prie isaugoto beIaidio tinkIo
Jei Js anksiau buvote prisijungs prie belaidio tinklo, to tinklo slapta-
odis yra isaugotas Js kompiuteryje. Tai leis kit kart prisijungti prie to
paties tinklo nevedant slaptaodio pakartotinai.
Ubuntu pamgins automatikai prisijungti prie pasiekiamo belaidio
tinklo, jei tik turs isaugotas to tinklo nuostatas. Tai veiks tiek atviriems,
tiek apsaugotiems belaidiams tinklams.
Jei esate isaugoj daug belaidi tinkl nuostat, Ubuntu sistema gali
pasirinkti prisijungti prie vieno i j, kai tuo tarpu Js nortumte prisi-
Darbas su Ubuntu ;
jungti prie kito. iuo atveju, spauskite ant NetworkManager piktogramos.
Turtumte ivysti pasiekiam belaidi tinkl sra, kartu su signalo
stiprumo matuokliais. Paspauskite ant norimo tinklo.
Jei slaptaodis ir kitos nuostatos nepasikeit, Ubuntu sistema prisijungs
prie Js pasirinkto belaidio tinklo. Jei slaptaodis pasikeit, Ubuntu sis-
tema atvers lang Reikalingas belaidio tinklo tapatybs nustatymas. iuo
atveju, vadovaukits nurodymais pateiktais praeitame skyriuje.
Prisijungimas prie pasIpto beIaidio tinkIo
Kai kuriais atvejais, Jums gali reikti prisijungti prie paslpto belaidio
tinklo. Paslpti tinklai tai tokie tinklai, kurie vieai netransliuoja savo
vardo, vadinasi ir NetworkManager meniu jie nebus matomi. Nordami
prisijungti prie nematomo tinklo, i savo tinklo administratoriaus Js turite
suinoti jo pavadinim ir saugumo nustatymus.
Nordami prisijungti prie paslpto belaidio tinklo
1. Spustelkite virutiniame skydelyje NetworkManager piktogram
:. Pasirinkite parinkt Prisijungti prie paslpto belaidio tinklo.
+. Pagal numatym, laukas Ryys turt rodyti Naujas galite j palikti
nekeit.
. lauke Tinklo yardas veskite belaidio tinklo pavadinim. is pavadini-
mas taip pat inomas kaip n. Praome vesti tiksl tinklo pavadinim,
koks Jums buvo nurodytas.
. laukelyje Belaidis saugumas pasirinkite vien i parinki. Jeigu tinklas
atviras, parinkite nuostat Nra. Jeigu neinote teising tinklo nusta-
tym, Jums nepavyks prisijungti prie paslpto belaidio tinklo.
e. Spustelkite mygtuk Prisijungti.
Tolesnis procesas turi bti toks pats, kaip ir pirm kart jungiantis prie
belaidio tinklo. Vien kart sukongruotas pagal aukiau pateiktas
instrukcijas, paslptas tinklas bus matomas isaugot tinkl srae.
BeIaidio tinkIo pIokts ijungimas ir jungimas
Belaidis ryys Ubuntu sistemoje yra jungiamas pagal numatym, jeigu kai kurie kompiuteriai gali turti fizin
jungikl ar mvgtuk WiFi rvio ijungimui.
kompiuteryje yra belaidio tinklo plokt. Tam tikrais atvejais, pavyzdiui
lktuvuose, gali bti reikalaujama ijungti belaid ry.
Nordami tai atlikti, spustelkite deiniu pels mygtuku NetworkMana-
ger piktogram ir panaikinkite parinkties jungti belaid ymjim. Belaidis
tinklas bus ijungtas ir Js kompiuteris daugiau nebeiekos pasiekiam
belaidi tinkl.
Nordami vl jungti belaid ry, spustelkite deiniu pels mygtuku Ne-
tworkManager piktogram ir paymkite parinkt jungti belaid. Belaidis
tinklas bus jungtas ir Js kompiuteris prisijungs prie bet kurio isaugoto
tinklo esanio netoliese.
BeIaidio tinkIo keitimas
Kartais galite norti pakeisti anksiau isaugotus belaidio ryio para-
metrus. Galbt pasikeit slaptaodis arba Js sistemos administratorius
papra pakeisti kai kuriuos tinklo ar saugumo nustatymus.
8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Nordami redaguoti isaugot belaidio tinklo ry
1. Spustelkite ant NetworkManager piktogramos dein pels mygtuk ir
pasirinkite Keisti ryius
:. Atsidarys langas Tinklo ryiai. Paspauskite kortel Belaidis nordami
pamatyti isaugot tinkl sra
+. Pagal numatym, is sraas rodo galimus ryius pagal naudojimo da-
num, pradedant nuo neseniai naudoto iki vliausiai naudoto. Susiraskite
norim ry ir pasirinkite spusteldami Taisyti.
. Ubuntu operacin sistema turt atverti lang r\:o +orJo: redagavi-
mas, kur r\:o +orJo: yra Js redaguojamo ryio vardas. iame lange
turi bti rodoma keletas korteli.
. Galite pakeisti vir korteli esant lauk Ryio yardas, jei norite suteikti
ryiui labiau atpastam pavadinim
e. Jeigu yms langelis Prisijungti automatikai nra paymtas, Ubuntu
aptiks belaid tinkl, bet nesijungs prie jo automatikai, kol Js nepasi-
rinksite io tinklo i NetworkManager (Tinklo ryiai) meniu. Paymkite
arba nuymkite i nuostat pagal poreik.
;. lango r\:o +orJo: redagavimas kortelje Belaidis gali tekti pare-
daguoti lauk ssib. ssii yra belaidio ryio tinklo pavadinimas jei jis
nustatytas neteisingai, tai tinklo gali nepavykti aptikti ir tokiu atveju gali
nepavykti umegzti ryio. Praome sitikinti, kad ssii yra nustatytas taip,
kaip pateikta Js tinklo administratoriaus nurodymuose.
8. Po ssii turt bti matomas laukas Veiksena. Veiksena lnfrastruktra
reikia, kad Js jungtumts prie belaidio marrutizatoriaus arba priei-
gos tako. Tai labiausiai paplitusi veiksena belaidiams tinklams. Ad-
hoc yra tiesioginio kompiuterio su kompiuteriu susijungimo veiksena ir
naudojama tik ypatingais atvejais.
c. lango :n||o +orJo: redagavimas kortelje Belaidis saugumas gali
tekti paredaguoti lauk Sauga, kad jis bt nustatytas tinkamai. Pasi-
rinkimas Nra reikia, kad naudojate atvir tinkl be jokio saugumo.
Kitiems pasirinkimams gali reikti kiek skirtingos papildomos informaci-
jos
vrv o/1z8 bit raktas yra senesnio tipo saugumo nuostata vis
dar naudojama kai kuriuose belaidiuose tinkluose. Jei Js tinklas
naudoja saugumo reim, Jums reiks vesti rakt lauke Raktas,
kuris turt pasirodyti po to, kai pasirinksite reim.
vrv 1z8 bit slaptaodis yra ta pati sena saugumo nuostata kaip ir
apraytoji aukiau. Visgi, vietoje rakto, tinklo administratorius Jums
turt bti pateiks tam tikr tekst slaptaod prisijungimui prie
tinklo. Kai pasirinksite saugumo reim, reiks vesti Js slaptaod
laukelyje Raktas.
vvA & vvAz asmeninis yra labiausiai paplit saugumo reimai
belaidi tinkl ryiuose namams ir verslui. Kai pasirinksite reim,
reiks vesti slaptaod lauke Slaptaodis.
Jei Js tinklo administratorius reikalauja naudoti ii~i, Dinaminio
wii, arba wi~ & wi~: industrinis, saugumo nuostatas, Jums reiks
paprayti administratoriaus pagalbos kongruojant iuos saugumo
reimus.
Darbas su Ubuntu c
1o. Kortelje ivy parametrai galbt reiks pakeisti nuostat, pateikt lau-
kelyje Metodas, i Automatinis (inci) Rankinis, arba kakur kit
i metod. Kaip rankiniu bdu nurodyti statinius adresus informacija
pateikta ankstesniame skyriuje apie laidinio tinklo ryius.
11. Kai baigsite ryio redagavim, spustelkite Pritaikyti mygtuk, kad
isaugotumte pakeitimus ir uvertumte lang. Js galite paspausti
Ataukti mygtuk, jeigu norite uverti lang neisaugant pakeitim.
1:. Nordami ubaigti redagavim ir grti prie darbastalio, paspauskite
mygtuk Uyerti lange Tinklo ryiai.
Nauji nustatymai turt sigalioti ikart po pakeitim.
Kiti prisijungimo bdai
Yra ir kit bd prisijungti prie tinklo naudojant Ubuntu.
Per program NetworkManager (Tinklo ryiai), Js taip pat galite kon-
gruoti mobiliojo plaiajuosio ryio nustatymus, kad iliktumte prisijung
prie interneto per savo mobilj telefon arba per kitus mobili duomen
srauto tiekjus.
Taip pat galite jungtis prie isi (Digital Subscriber lines Skaitmenins
Abonentins linijos) linij, kurios yra vienas i metod prisijungti prie
interneto, naudojanios telefono linijas ir isi modem.
Naudojant program Tinklo ryiai (NetworkManager) taip pat galima vr vra Virtualus privatus tinklas. ir
kartais naudojamas. kad padt apsaugoti
rvius. rst vra Skaitmenins Abonentins
Linijos. tam tikras plaiajuosio interneto
rvio tipas.
umegzti vix (Virtualaus privataus tinklo) ry. ie ryiai danai naudojami
saugaus ryio umezgimui darbovietse.
Nurodymai kaip umegzti mobilj plaiajuost, vix, arba isi ry nepa-
tenka io vadovo apimt.
Narymas internete
Prisijung prie interneto, galsite naryti jame, naudodamiesi Ubuntu.
Mozilla lirefox yra interneto narykls programa numatyta interneto nary-
mui Ubuntu operacinje sistemoje.
Firefox paIeidimas
lirefox paleidimui spauskite meniu Programos Internetas Firefox Nordami nustatvti kitas klaviatros
nuorodas arba pakeisti nuorod Firefox
paleidimui. eikite meniu Sistema
Nustatymai KIavi susiejimai.
Web Browser. Jei Js klaviatroje yra www mygtukas, paspausti j, kad
paleistumte lirefox.
Narymas interneto tinkIaIapiuose
Pradios pusIapio perira
Paleidus lirefox, bus atvertas numatytasis nam tinklalapis. Pagal numa-
tym, Js matysite Ubuntu pradios tinklalap.
Nordami greitai patekti nam tinklalap, paspauskite Alt+Home.
Kito tinkIaIapio atvrimas
Nordami nueiti nauj interneto puslap, veskite to puslapio interneto tat vra odi uniform resource locator
ir vvv vra odi world wide web
trumpiniai.
o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
+.; pav. Numatvtasis Ubuntu nam
puslapis Firefox interneto narvklei.
adres (dar inom kaip uii) adreso lauk. uii adresai daniausiai pra-
sideda su hup// po, kuri seka vienas ar keli vardai, nurodantys adres.
Vienas tokio adreso pavyzdys yra http//www.ubuntu.com/.
+.8 pav. Galite vesti internetinio puslapio
adres arba atlikti paiek internete
ravdami adreso lauke.
Nordami atverti puslap
1. Paspauskite ant adreso lauko, kad pasirinktumte ten esant uii adres.
:. veskite puslapio, kur norite aplankyti, uii adres. uii adresas, kur
vedate, pakeiia bet kok tekst jau esant adreso lauke.
+. Paspauskite Enter.
Greitam uii parinkimui i adreso lauko, spauskite klavi kombinacij 1aip pat galite paspausti klaviatros klavi
F6. kad greitai pasirinktumte adreso lauk
Firefox programoje.
Ctrl+L.
Jei neinote uii adreso, pamginkite vesti k nors bdingo tam pus-
lapiui, kur norite aplankyti (pavyzdiui, pavadinim arba raktin, artim
paiekai od), adreso lauke ir paspauskite klaviatros klavi Enter. Pa-
gal pasirinkt raktin od bus atlikta paieka Js pasirinktame paiekos
variklyje (iekyklje) Google pagal numatym ir nukreips Jus puslap,
kuris bus pirmasis paiekos rezultatas.
Darbas su Ubuntu 1
Nuorodos paspaudimas
Dauguma internetini puslapi turi nuorod, kurias Js galite spustelti
ir patekti kitus puslapius.
Nordami paspausti nuorod
1. Uvedus pels ymekl ant nuorodos jis pasikeis rankos su rodomuoju
pirtu form. Dauguma adres nuorod paymtos apatiniu brkniu,
taiau galite surasti ir mygtuk ar paveiksllio formos nuorod.
:. Paspauskite nuorod vien kart. Kai lirefox aptiks nuorodos rodom
puslap, jo atsiuntimo bsenos informacija bus atvaizduojama lango
apaioje.
Grti apIankytus tinkIaIapius
Jei norite aplankyti puslap, kur matte anksiau, tai atlikti galite keliais Vaikiojimui pirmvn ir atgal taip pat
galima naudoti klavi kombinaci
jas Alt+Left norint grti atgal arba
Alt+Right norint eiti pirmvn.
bdais.
Nordami grti arba eiti pirmyn vien puslap, spauskite mygtuk Atgal
arba mygtuk Pirmyn.
Nordami sugrti atgal arba eiti pirmyn daugiau nei vien puslap,
spauskite ant mao trikampio esanio alia mygtuko Pirmyn. Turtumte
ivysti nesenai aplankyt puslapi sra. Nordami grti atitinkam
puslap, pasirinkite j i srao.
Nordami pamatyti kokie uii adresai buvo vedami adreso juostoje,
spauskite adreso lauko pabaigoje esani, emyn nukreipt, rodykl.
Nordami atlikti reikiamo puslapio perir, pasirinkite jo nuorod i
pasirodiusio srao.
Nordami pasirinkti i puslapi aplankyt io seanso metu, atverkite
meniu urnalas ir pasirinkite i srao esanio meniu apaioje.
Nordami pasirinkti i puslapi, aplankyt per kelet pastarj seans,
atverkite meniu urnalas ir pasirinkite Rodyti yis urnal. lirefox
turt atidaryti lang Ardyvas, kuris pateiks aplank sra. Spauskite
ant aplank, kad perirtumte j turin arba puslapi pavadinimus,
kuriuos aplankte praeityje. Spauskite ant puslapio pavadinimo, kad j
perirtumte.
TinkIaIapio atsisiuntimo sustabdymas ir atsiuntimas i naujo
Jei puslapis siuniamas per ilgai arba nebenorite jo irti spauskite
mygtuk Stabdyti.
Nordami i naujo atsisisti esam puslap arba gauti naujausi jo ver-
sij, spauskite mygtuk tinklalap atsisti i naujo arba klaviatros
klavi kombinacij Ctrl+R.
Nauj Iang atvrimas
Kartais, gali prisireikti daugiau nei vieno narymo lango. Tai padeda
geriau organizuoti savo narymo seans, arba atskirti interneto puslapius,
kuriuos irite skirtingais tikslais.
Nordami atverti nauj lang galite pasinaudoti dviem bdais
Meniu juostoje pasirinkite Failas ir tada pasirinkite Naujas langas.
: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Paspauskite Ctrl+N
Atsivrus naujam langui, j galima bus naudoti kaip ir pirmj skaitant
narym ir korteli atvrim.
Nuorodos atvrimas naujame Iange
Kartais galite norti paspausti ant nuorodos, kad nueitumte kit pus-
lap, bet nenorite udaryti pirmiau atverto puslapio. Taip padarysite atvr
norim nuorod naujame, jai skirtame, lange.
Yra du nuorodos atvrimo savame lange bdai
Paspauskite deiniuoju pels mygtuku ant nuorodos, kad atvertumte
iokant meniu. Pasirinkite i meniu punkt Atyerti saistom objekt
naujame lange. Naujame lange bus atvertas puslapis kur rodo Js
paspausta nuoroda.
Nuspauskite klaviatroje Shift klavi ir jo neatleisdami paspauskite ant
nuorodos. Tai taip pat atvers puslap naujame lange.
Narymas naudojant korteIes
Jei norite aplankyti daugiau nei vien puslap vienu metu, galite vykdyti Ctrl+Tab klavi kombinacija leidia
greitai persijungti tarp skirting korteli.
nor\m novJo]on |ore|e:.
Narymas naudojant korteles leidia jums atverti kelet tinklalapi vie-
name lirefox lange. Tai leidia sutaupyti Js darbastalio viet neatveriant
kiekvieno tinklalapio atskirai. Galsite atverti, udaryti ar atsisti tinklalap
i naujo neperjungiant kito lango.
Naujos korteIs atvrimas
Yra trys tuios kortels atvrimo bdai
Spragtelkite ant mygtuko Atyerti nauj kortel, kuris yra paskutins
kortels deinje pusje.
Meniu juostoje pasirinkite Failas ir tada pasirinkite Nauja kortel.
Paspauskite Ctrl+T.
Kai sukuriate nauj kortel, joje rodomas tuias puslapis su suakty-
vintu adreso lauku. veskite interneto puslapio (uii) adres ar kit paiekos
termin, kad atvertumte puslap naujoje kortelje.
Nuorodos atvrimas jai skirtoje (savoje) korteIje
Jei norite paspausti ant nuorodos, bet nenorite palikti dabar peririmo
puslapio, tai galite atverti nuorod jai skirtoje (savoje) kortelje.
Yra daug bd kaip atverti nuorod jai skirtoje (savoje) kortelje
Jei Js pel turi vidurin mygtuk arba ratuk, tai paspauskite ant nuo-
rodos viduriniu mygtuku arba ratuku. Turt atsiverti nauja kortel su
puslapiu kur rodo Js paspausta nuoroda.
Paspauskite ant nuorodos kairiuoju pels mygtuku ir neatleiskite pels
mygtuko. Tempkite nuorod tui viet korteli juostoje ir atleiskite
pels mygtuk. Turt atsiverti nauja kortel su norimu puslapiu ( kur
rodo nutempta nuoroda).
Darbas su Ubuntu +
Nuspauskite ir laikykite mygtuk Ctrl tuo pat metu spausdami kairiuoju
pels mygtuku ant nuorodos. Bus atverta kortel su norimu puslapiu.
Spauskite dein pels mygtuk ant nuorodos, kad atvertumte iokant
meniu. Pasirinkite meniu punkt Atyerti saistom objekt naujoje
kortelje. Atsivers nauja kortel, kurioje bus rodomas norimas puslapis.
Paspauskite ant nuorodos abiem pels mygtukais kairiuoju ir deiniuoju.
KorteIs uvrimas
Baig naryti puslap, atvert naujoje kortelje, galite i kortel uverti.
Yra keturi kortels uvrimo bdai
Spragtelkite ant mygtuko Uyerti, kuris yra kortels deinje pusje.
Meniu juostoje pasirinkite Failas ir tada pasirinkite Uyerti kortel.
Paspauskite viduriniu pels mygtuku arba pels ratuku (jei tok turite)
ant kortels, kuri norite uverti.
Paspauskite Ctrl+W
Paspauskite ant kortels abiem pels mygtukais.
Uvertos korteIs atkrimas
Kartais per klaid galite uverti t kortel, kurios nenorjote uverti, arba
tiesiog panorsite grinti kortel, kuri nesenai udarte.
Kad sugrintumte kortel, kuri uvrte, atlikite vien i i veiksm
Meniu juostoje atverkite meniu urnalas, pasirinkite Paskiausiai u-
yertos kortels ir tada pasirinkite kortels, kuri norite atstatyti, pavadi-
nim.
Paspauskite klaviatros klavi kombinacij Ctrl+Shift+T, kad i naujo
atvertumte nesenai uvert kortel.
KorteIi idstymo tvarkos keitimas
Nordami perkelti kortel kit viet, nutempkite j kur norite, naudo-
dami pel. Nuspauskite ant kortels ir neatleisdami tempkite j nauj viet
korteli juostoje. Kol tempsite, lirefox narykl rodys ma indikatori, kur
bus perkelta kortel.
Perkeliant kortel nauj lang. puslapis
gali bti krautas i naujo. Visada isaugo
kite savo darb prie atlikdami perklim.
KorteIs perkIimas tarp Iang
Jei esate atvr daugiau nei vien interneto narykls lirefox lang, galite
perkelti atvert kortel kit lang. Taip pat galite atskirti kortel taip, kad ji
pati tapt atskiru langu.
Nordami perkelti kortel i vieno interneto narykls lirefox lango
kit, jau atvert lang, paspauskite kairiuoju pels mygtuku ant kortels ir
neatleisdami tempkite korteli juost kitame lirefox lange. Kai atleisite
pels mygtuk, kortel bus prikabinta prie naujo lango.
Nordami ikelti kortel nuosav kortels lang, paspauskite kairiuoju
pels mygtuku ant kortels ir neatleisdami tempkite kortel emyn, po
korteli juosta. Kai atleisite pels mygtuk, kortel virs nauju, atskiru langu.
Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Paieka
Galite atlikti paiek iniatinklyje ar kitose kolekcijose tiesiog i lire-
fox interneto narykls, net neaplank paiekos variklio (iekykls) nam
puslapio.
Pagal numatytuosius nustatymus, lirefox interneto narykl atliks pa-
iek iniatinklyje naudodama Google paiekos varikl (iekykl).
Paieka internete
Nordami atlikti paiek iniatinklyje per lirefox interneto narykl,
veskite kelet odi lirefox paiekos juostoje.
Pavyzdiui, jeigu norite rasti informacijos apie U|vnv
1. Spauskite ant Paiekos lauko.
:. veskite fraz Ubuntu. Js vedamas tekstas pakeis bet kok tekst jau
esant paiekos juostoje.
+. Paspauskite Enter nordami pradti paiek.
Paiekos rezultatai odiui Ubuntu turt pasirodyti lirefox lange.
Paiekos varikIio (iekykIs) pasirinkimas
+., pav. ia pateikiami kiti. pagal nu
matvtuosius nustatvmus galimi naudoti.
paiekos varikliai (iekvkls) i Firefox
paiekos juostos.
Jei nenorite naudoti Google kaip savo iekykls (angl. seard engine -
paiekos variklio), paiekos lauke galite pakeisti iekykl, kuri naudoja
lirefox interneto narykl.
Ubuntu nam puslapio paiekos laukas
naudoja Google pagal numatvtuosius
nustatvmus. bet prads naudoti Yahoo.
jei paiekos lauke bus pasirinktas Yahoo
paiekos variklis (iekvkl).
Nordami pakeisti paiekos varikl (iekykl), paspauskite ant piktogra-
mos kairje paiekos lauko pusje. l pateikiamo srao pasirinkite vien
i kit paiekos varikli (iekykli). Kai kurie paiekos varikliai (iekyk-
ls), tokie kaip Google, vykdo paiek visame iniatinklyje, kiti tuo tarpu,
pavyzdiui, Amazon.com, vykdo paiek tik konkreiuose puslapiuose.
!nterneto pusIapyje paymt odi paieka iniatinkIyje
Kartais prisireikia atlikti paiek pagal fraz rast interneto puslapyje.
Uuot kopijav ir klijav fraz paiekos lauk, galite pasinaudoti lirefox
Darbas su Ubuntu
galimybe iniatinklyje atlikti paiek pagal odius paymtus interneto
puslapyje.
1. lnterneto puslapyje kairiuoju pels mygtuku paymkite reikiamus
odius.
:. Paymkite tekst, paspauskite deiniuoju pels mygtuku vir jo, kad at-
vertumte iokant meniu. Pasirinkite meniu punkt Iekoti |Iekykls
payadinimas] |Js paymti odiai].
lirefox turt atverti nauj kortel su paiekos rezultatais pagal Js
paymtus odius, kuriuos rado iuo metu pasirinktas paiekos variklis
(iekykl).
Paieka pusIapyje
+.1o pav. Galima vvkdvti paiek interneto
puslapiuose naudojant paiekos rank
vadinam Paiekos ranki juosta.
Tiktina, kad norsite iekoti kokio nors konkretaus teksto tame inia-
tinklio puslapyje, kur peririte. Nordami rasti tekst iuo metu periri-
mame puslapyje, naryklje lirefox atlikite iuos veiksmus
1. Paspauskite klaviatros klavi kombinacij Ctrl+F arba pasirinkite
meniu Taisa Iekoti, kad atvertumte laukel Paiekos ranki juosta
narykls lirefox apaioje.
:. Paiekos ranki juostoje, laukelyje Iekoti, veskite norim rasti tekst.
Paieka automatikai pradedama vykdyti vos tik vedus pirm simbol
laukel.
+. Vos tik puslapyje bus rastas teksto atitikmuo, Js galite
Paspausti mygtuk Tolesnis, nordami rasti tekst esant emiau, nei
dabartin ymeklio pozicija.
Paspausti mygtuk Ankstesnis, nordami rasti tekst esant aukiau
dabartins ymeklio pozicijos.
Paspausti mygtuk Visk parykinti, nordami paymti visus rastus
paiekos odius dabartiniame puslapyje.
Pasirinkti yms langel Skirti didisias ir masias raides, nor-
dami apriboti paiek taip, kad bt atrenkamas tekstas, lygiai toks,
kok j vedte (skiriant didisias ir masias raides).
Nordami dar kart rasti t pat od ar fraz, paspauskite klavi F3 arba
i meniu juostos pasirinkite meniu Taisa Iekoti toliau.
iniatinkIio pusIapi perira visame ekrane
Nordami ekrane matyti daugiau interneto turinio, galite naudoti V::o
e|rono re:m. Viso ekrano reimas sumaina lirefox ranki juostas vien
ma ranki juost. Viso ekrano reimo jungimui pasirinkite i meniu
Rodymas Visas ekranas arba spauskite klaviatros klavi F11.
e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
PusIapi kopijavimas ir isaugojimas
lnterneto naryklje lirefox galima nukopijuoti puslapio dal (taip ga-
lsite j vliau kur nors klijuoti) arba isaugoti puslap ar jo dal kaip fail
savo kompiuteryje.
PusIapio daIies kopijavimas
Nordami nukopijuoti tekst i puslapio
1. Paymkite tekst ir/arba paveiksliukus pels kairiuoju klaviu.
:. Pasirinkite meniu Taisa Kopijuoti i meniu ranki juostos arba spaus-
kite klaviatros klavi kombinacij Ctrl+C.
Galite klijuoti tekst kitas programas.
Nordami i puslapio nukopijuoti tekst ar paveiksllio (uii) nuorod
1. Uveskite rodykl vir nuorodos ar paveiksllio.
:. Paspauskite deinj pels mygtuk ant nuorodos arba paveiksllio, kad
atvertumte iokant meniu.
+. Pasirinkite meniu punkt Kopijuoti saito adres.
Galite klijuoti nuorod kitas programas arba lirefox adreso lauk.
Viso pusIapio ar jo daIies isaugojimas
Nordami isaugoti vis lirefox narykls puslap
1. Pasirinkite meniu juostoje Failas Isaugoti puslap kaip. lirefox turt
atverti lang lsaugoti kaip.
:. Pasirinkite puslapio isaugojimo viet.
+. veskite puslapio failo vard ir spustelkite mygtuk Isaugoti.
Nordami isaugoti paveiksliuk i puslapio
1. Uveskite pels ymekl vir paveiksliuko.
:. Paspauskite deinj pels mygtuk, kad atvertumte iokant meniu.
+. Pasirinkite meniu punkt rayti payeiksl kaip. lirefox turt atverti
lang Paveikslo raymas.
. Pasirinkite paveiksllio isaugojimo viet.
. veskite paveiksllio failo vard ir spustelkite mygtuk Isaugoti.
Pradios (nam) pusIapio keitimas
Pagal numatym, lirefox rodys Ubuntu pradin puslap, kai paleisite
lirefox narykl. Jei teikiate pirmenyb kitam puslapiui ir norite j atverti
startavus lirefox, tai Jums reiks pakeisti nam (pradios) puslapio nuosta-
tas.
Galite nurodvti kelet pradios (nam) pus
lapi. J adresus veskite teksto laukelvje
Nam pusIapis. atskirdami adresus ver
tikaliu brkniu taip atskirti puslapiai
bus atveriami naujoje kortelje
Nordami pakeisti nam (pradios) puslap, atlikite iuos veiksmus
1. Nueikite t puslap, kur nortumte naudoti kaip savo naujj nam
(pradios) puslap.
:. l meniu juostos pasirinkite meniu punkt Taisa Nuostatos.
Darbas su Ubuntu ;
+.11 pav. Js galite pakeisti Firefox nuosta
tas iame lange.
+. Kortels Bendrosios nuostatos skyriuje Paleistis (ji rodoma pagal
numatym), paspauskite ant iuo metu atyerti tinklalapiai. Jei buvote
atvr daugiau nei vien kortel, tai visos kortels bus atveriamos pasi-
leidus lirefox programai. Jei teikiate pirmenyb atverti vien tinklalap,
uverkite visas kitas korteles ir pakartokite :- ingsnius.
. Paspauskite mygtuk Uyerti.
Atsisiuntimo nuostatos
Atsisiuntim langas rodo iuo metu
vvkstani fail siuntimosi progres.
bei pateikia praeitvje parsisist fail
sra. Jis gali bti naudojamas atidarvti
parsistus failus arba pakartotinai atsisisti
jau kart sistus failus.
Meniu Taisa Nuostatos galite pakeisti kaip lirefox interneto narykl
turt elgtis su atsisiuniamais failais. Galite nurodyti, kur lirefox turt
talpinti failus arba paklaust saugojimo vietos kiekvieno siuntimosi metu.
Taip pat galima nustatyti kaip turi elgtis lirefox atsiuntimo langas. At-
siuntimo langas gali bti visikai paslptas arba pasislpti, kai siuntimas
baigiamas.
ymeIs
Narydami internete Js galite panorti sugrti tam tikrus puslapius be
btinybs atsiminti j uii adresus.
lirefox naryklje galima sukurti oJre:\n, kuriame bus isaugomi
norim puslapi adresai, kad vliau galtume sugrti ir naryti savo pasi-
rinktus interneto tinklalapius.
TinkIaIapio adreso isaugojimas
Apsilank puslapyje galite isaugoti jo adres traukdami j adresyn.
Yra du bdai norimam puslapio adresui isaugoti adresyne
8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
l meniu juostos pasirinkite Adresynas ir tada rayti adresyn. Bus
atvertas naujas langas. Jame veskite tinklalap apibdinant pavadinim
ir paspauskite ant mygtuko rayti.
Paspauskite klaviatros klavi kombinacij Ctrl+D. Pasirodys iokantis
langas. Jame veskite apibdinant ymels pavadinim ir paspauskite ant
mygtuko Baigti.
Kaip nueiti adresyne isaugot tinkIaIap
Nordami aplankyti puslap, kurio adres isaugojote adresyne, atver-
kite meniu Adresynas i meniu juostos ir tada pasirinkite savo nurodyt
tinklalapio pavadinim. lirefox interneto narykl turt atverti tinklalap
dabartinje kortelje.
To: o vo|:mo o:ov:: ||o+:oro: ||o+: |om|:noc:] Ctrl+B, |oJ |
oroJ\o: +:: oJre: :roo: |o:r]e nor\||: |onvo v:]e. Po:ov:|:e
||o+:oro: ||o+: |om|:noc:] Ctrl+B Jor |or, |oJ :ro o:|vme.
ymeIs paaIinimas
Jei norite itrinti anksiau sukurt adres, meniu juostoje atverkite meniu
Adresynas ir paspauskite deiniuoju pels mygtuku ant to tinklalapio pava-
dinimo. lirefox atvers iokant meniu, kuriame Js galite pasirinkti punkt
Paalinti tinklalap. Dabar Js adresas bus itrintas.
!storija
Kai Js narote internete, lirefox narykl isaugo Js narymo istorij.
Tai leidia Jums sugrti tinklalap, kur neseniai aplankte, be poreikio
siminti uii arba isaugoti io tinklalapio adres.
Nordami pamatyti naujausius narymo istorijos raus i meniu juostos
atverkite meniu urnalas. Meniu turt bti rodoma keletas paskutini
puslapi, kuriuos perirjote. Pasirinkite vien i j, kad vl j sugrtu-
mte.
Nordami pamatyti, kuriuos tinklalapius aplankte neseniai, paspauskite
klaviatros klavi kombinacij Ctrl+H. lirefox kairje narykls lango
pusje atvers onin juost, kurioje isaugota narymo istorija suskirstyta
tokias kategorijas iandien, Vakar, Pastarosios ; dienos, is m-
nuo, paskutinius e mnesius (ivardintus mnuo po mnesio) ir galiausiai
Senesni nei e mnesiai.
Paspauskite ant vienos i i dat kategorij, kad j iplstumte. Tada
bus parodyti puslapiai aplankyti per period. Tada, kai surasite reikiam
tinklalap, paspauskite ant jo pavadinimo ir j vl atversite.
Taip pat galite iekoti tinklalapio pagal jo pavadinim. veskite kelet
raidi arba vis od laukel Iekoti, esant urnalo lango onins juos-
tos viruje. Tada onin juosta turt parodyti tinklalapi sra, kuri
pavadinimai atitinka Js paiekos odius. Paspauskite ant tinklalapio
pavadinimo, kad j vl aplankytumte.
Jei norite vl paslpti onin juost, dar kart paspauskite klaviatros
klavi kombinacij Ctrl+H.
Darbas su Ubuntu c
Privai duomen paaIinimas
Kartais galite norti itrinti visus privaius duomenis, kuriuos interneto
narykl lirefox isaugo apie Js narymo istorij. Nors ie duomenys yra
saugomi tik Js kompiuteryje, Js galbt norsite juos paalinti, jei su kuo
nors dalinats prieiga prie savo kompiuterio.
Nordami itrinti savo asmeninius duomenis, meniu juostoje atverkite
meniu Priemons ir pasirinkite punkt Valyti urnal. lpleiamajame
srae Paalinti raus, pasirinkite kokio laikotarpio duomenis lirefox
narykl turt itrinti.
Jei norite labiau valdyti k itrinate, paspauskite ant mygtuko Isamiau,
kad ivystumte sra galimybi.
Kai baigsite, paspauskite mygtuk Valyti.
Naudojimasis kita interneto narykIe
+.1: pav. Pagal numatvm naudojam
narvkl galite nurodvti naudodami rank
Pageidaujamos programos. Nordami
juo pasinaudoti. atverkite meniu Sis-
tema Nustatymai Pageidaujamos
programos.
Jei diegsite kit interneto narykl savo kompiuteryje, galbt nor-
site naudoti j kaip numatytj interneto narykl, kad ji bt atveriama
kiekvien kart, kai paspaudiate ant nuorod elektroniniuose laikuose,
greitj inui programose ir kitose vietose.
Nordami pakeisti pageidaujam naudoti interneto narykl, Ubuntu
pagrindinje meniu juostoje atverkite meniu Sistema. Tada i meniu pasi-
rinkite Sistema Nustatymai Pageidaujamos programos. Ubuntu turt
atverti lang Pageidaujamos programos.
Skyriuje iniatinklio narykl, pasirinkite nauj pageidaujam inia-
tinklio narykl ir paspauskite mygtuk Uyerti.
EI. pato skaitymas ir krimas
Ubuntu operacinje sistemoje sisti ir gauti elektroninius laikus ga-
lima naudojantis pato programa lvolution. i program galima paleisti
pasirinkus meniu Programos Ratin Eyolution patas ir kalendorius.
eo Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Papildomai, programa lvolution gali padti tvarkyti Js kontakt s-
ra, kalendori bei uduoi sra.
Nor: rovrom F+o|v:on vo|:mo novJo: :v Jovve|:v :nerne:n:o oo
:::em, o|: |o: Yo|oo! Mo:|, Homo:| :r Gmo:|, o:ov }: vo|:e e:|:
:rmen\| r:e:vo: r:e ] o::novJo]on :nerneo nor\||e F:re[o:.
Pirmasis programos EvoIution paIeidimas
Pirm kart paleidiant program lvolution Jums teks j sukongruoti,
kad galtumte prisijungti prie savo elektroninio pato paskyros.
Startavus programai turtumte pamatyti lang lvolution srankos
pagelbiklis, sveikinant pradjus naudotis lvolution. Kongravim tsite
paspaud mygtuk Pirmyn.
Toliau, lange Atkurti i atsargins kopijos programa silys atkurti
nuostatas i atsargins kopijos. Kadangi tai pirmas kartas, kai naudojats ia
programa, ingsn galite praleisti paspaud Pirmyn.
Sekaniame lange Tapatyb Jums reiks vesti savo vard, pavard ir
norim naudoti el. pato adres. laukelyje Vardas ir payard veskite savo
vard ir pavard, laukelyje El. pato adresas veskite savo el. pato adres.
Galima vesti ir papildom informacij, taiau tai nra btina. Baig vesti
duomenis spauskite mygtuk Pirmyn.
Turtumte matyti lang Pato gavimas. iame lange programai lvo-
lution tursite nurodyti el. pato serveri duomenis. Jeigu neinote ios
informacijos, Jums teks pasiklausti savo tinklo administratoriaus arba sui-
noti i savo elektroninio pato tiekjo.
labiausiai paplit du elektroninio pato ryio protokolai i~i ir ioi. Jie
aprayti emiau. Darbovietse kartais naudojami kitokie tipai, tokie kaip
Microson lxdange ar Novell GroupWise (daugiau informacijos apie iuos
ryio protokolus rasite programos lvolution dokumentacijoje, pasiekiamoje
per meniu inynas Turinys).
!MAP ryio nustatymas
i~i ryio protokolas leidia valdyti elektronin pat nuotoliniu bdu
el. patas ir aplankai laikomi js elektroninio pato serveryje, taiau lvolu-
tion leidia tiesiogiai perirti, redaguoti ir itrinti inutes bei aplankus.
Jei Js elektroninio pato tiekjas rekomenduoja naudotis i~i ry-
iu, tai isiskleidiamajame srae Seryerio tipas pasirinkite IMAP. lau-
kelyje Seryeris veskite interneto adres ar pato serverio uii adres,
pvz., imap.payyzdys.lt. laukelyje Naudotojo yardas veskite naudo-
tojo vard, kur naudojate prisijungimui prie el. pato sistemos, pvz., jo-
nas.x.naudotojas ar jonas.x.naudotojaswpayyzdys.lt (veskite taip, kaip
nurodyta el. pato tiekjo tinklalapyje).
Js elektroninio pato tiekjas gali nurodyti saugumo nustatymus,
kuriuos btina naudoti norint gauti el. laikus. Jeigu js ryiui nereikia
saugumo, srae Naudoti saugi jungt palikite parinkt parinkt Be ifra-
yimo. Kitu atveju pasirinkite parinkt 1is ifrayimas arba ssi ifrayimas
(remkits el. pato tiekjo instrukcijomis).
Darbas su Ubuntu e1
Pasirink ias nuostatas spauskite mygtuk Pirmyn ir pereisite prie
lango Gavimo parinktys. Nors ir yra normalu nepaymti joki parinki,
taiau Jums gali praversti parinktis Automatikai iekoti naujo pato, kad
programa lvolution automatikai ir reguliariai tikrint elektronin pat.
Baig nustatyti parinktis spustelkite mygtuk Pirmyn ir pereisite
sekant lang.
POP ryio nustatymas
ioi ryio protokolas leidia lokaliai valdyti elektronin pat programa
lvolution prisijungs prie Js elektroninio pato tiekjo, parsis visus naujai
gautus laikus ir patalpins juos kompiuteryje esanius aplankus. laikai
bus itrinti i serverio.
Jei Js elektroninio pato tiekjas rekomenduoja naudotis ioi ry-
iu, tai isiskleidiamajame srae Seryerio tipas pasirinkite POP. lau-
kelyje Seryeris veskite interneto adres ar pato serverio uii adres,
pvz., pop.payyzdys.lt. laukelyje Naudotojo yardas veskite naudo-
tojo vard, kur naudojate prisijungimui prie el. pato sistemos, pvz., jo-
nas.x.naudotojas arba jonas.x.naudotojaswpayyzdys.lt.
Js elektroninio pato tiekjas gali nurodyti saugumo nustatymus,
kuriuos btina naudoti norint gauti el. laikus. Jeigu js ryiui nereikia
saugumo, srae Naudoti saugi jungt palikite parinkt parinkt Be ifra-
yimo. Kitu atveju pasirinkite parinkt 1is ifrayimas arba ssi ifrayimas
(remkits el. pato tiekjo instrukcijomis).
Pasirink ias nuostatas spauskite mygtuk Pirmyn ir pereisite prie
lango Gavimo parinktys. Nors ir yra normalu nepaymti joki parinki,
taiau Jums gali praversti parinktis Automatikai iekoti naujo pato, kad
programa lvolution automatikai ir reguliariai tikrint elektronin pat.
Js taip pat galite norti sureguliuoti laik talpyklos parinktis, kuriuos
nulemia k lvolution daro po el. laik parsiuntimo Js kompiuter. Pa-
sirinkus parinkt Palikti laikus seryeryje, programa parsiuniamus laikus
paliks el. pato sistemoje (kitu atveju laikai bt itrinami i sistemos). Tai
leis Jums vl parsisisti tuos paius laikus kit kompiuter. Pasirinkus pa-
rinkt Itrinti po ; dien, programa automatikai kas septint dien itrins
visus laikus. Dien skaii, po kurio programa automatikai itrina laikus,
galima reguliuoti.
Baig nustatyti parinktis spustelkite mygtuk Pirmyn ir pereisite
sekant lang.
Siuntimo parinki nustatymas
Sekantis langas turt bti Pato siuntimas. ia Jums teks sukong-
ruoti el. laik siuntim per Js elektroninio pato tiekj.
labiausiai paplits siuntimo ryio protokolas yra s1i. Jis yra parinktas
pagal numatym.
laukelyje Seryeris raykite isiunianiojo pato serverio (dar inomo
kaip s1i serveris) adres taip, kaip nurod Js el. pato tiekjas, pvz.,
mail.payyzdys.lt.
Jei Js elektroninio pato tiekjas reikalauja tapatybs nustatymo,
pasirinkite parinkt Seryeris reikalauja patyirtinti tapatyb. Tai yra
e: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
prasta komerciniams elektroninio pato tiekjams. lango srityje Tapa-
tybs nustatymas, isiskleidiamajame srae Tipas pasirinkite tapatybs
nustatymo bd. labiausiai paplits bdas yra ii~ix (grynojo teksto).
emiau, teksto laukelyje Naudotojo yardas veskite naudotojo vard, pvz.,
jonas.x.naudotojas ar jonas.x.naudotojaswpayyzdys.lt.
Js elektroninio pato tiekjas gali nurodyti saugumo nuostatas, kurias
teks naudoti norint sisti elektroninius laikus. Jeigu Js ryiui nenau-
dojamas saugumas, isiskleidiamajame srae Naudoti saugi jungt
nustatykite parinkt Be ifrayimo. Kitu atveju pasirinkite 1is ifrayimas
arba ssi ifrayimas (remkits el. pato tiekjo instrukcijomis).
Pasirink ias parinktis spauskite mygtuk Pirmyn ir pereisite prie se-
kanio lango.
Js paskyros konfigravimo ubaigimas
lange Paskyros tvarkymas veskite paskyr apibdinant pavadinim.
Jeigu programoje lvolution nustatinsite daugiau el. pato paskyr, ia
pateikiamas pavadinimas pads atskirti paskyras tarpusavyje.
Baig spauskite mygtuk Pirmyn. Turt atsiverti langas Baigta. Jeigu
manote, kad vedte teisingas parinktis, srankos kongravimo ubaigimui
spustelkite Pritaikyti. Prieingu atveju spauskite mygtuk Atgal, kad
grtumte ankstesnius langus ir pataisytumte nustatymus, arba mygtuk
Atsisakyti, kad nutrauktumte srankos kongravim ir atmestumte
paskyros nustatymus.
Baigus kongravim programa lvolution gali paklausti ar norite j
padaryti numatytuoju elektroninio pato klientu. Paspauskite Taip, jei
ketinate skaityti ir sisti el. laikus naudojantis ia programa, arba Ne, jei
ketinate diegti ar naudoti kit elektroninio pato program.
Susipainimas su EvoIution darbaIaukiu
Programos lvolution langas yra suskirstytas keturias dalis. Viruje yra
meniu ir ranki juostos. l meniu juostos pasiekiama didioji programos
funkcionalumo dalis. ranki juostoje pateikiamas nuorodos daniausiai
naudojamas funkcijas bei priemones.
Kairje lango pusje yra aplank sraas. Kiekvienas isiuniamas ar
priimamas laikas bus patalpintas viename i io srao aplank.
Kairje lango pusje, po aplank srau yra mygtukai Patas, Kontaktai,
Kalendoriai, Uduotys ir Rateliai. Dirbant su elektroniniu patu yra pa-
rinktas mygtukas Patas. Kiti mygtukai nuveda prie atitinkam programos
lvolution dali.
Deinje lango pusje pateikiamas laik sraas ir periros laukas.
laik srae rodomi visi pasirinktame aplanke esantys ar pritaikyt paie-
kos kriterij atitinkantys laikai. Jeigu iame srae paymtas laikas, jo
turinys rodomas emiau esaniame laiko periros polangyje.
ApIank sraas
Aplank srao pagalba programa lvolution atskiria ir kategorizuoja
elektronin pat. Pirmoji srae esanti aplank grup yra pavadinta iame
Darbas su Ubuntu e+
+.1+ pav. Lvolution leidia jums tvarkvti
pat. kontaktus ir uduotis.
kompiuteryje. Tai yra Js +:e:n:o: aplankai, talpinami tik kompiuteryje.
Jeigu laik gavimui naudojate ioi serverius, visi nauji laikai bus patalpinti
vietiniame aplanke Gauti laikai.
Paspaudus ant bet kurio aplanko jame esantys laikai pasirodys laik
srae.
Kiekvienas i i aplank turi tam tikr paskirt
Aplanke Gauti laikai saugomi ateinantys laikai.
Aplanke Juodraiai saugomi laikai, kuriuos rate, bet dar neisiuntte.
Aplanke Brukalas saugomi laikai, kurie buvo atpainti kaip nepageidau-
tini. Toks patas dar inomas kaip spamas.
Aplanke Paruoti sisti laikomi laikai, kuriuos baigte rayti, bet jie dar
neisisti dl toki prieasi kaip, pavyzdiui, esant lktuve ar kitoje
vietoje be interneto ryio. Nepaisant to, js galite rayti laikus ir spausti
mygtuk Sisti. laikai bus perkelti aplank Paruoti sisti ir bus
isisti kai tik galsite sisti ir priimti laikus. Vos tik galsite sisti ir
gauti laikus, visi iame aplanke esantys laikai bus ikart isisti.
Aplanke Isisti talpinami laikai, kurie buvo skmingai isisti. lsiun-
tus aplanke Paruoti sisti esant laik, jis ikart nukopijuojamas
aplank.
Aplanke ablonai saugomi elektronini laik ablonai. ablonas i
dalies yra laikas, pvz., tuias laikas, kur galima naudoti kaip pagrind
raant kitus laikus.
e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Aplanke iuklin talpinami itrinti laikai. Pagal numatym iuklin
ivaloma kiekvien kart uveriant program lvolution.
Jeigu aplanke yra neperskaityt laik, jo pavadinimas bus parykintas ir
alia (skliausteliuose) bus pateiktas neperskaityt laik skaiius.
Jeigu pato gavimui naudojate i~i server, tai Js nuotoliniai i~i
aplankai bus rodomi aplank srae, po skiltimi iame kompiuteryje.
Kiekvieno aplank srao antrat sutaps su paskyros pavadinimu. Kiek-
viena i~i palaikanti paskyra turs nuosav aplank Gauti laikai, skirt
naujiems laikams.
Aplank srao apaioje programa lvolution pateikia sra Paiekos
aplankai. Tai specials aplankai, kuriuose rodomi pritaikytus paiekos
kriterijus atitinkantys laikai. Daugiau informacijos apie iuos aplankus
rasite skyriuje laik paieka.
ApIank tvarkymas
Js galite kurti papildomus aplankus, palengvinanius naudojimsi
elektroniniu patu.
Kad sukurtumte nauj aplank, atverkite meniu Aplankas ir pasirin-
kite punkt Naujas. veskite norimo sukurti aplanko pavadinim, tada
emiau esaniame srae pasirinkite +:n aplank (kuriamas aplankas bus
nurodyto aplanko poaplankis). Pavyzdiui, jeigu norite aplanke Gauti laikai
sukurti nauj aplank, srae pasirinkite aplank Gauti laikai. Jei pasirink-
site iame kompiuteryje, tai naujasis aplankas bus patalpintas aplank
srae iame kompiuteryje.
Baig rinktis, aplanko sukrimui spustelkite mygtuk Sukurti. Naujasis
aplankas turt pasirodyti pasirinktame aplank srae.
Sukurtuosius aplankus galima perkelti. Nordami tai atlikti, spauskite
ant norimo perkelti aplanko ir neatleisdami pels mygtuko nutempkite j
nauj tvin aplank. Kai tik pels ymeklis parykins nauj tvin aplank,
atleiskite pels mygtuk ir aplankas bus perkeltas.
Js taip pat galite paspausti ant aplanko dein pels mygtuk ir ioku-
siame meniu pasirinkti parinkt Perkelti. Pasirinkite nauj tvin aplank
ir spauskite mygtuk Perkelti.
Aplank galite itrinti spusteldami ant jo deiniu pels mygtuku ir
pasirinkdami parinkt Itrinti. ltrynim patvirtinsite paspausdami mygtuk
Itrinti.
Laik tikrinimas ir skaitymas
EI. pato tikrinimas
Baigus srankos kongravim ar i naujo paleidus program lvolution,
pirmiausia bus bandoma jungtis prie el. pato tiekjo ir patikrinti Js pat.
Norint prisijungti, programai lvolution btina inoti Js el. pato paskyros
slaptaod (programa automatikai prays Js slaptaodio).
lange veskite slaptaod veskite savo slaptaod ir paspauskite Gerai.
Jei norite, kad programa lvolution simint slaptaod ir jo daugiau
neprayt, paymkite parinkt Prisiminti slaptaod.
Darbas su Ubuntu e
+.1 pav. 1apatvbs nustatvmui btina
vesti paskvros slaptaod.
Tada lvolution rodys lang Siuniamas ir gaunamas patas, nurodant
operacijos eig, t.y., kiek laik yra gaunama.
Laik sraas
Virutin dein lvolution lango dalis yra laik sraas. ia galite ma-
tyti pasirinktame aplanke esanius laikus ar laikus, atitinkanius paiekos
kriterijus.
Pagal numatym laik srae kiekvienam laikui rodomi ei infor-
macijos stulpeliai. Pirmasis stulpelis yra perskaityto/neperskaityto laiko
indikatorius. Jei laikas perskaitytas, stulpelyje bus rodoma atverto voko
piktograma. Jei laikas dar nebuvo perskaitytas, iame stulpelyje bus ro-
doma uverto voko piktograma.
Antrasis stulpelis yra prisegt fail indikatorius. Jei prie laiko yra pri-
segtas failas (ar failai), lvolution iame stulpelyje rodys svarls piktog-
ram. Prieingu atveju is stulpelis bus tuias.
Treiasis stulpelis yra svarbumo indikatorius. Jeigu kas nors Jums siunia
laik, paymt kaip aukto svarbumo, lvolution iame stulpelyje rodys
auktuko enkl. Prieingu atveju is stulpelis bus tuias.
Ketvirtajame stulpelyje rodomas laiko siuntjas. iame stulpelyje gali
bti rodomas vardas ir el. pato adresas arba tik el. pato adresas (priklauso
nuo siuntjo nustatym).
Penktajame stulpelyje rodoma laiko antrat.
etajame stulpelyje rodoma laiko isiuntimo data.
Paspaudus ant laiko, jo turinys bus rodomas periros polangyje, esan-
iame po laik srau. Kai tik pasirenkate laik spusteldami ant jo pels
mygtuku, ranki juostoje galite paspausti mygtuk Atsakyti, kad prad-
tumte rayti atsakomj laik siuntjui, arba mygtuk Atsakyti yisiems,
kad pradtumte rayti atsakomj laik siuntjui ir visiems nurodytiems to
laiko gavjams.
ranki juostoje taip pat galite paspausti ant mygtuko iuklin, kad
pasirinkt laik perkeltumte iuklin, arba mygtuk Brukalas, kad
laik perkeltumte aplank Brukalas. Atkreipkite dmes, kad lvolution
arba el. pato serveris kai kuriuos laikus gali automatikai klasikuoti kaip
brukal.
Be ranki juostoje pateikiam mygtuk, js dar galite spustelti ant
laiko deiniu pels mygtuku ir naudotis lvolution pateikiamais veiksmais,
kuriuos galima atlikti su nurodytu laiku.
Kartais gali prireikti atlikti veiksmus keletui laik i karto (pavyzdiui,
itrinti kelet laik ar juos persisti naujam gavjui). Nordami tai atlikti
ee Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
programoje lvolution, prie renkantis kelet laik nuspauskite ir laikykite
klavi Ctrl. Js taip pat galite paspausti ant laiko ir j paymti, tada
nuspausti klavi Shift ir jo neatleid paspausti ant kito laiko tokiu atveju
visi srae tarp pasirinkt laik esantys laikai bus paymti. Paymj
kelet laik spustelkite ant j deiniu pels mygtuku ir atlikite norim
veiksm.
Vir laik srao yra isiskleidiamasis sraas Rodyti ir paiekos pa-
rinktys. Pasinaudodami srao Rodyti ltrais Js galite perirti tik neper-
skaitytus laikus ar laikus su prisegtais failais ir pan.
Paiekos parinktys bus aptartos tolimesniame skyriuje.
Laik perira
Kai pasirenkate elektronin laik, jo turinys yra rodomas periros
polangyje, esaniame po laik srau.
Virutinje periros polangio dalyje rodoma laiko antrat, kurioje
nurodytas siuntjas, gavjai, laiko tema ir isiuntimo data. Po antrate
rodomas laiko turinys.
Jeigu laikas buvo isistas su n1i formatavimu, laiko periros metu Atkreipkite dmes. kad paveikslli
klimas gali bti naudojamas kaip bdas
siuntjui suinoti ar gavote laik. Mes
nerekomenduojame kelti paveiksllius
laikuose. kuriuos tariate esant brukalu.
kai kurie paveikslliai gali bti nerodomi. Trkstam paveikslli rodymui
meniu juostoje atverkite Rodymas ir pasirinkite kelti payeiksllius arba
nuspauskite klavi kombinacij Ctrl+I. Jei Js interneto ryys aktyvus,
trkstami paveikslliai turt bti kelti.
Laik atvrimas
Kartais gali prisireikti vienu metu perirti kelet laik. Nordami tai
atlikti, vietoje irjimo periros polangyje, galite kiekvien laik atverti
atskirame lange.
Kad atvertumte laik atskirame lange, laik srae kairiu pels myg-
tuku dukart spragtelkite ant laiko. Jei reikia, galite grti laik sra ir
tokiu pat bdu atverti kit laik.
Atvertame laiko lange galite naudotis meniu juostos ir ranki juos-
tos parinktimis, tokiomis kaip atsakymas laik, priskyrimas kategorijai,
itrynimas, kit veiksm atlikimas.
Laik paieka
Programoje lvolution yra trys laik paiekos bdai galite naudotis vir
laik srao esania paiekos parinktimi, naudotis sudtingesns paiekos
funkcija arba sukurti paiekos aplank.
Nordami pasinaudoti laik srao paieka, virutiniame deiniajame
laik srao kampe, laukelyje Iekoti veskite iekom tekst ir paspauskite
Enter. laik sraas atsinaujins ir jame bus rodomi tik laikai, kuriuose
yra Js vestas tekstas.
Deiniau paiekos laukelio turtumte pastebti isiskleidiamj sra
su parinktimis Dabartinis aplankas, Dabartin paskyra ir Visos pasky-
ros. Pagal numatym lvolution naudos parinkt Dabartinis aplankas
ir rodys tik pasirinktame aplanke esani laik paiekos rezultatus. Jei
pasirinksite parinkt Dabartin paskyra, lvolution iekos laik visuose
paskyrai priklausaniuose aplankuose, tokiuose kaip aplankai, priklausantys
Darbas su Ubuntu e;
iame kompiuteryje, ir Js i~i aplankai (priklausomai nuo el. pato
srankos nustatym). Jeigu programoje naudojate kelet paskyr, pasirinkus
parinkt Visos paskyros, laik paieka bus vykdoma visose paskyrose.
Jeigu jokie laikai neatitinka vesto teksto, galite paredaguoti tekst
ir pamginti iekoti dar kart. Tam, kad sugrtumte aplanko turinio
rodym, atverkite meniu Paieka ir pasirinkite Iyalyti arba, vietoje to,
laukelyje Paieka itrinkite vis vest tekst ir paspauskite klaviatros
klavi Enter.
Kai kuriais atvejais gali prisireikti atlikti paiek pasinaudojant keletu
kriterij, pvz., iekant laiko, gauto i tam tikro siuntjo su temoje ar laike
nurodytais speciniais odiais. Programoje lvolution tai galite atlikti
pasinaudodami sudtingesns paiekos funkcija.
+.1 pav. Norint nurodvti daugiau paiekos
odi. galite naudotis sudtingesne
paieka.
Nordami naudotis sudtingesne paieka, pasirinkite i meniu Paieka
Sudtingesn paieka. Turt atsiverti langas Sudtingesn paieka.
Vidurinje lango dalyje nurodykite savo paiekos kriterijus, pvz., norint rasti
laikus, gautus i manodraugas(pavyzdys.lt, kuriuose temoje yra pavar-
totas odis valtis, turtumte teksto laukelyje, esaniame alia isisklei-
diamojo srao su parinktimi Siuntjas, vesti manodraugas@pavyzdys.lt
ir teksto laukelyje, esaniame alia isiskleidiamojo srao su parinktimi
Tema, vesti valtis. Tada, prie kiekvienos nereikalingos, t.y., neupildytos
eiluts paspauskite mygtuk Paalinti ir, galiausiai, paiekos atlikimui pa-
spauskite Gerai. laik srae turt bti rodomi tik tie laikai, kurie atitiko
js sudtingesns paiekos kriterijus.
Nurodant sudtingesns paiekos kriterijus, galite spausti ant mygtuko
Pridti slyg ir taip pridsite papildom eilut. Kiekvienos eiluts pra-
dioje esaniuose isiskleidiamuosiuose srauose galite nurodyti kitokius
laukelius, kurie bus tikrinami, o parinktis susideda i galima pakeisti
kitokio tipo parinktis (pvz., prasideda su, baigiasi), kad bt taikomas ki-
toks atitikmens radimo bdas. Daugiau informacijos iekokite lvolution
pagalbos dokumentuose.
Kartais galite norti reguliariai atlikti toki pai paiek, pavyzdiui,
galbt norsite vis laik matyti laikus, gautus i manodraugas(pavyzdys.lt,
nepaisant j talpinimo vietos. Tokio tipo paiekoms programa lvolution lei-
dia kurti paiekos aplankus.
Kad sukurtumte paiekos aplank, meniu juostoje pasirinkite Paieka
e8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Sukurti paiekos aplank pagal paiek. Teksto laukelyje Taisykls pa-
yadinimas veskite naujo paiekos aplanko pavadinim. Tada nurodykite
paiekos kriterijus lygiai taip pat, kaip juos nurodte sudtingesnje paie-
koje. Po kriterijumi pasirinkite kuriuose aplankuose bus atliekama paieka,
pvz., galite pasirinkti Visi vietiniai ir aktyvs nutol aplankai, kad bt
iekoma visuose Js paskyros aplankuose. Baig paspauskite mygtuk
Gerai.
Naujas paiekos aplankas turt bti pridtas aplank srao pabai-
goje esant paiekos aplank sra. Jeigu paspausite ant paiekos aplanko,
turtumte pamatyti visus paiekos kriterij atitinkanius laikus.
!MAP apIank prenumerata
Jeigu el. laik gavimui naudojate i~i, tai kairje lango pusje esan-
iame aplank srae turtumte matyti aplank rinkin, pavadint Js
i~i paskyros pavadinimu. Paskyros aplank srae turt bti rodomi
aplankai Gauti laikai (lnbox), Juodraiai (Drans), Brukalas (Junk) bei kiti.
Jei i~i paskyroje turite kit aplank, Jums reiks juos usiprenume-
ruoti. Usiprenumeravus aplank, lvolution kiekvien kart tikrinant pat
parsis ir to aplanko laikus.
Kad usiprenumeruotumte aplank, meniu juostoje pasirinkite Aplan-
kas Prenumeratos. lvolution turt atverti lang Aplank usisaky-
mai. lsiskleidiamajame srae Seryeris pasirinkite paskyros pavadinim.
Turtumte ivysti paskyrai priklausani aplank sra.
Norim usiprenumeruoti aplank pasirinksite paymdami kairiau jo
pavadinimo esant ymimj langel. Baig spustelkite Uyerti. Aplankai
bus atnaujinti kit kart tikrinant savo pat.
Laik raymas ir atsakymas gautuosius
Naudodamiesi elektroniniu patu tikriausiai neapsiribosite vien tik laik
skaitymu, bet ir, tiktina, norsite atsakyti juos bei rayti naujus laikus.
Nauj Iaik raymas
Nordami rayti nauj laik ranki juostoje paspauskite mygtuk
Nauja. lvolution turt atverti nauj lang pavadinimu Rayti laik.
laukelyje Kam veskite gavjo, t.y., asmens, kuriam siuniate laik,
elektroninio pato adres. Jeigu raote daugiau nei vienam asmeniui, gav-
jus atskirkite kableliais.
Jei kontaktas, kuriam raote, yra Js adres knygoje, j galite nurodyti
tiesiog vesdami jo vard. Pradkite rinkti kontakto vard ir programa
emiau pateiks atitinkani kontaktini asmen sra. lvyd reikiam
kontaktin asmen, spustelkite ant jo el. pato adreso arba pasinaudokite
emyn nukreiptos rodykls klaviu ir adreso pasirinkimui spustelkite
Enter.
Jei norite nusisti laiko kopij kai kuriems kontaktams, j el. pato
adresus veskite laukelyje Kopija (tokiu pat bdu kaip ir laukelyje Kam).
Kontaktai, nurodyti Kam ir Kopija laukeliuose, gaus el. laik ir matys
visus kitus asmenis, kuriems buvo isistas is laikas.
Darbas su Ubuntu ec
Jei norite nusisti el. laik kai kuriems kontaktams neatskleidiant
kit gavj, galite pasinaudoti teksto laukeliu Slapta kopija. io laukelio
rodym galite jungti meniu juostoje pasirink Slaptos kopijos laukas.
laukelis Slapta kopija turt pasirodyti po laukeliu Kopija. Visi laukelyje
Slapta kopija nurodyti gavjai gaus laik, taiau n vienas i j nematys
kit gavj, nurodyt laukelyje Slapta kopija (laukeliuose Kam ir Kopija
nurodyti gavjai bus matomi).
Vietoje el. pato adres ar kontakt vard vedimo Js galite rinktis
kontaktus tiesiogiai i adres knygos. Tai galite atlikti spusteldami ant
mygtuk Kam, Kopija ar Slapta kopija. lvolution turt atverti lang
Pasirinkite i adres knygos kontaktus. Naudokits kairje lango pusje
pateikiamu kontakt srau arba laukelyje Iekoti veskite kelet kontakto
vardo ar pavards raidi ir srae ivysite tik atitinkanius kontaktus.
Rad norim kontakt paspauskite ant jo vardo srae ir tada paspau-
skite vien i mygtuk Pridti, esani alia laukeli Kam, Kopija arba
Slapta kopija. Pasirinktas kontaktas bus pridtas t sra. Jeigu nety-
ia pridjote netinkam kontakt, deinje lango pusje esaniame srae
spauskite ant jo vardo ir pasirinkite Paalinti. Kai baigsite rinktis kontaktus,
paspauskite Uyerti ir grite laiko raymo lang.
veskite elektroninio laiko tem (antrat). laikams dert suteikti
temas, kad gavjas pavelgs laik sra lengviau rast norim laik
(ar suprast kokio tipo laikas). Jeigu nevesite temos, lvolution Jus persps
apie tai.
Dideliame teksto lauke, esaniame po temos lauku, veskite savo laiko
turin. vedamo teksto dydiui nra jokio apribojimo.
Pagal numatym nauji laikai bus siuniami Paprasto teksto reime. Tai
reikia, kad gavjui nebus rodomas joks formatavimas ar grakos elementai,
bet dl to maiausiai tiktina, kad laikas bus atmestas ar neteisingai atvaiz-
duotas gavjo el. pato kliente. Jei inote, kad gavjas naudojasi iuolaikiniu
kompiuteriu ir modernia el. pato programa, tai jam galite nesibaimindami
sisti laikus su formatavimu. Nordami persijungti reim spustelkite
isiskleidiamojo srao mygtuk, esant kairje lango pusje vir laiko turi-
niui skirto lauko. Vietoje Paprastas tekstas pasirinkite HTMl ir taip ga-
linsite sudtingesn formatavim. Naudojantis n1i reimu turt atsirasti
nauja ranki juosta, leidianti nurodyti rin stilius ir laiko formatavim.
Kai baigsite rayti laik, ranki juostoje paspauskite mygtuk Sisti.
Js laikas bus patalpintas aplank Paruoti sisti ir bus isistas kai kit
kart tikrinsite savo pat.
FaiI prisegimas
Kartais gali prisireikti savo kontaktams nusisti failus. Tam, kad galtu-
mte nusisti failus, pirmiausia juos reikia prisegti (pridti, prikabinti) prie
el. laiko.
Kad prie raomo laiko prisegtumte fail, paspauskite apatinje deinje
lango pusje esant mygtuk Prisegti pried. lvolution turt parodyti
lang Prisegti pried.
Pasirinkite norim prisegti fail ir paspauskite mygtuk Prisegti. lvo-
;o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
lution sugrins Jus laiko raymo lang, o prisegtas failas turt bti
rodomas dalyje, esanioje po mygtuku Prisegti pried.
Atsakymas Iaikus
Be galimybs rayti naujus laikus, tikriausiai taip pat norsite atsakyti
gaunamus laikus.
Yra trys atsakym laikus bdai
Atsakyti (arba Atsakyti siuntjui) Js atsakym nusiunia tik to
laiko, kur atsakote, siuntjui.
Atsakyti yisiems Js atsakym nusiunia laiko siuntjui bei visiems
gavjams, nurodytiems gautojo laiko laukeliuose Kam ir Kopija.
Persisti leidia persisti gautj laik (prie siuniant j galima papil-
dyti komentarais) kitiems kontaktams.
Nordami pasinaudoti vienu i i bd, spauskite ant laiko, kur
norite atsakyti, ir tada ranki juostoje pasirinkite atitinkam mygtuk
Atsakyti, Atsakyti yisiems arba Persisti.
Programa lvolution turt atverti atsakomojo laiko lang. is langas at-
rodys kaip ir naujo laiko raymo langas, bet laukeliai Kam, Kopija, Tema ir
pagrindinis teksto laukelis laiko turiniui bus upildyti laiko, kur atsakote,
informacija. Kiekvienos originalaus laiko eiluts pradioje papildomai bus
pridtas simbolis ~ (reikiantis citavim).
Jei reikia, galite redaguoti Kam, Kopija, Slapta kopija, Tema ir laiko
turinio laukelius. Kai baigsite rayti atsakym, ranki juostoje paspauskite
mygtuk Sisti. Js laikas bus patalpintas aplank Paruoti sisti ir bus
isistas kai kit kart tikrinsite savo pat.
Para naudojimas
Norintiems laikuose nurodyti porat (angl. footer), programa lvolu-
tion leidia naudoti para. llektroninio laiko paraas yra tam tikras
standartinis tekstas, pridedamas naujo ar atsakomojo laiko apaioje.
Naujo arba atsakomojo laiko raymo metu paspauskite ant isiskleidia-
mojo srao Paraas, esanio deiniau srao Nuo. iame srae turt bti
pateikiami visi Js sukurti paraai bei Autogeneruotas paraas. Jei pasi-
rinksite Autogeneruotas, lvolution laiko apaioje prids du brknelius ir
Js vard, pavard bei elektroninio pato adres.
Js galite nurodyti vairius naudotojo paraus. Nordami sukurti para,
meniu juostoje pasirinkite Keisti Nustatymai. Atsivers langas lvolution
nustatymai. Kairje lango pusje pasirinkite Raymo nustatymai ir tada
pasirinkite kortel Paraai.
Naujo parao pridjimui paspauskite mygtuk Pridti. lvolution turt
atverti lang Taisyti para. Nurodykite parao pavadinim ir emiau
esaniame teksto lauke veskite parao turin. Baig nuspauskite ranki Atkreipkite dmes. kad Ubuntu automati
kai prideda du brknelius. todl kuriant
para Jums nereikia j nurodvti.
juostoje esant mygtuk Isaugoti (mygtuko piktograma atrodo kaip kietasis
diskas su rodykle). Js naujasis paraas turt pasirodyti para srae.
Uverkite nustatym lang.
Js paraas dabar turt pasirodyti raymo/atsakymo lango isisklei-
diamajame srae Paraas.
Darbas su Ubuntu ;1
Organizuotumo iIaikymas
Ubuntu operacinje sistemoje esanti programa lvolution gali padti Jums
laikyti ir tvarkyti savo kontaktus, priirti kalendori ir uduoi sra.
Jeigu lvolution programoje jau nustatte savo el. pato paskyr, i
funkcij naudojimui Jums nebereikia nieko nustatinti. Jei neketinate nau-
doti programos lvolution el. patui, j vis tiek galite naudoti kontakt
tvarkymui ar tvarkaraio prieirai, taip pat uduoi ir rateli krimui.
Nordami paleisti lvolution, atverkite meniu Programos, pasirinkite
Ratin ir tada Eyolution patas ir kalendorius.
Kontakt tvarkymas
+.1o pav. Galite perirti. redaguoti ir
pridti kontaktus.
Jeigu norite laikyti savo kontakt sra (asmenin ar profesin moni
ar organizacij kontaktin informacij), juos galite tvarkyti pasinaudodami
lvolution programa.
Kontaktus galite perirti paspaud mygtuk Kontaktai, esant lvolu-
tion lango kairje pusje (po aplank srau). Kairje pusje esantis aplank
sraas bus pakeistas adres knygos tipais. Paspauskite ant adres knygos,
pavyzdiui, Asmeninis.
Deinje lango pusje bus rodomas kontakt sraas. Paspaud ant Adres knvga vra kontakt ir kontakt
sra kolekcija. Ji gali bti saugoma js
kompiutervje arba nuotoliniame servervje.
kontakto pamatysite detali informacij.
Jei naudojate Ubuntu One, tai galite turti dvi adres knygas Asme-
Ubuntu One vra nemokama tarnvba. kuri
galite naudoti kontakt bei kitokios infor
macijos saugojimui ir sinchronizavimui.
Daugiau informacijos apie Ubuntu One
rasite viename i io skvriaus poskvri.
;: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
nin adres knyg, saugom kompiuteryje, ir Ubuntu One knyg. Kon-
taktus galite pridti bet kuri adres knyg, taiau su Ubuntu One paskyra
bus sindronizuojama tik Ubuntu One adres knyga.
Kontakt paieka
Nordami surasti kontakt, paiekos laukelyje (esaniame virutiniame
deiniajame kampe) veskite kelet pirmj kontakto vardo ar pavards
raidi ir paspauskite Enter. emiau esaniame srae turt likti tik tie
kontaktai, kuri vardai ar pavards atitinka paiekos od.
Kontakto pridjimas arba redagavimas
Nordami pakeisti egzistuojanio kontakto informacij, srae susiraskite
kontakt ir ant jo dukart spustelkite kairiu pels mygtuku. lvolution turt
atverti lang Kontakt rengykl.
Kontakt rengyklje duomen redagavimui persijunginkite tarp skir-
ting korteli. Atlik norimus pakeitimus paspauskite Gerai.
Nordami pridti nauj kontakt, ranki juostoje paspauskite mygtuk
Nauja. lvolution turt atverti lang Kontakt rengykl. Rengykls lange
veskite kontakto duomenis ir spauskite Gerai.
Tvarkaraio tvarkymas
Jei mgstate kompiuteryje sudaryti savo tvarkarat, Ubuntu sistemoje tai
galite atlikti lvolution programos pagalba.
Kalendori galite perirti paspaud mygtuk Kalendoriai, esant
lvolution lango kairje pusje (po aplank srau). Kairje pusje esantis
aplank sraas bus pakeistas kalendori srau ir einamojo mnesio mini-
kalendoriumi.
lvolution leidia tvarkyti daugiau nei vien kalendori. Pavyzdiui,
galite turti asmenin ir mokyklos ar darbo kalendori. Js taip pat galite
prenumeruoti draugo ar eimos nario kalendori, jei tik jis pasirinks j Jums
vieinti.
Paspauskite ant vieno i srae esani kalendori. Pagal numatym
srae turt bti kalendorius Asmeninis. lango viduryje turt bti
rodoma einamoji diena su nurodytomis valandomis.
Jeigu kalendoriuje jau nurodyti kakokie vykiai, lvolution rodys t
dienos vyk intervale tarp jo pradios ir pabaigos laiko. Detali vykio
informacij galite atverti vyk dukart spusteldami kairiu pels mygtuku.
vyk taip pat galite nutempti kit laik ar dat, taip j perkeldami kitam
laikui.
Dien periros reime paspaud mini-kalendoriuje (esaniame kairje
pusje) ant kitos dienos, atversite tos dienos perir.
Js taip pat galite norti ikart matyti daugiau nei vien dien. Tai leis
palyginti skirting dien tvarkaraius arba pads rasti laisv dien kokiam
nors vykiui. lvolution programoje nordami ikart matyti vis savait,
ranki juostoje paspauskite Darbo sayait arba Sayait. Nordami matyti
vis mnes, paspauskite mygtuk Mnuo. Jei sunku skaityti kakur vyk
dl kiekvienai dienai skirtos maos vietos, uveskite pels ymekl ant vykio
Darbas su Ubuntu ;+
ir lvolution parodys piln vykio pavadinim. Galiausiai, mygtukas Sraas
patogia srao forma parodo artjanius susitikimus bei vykius.
Kairje lango pusje rodomas uduoi ir rateli sraas. lvolution
programoje galite pridti naujas uduotis ar ratelius.
Naujo vykio pridjimas
Paprasiausias naujos uduoties pridjimo bdas yra spusteljimas ant
laiko (dienos reime) ir pradjimas rayti klaviatra. Pasirodys naujo vykio
burbulas, kuriame bus rodomas js vedamas tekstas. Jei norite pridti
ilgesn vyk, prie praddami rayti klaviatra, spustelkite ant pirmo laiko
laukelio ir pele tempkite iki paskutinio.
+.1; pav. Organizuotum galite ilaikvti
savo kalendori priddami svarbius
vvkius.
Nordami pridti vykius nesinaudojant dienos reimu, ranki juostoje
paspauskite mygtuk Nauja. lvolution turt atverti lang Paskyrimas.
Teksto lauke Payadinimas veskite trump pavadinim, kur norite ma-
tyti kalendoriuje. Papildomai, jei norite, galite nurodyti viet ir ilgesn
apraym. sitikinkite, kad laikas, data ir trukm yra tinkamai nurodyti.
Baigdami paspauskite mygtuk Isaugoti (ranki juostoje jis pavaizduotas
kaip kietasis diskas).
Susitikimo pIanavimas
Jei norite suplanuoti susitikim su vienu i savo kontakt, lvolution gali
Jums pagelbti isiuniant pakvietim ir apdorojant atsakymus.
Susitikimo kvietim galite sukurti meniu juostoje pasirink Failas
Naujas Susitikimas. Nurodykite pavadinim, viet, laik ir trukm bei
apraym (viskas taip pat, kaip ir kuriant prast vyk).
Toliau Jums teks nurodyti susitikimo dalyvius. Nordami pridti dalyv,
spauskite mygtuk Pridti. Dalyvi srae pasirodys nauja eilut, kurioje
galsite vesti dalyvio el. pato adres arba vard.
Baig dalyvi pridjim, ranki juostoje paspauskite mygtuk Isaugoti.
lvolution paklaus ar norite pasirinktiems susitikimo dalyviams isisti pa-
; Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
kvietimus. Juos isisite paspaud mygtuk Sisti. Pakvietimai bus isisti
kit kart tikrinant el. pat lvolution programoje.
Jei kontaktas nusprs atsakyti susitikimo kvietim, lvolution Jums
rodys nauj el. laik. laike bus rodomas mygtukas Atnaujinti dalyyio
bkl. Paspauskite ant io mygtuko, kad paymtumte kontakt kaip
dalyvausiant susitikime.
Naudojimasis greitosiomis inutmis
Greitosios inuts suteikia galimyb bendrauti su pastamais realiu
laiku. Ubuntu sistemoje yra diegta programa lmpathy, leidianti jums nau-
dotis greitj inui funkcijomis, kad palaikytumte ry su savo kontak-
tais. lmpathy paleisite Programos meniu pasirink kategorijos Internetas
punkt Pokalbiai ir susirainjimas - Empathy.
lmpathy suteikia galimyb prisijungti prie gausybs greitj inui
tinkl. Js galite jungtis prie ~i, Gadu-Gadu, Google Talk, Groupwise, ico,
Jabber, sx, MySpace, OO, xii, Sametime, Silc, sii, Yahoo bei Zephyr.
Pirmasis programos Empathy paIeidimas
Pirm kart paleidus program lmpathy, Jums teks j sukongruoti
nurodant greitj inui paskyr duomenis.
Paleidus lmpathy ivysite lang Sveikiname paleidus lmpathy. lsirin-
kite Js situacij atitinkani parinkt.
Js turite paskyr
Jeigu jau turite paskyr, kuria anksiau naudojots kitoje greitj inui
programoje, pasirinkite parinkt Taip, yesiu sayo paskyros informacij
dabar. Nordami tsti, spauskite Pirmyn.
Kitame lange, isiskleidiamajame srae Kokio tipo pokalbi paskyr
turite' pasirinkite naudojamos paskyros tip. emiau esaniuose lauke-
liuose veskite paskyros duomenis.
Priklausomai nuo pasirinktos paskyros tipo, programa lmpathy gali
prayti vesti paskyros naudotojo vard arba ii bei slaptaod.
Jeigu neprisimenate paskyros informacijos, jos priminimui ar suinojimui
Jums teks apsilankyti greitj inui tinklo internetiniame puslapyje.
Jei norite pridti kit paskyr, pasirinkite parinkt Taip ir spauskite myg-
tuk Pirmyn. Kai nustatysite visas paskyras, pasirinkite parinkt Ne, kol
kas yiskas ir srankos kongravimo ubaigimui paspauskite Pritaikyti.
Turt pasirodyti langas veskite savo asmeninius duomenis. Jeigu
vesite iuos duomenis, galsite bendrauti su kitais monmis, kuri kompiu-
teriai prijungti prie vietinio nam ar biuro tinklo.
veskite savo vard ir pavard. laukelyje Slapyyardis veskite vard,
kuriuo nortumte bti identikuojamas vietiniame tinkle. Upild laukelius
spauskite Pritaikyti.
Jei nenorite bendrauti su kitais vietiniame tinkle esaniais monmis, pa-
sirinkite parinkt Ne, kol kas nenoriu jungti ios funkcijos ir paspauskite
mygtuk Pritaikyti.
Darbas su Ubuntu ;
+.18 pav. Naujos greitj inui tinklo
paskvros krimas programoje Lmpathv.
Js norite susikurti paskyr
Jei neturite paskyros, kuria galtumte naudotis, tai galite j susikurti pa-
sirinkdami parinkt Ne, noriu sukurti nauj paskyr. Paspauskite Pirmyn
ir pamatysite visus parinki rinkinius.
lsiskleidiamajame srae Kokio tipo pokalbi paskyr norite su-
kurti' pasirinkite norimos sukurti paskyros tip. Galite sukurti arba Jabber,
arba Google Talk paskyr. extbfPastaba Jei norite sukurti kitokio
tipo paskvr. Jums teks j susikurti atitin
kamame tinklalapvje. o tada galsite sekti
skvriuje Js turite paskvr pateiktomis
instrukcijomis.
Teksto laukelyje veskite pageidaujam paskyros pavadinim ir sekan-
iame laukelyje veskite sugalvot slaptaod. Jei norite sukurti daugiau
paskyr, paymkite parinkt Taip ir pakartokite aukiau aprayt proces.
Kai jau bsite ved vis paskyr duomenis, paymkite parinkt Ne, kol
kas yiskas ir paspauskite mygtuk Pirmyn.
Turt pasirodyti langas veskite savo asmeninius duomenis. Jeigu
vesite iuos duomenis, galsite bendrauti su kitais monmis, kuri kompiu-
teriai prijungti prie vietinio nam ar biuro tinklo.
veskite savo vard ir pavard. laukelyje Slapyyardis veskite vard,
kuriuo nortumte bti identikuojamas vietiniame tinkle. Upild laukelius
spauskite Pritaikyti.
Jei nenorite bendrauti su kitais vietiniame tinkle esaniais monmis, pa-
sirinkite parinkt Ne, kol kas nenoriu jungti ios funkcijos ir paspauskite
mygtuk Pritaikyti.
Js norite bendrauti su netoIiese esaniais monmis
Jei norite bendrauti tik su monmis, esaniais Js vietiniame nam
ar darboviets tinkle, turtumte pasirinkti parinkt Ne, kol kas noriu tik
matyti netoliese prisijungusius asmenis.
Paspauskite Pirmyn ir pamatysite visas galimas parinktis. veskite savo
vard ir pavard. laukelyje Slapyyardis veskite vard, kuriuo nortumte
bti identikuojamas vietiniame tinkle. Upild laukelius spauskite Pritai-
kyti.
;e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
+.1, pav. ved savo informacij galite
bendrauti su netoliese esaniais monmis.
Paskyros nustatym keitimas
Jeigu norite pridti nauj paskyr, atverkite meniu Taisyti, tada pasirin-
kite Paskyros. lmpathy parodys lang Pokalbi ir VolP paskyros.
Paskyros pridjimas
Kad pridtumte paskyr, spustelkite mygtuk Pridti. Deinje lango
pusje lmpathy turt rodyti iek tiek parinki. lsiskleidiamajame srae
Protokolas pasirinkite paskyros tip. emiau esaniuose teksto laukeliuose
veskite savo paskyros pavadinim bei slaptaod. Nustatym isaugoji-
mui bei patikrinimui spustelkite mygtuk Pritaikyti. Baig paspauskite
Uyerti.
Paskyros redagavimas
Jums gali tekti redaguoti paskyros nustatymus, pvz., pakeitus slapta-
od ar j neteisingai nurodius. Paskyr lango kairje pusje pasirinkite
norim redaguoti paskyr. lmpathy turt parodyti pasirinktos paskyros
nustatymus. Atlik pakeitimus spustelkite Pritaikyti.
Paskyros paaIinimas
Kad paalintumte paskyr, kairje lango pusje pasirinkite paskyr ir
paspauskite mygtuk Paalinti. lmpathy turt atverti dialogo lang Ar
tikrai norite paalinti paskyr i savo kompiuterio`. Paalinimo patvirtini-
mui spustelkite Paalinti, kitu atveju spauskite Ataukti.
Kontakt redagavimas
Kontakto pridjimas
Nauj kontakt galite pridti atverdami meniu Pokalbis ir pasirinkdami
Pridti adresat. lmpathy turt atverti lang Naujas adresatas.
lsiskleidiamajame srae Paskyra pasirinkite paskyr, kuriai norite
Darbas su Ubuntu ;;
pridti kontakt. Pridedant kontakt sitikinkite, kad jis naudoja t pai
tarnyb kaip ir js.
Pavyzdiui, jeigu js kontakto adresas baigiasi galne (google-
mail.com, tada Jums teks pridti paskyr, kuri baigiasi galne (google-
mail.com. Analogikai, jeigu kontakto el. pato adresas baigiasi galne
(hotmail.com, tai Jums teks pridti paskyr, kuri baigiasi galne (hot-
mail.com.
Pasirinkus paskyr, kuriai norite pridti kontakt, laukelyje Identika-
torius Jums reiks vesti to kontakto prisijungimo ii, naudotojo vard ar el.
pato adres.
Tada teksto laukelyje Alternatyyusis yardas veskite vard, kur norite
matyti savo kontakt srae. Paspauskite mygtuk Pridti ir pridsite nauj
kontakt savo kontakt sra.
Kontakto paaIinimas
Paspauskite ant norimo paalinti kontakto, atverkite meniu Taisyti ir
pasirinkite Adresatas Paalinti. Atsivers langas alinamas adresatas.
Paspauskite mygtuk Paalinti, kad patvirtintumte kontakto paalinim,
arba paspauskite mygtuk Atsisakyti, kad kontakto nepaalintumte.
Bendravimas su kontaktais
Tekstas
Nordami bendrauti su kontaktuose esaniu asmeniu, pasirinkite j
programos lmpathy pagrindiniame lange ir ant jo dukart spustelkite kairiu
pels mygtuku. lmpathy turt atverti nauj lang, kuriame galima rayti
inutes kontaktui bei perirti ankstesni susirainjim inutes.
Nordami kontaktui nusisti inut, j raykite teksto lauk, esant po
pokalbi istorija.
Baig rayti inut paspauskite klavi Enter. Jei bendraujate su ke-
liais asmenimis, visi pokalbiai bus rodomi susirainjimo lange esaniose
kortelse.
Garsas
Jei Js kontaktas turi garso rang, tai alia jo vardo bus rodoma mik-
rofono piktograma. Paspauskite ant ios piktogramos ir atsivers iokantis
meniu. Pasirodiusiame meniu pasirinkite punkt Garso skambutis. lmpa-
thy turt atverti lang Skambutis.
io lango deinje pusje bus rodomas js paveiksllis, o kairje pusje
kontakto paveiksllis. sitikinkite, kad prijungti js mikrofonas ir kolonls,
tada tskite pokalb. Pokalb galite ubaigti paspausdami mygtuk Padti
ragel.
Vaizdas
Jei Js kontaktas turi galimyb naudotis vaizdo pokalbiais, tai alia jo
vardo bus rodoma internetins vaizdo kameros piktograma. Paspauskite
ant ios piktogramos ir atsivers iokantis meniu. Pasirodiusiame meniu
;8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
pasirinkite punkt Vaizdo skambutis. lmpathy turt atverti lang Skam-
butis.
io lango virutinje deinje pusje bus rodomas js internetins
vaizdo kameros vaizdas, o kontakto vaizdo kameros vaizdas bus rodomas
lango viduryje.
Jeigu neturite internetins vaizdo kameros, tuomet vietoje vaizdo bus
rodomas Js paveiksllis. Pokalb galite ubaigti paspausdami mygtuk
Padti ragel.
FaiI siuntimas ir gavimas
FaiIo siuntimas
Kai dalyvaujate pokalbyje su kontaktu ir norite jam nusisti fail, atver-
kite meniu Adresatas ir pasirinkite Sisti fail.
lmpathy turt atverti lang lailo pasirinkimas. Susiraskite norim
sisti fail ir paspauskite mygtuk Sisti. Atsivers langas lail siuntimai,
kuriame bus rodoma siuntimo proceso eiga.
Kai siuntimas bus baigtas, galite uverti lang.
FaiIo gavimas
Kai kontaktas nors Jums atsisti fail, bsenos piktograma, esanti kair
nuo kontakto vardo, virs blykiojania popierinio lktuvlio piktograma.
Kad gautumte fail, dukart spustelkite kairiu pels mygtuku ant kon-
takto vardo. lmpathy atvers dialogo lang Pasirinkite viet. Pasirinkite
viet, kurioje norite isaugoti fail, ir paspauskite Saugoti. lmpathy turt
atverti lang lail siuntimai.
lange lail siuntimai rodoma fail siuntim proces eiga. Paspaud
ant mygtuko Stabdyti galite sustabdyti fail siuntimus, paspaud ant At-
yerti galite juos atverti, o paspaud Iyalyti tiesiog ivalysite fail siuntim
sra.
Savo bsenos keitimas
Naudodamiesi bsenos funkcija galite nurodyti kontaktams savo uim-
tum ar k tuo metu veikiate. Galite naudotis standartinmis bsenomis,
kurios yra lsu, Usims (-usi), Pasitrauks (-usi), Nematomas (-a) ir
Atsijungs (-usi). ias bsenas galima keisti pagrindinio lmpathy lango
viruje esaniame isiskleidiamajame srae.
Tame paiame srae galite nustatyti koki tik norite bsen. Tam pa-
kanka alia bsen atitinkanios piktogramos paspausti Pasirinktin i-
nut. raykite savo bsen ir paspauskite ant alio varnels enkliuko.
Savo paveiksIIio keitimas
Js paveiksllis yra tai, k kiti matys alia Js vardo savo kontakt
srauose. Numatytasis paveiksllis vaizduoja asmens kontr. Paveiksll
galite pasikeisti atverdami meniu Taisyti ir tada pasirinkdami Asmenin
informacija.
Darbas su Ubuntu ;c
lmpathy turt atverti lang Asmenin informacija. lsiskleidiama-
jame srae Paskyra pasirinkite norim keisti paskyr ir tada spustelkite
ant deinje lango pusje esanio paveiksllio.
Atsivers langas Pasirinkite savo pseudoportret. Susiraskite norim
paveiksll ir paspauskite Atyerti. Jei norite sugrti prie numatytojo pa-
veiksllio, paspauskite mygtuk Payeiksllio nra.
Naudojimasis mikrotinkIaraiais
Prisijungti prie keletos mikrotinklarai tarnyb galite atverdami me-
niu Programos, tada pasirinkdami Internetas Gwibber socialini tinkl
klientas. Kol nepridsite paskyr, bus rodomas langas Transliacij pasky-
ros.
Po paskyr pridjimo Js pamatysite lang Socialini tinkl transliacij
inuts.
iame lange, isiskleidiamajame srae Pridti nauj paskyr galite
rinktis i toki tarnyb kaip llidr, Twiuer, StatusNet, Oaiku, lacebook,
lriendleed, Digg ir ldenti.ca.
+.:o pav. Gwibber leidia pridti daug
skirting paskvr tip.
MeMenu
Virutiniame skydelyje paspausdami ant savo vardo atversite MeMenu.
ia galsite parayti inut, kuri bus paskelbta tinklalapiuose, nustatytuose
Gwibber programoje.
Savo paskyros nustatymus taip pat galite keisti paspausdami Transliacij
paskyros. Tai atvers lang Transliacij paskyros.
Paskyr keitimas
Nordami pridti daugiau paskyr, spauskite meniu Keisti Paskyros.
Atsivers langas Transliacij paskyros.
Paskyr pridjimas
lange Transliacij paskyros paspauskite Pridti. Kiekvienai pridedamai
paskyrai tursite vesti reikaling informacij. Galimoms pridti paskyroms
reikalingi duomenys aprayti emiau.
8o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
FliHr Norint naudotis llidr paskyra Jums teks nurodyti paskyros
prisijungimo ii.
Twitter Reiks nurodyti naudotojo vard ir slaptaod.
StatusNet Reiks nurodyti prisijungimo ii, domen ir slaptaod.
Oaiku Reiks nurodyti ~ii rakt. lnstrukcijos pateiktos programos
Gwibber lange. Jums taip pat reiks nurodyti prisijungimo ii.
Facebook Paspauskite mygtuk Autorizuoti, veskite savo el. pato
adres ir slaptaod, tada paspauskite Prisijungti. Jeigu norite galti skelbti
inutes lacebook tinkle pasinaudojant Gwibber, spauskite Ieisti publika-
yim, prieingu atveju spauskite Neleisti.
Jei norite, kad programa Gwibber rodyt Js naujien altinius, reiks
paspausti mygtuk Ieisti prieig, prieingu atveju spauskite Neleisti. Be to,
Jums reiks leisti bsen atnaujinimus (spauskite mygtuk Ieisti bsen
atnaujinimui) arba, prieingu atveju, neleisti bsen atnaujinim (spauskite
mygtuk Neleisti).
Tam, kad kiekvien kart programa Gwibber galt nuolat sveikauti su
lacebook, Jums reiks jungti nuolatin autorizavim. Jei to nepadarysite,
Jums reiks autorizuotis kiekvien kart naudojantis ia programa. Tam, kad
leistumte nuolatin autorizavim, paspauskite mygtuk Ieisti.
FriendFeed Reiks nurodyti nuotolin rakt. Programoje Gwibber patei-
kiama informacija i kur j gauti. Jums taip pat reiks nurodyti prisijungimo
ii.
Digg Prisijungimo ii yra vienintelis dalykas, kurio reikia norint naudo-
tis Digg.
Identi.ca Norint naudotis ldenti.ca reikia nurodyti prisijungimo ii ir
slaptaod.
Paskyr aIinimas
lange Transliacij paskyros paspauskite ant paskyros, kuri norite
paalinti, ir tada paspauskite mygtuk Paalinti.
Kaip Guibber pateikia paskyras
Programa Gwibber leidia publikuoti inutes visas, vien ar pasirinktas
paskyras. Tai galima nustatyti lango Socialini tinkl transliacij inuts
apaioje. Kiekviena paskyra, kurioje galite publikuoti inutes, turi savo
piktogram. Paspaudimas ant piktogramos ir jos ijungimas (ji taps pilka)
reikia, kad Js nenorite publikuoti inuts t paskyr.
Kai paymsite paskyras kurias norite publikuoti inut, teksto laukelyje
veskite inut ir paspauskite mygtuk Sisti.
Kiekviena i Js paskyr turs su ja susiet piktogram rinkin. ios
piktogramos rodomos kairje lango Socialini tinkl transliacij inuts
pusje. Su paskyra susiet piktogram rinkinys turi fono spalv. Kiekvienos
piktogramos pasirinkimas leidia atlikti veiksmus, bdingus tik tai paskyrai.
Nuotrauk perira ir redagavimas
Ubuntu operacinje sistemoje perirti ir redaguoti nuotraukas galite
pasinaudodami fotograj tvarkymo programa l-Spot. i program galite
Darbas su Ubuntu 81
paleisti pasirinkdami meniu kategorij Graka ir tada punkt Fotogra-
j tyarkymo programa F-Spot. Pirm kart paleidus program l-Spot,
ivysite lang lmportuoti (kaip juo naudotis yra aikinama dalyje Impor-
tayimas).
Pagal numatym l-Spot nuotraukas rodo pagal dat. Konkretaus mnesio
nuotraukas galite perirti laiko juostoje (netoli lango viraus) paspaud
ant norimo mnesio.
Savo nuotraukas taip pat galite perirti skaidri reime. Tam pakanka
paspausti ranki juostoje esant mygtuk Groti (is mygtukas atrodo kaip
alias trikampis).
+.:1 pav. FSpot leidia saugoti. vmti ir
redaguoti nuotraukas.
iame vadove danai minima kairje pusje esanti onin juosta. Jeigu
jos nematote, eikite meniu Rodymas, pasirinkite Komponentai ir sitikin-
kite, kad paymta parinktis onin juosta.
Versij sistema
Redaguojant nuotrauk programa l-Spot sukuria nauj jos versij tam,
kad originali neprapult. Nauj versij galite sukurti atverdami meniu
Fotograja ir pasirinkdami Sukurti nauj yersij. Tai atvers lang Su-
kurti nauj versij. Teksto laukelyje Payadinimas veskite naujos versijos
pavadinim ir spauskite Gerai. Tada bus sukurta nauja versija.
Ankstesnes nuotrauk versijas galite perirti paspaud ant nuotraukos
ir tada spustelj mygtuk Redaguoti payeiksll. prastin onin juosta
8: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
pasikeis Taisyti onin juost. Apatinje juostos dalyje esantis isisklei-
diamasis sraas Versija leidia pasirinkti ankstesnes nuotraukos versijas.
Gali bti, jog norsite pervadinti versij tam, kad galtumte jas atskirti
tarpusavyje. Tai galite atlikti paspaud ant nuotraukos ir tada spustelj
mygtuk Redaguoti payeiksll. prastin onin juosta pasikeis Taisyti
onin juost. Apatinje juostos dalyje esantis isiskleidiamasis sraas
Versija leidia pasirinkti nuotraukos versij, kuri norite pervadinti.
Atverkite meniu Fotograja ir pasirinkite Peryadinti yersij. Atsivers
langas Pervadinti versij. Teksto laukelyje Naujas payadinimas veskite
nauj pavadinim ir paspauskite Gerai (jei norite pervadinti versij) arba
Atsisakyti (jei nenorite pervadinti versijos).
Redaguojant nuotraukas galite suklysti ir nusprsti paalinti nereikaling
versij. Tai galite atlikti paspaud ant nuotraukos ir tada spustelj mygtuk
Redaguoti payeiksll. prastin onin juosta pasikeis Taisyti onin
juost. Apatinje juostos dalyje esantis isiskleidiamasis sraas Versija
leidia pasirinkti nuotraukos versij, kuri norite itrinti. Atverkite meniu
Fotograja ir pasirinkite Itrinti yersij. Atsivers langas Tikrai itrinti`.
Paspauskite Gerai (jei norite itrinti versij) arba Ataukti (jei nenorite
itrinti versijos).
!mportavimas
Pirm kart paleidus program l-Spot, ivysite lang lmportuoti. Dau-
giau nuotrauk galsite importuoti paspaud mygtuk Importuoti.
lmportavus kelet nuotrauk, rodomos tik tuo metu importuotos nuo-
traukos. Nordami pamatyti visas nuotraukas, spustelkite pilk X, esant
deiniau mlynos Paiekos piktogramos.
Nuotrauk saugojimo vietos pasirinkimas
lmportuojant nuotraukas, lange lmportuoti esanti parinktis Kopijuoti
failus fotograj aplank lemia kur bus saugomos nuotraukos.
Jei paymta parinktis Kopijuoti failus fotograj aplank, programa
l-Spot nukopijuos nuotraukas aplank Fotograjos, esant aplanke Pa-
yeikslliai. Paveikslliai pirmiausia rikiuojami pagal metus, mnes ir tada
pagal dat.
Jei parinktis Kopijuoti failus fotograj aplank nra paymta,
paveikslliai nebus kopijuojami aplank Fotograjos.
!mportavimas i faiIo
Kad importuotumte kompiuteryje saugomas nuotraukas, isiskleidia-
majame srae Importayimo altinis paspauskite Pasirinkite aplank.
Atsivers langas lmportuoti. Nukeliaukite aplank, kuriame yra nuotrau-
kos, ir paspauskite Atyerti.
Kai bsenos juostoje bus parayta kelta, lange lmportuoti pamatysite
visas tame aplanke ir jo poaplankiuose esanias nuotraukas. Nuotrauk
importavim i poaplanki galite ijungti atymj parinkt traukti poap-
lankius.
Pagal numatym yra importuojamos visos nuotraukos, taiau js galite
pasirinkti importuoti tik kai kurias i j. Nordami taip padaryti, nuspau-
Darbas su Ubuntu 8+
+.:: pav. Galite importuoti visas savo
nuotraukas.
skite ir laikykite klaviatros klavi Ctrl kol pele pasirinksite nuotraukas,
kuri nenorite importuoti. Kai paymta parinktis Rasti dublikatus, besi-
dubliuojanios nuotraukos yra aptinkamos automatikai.
Pasinaudodami teksto laukeliu Prisegti ymas, nuotraukoms galite
prisegti esamas ar naujas ymas. Norint nurodyti kelet ym, atskirkite jas
kableliu.
Baig rinktis norimas importuoti nuotraukas nuspauskite mygtuk Im-
portuoti.
!mportavimas i skaitmenins kameros
Kad importuotumte nuotraukas i skaitmeninio fotoaparato, prijunkite
j per usn prievad prie savo kompiuterio ir junkite fotoaparat. Jeigu Js
fotoaparatas bus aptiktas, Ubuntu turt atverti nauj lang su silymu
importuoti nuotraukas. sitikinkite, kad isiskleidiamajame srae yra
parinktas Atyerti su F-Spot, ir tada nuspauskite Gerai. Atsivers langas
lmportuoti. lsiskleidiamajame srae Importayimo altinis pasirinkite
parinkt Fotoaparatas.
Atsivers langas Pasirinkite kopijavimui skirtas nuotraukas i fotoa-
parato. Jame galsite pasirinkti norimas nukopijuoti nuotraukas. Pa-
gal numatym yra paymtos visos nuotraukos, taiau nuspaudus Ctrl ir
spaudiant ant nuotrauk (paymint ar atymint jas) js galite pridti ar
paalinti individualias nuotraukas.
Visoms nuotraukos pridti ymas galite paspaud parinkt Pridti ym
ir isiskleidiamajame srae pasirink norim ym. Daugiau informacijos
apie ymas rasite skyriuje Nuotrauk tvarkymas.
Srae Tikslin yieta galite nurodyti kur yra saugomi failai. Pagal numa-
tym programa l-Spot nuotraukas saugo aplanke Fotograjos.
Kai pasirinksite visas norimas importuoti nuotraukas, paspauskite myg-
tuk Kopijuoti. Turt atsiverti langas Perduodami paveikslliai su ro-
domu kopijavimo progresu. Pasibaigus kopijavimui, bsenos juostoje bus
8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
rodoma Siuntimas baigtas. Paspaud mygtuk Gerai programoje l-Spot
ivysite savo nuotraukas.
Nuotrauk tvarkymas
leisdama naudoti ymas programa l-Spot palengvina to paties tipo
nuotrauk paiek. Nuotraukai galima priskirti kiek tik norima ym.
Nordami nuotraukoms taikyti ymas, pirmiausia pasirinkite nuotraukas,
spauskite dein pels mygtuk ir pasirinkite Pridti ym. Paspauskite
ant ymos, kuri norite priskirti savo nuotraukoms. Kaip pritaikyti ymas
importuojant nuotraukas yra aprayta skyriuje lmportavimas.
Naujas ymas galite sukurti atvr meniu ymos ir pasirink punkt Su-
kurti nauj ym. Atsivers langas Sukurti nauj ym. Teksto laukelyje
Naujos ymos payadinimas veskite norim pavadinim. lsiskleidiama-
jame srae Pirmin yma galite nurodyti naujos ymos pirmin ym.
PaveiksIIi redagavimas
Tikriausiai norsite paredaguoti kai kurias l-Spot importuojamas nuo-
traukas. Pavyzdiui, paalinti k nors krate, pataisyti spalvos pakitimus,
paalinti raudon aki efekt ar patiesinti nuotrauk. Nordami redaguoti
nuotrauk, pirmiausia paspauskite ant jos ir tada paspauskite mygtuk
Redaguoti payeiksll. Programos l-Spot lango kairiame one esanti
juosta pasikeis. Skydelyje bus rodomos atuonios parinktys Apkirpti, Aki
raudonumo sumainimas, Nusodrinti, Sepijos tonas, Itiesinti, Ifoku-
sayimas, Automatins spalyos ir Koreguoti spalyas. Kai kurios i i
parinki detaliau apraytos sekaniame skyriuje.
Nuotrauk apkarpymas
Jums gali prisireikti apkarpyti nuotrauk, kad pakeistumte rmel arba
paalintumte dal nuotraukos krato. Kairiajame skydelyje paspauskite
mygtuk Apkirpti ir tada isiskleidiamajame srae Pasirinkite apkirptin
srit pasirinkite apkirpimo proporcijas. Galite pasirinkti spausdinimui
tinkamas proporcijas, kad nuotraukos nereikt itampyti.
Jei numatytosios proporcijos neatitinka Js reikalavim, galite sukurti
nuosavus apribojimus. Tai galima padaryti isiskleidiamajame srae Pa-
sirinkite apkirptin srit pasirinkus Pasirinktins proporcijos. Atsivers
langas Pasirinkimo apribojimai. Nauj ra pridsite nuspaud mygtuk
Pridti.
Kai pasirinksite savo apribojimus, perkelkite ymekl t nuotraukos
kamp, kur norite pasilikti. Nuspauskite kairj pels mygtuk ir jo neat-
leisdami tempkite prieing norimos pasilikti nuotraukos dalies kamp.
Atleid pels mygtuk ubaigsite apkirpimo srities pasirinkim.
Jei norite pakeisti pasirinkto apkirpimo srities langelio dyd, nuveskite
pel prie to apkirpimo srities langelio, kur norite perkelti, ono. Nuspau-
skite kairj pels mygtuk ir j laikydami veskite pele, kol kratas atsidurs
reikiamoje vietoje.
Visos proporcijos veikia portreto ir peizao reime. Nordami rinktis
tarp i dviej, tursite paspausti ant pasirinkto apkirpimo srities langelio
Darbas su Ubuntu 8
krato taip, lyg nortumte keisti langelio dyd. ymeklio perklimas tarp
virutinio deiniojo ir apatinio kairiojo krat perjungia reim tarp portreto
ir peizao.
Aki raudonumo sumainimas
Jeigu dl blyksts kalts nuotraukoje subjektas turi raudonas akis, tai i
problem galima pataisyti su l-Spot. Pirmiausia paspauskite mygtuk Aki
raudonumo sumainimas. Perkelkite ymekl vien subjekto akies kamp,
nuspauskite kairj pels mygtuk ir neatleisdami jo tempkite ymekl
prieing subjekto akies kamp, tada atleiskite pels mygtuk.
langel galima perkelti uvedant ymekl ant langelio vidurio ir pasiro-
dius rankos ymekliui nuspausti kairj pels mygtuk bei jo neatleidiant
nutempti langel reikiam viet. Kai langelis bus tinkamoje vietoje, atleis-
kite kairj pels mygtuk.
Nordami pakeisti langelio dyd, tempkite pels ymekl tol, kol rodykl
pasieks pasirinkimo langelio, kur norite perkelti, on. Nuspauskite kairj
pels mygtuk ir laikydami veskite pele tol, kol kratas atsidurs reikiamoje
vietoje.
Kai langelis udengs visa raudon akies plot, paspauskite mygtuk
Taisyti. iuos veiksmus Jums reiks pakartoti visoms raudonum turinioms
subjekt akims.
!tiesinimas
Jei turite nuotrauk, kurioje subjektas yra pasvirs, galite j itiesinti
pasinaudodami l-Spot. Pirmiausia paspauskite mygtuk Itiesinti, tada
perkelkite atsiradus slankikl iki kol nuotrauka bus tiesi. Programa l-Spot
automatikai apkarpys paveiksll, kad paalint dl pasukimo atsiradusias
baltas sritis. Kai Jus tenkins paveiksllio tiesumas, nuspauskite mygtuk
Itiesinti.
Automatins spaIvos
Kad automatikai pataisytumte nuotraukos spalvinim, paspauskite
mygtuk Automatins spalyos.
Eksportavimas internetines tarnybas
Programa l-Spot leidia eksportuoti nuotraukas iniatinklio galerij,
aplank ar ci disk bei ias tarnybas SmugMug, Picasa Web, llidr, :+hq
ir Zooomr.
lksportuoti paveiksllius ias tarnybas galite pasirinkdami paveiksll,
atverdami meniu Fotograja, pasirinkdami Eksportuoti ir tada paspaus-
dami norim tarnyb. Atsivers langas, kuriame tursite vesti naudojamos
tarnybos paskyros vard ir slaptaod. Tai leis Jums kelti paveiksllius
pasirinkt tarnyb.
8e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Vaizdo ra ir fiIm perira
Vaizdo ra ar ivi perirai Ubuntu operacinje sistemoje galite nau-
doti program lilm leistuvas. Nordami paleisti i program, eikite
meniu Programos, tada Garsas ir yaizdas ir pasirinkite Film leistuyas.
Tai atvers programos lilm leistuvas lang.
+.:+ pav. 1otem leidia muzikos ir vaizdo
failus.
Kodekai
ivi irjimui gali prisireikti diegti kodek, kuris yra tam tikra prog-
ramin ranga, leidianti kompiuteriui suprasti ivi turin ir atvaizduoti
vaizdo ra.
Teisinis praneimas. Poen :r ovor:n: e::: :o\mo: +e:|:o :|:r:n
vo: r:||ov:omo: nvo o|:e:, |vr:o]e e:oe. }e: ne:oe :|r: or }: o|\]e
om :|rom meJ:]o: [ormov: o:|omo: |on|rev: oeno: or or:|o]:mo:
|on:v|vo|:: e:::n:e :n::vc:]o:e.
Tam, kad galtumte irti vaizdo raus ir ivi, Jums reiks diegti kai
kuriuos kodekus. Jie laikomi Multiyerse saugykloje. prastai i saugykla
jungiama ikart po diegimo.
Nordami diegti kodekus, eikite meniu Programos ir pasirinkite
Ubuntu program centras. Kai atsivers langas Ubuntu program cent-
ras, pasinaudokite virutinje deinje pusje esaniu paiekos laukeliu ir
iekokite
Darbas su Ubuntu 8;
gstreamero.1o-mpeg
gstreamero.1o-plugins-bad
gstreamero.1o-plugins-bad-multiverse
gstreamero.1o-plugins-ugly
gstreamero.1o-plugins-ugly-multiverse
gstreamero.1o-plugins-base
gstreamero.1o-plugins-good
libdvdread
libdvdnav
Radus kiekvien i pamint, ant jo dukart spragtelkite kairiu pels
mygtuku ir tada pasirinkite diegti (arba tiesiog spustelkite mygtuk
diegti, esant deiniau nuo paketo pavadinimo). Tiktina, kad bus atver-
tas langas Nustatyti tapatyb. Jei taip vyko, veskite savo slaptaod ir
paspauskite mygtuk Patyirtinti tapatyb, kad pradtumte diegimo pro-
ces.
Kad ubaigtumte kodeko diegim, tursite terminale vykdyti komand. Nordami suinoti daugiau apie terminal.
irkite skvri skvrius o komandin
eilut.
Atverkite meniu Programos, pasirinkite Reikmenys ir tada pasirinkite
Terminalas. Tai atvers lang Terminalas.
veskite komand kaip kad nurodyta emiau. Sudo vra bdas gauti laikinas administ
ratoriaus teises tam tikr uduoi. toki
kaip naujos programins rangos diegi
mas. atlikimui. Paprastai sudo pateikiama
lange kaip pravmas vesti savo slaptaod.
1erminale vedant slaptaod. jis nebus
rodomas.
$ sudo /usr/share/doc/libdvdread4/install-css.sh
Kai vesite komand, paspauskite klavi Enter. io veiksmo autoriza-
vimui tursite vesti savo slaptaod ir tada paspausti Enter. Palaukite, kol
baigsis procesas. Kai jis baigsis, galsite uverti terminalo lang.
Vaizdo faiI perira
Atverkite meniu Filmas, tada pasirinkite Atyerti. Tai atvers lang
Pasirinkite lmus arba grojaraius. Susiraskite fail ar failus, kuriuos
norite atverti, ir paspauskite Pridti. Vaizdo raas ar raai bus atverti
perirai.
DVD paIeidimas
Kai kompiuter dedate ivi, Ubuntu turt atverti lang Js k tik
djote vaizdo ivi. Pasirinkite koki program paleisti. sitikinkite, kad
isiskleidiamajame srae parinktas Atyerti lm leistuy ir paspauskite
Gerai. Atsidarys langas lilm leistuvas ir prads rodyti lm.
Jei langas lilm leistuvas jau atidarytas, eikite meniu Filmas, pasirin-
kite Ieisti disk ir tada prasids lmo perira.
Garso ir muzikos ra kIausymas
Ubuntu sistemoje yra diegta programa Muzikos grotuvas Rhythm-
box, skirta muzikos klausymui, internetinio radijo srautams, grojarai ir
tinklalaidi valdymui bei dain sigijimui.
88 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Rhythmbox paIeidimas
Rhythmbox paleisite atverdami meniu Programos, pasirinkdami Garsas
ir yaizdas ir tada paspausdami Muzikos grotuyas Rhythmbox.
Rhythmbox ijungsite pasirinkdami Muzika Ieiti arba nuspaud kla-
viatros klavi kombinacij Ctrl+Q. Jei pasirinksite Muzika Uyerti ar
tiesiog uversite lang, Rhythmbox ir toliau veiks. Keletas Rhythmbox ran-
ki (toki, kaip Groti, Ankstesn ir Kita) yra prieinami i grotuvo piktog-
ramos, esanios praneim vietoje: paprastai ji yra virutiniame deiniajame
kampe). Program taip pat galite ijungti iame meniu pasirinkdami Ieiti.
Muzikos grojimas
+.: pav. Rhvthmbox programa su dtu cr
disku.
Prie grojant muzik, turite j importuoti savo fonotek. Kad impor-
tuotumte aplank, pasirinkite Muzika Importuoti aplank arba nu-
spauskite klavi kombinacij Ctrl+O. Dain galite importuoti pasirink
Muzika Importuoti fail.
Rhythmbox ranki juostoje pateikiama dauguma valdymo element,
kuri Jums gali prisireikti narant ar grojant muzik.
Jei norite groti dain, pasirinkite takel ir ranki juostoje spustelkite
mygtuk Groti (t pat atliksite pasirinkdami Valdymas Groti arba nu-
spausdami Ctrl+Tarpas). Dar kart spusteljus ant mygtuko Groti, daina
bus pristabdyta.
Darbas su Ubuntu 8c
alia mygtuko Groti yra mygtukai Ankstesn ir Kita. Nuspausdami
iuos mygtukus grosite fonotekoje esani ankstesn arba kit dain.
Rhythmbox ranki juostoje taip pat pateikiamos jungimo ar ijun-
gimo parinktys kaip Kartojimas (Valdymas Kartoti arba kombinacija
Ctrl+R), Maiymas (Valdymas Maiyti arba kombinacija Ctrl+U), Atli-
kjo/Albumo narykl (Rodymas Naryti arba kombinacija Ctrl+B) bei
Vaizdo efektas.
Kai kompiuter dedate kompaktin disk, jis pasirodys oniniame polan-
gyje, rengini srae. rengini srae pasirinkite ci disk. onin polang
jungti arba ijungti galite pasirinkdami Rodymas oninis polangis arba
paspausdami F9. Rhythmbox pamgins rasti teisingus atlikjo, albumo ir
takelio pavadinimus. Nordami klausytis ci diske esani dain, pasirinkite
takel ir paspauskite Groti.
Nordami fonotek importuoti dainas, rengini srae pasirinkite ci
disk. Galite perirti ci informacij, padaryti pakeitimus ar atymti
dainas, kuri nenorite importuoti. ranki juostoje bus rodomos papildomos
parinktys kelti albumo informacij i naujo, Iimti i laikmen ir
Kopijuoti yisus takelius fonotek. Nordami pradti dain importavim,
paspauskite kopijavimo mygtuk.
!nternetinio radijo kIausymas
Programa Rhythmbox yra i anksto sukongruota internetinms radijo Internetiniu radiju vadinamos internetu
transliuojamos radijo stotvs.
transliacijoms i vairi altini. Jos apima internetinio transliavimo stotis
(Radijas, esantis oniniame polangyje) bei Iast.fm. Nordami klausytis
internetins radijo stoties, i srao pasirinkite stot ir paspauskite Groti.
Nordami klausytis muzikos i last.fm, sukongruokite savo paskyr
pasirinkdami Paskyros parametrai.
Skaitmenini garso grotuv prijungimas
Rhythmbox gali susijungti su daugeliu populiari skaitmenini garso
grotuv. Prijungti grotuvai atsiras srae renginiai. Savybs priklausys
nuo grotuvo, taiau prastos uduotys kaip dain ir grojarai perklimas
turt bti palaikomos.
Vieinamos muzikos kIausymas
Jei esate tame paiame tinkle kaip ir kiti Rhythmbox (ar bet kurio kito rttr reikia Digital Audio Access Pro
tocol (liet. skaitmeninis garso prieigos
protokolas). 1ai Apple Inc. sukurtas meto
das. leidiantis programinei rangai tinkle
vieinti medij.
grotuvo su i~~i palaikymu) naudotojai, galite vieinti savo ir klausytis j
vieinamos muzikos. Kad pamatytumte js tinkle vieinam fonotek
sra, oniniame polangyje pasirinkite Vieinama. prastai vieinamos
fonotekos bus automatikai rodomos srae, taiau kartais gali prireikti
j lP pridti rankiniu bdu. Nordami tai atlikti, paspauskite Muzika
Prisijungti prie DAAP yieinio. veskite lP adres ir prievad, tada
paspauskite Pridti. Paspaud ant vieinamos fonotekos, galsite naryti ir
groti dainas, esanias kituose kompiuteriuose.
co Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
TinkIaIaidi vaIdymas
Programa Rhythmbox gali valdyti visas Js mgstamas tinklalaides
(angl. podcasts). oniniame polangyje pasirinkite Tinklalaids ir pamaty-
site visas pridtas tinklalaides. ranki juostoje bus rodomos papildomos
parinktys Usisakyti nauj tinklalaidi kanal ir Atnaujinti yisus ka-
nalus. Kad importuotumte tinklalaids uii, pasirinkite Muzika Naujas
tinklalaidi kanalas, nuspauskite klavi kombinacij Ctrl+P arba pa-
spauskite ranki juostoje esant mygtuk Usisakyti nauj tinklalaidi
kanal. Tinklalaids bus automatikai parsiuniamos reguliariais laiko tar-
pais. Be to, jas taip pat galima atnaujinti rankiniu bdu. Pasirinkite epizod
ir paspauskite Groti. Js taip pat galite itrinti nereikalingus epizodus.
+.: pav. Programoje Rhvthmbox galima
pridti ir groti tinklalaides.
Rhythmbox nuostatos
Numatytoji Rhythmbox kongracija gali ne visai atitikti Js poreikius.
Nordami pakeisti programos nustatymus, pasirinkite Keisti Nustatymai.
rankis Nustatymai yra sudalintas keturias pagrindines sritis Pagrindi-
niai, Grojimas, Muzika ir Tinklalaids.
Pagrindins parinktys apima muzikos ltravimo ir riavimo parinktis,
taip pat ranki juostoje rodom mygtuk ura kongracijos nusta-
tym.
Darbas su Ubuntu c1
Grojimo parinktys leidia nustatyti sklandj perjim ir nurodyti
buferio dyd muzikai, transliuojamai i altini kaip internetinis radijas ir
vieinamos fonotekos.
Muzikos parinktys nurodo Fonotekos yiet, kur talpinama impor-
tuota muzika, Fonotekos struktr, nurodani kaip, priklausomai nuo
importuotos muzikos, sukuriami aplankai, ir Pageidaujam format
importuojamai muzikai.
Tinklalaidi parinktys nurodo tinklalaidi epizod Atsiuntimo yiet
ir tikrinimo danum (parinktis Iekoti nauj epizod).
Muzikos tvarkymas
Rhythmbox palaiko grojarai krim. Grojaraiai yra arba statiniai
dain sraai, kurie grojami i eils, arba automatiniai sraai, paremti
konkreiu ltravimo kriterijumi. Grojaraiuose pateikiamos nuorodos
js fonotekoje esanias dainas, t.y., juose nra laikomi dain failai. Jeigu i
grojaraio paalinsite dain (Paalinti i grojaraio), ji vis tiek liks js
fonotekoje.
Nordami sukurti grojarat, pasirinkite Muzika Grojaratis Naujas
grojaratis arba nuspauskite Ctrl+N ir veskite naujo grojaraio pa-
vadinim. Dainas grojarat galite pridti nutempdami jas i fonotekos
grojarat (rodom oninje juostoje) arba spustelti ant dainos deiniu
pels mygtuku ir pasirinkti parinkt dti grojarat (teks pasirinkti kur
grojarat norite pridti dain).
Automatiniai grojaraiai kuriami beveik taip pat, kaip ir statiniai gro-
jaraiai pasirinkite meniu Muzika Grojaratis Naujas automatinis
grojaratis, nurodykite ltro kriterij (galite nurodyti kelet ltro taisyk-
li) ir paspauskite mygtuk Naujas. Naujasis grojaratis atsiras oninje
juostoje (ten j galsite pervadinti). Atkreipkite dmes, kad automatiniai
grojaraiai turs kitoki piktogram nei statiniai grojaraiai. Bet kur
grojarat galite atnaujinti paspausdami ant jo deiniu pels mygtuku ir
pasirinkdami Keisti.
Rhythmbox palaiko dain vertinimo galimyb. lonotekoje pasirinkite
dain ir eikite meniu Muzika Sayybs, nuspauskite Alt+Enter arba spus-
telkite ant failo deiniu pels mygtuku ir pasirinkite Sayybs. Paspauskite
kortel buuonlsamiau ir nustatykite vertinim pasirinkdami vaigdui
skaii. Kit informacij, toki kaip Payadinimas, Atlikjas ir Albumas,
galima nustatyti kortelje Baziniai. Kad isaugotumte padarytus pakeiti-
mus, paspauskite mygtuk Uyerti.
Nordami itrinti dain, paymkite j fonotekoje ir pasirinkite Keisti
Perkelti iuklin arba spustelkite ant dainos deiniu pels mygtuku
ir pasirinkite Perkelti iuklin. is veiksmas perkels pasirinkt dain
iuklin, o ten galsite j arba visikai itrinti, arba atkurti.
Jei prisireikt perkelti dain (pvz., kit kompiuter), fonotekoje pasirin-
kite dain (ar grup dain) ir nutempkite j ant darbastalio. Taip toje vietoje
bus sukurta dainos (dain) kopija.
c: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Rhythmbox skiepiai
Rhythmbox turi daugyb skiepi. Tai rankiai, kuriuos galite jungti
arba ijungti, taip grotuvui Rhythmbox suteikdami papildom savybi. Kaip
pavyzdius galima paminti Album yireliai, Dain odiai ir vairias
muzikos parduotuves. Kai kurie skiepiai yra jungti pagal numatym.
Prieinam skiepi sra galite perirti pasirinkdami Keisti skiepiai.
langas Kongruoti skiepius leidia jungti arba ijungti individualius
skiepius, perirti apraymus ir kongruoti papildomas parinktis (jei
toki yra).
Muzikos parduotuvs
Rhythmbox turi tris muzikos parduotuves, kurios suteikia prieig prie itin
didelio muzikos katalogo su vairiomis licencijavimo parinktimis.
Muzikos parduotuv Jamendo pardavinja laisvj, legali ir neapribot
muzik, platinam pagal eias Creative Commons licencijas. Naryti kata-
log ir groti dainas galite paspausdami mygtuk Jamendo, esant onins
juostos Parduotuyi srae. Daugiau informacijos apie katalog galite
rasti svetainje http//www.jamendo.com/.
Muzikos parduotuv Magnatune pardavinja nepriklausom muzikant
muzik. Jie dirba tiesiogiai su atlikjais ir isirenka pateikiamas dainas. J
katalogas sudarytas i auktos kokybs muzikos be ii (jokios apsaugos
nuo kopijavimo) ir apima vairius stilius nuo klasikins ir diazo iki Hip
Hop ir sunkaus roko. Naryti katalog ir groti dainas galite paspausdami
mygtuk Magnatune, esant onins juostos Parduotuyi srae. Daugiau
informacijos apie j katalog ir prenumeratos tarnyb galite rasti svetainje
http//www.magnatune.com/.
Muzikos parduotuv Ubuntu One parduoda tiek stambi, tiek smulki
ra kompanij muzik i viso pasaulio. Parduotuvje silomos dainos
be ii (jokios apsaugos nuo kopijavimo), ukoduotos auktos kokybs
i+ arba ~~c formatais. Pagal numatym Ubuntu nepalaiko i+ formato,
taiau parduotuv Jums automatikai (ir nemokamai) diegs reikiamus ko-
dekus. Naryti katalog, groti demonstracijas ir pirkti dainas galite pasirink
Ubuntu One parduotuv i oniniame polangyje esanio srao Parduotu-
ys.
Ubuntu One muzikos parduotuv integruojasi su Ubuntu One tarnyba.
Visi pirkiniai yra perkeliami asmenin Js debesies saugykl ir tada
automatikai nukopijuojami visus Js kompiuterius, todl privalote tu-
rti susikr Ubuntu One paskyr. Parduodamos muzikos katalogas gali
skirtis priklausomai nuo alies, kurioje gyvenate. Daugiau informaci-
jos apie Ubuntu One muzikos parduotuv galite rasti interneto svetainje
http//one.ubuntu.com/music/.
Garso kodekai
Skirtingi garso failai (pvz., i+, w~v, ~~c) j dekodavimui ir turinio gro-
jimui reikalauja unikali ranki. ie rankiai yra vadinami kodekais. Kad
galtumte klausytis vis savo garso fail, Rhythmbox bandys aptikti trks-
Darbas su Ubuntu c+
tamus kodekus. Jei trksta kokio nors kodeko, programa pamgins surasti
reikiam kodek interneto altiniuose ir pads atlikti diegimo proces.
Rhythmbox paIaikymas
Programa Rhythmbox naudojama daugelio naudotoj i viso pasaulio ir
jai yra sukurta daug palaikymo altini, pateikiam vairiomis kalbomis.
Daug palaikymo parinki ir informacijos apie Rhythmbox klaid prane-
im rasite pasirink meniu inynas.
Programos Rhythmbox tinklalapis http//projects.gnome.org/rhythmbox/.
Ubuntu lorums kategorija Multimedia & Video http//ubuntuforums.
org/forumdisplay.php`f++.
Darbas su dokumentais, IenteImis ir pateiktimis
Gan danai kompiuteris naudojamas darbui. Kad parengtumte do-
kument, jums gali prireikti tekst rengykls (raykls). Kad atliktumte
skaiiavimus duomen lentelje ar sukurtumte duomen diagram, jums
gali prireikti dirbti su skaiiuokle. Ruoiantis pristatymui, jums gali prireikti
dirbti su pateiki rengykle.
Ubuntu sistemoje i uduoi atlikimui galite naudoti OpenOce.org
program rinkin.
Darbas su dokumentais
Jei reikia dirbti su dokumentais, galite naudotis OpenOce.org raykle. OpenOice.org ravkl dar inoma kaip
OpenOice.org Writer. Skaiiuokl
dar inoma kaip Calc ir Pateiktvs bei
pristatvmai kaip Impress.
Nordami paleisti raykl, atverkite meniu Programos, toliau Ratin ir
pasirinkite OpenOce.org raykl. Ubuntu tada turt atverti pagrindin
raykls lang.
Darbas su IenteImis
Jei reikia dirbti su lentelmis, galite naudotis OpenOce.org skaiiuokle.
Nordami paleisti skaiiuokl, atverkite meniu Programos, toliau Ratin ir
pasirinkite OpenOce.org skaiiuokl.
Darbas su pateiktimis
Jei reikia kurti pateiktis, galite naudotis pateiki rengykle OenO[
ce.orv oe:|\: |e: r::o\mo:. Nordami paleisti pateiki rengykl,
atverkite meniu Programos, toliau Ratin ir pasirinkite OpenOce.org -
pateiktys bei pristatymai.
Kaip gauti daugiau pagaIbos
Kiekviena i i program turi isam pagalbos rinkin. Jei iekote dau-
giau pagalbos, paleid program spauskite klavi F1.
c Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Ura krimas
Uraus galite kurti pasinaudodami programa Tomboy uraai. Jos dka
galite susikurti pirkini ar uduoi sra, taip pat galite sivesti kito tipo
informacij (pvz., adresus, priminimus ir t.t.). Program galite atverti per
meniu Programos, pasirinkdami Reikmenys ir tada Tomboy uraai.
+.:o pav. Galite sivesti informacij. kuri
Jums reikia prisiminti.
Pagrindinio programos lango laukelyje Iekoti vedus od, jis bus
iekomas visuose rateliuose.
RateIi krimas
Nordami sukurti ratel, spustelkite Failas ir pasirinkite Naujas. Atsi-
vers langas Naujas ratelis.
lange Naujas ratelis bus pateikta antrat Naujas ratelis. J galima
itrinti ir pakeisti lengviau simenam antrat. Pagrindin turin galite pa-
teikti toje vietoje, kur parayta ia apraykite nauj ratel. Visi pakeitimai
isaugomi automatikai, todl ved tekst tiesiog uverkite ratelio lang.
Ratel itrinsite paspausdami raudon ratelio itrynimo mygtuk. is
veiksmas atvers lang Tikrai itrinti ratel`. Jei tikrai norite itrinti ra-
tel, spauskite mygtuk Itrinti. Kitu atveju spauskite mygtuk Atsisakyti.
Ratel pridsite urain paspaud mygtuk Urain ir tada i galim
parinki pasirink norim urain.
Darbas su Ubuntu c
RateIi sisteminimas
Tomboy programoje pasinaudodami Urainmis, galite sisteminti savo
ratelius. Sisteminimo dka ratelius rasite greiiau, nes jie bus logikai su-
skirstyti. Nordami sukurti nauj urain, spauskite Failas, tada Urains
ir pasirinkite Nauja urain.
Atsivers langas Sukurti nauj urain. Teksto laukelyje Urains
payadinimas veskite norim pavadinim ir spustelkite mygtuk Sukurti.
Naujoji urain atsiras Tomboy ura programos oninje juostoje.
Nordami perkelti ratel, spustelkite ant jo ir neatleisdami nutempkite ant
pasirinktos urains.
Sinchronizavimas
Js galite sindronizuoti ratelius su savo Ubuntu One paskyra, o tai
reikia, kad ratelius galsite pasiekti i vis savo kompiuteri, kuriuose
diegta Ubuntu operacine sistema. Rateliai taip pat bus prieinami adresu
https//one.ubuntu.com/.
Paspauskite Keisti ir pasirinkite Nustatymai. Atsivrusiame lange Tom-
boy nustatymai paspauskite kortel Sincronizayimas ir tada isiskleidia-
majame srae Tarnyba pasirinkite Tomboy tinkle.
Toliau, spauskite mygtuk Prisijungti prie seryerio. Numatytoje nar-
yklje (prastai tai yra Firefox) atsivers tinklalapis, kuriame teks vesti
Ubuntu One paskyros el. pato adres ir slaptaod. ved duomenis spus-
telkite Continue. Teksto laukelyje Computer Name veskite norim kom-
piuterio pavadinim ir tada paspauskite mygtuk Add Tis Computer.
Pasirodys puslapis, kuriame bus nurodyta kakas panaaus Tomboy Web
Authorization Successful.
Gr lang Tomboy nustatymai, spauskite mygtuk Isaugoti. lkils
naujas langas, kuriame bus klausiama ar norite sindronizuoti savo uraus
dabar. Pasirinkus Taip, pasirodys langas Sindronizuojami uraai.
Pasibaigus iam procesui, paspauskite mygtuk Uyerti.
Nordami dar kart sindronizuoti ratelius, eikite meniu rankiai ir
paspauskite Sincronizuoti ratelius. Prasids sindronizavimas. Kai viskas
baigsis, spauskite mygtuk Uyerti.
Ubuntu One
Daugeliui moni yra prasta darbe, mokykloje ir asmeniniame gyve-
nime naudotis keletu kompiuteri. Js galite turti stacionar kompiuter
biure bei neiojamj kompiuter kelionms ar naudojimui kavinje. U-
tikrinimas, kad visi Js failai yra pasiekiami nepriklausomai nuo Js
naudojamo kompiuterio, yra gan sudtinga uduotis. T pat bt galima
pasakyti ir apie sudtingum sindronizuojant lvolution adres knyg,
Tomboy uraus ar lirefox adresyn.
Ubuntu One gali padti ilaikyti Js skaitmenin gyvenim sindro-
nizuojam. Visi Js dokumentai, muzika, ymels, adres knygos kon-
taktai ir uraai gali bti sindronizuojami tarp vis Js kompiuteri.
Papildomai, jie visi talpinami js asmeniniame debesyje, todl pasinau-
ce Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
dodami bet kurio kompiuterio interneto narykle Ubuntu One tinklalapyje
(http//one.ubuntu.com/) galite pasiekti visus savo duomenis.
Visiems Ubuntu sistemos naudotojams Ubuntu One nemokamai sutei-
kia : cn vietos. Didesn talpa ir kontakt sindronizacija su mobiliaisiais
telefonais suteikiama u mnesin mokest. Vos tik nustatysite Ubuntu One,
galsite toliau prastai naudotis kompiuteriu, o Ubuntu One pasirpins, kad
Js duomenys atsirast visuose kituose Js kompiuteriuose, kuriuose
diegta Ubuntu One.
Ubuntu One nustatymas
Kad nustatytumte Ubuntu One, atverkite Sistema meniu, pasirinkite
Nustatymai ir tada Ubuntu One. Jei program U|vnv One nvo:oo:
paleidiate pirm kart, ji prids Js kompiuter prie Js Ubuntu One
paskyros.
Naudotoj paskyroms Ubuntu One naudoja Ubuntu Single Sign On (sso)
tarnyb. Jei vis dar neturite Ubuntu sso paskyros, srankos procesas leis j
susikurti. Kai baigsite, tursite Ubuntu sso paskyr, nemokam Ubuntu One
prenumerat ir sindronizavimui paruot kompiuter.
Ubuntu One nuostatos
Programa Ubuntu One nuostatos rodo uimam talpyklos viet bei
pateikia paskyros valdymo rankius.
Kortelje Po:|\ro rodoma Js paskyros informacija, tokia kaip vardas ir
el. pato adresas, taip pat pateikiamos nuorodos daugiau paskyros valdymo
ir tedninio palaikymo altini.
Kortelje renv:n:o: yra ivardinti visi renginiai, traukti sindronizacij
su Js paskyra. renginiai yra arba kompiuteriai, arba mobilieji telefonai.
Tuo metu naudojamam kompiuteriui galite nurodyti kiek duomen srauto
galima naudoti sindronizacijai bei jungtis ar pakartotinai prisijungti prie
Ubuntu One. Taip pat galite i Ubuntu One paalinti kompiuterius ir mobi-
liuosius telefonus.
Kortel Po:|ovvo: yra ta vieta, kurioje galite nurodyti kokias Ubuntu One
priemones sindronizuoti su Js debesies talpykla ir kitais kompiuteriais.
Js galite jungti ar ijungti fail, sigytos muzikos, kontakt ar ymeli
sindronizavim.
Daugiau informacijos
Daugiau informacijos apie Ubuntu One, jos paslaugas bei tedninio pa-
laikymo altinius rasite Ubuntu One tinklalapyje adresu http//one.ubuntu.
com/. Naujienas ir naujausias savybes suinosite sekdami Ubuntu One
tinklarat http//one.ubuntu.com/blog.
Aparatin ranga
rengini naudojimas
Ubuntu operacin sistema palaiko plat aparatins rangos asortiment.
Be to, naujos aparatins rangos palaikymas gerja su kiekvienu nauju
sistemos leidimu.
Aparatins rangos identifikavimas
Kad galtumte identikuoti savo aparatin rang, sidiekite program
Sysinfo. Atverkite Ubuntu program centr ir virutiniame deiniajame
kampe esaniame paiekos langelyje veskite sysinfo. Pasirinkite prog-
ram, spustelkite diegti ir tada veskite savo slaptaod.
Nordami paleisti i program, pasirinkite meniu Programos Sistemos
rankiai Sysinfo. Programa Sysinfo atvers lang, kuriame bus pateikta
informacija apie Js sistemos aparatin rang.
VaizduokIiai
Aparatins rangos vaIdykIs
Valdykl yra tam tikras faile supakuotas kodas, kuris nurodo kompiu-
teriui kaip panaudoti konkrei aparatin rang. Kiekvieno kompiuterio
komponento funkcionavimui yra btina valdykl. Nesvarbu kas tai bebt
spausdintuvas, ivi grotuvas, kietasis diskas ar vaizdo plokt be valdykli
jie neveiks.
Daugum vaizdo ploki gamina trys gerai inomos kompanijos lntel, Vaizdo (grafikos) plokt vra kompiuterio
komponentas. kuris valdo vaizduokl. kai
irite vaizdo raus You1ube svetainje
arba i rvr disko. arba paprasiausiai
mgaujats sklandiais perjimo efektais
ididinant/sumainant langus. Js grafikos
plokt vra renginvs. atliekantis vis darb.
~i/~1i ir xviii~ Corp. Plokts gamintoj galite suinoti perirj kom-
piuterio vadov arba internete susirad konkretaus modelio specikacijas.
Ubuntu program centre prieinama daug program, leidiani igauti de-
tali sistemos informacij. Sysinfo yra viena i toki program, leidiani
rasti informacij apie sistemos renginius. Ubuntu operacin sistema palaiko
daugel aukiau pamint gamintoj ir kit gamintoj vaizdo ploki. Tai
reikia, kad Jums patiems nereikia iekoti ir diegti valdykli, nes Ubuntu
pati tuo pasirpina.
laikantis Ubuntu losojos, pagal numatym grakos rengini valdy-
mui naudojamos atvirojo kodo valdykls. Tai reikia, kad Ubuntu pltotojai
gali jas modikuoti ir taip itaisyti kylanias problemas. Vis dlto, kai ku-
riais atvejais gamintojo pateikiamos nuosavybins valdykls (apribotos
valdykls) gali utikrinti geresn naum ar galimybes, kuri nra bendruo-
mens paraytose atvirojo kodo valdyklse. Kitais atvejais, atvirojo kodo
valdykls gali nepalaikyti js konkretaus renginio. Tokiais atvejais vertt
diegti gamintojo pateikiam apribot valdykl.
Tiek dl losoni, tiek dl praktini prieasi pagal numatym Ubuntu
nediegia apribot valdykli, bet informuoja naudotoj ir leidia jam atlikti
c8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
tok veiksm. Atsiminkite, kad js renginiui skirtos apribotos valdyk-
ls, ne taip kaip atvirojo kodo valdykls, nra priirimos Ubuntu. Toki
valdykli sukeltos problemos bus isprstos tik tada, kai to nors gaminto-
jas. Nordami patikrinti ar Js sistemai yra tinkam apribot valdykli,
virutiniame skydelyje paspauskite Sistema, nueikite meniu punkt Admi-
nistrayimas ir susiraskite Aparatins rangos yaldykls. Jeigu gamintojas
js renginiui yra pateiks valdykl, ji bus nurodyta programos pateiktame
srae. Jei norite naudotis nurodyta valdykle, paprasiausiai spustelkite
Aktyyinti. is procesas reikalauja aktyvaus interneto ryio ir Js slaptao-
dio vedimo.
Ubuntu pltotojai pirmenyb teikia atvirojo kodo valdyklms, kadangi
jos leidia aptikti ir isprsti problem kiekvienam pakankamai patirties
turiniam bendruomens nariui. Ubuntu pltojimas yra itin greitas ir yra
tiktina, kad atvirojo kodo valdykls palaikys Js rengin. Prie diegiant
Ubuntu sistem, renginio suderinamum galite patikrinti pasinaudodami
Ubuntu live ci arba paklausdami Ubuntu forumuose apie turim rengin.
kitas naudingas altinis vra ofi
ciali internetin dokumentacija
(http//help.ubuntu.com). kurioje patei
kiama detali informacija apie vairias
grafikos valdvkles ir inomas problemas.
Ekrano skiriamosios gebos nustatymas
Viena i daniausiai pasitaikani su vaizduokliu susijusi uduoi yra
skiriamosios gebos (raikos) nustatymas.
Ubuntu teisingai identikuoja vidinio ekrano skiriamj geb ir j nu- Monitoriai vra sudarvti i tkstani
mavi tak (pikseli). kiekvienas
pikselis atvaizduoja vis kit spalv ir juos
visus atvaizduojant gaunamas vaizdas.
kur matote. Savoji ekrano skiriamoji geba
vra monitoriuje esani pikseli skaiiaus
matas.
stato. Vis dlto, dl didels rengini vairovs kartais sistema gali padaryti
klaid ir nustatyti netinkam skiriamj geb. Vertjo pastaba skiriamoji
geba danai dar vadinama rezoliucija, taiau tai yra nevartotinas odis: ter-
minas vaizduoklis yra bendras terminas, nurodantis ne vien monitorius,
bet ir vairias kompiuterio vaizdo atvaizdavimo priemones. sidmkite, kad
daug kur Ubuntu sistemoje pavartotas odis vaizduoklis i ties reikia
monitori.
Nordami nustatyti ar tiesiog patikrinti savo ekrano skiriamj geb,
eikite Sistema Nustatymai Ekranai ir yaizduokliai. Programa F|rono:
:r +o::Jvo||:o: Jums parodo monitoriaus pavadinim ir dyd, skiriamj
geb ir atnaujinimo dan. Spusteljus ant rodomos skiriamosios gebos (pvz.,
1o:;e8 (:+)) atsivert isiskleidiamasis meniu, kuriame galtumte
pasirinkti norim raik.
Spausdintuvo prijungimas ir naudojimas
Js galite pridti, alinti ir keisti spausdintuvo savybes nueidami Sis-
tema Administrayimas Spausdintuyai ir spausdinimas. Tai atvers lang
Spausdinama - localhost.
Kai norite pridti spausdintuv, sitikinkite, kad jis yra jungtas ir sujung-
tas su kompiuteriu usn laidu ar prijungtas prie tinklo.
Vietinio spausdintuvo pridjimas
Prie kompiuterio usn laidu prijungtas spausdintuvas vadinamas +:e:n:v
:ov:J:nv+v. Spausdintuv galite pridti paspaud mygtuk Pridti.
Kairiajame lango Naujas spausdintuvas polangyje bus ivardinti visi
Aparatin ranga cc
galimi diegti spausdintuvai. Pasirinkite norim diegti spausdintuv ir
spauskite Pirmyn.
Dabar galite nurodyti spausdintuvo pavadinim, apibdinim ir viet. Jeigu js spausdintuvas gali automatikai
spausdinti ant abiej lapo pusi. tai jis
turi duplekser. Jei nesate tuo sitikin
(ar neinote). perirkite spausdintuvo
instrukcijas. Jeigu turite duplekser. tai
jums btinai reiks pavmti langel
DupIekseris diegtas ir tada paspausti
mvgtuk Pirmyn.
Kiekvienas i j turt jums priminti konkret spausdintuv, kad spausdi-
nimo metu pasirinktumte tinkam. Baigdami paspauskite Pritaikyti.
TinkIo spausdintuvo pridjimas
sitikinkite, kad spausdintuvas prijungtas lthernet kabeliu prie js
tinklo ir yra jungtas. Spausdintuv galite pridti paspausdami Pridti. At-
sivers langas Naujas spausdintuvas. Paspauskite - (ar rodykls) enkl,
esant alia Sov:J:nv+o: :n||e.
Jeigu js spausdintuvas aptinkamas automatikai, jis bus rodomas sri-
tyje Sov:J:nv+o: :n||e. Paspauskite ant spausdintuvo pavadinimo ir tada
spauskite mygtuk Pirmyn. Teksto laukeliuose galite nurodyti spausdintuvo
pavadinim, apibdinim ir viet. Kiekvienas i j turt Jums priminti
konkret spausdintuv, kad spausdinimo metu pasirinktumte tinkam.
Baigdami paspauskite Pritaikyti.
Tinklo spausdintuv taip pat galite pridti vesdami jo ii adres. Pasi-
rinkite Surasti spausdintuy tinkle, laukelyje Host veskite spausdintuvo
ii adres ir paspauskite mygtuk Rasti. Ubuntu suras ir prids nurodyt
spausdintuv. Daugum spausdintuv Ubuntu sistema aptinka automati-
kai. Jei Ubuntu negali aptikti spausdintuvo, ji paprays jus vesti gamintoj
ir spausdintuvo model.
Numatvtasis spausdintuvas vra tas. kuris
automatikai parenkamas spausdinant fail.
Spausdintuv nustatvti numatvtuoju galite
spusteldami ant spausdintuvo deiniu
pels mvgtuku ir pasirinkdami Nustatyti
kaip numatytj.
Spausdintuvo parinki keitimas
Spausdintuvo parinktys leidia keisti spausdinimo kokyb, popieriaus
dyd ir tip. Jas galima keisti paspaudus ant spausdintuvo dein pels myg-
tuk ir pasirinkus Sayybs. Atsivers langas Spausdintuvo savybs, kurio
kairiajame polangyje galsite rinktis nustatym sritis.
Pasinaudodami isiskleidiamojo srao raais galite nurodyti naujus
nustatymus. Kai kurios rodomos parinktys yra detaliai paaikintos.
PusIapio dydis
Tai yra popieriaus, dedamo spausdintuvo dkl, dydis.
Popieriaus aItinis
Tai yra dklas i kurio imamas popierius.
SpaIv modeIis
Jis yra labai naudingas, jei norite spausdinti naudodami reim Pus-
tonis (Grayscale: liet. pilkumo tonas) (kad sutaupytumte raalo), reim
Spalyotai (Color) ar reim Inyertuotas pustonis (lnverted Grayscale: liet.
invertuotas pilkumo tonas).
Popieriaus tipas
Priklausomai nuo spausdintuvo, galite rinktis iuos tipus
1oo Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Paprastas popierius
Automatinis
lotograj popierius
Permatoma juosta
ci ar ivi laikmena
Spausdinimo kokyb
Tai nurodo kiek raalo sunaudojama spausdinant Greitas juodratis
(last Dran) sunaudoja maiausiai raalo, Auktos gebos nuotrauka (High-
Resolution Photo) sunaudoja daugiausiai raalo.
Garsas
Paprastai, diegimo metu Ubuntu automatikai aptinka sistemos garso
aparatin rang. Ubuntu sistemoje gars reguliuoja garso serveris PulseAu-
dio. Garso nustatymus paprasta kongruoti su Ubuntu sistemoje diegtais
cui rankiais.
Garso piktograma, esanti virutiniame deiniajame kampe, suteikia greit
prieig prie skirting su garsu susijusi funkcij. Paspaudus piktogram
kairiuoju pels mygtuku, pasirodo slinkiklis, kur galite judinti horizontaliai,
taip didindami/maindami garsum. iame meniu galima ne vien reguliuoti
garsum, bet ir j nutildyti bei atverti garso nustatymus. Pasirinkus Gor:o
nv:o\mo: atsiveria langas, suteikiantis prieig prie garso efekt, rengini,
vesties ir ivesties nustatym. Garso nustatymus tai pat pasieksite per
Sistema Nustatymai Garsas.
Pirmoji prastai atveriama kortel yra Gor:o e[e|o:. Js galite ijungti
esam garso tem arba kongruoti j su pateikiamomis parinktimis.
Kortel renv:n:o: pateiks vis sistemos garso ploki sra. Daniau- Naujas garso temas galite pridti diegdami
jas i Ubuntu program centro (pvz..
Ubuntu Studio gars tema). Visas diegtas
gars temas pamatvsite isiskleidiamajame
meniu. Js taip pat galite jungti lang ir
mvgtuk garsus.
siai srae rodoma tik viena, bet, jei turite grakos plokt, palaikani nii
gars, ji taip pat bus pateikta srae. i skilt turt kongruoti tik patyr
naudotojai.
Treioji kortel skirta garso +e::e: kongravimui. ia skiltimi galsite
Mikrofonas naudojamas garso/vaizdo
skambuiams. kuriuos palaiko programos
kaip Skvpe ir Lmpathv. J taip pat galima
naudoti garso ravmui.
naudotis, jei tursite sistemoje integruot arba iorin mikrofon.
ioje kortelje galite padidinti/sumainti ir nutildyti/jungti vesties
1urtumte atkreipti dmes. kad pagal
numatvm Ubuntu sistemoje garso vestis
vra nuslopinta. kad galtumte jungti
mikrofon garso ravmui ar garso/vaizdo
skambuiams. tursite rankiniu bdu
ijungti nutildvm.
garsum. Jeigu yra daugiau negu vienas vesties renginys, juos pamatysite
pateiktus langelyje Po::r:n|:e vor:o +e::e: renv:n.
Kortel I+e::: yra naudojama garso ivesties kongravimui. Js galite
prastai Ubuntu diegimo metu nustato
maksimal garsum.
padidinti/sumainti ir nutildyti/jungti ivesties garsum bei pasirinkti
norim garso ivesties rengin.
Jei turite daugiau nei vien ivesties rengin, jis bus pateiktas srae Pa-
Jei pakeisite garso ivesties rengin. jis taps
numatvtuoju.
sirinkite garso ivesties rengin. Pagal numatym bus parinktas ivesties
renginys, kuris buvo automatikai aptiktas Ubuntu diegimo metu.
Kortel Provromo: skirta keisti paleist program garsumo lygius. Tai
yra labai patogu, jei turite kelet paleist garso program, pavyzdiui,
vienu metu paleistus muzikos grotuv Rhythmbox, lm leistuv Totem
ir vaizdo ra i interneto. Tokiu atveju ioje kortelje js galsite padi-
dinti/sumainti, nutildyti/jungti atskirai kiekvienos programos garsum.
Aparatin ranga 1o1
CD ir DVD disk raymas
Nordami sukurti ci ar ivi, eikite Programos Garsas ir yaizdas
cb/bvb raymas bei kopijayimas. Tai paleis program Brasero, kuri patei-
kia penkias pasirinkimo parinktis. Kiekviena i j paaikinta emiau.
.1 pav. Brasero rao muzikos. video ir
duomen rvr bei cr diskus.
UniversaIios parinktys
ios parinktys taikomos visiems projektams iskyrus iuos Disko kopija
ir rayti atyaizd.
FaiI pridjimas projekt
Nordami pridti failus sra, spauskite ali mygtuk +, kuris atvers
dialogo lang Pasirinkite failus. Tada nueikite iki norimo failo, paspauskite
ant jo ir spustelkite mygtuk Pridti. Pakartokite proces kiekvienam
failui, kur norite pridti.
Projekto isaugojimas
Nordami isaugoti projekt, kad galtumte j ubaigti vliau, pasirin-
kite meniu Projektas Isaugoti. Bus atvertas langas lsaugoti projekt.
Pasirinkite kur nortumte isaugoti projekt. Tada teksto laukelyje Paya-
dinimas veskite norim projekto pavadinim. Dabar paspauskite mygtuk
Isaugoti.
FaiI paaIinimas
Jeigu norite i projekto paalinti fail, paspauskite ant srae esanio failo Ubuntu sistemose luotos piktogramos
danai naudojamos atvaizduoti teksto
laukelio ivalvm ar kako sugrinim
numatvtj bsen.
1o: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
ir spustelkite raudon mygtuk -. Nordami i srao paalinti visus failus,
spauskite luotos mygtuk.
Kompaktinio disko raymas
Spusteljus raymo mygtuk ivysite lang Savybs.
lsiskleidiamajame srae raymo greitis galite nurodyti raymo
greit. rainjant didiausiu greiiu diske gali sivelti klaid, todl patartina
rinktis maesnius greiius, kurie utikrins geresn raymo kokyb.
Norint projekt rayti tiesiogiai disk, paymkite parinkt rayti at-
yaizd tiesiogiai, neisaugant jo diske. Paymjus i parinkt, nekuriamas
joks atvaizdio failas ir jokie failai nra isaugomi kietj disk.
Parinktis Imituoti prie raym yra naudinga, jei rainjant diskus Pagal numatvm laikinieji failai saugomi
aplanke /tmp. Jei nortumte saugoti iuos
failus kitoje vietoje. reikt keisti nuostat
isiskleidiamajame meniu Laikinieji
faiIai. Lsant normalioms slvgoms Jums
nereikia keisti ios nuostatos.
susiduriate su problemomis. ios parinkties pasirinkimas leidia jums imi-
tuoti disko raymo proces neraant duomen disk tai neekonomikas
procesas, naudingas tik jei kompiuteris klaidingai rainja duomenis. Jei
imitavimas skmingas, Brasero po 1o sekundi pauzs disk rays duo-
menis. Pauzs metu js galsite ataukti raymo proces.
Disko trynimas
Jei naudojate iw disk (paprastai tai bna parayta ant disko), galite j av reikia perraom (angl. ReWritable)
disk. t.v.. disk. kur duomenis galima
ravti daug kart.
ivalyti ir vl naudoti. Trynimas (t.y., ivalymas) sunaikins visus kompak-
tiniame diske esanius duomenis. Nordami ivalyti disk, atverkite meniu
rankiai ir pasirinkite punkt Iyalyti. Atsivers langas Disko trynimas.
lsiskleidiamajame srae Pasirinkite disk pasirinkite norim itrinti
disk.
Nordami sutrumpinti trynimo proceso trukm, galite paymti parinkt
Greitas trynimas. Vis dlto, ios parinkties pasirinkimas nepilnai paalins
raytus failus. Jei diske turite slapt duomen, bt geriausia nepaymti
ios parinkties.
Vos tik diskas bus itrintas, pamatysite praneim D::|o: |v+o :|m:nvo:
:r:no:.. Paspauskite mygtuk Uyerti, kad uvertumte lang.
Garso projektas
Jei rainjate muzik, tai galite norti j perkelti garso (audio) ci, kad
draugai ir eima galt jo klausytis. Pradti garso projekt galite pasirink-
dami meniu Projektas, tada Naujas projektas ir galiausiai punkt Naujas
garso projektas.
Kad failai nebt grojami ikart vienas po kito, galite dti : sekundi
pauzes. Tai galima atlikti spusteljus mygtuk .
Paspaud mygtuk Peilis (t.y., peilio piktogram), galsite failus padalinti
dalis. Piktogramos paspaudimas atveria lang Skaidyti takel. lsisklei-
diamajame srae Bdas pateikiamos keturios parinktys, leidianios
vairiais bdais skaidyti takel. Pasirink bd, spauskite Skaidyti. Baig
skaidyti takel, spustelkite Gerai.
sitikinkite, kad programos Brasero pagrindinio lango apaioje, isi-
skleidiamajame srae pasirinkote disk, kur norite rayti failus. Tada
spauskite mygtuk rayti.
Aparatin ranga 1o+
Duomen projektas
Jei norite susikurti atsargin dokument ar nuotrauk kopij, geriausia
bt kurti duomen projekt. Pradti duomen projekt galite pasirink-
dami meniu Projektas, tada Naujas projektas ir galiausiai punkt Naujas
duomen projektas.
Jei norite pridti aplank, galite paspausti Aplanko piktogram ir vesti
naujo aplanko pavadinim.
sitikinkite, kad programos Brasero pagrindinio lango apaioje, isi-
skleidiamajame srae pasirinkote disk, kur norite rayti failus. Tada
spauskite mygtuk rayti.
Video projektas
Jei norite sukurti eimos vaizdo ra ivi, geriausia bt kurti video
projekt. Pradti video projekt galite pasirinkdami meniu Projektas, tada
Naujas projektas ir galiausiai punkt Naujas yideo projektas.
sitikinkite, kad programos Brasero pagrindinio lango apaioje, isi-
skleidiamajame srae pasirinkote disk, kur norite rayti failus. Tada
spauskite mygtuk rayti.
Disko kopija
Disko kopij galite sukurti pasirink Projektas Naujas projektas
Kopijuoti disk. Atsivers langas Kopijuoti ci ar ivi diskus.
Jei turite du ci/ivi renginius, galite kopijuoti disk i vieno renginio
kit, bet raomasis diskas privalo bti dtas ciiw/iviiw rengin. Jei
turite tik vien rengin, pirmiausia reiks susikurti disko atvaizd ir tik tada
j rayti disk. lsiskleidiamajame srae Pasirinkite kopijuotin disk
pasirinkite disk, kur norite kopijuoti. Srae Pasirinkite disk raymui
nurodykite arba atvaizdio fail, arba disk, kur norite rayti kopij.
Atvaizdio faiIas
Atvaizdio failo saugojimo viet galite keisti paspaud Sayybs. Atsivers
dialogo langas Atvaizdio failo vieta ir tada teksto laukelyje Payadinimas
galsite keisti failo pavadinim.
Numatytoji saugojimo vieta yra Js nam aplankas. J galima keisti
spusteljus alia Naryti kit aplank esani - (arba rodykls) piktog-
ram. Kai tik pasirinksite isaugojimo viet, spauskite Uyerti.
Gr lang Kopijuoti ci ar ivi diskus spauskite mygtuk Sukurti
atyaizd. Brasero atvers lang Kuriamas atvaizdis ir jame rodys progres.
Kai procesas bus baigtas, spauskite Uyerti.
Atvaizdio raymas
Nordami rayti atvaizd, eikite meniu Projektas Naujas projektas
rayti atyaizd. Brasero atvers lang Atvaizdio raymo sranka.
Spustelkite ant elemento Spustelkite ia ir pasirinkite atyaizdio fail
ir pasirodys langas Pasirinkite atvaizdio fail. Nukeliaukite iki norimo
rayti atvaizdio, spustelkite ant jo ir paspauskite mygtuk Atyerti.
1o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
lsiskleidiamajame meniu Pasirinkite disk raymui pasirinkite disk
ir tada paspauskite mygtuk rayti.
!nternetins vaizdo kameros naudojimas
lnternetins vaizdo kameros danai bna i anksto taisytos neiojamuo-
sius ir netbook kompiuterius. Kai kurie kompiuteriai, pavyzdiui, kaip Apple
staliniai kompiuteriai, taip pat turi monitoriuose taisytas internetines ka-
meras. Kitos kameros paprastai naudoja usn jungt. Nordami naudoti usn
internetin vaizdo kamer, prijunkite j prie savo kompiuterio usn prievado.
Ubuntu sistema automatikai aptinka beveik visas naujas interneti- Yra utektinai program. kurios naudingos
internetinms vaizdo kameroms. Programa
Cheese pasinaudodama kamera gali
darvti nuotraukas. o VLC grotuvas gali
ravti internetins kameros transliuojam
vaizd. ias programas galite diegti
pasinaudodami Ubuntu program centru.
nes vaizdo kameras. lndividualiose programose kaip Skype ir lmpa-
thy, kameras galite kongruoti per program srank meniu. Jei js
internetin kamera neveikia su Ubuntu sistema, apsilankykite adresu
https//wiki.ubuntu.com/Webcam.
Tekst ir paveiksIIi skenavimas
Daniausiai Ubuntu aptiks js skener ir galsite juo ikart naudotis.
Nordami nuskenuoti dokument, sekite iais ingsneliais
1. Ant skenerio padkite norim nuskenuoti mediag.
:. likite meniu Programos Graka Paprastas skenayimas.
+. Paspauskite mygtuk Nuskaityti.
. Nordami pridti kit lap, paspauskite Popieriaus lapo piktogram.
. lsaugojimui spustelkite mygtuk rayti.
Ar mano skeneris veikia su Ubuntu sistema'
Yra trys skenerio veikimo patikrinimo bdai
1. Tiesiog j prijunkite. Jei tai naujo modelio usn skeneris, tiktina, kad jis
tiesiog veiks.
:. Puslapyje https//wiki.ubuntu.com/HardwareSupportComponentsScanners
suinosite kurie skeneriai veikia Ubuntu sistemoje.
+. s~xi projekto palaikom skeneri sraas. s~xi (Scanner Access Now
lasy: liet. skenerio prieiga dabar paprasta) projektas yra daugumos
Ubuntu sistemoje naudojamos skenavimo programins rangos pagrin-
das.
Ubuntu sistema neaptinka mano skenerio
Yra keletas prieasi, kodl Ubuntu gali parodyti inut Nra joki
prieinam rengini
Ubuntu sistema nepalaiko js skenerio. Daniausiai nepalaikomi ske-
neriai, turintys sen lygiagretj prievad, arba lexmark All-in-One
spausdintuvai/skeneriai/fakso aparatai.
Js skeneriui skirta valdykl nra automatikai keliama.
Aparatin ranga 1o
Kiti renginiai
Fireuire
lirewire yra specialus prievado tipas, skirtas duomen perdavimui pa-
sinaudojant lirewire tednologija. prievad daugiausia naudoja vaizdo
kameros ir skaitmeniniai fotoaparatai.
Jei norite i vaizdo kameros importuoti vaizdo mediag, galite tai pada-
ryti prijungdami kamer prie lirewire prievado. Jums reiks diegti prog-
ram Kino, kuri yra prieinama Ubuntu program centre.
Nordami suinoti daugiau apie kino.
apsilankvkite adresu http//www.kinodv.
org/.
BIuetooth
Bluetooth yra plaiai naudojamas cis renginiuose, pelse, mobiliuo-
siuose telefonuose, laisv rank rangose, muzikos grotuvuose, staliniuose
ir neiojamuosiuose kompiuteriuose duomen perdavimui, muzikos klausy-
mui, aidimams ir kitoms vairioms veikloms. Visos modernios operacins
sistemos palaiko Bluetooth. Ubuntu taip pat nra iimtis.
Bluetooth nuostatas galite pasiekti paspaud kairiuoju pels mygtuku
ant Bluetooth piktogramos, esanios virutinio skydelio deinje pusje.
Daniausiai ji bna alia garso piktogramos. Spusteljus ant Bluetooth
piktogramos kairiu pels mygtuku, atsiveria meniu su keletu pasirinkim,
toki kaip parinktis Ijungti Bluetooth.
.: pav. Bluetooth taiso meniu.
Bluetooth nuostatas taip pat galima pasiekti i meniu Sistema Nustatymai
Bluetooth. Jeigu norite prijungti nauj rengin, pvz., mobilj telefon,
sindronizacijai su kompiuteriu, pasirinkite parinkt Prijungti nauj ren-
gin.
Ubuntu atvers lang naujo renginio prijungimui. Paspaudus Pirmyn at-
sivers naujas langas, kuriame matysite visus sistemai prieinamus Bluetooth
renginius. Gali tekti luktelti minut ar kelias, kol pasirodys prieinami ren-
giniai. Paieka ir rodymas vyksta realiu laiku, o tai reikia, kad kiekvienas
renginys pasirodo srae tik tada, kai jis aptinkamas. Pateiktj rengini
1oe Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
srae paspauskite ant norimo Bluetooth renginio. Tada pasirinkite iix
kod i PIN parinktys.
l anksto yra paruoti trys iix kodai, taiau js, jei norite, galite susikurti
kok tik norite. iix Jums reiks vesti rengin, kur jungsite su Ubuntu
sistema.
Kai renginys bus prijungtas, Ubuntu atvers lang Sranka baigta.
Ubuntu sistemoje dl saugumo prieasi js kompiuteris yra nema-
tomas. Tai reikia, kad js Ubuntu sistema gali iekoti kit Bluetooth
sistem, bet jos negali aptikti js Ubuntu sistemos. Jei norite, kad kitas
renginys galt aptikti js sistem, tursite jungti tam tikr parinkt. Tai
atliksite Bluetooth nuostatose paymj parinkt Padaryti kompiuter aptin-
kamu. Taip pat galite pridti igalvot pavadinim savo Bluetooth galintai
Ubuntu sistemai, pakeisdami teksto laukel Draugikas payadinimas.
= Programins rangos vaIdy-
mas
Programins rangos vaIdymas Ubuntu sistemose
Pagal numatym Ubuntu sistemoje prieinama gausyb program, skirt
kasdieni uduoi atlikimui. Jos aptariamos skyriuje skyrius + Darbas su
Ubuntu. Kuriuo nors metu Js galite nusprsti imginti alternatyvi in-
terneto narykl, susikongruoti kit elektroninio pato klient, redaguoti
garso fail ar ibandyti nauj aidim. Vis ia minim dalyk vykdymui
Jums teks diegti nauj programin rang. Ubuntu seka daug skirting prog-
ramins rangos paket, todl Jums reikaling program radimas ir diegimas
yra suprojektuoti taip, kad bt kiek manoma greitesni ir lengvesni. Alter-
natyviai, Js galite teikti pirmenyb narymui plaioje prieinam program
bibliotekoje ir imginti dmes patraukusias programas.
Skirtumai nuo kit operacini sistem
Daugumoje kit operacini sistem naudotojai turi pirkti komercin
programin rang (internete ar prekybos vietose) arba iekoti internete
nemokam alternatyv (jei tokios yra). Tinkamas diegimo failas turi bti
parsiuniamas ir patalpinamas kompiuteryje. Diegimo eigoje naudotojas
pereina krv raginim ir parinki.
Nors panaus principas gali bti naudojamas diegiant programas Ubuntu
operacinje sistemoje, taiau greiiausias ir lengviausias programins ran-
gos suradimo ir diegimo bdas yra naudojimasis Ubuntu program centru.
Tai yra pagrindin naujos programins rangos pasiekimo vieta, paremta
:ovv\|| principu. Saugykl galima sivaizduoti kaip parsisiuntimui priei-
nam paket katalog. Po operacins sistemos diegimo js automatikai
gaunate prieig prie ociali Ubuntu saugykl. Tam, kad turtumte pla-
tesn programins rangos pasirinkim, galite pridti papildom saugykl.
Naudojimasis Ubuntu program centru
Ubuntu program centras paprastai naudojamas ocialiose Ubuntu kai kurie programins rangos paketai
skirti daugiau ini reikalaujanioms
sritims. tokioms kaip programavimas ar
serverio paleidimas. ir negali bti diegti
naudojant Ubuntu program centr. 1oki
paket diegimui Jums teks naudotis Paket
tvarkvkle Svnaptic (aptarta io skvriaus
pabaigoje).
saugyklose prieinamos programins rangos diegimui.
Ubuntu program centr galite paleisti Programos meniu pasirinkdami
punkt Ubuntu program centras.
Ubuntu program centro langas sudarytas i dviej dali skyri srao
kairje ir piktogram rinkinio deinje. Kiekviena piktograma nurodo
:|\r:, kuris yra tam tikra programins rangos kategorija. Pavyzdiui,
skyriuje aidimai rasite aidim Sudoku.
Kairje lango pusje esantys skyriai atspindi esam Ubuntu program
centro katalogo vaizd. Paspauskite mygtuk Gauti program, kad pamaty-
tumte galim diegti programin rang, arba mygtuk diegta programin
1o8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
.1 pav. Pasinaudodami Ubuntu program
centru galite diegti ir alinti programas.
ranga, kad pamatytumte kompiuteryje diegtos programins rangos s-
ra. Spustelj alia mygtuko Gauti program esant plius pamatysite
sistemos naudojamas saugyklas. Paspaudus ant norimos saugyklos Js
ivysite joje prieinam paket sra.
Programins rangos suradimas
Jei iekote kokios nors programos, tai galite inoti specin pavadinim
(pvz., Tunderbird yra populiarus el. pato klientas) arba numanyti jos ka-
tegorij (pvz., kategorijoje Garsas ir vaizdas yra daug skirting program,
toki kaip vaizdo keitikliai, garso redaktoriai ir muzikos grotuvai).
Tam, kad bt lengviau rasti reikiam program, galite naryti Ubuntu
program centro katalog pasirinkdami iekom programin rang atspin-
dint skyri arba, alternatyviai, galite naudotis standartine paieka, kurios
laukel rasite virutiniame deiniajame programos lango krate.
Kai pasirinksite skyri, jums bus rodomas tai kategorijai priskirt prog- Ibandvkite skvri Populiariausios progra
mos. 1en rasite labiausiai rekomenduojam
program sra.
ram sraas. Kai kurie skyriai turi poskyrius. Pavyzdiui, skyrius aidi-
mai turi poskyrius lmitavimas ir Kort aidimai.
Narymui tarp kategorij galite naudoti mygtukus atgal ir pirmyn,
esanius virutinje lango dalyje. Taip pat galite naudoti greta esanius
narymo mygtukus (danai vadinamus breadcrumbs: liet. narymo keliai).
Programins rangos valdymas 1oc
Programins rangos diegimas
Programos diegimui praktikai utenka tik vieno spusteljimo. Kai rasite Atkreipkite dmes. kad Ubuntu program
centras veiks tik jei bsite prisijung prie
interneto. Nordami imokti nustatvti ar
susikonfigruoti interneto rv. irkite
skvri skvrius + Darbas su Ubuntu.
norim ibandyti program, atlikite iuos veiksmus
1. Sv:e||:e m\vv| diegti, e:on o::r:n|o o|eo Je:n]e. Jei prie
diegdami programins rangos paket norite apie j suinoti daugiau,
pirmiausia pasirinkite Daugiau Informacijos. Jei tik yra nurodyta,
jums bus pateiktas trumpas programos apraymas, ekrano nuotrauka ir
svetains nuoroda. Jei norite tsti, galite spausti tame puslapyje esant
mygtuk diegti.
:. Po::roJ:v::ome oo\|: nv:o\mo |onve +e:|:e :o+o :|oooJ. Tai
yra tas pats slaptaodis, kur naudojate prisijungimui prie savo paskyros.
Js praoma vesti slaptaod kiekvien kart diegiant nauj progra-
min rang tam, kad niekas be administratoriaus privilegij neatlikt
neautorizuot pokyi kompiuteryje.
Jeigu po slaptaodio vedimo gaunate
praneim Nepavvko nustatvti tapatvbs.
pasitikrinkite ar j teisingai vedte ir
bandvkite dar kart. Jei klaida ilieka. tai
reikia. kad js paskvrai nesuteiktos teiss
kompiutervje diegti programin rang.
+. Po|ov|:e, |o| |v: |o:vo: o|eo J:ev:mo:. Programins rangos paket
diegimo (ar alinimo) metu kairiau mygtuko Progresas Js matysite ani-
muot besisukani rodykli piktogram. Jei norite, galite grti atgal
pagrindin narymo lang ir sekdami aukiau pateiktomis instrukcijo-
mis pridti diegimo eil papildomus programins rangos paketus. Bet
kuriuo metu spusteljus mygtuk Progresas Jums bus pateikta vykdom
operacij santrauka. ia galite nuspausti X piktogram, kad atauktu-
mte vykdom operacij.
Vos tik Ubuntu program centras baigs programos diegim, ji bus pilnai
parengta naudojimui. Ubuntu Programos meniu ties susijusiu submeniu
punktu trauks programos paleidimo ra. rao vieta priklausys nuo prog-
ramos paskirties. Kai kuriais atvejais programa atsiras viename i Sistema
Nustatymai ar Sistema Administrayimas meniu.
Programins rangos aIinimas
Program alinimas yra labai panaus j diegim. Pirmiausia, Ubuntu
program centro oninje juostoje paspauskite mygtuk diegta progra-
min ranga. Pateiktame srae susiraskite norim paalinti program (arba
naudokits paiekos laukeliu) ir tada atlikite iuos veiksmus
1. Pasirinktos programos deinje pusje o:ov:|:e m\vv| Paalinti. Nordami visikai paalinti paket ir vis
jo konfigracij. tursite j sunaikinti (angl.
purge). 1ai galite atlikti pasinaudodami
Paket tvarkvkle Svnaptic. kuri vra apta
riama emiau esaniame skvriuje Paket
tvarkvkl Svnaptic.
:. Po::roJ:v::ome oo\|: nv:o\mo |onve +e:|:e :o+o :|oooJ.
Programins rangos alinimas, kaip ir diegimas, taip pat reikalauja
slaptaodio vedimo. Tokiu bdu kompiuteris yra apsaugomas nuo
neautorizuot pakeitim. Paketas bus pridtas alinimo eil ir bus
matomas oninje juostoje pasirinkus Progresas.
Paketo paalinimas taip pat atitinkamai atnaujins meniu.
PapiIdomos programins rangos vaIdymas
Nors Ubuntu program centras teikia didel program bibliotek, taiau
ivardijami tik tie paketai, kurie yra prieinami i ociali Ubuntu saugykl.
11o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Kartais konkreti js iekoma programa gali bti neprieinama iose sau-
gyklose. Jeigu taip nutinka, yra svarbu suprasti alternatyvius programins
rangos pasiekimo ir diegimo Ubuntu sistemose metodus, tokius kaip die-
gimo failo parsisiuntimas rankiniu bdu i interneto ar papildom saugykl
pridjimas. Pirmiausia mes apvelgsime saugykl valdym naudojantis
rankiu Programins rangos saugyklos.
Programins rangos saugykIos
Ubuntu program centras pateikia tik js galintose saugyklose priei-
nam program sra. Saugyklas galima pridti ar paalinti per program
Programins rangos saugyklos. Nordami paleisti rank, eikite viru- Program Programins rangos saugvklos
taip pat galite atverti per Ubuntu prog
ram centr. 1iesiog eikite Keisti
Programins rangos saugykIos.
tinio skydelio meniu Sistema Administrayimas Programins rangos
saugyklos. Js bus praoma vesti slaptaod ir tik po to atsivers progra-
mos langas. io lango viruje yra penkios kortels Ubuntu programos,
Kitos programins rangos saugyklos, Atnaujinimai, Autentikayimas,
Statistika.
OficiaIi saugykI vaIdymas
Kortelje Ubuntu programos ivardintos penkios ocialios Ubuntu
saugyklos. Kiekvienoje i j talpinami skirtingo tipo paketai. Po Ubuntu
sistemos diegimo yra galintos keturios i j mo:n, vn:+er:e, re:r:ceJ ir
mv|:+er:e.
Iaisya programin ranga, priirima Canonical bendroys (main).
ioje saugykloje talpinami visi atvirojo kodo paketai, priirimi bendro-
vs Canonical.
Iaisya programin ranga, priirima bendruomens (uniyerse). ioje
saugykloje talpinami visi atvirojo kodo paketai, kurie yra pltojami ir
priirimi Ubuntu bendruomens.
Nuosayybins rengini yaldykls (restricted). ioje saugykloje talpi- Udaro kodo paketai kartais vardijami
kaip nelaisvi (angl. nonfree). 1ai siejama
su kalbjimo laisve. o ne finansine verte.
U i paket naudojim nereikia mokti
pinig.
namos nuosavybins valdykls, kuri gali prireikti pilnam kompiuterio
aparatins rangos galimybi inaudojimui.
Programin ranga apribotomis platinimo ar tobulinimo teismis
(multiyerse). ioje saugykloje talpinama programin ranga, kurios
negalima naudoti kai kuriose alyse dl autorini teisi ar licencijavimo
statym. Naudodamiesi ia saugykla Js prisiimate atsakomyb u bet
kuri tos saugyklos paket diegim ir naudojim.
Pradinis tekstas (programinis kodas). ioje saugykloje talpinamas
pirminis programinis kodas, kuris naudojamas programins rangos
paket krimui.
Parinktis Pradinis tekstas neturt bt paymta, nebent turite prog- Program krimas i pradinio teksto
vra sudtingas paket krimo procesas ir
paprastai domina tik programuotojus. Pir
minio programinio kodo Jums gali prireikti
naudojant asmeniniams poreikiams pri
taikvt (modifikuot) branduol ar norint
naudotis naujausia programos versija prie
j ileidiant Ubuntu sistemoms. kadangi
tai sudtingesn sritis. iame vadove ji
nebus aptariama.
ram krimo i pradinio teksto patirties.
Geriausio programins rangos serverio isirinkimas
Daugeliui serveri visame pasaulyje Ubuntu suteikia teis veikti kaip
+e:JroJ:n:om: :er+er:om: (angl. mirrors). Juose talpinama tiksli vis fail,
prieinam ocialiose Ubuntu saugyklose, kopija. Kortelje Ubuntu progra-
mos js galite pasirinkti server, kuris utikrins didiausi siuntimo greit.
Programins rangos valdymas 111
Rinkdamiesi server turtumte atsivelgti iuos aspektus
Ryio greitis. Priklausomai nuo zinio atstumo tarp Js ir serverio,
ryio greitis gali bti skirtingas. Ubuntu pateikia rank, skirt pasirinkti
greiiausi ry su kompiuteriu garantuojant server.
Programos Programins rangos saugyklos lange paspauskite isisklei-
diant langel, esant alia Parsisisti i, ir pasirinkite Kitas seryeris.
Pasirodiusiame Pasirinkite siuntim server lange spustelkite viru-
tiniame deiniajame kampe esant mygtuk Parinkti geriausi seryer.
Js kompiuteris dabar mgins umegzti ry su visais prieinamais ser-
veriais ir irinks greiiausi i j. Jeigu esate patenkinti automatiniu
parinkimu, spauskite mygtuk Pasirinkite seryer.
Vieta. Ariausiai Js vietovs esantis serveris daniausiai utikrina
geriausi ryio greit.
Nordami pasirinkti server pagal valstyb, lange Pasirinkite siun-
tim server pasirinkite savo valstyb. Jei js vietovje prieinami keli
serveriai, tai pasirinkite vien i j ir spustelkite Pasirinkite seryer.
Galiausiai, jeigu neturite veikianio interneto ryio, kai kuriuos paketus
Ubuntu gali diegti tiesiai i sistemos diegiamojo ci. Nordami tai padaryti,
dkite disk kompiuterio kompaktini disk nuskaitymo rengin ir pay-
mkite ymimj langel, esant po diegiami i cb-rox/bvb. Paymjus
langel su disku bus elgiamasi kaip su internetine saugykla ir jame esanias
programas bus galima sidiegti pasinaudojant Ubuntu program centru.
PapiIdom programins rangos aItini pridjimas
Ubuntu leidia lengvai pridti papildomas treij ali saugyklas prie rrt vra asmeninis paket archvvas (Perso
nal Package Archive). 1ai vra internetins
saugvklos. skirtos naujausi programi
ns rangos paket versij. skaitmenini
projekt ir kit program talpinimui.
savo programins rangos altini. Daniausiai Ubuntu sistem prideda-
mos ii~ saugyklos. ios saugyklos leidia diegti programins rangos pake-
tus, kuri nra ocialiose saugyklose, ir gauti praneimus vos tik atsiranda
prieinami atnaujinimai.
Tarus, jog inote ii~ laundpad svetains adres, programins rangos
saugyklos pridjimas altinius yra gantinai paprastas procesas. Norint tai
padaryti, Programins rangos saugyklos lange Jums prireiks pasinaudoti
kortele Kitos programins rangos saugyklos.
ii~ laundpad svetainje kairje pusje matysite antrat Adding this
PPA to your system (liet. io ii~ pridjimas js sistem). Po ja bus
pateikta trumpa pastraipa, kurioje ppatest-ppa/payyzdys forma nurodytas
unikalus uii. Paymkite uii pele ir paspaud dein klavi pasirinkite
Kopijuoti.
Grkite Programins rangos saugyklos lang ir kortelje Kitos prog-
ramins rangos saugyklos paspauskite Pridti. Pasirodys naujas langas,
kuriame matysite odius APT eilut ir tekstin laukel. Tuioje laukelio
vietoje spustelkite dein pels mygtuk ir pasirinkite dti. Pamatysite
uii, kur nukopijavote i ii~ laundpad puslapio. Paspauskite Pridti sau-
gykl ir vl grite Programins rangos saugyklos lang. iame lange
pateiktame altini srae pamatysite pridt nauj ra ir alia jo pay-
mt ymimj langel, nurodant, kad saugykla galinta (t.y., naudojama).
Jei apatiniame deiniajame kampe paspausite mygtuk Uyerti, bus
parodytas praneimas lnformacija apie prieinam programin rang yra
11: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
.: pav. 1ai vra Lifesaver PPA Launchpad
puslapio pavvzdvs. Lifesaver vra programa.
kuri nra prieinama oficialiose Ubuntu
saugvklose. Nepaisant to. priddami
PPA savo programins rangos altini
sra galtumte sidiegti i program
pasinaudojant Ubuntu program centru.
pasenusi. Taip yra dl to, kad Js k tik pridjote nauj saugykl ir todl
reikia prie jos prisijungti bei parsisti jos tiekiam paket sra. Paspau-
skite mygtuk kelti i naujo ir palaukite, kol Ubuntu atnaujins visas Js
galintas saugyklas (skaitant k tik pridt). Kai viskas bus baigta, langas
usivers automatikai.
Sveikiname! Js k tik savo programins rangos altini sra prid-
jote ii~ saugykl. Dabar galite paleisti Ubuntu program centr ir i io
ii~ diegti programas lygiai tokiu pat bdu, kaip ir diegiant programas i
numatytj Ubuntu saugykl.
Paket tvarkykI Synaptic
Paket tvarkykl Synaptic yra sudtingesnis Ubuntu sistemos programi-
ns rangos valdymo rankis. J galima naudoti t pai uduoi, kurias
galima atlikti su Ubuntu program centru, atlikimui. Papildomai, is rankis
teikia daugiau paket kontroliavimo galimybi. Pavyzdiui, jis teikia ias
parinktis
diegti bet kur saugyklose prieinam paket. Daugeliu atvej netgi
galite pasirinkti kuri paketo versij diegti. Pastaba i pasirinkimo
parinktis galima tik jei saugykloje yra kelios paketo versijos.
diegti paket i naujo. Tai gali bti naudinga, jei norsite sugrinti
paket jo pradin bsen, itaisyti kilusius koniktus ar paeistus failus.
Programins rangos valdymas 11+
Atnaujinti paket, kai ileidiama naujesn versija.
Paalinti bet kur nebereikaling paket.
Sunaikinti paket, visikai paalinant ne tik j, bet ir bet kokias isau-
gotas nuostatas ar kongracijos failus (kurie danai lieka, kai paketas
tiesiog paalinamas).
Pataisyti sugadintus paketus.
Patikrinti bet kurio paketo sayybes, tokias kaip versijos numeris,
talpinami failai, paketo dydis, priklausomybs ir t.t.
Nordami paleisti program Paket tvarkykl Synaptic, eikite Sistema
Administrayimas Paket tyarkykl Synaptic. Kaip jau buvo minta
anksiau, Synaptic yra sudtingesnis rankis nei Ubuntu program centras ir
bendruoju atveju nra btinas naujam naudotojui, engianiam pirmuosius
ingsnius Ubuntu sistemoje. Jeigu norite paskaityti daugiau informacijos
apie ios programos naudojim ar Jums reikia daugiau programins rangos
valdymo pagalbos altini, apsilankykite puslapyje https//help.ubuntu.com/
community/SynapticHowto.
Atnaujinimai ir naujovinimai
Programos Programins rangos saugyklos lange, kortelje Atnaujinimai
galima nustatyti kaip elgtis su Ubuntu sistemos paket atnaujinimais.
Ubuntu atnaujinimai
ioje dalyje galite nurodyti kokio tipo atnaujinimus norite diegti savo
sistemoje. Daniausiai tai priklauso nuo to, ko labiau norite stabilumo ar
naujovi.
Syarbs saugumo atnaujinimai. ie atnaujinimai primygtinai reko-
menduojami, nes utikrina geriausi manom sistemos saugum. Jie yra
galinti pagal numatym.
Rekomenduojami atnaujinimai. ie atnaujinimai sistemos saugumui
nra tokie svarbs, taiau jie utikrina, kad js paketai visada turs
itestuotus ir patvirtintus naujausius klaid pataisymus bei svarbius
atnaujinimus. i parinktis yra paymta pagal numatym.
Neileisti atnaujinimai. i parinktis skirta tiems, kurie mieliau turs
paius naujausius program leidimus, taiau rizikuos sidiegti atnauji-
nim su neitaisytomis klaidomis ar koniktais. Atkreipkite dmes, jog
su tokiomis atnaujintomis programomis jums kils daug problem, todl
pagal numatym i parinktis nra paymta. Bet jeigu jau taip nutinka,
yra manoma grti prie ankstesns paketo versijos panaudojant Paket
tvarkykl Synaptic.
Nepalaikomi atnaujinimai. Tai yra atnaujinimai, kuri bendrov Ca-
nonical dar neitestavo ir neperirjo. Naudojantis iais atnaujinimais
galima susidurti su vairiomis klaidomis, todl pagal numatym i pa-
rinktis nra paymta.
11 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Automatiniai atnaujinimai
Vidurin io lango dalis leidia nustatyti kaip sistema valdo atnaujini-
mus atnaujinim tikrinimo danumas: ikart diegti saugumo atnaujinimus
(neklausiant patvirtinimo), juos tik parsisti, tik informuoti apie juos.
Visos sistemos atnaujinimas
ia Js galite nusprsti apie kuriuos sistem naujovinimus turite bti kas o mnesius bendrov Canonical i
leidia nauj Ubuntu operacins sistemos
versij. ios versijos vadinamos eiliniais
leidimais. kas keturis eilinius leidimus. t.v..
kas : mnesius. Canonical ileidia ilga
laikio palaikvmo (L1S: Long 1erm Support)
leidim. Ilgalaikio palaikvmo leidimai vra
patvs stabiliausi ir vra palaikomi ilgesn
laiko tarp.
informuotas.
Niekuomet. Pasirinkite i parinkt, jei nenorite bti informuojamas apie
jokius naujus Ubuntu leidimus.
Eilinius leidimus. Pasirinkite i parinkt, jei norite visada turti pat
naujausi Ubuntu leidim nepriklausomai nuo to, ar tai ilgalaikio palai-
kymo (lTS) leidimas, ar ne. i parinktis rekomenduojama paprastiems
nam naudotojams.
Tik ilgesnio palaikymo leidimus. Pasirinkite i parinkt, jei Jums reikia
itin stabilaus leidimo su ilgu palaikymo laiku. Jei Ubuntu naudojate
verslo tikslais, vertt apsvarstyti ios parinkties pasirinkim.
o Komandin eiIut
vadas naudojimsi terminaIu
iame vadove daugiausia dmesio skyrme granei naudotojo ssajai.
Taiau norint pilnai suvokti Ubuntu gali, jums reikt imokti naudotis
terminalu.
Kas yra terminaIas'
Dauguma operacini sistem (tame tarpe ir Ubuntu) turi dviej tip
naudotojo ssajas. Pirmoji yra gran naudotojo ssaja (ymima cui: tai
trumpinys i odi Graphical User lnterface). iam ssajos tipui priklauso
darbastalis, langai, meniu, ranki juostos ir kiti elementai, kuriuos spaudi-
njant pele vykdome veiksmus. Antrasis ir daug senesnis ssajos tipas yra
komandins eiluts ssaja (ymima cii: tai trumpinys i Command-line
lnterface).
Term:no|o: yra Ubuntu komandins eiluts ssaja. Tai yra metodas kai
kuri Ubuntu operacins sistemos aspekt kontroliavimui naudojantis tik
klaviatra vedamomis komandomis.
KodI turiau naudotis terminaIu'
Vidutinis Ubuntu naudotojas daugum kasdieni savo veikl gali at-
likti nesinaudodamas terminalu. Nepaisant to, terminalas yra galingas ir
nepamainomas rankis daugelio nauding uduoi atlikimui. Pavyzdiui
Kartais ikilusios Ubuntu problemos gali bti isprstos tik pasinaudojant
terminalu.
Kai kuriais atvejais pasinaudojimas komandins eiluts ssaja yra grei-
tesnis uduoties atlikimo bdas. Pvz., naudojantis terminalu yra daug
paprasiau vienu metu atlikti operacijas su daugeliu fail.
Mokymasis naudotis komandins eiluts ssaja (komandine eilute) yra
pirmas ingsnis sudting problem sprendimo, sistemos administra-
vimo ir programins rangos krimo (bei tobulinimo) gdi gijim.
Jeigu galvojate tapti programuotoju ar paengusiu Ubuntu naudotoju,
komandins eiluts imanymas yra esminis dalykas.
TerminaIo paIeidimas
Terminal galite paleisti pasirink Programos Reikmenys Terminalas. 1erminalas suteikia prieig prie komand
interpretatoriaus. kai terminale vedate
komand. komand interpretatorius
interpretuoja j ir vvkdo nurodvtus
veiksmus. Yra nemaai skirting tip
komand interpretatori ir jie priima
skirtingas komandas. Pats populiariausias
i j vra bash komand interpretatorius.
Jis vra naudojamas Ubuntu ir daugelvje
kit GNU/Linux sistem.
Terminalo langas bus beveik visikai tuias, iskyrus virutiniame kai-
riajame kampe esant tekst ir mirksint blok. is tekstas yra raginimas ir
jis rodo js prisijungimo bei kompiuterio vard, taip pat darbin katalog.
Tilds enklas (-) reikia, kad darbinis katalogas yra js nam katalogas.
ctt aplinkose terminas aplankas danai
vra naudojamas vietos. kurioje laikomi
failai. apravmui. ctt aplinkose tam
naudojamas terminas katalogas. i
metafora atsispindi daugelvje iame
skvriuje minim komand (pvz.. cd ar pwd).
Mirksintis blokas yra ymeklis. Jis nurodo kur pasirodys vedamas tekstas.
Vertjo pastaba kad bt paprasiau, vietoje odio katalogas daug kur
11e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
naudojome od aplankas. niuans galite pastebti daugelyje sulietu-
vint darbastalio aplink, nes tiek aplankas, tiek katalogas i esms reikia t
pat.
Pabandymui veskite pwd ir spustelkite Enter. Terminalas turt ro-
dyti /home/naudotojas: vietoje naudotojas bus rodomas js naudotojo
vardas. is tekstas vadinamas ivestimi. Js k tik panaudojote pwd (print
working directory: liet. spausdinti darbin katalog) komand ir ivestis
nurod darbin katalog, t.y., aplank, kuriame buvote tuo metu.
o.1 pav. Numatvtasis terminalo langas
leidia vvkdvti imtus nauding komand.
Visos terminalo komandos remiasi tuo paiu principu. vedamas koman-
dos pavadinimas, po to, jei btina, parametrai ir tada nurodyto veiksmo
vykdymui paspaudiamas Enter klavias. Daugeliu atvej, po komandos Parametrai vra papildomi teksto segmen
tai. kurie paprastai pridedami komandos
pabaigoje. Jie pakeiia komandos inter
pretavim. Standartin j forma vra -h ar
help pavidalo. 1ies sakant. parametr
help galima pridti prie bet kurios ko
mandos taip igaunant trump komandos
apravm ir palaikom parametr sra.
vykdymo bus rodoma iek tiek ivesties, taiau tai priklauso nuo naudotos
komandos. Pavyzdiui, pasinaudojimas cd komanda pakeis darbin aplank
(r. emiau) ir raginim, taiau nepateiks jokios ivesties.
likusioje skyriaus dalyje aptariami daniausiai pasitaikantys terminalo
panaudojimo atvejai. Nepaisant to, naudojantis komandins eiluts ssaja
Ubuntu sistemoje atsiveria beveik neribotos galimybs. Antroje io vadovo
pusje mes nuolat minsime komandin eilut, ypa apraant problem
sprendimo ingsnelius ir sudtingesn kompiuterio valdym.
Ubuntu faiI sistemos struktra
Ubuntu naudoja linux fail sistem, sudaryt i aibs aplank, esani
akniniame (angl. root) aplanke. Kiekviename i i aplank laikomi svar-
bs sistemos failai, kuri negalima modikuoti, nebent esate root naudo-
tojas arba naudojate :vJo. is apribojimas taikomas tiek dl saugumo, tiek
dl apsisaugojimo prieasi kompiuteri virusai negali pakenkti pagrin-
diniams sistemos failams, todl naudotojai negali paeisti nieko gyvybikai
svarbaus.
emiau apraomi kai kurie svarbs aplankai.
Komandin eilut 11;
o.: pav. kai kurie svarbs aknins fail
sistemos aplankai.
akninis aplankas yra ymimas simboliu /. Jame laikomi visi aplankai ir
failai. tai keletas svarbiausi sistemos aplank
/bin ir /sbin Daugelis svarbiausi sistemos program.
/etc Sistemos kongracijos failai.
/home Kiekvienas naudotojas turi poaplank asmenini fail laikymui
(pvz., /home/naudotojas).
/lib Bibliotekos failai, panas Windows sistemose naudojamus .dll
failus.
/media lorins laikmenos (ciio ir usn renginiai) prijungiamos
iame aplanke.
/root iame aplanke laikomi root naudotojo failai (nemaiykite su
akniniu (angl. root) aplanku).
/usr Tariamas kaip odis user angl kalboje. iame aplanke laikomi
daugumos program failai (nemaiykite su kiekvieno naudotojo nam
aplanku).
/var/log iame aplanke laikomi daugumos program urnal failai.
Kiekvienas aplankas turi |e|:. Kelias yra pilnas aplanko pavadinimas,
nurodantis kaip j pasiekti i bet kurios sistemos vietos.
Pavyzdiui, aplanke /home/naudotojas/Darbastalis (nustaius naudoti
angl kalb, kelias yra /home/naudotojas/Desktop) laikomi visi js failai,
esantys Ubuntu darbastalyje. Keli /home/naudotojas/Darbastalis galima
suskaidyti kelet dali
1. / nurodo, kad kelias prasideda akniniame aplanke:
118 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
:. home/ kelias veda nuo akninio iki nam aplanko:
+. naudotojas/ kelias veda nuo nam iki naudotojo aplanko:
. Darbastalis (arba Desktop) kelias veda i naudotojo aplanko Darbasta-
lis aplank.
Kiekvienas Ubuntu sistemoje laikomas aplankas turi piln keli, praside-
dant / (akninis aplankas) ir usibaigiant aplanko pavadinimu.
Aplankai ir failai, prasidedantys taku, yra paslpti. Paprastai jie ro-
domi tik su specialia komanda ar pasirinkus tam tikr parinkt. Nautilus
programoje paslptus failus ir aplankus galite matyti pasirink Rodymas
Rodyti paslptus failus arba nuspaud Ctrl+H. Js nam aplanke yra
daug paslpt aplank, kuriuose laikomi program nustatymai. Pavyzdiui,
aplanke /home/naudotojas/.evolution laikomi lvolution pato programos
nustatymai.
!orini rengini rengimas ir atjungimas.
Kiekvien kart prie kompiuterio prijungiant duomen saugojimo laik-
men (vidin ar iorin kietj disk, USB atmintuk, ciio renginio
nuskaitom laikmen), ji turi bti renv:omo ir tik tada gali bti pasiekiama.
renginio rengimas reikia aplanko susiejim su tuo renginiu, taip leidiant
jums naryti jame laikomus failus.
Kai Ubuntu sistemoje rengiamas renginys kaip usn atmintukas ar me-
dijos grotuvas, jam yra automatikai sukuriamas aplankas meJ:o aplanke ir
jums yra suteikiami atitinkami skaitymo ir raymo leidimai.
Dauguma fail tvarkykli savo oninje juostoje automatikai prideda
nuorod rengt rengin ir todl j yra patogu pasiekti. Jums nebtina
zikai nueiti meJ:o aplank, nebent to prireikia naudojantis komandine
eilute.
Baigus naudotis renginiu, galite j o]vnv:. renginio atjungimas reikia
aplanko ir renginio susiejimo panaikinim. Po atjungimo rengin saugu
iimti (tinkamai neatjungus renginio gresia duomen praradimas).
Pirmieji ingsniai komandins eiIuts naudojim
Narymas po apIankus
Komanda pwd yra trumpinys, kils i odi r:n +or|:nv J:recor\ (liet.
atspausdinti darbin aplank). Ji skirta nurodyti aplank, kuriame esate tuo
metu. Atkreipkite dmes, kad raginimas (tekstas prie mirksint ymekl)
taip pat rodo js darbin aplank.
$ pwd /home/naudotojas/
Komanda cd yra trumpinys, kils i odi donve J:recor\ (liet. keisti
aplank, t.y., pereiti kitur). Ji leidia pereiti i darbinio pasirinkt aplank.
$ cd /aplankas//kur/norite/nueiti/
Jei bent viename i aplank pavadinim yra tarpas, tai keli reiks nuro-
dyti kabutse
$ cd ~/Muzika/The Beatles/Sgt. Peppers
Komandin eilut 11c
Lonely Hearts Club Band/
Jei neparaysite kabui, terminalas nusprs, kad norite i darbinio
aplanko pereiti aplank ~/Muzika/The.
Yra keletas speciali aplank pavadinim. ~ yra specialus pavadinimas,
nurodantis js nam aplank (/home/naudotojas, o ne /home). vesdami
cd ~ i bet kurios sistemos vietos ikart pereisite savo nam aplank.
.. (du takai) yra specialus pavadinimas, nurodantis aplanko tv, t.y.,
aplank, kuris aplank medyje yra vienu lygiu aukiau. Pavyzdiui, jei js
dabartinis darbinis aplankas yra /home/naudotojas, tai vedus cd .. js
pereisite /home aplank.
FaiI srao perira
Komanda ls yra naudojama vis darbiniame aplanke esani fail ir
aplank :roo igavimui.
$ ls alligator-pie.mp3 squirm.mp3 baby-blue.mp3
Duomen perkIimas
Komanda mv naudojama failo perklimui i vieno aplanko kit. Atkreipkite dmes. kad terminalas skiria
didisias ir masias raides. Pavvzdiui.
jei turite aplank pavadinimu Aplan-
kas1. tai nurodant j terminale privalote
pavadinim ravti pradedant didija A
raide. Nurodius netinkam pavadinim.
komanda tiesiog nesuveiks.
$ mv /dmb/big-whiskey/grux.mp3 /home/john
Komand mv taip pat galima naudoti failo pervadinimui. Pavyzdiui
$ mv grux.mp3 frub.mp3
Komanda cp naudojama failo kopijavimui i vieno aplanko kit.
$ cp /dmb/big-whiskey/grux.mp3 /media/ipod
ApIank krimas
Komanda mkdir yra trumpinys, kils i odi mo|e J:recor\ (liet.
sukurti aplank). Ji naudojama naujo aplanko sukrimui darbiniame ar
kitame aplanke. Pavyzdiui, i komanda darbiniame aplanke sukurs aplank
pavadinimu naujas-aplankas
$ mkdir naujas-aplankas
Toliau pateikiama komanda ignoruos js darbin aplank ir sukurs
aplanke /tmp/pavyzdys/ aplank pavadinimu naujas-aplankas
$ mkdir /tmp/pavyzdys/naujas-aplankas
aplank galtumte patekti pasinaudodami komanda cd.
$ cd /tmp/pavyzdys/naujas-aplankas
FaiI ir apIank trynimas
Komanda rm naudojama fail itrynimui. Pavyzdiui, darbiniame ap-
lanke laikom fail itrink-mane.txt itrinsite vesdami
$ rm itrink-mane.txt
1:o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Kad itrintumte kitame aplanke esant fail (pvz., esant ne darbiniame
aplanke), js turite nurodyti |e|: iki failo. Kitaip tariant, jums reikia nu-
rodyti failo viet. Pavyzdiui, kad itrintumte aplanke /tmp/pavyzdys/
laikom fail itrink-mane.txt, naudokite toki komand
$ rm /tmp/pavyzdys/itrink-mane.txt
Komanda rmdir yra panai komand rm, taiau ji naudojama aplank,
o ne fail itrynimui. Pavyzdiui, i komanda itrint anksiau sukurt
aplank naujas-aplankas
$ rmdir /tmp/pavyzdys/naujas-aplankas/
Susipainimas su sudo
Kai diegte Ubuntu, sistema automatikai sukr dvi naudotojo pasky-
ras js pirmin paskyr ir root paskyr, kuri veikia Jums to nematant.
aknin (root) paskyra turi sistemos fail ir nustatym modikavimui b-
tinas privilegijas. Js pirmin paskyra toki privilegij neturi. Uuot atsi-
jungus nuo pirmins paskyros ir tada prisijungus prie root paskyros (tai gali
bti pavojinga), js galite naudoti komandas sudo (komandins eiluts prog-
ramoms) ir gksudo, kad laikinai pasiskolintumte root paskyros privilegijas
administraciniams veiksmams, tokiems kaip programins rangos diegimas
ir alinimas, naudotoj krimas ir alinimas, sistemos fail modikavimas.
Pavyzdiui, sekanti komanda atvert Ubuntu numatytj tekst redakto- 1erminale naudojant sudo. js pravs
vesti slaptaod. vesdami slaptaod ter
minale nematvsite joki tak. vaigdui
ar kitoki simboli. 1ai vra papildomo
saugumo savvb. skirta apsaugoti js
slaptaod nuo bet kuri smalsi aki.
ri gedit su root privilegijomis. Tokiu atveju js galsite redaguoti svarbius
sisteminius failus, kurie kitu atveju bt apsaugoti nuo keitim. Slaptaodis,
kur naudojate su sudo, yra toks pat kaip pirmins paskyros slaptaodis (kur
naudojate prisijungimui) ir yra nustatomas Ubuntu diegimo proceso metu.
$ gksudo gedit [sudo] password for naudotojas:
Opening gedit...
KomonJo sudo :ve:|:o ro|:|o: ner:|o r:e:v r:e :+or|: :::emo:
[o:| :r nv:o\m. sudo novJo|:e :| vo o+e]v, ]e: :|ro: :noe, | Joroe.
Sv:no: Jovv:ov o:e sudo onovJo]:m vo|:e :|\r:v]e :|\r:v: ;: Sovvvmo:.
Programins rangos vaIdymas naudojantis terminaIu
Ubuntu sistema pateikia daug programins rangos valdymo bd. Gra-
niai rankiai, tokie kaip Ubuntu program centras ir Paket tvarkykl
Synaptic, buvo aptarti skyriuje skyrius Programins rangos valdymas,
taiau daug moni teikia pirmenyb komandai apt (Advanced Padaging
Tool: liet. paengs paketavimo rankis), kuri skirta programins rangos
valdymui per terminal. Komanda apt yra itin vairiapusika ir apima kelet
ranki, i kuri labiausiai naudojamas yra apt-get.
Visos apt komandos turt bti raomos priekyje raius komand sudo,
nes jos paprastai reikalauja root privilegij.
Komandin eilut 1:1
apt-get naudojimas
Komanda apt-get naudojama paket diegimui ir alinimui i sistemos.
J taip pat galima naudoti saugyklose prieinam paket srao atnaujinimui
bei programins rangos atnaujinim atsisiuntimui ir diegimui.
Naujinimas ir naujovinimas
Komanda apt-get update gali bti panaudota greitam Ubuntu numaty-
tj bei naudotojo papildomai pridt saugykl paket srao atnaujinimui
(daugiau apie saugyklas galite suinoti skyriuje skyrius Programins
rangos valdymas).
$ sudo apt-get update
Pasinaudodami komanda apt-get upgrade js galite atsisisti ir diegti
visus js sistemoje diegtiems paketams prieinamus atnaujinimus. Prie
vykdant komand apt-get upgrade yra rekomenduojama vykdyti ko-
mand apt-get update, nes tik tada gausite paius naujausius prieinamus
programins rangos atnaujinimus.
$ sudo apt-get upgrade Skaitomi paket sraai... Baigta
Konstruojamas priklausomybi medis Skaitoma bsenos informa-
cija... Baigta
Bus atnaujinti ie paketai: tzdata 1 atnaujinti, 0 naujai
diegti, 0 bus paalinta ir 0 neatnaujinta. Reikia parsisti
683kB
archyv. Po ios operacijos bus atlaisvinta 24,6kB disko vietos.
Ar norite
tsti [T/n]?
Terminalas pateiks santrauk, kurioje bus nurodyta kurie paketai bus
atnaujinti, parsisiuntimo dydis ir kiek papildomai bus naudojama (ar at-
laisvinama) disko vietos. Tada jis paprays js patvirtinimo prie atliekant
veiksm. Nordami tsti diegim, spustelkite T ir tada Enter. Po to viskas
bus parsista ir diegta. Jeigu nenorite tsti diegimo, spustelkite n ir tada
Enter.
Diegimas ir aIinimas
Pateikiama komanda bt naudojama vic grotuvo diegimui pasinaudo-
jant apt-get sidmkite prie aptget komand paravt
sudo. Daugeliu atvej diegiant programin
rang bus privaloma naudoti sudo. nes
js modifikuosite apsaugotas sistemos
dalis. Dauguma ms naudojam komand
reikalauja root prieigos. todl naudojam
sudo matvsite gan danai.
$ sudo apt-get install vlc [sudo] password for
naudotojas:
Norint paalinti vic, js vestumte
$ sudo apt-get remove vlc [sudo] password for
naudotojas:
Sistemos vaIymas
Ubuntu operacinje sistemoje programin ranga danai priklauso nuo
kit paket, diegt dl korektiko jos veikimo. Jeigu mginsite diegti nauj
paket ir jo r:||ov:om\|: dar nebus diegtos, tai tuo metu Ubuntu jas
automatikai parsis ir diegs (jei reikalaujami paketai prieinami nustatytose
1:: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
saugyklose). Kai paalinate paket, visos to paketo diegtos priklausomybs
nra automatikai paalinamos. ie paketai kaupiasi Js sistemoje ir uima
disko viet. Paprastas sistemos ivalymo bdas yra pasinaudoti apt-get
autoremove komanda. Tai irinks ir paalins visus paketus, kurie buvo kita naudinga komanda vra apt-get
autoclean. Ji paalina podlio failus.
likusius po paket parsiuntimo.
automatikai diegti ir nebra reikalingi.
$ sudo apt-get autoremove
PapiIdom programins rangos saugykI pridjimas
Kartais js galite usimanyti diegti programin rang, kuri nra pri-
einama ocialiose saugyklose, taiau gali bti prieinama vadinamosiose
ii~ saugyklose. ii~ yra trumpinys, kils i odi er:ono| odove ord:
+e: (liet. asmeniniai paket ardyvai). Juose laikoma programin ranga,
kuri galite diegti priddami sistem norim ii~. Kad pridtumte PPA
saugykl, veskite
$ sudo add-apt-repository ppa:pavyzdys/ppa
Vos tik pridjus ii~ Js galite ikart diegti ten esani programin rang
prastu bdu, t.y., naudojant komand apt-get install.
; Saugumas
iame skyriuje aptariami Ubuntu sistemos saugumo ilaikymo bdai.
KodI Ubuntu sistema yra saugi
Ubuntu operacin sistema nuo pat pradi yra saugi dl gausybs prie-
asi
Ubuntu aikiai iskiria paprastus naudotojus ir administratorius.
Ubuntu operacinms sistemoms skirta programin ranga yra laikoma
saugioje internetinje saugykloje, kurioje nra klaidingos ar alingos
programins rangos.
Atvirojo kodo programin ranga (kaip Ubuntu) leidia lengvai aptikti
saugumo spragas.
Saugumo pataisymai atvirojo kodo programinei rangai (kaip Ubuntu)
yra ileidiami itin greitai.
Dauguma virus yra skirti tik Windows pagrindu veikianioms siste-
moms ir nedaro jokios alos Ubuntu operacinms sistemoms.
Pagrindins saugumo koncepcijos ir procedros
Po diegimo Ubuntu sistema yra automatikai sukongruojama vieno
naudotojo naudojimuisi. Jeigu kompiuteriu su diegta Ubuntu operacine
sistema naudosis daugiau nei vienas mogus, kiekvienas i j turt turti
savo asmenines paskyras. Tokiu bdu kiekvienas naudotojas gali turti
atskirus nustatymus, dokumentus, kitus failus. Jei yra btina, js taip pat
galite apsaugoti failus nuo kit naudotoj (neturini administratoriaus
privilegij) perirjimo ar modikavimo. Nordami suinoti daugiau apie
papildom naudotoj paskyr krim, irkite skyri Naudotojai ir grups.
Leidimai
Ubuntu sistemoje failai ir aplankai gali bti nustatyti taip, kad tik konk-
rets naudotojai galt juos perirti, modikuoti ar paleisti. Pavyzdiui,
js galite norti dalintis svarbiu failu su kitais naudotojais, taiau nenorite,
kad kiti galt redaguoti t fail. Ubuntu kontroliuoja prieig prie kom-
piuteryje esani fail per leidim sistem. leidimai yra nustatymai,
kuriuos js galite kongruoti ir nurodyti kaip kompiuteryje esantys failai
bus prieinami ir naudojami.
Nordami suinoti daugiau apie leidim keitim, apsilankykite adresu
https//help.ubuntu.com/community/lilePermissions.
SIaptaodiai
Kompiuterio saugumo padidinimui js galite naudoti stipr slaptaod.
Js slaptaodyje neturt bti vard, danai naudojam odi ar frazi.
1: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Pagal numatym Ubuntu sistemose minimalus slaptaodio ilgis yra keturi
simboliai. Mes rekomenduojame naudoti slaptaod su daugiau simboli nei
minimalus ilgis.
Ekrano urakinimas
Palikdami kompiuter be prieiros galite norti urakinti ekran. lkrano
urakinimas, kol nra vedamas js slaptaodis, apsaugo nuo paalini
naudojimosi js kompiuteriu. J galima urakinti keliais bdais
Spustelkite sesijos meniu piktogram, esani virutiniame skydelyje
deinje pusje, ir tada pasirinkite Urakinti ekran.
Nuspauskite Ctrl+Alt+L kombinacij. klavi susiejim galima pa-
keisti per Sistema Nustatymai Klayi susiejimai.
Sistemos atnaujinimai
Patikimas saugumas priklauso nuo kasdien atnaujinamos sistemos.
Ubuntu teikia laisvj programin rang ir saugumo atnaujinimus. Pa-
tariame reguliariai pritaikyti visus prieinamus atnaujinimus. Kad sui-
notumte kaip atnaujinti Ubuntu sistem diegiant naujausius saugumo
atnaujinimus ir pataisymus, perirkite skyri skyrius Programins
rangos valdymas.
Pasitikjimas treij aIi aItiniais
Programas kompiuter daniausiai diegsite pasinaudodami Ubuntu
program centru, kuris parsiunia programin rang i Ubuntu saugykl,
aprayt skyriuje skyrius Programins rangos valdymas. Taiau kartais
prireikia pridti programin rang i kit altini. Pavyzdiui, to Jums gali
prireikti kai programa neprieinama i Ubuntu saugykl ar jose talpinama
sena jos versija.
Papildomos saugyklos prieinamos tinklalapiuose kaip getdeb.net ir laun-
dpad ii~. J pridjimas apraytas skyriuje skyrius Programins rangos
valdymas. Kai kuri program iin paketus galima atsisisti i j ociali
tinklalapi. Alternatyviai, js galite kompiliuoti programas i pirminio kodo
(sudtingesnis program diegimo ir naudojimo bdas).
Naudojimasis tik inomais altiniais, tokiais, kaip projekt tinklalapiai,
ii~ ar kitos vairios bendruomens saugyklos (tokios, kaip getdeb.net) yra
saugesnis bdas negu sistis programas i savavalik (ir, ko gero, maiau
patikim) altini. Prie naudojantis treij ali altiniais, sitikinkite j
patikimumu ir tiksliai inokite, k diegiate savo kompiuter.
Naudotojai ir grups
Kaip ir dauguma kit sistem, Ubuntu leidia kurti atskiras paskyras
kiekvienam tuo kompiuteriu besinaudojaniam asmeniui. Ubuntu operacin
sistema taip pat palaiko naudotoj grupes, o tai suteikia galimyb vienu
metu administruoti leidimus keliems naudotojams.
Kiekvienas Ubuntu sistemos naudotojas priklauso bent vienai grupei.
Grups pavadinimas yra toks pat kaip naudotojo prisijungimo vardas. Nau-
Saugumas 1:
dotojas taip pat gali priklausyti papildomoms grupms. lailus ir aplankus
galima sukongruoti taip, kad jie bt pasiekiami tik tam tikram naudo-
tojui ir grupei. Pagal numatym naudotojo failai yra prieinami tik jam, o
sistemos failai yra prieinami tik root naudotojui.
;.1 pav. Pridkite. alinkite ar keiskite
naudotoj paskvras.
Naudotoj vaIdymas
Naudotojus ir grupes galite valdyti pasinaudodami Naudotoj ir grupi
nustatymai administravimo programa. i program galite atverti pasirink
Sistema Administrayimas Naudotoj ir grupi nustatymai.
Jeigu norite valdyti naudotoj ir grupi sryius, pasirinkite Tyarkyti
grupes. Atliekant bet kokius pokyius Js privalsite vesti slaptaod.
NovJoo]o r:J]:mo: Spustelkite mygtuk Pridti, kuris yra rodomas
po sukurt naudotoj paskyr srau. Atsivers langas su dvejais laukeliais.
laukelis Vardas yra reikalingas pilno vardo nurodymui (dl patogaus ro-
dymo). laukelis Trumpas vardas yra skirtas prisijungimo vardui. veskite
reikiam informacij ir spustelkite Gerai. Pasirodys naujas langas, pra-
antis nurodyti naujosios paskyros slaptaod. Upildykite ir tada spauskite
Gerai. Naujam naudotojui suteiktas privilegijas galite keisti pagrindiniame
programos lange pasirinkdami mygtuk Sudtingi nustatymai ir tada kor-
tel NovJoo] r:+:|ev:]o:.
NovJoo]o moJ:|o+:mo: Paspauskite ant naudotojo, pateikto naudo-
toj srae, ir tada spustelkite mygtuk Keisti, kuris rodomas alia i
parinki
Paskyros tipas
Slaptaodis
Nordami nustatyti sudtingesnes parinktis, spustelkite mygtuk Sudtingi
nustatymai. Pasirodiusiame dialogo lange pakeiskite norimus dalykus.
Pakeitim isaugojimui paspauskite Gerai.
1:e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
NovJoo]o :r\n:mo: l srao pasirinkite naudotoj ir paspauskite I-
trinti. Ubuntu deaktyvuos naudotojo paskyr ir js galsite pasirinkti ar
paalinti to naudotojo nam aplank, ar j palikti.
Grupi vaIdymas
Grupi valdymo lang atversite spusteldami mygtuk Tyarkyti grupes.
Grv: r:J]:mo: Nordami pridti grup, paspauskite Pridti. Pasiro-
diusiame dialogo lange veskite grups vard ir pasirinkite naudotojus,
kuriuos norite priskirti tai grupei.
Grv: moJ:|o+:mo: Nordami perskirstyti egzistuojanios grups
naudotojus, pasirinkite grup ir spustelkite mygtuk Sayybs. Paymkite
ar atymkite naudotojus ir tada pakeitim pritaikymui spauskite Gerai.
Grv: :r\n:mo: Nordami itrinti grup, pasirinkite grup ir paspaus-
kite Itrinti.
Grupi priskyrimas faiIams ir apIankams
Nordami pakeisti failui ar aplankui priskirt grup, atverkite fail nar-
ykl Nautilus ir nukeliaukite iki norimo failo ar aplanko. Tuomet paym-
kite norim fail ar aplank ir meniu juostoje pasirinkite Failas Sayybs
arba spustelkite ant norimo failo ar aplanko deiniu pels mygtuku ir
iokusiame lange pasirinkite Sayybs. Pasirodiusiame Savybi lange pa-
spauskite kortel Ieidimai ir isiskleidianiame Grups srae pasirinkite
norim grup. Tada uverkite lang.
Priskyrimas naudojantis komandine eiIute
Naudotoj ir grupi nustatymus taip pat galima keisti naudojantis ko-
mandine eilute. Mes Jums rekomenduojame naudotis aukiau apraytu
graniu metodu, nebent js turite tam tikr prieasi naudotis btent
komandine eilute. Daugiau informacijos apie naudotoj ir grupi modi-
kavim pasinaudojant komandine eilute rasite Ubuntu Server gide adresu
hups//help.ubuntu.com/1o.o/serverguide/C/user-management.html.
Saugios sistemos paruoimas
Nordami padidinti sistemos saugum, galite norti naudotis ukarda
(dar inoma kaip ugniasien) ar naudoti ifravim.
Ukarda
Ukarda yra programa, sauganti js kompiuter nuo neautorizuoto
moni i interneto ar lokalaus tinklo prisijungimo. Ukardos blokuoja
ryius su kompiuteriu i neinom altini. Tai padeda ivengti saugumo
paeidim.
Programa Uncomplicated lirewall (uiw) yra standartin Ubuntu sis-
temos ukardos kongravimo programa. i programa paleidiama per
Saugumas 1:;
komandin eilut, taiau j galima valdyti naudojantis gran ssaj tu-
rinia programa Gufw. Kaip diegti Gufw paket galite suinoti skyriuje
skyrius Programins rangos valdymas.
Program Gufw galite paleisti per Sistema Administrayimas Firewall
conguration. Nordami jungti ukard, paymkite parinkt Enabled.
Pagal numatym yra blokuojami visi gaunamieji (angl. incoming) ryiai. i
nuostata turt tikti daugumai naudotoj.
Jeigu Ubuntu sistemoje naudojate serveriams skirt programin rang
(toki kaip interneto ar i1i serveris), tai Jums prireiks atverti t tarnyb
naudojamus prievadus. Kitais atvejais yra maai tiktina, kad jums reiks
atverti kokius nors papildomus prievadus. Pastaba kelet prievad gali tekti
atverti dl tinkamo DC ir torrent program veikimo.
Nordami pridti prievad, paspauskite mygtuk Pridti arba meniu
juostoje pasirinkite Edit Add Rule. Daniausiai pakanka kortels Precon-
gured (i anksto sukongruota). Pirmame langelyje pasirinkite Allow
(leisti) ir tada pasirinkite norim program ar tarnyb.
Kortelje Simple (paprastas) galima suteikti prieig vienam prievadui, o
kortelje Adyanced (sudtingas) galima suteikti prieig prievad sriiai.
ifravimas
Svarbius asmeninius duomenis (pvz., nansinius raus) galite norti ap-
saugoti juos uifruodami. lailo ar aplanko uifravimas i esms urakina
t fail ar aplank, ukoduodamas j tam tikru algoritmu, kuris fail ar ap-
lank ilaiko neperskaitom iki kol jis bus iifruotas panaudojus slaptaod.
Asmenini duomen ifravimas utikrina, kad niekas negals j atverti ar
perskaityti neturdamas Js privataus rakto.
Ubuntu operacin sistema turi daug fail ir aplank ifravimui skirt
ranki. is skyrius aptars du i j. Daugiau informacijos apie fail ar elekt-
roninio pato ifravim rasite Ubuntu Community Help dokumentuose
adresu hups//help.ubuntu.com/community.
Nam apIankas
Diegiant Ubuntu operacin sistem yra leidiama uifruoti nam ap-
lank. Daugiau informacijos apie nam aplanko uifravim rasite skyriuje
skyrius 1 diegimas.
Privatus apIankas
Jei nepasirinkote viso naudotojo nam aplanko uifravimo, galite u-
ifruoti pavien aplank, esant naudotojo nam aplanke. Nordami tai
padaryti, vykdykite iuos ingsnius
1. diekite ecryptfs-utils paket.
:. Terminale paleiskite komand ecryptfs-setup-private, kuri padarys
privataus aplanko nustatymus.
+. Prireikus veskite savo paskyros slaptaod.
. Pasirinkite slapt prijungimo fraz arba j sugeneruokite.
. Abi slaptas frazes raykite saugioje vietoje. Slaptos frazs bus reikalin-
gos, jei kada nors prireiks duomenis atkurti rankiniu bdu.
1:8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
e. Atsijunkite ir tada prisijunkite i naujo, kad prijungtumte uifruot
aplank.
Po Priyataus aplanko nustatymo, visi jame esantys failai ir aplankai bus
automatikai uifruojami.
Jei reikia rankiniu bdu atkurti uifruotus duomenis, perirkite
https//help.ubuntu.com/community/lncryptedPrivateDirectory pateikiam
informacij.
8 ProbIem sprendimas
ProbIem isprendimas
Kartais ne viskas veikia taip, kaip turt. laimei, dirbant su Ubuntu ope-
racine sistema ikilusios problemos yra nesunkiai paalinamos. emiau mes
pateikiame gid pagrindini Ubuntu problem, su kuriomis gali susidurti
naudotojai, sprendimus. Jeigu iame skyriuje nerasite tinkamo patarimo,
irkite skyri Kaip gauti daugiau pagalbos, kad suinotumte kaip gauti
pagalbos i Ubuntu bendruomens.
ProbIem sprendimo gidas
Raktas problem isprendimo skm yra dirbimas ltai ir metodikai,
dokumentuojant kiekvien Ubuntu sistemoje vykdomo pokyio ingsnel.
Tokiu bdu js visada galsite atkurti savo veiksmus bei padedantiems
kolegoms (maai tiktinas atvejis, kad Jums reiks kreiptis dl pagalbos
bendruomen) suteikti informacijos apie ankstesnius mginimus.
Po Windous diegimo nebepasiIeidia Ubuntu
Po Ubuntu diegimo js galite usimanyti sidiegti Microson Windows
kaip antrj sistem, veikiani alia Ubuntu. Nors Ubuntu tai palaiko,
taiau js ikart pastebsite, kad po Windows diegimo nebepasileidia
Ubuntu sistema.
Vos tik jungus kompiuter, programa, vadinama sistem klikliu,
privalo paleisti Ubuntu ar kit operacin sistem. diegdami Ubuntu js Sistem kIikIis vra pirmin programin
ranga. kompiuterio pajungimo metu
kelianti operacin sistem.
taip pat diegte paang sistem klikl, vadinam GRUB. Jis suteik
jums galimyb rinktis tarp vairi kompiuteryje esani sistem, toki kaip
Ubuntu, Windows ar kt. Kai js diegte Windows sistem, ji pakeit ciun
savu sistem klikliu (taip paalindama galimyb rinktis kuri sistem
paleisti). Atstatyti ciun ir taip atgauti galimyb rinktis tarp sistem galite
pasinaudodami Ubuntu diegimo ci.
Pirmiausia dkite Ubuntu ci kompiuter ir paleiskite j i naujo. si-
tikinkite, kad kompiuteris paleis sistem i ci disko (r. skyri skyrius 1
diegimas). Pasirinkite savo kalb ir paspauskite Ibandyti Ubuntu. Palau-
kite, kol usikraus programin ranga. Sistem kliklio atkrimui jums teks
vesti iek tiek kodo. Programos meniu pasirinkite punkt Reikmenys ir
tada paspauskite element Terminalas. veskite
$ sudo fdisk -l
Disk /dev/hda: 120.0 GB, 120034123776 bytes
255 heads, 63 sectors/track, 14593 cylinders
Units = cylinders of 16065 * 512 = 8225280 bytes
Device Boot Start End Blocks Id System
/dev/sda1 1 1224 64228+ 83 Linux
/dev/sda2 * 1225 2440 9767520 a5 Windows
1+o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
/dev/sda3 2441 14593 97618972+ 5 Extended
/dev/sda4 14532 14593 498015 82 Linux swap
Partition table entries are not in disk order
i ivestis nurodo, kad js sistema (linux, kurio pagrindu veikia renginvs (/dev/sda1. /dev/sda:. kt.).
kurio mes iekome. stulpelvje Svstem
identifikuotas odeliu Linux. Jei btina.
emiau pateiktose instrukcijose pakeiskite
/dev/sda1 Linux renginio pavadinim.
Ubuntu) yra diegta rengin /dev/sda1, taiau js kompiuteris paleidia
/dev/sda: (kur yra laikoma Windows sistema). Mums reikia tai itaisyti,
nurodant kompiuteriui pirmiausia paleisti linux rengin.
Nordami tai atlikti, pirmiausia sukurkite viet Ubuntu manipuliavimui
$ sudo mkdir /media/root
Tada prijunkite Ubuntu prie io aplanko
$ sudo mount /dev/sda1 /media/root
Jeigu visk atlikote tinkamai, tada turtumte pamatyti
$ ls /media/root bin dev home lib mnt root srv usr boot
etc initrd lib64 opt sbin sys var cdrom initrd.img media proc
selinux tmp
vmlinuz
Dabar js galite i naujo diegti ciun
$ sudo grub-install root-directory=/media/root /dev/sda
Installation finished. No error reported. This is the contents
of the
device map /boot/grub/device.map. Check if this is correct or
not. If any
of the lines is incorrect, fix it and re-run the script
grub-install.
(hd0) /dev/sda
limkite Ubuntu disk i ciio renginio ir paleiskite kompiuter i
naujo. Vl diaukits Ubuntu sistema!
is gidas gali netikti kai kuriems Ubuntu naudotojams dl skirtum
sistem kongracijose. Nepaisant to, tai yra rekomenduojamas ir pats
skmingiausias ciun sistem kliklio atstatymo metodas. Jeigu sekant
iomis instrukcijomis nepavyko atstatyti ciun, praome ibandyti ki-
tus metodus, pateiktus puslapyje https//help.ubuntu.com/community/
RecoveringUbuntuAfterlnstallingWindows. sidmkite, kad Ubuntu nau-
doja Grub:. is gidas atkartoja nurodyto puslapio pirmame skyriuje apra-
yt metod. Norint ibandyti kitus metodus, patariame pradti nuo treio
skyriaus.
Ubuntu nerodo prisijungimo Iango
Paprasiausias ir lengviausias ios problemos sprendimo bdas yra nuro-
dyti Ubuntu sistemai atkurti numatytj grakos kongracij. Nuspauskite
ir laikykite Ctrl, Alt ir F1. Turtumte matyti juod ekran (juodas fonas ir
baltos raids) su js naudotojo vardo ir slaptaodio raginimu.
veskite naudotojo vard ir spustelkite Enter. Tada veskite slaptaod
(vedant slaptaod, simboliai ekrane ne|v: roJom: tai yra normali veik-
Problem sprendimas 1+1
sena, realizuota saugumo tikslais). Tada veskite sekanias komandas. Js
slaptaodio dar prireiks.
$ sudo cd /etc/X11 $ sudo mv ./xorg.conf
./xorg.conf_old $ sudo service gdm stop $
sudo X -configure $ sudo mv ./xorg.conf.new
./xorg.conf $ sudo reboot now
Ubuntu pasileis i naujo ir js prisijungimo langas turt bti atkurtas.
A pamirau savo sIaptaod
Jeigu pamirote Ubuntu sistemos naudotojo slaptaod, j pasikeisti galite
pasinaudodami Recovery mode (atkrimo reimu).
Nordami paleisti atkrimo reim, ijunkite ir vl junkite kompiuter.
Kompiuteriui kraunantis, kai pamatysite juod ekran su baltos spalvos
uraais (ciun raginimas), spauskite Shi (Grub:) ar lsc (Grub1). Pasinau-
dodami klaviatros rodykli klaviais pasirinkite Recoyery mode (atkrimo
reimo) parinkt. Tai turt bti antras ciun srao elementas.
8.1 pav. 1ai vra catn meniu. kuriame
galite pasirinkti atkrimo reim.
Palaukite, kol pasileis Ubuntu sistema. Js neomo\::e normalaus
prisijungimo lango. Vietoje to, jums bus pateiktas terminalo raginimas,
atrodantis madaug taip
root@kakas#
1+: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Slaptaodio pakeitimui veskite
$ passwd naudotojas
Vietoje naudotojas veskite savo naudotojo vard. Ubuntu js paprays
naujo slaptaodio. veskite norim slaptaod ir po lnter paspaudimo
j pakartokite (Ubuntu prao dukart vesti slaptaod dl usitikrinimo,
kad j vesdami nepadarte klaid). Baig vl spustelkite lnter. Pasikeit
slaptaod, normali sistemos aplink grite vesdami
$ init 2
Prisijunkite kaip prasta ir toliau mgaukits Ubuntu operacine sistema.
A netyia itryniau kai kuriuos reikaIingus faiIus
Jeigu netyia itrynte fail, j galite atkurti i Ubuntu iukli aplanko.
Tai yra specialus aplankas, kuriame Ubuntu laiko itrintus failus iki j
visiko paalinimo i kompiuterio.
Atliek krepiu vra vadinami vairs da
lvkai. esantvs vairiose darbastalio dalvse.
1ai gali sukelti painiav. i problema vra
inoma ir bus isprsta sekanioje cor
versijoje. Atliek krepvs dar gali bti
inomas kaip Itrint element aplankas.
Nordami pasiekti iukli aplank, virutiniame skydelyje pasirin-
kite Vietos Kompiuteris ir pasirodiusiame lange i viet srao (kairje
pusje) pasirinkite iuklin (alternatyviai tai galite atlikti spusteldami
apatiniame skydelyje deinje pusje esant iukli tais). Nordami i io
aplanko paalinti ir kompiuteryje atstatyti iuos failus, spustelkite deiniu
pels mygtuku ant norim element ir pasirinkite Atstatyti arba nutemp-
kite juos norim viet (mes rekomenduojame simintin viet, toki kaip
js nam aplankas ar darbastalis).
Kaip a gaIiu ivaIyti Ubuntu'
laikui bgant, Ubuntu programins rangos paket sistema gali prikaupti
nenaudojam paket ar laikinj fail. ie laikinieji failai, dar inomi
kaip podliai, talpina vis kada nors diegt paket failus. is podlis gali
uimti gan daug vietos. J paalinimas atlaisvina kompiuterio kietajame
diske vietos, kuri galite skirti dokument, muzikos, nuotrauk ar kit fail
laikymui.
Podl galite ivalyti pasinaudodami komandine eilute pagrstos prog-
ramos apt-get parinktimis clean ir autoclean. Komanda clean paalins
visus laikomus elementus, o komanda autoclean paalins tik tuos elemen-
tus, kuri jau nebegalima atsisisti (ie elementai paprastai yra nereikalingi).
Nordami vykdyti clean, atverkite Terminal ir veskite
$ sudo apt-get clean
laikui bgant, paketai gali tapti nebenaudojamais. Jeigu paketas buvo
diegtas dl kitos programos veikimo ir vliau ta programa buvo paalinta,
tai tas pagalbinis paketas yra nebereikalingas. Tokius paketus galite paalinti
pasinaudodami autoremove parinktimi.
Atverkite Terminal ir veskite
$ sudo apt-get autoremove
kad paalintumte nebenaudojamus paketus.
Problem sprendimas 1++
NegaIiu paIeisti kai kuri garso ar vaizdo faiI
Dauguma medijos turinio format yra nuosayybiniai. Tai reikia, kad
j negalima laisvai naudoti, modikuoti ar platinti su atvirojo kodo operaci-
nmis sistemomis kaip Ubuntu. Dl to, pagal numatym Ubuntu nepalaiko
i format. Nepaisant to, naudotojai gali nesunkiai sukongruoti Ubuntu
nuosavybini format palaikymui. Nordami suinoti daugiau apie atvirojo
kodo ir nuosavybins programins rangos skirtumus, pervelkite skyri
skyrius c Suinokite daugiau.
Jeigu jums reikia naudotis nuosavybiniu formatu, jo palaikymui btinus
failus galite diegti pasinaudodami viena komanda. Prie pasinaudodami ia
komanda, sitikinkite, kad esate galin Universe (laisva programin ranga,
priirima bendruomens) ir Multiverse (programin ranga apribotomis
platinimo ar tobulinimo teismis) saugyklas. Kaip tai reikia atlikti, galite
suinoti skyriuje Paket tvarkykl Synaptic.
Atverkite Ubuntu program centr, pasirinkdami j i Programos meniu
srao. Pagrindinio lango paiekos laukelyje veskite ubuntu restricted ext-
ras. Kai Ubuntu program centras suras iekom programin rang (iuo
atveju paket rinkin), spustelkite ant rodykls, esanios alia antrats.
Paspauskite diegti ir palaukite, kol bus diegta nurodyta programin ranga.
Vos tik Ubuntu skmingai diegs i programin rang, js galsite be
problem atverti medijos turinio failus.
Kaip gaIiu pakeisti ekrano skiriamj geb'
Kiekviename monitoriuje rodomas vaizdas susideda i milijon ma
spalvot tak, vadinam pikseliais. Monitoriuje rodom pikseli skaiiaus
keitimas yra vadinamas skiriamosios gebos keitimu. Skiriamoji geba dar
kartais vadinama raika. Skiriamosios gebos didinimas padarys vaizduo-
jamus paveiksllius rykesniais, bet tuo paiu ir maesniais. Kai skiriamoji
geba sumainama, viskas yra atvirkiai (paveikslliai didesni, bet ne tokie
ryks). Dauguma monitori turi savj skiriamj geb, kuri geriau-
siai tinka pagal monitoriaus pikseli skaii. lkrane rodomas vaizdas bus
rykiausias, kai operacin sistema naudos skiriamj geb, atitinkani
monitoriaus savj skiriamj geb.
8.: pav. Js galite keisti monitoriaus
nustatvmus.
1+ Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Ubuntu kongracijos rankis Ekranai ir yaizduokliai leidia naudo-
tojams keisti skiriamj geb. J galite atverti per Sistema meniu, pasi-
rinkdami punkt Nustatymai ir tada element Ekranai ir yaizduokliai.
Skiriamj geb galima keisti pasinaudojant programoje esaniu isisklei-
dianiu srau. Aukiau srae esani parinki pasirinkimas (pvz., su
didesniais skaiiais) padidins ekrano skiriamj geb.
Js galite eksperimentuoti su vairiomis skiriamosiomis gebomis spaus-
dami lango apaioje esant mygtuk Pritaikyti ir taip pamatydami vaizd su
pakeista skiriamja geba. Daniausiai didiausia leistina skiriamoji geba yra
monitoriaus savoji skiriamoji geba. Norimos skiriamosios gebos pasirinki-
mas ir mygtuko Pritaikyti paspaudimas trumpam pakeis esam skiriamj
geb pasirinktj. Taip pat bus rodomas dialogo langas. Jis leis jums grti
prie ankstesni nustatym arba isaugoti pasirinktus. Dialogo langas dings
po +o sekundi, tuo paiu atstatydamas senj skiriamj geb.i savyb
8.+ pav. Jei reikia. js galite grti prie
senj nustatvm.
buvo traukta dl apsisaugojimo nuo netinkamos skiriamosios gebos, kuri
ikraipyt vaizd, pritaikymo. Kai ubaigsite pasirinkimus, spustelkite
mygtuk Uyerti.
Ubuntu veikia netinkamai su mano AppIe MacBook ar MacBook
Pro
diegta neiojamuosiuose Apple kompiuteriuose kaip MacBook ir Mac-
Book Pro, Ubuntu ne visada galina visus kompiuterio komponentus, skai-
tant iSight kamer ir Airport belaidio interneto adapter. laimei, Ubuntu
bendruomen pateikia dokumentacij i ir kit problem isprendimui.
Jeigu kilo problem diegiant ar naudojant Ubuntu neiojamuosiuose Ap-
ple kompiuteriuose, praome sekti https//help.ubuntu.com/community/
MacBook pateiktomis instrukcijomis. Nurod kompiuterio model js ga-
lsite pasirinkti tinkam gid. Visas btinas instrukcijas rasite aukiau
nurodytame tinklalapyje.
Ubuntu veikia netinkamai su mano Asus EeePC
diegta Asus netbook kompiuteriuose kaip leePC, Ubuntu ne visada
galina visus kompiuterio komponentus, skaitant klaviatros susiejim
klavius ir belaidio interneto adapter. Ubuntu bendruomen pateikia i
komponent galinimo ir kitoki problem isprendimo dokumentacij.
Jeigu kilo problem diegiant ar naudojant Ubuntu sistem Asus leePC
kompiuteriuose, praome sekti https//help.ubuntu.com/community/leePC
pateiktomis instrukcijomis. iame dokumentacijos puslapyje pateikiama
konkreiai leePC netbook kompiuteriams skirta informacija.
Problem sprendimas 1+
Kompiuterio aparatin ranga veikia netinkamai
Retkariais Ubuntu veikia netinkamai (ar neveikia) su tam tikrais kom-
piuteriais, kuriuose aparatins rangos gamintojai montuoja nestandartinius
ar nuosavybinius komponentus. Ubuntu bendruomen pateikia daugelio
problem (danai kylani dl belaidio tinklo ploki, skeneri, peli
ir spausdintuv) isprendimo dokumentacij. Piln aparatins rangos
problem sprendimo gid rasite Ubuntu palaikymo viki puslapyje adresu
https//wiki.ubuntu.com/HardwareSupport. Jei vis tiek nepavyksta isprsti
i problem, daugiau sprendimo parinki ir informacijos dl pagalbos
rasite skyriuje Kaip gauti daugiau pagalbos.
Kaip gauti daugiau pagaIbos
is gidas neaprao kiekvieno kasdienio darbo, uduoties ar problemos
sprendimo Ubuntu sistemoje. Jeigu jums nepakanka iame vadove pa-
teiktos informacijos, daug palaikymo galimybi galite rasti internete.
Js galite pasiekti plai ir nemokam dokumentacij, pirkti profesio-
nali palaikymo paslaug, uklausti bendruomens dl nemokamos pa-
galbos ar iekoti tednini sprendim. Daugiau informacijos rasite ia
http//www.ubuntu.com/support.
Suinokite daugiau
K dar gaIiu atIikti su Ubuntu'
Dabar js jau turtumte mokti panaudoti Ubuntu vis savo kasdie-
ni uduoi, toki kaip narymas internete ir dokument redagavimas,
atlikimui. Taiau jus gali sudominti kitos Ubuntu versijos, kurias galtu-
mte integruoti savo skaitmeninio gyvenimo stili. iame skyriuje mes
jus supaindinsime su tam tikroms uduotims atlikti pritaikytomis Ubuntu
versijomis. Taiau prie tai aptarsime tednologijas, kuri dka Ubuntu yra
galinga programins rangos kolekcija.
Atvirojo kodo programin ranga
Ubuntu yra atvirojo kodo programin ranga. io tipo programin ranga
skiriasi nuo nuosavybins programins rangos programins rangos,
kurios pirminis kodas yra upatentuotas ir tik teisi savininkas turi modi-
kavimo bei platinimo teises. Microson Windows ir Adobe Photoshop yra Pirminis programinis kodas vra fail. ku
rie paravti kakuria programavimo kalba.
rinkinvs. skirtas programos sukrimui.
nuosavybins programins rangos pavyzdiai.
Nuosavybins programins rangos
negalima kopijuoti. modifikuoti ar laisvai
platinti.
Skirtingai nuo nuosavybins programins rangos, Ubuntu yra licen-
cijuota konkreiai dalijimosi ir bendradarbiavimo skatinimui. Ubuntu
gaminimo ir platinimo teiss normos utikrina, kad kiekvienas gali gauti,
naudotis ar dalytis ja bet kokiems norimiems tikslams. Kompiuteri nau-
dotojai atvirojo kodo programin rang gali modikuoti savo poreikiams,
dalytis ja, tobulinti j ar iversti kitas kalbas su slyga, kad jie ileis ias
modikacijas ir kitiems galios tos paios teiss normos. Ties sakant, dauge-
lis atvirojo kodo licencijavimo susitarim numato, kad yra nelegalu apriboti
kit teises, kuriomis patys pasinaudojote.
Kadangi atvirojo kodo programin ranga yra pltojama dideli prog-
ramuotoj bendruomeni, pasiskirsiusi po vis pasaul, ji labai smarkiai
tobulinama ir itin greitai sulaukia saugumo atnaujinim (tuo atveju, jei kas
nors programinje rangoje aptinka klaid). Kitaip tariant, atvirojo kodo
programin ranga kiekvien dien yra atnaujinama, tobulinama ir daroma
saugesne, nes programuotojai i viso pasaulio j vis tobulina.
alia i tednini privalum, atvirojo kodo programin ranga taip pat
turi ekonomini pranaum. Nors, prie diegiant ir naudojant Ubuntu sis-
tem, naudotojai privalo sutikti su atvirojo kodo licencijos susitarimais, bet,
pavyzdiui, jiems nereikia mokti u ios licencijos gavim. Nors pinigine
prasme ne visa atvirojo kodo programin ranga yra nemokama, taiau
didioji dalis vis tik nieko nekainuoja.
Nordami suinoti daugiau apie atvirojo kodo programin rang, i-
rkite Open Source lnitiative pateikt atvirojo kodo apibrim, prieinam
adresu http//www.opensource.org/docs/definition.php.
1+8 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Distributyv eimos
Ubuntu yra viena i keli populiari operacini sistem, naudojani
linux branduol. l pirmo vilgsnio kitos sistemos, naudojanios linux
branduol (dar vadinamos distributyvais), gali atrodyti kitaip nei Ubuntu,
taiau jos turi panaias savybes dl savo bendr akn. Distributvvas vra operacin sistema.
sudarvta i atvirojo kodo program.
supakuot kartu ir paruot paprastam
diegimui ir naudojimui.
linux distributyvai gali bti suskirstyti dvi plaias eimas Debian
eima ir Red Hat eima. Kiekviena eima yra pavadinta pagal bazin dist-
ributyv, kurio pagrindu daromi kiti distributyvai. Pavyzdiui, Debian
nurodo tiek distributyvo pavadinim, tiek i Debian kilusi distributyv
eim. Ubuntu, kaip ir linux Mint, Xandros ir CrundBang linux, yra
Debian distributyv eimos dalis. Red Hat distributyv eimai priklauso
ledora, openSUSl ir Mandriva.
Pagrindinis skirtumas tarp Debian ir Red Hat pagrindu sukurt distri-
butyv yra programins rangos diegimo ir atnaujinimo sistemose. ios
sistemos vadinamos paket valdymo sistemomis. Debian programins Paket vaIdymo sistemos tai rankiai.
kuriais naudotojai gali diegti. paalinti bei
valdvti programin rang kompiuteriuose
su laisva operacine sistema (kaip Ubuntu).
rangos paketai yra iin formato failai, o Red Hat programins rangos pake-
tai yra ii formato failai. Daugiau informacijos apie paket valdym rasite
skyriuje skyrius Programins rangos valdymas.
Js taip pat rasite tam tikroms uduotims pritaikyt distributyv. Toliau
mes apibdinsime ias Ubuntu versijas ir paaikinsime j paskirtis, dl kuri
jos buvo sukurtos.
Rinkimasis tarp Ubuntu ir jos atak
Kaip Ubuntu yra sukurta Debian pagrindu, taip keletas distributyv
yra sukurti Ubuntu pagrindu. Kai kurie i j skirti bendram naudojimui
ir skiriasi tik ikart diegta programine ranga. Kiti yra pritaikyti tik tam
tikroms uduotims atlikti.
Canonical ir Ubuntu bendruomen iuo metu ocialiai pripasta ir
palaiko keturis Ubuntu variantus. Tai yra
Ubuntu Netbook Edition, kuri yra optimizuota netbook kompiuteriams.
Kubuntu, kuri vietoje Ubuntu naudojamos cxoi aplinkos naudoja xii
aplink.
Edubuntu, kuri yra skirta naudojimui mokyklose.
Ubuntu Seryer Edition, kuri yra skirta naudojimui serveriuose ir pa-
prastai nra naudojama kaip standartin operacin sistema, nes neturi
grans ssajos.
Taip pat yra prieinamos kitos trys Ubuntu atakos. Tai yra
Xubuntu, kuri vietoje Ubuntu naudojamos cxoi aplinkos naudoja
xici aplink.
Ubuntu Studio, kuri yra skirta multimedijos fail krimui ir redagavi-
mui.
Mythbuntu, kuri yra skirta ~x nam kino sistemos su MythTV (atvirojo
kodo skaitmeninio vaizdo imtuvo) sukrimui.
Daugiau informacijos apie ias atakas rasite adresu http//www.ubuntu.
com/project/derivatives.
Suinokite daugiau 1+c
Ubuntu Netbook Edition
Ubuntu Netbook ldition yra Ubuntu versija, skirta konkreiai netbook
kompiuteriams. Ji yra optimizuota renginiams, turintiems maus ekranus ir Netbook kompiuteriai vra pigs ir maai
energijos naudojantvs neiojamieji kom
piuteriai. skirti daugiausia tik prisijungimui
prie interneto.
ribotus iteklius (kaip tarp netbook kompiuteri paplit energij tausojantys
procesoriai ir maesni kietieji diskai). Ubuntu Netbook ldition turi unikali
ssaj ir programins rangos kolekcij, ypa nauding danai keliaujan-
tiems naudotojams.
Kadangi dauguma netbook kompiuteri neturi ciio rengini, Ubuntu
Netbook ldition yra sukurta taip, kad naudotojai galt j diegti nau-
dodamiesi usn atmintinmis. Nordami suinoti daugiau apie Ubuntu
Netbook ldition diegim netbook kompiuter pasinaudojant USB atmin-
tine, apsilankykite adresu https//help.ubuntu.com/community/lnstallation/
lromlmgliles.
Ubuntu Server Edition
Ubuntu Server ldition yra operacin sistema, pritaikyta diegimui ser-
verius ir optimizuota darbui su daugeliu naudotoj ir uduoi vienu metu.
Tokios uduotys apima fail vieinim, tinklalapio ar el. pato talpinim ir Serveris tai kompiuteris. sukonfigruotas
fail ar kit duomen. kuriuos mons nori
pasiekti. valdvmui ar aptarnavimui.
t.t. Jeigu kompiuter planuojate naudoti toki ar panai uduoi atlikimui,
tai Ubuntu Server sistema gali bti jums tinkamiausias variantas.
is vadovas neaprao saugaus web serverio paleidimo proceso ar kit
Ubuntu Server ldition galim uduoi atlikimo. lnformacijos apie Ubuntu
Server ldition naudojim rasite inyne adresu http//www.ubuntu.com/
server.
Ubuntu Studio
i Ubuntu ataka skirta monms, kurie kompiuterius naudoja konk-
reiai multimedijos projekt krimui ir redagavimui. Pavyzdiui, joje yra
paveikslli redagavimui, muzikos krimui, vaizdo ra redagavimui skirt
program. Nors ias programas galima diegti ir standartin Ubuntu sis-
tem, taiau Ubuntu Studio sistema jas turi ikart po jos diegimo.
Jeigu norite suinoti daugiau apie Ubuntu Studio (ar gauti kopij), apsi-
lankykite adresu http//ubuntustudio.org/home.
Mythbuntu
Mythbuntu operacin sistema suteikia naudotojams galimyb paversti
savo kompiuterius pramogines sistemas. i sistema naudotojams leidia
sisteminti ir perirti vairius multimedijos turinio failus kaip lmai, te-
levizijos laidos ir vaizdo srautai. Naudotojai, kuri kompiuteriuose yra 1v
imtuvai, Mythbuntu taip pat gali naudoti vaizdo sraut ir televizijos laid
raymui.
Nordami suinoti daugiau apie Mythbuntu, apsilankykite adresu http//
www.mythbuntu.org/.
1o Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
:-bit ar o-bit'
Kaip jau buvo minta anksiau, Ubuntu sistema ir jos atakos yra priei-
namos dvejomis versijomis +:-bit ir e-bit. is skirtumas nurodo kom-
piuteri informacijos apdorojimo bd. Kompiuteriai, palaikantys e-bit
programin rang, gali apdoroti daugiau informacijos negu kompiuteriai su
+:-bit programine ranga, taiau e-bit sistemos tam reikalauja daugiau
atminties. Nepaisant to, kompiuteriai su diegta e-bit programine ranga
gyja didesn naum.
Kodl pasirinkti vien, o ne kit` Prie pasirinkdami versij, atkreipkite
dmes
Jeigu js kompiuteris gan senas (pagamintas prie :oo; m.), tada jums
vertt sidiegti +:-bit Ubuntu versij. Tai, taip pat, yra geriausias
pasirinkimas daugumai netbook kompiuteri.
Jeigu js kompiuteryje yra daugiau negu cn operatyviosios atminties
(i~), tada jums vertt sidiegti e-bit versij, kad inaudotumte vis
prieinam operatyvij atmint.
PapiIdomos pagaIbos ir paIaikymo susiradimas
is gidas nra visk, ko Jums gali prireikti, apraantis altinis. U|vnv
:o.o +oJo+o: roJeJon:e::em: negali atsakyti visus js klausimus, todl
mes raginame jus pasinaudoti milinikos Ubuntu bendruomens sutei-
kiamu pranaumu iekant isamesns informacijos, sprendiant tednines
uduotis ar klausiant klausim apie savo kompiuter. emiau mes aptarsime
kelet tiek operacinje sistemoje, tiek internete prieinam resurs kad js
galtumte suinoti daugiau apie Ubuntu ar kitus linux distributyvus.
Sistemos pagaIba
Jei besinaudojant Ubuntu ar jos programomis prireikia papildomos
pagalbos, spustelkite virutiniame skydelyje esani Pagalbos piktogram
arba eikite Sistema Pagalba ir palaikymas. Ubuntu integruotas pagalbos
inynas detaliai apvelgia plat tem asortiment.
!nternetinis Ubuntu inynas
Ubuntu Documentation komanda sukr ir priiri eil viki puslapi,
skirt pagelbti naujokams ir patyrusiems naudotojams suinoti daugiau
apie Ubuntu. Juos galite pasiekti adresu http//help.ubuntu.com.
Ubuntu Forums
Ubuntu lorums yra ocials Ubuntu bendruomens forumai. Milijonai
Ubuntu naudotoj kasdien jais naudojasi iekodami vieni i kit pagalbos
ir palaikymo. Ubuntu lorums paskyr galite susikurti per kelias minutes.
Nordami susikurti paskyr ir suinoti daugiau apie Ubuntu, apsilankykite
adresu http//ubuntuforums.org. Pagalbos taip pat sulauksite lietuvos
Ubuntu (ir ne tik) naudotoj forume adresu http//www.ubuntu.lt/forum/.
Suinokite daugiau 11
Launchpad atsakymai
laundpad, atvirojo kodo saugykla ir naudotoj bendruomen, teikia
klausim ir atsakym tarnyb, leidiani visiems klausti klausim, susiju-
si su Ubuntu. laundpad paskyros susikrimas utrunka tik kelias minutes.
Klausimus galite pateikti adresu https//answers.launchpad.net/ubuntu/
-addquestion.
TikraIaikis pokaIbis
Jeigu esate susipains su tikralaikio pokalbio tarnyba (iic), galite pasi-
naudoti bendravimo klientais kaip XChat ar Pidgin ir prisijungti prie kanalo
=ubuntu, esanio serveryje irc.freenode.net. ia imtai savanori realiu
laiku gali atsakyti js klausimus ar suteikti palaikym.
Be oficialios Ubuntu ir bendruomens
pagalbos. js taip pat internete danai
rasite treij ali pagalb. Nors ie
dokumentai gali bti puiks altiniai.
taiau kai kurie i j gali bti klaidingi
ar pasen. Prie pasinaudojant tokia
informacija. patartina j patikrinti.
LoCo komandos
Be Ubuntu bendruomens taip pat yra nemaai vietini naudotoj gru-
pi, vadinam loCo komandomis. ios komandos paplitusios visame
pasaulyje ir teikia palaikym bei patarimus, atsako ikilusius klausimus
ir palaiko aktyvias Ubuntu bendruomenes reguliariai rengdami renginius.
Nordami surasti ir susisiekti su artimiausia loCo komanda, apsilankykite
adresu http//loco.ubuntu.com/.
Bendruomens paIaikymas
Jeigu ibandte visus iuos altinius ir vis tiek neradote atsakym klau-
simus, apsilankykite bendruomens palaikymo puslapyje http//www.
ubuntu.com/support/community.
A License
1ni woix (~s iiiixii niiow) is iioviiii uxiii 1ni 1iis oi 1nis
cii~1ivi cooxs iuniic iicixsi (ccii oi iicixsi). 1ni woix is
iio1ic1ii nv coiviicn1 ~xi/oi o1nii ~iiiic~nii i~w. ~xv usi oi 1ni
woix o1nii 1n~x ~s ~u1noiizii uxiii 1nis iicixsi oi coiviicn1 i~w
is iionini1ii.
nv ixiicisixc ~xv iicn1s 1o 1ni woix iioviiii niii, vou ~ccii1
~xi ~ciii 1o ni nouxi nv 1ni 1iis oi 1nis iicixsi. 1o 1ni ix1ix1
1nis iicixsi ~v ni coxsiiiiii 1o ni ~ cox1i~c1, 1ni iicixsoi ci~x1s
vou 1ni iicn1s cox1~ixii niii ix coxsiiii~1iox oi voui ~ccii1~xci
oi sucn 1iis ~xi coxii1ioxs.
1. Denitions
(a) Adaptation means a work based upon the Work, or upon the Work
and other pre-existing works, sud as a translation, adaptation, deriva-
tive work, arrangement of music or other alterations of a literary or
artistic work, or phonogram or performance and includes cinemato-
graphic adaptations or any other form in whid the Work may be
recast, transformed, or adapted including in any form recognizably
derived from the original, except that a work that constitutes a Col-
lection will not be considered an Adaptation for the purpose of this
license. lor the avoidance of doubt, where the Work is a musical
work, performance or phonogram, the syndronization of the Work in
timed-relation with a moving image (synding) will be considered
an Adaptation for the purpose of this license.
(b) Collection means a collection of literary or artistic works, sud
as encyclopedias and anthologies, or performances, phonograms
or broadcasts, or other works or subject mauer other than works
listed in Section 1(f) below, whid, by reason of the selection and
arrangement of their contents, constitute intellectual creations, in
whid the Work is included in its entirety in unmodied form along
with one or more other contributions, ead constituting separate and
independent works in themselves, whid together are assembled into
a collective whole. A work that constitutes a Collection will not be
considered an Adaptation (as dened below) for the purposes of this
license.
(c) Creative Commons Compatible license means a license that is
listed at http//creativecommons.org/compatiblelicenses that has been
approved by Creative Commons as being essentially equivalent to this
license, including, at a minimum, because that license (i) contains
terms that have the same purpose, meaning and eect as the license
llements of this license: and, (ii) explicitly permits the relicensing
of adaptations of works made available under that license under this
license or a Creative Commons jurisdiction license with the same
license llements as this license.
1 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
(d) Distribute means to make available to the public the original and
copies of the Work or Adaptation, as appropriate, through sale or
other transfer of ownership.
(e) license llements means the following high-level license auributes
as selected by licensor and indicated in the title of this license Auri-
bution, ShareAlike.
(f) licensor means the individual, individuals, entity or entities that
oer(s) the Work under the terms of this license.
(g) Original Author means, in the case of a literary or artistic work, the
individual, individuals, entity or entities who created the Work or if
no individual or entity can be identied, the publisher: and in addition
(i) in the case of a performance the actors, singers, musicians, dancers,
and other persons who act, sing, deliver, declaim, play in, interpret or
otherwise perform literary or artistic works or expressions of folklore:
(ii) in the case of a phonogram the producer being the person or legal
entity who rst xes the sounds of a performance or other sounds:
and, (iii) in the case of broadcasts, the organization that transmits the
broadcast.
(h) Work means the literary and/or artistic work oered under the
terms of this license including without limitation any production
in the literary, scientic and artistic domain, whatever may be the
mode or form of its expression including digital form, sud as a book,
pamphlet and other writing: a lecture, address, sermon or other work
of the same nature: a dramatic or dramatico-musical work: a doreo-
graphic work or entertainment in dumb show: a musical composition
with or without words: a cinematographic work to whid are assim-
ilated works expressed by a process analogous to cinematography:
a work of drawing, painting, arditecture, sculpture, engraving or
lithography: a photographic work to whid are assimilated works ex-
pressed by a process analogous to photography: a work of applied art:
an illustration, map, plan, sketd or three-dimensional work relative
to geography, topography, arditecture or science: a performance: a
broadcast: a phonogram: a compilation of data to the extent it is pro-
tected as a copyrightable work: or a work performed by a variety or
circus performer to the extent it is not otherwise considered a literary
or artistic work.
(i) You means an individual or entity exercising rights under this
license who has not previously violated the terms of this license with
respect to the Work, or who has received express permission from
the licensor to exercise rights under this license despite a previous
violation.
(j) Publicly Perform means to perform public recitations of the Work
and to communicate to the public those public recitations, by any
means or process, including by wire or wireless means or public
digital performances: to make available to the public Works in sud a
way that members of the public may access these Works from a place
and at a place individually dosen by them: to perform the Work to
the public by any means or process and the communication to the
public of the performances of the Work, including by public digital
license 1
performance: to broadcast and rebroadcast the Work by any means
including signs, sounds or images.
(k) Reproduce means to make copies of the Work by any means includ-
ing without limitation by sound or visual recordings and the right
of xation and reproducing xations of the Work, including storage
of a protected performance or phonogram in digital form or other
electronic medium.
:. lair Dealing Rights. Nothing in this license is intended to reduce, limit,
or restrict any uses free from copyright or rights arising from limitations
or exceptions that are provided for in connection with the copyright
protection under copyright law or other applicable laws.
+. license Grant. Subject to the terms and conditions of this license, licen-
sor hereby grants You a worldwide, royalty-free, non-exclusive, perpetual
(for the duration of the applicable copyright) license to exercise the rights
in the Work as stated below
(a) to Reproduce the Work, to incorporate the Work into one or more
Collections, and to Reproduce the Work as incorporated in the Collec-
tions:
(b) to create and Reproduce Adaptations provided that any sud Adap-
tation, including any translation in any medium, takes reasonable
steps to clearly label, demarcate or otherwise identify that danges
were made to the original Work. lor example, a translation could be
marked Te original work was translated from lnglish to Spanish, or
a modication could indicate Te original work has been modied.:
(c) to Distribute and Publicly Perform the Work including as incorporated
in Collections: and,
(d) to Distribute and Publicly Perform Adaptations.
(e) lor the avoidance of doubt
i. Non-waivable Compulsory license Sdemes. ln those jurisdictions
in whid the right to collect royalties through any statutory or
compulsory licensing sdeme cannot be waived, the licensor
reserves the exclusive right to collect sud royalties for any exercise
by You of the rights granted under this license:
ii. Waivable Compulsory license Sdemes. ln those jurisdictions
in whid the right to collect royalties through any statutory or
compulsory licensing sdeme can be waived, the licensor waives
the exclusive right to collect sud royalties for any exercise by You
of the rights granted under this license: and,
iii. Voluntary license Sdemes. Te licensor waives the right to col-
lect royalties, whether individually or, in the event that the licen-
sor is a member of a collecting society that administers voluntary
licensing sdemes, via that society, from any exercise by You of the
rights granted under this license.
Te above rights may be exercised in all media and formats whether
now known or hereaner devised. Te above rights include the right to
make sud modications as are tednically necessary to exercise the
rights in other media and formats. Subject to Section 8(f), all rights
not expressly granted by licensor are hereby reserved.
1e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
. Restrictions. Te license granted in Section + above is expressly made
subject to and limited by the following restrictions
(a) You may Distribute or Publicly Perform the Work only under the
terms of this license. You must include a copy of, or the Uniform
Resource ldentier (URl) for, this license with every copy of the Work
You Distribute or Publicly Perform. You may not oer or impose
any terms on the Work that restrict the terms of this license or the
ability of the recipient of the Work to exercise the rights granted to
that recipient under the terms of the license. You may not sublicense
the Work. You must keep intact all notices that refer to this license
and to the disclaimer of warranties with every copy of the Work You
Distribute or Publicly Perform. When You Distribute or Publicly
Perform the Work, You may not impose any eective tednological
measures on the Work that restrict the ability of a recipient of the
Work from You to exercise the rights granted to that recipient under
the terms of the license. Tis Section (a) applies to the Work as
incorporated in a Collection, but this does not require the Collection
apart from the Work itself to be made subject to the terms of this
license. lf You create a Collection, upon notice from any licensor You
must, to the extent practicable, remove from the Collection any credit
as required by Section (c), as requested. lf You create an Adaptation,
upon notice from any licensor You must, to the extent practicable,
remove from the Adaptation any credit as required by Section (c), as
requested.
(b) You may Distribute or Publicly Perform an Adaptation only under the
terms of (i) this license: (ii) a later version of this license with the
same license llements as this license: (iii) a Creative Commons juris-
diction license (either this or a later license version) that contains the
same license llements as this license (e.v., Auribution-ShareAlike
+.o US)): (iv) a Creative Commons Compatible license. lf you license
the Adaptation under one of the licenses mentioned in (iv), you must
comply with the terms of that license. lf you license the Adaptation
under the terms of any of the licenses mentioned in (i), (ii) or (iii)
(the Applicable license), you must comply with the terms of the
Applicable license generally and the following provisions (l) You
must include a copy of, or the URl for, the Applicable license with
every copy of ead Adaptation You Distribute or Publicly Perform:
(ll) You may not oer or impose any terms on the Adaptation that
restrict the terms of the Applicable license or the ability of the recip-
ient of the Adaptation to exercise the rights granted to that recipient
under the terms of the Applicable license: (lll) You must keep intact
all notices that refer to the Applicable license and to the disclaimer
of warranties with every copy of the Work as included in the Adapta-
tion You Distribute or Publicly Perform: (lV) when You Distribute or
Publicly Perform the Adaptation, You may not impose any eective
tednological measures on the Adaptation that restrict the ability of a
recipient of the Adaptation from You to exercise the rights granted to
that recipient under the terms of the Applicable license. Tis Section
(b) applies to the Adaptation as incorporated in a Collection, but this
license 1;
does not require the Collection apart from the Adaptation itself to be
made subject to the terms of the Applicable license.
(c) lf You Distribute, or Publicly Perform the Work or any Adaptations
or Collections, You must, unless a request has been made pursuant
to Section (a), keep intact all copyright notices for the Work and
provide, reasonable to the medium or means You are utilizing (i) the
name of the Original Author (or pseudonym, if applicable) if supplied,
and/or if the Original Author and/or licensor designate another party
or parties (e.v., a sponsor institute, publishing entity, journal) for auri-
bution (Auribution Parties) in licensors copyright notice, terms of
service or by other reasonable means, the name of sud party or par-
ties: (ii) the title of the Work if supplied: (iii) to the extent reasonably
practicable, the URl, if any, that licensor species to be associated
with the Work, unless sud URl does not refer to the copyright no-
tice or licensing information for the Work: and (iv) , consistent with
Ssection +(b), in the case of an Adaptation, a credit identifying the
use of the Work in the Adaptation (e.v., lrend translation of the
Work by Original Author, or Screenplay based on original Work
by Original Author). Te credit required by this Section (c) may be
implemented in any reasonable manner: provided, however, that in
the case of a Adaptation or Collection, at a minimum sud credit will
appear, if a credit for all contributing authors of the Adaptation or
Collection appears, then as part of these credits and in a manner at
least as prominent as the credits for the other contributing authors.
lor the avoidance of doubt, You may only use the credit required by
this Section for the purpose of auribution in the manner set out above
and, by exercising Your rights under this license, You may not im-
plicitly or explicitly assert or imply any connection with, sponsorship
or endorsement by the Original Author, licensor and/or Auribution
Parties, as appropriate, of You or Your use of the Work, without the
separate, express prior wriuen permission of the Original Author,
licensor and/or Auribution Parties.
(d) lxcept as otherwise agreed in writing by the licensor or as may be
otherwise permiued by applicable law, if You Reproduce, Distribute
or Publicly Perform the Work either by itself or as part of any Adap-
tations or Collections, You must not distort, mutilate, modify or take
other derogatory action in relation to the Work whid would be prej-
udicial to the Original Authors honor or reputation. licensor agrees
that in those jurisdictions (e.v. Japan), in whid any exercise of the
right granted in Section +(b) of this license (the right to make Adapta-
tions) would be deemed to be a distortion, mutilation, modication or
other derogatory action prejudicial to the Original Authors honor and
reputation, the licensor will waive or not assert, as appropriate, this
Section, to the fullest extent permiued by the applicable national law,
to enable You to reasonably exercise Your right under Section +(b) of
this license (right to make Adaptations) but not otherwise.
. Representations, Warranties and Disclaimer
uxiiss o1niiwisi u1u~iiv ~ciiii 1o nv 1ni i~i1iis ix wii1ixc,
iicixsoi oiiiis 1ni woix ~sis ~xi ~xis xo iiiiisix1~1ioxs oi
18 Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
w~ii~x1iis oi ~xv xixi coxciixixc 1ni woix, ixiiiss, iiiiii,
s1~1u1oiv oi o1niiwisi, ixciuiixc, wi1nou1 iii1~1iox, w~i
i~x1iis oi 1i1ii, iicn~x1iniii1v, ii1xiss ioi ~ i~i1icui~i iuiiosi,
xoxixiiixciix1, oi 1ni ~nsixci oi i~1ix1 oi o1nii iiiic1s, ~c
cui~cv, oi 1ni iiisixci oi ~nsixci oi iiiois, wni1nii oi xo1
iiscovii~nii. soi uiisiic1ioxs io xo1 ~iiow 1ni ixciusiox oi
iiiiii w~ii~x1iis, so sucn ixciusiox ~v xo1 ~iiiv 1o vou.
e. limitation on liability. ixcii1 1o 1ni ix1ix1 iiouiiii nv ~iiiic~
nii i~w, ix xo ivix1 wiii iicixsoi ni ii~nii 1o vou ox ~xv iic~i
1nioiv ioi ~xv siici~i, ixciiix1~i, coxsiouix1i~i, iuxi1ivi oi
ixiii~iv i~~cis ~iisixc ou1 oi 1nis iicixsi oi 1ni usi oi 1ni
woix, ivix ii iicixsoi n~s niix ~ivisii oi 1ni iossiniii1v oi sucn
i~~cis.
;. Termination
(a) Tis license and the rights granted hereunder will terminate automat-
ically upon any bread by You of the terms of this license. lndividuals
or entities who have received Adaptations or Collections from You
under this license, however, will not have their licenses terminated
provided sud individuals or entities remain in full compliance with
those licenses. Sections 1, :, , e, ;, and 8 will survive any termination
of this license.
(b) Subject to the above terms and conditions, the license granted here is
perpetual (for the duration of the applicable copyright in the Work).
Notwithstanding the above, licensor reserves the right to release
the Work under dierent license terms or to stop distributing the
Work at any time: provided, however that any sud election will not
serve to withdraw this license (or any other license that has been, or
is required to be, granted under the terms of this license), and this
license will continue in full force and eect unless terminated as
stated above.
8. Miscellaneous
(a) lad time You Distribute or Publicly Perform the Work or a Collec-
tion, the licensor oers to the recipient a license to the Work on the
same terms and conditions as the license granted to You under this
license.
(b) lad time You Distribute or Publicly Perform an Adaptation, licensor
oers to the recipient a license to the original Work on the same terms
and conditions as the license granted to You under this license.
(c) lf any provision of this license is invalid or unenforceable under
applicable law, it shall not aect the validity or enforceability of the
remainder of the terms of this license, and without further action
by the parties to this agreement, sud provision shall be reformed
to the minimum extent necessary to make sud provision valid and
enforceable.
(d) No term or provision of this license shall be deemed waived and no
bread consented to unless sud waiver or consent shall be in writing
and signed by the party to be darged with sud waiver or consent.
(e) Tis license constitutes the entire agreement between the parties
license 1c
with respect to the Work licensed here. Tere are no understandings,
agreements or representations with respect to the Work not specied
here. licensor shall not be bound by any additional provisions that
may appear in any communication from You. Tis license may not be
modied without the mutual wriuen agreement of the licensor and
You.
(f) Te rights granted under, and the subject mauer referenced, in this
license were draned utilizing the terminology of the Berne Conven-
tion for the Protection of literary and Artistic Works (as amended on
September :8, 1c;c), the Rome Convention of 1ce1, the WlPO Copy-
right Treaty of 1cce, the WlPO Performances and Phonograms Treaty
of 1cce and the Universal Copyright Convention (as revised on July
:, 1c;1). Tese rights and subject mauer take eect in the relevant
jurisdiction in whid the license terms are sought to be enforced
according to the corresponding provisions of the implementation of
those treaty provisions in the applicable national law. lf the standard
suite of rights granted under applicable copyright law includes addi-
tional rights not granted under this license, sud additional rights are
deemed to be included in the license: this license is not intended to
restrict the license of any rights under applicable law.
Creative Commons Notice
Creative Commons is not a party to this license, and makes no warranty
whatsoever in connection with the Work. Creative Commons will not be
liable to You or any party on any legal theory for any damages whatsoever,
including without limitation any general, special, incidental or consequen-
tial damages arising in connection to this license. Notwithstanding the
foregoing two (:) sentences, if Creative Commons has expressly identied
itself as the licensor hereunder, it shall have all rights and obligations of
licensor.
lxcept for the limited purpose of indicating to the public that the Work is
licensed under the CCPl, Creative Commons does not authorize the use by
either party of the trademark Creative Commons or any related trademark
or logo of Creative Commons without the prior wriuen consent of Creative
Commons. Any permiued use will be in compliance with Creative Com-
mons then-current trademark usage guidelines, as may be published on its
website or otherwise made available upon request from time to time. lor
the avoidance of doubt, this trademark restriction does not form part of the
license.
Creative Commons may be contacted at http//creativecommons.org/.
Termin odynas
|e|o:J:: r\\: Belaidiam ryiui nenaudojami jokio tipo kabeliai. Vietoje to,
komunikavimui su marrutizatoriumi, prieigos taku ar kompiuteriu yra
naudojamas belaidis signalas.
|ronJvo|\: Branduolys yra centrin Unix pagrindu sukurtos operacins
sistemos dalis, atsakinga u program bei proces veikim ir esmini
komponent apsaug.
Conon:co| Canonical, nansinis Ubuntu unugaris, teikia bazins Ubuntu
sistemos palaikym. Kompanijoje dirba vir +1o atlyginim gaunani
darbuotoj i viso pasaulio, kurie utikrina operacins sistemos stabi-
lum, taip pat patikrina vis savanori atlikt darb. Nordami suinoti
daugiau apie Canonical, apsilankykite adresu http//www.canonical.com.
Jor|o:o|:o o|:n|o Bendras cui ssaj, kuria naudodamiesi mons bend-
rauja su kompiuteriu, apibdinantis terminas. Yra daug darbastalio
aplink. tai keletas j cxoi, xii, xici ir ixii.
nnc inci reikia D\nom:c Ho: Convvro:on Prooco| (liet. dinaminis
stoi kongravimo protokolas). Jis yra naudojamas inci serveryje
automatizuotam ii adres priskyrimui tinklo kompiuteriams.
J::|o :|:r:n:: Disko skirsnis yra kietajame diske iskirta sritis, kurioje galite
laikyti duomenis.
J::r:|v\+o: Distributyvas yra paruotas diegimui programins rangos
rinkinys (operacin sistema su programomis). Ubuntu yra vienas i
populiariausi distributyv.
J+e]oo: o|e:J:mo: Dvejopas paleidimas yra procesas, leidiantis per pa-
leidimo meniu pasirinkti ir paleisti vien i keli skirting kompiuteryje
diegt operacini sistem. Dvejopas paleidimas yra bendras terminas ir
gali nurodyti daugiau nei dvi operacines sistemas.
com cxoi (cxu Network Object Model lnvironment) yra prastin
Ubuntu sistemoje naudojama darbastalio aplinka.
cu cui (Graphical User lnterface: liet. gran naudotojo ssaja) yra nau-
dotojo ssajos tipas, leidiantis monms dirbti su kompiuteriu naudojan-
tis ne vien tekstu, bet ir graniais elementais bei paveiksliukais.
isi reikia Inerne Ser+:ce Pro+:Jer (interneto paslaug tiekjas) tai
kompanija, kuri jums teikia interneto ryio paslaugas.
ididinimas Ubuntu sistemoje ididintas programos langas upildys vis
darbastal (iskyrus skydelius).
::[rvoo: Kai js iifruojate uifruot fail, jis tampa iifruotu ir galimu
perirti. Ubuntu sistemoje uifruoti failai nra atpastami kaip kuri
nors kalba. Kol jie nra iifruoti naudojantis slaptaodiu, jie yra tiesiog
vairi skaitmen ir raidi eilut.
:+e::: Komandos ivestis yra bet koks tekstas, kuris rodomas kitoje eilu-
1: Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
tje po komandos vedimo ir lnter paspaudimo. Pavyzdiui, jeigu termi-
nale vestumte pwd ir paspaustumte Enter, tai kitoje eilutje rodomas
aplanko pavadinimas bt laikomas ivestimi.
o::o: taisas yra nedidel programa, paleidiama i skydelio. taisai atlieka
vairias naudingas funkcijas, tokias kaip greitas program paleidimas,
tikslus laiko rodymas, prijimas prie pagrindinio meniu.
|omonJ :nerreoor:v: Terminalas suteikia prieig prie komand in-
terpretatoriaus. Kai terminale vedate komand ir paspaudiate lnter,
komand interpretatorius perima t komand ir vykdo nurodytus veiks-
mus.
|o:J:n:: r\\: laidinis ryys tai ryys, kai kompiuteris tinklo kabeliu yra
zikai prijungtas prie marrutizatoriaus ar tinklo prievado. Staciona-
riuose kompiuteriuose tai yra daniausiai naudojamas prijungimo bdas.
morrv::oor:v: Marrutizatorius yra specialiai pritaikytas kompiuteris,
kuris pasinaudodamas savo programine ir aparatine ranga paskirsto
informacij i interneto tinkl. Jis dar kartais vadinamas liuzu (angl.
gateway).
MeMenv Ubuntu 1o.o sistemoje MeMenu leidia jums valdyti naudojam
socialini tinkl tarnybas. i programa taip pat leidia publikuoti statuso
inutes visose savo socialini tinkl sskaitose, nurodant teksto laukelyje
atnaujinimus.
nvo:o+\|:n rovrom:n ronvo Programin ranga, sukurta kompanijose,
kurios neileidia pirminio programins rangos kodo pagal atvirojo kodo
licencij.
o|eo: Paketuose diegimui paruotu formatu laikoma programin ranga.
Daugeliu atvej, vietoj paket diegimo rankiniu bdu, js galite naudoti
Ubuntu program centr. Ubuntu sistemoje paketai turi .deb pltin.
oromero: Parametrai yra specialios parinktys, kurias js galite naudoti
terminale su kitomis komandomis. Jie naudojami kai norima pakeisti
pagal savo poreikius kakurios komandos vykdym. Tai gali daugel
komand padaryti naudingesnmis.
rone:m +:eo Praneim vieta yra skydelyje esantis taisas, teikiantis
vairaus tipo informacij kaip garsumo valdymas, Rhythmbox grojama
daina, js interneto ryio ir el. pato statusas.
rov:n:mo: Raginimas rodo nauding informacij apie kompiuter. J galima
nustatyti naudoti skirtingas spalvas, rodyti laik, dat ir darbin aplank
bei daugel kit dalyk.
:er+er:: Serveris tai kompiuteris, kuriame veikia specializuota operacin
sistema. Jis aptarnauja prie jo besijungianius ir jam uklausas siunian-
ius kompiuterius.
:|o:J\mo: Disko skaidymas yra disko skirsni krimo procesas.
Termin odynas 1+
:|\Je|:: Skydelis yra ekrano krate rodoma juosta. Jame sudti taisai,
teikiantys naudingas funkcijas kaip program paleidimas, laiko perira
ar pagrindinio meniu pasiekimas.
:vmo:n:mo: Kai js sumainate atvert program, jos langas nebra rodo-
mas ekrane. Jeigu js paspausite skydelyje esant sumaintos programos
mygtuk, ji bus atstatyta normali padt ir js galsite toliau ja naudo-
tis.
e|e[on:n:: r\\: Telefoninis ryys ryys, kai kompiuteris naudojasi mo-
demu, kuris prisijungia prie isi per telefono linij.
erm:no|o: Terminalas yra Ubuntu programa, paremta tik tekstine ssaja.
Tai bdas kontroliuoti kai kuriuos operacins sistemos aspektus naudo-
jantis vien klaviatra vestomis komandomis.
:n||o r:e+oJo: Tinklo prievadas yra ta vieta, kuri prijungtas tinklo
kabelis (kai naudojamas laidinis ryys).
U|vnv rovrom cenro: Ubuntu program centras yra vieta, kurioje
js galite lengvai valdyti programins rangos diegim ir paalinim.
Naudodamiesi juo taip pat galite valdyti programin rang, diegt i
asmenini paket ardyv (PPA: angl. Personal Padage Ardives).
\me||:: Mirksintis ymeklis, kuris atsiranda terminale po raginimo, yra
skirtas nurodyti viet, kurioje atsiras vedamas tekstas. J perkelti galite
pasinaudodami klaviatros rodykli klaviais.
Padkos
io vadovo nebt be i asmen pastang ir indlio
Komandos vadovai
Benjamin Humphrey Komandos vadovas
Kevin Godby Vyresnysis T
l
X programuotojas
Jamin Day Redaktori vadovas
llya Haykinson Autori koordinatorius
Josh Holland Vertim prieira
Torsten Wilms Apipavidalinimas
Adnane Belmadiaf Tinklalapio krimas
luke Jennings Qidshot pltotojas
Neil Tallim Qidshot pltotojas
Simon Vermeersh Qidshot pltotojas
Autoriai
Joe Burgess
Tomas Cantara
Sayantan Das
Kelvin Gardiner
Mau Grin
llya Haykinson
Wolter Hellmund
Josh Holland
Benjamin Humphrey
luke Jennings
llan Kugelmass
Ryan Macnish
Redaktoriai
Bryan Behrenshausen
Jamin Day
Kevin Godby
Benjamin Humphrey
Jason Cook
Chris Woollard
Alexander lancey
Dizaineriai
K. Vishnoo Charan Reddy
Wolter Hellmund
Benjamin Humphrey
David Nel
Torsten Wilms
PItotojai
Adnane Belmadiaf
Kevin Godby
luke Jennings
Neil Tallim
Simon Vermeersh
1e Ubuntu 1o.o vadovas pradedantiesiems
Vertjai
Vytautas Baiulis
Dmitry Belonogov
lrancisco Dieguez
Andr Gondim
Jiri Grnroos
Mohamad lmran lshak
Martin Kaba
KandilUG Tamil vertj
komanda
Kentaro Kazuhama
James Kelly
George Kontis
Shushi Kurose
Martin luke
Kostas Milonas
Anwar Mohammed
Abhijit Navale
lmmanuel Ninos
Robert Readman
Roth Robert
Jonas Geleis
Daniel Sdury
Paulius Sladkeviius
Pierre Slamid
lredrik Sudmann
Muhd Syazwan
Ralph Ulrid
Chris Woollard
John Xygonakis
Konstantinos Zigourakis
ir daugelis kit
Ypatinga padka
Chrisllias
Bo
underpass
jehurd
cl8
kjhass
djstsys
mozillahelpviewproject
Joey-llijah Alexithymia
Jono Bacon
Manualbot
Chris Johnson
llan Kugelmass
llizabeth Krumbad
Josh levereue
Walter Mndez
Martin Owens
Tim Penhey
Andy Piper
Alan Pope
Mauhew Paul Tomas
Ubuntu Documentation komanda
Ubuntu Community learning projektas
RodykI
AisleRiot pasjans, :;
Apie GNOMl, :8
Apie Ubuntu, :8
apt, 1:o
apt-get, 1:o1::, 1+:
Avant Window Navigator, ++
branduolys, c
Brasero, :8, 1o1
Cairo-Dod, ++
Canonical, 8
cd, 11e, 118, 11c
ci/ivi Creator, :;
Cheese, 1o
cp, 11c
Debian, 8
Dell, 8, 11
Dody, ++
ecryptfs-setup-private, 1:;
lmpathy, :, ;, 1o
lvolution, :, :;, ce:, e;1, 118
lilm leistuvas, 8e
linder, :c
lirefox, :+, :;, ++, +8, +, c, eo
lotograj tvarkymo programa l-Spot,
:;
l-Spot, 8o
Garso raymo programa, :8
gBrainy, :;
gedit, :;, 1:o
gksudo, 1:o
grub-install, 1+o
Gufw, 1:;
lekoti fail, :;, :c
lvaizdos nustatymai, +
Kino, 1o
lifesaver, 11:
linux,
ls, 11c
Mahjongg, :;
Minos, :;
mkdir, 11c
Muzikos grotuvas Rhythmbox, 8;
mv, 11c
Nautilus, :c+:, +, 118, 1:e
NetworkManager, 1
Nufotografuoti ekran, :;
OpenOce.org pieimas/braiyba, :;
Orca, +e
Pagalba ir palaikymas, :8
Paket tvarkykle Synaptic, 1o;, 1oc
Paket tvarkykl Synaptic, 11+
Paket tvarkykl Synaptic, :8, 11:, 11+,
1:o
Paprastas skenavimas, :;
Pidgin, 11
Pitivi, :8
PlayOnlinux, 1o
Pokalbiai ir susirainjimas - lmpathy,
:;
Programins rangos saugyklos, 11o, 111,
11+
pwd, 11e, 118
Qadrapassel, :;
reikalavimai sistemai,
Rhythmbox, :8
rm, 11c, 1:o
rmdir, 1:o
root, 1:
Shuuleworth, Mark, 8
Sysinfo, c;
System;e, 11
Skaiiuotuvas, :;
Skype, 1o
slaptaodis, 1:+
sudo, 1:o
Sudoku, :;
Tinklo ryiai,
Tomboy uraai, :;
Totem, :8
Ubuntu
apibrimas, ;
atsisiuntimas,
losoja,
istorija,
Ubuntu lorums, c
Ubuntu One, ;1, c
Ubuntu One nuostatos, ce
Ubuntu pagalbos centr, :+
Ubuntu pagalbos centras, :+, :8, +8
Ubuntu pagalbos centru, +8
Ubuntu pasiadjimas, 8
Ubuntu program centr, 1o, :8, c;, 1o;,
11o, 11:, 1++
Ubuntu program centras, :8, :c, 1o;,
1oc, 11o, 11+, 1:o
Ubuntu program centre, 1o
Ubuntu program centro, ++, 1o;1oc
Ubuntu program centru, 1o;, 111, 11:
Unix, 8, c
VlC, 1o
Windows lxplorer, :c
Wine, 1o
XChat, 11
xoioiox~s
i knyga suvesta pasinaudojant X

l
A
T
l
X.
Knygos dizainas paremtas Tune-l
A
T
l
X dokumento klasmis, prieinamomis adresu http//code.google.com/p/tufte-latex/.
Tekstui naudojamas linux libertine stilius, sukurtas Philipp H. Poll. Tai atvirasis rinas, prieinamas adresu http//linuxlibertine.sf.
net/.
Pavadinimams ir paratinms pastaboms naudojamas linux Biolinum stilius, sukurtas Philipp H. Poll, ir prieinamas tuo paiu,
aukiau nurodytu uii adresu.
Terminalo tekstui ir klavi kombinacijoms naudojamas Bera Mono stilius, originaliai sukurtas Bitstream, lnc. kaip Bitstream Vera.
lkrano nuotraukos padarytos pasinaudojant Qidshot programa, prieinama adresu http//ubuntu-manual.org/quickshot.
Virelio ir antratinio puslapio piktogramose yra form, paimt i Humanity piktogram rinkinio, prieinamo adresu https//
launchpad.net/humanity.
Antratinis puslapis ir virelis sukurti pasinaudojant lnkscape programa, prieinama adresu http//inkscape.org/.