Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

ypač sparčiai žaliuoja. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama. o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai. nei pašarui. Tačiau svarbiausia . vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. kurias paveikia lietaus erozija. svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Jiems plečiantis. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. gumbai. netekę pavėsio. perdirbimui. Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį. . Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose.Pažaliavę gumbai . Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri. svarbu neišversti šlapios žemės. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų.dirva. stolonai šakojasi. kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi. formuojasi dideli kerai.nuostolis Parinkus dirvas. dygimo spartą ir sodinimo gylį. Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį. Tai geriausia atlikti. kad nepakistų dirvos struktūra. kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius. kurią reikia giliai purenti. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų. bet paprastai jos būna per stambios. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui. Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą.

Esmė . sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose. Iš daugelio augalų. Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais. o vėliau mėgaujasi purenimu. dirvožemių turi 1. humuso. kad bulvės. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Vagos trapecija deformuojasi. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą. sojos ir kiti ankštiniai.tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja. bet ir minkštai užsikloti. Iš jų pradžioje išauga daigai.5 cm. taip pat žirniai.Assol&lsquo.5 proc. Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos. Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. Tada sodinimo metu jie . reikia. &lsquo. Humusas . rugiai. bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta. humuso. supuola. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos. todėl jis mažiau eroduoja.0 proc. rišlumą. todėl atsidengia bulvių gumbai. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai. kaip mažylis . Humusas gerina dirvožemio struktūrą.. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose. Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. greičiau pradžiūsta.0-1. Humusingos dirvos yra rišlesnės. avižos.Imperatrica&lsquo. Neretai krituliai jas nuardo.kaip pomidorai.. Taigi augindami bulves nepamirškime. mažiau svyruoja temperatūra. Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama. pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę.kutenimu. rodos. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. Jos gana brangios. Gera sėkla . kurios ne gumbais sodinamos. Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. išspręsime derlingumo. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino).ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų.dirvožemyje ir agrotechnikoje. Lietuvoje 60 proc. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas. kaip ir kūdikiai. tokių kaip kviečiai. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami.Prizior&lsquo. Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. žinome.. kad. Tačiau bulvių. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą.5-2. taip pat ir Lietuvoje. bet ūkininkui.). Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis. akumuliuodamos daugiau saulės energijos. Naudojant Grime technologiją. bet sėjamos sėklomis . 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. susiformuoja ūgliai. &lsquo. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. kaip ir pomidorų bei pupų. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio. &lsquo. sparčiau įšyla. mažiau eroduojančios. šlaitai nuslenka į tarpuvagį. investuoti į jas verta.Gilroj&lsquo.

Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu. Sodinant labai smulkius gumbus. kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. Visiems. Todėl iš saugyklų. nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos. Padaugėjus dirvoje drėgmės.5-10 0 C šilumos. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. ypač pažeidžia bulvių gumbus.20-25 0 C. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. Jeigu iš saugyklos. pasiekdamos iki 1 m gylį. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva. jie gali supūti net ir dirvoje.nenusilaužo. tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti. kad gumbai yra vidutinio dydžio. nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . besidomintiems bulvėmis. paskutiniaisiais vystymosi metais. Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose. bulvės greičiau sudygsta. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai. kurioje oro temperatūra . kad jie dažniausiai būna ligotų. Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų.geriausios sėklinės bulvės. nepaisant to. neišsivysčiusių augalų. Iš kaupų . Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje.. jos vėl kyla į paviršių. Kaip žinome. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti. bulvės per kelias minutes sušlaps. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. . Tai ekonomiškai nenaudinga. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. be to. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. kur oro temperatūra . Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. neišsižadant arimo. vadinasi. bulves išvešime į lauką. Tokie gumbai labiau genda laikymo metu. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė. tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. Džiūstant dirvai. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis.

ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. net 60 proc. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos. kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. Patikros rezultatai lemia. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. yra nemažai teigiamų aspektų. Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. nes.Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. Spragšių paplitimas dirvose. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. todėl patartina jas kalkinti. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. bet tai reikia daryti saikingai. nes jie formuojasi birželio mėnesį. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. nedirbamose žemėse. Viena vertus. grikius. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. smulkios lėliukės. kuriose planuojama auginti bulves. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. intensyviose bulvių auginimo technologijose. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. kuriuose virsta lėliukėmis. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. ypač ankstyvųjų veislių. Bulves. ir pasirodo tik pavasarį. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. neišsižadant plūgų. geriau bulvių nesodinti. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. Antra vertus. rizikinga auginti dirvose. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. padidinus kalkių normą. Kai kurių autorių duomenimis. amonio salietra. linus. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. padidėja gumbų rauplėtumas . Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. ypač varputėtose. kuriuose gausu spragšių lervų. rapsus.

apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. Vokė. galinti sunaikinti visą derlių. bet trumpalaikė priemonė. Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. Labai žalingi bulves atsėliuojant. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius. Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių.D. rudenį giliai ariant. . miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius). Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. kurių sėklos apveliamos insekticidais. purenant tarpueilius. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. greitai didėjančių dėmių. kurių sudėtyje yra insekticidų. kruopščiai nuimant derlių. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. Mėta. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. Lapuose atsiranda rusvų. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. mažina jų prekinę vertę. Vilnia. prie kurių renkasi lervos. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos. bulvių gumbus beicuojant beicais. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. derlius gali sumažėti iki 80 proc. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. 0. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai. gumbai dar dirvoje pūva. Bulvės serga maru kasmet. kultivuojant. bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. Apniktos bulvės išaugina smulkius. Aistė. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų. Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. tačiau masiškai išplinta retai. Tai veiksminga.). kaupiant). kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. 8. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas. tinkamai taikant agrotechnikos priemones. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis.5. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. Bulvienojai netenka lapų. Ekonominė žalingumo riba >5 proc. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis.1. apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui. varputėtose dirvose. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus.5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas. menkaverčius gumbus. Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus.

Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Tai lemia ne tik veislė. kartais ir šaknų. Bulvės pjaunamos išilgai. skursta. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. Bulvių rengimas sėjai. Apskritai. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. Liga plinta ir su ligotais gumbais. bet kiti veiksniai. kurie žiemoja dirvoje. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. angliavandenių. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Bulvės labiau serga šlapiose. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. PP). lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. kad perpjautos nesupūtų. tačiau galima naudoti ir . Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. pavyzdžiui – oro sąlygos. rausvų. Ligų požymiai labai įvairūs. tuomet greičiau išleidžia daigus. Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. Bulvės labiau serga lengvesnėse. silpnai šarminės reakcijos dirvose. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. Gausios vitaminų (C.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. kita dalis – laikymo vietose. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. B. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. geležies. banano formos. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. lietingais – pailgesnės. Tiesa. krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. apvysta. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). menkai dera arba net žūsta. rūgščiose. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. violetinių. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. lapai pagelsta. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. Tiesa. Svarbu. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. nupuvusios. jų lapai ir stiebai deformuojasi. tačiau bulvės išauga didelės. baltymų. baltų ir kitokių. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. yra viena gudrybė. vidutinio ankstyvumo. krakmolo. Tose vietose luobelė sutrūkinėja. – jas galima supjaustyti. Jas reikėtų pravėdinti. Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. ne vėliau. plinta ir su bulvių gumbais. pailgų. bet vidutinio dydžio bulves. geltonų. šaltose. Pažeisti augalai išauga mažesni. K. sausesnėse. jodo ir kitų medžiagų. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. jei bulvių sėjai trūksta.

paprastoji mozaika. pravėdinti. lietus ir net pats žmogus. Deja. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. ją perneša ir ant kitų augalų. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. Ivertintas 9 balam. jei dirva rūgšti. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. Dėmės sparčiai didėja. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. Vadovas: P.kompostą. suarti. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. ir pavasarį. Liga pažeidžia bulvių gumbus. ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. Bulves puola ir virusinės ligos. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). tiek lervos. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis. ją kalkinti. Uzstrigo keli trumpinimai. Ligą lengvai išplatina vėjas. Bulvių ligos ir kenkėjai. tokie kaip procentai ir pan. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. bulves pradžiovinti lauke. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. Dryžligę taip pat platina amarai. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. – 2 gr. Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. Šniauka . ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. purenti. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. kai drėgna – ir apnašomis. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. stiebus bei lapus. o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. vabzdžiai. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. masiškai plinta ir ant kitų augalų. esančias virš dirvos. bulves gerai apkaupti. susilietus pažeistoms augalo dalims. dryžligė. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas.

Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais.[1] Analitinė dalis . derlingos bei naudingos kultūros. Intensyvios technologijos diegiamos tam. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų.2004 m. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. tręšimas. kokias taikyti agrotechnikos priemones. auginimo. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. kurį sudaro faktorių. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. tokių kaip dirvos dirbimas. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. Dirvų melioracija.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. trąšos. kad yra būtina. sumažinant sąnaudas jos vienetui. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. veisles. Ankstyvosios bulvės derlingos. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. sodinimą. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. taip pat apie dirvos ruošimą. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. jos labai tinka užimtajame pūdyme. apsaugą nuo piktžolių. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės. Tai ypač svarbu dabar. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. kultūrinimas. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. [13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską. o ankstyvųjų – didinami. kokias veisles naudingiausia auginti. Žemdirbius visuomet domino. tiek kitose Europos šalyse. tręšimą. techninių – ekonominių rodiklių visuma. Viena iš priežasčių yra tai. pesticidų. ligų. Vegetatyvinis bulvių dauginimas.

šviesos. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4.6. būna mažesnis derlius. Tuo tarpu kalis reikalingiausias. kuriuose nėra chlorofilo. dėl to pailgėja jų vegetacija. labai ilgus daigus. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. esant per daug drėgmės. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu. stiebai ištįsta. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. bulvienojams pradedant augti. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Iki sudygimo vandens daug nereikia. Tačiau bulvės. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. [6] „Jeigu. joms trūksta šviesos. Kuo augalas mažiau gauna kalio. Nustatyta. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą. norint išauginti didelį bulvių derlių. kurių dauguma yra dirvoje. fosforu. . Dėl šios priežasties. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. nei išaugindamos mažą. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. remdamiesi 1 lentelės duomenimis. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. kaliu. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi.Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. bulvės jau išgarina daugiau vandens.6. lapai pageltonuota. pavyzdžiui. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu. gumbai nustoja augti. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. bulvėms pritrūksta oro. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. mažai mezga. cinkas ir kt. kalio – 413.%. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. O sausoje dirvoje. Tai boras. varis. fosforo – 89. kalcis. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. 46psl. Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų. kai užaugina lapus. magnis. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos. apskaičiuotume. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. o pavėsio nemėgsta. išaugindamos didelį derlių. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. tačiau augalas juos sunkiau paima. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. Antra vertus. Azotas. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. molibdenas. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. oro ir tinkamos temperatūros. siera. kad tokiam derliui reikia: azoto – 193.min.6 kg. [6] Kaitros metu. pakankamai maisto medžiagų. vandens. tai rastume. Kaip ir kiti augalai. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė.

žydėjimas sustoja. Jei dirva perdžiūsta. esančias žievėje. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. [5. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. 5. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti . kuriame formuojasi derlius. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. [5. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Dirva pradedama ruošti rudenį. 6psl. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. kad dirva būtų neakmenuota. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi.[6. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus. Kai temperatūra viršija 20oC. Optimalus dirvos tankumas. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas. Kultivuojant paskutinį karta. Pavasarį. Dobilienos. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. kai temperatūra būna 16-18oC. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. dirva vėl kultivuojama. pienių – ražiena skutama pakartotinai. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. ją būtina sausinti. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama. o geriausios sąlygos jiems dygti. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. Taip pat netinka smėlio dirva. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. ar joje gausu piktžolių. nupjovus atolą. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. Tai yra todėl. Jei dirva drėgna. kas yra 40 nekompensuojama. 6. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos. Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. Po šakniavaisių. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. Mechanizuotai auginant bulves. papurusios karpelės. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. 3. Auginant bulves reikėtų žinoti. Kai humuso dirvoje trūksta. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. Praėjus savaitei. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės.3 – 1. Tinkamiausia yra puri. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. nesunki ir kuo lygesnė. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. labai svarbu. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta. kad bulves lauke sodinti galima. ariamos plūgais su priešplūgiais. turi būti apie 11. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis. ypatingai drėgnesnį pavasarį. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. perariama. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai. pradedama ražienų skutimu. Tuo remiantis galima daryti išvadą. neįmirkusi dirva. jos paruošimas. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. [5. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. 6. Kai bulvės auginamos po javų. gumbai auga lėčiau. jų vystymuisi reikia daug erdvės. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles.2 g/cm3 ir 1. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. susidaro daugiau ūglių. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. 4] Dirva.

%viso žemės ploto. kokybė. vasarojus. taisyklingos formos. dobilai. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. švarią. ankštiniai augalai. tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. Atsparios vėžiui. Žiedai raudonai violetiniai. sekliomis akutėmis. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. rizoktoniozė ir kitos. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. Taip pat. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. bulvės. Minkštimas gelsvas. o geriau – suarti. Gelsvi. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą. gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų.“ [5. be to. tręšti mėšlu. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. žieminiai javai. saulėgrąžos ir kiti augalai. O 33 %užima 25 bulvės.ražienų ir velėnos. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). nematodams. patręštą. o iš ligų – bulvių vėžys. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. prieš sodinimą naudinga suvagoti. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. Svarbu. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. [5] Ukama. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. [13] . [1. yra derlingumas. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. Bet vėlgi. greit įšylanti. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. Galutinai paruoštą dirva. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. Pagrindiniai kriterijai. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. Taigi. o joje sukaupia maisto medžiagų. kad dirva būtų puri. Maistinės paskirties. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai. seradėlė. vasarojus. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. Svarbu. pasirenkant veislę. Veislė jautri drėgmės trūkumui. Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla. tinkamai patręštoje. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. [5] Sukultūrintoje dirvoje. šakniavaisiai. Pavasarinis arimas neišvengiamas. Gumbai pailgi. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. 13psl] Žukovskij rannij. kurie nenualina dirvą. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų. 5. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui. kad neliktų grumstų. kukurūzai.

13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. Skanios. akučių beveik nematyti. Labai gerai pakelia sausras. atspari mechaniniams pažeidimams. Prastokai laikosi per žiemą. kurios greičiau augalų įsisavinamos. o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. Tinka auginti pašarui. tinkantys auginti tvirtus palikuonis. Atspari veislė vėžiui. tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. Kerai kompaktiški.Izora. Atspari nematodams. 94psl. Gerai laikosi žiemą. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais.3] Liepa. Gumbai lygūs. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. lygi. Derlinga. perspektyvi perdirbimo pramonei. Atspari vėžiui. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. bulviniams nematodams. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai. [14] Nevskij. gumbai – fitoftorai. mėšlo ir durpių kompostai. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. Žydi trumpai ir negausiai. gerai išsilaikožiemą. kas yra neleistina. Žiedai balti. Krakmolingos. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos. gana atsparūs marui. Mirta. juodajai kojetei. nematodams. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo. Derlinga. gelsvi. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves. gerai išsilaiko per žiemą. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. Papildomai bulvės netręšiamos.2-1. su daugybe gilių akučių. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. Vokė. Žydi negausiai violetiniais žiedais. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi. 2. Gumbai stamboki.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. gerai išsilaiko per žiemą. Nida. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. gerai išsilaiko per žiemą. Gumbai gelsvi. Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. Gumbo forma – ovaliai apvali. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai. rauplėms. Atspari vėžiui. Odelės spalva silpnai gelsva. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis.“ [4. vidutinio gylio. Auga visose dirvose. ovalūs. Gero skonio. mezga vaisius. Akutės bespalvės. fosforas (P) ir kalis (K). Pjaustant netamsėja. Marui atsparesnė už kitas veisles. ovalūs. virusams. minkštimas šviesiai geltonas. virusams. Derlinga. Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. Sante. Reikia nuolat atnaujinti sėklą. stambiagumbė veislė. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. vidutinio dydžio. . Skanios. [5. Gumbai vidutinio stambumo. Gumbai plokščiai apvalūs. ovalūs. Derlinga.2:1. sekliomis akutėmis. Lupena tvirta. [5. 1. Atsparios nematodams. Labai derlinga. krakmolinga. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. Auginant bulves sėklai. nematodams.6.

kai bulvienojai uždengia tarpueilius. kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. 13. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. kalcio ir sieros. Piktžolės sumažina bulvių derlių. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje. jų derlingumas padidėja . Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – . Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. dirvos drėgmė ir temperatūra. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios. Šlapių laukų dirbti negalima. sumažina augalų . Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles. tai įterpus jas.13. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. bulvėms dar reikia magnio. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites. susidaro grumstai. išklampojama. naudinga sodinti daigintas bulves. tinkamai surūšiuoti. gumbai gali būti pjaustomi. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. ruošiant sėklą.%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu. Piktžolės bulvių% piktžolių. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu. boro ir mangano trąšas.iki to laiko. Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Sunkiose. Kiek šių trąšų reikia. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. [1] Lietuvoj.“ [1. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. vėdinti. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų.Be pagrindinių mineralinių trąšų. [13] Piktžolių naikinimas. 16psl] bulvės sodinamos. pasėlis būna lygus. . 4] Sėklos ruošimas. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. išleidžia trumpus daigelius. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. sodinimas Pavasarį.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę. sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. ligos. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. todėl svarbu jas sunaikinti. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus.[1. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. [1. pablogina gumbų kokybę. naudos nebus. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm.

akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. amarai. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. spragšio lervos. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. [5] bulvės sužalojamos mažiau. pablogina jo kokybę. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. Būtina išlyginti grindis. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. kirmėlės ir vabzdžiai. bakterijos. Pravažiavus 15m 1. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus. mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. mažinti mašinų judėjimo greitį. kėbulai tinkamai paruošti. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus. pakartotinai kasant. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. skirtos bulvienojų sunaikinimui. šlapiasis bakterinis puvinys. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui. tokios kaip maras. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. šašai. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos. sustabdyti traktorių. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. sustiprinama bulvių gumbų odelė. Jose ardelių kampas parenkamas toks. Jie papildomai yra defoliuojami. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. bulviniai nematodai. 2.produktyvumą. Likęs derlius surenkamas. o gumbai visiškai subręsta. Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. 3. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. juodoji kojelė. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. kai transporto priemonių. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha). kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. [6.5km/val greičiu. kad mažiau pažeistų gumbus.15 ilgumo juosta. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. Tai grybai. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. kai tarp jų yra truputis žemių. Priemonės. derlių. virusai. vežantis bulves prie sodinamųjų. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. kuriomis transportuojamos bulvės. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti. atskiriniu ir kombinuotu. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. jos kasamos bulvių kasamosiomis.

nei iš tokio pat ploto javų. Krikščikas. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“. pasodintų kiek galima anksčiau. Cukriniai runkeliai. Kitaip naudojami nuleidikliai. J. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. 1979 5. 1997 15. 2002 10. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. 1998 12. Jėfimenka. [1] Literatūra 1. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Z. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. bulvės. A. 1998 14. E. Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. padidėja darbo našumas. S. 1985 4. Jonynas „Agronomo žinynas“. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. A. G. . Lietuvoje yra ūkių. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. Internetas : http://www. O. mokslo darbai“ 68 tomas. mokslo darbai“ 61 tomas. 2001 9. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. „Žemdirbystė. 1974 17. A. 1988 2. 1995 6. 1978 3. Simonavičienė. Valskytė. Rainys „Bulvių auginimas“.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga. J. A. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0. LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. keptų bulvių pusfabrikačius. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. MTZ – 82. Jundulas. kad jos anksčiau subręsta. J. MTZ – 82L valdymas“. 2001 8. Linai“. 1979 18. jei joms be vėlyvųjų. 1988 19. Eidžiūnas. 1997 11. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais. 1997 7. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. mažiau suvartojama kuro.“. „Žemdirbystė. sągo. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. bulvių kruopas. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų. K. derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. J. Gaminant spiritą iš bulvių. MTZ – 80L. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. mokslo darbai“ 62 tomas. J. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. K.kemira-growhow. Šieno ir grūdų džiovinimas“. 1999 16. LŽI „Žemdirbystė. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus.3 metro.

Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės. Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip. . cinku (Zn) ir kt. kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų.: manganu (Mn). o kokybiška sėkla . Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. kaip matome bulvės. Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. kai žemę išlyginate. Atkreipkite dėmesį į tai. Tręšiant ir organinėmis. turi tikrai didelę reikšmę pašarine. ankstyvąsias bulves padaiginkite. vėdinamą vietą. 11 11 21 su mikro elementų priedais. medicinine ir kt. maistine.tik nuo 8 °C. kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²). Neformuokite vagų po medžiais. šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. o nesudaigintas bulves .Taigi. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi. ir mineralinėmis trąšomis. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. ekonomine. Norėdami pagreitinti augimą. pvz. kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. Supilkite sėklines bulves į dėžutes. Geriausiai tinka kompleksinės. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20.gero derliaus garantas. Venkite šiaurės-pietų krypties. kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. Jei įmanoma. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. reikšmėmis. pastatykite jas į šviesią. didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė. Jei žemė lygi. Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius.

atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta. Derlių nuimkite esant sausam orui. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. Gumbų forma ovali. Esant galimybėms. Ūkininko P. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. kiekis 18 %. Sausų medž. medinės dėžės arba pinti stelažai. Akutės seklios. marui. kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. sudaužymams. tačiau nepažeiskite ūglių.kokybei ir sandėliavimo savybėms. Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. birželio 24 d. Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Trąšas berkite šalia gumbo. pradedant nuo Joninių. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. Tinkamesnės yra pintos. pirminiam fasavimui. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Jei kaupsite kauptuku. Sandėliuokite tamsioje. Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. vėsioje. Paskirtis šviežiam vartojimui. Minkštimo spalva gelsva. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. jautresnė rauplėms. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą. amarus. PRESTO Branda labai ankstyva. rizoktonijai ir puviniams. 15-20 °C temperatūrai. V. juodajai kojelei. nesilupti (patrinkite nykščiu). Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. Pasirūpinkite. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. taip pat skutimui. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių. Jei augalus itin puola kenkėjai. žemes apkaupkite 3-4 kartus. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. rekomenduojama .

fasavimui. juodajai kojelei. rauplėms. Akutės vidutinio gylio. Paskirtis skirta šviežiam vartojimui. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose.padaiginti. Sausų medž. ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. ypač atsparios sausrai. puviniams. Minkštimo spalva gelsva. Akutės vidutinio gylio. marui. Akutės seklios. VINETA Branda ankstyva. Virimo savybės išvirus apkrenta. nejuoduoja. Ūkininko P. Žiemojimas ilgas (8 mėn. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. prieš sodinant patariama padaiginti. Gumbų forma apvaliai ovali. rizoktonijai. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. fasavimui. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. rauplėms. skutimui. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. kiekis 19. sudaužymams. Gumbų forma apvaliai ovali. Minkštimo spalva geltona. jautresnė marui. nejuoduoja. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Ūkininko P. jautresnė rizoktonijai. fasavimui. V. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta. Minkštimo spalva gelsva. V.5 %. . Sausų medž. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Sausų medž. Gumbų forma ovali. kiekis 18%. juodajai kojelei. gavusios šilumos greitai dygsta. skutimui. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. kiekis 24 %. SATINA Branda vėlyva.) ramybės periodas.

visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg. nesušlaptų ir nesukaistų. Tad labai džiaugtumėmės. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną. yra tikimybė. A ir B klasių . ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės. V. Šios etiketės . kasmet tiriamos įvairios naujos veislės. auginant skirtingose aplinkos sąlygose. marui. gumbų formavimasis.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį. Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai. pasirūpinti. rizoktonijai.rauplėms. sudaužymams. Stebimas augalų dygimas. kad iki sodinimo jos neperšaltų. kuriuos patogu transportuoti. nereikalauja daug žmogaus rankų darbo.augalo pasu. be to. į vienos tonos (1000 kg) didmaišius.galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 .35-55 mm.augalo pasas yra pagrindinis dokumentas.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą. pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. o mažiausi . atsparumas rauplėms. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti. kaip ir privaloma. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė .y. kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių. 25 kg. puviniams. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę. Elitinės kategorijos E1. Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus. ypač pakenčia sausrą. Etiketė .neiškristi per 35 milimetrų akį. Ūkininko P. stiebų vystymasis. Veislės savybės. rizoktonijai. arba. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos.mėlyna. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus. t. pirkėjams pageidaujant. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . E2 ir E3 klasių etiketė yra balta. sandėliuoti.

rizoktonijai .Ro1. rauplėms . apvaliai ovalūs. jautresnė marui ir rauplėms. užauga stambūs.2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . juodajai kojelei .~18.4.vidutinis.HZPC Holland B. Atsparumas: nematodams .Olandija.vidutinis. Vidutinis krakmolo kiekis . maistinės paskirties bulvių veislė. šviesiai gelsvu minkštimu. Bulvių derlius . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Ši veislė jautresnė Sencor‘ui.5 %. Išvirus nejuoduoja. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams.vidutinis. todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau. Ilgas žiemojimo laikas.gausus. marui . Gumbai brandinami vienodo dydžio. kadangi gumbai formuojami santykinai giliai.V. Labai ankstyva .vidutinis. sekliomis akutėmis. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere. derlinga. Saviniknas . sausajam puviniui.~15 %. BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 .

Y virusui . Labai gerai išsilaiko per žiemą. Vidutinis krakmolo kiekis .~19 %.~19 %. ilgas ramybės periodas. Tinkamos daiginti.Ro1 .Ro4. Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. juodajai kojelei .Europlant Pflanzenzucht GmbH. sekliomis akutėmis. po keru susiformuoja vidutinio dydžio. Prieš sodinant patariama padaiginti.Vokietija. Bulvių derlius . Bulvių derlius . juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams. Ypač atspari rauplėms. Labai ankstyva . Ankstyva . tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. lygia luobele. rizoktonijai .Vokietija. Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams. derlinga. gumbų marui. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms.labai gausus. Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. Minkštimas geltonas.~12 %.labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Skanios. Gumbai ovalūs. Skirtos tiesioginiam vartojimui. nežymiomis akutėmis. . Gumbai ovalūs. Atsparumas: nematodams .didelis. palaikius ilgiau išvirtas . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas.Ro1. Savininkas . rizoktonijai.labai didelis. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Savininkas . išvirus nesubyra. gumbų puviniams .nepajuoduoja. Minkštimas geltonos spalvos. lapų susisukimo virusui. geltona.Saka Pflanzenzucht GbR. puviniams. maistinės paskirties bulvių veislė. Vidutinis krakmolo kiekis .labai didelis. balkšvai gelsva. bulvinių nematodų Ro1 prototipui. Nebijo sausros. juodajai kojelei. tačiau imli Y virusui. lygia luobele. Atsparumas: nematodams . Žydi baltais žiedais. Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja.~13 %. kiek jautresnė antram augimui. ypač atspari ligoms. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose. maistinės paskirties bulvių veislė. tačiau neatsparios marui.Kilmės šalis .gausus. mechaniniams sudaužymams.

juodajai kojelei .didelis.vidutinis. ypač rauplėms. Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . gumbų puviniams . Savininkas . pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos. Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. Y virusui .Y virusui . Gumbai apvaliai ovalūs.didelis. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose .Vokietija. BULVĖS VINETA . puikiomis pakavimo savybėmis. gelsva lygia luobele. Vidutinio ankstyvumo . nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti.Ro1.didelis. Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui. rizoktonijai . rizoktonijai. juodajai kojelei . Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių.didelis. pasižyminčios gera kokybe. po keru visi vienodo dydžio. Jautresnės juodajai kojelei. Bulvių derlius . gumbų puviniams .Saka Pflanzenzucht GbR. BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . antriniam gumbų formavimuisi.didelis.vidutinis. labai derlinga.labai gausus. pakenčia sausrą. Vidutinis krakmolo kiekis .~19 %. vidutinio gilumo akutėmis. puviniams. Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos. rizoktonijai . maistinės paskirties bulvių veislė. Išvirtos nesubyra. Atsparumas: nematodams . Žydi baltai ir gausiai. Minkštimas gelsvos spalvos.~12 %.labai didelis. Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams.

~22 . juodajai kojelei . gumbų puviniams . vėlyvas ir labai vėlyvas. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės. bulviniams nematodams Ro1. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. ilgas ramybės periodas. kur tik gali augti. šiukštesne odele.didelis. Vidutinis krakmolo kieki s . Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos. Y virusui . ypač atsparios sausrai.24 %. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias. BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. vidutinio gilumo akutėmis.Ro1.didelis. Geros sandėliavimo savybės. Puikaus skonio. Jos auginamos visur.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Geros prekinės išvaizdos. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Augalai atsparūs vėžiui. Fitoftorozei . vidutinio vėlyvumo. maistinės paskirties bulvių veislė.Vokietija. Nepakenčia azoto pertekliaus. Tinkamos daiginti. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės.virš vidutinio atsparumo. vidutinės – per 90 – 110. neimlios ligoms ir kenkėjams. Ankstyva . vidutines ir vėlyvąsias. Savininkas . virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. vidutinio ankstyvumo.gausus. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų.~16 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Ši gentis turi apie 200 rūšių. . Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių.1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Išvirus nežymiai subyra. atsparūs mechaniniams pažeidimams. stambūs.labai didelis. Gumbai apvaliai ovalūs. Bulvių derlius . vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo. vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130. juodajai kojelei. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. Gerai laikosi žiemą. Rūšiai. ankstyvos – per 60 – 70. Atsparumas: nematodams . Luobelė ir minkštimas gelsvi.

vaisių. Kuo ilgesni stolonai. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Bulvių šaknys kuokštinės. Selekcininkai. sėklų ir gumbų. Stolonai.Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. lapų žiedynų. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai. kokybės ir kitų faktorių. kurių stiebų nedaug. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. Lapai. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. apvalūs ir ovalūs. Jie dar vadinami stiebagumbiais. Pagrindinė stiebų spalva žalia. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. Rybinii. 40 – 150 cm aukščio. Apatitė stibo dalis tuščia. Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. pasitaiko ir apvalių. vadinamos stolonais. drėgmės. Stiebai. S. kur išaugę lapai. dirvoje esančių maisto medžiagų. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). Jie šakojasi. sėklos stambumo. iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. o augalas viasai nežydi. bulvės augalas sudarytas iš stiebų. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. aštriu arba buku galu. augimo sąlygų. Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. S. Yra veislių. Jie būna plunksniški. stolonų. kuokelių ir piestelės. norėdami sukurti naujas veisles. dalis įsiterpia iki 70 cm. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. karpyti. S. vainikėlio. nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Stolonai greitai auga. Molinae) rūšių bulves. trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. S. tuo mažesni išauga gumbai. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. kitų – trumpesni. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. Žiedynas. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. žiedai ir vaisiai nukrinta. Žiedas sudarytas iš taurelės. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. prisitvirtinę prie lapkočio. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. Apskritai. Demissum. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. Vienų veislių stolonai ilgesni.Bulvių stiebai žoliniaim. Dažnai žiediniai pumpurai . Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. stiebui paūgėjus. bet jie stambūs. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. apšvietimo. Vėliau. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. yra prielapiai. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. neporiniai. . bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. augalui senstant. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. Curtilobum. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. Bulvių stiebai šakojasi. Šaknys. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. Ant stiebo. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. šaknų. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius.

Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti.5 karto ilgesnis už skersinį. Be žiotelių. šviesiai rausva. pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. gilios. kuria jis auga gilyn. Gumbo galas. vidutinio gilumo ir negilios. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. kartais šeši taurėlapiai. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. kurių minkštimas geltonos spalvos. iš kurio išsiskiria piestelė. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. Gumbo forma būna įvairi – apvali. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. Sėklos smulkios. tamsiai rausva. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai. kuriuose yra iki 150 sėklų. viršūnėje jų esti tankiau. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. rausvas ir mėlynas. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. o jeigu ir sudaro. kurių gumbai spalvoti. kartais net iškilusios. yra daugiau azoto. dažniausiai plonesnis – viršūne. Minkštimas būna baltas. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. suberino kiekio lupenoje. bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. Ji apvali. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. Taip pat viršutinėje. gelsvos. apatinėje. violetiškai mėlyni arba mėlyni. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Bulvių gumbuose. geltonas. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. vadinamas storgaliu. Uogoje du lizdai. gemalas sulinkęs. Akutes gaubia antakėlis. liemenėklis ir mezginė. tamsiai mėlyna ir net marga. baltymųir karotino (provitamino A). Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. įgaubtoje – mažiau. jos esti nevaisingos. kartais šeši suaugę vainiklapiai.Taurelė žalia. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. Piestelę sudaro purka. . Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. Tai žiotelės – žievlęšiukai. Ją sudaro penki. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. ovali. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi. raudona. Vaisius. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. išblukusi. augalai. bet nevienodais atstumais. Daugumos veislių. storgalyje – rečiau. vidutinis arba trumpas. vadinamų akutėmis. o kitas galas. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. darosi neryški. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. kartais pailga. bulvės vaisius – uoga. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos. Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. Jie būna balti arba spalvoti. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. Kuokeliai penki. šviesiai mėlyna. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. bulvės gumbas. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. pailga. rožinė. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. Vainikėlį sudaro penki.

0. fosforo. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės. blyškūs. Be to. 1% ląstelienos. geriausiems lakams. 1969 m. plastmasiniams gaminiams. angliavandenių ( krakmolo ). maistas būna įvairus ir nenusibosta. be chlorofilo. Bulvinis maistas gerai virškinamas. priskiriamas prie dietinio.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. Krakmolas naudojamas maisto. ribozei. storus daigus. ilgai negendančios maisto medžiagos. pašarines universalias ir sėklines. dirbtiniam šilkui. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. cukrus ir kiti. gliukono rugščiai) sudaryti. Baltymai. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. nestandartinės bulvės. Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau. Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. Gaminant spiritą iš bulvių. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. jam žuvus – dygsta kitas. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. geležies. filmų juostoms gaminti. pramonines. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. ploni. o jų minkštimas sukrinta. truputis cukraus. popieriaus. riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. iki 2% baltymų. mažiau suvartojama kuro. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. magnio. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. baltymų. Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. sieros ir kitų.15% riebalų. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. tai priklausoveislės. chyloro. išsilaikymo ir kitų veiksnių. o pastaruosius kaitaliojant. Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. kurios išvirtos nepajuoduoja. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . Pašarui vartojamos tik mažosios. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. mineralinių medžiagų : kalio. o ankstyvosios – tik 12 – 16%. augimo sąlygų. spalvotus. degtukų gamybai. o ankstyvosios – tik 12 . Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. Vartotojams patinka tos buvės. kurios turi daug krakmolo. kalcio. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. negu vėlyvųjų. tekstilės.16% ir daugiau krakmolo. angliavandeniai yra pigios. padidėja darbo našumas. todėl jie greičiau irdygsta. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų.

Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. kurios būtinos medžiagų apykaitai. Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). Bulvių baltymai labai geros kokybės. jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A. Joms gydyti reikalingi inhibitoria. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C. ligoniui reikia dirbtinių peparatų. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. Bulvėse yra ir karotino. Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. būtino regėjimui. pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. 500 g bulvių. Kai organizme jų pritrūksta. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. smarkiai pakinta fermentų veikla. Juose labai daug amino rūgščių. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 . o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis.pusiausvyra.

Kerai statūs. o tai mažina derlių. Tačiau. Skonis vidutinis. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių. žydi gausiai ir ilgai. Krakmolingumas 16—8%. todėl tenka laužyti daigus. Tai seniausia veislė Lietuvoje. Gumbai gelsvi. Ramybės periodas trumpas. stiebai aukšti. o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Lupena tvirta. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli. bulvės gerai laikosi žiemą. atspari mechaniniams pažeidimams. Ligoms atspari . Žiedai melsvai violetiniai.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. virusinėms ligoms. vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. Krakmolingumas didelis – 21 proc. minkštimas baltas. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. Mokslas ir patirtis rodo. Krakmolo kiekis –16-19 proc. Veislė vėlyva. sekliomis akutėmis. Veislės ramybės periodas ilgas. gaus ne tik didelius derlius. juo labiau. Nebijo drėgmės pertekliaus. ‘Vilija‘ . Pakenčia sausras. mes negalime auginti bulvių. maistinės paskirties. Auga gerai visose dirvose. plokščiai apvalūs. sekliomis akutėmis. ir derlingumas sumažėja. Keras išskleistas. jog bulves reikia auginti tik ten. gerai suverda.Veislė vėlyva. ‘Aistės‘ . bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. kur jos dera ir tiek. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. pabaigoje. atspari fitoftorai. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga. išvirtos nejuoduoja.. kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. aukšti. bei ir ekonominės naudos. šviesiai raudoni. fitoftorai. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. gerai laikosi žiemą. bulvės skanios. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . atsparūs daužymui. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS.mažinkime plota. apskritai ovalūs. ovalus. Žiedai balti. tai ir neauginkime jų. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. Veislė atspari bulvių vėžiui. . krakmolingumas – 18 proc. Gumbai ovalūs. ‘Olev‘. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. prisimindami tik senolių patyrimą. ypač virusinėmis. Neturime tinkamų dirvų bulvėms.SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. gelsvos spalvos. nematodams. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. puviniui. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. sekliomis akutėmis. stiebai šakoti. Gumbai stambūs.

Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. greičiausiai pradžiūs-ta. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Gumbai baltai gelsvi. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. Jei yra varpučio. bet ne bulvių sėjai. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Manoma. aukšti. bulvės baltos. DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. jos seklios. reti. Bulvienojai stambūs. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. Auga visose dirvose. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. dirvą reikia kuo giliau suarti.vidutiniškai. kur arti gruntinis vanduo. Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . Lupena šiurkšti. kuriame formuojasi derlius. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. plintančių šaknų atžalomis. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. mažai šakoti. Žiemą gumbai laikosi gerai. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. stiprus. Skonis geras. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. lupena šiurkšti. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. m. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. 'Temp'. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. sandėliuose negreit sudygsta. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. purią. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. Krakmolingumas 15—19%. minkštimas kreminis. akutės seklios. Lapų negausu. su priešsėliais. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. Žydi ilgai. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. Jos mėgsta nesunkią. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. apvalūs. Tinka pramoniniam perdirbimui. bulvės gerai suverda.). Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. truputį suploti. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. akučių nedaug. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. Fitoftorai neatspari. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. ovalios.Veislė vėlyva. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. ryškiomis briaunomis. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Jei bulvės auginamos po javų. pakankamai drėgmės. Stiebai mažai šakoti. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. Tinka mechanizuotai skusti. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. Žiemą laikosi vidutiniškai. daug greičiau pradeda dygti piktžolės. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. stambūs. Žiedai balti. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. Kerai statūs. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. Pakankamai gerai auga visose dirvose. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus.

SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. o jei per daug retas. Tačiau. norma —90—120 kg/ha v. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. salietra. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. m. gumbų. didžiausiasderlius gaunamas. suardoma sunkesnių dirvų struktūra. nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. m. Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. Sodinant vidutinio stambumo gumbus. didesnės įtakos bulvių derliui neturi. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. auginimo agrotechnikos. ar pavasarį. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. Gumbai su nesveikais. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. vidutiniai (51-80 g).). oro sąlygų. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. Tinkamiausios — amonio sulfatas. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. Amoniakinis vanduo derlingumą. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. Tai labai svarbu. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. sėklos reikia 20-30% daugiau. reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. todėl geriau tręšti iš rudens. kerų. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . veislių savybių. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. pagal oro sąlygas. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis. o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst.0-1. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą.. taip pat didina. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. barstomos anksti pavasarį. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. Dėl to nukenčia derlius. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus. prižiūrėti. kai 1 ha būna 50-55 tūkst. pavasarį vežant mėšlą traktoriais. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę.5 cm. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. Pavasarį bulves sėklai. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. dirvos. vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. karbamidas.

Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. Sunkesnes. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. pasėlis išretėja. vielomis apipuvusios. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. stiebus.tai karantininis bulvių kenkėjas. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. kai blogos oro. po to vėlyvesnės veislės. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. žiedus. nes jų gumbai subręsta gana anksti. o sunkesnėse – sekliau). Pradėjus bulviasodį. smulkūs. sodinimo laiko. kurių gausu dirvoje. o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo.bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą.kaip 20-22 cm tarpas. o smulkias sekliau. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje.Sodinant reikia žiūrėti. visas bulves reikia pasodinti greitai. iš kurių išsirita lervos. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . agurkiniai. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. gelstantys nuo apačios. vabalai pradeda misti bulvių lapais. šilumos bei maitinimo sąlygos. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. bulvių priežiūros būdo. Jeigu sausa ir šilta. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga. šaknys smulkios. gumbus reikia įterpti giliau. tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. suėda lapkočius ir net stiebus. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje. bulvienojai trumpi. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau. Labiausiai paplitę šunobeliniai. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. Vasarą. Jei sodinama anksti. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas . sėklos stambumo ir kitų sąlygų. bulvės sodinamos sekliau. nes bulvės blogiau dygsta. gumbai smulkūs ir negausūs. pradėjus dygli bulvėms. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. skirtos vartoti anksti.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. Stambias bulves geriau sodinti giliau. Amarai . Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus.cistomis virtusios patelės. augalai auga lėtai. o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. . Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. Žiemoja vabalai dirvoje. kad užtektų drėgmės. Sodinant vėlai. deda kiaušinėlius. Čia jie poruojasi. SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.

todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos.rugsėjo trečią dekadą. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas. gelsta. vėlyvąsias veisles. susiraukšlėja.. amarai yra virusinių ligų platintojai. Šlapių laukų dirbti negalima. Bulvių kaupams reikia parinkti . užauga daugiau piktžolių. Pažeisti lapai susisuka.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase. Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip. gerai vėdinamos.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais. Akėjant suardomos vagų viršūnės. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos. išklampojami laukai. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. neperšaltų rūsio sienos. silpniau auga ir vystosi. Amarai čiulpia augalų sultis. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje. o kartais ir tris kartus. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. labiau pažeidžiami gumbai. kad bulvės rūsiyje būtų sausos. nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse. mažėja bulvių derlius. susidaro grumstai. Svarbu. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. rūsiuose. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti. tenka kaupti du. Kaupiant vėliau. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. Daigai būna netiesūs. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius.5 m aruodus.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio. tai sunkesnėse. žemėje ir kitose atliekose. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius. suformuojant aukštesnes vagas. ypač lietingais metais. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. Svarbu. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. bet ir ventiliacijos kanalus. tranšėjose ar duobėse. jas labiau puola ligos. santykinis drėgnumas – 80-85%. Dažniausiai bulves reikia kauptikartus. Tada baigiamos formuoti vagos. Reikia išvalyti ne tik patalpą. kapuose.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. nes dirva suspaudžiama.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. daigų liekanose. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios.

Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1.5 m žemių sluoksnis.5 m ilgesni už patį kaupą. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. jei neturime sandėlių ar rūsių. Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. Pripylus apie 1. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. esant žemai aplinkos temperatūrai. ant viršaus uždedama šiaudų. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet. Kaupo viršus uždengiamas storiau.5 m bulvių. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį.aukštesnes ir sausesnes dirvas. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu. Kaupus reikėtų daryti pailgus. jie uždengiami mėšlu. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . po to šiaudais. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. Norint. Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo. kad. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami. Ant viršaus užpilama maždaug 0. o pavasarį labai neįšildytų saulė. kad pro juos nebyrėtų bulvės. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. Labai gerai. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio. o aukštis apie 1 m. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha. Atšalus orui iki –15oC. Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. Supylus bulves į kaupą.5-2 m. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus.

prieš sodinimą arba sodinimo metu. ***** Reglone Super. norma 25-50 l/ha. Ferticare 14-11-25 arba Folicare .2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K . Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą. norma 1. defolianto 1 l/ha. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%. Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus.2 l/ha. Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az . 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti. .5%) galima naudoti Humistar.medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens). **** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą. Esant mažam humusingumui (<2.2 l/ha (žydėjimo metu).5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha).

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful