Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose. vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. nei pašarui.nuostolis Parinkus dirvas. formuojasi dideli kerai. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi.Pažaliavę gumbai . kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri. perdirbimui. kurią reikia giliai purenti. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų.dirva. svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas. o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai. stolonai šakojasi. ypač sparčiai žaliuoja. kad nepakistų dirvos struktūra. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai. dygimo spartą ir sodinimo gylį. gumbai. . Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą. Tačiau svarbiausia . Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį. Jiems plečiantis. kurias paveikia lietaus erozija. netekę pavėsio. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama. svarbu neišversti šlapios žemės. Tai geriausia atlikti. Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį. bet paprastai jos būna per stambios.

žinome. Gera sėkla .. Naudojant Grime technologiją. tokių kaip kviečiai.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio. kurios ne gumbais sodinamos. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai.5 cm. investuoti į jas verta. dirvožemių turi 1. dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. akumuliuodamos daugiau saulės energijos.0 proc. Jos gana brangios.Assol&lsquo. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų.kutenimu. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti. kaip mažylis .Gilroj&lsquo. Humusas .0-1. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja.tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko. todėl atsidengia bulvių gumbai. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. rišlumą. rodos. bet ūkininkui. sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose.5 proc.Imperatrica&lsquo. sparčiau įšyla. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino). Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. avižos. Lietuvoje 60 proc.Prizior&lsquo. Taigi augindami bulves nepamirškime. &lsquo. pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę. mažiau svyruoja temperatūra. supuola.kaip pomidorai. Tačiau bulvių. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos. todėl jis mažiau eroduoja. taip pat ir Lietuvoje. &lsquo. Humusas gerina dirvožemio struktūrą. taip pat žirniai. Tada sodinimo metu jie . Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio.ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų. kad bulvės. reikia. greičiau pradžiūsta. bet ir minkštai užsikloti. Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. susiformuoja ūgliai. Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. rugiai. kaip ir pomidorų bei pupų. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. Iš jų pradžioje išauga daigai. o vėliau mėgaujasi purenimu.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti.. bet sėjamos sėklomis . bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta.). Esmė . humuso. humuso. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas. Iš daugelio augalų. šlaitai nuslenka į tarpuvagį. Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius. mažiau eroduojančios. išspręsime derlingumo. Vagos trapecija deformuojasi. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja.5-2. 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. sojos ir kiti ankštiniai. Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. kad.dirvožemyje ir agrotechnikoje. kaip ir kūdikiai. &lsquo. Neretai krituliai jas nuardo. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1. Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais. Humusingos dirvos yra rišlesnės. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose. Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos.. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą.

kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. . nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams.5-10 0 C šilumos. Todėl iš saugyklų. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos. Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. bulvės per kelias minutes sušlaps.geriausios sėklinės bulvės. Tai ekonomiškai nenaudinga. kad jie dažniausiai būna ligotų. sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje. pasiekdamos iki 1 m gylį. Padaugėjus dirvoje drėgmės. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai. vadinasi. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. Kaip žinome. tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau. Tokie gumbai labiau genda laikymo metu. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. kur oro temperatūra . Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. Iš kaupų . kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. kurioje oro temperatūra . jos vėl kyla į paviršių. bulves išvešime į lauką. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. nepaisant to. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. besidomintiems bulvėmis. Jeigu iš saugyklos. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai. tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus.. be to. bulvės greičiau sudygsta. Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose. kad gumbai yra vidutinio dydžio. neišsižadant arimo. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. neišsivysčiusių augalų. Džiūstant dirvai. jie gali supūti net ir dirvoje. Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme. Visiems. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu.nenusilaužo. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva.20-25 0 C. Sodinant labai smulkius gumbus. ypač pažeidžia bulvių gumbus. paskutiniaisiais vystymosi metais. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti.

Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. rizikinga auginti dirvose. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. ypač varputėtose. Viena vertus. linus. geriau bulvių nesodinti. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. net 60 proc. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. todėl patartina jas kalkinti. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. grikius. nes jie formuojasi birželio mėnesį. yra nemažai teigiamų aspektų. Bulves. Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. bet tai reikia daryti saikingai. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. rapsus. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. kuriuose gausu spragšių lervų. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. ypač ankstyvųjų veislių. Spragšių paplitimas dirvose. nedirbamose žemėse. Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. amonio salietra. ir pasirodo tik pavasarį. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. nes. Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. kuriose planuojama auginti bulves. padidinus kalkių normą. kuriuose virsta lėliukėmis. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis. intensyviose bulvių auginimo technologijose. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. smulkios lėliukės. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. Kai kurių autorių duomenimis. Patikros rezultatai lemia. ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. padidėja gumbų rauplėtumas . Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. neišsižadant plūgų. Antra vertus. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės.

Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2.1. Ekonominė žalingumo riba >5 proc. rudenį giliai ariant. prie kurių renkasi lervos. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos. greitai didėjančių dėmių. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. 0. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius.D. kultivuojant. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius). Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. mažina jų prekinę vertę. Vilnia. purenant tarpueilius. galinti sunaikinti visą derlių. čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. kurių sudėtyje yra insekticidų. varputėtose dirvose. Bulvienojai netenka lapų. kruopščiai nuimant derlių. menkaverčius gumbus.5. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis. kurių sėklos apveliamos insekticidais. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. Vokė. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas. Bulvės serga maru kasmet. Labai žalingi bulves atsėliuojant. Mėta. apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui.). Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. tinkamai taikant agrotechnikos priemones.5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas. kaupiant). gumbai dar dirvoje pūva. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių. Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus. Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. derlius gali sumažėti iki 80 proc. Tai veiksminga. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. bet trumpalaikė priemonė. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu. 8. . Aistė. Apniktos bulvės išaugina smulkius. Lapuose atsiranda rusvų. bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. bulvių gumbus beicuojant beicais. tačiau masiškai išplinta retai. kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų.

Bulvių rengimas sėjai. tuomet greičiau išleidžia daigus. sausesnėse. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. violetinių. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. baltymų. – jas galima supjaustyti. daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. tačiau galima naudoti ir . PP). krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. Bulvės labiau serga lengvesnėse. Gausios vitaminų (C. Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. kita dalis – laikymo vietose. K. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. pailgų. Tose vietose luobelė sutrūkinėja. Jas reikėtų pravėdinti. bet kiti veiksniai. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. geltonų. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. kurie žiemoja dirvoje. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. silpnai šarminės reakcijos dirvose. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. Liga plinta ir su ligotais gumbais. skursta. Bulvės labiau serga šlapiose. Apskritai. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. menkai dera arba net žūsta. pavyzdžiui – oro sąlygos. geležies. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. B. jei bulvių sėjai trūksta. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. bet vidutinio dydžio bulves. kartais ir šaknų. Svarbu. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Bulvės pjaunamos išilgai. nupuvusios. Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. Ligų požymiai labai įvairūs. jodo ir kitų medžiagų. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). ne vėliau. Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. Pažeisti augalai išauga mažesni. Tiesa. lietingais – pailgesnės. plinta ir su bulvių gumbais. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. rausvų. tačiau bulvės išauga didelės. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. Tai lemia ne tik veislė. kad perpjautos nesupūtų. yra viena gudrybė. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. jų lapai ir stiebai deformuojasi. lapai pagelsta. Tiesa. angliavandenių. banano formos. apvysta. šaltose. Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. krakmolo. rūgščiose. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. baltų ir kitokių. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. vidutinio ankstyvumo.

Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. Liga pažeidžia bulvių gumbus. suarti. bulves pradžiovinti lauke. ir pavasarį. ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. Ligą lengvai išplatina vėjas. Dėmės sparčiai didėja. – 2 gr. Vadovas: P. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. jei dirva rūgšti. pravėdinti. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. bulves gerai apkaupti. Bulvių ligos ir kenkėjai. ją kalkinti. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. ją perneša ir ant kitų augalų. tokie kaip procentai ir pan. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. Uzstrigo keli trumpinimai. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. kai drėgna – ir apnašomis. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti. purenti. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. dryžligė. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. stiebus bei lapus. Ivertintas 9 balam. Dryžligę taip pat platina amarai. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. tiek lervos. masiškai plinta ir ant kitų augalų. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. susilietus pažeistoms augalo dalims. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. paprastoji mozaika. esančias virš dirvos. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Deja. vabzdžiai. lietus ir net pats žmogus.kompostą. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais. Šniauka . Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. Bulves puola ir virusinės ligos. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis.

o ankstyvųjų – didinami. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. kokias veisles naudingiausia auginti. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. [13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. kurį sudaro faktorių. taip pat apie dirvos ruošimą. Žemdirbius visuomet domino. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. sumažinant sąnaudas jos vienetui. kultūrinimas. ligų. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. tokių kaip dirvos dirbimas. auginimo. kad yra būtina. derlingos bei naudingos kultūros. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. tręšimas. tręšimą. Ankstyvosios bulvės derlingos. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais. techninių – ekonominių rodiklių visuma. trąšos. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. Tai ypač svarbu dabar. Intensyvios technologijos diegiamos tam. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos.2004 m. Vegetatyvinis bulvių dauginimas. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. apsaugą nuo piktžolių. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. Dirvų melioracija. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. sodinimą. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. pesticidų. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. jos labai tinka užimtajame pūdyme.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. Viena iš priežasčių yra tai. veisles. kokias taikyti agrotechnikos priemones. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika.[1] Analitinė dalis . Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. tiek kitose Europos šalyse. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu.

Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. Kuo augalas mažiau gauna kalio. Tačiau bulvės. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. Tai boras. Kaip ir kiti augalai. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. kalio – 413.6. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. kad tokiam derliui reikia: azoto – 193. išaugindamos didelį derlių.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje.%. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. Dėl šios priežasties. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi. . fosforu. varis. bulvės jau išgarina daugiau vandens. kurių dauguma yra dirvoje. [6] Kaitros metu. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos. lapai pageltonuota. siera. bulvėms pritrūksta oro. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. apskaičiuotume.min. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. fosforo – 89. O sausoje dirvoje. molibdenas. pavyzdžiui. labai ilgus daigus. remdamiesi 1 lentelės duomenimis. bulvienojams pradedant augti.6. vandens. būna mažesnis derlius. mažai mezga. [6] „Jeigu. pakankamai maisto medžiagų. 46psl. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. šviesos. Nustatyta. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. tai rastume. magnis. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. Antra vertus. 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. nei išaugindamos mažą. Azotas. norint išauginti didelį bulvių derlių. kaliu. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. stiebai ištįsta. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu. oro ir tinkamos temperatūros. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos. joms trūksta šviesos. cinkas ir kt. o pavėsio nemėgsta. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė. Tuo tarpu kalis reikalingiausias.6 kg. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu. Iki sudygimo vandens daug nereikia. o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. kuriuose nėra chlorofilo. kalcis. tačiau augalas juos sunkiau paima.Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. gumbai nustoja augti. esant per daug drėgmės. kai užaugina lapus. dėl to pailgėja jų vegetacija. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose.

3 – 1. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. susidaro daugiau ūglių. Dirva pradedama ruošti rudenį. kai temperatūra būna 16-18oC. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. Optimalus dirvos tankumas. kad dirva būtų neakmenuota. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Kultivuojant paskutinį karta. Dobilienos. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. 6psl. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3.2 g/cm3 ir 1. Tai yra todėl. Auginant bulves reikėtų žinoti. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles. Jei dirva perdžiūsta. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis. [5. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. ypatingai drėgnesnį pavasarį. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti . jos paruošimas. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Po šakniavaisių. Tinkamiausia yra puri. nupjovus atolą. Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais. Kai bulvės auginamos po javų. pienių – ražiena skutama pakartotinai. esančias žievėje. gumbai auga lėčiau. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. pradedama ražienų skutimu. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. kuriame formuojasi derlius. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. neįmirkusi dirva. Taip pat netinka smėlio dirva. [5. papurusios karpelės. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. 3. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. kas yra 40 nekompensuojama. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai. ariamos plūgais su priešplūgiais. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC. turi būti apie 11. Mechanizuotai auginant bulves. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC. [5. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta.[6. dirva vėl kultivuojama. Praėjus savaitei. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. perariama. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. ją būtina sausinti.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus. kad bulves lauke sodinti galima. 4] Dirva. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Pavasarį. Tuo remiantis galima daryti išvadą. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas. Kai humuso dirvoje trūksta. nesunki ir kuo lygesnė. labai svarbu. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. jų vystymuisi reikia daug erdvės. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. 6. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. žydėjimas sustoja. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. 5. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. ar joje gausu piktžolių. 6. Kai temperatūra viršija 20oC. o geriausios sąlygos jiems dygti. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. Jei dirva drėgna. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis.

tręšti mėšlu. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. vasarojus. kukurūzai. tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. švarią. [1. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams. Svarbu. pasirenkant veislę. bulvės. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. Svarbu. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. Minkštimas gelsvas. žieminiai javai. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla.%viso žemės ploto. Galutinai paruoštą dirva. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. Pavasarinis arimas neišvengiamas. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. yra derlingumas. [13] . priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. o joje sukaupia maisto medžiagų. Veislė jautri drėgmės trūkumui. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. kurie nenualina dirvą. kokybė. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. Gelsvi. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. Gumbai pailgi.“ [5. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. prieš sodinimą naudinga suvagoti. Pagrindiniai kriterijai. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. Taigi. sekliomis akutėmis. 5. vasarojus. Bet vėlgi.ražienų ir velėnos. gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės. seradėlė. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių. Žiedai raudonai violetiniai. greit įšylanti. [5] Ukama. Taip pat. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. o iš ligų – bulvių vėžys. Atsparios vėžiui. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. [5] Sukultūrintoje dirvoje. 13psl] Žukovskij rannij. tinkamai patręštoje. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. kad dirva būtų puri. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. rizoktoniozė ir kitos. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. saulėgrąžos ir kiti augalai. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Maistinės paskirties. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. O 33 %užima 25 bulvės. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. kad neliktų grumstų. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. nematodams. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. dobilai. šakniavaisiai. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai. be to. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą. taisyklingos formos. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų. o geriau – suarti. patręštą. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. ankštiniai augalai.

Reikia nuolat atnaujinti sėklą. Krakmolingos. 94psl. Žydi trumpai ir negausiai. virusams. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis. gerai išsilaiko per žiemą. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. bulviniams nematodams. Labai gerai pakelia sausras. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. Gero skonio.6. mėšlo ir durpių kompostai. Odelės spalva silpnai gelsva. Sante. nematodams. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. juodajai kojetei. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai. ovalūs. lygi. stambiagumbė veislė.13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. kas yra neleistina. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. ovalūs. su daugybe gilių akučių. Prastokai laikosi per žiemą. akučių beveik nematyti. Derlinga. atspari mechaniniams pažeidimams. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius. sekliomis akutėmis. Žiedai balti. kurios greičiau augalų įsisavinamos. Tinka auginti pašarui. [14] Nevskij. Derlinga. Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. Atspari nematodams. [5. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais. Kerai kompaktiški. Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. Gerai laikosi žiemą. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. Gumbo forma – ovaliai apvali. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. Lupena tvirta. Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai. Nida. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). ovalūs. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams.Izora. Atspari vėžiui. Pjaustant netamsėja. tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. gerai išsilaikožiemą. gana atsparūs marui. Žydi negausiai violetiniais žiedais. Atspari vėžiui. o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. minkštimas šviesiai geltonas. gerai išsilaiko per žiemą. Skanios.“ [4. Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. 2. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. Vokė. Papildomai bulvės netręšiamos.3] Liepa. perspektyvi perdirbimo pramonei. vidutinio dydžio. virusams. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. [5. Auga visose dirvose. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi.2:1. Atspari veislė vėžiui. Mirta. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos. Gumbai stamboki. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. Auginant bulves sėklai. rauplėms. Gumbai plokščiai apvalūs. . Gumbai lygūs. gumbai – fitoftorai. fosforas (P) ir kalis (K). tinkantys auginti tvirtus palikuonis.2-1. Derlinga. gerai išsilaiko per žiemą. krakmolinga. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. Gumbai gelsvi. Skanios. gelsvi. Marui atsparesnė už kitas veisles. Akutės bespalvės. vidutinio gylio. nematodams. 1. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. Derlinga. Labai derlinga. Gumbai vidutinio stambumo. mezga vaisius. Atsparios nematodams.

16psl] bulvės sodinamos.13. Kiek šių trąšų reikia. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai.[1.Be pagrindinių mineralinių trąšų. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę. [1] Lietuvoj. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. gumbai gali būti pjaustomi. jų derlingumas padidėja . Šlapių laukų dirbti negalima. bulvėms dar reikia magnio.%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. todėl svarbu jas sunaikinti. 13. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. vėdinti. tinkamai surūšiuoti. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. sodinimas Pavasarį. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą. Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu. Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – . ruošiant sėklą. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų. 4] Sėklos ruošimas. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. [1. išklampojama. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais. naudos nebus. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. išleidžia trumpus daigelius. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. ligos. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis. . Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių.“ [1. kalcio ir sieros. sumažina augalų . pablogina gumbų kokybę. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. susidaro grumstai. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. naudinga sodinti daigintas bulves. tai įterpus jas. [13] Piktžolių naikinimas. kai bulvienojai uždengia tarpueilius. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites. Piktžolės sumažina bulvių derlių. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus. pasėlis būna lygus. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. dirvos drėgmė ir temperatūra. Sunkiose. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau. Piktžolės bulvių% piktžolių. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles.iki to laiko. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. boro ir mangano trąšas.

pablogina jo kokybę. tokios kaip maras. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. skirtos bulvienojų sunaikinimui. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha). [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. o gumbai visiškai subręsta. vežantis bulves prie sodinamųjų. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. šašai. Būtina išlyginti grindis. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. atskiriniu ir kombinuotu. bulviniai nematodai. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu. [6. sustabdyti traktorių. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti. kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. sustiprinama bulvių gumbų odelė.15 ilgumo juosta. kai tarp jų yra truputis žemių. kirmėlės ir vabzdžiai. virusai. kuriomis transportuojamos bulvės. amarai. Tai grybai. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. kad mažiau pažeistų gumbus. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. Priemonės. akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. 2. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. 3. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. Pravažiavus 15m 1. Jie papildomai yra defoliuojami. lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų. spragšio lervos. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. jos kasamos bulvių kasamosiomis. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. pakartotinai kasant. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. mažinti mašinų judėjimo greitį. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . derlių. Likęs derlius surenkamas. šlapiasis bakterinis puvinys. Jose ardelių kampas parenkamas toks.produktyvumą. Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui.5km/val greičiu. bakterijos. [5] bulvės sužalojamos mažiau. juodoji kojelė. kai transporto priemonių. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. kėbulai tinkamai paruošti. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm.

1988 19. Valskytė. mokslo darbai“ 61 tomas. Gaminant spiritą iš bulvių. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. nei iš tokio pat ploto javų. bulvės. 1999 16. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo. 1998 12. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. 1995 6. 2002 10. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. Kitaip naudojami nuleidikliai. bulvių kruopas. K.3 metro. jei joms be vėlyvųjų. 2001 9.“. Linai“. 1985 4. LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. 1978 3. kad jos anksčiau subręsta. Internetas : http://www. MTZ – 82L valdymas“. 1998 14. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų. 1979 5. mokslo darbai“ 62 tomas. 1988 2.kemira-growhow. derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. MTZ – 82. Krikščikas. „Žemdirbystė.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“. J. padidėja darbo našumas. S. O. G. MTZ – 80L. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. sągo. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. J. 1979 18. keptų bulvių pusfabrikačius. A. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. Rainys „Bulvių auginimas“. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais. Jundulas. E. J. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. A. 1974 17. Eidžiūnas. 1997 11. K. Simonavičienė. Lietuvoje yra ūkių. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. LŽI „Žemdirbystė. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. [1] Literatūra 1. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui. Jonynas „Agronomo žinynas“. „Žemdirbystė. mažiau suvartojama kuro.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga. J. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. . Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. 1997 15. 2001 8. pasodintų kiek galima anksčiau. mokslo darbai“ 68 tomas. A. J. Cukriniai runkeliai. Šieno ir grūdų džiovinimas“. A. 1997 7. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. Z. Jėfimenka. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0.

Norėdami pagreitinti augimą. vėdinamą vietą. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. Jei žemė lygi. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus.Taigi. reikšmėmis. kai žemę išlyginate. chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20. kaip matome bulvės. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²). kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi. ankstyvąsias bulves padaiginkite. Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius. ir mineralinėmis trąšomis.: manganu (Mn). darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. medicinine ir kt. Jei įmanoma. didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė. ekonomine. pvz. kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. o kokybiška sėkla . Tręšiant ir organinėmis. . Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. o nesudaigintas bulves . pastatykite jas į šviesią. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. cinku (Zn) ir kt. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. turi tikrai didelę reikšmę pašarine. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. Atkreipkite dėmesį į tai. Neformuokite vagų po medžiais. Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm.tik nuo 8 °C. 11 11 21 su mikro elementų priedais. maistine. Geriausiai tinka kompleksinės.gero derliaus garantas. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Venkite šiaurės-pietų krypties. Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. Supilkite sėklines bulves į dėžutes. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose.

Jei augalus itin puola kenkėjai. medinės dėžės arba pinti stelažai. jautresnė rauplėms.kokybei ir sandėliavimo savybėms. Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. rekomenduojama . Akutės seklios. Sandėliuokite tamsioje. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. taip pat skutimui. pirminiam fasavimui. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. nesilupti (patrinkite nykščiu). juodajai kojelei. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Jei kaupsite kauptuku. Ūkininko P. pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių. žemes apkaupkite 3-4 kartus. kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. Esant galimybėms. Sausų medž. Minkštimo spalva gelsva. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. pradedant nuo Joninių. vėsioje. Pasirūpinkite. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. sudaužymams. Tinkamesnės yra pintos. V. atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. kiekis 18 %. rizoktonijai ir puviniams. PRESTO Branda labai ankstyva. birželio 24 d. Derlių nuimkite esant sausam orui. Paskirtis šviežiam vartojimui. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. 15-20 °C temperatūrai. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Gumbų forma ovali. Trąšas berkite šalia gumbo. marui. amarus. tačiau nepažeiskite ūglių. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą.

Minkštimo spalva geltona. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta. kiekis 19. Gumbų forma ovali. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. juodajai kojelei. Gumbų forma apvaliai ovali.padaiginti. nejuoduoja. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. juodajai kojelei. sudaužymams. jautresnė marui. ypač atsparios sausrai. Ūkininko P. Akutės vidutinio gylio. ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Žiemojimas ilgas (8 mėn. jautresnė rizoktonijai. rizoktonijai. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. marui. Sausų medž. fasavimui. Gumbų forma apvaliai ovali. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. Akutės seklios. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. kiekis 24 %. Paskirtis skirta šviežiam vartojimui. prieš sodinant patariama padaiginti. SATINA Branda vėlyva. fasavimui. skutimui. Sausų medž. kiekis 18%. fasavimui. rauplėms. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. V. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose. Minkštimo spalva gelsva. Sausų medž. rauplėms. . Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams.5 %. Ūkininko P. Virimo savybės išvirus apkrenta. gavusios šilumos greitai dygsta. Akutės vidutinio gylio. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. VINETA Branda ankstyva.) ramybės periodas. puviniams. V. Minkštimo spalva gelsva. skutimui. nejuoduoja.

į vienos tonos (1000 kg) didmaišius. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . kaip ir privaloma. nesušlaptų ir nesukaistų. rizoktonijai. Elitinės kategorijos E1.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. sudaužymams. visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos. Stebimas augalų dygimas. Veislės savybės. Tad labai džiaugtumėmės. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę. be to. Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus. pasirūpinti. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti. kad iki sodinimo jos neperšaltų. t. 25 kg. Etiketė .augalo pasas yra pagrindinis dokumentas. V.rauplėms.35-55 mm. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . gumbų formavimasis. Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai.y. pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . yra tikimybė. stiebų vystymasis. auginant skirtingose aplinkos sąlygose. puviniams. rizoktonijai. A ir B klasių . atsparumas rauplėms. marui. arba. ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės.mėlyna. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė . E2 ir E3 klasių etiketė yra balta. kuriuos patogu transportuoti. Ūkininko P. kasmet tiriamos įvairios naujos veislės.galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 . kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių.augalo pasu. nereikalauja daug žmogaus rankų darbo. Šios etiketės . o mažiausi . didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį. sandėliuoti. ypač pakenčia sausrą.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus.neiškristi per 35 milimetrų akį. pirkėjams pageidaujant.

Labai ankstyva . marui . apvaliai ovalūs. Vidutinis krakmolo kiekis . Ši veislė jautresnė Sencor‘ui.vidutinis. kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. šviesiai gelsvu minkštimu. užauga stambūs.~18. rauplėms .Olandija.2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . maistinės paskirties bulvių veislė. Bulvių derlius . jautresnė marui ir rauplėms.5 %. Atsparumas: nematodams . todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau. rizoktonijai . derlinga. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .HZPC Holland B. juodajai kojelei . Gumbai brandinami vienodo dydžio. sekliomis akutėmis.Ro1.gausus. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere. sausajam puviniui.vidutinis.vidutinis. BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 .V. Saviniknas . Išvirus nejuoduoja.~15 %. Ilgas žiemojimo laikas.vidutinis.4.

Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams. ilgas ramybės periodas. Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas. Bulvių derlius . ypač atspari ligoms.~19 %. balkšvai gelsva. Y virusui . juodajai kojelei . maistinės paskirties bulvių veislė. tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. lygia luobele.~19 %. Savininkas . tačiau neatsparios marui. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose. lapų susisukimo virusui.Vokietija. Prieš sodinant patariama padaiginti. nežymiomis akutėmis. palaikius ilgiau išvirtas . derlinga. Skirtos tiesioginiam vartojimui. Labai gerai išsilaiko per žiemą. Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja.Vokietija.didelis. Minkštimas geltonos spalvos. po keru susiformuoja vidutinio dydžio. Savininkas .Europlant Pflanzenzucht GmbH. Ypač atspari rauplėms. Nebijo sausros. Žydi baltais žiedais. geltona. sekliomis akutėmis. rizoktonijai . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. juodajai kojelei. kiek jautresnė antram augimui. Atsparumas: nematodams . Skanios. bulvinių nematodų Ro1 prototipui. tačiau imli Y virusui. Labai ankstyva . .labai didelis. rizoktonijai.Kilmės šalis . Tinkamos daiginti. gumbų marui. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Atsparumas: nematodams . Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. išvirus nesubyra.labai gausus. Gumbai ovalūs. Bulvių derlius . Minkštimas geltonas.Ro1 . Vidutinis krakmolo kiekis .labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . gumbų puviniams .Saka Pflanzenzucht GbR.labai didelis. juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams. mechaniniams sudaužymams.Ro4.gausus.~13 %. puviniams. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms.nepajuoduoja. Ankstyva . maistinės paskirties bulvių veislė. Vidutinis krakmolo kiekis . lygia luobele. Gumbai ovalūs.Ro1.~12 %.

labai derlinga. pasižyminčios gera kokybe. gumbų puviniams .didelis. Atsparumas: nematodams . Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos. gumbų puviniams .~12 %. Vidutinis krakmolo kiekis .labai didelis.didelis. Minkštimas gelsvos spalvos.vidutinis.Ro1.labai gausus. nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti.didelis.Vokietija. maistinės paskirties bulvių veislė. po keru visi vienodo dydžio. puikiomis pakavimo savybėmis.didelis. Savininkas . Žydi baltai ir gausiai. Y virusui . rizoktonijai . Išvirtos nesubyra. Jautresnės juodajai kojelei. Bulvių derlius . juodajai kojelei . puviniams.Y virusui . gelsva lygia luobele. pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos. Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių. Gumbai apvaliai ovalūs. Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui.Saka Pflanzenzucht GbR. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . pakenčia sausrą.~19 %. Vidutinio ankstyvumo . Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams. rizoktonijai. BULVĖS VINETA .vidutinis. Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas. Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . juodajai kojelei . rizoktonijai . vidutinio gilumo akutėmis. ypač rauplėms. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose .didelis. antriniam gumbų formavimuisi.

Atsparumas: nematodams . vidutines ir vėlyvąsias. ilgas ramybės periodas. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. juodajai kojelei. ankstyvos – per 60 – 70. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių. Nepakenčia azoto pertekliaus. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias.24 %. . Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo. Fitoftorozei . atsparūs mechaniniams pažeidimams. Jos auginamos visur.Ro1. Gerai laikosi žiemą. gumbų puviniams .virš vidutinio atsparumo.Vokietija.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Bulvių derlius . šiukštesne odele. vėlyvas ir labai vėlyvas. maistinės paskirties bulvių veislė. Luobelė ir minkštimas gelsvi. vidutinio gilumo akutėmis. neimlios ligoms ir kenkėjams. juodajai kojelei .1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Geros prekinės išvaizdos. Tinkamos daiginti. Augalai atsparūs vėžiui. Vidutinis krakmolo kieki s .didelis. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .labai didelis. virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. vidutinės – per 90 – 110.didelis. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės. Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų.gausus. Savininkas . vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. ypač atsparios sausrai. Ši gentis turi apie 200 rūšių. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. bulviniams nematodams Ro1. Geros sandėliavimo savybės.~22 . Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Gumbai apvaliai ovalūs. Y virusui . kur tik gali augti. stambūs. Išvirus nežymiai subyra.~16 %. vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo. vidutinio vėlyvumo. Ankstyva . vidutinio ankstyvumo. Rūšiai. Puikaus skonio. Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos.

iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. 40 – 150 cm aukščio. Selekcininkai. Bulvių šaknys kuokštinės. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. apvalūs ir ovalūs. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. Yra veislių. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. S. kuokelių ir piestelės. Jie dar vadinami stiebagumbiais. Curtilobum. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. kokybės ir kitų faktorių. Žiedas sudarytas iš taurelės. Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). Bulvių stiebai šakojasi. Rybinii. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. yra prielapiai. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. Ant stiebo. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. stiebui paūgėjus. Stiebai. Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. neporiniai. stolonų. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods. prisitvirtinę prie lapkočio. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. karpyti. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. norėdami sukurti naujas veisles. sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. bet jie stambūs. Jie šakojasi. sėklų ir gumbų. aštriu arba buku galu. apšvietimo. vaisių. S. Apskritai. sėklos stambumo. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Demissum. drėgmės. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius. kitų – trumpesni. žiedai ir vaisiai nukrinta. dalis įsiterpia iki 70 cm. o augalas viasai nežydi. bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. Stolonai. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Vėliau. augimo sąlygų. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. tuo mažesni išauga gumbai. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. Šaknys. Apatitė stibo dalis tuščia. Pagrindinė stiebų spalva žalia.Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. Žiedynas. dirvoje esančių maisto medžiagų. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. Jie būna plunksniški. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. S. keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. Molinae) rūšių bulves. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. augalui senstant. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai.Bulvių stiebai žoliniaim. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. Kuo ilgesni stolonai. Vienų veislių stolonai ilgesni. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. S. treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Stolonai greitai auga. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. vadinamos stolonais. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. kurių stiebų nedaug. lapų žiedynų. kur išaugę lapai. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. pasitaiko ir apvalių. Dažnai žiediniai pumpurai . Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. . bulvės augalas sudarytas iš stiebų. Lapai. vainikėlio. šaknų. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai.

rausvas ir mėlynas. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. vidutinis arba trumpas. . išblukusi. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. bulvės vaisius – uoga. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. ovali. bet nevienodais atstumais. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. Akutes gaubia antakėlis. Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. vadinamas storgaliu. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. Vainikėlį sudaro penki. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. storgalyje – rečiau. geltonas. gelsvos. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. baltymųir karotino (provitamino A). pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. kurių gumbai spalvoti. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai.Taurelė žalia. Minkštimas būna baltas. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. Jie būna balti arba spalvoti. šviesiai mėlyna. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. Sėklos smulkios. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. šviesiai rausva. kartais net iškilusios. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. bulvės gumbas. iš kurio išsiskiria piestelė. kuria jis auga gilyn. vadinamų akutėmis. apatinėje. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. Uogoje du lizdai.5 karto ilgesnis už skersinį. Bulvių gumbuose. Gumbo forma būna įvairi – apvali. gemalas sulinkęs. augalai. raudona. vidutinio gilumo ir negilios. tamsiai rausva. Tai žiotelės – žievlęšiukai. o kitas galas. jos esti nevaisingos. rožinė. Piestelę sudaro purka. violetiškai mėlyni arba mėlyni. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi. kurių minkštimas geltonos spalvos. Ją sudaro penki. Vaisius. o jeigu ir sudaro. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. įgaubtoje – mažiau. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. darosi neryški. kartais šeši suaugę vainiklapiai. kartais pailga. gilios. Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. Daugumos veislių. Kuokeliai penki. Gumbo galas. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. suberino kiekio lupenoje. kartais šeši taurėlapiai. tamsiai mėlyna ir net marga. Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. kuriuose yra iki 150 sėklų. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. pailga. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. liemenėklis ir mezginė. viršūnėje jų esti tankiau. Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. Ji apvali. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai. Taip pat viršutinėje. dažniausiai plonesnis – viršūne. yra daugiau azoto. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos. Be žiotelių.

jam žuvus – dygsta kitas. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. 1969 m. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. išsilaikymo ir kitų veiksnių. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. Be to. gliukono rugščiai) sudaryti. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . iki 2% baltymų. tai priklausoveislės. sieros ir kitų. 0. degtukų gamybai. angliavandeniai yra pigios.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. kurios turi daug krakmolo. jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. baltymų. kurios išvirtos nepajuoduoja. Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau.15% riebalų. pašarines universalias ir sėklines. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų. magnio. chyloro. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. plastmasiniams gaminiams. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. be chlorofilo. o ankstyvosios – tik 12 . Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. geležies. mineralinių medžiagų : kalio. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. 1% ląstelienos. mažiau suvartojama kuro. Krakmolas naudojamas maisto. riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. truputis cukraus. storus daigus. Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. ribozei. pramonines. filmų juostoms gaminti.16% ir daugiau krakmolo. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. Baltymai. Gaminant spiritą iš bulvių. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. o ankstyvosios – tik 12 – 16%. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. todėl jie greičiau irdygsta. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. negu vėlyvųjų. Vartotojams patinka tos buvės. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. ploni. Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. angliavandenių ( krakmolo ). spalvotus. maistas būna įvairus ir nenusibosta. tekstilės. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. geriausiems lakams. priskiriamas prie dietinio. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. popieriaus. o pastaruosius kaitaliojant. Bulvinis maistas gerai virškinamas. cukrus ir kiti. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. padidėja darbo našumas. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. fosforo. nestandartinės bulvės. ilgai negendančios maisto medžiagos. o jų minkštimas sukrinta. dirbtiniam šilkui. kalcio. Pašarui vartojamos tik mažosios. blyškūs. augimo sąlygų.

o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis. Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). Juose labai daug amino rūgščių. Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. Bulvėse yra ir karotino. 500 g bulvių. Kai organizme jų pritrūksta. jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. Bulvių baltymai labai geros kokybės. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10. Joms gydyti reikalingi inhibitoria. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 . kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. smarkiai pakinta fermentų veikla. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. būtino regėjimui. taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C. pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). ligoniui reikia dirbtinių peparatų. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. kurios būtinos medžiagų apykaitai.pusiausvyra.

. Lupena tvirta. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga. Žiedai balti. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. tai ir neauginkime jų. Tai seniausia veislė Lietuvoje. Kerai statūs. žydi gausiai ir ilgai. sekliomis akutėmis. stiebai šakoti. sekliomis akutėmis. bei ir ekonominės naudos. o tai mažina derlių. Gumbai gelsvi. Krakmolingumas 16—8%. Veislė vėlyva. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių. gerai laikosi žiemą.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. gerai suverda. ir derlingumas sumažėja. virusinėms ligoms. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. šviesiai raudoni. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. apskritai ovalūs. fitoftorai. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. bulvės skanios.Veislė vėlyva.. Neturime tinkamų dirvų bulvėms. gaus ne tik didelius derlius. pabaigoje. Žiedai melsvai violetiniai. stiebai aukšti. Gumbai stambūs. Auga gerai visose dirvose. kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus.SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. atspari mechaniniams pažeidimams. Krakmolo kiekis –16-19 proc. Veislės ramybės periodas ilgas. Keras išskleistas. prisimindami tik senolių patyrimą. mes negalime auginti bulvių. aukšti. gelsvos spalvos.mažinkime plota. bulvės gerai laikosi žiemą. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . Pakenčia sausras. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. Skonis vidutinis. nematodams. ‘Olev‘. ypač virusinėmis. puviniui. todėl tenka laužyti daigus. kur jos dera ir tiek. o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Mokslas ir patirtis rodo. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. sekliomis akutėmis. maistinės paskirties. ‘Aistės‘ . atspari fitoftorai. Ramybės periodas trumpas. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli. bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. juo labiau. Gumbai ovalūs. išvirtos nejuoduoja.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. Ligoms atspari . Tačiau. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. jog bulves reikia auginti tik ten. Krakmolingumas didelis – 21 proc. ‘Vilija‘ . Nebijo drėgmės pertekliaus. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. Veislė atspari bulvių vėžiui. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. ovalus. minkštimas baltas. atsparūs daužymui. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. plokščiai apvalūs. vidutinio vėlyvumo – vėlyva. krakmolingumas – 18 proc.

Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Žydi ilgai. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. akutės seklios. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. Auga visose dirvose. Fitoftorai neatspari. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). kuriame formuojasi derlius. Lupena šiurkšti. Tinka mechanizuotai skusti. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. ryškiomis briaunomis. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. minkštimas kreminis. reti. akučių nedaug. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus. jos seklios.Veislė vėlyva. Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. lupena šiurkšti. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. stiprus. Žiedai balti. Tinka pramoniniam perdirbimui. Žiemą laikosi vidutiniškai. greičiausiai pradžiūs-ta. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Gumbai baltai gelsvi. Jos mėgsta nesunkią. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. Kerai statūs. bulvės baltos. Lapų negausu. Skonis geras. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. truputį suploti.). bet ne bulvių sėjai. pakankamai drėgmės. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. plintančių šaknų atžalomis. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. apvalūs. Manoma. Jei yra varpučio. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. Krakmolingumas 15—19%. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. kur arti gruntinis vanduo. Jei bulvės auginamos po javų.vidutiniškai. stambūs. ovalios. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. Stiebai mažai šakoti. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. Žiemą gumbai laikosi gerai. m. sandėliuose negreit sudygsta. dirvą reikia kuo giliau suarti. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Bulvienojai stambūs. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. 'Temp'. purią. Pakankamai gerai auga visose dirvose. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. bulvės gerai suverda. mažai šakoti. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. daug greičiau pradeda dygti piktžolės. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. aukšti. su priešsėliais.

5 cm. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. didesnės įtakos bulvių derliui neturi. auginimo agrotechnikos. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. Amoniakinis vanduo derlingumą. karbamidas. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. vidutiniai (51-80 g). dirvos. o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. kai 1 ha būna 50-55 tūkst. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti. suardoma sunkesnių dirvų struktūra. Sodinant vidutinio stambumo gumbus. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. salietra. norma —90—120 kg/ha v.0-1. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. ar pavasarį. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Tinkamiausios — amonio sulfatas. Gumbai su nesveikais. Pavasarį bulves sėklai. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. prižiūrėti. oro sąlygų. tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . didžiausiasderlius gaunamas. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. veislių savybių. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. pavasarį vežant mėšlą traktoriais. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. Tačiau. m. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. o jei per daug retas.. barstomos anksti pavasarį. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių. SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. todėl geriau tręšti iš rudens. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. Dėl to nukenčia derlius. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis. Tai labai svarbu. kerų. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais.). reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais. taip pat didina. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. pagal oro sąlygas. sėklos reikia 20-30% daugiau. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. gumbų. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. m.

Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. bulvės sodinamos sekliau. . vabalai pradeda misti bulvių lapais. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas .tai karantininis bulvių kenkėjas. deda kiaušinėlius. po to vėlyvesnės veislės. bulvių priežiūros būdo. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. skirtos vartoti anksti. Labiausiai paplitę šunobeliniai. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms. bulvienojai trumpi. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai.kaip 20-22 cm tarpas. Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus. o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. gumbus reikia įterpti giliau. pradėjus dygli bulvėms. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. agurkiniai. Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. pasėlis išretėja. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. kurių gausu dirvoje. Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. gelstantys nuo apačios.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . Jei sodinama anksti. augalai auga lėtai. SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. o smulkias sekliau. Žiemoja vabalai dirvoje. kai blogos oro. Čia jie poruojasi. Sodinant vėlai. nes bulvės blogiau dygsta. iš kurių išsirita lervos. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius. kad užtektų drėgmės. Pradėjus bulviasodį. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. sodinimo laiko.cistomis virtusios patelės. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. vielomis apipuvusios. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga. o sunkesnėse – sekliau). per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. visas bulves reikia pasodinti greitai. Jeigu sausa ir šilta. smulkūs. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. Stambias bulves geriau sodinti giliau.Sodinant reikia žiūrėti. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. suėda lapkočius ir net stiebus. šaknys smulkios. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. žiedus. sėklos stambumo ir kitų sąlygų. Vasarą. Sunkesnes. Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos. Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą. nes jų gumbai subręsta gana anksti. šilumos bei maitinimo sąlygos. stiebus. gumbai smulkūs ir negausūs. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis. Amarai .bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje.

Dažniausiai bulves reikia kauptikartus. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. susiraukšlėja.5 m aruodus. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti. o kartais ir tris kartus. todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos. žemėje ir kitose atliekose. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru. Akėjant suardomos vagų viršūnės.rugsėjo trečią dekadą. kapuose.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). Kaupiant vėliau.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada. Bulvių kaupams reikia parinkti . santykinis drėgnumas – 80-85%. tenka kaupti du.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu. Tada baigiamos formuoti vagos. neperšaltų rūsio sienos. rūsiuose. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios. jas labiau puola ligos. Reikia išvalyti ne tik patalpą. labiau pažeidžiami gumbai. suformuojant aukštesnes vagas. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai. Pažeisti lapai susisuka. silpniau auga ir vystosi. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. gerai vėdinamos. Šlapių laukų dirbti negalima. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. mažėja bulvių derlius. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. kad bulvės rūsiyje būtų sausos. gelsta. daigų liekanose. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. tranšėjose ar duobėse. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. Amarai čiulpia augalų sultis. Svarbu. tai sunkesnėse. amarai yra virusinių ligų platintojai. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas. išklampojami laukai. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves.. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. ypač lietingais metais. užauga daugiau piktžolių. Daigai būna netiesūs. bet ir ventiliacijos kanalus. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. Svarbu. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. vėlyvąsias veisles. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. susidaro grumstai. nes dirva suspaudžiama. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais.

Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. kad. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. o pavasarį labai neįšildytų saulė. Kaupo viršus uždengiamas storiau. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus.5-2 m. Ant viršaus užpilama maždaug 0. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. Norint. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio. kad pro juos nebyrėtų bulvės. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. jei neturime sandėlių ar rūsių. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. Pripylus apie 1. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu.5 m bulvių. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas. Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . esant žemai aplinkos temperatūrai. jie uždengiami mėšlu. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą. Supylus bulves į kaupą. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet.5 m žemių sluoksnis. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. Labai gerai. Kaupus reikėtų daryti pailgus. o aukštis apie 1 m.5 m ilgesni už patį kaupą. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. ant viršaus uždedama šiaudų. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. Atšalus orui iki –15oC. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. po to šiaudais. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį. Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1.aukštesnes ir sausesnes dirvas.

***** Reglone Super.medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens). Ferticare 14-11-25 arba Folicare .5%) galima naudoti Humistar. **** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą.2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K . Esant mažam humusingumui (<2.2 l/ha (žydėjimo metu). Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą. norma 1. norma 25-50 l/ha. 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%. Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az .5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha). . defolianto 1 l/ha. prieš sodinimą arba sodinimo metu. Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus.2 l/ha.