Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

nei pašarui. o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai. gumbai. Tai geriausia atlikti.Pažaliavę gumbai . Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. bet paprastai jos būna per stambios. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi. Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį. Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą. dygimo spartą ir sodinimo gylį. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama. svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas. Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri. kurias paveikia lietaus erozija. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. Jiems plečiantis. formuojasi dideli kerai.nuostolis Parinkus dirvas. perdirbimui. . kad nepakistų dirvos struktūra. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui. kurią reikia giliai purenti. Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį.dirva. ypač sparčiai žaliuoja. Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų. netekę pavėsio. stolonai šakojasi. kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. svarbu neišversti šlapios žemės. Tačiau svarbiausia . kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius.

Humusas gerina dirvožemio struktūrą. sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą. bet ir minkštai užsikloti. mažiau eroduojančios.5-2. &lsquo. rišlumą. 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. sparčiau įšyla. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio. humuso. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. Vagos trapecija deformuojasi. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti. taip pat žirniai. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino).Prizior&lsquo.kaip pomidorai. kaip ir kūdikiai. kad.Gilroj&lsquo.). avižos.kutenimu. Lietuvoje 60 proc.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. investuoti į jas verta. Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. akumuliuodamos daugiau saulės energijos. &lsquo. Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama. sojos ir kiti ankštiniai.. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1.0 proc. &lsquo. tokių kaip kviečiai. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai.ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą. humuso. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose. greičiau pradžiūsta. Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis. rodos.Imperatrica&lsquo. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos. Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. rugiai.0-1. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas. Iš jų pradžioje išauga daigai. kaip ir pomidorų bei pupų.dirvožemyje ir agrotechnikoje. todėl atsidengia bulvių gumbai. dirvožemių turi 1. Humusingos dirvos yra rišlesnės. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. kad bulvės. bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta. Taigi augindami bulves nepamirškime. bet sėjamos sėklomis . Tada sodinimo metu jie . Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos. reikia. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja.Assol&lsquo. Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais.tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko. Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. Jos gana brangios. šlaitai nuslenka į tarpuvagį.. taip pat ir Lietuvoje. Gera sėkla . pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę. dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. susiformuoja ūgliai.5 proc. Esmė . Naudojant Grime technologiją. Iš daugelio augalų. Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. Tačiau bulvių.5 cm. Humusas . išspręsime derlingumo.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio. Neretai krituliai jas nuardo. kurios ne gumbais sodinamos. o vėliau mėgaujasi purenimu. kaip mažylis .. supuola. todėl jis mažiau eroduoja. mažiau svyruoja temperatūra. bet ūkininkui. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius. žinome.

Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. Padaugėjus dirvoje drėgmės. neišsivysčiusių augalų. jos vėl kyla į paviršių. . kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Jeigu iš saugyklos. Kaip žinome. Todėl iš saugyklų. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos. kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis. Tokie gumbai labiau genda laikymo metu. bulvės greičiau sudygsta. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai. Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus. jie gali supūti net ir dirvoje. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti.geriausios sėklinės bulvės. tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme. bulves išvešime į lauką. ypač pažeidžia bulvių gumbus.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). Visiems. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje.. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. neišsižadant arimo. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva. besidomintiems bulvėmis. kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. Sodinant labai smulkius gumbus. pasiekdamos iki 1 m gylį. Džiūstant dirvai. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai. kurioje oro temperatūra . kad jie dažniausiai būna ligotų. Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. nepaisant to. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. kad gumbai yra vidutinio dydžio. be to.20-25 0 C. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. bulvės per kelias minutes sušlaps. Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu. Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. vadinasi.5-10 0 C šilumos. vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo. paskutiniaisiais vystymosi metais.nenusilaužo. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti. Tai ekonomiškai nenaudinga. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė. kur oro temperatūra . Iš kaupų . Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose.

Spragšių paplitimas dirvose. padidėja gumbų rauplėtumas . kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos. bet tai reikia daryti saikingai. ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. Viena vertus. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. ypač ankstyvųjų veislių. rizikinga auginti dirvose. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. Antra vertus. linus. Bulves. padidinus kalkių normą. intensyviose bulvių auginimo technologijose. smulkios lėliukės. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. Patikros rezultatai lemia. kuriuose virsta lėliukėmis. Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. nes jie formuojasi birželio mėnesį. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. yra nemažai teigiamų aspektų. rapsus. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. nes. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. kuriose planuojama auginti bulves. Kai kurių autorių duomenimis. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis.Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. ir pasirodo tik pavasarį. Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. net 60 proc. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. kuriuose gausu spragšių lervų. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi. Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. amonio salietra. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. grikius. ypač varputėtose. geriau bulvių nesodinti. nedirbamose žemėse. neišsižadant plūgų. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. todėl patartina jas kalkinti.

bet trumpalaikė priemonė. kultivuojant. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. .5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. bulvių gumbus beicuojant beicais. kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. Tai veiksminga. galinti sunaikinti visą derlių. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. prie kurių renkasi lervos.). Bulvienojai netenka lapų. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai. apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius).1. Vokė. rudenį giliai ariant. menkaverčius gumbus. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų. apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius.D. tačiau masiškai išplinta retai. bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. Vilnia. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. kruopščiai nuimant derlių. kurių sudėtyje yra insekticidų. 0. purenant tarpueilius. Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2. Bulvės serga maru kasmet. tinkamai taikant agrotechnikos priemones. Aistė. Labai žalingi bulves atsėliuojant. kaupiant). Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus. gumbai dar dirvoje pūva. Ekonominė žalingumo riba >5 proc. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis. Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. greitai didėjančių dėmių. Mėta. Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. varputėtose dirvose. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis. Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. 8. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu.5. Lapuose atsiranda rusvų. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos. kurių sėklos apveliamos insekticidais. mažina jų prekinę vertę. derlius gali sumažėti iki 80 proc. Apniktos bulvės išaugina smulkius.

daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. kita dalis – laikymo vietose. pavyzdžiui – oro sąlygos. tačiau galima naudoti ir . violetinių. menkai dera arba net žūsta. – jas galima supjaustyti. PP). Bulvės pjaunamos išilgai. bet vidutinio dydžio bulves. banano formos. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. geležies. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. Bulvės labiau serga lengvesnėse. Pažeisti augalai išauga mažesni. yra viena gudrybė. baltų ir kitokių. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. baltymų. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. Liga plinta ir su ligotais gumbais. vidutinio ankstyvumo. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. B. lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. silpnai šarminės reakcijos dirvose. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. bet kiti veiksniai. Svarbu. ne vėliau. jų lapai ir stiebai deformuojasi. geltonų. krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. Tiesa. tačiau bulvės išauga didelės. skursta. Tiesa. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. rūgščiose. tuomet greičiau išleidžia daigus. Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. jodo ir kitų medžiagų. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. kartais ir šaknų. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. pailgų. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. apvysta. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. šaltose. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. Bulvės labiau serga šlapiose. Tai lemia ne tik veislė. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. K. Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. lietingais – pailgesnės. angliavandenių. plinta ir su bulvių gumbais. Jas reikėtų pravėdinti. rausvų. Apskritai. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. krakmolo. Tose vietose luobelė sutrūkinėja. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. nupuvusios. kad perpjautos nesupūtų. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). sausesnėse. Bulvių rengimas sėjai. Gausios vitaminų (C. lapai pagelsta. kurie žiemoja dirvoje. jei bulvių sėjai trūksta. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. Ligų požymiai labai įvairūs.

ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. bulves gerai apkaupti. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. susilietus pažeistoms augalo dalims. jei dirva rūgšti.kompostą. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. Deja. Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. ir pavasarį. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis. ją kalkinti. Bulvių ligos ir kenkėjai. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais. o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. Liga pažeidžia bulvių gumbus. Ligą lengvai išplatina vėjas. pravėdinti. paprastoji mozaika. vabzdžiai. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Ivertintas 9 balam. ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. – 2 gr. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. masiškai plinta ir ant kitų augalų. esančias virš dirvos. Dryžligę taip pat platina amarai. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. stiebus bei lapus. lietus ir net pats žmogus. purenti. kai drėgna – ir apnašomis. Šniauka . tiek lervos. bulves pradžiovinti lauke. Uzstrigo keli trumpinimai. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. Bulves puola ir virusinės ligos. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. tokie kaip procentai ir pan. Dėmės sparčiai didėja. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). suarti. ją perneša ir ant kitų augalų. dryžligė. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. Vadovas: P.

[13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų. jos labai tinka užimtajame pūdyme. kultūrinimas. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską.[1] Analitinė dalis . techninių – ekonominių rodiklių visuma. tręšimas. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. Ankstyvosios bulvės derlingos. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. kokias taikyti agrotechnikos priemones. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą. derlingos bei naudingos kultūros. Intensyvios technologijos diegiamos tam. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. pesticidų. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. apsaugą nuo piktžolių. sodinimą. Žemdirbius visuomet domino. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. sumažinant sąnaudas jos vienetui. kurį sudaro faktorių. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. Tai ypač svarbu dabar. kad yra būtina. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. trąšos. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. o ankstyvųjų – didinami.2004 m. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. tokių kaip dirvos dirbimas. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. taip pat apie dirvos ruošimą. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. veisles. tiek kitose Europos šalyse. ligų. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. Vegetatyvinis bulvių dauginimas. kokias veisles naudingiausia auginti. tręšimą. Viena iš priežasčių yra tai. Dirvų melioracija. auginimo. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės.

Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų. varis. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4. bulvienojams pradedant augti. remdamiesi 1 lentelės duomenimis. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. išaugindamos didelį derlių. lapai pageltonuota. norint išauginti didelį bulvių derlių. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. būna mažesnis derlius. Tuo tarpu kalis reikalingiausias. Nustatyta. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu. Kaip ir kiti augalai. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu.min. Tai boras. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi. joms trūksta šviesos. [6] Kaitros metu. pakankamai maisto medžiagų. kurių dauguma yra dirvoje. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. O sausoje dirvoje. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. Tačiau bulvės. nei išaugindamos mažą. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. tai rastume. kuriuose nėra chlorofilo. o pavėsio nemėgsta. Azotas. . vandens. kaliu. apskaičiuotume. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. 46psl. dėl to pailgėja jų vegetacija. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. Iki sudygimo vandens daug nereikia. kad tokiam derliui reikia: azoto – 193. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos.6 kg.%. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. šviesos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu. cinkas ir kt. kalio – 413. magnis. kai užaugina lapus. siera. gumbai nustoja augti. molibdenas.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. fosforu. mažai mezga. bulvėms pritrūksta oro. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. bulvės jau išgarina daugiau vandens.6.6. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. esant per daug drėgmės. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Kuo augalas mažiau gauna kalio. fosforo – 89. kalcis. pavyzdžiui. tačiau augalas juos sunkiau paima. Antra vertus. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. stiebai ištįsta.Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. labai ilgus daigus. oro ir tinkamos temperatūros. [6] „Jeigu. Dėl šios priežasties. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos.

Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais. 6psl. 4] Dirva. Kai humuso dirvoje trūksta. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. gumbai auga lėčiau.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. Tai yra todėl. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. 5. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. turi būti apie 11. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti . kad bulves lauke sodinti galima. Auginant bulves reikėtų žinoti. ypatingai drėgnesnį pavasarį. papurusios karpelės. dirva vėl kultivuojama.[6. Kai temperatūra viršija 20oC.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. Tinkamiausia yra puri. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas. neįmirkusi dirva. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. kuriame formuojasi derlius. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC. Optimalus dirvos tankumas. Jei dirva drėgna. pradedama ražienų skutimu. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. Taip pat netinka smėlio dirva. ariamos plūgais su priešplūgiais. perariama. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. o geriausios sąlygos jiems dygti. labai svarbu. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos. Jei dirva perdžiūsta. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. 6. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. Tuo remiantis galima daryti išvadą. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. ar joje gausu piktžolių. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. Po šakniavaisių. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. [5.3 – 1. ją būtina sausinti. 3. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Mechanizuotai auginant bulves. [5. nupjovus atolą. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3. susidaro daugiau ūglių. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. jos paruošimas. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. kas yra 40 nekompensuojama. žydėjimas sustoja. kai temperatūra būna 16-18oC. pienių – ražiena skutama pakartotinai. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi. Praėjus savaitei. esančias žievėje. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. 6. Dobilienos. Pavasarį.2 g/cm3 ir 1. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. [5.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta. Dirva pradedama ruošti rudenį. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. kad dirva būtų neakmenuota. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. jų vystymuisi reikia daug erdvės. Kai bulvės auginamos po javų. Kultivuojant paskutinį karta. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. nesunki ir kuo lygesnė. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai.

13psl] Žukovskij rannij. dobilai. Pavasarinis arimas neišvengiamas. [5] Sukultūrintoje dirvoje. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. kukurūzai. seradėlė. 5. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų. Gelsvi. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. be to. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. patręštą. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. Maistinės paskirties. Taip pat. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. sekliomis akutėmis. o iš ligų – bulvių vėžys. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. kad dirva būtų puri. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. vasarojus. kokybė. šakniavaisiai. Svarbu. prieš sodinimą naudinga suvagoti. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. Minkštimas gelsvas. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. Atsparios vėžiui. o geriau – suarti. [5] Ukama. o joje sukaupia maisto medžiagų. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. Taigi. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. bulvės. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. greit įšylanti. švarią.%viso žemės ploto. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. saulėgrąžos ir kiti augalai. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai. Gumbai pailgi. vasarojus. kurie nenualina dirvą. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. žieminiai javai. nematodams. tinkamai patręštoje. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. Žiedai raudonai violetiniai. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui. gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. kad neliktų grumstų. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės. Veislė jautri drėgmės trūkumui. O 33 %užima 25 bulvės. [13] . priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. ankštiniai augalai. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų.“ [5. taisyklingos formos. Bet vėlgi. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams.ražienų ir velėnos. Galutinai paruoštą dirva. Pagrindiniai kriterijai. [1. yra derlingumas. Svarbu. tręšti mėšlu. 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių. pasirenkant veislę. rizoktoniozė ir kitos.

Izora. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos. Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. 1. gumbai – fitoftorai. Kerai kompaktiški. [5. Atspari nematodams. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. virusams. Skanios. kas yra neleistina. Pjaustant netamsėja. rauplėms. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai. Auga visose dirvose. virusams. ovalūs. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. gelsvi. ovalūs. perspektyvi perdirbimo pramonei. Žydi negausiai violetiniais žiedais. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. gerai išsilaikožiemą. Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai. Skanios. Gumbo forma – ovaliai apvali. 2. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). Žiedai balti.2-1. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. Atspari vėžiui. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais. [14] Nevskij. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. lygi. Derlinga. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi.“ [4. [5. Reikia nuolat atnaujinti sėklą. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis. nematodams. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius. gerai išsilaiko per žiemą. Sante.3] Liepa. Derlinga. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. Atspari vėžiui. Odelės spalva silpnai gelsva. mėšlo ir durpių kompostai. Mirta. Labai derlinga. Gumbai vidutinio stambumo. Vokė.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. Papildomai bulvės netręšiamos. kurios greičiau augalų įsisavinamos. vidutinio gylio. 94psl. Lupena tvirta. stambiagumbė veislė. tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. . Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. bulviniams nematodams. juodajai kojetei. Gumbai stamboki.2:1. gerai išsilaiko per žiemą. tinkantys auginti tvirtus palikuonis. akučių beveik nematyti. vidutinio dydžio. atspari mechaniniams pažeidimams. Prastokai laikosi per žiemą. Auginant bulves sėklai. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. Gumbai plokščiai apvalūs. Atsparios nematodams. Akutės bespalvės. Derlinga. Tinka auginti pašarui. Gero skonio.6. krakmolinga. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. minkštimas šviesiai geltonas. Marui atsparesnė už kitas veisles. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. Gumbai lygūs. sekliomis akutėmis. Atspari veislė vėžiui. mezga vaisius. fosforas (P) ir kalis (K). Derlinga. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo. su daugybe gilių akučių. Žydi trumpai ir negausiai. Nida. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. nematodams. ovalūs.13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. Krakmolingos. gerai išsilaiko per žiemą. gana atsparūs marui. Labai gerai pakelia sausras. Gumbai gelsvi. Gerai laikosi žiemą.

Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai. vėdinti. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. išleidžia trumpus daigelius. boro ir mangano trąšas. naudos nebus. sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. gumbai gali būti pjaustomi. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. kalcio ir sieros. Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių.Be pagrindinių mineralinių trąšų. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. sumažina augalų . Piktžolės sumažina bulvių derlių. Sunkiose.13. [1] Lietuvoj. pasėlis būna lygus. bulvėms dar reikia magnio. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios. jų derlingumas padidėja . tinkamai surūšiuoti. Piktžolės bulvių% piktžolių. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. kai bulvienojai uždengia tarpueilius.[1. . kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų. ligos. [1. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu. naudinga sodinti daigintas bulves. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. todėl svarbu jas sunaikinti. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu.“ [1. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. 16psl] bulvės sodinamos. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. pablogina gumbų kokybę. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus.iki to laiko. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites. sodinimas Pavasarį. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. [13] Piktžolių naikinimas. Kiek šių trąšų reikia. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. ruošiant sėklą. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Šlapių laukų dirbti negalima. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. 4] Sėklos ruošimas. išklampojama. dirvos drėgmė ir temperatūra. Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. tai įterpus jas. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6.%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje. Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – . susidaro grumstai.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. 13. kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais.

Pravažiavus 15m 1. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. Jose ardelių kampas parenkamas toks. o gumbai visiškai subręsta. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. [6. amarai.5km/val greičiu. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos.produktyvumą. kai transporto priemonių. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha). Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui. bakterijos. pablogina jo kokybę. atskiriniu ir kombinuotu. kai tarp jų yra truputis žemių. kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. 2. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. sustiprinama bulvių gumbų odelė. skirtos bulvienojų sunaikinimui. šlapiasis bakterinis puvinys. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. kad mažiau pažeistų gumbus. Būtina išlyginti grindis. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. kuriomis transportuojamos bulvės. 3. Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. spragšio lervos. derlių. [5] bulvės sužalojamos mažiau. Tai grybai. tokios kaip maras. kirmėlės ir vabzdžiai. jos kasamos bulvių kasamosiomis. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. Jie papildomai yra defoliuojami. lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu.15 ilgumo juosta. bulviniai nematodai. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. Likęs derlius surenkamas. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. mažinti mašinų judėjimo greitį. kėbulai tinkamai paruošti. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. pakartotinai kasant. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. šašai. Priemonės. virusai. vežantis bulves prie sodinamųjų. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. sustabdyti traktorių. Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. juodoji kojelė. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus.

derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. jei joms be vėlyvųjų. Rainys „Bulvių auginimas“. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo. Kitaip naudojami nuleidikliai. 1998 12. Krikščikas. MTZ – 82L valdymas“. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. mokslo darbai“ 61 tomas. J. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. E. Cukriniai runkeliai. 1997 11. pasodintų kiek galima anksčiau. J. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. 1997 7. G. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. 2002 10. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. A. 1978 3. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. bulvių kruopas. padidėja darbo našumas. sągo. Gaminant spiritą iš bulvių. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. K. LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. Jėfimenka. Simonavičienė. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. kad jos anksčiau subręsta. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. Eidžiūnas. . J. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“. A. 1998 14. Valskytė. 1995 6. 2001 8. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų. 1997 15. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. A. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. 2001 9. O. S.kemira-growhow. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. Jonynas „Agronomo žinynas“. 1979 5. mažiau suvartojama kuro. LŽI „Žemdirbystė. MTZ – 80L. 1985 4. Šieno ir grūdų džiovinimas“. A. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“.3 metro. Internetas : http://www. Linai“. „Žemdirbystė. MTZ – 82. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0. K. 1979 18. Jundulas. J. 1974 17. Z.“. 1999 16. bulvės. 1988 2. keptų bulvių pusfabrikačius. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. mokslo darbai“ 62 tomas. [1] Literatūra 1. 1988 19. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. „Žemdirbystė. J. Lietuvoje yra ūkių. nei iš tokio pat ploto javų. mokslo darbai“ 68 tomas.

Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. Geriausiai tinka kompleksinės. darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip. Jei įmanoma. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. vėdinamą vietą. ekonomine. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės.tik nuo 8 °C. chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20. o kokybiška sėkla .gero derliaus garantas. reikšmėmis. Norėdami pagreitinti augimą.Taigi. kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. 11 11 21 su mikro elementų priedais. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė. Venkite šiaurės-pietų krypties. maistine. turi tikrai didelę reikšmę pašarine. medicinine ir kt. pastatykite jas į šviesią. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi.: manganu (Mn). didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). kaip matome bulvės. Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. ir mineralinėmis trąšomis. o nesudaigintas bulves . kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. kai žemę išlyginate. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Supilkite sėklines bulves į dėžutes. ankstyvąsias bulves padaiginkite. Neformuokite vagų po medžiais. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²). Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. pvz. cinku (Zn) ir kt. Jei žemė lygi. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. Tręšiant ir organinėmis. . kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Atkreipkite dėmesį į tai.

Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą. rizoktonijai ir puviniams. pirminiam fasavimui. Akutės seklios. medinės dėžės arba pinti stelažai.kokybei ir sandėliavimo savybėms. rekomenduojama . Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. Paskirtis šviežiam vartojimui. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. kiekis 18 %. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. Derlių nuimkite esant sausam orui. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta. Trąšas berkite šalia gumbo. Ūkininko P. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. vėsioje. juodajai kojelei. Jei augalus itin puola kenkėjai. pradedant nuo Joninių. Pasirūpinkite. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. birželio 24 d. Minkštimo spalva gelsva. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Gumbų forma ovali. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. taip pat skutimui. V. jautresnė rauplėms. 15-20 °C temperatūrai. kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. Sandėliuokite tamsioje. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite. sudaužymams. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. nesilupti (patrinkite nykščiu). pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių. amarus. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. žemes apkaupkite 3-4 kartus. Jei kaupsite kauptuku. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. tačiau nepažeiskite ūglių. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. PRESTO Branda labai ankstyva. marui. Esant galimybėms. Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. Tinkamesnės yra pintos. Sausų medž.

skutimui. nejuoduoja. sudaužymams. Minkštimo spalva geltona. Akutės vidutinio gylio. Gumbų forma apvaliai ovali. Gumbų forma ovali. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Minkštimo spalva gelsva. V. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Paskirtis skirta šviežiam vartojimui. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. ypač atsparios sausrai. Ūkininko P. Virimo savybės išvirus apkrenta.) ramybės periodas. VINETA Branda ankstyva. nejuoduoja. Akutės seklios. rauplėms. kiekis 24 %. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose. Gumbų forma apvaliai ovali. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. rauplėms. V. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta. gavusios šilumos greitai dygsta. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. kiekis 18%. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. Sausų medž. prieš sodinant patariama padaiginti. Ūkininko P. kiekis 19. ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. juodajai kojelei. puviniams. jautresnė rizoktonijai. Sausų medž. fasavimui. jautresnė marui. Minkštimo spalva gelsva. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. fasavimui. Žiemojimas ilgas (8 mėn.5 %. SATINA Branda vėlyva. Akutės vidutinio gylio. rizoktonijai. skutimui. marui. . juodajai kojelei. Sausų medž.padaiginti. fasavimui.

V. atsparumas rauplėms. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . be to. didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį. visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg. E2 ir E3 klasių etiketė yra balta. t. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė . ypač pakenčia sausrą.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. kad iki sodinimo jos neperšaltų.augalo pasas yra pagrindinis dokumentas. stiebų vystymasis.rauplėms. Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą. o mažiausi . ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės. Ūkininko P. sandėliuoti. tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną. kasmet tiriamos įvairios naujos veislės. kuriuos patogu transportuoti. Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus. sudaužymams. Etiketė . Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. rizoktonijai.galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 . nereikalauja daug žmogaus rankų darbo.mėlyna. Elitinės kategorijos E1. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . rizoktonijai. auginant skirtingose aplinkos sąlygose. į vienos tonos (1000 kg) didmaišius. Veislės savybės. marui.augalo pasu. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos. Stebimas augalų dygimas. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę. Šios etiketės . Tad labai džiaugtumėmės.35-55 mm. yra tikimybė. A ir B klasių .neiškristi per 35 milimetrų akį. gumbų formavimasis. kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių. pirkėjams pageidaujant. kaip ir privaloma. arba. 25 kg.y. puviniams. pasirūpinti. nesušlaptų ir nesukaistų.

Išvirus nejuoduoja.~18. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams.Ro1. Bulvių derlius .gausus. Ši veislė jautresnė Sencor‘ui. Atsparumas: nematodams . sekliomis akutėmis. kadangi gumbai formuojami santykinai giliai.4. Gumbai brandinami vienodo dydžio. rizoktonijai .vidutinis.V. BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 . jautresnė marui ir rauplėms.HZPC Holland B.2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis .5 %. užauga stambūs.Olandija. šviesiai gelsvu minkštimu. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere.vidutinis. marui . juodajai kojelei . Vidutinis krakmolo kiekis . Vidutinis sausų medžiagų kiekis .vidutinis. Labai ankstyva . maistinės paskirties bulvių veislė.~15 %. sausajam puviniui. derlinga. rauplėms . Saviniknas . todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau.vidutinis. apvaliai ovalūs. Ilgas žiemojimo laikas.

gausus. Žydi baltais žiedais. Labai ankstyva . Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams. Vidutinis krakmolo kiekis . maistinės paskirties bulvių veislė. tačiau neatsparios marui. nežymiomis akutėmis.~13 %. derlinga.Ro1. geltona.Ro4. juodajai kojelei. Bulvių derlius . Savininkas .Vokietija.labai didelis. gumbų marui. juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams.Saka Pflanzenzucht GbR.Vokietija. Minkštimas geltonos spalvos. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms. po keru susiformuoja vidutinio dydžio. kiek jautresnė antram augimui. ilgas ramybės periodas. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose. Savininkas .Kilmės šalis . Gumbai ovalūs. Vidutinis krakmolo kiekis . Nebijo sausros. Bulvių derlius . gumbų puviniams . maistinės paskirties bulvių veislė.labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . tačiau imli Y virusui.didelis. bulvinių nematodų Ro1 prototipui. Atsparumas: nematodams .nepajuoduoja. rizoktonijai. palaikius ilgiau išvirtas . juodajai kojelei . Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. ypač atspari ligoms. lygia luobele.Ro1 . sekliomis akutėmis. Y virusui . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja. Minkštimas geltonas.labai didelis. balkšvai gelsva. Tinkamos daiginti. puviniams. Skanios. išvirus nesubyra. rizoktonijai . . lygia luobele.Europlant Pflanzenzucht GmbH.~12 %.~19 %. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Skirtos tiesioginiam vartojimui. Ankstyva . lapų susisukimo virusui. Atsparumas: nematodams .labai gausus. Prieš sodinant patariama padaiginti. Labai gerai išsilaiko per žiemą. Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas. Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. mechaniniams sudaužymams. tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. Ypač atspari rauplėms.~19 %. Gumbai ovalūs.

juodajai kojelei . Gumbai apvaliai ovalūs. gumbų puviniams . Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas.didelis. Jautresnės juodajai kojelei. labai derlinga.didelis. pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos.Vokietija.~19 %.Ro1. po keru visi vienodo dydžio.didelis.labai gausus. pakenčia sausrą. Vidutinis krakmolo kiekis .Y virusui .vidutinis. gumbų puviniams . rizoktonijai .didelis. Atsparumas: nematodams .Saka Pflanzenzucht GbR. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .didelis. antriniam gumbų formavimuisi. Bulvių derlius . Savininkas . BULVĖS VINETA . gelsva lygia luobele. Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams. juodajai kojelei . BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Y virusui . vidutinio gilumo akutėmis.vidutinis. rizoktonijai . Vidutinio ankstyvumo . maistinės paskirties bulvių veislė. Žydi baltai ir gausiai. Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui. Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. ypač rauplėms. puikiomis pakavimo savybėmis. nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti. Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių. Minkštimas gelsvos spalvos. Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose .labai didelis.~12 %. Išvirtos nesubyra. rizoktonijai. pasižyminčios gera kokybe. puviniams.

Augalai atsparūs vėžiui.1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . vidutinio vėlyvumo. juodajai kojelei . Puikaus skonio. atsparūs mechaniniams pažeidimams. vidutinio gilumo akutėmis. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.virš vidutinio atsparumo. gumbų puviniams .labai didelis. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės. šiukštesne odele. vėlyvas ir labai vėlyvas. juodajai kojelei. Vidutinis krakmolo kieki s . vidutinio ankstyvumo. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos. Išvirus nežymiai subyra. Geros prekinės išvaizdos. Ši gentis turi apie 200 rūšių. Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .didelis. Bulvių derlius . Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130. ilgas ramybės periodas. bulviniams nematodams Ro1. Atsparumas: nematodams .didelis. vidutinės – per 90 – 110. Rūšiai. Gumbai apvaliai ovalūs. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių.gausus. Ankstyva . vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo. ankstyvos – per 60 – 70. vidutines ir vėlyvąsias. Jos auginamos visur. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias. stambūs.~22 . ypač atsparios sausrai. Y virusui . neimlios ligoms ir kenkėjams. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės.~16 %. Fitoftorozei . kur tik gali augti. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo.Vokietija. vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. .Europlant Pflanzenzucht GmbH. BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. Nepakenčia azoto pertekliaus.24 %. Tinkamos daiginti. virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. Savininkas . Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. Gerai laikosi žiemą.Ro1. Geros sandėliavimo savybės. maistinės paskirties bulvių veislė. Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų.

Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. S. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. dirvoje esančių maisto medžiagų. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. S. Žiedynas. Kuo ilgesni stolonai. lapų žiedynų. yra prielapiai. Molinae) rūšių bulves. Jie būna plunksniški. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. Apskritai. Vėliau. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. prisitvirtinę prie lapkočio. kur išaugę lapai. vadinamos stolonais. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. Jie dar vadinami stiebagumbiais. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. 40 – 150 cm aukščio. tuo mažesni išauga gumbai. bet jie stambūs. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. sėklų ir gumbų. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. vainikėlio. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. o augalas viasai nežydi. Stiebai. S. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. Apatitė stibo dalis tuščia. pasitaiko ir apvalių. Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. vaisių. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. drėgmės. apšvietimo. Yra veislių. Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. apvalūs ir ovalūs. treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Lapai. sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. neporiniai. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. . Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. stolonų. bulvės augalas sudarytas iš stiebų. karpyti. šaknų. Bulvių stiebai šakojasi. Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. kitų – trumpesni. Jie šakojasi. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. Stolonai.Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. dalis įsiterpia iki 70 cm. sėklos stambumo. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. kokybės ir kitų faktorių. Demissum. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. Vienų veislių stolonai ilgesni. Žiedas sudarytas iš taurelės. stiebui paūgėjus. keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius. augimo sąlygų. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. Bulvių šaknys kuokštinės. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). Selekcininkai. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. Dažnai žiediniai pumpurai . kurių stiebų nedaug. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai.Bulvių stiebai žoliniaim. Šaknys. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. žiedai ir vaisiai nukrinta. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. norėdami sukurti naujas veisles. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. aštriu arba buku galu. kuokelių ir piestelės. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai. Rybinii. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. Ant stiebo. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. augalui senstant. S. Pagrindinė stiebų spalva žalia. Curtilobum. Stolonai greitai auga.

Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. bulvės vaisius – uoga. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. Piestelę sudaro purka. augalai. dažniausiai plonesnis – viršūne. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. šviesiai rausva. kurių minkštimas geltonos spalvos. Uogoje du lizdai. rausvas ir mėlynas. raudona. Tai žiotelės – žievlęšiukai. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. Vainikėlį sudaro penki. apatinėje. bulvės gumbas. o jeigu ir sudaro. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. liemenėklis ir mezginė. Vaisius. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. Minkštimas būna baltas. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. geltonas. suberino kiekio lupenoje. Gumbo galas. vadinamas storgaliu. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. įgaubtoje – mažiau. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. gilios. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. storgalyje – rečiau. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. bet nevienodais atstumais. gemalas sulinkęs. iš kurio išsiskiria piestelė. jos esti nevaisingos.5 karto ilgesnis už skersinį. kuriuose yra iki 150 sėklų. Akutes gaubia antakėlis. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. viršūnėje jų esti tankiau. vidutinio gilumo ir negilios. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. Kuokeliai penki. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. Ji apvali. šviesiai mėlyna. Jie būna balti arba spalvoti. Gumbo forma būna įvairi – apvali. kurių gumbai spalvoti. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. gelsvos.Taurelė žalia. ovali. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. Bulvių gumbuose. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. baltymųir karotino (provitamino A). . bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. išblukusi. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. Daugumos veislių. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos. Taip pat viršutinėje. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. violetiškai mėlyni arba mėlyni. Sėklos smulkios. kartais šeši suaugę vainiklapiai. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. darosi neryški. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. vidutinis arba trumpas. Be žiotelių. pailga. kartais net iškilusios. kartais pailga. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. tamsiai rausva. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. vadinamų akutėmis. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi. kartais šeši taurėlapiai. Ją sudaro penki. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. rožinė. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. yra daugiau azoto. tamsiai mėlyna ir net marga. kuria jis auga gilyn. o kitas galas.

filmų juostoms gaminti. ribozei. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. pašarines universalias ir sėklines. magnio. 1% ląstelienos. geležies. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. chyloro. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. todėl jie greičiau irdygsta. o ankstyvosios – tik 12 – 16%. kurios išvirtos nepajuoduoja. o pastaruosius kaitaliojant. degtukų gamybai. sieros ir kitų. gliukono rugščiai) sudaryti. tai priklausoveislės. ploni. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. dirbtiniam šilkui. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis. baltymų. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. maistas būna įvairus ir nenusibosta. pramonines. Pašarui vartojamos tik mažosios. riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. mineralinių medžiagų : kalio. Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. tekstilės. fosforo. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės.15% riebalų. Be to.16% ir daugiau krakmolo. be chlorofilo. Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę. Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . geriausiems lakams. 1969 m. Krakmolas naudojamas maisto. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų. truputis cukraus. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. 0. priskiriamas prie dietinio. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. jam žuvus – dygsta kitas. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. kurios turi daug krakmolo. Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. Baltymai. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. plastmasiniams gaminiams. o ankstyvosios – tik 12 . Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. augimo sąlygų. angliavandenių ( krakmolo ). jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. išsilaikymo ir kitų veiksnių. kalcio. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. mažiau suvartojama kuro. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. Bulvinis maistas gerai virškinamas. popieriaus. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. Gaminant spiritą iš bulvių. padidėja darbo našumas. Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau. Vartotojams patinka tos buvės. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. angliavandeniai yra pigios. o jų minkštimas sukrinta. cukrus ir kiti. spalvotus. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. iki 2% baltymų. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. negu vėlyvųjų. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. nestandartinės bulvės. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. ilgai negendančios maisto medžiagos. blyškūs. Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. storus daigus.

Joms gydyti reikalingi inhibitoria. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10. kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A. Juose labai daug amino rūgščių. 500 g bulvių. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. Bulvėse yra ir karotino. Bulvių baltymai labai geros kokybės. taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C.pusiausvyra. Kai organizme jų pritrūksta. smarkiai pakinta fermentų veikla. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). kurios būtinos medžiagų apykaitai. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis. ligoniui reikia dirbtinių peparatų. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. būtino regėjimui. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 .

Nebijo drėgmės pertekliaus. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. ypač virusinėmis. šviesiai raudoni. Gumbai stambūs. pabaigoje. sekliomis akutėmis. Tai seniausia veislė Lietuvoje. Gumbai gelsvi. stiebai šakoti. fitoftorai. Mokslas ir patirtis rodo. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. puviniui. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. stiebai aukšti. bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. Veislės ramybės periodas ilgas. atsparūs daužymui. atspari mechaniniams pažeidimams. Lupena tvirta. aukšti. bei ir ekonominės naudos. prisimindami tik senolių patyrimą. kur jos dera ir tiek. o tai mažina derlių. ir derlingumas sumažėja. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. tai ir neauginkime jų. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. atspari fitoftorai. sekliomis akutėmis. mes negalime auginti bulvių. gelsvos spalvos. krakmolingumas – 18 proc. ‘Vilija‘ . Veislė vėlyva. ‘Aistės‘ . Krakmolo kiekis –16-19 proc. minkštimas baltas. žydi gausiai ir ilgai. virusinėms ligoms. Auga gerai visose dirvose. bulvės gerai laikosi žiemą. Pakenčia sausras. išvirtos nejuoduoja. o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Veislė atspari bulvių vėžiui. Ligoms atspari . Krakmolingumas 16—8%. apskritai ovalūs. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. gerai laikosi žiemą. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Keras išskleistas. Kerai statūs.mažinkime plota. Skonis vidutinis.SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių.Veislė vėlyva. jog bulves reikia auginti tik ten. sekliomis akutėmis. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. nematodams. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . gerai suverda. ovalus. Žiedai melsvai violetiniai. ‘Olev‘. Gumbai ovalūs. Neturime tinkamų dirvų bulvėms. kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. Ramybės periodas trumpas. gaus ne tik didelius derlius. todėl tenka laužyti daigus. plokščiai apvalūs. . vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Krakmolingumas didelis – 21 proc. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. bulvės skanios. Žiedai balti. Tačiau. juo labiau.. maistinės paskirties.

DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Tinka mechanizuotai skusti. su priešsėliais. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. Gumbai baltai gelsvi. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. stiprus. Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. Krakmolingumas 15—19%. Bulvienojai stambūs. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. lupena šiurkšti. aukšti.Veislė vėlyva. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. Žiemą laikosi vidutiniškai. Žydi ilgai. greičiausiai pradžiūs-ta. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. bet ne bulvių sėjai. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. purią. plintančių šaknų atžalomis. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. Pakankamai gerai auga visose dirvose. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. ovalios. Lupena šiurkšti. apvalūs. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Jos mėgsta nesunkią. mažai šakoti. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. dirvą reikia kuo giliau suarti. bulvės gerai suverda. bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. Fitoftorai neatspari. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti.vidutiniškai. daug greičiau pradeda dygti piktžolės. Auga visose dirvose.). Jei bulvės auginamos po javų. m. Kerai statūs. stambūs. ryškiomis briaunomis. pakankamai drėgmės. Žiedai balti. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . Jei yra varpučio. kuriame formuojasi derlius. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. jos seklios. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. 'Temp'. akučių nedaug. kur arti gruntinis vanduo. Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus. truputį suploti. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. sandėliuose negreit sudygsta. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. Skonis geras. akutės seklios. Žiemą gumbai laikosi gerai. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Lapų negausu. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. Stiebai mažai šakoti. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. bulvės baltos. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. Tinka pramoniniam perdirbimui. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. minkštimas kreminis. Manoma. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. reti. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti.

prižiūrėti. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . Pavasarį bulves sėklai. Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. m. barstomos anksti pavasarį. Tai labai svarbu. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais.5 cm. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių.0-1. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. kerų. pagal oro sąlygas. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. auginimo agrotechnikos. taip pat didina. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. gumbų. Amoniakinis vanduo derlingumą. Dėl to nukenčia derlius. ar pavasarį. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. Tačiau. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. norma —90—120 kg/ha v. SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus. didžiausiasderlius gaunamas. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. suardoma sunkesnių dirvų struktūra.). kai 1 ha būna 50-55 tūkst. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. Tinkamiausios — amonio sulfatas. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. o jei per daug retas. dirvos. karbamidas. veislių savybių. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. Sodinant vidutinio stambumo gumbus. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. sėklos reikia 20-30% daugiau. todėl geriau tręšti iš rudens. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. pavasarį vežant mėšlą traktoriais.. salietra. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Gumbai su nesveikais. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. vidutiniai (51-80 g). Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. oro sąlygų. didesnės įtakos bulvių derliui neturi. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. m. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis.

o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. gumbai smulkūs ir negausūs. agurkiniai. šaknys smulkios. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. sėklos stambumo ir kitų sąlygų. iš kurių išsirita lervos. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. Amarai . Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Vasarą. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. po to vėlyvesnės veislės. kai blogos oro. bulvės sodinamos sekliau. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms.kaip 20-22 cm tarpas. suėda lapkočius ir net stiebus. augalai auga lėtai. Sunkesnes. smulkūs. Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. nes jų gumbai subręsta gana anksti. Pradėjus bulviasodį. bulvienojai trumpi. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis.tai karantininis bulvių kenkėjas. sodinimo laiko. nes bulvės blogiau dygsta. pradėjus dygli bulvėms. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. Čia jie poruojasi.Sodinant reikia žiūrėti. . vielomis apipuvusios.bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. bulvių priežiūros būdo. Stambias bulves geriau sodinti giliau. gumbus reikia įterpti giliau. visas bulves reikia pasodinti greitai. Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus. pasėlis išretėja. tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . Jei sodinama anksti. vabalai pradeda misti bulvių lapais. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. šilumos bei maitinimo sąlygos. Žiemoja vabalai dirvoje. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. kurių gausu dirvoje. skirtos vartoti anksti. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje. Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. o smulkias sekliau. Sodinant vėlai. stiebus. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. Labiausiai paplitę šunobeliniai. gelstantys nuo apačios. Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas . Jeigu sausa ir šilta. kad užtektų drėgmės. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. deda kiaušinėlius. o sunkesnėse – sekliau). Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. žiedus. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės.cistomis virtusios patelės. per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės.

PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais. neperšaltų rūsio sienos. mažėja bulvių derlius. tai sunkesnėse. Reikia išvalyti ne tik patalpą.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). labiau pažeidžiami gumbai.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru. Amarai čiulpia augalų sultis. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. gerai vėdinamos. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1. išklampojami laukai. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. Pažeisti lapai susisuka. o kartais ir tris kartus. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. kapuose. amarai yra virusinių ligų platintojai. susiraukšlėja. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. žemėje ir kitose atliekose. susidaro grumstai. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. Dažniausiai bulves reikia kauptikartus.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada. nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. nes dirva suspaudžiama. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu. silpniau auga ir vystosi. jas labiau puola ligos. Bulvių kaupams reikia parinkti . suformuojant aukštesnes vagas. Tada baigiamos formuoti vagos. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. kad bulvės rūsiyje būtų sausos.rugsėjo trečią dekadą. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios. Akėjant suardomos vagų viršūnės. Svarbu. rūsiuose. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas..5 m aruodus. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. daigų liekanose. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio. Svarbu. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. gelsta. vėlyvąsias veisles. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. Kaupiant vėliau. tenka kaupti du.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose. ypač lietingais metais. tranšėjose ar duobėse. santykinis drėgnumas – 80-85%. Daigai būna netiesūs. užauga daugiau piktžolių. bet ir ventiliacijos kanalus. Šlapių laukų dirbti negalima. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje.

Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą. Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. kad. po to šiaudais. jei neturime sandėlių ar rūsių. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose. Kaupus reikėtų daryti pailgus. Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. o pavasarį labai neįšildytų saulė.5 m žemių sluoksnis. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais.5 m bulvių. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. Labai gerai.aukštesnes ir sausesnes dirvas. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu. Ant viršaus užpilama maždaug 0. Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį. ant viršaus uždedama šiaudų. Kaupo viršus uždengiamas storiau. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . o aukštis apie 1 m. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami. Supylus bulves į kaupą. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. jie uždengiami mėšlu. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. Pripylus apie 1. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. Atšalus orui iki –15oC. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. Norint. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. esant žemai aplinkos temperatūrai. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas. kad pro juos nebyrėtų bulvės.5-2 m.5 m ilgesni už patį kaupą.

Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus. defolianto 1 l/ha. Esant mažam humusingumui (<2. **** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą. norma 1. ***** Reglone Super. norma 25-50 l/ha.medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens). .2 l/ha. Ferticare 14-11-25 arba Folicare . Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az . Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą.5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha). 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%.2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K . prieš sodinimą arba sodinimo metu.2 l/ha (žydėjimo metu).5%) galima naudoti Humistar.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful