Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. gumbai. Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose. kurią reikia giliai purenti. netekę pavėsio. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų. Tai geriausia atlikti. . bet paprastai jos būna per stambios. perdirbimui. Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri.dirva. dygimo spartą ir sodinimo gylį. Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį. kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius. nei pašarui.nuostolis Parinkus dirvas. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai. Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį. ypač sparčiai žaliuoja. Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų. stolonai šakojasi. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama. kurias paveikia lietaus erozija. Tačiau svarbiausia .Pažaliavę gumbai . svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas. svarbu neišversti šlapios žemės. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi. o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai. formuojasi dideli kerai. kad nepakistų dirvos struktūra. Jiems plečiantis. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui.

todėl atsidengia bulvių gumbai. Lietuvoje 60 proc. Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino). Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. rodos. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai. Tačiau bulvių. žinome. kurios ne gumbais sodinamos. mažiau svyruoja temperatūra. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas.tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko.5 cm. akumuliuodamos daugiau saulės energijos. supuola. Naudojant Grime technologiją. sparčiau įšyla. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti.Prizior&lsquo. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. reikia. taip pat ir Lietuvoje. Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. greičiau pradžiūsta. rišlumą. Iš daugelio augalų. 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. investuoti į jas verta. bet sėjamos sėklomis .kutenimu. šlaitai nuslenka į tarpuvagį.). susiformuoja ūgliai. rugiai. humuso. Tada sodinimo metu jie . Vagos trapecija deformuojasi.Assol&lsquo. Esmė . išspręsime derlingumo. Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio.dirvožemyje ir agrotechnikoje. Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos.kaip pomidorai. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti.Gilroj&lsquo. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. kad bulvės. pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę. Taigi augindami bulves nepamirškime. bet ir minkštai užsikloti. bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta. mažiau eroduojančios. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose.5-2.ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų. Jos gana brangios. sojos ir kiti ankštiniai. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. Iš jų pradžioje išauga daigai..5 proc. taip pat žirniai. kad. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos. humuso. o vėliau mėgaujasi purenimu. dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. &lsquo. Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis.0 proc.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio. Neretai krituliai jas nuardo. kaip ir pomidorų bei pupų.. Humusingos dirvos yra rišlesnės.Imperatrica&lsquo. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. kaip mažylis .. sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose. Gera sėkla . Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais. &lsquo. dirvožemių turi 1. Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. todėl jis mažiau eroduoja. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. tokių kaip kviečiai. Humusas . &lsquo. kaip ir kūdikiai. Humusas gerina dirvožemio struktūrą. bet ūkininkui. avižos. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą.0-1.

tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje.. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis. Tai ekonomiškai nenaudinga. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai.nenusilaužo. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus. kurioje oro temperatūra . Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva. vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. jie gali supūti net ir dirvoje.5-10 0 C šilumos. nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. Visiems. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti. naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų. kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. neišsivysčiusių augalų. kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. neišsižadant arimo. kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos. kur oro temperatūra . sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė.geriausios sėklinės bulvės. vadinasi. Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu. Jeigu iš saugyklos. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. ypač pažeidžia bulvių gumbus. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. kad jie dažniausiai būna ligotų. Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. nepaisant to. nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo. Kaip žinome. pasiekdamos iki 1 m gylį. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau. Padaugėjus dirvoje drėgmės. . Tokie gumbai labiau genda laikymo metu. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. bulvės greičiau sudygsta. bulves išvešime į lauką.20-25 0 C. kad gumbai yra vidutinio dydžio. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. jos vėl kyla į paviršių. Iš kaupų . Todėl iš saugyklų. Džiūstant dirvai. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai. bulvės per kelias minutes sušlaps. besidomintiems bulvėmis. Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. paskutiniaisiais vystymosi metais. be to. Sodinant labai smulkius gumbus.

Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. linus. nes jie formuojasi birželio mėnesį. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi. todėl patartina jas kalkinti. intensyviose bulvių auginimo technologijose. Spragšių paplitimas dirvose. Kai kurių autorių duomenimis. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. yra nemažai teigiamų aspektų. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. rizikinga auginti dirvose. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. kuriuose gausu spragšių lervų. ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. nedirbamose žemėse. rapsus. ypač varputėtose. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. ypač ankstyvųjų veislių. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. padidėja gumbų rauplėtumas . ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos.Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. smulkios lėliukės. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. grikius. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. kuriuose virsta lėliukėmis. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. bet tai reikia daryti saikingai. amonio salietra. skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. neišsižadant plūgų. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. kuriose planuojama auginti bulves. Bulves. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. ir pasirodo tik pavasarį. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. nes. Patikros rezultatai lemia. geriau bulvių nesodinti. net 60 proc. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. padidinus kalkių normą. Antra vertus. Viena vertus. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos.

Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. kruopščiai nuimant derlių. mažina jų prekinę vertę. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas. kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. galinti sunaikinti visą derlių. bet trumpalaikė priemonė. apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. 0. Vokė. Mėta. kurių sudėtyje yra insekticidų. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis.5. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. rudenį giliai ariant. Tai veiksminga. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis. . Bulvienojai netenka lapų. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai.D. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus.). čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. Apniktos bulvės išaugina smulkius. Vilnia. Aistė. Bulvės serga maru kasmet. Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. purenant tarpueilius. varputėtose dirvose. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2. Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius). bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. prie kurių renkasi lervos. gumbai dar dirvoje pūva. bulvių gumbus beicuojant beicais. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus. greitai didėjančių dėmių. kurių sėklos apveliamos insekticidais. menkaverčius gumbus. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius. Lapuose atsiranda rusvų. tinkamai taikant agrotechnikos priemones.1.5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas. derlius gali sumažėti iki 80 proc. kaupiant). 8. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. Labai žalingi bulves atsėliuojant. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. tačiau masiškai išplinta retai. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. kultivuojant. Ekonominė žalingumo riba >5 proc.

Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. geležies. Tiesa. baltų ir kitokių. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. Svarbu. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). PP). Ligų požymiai labai įvairūs. rūgščiose. tuomet greičiau išleidžia daigus. Bulvių rengimas sėjai. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. violetinių. apvysta. B. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. kurie žiemoja dirvoje. Tiesa. Tai lemia ne tik veislė. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. bet kiti veiksniai. baltymų. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. Jas reikėtų pravėdinti. krakmolo. Pažeisti augalai išauga mažesni. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. yra viena gudrybė. jei bulvių sėjai trūksta. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. šaltose. Tose vietose luobelė sutrūkinėja. rausvų. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. – jas galima supjaustyti. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. ne vėliau. Bulvės labiau serga šlapiose. lapai pagelsta. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. Apskritai. sausesnėse. skursta. Gausios vitaminų (C. K. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. Bulvės pjaunamos išilgai. Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. kad perpjautos nesupūtų. lietingais – pailgesnės. banano formos. plinta ir su bulvių gumbais. tačiau galima naudoti ir . Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. nupuvusios. Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. Bulvės labiau serga lengvesnėse. tačiau bulvės išauga didelės. geltonų. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. vidutinio ankstyvumo. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. kita dalis – laikymo vietose. lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. pailgų. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. jų lapai ir stiebai deformuojasi. jodo ir kitų medžiagų. silpnai šarminės reakcijos dirvose. Liga plinta ir su ligotais gumbais. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. pavyzdžiui – oro sąlygos. bet vidutinio dydžio bulves. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. menkai dera arba net žūsta. angliavandenių. kartais ir šaknų. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose.

pravėdinti. Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais. vabzdžiai. Liga pažeidžia bulvių gumbus. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. ir pavasarį. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. suarti. tiek lervos. Bulves puola ir virusinės ligos. o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti.kompostą. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Ivertintas 9 balam. dryžligė. ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. Vadovas: P. ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. masiškai plinta ir ant kitų augalų. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. stiebus bei lapus. Ligą lengvai išplatina vėjas. ją kalkinti. esančias virš dirvos. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. ją perneša ir ant kitų augalų. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). – 2 gr. kai drėgna – ir apnašomis. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. paprastoji mozaika. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. Bulvių ligos ir kenkėjai. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. Šniauka . Uzstrigo keli trumpinimai. lietus ir net pats žmogus. jei dirva rūgšti. Dėmės sparčiai didėja. Dryžligę taip pat platina amarai. purenti. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis. tokie kaip procentai ir pan. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. Deja. bulves pradžiovinti lauke. susilietus pažeistoms augalo dalims. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. bulves gerai apkaupti.

Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską. Ankstyvosios bulvės derlingos. o ankstyvųjų – didinami. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. pesticidų. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. kurį sudaro faktorių. Vegetatyvinis bulvių dauginimas. kokias veisles naudingiausia auginti. tokių kaip dirvos dirbimas. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. [13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. jos labai tinka užimtajame pūdyme.[1] Analitinė dalis . tiek kitose Europos šalyse. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. sumažinant sąnaudas jos vienetui. tręšimą. tręšimas. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą. ligų. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. taip pat apie dirvos ruošimą. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų.2004 m. techninių – ekonominių rodiklių visuma. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. kokias taikyti agrotechnikos priemones. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma. derlingos bei naudingos kultūros. Viena iš priežasčių yra tai. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. Tai ypač svarbu dabar. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos. veisles. Žemdirbius visuomet domino. kultūrinimas. auginimo. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. trąšos. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. Intensyvios technologijos diegiamos tam. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. Dirvų melioracija. kad yra būtina. sodinimą. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. apsaugą nuo piktžolių. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais.

remdamiesi 1 lentelės duomenimis. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. magnis. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. vandens. Tuo tarpu kalis reikalingiausias. išaugindamos didelį derlių. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. būna mažesnis derlius. Tačiau bulvės. Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. kuriuose nėra chlorofilo. kaliu.Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. stiebai ištįsta. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. kalio – 413. tačiau augalas juos sunkiau paima. fosforu. gumbai nustoja augti. 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. labai ilgus daigus. kalcis.6. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. Tai boras. Nustatyta. 46psl. o pavėsio nemėgsta. [6] Kaitros metu. Iki sudygimo vandens daug nereikia. [6] „Jeigu. nei išaugindamos mažą. varis. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. siera. oro ir tinkamos temperatūros. O sausoje dirvoje. lapai pageltonuota. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. Azotas. o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4. Kuo augalas mažiau gauna kalio. šviesos. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. Dėl šios priežasties. esant per daug drėgmės. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. tai rastume.min. joms trūksta šviesos. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. fosforo – 89. bulvės jau išgarina daugiau vandens. kad tokiam derliui reikia: azoto – 193. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą.6. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. bulvėms pritrūksta oro. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. pakankamai maisto medžiagų. pavyzdžiui. norint išauginti didelį bulvių derlių. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. mažai mezga. bulvienojams pradedant augti. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė. molibdenas.%. dėl to pailgėja jų vegetacija. Antra vertus. kai užaugina lapus. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi. . cinkas ir kt. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . kurių dauguma yra dirvoje. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Kaip ir kiti augalai. apskaičiuotume. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu.6 kg.

kad dirva būtų neakmenuota. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. 4] Dirva. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos. pienių – ražiena skutama pakartotinai. 6. kad bulves lauke sodinti galima. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. kai temperatūra būna 16-18oC. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus.3 – 1. 6psl. labai svarbu. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. 3. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. Dirva pradedama ruošti rudenį.2 g/cm3 ir 1. kas yra 40 nekompensuojama. Tai yra todėl. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. Jei dirva drėgna. dirva vėl kultivuojama. Praėjus savaitei. Auginant bulves reikėtų žinoti. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. neįmirkusi dirva. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. Tuo remiantis galima daryti išvadą. Pavasarį. Dobilienos. Taip pat netinka smėlio dirva. ją būtina sausinti. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. 6.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje. o geriausios sąlygos jiems dygti. ypatingai drėgnesnį pavasarį. žydėjimas sustoja. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. papurusios karpelės. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. nupjovus atolą. Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. [5. perariama. jos paruošimas. 5. jų vystymuisi reikia daug erdvės. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. gumbai auga lėčiau. kuriame formuojasi derlius. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta. [5. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama. Kai bulvės auginamos po javų. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai. [5. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles. Po šakniavaisių. ar joje gausu piktžolių. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. turi būti apie 11. Kultivuojant paskutinį karta.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. nesunki ir kuo lygesnė. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. Kai temperatūra viršija 20oC. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Kai humuso dirvoje trūksta. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. Tinkamiausia yra puri. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. susidaro daugiau ūglių. Mechanizuotai auginant bulves. ariamos plūgais su priešplūgiais.[6. pradedama ražienų skutimu. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. Optimalus dirvos tankumas. Jei dirva perdžiūsta. esančias žievėje. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti .

tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. sekliomis akutėmis. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla. 5. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. švarią. kad dirva būtų puri. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės.“ [5. Maistinės paskirties. tinkamai patręštoje. Bet vėlgi. pasirenkant veislę. o geriau – suarti. Taigi. dobilai. Atsparios vėžiui. kukurūzai. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai. žieminiai javai. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. o iš ligų – bulvių vėžys. Žiedai raudonai violetiniai.%viso žemės ploto. Taip pat. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui.ražienų ir velėnos. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. Pavasarinis arimas neišvengiamas. [1. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). [13] . kad neliktų grumstų. Svarbu. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. 13psl] Žukovskij rannij. tręšti mėšlu. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. kokybė. taisyklingos formos. Minkštimas gelsvas. ankštiniai augalai. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. greit įšylanti. [5] Sukultūrintoje dirvoje. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. Svarbu. seradėlė. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. bulvės. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. Galutinai paruoštą dirva. rizoktoniozė ir kitos. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų. o joje sukaupia maisto medžiagų. kurie nenualina dirvą. Gelsvi. priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. šakniavaisiai. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. vasarojus. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. O 33 %užima 25 bulvės. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. patręštą. prieš sodinimą naudinga suvagoti. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. be to. 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. saulėgrąžos ir kiti augalai. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. Gumbai pailgi. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. Veislė jautri drėgmės trūkumui. vasarojus. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. nematodams. Pagrindiniai kriterijai. [5] Ukama. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. yra derlingumas.

Gumbai vidutinio stambumo. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. Krakmolingos. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant. sekliomis akutėmis. gerai išsilaiko per žiemą. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. Auga visose dirvose. mezga vaisius. Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. gelsvi. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. Žydi negausiai violetiniais žiedais. Atspari nematodams. bulviniams nematodams.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. 1. kurios greičiau augalų įsisavinamos. lygi. Papildomai bulvės netręšiamos. gana atsparūs marui. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves. Labai derlinga.3] Liepa.6. gerai išsilaiko per žiemą. Auginant bulves sėklai. Akutės bespalvės. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. Derlinga. minkštimas šviesiai geltonas. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi. fosforas (P) ir kalis (K). Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. Lupena tvirta. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. vidutinio dydžio. Atspari vėžiui. atspari mechaniniams pažeidimams. Derlinga. gumbai – fitoftorai. krakmolinga. Atsparios nematodams. vidutinio gylio. Derlinga. Gumbo forma – ovaliai apvali. Odelės spalva silpnai gelsva. virusams. Pjaustant netamsėja. Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai. Atspari vėžiui. tinkantys auginti tvirtus palikuonis. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. ovalūs. perspektyvi perdirbimo pramonei. o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo. Gumbai stamboki. Skanios. Mirta. Žiedai balti.2:1. Gerai laikosi žiemą. kas yra neleistina. juodajai kojetei. nematodams. Prastokai laikosi per žiemą. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Kerai kompaktiški. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. Atspari veislė vėžiui. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. 94psl. gerai išsilaikožiemą. ovalūs.13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius. akučių beveik nematyti. Gero skonio. [5. Skanios. 2.“ [4. Žydi trumpai ir negausiai. Labai gerai pakelia sausras. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis. stambiagumbė veislė. Gumbai lygūs. Derlinga. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. . Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. Marui atsparesnė už kitas veisles. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. Gumbai plokščiai apvalūs. gerai išsilaiko per žiemą.Izora. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai. Gumbai gelsvi. su daugybe gilių akučių. [14] Nevskij. [5. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. Reikia nuolat atnaujinti sėklą. virusams. nematodams. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos.2-1. Vokė. Nida. rauplėms. mėšlo ir durpių kompostai. ovalūs. Sante. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. Tinka auginti pašarui.

sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. . Piktžolės sumažina bulvių derlių. [1] Lietuvoj. Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai. Šlapių laukų dirbti negalima. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje. kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. pasėlis būna lygus. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. išklampojama. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų. ligos. 16psl] bulvės sodinamos. sumažina augalų . bulvėms dar reikia magnio. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles. vėdinti. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus. boro ir mangano trąšas.[1. pablogina gumbų kokybę. naudos nebus. jų derlingumas padidėja . Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm. 4] Sėklos ruošimas. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę.13. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. [1. [13] Piktžolių naikinimas. gumbai gali būti pjaustomi. naudinga sodinti daigintas bulves. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. 13. Kiek šių trąšų reikia. kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui. sodinimas Pavasarį. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. tinkamai surūšiuoti. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites.Be pagrindinių mineralinių trąšų. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje. dirvos drėgmė ir temperatūra. Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. Sunkiose. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu. susidaro grumstai. ruošiant sėklą. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. kai bulvienojai uždengia tarpueilius. todėl svarbu jas sunaikinti. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis.iki to laiko. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. kalcio ir sieros. Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – .%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6.“ [1. išleidžia trumpus daigelius. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. tai įterpus jas. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu. Piktžolės bulvių% piktžolių. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu.

Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. juodoji kojelė. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. jos kasamos bulvių kasamosiomis. tokios kaip maras. Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti. atskiriniu ir kombinuotu. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. spragšio lervos.15 ilgumo juosta. 3. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. pakartotinai kasant. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. Priemonės. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus. derlių. Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. šašai. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. mažinti mašinų judėjimo greitį. sustiprinama bulvių gumbų odelė. bakterijos. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. Būtina išlyginti grindis. Likęs derlius surenkamas. Pravažiavus 15m 1. [6.5km/val greičiu. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. [5] bulvės sužalojamos mažiau. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu. kai transporto priemonių. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų. virusai. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. kėbulai tinkamai paruošti. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . Tai grybai. bulviniai nematodai. amarai. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus. 2. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. o gumbai visiškai subręsta. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha).produktyvumą. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. Jie papildomai yra defoliuojami. kirmėlės ir vabzdžiai. Jose ardelių kampas parenkamas toks. šlapiasis bakterinis puvinys. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. pablogina jo kokybę. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui. vežantis bulves prie sodinamųjų. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. kuriomis transportuojamos bulvės. kai tarp jų yra truputis žemių. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. sustabdyti traktorių. kad mažiau pažeistų gumbus. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. skirtos bulvienojų sunaikinimui.

A. Rainys „Bulvių auginimas“. „Žemdirbystė. 1978 3. K. J. 1988 19. derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. sągo. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. 1988 2. G. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. Cukriniai runkeliai. 2001 9. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. MTZ – 82.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga.“. mokslo darbai“ 68 tomas. Jėfimenka. keptų bulvių pusfabrikačius. A. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. jei joms be vėlyvųjų. 1974 17. Valskytė. 1997 15. O. S. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“. Lietuvoje yra ūkių. [1] Literatūra 1.kemira-growhow. J. 1979 18. A. pasodintų kiek galima anksčiau. K. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. LŽI „Žemdirbystė. Z. mokslo darbai“ 61 tomas.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. MTZ – 80L. „Žemdirbystė. 1998 14. Internetas : http://www. Krikščikas. E. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0. bulvės. 1999 16. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. 1995 6. Simonavičienė. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. nei iš tokio pat ploto javų. 1979 5. . LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. Kitaip naudojami nuleidikliai. Jundulas. bulvių kruopas. mokslo darbai“ 62 tomas. 2001 8. J. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo. 1997 7. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. Jonynas „Agronomo žinynas“. Linai“. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. 1998 12. kad jos anksčiau subręsta. Eidžiūnas. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. Gaminant spiritą iš bulvių. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. 2002 10.3 metro. 1997 11. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“. 1985 4. J. J. MTZ – 82L valdymas“. A. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. Šieno ir grūdų džiovinimas“. padidėja darbo našumas. mažiau suvartojama kuro.

Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. pastatykite jas į šviesią. vėdinamą vietą. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės. šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Atkreipkite dėmesį į tai.Taigi. ankstyvąsias bulves padaiginkite. chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20. ekonomine. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). o kokybiška sėkla . kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. turi tikrai didelę reikšmę pašarine. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²).tik nuo 8 °C. 11 11 21 su mikro elementų priedais. pvz. o nesudaigintas bulves . Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi. medicinine ir kt. kai žemę išlyginate. Supilkite sėklines bulves į dėžutes.gero derliaus garantas. Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. maistine. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Tręšiant ir organinėmis. Jei įmanoma. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip. kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. Neformuokite vagų po medžiais. Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. Norėdami pagreitinti augimą. cinku (Zn) ir kt. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. reikšmėmis. Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė. . kaip matome bulvės. kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Venkite šiaurės-pietų krypties. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. Jei žemė lygi. Geriausiai tinka kompleksinės.: manganu (Mn). ir mineralinėmis trąšomis. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves.

Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. jautresnė rauplėms. rizoktonijai ir puviniams. žemes apkaupkite 3-4 kartus. Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. Jei augalus itin puola kenkėjai. Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. Sausų medž.kokybei ir sandėliavimo savybėms. Derlių nuimkite esant sausam orui. nesilupti (patrinkite nykščiu). Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. rekomenduojama . Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. Gumbų forma ovali. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Pasirūpinkite. atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta. sudaužymams. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Sandėliuokite tamsioje. Tinkamesnės yra pintos. birželio 24 d. marui. Jei kaupsite kauptuku. medinės dėžės arba pinti stelažai. V. pradedant nuo Joninių. kiekis 18 %. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. taip pat skutimui. Ūkininko P. amarus. pirminiam fasavimui. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. 15-20 °C temperatūrai. tačiau nepažeiskite ūglių. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą. PRESTO Branda labai ankstyva. Trąšas berkite šalia gumbo. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite. Minkštimo spalva gelsva. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. vėsioje. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių. juodajai kojelei. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. Paskirtis šviežiam vartojimui. Esant galimybėms. Akutės seklios.

Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. Sausų medž. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. nejuoduoja. V. Virimo savybės išvirus apkrenta. skutimui. sudaužymams. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose. Sausų medž. Akutės vidutinio gylio. Minkštimo spalva gelsva. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. juodajai kojelei. gavusios šilumos greitai dygsta. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. juodajai kojelei. rizoktonijai. fasavimui. rauplėms. nejuoduoja. Gumbų forma ovali. Žiemojimas ilgas (8 mėn. Paskirtis skirta šviežiam vartojimui. Akutės vidutinio gylio. Gumbų forma apvaliai ovali. fasavimui. kiekis 19. Gumbų forma apvaliai ovali. VINETA Branda ankstyva.5 %. kiekis 24 %. Akutės seklios. Minkštimo spalva geltona. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. rauplėms. ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. skutimui. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. Ūkininko P. puviniams. kiekis 18%. Ūkininko P. fasavimui. .padaiginti. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. jautresnė marui. ypač atsparios sausrai. prieš sodinant patariama padaiginti. Sausų medž. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta.) ramybės periodas. Minkštimo spalva gelsva. SATINA Branda vėlyva. jautresnė rizoktonijai. marui. V.

rizoktonijai. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos.neiškristi per 35 milimetrų akį. gumbų formavimasis. marui. Veislės savybės. kad iki sodinimo jos neperšaltų. tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną. atsparumas rauplėms.35-55 mm.y. Šios etiketės . t. ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės. Stebimas augalų dygimas. stiebų vystymasis.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą. didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį.augalo pasas yra pagrindinis dokumentas. arba. Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai. Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti. rizoktonijai. be to. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . Ūkininko P. V. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus. Tad labai džiaugtumėmės. yra tikimybė. į vienos tonos (1000 kg) didmaišius. Etiketė . Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus. auginant skirtingose aplinkos sąlygose. kuriuos patogu transportuoti. pasirūpinti. o mažiausi . sudaužymams. kaip ir privaloma. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. Elitinės kategorijos E1. nereikalauja daug žmogaus rankų darbo. 25 kg. ypač pakenčia sausrą.mėlyna. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė . puviniams. kasmet tiriamos įvairios naujos veislės.augalo pasu. kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . A ir B klasių .rauplėms. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. sandėliuoti.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. nesušlaptų ir nesukaistų. pirkėjams pageidaujant. visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg.galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 . E2 ir E3 klasių etiketė yra balta.

Gumbai brandinami vienodo dydžio. BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 . maistinės paskirties bulvių veislė. apvaliai ovalūs.~15 %. Vidutinis krakmolo kiekis . marui . Ilgas žiemojimo laikas. Atsparumas: nematodams . užauga stambūs. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere. Labai ankstyva .5 %.vidutinis. sekliomis akutėmis. juodajai kojelei .2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . rauplėms .Olandija.vidutinis. kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams.Ro1.4. todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau. Bulvių derlius . derlinga.HZPC Holland B. šviesiai gelsvu minkštimu. sausajam puviniui.gausus. Saviniknas .vidutinis. rizoktonijai . Ši veislė jautresnė Sencor‘ui.~18. Išvirus nejuoduoja.vidutinis.V. jautresnė marui ir rauplėms. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .

nežymiomis akutėmis. Bulvių derlius . bulvinių nematodų Ro1 prototipui. derlinga. juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams. Skanios. geltona. rizoktonijai.gausus.labai didelis. palaikius ilgiau išvirtas .Vokietija.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Savininkas . išvirus nesubyra. Minkštimas geltonos spalvos. maistinės paskirties bulvių veislė. ilgas ramybės periodas. gumbų marui.labai gausus. sekliomis akutėmis.Vokietija. juodajai kojelei . mechaniniams sudaužymams. Bulvių derlius .didelis. Atsparumas: nematodams . maistinės paskirties bulvių veislė. Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja. Nebijo sausros. balkšvai gelsva. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose.nepajuoduoja. kiek jautresnė antram augimui. lygia luobele. Gumbai ovalūs. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms. tačiau neatsparios marui. Minkštimas geltonas. Savininkas . Labai gerai išsilaiko per žiemą.Ro1. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose.Ro4.labai didelis. lygia luobele.~19 %.Kilmės šalis . Skirtos tiesioginiam vartojimui. . lapų susisukimo virusui. gumbų puviniams .~12 %.Saka Pflanzenzucht GbR. Gumbai ovalūs. Y virusui . Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas. Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams.~19 %. Tinkamos daiginti. tačiau imli Y virusui. ypač atspari ligoms. puviniams. po keru susiformuoja vidutinio dydžio. rizoktonijai . Ankstyva . tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. Vidutinis krakmolo kiekis .~13 %. Vidutinis krakmolo kiekis . Atsparumas: nematodams . Labai ankstyva .labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis .Ro1 . Žydi baltais žiedais. Prieš sodinant patariama padaiginti. Ypač atspari rauplėms. Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. juodajai kojelei.

Saka Pflanzenzucht GbR. puviniams. Žydi baltai ir gausiai.labai gausus. Minkštimas gelsvos spalvos.labai didelis. gelsva lygia luobele. maistinės paskirties bulvių veislė. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose . ypač rauplėms. Atsparumas: nematodams . BULVĖS VINETA .didelis.didelis.vidutinis. juodajai kojelei . rizoktonijai .didelis. Savininkas . Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas. pasižyminčios gera kokybe. Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos. labai derlinga. Bulvių derlius . nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti.~19 %.vidutinis. Išvirtos nesubyra. Gumbai apvaliai ovalūs. Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių. Vidutinio ankstyvumo .didelis. gumbų puviniams . rizoktonijai.didelis. gumbų puviniams . puikiomis pakavimo savybėmis. Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams.Ro1.Y virusui . Vidutinis krakmolo kiekis . po keru visi vienodo dydžio.Vokietija. pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos. BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Y virusui . Jautresnės juodajai kojelei. rizoktonijai . Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui. antriniam gumbų formavimuisi. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . juodajai kojelei . vidutinio gilumo akutėmis.~12 %. pakenčia sausrą.

~22 . šiukštesne odele.didelis. Geros prekinės išvaizdos. bulviniams nematodams Ro1. kur tik gali augti. vidutines ir vėlyvąsias. vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo. Jos auginamos visur. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei.labai didelis. Savininkas . Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų. vėlyvas ir labai vėlyvas. stambūs. vidutinio vėlyvumo.Vokietija. vidutinio gilumo akutėmis.~16 %. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Ši gentis turi apie 200 rūšių. Fitoftorozei . vidutinės – per 90 – 110. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Atsparumas: nematodams . ankstyvos – per 60 – 70. vidutinio ankstyvumo. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose.Ro1. Geros sandėliavimo savybės. ypač atsparios sausrai.1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Ankstyva . Bulvių derlius . Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Y virusui . vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130.gausus. Gerai laikosi žiemą. atsparūs mechaniniams pažeidimams. neimlios ligoms ir kenkėjams. maistinės paskirties bulvių veislė. juodajai kojelei .24 %. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. Augalai atsparūs vėžiui. ilgas ramybės periodas. Išvirus nežymiai subyra. Tinkamos daiginti. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių. virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. juodajai kojelei. vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Nepakenčia azoto pertekliaus. BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. gumbų puviniams . Vidutinis krakmolo kieki s . Gumbai apvaliai ovalūs. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias. .didelis. Puikaus skonio. Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L.virš vidutinio atsparumo. Rūšiai.

Lapai. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. Stolonai. dirvoje esančių maisto medžiagų. keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. Rybinii. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius. Jie būna plunksniški. Demissum. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. vadinamos stolonais. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. žiedai ir vaisiai nukrinta. Jie šakojasi. 40 – 150 cm aukščio. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai. yra prielapiai. Bulvių stiebai šakojasi. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. Vienų veislių stolonai ilgesni. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. aštriu arba buku galu. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods. Molinae) rūšių bulves. Stiebai. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Žiedas sudarytas iš taurelės. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. bulvės augalas sudarytas iš stiebų. trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. kur išaugę lapai. S. kokybės ir kitų faktorių. nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. Apskritai. Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. Jie dar vadinami stiebagumbiais. kuokelių ir piestelės. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį.Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. .Bulvių stiebai žoliniaim. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). kurių stiebų nedaug. vaisių. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. Dažnai žiediniai pumpurai . kitų – trumpesni. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. Stolonai greitai auga. apšvietimo. norėdami sukurti naujas veisles. stolonų. Yra veislių. drėgmės. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. lapų žiedynų. pasitaiko ir apvalių. vainikėlio. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. Pagrindinė stiebų spalva žalia. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. sėklos stambumo. Bulvių šaknys kuokštinės. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. Selekcininkai. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. augalui senstant. prisitvirtinę prie lapkočio. Curtilobum. karpyti. Šaknys. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. neporiniai. sėklų ir gumbų. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. tuo mažesni išauga gumbai. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. Žiedynas. Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. dalis įsiterpia iki 70 cm. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). o augalas viasai nežydi. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. S. Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. Kuo ilgesni stolonai. Vėliau. iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. apvalūs ir ovalūs. bet jie stambūs. šaknų. augimo sąlygų. sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. stiebui paūgėjus. Ant stiebo. S. S. Apatitė stibo dalis tuščia.

yra daugiau azoto. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. ovali. bulvės vaisius – uoga. vadinamų akutėmis. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. Vainikėlį sudaro penki. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. Bulvių gumbuose. o kitas galas. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. rausvas ir mėlynas. bulvės gumbas. . Taip pat viršutinėje. Tai žiotelės – žievlęšiukai. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. bet nevienodais atstumais.Taurelė žalia. pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. violetiškai mėlyni arba mėlyni. tamsiai mėlyna ir net marga. šviesiai rausva. tamsiai rausva. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. rožinė. kartais šeši suaugę vainiklapiai. kartais šeši taurėlapiai. pailga. dažniausiai plonesnis – viršūne. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. raudona. Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. Daugumos veislių. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. kuria jis auga gilyn. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. Uogoje du lizdai. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. apatinėje. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. darosi neryški. vidutinio gilumo ir negilios. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. augalai. kartais pailga. išblukusi. Akutes gaubia antakėlis. Vaisius. Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. Kuokeliai penki. viršūnėje jų esti tankiau. jos esti nevaisingos. Piestelę sudaro purka. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. Gumbo galas. vidutinis arba trumpas. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. gemalas sulinkęs. bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. kurių gumbai spalvoti. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. įgaubtoje – mažiau. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos. Gumbo forma būna įvairi – apvali. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai. Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. gelsvos. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. Be žiotelių. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. o jeigu ir sudaro. Sėklos smulkios. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. baltymųir karotino (provitamino A). Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. iš kurio išsiskiria piestelė. Ją sudaro penki. šviesiai mėlyna. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. geltonas. vadinamas storgaliu. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. suberino kiekio lupenoje. Jie būna balti arba spalvoti. kurių minkštimas geltonos spalvos. liemenėklis ir mezginė. kartais net iškilusios. storgalyje – rečiau. Ji apvali. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. kuriuose yra iki 150 sėklų. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. gilios.5 karto ilgesnis už skersinį. Minkštimas būna baltas. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai.

geriausiems lakams. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. Krakmolas naudojamas maisto. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. dirbtiniam šilkui. ribozei. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. išsilaikymo ir kitų veiksnių. Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. nestandartinės bulvės. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. gliukono rugščiai) sudaryti. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. cukrus ir kiti. mažiau suvartojama kuro. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų. tekstilės. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. todėl jie greičiau irdygsta.16% ir daugiau krakmolo. kurios išvirtos nepajuoduoja. blyškūs. magnio. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. 0. Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. Gaminant spiritą iš bulvių. ploni. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. plastmasiniams gaminiams. be chlorofilo. angliavandenių ( krakmolo ). Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . o ankstyvosios – tik 12 – 16%. angliavandeniai yra pigios. negu vėlyvųjų. Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės. mineralinių medžiagų : kalio. kurios turi daug krakmolo. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. o pastaruosius kaitaliojant. fosforo. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. Be to. Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. iki 2% baltymų. 1% ląstelienos. pašarines universalias ir sėklines. maistas būna įvairus ir nenusibosta. 1969 m. tai priklausoveislės. jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. filmų juostoms gaminti. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. popieriaus. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. kalcio. o jų minkštimas sukrinta.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę. priskiriamas prie dietinio. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. o ankstyvosios – tik 12 . Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. augimo sąlygų. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. sieros ir kitų. Vartotojams patinka tos buvės. chyloro. padidėja darbo našumas. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. storus daigus. baltymų. jam žuvus – dygsta kitas. Bulvinis maistas gerai virškinamas. Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . Baltymai. ilgai negendančios maisto medžiagos. spalvotus. geležies. pramonines.15% riebalų. Pašarui vartojamos tik mažosios. truputis cukraus. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. degtukų gamybai.

pusiausvyra. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C. smarkiai pakinta fermentų veikla. Bulvių baltymai labai geros kokybės. o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis. 500 g bulvių. Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A. jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Kai organizme jų pritrūksta. būtino regėjimui. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 . Juose labai daug amino rūgščių. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. Bulvėse yra ir karotino. kurios būtinos medžiagų apykaitai. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. ligoniui reikia dirbtinių peparatų. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. Joms gydyti reikalingi inhibitoria. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10.

bei ir ekonominės naudos. . Žiedai melsvai violetiniai. bulvės gerai laikosi žiemą. minkštimas baltas. išvirtos nejuoduoja. Veislė atspari bulvių vėžiui. ‘Olev‘. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli. ypač virusinėmis. virusinėms ligoms. sekliomis akutėmis. juo labiau. todėl tenka laužyti daigus. Mokslas ir patirtis rodo. ovalus. Pakenčia sausras. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . stiebai šakoti. maistinės paskirties. atsparūs daužymui. Nebijo drėgmės pertekliaus. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. aukšti. ‘Aistės‘ . Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. Lupena tvirta. jog bulves reikia auginti tik ten. gerai laikosi žiemą. plokščiai apvalūs. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. gelsvos spalvos.mažinkime plota. Veislė vėlyva. apskritai ovalūs. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. krakmolingumas – 18 proc. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. Kerai statūs. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. Krakmolingumas didelis – 21 proc. bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. nematodams. prisimindami tik senolių patyrimą. sekliomis akutėmis. Gumbai stambūs. Veislės ramybės periodas ilgas. vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Neturime tinkamų dirvų bulvėms. Žiedai balti.SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. stiebai aukšti. Krakmolo kiekis –16-19 proc. gerai suverda. Ramybės periodas trumpas. Ligoms atspari . o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Gumbai gelsvi. bulvės skanios. tai ir neauginkime jų.Veislė vėlyva. o tai mažina derlių. fitoftorai. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga.. kur jos dera ir tiek. pabaigoje. žydi gausiai ir ilgai. Tai seniausia veislė Lietuvoje. Krakmolingumas 16—8%. Keras išskleistas. sekliomis akutėmis. Gumbai ovalūs. Skonis vidutinis. Tačiau. atspari mechaniniams pažeidimams.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. mes negalime auginti bulvių. Auga gerai visose dirvose. ir derlingumas sumažėja. puviniui. atspari fitoftorai. ‘Vilija‘ . gaus ne tik didelius derlius.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. šviesiai raudoni.

stiprus. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. bulvės baltos. jos seklios. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. Pakankamai gerai auga visose dirvose. ovalios. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. reti. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. lupena šiurkšti. dirvą reikia kuo giliau suarti. bulvės gerai suverda. DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. Stiebai mažai šakoti. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. su priešsėliais. mažai šakoti. aukšti. akučių nedaug. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. Žiemą laikosi vidutiniškai. Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. 'Temp'. Žiemą gumbai laikosi gerai. daug greičiau pradeda dygti piktžolės. Skonis geras. bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos.vidutiniškai. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. akutės seklios. Bulvienojai stambūs. Tinka mechanizuotai skusti. Jei yra varpučio. Tinka pramoniniam perdirbimui. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Lapų negausu. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. purią. Jei bulvės auginamos po javų. m. Žiedai balti. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus.Veislė vėlyva. minkštimas kreminis. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. apvalūs. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. stambūs. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. Gumbai baltai gelsvi. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. greičiausiai pradžiūs-ta. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. pakankamai drėgmės. Fitoftorai neatspari. plintančių šaknų atžalomis. ryškiomis briaunomis. Manoma. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. truputį suploti. bet ne bulvių sėjai.). Jos mėgsta nesunkią. kur arti gruntinis vanduo. Žydi ilgai. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. Kerai statūs. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Krakmolingumas 15—19%. sandėliuose negreit sudygsta. Lupena šiurkšti. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. Auga visose dirvose. kuriame formuojasi derlius.

Sodinant vidutinio stambumo gumbus.). Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. kai 1 ha būna 50-55 tūkst. oro sąlygų. tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės. SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus.0-1. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. gumbų. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. karbamidas. Amoniakinis vanduo derlingumą. Dėl to nukenčia derlius. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. o jei per daug retas. barstomos anksti pavasarį. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. auginimo agrotechnikos. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. m. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. m. didesnės įtakos bulvių derliui neturi.. pagal oro sąlygas. tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. pavasarį vežant mėšlą traktoriais. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. taip pat didina. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. salietra. reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. suardoma sunkesnių dirvų struktūra. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. Gumbai su nesveikais. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus. prižiūrėti. veislių savybių. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. sėklos reikia 20-30% daugiau.5 cm. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. dirvos. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. vidutiniai (51-80 g). ar pavasarį. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. Tačiau. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. kerų. norma —90—120 kg/ha v. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. didžiausiasderlius gaunamas. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens. todėl geriau tręšti iš rudens. Pavasarį bulves sėklai. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. Tinkamiausios — amonio sulfatas. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. Tai labai svarbu. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis.

Čia jie poruojasi. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai. Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. o smulkias sekliau. kad užtektų drėgmės. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. kurių gausu dirvoje. šaknys smulkios. Amarai . po to vėlyvesnės veislės.bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. agurkiniai. vielomis apipuvusios. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. deda kiaušinėlius. Sunkesnes. . Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. kai blogos oro. skirtos vartoti anksti. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. Pradėjus bulviasodį.kaip 20-22 cm tarpas. Labiausiai paplitę šunobeliniai. gumbai smulkūs ir negausūs. Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. gumbus reikia įterpti giliau. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos. per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. bulvės sodinamos sekliau. Jei sodinama anksti. Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. Sodinant vėlai. pasėlis išretėja.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas . tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. iš kurių išsirita lervos. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. o sunkesnėse – sekliau). o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. gelstantys nuo apačios. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Vasarą. žiedus. bulvienojai trumpi.tai karantininis bulvių kenkėjas. sodinimo laiko. pradėjus dygli bulvėms. bulvių priežiūros būdo. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą. vabalai pradeda misti bulvių lapais. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. nes jų gumbai subręsta gana anksti. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius.cistomis virtusios patelės. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. augalai auga lėtai. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje.Sodinant reikia žiūrėti. Jeigu sausa ir šilta. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje. Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus. sėklos stambumo ir kitų sąlygų. stiebus. Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. smulkūs. Stambias bulves geriau sodinti giliau. nes bulvės blogiau dygsta. visas bulves reikia pasodinti greitai. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. suėda lapkočius ir net stiebus. šilumos bei maitinimo sąlygos. Žiemoja vabalai dirvoje.

amarai yra virusinių ligų platintojai. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. tranšėjose ar duobėse. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. susiraukšlėja.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada.. Akėjant suardomos vagų viršūnės. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. Svarbu. Dažniausiai bulves reikia kauptikartus. ypač lietingais metais. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. žemėje ir kitose atliekose. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius. tai sunkesnėse. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1. mažėja bulvių derlius. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas. ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. labiau pažeidžiami gumbai. daigų liekanose. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). kapuose. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase. Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. jas labiau puola ligos. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. neperšaltų rūsio sienos. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija. Daigai būna netiesūs. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai.5 m aruodus. Amarai čiulpia augalų sultis. gerai vėdinamos. gelsta. vėlyvąsias veisles. kad bulvės rūsiyje būtų sausos.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. Tada baigiamos formuoti vagos. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. santykinis drėgnumas – 80-85%. išklampojami laukai. nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose. tenka kaupti du.rugsėjo trečią dekadą. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. rūsiuose. bet ir ventiliacijos kanalus. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. Reikia išvalyti ne tik patalpą. Svarbu. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo. Kaupiant vėliau. Šlapių laukų dirbti negalima. suformuojant aukštesnes vagas. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. nes dirva suspaudžiama. Pažeisti lapai susisuka. silpniau auga ir vystosi.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. o kartais ir tris kartus. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai. susidaro grumstai. užauga daugiau piktžolių. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. Bulvių kaupams reikia parinkti .

Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . jei neturime sandėlių ar rūsių. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. Labai gerai.aukštesnes ir sausesnes dirvas. Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. kad pro juos nebyrėtų bulvės. esant žemai aplinkos temperatūrai. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais. Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas. Kaupus reikėtų daryti pailgus. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. Kaupo viršus uždengiamas storiau. kad.5 m žemių sluoksnis. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus.5 m bulvių. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. Atšalus orui iki –15oC. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. Ant viršaus užpilama maždaug 0. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. po to šiaudais. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami. Supylus bulves į kaupą. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet. jie uždengiami mėšlu. o aukštis apie 1 m. Pripylus apie 1. ant viršaus uždedama šiaudų. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. o pavasarį labai neįšildytų saulė. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio.5-2 m. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose. Norint.5 m ilgesni už patį kaupą.

**** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą. 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti.medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens). ***** Reglone Super. Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą. defolianto 1 l/ha. Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az . prieš sodinimą arba sodinimo metu.2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K .2 l/ha (žydėjimo metu). Esant mažam humusingumui (<2. Ferticare 14-11-25 arba Folicare .5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha). norma 25-50 l/ha. norma 1.5%) galima naudoti Humistar. . Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%.2 l/ha.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful