Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

netekę pavėsio. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi. . Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. stolonai šakojasi.nuostolis Parinkus dirvas. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai.dirva. nei pašarui. ypač sparčiai žaliuoja. kurią reikia giliai purenti. Tai geriausia atlikti. Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį. Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą. bet paprastai jos būna per stambios. svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas. gumbai. formuojasi dideli kerai. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui. perdirbimui. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama.Pažaliavę gumbai . kad nepakistų dirvos struktūra. kurias paveikia lietaus erozija. Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį. dygimo spartą ir sodinimo gylį. Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose. Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri. kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius. svarbu neišversti šlapios žemės. kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų. Jiems plečiantis. Tačiau svarbiausia . o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai.

&lsquo. taip pat ir Lietuvoje. kad. Naudojant Grime technologiją. Iš jų pradžioje išauga daigai. bet ir minkštai užsikloti.Imperatrica&lsquo. todėl atsidengia bulvių gumbai. akumuliuodamos daugiau saulės energijos. Humusingos dirvos yra rišlesnės.Gilroj&lsquo. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos.Assol&lsquo. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. todėl jis mažiau eroduoja. taip pat žirniai. Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis.dirvožemyje ir agrotechnikoje. rugiai. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti. dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais. žinome. reikia. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. bet sėjamos sėklomis .tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos.kaip pomidorai. Humusas gerina dirvožemio struktūrą. Iš daugelio augalų.0 proc. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius. rodos.5-2. Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. kad bulvės.. Neretai krituliai jas nuardo.5 proc.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio.5 cm. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą. avižos. kaip mažylis . humuso. &lsquo. sojos ir kiti ankštiniai.. humuso. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. &lsquo.0-1. mažiau svyruoja temperatūra. išspręsime derlingumo. dirvožemių turi 1. Tačiau bulvių. Esmė . Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami. investuoti į jas verta.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. Humusas .Prizior&lsquo. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti.kutenimu. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. supuola.). Taigi augindami bulves nepamirškime. Lietuvoje 60 proc. Jos gana brangios. tokių kaip kviečiai. sparčiau įšyla. Vagos trapecija deformuojasi. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. greičiau pradžiūsta. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino). Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę.. Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos. kaip ir pomidorų bei pupų. Tada sodinimo metu jie . šlaitai nuslenka į tarpuvagį. kurios ne gumbais sodinamos. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1. bet ūkininkui. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas.ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų. kaip ir kūdikiai. mažiau eroduojančios. Gera sėkla . o vėliau mėgaujasi purenimu. Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. rišlumą. Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama. 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. susiformuoja ūgliai.

nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. Tai ekonomiškai nenaudinga. kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje. Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos.nenusilaužo. Iš kaupų . Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus. kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai.geriausios sėklinės bulvės. nepaisant to.. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). besidomintiems bulvėmis. Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. jos vėl kyla į paviršių. naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų. Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti. Visiems. neišsivysčiusių augalų. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams. bulves išvešime į lauką. bulvės greičiau sudygsta. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . kur oro temperatūra . ypač pažeidžia bulvių gumbus. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. pasiekdamos iki 1 m gylį. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. jie gali supūti net ir dirvoje. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje. kad jie dažniausiai būna ligotų. Padaugėjus dirvoje drėgmės. kad gumbai yra vidutinio dydžio. kurioje oro temperatūra . vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė. tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau.20-25 0 C.5-10 0 C šilumos. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. vadinasi. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. Jeigu iš saugyklos. Tokie gumbai labiau genda laikymo metu. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo. paskutiniaisiais vystymosi metais. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti. Todėl iš saugyklų. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis. neišsižadant arimo. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. Džiūstant dirvai. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. . Kaip žinome. kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. Sodinant labai smulkius gumbus. Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. bulvės per kelias minutes sušlaps. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. be to.

skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. amonio salietra. Spragšių paplitimas dirvose. todėl patartina jas kalkinti. kuriose planuojama auginti bulves. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. ypač ankstyvųjų veislių. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. nes jie formuojasi birželio mėnesį. Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. net 60 proc. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės. rapsus. kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. padidėja gumbų rauplėtumas . kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. grikius. Viena vertus. linus. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. Antra vertus. padidinus kalkių normą. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. kuriuose gausu spragšių lervų. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. Bulves. intensyviose bulvių auginimo technologijose. rizikinga auginti dirvose. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. ypač varputėtose. Patikros rezultatai lemia. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. nedirbamose žemėse. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi. Kai kurių autorių duomenimis. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo.Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis. smulkios lėliukės. ir pasirodo tik pavasarį. yra nemažai teigiamų aspektų. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. neišsižadant plūgų. kuriuose virsta lėliukėmis. Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. geriau bulvių nesodinti. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. bet tai reikia daryti saikingai. ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. nes.

apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui.).5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius). rudenį giliai ariant. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių.1. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. varputėtose dirvose. greitai didėjančių dėmių. . menkaverčius gumbus. kaupiant). tinkamai taikant agrotechnikos priemones. kruopščiai nuimant derlių. galinti sunaikinti visą derlių. gumbai dar dirvoje pūva. Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. Bulvienojai netenka lapų. bet trumpalaikė priemonė. Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai. Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. derlius gali sumažėti iki 80 proc. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis. prie kurių renkasi lervos. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. Tai veiksminga. Vilnia. kurių sudėtyje yra insekticidų. Lapuose atsiranda rusvų. Vokė. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus. Labai žalingi bulves atsėliuojant. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų. 0. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos. Aistė. kultivuojant.D. Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu. purenant tarpueilius. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. mažina jų prekinę vertę. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas. čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. Apniktos bulvės išaugina smulkius. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. Mėta. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius. tačiau masiškai išplinta retai. Bulvės serga maru kasmet. bulvių gumbus beicuojant beicais. Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2. 8. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. kurių sėklos apveliamos insekticidais. Ekonominė žalingumo riba >5 proc.5.

Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. vidutinio ankstyvumo. jų lapai ir stiebai deformuojasi. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. banano formos. Tai lemia ne tik veislė. tačiau bulvės išauga didelės. geležies. lietingais – pailgesnės. plinta ir su bulvių gumbais. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. Tiesa.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. angliavandenių. apvysta. lapai pagelsta. sausesnėse. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. Pažeisti augalai išauga mažesni. yra viena gudrybė. bet vidutinio dydžio bulves. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. Svarbu. rausvų. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. kita dalis – laikymo vietose. geltonų. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. Bulvės labiau serga šlapiose. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. – jas galima supjaustyti. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. kartais ir šaknų. jodo ir kitų medžiagų. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. Liga plinta ir su ligotais gumbais. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. baltymų. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. šaltose. Bulvių rengimas sėjai. Bulvės pjaunamos išilgai. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. skursta. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. ne vėliau. kurie žiemoja dirvoje. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. tuomet greičiau išleidžia daigus. Bulvės labiau serga lengvesnėse. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. baltų ir kitokių. pavyzdžiui – oro sąlygos. violetinių. Tiesa. Jas reikėtų pravėdinti. daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. tačiau galima naudoti ir . Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. pailgų. jei bulvių sėjai trūksta. silpnai šarminės reakcijos dirvose. Gausios vitaminų (C. Apskritai. B. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Ligų požymiai labai įvairūs. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. PP). krakmolo. menkai dera arba net žūsta. krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. kad perpjautos nesupūtų. nupuvusios. rūgščiose. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. bet kiti veiksniai. K. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. Tose vietose luobelė sutrūkinėja.

bulves pradžiovinti lauke. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. kai drėgna – ir apnašomis. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais. purenti. ją perneša ir ant kitų augalų. o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. Dryžligę taip pat platina amarai. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. Ivertintas 9 balam. Bulvių ligos ir kenkėjai. Dėmės sparčiai didėja. vabzdžiai. lietus ir net pats žmogus. Bulves puola ir virusinės ligos. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. paprastoji mozaika. tiek lervos. ją kalkinti. bulves gerai apkaupti. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). Uzstrigo keli trumpinimai. jei dirva rūgšti. Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. Ligą lengvai išplatina vėjas. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. stiebus bei lapus. ir pavasarį. suarti. masiškai plinta ir ant kitų augalų. Deja. ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis. Šniauka . ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. pravėdinti. – 2 gr. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. Vadovas: P.kompostą. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. esančias virš dirvos. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. Liga pažeidžia bulvių gumbus. susilietus pažeistoms augalo dalims. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. dryžligė. tokie kaip procentai ir pan.

Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. kurį sudaro faktorių. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. Viena iš priežasčių yra tai. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską. kokias veisles naudingiausia auginti. Žemdirbius visuomet domino. Ankstyvosios bulvės derlingos. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės.[1] Analitinė dalis . Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. Dirvų melioracija. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. ligų. jos labai tinka užimtajame pūdyme. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą.2004 m. taip pat apie dirvos ruošimą. tokių kaip dirvos dirbimas. Intensyvios technologijos diegiamos tam. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. tręšimas. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. Tai ypač svarbu dabar. trąšos. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. sumažinant sąnaudas jos vienetui. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. kultūrinimas. techninių – ekonominių rodiklių visuma. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. o ankstyvųjų – didinami. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. kokias taikyti agrotechnikos priemones. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. veisles. Vegetatyvinis bulvių dauginimas. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. kad yra būtina. sodinimą. apsaugą nuo piktžolių. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. tiek kitose Europos šalyse. [13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. derlingos bei naudingos kultūros.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. tręšimą. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. auginimo. pesticidų.

magnis. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. pavyzdžiui. Antra vertus. esant per daug drėgmės. o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. Dėl šios priežasties. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi. [6] Kaitros metu. pakankamai maisto medžiagų. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos. kaliu. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. Azotas. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. stiebai ištįsta.6. o pavėsio nemėgsta. mažai mezga. molibdenas. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. 46psl. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. tai rastume. būna mažesnis derlius.6. Kaip ir kiti augalai.%.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. kurių dauguma yra dirvoje. kalcis. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu. labai ilgus daigus. nei išaugindamos mažą. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. vandens. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. varis. tačiau augalas juos sunkiau paima. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. oro ir tinkamos temperatūros. dėl to pailgėja jų vegetacija. apskaičiuotume. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4. Tai boras. Kuo augalas mažiau gauna kalio. O sausoje dirvoje. fosforo – 89. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. bulvėms pritrūksta oro. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu. kuriuose nėra chlorofilo. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. išaugindamos didelį derlių. gumbai nustoja augti. Nustatyta. joms trūksta šviesos. Tačiau bulvės. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. kalio – 413. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. lapai pageltonuota. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. Tuo tarpu kalis reikalingiausias. cinkas ir kt.min. kai užaugina lapus. Iki sudygimo vandens daug nereikia. šviesos. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų.6 kg. siera. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. . Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. bulvės jau išgarina daugiau vandens. [6] „Jeigu. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. remdamiesi 1 lentelės duomenimis. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . bulvienojams pradedant augti. norint išauginti didelį bulvių derlių. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti.Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. fosforu. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. kad tokiam derliui reikia: azoto – 193.

papurusios karpelės. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu. kad dirva būtų neakmenuota. 6.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. kas yra 40 nekompensuojama. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. Jei dirva perdžiūsta. ypatingai drėgnesnį pavasarį. kai temperatūra būna 16-18oC. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės. susidaro daugiau ūglių. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. žydėjimas sustoja. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo.[6. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta.2 g/cm3 ir 1. turi būti apie 11. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti . 3. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. Optimalus dirvos tankumas. Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais.3 – 1. pienių – ražiena skutama pakartotinai. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. [5. Kai bulvės auginamos po javų. jų vystymuisi reikia daug erdvės. ar joje gausu piktžolių. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC. Kultivuojant paskutinį karta. Kai humuso dirvoje trūksta. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. o geriausios sąlygos jiems dygti. Taip pat netinka smėlio dirva. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3. Praėjus savaitei. pradedama ražienų skutimu. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. [5. Auginant bulves reikėtų žinoti. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. jos paruošimas. Pavasarį. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. Mechanizuotai auginant bulves. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC. perariama. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. 5. ariamos plūgais su priešplūgiais. kad bulves lauke sodinti galima. [5. neįmirkusi dirva. 6. Dobilienos. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama. Tinkamiausia yra puri. nupjovus atolą. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. gumbai auga lėčiau. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. nesunki ir kuo lygesnė. esančias žievėje. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. ją būtina sausinti. Tuo remiantis galima daryti išvadą. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai. Jei dirva drėgna. 6psl. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Po šakniavaisių. kuriame formuojasi derlius. Tai yra todėl. dirva vėl kultivuojama. 4] Dirva. Kai temperatūra viršija 20oC.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. labai svarbu. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. Dirva pradedama ruošti rudenį. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų.

Atsparios vėžiui. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. kokybė. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). o joje sukaupia maisto medžiagų. bulvės. Pagrindiniai kriterijai. Bet vėlgi. Gumbai pailgi. priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą.“ [5. seradėlė. Žiedai raudonai violetiniai. sekliomis akutėmis. Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla. 13psl] Žukovskij rannij. kukurūzai. Maistinės paskirties. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. o geriau – suarti. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių.%viso žemės ploto. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. Galutinai paruoštą dirva. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų. 5. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. žieminiai javai. o iš ligų – bulvių vėžys. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. saulėgrąžos ir kiti augalai. kurie nenualina dirvą. vasarojus. tręšti mėšlu. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. švarią.ražienų ir velėnos. dobilai. [1. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. šakniavaisiai. [5] Ukama. tinkamai patręštoje. Pavasarinis arimas neišvengiamas. Taigi. O 33 %užima 25 bulvės. 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. nematodams. vasarojus. Svarbu. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. Taip pat. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. Svarbu. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui. ankštiniai augalai. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. kad neliktų grumstų. Gelsvi. [13] . gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. greit įšylanti. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. kad dirva būtų puri. patręštą. be to. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai. taisyklingos formos. yra derlingumas. prieš sodinimą naudinga suvagoti. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. [5] Sukultūrintoje dirvoje. pasirenkant veislę. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. Veislė jautri drėgmės trūkumui. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. Minkštimas gelsvas. rizoktoniozė ir kitos.

Žydi trumpai ir negausiai. Gumbai lygūs. Prastokai laikosi per žiemą. Labai derlinga. vidutinio gylio. stambiagumbė veislė. Lupena tvirta. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. minkštimas šviesiai geltonas. bulviniams nematodams. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant. . Derlinga. virusams. virusams. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi. Žiedai balti. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. gerai išsilaiko per žiemą. Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. vidutinio dydžio. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. Atsparios nematodams. su daugybe gilių akučių. tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. krakmolinga. mezga vaisius. [14] Nevskij. Labai gerai pakelia sausras. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo.3] Liepa. Auginant bulves sėklai. Atspari nematodams. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. kurios greičiau augalų įsisavinamos. Derlinga. Odelės spalva silpnai gelsva. ovalūs. Akutės bespalvės. akučių beveik nematyti. Vokė. Gumbo forma – ovaliai apvali.Izora.6. Gero skonio.13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. Žydi negausiai violetiniais žiedais. gana atsparūs marui. gumbai – fitoftorai. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. Kerai kompaktiški.2:1. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. gerai išsilaikožiemą. mėšlo ir durpių kompostai. Gerai laikosi žiemą. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). Reikia nuolat atnaujinti sėklą. Derlinga. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius.“ [4. o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai. juodajai kojetei. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis. Gumbai stamboki.2-1. Atspari vėžiui. Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. Sante. 1. fosforas (P) ir kalis (K). [5. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. kas yra neleistina. Nida. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams. Derlinga. Tinka auginti pašarui. Krakmolingos. Papildomai bulvės netręšiamos. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. sekliomis akutėmis. nematodams. gelsvi. ovalūs. Skanios. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. nematodams.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. Gumbai gelsvi. Mirta. Atspari vėžiui. Auga visose dirvose. lygi. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. perspektyvi perdirbimo pramonei. [5. Gumbai plokščiai apvalūs. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. Pjaustant netamsėja. atspari mechaniniams pažeidimams. Marui atsparesnė už kitas veisles. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. Atspari veislė vėžiui. Gumbai vidutinio stambumo. gerai išsilaiko per žiemą. 2. Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai. ovalūs. tinkantys auginti tvirtus palikuonis. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. 94psl. Skanios. gerai išsilaiko per žiemą. rauplėms.

naudinga sodinti daigintas bulves. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. . todėl svarbu jas sunaikinti. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites.iki to laiko. gumbai gali būti pjaustomi. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus. dirvos drėgmė ir temperatūra. susidaro grumstai. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios.13. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. vėdinti. boro ir mangano trąšas. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai. Kiek šių trąšų reikia. Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu. pasėlis būna lygus. Šlapių laukų dirbti negalima. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. jų derlingumas padidėja . sodinimas Pavasarį. Sunkiose. 16psl] bulvės sodinamos. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje.Be pagrindinių mineralinių trąšų. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6. [1. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. 4] Sėklos ruošimas.“ [1. [13] Piktžolių naikinimas. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. ruošiant sėklą. Piktžolės sumažina bulvių derlių.[1. kalcio ir sieros. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. pablogina gumbų kokybę. ligos. išklampojama. Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. tinkamai surūšiuoti. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. kai bulvienojai uždengia tarpueilius. kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui. 13. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. Piktžolės bulvių% piktžolių. tai įterpus jas. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. naudos nebus. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – . kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais. sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. [1] Lietuvoj. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų. išleidžia trumpus daigelius. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. bulvėms dar reikia magnio. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau.%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. sumažina augalų .

Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti. šašai. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. sustiprinama bulvių gumbų odelė. Jose ardelių kampas parenkamas toks. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. spragšio lervos. kėbulai tinkamai paruošti. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. [5] bulvės sužalojamos mažiau. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos. juodoji kojelė. akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. bakterijos. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. jos kasamos bulvių kasamosiomis. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. 2. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu. vežantis bulves prie sodinamųjų. pablogina jo kokybę. 3. Tai grybai. kai transporto priemonių. kad mažiau pažeistų gumbus. kai tarp jų yra truputis žemių. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. o gumbai visiškai subręsta.produktyvumą. Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. [6. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. mažinti mašinų judėjimo greitį. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. atskiriniu ir kombinuotu. bulviniai nematodai. amarai. Priemonės. Likęs derlius surenkamas. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. skirtos bulvienojų sunaikinimui. [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. šlapiasis bakterinis puvinys. virusai. Būtina išlyginti grindis. Jie papildomai yra defoliuojami. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha). lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus. Pravažiavus 15m 1. pakartotinai kasant. sustabdyti traktorių. kirmėlės ir vabzdžiai. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. derlių. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui. Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. tokios kaip maras. kuriomis transportuojamos bulvės.15 ilgumo juosta.5km/val greičiu.

„Žemdirbystė. 1974 17. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. 1988 2. mažiau suvartojama kuro. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. LŽI „Žemdirbystė. E. sągo. A. Internetas : http://www. Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. Jundulas. Valskytė. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. K. padidėja darbo našumas. mokslo darbai“ 61 tomas. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. O. Simonavičienė. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. mokslo darbai“ 68 tomas. 2001 8. A. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. A. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. Jonynas „Agronomo žinynas“. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. Šieno ir grūdų džiovinimas“. 1998 14. Linai“.“. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. Z. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo. 1979 5. mokslo darbai“ 62 tomas. Rainys „Bulvių auginimas“. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. A. pasodintų kiek galima anksčiau. Krikščikas.kemira-growhow. S. J.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. MTZ – 82L valdymas“. „Žemdirbystė. nei iš tokio pat ploto javų.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“. bulvių kruopas. K. J. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. bulvės. . 1997 7. G. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. MTZ – 80L. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“. J. Kitaip naudojami nuleidikliai. MTZ – 82. 1979 18. 1998 12. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0. 1995 6. J. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. Cukriniai runkeliai. 1985 4. 1988 19. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. 1999 16. J. [1] Literatūra 1. keptų bulvių pusfabrikačius. Gaminant spiritą iš bulvių. 1978 3. Eidžiūnas. Lietuvoje yra ūkių. 1997 15. 1997 11. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. 2001 9. 2002 10. Jėfimenka. jei joms be vėlyvųjų. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais.3 metro. kad jos anksčiau subręsta.

Supilkite sėklines bulves į dėžutes. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Tręšiant ir organinėmis. o kokybiška sėkla . Neformuokite vagų po medžiais. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. o nesudaigintas bulves . Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. kaip matome bulvės. darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip. ekonomine.: manganu (Mn). Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. ankstyvąsias bulves padaiginkite. Venkite šiaurės-pietų krypties. kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. Jei žemė lygi. Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės.Taigi. Atkreipkite dėmesį į tai. vėdinamą vietą. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. Geriausiai tinka kompleksinės. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. medicinine ir kt. maistine. šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Jei įmanoma. 11 11 21 su mikro elementų priedais. Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. pvz. . chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20. reikšmėmis. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²). cinku (Zn) ir kt.tik nuo 8 °C. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. ir mineralinėmis trąšomis. kai žemę išlyginate. pastatykite jas į šviesią. kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu. kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. Norėdami pagreitinti augimą. turi tikrai didelę reikšmę pašarine.gero derliaus garantas.

Tinkamesnės yra pintos. taip pat skutimui. Minkštimo spalva gelsva. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. 15-20 °C temperatūrai. Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. juodajai kojelei. Jei augalus itin puola kenkėjai. Gumbų forma ovali. Akutės seklios. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. rekomenduojama . kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. medinės dėžės arba pinti stelažai. Pasirūpinkite. žemes apkaupkite 3-4 kartus. marui. Derlių nuimkite esant sausam orui. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. kiekis 18 %. Jei kaupsite kauptuku. Paskirtis šviežiam vartojimui. nesilupti (patrinkite nykščiu).kokybei ir sandėliavimo savybėms. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. vėsioje. Sandėliuokite tamsioje. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą. PRESTO Branda labai ankstyva. Trąšas berkite šalia gumbo. pirminiam fasavimui. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. amarus. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. birželio 24 d. Sausų medž. rizoktonijai ir puviniams. Ūkininko P. tačiau nepažeiskite ūglių. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. V. Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. sudaužymams. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. Esant galimybėms. pradedant nuo Joninių. Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. jautresnė rauplėms. atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta.

Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. juodajai kojelei. Ūkininko P. SATINA Branda vėlyva. kiekis 18%. fasavimui. rizoktonijai. Sausų medž. skutimui. marui. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. ypač atsparios sausrai. jautresnė marui. Žiemojimas ilgas (8 mėn. Minkštimo spalva gelsva. Minkštimo spalva gelsva. Sausų medž. Paskirtis skirta šviežiam vartojimui. Akutės vidutinio gylio. nejuoduoja.padaiginti. fasavimui. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Virimo savybės išvirus apkrenta. gavusios šilumos greitai dygsta. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. kiekis 19. VINETA Branda ankstyva. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta. nejuoduoja. sudaužymams. Minkštimo spalva geltona. rauplėms. prieš sodinant patariama padaiginti. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. juodajai kojelei. fasavimui. V.5 %.) ramybės periodas. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Akutės vidutinio gylio. Gumbų forma apvaliai ovali. . ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. Akutės seklios. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. kiekis 24 %. Sausų medž. puviniams. Gumbų forma apvaliai ovali. jautresnė rizoktonijai. skutimui. Gumbų forma ovali. rauplėms. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. V. Ūkininko P.

sandėliuoti.rauplėms. Stebimas augalų dygimas. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos. tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną.augalo pasas yra pagrindinis dokumentas. sudaužymams. pasirūpinti. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . E2 ir E3 klasių etiketė yra balta. Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti. kad iki sodinimo jos neperšaltų. Elitinės kategorijos E1. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . 25 kg. Etiketė . Šios etiketės . ypač pakenčia sausrą. Veislės savybės. Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai. kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių. Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus.y. pirkėjams pageidaujant. nereikalauja daug žmogaus rankų darbo. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę. kasmet tiriamos įvairios naujos veislės. kuriuos patogu transportuoti.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. kaip ir privaloma. Ūkininko P. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. o mažiausi . rizoktonijai. arba.neiškristi per 35 milimetrų akį. V. t. visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg. rizoktonijai. Tad labai džiaugtumėmės.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą. ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės. marui. be to. stiebų vystymasis. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė . pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. yra tikimybė.mėlyna. auginant skirtingose aplinkos sąlygose.35-55 mm. didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį.galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 . į vienos tonos (1000 kg) didmaišius.augalo pasu. gumbų formavimasis. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . A ir B klasių . atsparumas rauplėms. nesušlaptų ir nesukaistų. puviniams.

derlinga. Ši veislė jautresnė Sencor‘ui. Vidutinis krakmolo kiekis .5 %. juodajai kojelei . Labai ankstyva . kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. sekliomis akutėmis.V.vidutinis. Vidutinis sausų medžiagų kiekis .Olandija.Ro1.vidutinis. marui .2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Išvirus nejuoduoja. maistinės paskirties bulvių veislė. jautresnė marui ir rauplėms.gausus. rizoktonijai .~15 %.vidutinis.~18.vidutinis. rauplėms . Bulvių derlius . todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau. Gumbai brandinami vienodo dydžio. apvaliai ovalūs. Atsparumas: nematodams . užauga stambūs. Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams. Saviniknas .4. šviesiai gelsvu minkštimu. sausajam puviniui. Ilgas žiemojimo laikas. BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 .HZPC Holland B.

Ypač atspari rauplėms. Labai ankstyva .~19 %. Skanios.labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis .Ro1 . nežymiomis akutėmis. Y virusui . Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. sekliomis akutėmis.Vokietija. Tinkamos daiginti. derlinga. juodajai kojelei. lygia luobele.labai gausus. Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja.Ro4. Minkštimas geltonas. lapų susisukimo virusui. išvirus nesubyra. rizoktonijai . balkšvai gelsva. Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams.gausus.Saka Pflanzenzucht GbR. lygia luobele. maistinės paskirties bulvių veislė. Vidutinis krakmolo kiekis . Atsparumas: nematodams . Ankstyva . bulvinių nematodų Ro1 prototipui.didelis. . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Gumbai ovalūs. maistinės paskirties bulvių veislė. puviniams.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Bulvių derlius . Savininkas . Vidutinis krakmolo kiekis . tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė.nepajuoduoja. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms.~12 %. palaikius ilgiau išvirtas . Žydi baltais žiedais. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose.Ro1. kiek jautresnė antram augimui. ypač atspari ligoms. geltona.labai didelis. juodajai kojelei . Savininkas .~13 %. rizoktonijai.labai didelis.~19 %. Prieš sodinant patariama padaiginti. Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas. Gumbai ovalūs. gumbų marui. Labai gerai išsilaiko per žiemą. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . tačiau imli Y virusui. Nebijo sausros.Kilmės šalis . po keru susiformuoja vidutinio dydžio. Atsparumas: nematodams . Minkštimas geltonos spalvos. tačiau neatsparios marui. Bulvių derlius . juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams. Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose.Vokietija. ilgas ramybės periodas. gumbų puviniams . mechaniniams sudaužymams. Skirtos tiesioginiam vartojimui.

Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas. Gumbai apvaliai ovalūs. Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių. BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis .labai gausus.labai didelis.Vokietija. rizoktonijai.~12 %. Jautresnės juodajai kojelei.Saka Pflanzenzucht GbR. Bulvių derlius .vidutinis. Atsparumas: nematodams . gumbų puviniams . maistinės paskirties bulvių veislė.didelis. antriniam gumbų formavimuisi.~19 %.didelis.didelis. vidutinio gilumo akutėmis. po keru visi vienodo dydžio. pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos. Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos. Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. rizoktonijai . Y virusui .didelis. juodajai kojelei .Y virusui . Minkštimas gelsvos spalvos. Žydi baltai ir gausiai. pakenčia sausrą. Išvirtos nesubyra. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose . labai derlinga. BULVĖS VINETA .didelis. juodajai kojelei . gumbų puviniams . ypač rauplėms. Vidutinis krakmolo kiekis . Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Savininkas . Vidutinio ankstyvumo . Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui. gelsva lygia luobele. nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti. rizoktonijai . Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams.Ro1. puikiomis pakavimo savybėmis.vidutinis. pasižyminčios gera kokybe. puviniams.

gumbų puviniams . Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. ankstyvos – per 60 – 70. BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai. vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo.Vokietija. Jos auginamos visur. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo. ypač atsparios sausrai. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių. vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130. Tinkamos daiginti. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Bulvių derlius . Ankstyva . Fitoftorozei . Atsparumas: nematodams .~22 . Nepakenčia azoto pertekliaus. Vidutinis krakmolo kieki s .gausus.24 %. atsparūs mechaniniams pažeidimams. ilgas ramybės periodas. juodajai kojelei .Ro1. vėlyvas ir labai vėlyvas.didelis. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. bulviniams nematodams Ro1. Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos.Europlant Pflanzenzucht GmbH. Geros prekinės išvaizdos. Geros sandėliavimo savybės. Augalai atsparūs vėžiui.1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Rūšiai.~16 %. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. Puikaus skonio. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. juodajai kojelei. stambūs. Savininkas . vidutinio vėlyvumo. maistinės paskirties bulvių veislė. vidutinio ankstyvumo. kur tik gali augti. Gumbai apvaliai ovalūs. neimlios ligoms ir kenkėjams. Ši gentis turi apie 200 rūšių. šiukštesne odele. Gerai laikosi žiemą.didelis.virš vidutinio atsparumo. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės. .labai didelis. Išvirus nežymiai subyra. vidutinio gilumo akutėmis. Y virusui . Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. vidutinės – per 90 – 110. vidutines ir vėlyvąsias.

keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. Stolonai greitai auga. apšvietimo. aštriu arba buku galu. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. Selekcininkai. Žiedynas. Vėliau. bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. Jie būna plunksniški. Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. kurių stiebų nedaug. Bulvių šaknys kuokštinės. vainikėlio. Demissum. šaknų. Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. Apatitė stibo dalis tuščia. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. dalis įsiterpia iki 70 cm. žiedai ir vaisiai nukrinta. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). sėklų ir gumbų. stiebui paūgėjus. Šaknys. Yra veislių. S. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods. Bulvių stiebai šakojasi. augimo sąlygų. Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. Žiedas sudarytas iš taurelės. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. Kuo ilgesni stolonai. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. neporiniai. Curtilobum. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. stolonų. S. karpyti. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. Apskritai. augalui senstant. lapų žiedynų. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai. prisitvirtinę prie lapkočio. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. Stiebai. iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. Jie šakojasi. bet jie stambūs. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. kokybės ir kitų faktorių. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. Rybinii. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. pasitaiko ir apvalių. yra prielapiai. dirvoje esančių maisto medžiagų. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. Molinae) rūšių bulves. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. sėklos stambumo. Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. norėdami sukurti naujas veisles. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. vaisių. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. Ant stiebo. tuo mažesni išauga gumbai. Jie dar vadinami stiebagumbiais. apvalūs ir ovalūs. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. o augalas viasai nežydi. 40 – 150 cm aukščio. vadinamos stolonais. S. Lapai. Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. . Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. Dažnai žiediniai pumpurai .Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. bulvės augalas sudarytas iš stiebų. S. drėgmės. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. Vienų veislių stolonai ilgesni. Pagrindinė stiebų spalva žalia. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. kur išaugę lapai. Stolonai. kuokelių ir piestelės.Bulvių stiebai žoliniaim. kitų – trumpesni.

išblukusi. Uogoje du lizdai. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. kartais net iškilusios. Piestelę sudaro purka. kurių minkštimas geltonos spalvos. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. violetiškai mėlyni arba mėlyni. Tai žiotelės – žievlęšiukai. jos esti nevaisingos. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. Minkštimas būna baltas. Gumbo galas. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. tamsiai rausva. Vaisius. kuria jis auga gilyn. yra daugiau azoto. ovali. darosi neryški. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. kurių gumbai spalvoti. kartais šeši taurėlapiai. Gumbo forma būna įvairi – apvali. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. dažniausiai plonesnis – viršūne. Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos.Taurelė žalia. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. bet nevienodais atstumais. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. gilios. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. liemenėklis ir mezginė. kartais pailga. bulvės gumbas. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. vidutinis arba trumpas. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. Jie būna balti arba spalvoti. šviesiai mėlyna. šviesiai rausva. baltymųir karotino (provitamino A). Ją sudaro penki. o jeigu ir sudaro. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. Sėklos smulkios. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. gelsvos. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. Bulvių gumbuose. Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. tamsiai mėlyna ir net marga. vadinamas storgaliu. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. Akutes gaubia antakėlis. suberino kiekio lupenoje. Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. Vainikėlį sudaro penki. raudona. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. Be žiotelių. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. Kuokeliai penki. iš kurio išsiskiria piestelė. storgalyje – rečiau. viršūnėje jų esti tankiau. rožinė. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. bulvės vaisius – uoga. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. rausvas ir mėlynas. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. gemalas sulinkęs. kartais šeši suaugę vainiklapiai. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi. augalai. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. pailga. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. vidutinio gilumo ir negilios.5 karto ilgesnis už skersinį. Taip pat viršutinėje. vadinamų akutėmis. Daugumos veislių. geltonas. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. Ji apvali. . apatinėje. įgaubtoje – mažiau. o kitas galas. kuriuose yra iki 150 sėklų.

Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. fosforo. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. pašarines universalias ir sėklines. 1% ląstelienos. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. o ankstyvosios – tik 12 – 16%. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. popieriaus. padidėja darbo našumas. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. gliukono rugščiai) sudaryti. Vartotojams patinka tos buvės. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. išsilaikymo ir kitų veiksnių. angliavandenių ( krakmolo ). Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. filmų juostoms gaminti. geriausiems lakams. degtukų gamybai. ploni. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. kalcio. Gaminant spiritą iš bulvių. Pašarui vartojamos tik mažosios. Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . ilgai negendančios maisto medžiagos. spalvotus. angliavandeniai yra pigios. riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. Be to. plastmasiniams gaminiams. iki 2% baltymų. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Bulvinis maistas gerai virškinamas. be chlorofilo. ribozei. augimo sąlygų. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. baltymų. kurios išvirtos nepajuoduoja. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės. blyškūs. truputis cukraus. negu vėlyvųjų. mineralinių medžiagų : kalio. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. cukrus ir kiti. Krakmolas naudojamas maisto. pramonines. kurios turi daug krakmolo. magnio. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. maistas būna įvairus ir nenusibosta. geležies. nestandartinės bulvės.16% ir daugiau krakmolo. o jų minkštimas sukrinta. dirbtiniam šilkui. Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. chyloro. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. Baltymai. storus daigus. tai priklausoveislės. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. jam žuvus – dygsta kitas. 0. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. todėl jie greičiau irdygsta. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau. Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. o pastaruosius kaitaliojant. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. sieros ir kitų. 1969 m.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę.15% riebalų. tekstilės. o ankstyvosios – tik 12 . priskiriamas prie dietinio. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. mažiau suvartojama kuro. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis.

taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C.pusiausvyra. Kai organizme jų pritrūksta. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). kurios būtinos medžiagų apykaitai. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 . Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. Joms gydyti reikalingi inhibitoria. smarkiai pakinta fermentų veikla. Juose labai daug amino rūgščių. Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. Bulvių baltymai labai geros kokybės. 500 g bulvių. o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis. būtino regėjimui. kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A. Bulvėse yra ir karotino. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. ligoniui reikia dirbtinių peparatų. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10.

Gumbai gelsvi. bulvės gerai laikosi žiemą. gelsvos spalvos. atspari fitoftorai. žydi gausiai ir ilgai. tai ir neauginkime jų. Krakmolingumas 16—8%. Gumbai ovalūs. gerai laikosi žiemą. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. vidutinio vėlyvumo – vėlyva. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. ‘Olev‘. Veislės ramybės periodas ilgas. Krakmolingumas didelis – 21 proc. Keras išskleistas. gerai suverda. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. Gumbai stambūs. o tai mažina derlių. Lupena tvirta. Tai seniausia veislė Lietuvoje. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga. aukšti. sekliomis akutėmis. pabaigoje. ‘Vilija‘ . kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . fitoftorai. mes negalime auginti bulvių. stiebai aukšti. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli.mažinkime plota. apskritai ovalūs. nematodams. Žiedai balti. prisimindami tik senolių patyrimą. Skonis vidutinis. kur jos dera ir tiek. bulvės skanios. atspari mechaniniams pažeidimams. Neturime tinkamų dirvų bulvėms. ypač virusinėmis. maistinės paskirties. ‘Aistės‘ . Krakmolo kiekis –16-19 proc. Nebijo drėgmės pertekliaus. ir derlingumas sumažėja. bei ir ekonominės naudos. Tačiau. Pakenčia sausras. Žiedai melsvai violetiniai. plokščiai apvalūs. todėl tenka laužyti daigus. Mokslas ir patirtis rodo. Auga gerai visose dirvose. atsparūs daužymui. Ramybės periodas trumpas.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. sekliomis akutėmis. stiebai šakoti. šviesiai raudoni. Ligoms atspari . juo labiau.Veislė vėlyva. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. sekliomis akutėmis. gaus ne tik didelius derlius. jog bulves reikia auginti tik ten.SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. minkštimas baltas.. bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. Veislė vėlyva. Veislė atspari bulvių vėžiui.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. krakmolingumas – 18 proc. virusinėms ligoms. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių. o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Kerai statūs. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. išvirtos nejuoduoja. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. puviniui. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. . ovalus.

kuriame formuojasi derlius. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. Žydi ilgai. apvalūs. bet ir apsunkina derliaus dorojimą. m. Žiemą laikosi vidutiniškai. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. jos seklios. lupena šiurkšti. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Bulvienojai stambūs. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Žiedai balti. aukšti. Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Jei bulvės auginamos po javų. bulvės baltos. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. akutės seklios. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla.Veislė vėlyva. Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. Kerai statūs. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. kur arti gruntinis vanduo. pakankamai drėgmės. reti. Tinka pramoniniam perdirbimui. Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. 'Temp'. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. minkštimas kreminis. Auga visose dirvose. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. Gumbai baltai gelsvi. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. mažai šakoti. Lupena šiurkšti. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. bet ne bulvių sėjai. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. greičiausiai pradžiūs-ta. su priešsėliais. Tinka mechanizuotai skusti. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. bulvės gerai suverda. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. dirvą reikia kuo giliau suarti. Fitoftorai neatspari. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. daug greičiau pradeda dygti piktžolės.). Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). stiprus. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. Skonis geras. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. sandėliuose negreit sudygsta. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. Jos mėgsta nesunkią. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. ryškiomis briaunomis. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai.vidutiniškai. Jei yra varpučio. plintančių šaknų atžalomis. Pakankamai gerai auga visose dirvose. truputį suploti. Žiemą gumbai laikosi gerai. ovalios. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. akučių nedaug. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Stiebai mažai šakoti. Manoma. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. purią. stambūs. Lapų negausu. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. Krakmolingumas 15—19%.

0-1. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. Pavasarį bulves sėklai.5 cm. gumbų. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. karbamidas. salietra. o jei per daug retas. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. oro sąlygų. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių. o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst. Amoniakinis vanduo derlingumą. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). ar pavasarį. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. taip pat didina. tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. sėklos reikia 20-30% daugiau. vidutiniai (51-80 g). Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. Tai labai svarbu. pagal oro sąlygas. prižiūrėti. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. Tačiau. SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta.. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens. kerų. reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. barstomos anksti pavasarį. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. Dėl to nukenčia derlius. Sodinant vidutinio stambumo gumbus. dirvos. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. suardoma sunkesnių dirvų struktūra. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. m. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. Tinkamiausios — amonio sulfatas. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. kai 1 ha būna 50-55 tūkst. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus. didžiausiasderlius gaunamas. veislių savybių. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti.). Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. Gumbai su nesveikais. SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. auginimo agrotechnikos. norma —90—120 kg/ha v. pavasarį vežant mėšlą traktoriais. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. m. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. todėl geriau tręšti iš rudens. didesnės įtakos bulvių derliui neturi.

Sodinant vėlai. per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje. gumbus reikia įterpti giliau. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. sodinimo laiko. gelstantys nuo apačios. šaknys smulkios. bulvienojai trumpi. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis. deda kiaušinėlius. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai.bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. kai blogos oro. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. visas bulves reikia pasodinti greitai.kaip 20-22 cm tarpas. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas . Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. . SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. gumbai smulkūs ir negausūs. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. vielomis apipuvusios.cistomis virtusios patelės. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. bulvių priežiūros būdo. nes bulvės blogiau dygsta. agurkiniai. o smulkias sekliau. kurių gausu dirvoje. po to vėlyvesnės veislės. kad užtektų drėgmės. šilumos bei maitinimo sąlygos. skirtos vartoti anksti.tai karantininis bulvių kenkėjas. Jeigu sausa ir šilta. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius. Labiausiai paplitę šunobeliniai. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. žiedus. Jei sodinama anksti.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. smulkūs. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. o sunkesnėse – sekliau). Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. Pradėjus bulviasodį. nes jų gumbai subręsta gana anksti. pasėlis išretėja. bulvės sodinamos sekliau. Amarai . Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. iš kurių išsirita lervos. Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. Stambias bulves geriau sodinti giliau. Sunkesnes.Sodinant reikia žiūrėti. Žiemoja vabalai dirvoje. pradėjus dygli bulvėms. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. Čia jie poruojasi. Vasarą. vabalai pradeda misti bulvių lapais. stiebus. suėda lapkočius ir net stiebus. augalai auga lėtai. Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus. o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . sėklos stambumo ir kitų sąlygų. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga.

kapuose. Bulvių kaupams reikia parinkti . Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip. Akėjant suardomos vagų viršūnės. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai.. tai sunkesnėse. silpniau auga ir vystosi. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves. ypač lietingais metais. suformuojant aukštesnes vagas.rugsėjo trečią dekadą. santykinis drėgnumas – 80-85%. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. mažėja bulvių derlius.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. Pažeisti lapai susisuka. Reikia išvalyti ne tik patalpą. vėlyvąsias veisles. amarai yra virusinių ligų platintojai. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Amarai čiulpia augalų sultis. tenka kaupti du. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru.5 m aruodus. daigų liekanose. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio. neperšaltų rūsio sienos. ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose. tranšėjose ar duobėse. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios. rūsiuose. Daigai būna netiesūs. kad bulvės rūsiyje būtų sausos. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. o kartais ir tris kartus. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. jas labiau puola ligos. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. labiau pažeidžiami gumbai. užauga daugiau piktžolių. Tada baigiamos formuoti vagos. Dažniausiai bulves reikia kauptikartus. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija. susiraukšlėja. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais. gelsta. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. Šlapių laukų dirbti negalima. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. Kaupiant vėliau. žemėje ir kitose atliekose. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. gerai vėdinamos. susidaro grumstai. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos. nes dirva suspaudžiama. nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. išklampojami laukai.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). bet ir ventiliacijos kanalus. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. Svarbu. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. Svarbu. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo.

Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. po to šiaudais.aukštesnes ir sausesnes dirvas. Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. Pripylus apie 1. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį. ant viršaus uždedama šiaudų. Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1. Supylus bulves į kaupą. kad. Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. Kaupo viršus uždengiamas storiau.5 m žemių sluoksnis. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha.5 m bulvių. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio.5-2 m. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais. Ant viršaus užpilama maždaug 0. Kaupus reikėtų daryti pailgus. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. Norint.5 m ilgesni už patį kaupą. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas. esant žemai aplinkos temperatūrai. Atšalus orui iki –15oC. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. o aukštis apie 1 m. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus. Labai gerai. kad pro juos nebyrėtų bulvės. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. jei neturime sandėlių ar rūsių. o pavasarį labai neįšildytų saulė. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet. Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . jie uždengiami mėšlu. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo.

medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens). . prieš sodinimą arba sodinimo metu.2 l/ha (žydėjimo metu). Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą.5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha). defolianto 1 l/ha. Ferticare 14-11-25 arba Folicare .2 l/ha. 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti. norma 1.2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K . norma 25-50 l/ha. Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az . **** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą.5%) galima naudoti Humistar. Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus. ***** Reglone Super. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%. Esant mažam humusingumui (<2.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful