P. 1
Bulvių veislės

Bulvių veislės

|Views: 9,479|Likes:

More info:

Published by: Renata Bužinskaitė on Jan 19, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/25/2012

pdf

text

original

Bulvių veislės Solist – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė, net 8–10 parų ankstyvesnė už kitas pirmosios

ankstyvumo grupės veisles. Gražios prekinės išvaizdos, forma ovali, gelsvos spalvos. Minkštimas šviesiai geltonas, vidutinio suvirimo, gero skonio. Tinka vartoti vasarą ir rudenį. Atsparios ligoms, sandėlyje laikosi gerai. Krakmolingumas 11–14 procentų. Akapella – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai geros prekinės išvaizdos: ovalūs, vienodo dydžio, sekliomis akutėmis. Gumbo minkštimas šviesiai gelsvas, suverda vidutini�kai, labai gero skonio (8–9 balai). Išvirtos bulvės nejuoduoja. Šias savybes išlaiko ištisus metus. Gerai laikosi sandėlyje, atsparios ligoms. Šios veislės bulvės krakmolingos (13–16 proc.). Sausųjų medžiagų sukaupia 23 proc. – tai nėra būdinga labai ankstyvoms bulvių veislėms. Karatop – vokiška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, šviesiai rusvos spalvos. Minkštimas šviesiai gelsvas, išvirtos kietokos, gero skonio (7–8 balai). Šias savybes išlaiko iki žiemos. Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 11–15 procentų. Venta – lietuviška, labai ankstyva maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, akutės vidutinio gylio, luobelė ir minkštimas šviesiai gelsvos spalvos, labai gero skonio. Verdant nesukrenta. Žiemą laikosi gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas iki 16 procentų. Beluga – vokiška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai labai gražios pailgos formos, gelsvos spalvos. Akučių mažai ir jos seklios, todėl prekinė išvaizda gera. Minkštimas šviesiai gelsvas, vidutinio suvirimo, skonis geras (7–9 balai). Sandėlyje laikosi labai gerai, atsparios ligoms. Krakmolingumas 10–18 procentų. Goda – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai vidutinio dydžio, ovaliai apvalūs, akutės seklios. Luobelė lygi, gelsva. Minkštimas – geltonas, išvirtos netamsėja ir nekeičia spalvos. Skonis geras (8 balai). Labai gerai laikosi žiemą, atspari sausroms. Krakmolingumas 16–17 procentų. Vokė – lietuviška, ankstyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvi, ovalo formos, sekliomis akutėmis. Minkštimas šviesiai geltonas. Bulvės skanios, gerai suverda, bet nesukrenta, nejuoduoja. Gerai laikosi žiemą, veislė gana atspari ligoms. Gerai pakelia drėgmės perteklių ir trūkumą. Krakmolingumas 16–17 proc. ir didesnis. Pirol – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvaliai ovalūs, vidutinio dydžio, rusvos spalvos, sekliomis akutėmis. Minkštimas gelsvas, suverda vidutiniškai arba minkštai. Labai gero skonio ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (23–27 proc.), todėl tinka sausiems produktams ir traškučiams gaminti. Ramybės periodas ilgas, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 15–19 procentų. Meridian – vokiška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios pailgos formos, šviesiai gelsvi, akutės didelės, bet seklios. Minkštimas gelsvas, išvirtos bulvės netamsėja. Bulvės gero skonio, suverda vidutiniškai. Gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 13–14 procentų. Mirta – lietuviška, vidutinio ankstyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai plačiai apvalūs, sekliomis akutėmis, gelsvos spalvos, atsparūs sutrenkimui. Minkštimas žalsvai gelsvas, pjaustant

netamsėja. Bulvės labai skanios, verdant sukrenta. Gerai laikosi žiemą. Labai gerai pakelia sausras. Krakmolingumas 15–18 procentų. Fasan – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai rusvos spalvos, apvaliai ovalūs, vidutinio stambumo. Minkštimas gelsvas, nuo vidutinio iki minkšto suvirimo. Labai gero skonio (8–9 balai) ištisus metus. Gumbuose sukaupia daug sausųjų medžiagų (24–26 proc.), todėl tinka traškučiams ir krakmolui gaminti. Atsparios ligoms, gerai išsilaiko sandėliuose. Krakmolingumas 16–19 procentų. Sonate – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai apvalūs, gelsvos spalvos, nuo vidutinio dydžio iki didelių. Akutės seklios. Minkštimas geltonas, gero skonio. Sandėliuose išsilaiko labai gerai. Krakmolingumas apie 18 procentų. Apart – vokiška, vidutinio vėlyvumo maistinių bulvių veislė. Gumbai gražios prekinės išvaizdos, gelsvos spalvos, ovalūs. Minkštimas gelsvas. Labai gero skonio ištisus metus. Tai viena iš skaniausių bulvių veislių. Atsparios ligoms, gerai laikosi sandėliuose. Krakmolingumas 14–16 procentų. Aistės – lietuviška, vėlyvoji maistinių bulvių veislė. Gumbai gelsvos spalvos, stambūs, plokščiai apvalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas baltas, gero skonio. Suverda gerai, nejuoduoja. Nebijo sutrenkimo ir gerai laikosi žiemą. Krakmolingumas 16–18 procentų. Bulvės Материалы по истории земледелия СССР, Москва, 1956. Kultūrinių bulvių tėvynė yra Pietų Amerika. Andų šalių gyventojai nuo neatmenamų laikų augina šią kultūrą. XVI a. viduryje ispanai šią kultūrą atvežė į Europą. Iš Ispanijos bulvės pateko įpopiežiaus rūmus, o 1587 m. – iš Italijos į Belgiją, o iš ten – į Austriją 1588 m. Į Angliją nepriklausomai nuo Ispanijos bulvės pateko apie 1590 m. Po to bulvės į abi šalis buvo įvežtos pakartotinai. Į Prancūziją bulvės pateko į Prancūziją iki 1600 m. 1603 m. Ruane buvo išleista knyga apie žemdirbystę, ir nedidelis skyrelis buvo paskirtas bulvėms. Švedijoje jau XVII a. viduryje bulvės buvo žinomos kaip botanikos sodų augalas. Tačiau tik apie 1820 m. bulvės čia tapo šiek tiek svarbia kultūra. Apie 1780 m. Prancūzijos vyriausybė ėmėsi priemonių bulvių pozicijoms stiprinti. Į Vengriją bulves iš Vokietijos įvežė studentai apie 1654 m. Švedijoje dėl bulvių buvo priimtas vyriausybės potvarkis 1725 m. Antrojoje XVIII a. pusėje bulvės tapo pakankamai svarbia kultūra Lenkijoje, nors magnatų soduose bulvės jau augo apie 1670 m. 1697 m. bulves pardavimui pradėjo auginti Varšuvos daržininkas Laba. Vokietijos valstybėse bulvės pasirodė skirtingu laiku. 1587 m. Vroclave bulves augino „beveik kiekvienas vaistininkas“. 1602 m. bulvės buvo paminėtos namų ūkio žinyne, išleistame Vitenberge. Bulvės augo soduose kaip labai retas augalas. Manoma, kad bulvėms išplisti padėjo 30-ties metų karas. Bohemijoje tarnavęs Nyderlandų kariškis atvežė bulves į Bohemiją ir propagavo jas. 1647 m. bulvės pasirodė Saksonijoje, bet iki 1694 m. ten apie jas beveik niekas nebuvo girdėjęs. 1720 m. bulvės per Pfalcą pasiekė Prūsiją. 1588 m. bulvės paminėtos Niurnberge. Kitose vokiškose žemėse bulvės įsitvirtino tiktai XVIII a. Petro I amžininkas Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas dovanodavo žemes su sąlyga, kad jose bus auginamos bulvės „vargingiems ir ligoniams“.

Brandenburge bulvės išplito apie 1726 m., Magdeburge – 1739 m., Pomeranijoje bulvės prievartos būdu buvo užveistos apie 1750 m. Prūsijoje po 1745 m. bado Frydricho II įsakymu bulvės buvo dalinamos kaimo bendruomenėms. 1756 m. Frydrichas siuntė dragūnus prižiūrėti, kad valstiečiai tikrai sodintų bulves. Laikoma, kad į Vokietija bulvės atkeliavo iš Olandijos. Galima nurodyti dvi priežastis, dėl ko bulvės lėtai skynėsi kelią į Europos daržus ir laukus. Pirmoji priežastis buvo žemos ūkinės ir skonio savybės tų veislių, kurios buvo atvežtos į Europą. Septynmečio karo metu Prūsijoje buvę rusų kariškiai tvirtino, kad nuo bulvių sutrinka žarnyno darbas. Buvo pažymima, kad bulvės yra kartokos. Tai atsitikdavo nuo nuodingos medžiagos solanino. Solanino kiekis gali padidėti dėl agrotechnikos netobulumo: negiliai pasodintos bulvės, menkai apkauptos, perkaitusios saulėje. Kita priežastis – bulvėms reikia derlingos ir drenuotos žemės. Kultūrines bulves Šiaurės Amerikos žemyne išplatino europiečiai. 1765 m. Senato sprendimu bulvės buvo įvestos Rusijos imperijoje. 1764 m. bulvės pasirodė Kijevo miestiečių daržuose. Čia jos galėjo patekti iš Austrijos, Čekijos, Vengrijos per dabartinės Ukrainos žemes, kurios tada priklausė Lenkijai. Galimas daiktas, į Rusiją bulves vežė bajorai, kurie buvo siunčiami mokytis į Europą. Tuo metu bulvės jau buvo auginamos Rygos apylinkėse.

kurias paveikia lietaus erozija. Panašiai pažaliavusių gumbų būna ir fitoftoros sunaikintuose plotuose. . Sunkesnes dirvas reikia dirbti pamažu keičiant įdirbio gylį. svarbu sudaryti tinkamas augimo sąlygas.nuostolis Parinkus dirvas. gumbai.Pažaliavę gumbai . svarbu neišversti šlapios žemės. Prieš bulviasodį verta įvertinti auginamą veislę pagal gumbų skaičių kere ir kompaktiškumą. dygimo spartą ir sodinimo gylį. Į purią dirvą Apie prekinių bulvių kokybę ir standartų neatitinkančius gumbų nuostolius dėl pažaliavimo reikia pagalvoti jau pavasarį.dirva. o ant jų formuojasi smulkūs ir deformuoti gumbai. Pažaliavę gumbai netinka nei maistui. kad nepakistų dirvos struktūra. nei pašarui. formuojasi dideli kerai. stolonai šakojasi. bet paprastai jos būna per stambios. Kai pasiekiama kero biologinio derliaus riba ir pašalinami bulvienojai. Auginant derlingų veislių bulves gerai įtręštose ir išpurentose dirvose vagotu paviršiumi. Tai geriausia atlikti. Jiems plečiantis. Tačiau svarbiausia . kad nepablogėtų bulvių dygimo ir augimo sąlygos. Supuolusioje dirvoje bulvių šaknys silpnai vystosi. netekę pavėsio. kur atidengti gumbai pažaliuoja dėl neteisingai suformuotų vagų. vasaros pabaigoje vagų keteroje atsidengia viršutiniai kero gumbai. perdirbimui. kai dirbama žemė byra ir važinėjant ji nesuslegiama. kurią reikia giliai purenti. ypač sparčiai žaliuoja. kritulių kiekį regione ir lauko nuolydžius. kai dirvos ariamasis sluoksnis jau pradžiuvęs. Pirmiausia dirva turi išlikti kuo ilgiau puri. Sėklai pažaliavusios bulvės tiktų.

Sukaupta šiluma lėčiau išspinduliuojama.pirmoji būtina sąlyga norint gauti gausų bulvių derlių. jų augimo zonose dirva mažiau sutankėja. sparčiau įšyla. bulvės greičiau ir vienodžiau sudygsta. &lsquo. gumbų pažaliavimo ir prekinio derliaus išeigos problemą. Gera sėkla .kaip pomidorai.dirvožemyje ir agrotechnikoje. į Lietuvos bulvių laukus perkėlę patikimą ir našią Vakarų Europos techniką bei olandų technologijas. Atrinktų sodinti bulvių daigeliai turėtų būti ne ilgesni kaip 1.Gilroj&lsquo. Lemia ir humusas Būtume neteisūs teigdami. sėklos nėra tinkamos daiginti ir vartoti namuose. Tačiau bulvių. Ant jų išpurškiami dirviniai herbicidai ir bulvės paliekamos augti. humuso. bet ūkininkui. rotoriniais kultivatoriais ar kitais gilaus dirbimo agregatais dirva supurenama iki 25 cm gylio.5 cm. humuso.ne tik viena pagrindinių dirvožemio derlingumo sąlygų.Tradiciniais kultivatoriais dirva supurenama iki 15 cm gylio. kad Lietuvos bulvių pasėliuose suformuotos didesnio skerspjūvio vagos po gausesnio lietaus dėl humuso stygiaus pažeidžiamos.5 proc. Tai esminiai bulvių auginimo taikant olandų technologiją kriterijai. 75 cm pločio tarpueiliais suformuojamos didesnio skerspjūvio trapecinės vagos. Galima ne tik sodinti Jau yra bulvių veislių (&lsquo. mažiau svyruoja temperatūra. išspręsime derlingumo. Humusas gerina dirvožemio struktūrą. sojos ir kiti ankštiniai. tokių kaip kviečiai. Tokio pločio tarpueiliams pritaikytos Vakarų Europos mašinos. kurios vienas kitas mašinų komplektas jau dirba ir Lietuvos bulvių laukuose. Taigi augindami bulves nepamirškime. Svarbu per sausras jas laistyti ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Dirvoje palaikomas geresnis drėgmės ir oro režimas. mėgsta ne tik minkštai atsigulti. bet sėjamos sėklomis . kurios ne gumbais sodinamos. Naudojant Grime technologiją. avižos. &lsquo. Taigi kokių pagrindinių taisykliųbulvių sodintojams reikėtų laikytis? Smulkiausių nesodinkite Rudenį rūšiuotų bulvių kaupuose pirmiausia reikia atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. kad.5-2. Tokiuose dirvožemiuose derlius labai priklauso nuo dirvos drėgmės. nes jose yra nuodingų medžiagų (solanino ir fazino). greičiau pradžiūsta. taip pat žirniai. akumuliuodamos daugiau saulės energijos. Tada bulvių gumbai kompaktiškame kere turi storesnį purios dirvos apklotą ir daugiau erdvės normaliai vystytis. Patirtis ir tyrimų duomenys rodo. investuoti į jas verta. kad dirvoje būtų ne mažiau kaip 3. kad bulvės. todėl atsidengia bulvių gumbai. dirvožemių turi 1. kaip mažylis . susiformuoja ūgliai. supuola. rišlumą. Esmė . dygimo metu jas mažiau pažeidžia ligos. Lietuvoje 60 proc. Iš jų pradžioje išauga daigai.tačiau klaidelių vis tiek pasitaiko. Kokius darbus prieš bulvių sodinimą reikia padaryti. reikia. Jos gana brangios. bet ir minkštai užsikloti. Auginant bulves 75 cm pločio tarpueiliais. taip pat ir Lietuvoje. Iš daugelio augalų..0-1. Neretai krituliai jas nuardo. pasiryžusiam plėtoti pramoninę bulvininkystę. Siekiant nuolat išauginti ne mažesnius kaip 30-35 t/ha bulvių derlius. šlaitai nuslenka į tarpuvagį. Humusingos dirvos yra rišlesnės. rugiai.Assol&lsquo. &lsquo. o sparčiai augantys būsimo derliaus gumbai žiojėjančiuose tarpuose išvysta saulę ir pažaliuoja. todėl jis mažiau eroduoja.Imperatrica&lsquo.0 proc. mažiau eroduojančios. sėklų galima išauginti daigus ir ūglius.. Šiandieninėms bulvių veislėms įprastiniais kauptuvais suformuojamos per žemos vagos. rodos. o vėliau mėgaujasi purenimu. Daigų ir ūglių vartojimas sveikai mitybai pastaraisiais metais išpopuliarėjo visoje Vakarų Europoje. žinome.). kaip ir pomidorų bei pupų. Humusas .kutenimu.Prizior&lsquo.. kaip ir kūdikiai. Vagos trapecija deformuojasi. jis garantuoja ir gerą bulvių augimą. Tada sodinimo metu jie .

kurioje oro temperatūra . Spragšių lervoms optimali dirvos drėgmė yra 50 proc. Kasmet didelę žalą bulvių derliui padaro kenkėjai. Geriausia sėkla Sodinantieji smulkius gumbus turėtų prisiminti. Todėl sodinti reikėtų tik iš devirusuotų augalų gautą sertifikuotą sėklą. kuriuose gausu jiems taip reikalingos drėgmės. kad gumbai yra vidutinio dydžio. Labai sausoje dirvoje dauguma spragšių lervų žūva. bulvės per kelias minutes sušlaps. . Tokie gumbai labiau genda laikymo metu.į patalpą Bulvių augintojams reikėtų priminti pavasarį pasitaikantį reiškinį. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Džiūstant dirvai. kad jie dažniausiai būna ligotų. susilpnėja bulvių gumbų augimas ir atsparumas puviniams. Sodinant labai smulkius gumbus. Jeigu ligoti kerai sėklinių bulvių sklype nebuvo laiku pašalinti. kurioje naktį temperatūra nebenukris žemiau 0 0 C. kurioje oro temperatūra nėra ryškiai žemesnė už oro temperatūrą lauke dienos metu. bulves išvešime į lauką. sumažėja pažeistų gumbų prekinė vertė.. nes pro lervų padarytas angeles į gumbo vidų patenka bakterinės ir grybinės infekcijos. nuo bulvių pasodinimo iki derliaus nuėmimo. neišsižadant arimo. Ruošiama sodinti bulvių sėkla suskirstoma į tris frakcijas: smulkių (35-50 g). Spragšių lervų pažeisti gumbai dažniausiai užsikrečia sausuoju ir šlapiuoju puviniu.geriausios sėklinės bulvės. paskutiniaisiais vystymosi metais. Jos labai jautrios drėgmės trūkumui. besidomintiems bulvėmis. iš kurių pastaraisiais metais vieni pavojingiausių yra spragšiai.nenusilaužo. pasiekdamos iki 1 m gylį. be to. Vokės filialo mokslo darbuotojai pasirengę suteikti išsamias konsultacijas. Sėklai skirtas išrūšiuotas bulves supilkite į dėžutes. ypač pažeidžia bulvių gumbus. Kuo bulvių ir oro temperatūros skirtumas bus didesnis. Didesni gumbai išaugina stipresnius daigus. kur oro temperatūra . naujajame derliuje nesveikų bulvių padaugės keletą kartų. Žalingiausios spragšių lervos būna suaugusios. Pažaliavę gumbai su 1-2 cm šviesiais storais daigais . bulvės greičiau sudygsta. vadinasi. neišsivysčiusių augalų. vidutinio (51-80 g) dydžio ir stambių (81-110 g) gumbų. Bulvėms spragšiai gali kenkti įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Tokiais atvejais ypač nukenčia bulvių pasėliai. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. Visiems. Šalyje šiemet deklaruota per 30 000 hektarų bulvių pasėlių. kurie gana mažais sklypeliais išsidėstę visoje Lietuvos teritorijoje. tinklinius maišelius arba plonu sluoksniu paskleiskite šviesioje patalpoje. o palankiausia temperatūra 20° C šilumos.5-10 0 C šilumos. Lervos gumbuose išgraužia 2–4 mm skersmens skylutes ir taip apsirūpina maistu ir drėgme. kuomet išryškėja kenkėjų pažeisti gumbai. jie gali supūti net ir dirvoje. o ypač iš kaupų išimtas bulves iki sodinimo reikėtų palaikyti patalpoje. nepaisant to. lervos lengvai migruoja į gilesnius sluoksnius. Kaip žinome. hektarui reikia net 4-6 tonų sėklos. itin daug smulkių gumbų užaugina virusais užsikrėtusios bulvės. Jeigu iš saugyklos.20-25 0 C. tuo rasos ant bulvių gumbų bus daugiau. Iš kaupų . Todėl iš saugyklų. jos vėl kyla į paviršių. Vis dėlto geriausia sodinti vidutinės frakcijos vidutinio vištos kiaušinio dydžio gumbus. Padaugėjus dirvoje drėgmės. Tai ekonomiškai nenaudinga. Sausros metu spragšių lervos telkiasi augalo šaknų zonose.

Todėl išarus senas ganyklas ar jau minėtus plotus. Gausėjanti spragšių populiacija – vienas iš pretekstų grįžti prie klasikinio žemės dirbimo. kuriuose virsta lėliukėmis. kurių 1 m2 randama daugiau kaip penkios spragšių lervos. Lervų daromos žalos dydis priklauso nuo lauko užkrėtimo lervomis laipsnio. o pastarasis – nuo tame lauke anksčiau augintų augalų ir naudotos agrotechnikos lygio. kurių spragšiai nemėgsta: ankštinius. linus. kuomet suaugusios spragšių lervos dar intensyviai maitinasi.Spragšių lervos labiau pažeidžia ankstyvųjų veislių bulvių gumbus. skutant ražienas 10–12 cm gyliu ir po to dirvą giliai suariant plūgu su priešplūgiu. Bulves. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje jų dydis neviršija 4–7 mm. Iki 5 ha dydžio plote kasamos keturios duobutės. rizikinga auginti dirvose. lervų žūsta tuoj po derliaus nuėmimo. smulkios lėliukės. kol Lietuvoje nėra registruotų cheminių apsaugos priemonių nuo spragšių. todėl patartina jas kalkinti. Tiriamame plote įstrižai ar šachmatine tvarka kasamos 50x50x30 cm duobutės. Spragšių paplitimas dirvose. yra nemažai teigiamų aspektų. Kai kurių autorių duomenimis. bet tai reikia daryti saikingai. padidėja gumbų rauplėtumas . rapsus. Jie labiau veisiasi piktžolėtose. Viena vertus. intensyviose bulvių auginimo technologijose. kokias apsaugos priemones būtina naudoti ir ar iš viso tame plote galima auginti bulves. nedirbamose žemėse. Paskutiniaisiais vystymosi metais spragšių lervos liepos– rugpjūčio mėnesiais dirvoje 8–15 cm gylyje suformuoja lopšelius. ypač varputėtose. nustatomas rudenį arba pavasarį prieš bulviasodį. liekančiais žiemoti tuose lopšeliuose. jos sukultūrinimo lygio ir piktžolių kiekio. ar šios nėra užkrėstos spragšių lervomis. Tada dirvoje iš dalies sumažėja bulves žalojančių lervų ir mažiau būna gumbų pažeidimų. kuriose planuojama auginti bulves. nes. Tuo tarpu ilgesnės vegetacijos. kelerius metus nešienaujamose pievose arba dirvonuose – tokių plotų Lietuvoje dabar gausu. Juos galima išvysti jau balandžio mėnesį. neišsižadant plūgų. grikius. padidinus kalkių normą. nes jie formuojasi birželio mėnesį. atidžiai išrenkamos ir suskaičiuojamos spragšių lervos. o po 2–3 savaičių tampa jaunais vabalais. ypač ankstyvųjų veislių. Po 15–20 parų iš kiaušinių išsirita mažos. bulvių pasėliuose labai svarbu reguliariai purenti tarpueilius. net 60 proc. kai bulvių tarpueiliai purenami tik kartą. Antra vertus. iš kurių išverstas dirvožemis paskleidžiamas ant šalia patiestos polietileno plėvelės ar brezento. Apsauga nuo spragšių lervų  Spragšių lervas toksiškai veikia visos amoniako turinčios trąšos (amonio sulfatas. kuriuose gausu spragšių lervų. Spragšių lervų gausa priklauso nuo dirvos tipo. Vabalai skraido nuo gegužės iki liepos mėnesio po dirvos grumstais dėdami kiaušinėlius. ir pasirodo tik pavasarį. geriau bulvių nesodinti. kai suaugusios spragšių lervos virsta lėliukėmis ir nustoja kenkti bulvėms. lauke iki 50 ha – 10 duobučių. Susmulkinus iškasto dirvožemio grumstelius. Spragšių lervomis užkrėstose dirvose patartina auginti augalus. Patikros rezultatai lemia. Apskaičiuojamas vidutinis lervų skaičius viename kvadratiniame metre. ypač vėlyvųjų veislių bulvių gumbai formuojasi liepos mėnesį. Mėginių skaičius priklauso nuo lauko dydžio. ypač amoniakinis vanduo)  Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. Spragšių lervų žalingumo ribos įvairiems augalams skirtingos. Prieš bulvių sodinimą bet kurias dirvas būtina patikrinti. amonio salietra.

kruopščiai nuimant derlių. bet ne naujojo derliaus gumbus  Mažuose sodininkų mėgėjų sklypeliuose galima naudoti jaukinius augalus (avižas. daug spragšių lervų iškeliama į dirvos paviršių. rudenį giliai ariant. kultivuojant. gumbai dar dirvoje pūva. Pirmiausia suserga ankstyvosios bulvės. Labai žalingi bulves atsėliuojant.1. prie kurių renkasi lervos. Pavojingiausi kenkėjai butonizacijos ir žydėjimo metu. Spragšių lervos kenkia bulvių gumbuose išgrauždamos siauras landas.).D. Bulvių kenkėjai ir ligos Bulviniai nematodai (šakninis ir stiebinis) minta augalų sultimis. Bulviniai amarai siurbia augalų sultis. varputėtose dirvose. galinti sunaikinti visą derlių. Mažiau jų būna po varpinių ir ankštinių augalų. Ekonominė žalingumo riba >5 lervų m-2. purenant tarpueilius. Bulvių maras – žalingiausia bulvių bei pomidorų liga. Pažeisti gumbai sandėliuose dažnai supūva. sutrikdo normalią medžiagų apykaitą. miežius ir kitus spragšių lervų mėgiamus varpinius). Žiemoja ligos sukėlėjas pažeistuose gumbuose. kurių sudėtyje yra insekticidų. tačiau masiškai išplinta retai. tinkamai taikant agrotechnikos priemones. Vilnia. kurių sėklos apveliamos insekticidais. bulvių gumbus beicuojant beicais. Lapuose atsiranda rusvų. Bulvienojai netenka lapų. . Į bulvių sėjomainą reikia grąžinti ankštinius augalus. Mėta. 8. derlius gali sumažėti iki 80 proc. nes dirvoje likę gumbai tampa kenkėjų žiemojimo vietomis. menkaverčius gumbus. bet ypač intensyviai vystosi esant drėgniems orams. kaupiant). Sergančių gumbų paviršiuje atsiranda pilkšvos įdubusios dėmės. bet trumpalaikė priemonė. Atsparios nematodams bulvių veislės: Nida. bet ir mažina spragšių lervų paplitimą  Daug spragšių lervų galima sunaikinti ir nenaudojant cheminių preparatų. Spragšių lervų pažeidimų kiekį bulvėse galima sumažinti. greitai didėjančių dėmių. Pavojingesni jie yra kaip bulvių virusinių ligų sukėlėjų platintojai. apdžiovinamos ir 2–3 savaitės prieš bulviasodį išsėjamos būsimame bulvių lauke. mažina jų prekinę vertę. 0. Sudygusių augalų želmenys sunaikinami bulvių pasėlių priežiūros metu  Intensyviai dirbant žemę (skutant ražienas. apniktų augalų ir ne mažiau kaip 10 lervų 1 augalui. čia jos žūsta nuo drėgmės stokos arba jas sulesa paukščiai  Nuo spragšių lervų galima gintis tinkama sėjomaina. Kenkėjai gausiau paplitę piktžolėtose. apsauganti nuo spragšių lervų tik sėklinius. Ekonominė žalingumo riba >5 proc. Bulvės serga maru kasmet. Kolorado vabalas ir jo lervos apgraužia bulvių lapus. Tai veiksminga. Lietingu metu apatinėje lapų pusėje išsivysto balsvos apnašos.5. o taikant profilaktines apsaugos priemones: laukuose naikinant visas šakniastiebines piktžoles (ypač paprastuosius varpučius (Agropyron repens P. Apniktos bulvės išaugina smulkius. Vokė. kurie ne tik gerina dirvos struktūrą. Aistė.5–1 cm gylyje būna parudavęs minkštimas.

Per rauplių pažeistas vietas garuoja drėgmė. daug neperpuvusių organinių medžiagų turinčiose. krakmolo. bulvių vertė priklauso nuo baltymų ir krakmolo kiekio. kartais ir šaknų. šaltose. jei bulvių sėjai trūksta. pailgų. tuomet greičiau išleidžia daigus. rūgščiose. banano formos. Bulves galima auginti beveik bet kokiame dirvožemyje. Esama įvairių spalvų ir formų bulvių: apvalių. menkai dera arba net žūsta. Jos yra skirstomos į ankstyvąsias. geležies. pavyzdžiui – oro sąlygos. Ligų požymiai labai įvairūs. tačiau galima naudoti ir . silpnai šarminės reakcijos dirvose.Bulvių šašai (rizoktoniozė) didžiausią žalą daro bulvėms dygstant: ant daigų atsiranda rudos įdubusios žaizdos. jų lapai ir stiebai deformuojasi. kita dalis – laikymo vietose. kurie žiemoja dirvoje. Bulvėms skirtą plotą reikia suarti arba sukasti dar iš rudens. Peržiemoja ligos sukėlėjas kartu su gumbais ir dirvoje. jei sodinsite dideles – bulvių derlius ne ką pagausės. Augalų vegetacijos metu virusus išplatina vabzdžiai. Jos neišbraukiamos iš valgiaraščio ištisus metus. Juodąja kojele pažeisti augalai blogai auga. skursta. Tiesa. Sėklai bulvės atrenkamos iki balandžio vidurio. Dirvos rengimas bulvių sodinimui. Labiau bulvės nukenčia lietingą šiltą vasarą sunkiose dirvose. Jei norite užsiauginti skanių bulvių. kad perpjautos nesupūtų. sudaro žvaigždiškus įdubimus arba iškilimus. nupuvusios. bet kiti veiksniai. bet vidutinio dydžio bulves. mat sausais metais bulvės užauga apvalesnės. Pažeistų stiebų apačioje – pilkšvai balta valktis (baltoji kojelė). Bulvės pjaunamos išilgai. B. yra viena gudrybė. vidutinio ankstyvumo. Apatinė stiebo dalis ir šaknys patamsėjusios. krakmolingos bulvės ir laikosi geriau. Geriausia sodinti ne pačias mažiausias. ne vėliau. violetinių. Tose vietose luobelė sutrūkinėja. Po pravėdinimo bulves reikėtų išrūšiuoti pagal dydį. PP). Apskritai. Bulvių rengimas sėjai. Virusų užpultos bulvės išsigimsta. rausvų. angliavandenių. Jas reikėtų pravėdinti. baltų ir kitokių. Bulvių paprastosios rauplės ant gumbų. Svarbu. sausesnėse. Ant gumbų susiformuoja juodi skleročiai. Plinta per dirvą ir apsikrėtusius gumbus. geriausia dirvą patręšti vien mėšlu. Bulvės labiau serga šlapiose. Bulvės labiau serga lengvesnėse. lietingais – pailgesnės. vidutinio vėlyvumo ir vėlyvąsias. plinta ir su bulvių gumbais. Skonis keičiasi priklausomai nuo fosforo ir mineralinių medžiagų gausos. Tai lemia ne tik veislė. Bulvės – daugeliui žmonių jos yra vienos svarbiausių maisto racione kaip garnyras arba atskiras patiekalas. Liga intensyviai plinta sausą karštą vasarą. geltonų. Dalis gumbų supūva šlapiuoju juoduoju puviniu dar lauke. mažai organinių medžiagų turinčiose dirvose. Pažeisti augalai išauga mažesni. jodo ir kitų medžiagų. apvysta. Tiesa. Virusinės ligos padaro labai daug žalos. baltymų. K. Iš tokių bulvių derlius būna mažesnis. lapai pagelsta. tačiau bulvės išauga didelės. Tai daryti reikėtų mėnesį iki sodinimo. Gausios vitaminų (C. Liga plinta ir su ligotais gumbais. lengvai patenka įvairių puvinių sukėlėjai. – jas galima supjaustyti.

Raukšlėtąją mozaiką platina amarai. Darbas: LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA KURSINIS DARBAS Autorius: stud. Apsaugai nuo maro reikėtų dirvą tręšti fosforu ir kaliu. kai drėgna – ir apnašomis. Vasarą nepatartina dirvoje laikyti neaparto mėšlo. Paprastoji mozaika dažniausiai pažeidžia bulvių lapus. Dėmės sparčiai didėja. Tuo pačiu laiku tręšiama ir mineralinėmis trąšomis. Ligą lengvai išplatina vėjas. stiebus bei lapus. Bulvių gumbuose lervos išgraužia siauras landas. Jas išnaikinti galima intensyviai dirbant žemę: rudenį ją reikia perkasti. Deja.kompostą. pravėdinti. kadangi projektinė vistiek niekam nepagelbės. ėdrūs yra tiek suaugę vabzdžiai. Ivertintas 9 balam. Vadovas: P. Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). Uzstrigo keli trumpinimai. dryžligė. – 2 gr. esančias virš dirvos. paprastoji mozaika. Dryžligę taip pat platina amarai. susilietus pažeistoms augalo dalims. Bulvių ligos ir kenkėjai. suarti. Jis smarkiai apgraužia bulvių lapus ir visas kitas dalis. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis. nukastas bulves žiemą išdezinfekuoti. jei dirva rūgšti. o prieš kasimą reikėtų nupjauti ir išnešti visus bulvienojus. tokie kaip procentai ir pan. Pagrindinis bulvių kenkėjas yra Kolorado vabalas. Vienas keras lengvai užsikrečia nuo kito kero. Bulves puola ir virusinės ligos. bulves pradžiovinti lauke. bulves gerai apkaupti. Liga pažeidžia bulvių gumbus. vabzdžiai. Šniauka . ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (1) Aprašymas: Agronomijos fakulteto 2 kurso kursinis darbas. Jos gyvena žemėje ir graužia bulvių šaknis bei kitus požeminius organus. Lendrina Tilvytytė Af – 2k. Iki žydėjimo reikėtų pašalinti nesveikuojančius augalus. ją perneša ir ant kitų augalų. purenti. tokios kaip raukšlėtoji mozaika. lietus ir net pats žmogus. Bulvių gumbus dažnai žaloja kitas kenkėjas – sprakšių lervos. masiškai plinta ir ant kitų augalų. ją kalkinti. Organinėmis trąšomis galima patręšti ir iš rudens. ir pavasarį. Cia tik teorinė (analitinė) dalis. tiek lervos. antrojoje liepos pusėje nupurkšti fungicidais. Nuo kolorado vabalų dauginimosi gal kiek gelbsti jų rinkimas ir purškimas pesticidais.

jos labai tinka užimtajame pūdyme. didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos. Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti. Dirvų melioracija. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo. pesticidų. Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. tiek kitose Europos šalyse. Santrauka Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės. sumažinant sąnaudas jos vienetui. derlingos bei naudingos kultūros. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą. šiuo atveju ankstyvųjų bulvių. žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. Įvadas Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. kurį sudaro faktorių. apsaugą nuo piktžolių. techninių – ekonominių rodiklių visuma. veisles. naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas. tręšimą. derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių. kokias taikyti agrotechnikos priemones. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. kad yra būtina. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą. kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. Žemdirbius visuomet domino. Šios atitinkamai skirstosi į potemes. cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. kultūrinimas. derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. [4] „Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų. Ankstyvosios bulvės derlingos. auginimo. tręšimas. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves. taip pat apie dirvos ruošimą. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais. kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos.2004 m. [13] bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje. kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma. Viena iš priežasčių yra tai. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus. Tai ypač svarbu dabar. kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių. Intensyvios technologijos diegiamos tam.[1] Analitinė dalis . trąšos. o ankstyvųjų – didinami. ligų. kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių. Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui. tokių kaip dirvos dirbimas. kokias veisles naudingiausia auginti. Vegetatyvinis bulvių dauginimas. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. sodinimą.

Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechniką Meteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia. kaliu. tai rastume.%. kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. vandens. pavyzdžiui. šviesos. remdamiesi 1 lentelės duomenimis. Antra vertus. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4. [5] bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai. o pavėsio nemėgsta. Tuo tarpu kalis reikalingiausias. bulvės jau išgarina daugiau vandens. oro ir tinkamos temperatūros. 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis. o krakmolingumas – 1-2%taip bulvių derlius padidėja 10-15 Tamsoje bulvės leidžia baltus. derlius gali sumažėti 2-3 kartus. o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. kalcis.min. Nustatyta. fosforo – 89. Tačiau bulvės. kuriuose nėra chlorofilo. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. kurių dauguma yra dirvoje. gumbai nustoja augti.6. O sausoje dirvoje. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. dėl to pailgėja jų vegetacija. labai ilgus daigus. apskaičiuotume. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir . stiebai ištįsta. [6] „Jeigu. tačiau augalas juos sunkiau paima. bulvėms pritrūksta oro. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu.] Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. kai užaugina lapus.6. Dėl šios priežasties. mažai mezga. kiek paima maisto medžiagų iš dirvos. bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. 46psl. dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta. išaugindamos didelį derlių. esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti. varis. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. Tai boras. bulvienojams pradedant augti. norint išauginti didelį bulvių derlių. todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei. lapai pageltonuota. esant per daug drėgmės. Iki sudygimo vandens daug nereikia. Kuo augalas mažiau gauna kalio. [6] Kaitros metu. cinkas ir kt. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. molibdenas. o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. . kad tokiam derliui reikia: azoto – 193. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi. o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis.6 kg. fosforu. negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės. magnis. joms trūksta šviesos. nei išaugindamos mažą. pakankamai maisto medžiagų. dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu. Kaip ir kiti augalai. kalio – 413. jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis. Azotas. Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai. bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą. bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. siera. būna mažesnis derlius.

6. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę. ją būtina sausinti. perariama. žydėjimas sustoja. kad bulves lauke sodinti galima. Ariame sekliau nei rudenį kad neišversti . Jei dirva drėgna. blogesnės dirvos fizikinės ir mechaninės savybės. Kai temperatūra viršija 20oC. 6. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC. Reikėtų vengti daugkartinio važinėjimo traktoriais. Sodinant bulves akliniu plūgu ir juo kasant. akmenuotumas ir kalvotumas daro mažesnę įtaką derliui. Šešių laipsnių ir didesnio nuolydžio kalvota dirva mechanizuotam bulvių auginimui netinka. ariamos plūgais su priešplūgiais. nupjovus atolą. susidaro daugiau ūglių. kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. kai temperatūra būna 16-18oC. Po šakniavaisių. pienių – ražiena skutama pakartotinai. 3. turi būti apie 11. kuomet dirvos paviršius pakankamai išdžiūsta. dirva nuakėjama sunkiomis akėčiomis. fosforo ir kalio kiekis dirvoje. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. Auginant bulves reikėtų žinoti. Todėl bulvių augintojam būtina gerinti dirvas.4 g/cm3 – priesmėlio dirvoje. Vėliau dirva nuakėjama zigzaginėmis akėčiomis. nes toks važinėjimas tankumą gali padidinti iki 7 – 8 derliaus nuostolis. Taip bulviasodžio žemę reikia dirbti du – tris kartus. Dirva pradedama ruošti rudenį. 3] „bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles.1] Vienas svarbesnių dirvos sukultūrinimo rodiklių yra humuso. auginant bulves velėniniame jauriniame dirvožemyje. Jei dirva varputėta ar gausu usnių. Taip pat dirvos purumas svarbus naujai augantiems gumbams. Kultivuojant paskutinį karta. Jei nepavyksta kultivatoriais dirvą įdirbti 15-16 cm gyliu. Mechanizuotai auginant bulves. bet prieš tai reikia dirva sulėkščiuoti lėkštiniais skutikais arba lėkštinėmis akėčiomis. labai svarbu. nesunki ir kuo lygesnė. papurusios karpelės. Taip pat netinka smėlio dirva. o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. Tai yra todėl. kad neįsitvirtintų šakniaatžalinės piktžolės ir užtektų laiko supūti užverstai velėnai. kad paviršiuje nesusidarytų grumstų. ypatingai drėgnesnį pavasarį. kad dirva būtų neakmenuota. tuomet naudojamas kultivatorius su akėčiomis. Tuo remiantis galima daryti išvadą. kadangi yra labai nederlinga ir dažnai sausros metais bulvės visiškai išdžiūsta. Rudeninis dirbimaspriklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. [5. kuriame formuojasi derlius. Dobilienos. 6psl. jos paruošimas. ar joje gausu piktžolių. pradedama ražienų skutimu. kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi. o geriausios sąlygos jiems dygti. kas yra 40 nekompensuojama. reikia kultivuoti kuo giliau – bulvės turi minkštai „atsigulti“ ir minkštai „užsikloti“. esančias žievėje. žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. Pavasarinis dirvų perarimas naudingas supuolusioms dirvoms. 4] Dirva. Kai bulvės auginamos po javų. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos. Tinkamiausia yra puri. vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimas bulvės yra gana reiklios dirvai. [5. tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. jų vystymuisi reikia daug erdvės. Tokiu būdu yra sunaikinama nemažai daugiamečių piktžolių. Po dviejų – trijų savaičių dirva giliai suariama.2 g/cm3 ir 1. Optimalus dirvos tankumas. bet tai reikia daryti tinkamu laiku. jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui. ir kitomis priemonėmis tai%kg/cm3. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. Jei dirva perdžiūsta. dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. [5. Idealiausia dirva bulvėms yra lengvas ir purus priesmėlis ir priemolis. Ražienos skutamos kuo anksčiau verstuviniais skutikais 10-12 cm gyliu.3 – 1. Pavasarį. gumbai auga lėčiau. dirva vėl kultivuojama. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros. Praėjus savaitei. gausiai jas tręšiant organinėmis trąšomis. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. neįmirkusi dirva. Kai humuso dirvoje trūksta. daržovių dirva tiesiog giliai suariama. 5.[6.

o joje sukaupia maisto medžiagų. patręštą. žieminiai javai. krakmolo derliui bei piktžolėtumui. pavasarį galima įdirbti lėkštėmis ir kultivatoriais. kurie nenualina dirvą. kad pasirenkama veislė turėtų kuo daugiau teigiamų savybių. Maistinės paskirties. Bulvių auginimas po bulvių nėra praktikuojamas. Bet vėlgi. jei gausiau patręšiamos mėšlu ir mineralinėmis trąšomis. yra derlingumas. švarią. Pagrindiniai kriterijai. priešsėlis didelės įtakos derliui neturi. be to. pasirenkant veislę. Neblogai dera bulvės po vasarinių javų. Taigi. susidaro geresnės sąlygos sudygti bulvėms. kur bulvės auginamos maistui ar perdirbimui.ražienų ir velėnos. Tačiau tokioje dirvoje derlius jau būna prastesnis. 4] Ankstyvųjų bulvių veislės „Bulvių veislės labai skiriasi savo ūkinėmis ir biologinėmis savybėmis. dobilai. Minkštimas gelsvas. Gumbai pailgi. greit įšylanti. o geriau – suarti. kurios palieka daug organinių medžiagų ( šaknų ir ražienų). [1. kadangi dažniausiai tokiu atveju įsigali labai pavojingas kenkėjas – bulvinė nematoda. vasarojus. Čia bulvės užimtų tokioje sėjomainoje: žiemkenčiai.“ [5. gresia kenkėjo – bulvinio nematodo paplitimo pavojus. Keturių laukų sėjomainos pavyzdys: žiemkenčiai. Jei rudenį dirva lieka nesuarta. [13] . [5] Sukultūrintoje dirvoje. saulėgrąžos ir kiti augalai. ankštiniai augalai. kad dirva būtų puri. O 33 %užima 25 bulvės. prieš sodinimą naudinga suvagoti. Veislė jautri drėgmės trūkumui. kukurūzai. Gerais bulvių priešsėlis laikomos toks kultūros. Galutinai paruoštą dirva. mūsų sąlygomis pakankamai drėgmės turinčiose dirvose geriausiais priešsėliais laikomos daugiametės žolės. nepiktžolėtą ir kuo mažiau užkrėstą kenkėjais bei grybelinėmis ligomis dirvą. Užimtajame pūdyme ankstyvosios bulvės sodinamos po javų. tręšti mėšlu. Suformuoja gausią lapija ir uždengia dirvą. pavasarį dirva turi būti kartu ariama ir akėjama. Tačiau po daugiamečių žolių dirvoje būna daugiau spragšių ir karkvabalio lervų. Atsparios vėžiui. Trijų laukų sėjomainą rekomenduojama taikyti tik ten. jei organinėmis trąšomis tręšiama pavasarį. nepiktžolėta ir būtų daug maisto medžiagų. Svarbu. bulvės. Vagotos dirvos paviršius geriau įšyla. kad neliktų grumstų. Taip pat. Tačiau gausų bulvių derlių žymiai lengviau išauginti po gerai patręštų priešsėlių. šakniavaisiai. tinkamai patręštoje. Pavasarinis arimas neišvengiamas. 5. Taip pat suvagotoje dirvoje bulvės pasodinamos tiesesnėmis vagomis ir prižiūrint pasėlius mažiau išvartomos. Svarbu. o iš ligų – bulvių vėžys. vasarojus. bulves atsėliuojant būna daugiau ligotų gumbų. nematodams. kurios išgraužia bulvių gumbus ir sugadina jų prekinę išvaizdą. Atsparūs mechaniniams pažeidimams. tinkamumas mechanizuotam auginimui ir kasimui. sekliomis akutėmis. antrojoje vietoje – žieminiai ar vasariniai javai. Geriausi priešsėliai ankstyvosioms bulvėms lengvose priesmėlio dirvose gali būti lubinai. 2 lentelėje galima pamatyti kokią įtaka daro įvairūs priešsėliai bulvių gumbų. 13psl] Žukovskij rannij. Priešsėliai bulvėms negali būti vienodi. seradėlė. Geras bulvių priešsėlis sunkesnėje dirvoje yra daugiametės žolės ar jų atvarta – žiemkenčiai. Jie priklauso nuo dirvos tipo ir klimatinių sąlygų. atsparumas įvairioms ligoms ir kenkėjams. kurie palieka daug organinių medžiagų dirvoje. Gumbai rožinės spalvos su sekliomis akutėmis. Atspari vėžiui ier nematodams veislė. taisyklingos formos. Gelsvi. [5] Ukama.%viso žemės ploto. Keras vidutinio aukščio ir tankumo. kokybė. Žiedai raudonai violetiniai. rizoktoniozė ir kitos.

“ [4. Nemažai kere iškyla į paviršių ir pažaliuoja. fosforas (P) ir kalis (K). kas yra neleistina. neimli virusams Skirta pakeisti arba papildyti bulves „Vokė“. [14] Nevskij. Papildomai bulvės netręšiamos. stambiagumbė veislė. Iš mineralinių trąšų svarbiausios yra azotas (N). o lengvesnes – priesmėlio dirvas – po 70-80 t/ha organinių trąšų. Gumbai stamboki. Derlinga. gerai išsilaiko per žiemą. kad gumbai išaugtų pilnaverčiai.13] Tręšimas „Ankstyvosios bulvės Lietuvoje auginamos dviem tikslam: ankstyvam naudojimui ir sėklai. tinkantys auginti tvirtus palikuonis. Nida. Tinkamiausia azoto trąšų norma mėšlu tręštoje dirvoje – 90 kg/ha. 94psl. N:P:K santykis mineralinėse trąšose turėtų būti ne mažesnis kaip 1:1. Derlinga. žemdirbiams rūpi ne tiek gumbų derlius. gelsvi. Ankstyvam naudojimui bulvės tręšiamos tokiom trąšom. bet jas padidinus gali būti nitratų perteklius gumbuose. gerai išsilaiko per žiemą. sekliomis akutėmis. Derlinga. Gero skonio. paankstina gumbų brendimą ir pagerina jų kokybę. Kerai kompaktiški. Tinka auginti pašarui. akučių beveik nematyti. mezga vaisius. todėl derliai gana gausūs ir pastovūs. 2. Gumbai gelsvi. Dažnai naudinga bulves tręšti ir didesnėmis mineralinių trąšų normomis. Labai derlinga. ovalūs. gumbai – fitoftorai. Prastokai laikosi per žiemą. nematodams. . Atspari veislė vėžiui. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvas (priemoliai) reikia tręšti po 60 – 70 t/ha. Krakmolingos. su daugybe gilių akučių. Lupena tvirta. Sante. atspari mechaniniams pažeidimams. Žydi negausiai violetiniais žiedais. kiek visapusiškai aprūpinti įvairiomis maisto medžiagomis. bulviniams nematodams. gerai išsilaikožiemą. perspektyvi perdirbimo pramonei. Atspari nematodams.] Ankstyvosios bulvės tręšiamos visa trąšų norma. rauplėms. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų rūšies ir dirvos tipo.2-1. Gerai laikosi žiemą.6. maru serga vėliau už kitas ankstyvąsias bulves. Akutės bespalvės. Labai gerai pakelia sausras. Gumbai vidutinio stambumo. virusams. lygi. juodajai kojetei. Skanios. ovalūs. Patogu mechanizuotai auginti ir kasti. gana atsparūs marui. Reikia nuolat atnaujinti sėklą. Pjaustyti gumbai dygsta labai prastai.3] Liepa. Skanios. Gumbai plokščiai apvalūs. nematodams. [5. krakmolinga. Derlinga. Žydi gausiai rausvai violetinės spalvos žiedais. Tręšimui tinka tik gerai paruoštos organinės trąšos. Mažai serga rauplėmis ir virusinėmis ligomis. Žiedai balti. gerai išsilaiko per žiemą. Atspari vėžiui.2:1. kurios greičiau augalų įsisavinamos. Gumbo forma – ovaliai apvali. vidutinio dydžio.Izora. virusams. Gumbai pakankamai atsparūs mechaniniams pažeidimams. bulvių negalima tręšti tik azotu arba azoto ir kalio trąšomis. baltos spalvos su lygia odele ir sekliomis akutėmis. 1. Odelės spalva silpnai gelsva. tačiau pasitaiko šašų ir rauplių. Mirta. Pjaustant netamsėja. Marui atsparesnė už kitas veisles. Pasitaiko tuščiavidurių gumbų. Atspari vėžiui. ovalūs. Auga visose dirvose. minkštimas šviesiai geltonas. Fitoftoroze suserga daug vėliau už kitas veisles ir pažeidžiami ne visi augalai. Atsparios nematodams. Gumbai lygūs. vidutinio gylio. Žydi trumpai ir negausiai. mėšlo ir durpių kompostai. Vokė. Norint kad gumbai būtų kokybiški ir gerai laikytųsi. o be mėšlo – 120 kg/ha veikliosios medžiagos. [5. Auginant bulves sėklai. Nuo kraikinio mėšlo plinta rauplės ir padidėja piktžolėtumas. tai yra pusiau perpuvęs kraikinis mėšlas. Trąšos beriamos prieš sodinimą arba dalis jų sodinant.

Ankstyvos bulvės gerai panaudoja vario. Ankstyvas rūšiavimas atliekamas ne žemesnėje kaip +10oC temperatūroje.%6-8 Kuomet trūksta sėklos arba gumbai yra labai stambūs. naudos nebus. Optimalūs bulvių sodinimo terminai – ne daugiau 8-10 dienų. Tai yra balandžio pabaiga – gegužės pradžia. jos temperatūra 10 cmturėtų būti iki 7oC. gumbai gali būti pjaustomi. kai dirva pradžiūsta ir įšyla. Jei sodinama vėliau tai kasdien prarandama iki 3 cnt/ha derliaus. pasėlis būna lygus. jų vegetacija pasislenka su didžiausių ligų ir didesnį gumbų%kenkėjų antplūdžiu. Tačiau ir čia yra privaloma agrotechninė priemonė – šildyti gumbus šiltu oru prieš sodinimą. kalcio ir sieros. jų derlingumas padidėja . o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10cm.[1. dirvos drėgmė ir temperatūra. o pavėlavus 20%sunaikinama iki 80 derliaus mažėjimui turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką. boro ir mangano trąšas. Piktžolės sumažina bulvių derlių. drėgnose ir sunkiau įšylančiose dirvose reikėtų sodinti 5-6. apsauga nuo ligų ir kenkėjų Labai svarbu pasodintas bulves tinkamai prižiūrėti – agrotechninėmis priemonėmis ir cheminiais preparatais naikinti piktžoles.5] „Talpyklose laikomą bulvių sėklą ruošti bulviasodžiui galima anksčiau. tačiau tokių bulvių derlingumas būna mažesnis. Daiginant būna atrenkami ligoti gumbai ir tokios bulvės greičiau sudygsta. [13] Piktžolių naikinimas. nes šlapia dirva daugiau suspaudžiama. Tačiau jei dirvoje jų yra pakankamai. Tik vienodo stambumo sėklą gerai sodina sodinamosios: bulvės sudygsta vienu metu. Jie sutrikdo medžiagų apykaitą. Sodinimo pasirinkimą lemia dirvožemis. [1. vėdinti. supylus ne storesniu kaip 40-50 cm sluoksniu. išleidžia trumpus daigelius. pablogina gumbų kokybę. išklampojama. Geriausia sodinimui 25-100g gumbai. sodinimas Pavasarį. [6] bulvės kogero labiausiai iš visų žemės ūkio augalų pažeidžia kenkėjai. 16psl] bulvės sodinamos.13.Be pagrindinių mineralinių trąšų. Visus darbus reiktų atlikti iki butonizacijos pradžios. nuo senų laikų bulvės sodinamos dviem būdais – vagomis ir lygioje dirvoje. Atrinktą sėklą galima laikyti supiltą storoku sluoksniu. tinkamai surūšiuoti. Kiek šių trąšų reikia. Svarbiausias reikalavimas – dirva visą bulvių vegetacijos laikotarpį turi būti švari ir puri. Piktžolėtame lauke labai sunku nuimti bulvių derlių. ruošiant sėklą. kad atbustų akelės ir bulvės pasiruoštų dygimui.“ [1. kai bulvienojai uždengia tarpueilius. Jei visi bulvių priežiūros darbai atliekami laiku – . [1] Lietuvoj. Tankiausias pasėlis būna pasodinus bulves 5-7 ir 10-12 cm gilumu.iki to laiko. Tai sudaro galimybę gauti 20-25 derlių. susidaro grumstai. tai įterpus jas. svarbu ją laiku išimti iš kaupų. 4] Sėklos ruošimas. Todėl bulvių priežiūros darbus reikia atlikti tik pakankamai sausoje dirvoje. Taip pat reikalingos mikrotrąšos. . sužinoma iš augalo pelenuose esančio jų santykio. tačiau labai svarbu palaikyti nuo +2 iki +4oC temperatūrą. Tačiau tokio stambumo gumbus būtina rūšiuoti į frakcijas. 13. bulvėms dar reikia magnio. norima greičiau pasidauginti vertingą veislę. sumažina augalų . Vėdinami gumbai pasiruošia dygimui. Daug smulkių ir vidutinių gumbų gumbų%lieka dirvoje. Sunkiose. todėl svarbu jas sunaikinti. nes žemesnėje temperatūroje gumbai jautresni mechaniniams pažeidimams. Piktžolėtuose laukuose galima netekti net iki 70 derliaus. kovoti su bulvių ligom ir kenkėjais. Šiuose pasėliuose bulvės mažiau serga ir duoda didesnį derlių. ligos. Pagal Lietuvoje atliktų tyrimų duomenis. atskirti nestandartinius sugedusius gumbus ir 2-3 savaites. naudinga sodinti daigintas bulves. Šlapių laukų dirbti negalima. Piktžolės bulvių% piktžolių.

bulviniai nematodai. Kad būtų mažiau pažeistų bulvių reikia: 1. Būtina išlyginti grindis. Tam įrengiami mediniai kompensatoriai. sustabdyti traktorių. kad mažiau pažeistų gumbus. šlapiasis bakterinis puvinys. Jie papildomai yra defoliuojami. skirtos bulvienojų sunaikinimui. šašai. bulves pažeidžia daugiau kaip 100 ligų ir kenkėjų rūšių. Bulvių ligos daugiausia plinta su sėkla. mašiną traukiantį traktorių MTZ leisti antru greičiu. Kompensatoriai turi būti pakelti nuo žemės taip. juodoji kojelė. vežantis bulves prie sodinamųjų. Jose ardelių kampas parenkamas toks. Akmenuotose dirvose naudojamos vibracinės kasamosios. Tai grybai. atskiriniu ir kombinuotu. o gumbai visiškai subręsta. Lietuvoje daugiausiai žalos pridaro kolorado vabalo suaugėliai ir lervos. kai tarp jų yra truputis žemių.5km/val greičiu. kad po jais galėtų pavažiuoti sunkvežimis. [6] Ankstyvosios bulvės pradedamos kasti ankstyvam naudojimui. Nukastame lake per 2 vagas atmatuojama 7. kai transporto priemonių. Labai pavojingos kažkurios grybinės ir bakterinės ligos. Pjaunant sėklinių plotų bulvienojus. bakterijos. 3. Reikia įtaisyti bulvių nuleistukus. sustiprinama bulvių gumbų odelė. kuomet priekinių gumbų surenkama ne mažiau kaip 50 cnt/ha. virusai. [5] bulvės sužalojamos mažiau. Kai ankstyvųjų bulvių gumbų lupena sutvirtėja ir pirštu negalima jos nubraukti. Ankstyvosios bulvės kombainais kasamos šiais būdais: tiesioginiu. Sureguliuotos mašinų darbinės dalys mažiau pažeidžia gumbų. Gumbai taip pat mažiau pažeidžiami. sureguliuoti kasamųjų darbines dalis. derlių. kirmėlės ir vabzdžiai. [4] Bulviakasio metu tikrinama darbų kokybė. kėbulai tinkamai paruošti. Pagrindinio kasimo metu surenkama 80-90 procentų gumbų derliaus. daugelis sukėlėjų gyvena dirvoje. kad bulvės nekristų iš aukščiau kaip 3040cm. Pavasarį beicuotas bulves reikia apdžiovinti.produktyvumą. pakartotinai kasant. mažinti mašinų judėjimo greitį. Gamyboje bulvės beicuojamos įvairiais savos gamybos beicuotuvais. Likęs derlius surenkamas. [6. spragšio lervos. Taip lengviau dirbti kombainams derliaus nuėmimo metu. panaudojamos likus ne mažiau 14 dienų iki derliaus nuėmimo ir priklausomai nuo gumbų subrendimo. patikrinti ar nepjaustomi gumbai ir ar nesusirenka prie kasamųjų daug žemių. Bulvėms kenkia penkių gyvybės%ir kenkėjų netenkama apie 50 formų atstovai. Priekabos tarpą tarp grindų ir atidarymo borto galima uždengti grindų . lieka pakankamai daug nenupjautų ar ne visai nupjautų stiebų.15 ilgumo juosta. 5] Bulvių atsparumas ligoms padidinamas beicuojant. pablogina jo kokybę. Pravartu kėbulo grindų centre per visą kėbulo ilgį pritvirtinti gumuotas juostas. o didesniuose plotuose – bulvių kombainais. tokios kaip maras. tinkamai nustatyti bulvių kasimo gylį. Priemonės. [1] Derliaus dorojimas Bulvienojai naikinami sėklinių bulvių pasėliuose. Pravažiavus 15m 1. sumažinamas gumbų pažeidimo pavojus fitoftorai. amarai. Čia surenkamos neiškastos bulvės ir pasveriamos. Nustatytas bulvių kiekis (kg) yra lygus paliktų dirvoje bulvių kiekiui (t/ha). kuriomis transportuojamos bulvės. Dažniausiai purkštukai beicams išpurkšti įtaisomi ant transporterių. 2. Taip mažiau virusinių ligų ir fitoftoros patenka į gumbus. arba naudojamasi tobulesniu beicavimo aparatu. jos kasamos bulvių kasamosiomis. akėjant ir kultivuojant arba perariant žemę. Kiekvienais metais dėl ligų derliaus.

1988 2. 1974 17. MTZ – 80L. Mironovas „Jaunojo mechanizatoriaus žinynas“.“. Audzevičienė „ Ankstyvųjų bulvių daiginimo ir sodinimo technologija“. Puodžiukas „ Intensyvi bulvių auginimo technologija“. 1988 19. Krikščikas. Gaminant spiritą iš bulvių. nei iš tokio pat ploto javų.3 metro. Kitaip naudojami nuleidikliai. Šios įmonės galėtų veikti ištisus metus tik tada. E. 1995 6. Eidžiūnas. 1979 18. mokslo darbai“ 61 tomas. Juozas Lazauskas „Augalininkystė Lietuvoje 1895 – 1995m. MTZ – 82L valdymas“. S. 1998 14. A. mokslo darbai“ 62 tomas. padidėja darbo našumas. Valskytė. G. Pažeidimų sumažėja 3-4 procentais. būtų tiekiama ir ankstyvųjų bulvių. Lietuvos klimato sąlygomis ankstyvųjų veislių bulvių. 2002 10. 1978 3. Bėčius „Ankstyvosios bulvės“. A. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio. J. Z. Lietuvos Valstybinis augalų veislių tyrimo centras „Tinkamiausių Lietuvoje auginti 1998 metais augalų veislių sąrašas“ 1998 13. 2001 9. . Jundulas. Ankstyvųjų veislių bulvės pranašesnės už vėlyvąsias tuo. J. Kučinskas „ Žemės ūkio mašinų paruošimas darbui.com Išvados Ankstyvąsias bulves auginti naudinga. Šieno ir grūdų džiovinimas“. A.pritvirtinus 3-4 mm storio metalinę juostą arba vamzdį. bulvės turi gerą maistinę bei pašarinę vertę. LŽŪU „Metodiniai patarimai kursiniam darbui rengti“. Linai“. jei joms be vėlyvųjų. K. J. A. Cukriniai runkeliai. bulvių kruopas. Rainys „Bulvių auginimas“. o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. „Žemdirbystė. Jonynas „Agronomo žinynas“. [1] Literatūra 1. 1979 5. mokslo darbai“ 68 tomas. pasodintų kiek galima anksčiau. LŽŪU „Traktorių MTZ – 80. keptų bulvių pusfabrikačius. 1997 7. 1998 12. Tindžiulis „ Parankinė agronomo knyga. Internetas : http://www. LŽI „Žemdirbystė. K. bulvės. 1985 4. Simonavičienė. Jėfimenka. Kraunamos bulvės neturi kristi iš aukščiau kaip 0. LŽŪU „Traktorinių agregatų sudarymas ir įvertinimas“. kad jos anksčiau subręsta. Maisto pramonė iš bulvių gamina spragintų. 1997 15. mažiau suvartojama kuro. 2001 8. 1997 11. „Žemdirbystė. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. kur ankstyvosioms bulvėms skiriama 93 procentai bendro bulvių ploto ir pajamos už bulves sudaro 89 procentus visų augalininkystės pajamų.kemira-growhow. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti. Visockienė „Daržovių ir bulvių auginimas“. derlius gali būti gaunamas birželio pabaigoje ar liepos pradžioje. MTZ – 82. 1999 16. Iš hektaro bulvių gaunama 3-5 kartus daugiau spirito. Ražukas „Bulvių biologija ir jų auginimas“. sągo. Lietuvoje yra ūkių. J. O. J.

kuomet dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6 °C. Daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros ir yra maždaug trys-šešios savaitės. kalkių arba chloro turinčių mineralinių trąšų. didžiausias trąšų kiekis gali būti 25 g/m² (atitinka 3 g N (azoto)/m²). Sodinimas Balandžio mėnesį sudaigintas bulves sodinkite. Sertifikuotos sėklinės bulvės yra aukštos kokybės. ankstyvąsias bulves padaiginkite. Jei įmanoma. Laikykitės kiek galima didesnio atstumo nuo komposto krūvos. Atkreipkite dėmesį į tai. Toje pačioje vietoje nesodinkite bulvių ar pomidorų dažniau nei kas keturis metus. Jų panaudojimo būdai labai įvairūs. reikšmėmis. medicinine ir kt. Sodinimo metu patręškite mineralinėmis trąšomis: priklausomai nuo organinio tręšimo daugiausia 60 g trąšų/m² (iki 7 g N (azoto)/m²). Stenkitės nepasodinti gumbo per giliai. Venkite šiaurės-pietų krypties.tik nuo 8 °C. Venkite sodinti užlietose pievose ir sunkiose dirvose. kaip matome bulvės. vagas formuokite rytų-vakarų kryptimi. chloro neturinčios mineralinės trąšos santykiu NPK 10 10 20. kai žemę išlyginate. Rudenį galite žemę gerai išdirbti ir patręšti perdrėkusiu kompostu arba mėšlu. o nesudaigintas bulves . šalia krūmų arba apsaugotuose nuo vėjo kampeliuose bei šalia pomidorų. Neformuokite vagų po medžiais. Geriausiai tinka kompleksinės.: manganu (Mn). vėdinamą vietą. 11 11 21 su mikro elementų priedais. Tręšimas Jokiu būdu nenaudokite šviežio mėšlo. o kokybiška sėkla . Laikykitės atstumo tarp vagų nuo 65 iki 70 cm bei atstumo tarp gumbų nuo 30 iki 35 cm. Sėklinių bulvių negalima pjaustyti bei būtina ypač saugoti. Supilkite sėklines bulves į dėžutes. Tinkama temperatūra yra apie 10-20 °C. ekonomine. venkite aukštesnės nei 20 °C temperatūros. kad viršutinė bulvių pusė būtų lygi su viršutiniu žemės sluoksniu.Taigi. . Tręšiant ir organinėmis. Nesodinkite bulvių į labai drėgną žemę. kad per didelis trąšų kiekis turi įtakos bulvių skoniui. maistine. pvz. ir mineralinėmis trąšomis. Daigelius praauginkite iki 1-2 cm. Norėdami pagreitinti augimą. darykite negilias vagas ir sudėkite gumbus taip.gero derliaus garantas. pastatykite jas į šviesią. Apie sėklines bulves Kiekvienais metais naudokite sertifikuotas sėklines bulves. Sėklinės bulvės Rekomendacijos sėkmingam bulvių auginimui namų ūkyje: Žemės paruošimas ir organinis tręšimas Nepamirškite pašalinti prieš tai buvusių kultūrų likučius. Jei žemė lygi. turi tikrai didelę reikšmę pašarine. cinku (Zn) ir kt. kad sodinimo metu nebūtų sužaloti išlindę daigeliai ir odelė.

nesilupti (patrinkite nykščiu). Bulvių gumbai prieš derliaus nuėmimą turi gerai subręsti. pirminiam fasavimui. Trąšas berkite šalia gumbo. medinės dėžės arba pinti stelažai. vėsioje. rizoktonijai ir puviniams. jautresnė rauplėms. žemes apkaupkite 3-4 kartus. juodajai kojelei. Priklausomai nuo kritulių dažnumo nuo maro bulves purkškite maždaug kas 10-14 dienų. Jei augalus itin puola kenkėjai. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. Stebėkite augalus puolančius kenkėjus: kolorado vabalus. kolorado vabalus nurinkite arba naudokite chemines augalų apsaugos priemones. Esant galimybėms. V. Atkreipkite dėmesį į kiekvienos veislės atsparumą marui. Sausų medž. neužšąlančioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. atkreipkite dėmesį į šiuos punktus: Kasimo metu bulvių žievė turi būti santykinai tvirta. todėl patariame tris savaites prieš derliaus nuėmimą nupjauti virkščius ir juos pašalinti iš tarpuvagių. Sandėliuokite tamsioje. tačiau nepažeiskite ūglių. pradedant nuo Joninių. Paskirtis šviežiam vartojimui. rekomenduojama . Smėlingą žemę sausros metu laistykite vakarais arba rytais. Derlių nuimkite esant sausam orui. Pasirūpinkite. marui. Jokiu būdu nelaikykite bulvių plastikiniuose maišuose. Ūkininko P. kiekis 18 %. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. sudaužymams. kad sandėliavimo temperatūra būtų 3-4 °C. taip pat skutimui. tuo pačiu pašalinsite ir piktžoles. amarus. Derlius ir bulvių sandėliavimas Jei norite bulves išlaikyti per žiemą. PRESTO Branda labai ankstyva. Prieš sandėliuojant gumbai turi būti nudžiūvę. Priežiūra Sudygus daigams ir išlindus jiems iš žemės paviršiaus. Jei kaupsite kauptuku. pastebėjimai: norint išauginti kuo ankstyvesnį subrandintą derlių.kokybei ir sandėliavimo savybėms. Nesandėliuokite bulvių kartu su vaisiais. birželio 24 d. Tinkamesnės yra pintos. Akutės seklios. Minkštimo spalva gelsva. Gumbų forma ovali. 15-20 °C temperatūrai. vegetacijos pabaigoje nupjaukite virkščius ir juos sunaikinkite.

nejuoduoja. Minkštimo spalva gelsva. Minkštimo spalva gelsva. Sausų medž. Minkštimo spalva geltona. juodajai kojelei. ypač rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. Ūkininko P. juodajai kojelei. Sausų medž. jautresnė rizoktonijai. VINETA Branda ankstyva. pastebėjimai: tinkamos auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skirtinguose dirvožemiuose. Žiemojimas ilgas (8 mėn. Akutės vidutinio gylio. kiekis 19. Virimo savybės išvirus apkrenta. skutimui. rauplėms. gavusios šilumos greitai dygsta. pastebėjimai: šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1. kiekis 24 %.padaiginti. SATINA Branda vėlyva. sudaužymams. marui. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. ypač atsparios sausrai. jautresnė marui.) ramybės periodas. fasavimui. Gumbų forma apvaliai ovali. Akutės vidutinio gylio. puviniams.5 %. Gumbų forma apvaliai ovali. Ūkininko P. skutimui. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. Akutės seklios. Žiemojimas vidutinis ramybės periodas. Sausų medž. V. Atsparumas ligoms atspari nematodams Ro1-Ro4. rauplėms. Paskirtis tradiciniams lietuviškiems patiekalams. prieš sodinant patariama padaiginti. nejuoduoja. V. kiekis 18%. fasavimui. fasavimui. Gumbų forma ovali. rizoktonijai. Virimo savybės išvirus nesukrenta ir nejuoduoja. Virimo savybės išvirus lengvai sukrenta. tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose PRINCESS Branda ankstyva. . Paskirtis skirta šviežiam vartojimui.

Įsigijus sėklines bulves visų pirkėjų prašome jų nemėtyti. pastebėjimai: ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skirtingų dirvožemių. pirkėjams pageidaujant. rizoktonijai. Tad labai džiaugtumėmės. Stebimas augalų dygimas.augalo pasas yra pagrindinis dokumentas.y. sudaužymams. nereikalauja daug žmogaus rankų darbo. taip pat gali kisti ir nebūtinai atitikti praėjusių metų rezultatus. yra tikimybė. be to. marui.neiškristi per 35 milimetrų akį. Etiketė . didžiausi gumbai turi išlįsti per kvadratinę 55 milimetrų akį. kuriuos patogu transportuoti. Jokiu būdu nelaikykite įsigytų sėklinių bulvių polietileniniuose maišuose! Sėklinių bulvių fasuotės yra užsiūtos ar kitaip užsandarintos bei paženklintos etikete . tad jas būtina saugoti visą bulvių auginimo sezoną. nesušlaptų ir nesukaistų. ypač pakenčia sausrą. Elitinės kategorijos E1. į vienos tonos (1000 kg) didmaišius. visiškai naujoje taroje: mažesniuose tinkliniuose maišuose po 5 kg. o mažiausi . puviniams. pasirūpinti. gumbus formuoja giliai vagose ____________ Apie sėklines bulves Frakcijos Visos sėklinių bulvių veislės rūšiuojamos pagal vieną pagrindinę frakciją . Šios etiketės .galite padėti išsirinktigeriausias veisles! BULVĖS ADORA 1 . kad labai maža dalis (pagal reikalavimus iki 3% mažesnių ir iki 3% didesnių) gumbų gali neatitikti šių dydžių. E2 ir E3 klasių etiketė yra balta. pagrindžiantis sertifikuotos sėklos kilmę.rauplėms. V. kasmet tiriamos įvairios naujos veislės. ragaujamos įvairių skonių ir virimo savybių bulvės. Veislės savybės. Ūkininko P. arba.mėlyna. Kadangi sėklinių bulvių ruošimas ir fasavimas vyksta mechanizuotai. Tyrimai ir naujos veislės Atsižvelgiant į jūsų atsiliepimus. sandėliuoti.augalo pasas Sėklinės bulvės sertifikuojamos Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai (Valstybinei sėklų ir grūdų tarnybai) išduodant sėklinių bulvių sertifikatą.35-55 mm. 25 kg. nes jūsų nuomonė mums labai svarbi . A ir B klasių . t. Fasuotės Sėklinės bulvės fasuojamos.augalo pasas kiekvienai siuntos fasuotei. atsparumas rauplėms. stiebų vystymasis. auginant skirtingose aplinkos sąlygose.augalo pasu. gumbų formavimasis. kaip ir privaloma. kad iki sodinimo jos neperšaltų. jei sulauktume daugiau jūsų komentarų. rizoktonijai. Pagal sertifikato duomenis atspausdinama iš neplyštančios medžiagos etiketė .

užauga stambūs.vidutinis.HZPC Holland B.vidutinis.2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . juodajai kojelei .vidutinis. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . šviesiai gelsvu minkštimu.~15 %. apvaliai ovalūs.vidutinis. rauplėms .Ro1. Ši veislė atspari mechaniniams sudaužymams. Ilgas žiemojimo laikas. Gumbai brandinami vienodo dydžio. Bulvių derlius . Labai ankstyva . rizoktonijai . marui . Adora užaugina keletą stiebų su negausiu kiekiu gumbų viename kere. derlinga.5 %.4. Vidutinis krakmolo kiekis . Ši veislė jautresnė Sencor‘ui. Saviniknas . jautresnė marui ir rauplėms. todėl rekomenduojama sodinti tankiau ir sekliau. sekliomis akutėmis.gausus.V. Išvirus nejuoduoja. sausajam puviniui. kadangi gumbai formuojami santykinai giliai. maistinės paskirties bulvių veislė.Olandija.~18. Atsparumas: nematodams . BULVĖS PRESTO 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 .

ypač atspari ligoms. juodajai kojelei .Europlant Pflanzenzucht GmbH. Skirtos tiesioginiam vartojimui. Šios veislės bulvės tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. kiek jautresnė antram augimui.gausus. Rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose. Bulvių derlius . Prieš sodinant patariama padaiginti.labai didelis BULVĖS PRINCESS 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis .Vokietija. rizoktonijai. Tinkamos daiginti. Savininkas .labai didelis. mechaniniams sudaužymams. Ankstyva . gumbų marui. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Išvirus nesubyra ir nepajuoduoja.Ro1. ilgas ramybės periodas. lapų susisukimo virusui. sekliomis akutėmis. Labai ankstyva . Nebijo sausros. lygia luobele. Minkštimas geltonas. Y virusui . Vidutinis krakmolo kiekis . tad naudojama kaip salotinė bulvių veislė. Atsparumas: nematodams . maistinės paskirties bulvių veislė. puviniams. tačiau imli Y virusui. nežymiomis akutėmis. palaikius ilgiau išvirtas . Skanios.~12 %. išvirus nesubyra. Ypač atspari rauplėms. lygia luobele. Labai gerai išsilaiko per žiemą.nepajuoduoja. rizoktonijai . Žydi baltais žiedais. Savininkas . juodosios kojelės ir rūdžių sukėlėjams.Saka Pflanzenzucht GbR. Esant pastoviai drėgnoms ir karštoms sąlygoms.Kilmės šalis .Vokietija.Ro1 . Minkštimas geltonos spalvos.labai gausus. Gumbai ovalūs. gumbų puviniams . Puikios sandėliavimo savybės ir labai ilgas ramybės periodas.didelis. juodajai kojelei. bulvinių nematodų Ro1 prototipui. maistinės paskirties bulvių veislė. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . derlinga.~19 %. . Gumbai ovalūs. Tinkama auginti įvairiausiose klimatinėse sąlygose ir skitingose dirvožemiuose. balkšvai gelsva. Vidutinis krakmolo kiekis .~19 %. geltona. Šios veislės bulvės labai atsparios dryžligės ir lapų susisukimo virusams bei bulvinių nematodų Ro1 ir Ro4 prototipams.~13 %. Atsparumas: nematodams . Bulvių derlius .labai didelis. tačiau neatsparios marui.Ro4. po keru susiformuoja vidutinio dydžio.

labai gausus. Minkštimas gelsvos spalvos. Išvirtos nesubyra. Vidutinis krakmolo kiekis . BULVĖS SATINA 1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . nors dėl didesnio ir subalansuoto derliaus smėlingose vietose patariama palaistyti. vidutinio gilumo akutėmis. BULVĖS VINETA . rizoktonijai . Atspari bulvinių nematodų Ro1 prototipui.Saka Pflanzenzucht GbR. Labai atspari mechaniniams pažeidimams ir sudaužymams. Geros sandėliavimo savybės ir ilgas ramybės periodas.didelis. Ši veislė rekomenduojama ekologiniuose ūkiuose . gelsva lygia luobele. gumbų puviniams . puikiomis pakavimo savybėmis. Atsparumas: nematodams . labai derlinga. Savininkas . po keru visi vienodo dydžio.didelis.didelis.Ro1. juodajai kojelei .didelis.~12 %. puviniams. Žydi baltai ir gausiai.vidutinis. ypač rauplėms. juodajai kojelei .~19 %.didelis. maistinės paskirties bulvių veislė. Jautresnės juodajai kojelei. antriniam gumbų formavimuisi. Y virusui . Gumbai apvaliai ovalūs. rizoktonijai. gumbų puviniams . pasižyminčios gera kokybe.vidutinis. pakenčia sausrą. Ši veislė prisitaiko prie įvairiausių klimatinių sąlygų ir skitingų dirvožemių. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Nepaisant veislės atsparumo rizoktonijai. pasėliuose patartina naudoti apsaugos priemonės nuo rizoktonijos. Dėl patrauklios išvaizdos šios veislės bulvės didžiausią pasisekimą turi tiekiamos į rinką skustos.Y virusui .labai didelis. Bulvių derlius . rizoktonijai . Vidutinio ankstyvumo .Vokietija.

vidutinio ankstyvumo. Dar detaliau bulvių augimo trukmė išryškėja skirstant ankstyvąsias bulnes į labai ankstyvas. ilgas ramybės periodas.24 %. vėlyvas ir labai vėlyvas. Rūšiai. Luobelė ir minkštimas gelsvi. Išvirus nežymiai subyra. Nepakenčia azoto pertekliaus.Ro1. dėl kurio pristabdomas gumbų brendimas ir susilpninamos sandėliavimo savybės. Šios veislės bulvės įvairiomis kintamomis auginimo sąlygomis duoda pastovų vidutinį derlių. ankstyvas ir vidutinio ankstyvumo. vidutinio vėlyvumo. vėlyvos – per 130 – 150 ir labai vėlyvos daugiau kaip per 150 dienų nuo jų pasodinimo.didelis. neimlios ligoms ir kenkėjams. vidutines ir vėlyvąsias. stambūs. Ankstyva .didelis. vidutinės – per 90 – 110.gausus. Šios veislės bulvės mažiau reiklios dirvai ir drėgmei. vidutinio vėlyvumo – per 110 – 130.virš vidutinio atsparumo. vidutinio ankstyvumo – per 70 – 90. Savininkas . Fitoftorozei .Europlant Pflanzenzucht GmbH. juodajai kojelei. Gerai laikosi žiemą. ankstyvos – per 60 – 70. Tinkamos auginti ekologiniuose ūkiuose. Vidutinis krakmolo kieki s . gumbų puviniams . BULVIŲ MORFOLOGINĖ SANDARA bulvės yra bulvių (Solanaceae) šeimos Solanum genties augalai.labai didelis.~16 %. Bulvių derlius . Labai ankstyvos bulvės gumbus išaugina per 55 – 60 dienų. Vidutinis sausų medžiagų kiekis . Mūsų respublikoje auginamos tik ankstyvos. Ši gentis turi apie 200 rūšių. Tinkamos daiginti.1 2 3 4 5 Įvertino: 4 Kilmės šalis . Augalai atsparūs vėžiui. šiukštesne odele. Geros sandėliavimo savybės.~22 . atsparūs mechaniniams pažeidimams. Vėlyvosios bulvės skirstomos į vidutinio vėlyvumo.Vokietija. rizoktonijai – didelis BULVIŲ VEISLIŲ SKIRSTYMAS PAGAL AUGIMO TRUKMĘ Pagal augimo trukmę bulvės skirstomos į ankstyvąsias. kur tik gali augti. Kultūrinės bulvės priklauso Solanum tuberosum L. bulviniams nematodams Ro1. Y virusui . virusams A ir Y ir lapų susisukimo virusui. Jos auginamos visur. ypač atsparios sausrai. Geros prekinės išvaizdos. Atsparumas: nematodams . juodajai kojelei . Puikaus skonio. vėlyvos ir labai vėlyvos bulvių veislės. Gumbai apvaliai ovalūs. . maistinės paskirties bulvių veislė. vidutinio gilumo akutėmis.

Jie šakojasi. Tankialapių lakštai gula vienas ant kito. Iš bulvės gumbo pumpuro išsivystęs daigas išleidžia pridėtines šakneles. Vienų veislių stolonai ilgesni. o asimetriškų viena pusė trumpesnė. Jie būna plunksniški. Apatinėje lapo pusėje matomas gyslelių tinklas. kai oro temperatūra pakyla iki 39O C arba nukrionta iki +5O C. Pagal šakojimąsi bulvių stiebai skirstomi į 3 grupes: vieni šakojasi prie pagrindo (vėlyvosios veislės). Stiebų aukštis priklauso nuo veislės. Žiedas sudarytas iš taurelės. išauginančių daug plonų stiebų ir tokių. Lapai. Žydėjimo intensyvumą mažina mechaniškas augalo pažeidimas. šaknų. keletas šoninių lapelių ir maži tarpulapiai. Rybinii. Pagrindinė stiebų spalva žalia. Viename kere paprastai būna 4 – 6 stiebai. dalis įsiterpia iki 70 cm. iš stolonų vystosi pridėtinės šaknys. Jos grupuojasi po 1 – 5 prie kiekvieno stolono bamblio. Lapai gali būti skirtingų atspalvių – nuo geltonai žalio iki tamsiai žalio. Dažnai žiediniai pumpurai . drėgmės. Stolonai. prisitvirtinę prie lapkočio. deėl saulės šviesos ir drėgmės bei maisto medžiagų trūkumo rausva stiebo spalva intensyvėja. sėklos stambumo. Bulvių stiebai šakojasi. apšvietimo. bulvės augalas sudarytas iš stiebų. treti šakas išleidžia iš įvairių stiebo vietų (vidutinio ankstyvumo). Pagal lapalakščių išsiskleidimą lapai skirstomi į nelabai išsiskleidusius. kiti – daugiau prie viršūnės (ankstyvosios veislės). Apskritai. Šaknys. Gumbai – tai augalo sukauptos maisto atsargos. Retalapių lapalakščiai nesusisiekia su tarpulapiais ir prielapiais. kitų – trumpesni. o augalas viasai nežydi. Stolonai greitai auga. bet ir gyslotumu bei blizgesio intensyvumu. Stolonai būnanuo 5 – 6 iki 25 – 30 cm ilgio. Ne visos bulvių veislės išaugina žiedynus. Curtilobum. Pirmieji lapai susidaro bulvėms sudygus. bulvės lapą sudaro galinis lapelis. augimo sąlygų. Iš lapų išsiskleidimo nustatoma veislė. Jie dar vadinami stiebagumbiais. Selekcininkai. Žiedų koteliai nevienodo ilgio. bulvės žiedynas sudarytas iš dviejų. Žiedynas. tuo mažesni išauga gumbai. aštriu arba buku galu. Apatitė stibo dalis tuščia. Požeminėje stiebo dalyje iš pažastinių pumpurų išsivysto ataugos. kai kurių veislių stiebai pigmentuoti. Yra veislių. Šaknų sistemos vystymasis priklauso nuo bulvių veilių biologinių savybių ir augimo sąlygų. o atskiros šaknys – net iki 2 m gylio. kur išaugę lapai. Stiebai esti tribriauniai arba keturbriauniai. sėklų ir gumbų. vainikėlio. pasitaiko ir apvalių. stolonų.Bulvių stiebai žoliniaim. Stiebų skaičius kere priklauso nuo gumbo. Simetriškų lapalakščių abi pusės visiškai vienods.Pasaulyje yra daugiau kaip 2000 šios rūšies veislių. Demissum. Jų šakojimąsis dažniausiai priklauso nuo veislės. Jos susidaro stiebo augimo pradžioje. Pagrindinės šaknys išsidėsto ariamajame dirvos sluoksnyje. trijų kartais keturių arba dar daugiau žiedų. nes jų ląstelės dvigubai stambesnės už šaknų ląsteles. Stiebai. vidutiniškai išsiskleidusius ir labai išsiskleidusius. kai pradeda rodytis žiediniai pumpurai. S. S. yra prielapiai. Jiems augti labiausiai reikalinga puri dirva. apvalūs ir ovalūs. Kuo ilgesni stolonai. kurių stiebų nedaug. augalui senstant. S. kokybės ir kitų faktorių. S. Atskirų bulvių veislių lapai skiriasi ne tik forma ir spalva. Pirmiausia pradeda žydėti žemesnieji žiedyno žiedai. . Jų svoris sudaro 7 – 10% augalo svorio ir sugeba išauginti 10 kartų didesni antžeminės augalo dalies ir gumbų svorį. Ant stiebo. norėdami sukurti naujas veisles. kuokelių ir piestelės. 40 – 150 cm aukščio. lapų žiedynų. Bulvių šaknys kuokštinės. Lapų paviršius lygus arba šiurkštus. kryžminimui naudoja ir kitų (Solanum andigenum. dirvoje esančių maisto medžiagų. Jų lapalakščiai gali būti simetriški arba asimetriški. vadinamos stolonais. stiebui paūgėjus. žiedai ir vaisiai nukrinta. Vėliau. vaisių. sudygusių pumpurėlių skaičiaus ir veislės. bet jie stambūs. Molinae) rūšių bulves. neporiniai. Tai daug priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir veislės. Augdami stolonų galai sustrėja ir iš jų išsivysto gumbai. Pagal lapelių iįsidėstymo tankumą augalai yra dviejų tipų: retalapiai ir tankialapiai. karpyti.

rožinė. Vainikėlį sudaro penki. apatinėje. 2) žiedai balti – žiediniai pumpurai spalvoti tik iš viršaus. Gumbų paviršiaus spalva gali būti balta. Be žiotelių. Akutės būna spalvotos ir bespalvės. augalai. Kiekvienoje akutėje būna po tris pumpurėlius – lapų ir stiebų užuomazgas – retkarčiais ir daugiau. šviesiai rausva. Jie susisiekia dulkinėmis ir sudaro kūgį. kuria jis auga gilyn. . Mat dulkinės per vėlai subręsta ir neapsidulkina. Yra trys pagrindinės vainikėlių spalvos: 1) žiedai balti – vainikėlis baltas arba gelsvas. vidutinio gilumo ir negilios. Ją sudaro penki. Žalsvai geltonos ir gelsvos spalvos dulkinės žiedadulkių nesudaro. Tačiau akučių gylis priklauso ir nuo augimo sąlygų. kuriuose yra iki 150 sėklų. Pailgiųjų formų išilginis pjūvis apie 2. gemalas sulinkęs. iš kurio išsiskiria piestelė. Išorinėbulvių gumbų spalva priklauso nuo veislės. Ant taip pakitusio pož-eminio stiebo lapai nebeauga – lieka tik tarytum žvynai arba randai. Ankstyvųjų bulvių akutės daugiausia negilios. bulvės gumbas.5 karto ilgesnis už skersinį. vidutinis arba trumpas. Taip pat viršutinėje. Piestelę sudaro purka. bulvės gumbo paviršiuje galima pastebėti baltus taškelis. išblukusi. Rudenį nukastų bulvių paviršius dažniausiai būna ryškios spalvos. išgaubtoje gumbo dalyje akučių esti daugiau. kartais net iškilusios. Kuokeliai penki. kurių vainiklapiai spalvoti su balkšvais krašteliais. Nukastų bulvių minkštimo spalva mažai keičiasi.Taurelė žalia. kurių gumbai spalvoti. įgaubtoje – mažiau. Apvaliųjų gumbų išilginis ir skersinis pjūvis beveik vienodas. Gumbo forma būna įvairi – apvali. viršūnėje jų esti tankiau. Tačiau ne visų veislių bulvės išaugina uogas. Po apsivaisinimo iš mezginės išauga žali uoga. Dulkinės būna žalsvai geltonos ir oranžinės. o priešingas šonas lygus arba kiek įgaubtas – tai gumbo apačia. gilios. Priklausomai nuo veislės akučių skaičius gumbe yra įvairus – nuo 4 iki 12. Priklausomai nuo veislės liemenėlis gali būti ilgas. Bulnių gumbaqi yra požeminių stiebų – stolonų – galų sustorėjimai. Atskirų veislių taurėlapiai yra skirtingos formos. Pasitaiko ir tokių bulvių veislių. pastebėsime vieną šoną kiek išgaubtą – tai gumbo viršus. geltonas. Liemenėlio ilgumas ir čiulptuko forma – pastovūs veislės požymiai. 3) žiedai spalvoti – violetiškai raudoni. o kitas galas. Jie būna balti arba spalvoti. Ji apvali. dengenčioje visą gumbo paviršių ir nuo jos ląstelių sultyse esančių pigmentinių medžiagų. pro kurias gumbas kvėpuoja ir išgarina vandenį. Žiedo spalva – vienas pagrindinių sistematinių požymių veislei atskirti. pailga. Akutes gaubia antakėlis. Uogoje du lizdai. Ilgesnį laiką pastovėjusių bulvių spalva pasikeičia. Atrofavusių arba pasikeitusių lapų pažastyse (akutėse) išauga pumpurai. Ovali forma yra tarpinė tarp pirmųjų dviejų formų. jos esti nevaisingos. yra daugiau azoto. vadinamas storgaliu. dažniausiai plonesnis – viršūne. Sėklos smulkios. bet nevienodais atstumais. ovali. darosi neryški. Vaisius. kurių tarpe yra daugiausia krakmolo. kartais pailga. Antakėlis – tai neišsivystęs lapas arba lapo pėdsakas. Jos gumbo paviršiuje išsidėsčiusios spiralės tvarka. tamsiai rausva. raudona. kurių minkštimas geltonos spalvos. Būdingos veislei spalvos esti tik jauni žiedai. tačiau oranžinės spalvos dulkinių žiedadulkės vaisingesnės. kartais šeši suaugę vainiklapiai. Daugumos veislių. violetiškai mėlyni arba mėlyni. gumbo paviršiuje yra daug duobučių. kuriuo jis prisitvirtinęs prie stolono. storgalyje – rečiau. Bulvių gumbuose. Minkštimas būna baltas. Tai žiotelės – žievlęšiukai. baltymųir karotino (provitamino A). vadinamų akutėmis. tamsiai mėlyna ir net marga. bulvės vaisius – uoga. Liemenėlio pagrinde yra savotiška išauga – čiulptukas. rausvas ir mėlynas. kartais šeši taurėlapiai. mezginės pjūvis taip pat spalvotas. Nevaisingos bulvių žiedų žiedadulkės – dažnas reiškinys. Gumbo galas. gelsvos. liemenėklis ir mezginė. o jeigu ir sudaro. Gumbe yra sukrautos būsimajam augalui (bulvei) maisto medžiagos. Gerai įsižiūrėję į taisyklinga gumbą. Geltonos ir oranžinės dulkinės suformuoja normalias žiedadulkes. suberino kiekio lupenoje. šviesiai mėlyna.

gliukono rugščiai) sudaryti. chyloro. todėl jie greičiau irdygsta. Vėlyvosios bulvės turi apie 16 – 20% ir daugiau krakmolo. Medicinoje bulvės naudojamos gliukozei ir kitiems preparatams gaminti.Gumbo viršūnėje pumpurėliai geriau išsivystę. Kiekvienam žmogui per parą siūloma suvartoti 300g angliavandenių arba 110 kg bulvių per metus. Gaminant spiritą iš bulvių. ploni. Pašarui vartojamos tik mažosios. Sveikame organizme tarp fermentų ir inhibitorių yra atitinkama . riebalai ir angliavandeniai yra sudėtingos medžiagos. filmų juostoms gaminti. Spiritas naudojamas dirbtiniam kaučiukui. baltymų. bulvės tinka prie įvairių patiekalų. sieros ir kitų. Bulvių gumbai turi daug angliavandenių ir kitų lengvai virškinamų medžiagų. geležies. čekų mokslininkai surado bulvių gumbuose inhiobitorių ir pradėjo gaminti gydomąjį preparatą – inhibiną. Žalių bulvių sultys naudojamos skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti. Svarbiausi bulvių perdirbimo pramonės gaminiai – spiritas ir krakmolas. jam žuvus – dygsta kitas. Bulvinis maistas gerai virškinamas. o pastaruosius kaitaliojant. maistas būna įvairus ir nenusibosta. Dalį angliavandenių organizmas paverčia riebalais ir atideda atsargai. kurios išvirtos nepajuoduoja. storus daigus. Suvirškinti angliavandeniai žmogaus organizme suskaidomi iki anglies dioksido ir vandens. Ankstyvosios bulvės tinka tik maisto ir pramonės reikalams. pašarines universalias ir sėklines. Ankstyvųjų veislių bulvės paprastai turi mažiau krakmolo. blyškūs. augimo sąlygų. mažiau suvartojama kuro. Gydimo esmę bulvėmis mokslininkai aiškina taip. o ankstyvosios – tik 12 . o spirito savikaina sumažėja 3 kartus. geografinių sąlygų bei žmonių maitinimosi įpročių. BULVIŲ VARTOJIMAS Pagal vartojimą bulvės skirstomos į maistines. pramonines. tekstilės. degtukų gamybai. tai priklausoveislės. Šis preparatas vartojamas virškinimo organų opoms gydyti. spalvotus. kurios turi daug krakmolo. plastmasiniams gaminiams. popieriaus. gero skonio ir kitų gerų kulinarinių ir pramoninių savybių bulvės. cukrus ir kiti. dirbtiniam šilkui. mineralinių medžiagų : kalio. iki 2% baltymų. priskiriamas prie dietinio. Bulvių cheminė sudėtis ir jų maistingumas labai kinta. geriausiems lakams. Iš hektaro bulvių gaunama 3 – 5 kartus spirito negu iš tokio pat javų ploto. Vartotojams patinka tos buvės. Sėklai tinka derlingos ir geros kokybės bulvės. be chlorofilo.15% riebalų. Universaliam vartotojui tinka turinčios daug angliavandenių . Bulvių gumbuose vidutiniškai yra 12 – 20% krakmolo. Maistinių bulvių paskirtį nulemia išvirtų bulvių skonis ir kitos kulinarinės savybės. Tokiu būdu bulvių suvartojama daugiau. Šviesoje dygstančios bulvės išaugina trumpus. Maistui bulvių suvartojama nevienodai : tai priklauso nuo ekonominių. jas organizmas įsisavina tik suskaidęs į daug paprastesnes. ribozei. negu vėlyvųjų. 0. fosforo. o jų minkštimas sukrinta. Pašarui vartojamos bulvės turinčios gumbuose daugiau sausųjų medžiagų. Pramonės reikalams skiriamos tos bulvės. padidėja darbo našumas. išsilaikymo ir kitų veiksnių. nestandartinės bulvės. dalis panaudojama naujiems junginiams (galaktozei. truputis cukraus. angliavandenių ( krakmolo ). angliavandeniai yra pigios. Ūkiniu – ekonominiu požiūriu bulvių auginimas vertas dėmesio.16% ir daugiau krakmolo. Svarbiausias žmonių ir gyvulių energijos šaltinis angliavandeniai : krakmolas. Krakmolas naudojamas maisto. o ankstyvosios – tik 12 – 16%. 1969 m. Fermentinius procesus reguliuoja specialūs audinių faktoriai – inhibitoriai. Dalis jų derliaus paliekama sėklai. Akutėje paprastai dygsta tik vienas pumpurėlis. magnio. Apie 70% žmogaus eikvojamos energijos gaunama iš angliavandenių. Baltymai. kalcio. ilgai negendančios maisto medžiagos. Iš pumpurėlių tamsoje išsivystę daigeliai būna ilgi. Sudėtingas medžiagas skaido ihibitorių skatinami fermentai. 1% ląstelienos. Be to.

Bulvėse yra ir karotino. Šios medžiagos apsaugo žmones nuo Beri – Beri ligos (pažandžių ištinimo). Medikai ir maitinimosi įstaigų žinovai dietologai bulves labai vertina dėl jose esančios geležies. kurios būtinos medžiagų apykaitai. smarkiai pakinta fermentų veikla. 500 g bulvių. virtų su lupenomis ir 1 kiaušinis inkstų ligomis sergančiam ligoniui gali patenkinti baltymų dienos poreikį. taip pat gana askorbino rūgšties arba vitamino C. o 250 suvalgytų ankstyvųjų bulvių aprūpina žmogaus organizmą iki 30 – 40% amino rūgštimis. būtino regėjimui. 5 DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS 6 DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS 6 BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI 7 SĖKLOS KIEKIS 8 SODINIMO TANKUMAS 8 . Jose yra vitamino aneurino arba tiamino. Bulvių agrotechnika (Darbą įkėlė Svečias) Komentarai (0) Aprašymas: neblogas darbas gavau 10. Svarbiausia bulvėse – vitaminai. Jose randama vitamino B2 (laktoflavino – riboflavino). Sutrikus maisto medžiagų apykaitai. Inhibitoriai – sudėtingos biologinės medžiagos ir jųgauti sintetiniu būdu negalima. Joms gydyti reikalingi inhibitoria.pusiausvyra. Jos išskiriamos iš bulvių ir naudojamos medicinoje. Kai organizme jų pritrūksta. Pastarasis laikomas odos apsaugos ir grožio vitaminu. Vienai ampulei inhibino pagaminti reikia vieno kilogramo bulvių gumbų. Juose labai daug amino rūgščių. pažeidžiami audiniai ir susidaro opos. jis panaudotas Lzuu Darbas: TURINYS SANTRAUKA 3 ĮVADAS 4 Analitinė dalis 5 Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką 5 VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. ligoniui reikia dirbtinių peparatų. Bulvių baltymai labai geros kokybės. kuris kepenyse pavirsta į vitaminą A.

bulvių vėžiui ir A klasės bulviniams nematodams. Dabartinis juo labiau busimas Lietuvos ūkininkas turi suvokti. atspari fitoftorai. kiek turime jėgų jas auginti pagal agrotechnikos reikalavimus. tai ir neauginkime jų. kur jos dera ir tiek. nematodams. Tačiau. apskritai ovalūs. ovalus. Auga gerai visose dirvose. bulvės skanios. pabaigoje. Hektare jų galėtų užderėti 500 ir daugiau centnerių. jog augindamas žemės ūkio augalus pagal mokslo rekomendacijas. gerai laikosi žiemą. Mokslas ir patirtis rodo. o tai mažina derlių. Ligoms atspari . Žiedai balti. fitoftorai. . mes negalime auginti bulvių. Geriau auginti hektarą ir kasti 300 cnt bulvių. stiebai aukšti. žydi gausiai ir ilgai. jog bulves reikia auginti tik ten. minkštimas baltas. sekliomis akutėmis. ‘Olev‘. Skonis vidutinis. krakmolingumas – 18 proc. puviniui. plokščiai apvalūs. Krakmolingumas 16—8%. sekliomis akutėmis. Krakmolo kiekis –16-19 proc. Tai seniausia veislė Lietuvoje. kad mūsų bulvių veislės potencialiai derlingos. Lupena ir minkštimas gelsvos spalvos.. Veislė atspari bulvių vėžiui.Veislė vėlyva. Pakenčia sausras. Prekinių gumbų išeiga 90 proc. gelsvos spalvos. vidutinio vėlyvumo – vėlyva. ir derlingumas sumažėja. ‘Aistės‘ .SODINIMO GYLIS 8 BULVIŲ SODINIMAS 9 PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA 10 BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS 11 ĮVADAS bulvės Lietuvoje paplito XVIII a. prisimindami tik senolių patyrimą. Gumbai gelsvi.mažinkime plota. gaus ne tik didelius derlius. sekliomis akutėmis. Analitinė dalis Bendros žinios apie augalą ir jo agrotechniką VĖLYVŲJŲ BULVIŲ VEISLĖS. bei ir ekonominės naudos. bulvės gerai laikosi žiemą. o ne tris hektarus ir kasti po 100 cnt iš hektaro. Gumbai stambūs. kad prieškarinėje Lietuvoje bulvių derliui nebūvu dideli. atsparūs daužymui. Veislės ramybės periodas ilgas. stiebai šakoti. išvirtos nejuoduoja. žiedai rausvai melsvai violetiniai su ryškiais geltonais kuokeliais. Lupena tvirta. Veislė vėlyva. aukšti.Daugelį metų buvusi populiari ir labiausiai mėgstama maistinė bulvių veislė. Kiekvienas bulvių augintojas turi žinoti. Keras išskleistas. Kerai statūs. maistinės paskirties. Nepajėgiame visko padaryti laiku ir kokybiškai . Krakmolingumas didelis – 21 proc. todėl tenka laužyti daigus. virusinėms ligoms. ‘Vilnia‘ – Ši veislė labai derlinga. Neturime tinkamų dirvų bulvėms. gerai suverda. Ramybės periodas trumpas. Gumbai ovalūs. juo labiau. Tačiau neatnaujinant sėklos užsikrečia įvairiomis ligomis. ‘Vilija‘ . atspari mechaniniams pažeidimams. šviesiai raudoni. ypač virusinėmis.Tai viena iš seniausiai respublikoje auginamų veislių. Tačiau šios galimybes dėl grubių auginimo technologijos pažaidimų menkai teišnaudojamos. Nebijo drėgmės pertekliaus. Žiedai melsvai violetiniai.

pakankamai drėgmės. su priešsėliais. kur arti gruntinis vanduo. Jei bulvės auginamos po javų. nes pirmiausia ruošiamasi ankstyvųjų kultūrų sėjai. minkštimas kreminis. minkštimas šviesiai gelsvas (kreminis). Reikalauja derlingų sukultūrintų ir įtręštų dirvų. ovalios. stambūs. bet ne bulvių sėjai. bulvės baltos. Lupena šiurkšti. Žydi ilgai.vidutiniškai. Kadangi šios veislės gumbų ramybės periodas ilgas. Anksti nuakėtos arba negiliai sukultivuotos dirvos greičiau įšyla. Iki bulviasodžio žemę reikia įdirbti du tris karius. lupena šiurkšti. Sukultūrintos dirvos ariamos 25—30 cm gyliu. Veislė atspari paprastosioms rauplėms. Rudeninis dirvos ruošimas priklauso nuo priešsėlio ir lauko piktžolėtumo. Lietuvos sąlygomis ligoms ir fitoftorai bei nematodams neatspari. Jos nesugeba nugalėti didesnio dirvos pasipriešinimo. arimas nupurškiamas herbicidu NTA (30 kg/ha v. Pakankamai gerai auga visose dirvose. Svarbus žemės dirbimo uždavinys — piktžolių naikinimas. Tinka pramoniniam perdirbimui. Kerai statūs. Skonis geras. Kartais bulvėms skirtos dirvos pavasarį pradedamos įdirbti pavėluotai. Jos priežiūros metu išvartomos ir pasėlys . 'Temp'. 'Lasunok'-Tai vėlyva maistinių bulvių veislė. patręštos dideliais organinių trąšų kiekiais. todėl anksčiausia reikėtų pradėti ir įdirbti. Tokios dirvos pavasarį greičiau pradžiūsta ir įšyla. apvalūs. bet ir apsunkina derliaus dorojimą. Ražienų skutimu sunaikinama ir didelė dalis daugiamečių piktžolių. Mūsų respublikoje tinkamiausios bulvėms žemės yra neužmirkę arba nusausinti lengvi ir vidutinio sunkumo priemoliai bei priesmėliai. Bulvienojai stambūs. nes sekliai įdirbtos dirvos tinka javų. dirvą reikia kuo giliau suarti. ryškiomis briaunomis. Sunkesnės sudėties dirvos tinka tik labai sukultūrintos. Sekliai įdirbtoje dirvoje sekliai pasodinamos ir bulvės. Piktžolės ne tik mažina bulvių derlių. Blogai pakelia sėklinių gumbų pjaustymą. Todėl bulvėms sodinti netinka sunkūs moliai ir šaltos bei šlapios dirvos. Žiemą gumbai laikosi gerai. Krakmolingumas 15—19%. Žiedai balti. Bulvių šaknys yra palyginti silpnos. Gumbai baltai gelsvi. Žiemą laikosi vidutiniškai. dirvos pradedamos ruošti ražienų skutimu. Šaknys išsidėsčiusios ariamajame sluoksnyje.Veislė vėlyva. Lapų negausu. Žiemą laikosi neblogai Tinka auginti mechanizuotai. Tinka mechanizuotai skusti. akutės seklios. kuriame formuojasi derlius. Fitoftorai neatspari. jos seklios. todėl pavasarį sandėliuose ilgai nedygsta ir būna skanios Pasodinti gumbai dygsta lėtai. Dobilienos sulėkščiuojamos lėkštiniais skutikais arba sunkiomis lakštinėmis akėčiomis ir suariamos plūgais su priešplūgiais. Pastaruoju metu žemė bulvėms prasčiau įdirbama — labai piktžolėti bulvių pasėliai. daug greičiau pradeda dygti piktžolės. sandėliuose negreit sudygsta. DIRVŲ RUOŠIMAS IR TRĘŠIMAS Tinkamas žemės dirbimas yra viena iš efektyviausių priemonių bulvių derlingumui didinti. kad ne įsitvirtintų šakniaatžalės ir kad pakaktų laiko velėnoms arba ražienoms supūti. aukšti. Paskutinį kartą kultivuojama kuo giliau. m. DIRVOS PARINKIMAS BULVĖMS Bulvių šaknų sistema menkai išsivysčiusi. Kai po skutimo sudygsta vienametės piktžolės. Jose anksčiau negu sunkiose galima pasodinti bulves. akučių nedaug. purią. Jos mėgsta nesunkią. sukrinta Krakmolingumas 16—17%. kad sudygtų vienamečių piktžolių sėklos. po kurių susikaupia daug organinių liekanų ir kurios gerai byra dorojant derlių. plintančių šaknų atžalomis. kurias nesunku sunaikinti kultivatoriais po savaitės nuo I žemės įdirbimo. bulvės gerai suverda. kad piktžolėtose dirvose prarandama daugiau kaip pusė derliaus. stiprus. Jei yra varpučio. Stiebai mažai šakoti. greičiausiai pradžiūs-ta. Jas skusti reikia kiek galima anksčiau. Žiedai blyškios mėlynai violetinės spalvos. Labai varputėtas piktžolėmis užterštas dirvas reikia skusti du kartus. mažai šakoti.). Manoma. Bulvių požeminiams stiebams (stolonams) ir gumbams augti būtina daug oro. reti. Auga visose dirvose. Tačiau jos juk vienos iš sausesnių. truputį suploti.

Jeigu tarpueiliai 70 cm pločio. o jei per daug retas. Kai trūksta sėklos arba norima greičiau padauginti naują veislę. Sodinant bulves 60 cm tarpueiliais. SODINIMO TANKUMAS Sodinimo tankumas priklauso nuo bulvių gumbų dydžio. veislių savybių. vidutiniai (51-80 g). Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus. Auginant maistui į 1 ha reikėtų pasodinti ne mažiau kaip 60 tūkst. plonais ir ilgais daigais bei netipiškos veislei formos turi būti atrenkami ir suvartojami maistui arba pašarui. tada sodinant jie nenusilaužo ir greičiau sudygsta. Prieš pat bulviasodį sėklą reikia papildomai patikrinti ir išrinkti visus ligotus gumbus. suardoma sunkesnių dirvų struktūra.). [ hektarą paprastai vežama po 50—80 t mėšlo. BULVIŲ RUOŠIMAS SODINIMUI Gera bulvių sėkla – tai pagrindinė sąlyga gauti pastovų bulvių derlių. Tačiau. taip pat didina. Azoto trąšomis tresiama prieš bulvių sodinimą. m. tarp gumbų gali būti paliekamas mažesnis . tačiau pavasarį gausiau juo patręštos bulvės būna prastesnės kokybės. barstomos anksti pavasarį. tai derlius taip pat bus gautas mažesnis. salietra. kerų. Tai labai svarbu. Tinkamiausios augalams augti sąlygos būna tuomet. ar pavasarį.5 cm. Jeigu negalima viso ploto iš rudens patręšti organinėmis trąšomis. todėl geriau tręšti iš rudens. Nerekomenduojama sodinti labai smulkius gumbus. Jeigu bulvės surūšiuotos iš rudens. Jeigu norima gauti smulkesnių bulvių derlių. Dėl to nukenčia derlius. dirvos. Sėkliniams pasėliams sėklos reikia apie 20% daugiau. prižiūrėti. didžiausiasderlius gaunamas. dalį bulvių verta sodinti po mėšlu tręštų priešsėliu ir tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Kurių nespėta išbarstyti rudenį. m. Sėklinės bulvės turi būti sveikos ir produktyvios. Mineralinės fosforo ir kalio trąšos dažniausiai išbarstomos prieš rudeninį dirvų arimą (po 90—120 kg/ha v. Pjaustomi tik visiškai sveiki gumbai prieš pat bulviasodį. Pavasarį bulves sėklai. labai stambūs gumbai gali būti pjaustomi. o sėkliniuose plotuose –70-72 tūkst. vagoje tarp gumbų turėtų būti 30 cm tarpas. nes augdamos bulvės mažiau bus pažeistos ligų. trąšų kiekio ir bulvių paskirties. reikia ruošti kovo ir balandžio mėnesiais. kai 1 ha būna 50-55 tūkst. oro sąlygų. Esant galimybei geriau sodinti nepjaustytus gumbus.. supuola grumstai ir sunkiau bulves gerai pasodinti. Vėlyvesnės veislės sodinamos rečiau. eilėje reikėtų sodinti 25 cm atstumais. gumbų.smarkiai praretėja — gera augti piktžolėms. SĖKLOS KIEKIS Jeigu pasėlis bus lankstus. didesnės įtakos bulvių derliui neturi. Sodinant vidutinio dydžio gumbus 60 cm atstumu. pavasarį vežant mėšlą traktoriais. Gumbai su nesveikais. Amoniakinis vanduo derlingumą. iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Tinkamiausios — amonio sulfatas. tuomet ruošiant sėklą sodinimui būtina atskirti ligotus ir pradėjusius gesti gumbus. tai tarp gumbų turėtų būti 25-26 cm atstumas. nes augalai neišnaudos visų dirvos maisto medžiagų. pagal oro sąlygas. tai augalai vienas kitą stelbs ir derlius mažės. Mėšlo išvežimo laikas — prieš ražienų skutimą ar prieš rudeninį arimą. Toks pasėlis bus ligotas ir derlius bus mažesnis.0-1. norma —90—120 kg/ha v. kai bulvių žydėjimo pradžioje bulvienojai ir lapai visiškai uždengia eilių ir tarpueilių žemę. Sodinant vidutinio stambumo gumbus. Sėkliniuose pasėliuose sodinamos tik nepjaustytos. Smulkius gumbus rekomenduojama sodinti tik tuo atveju kai jie gauti iš nevirusuotų augalų ir yra aukštos reprodukcijos. ir stambūs (81-110 g ) gumbai. karbamidas. Prieš sodinimą bulvės galėtų būti suskirstytos į trys dalis : smulkūs ( 35-50 g). nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų. o maistui ar pramonei gali būti sodinamos ir pjaustytos bulvės. Bulvių daigeliai turi būti ne ilgesni kaip 1. Sodinant smulkius gumbus ar pjaustytas bulves. auginimo agrotechnikos. sėklos reikia 20-30% daugiau.

vabalai pradeda misti bulvių lapais. Vagotoje dirvoje bulves geriausiai sodinti 5-10 cm gylyje (lengvesnėse dirvose giliau. gumbai smulkūs ir negausūs.Sodinant reikia žiūrėti. Sunkesnes. kad gumbai kuo mažiau daužytųsi. visas bulves reikia pasodinti greitai. Kolorado vabalas -vabalai ir lervos apgraužta bulvių lapus. Sėkloms ankstyvąsias bulves galima sodinti ir vėliau. Į sausą įšilusią dirvą gumbus reikia pasodinti giliau. gaunamas mažesnis ir blogesnės kokybės derlius. Reikia atsižvelgti ir į sodinamų gumbų stambumą: smulkesnius sodinti 1-2 cm sekliau.cistomis virtusios patelės. Čia jie poruojasi. Bulvinis nematodas plinta per žemėtus gumbus. BULVIŲ SODINIMAS Geriausias kalendorinis bulvių sodinimo laikas Lietuvoje yra balandžio III ir gegužės I dekados. o puviniais užsikrėtę gumbai nesudygsta ir pasėliai išretėja. Jeigu sausa ir šilta. pradėjus dygli bulvėms. ypač lietingą ir šaltą pavasarį. SODINIMO GYLIS Bulvių sodinimo gylis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties. agurkiniai. o stambesnius – 1-2 cm giliau rekomenduojamo sodinimo gylio. Žiemoja vabalai dirvoje. o vėliau kaupiant pastorinti purų dirvos sluoksnį ant vagų iki 8-10 cm. Šiaurės Lietuvoje sunkesnės dirvos įšyla vėliau. Jei ant vagų bus supiltas gana purus žemės sluoksnis. kai dirva drėgna ir nepakankamai įšilusi. Sodinti giliau kaip 12 cm visais atvejais yra nuostolinga. suėda lapkočius ir net stiebus. bulvės sodinamos sekliau. Stambias bulves geriau sodinti giliau. bulvių priežiūros būdo. Vasarą. Labai apgraužtuose keruose gumbų užauga 40-50% mažiau. Apsikrėtusios nematodų lervomis bulvės būna skurdžios. šaknys smulkios. šilumos bei maitinimo sąlygos. Parastai pirmiausia sodinamos ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo veislės. per daug drėgnas ir sunkiau įšylančias dirvas bulves reikėtų sodinti 5-6 cm gylyje. gelstantys nuo apačios. augalai auga lėtai. žemės dirbimo įrankius bei mašinas. Amarai .tai karantininis bulvių kenkėjas. todėl čia bulves gali tekti sodinti ir gegužės viduryje. Dar vienu laipsniu žemesnėje temperatūroje žūsta beveik visi bulvių daigai. . Lervos juda dirvoje visą vegetacijos periodą. kad užtektų drėgmės. Pradėjus bulviasodį. bulvienojai trumpi. kai blogos oro. Labiausiai paplitę šunobeliniai. nes per žaizdas ar net nedidelius įdrėskimus patenka puvinių sukėlėjų. po to vėlyvesnės veislės. Lervos padaro didžiausią žalą bulvėms.kaip 20-22 cm tarpas.Sunkiose priemolio ir molio dirvose. BULVIŲ KENKĖJAI Bulvinis nematodas . sėklos stambumo ir kitų sąlygų. deda kiaušinėlius. gumbus reikia įterpti giliau. giliai pasodintos bulvės ilgai nedygsta. vielomis apipuvusios. o gumbuose susikaupia daugiau krakmolo. Anksčiau pasodintų bulvių derlius būna didesnis. Pradžioje jos lapuose išgraužia skylutes. Lengvose priesmėlio ir smėlio dirvose tikslinga sodinti 10-12 cm gylyje. tuomet bulves reikia įterpti sekliau 6-8 cm gylyje. žiedus. pasėlis išretėja. iš kurių išsirita lervos. Jei sodinama anksti. Sodinant vėlai. Tačiau bulvėms anksti sudygus gali nušalti daigai. o sunkesnėse – sekliau). o smulkias sekliau. nes jų gumbai subręsta gana anksti. Bulvių daigai nukenčia ir dalis jų žūsta jau esant beveik –2 C temperatūrai. Ant nematodų pažeistų bulvių šaknų matyli gelsvi grūdeliai . stiebus. Tokiose dirvose labai sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. smulkūs. per daug sekliai pasodintoms bulvėms gali trūkti drėgmės. Optimalus bulvių sodinimo laikotarpis yra 7-9 dienos.bulvėms kenkia apie 10 rūšių amarų. kurių gausu dirvoje. nes bulvės blogiau dygsta. Į sukultūrintas normalaus drėgnumo smulkesnes dirvas bulves galima iš karto sodinti 7-8 cm gylyje. skirtos vartoti anksti. Pagrindinis sodinimo laiko kriterijus visais atvejais turi būti dirvos temperatūra. sodinimo laiko.

gerai vėdinamos.5 m aruodus. Amarai čiulpia augalų sultis. susiraukšlėja. kol bulvienojai visiškai uždengia tarpueilius. Reikėtų padaryti ne aukštesnius kaip 1. taip pat nemaišyti užaugusių įvairiose dirvose. tenka kaupti du. labiau pažeidžiami gumbai. Akėjant suardomos vagų viršūnės. santykinis drėgnumas – 80-85%.Paskutinį kartą kaupiamos iki 25 cm paaugusios bulvės (prieš butonizaciją). Jie daromi iš sausų lentų ir sukalami taip. Reikėtų nepilti į vieną aruodą įvairių veislių bulvių. gali būti pažeidžiamos bulvių šaknys ir stolonai.Nuimant bulvių derlių vėsesniu oru. Vidutinio vėlyvumo bulvės kasamos – rugsėjo pradžioje. išklampojami laukai. gelsta. BULVIŲ DERLIAUS NUĖMIMAS bulvės kasamos tik visiškai subrendusios. užauga daugiau piktžolių. Prieš kitą akėjimą vagas vėl tenka daryti kaupikais. Jį suvėlinus patiriami dideli nuostoliai. Pasodintų vagomis bulvių pasėlio akėjimas derinamas su kaupimu. todėl susidaro pavojus išvartyti pasodintus gumbus. kad tarp lentų būtų 2-3 cm platumo plyšiai. Bulvių priežiūros darbus reikia atlikti gana sausoje dirvoje. Reikia išvalyti ne tik patalpą. Priesmėlio dirvose normaliomis sąlygomis tarpueilius reikėtų purenti ne giliau kaip 8-12 cm. vėlyvąsias veisles.. PASĖLIŲ PRIEŽIŪRA Pasėlių priežiūra priklauso nuo bulvių sodinimo būdo.Tarpueiliai pradedami kaupti ir purenti tada. Kaupiant vėliau. Labai svarbu švariai išvalyti saugyklas. o joms sudygus purenamas ir kaupiamas. silpniau auga ir vystosi. BULVIŲ SANDĖLIAVIMAS bulves galima laikyti saugyklose. Purenti galima tik lygiuose plotuose ir tiesiomis vagomis pasodintas bulves.Tarpueiliai purenami 10-12 cm gyliu. nes dirva suspaudžiama. kai bulvienojai pageltę ir gumbai lengvai atsiskiria nuo stolonų. o kartais ir tris kartus. mažėja bulvių derlius. jas labiau puola ligos. Lygiu paviršiumi pasodintų bulvių pasėlis iki sudygimo akėjamas. tuomet vasarą jas galima išnešti į lauką ir išdžiovinti. Kaupimo ir purenimo tikslas – sunaikinti piktžoles ir palaikyti purią dirvą. Tinkamiausia rūsyje oro temperatūra –2-4o C. nes bulvių puvinių sukėlėjai laikosi sugedusiose bulvėse.bulves galima kasti kombainu arba bulviakase. tranšėjose ar duobėse. Tada baigiamos formuoti vagos. Šlapių laukų dirbti negalima. kai orai sausi – tik-5-6 cm gyliu. Bulviakase iškastas bulves reikia surinkti tą pačią dieną. Bulvių kaupams reikia parinkti . nes pablogėjus orams ir įmirkus dirvoms daug bulvių lieka neiškastų. kad bulvės rūsiyje būtų sausos. Pažeisti lapai susisuka. kai bulvės išauga 10-14 cm aukščio.rugsėjo trečią dekadą. todėl labai pablogėja augalų augimo sąlygos. ertmes po aruodais ir saugyklos aplinką. daigų liekanose. Svarbu. susidaro grumstai. ypač lietingais metais. Dažniausiai bulves reikia kauptikartus. Svarbu. kapuose. Aruodų sienas geriau daryti išardomas. Gyvena kolonijomis ant daigų viršūnių ir apatinėje lapų dalyje. suformuojant aukštesnes vagas. Aruodo grindys turėtų būti 15-20 cm pakilusios nuo žemės. kuriose įrengta aktyvioji ventiliacija. Kalvotose dirvose ir nelygiomis vagomis pasodintas bulves geriau kaupti. tai sunkesnėse. Jeigu lengvesnėse dirvose sausringais metais bulves naudingiau purenti negu kaupti. Daigai būna netiesūs. kad prie bulvių iš apačios patektų oras. neperšaltų rūsio sienos. Sudygusių bulvių pasėlių tarpueiliai purenami ir bulvės kaupiamos tol. prie augalų paliekant 10-12 cm apsauginę juostą.Geriausiai bulvės išsilaiko saugyklose. Bulviakasį reiktų baigti iki spalio 10 dienos. žemėje ir kitose atliekose.persikiniai ir paprastieji bulviniai amarai. rūsiuose. Mažiau kartų įdirbtus tarpueilius. nes tuomet mažiau pažeidžiama bulvių kerų. kad pasėlių dirva visuomet būtų labai puri ir nesusikauptų vanduo. Daugiausia ūkininkai bulves laiko rūsiuose. bet ir ventiliacijos kanalus. amarai yra virusinių ligų platintojai.

aukštesnes ir sausesnes dirvas. Jo galai turi išeiti į išorę ir iš galų būti bent po 0. Vietoj viršutinio gulsčiojo vėdintuvo galima pastatyti keletą stačių kanalėlių vėdintuvų su stogeliais virš kaupo. Apatiniai vėdinimo kanalai užkemšami.5-2 m. Bulvių auginimo technologija profesionalams * Beicavimas prieš sodinimą arba sodinimo metu. Labai gerai. Supiltos į kaupus bulvės uždengiamos maždaug 40 cm storio šiaudų sluoksniu. Duobės gylis turėtų būti apie 1-2 m pločio ir 2 m gylio. kad pro juos nebyrėtų bulvės. kad. Supylus bulves į kaupą. galais nukreiptus į šiaurę ir į pietus. Ant viršaus užpilama maždaug 0. viršų reikia uždengti šiaudų stogeliu. Kaupo viršus uždengiamas storiau. Pripylus apie 1. Ekologiniuose ūkiuose tokį sandėliavimo būdą reikėtų pasirinkti tik tuomet. jei neturime sandėlių ar rūsių. negalima kaupo atidaryti ir išimti bulvių. kad žiemą mažiau pakenktų šalti šiaurės vėjai. esant žemai aplinkos temperatūrai.5 m bulvių. ** Lokaliai sodinimo metu arba pakrikai. o viršutiniai – kai būna 8-10oC šalčio. apipurškiant ir sėklinės bulvės guolį. jo viršuje dedamas viršutinis vėdintuvas.5 m žemių sluoksnis. preliminari tręšimo norma 700-1000 kg/ha. Tačiau jose laikyti galima tik nedidelį bulvių kiekį. Norint. o pavasarį labai neįšildytų saulė. kad iš tokios duobės bulves būtų galima paimti ir žiemą.5 m ilgesni už patį kaupą. Duobės viršus apklojamas lentgaliais. Kad kaupuose vyktų natūrali ventiliacija ir bulvės geriau vėdintųsi. Visą rudenį kaupų vėdintuvai turi būti atviri. jie uždengiami mėšlu. Naudojant Titus visada pridėkite paviršiaus aktyviosios . Smėlio dirvose bulves galima išlaikyti ir duobėse. kai oro temperatūra nukrinta iki 5oC šalčio. ant viršaus uždedama šiaudų. Kaupus reikėtų daryti pailgus. išilgai kaupo apačioje reikia įrengti vėdinimo kanalą iš lentelių su tokiais tarpais. *** Atsargiai! Sencor sudygusias bulves gali stipriai stresuoti. Atšalus orui iki –15oC. po to šiaudais. Kanalas daromas trikampio formos 30x40 cm. o aukštis apie 1 m. Šiaudai apipilami 40-50 cm storio žemių sluoksniu. Geriausiai tinka žieminių javų šiaudai. Rekomenduojamas kaupo ilgis yra 1. Vienas iš svarbiausių kaupų trūkumų yra tas. kai bulvės kaupuojamos nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose.

norma 1. **** Amonio salietra arba kalcio salietra berti prieš paskutinį kaupimą. Tačiau tokiu atveju reikia sumažinti tręšimą azotu apie 20%. Ferticare 14-11-25 arba Folicare .medžiagos Kemiwett S (norma 100 ml/100 l vandens).2 l/ha (žydėjimo metu). ***** Reglone Super. 5-7 dienų laikotarpyje purškimą kartoti. defolianto 1 l/ha. Naudoti ne vėliau dvi savaites prieš bulvių kasimą.2 kg/ha (pirmoje vegetacijos pusėje) ir Fainal K .5%) galima naudoti Humistar. . Esant mažam humusingumui (<2.2 l/ha. Purkšti ant lapų su augalų apsaugos priemonėmis: Aton Az . Jei pirmas purškimas buvo nepilnai efektyvus. norma 25-50 l/ha. prieš sodinimą arba sodinimo metu.5 l/ha (vandens norma 400-600 l/ha).

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->