TURINYS

Pratarme I. Skaiciai ir reiskiniai, lygtys ir nelygybes 1. Realiuju skaiciu aibe 2. Laipsniai ir saknys 3. Algebriniai reiskiniai 4. Lygtys, nelygybes ir ju sistemos 5. Kartojimo uzdaviniai II. Plokstumos vektoriai 6. Vektoriai ir ju veiksmai 7. Vektoriaus koordinates 8. Vektoriu skaliarine daugyba 9. Kartojimo uzdaviniai III. Funkcijos 10. Funkcijos savoka 11. Laipsnine funkcija 12. Rodikline funkcija 13. Logaritmine funkcija 14. Kartojimo uzdaviniai 15. Trigonornetrines funkcijos 16. Kartojimo uzdaviniai 17. Skaiciu sekos 18. Kartojimo uzdaviniai IV. [vykiai ir tikimybes 19. Bandymai, baigtys, [vykiai 20. [vykiu tikimybes 21. Salygine tikirnybe 22. Kartojimo uzdaviniai

4 5 5 14 17 20 32 40 40 48 50 53 57 57 65 71 79 88 97 123 128 139 144 144 149 155 157

,

"

3

PRATARME

Viena yra rasyti - k ita kalbeti. .Kalba tarsi is rasto" - siamc posakyje yra ironijos atsvaitas. Kita venus "k'l pasake, ta parasc" - irgi nekoks parasyto veikalo [vertinirnas. Matematiniu klausirnu dcstyrnas knygose bei vadoveliuose ir gyvai bendraujant Sll moksleiviais ir studcntais - taip pal skirtingi dalykai. Vadoveliai rasomi siekiant glaustai ir tiksliai isdestyti medziaga, kad ncbutu imanomos skirtingos interpretacijos. 0 destant gyvu zodziu ne tiek svarbus forrnuluociu tikslurnas, kiek ernociniu akcentu itaiga ir konkrctumas. Zinoma, visur reikalingas saikas (nuostabi antikines kulturos idcja, kuria taip sunku vadovautis !): rnetaforu gausa gaJi taip pat varginti, kaip ir ju stygius. Galima pasakyti ir taip: vadovelis tai tekstas, scenarijus, pagal kur] rnokytojas ar dcstytojas turi suvaidinti savo pamokos ar paskaitos spektaklj. Jis bus vykes, jeigu nors dalis ziurovu (rnokslciviu ar studentu) isitrauks, taps dalyviais. Aptardami sioje knygoje XI klases matcmatikos vadovelio skyrius, stengerncs ne lick vardyti, kas juose parasyta, kiek bandyti [sivaizduoti, kaip juos .vaidinti": ka pabrezti, parysk inti, kuo nusistebeti ... Zinoma, visos pastabos yra subjcktyvios ir nepretenduoja i joki rnetodikos zanrq. Kita vertus, metodiniai nuroclymai kartais primena bandymus graibsteliu sugauti saules spinduli - ryskios rnokytojo asmenybes [taiga, zavesi if sekrne. Knygoje ncra jokiu komentaru tik apie geometrijos skyrius. Plokstumos geornetrijos temos jau iseitos zemesnese klasese, taigi XI -XII klasese lieka jus pakartoti, Kaip tai padaryti paciu geriausiu biidu, matyt, geriausiai nuspres patys mokytojai, atsizvelge i [vairias savo darbo aplin kybcs, Kita sios mokytojo knygos dali sudaro visu Xl klases rnatematikos vadovelio uzdaviniu sprcndirnai, korncntarai ir atsakymai. Zinorna, mokytojai puikiai verciasi ir be ju, Taciau if didieji aktoriai buna dckingi suflcriarns, kartais padedantiems issisukli is keblios padeties. Bclicka pridurti, kad vdovelio ir sios knygos autoriams butu naudinga ir malonu gauti pastabu, atsilicpi mil ir pasiiilyrnu. Deja, tokiu malonumu susilaukiarna retai ... Linkime Jums sekrncs, [kvcpirno ir smalsiq mokiniq, mieli maternatikos mokytojail Vilius Stakenas

I

4

I. SKAICIAI IR REISKINIAI,
Plies pradedant pakartosime uzrasyti, istorija: ... skaicius. veiksmus lygtis, suteikta Tai pati svarbiausia su jais galima nelygybes informacija, atlikti, if ju sistemas. Nagrinesirne kokius remiantis Nagrinesirne nagrincti

LYGTYS IR NELYGYBES
sakiniais savoka. nusakyti, ka suzinosirnc, ko ismoksime, ka

si

dideli skyriu,

vena keliais maternatikos kokios Isspresti

Suzinosime, savybes, -

kokiq yra skaiciu, kaip juos tai tarsi isnarplioti detektyvine

sill. vciksmu

lygt] ar nelygybe nezinornuju

reikia surasti

tinkarnas

rciksmes,

1. REALIQJQ SKAICIQ AIBE 1.1. Sveikieji skaiciai
Pracjo daug amziu, kol natiiralieji skaiciai tapo nors ir dys. Taciau tik sudeties ir daugybos veiksmus galima nercgimais, taciau nuolatiniais zmoniu gyvenirno palyatlikti SlI bet kuriais natiiraliaisiais skaiciais, dovais, Materuatikai link" atsikratyti atskirais atvejais if apriPasiiilykite [sivaizduoti, kad naturaliqju skaiciu yra be bojimais, Papildc naturaliqju skaiciu aibe nuIiu if ncigala daug, t. y. skaiciu cile tesiasi he galo. Kaip juos giarnaisiais skaiciais, gaunama svcikuju skaiciu aibc. jsivaizduojate? Kaip kokiu akrncneliu virtine? Taciau Su sveikaisiais skaiciais galirna he apribojimu atlikli juk visi skaiciai skirtingi. Vadinasi, reikia rnokcti juos jau tris veiksrnus: daugyba, sudet] ir atimtj. taip uzrasyti, kad galetume atskirti vienus nuo kitu, Pabrezkirne, kad nulis ir vienetas yra ypatingi skaiciai, Pabrezkite, koks svarbus isradimas yra dcsirntaine skaitikri .Jceistuoliai" ... ciavimo sistema. Skaicius - vienetu suma - suskai[sivaizduojame ir suvokiame: domas desimtimis, desimtys - simtais, simtai - tiikstanciais ." Po to uzrasorne: kick vienetu nepakliu vo i naturaliuju skaiciu aihc yra begalinc; desimtis, kick desimciu - i simtus ir t. 1. Visai skaibet kuri natiiralujj skaiciu galima uZrasyti naudojantis ciL[ begalybei uzrasyti pakanka desimties simboliu desimtimi skaitrncnu; skaitmcnu' naturalusis skaicius vieninteliu budu uzrasornas pirrniKitas svarbus poziilris i naturaliuosius skaicius - juos niu skaiciu sandauga; galima skaidyti i mazesniu skaiciu sandaugas. Pavyznatiiraliuju skaiciu aiheje be apribojirnu galima atlikti dziui, 24 = 4·6 = 2·2·2·3. Skaidymas uzsibaigia, kai du, 0 svcikqju - jan tris veiksrnus. visi daugikliai yra pirminiai skaiciai. Pirminius skaicius galima [sivaizduoti kaip tam tikras "plyteles", is Mokame: desimtaineje sistemoje uZrasytq skaiciu uzrasyti vienekuri LJ. sudaryti visi kiti skaiciai. tu, dcsimciu ir t. t. suma; Pasiulykitc uzrasyti kelis ma7.iausius pirminius skaiisskaidyti naturalqji skaiciu pirminiais dauginamaisiais; cius. Ar gali dvicju pirminiu skaiciu skirtumas buti Iygus vienam; dviern: trim? rasti dvieju naturaliuju skaiciq didziausiaji bendraji daNaturaliqju skaiciu veiksmai (sudctis, atirntis, daugyba, likl] ir maziausiaji bendrajj kartotini, dalyba) atsirado hip realaus gyvenimo veiksrnu atspinPRATIMAI IR UZDAVINIAI

'-.-.

Pirmieji penki uzdaviniai skirti zinioms apie skaiciu reiskima dcsimtaineje skaiciavimo sistemojc itvirtinti. I, 2 if 3 u:t.davinius nesunku i'sspn,::sti if be lygciu, tiesiog atlikus paprasciausia pcrranka, Nebutina issprcsti visus penkis uzdavinius, Galima, pavyzdziui, issprcsti viena is pirmu triju, po to - 4-tq, 0 5-lq, kuris yra kiek sudetingesnis, pasiulyti isspresti sti presniems mokiniarns. 6 uzdavinys skirtas didziausiojo bendrojo daliklio ir maziausiojo bcndrojo kartotinio radirno algoritmu pakartojirnui. Jeigu mokiniai gerai moka iii algoritma, galima uzdavin] praleisti. 7 if R uzdaviniams isspresti reikia zinoti skaiciu dalybos is 2, 3, 5 ir 9 pozymius. 1.

a)!

Pazymekime ieskoma skaiciu xy lOx + y. Sukeite skaitmenis yx = lOy + x. Tuornet yx - xy = lOy + x - (lOx + y) = 9y - 9x. Skaitmenims x ir y surasti reikia isspresti lygciu sistema;
badas.

=

victomis, gaunamc:

y = 3x Taigi pradinis skaicius yra 13.

{9Y-9X= y = 3x

18,:::}

{Y-X

=2,:::}

{2X=2,
y

= 3x

=>

{x=
y

=

I,

3.

I
5

1.1. Sveikieji skaiciai

11 biidas. Sis sprendimo budas - pcrranka. Kadangi dvizenklio skaiciaus vienctu skaitrnuo trigubai didcsnis uz desirncill skaitrnen], tai pradiniu skaiciumi gali biiti 13, 26 arba 39. Sukeite skaitmenis vietomis atitinkarnai gausime 31, 62 ir 93 bei skirtumus 31 - 13 = IR. 62 - 26 36,93 - 39 = 54. Vadinasi, tinka tik skaicius 13. b) Ieskorna skaiciu pafyrneje xy, uzdavinio atsakyma gausime issprendc Iygcill sistema:

=

y - x = 3. => {x = 3, y = 2x y = 6. Taigi pradinis skaicius yra 36. Pastaba. Perrcnkant reikctu patikrinti, ar skaiciat uzdavinio salyga,

9,Y - 9x { Y = 2x

=

27,

=> {

12, 24, 36 ir 4R tenkina sqlygq ten-

2.

a) Pazyrnekime ieskorna skaiciu xy = lOx + y. Surasti uzdavinio kinanciam skuiciui, turirne spresti lygciq sistema:
{ YX-XY=36.

=> {9,Y-9X=,36. => {Y-X=4,' y- x 4 y - x = 4x Y - x = 4. Pasturqja Iygcil! sistema, kurios abi lygtys vicncdos, tenkina skaitmenu poros (I; 5), (2; 6), (3; 7), (4; 8). (5; 9). Taigi dvizcnkliu skaiciu, tenkinanciu uzdavinio salyga, yra net penki: 15, 26. 37. 4R, 59. Pastaba. Zinoma, siuos skaicius galejome uzrasyLi ir nesprende lyg64 sistemas. Taciau tuomet reiketu [sitikinti, kad kickvienas i,ij ju tcnkina ir antraja uzdavinio salyga, t. y.' kad .sukeitus skaitrnenis vietornis gaunamas 36 vicnctais didesnis uz pradin] skaicius. 0) Yra tik du dvizenkliai skaiciai, kuriu vienetu skaitmens ir dcsimciu skaitmens skirtumas lygus 7. Tai skaiciai 18 ir 29. Sukcitc skaitmenis victomis, gausirnc atitinkarnai skaicius 81 ir 92. Vadinasi, tcnkinanciu uzdavinio salyga skaicu; nera, Pastaba. Sprcsdami kitaip, t. y. pazyrncj; ieskorna skaiciq xy ir sudan: IygCit! sistema, gautume ncturincia sprendiniq sistema:

=

L: .: .:
+ }' -

3.

j
X {

budas. Jcigu ieskomas skaicius yra x_v, tai + y = 15, + y = 15,
lOx 27

=

lOy

+ x =>

{x

x _~,

=

3

=> x =

9, y

=

6.

il biidas. Uzdavin] galirna spresti ir perrcnkant galirnus variantus: dvizenkliai skaiciai, kuriu skaitrnenu suma Iygi 15, yra 69, 96, 78 if 87. Tik skaicius 96

tcnkina uzdavinio salygas, Atsakymas. 96. 4.
300 + lOx + Y - 27 = 100x + lOy + 3. Pertvarkc Iygti, gausime: lOx y 30. Kadangi x ir y yra skaitmenys, tai x = 3, y

Pazyrnekime

ieskorna skaiciu xy3.

Pagal sl\lygl\. turi galioti lygybe:

+=

= O.
Tuornet pagal salyga

Atsakymas. 5.

303. ruaternatiko
Ix)'z

Tegu garsiojo

I

+ x + y + z = 21 ir

girnimo metai yra lxyz.

+ 5355 = zyx

1.

I0(10x + y + 635) + II = 10(600 + lOy + x) + L Pertvarke j'l ir pnjunge salygos dal], jog skaitrncnu

1000 + loth + JOy + z + 5355 = looOz + 100y + lOx + I, !O(IOx y + 635) + z + 5 = lO(100z + lOy + .r ) + 1. IS sios lygybes desiruosios puses matornc, kad skaieiaus 10(100;; + lOy + x) + I paskutinis skaitmuo yra I. Pagal kairiaja sios lygybcs puse taip gali buti vieninte1iu atveju, kai z 6. Taigi z 6 ir gaunarnc Iygtj:

Pertvarkykirne

antraja lygti:

+

=

=

suma lygi 21, gaunarne

lygciu sistema: X - y = -4, I~ x: - 5 .- 9 S Cia x - ., ~.. { x+ y = 14 . .
Todel lxyz = 1596. Tai garsaus XVI arnfiaus prancuzu Descartes) gimimo metai. Atsakvmas. 1596 m., R. Dekartas, filosofo ir matemaiiko R. Dekarto (Rene

6

1.1. Sveikieji skaiciai

6.

leskant didziausiojo bcndrojo daliklio ir rnaziausiojo bendrojo kartotinio, gcriausia duotuosius skaicius isskaidyti pirminiais dauginarnaisiais. Skaiciu m if n didziausiaj] bendraji dalikl] zymckime (m, n), 0 ju rnaziausiaj] bendraji kartotini - i_m, 1'1]. Kadangi: a) 12 = 22 . 3, 18 2 . 32, tai (12, ]8) = 2·3 = 6, [12, 18J = 22.32 = 36; b) 72 = 21 .32,108 22 . 33; 2 = 36, [72,108] = 23.33 = 216; (72. lOS) = 22.3 c) 126=2.32.7,147=3.72; (126,147) = 3·7 = 21, [126, 1471 = 2.32.72 882; d) 325 = 52. 13, 250 = 2.53; (325, 250) = 52 = 25, [325,2501 2 . 53 . 13 = 3250; e) go = 25 . 3, 528 = 24 . 3 . 11; (96. 528) = 24 . 3 48, [96, 528] 25 . 3 . 11 1056.

=

=

=

=

=

=

=

7.

a) Tegu ieskomas skaicius yra x25. Kad skaicius dalytusi is 3, jo skaitrnenu surna turi daly tis is 3. Kai x = 9, tai 9 + 2 + 5 = 16 nesidalija is 3. Kai x = 8, tai 8 + 2 + 5 15 dalijasi iii 3. b) Ieskornq skaiciu pazymekirne x28. Jis yra lyginis. Todcl sis skaicius dar turi daly tis is 9 (jo skaitrnenu surna turi dalytis is 9). Pals didfiausias skaitrnuo; tenkinantis sill. salygq, yra x = 8. Atsakymas. a) 825; b) 828.

=

8.

a) Trizcnklis skaicius xly dalijasi is 45 tik tuornct, kai jis dalijasi ir is 9, if is 5. Vadinusi, y = 0 arba y = 5. Kad skaicius xlO dalyrusi is 9, is 9 turi daly tis jo skaitrnenu surna x + 1, t. y. x = 8. Kad skaicius x 15 dalytusi iii 9, 9 turi daly tis x + 6. Vadinasi, x =: 3. b) Keturzenklis skaicius x97}' dalijasi is 45 tik tuornet, kai y = 0 ir X + 16 dalijasi is 9 arha kai y 5 if X + 21 dalijasi is 9. Vadinasi, y 0, x = 2 arha y = 5, x = 6. A tsakymas. a) oS 10 arba 315; h) 2970 arba 6975.

is

=

=

1.1. Sveikieji skaiciai

7

1.2. Racionalieji skaiciai
Racionalieji skaiciai moksleiviarns jokia naujiena. Tikriausiai dauguma ju yra gerai ivalde veiksmu su racionaliaisiais skaiciais taisyklcs, moka racionaliuosius skaicius paJyginti. Todel ir vadovelyjc tik primcnamos formalios zinios apie racionaliuosius skaicius ir ju veiksmus, Manome, kad to pakanka, Racionaliqju skaiciu aibes vaizdiniui susidaryti svarbesne skyreJio pabaiga, kurioje dcstoma geometrine racionaliuju skaiciu interpretacija. Racionaliuju skaiciu tcma galima biitu nuo to ir pradeti. Nubrezkirne tiesc ir pasirinkime jojc taskq. Sis taskas vaizduos skaiciu O. Desiniau pasirinkime kita lask'-1jis vaizduos skaiciu }, Dabar galirna surasti taskus, vaizduojancius naturali uosius skaicius, Po [0 dalykime atkarpa tarp nulio ir vicneto i n vienodu daliu, Gauticji taskai vaizduoja skaicius '[;-, Tn.(,; n. Toliau galirna puvaizduoti ir skaicius pan. Pasiulykite isivaizduoti, hip racionalieji skaiciai yra tankiai "susigrud\;" skaiciu ticsejc: kokius du ta.~kus bepairntume, tarp ju bus daug racionaliuju skaiciu, Baigtinis kiekis ar be galo daug? Po to jau galima pcrciti pric visos racionaliuju skaicn; aibcs, racionaliuju skaiciu palyginimo ir veiksmu, [sivaizduojame ir suvokiame: raeional iuosius skaicius galima atideti skaiciu tieseje; racionalieji skaiciai visoje tiesejc issideste labai tankiai; racionaliuju skaiciu aibc apirna svcikuju skaiciu aibe; su racionaliaisiais skaiciais gali rna atlikii visus veiksmus (zinoma, isskyrus dalyba is nulio), Mokame: atideti racionaliuosius skaicius skaiciu ticscje; palyginti racionaliuosius skaicius; su raci onaliai si ai s skaici ai s atl ikti vci ksmu s.

7f,

m :;;;,n. Sitaip

destant,

gali-

ma neformaliai

paaiskinti,

kodel,

pavyzdfiui,

~ = ~ if

PRATLMAI IR UZDAVINIAI
Racionaliqju skaiciu palyginimo igudL:iams skirtas 9 117.davinys. Verta isnagr: neti bent du pavyzdzius: vicna SlI teigiarnais, kita su neigiarnais skaiciais. 10, II if 12 uzdaviniai skirti veiksrnu SlI racionaliaisiais skaiciais iguelzial1ls pakartoti. 12 uzdavinio tikrai ncverta sprcsti klaseje, ncs veiksrnarns atlikti prirciks ir laiko, ir atidumo. Galima po viena uzdavinio dal] pasiulyti padaryti namuosc. Galbiit tokia uzduotis atrodo nuobodi. Galirna pabandyti sick tiek j'l pagyvinti, pavyzdziui, taip: "lsiliurekimc I lygt], Pabandykimc "is akics" jvertinti, kam apytiksliai turetu biiti Iygus x. Hipotezei patikrinti yra vienas budas - apskaiciuoti tikslia x reiksme!".

9.

Nurodymas. Palygirui racionaliuosius
. )3_9

menornis,

patogu suvienodinus
I_H

a "8 b)
C

.) 7 _
.~

-iz = -~,
14

lA' 3 -

lA' "8 > 3'

3

skaicius, uzrasytus sill trupmenu vardiklius .

paprastosiomis

trup-

I.

12 - lA' "8 -

5_

-~ = -~,
15 7
2 7

d) -~

=

-12' -3 < -TI' b)x=2-i'2; c)x=2~; d)x=2; a :b :c i)~. C)x=-2~; f)x=I,1.

R

< 5. 24' TI g,

-fi > -~;

10. a)x=t; 11. a) 7; el) 2; b) 5; e) 3;

c) -i?J . Nurodymas. f) 2; g)~; 14; 1:)
X

= T, : c =

f1z;

h)~;

12. a) x = 40;

b) x

=

=

21..·' 44

d) x = 9.

8

1.2. Racionalieji

skaiciai

1.3. Desimtaines trupmenos
Racionalqj] skaiciu galima uzrasyti daugeliu paprastuju trupmcnu. Dazniausiai racionalusis skaicius uz.rasomas nesuprastinama paprastaja lrupmena. Taciau Lai ne visada pati patogiausia skaiciaus israiska, Pavyzdi.iui, sudcdant du racionaliuosius skaicius, pirmiausiai jic uzrasorni trupmenomis SIl vienodais vardikliais: racionaliuju skaiciu, kuriu ncgalima ".'ludeli" is desirntuju, simLLtill ir t. t. daliu, Sitaip prieinama prie bcgaliniu desirntainiu trupmcnu savokos. Pasiiilykite rnoksleiviams isrciksti desimtainc truprnena po vicna paprastaja trupmena, kurios vardiklis ncra vicn dvejetu ir penketu sandauga. Tegu jic patys pastehi, kad desi rntaines israiskos skaitmcnys ima kartotis. Tegu patys pasvarsto, kodel taip atsitinka. Taigi reiskiant paprastasias truprnenas desimtainemis, kartais gaunamos baigtines truprncnos, kartais - begalines. Taciau sios bcgalines truprnenos yra periodines, Laigi uzrasomos pagal tam iikra taisykle, Kick pasistengus, visada galima nustatyti, koks yra tokios trupmen os, tarkime, 200-a5is, 523-asi8 skaiunuo ir t. t. Toliau vadovelyjc pavyzdziais mokoma spresti priesingel uzdavini - hcgalincs desimtaines pcriodines trupmcnas vcrsti paprastosiornis. Sis budas - sudaryti paprasta tiesine lygti ir ia isspresti - gali pasirodyti panasus i koki fokusa. Zinoma, grieztos logikos poziuriu jis nera pakankarnai pagrjstas. Pavyzdziui, daugindarni bcgalinc desimtaine periodinc trupmena is dcsimtics laipsnio tarsi jau is anksto zinomc, kad ta trupmcna reiskia skaiciu, Taciau kiekvienu atvcju siuo fantasti sku budu gauta rezultata galima patikrinti naudojant dalyba "kampu"l Apskrirai, svarbiau yra ne tiek mciodu pagrjsrumas, kick nauja ideja - reiksti racionaliuosius skaicius desimtaincmis truprnenornis. 5i idcja, viena vertus, pamdo naturaliuju skaiciu ir racionaliuju skaiciu uzrasymo desi m taine sis tern a ana 10 gij '1, k iLa vertu s - pri arti n a prie iracionaliojo skaiciaus savokos.

5 7 5·3 7·2 29 12 + 18 = 12."3 + 18 . 2 = 36'
Norint racionaliuosius skaicius palyginti, taip pat pirmiausiai jie uzrasomi paprastosiomis lrupmenomis su vicnodais vardikliais, Galbilt sickiant supaprastinti racionaliuju skaiciu veiksmu ir Iyginimo taisykles, verta atsisakyli vardikliu ivairoves ir reiksti juos paprastosiornis trupmenomis su kiek galima "vicnodcsniais" vardikliais? Pavyzdziui, galima pabandyti reiksti racionaliuosius skaicius desimtainemis trupmcnomis, t. y. paprastosiomis trupmenornis, kuriu vardikliai yra dcsimties laipsniai:

-=007
100

7

"

~=~=0068. 125·4 1000

'

Desimtaines racionaliojo skaiciaus israiskos skaitrncnys turi panasia prasmQ, kaip ir naturaliojo skaiciaus israiskos desimtaineje sisternojc skaitmenys: jie parodo, i.~kick des imtuj lI, s iIII t4.iLl if t. r. dali II s udarytas racionalusis skaicius:

a ,06R = - + - + --. 10 100 1000
Pa prasta i racional trupmena dalijant kodel tokia dalyba ma paaiskinti, kad desimtuju, si rntuju viena pavyzd]: u sis skaici us vcrc: amas desi m tai ne .Jcampu". Galbilt kas nors paklaus, duoda desirntainc truprnena? Galisitaip dalijant nuosekliai isskiriamas ir L L daliu skaicius, Panagrinckirne

o

6

8

[sivaizduojame ir suvokiame:
racionaliuosius skaicius galima reiksti baigtinemis arha begalinemis periodincmis desimtainernis trupmenornis; kickvicna tokia truprnena reiskia atitinkama racionalujj skaiciu; racionaliojo skaiciaus israiska desirntainc trupmena yra analogiska naturaliuju skaicii; israiskai dcsimtaineje skaiciavirno sisternoje.

3

8=10'8=10'
3 1

t

30

1
60

3 .8+6
g

=10+10'8=
I

3

1

6

3

=TO+toO'8=TO+100'
=

7·8+4 8

=

10 +

3714375
100

+
SLl

100 .

"8

=

10 +

100 + 1000'

Mokame:
uzra!;yti racionaliuosius skaicius desirntainemis trupmcnornis; nustatyti, kokj racionalujj skaiciu atitinka duotoji begaline desimtaine periodine truprncna.

kuriuo susiduriarna rciskiant racionaliuosius skaicius dcsirntaincmis truprnenomis, - biina, kad dalybos proccsas "kampu" nesihaigia! Taigi yra

Svarbus faktas,

1.3. Deiimtaines trupmenos

9

-

PRATIMAI

IR UZDAVINIAI

Pirrnieji keturi uzdavinini (13-16) skirti paprastuju trupmcnu uzrasymo desimtainemis ir atvirksciai algoritmams [sisavinti, Aisku, visus juos isspresti nera blitina. 17 uzdavinio salyga reikalauja palyginti du skaicius. Pries sprendfiant galima kiek pasvarstyti, kok] biida geriau pasirinkti, Gal desirntaines trupmenas versti paprastosiomis? 0 gal atvirksciai? 0 gal galima is karto pasakyti, kuris skaicius didesnis, pavyzdziui, e) punkte, kuriamc prasorna palyginti skaicius 1, (31) if 1,31? Paskutinieji du skyrelio uzdaviniai skirti racionaliuju skaica; veiksmarns, Juos geriau

skirti namu darbams,
13. a) 0,28; 14. a) 15.

k;
9'

b) -0.4375; b)

c) 1,625; d)

-2ib;
4', '

c) 1~; c) -3L991.,

-i6;
:J:J

d) -0,128; c) 3fs; e) 5
5%1. 199HO '

e) 0.12;

f) -3,75.

a) 22.

b)!.I_·

d) -~',

I)

2113

(j1j(J[j'

16. d) 2 17. a) -k

j\~~·ih.
=

0,1(6); b) 0,(4) <;_t; c) c) 1,(31) > 1,31; f) -1,23(4) < -1,234; h) 2* < 2, (2); i) 1.9(8) > 1,8(9). a) 0,5; a) 211; b) 0.115; b) 2,5; c) c) 111.

--12 = -0.58(3);
g) -1,8(9)

d) 0,(63) -1,9;

=

<

it;

18. 19.

&;

d) 2071~'

10

1.3. Desimtaines trupmenos

-

1.4. Iracionalieji skaiciai
Maternatikojc labiau nci kitose kurybos hei ziniq srityse remiamasi Iormalia logika, irodymais. Taciau maternaLika taip pat kaip ir kiti mokslai - gyVlJ. zmoniq, 0 nc neklystanciu protavimo autornatu veiklos sritis, Todel ir maternatikoje svarbiis intuityvirs vaizdiniai, mctaforos. Kartais maternatines teorijos pletojamos nepakankarnai gerai issiaiskinus logine ju pagrindu struktura, Tai suprantama - is pradziu pakanka ryskil[ ir paprastu vaizdiniu, Taciau veliau susiduriama su sunkurnais, atsirandanciais del nepakankamai pagristu prielaidu. Matematikos istorijoje zinomos kelics tokios matematikos pagrindu krizes, Pirmoj i ju susij usi su iracionalumo atradirnu. Pitagorieciai zinojo tik naturaliuosius skaicius ir jtl santykius. Suprantarna, jog buvo Iaikorna, kad bet kurios atkarpos ilgi galima isreiksti tokiais dydziais. Ir staiga buvo issiaiskinta, kad yra atkarpu, kuri u ilgio negali ma isreiksti naturaliuju skaiciu santykiu. Tikra viso l.iniLt statinio katastrofa' Juk padaryti isvada, kad yra if kitokill skaiciu, jie negalejo, Kaipgi tokius skaicius reikctu reiksti if vaizduoii? Bandydami issprcsti siq_ rnaternatikos krizc antikines Graikijos maternatikai sukurc geornetrini pcziur] i skaieius, kuriuo Iaktiskai matcmatikai rernesi beveik pusantro tukstancio rnctu, If mums pakanka tokio poziurio, paremto labiau intuityviais vaizdiniais ncgu loginiais argurnenrais. Pavyzdziui, mcs be papildornu paaiskinirnu tikirnc, kad pasirinkus atkarpa - ilgio vieneta - visu kill! atkarpu ilgiai isreiskiami skaiciais. Taigi kickvienas skaiciu tieses taskas vaizduoja skaiciu, Licka tik tokia problema - issi ai ski n ti, k ai p gal im a tuos skai ciu s uzrasyti. Natfiralicji skaiciai uzrasorni naudojant dcsimtaine skaiciavimc sistema, racionalieji - paprastasias trupmcnas. Sic ahu biidai atrodo mcnkai susije, taciau [vedus desi rntaines Lrupmcnas (baigtines ir begalines, taciau periodincs) tarsi sukuriamas vieningas poziLlris i skaieiu ll/.rasymq - tick svcikuju, tiek racionaliuju. Galbut tuo viskas padaryta, sitaip galima uzrasyti visus skaicius, kuriuos vaizduoja skaiciu ticses taskai? Taei a u nagri ned a rni sta tuj i tri kampj, k u ri 0 s ta tiniu i1giai lygus I ir 2, atrandame, k ad nc viskas yra taip paprasta, kaip gaIi atrodyti, Zinoma, galirna pasirinkti ir kitok] trikampi, Pats paprasciausias trikampis, kuri nagrinejant galima atrasti iracionalurna - lygiasonis statusis, 10 ncpasirinkome, kad nesusidarytu ispudis, kad statiniu lygurnas turi kazkokia rciksme, Kad rnineto staciojo trikarnpio izamhines ilgis nera isrciskiarnas racionaliuoju skaiciurni, irodomc klasikiniu priesiaros biidu, Pries forrnaliai jj nagrinejant verta kcliais sakiniais apibiidinti siq ypatinga rnatematiku guorybe, Negaledami kokio nors teiginio [rodyti tiesiogiai, matemati kai jrodineja, kad jeigu biitu tcisingas priesingas tciginys, tai bun; teisinga ir kokia nors nesarnonc. Gavus isvada, bel ne visi skaiciu tieses taskais vaizduojami skaiciai yra raeionaliej i, Iieka ti k kaip nors juos pavadinti. Taigi skaiciu tieses taskais vaizduojarni racionalieji skaiciai (rationalis - lotyniskai protingas) ir likusicji - iracionalieji tirrauonalis - lotyniskai neprotingas). Kaip uzrasorni raciunalieji skaiciai, jau :!'illome - baigtinernis arha begalincrnis, taciau periodincmis trupmenom is. Kaip isreiksti iracionalqjj skaiciq? Noredami tai padaryti, tarsi "gaudomc" iracionaluji skaicit] is abieju PUS! u: irndami rnazesnius ir didesnius U7. nagrinejama iracionalujj skaiciu racionaliuosius skaicius, Silt racionaliuju skaici4 dcsimtaines israiskos ilgcja, mazesniojo skaiciaus israiska tiesiog papildorna prirasa11l prie pabaigos viena skaitrneni. Taigi skaitmcnu scka galima testi ir testi be galo: 1;i kazkur j bcgalybc nusitiesusi skaitmenu riki uote ir yra iracionaliojo skaiciaus desimtaine israiska. Reikia parnineti, kad skaiciavirnuose sios begalines sekos, zinoma, ncnaudojamos. Kai kuric iracionalieji skaiciai zyrnimi spccialiais simholiais, ir jie naudojami skaiciavirnuosc (pavyzdziui, .,fi, zr ), arba _jie keiciarni racionaliaisiais artiniais.

[sivaizduojame ir suvokiame:
kiekvienas skaiciu tieses taskas atitinka skaiciu; kiekvienas skaicius gali biiti uzrasytas dcsirntaine trupmcna: raeionalieji skaiciai uzrasorni baigtincrnis arba bcgalinemis periodinernis dcsimtainernis uupmcnornis, iracionalieji - begalinemis neperiodinemis desirntainemis trupmcnomis.

Mokame:
irodyti, kad ne visi skaiciai yra racionalus: apvalinti skaicius norimu tikslumu.

1.4. lracionalieji skaieiai

....

PRATIMAI

IR UZDAVINIAI

Atidcti iracionaluj] skaiciu ticsejc ncra paprasta. Taciau kai kuriuos iracionaliuosius skaicius nesunku atideti naudojant statqj] trikarnpi. Siai temai skirtas 20 uzdavinys, BUIlt idomu isnugrincti visus jo punktus, taciau stokojant laiko pakaktu isnagrineti tik punktus a) ir f). Tolirnesni trys uzdaviniai (21 - 23) padeda suvokti iracionaliojo skaiciaus vieta skaiciu tiesejc. Paskutinicji trys uzdaviniai (24-26) skirti realiojo skaiciaus apvalinimo problernai. Zinoma, 26 uzdavinio ViSL) punktu sprcndimas uzirnu; daug laiko, todel sj uzdavin] galima uzduoti savarankiskarn darbui. 20. a) Staciojo trikampio, kurio statiniu ilgiai yra a 1 ir b 3, jzambines ilgis yra c = v'IO. Skaiciu v'IO atideti skaiciu tieseje naudojantis skriestuvu if liniuote galima taip: skaicitj tiesejc is pradziu atidedarne statin] a = 1. IS gauto tasko A iskeliame ilgio h = 3 statmen] A B. Tuomet jzambines 0 B ilgis yra v'IO. Pastatc skriestuvo kojcle taske 0, atidedame 0 B = v'IO ilgio atkarpa skaiciu tieseje ir pazymirne task'! C. Taigi skaiciu v'IO vaizduoja

=

=

B

taskas C.
Tokiu pat hfldu galima b) ../i3, imam a = 2, c).JT7, imant 11 = 1, d) ,J34, imam a = 3, atideti skaicius: b := 3; b = 4; b 5;

A

Oa=l

e) .j8, imant a
f) Staciojo

stutrnen] ir jarne aiidekirne lusb\ B (AB = AE = 4). Tuomet statinio o B ilgis yra Isiatc skricstuvo kojcle I !ask~\ 0, atidekime 5i,! atkarpa skaiciu tieseje, Taigi skaiciu JiS vaizduoja taskas C. g) Skaiciu y'2l, imant a = 2, c = 5 galima atidcti analogiskai kaip f) punkte, Pastaba. Zinoma, tai ne vienintelis brezimo budas. Puvyzdziui, turint atkarpa ../i3, ncsunkiai galima atideti ir atkarpq_.JT7. Tereikia nubrezti statqjj trikarnpj, kurio statiniu ilgiai yra 11 = .,fiJ, b 2. Tada jzambines ilgis c = .,(fi.

trikampio, kurio vieno statinio ilgis (l = I if lzambines ilgis c = 4, antrojo stutinio ilgis yra JiS. Todel ill skaiciu skriestuvu if liniuote skaiciu tieseje atidesime taip: is tasko 0 I kaire atidckirnc ilgio 11 = 1 atkarpa OA, o is Lasko A i desine - ilgio b = 4 atkarpa AE, IS tasko 0 iskelkime

=

2, b

= 2.

=

B

.JT5.

=

21. 22. 23. 24. 25. 26.

a) v'IO> 3; e) ,,}23 < a) 3 <

57 +,)6; f) J15 < .j3 + ,j5; g) J2T> .j3 + .,[7. .vTI < 4; b) -5 < -57 < -4; c) 3 < J11 < 4;
-..flO < -3; < ./5 < 2.3;
< e) I <

b) 7 <

v'sQ;

c)

-./5

< -2,2;

d) -3,6>

-.Ji3;
<

d) -4
a) 2,2 d) -3,9

<

J3,b
<

< 2;

f) -4 < -~ < -1,7; c) 4,1

-3.
< 4,2;

-..Ji5

b) -1,8 < -3,8. c) 0.3636; c) -3,317;

-.)3

< .JT7

a) 0,67; a) 2,828; a)=1,2:

b) 0,143; b) 3,162;

d) 0,538462. d) -3,873. d) ""0,86.

b) "'='-0,581;

c) "'='0,89;

12

104. lracionalieji skaiciai

-"

•.

1.5. Realieji skaiciai
Siame skyrelyje apzvelgiamos ir susisteminamos zinios apie skaicius, Racionalieji skaiciai - tai skaiciai, kuriuos galima isreiksti svcikuju skaiciu santykiais ~. Dazniausiai racionaiieji skaiciai reiskinmi paprastosiornis trupmenomis: vardiklis n yra naturalusis skaicius, skaitiklis m - svcikasis skaicius, Atliekant aritrnetinius vciksmus Sll racionaliaisiais skaiciais (sudcdant, atimant, dauginant ir dalijant) vel gaunami racionalicji skaiciai. Taciau ne visi skaiciai yra racionalieji, Tie skaiciu tieses taskais vaizduojami skaiciai, kurie nera racionalieji, pavadinarni iracionaiiaisiais. Racionalieji if iracionalieji skaiciai kartu sudaro realiuju skaiciu aibe, Visiskai pakaks, jcigu jUSLt mokiniai iklausirna .kas yra realusis skaicius?" rnokes atsakyti taip: "tai skaicius, kuri galima pavaizduoti skaich; tieses iasku", arba .jai skaicius, turintis savo victa skaiciu tiesejc", Ir zinos, kad realusis skaicius yra arha racionalusis, arba iracionalusis, Pabrezkimc, kad su dviem realiaisiais skaiciais galima atlikti tuos pacius aritrnetinius veiksmus, kaip ir su racionaliaisiais skaiciais: sudeti, atimtj, daugyba, dalyba (isskyrus dalyba is nulio). Vciksrnu taisykles yra taip pat tos pacios. Jeigu yra laiko, galima patyrineti, koks rczultatas gaunamas, kai atlickarni aritrnetiniai veiksmai Sll dviern realiaisiais skaiciais, is kuriu vienas yra racionalusis, 0 k itas - iracionalusis (arba abu iracionalicji). Galima pasiulyti panagrincti tai savarankiskai. Kita svarbi sio skyrelio tema - skaiciu palyginimas. Galima pabrezti, kad palyginti elu skaicius - reiskia nustatyti, kuris skaicius skaiciu tieseje pavaizduotas kairiau kite. Tai ne visada galima pasakyti vicn paziurejus i duotuju skaiciu israiskas. Tada skaiciuojamas duotuju skaiciu skirtumas; isnagrinekite patcikta skaiciu lygini1110 pavyzd]. Svarbiausios realiuju skaiciu aibes - intervalai, Pasililykite patyrineti brezinj vadovelio 30 puslapyje. Pabrezkite, kad intervala galima uzrasyti dvcjopai: nelygybe arba naudojant intervalo zymenis. Galima pasiiilyti [sivaizduoti atvirajj intervala, Galirna [sivaizduoti, kad artcjama prie vieno jo galo, "prucinant" vis mazesnius ir mazesnius skaicius ... , 0 paties maziausiojo intervale skaiciaus ncra l Paskutine skyrelio tema - skaiciq palyginirno savybcs. Jos isvardyios 30 puslapyjc, viena is ju gricztai jrodyta. Aiskinant jas, galima pasitclkti geornetrine inrerprctacija. Nubrczkime. pavyzdziui, skaiciu tiesc if atidekime jojc skaicius u if b, a < b. Imkime kita skaiciu c. Kaip skaiciu tiesejc pavaizduosimc skaicius a + c, h + c'l Skaicius a . c, b . c?

[sivaizduojame ir suvokiame:
realiuju skaiciu aibe rerndarnicsi skaiciu ticscs vaizditll u; realiuju skaiciq vciksmai pakliista tierns paticms desniams, kaip ir racionaliuju skaiciu veiksrnai.

Mokame:
palyginti du realiuosius skaicius, suskaiciave rna; rerntis skaiciu palyginimo savybcrnis; panaikinti iracionaluma reiskinio vardiklyjc.

ju skirtu-

PRATIMAT TR UZDAVINIAI
27 uzdavinys skiriurnas realiuju skaiciu palygini mo ir rnodulio savoku isisavinimui. 28 uzdavinyje reikia pertvarkyti iracionaliuosius rciskinius taip, kad vardikliuosc ncliktu iracionalurnu. Sis rnctodas daznai pravcrcia prastinant sudetingesnius iracionali uosius rei ski ni us (29 u zda vi nys). Paskuti nieji kcturi u7.elaviniai (30- 3 3) pri rnena, kud realieji skaiciai if ju apvalinirnas vartojamas ir sprendziant praktiskesnius uzdavinius, 27. a) 1;

28. a)

'1;

b) 1; c) -2;

h)
-

f;

d)-1.

c) -1-J2;

d) 2 -

/3;

e) J5!v');

f) ..fi-;J2;

g) v2('+f+J3); j) 0,3(3.)3

h) :rr(4v'TO+-J5+7J2-6); d) 0,5.
;('°1°5
2 .

i) 12(3.J2+2J3+v'30);

4/2 +..J7 - .142).
c) 33; per Is pratekes ilgi a 0,5 ~ 0,00131 gausirnc rn ',
0

29. a) 6; b) 2; 30.
31.

Siuo vumzdziu
0,00131 Pazymcjc
!!. { -

per 2 valandas-

. 7200 ~ 9,4 (rrr') traukinio 7

vandens,
111, 0

jo greit] v m/s,

lygciq sistema:

~+Too'= 20 => v ~ 7.69 rn/s,

32. 33.

Pritaikc Hcrono formule, gausirne S ~ 7,6e1112. Jeigu pradinis vandens aukstis buvo hem,

hi

=

16rri~t125

= h + ~ =>

h, - h

=

it~"'"2,5 (em),

0

imetus kuba - h I em, tai:

1.5. Realieji skaiciai

13

--

2. LAIPSNIAI IR SAKNYS 2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais
Sio skyrclio rncdziaga mokslciviams nera nauja. Taciau ja butina pakartoti, kad naujos sio skyriaus sqvokos saknys ir Iaipsniai su racionaliaisiais rodikliais - binu gcriau suvokiamos kaip jau zinom\.l S<lvoku apibcndrijci laipsnj
Sll

mazesniu

rodikliu

padalysimc

is laipsnio

su c1idesniu rodikliu? Pavyzdziui, 2}
2j
-

nirnai.
Skyrelio medziaga galirna pradeti destyti, pavyzdziui, laip. Pasirinkus viena skaiciu ir vicna aritmetin] vciksma, galima sudaryri be galo daug skaiciu, Pavyzdziui, pasirinkus skaicii; a = 2 ir sudctics veiksma, galima sudaryti visus skaiciaus a kartotinius: 2. 2

22'

Laipsnis vel pasirodo, tik sjkart vardiklyje. Sakuma, kad gautas skaiciaus 2 laipsnis SLl rodikliu -2. Dabar jau galima pateikti ir paaiskinti bendraj] laipsnio su neigiamu (if nuliniu) laipsnio rodikliu apibrezirna, Konstatuokime, kad jau apibrezti realiuju skaiciu laipsniai su bet kokiais sveikaisiais rodikliais, Apzvclkirne ju savybes. Forrnaliai ju [rodincti neverta, taciau galima pasirinkti vicna jLl ir parodyti, kad ji tcisinga SLl

+ 2 = 4,

4 + 2 = 6, daugyba,

6 + 2 = 8, ... taip pat gautumc R ·2= 16, ...

Jcigu vietoj sudeties irntumc be galo daug skaiciu: 2, 2·2 = 4, 4·2

=

8,

konkrcciornis a, In, n reiksrncmis. Skaiciavimai iliustruos if bcndruju savybiu [rodyrno samprotavimus.
Lieka panagrineti kelcta laipsniu ciavimuose pavyzdzi 4.. savybiu taikyrno skai-

Sic skaiciai vadinarni skaiciaus 2 laipsniais. Dabar jau galima pateikti ir paaiskinti bendrajj realiojo skaiciaus laipsnio su naturaliuoju rodikliu apibrc/i rna. Uzrasius dvcjeto laipsniu seka patogu paaiskinti 4), 5) ir 6) taipsniu savybes: dauginant laipsnius vel gaunamas laipsnis SlI tuo paciu pagrindu: dalijant laipsni, kurio rodiklis didesnis, is Iaipsnio su mazesniu rodikliu, vel gaunarnas laipsnis su tun paciu pagrindu. Galbiil verta is kana pereiti pric laipsniu su ncigiamais rodikliais savokos, Galima paklausti: 0 ka gausirne, PRATIMAI IR UZDAVINIAI

[sivaizduojame, suvokiame, iinomc:
kas yra realiojo skaiciaus laipsnis sveikuoju rodikliu;

veiksm II su 1aips niais savy bes. Mokame:
pcrtvarkyti uzrasyti reiskinius, duotajj skaicit] taikant laipsniu savybcs: pavidalu. standartiniu

Prisirnine laipsniu SLl sveikaisiais rodikliais savybes, nesunkiui isspresirne 34 uzdavilli. Jcigu mokiniai sias savybcs prisimena ir sekmingai jas taiko, tai iskart galima pcrciti prie 35 - sudetingcsnio llZdavinio. Kai kuriuos sio uzdavinio punktus galirna pasiulyti issprysti namuose, 36-40 uzdaviniai - Iizikiniai (visu jl! irgi nebutina isspresti), Taciau cia svarbu, kad rnokiniai gerai rnokctu vartoti standartine skaiciaus israi~kq - taip daznai uzrasorni lahai didcli ir labai mafi skaiciai, 34. a)~;

j)
35. 36. 37. 38.

--A;

b) -2; k) 8:

c)

k;

d) 7;

c) -9999; c) 3,87.102;
1010 krn;

t) 121;

g) -3:£,;

h) 64;

i)

¥r;

I) 1;

m) -125. dl6,4.1O-7; e) -3,92· 10-6.

a) 6,2· J013;
a) 1,08·

b) 1,995.102; b) 2,592· b) 5,75 .

109 km: 109 krn;

c) 300 km.

a) 5,98 .
a) ~

107

krn.

19 kartu;

b) ~ 5994 kartu.

39. ""
4(),

3,34 . [028.

1,7 . lOS 1.

14

2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais

-

2.2. n-tojo laipsnio saknys
Skyrelio turinys toks: n-tojo laipsnio saknies savoka, savybes, jll taikymo pavyzdziai. Saknis galima pradcti nagrineti nuo pasitllymo lsiziureti, pavyzdziui, i lygybcs: 23 = 8, 34 = 81. Galirna pasiulyti [sivaizduoti, kad skaiciai 8 ir 81 yra tarsi "isauget" i.~ skaiciu 2 ir ::I Iyg is saknu, Taigi skaiCius 2 yra skaieiaus 8 treciojo laipsnio saknis, skaicius 3 yra skaiciaus 81 kctvirtojo laipsnio saknis. Tcrminas "saknis", beje, ir atsirado is: panasaus [sivaizdavimo. Dazniausiai tikslios saknies reiksmes ncgalima ul.rasyli (zinome, kad iracionaliuju skaiciu is visa negalima tiksliai uzrasyli dcsimtainemis truprnenornis), taciau galirna sakn] bent pazyrneti. Dabar jau galima pateikti if aptarti n-tojo laipsnio saknics is ncneigiamuju skaiciu savoka, Toliau galima destyti rnedziaga taip: is pradziu aptarti sakml savybes, 0 po to nelyginio laipsnio saknies is ncigiamo skaiciaus savoka, Uzrasius saknll savybes zodziais, galima jas pakomentuoti taip: I savybe: saknis is sandaugos - saknq sandauga; 2 savybe: Saknis is dalmens - saknu dalmuo: ::I savybc: sakllis is saknies - nauja saknis; 4 savybe: saknis is laipsnio - saknies laipsnis; 5 savybe: posaknio laipsnio rodiklj ir saknies laipsnio rodikl; galima suprastinti is bendrojo daliklio. Dar karta verta pabrezti: saknys is neneigiamu skaicill yra neneigiami skaiciai (neneigiami skaiciai gaIi .Jsaugti" tik is neneigiamu saknu), Dahar patogu paaiskinti, lygybcs R = lal, v;_;4 = lal, ... Skyrelio medziagos destyrna galirna uzbaigti nelyginio laipsnio saknies is ncigiarnu skaiciu savokos destymu. Parodykime, kad nclyginio laipsnio saknys is neigiamu skaiciq visada gali buti pakeistos nely ginio laipsnio saknimis is tcigiamu skaicii; (iskcliant minusa pries saknics zenklq). Todel atskirai neigiamu saknu savybiu nagrineti nereikia.

Suvokiame ir zinome:
bet kurio laipsnio saknis is neneigiamo skaiciaus yra neneigiamas skaicius; is neigiamu skaiciu galima traukti tik nclyginio laipsnio saknis; saknu savybes.

Mokame:
patikrinti, ar duotas skaiCi us yra kito skaiciaus laipsnio saknis; taikyti sakm; savybes.skaici uojant, nurodyro

PRATIMAI IR UZDAVINIAI
uzdaviniai skirti saknu savybiu [sisavinirnui if ju taikymui jvairiais.atvejais, Pratimu cia kiek daugiau, todel dulj jl! galima uzduoti narnu darbams. 45 uzdavinys atkreipia demes] i sakniruis iSfeiksll! skaiciu palyginirna 46-48 uzdavinrai truputi sudetingesni, taciau taikant sakru; savybes irgi ncsunkiai sprendziami, 41-44 41. 42. 43, 44. a) 4: 7; S;
a) 9, 25, 5;

b) 2; 3; 2; b) 6, 6, 15;

c)~;~;

k:

d) 0.5; 0,5; 0.1. d) 6.

c) 2, 3, 4;

a) 4../2;

b) 6vS;

c) 21

V2;

d)

t!z + 2 lfJ.
d) 4,5; e) 0.25; f) 3; d).fi g) -4; h) -12;

a) -2: b) -9; c) neapibrcztus; i) 9; j) 2,5; k) 2. a) e)

45.
46. 47.

V3 >Vs; V7<J3V2;
0) tail'. b) -1; +

0) ~
t)

V'5< V6V3.
d) 6; e) 2; -

<.j3;

c)

Vs >/2 ~;

> V7;

a) Taip; a) 2; f) ~

c) 5;

.J3+2.J2

.JJ6+72 . ../2
.J./6-h

r-r-r-r-r-r-r-r-r--:

-

(3+2./2)(1-2 . ./2)

(3-2.'/2)1

+

(.;6-.J2) (J6+.J2)

(/6+J2)2

. .../2-

-

=3=4-

2../2 + .Jri~.J2 . ../2 2../2 + vS.

=

3 - 2.J2

+ 2~+2

=

3 - 2../2 + vS + I (S-4.J2)2,'gauname:

=

48. a) Pastebeje, kad 57+40../2

=

(5+4.J2)2, 57-40.J2:::

+ 40.J2 - /57 - 40.J2 = 5 + 4.J2 + 5 = 10; b) 29 + 12.j5 = (3 + 2.j5)2, 29 - 12.j5 (3 - 2.j5)2, todcl

iS7

=

4.Ji

J112.j5

- 291 - J112.j5

+ 291 = 2.J5

- 3 - 2.J5 - 3::: -6.

Pastaba. Nustatyti, kad 57 + 40.../2 yra dvinario kvadratas, galirna taip, Spejame, kad 57 + 40v2 = (a + b-li)2 = (12 + 2ab.J2 + 2b2 «(I if b - sveikieji, 0 gal racionalieji skaiciai), Taigi uztenka rasti tokius 11 ir b, kad bull!
{ . a2

elgiames

tome, kad tinka a = 5, b = 4. Ir ir kitais atvejais.

ab

+ 2b2
=
20.

= 57,

Ieskornc bent vieno sveikojo sprendinio

-

nesunkiai

nusta-

is tikrujq (5 + 4)'2)2 = 57 + 40)2.

Panasiai

2.2. n-tojo laipsnio faknys

15

......

2.3. Laipsniai su racionaliaisiais
Pirmiausiai pabrezkime, kad jau zinome, kas yra laipsnis Sll sveikuoju rodikliu, Dabar Iaipsnio savoka dar labiau praplcsime, kad laipsnio rodikliu galerume imti bet kuri racionaluji skaiciu. Teigiamo skaiciaus laipsni racionaliuoju rodikliu reikia apibrezti taip, kad apibrezimas derintusi su tuo, ka jau zinome apic laipsnius ir saknis. Pavyzdziui, nesunku jsitikinti, kad teisinga lygybe

rodikliais

veiksmu su laipsniais su sveikaisiais rodikliais savybcs [roderne rerndarniesi tik apibrczimu, saknq savybcs [rodinejomc remdamiesi laipsniu su sveikaisiais rodikliais savybcmis, 0 laipsniu su racionaliaisiais rodik liais savybes isplaukia is saknu savybiu, Galima [rndyri viena kuria nors savybe. Pagaiiau verta trumpai aptarti, kodcl laipsnius su racionaliaisiais rodikliais apibrczeme tik tada, kai pagrindai yra teigiami skaiciai. Skyrclio pahaigoje paaiskinia, kad pabandzius apibrczti SlI ta pacia lygybe laipsnius su racionaliaisiais laipsnio rodikliais ir ncigiamais pagrindais, susidurtume su priestaravimais, pavyzdziui, reikctu laikyti, karl 83 ir 8i) reiskia skirtingus skaicius. Karn reikia tokios painiavos? Ticsa, galirna apibrezti nulio laipsnius SLI teigiamais iaipsnio rodikliais (visi jie biiu; lygus nuliui). Taciau tada reiskiniuosc su laipsniais su racionaliaisiais pagrindais tcktu nurodyti, kurie pagrindai gali buti lygus nuliui, kurie ne.
I 2

V'26=2~.
Sia lygybc galima pasinaudoti kaip pavyzdfiu apibreziant laipsnj su racionaliuoju rodikliu. Dabar galima pateikti ir pakomentuoti bcndrajj laipsnio su racionaliuoju rodikliu apibrcximq. IS kur zinoti, ar apibrefimas bus naudingas? GaJ reikejo apibrezti kitaip? Tarsi patvirtinimq, kad pasielgerne icisingai, pabrezkime tcigin]: veiksmu su laipsniais, kuriu rodikliai yra sveikieji, taisykles galioja ir laipsniams su racionaliaisiais rodikliais. Taigi if .maujoje aplinkojc" galima eiglis taip, kaip esame [prate, Suforrnulavus (tiksliau priminus) vciksrnu su laipsniais taisyklcs, galima is karto panagrincti 40 puslapio pinna pavyzdi, kuris rodo, kaip taisyklernis naudotis. Po to galirna sugrizti (jei yra laiko) prie klausimo, kodel sios taisykles tcisingos. Trumpai galima priminti, kad PRATIMAI JR UZDAVINIAI

Suvokiame ir zinome: laipsnio su teigiamu pagrindu
apibrczirnq; laipsnio su racionaliuoju

ir racional iuoju rodik Iiu savybcs. rodikliais

rodikliu

Mokame taikyti laipsniu su racionali aisiais savybes pert varkant skaitinius rciskinius.

[tvirtinant Jaipsnio su racionaliuoju rodikliu savoka reikctu issprcsti 49 if 50 uzdavinius. Cia pateikti pavyzdl.iai parodo rysi tarp to paries skaiciaus israiskos saknimis if laipsniu su racionaliuoju rodikliu. Matome, kad galla sudetingos israiskos saknimis (50 a), f) variojant laipsn] su racionaliuoju rodikliu uzrasornos visai trumpai. 51-55 uzdaviniai skirti isisavirui veiksrnarns su racionaliaisiais rodikliais. Jie pateikti pradedanl Icngviausiai sprendziamais ir baigiant sudetingcsniais, 56 uzdavinyjc rcikia palyginti du skaicius, u7.rasytus laipsniais su racionaliaisiais rodikliais. Taigi vel prireiks savybiu, 49. a)

0i;
I

b)

"rf;;
S

c)
.\

%;

d)

-J2T6;
7

e)
23

fl;

t)
I

W.

50.

a) 22;

b) 36; b) 100; h) ail; b) 5,2;

c) 512; c) 128;
c) aD:;

d) TlO;

c) 324; e)

51. a) 125;
52. 53.
a)

d) 32; d) aTTI• d) 2,99;
9

tt;

f) T4. f)

2lJ'

a4;

351

a) 9;

c) 5.75; c) -2;

54. a) -~; 55. a) 7;
.

b)~;
b) 0,5;
2 I
_l

d) d) 1;

c)
I

i.?;
~

*.

e) 25,5.

e) 1253 +162 +2433"

((1f2)
2 I

= 37J....· 27'
s 2 c) 2~ < (2,4):1;
.I I

2(0.5)-2

[)1. 56. a) (2,2)3" e) 7'i > < (1.7)5;
3 3

b) 37" > (3,7)7;
2

6

5

dl2'1

I

> 3~;

I

G)4;

t)

GP

<

G)2;

I

g)

(!rl > GP·

16

2.3. Laipsniai su racionaliaisiais

rodikliais

3. ALGEBRINIAI REISKINIAI
3.1. Reisklniu [vairove
Raidiniai reiskiniai matematikojc atsirado palyginti ncscruai. Antikos matematikai nei skaiciu zymejimo raidemis, nei formuliu nenaudojo. Visus samprotavimus ir skaiciavirnus jie aprasydavo l.odL:iais. Mums, ipratusicms pric lakoniskos forrnuliu kalbos, ju tckstus skaityti butu sunku, Skaicius zymcti raidcrnis ir nagrineti raidinius rciskinius pradejo F. Vijetas. Tai lahai supaprastino maternatiniu sarnprotavirnu destyrnq. IS tikrqju, vietoj sakinio "imkime du bet kokius rcaliuosius skaicius ir sudaryk irnc jl.l suma" galima pasakyti labai trurnpai: "nagrinckirne reiskini (/ + b", 0 vietoj sakinio .Imkime du bet kokius rcaliuosius skaicius ir juos sudekimc, po to im k ime dar v ien <t s kai 6i ll, lygu pi rmaj am sk ai 6i ui ir pridckirnc ji prie surnos", galima pasakyti: .magriuekime suma Q + b + a = 2a + h". Pats reiskinys ncra skaicius, taciau jis virsta skaiciumi (igyja skaitinc rciksme), kai kintamuosius pakeiciame skaiciai s (ki n tami ej i igy j a skai tines rei ksmcs). Nc visada kintamicsiems igijus reiksmes, galima surasti reiskinio reiksrne, Pavyzdziui, rciskinio h~l reiksmcs negalirna apskaiciuoti su a = 2 ir b = 1. Tada sakorna, kad kinramuju rciksmcs ncpriklauso reiskinio apibrezi1110 sriciai, Reiskinio apibrezimo sriiis kartais nusakorna nelygybemis, Pavyzdziui, reiskinio b~l apibrezirno sriciai nusakyti pakanka uzrasyt! nelygybe b =1= I. Galima pak lausti mok iniu, kuo gali skirtis reiskiniai. Jic gali skirtis kintamuju skaiciumi, vciksrnais, kuric aLliekami su reiskinio skaiciais ir kintamaisiais ir t. l. Taigi rciskinius galima [vairiai grupuoti. Dazniausiai reiskiniai skirstomi pagal rciskinio veiksmus. Pavyzdziui, jeigu kintamieji rei skinyjc yra dauginarni is skaiciu ar kintamuju, jcigu jie sudedami ar atimami, jeigu nc is vieno kintamojo ar rciskinio su kintamuoju nera dalijama, tai reiskinys vadinamas svcikuoju. Taigi

reiskiniai -a -s- b
3

2

'

--"

x

-12

+ 2vl

= -(x

.fi + 2v) .

yra sveikicji rciskiniai. Jeigu reisk inyjc yra nors karta dalijama i.~ kintamojo (ar reiskinio su kintamuoju), tai reiskinys yra trupmcninis. Sveikicji ir trupmeniniai rciskiniai kartu sudaro racionaliuju rei skin ill visuma. Racionaliuosius reiskinius trumpai galima apibiidinti kaip rciskinius, kurie gaunami is skaieiu ir kintarnuju naudojant tik kciuris aritmetinius veiksmus. Zinoma, kartais pcrtvarkius vie nos ri:isics reiskini, gaunamas kitos rilsies reiskinys. Pavyzdziui, suprastinus lrupmeninio reiskinio x (xx+Z) skaitiklj ir vardik lj, gaunarnas sveikasis reiskinys x + z, Daug dernesio rciskiniu rusirns aptarti neskirkime. Svarbiau moketi rciskinius pertvarkyti, 0 ne atpafinti, kokiai rusiai jie priklauso. Suvokiame ir zblOme: reiskiniai yra sudarorni is kintarnqju ir skaiciu, naudojant aritrnetinius vciksmus, saknies traukimo if kelirno laipsniu vciksmus; rciskinys nera skaicius, taciau suteikus reiskinio kintarniesiems reiksmes, galima apskaiciuoti ir reisk inio skaitine reiksrne; reiskiniai gali buli racionalieji ir iracionalicji.

3,1. Reiskiniu

ivairove

17

3.2. Reiskiniq pertvarkymas
Kadel is visa pertvarkome reiskinius? Dazniausiai ticsiog siekdami, kad jie supaprastetu, kad istacius kintamqju reiksmes biitu paprasciau gauti reiskiniu skaitines rciksmes, Noredami suprastinti uzrasyt'l.ii reiskini, galvojame, kokius jamc panaudotus veiksrnus galima butu atlikti iki galo, t. y. [rasyti i reiskinj veiksmu rezultatus. Taciau kartais reiskiniai pertvarkomi norint, kad geriau isrysken; tam tikros reiskinio savybes. Pavyzdziui, pertvarkius reiskin] x2 kuriais bus daznai naudojamasi, reikia gerai pazinti, todel pravartu "isardyti" if vel "suddi". Skyrelyje yra pateiktas rciskinio su moduliais pert varkymo pavyzdys. Reikia pabrczti, kad pertvarkant reiskini LIS su mod u 1 iai s, pra vartu pi rmi au si a n ustatyti, SLI kuriornis rciksrnemis rciskiniai, parasyti po moduliu zenklais, lygus nuliui. Po to atidejus sias rciksrnes skaiciu tieseje, skaiciu tiesc suskaidoma i intervalus, kuriuose reiskini reikia nagrineti atskirai, Kartais reiskinj SLl moduliais galima inicrpretuoti geornetriskai. Pavyzdziui, skyrelio pirmo pavyzdzio reiskinys
[x]

+ l-

2x - 4y

+5

= (x - 1)2

+ (y

- 2)2

galima padaryti isvada, kad jis jgyja tik neneigiarnas rciksrnes. Formules, kuriomis naudojarncs pertvarkydami reiskinius, yra pertvarkytu reiskiniu pavyzdziai, Galima paJyginti juos su irankiais, kuriais apsiginklave darbuojames prie sudetingesniu reiskiniu, Galima pabrezti, kad ta pacia formule galima naudotis dvejopai: kartais forrnules kairiosios puses reiskinys kciciamas desiniosios puses reiskiniu, kartais atvirksciai. Prisiminti jau zinomas Iormules, ismokti naujas, "pasimankstinti" jas naudojant ir yra pagrindinis sio skyrclio tikslas. Naujasias forrnules (su treciaisiais laipsniais) mokiniams butu pravartu patiems irodyti, Juk [rankius, PRATIMAT IR UZDAVINIAI

+ Ix

- 11

reiskia skaiciu tieses tasko, atitinkancio skaiciu x, atstuITI4 iki tasktt, atitinkanciu skaicius 0 ir I, suma. Aisku, kad imdami x is iniervalo [O; I], gaunarne vicneta, Suvokiame, kad pertvarkyii reiskini - tai pakeisti ji kitu, su tornis paciornis kintarnuju rciksmernis igyjanciu tas pacias skaitines reiksmes.

Mokame [rodyti greitosios daugybos [ormules, naudotis jornis pertvarkant reiskinius.

57 uzdaviniu norima atkreipti dernesi i algcbriniu reiskiniq vartojima vicnus dydfius reiskiant kitais, 0 5S uZdaviniu - kad algebrinis reiskinys gali bUti apibrezras ne su visornis kintamqju reiksrnemis. Taigi tik apibrezimo srityjc galimi ivairus jo pertvarkyrnai.
Duznai reiskinys prastinamas nenustacius jo apibrezimo srities (59 uzdavinys), taciau

visvien turima galvojc, kad visi vciksmai atliekami tik aplbrezirno srityje. 60 uz-davinys - skaiciavimo uzductis, rodanti rciskinio prastinirno naudq, 61 uzdavinys taip pat reiskinit; prastini mas, tik dabar reikia irodyti tapatyhes. Sill tapatybiu galla daug, todel visu jl) nagrincti pamokoje ncreiketu - kai kurias galima uzduoti narnu darbarns. 62 ir 63 uzdaviniuosc reikia pcrtvarkyti specifinius algebrinius rciskinius (su rnodulio fcnklu arba suknimis). Zinoma, cia reikcru prisiminti ir modulio savoka, ir sakml savyhes. 64 uzdavinys - kvadratinio trinario savybiu prisiminimui. 57.
51t

1) f
3)

= 1,8e + 32; is Iygties 1,8(."+
-r-,
..J.
_J_

2) f = 2,25r + 32; 32 = 2,25,. + 32 isreiSkiame c: e

=

1,25r.

a) x =F I, x =F -1, c) x 3x f
A

x1'~I;
...lQ_. '9-....:2' I-x. .;' 3x-2'

2

b) x =F 2, x =F -2, d) x f)
..,...,
..J.
_J_

4_

2

,2;

I

_J_

-3
-

e) X -r- 3'

,,-I.

-r

a

0x
I

I

_J_.!_

2t
,

3-.<. X~

x -r- 4' x

_.. I
T

2.
X,

g) a 59.
a) 2;

"# ~,

a =F ~, O.

d)

Reiskinj galima suprastinti panaikinus iracionalurna arba skaitikli isskaidzius dauginamaisiais: -x + v'x + 2 = -(v'x - 2)(y'i + 1).

-JX -

h) x

+ 3; c) 6; 1. Nurodymas.

vardiklyje

6().

Pirrnuju dvieju reiskiniu (punktu a) ir b) Jabal suprastinti nepavyks. Taciau juos galima uzrasyti patogesnc a if b reiksrniu irasymui forma: ah(3,,+2b)-1 Kai a - _£ l - 1. tal 3 + 2b = -1, a) 3,,2+2(1/,2_1 2<I-h 2t,-b . ,(, 3') 2' at a ab = 211 - b = -.!f,-, ir reiskinio reiksrne lygi = a/ (2tJ-3(1)+1 Kai (1= -0 5 b - f tai ib __ 1. b) 2ab2-3u2f>+1

-t,
"

-tr;
'

J

3"

2b - 3a
c)-5_·225· .,/Ji-fo'

= ¥, 3a ,",

3(1"·

b=

-¥"

"

-

3'

(I.

-

3'

ir reiskinio
,
<I'

reiksme lygi -~;

d)x+.Jx2-1·!!.·

e)x+"·10· .y.,

t)...L·l: ab

18

3.2. Rei5~kinif{ pertvarkymas

61.

Visos patciktos tapatybes [rodomos tinkamai pertvarkius Irodysirne punkto e) tapatybe:
(l+,/xl(1'.,/x-l)

algcbrinius

reiskinius.

62.

:::1~k~i; II' ~1:~ ;x~;~::~;<-~'( I:IO~ 0,
2x + 1, c) 1, kai x < 0; 3, kai x > 0: d) 0, kai x < 0; 1, kai x > 0; e) kai x > 0;

l+x+Jx

=

(I +,i.X)(x../X-I)(\-.JX)

(J-fi)(lhft+x)

=

(l-x)(xJx-l) l-xJX

=x

_1
.

1/~X' kai x

<

-it

arba x >

it; rr2~x'

kai

=s:

<x (

it;

I) 0, kai x < 3; ~, kai x > 3; g) 5. kai x .( -3 arba x > 3; 2x2 - 13, kai -3 < x ( -2 arba 2 < x ( 3; -5, kai -2 < x (2. tPastaba. Si u?elavinj galbut kai kam lengviau spresti rcmianus funkciju Y xl - 4 if Y ':I - x2 grafikais.)

=

=

63. a)

Ix + 21 - Ix -

-4 21 =

kaix .( -2, kai -2 < x ( 2. kai x > 2; kai x ( ~, kai ~ kai x > 5: x=

1

2x, 4.

b) 12x - 71 -15

- .r]

=

1

2- x

3(x - 4),

<; .(5,
kai x ( 2, kai 2 < x ( 4, kai x c- 4;

x - 2.

c) 14 - xl

+3-

x

+ 12 -

d)

TX=1T -

I

11'-21

1

=

64.

Nurodymas. Kvadratinis trinaris yra dvinario kvadratas, 1. y. (lX2 + bx + c = (mx + nl2 su tam tikrais skaiciais m ir n, tik ruornet, kai diskrirninantas D b2 - 4ac O. a)lir-l: b)l; e)l: el)2ir-2; e)3ir-3; t) D = (p-2)2+4p = p2+4. Kadangi p2+4 > 0 su visomis p reiksrnernis, tai duotasis reiskinys ncru dvinario kvadratas nc su viena p reiksme,

(.'.'-. I
x]

+ 1-

1

10-4x.
6 - 2r, -2,

1}(1'-2)' 21'-3 (-'-1)(1'-2) , (1'-I}(1'-2)'

kai x < J, kai J < x < 2, kai x > 2.

-

=

=

3.2. Reiskiniu pertvarkymas

19

4. LYGTYS, NELYGYBES IR

ru SISTEMOS

4.1. Lygtys ir jq sprendiniai
Gauti Iygti labai paprasta, Uzrasomi du reiskiniai su tuo paciu kintamuoju, iterpiarnas larp jtt lygybcs zcnklas, ir lygtis sudaryta, Uzrasius lygtj, victoj kintamojo galima irasyti viena ar kita skaitine reiksrne ir apskaiciuoti kaircs ir cosines Iygties pusiu rciskiniu skaitines reiksmes. Sitaip gaunames ir teisingos, ir nctcisingos skaitines lygybes. 0 kartais is viso kuriojc nors puscjc (arba abiejosc) negaunama skaitine reiksrne (pavyzdziui, istacius i lygti JX = x + 1 rciksme x = -I). Tada sakoma, kad sis skaicius nepriklauso lygties apibrczirno sriciai, Taigi lygties apibrezimo sritj galima paaiskinti taip: .ia. sudaro tos kintamojo reiksrnes, su kuriornis abiejosc lygtics pusese gallnamas skaicius. Ka gi reiskia isspresti lygti? - rasti tas kintamojo reiksmes, kurias jsiacius i lygtj, gaunamos teisingos skaitines lygybes, arha [sitikinti, kad tokiu reiksrniu nera. Kalbos vaizdurno dclci lygiics rciskiniu kintamasis vadinarnas nezinomuoju, nors is tikrqjq ne jis pats nezinomas, bet tos jo reiksmes, su kuriomis jis pavercia Iygti teisinga skaitinc Iygyhc. Kartais, kad biitu trurnpiau, sakoma tiesiog: duota Iygtis: raskitc x. Matcrnatinis pokstas: mokinys, kurio paprasyta rasti x, isizilircjys j ant lcntos uzrasytct lygti, nudziuges bakstelejo pirstu: Stai! Kas gi is tikruju vyksta, kai sprendziama lygtis? Sudetingesncs lygtys keiciarnos paprastesnemis, taciau turinciornis tuos pacius sprcndinius. Tai atlickarna pertvarkant reiskinius. Tarsi konstruojami laipteliai vedantys pric tokiu lygciu, kurias puikiai zinomc ir mokarne issprcsti. Kartais sitaip bcsidarbuojant galima prarasti sprendinius, arba kartu SLi sprendiniais gauti ir tokias ncl.inomojo reiksmcs, kurios ncra sprcndiniai, Kaip lui [vyksta pailiustruokite kcliais paprustais pavyzdfiais. Kada tai [vyksta ir kaip to isvengti? Dazniausiai taip atsitinka, kai abi lygties puses dauginamos ar dalijamos is reiskinio, kuris gali buti lygus nuliui. Taigi geriau to nedaryti arba, jeigu jau labai norime, reikia "ul,drausti'' tas reiskinj nuliu vcrciancias kintarnojo reiksrnes, prirasius salyga "x :# ... " "Netikriems" sprencliniams atsijoti, geriausias reccpias - patikrinti, ar gautosios reiksrnes tinka lygciai.

Suvokiame ir iinome: Iygti s - Iygybe, gauta sui y gi nus d u rei ski ni US, turi nCi us
ta pat] kintamaji (Iygties nezinornaji): lygties apibrezimc sritis - tos kintamojo reiksmes, SlI kuriornis abi Iygties puses pavirsta skaiciais, L y. yra apibrcztos; lygtics sprcndiniai - kiruarnojo rciksmcs, pavcrciancios lygti teisinga skaitinc Iygybc; lygtis sprendziama keiciant

luri nciomis tuos pacius sprendinius mis) lygli mis.

jet paprastesnernis, taciau (L y. ck vi valcncio-

20

4.1. Lygtys ir jq sprendiniai

4.2. Racionaliosios lygtys
Reiskiniai buna ivairus, taigi ir lygciu yra ivairiu, Siame skyrelyje nagrinejarnos lygtys, kuriu reiskiniai sudaryti is kintamojo ir skaiciu, panaudojant tik kcturis aritrnetinius veiksmus, t. y. racionaliosios lygtys. Ticsine lygtis ax = b, jeigu tik a i= 0, turi vicninteli sprendinj. Nagrinejant paprasciausia kvadratine lygti x2 = c, lengvai nustatoma, kiek sprendiniu gali tureti bendroji kvadratine Iygtis: nei vieno, lygiai viena ir duo Prisiminkime kvadratines lygties sprendiniu formule. Ji gaunama atlikus paprastus k vadratinio trinario pertvarkius. Galima juos priminti nagrincjant rcdukuotaja kvadratinc lygli:
2
X

Tiesincs ir kvadratines lygtys - patios paprasciausios racionaliosios lygtys. Zmones jas isrnoko sprcsti pries kelis tukstancius rnetq, Kubines lygtis isrnokta sprcsti tik XVI arnziujc, Italu maternatikai surado formules, kurios isreiskia kubiniu lygciu sprendinius lygeilL kocficicntais, Ketvirtojo laipsnio lygtirns spresti taip pat yra nclabai sudetingos forrnules, Aukstesnio laipsnio lygciq atvejis zymiai paincsnis. Pasirodo, net penkto laipsnio Iygtims neimanorna nurodyti tokios forrnulcs, kuri isrcikstq sprcndinius per lygtics koeficientus naudojant algebrinius veiksrnus (sudet], atirnti, daugyba, dalyba ir saknis). Aiskinti skyrelio rncdziaga galima uzbaigti pavyzdziu, kuris parodytu, kaip bet kokia racionalioji lygtis suvedama i lygti = O. Bclicka paaiskinti, k aip elgtis toliau: spresti lygtj A (x) = 0 ir atrnesti tas gautasias nezinomojo rciksmes, su kuriornis H(x) = O. Zinome ir mokame: sprcsti tiesine Iygti; spresti k vadratine lygti; suvcsti bendraja racionaliaja lygt] ir rasti sios lygties sprendinius.

+ px + q

Xu = ± q. Sudaryti kvadratine lygti, turincia is anksto nurodytus sprendinius, taip pat labai paprasta. Pavyzdziui, lygtj, turincia sprcndinius XI = 1, X2 = 5, galima sudaryti taip: (x - 1)(x - 5) = 0, x2 - 6x + 5 = 0. Sudauginus reiskinius verta atkreipti demesj, kad kocficientas prie X lygus sprendiniu surnai paimtai su priesingu zcnklu, o laisvasis narys - sprcndiniu sandaugai. Tada jau galima pabrezti, kad tai bendras desningumas, taigi priminti Vijcto tcorcma, PRATIMAI JR UZDAVINIAI

(x + 1f =

f - q,

= 0,

x-

)

+ 22" x + T - T + q = 0,
I' ,,2 ,,2

-1

J r; -

~i~i

i pavidala ;~:~~= 0

65 uzdaviuys - lygties apibrczimo sriucs (lygtj sudaranciu reiskiniu apibrezimo srieil] sankirtos) nustatymas. 66 uzdavinys skirtas Iygcil! ckvivalentumo savokos itvirtinimui, Ji labai svarbi sprcndziant lygtis. SiD uzdavinio penki punkiai atsklcidzia kai kuriuos lygl'il! ckvivaleutumo aspektus, todd rciketu visus juos ir panagrineti. 67 uzdavinys - paprastos racionaliosios lygtys, 68-71 uzdaviniai - lygrys su paramctru. ISspn,:sli lygt] Sll pararnetru - rciskia rasti jos sprcndinius su kiekviena galima pararnctro reiksrne. Nebutina sprcsti visus siuos uzdavinius - pakaktu issprcsti, pavyzdziui, 69-qjj. 65. 66. a) x d) x

i= -5

¥-

-3 ir
if x

i= 5;

x

¥-

-2:
e) x

b) x
E

¥-

-2.5,

R;

r) x

#= o.

x

i= -2

if x

i=

2;

c) x E R;

a) Duotos taciau b) Lygtys c) Lygtys d) Lygtys e) Lygtys

Iygtys nera ekvivalcncios, nes x = 2 yra antrosios lygties sprcndinys, nera pirmosios Iygtics sprendinys, 5 + 2x + x~2 = 26 - x + x~2 if 5 + 2x = 26 - x yra ckvivalcncios, nera ekvivalencios. yra ekvivalencios.
l(x-:-IO< x -lJx+_,o

=

I if x2 -

15x

+ 50 = 0

nera ckvivalencios.

67.

a) 0;
a)

68.

!IT, kai
2
(J

b) 5;
p

c) 2;

eI) 5;

e) 4;

f)

9-,f7,
p

9+4'17.

i= -1; sprendiniu ncra, kai #=
0: sprcndiniu

= - I;

b)

+"e+1 , kai p

nera, kai p

= 0;
kai p

c) "~I' kai p =I- - J ir p ;f 1; lygtis turi be galo daug sprendiniu, sprendiniu nera, kai p 1;

=

=

-1;

d) 69.

1'- -.'1'+6

(J~3

,kai

p

i=

2 if P 3);

i=

3; sprendiniu

ncra, kai P

=

2 arba p

= 3.

a) (0; +(0); d) (-00; nantas

i) u (i; +(0).
neigiamas, kai

b) (-6;

c) tokiu k reiksrnit; ncra; Nurodymas. Lygties x(x - 1)

+

Ik - 11 = 0 diskrirni-

Ik -

11 > ~. d) I. c)

70. a) 2,25; b) -3 ir 5; c) tokiu p reikSmilj nera;
71. a) (-00; -3) U (-3; 6); b) (2~; 3) U (3; 4); d) (-eXl; 0) U (0; 2) U (2; +(0).

(!; 1) U (1; +(0);

4.2. Racionaliosios

lygtys

21

4.3. Du lygciq sprendimo metodai
Jeigu lygiis yra tiesine ar kvadratinc, tai galima pasinaudoti formulernis ir iskart gauti sprcndinius arba jsitikinti, kat! JLI nera. 0 jeigu lygtis nera tokia paprasta, kad is karto galctume icskoti sprendiniu? Tada pirmiausiai reikia i ja jsiziurdi. Pabrezkimc, kokia svarbi maternatikojc "ypatingoji nulio savybe": jeigu dvieju skaiciu sandauga Iygi nuliui, tai bent vicnas is .ill (0 gal ir abu) Iygus nnliui. Sia savybc nuolat rcmiames spresdarni Iygtis. Pavyzdziui, rcmiantis sia savybe iskan gaJima pasakyti, kad lygtis
(x I)(x - 2)2 =

0

turi du sprendinius x = I ir x = 2. Taciau Iyglys, kurias tenka sprcsti, retai buna uhasytos tokiu pavidalu. Taigi gave lygti, galbut ja sick riek pertvarkc (pavyzdziui, panaikine vardiklius ar sukele visus narius i vicna Iygtics puse, palikdami desinejc pusejc viena null), isiZiLIrI~kimc, ar lygtics kairiosios puscs negalima isskaidyu dauginamaisiais, Jcigu vienoje Iygties puscjc atsirado reiskini 4 sandauga, 0 desinejc - nulis, vadinasi, pradinc lygti isskaiderne i paprastesncs lygtis. Tokia yra lygcill sprcndimo skaidant dauginarnaisiais metodo csme. Ir, ko gero, visos matcmatines vciklos esme: skaidyti sudetinga uzdnvinj i kclcta paprastcsniu, Kaip toj pasakccioj: visos sluotos neperlausi, 0 isarcl~s ir lau/.ydamas po sape'li - isspresi uzdavinj. Priminkirnc, kad bandant isskaidyti, daznai pravercia grcitosios daugyhos lormules. Vena uzsirasyti arba, atsivcrtus puslapj, zvilglcrcti i jas. Pabrczkime, kad skaidant dauginamaisiais rcikia tureti lam tikru jglidzil!. Pavyzdziui, sprendziant pinno pavyzd/.io lygti a), skaidyrnas yra akivaizdus, laciau sprendziant lygt] b), reikia i jq isiziureti. Pabrezkimc, kad neretai padeda .,plius-minus" metodas, t. y. pridejus ir atcmus ta pati dydi, ly gtis "nesugadi nama", taciau kartais galima jos narius kitaip sugrupuoti. Taip galima isspresti pirmo pavyzdzio lygt] b). PRATIMAI IR UZDAVINIAI

Galbut kas 110rs paklaus: 0 kaip zinoti, kq prideti if atirnti? Atsakymas tik toks: jcigu husire mate ir patys sprende pavyzdziu, jusu patirtis pati pasnibzdcs! Taciau kartais, kad ir kiek stengtu memes, isskaidyti rcisk inio vistick nepavyksta, Tada vcrta dar karta [siziureti i lygt]. Ne tik matematikai, bet if visarn gyvcnimui svarbi tokia paprasta miruis: geri zymejimai padeda lengviau suvokti! Ieigu miesto zernclapyje namai nebiltu pazyrneu staciakampiais ar kitokiais daugiakampiais, het biltu nupiesti taip, kaip _jic is tikruju atrodo, ar butu lengva tokiu zemdapiu naudoiis? Taigi sprcsdarni lygtis, daznai pasinaudojama nezinomojo keitirno metodu: nauja raidc pazyrnimas istisas rciskinys. Sitaip irgi bandorna "isskaidyli" pradines sudetingos Iygties sprcndirna i kclctq paprastcsniu, Kaip ir ka zymeti? Jcigu pazymima netink amai, galirna gauti lygti, kuri bus sudetingesne ir uz pradine. Svarbiausia, kad [vcdus nauja nezinornaj] lygtyje, senojo nczinornojo ncbeliktu, jis visiskai "pasisleptll" po naujuoju. Galirna pamineti, kad pazymcjus viena lygtics reiskin] nauja raidc, () kitame palikus ta patj nezinomaj], nicko nesuprastinsimc ... Patirtis - vel geriausias patarcjas, kaip ir ka zymct]. Jcigu truksta laiko, kintamojo kcitimo metoda galima paaiskinti tik sprendziant bikvadratines lygtis.

Zinonze:
sudetinga lygtis sprcndziama kciciant _jii paprastesncmis; sudetinga Iygtis daznai pakeiciama paparastcsncmis isskaidzius vicna lygtics puse dauginamaisiais arba pakcitus kintamajj. Mokame: skaidant dauginamaisiais pasinaudoti grcitosios bos forrnulemis ar ,.plius-minus" metodu; spresri bik vadratines Iygtis.

daugy-

72 uzdavinio lygtys sprendzinmos perkeliant visus jos narius i viena lygtics puse, 0 po to skaidant dauginamaisiais. Zinoma, sprendiniai gaJi bOti tik Iygties apibrezimo sriciai priklausantys skaiciai, 73-75 uzdaviniai skirti nezinomojo keiti 11m mctodui isisavinti. Jeigu 73-ame uzdavinyje naujas nezinomasis nurodytas, tai 74-amc if 75-ame tinkarnus keitinius reikia sugalvoti patiems. Turctu bnri nesunku suvokti, koki reiskin] pateiktose Iygtyse rcikcll! zymeli nauju nezinornuoju, Cia Iygci\.l gana daug, todel visas i.~ eiles spresti tikrai ncbutina. 76-a5 u:l:davinys - taip pat lygtics sprendimas, tik uzdavinio formulavirnas kiek kitoks (prisiminkirnc, ka vadiname

lygtimi). Dar pateikti du tekstiniai uzdaviniai
sudarius 72. atitinkamas lygus. c) -I; h) 7. a) 3: b) 4 - ./5, 4 +..;5; g) lygtis sprendiniu ncturi; b)-2; c)-I.
V

(77. 78), kurie nesunkiai sprendziarni
e) lygtis sprendiniu neturi; f) 3;

d) 5;

73. a) 1,5; 2;

74 • a) 2' -, 1.?

b) -y--, -1+v'5 1 -1-v'5 2'

0. 1+
L.,

Vh2' .::,

C) -

2,

-

I , 0, I .

22

4.3. Du lygiiiu sprendimo metodai

75.

a) Lygtis sprendiniu e) -I

j; -~;

-J;

*;

neturi;

b) -3; -I;

I; 3 g)

c) , 3'

-v

l'
,

~

-..::,.,

,..,. ' 3' 2
"

f) -2,5; -0,5;

. 2. 1 1. 1 1.

3'

2'

h) I 5.

.,1 9' 9'
-,

d)

2' -2' 2 2' 1. I.
t ,

76. a) 1,4; b) kai p ~ 3, tai p2 kai p > 3, tai p2
Taigi c) kai p kai kai 2 kai p Taigi

°

- 3) => p = 3; - 3) => p2 - 4p + 3 duoticji reiskiniai lygus, kai p 3; ~ 0, tai - p - (p - 2) = - (p - 3) => p 1; < p ~ 2, tai p - (p - 2) = -(p - 3) => P = 1; < p (: 3, tai p + p - 2 -(p - 3) => 0; > 3, tai p + p - 2 = p - 3 => 0. duotieji reiskiniai lygus, kai p = -1 ir p 1.

+ 9 = 61' + 2(/) + 9 = 6p - 2(p

=

= 0 =>

0.

==

=

77. Jcigu atsturnas tarp miestu yra d, tai ~d cia d = 400 km.
78. Tarkime, Tuomet kad reikia x kg gelo vandens.
O~~)5

+ 60 + ~d + 20 + ~d + 25 =

d. IS

=

8 1 t'K> =>

x

=

50 kg.

4.3. Du lygcili sprendimo metodai

23

4.4. Iracionaliosios
Iracionaliosios lygtys - tai lygtys, kuriose yra reiskiniu su nezinomuoju, parasytu po saknics I.enklu arha kcliarnu racionaliuoju laipsnio rodikliu, Pradcdant terna, dera priminti, is koki 4 skaiciu galima traukti sakn is ir kok ius skaicius galima kclti laipsniais su racionaliaisiais rodikliais. Ik i siollygtims pertvarkyti buvo naudojami tokie veiksmai: prie abiejq lygybes pusiu pridedavomc til pati skaiciu ar reiskinj, vienojc puseje pridedavorne ir atirndavorne ra pat] dydj, daugindavomc arba dalydavome abi lygybes puses is to paries, nelygaus nuliui, skaiciaus, Siuos veiksmus pritaike teisingai lygybei, gaudavorne teisinga, 0 klaidingai - klaidingu Iygybe, Sprcndziant iracionaliasias lygtis naudojamas dar vicnas veiksmas: abi lygybes puscs kcliamos tuo paciu luipsniu. [sitikinkime, kad is teisingos lygybes sitaip g<tunama nauja teisinga lygybe, pavyzdziui, 2 = 2,
22

lygtys

Taikant 51 veiksma lygtirns, kartais galima gauri nczinomojo reiksme, kuri nera lygtics sprendinys. Panagrinckirne pat] paprasciausia pavyzdj: Jx = -I. Vienintelis rcccptas apsisaugoti nuo "apsisaukClil.! sprendiniu" - patikrinti, ar jic tinka lygciai. Kartais iracionaliaja lygli spresti pradcdama nuo apibrezimo sri tics nustaiyrno. Tai ncra butina, taciau naudinga. Tai sicks toks lygties tyrinejirnas, kartais parodantis, kad ji sprendiniu is viso neturi.

Zinome:
kas yra iracionalioji lygtis; kacl kelirno laipsniu veiksmus lygLj gali suvesti i jai neekvivalcncia lygt]; kad gavus nezinornojo reiksrncs rcikia patikrinti, ar jlls yra lygties sprcndiniai,

Mokame:
sprcsti iracionaliasias lygtis kclirno laipsniu vciksmais "naikindami" saknis ar laipsnius trupmeniniais laipsnio rodikliais: taikyti iracionaliosiorns Iygtims skaidyrno dauginamaisiais ir nczinornojo kcitirno rnetodus.

=

22,

23

=

23, tuo

Taciau, jcigu lygybc neteisinga, pakelc abi puscs paciu laipsniu galima gauti ir tcisinga lygybc: 2#-2,

i2

= (_2)1,

2'#(-2)3, IR UZDAVlNIAI

PRATIMAI Sprendziant iracionaliasias

Iygtis, Jyg6l! ekvivalentumo klausimas ypac svarbus. "ISsivaduojant" is saknu tonka abi lygtics puses kelti laipsniu ir todel galima gauti ne tik duotosios Iygties, bet. ir kitu Iygcil! sprendinius. Todd 79 uzdavini reikciu spresti lahai idcrniai. SO uzdavinyje pateikta nernazai iracionaliuju lygcit! pradcdant paprastesncmis if baigiant pakankarnai sudetingornis, Jcigu laiko nedaug, pakaktu issprcsti a), b) if e)- j) lygtis. 81 uzdavinyje apibrezimo srities nustatymas is tikruju naudingas (ko negalctumc pasakyli apie ankstesncs Iygtis). 79. a) Taip: b) ne: c) nc: b) 2*. 3; d) ne; c) -2, e) taip; ~, ../3; 1) taip; d) -1,
13

g) ne. 3: e) I; 1) 5; g) 3;

SO, a) -3,..flO; h) -I:
30 k) 5, -127· 3r:+3 V 3X+2 -

i) 1; j)

-j, k:

(' di . .,pren tmas,

1/X+3 _ \ 5x+2 - t, t

l ~ x - ') x+3 -;! => x __ 30 . - :> - -, 5x+2 - 2 127' I) -6, 2. Sprendimas. Pakely ahi Iygties puses kubu, gausi me:
-3 VCx
Vex (x

V

+ t1_-

6' II - 3' 2 - l'

_ 2 I _ 3.

(x
(x (x

+ 6)2(x - 2) - (x + 6)(x - 2)2 = 0 => + 6)(x - 2)(x + 6 - x + 2) = 0 => + 6)(x - 2) = 0 => Xl = -6, X2 = 2. + 8 = 2 + y,
Vx - 2

+

+ 6)2(x - 2) + 3VCx + 6)(x - 2)2 = 0 ~ + 6)2 (x - 2) = ~I (x + 6)(x - 2)2 =>
6)2(x - 2)

= (x

+

6)(x

- 2)2

=>

Gcrai taip pal pasizymeti ~/y3 m) -15,

=

y. Tada x

=

y"

+ 2,

if gaunarne

lygt]

kuria kcliame kubu. 13. Nurodymas. Pakele abi lygties puses kubu ir gaul" Iygtj pertvarke,

turcsime: VI2-x· Kadangi VI2 - x
3~ mejlt v i z,
X

+

Vx+14·CVI2-x+ Vx+I4)=-6. Vx + 14 = 2, tai ijI2 - x . Vx + 14 = -3. Pazy'rsspren dI( Iygciu sistema
v·' {

3r.:-;-;-;, = u, "x + 14 = v if

II

tlV

+ V =32,
=- ,

gausimc, II = - 1, v = 3 arba u = 3, v = - I . Tada x = 13 arba x = - 15. Dar paprasciau pasizyrneti, pavyzdziui, + 14 if gaunarne Iygtj V26 - y3

=

Vx

=

y. Tada

x

=

y3 -

14,

2 - )', kuria keliame kubu,

24

4.4. Iracionaliosios /ygtys

n) 7. Nurodymas. Sj sprendin] galirna pastcbeti is karto, jrodykime, jog tai vicnintclis sprendinys, Lygtics apibrezirno sritis x ~ 3. Ahi lygties puscs keliame scStuoju laipsniu, Tuomet (x + 1)2 = (x - 3)3. Kadangi kaire puse ~ 16, tai (x - 3)3 ~ 16, (x - 3)3 > 8, x - 3 > 2, x > 5. Bet kai x > 5, tai funkcijos (x - 3)3 - (x + 1)2 isvestine Iygi 3x2 - 20x + 25 = (3x - 10)2 - 25) ir teigiarna, taigi funkcija didcja ir reiksme 0 igyja vicnintcliume taske x = 7. Zinoma, issprcsti racionaliaja lygti galima if skaidant: xJ - IOx2 + 25.1' - 28 0 => .1'3 - 3x2 + 4x - 7x2 + 2Ix - 28 = 0 => xex2 - 3x + 4) -7(.1'2 - 3x +4) = 0 => (x -7)(x2 - 3.1' +4) 0 => x = 7.

H

=

=

81.

Nurodymas.

Nustarykite

lygi::itl apibrezlrno

sritis.

x.,;

4,4. Iracionaliosios lygtys

25

4.5. Nelygybes
Skyrelyje aptariama nclygybes su vienu nezinornuoju savoka bei primenarna, kaip sprendziamos tiesines ir kvadratines nelygybcs. Galima pabrczti panasurna S'ivoku, susijusiu su lygtimi ir nelygybe: nclygybe, kaip ir lygtis, turi savo apibrczimo srit], sprcndinius; nelygybes, kaip ir lygties, sprendimas reiskia pradines nelygybes keitima paprastesncmis toI, kol gaunama nelygybe, kurios sprendinius jau galima surasti. Panasus ir pert varki ai, k IIric atl iekami su nely gy berni s: pri e abi e j II nclygybes pusiu galima pridcti ta pat] skaiciu ar reiskin] (atskiras tokio pertvarkio atvejis ~ nariu perkelimas i kita nclygybes pUS\< pakeiciant zenkla), galima abi nelygybes puses dalyti ar dauginti is nclygaus nuliui skaiciaus ... 'Iaciau: Abi nelygybes puscs dalijant ar dauginant is neigiamo skaiciaus, teisinga nclygybe virsta klaidinga ir atvirksciai t Kad atstatyti ,.pasaulio tvarka", nelygybcs zenklas apsukamas, Kai dalijarna ar dauginama is teigiamo skaiciaus, nclygybes zenklas lieka tas pats. Iliustruoki me tai skai tiniais pavyzdziais, Toks nevienodumas ir yra priczastis draudimo dauginli ar dalyti nelygybe is reiskinio su nezinomuoju. Juk su vienomis reiksmemis reiskinys gali buti teigiamas, su kitomis ~ neigiamas. Taigi vicnu atveju nelygybes zcnk1a. reiktu palikti koks buvcs, kitu atveju - pakeisti. Taigi turetume daugybos ar dalybos rezultata lIzrasyti dvejopai: viena nelygybc vienoms nezinomojo reiksrnerns, kita - kitoms. Skyrelyje yra sick tiek teonrnu samprotavirnu apic tuos pcrtvarkius, kuriuos galima atlikii su nelygybemis. Nenoreta tiesiog surasyti tuos pertvarkius, ncpaminint priczasties, kodcl jie "gcri". Noreia pabrezti, kad tai isplaukia is rcaliuju skaiciu savybiu. Tuos pertvarkius [tikinamai paaiskinus skaitiniais pavyzdziais, sarnprotavimus galima praleisti arba pasi ulyti perskaityti patiems. Toliau aptariamas tiesiniq ir kvadratiniu nelygybiu sprendimas. K vadratiniu nelygybiu sprendi IIIas iliustruotas grafikais. Galirna akcentuoti zodz.iais sprendimo eiga, pavyzdziui, taip: issprcsu nelygybe ax2

+ bx + c

>0

reiskia surasti, su kuriais x trinario gralikas yra virs Ox asies ir t. t. Panasiai galima interprctuoti ir tiesines nelygybes sprcndinius, Zinome: nelygybes savoka; nelygybes sprcndiniu savoka; kokius pert varkius if kaip ga1ima atlikti su nclygybcmis; kaip nelygybcs sprendinius interprctuoti grafiskai, Mokame: spresti tiesincs nclygybes; spresti kvadratines nelygybcs.

4.6. Nelygybiq sprendimas intervalq metodu
Kada paprasta sprcsti Iygtj? Kai vicna jos puse isskaidyta paprastais (ticsiniais) dauginamaisiais, 0 kita lygi nuliui, Galima pradeti nuo paprasios nelygybes, pavyzdziui,
(x -

1 )(x

-

2)

<

O.

tas nezinomojo x reiksrncs, su kuriomis lunkcijos, lIZrasytos kitoje puseje, grafiko Laskai yra virs Ox asics, Taigi ta vingiuota linija yra funkcijos graliko schema. Galima paaiskinti, kaip ttl vingiuota linijq nubrczti tada, kai sprendziama, tark irne, nelygybc (x - I)(x - 2)2(x - 3) ~

Pabrczkirne, kad taskas x = 1 padalija skaiciu tiese i dvi dalis: vienojc is ju reiskinys x - lyra teigiamas, kitoje - neigiarnas. Atidekime task'!. x = 2 ir paaiskinkirnc, kaip tiese pasidalija i tris dalis, k aip surasyti tiesiniu daugikliu zenkllls, kaip gauti (x - l)(x - 2) zenklus, ir - metoda esmc isdestyta, Kartais atidejus tiesejc taskus ir padalijus tiese i dalis, breziama vingiuot.a linija ir pagal jos "iskilimus" ir "jdubimus" uzrasomi sprendiniai, Kad tas patogus brezinys nebutu vien "automatiniu irankiu", pravartu paaiskinti jo prasrne. Galirna prisiminti, kad isspresti nelygybe, kurios vienoje pusejc yra tam tikras rei skinys, a kitoje puseje nul is, rciskia surasti skaiciu ticsejc

o.

Siame skyrelyje lieka aptarti, kaip intcrvalu metoda. taikyti tada, kai nclygybe sudaryta is trupmeniniu reiskiniu, kaip clgtis Sll dalijimo taskais: kada juos jtraukti i sprendiniu aibe, kada ncitraukti, Dar karta reikia pabrezti daugybos ar dalybos is reiskinio su nezinornuoju pavoju, Jeigu rciskinys gali igyti ir teigiarnas, ir neigiamas rciksrnes, daugindarni tikrai padarysirne klaida. Zinome ir mokame: taikyti intcrvalu sprcsti; paaiskinti, metoda racionaliosiorns metodas "vcikia". nelygyberns

kodcl intcrvalu

26

4.6. Nelygybilf:. sprendimas

intervalu. metodu

PRATIMAI IR UZDAVINJAT
82 uzdavinys skirtas tiesiniu nelygybiu sprcndirnui pakartoti (intervalu metodas kol kas nereikalingas). 83 u7,davinio nclygybes patogiausia sprcsti intervalu rnetodu. Cia nclygybiu gana daug, todel pakaktu panagrineti tik kai kurias is ju, Sudetingesnes nelygybes, kuriu sprcndimui reikia daugiau laiko (puvyzdfiui, n)-5», rnokslciviai galetu isspresti savarankiskai, 84 uzdavinys skirtas nelygybiu ekvivalentumo savokai itvirtinti (ciu rcikcu; isspresti visas uzduotis). ~5 ir ~6 yra uzdaviniai su pararnetru labai populiaria kvadratinio trinario tcrna, 87 ir 8& uzdaviniai yra dvieju "pakopLj" pirmiau issprendziama lygtis, 0 po to tiriama, kada gautasis sprendinys tenkina vicnq ar kita salygq. Paskutinieji pcnki uzdaviniai (89-93) - tckstiniai, kuriu sprendimas susiveda i nclygybiu sprendima, Manome, kad tokie uzdaviniai lavina mastyrna butu gerai, jeigu jiems isspresti pakaktu Iaiko. 82_ a) (-00; 7,5); b) [-0,5: +(0); e) (-4,25; +00): f) L5; +(0). c) nclygybe sprendiniu ncturi; d) (-00; 15):

83. a)[-3;4);

h)(1:3); e) (7; 8]; d)[-2;6): e)(-oc:~)U(l;+oo); f)(~:l); g) (-00; +00); h) (-00; 1)U(3; 4); i) (-00; l]U(2; 61;' j) (-3: 3)U (5; +(0); k) (3; 4): I) (-00: J)U(2: 3)U(5: +(0); 111) [-3: 2]U(3; 4); n) (-5; -3); 0) (5; 7): p) (2; 4); r) (-00: -2); ~) 1) U (2: +(0).

0:

84. 85.

a) Taip:

b) nc;

e) taip;

d) ne;

e) nc;

f) taip;

g) taip.

m < ~ ir m

i=-

O.

86. m e (I; 6). '''-._ 87. 6,7.8,
m Tada

9, 10, 11, 12. Sp rendim
6",-6 > 3 [.1-m·

i=- 13, tai sprendinys

"*

x

=

i"C,;:,

(IS.

Kai

In :::

13, lygtis sprcndiniu neturi. Kai

IJ1 E

(5', 13).

88. 3,4, 5, 6, 7, ~. Sprendimas. Kai m = O ir m m i=- 0, 111 i=- 2, tai sprcndinys x = ~'~;,;,
111da
~JI [-7 .I.-fir

= 2,

Iygtis sprcndiniu ueturi. Kai

< -5,,*

m E (2; 8,5) .

89.

duotuve, kai: 2x> 1,8x + I Atsakyrnas. 6 sqsiuvinius,

leigu n - perkamu sasiuviniu

"* .r > 5,
;;c:

kickis, tai rnoksleivis

pasirinks tolimesne

par-

90. 91.

Tegu v kmjh - katcrio grcitis Tuornct ~ + ~ ~ 5 =} v

stovinciarne vandcnyje. 9 (rciksrnes u ~ -I nctinka),

Sakykirne, kad duju iranga atsipirks po x mcncsiu, Tada 1080 + 150x < IROx =} x > 36. Taigi duju [ranga atsipirks po 36: 12 = 3 rnctu, Tcgu pirmasis darhininkas dirbdamas vienas visa darba atliktu per x valandu, tada untrasis truktu x + 6 valandas. Tuomet ~ + .(~6 ): ~ =} () < x ~ 6. Atsakymas. 6 valandas.
• > 2 ir m-+o > -21 => 2 « m < 1 ,,\+5<

92.

93. Sakvkirne, kad trupmenos Paaal ~ sqlyg'lll1 ~ Atsakymas.

skaitiklis

vra m, tada truprncna

+ .J5 "* m = 3.

lygi ~.

m-+[

-tho

4.6. Nelygybiu sprendimas intervalu metoda

27

4.7. Lygciq ir nelygybiu sistemos
Kai ieskorna nezinomuju reiksrniu, su kuriomis kelios lygtys ar nelygybcs virsta teisingomis skaitinemis lygybernis ar nelygybemis, sakoma, kad sprendziama lygCi Lj_ ar nelygybiu sistema, Siarne skyrelyjc nagrinejamos sisternos, sudarytos is Iygcill bei nclygybiu, turinciu tik viena ncxinomaji. Sprendziant tokia sistema, pakanka atskirai isspresti kiekviena Iygtj ar nelygybe ir atrinkti las nezinomojo reiksrnes, kurios tinka visoms sistcmos lygtims ar nelygyberns, Tos nezinnmojo reiksmcs randamos sudarant sprendiniu aibiu sankirta, Verta grafiskai pavaizduoti, kaip ta sankirta sudaroma. Sistemas, sudarytos i.~ lygties ir nclygybiu, naturaliai gaunamos nagrinejant Iygtis su rnoduliai s. UZtcnka panagrincti treciq ir kct virta pavyzdzius, Be.ie, ketvirto pavyzdzio lygtics sprcnclinius galima is karto surasti interpretuojant lygti geornetriskai: lygt] Ix - 11 + Ix - 21 = I tcnkina tie skaiciai, kuriuos vaizduojanciu skaiciu tieses rasku atstumu iki skaiciu 1 ir 2 tasku suma lygi 1. Taigi sprendiniu aibe ~ intcrvalo 1; 2] skaiciai,

r

Zinome: issprcsti sistema ~ tai rasti nczinomojo reiksmes, tinkancias visoms sisternos lygtims ar nelygyhems.

Mokame:
vaizduoti skaiciu tieseje sprendiniu vaizduoti ir u7.rasyti sprcndiniu aibes: sankirta,

PRATIMAI IR UZDAVLNIAI
94 uzdavrnys skirtas Iygcil! sisternos sarnpratai [tvirtinti, Cia rcikia isspresti lygCil! sistemas su vicnu nezinomuoju. 95 uzdavinys - nclygybiu su vienu nczinomuoju

sistemu sprendimas, 96 - lygtys if nelygyhiq sistcmu sprendima,
kuriornis parametro rciksrnemis

SlI

moduliu, kuriq sprendimas susivcda i lygcil) 97 uzdavinys idomesnis - reikia nustatyti, SlI
Verta panagrincti ir atvejus,

kuomcL lygtis neturi sprendiniu, 98 uzdavinyje - astuonios nclygybes, i kurias [cina reiskiniai su modulio zenklu. Sill nclygybiu sprendimas reikalauja galla kruopstaus
darbo, ypac e) if g) punktai, 94. 95. a) -2, 1,3; b) -2; ViS4 astuoniu c) 1,2; d) -3, nebiitinu spresti. 2. 7); d) (2; 4); e) (-5; -3);

Iygtis turi sprendiniu.

a) (13; 15): b) sprendiniu ncra; t) (-5; -3) U (0; 3).

c) (-oc;

96. a)
b)

{x

-x

:S; 0,

= x +2

;0:}

x

=
;0:}

-I;

{x
=2; x

{x:S;

-2x

1.

x

+5 = x -

I

x

= x +2 {x >~,
.

> 0,

.

;0:}

0;
;0:}

2x - 5 = x - I
1· {I < x :S;2,

x

=4;
;0:}

c) [:

.

-x+l-x+2=1
;0:}

:S; 1,

;0:}

=

x-l-x+2=1

<x

:0:;; 2;

x> 2. { x-l+.I-2=1
II

0. '

d) { x "" 7' -7x+12+7x-ll=1 ,. > 12 7' { Tx - 12 -7x
A

.

=> x :S;
=> 0· '

¥:

{

II

12 ;0:}

-7x+12-7x+I1=1

7 < x "" 7'

0;

+ 11 = L
=
I
;0:}

e) x-I =±I· .1+1 f)
{ -(x+2) X

' x-I

x+1

0·'

x::-r
.<+1

=-I->"'x=O: .._,.

.

:S; -2,

2+.<

=

1 ;0:} 0;

{. -2

< x :0:;; 0. { x > 0, x+2 = 1 ;0:} -2 < x :0:;; 0; x+2 1 ;0:} 0. x+2 2-.1

=

Atsakymas. 97. a)

a) -I:

h) 2 ir 4; c) [1; 21; d)

(-00; It): ±=.E.
3

c) 0; f) (-2: 0].
:0:;; 1

Taigi visas p reiksmes, p E [0,5; +cc). b) {X:S;-l, -x - 1 + x-I -I<X:S;l, { x + 1+x _ I

I;:~:::::: I::1;:
{ 1<X,<J
""2' ;0:}

{

x:o:;;],
-x

+I_

2x

+3=

p;o:}

{X:S;], x=

~;o:}

=>

'
p

? I:
I

{l<x:<l

'-"2'

1 =}1<2-p:S;,,=>,)::O:;;p<

1;

0>

=> ~

> ~ 0>

P: l <p
::0:;;

su kuriornis lygtis turi bent viena sprendini, yra:
{X:S;-L P -2;

;0:}

=P

=

=

-->..{-I<.X:S;I, p x
?"

=~

;0:}

-1

< 2 :S; 1 =} -2

e

2;

28

4.7. LygCiI{ ir nelygybiu sistemos

P~ Taigi vises p reiksmes, p E [-2: 2]. .r x~ 4 98. a) { "'-3' -2(3x + 4) < -x

X>I' {x

+1-

+I=

P = 2. su kuriomis

{X>J,

Iygtis turi bent viena sprendinj,
j

yea:

-1 {2(3x <+x4)~ <2,-x + 2 ~
X

+2

~-2<x~-11; -1 0
1

.
7

< x < _ §;

J .

>

2,

{

2(3x

+ 4)

<;

x-2~
6 'i'

-.!- < X < Galima abi puses kclti kvadratu: (6x + 8)2 <; (x - 2)2, (6x + 8)2 - (x - 2)2 < 0, (7x - 6)(5x + 10) < 0, (x - ¥)(x + 2) < O. b) (-00; 0) U (6; +x);

·'" Taigi

c)

{xx(x~ -1,6) + 15 ~

-3(x

- I)

~ 0;

d) [0: 21. Nurodymas. Galima pasi:r,ymCli Ix - II = y, tada y2 (y-l)(y+2) ~ O. Kadangi y;? 0, tai y ~ I, lx-II ~ 1, -I O~x~2. e) ,,2"';3-'+14 ~ -2 =} -1 ~ x ~ 6; -,2:;3-'+14 ;? 2 ~ 0. Taigi - I ~ x ~ 6. Taip pat galima kelti kvadratu: 2 (X2+3x+ 14)~ ;? 4, (x -Ht+ 14 + 2) (X2+3X+ 14 - 2)
x2-x+4
2

x> 1, . 1 <: ~ 6 { x(x - 6) + 15 ~ 3(x _ I) ~ - <c x",. Taigi 3 ~ x ~ 6;

+y

- 2 ~ 0, ~ x-I ~ 1,

-x-t-x-4

-x-+x-4

px +x+22)(-x +5x+6) (x2-x+4)2

2

x2-x+4

2 ), O· _x_. r,

+. +6 5x

x--x+4

? 0,
teisiami: b•
,

), 0 nes kiti trinariai r, '_

taigi x2 - 5x - 6 ~ D. (x + I) (x - 6) ~ 0, -I ~ x ~ 6. f) x ~ - I, x = 0, x ;? 3. Nurodymas. Nagrinejame du atvcjus: 1) x 2) x :f. O. Pirmu atveju nclygybe teisinga, Antru atveju x2 - 2x - 3 (x + l)(x - 3) ? O. g) -2 < x < if < x ~ 2; h) (-ex:;; -199) U (-I: 200).

=

?

0; 0,

-1: !

4.7. Lygciq ir nelygybiu. sistemos

29

4.8. Lygciq su dviern neiinomaisiais
Pabrezkimc, kad Iygties su dvicm nczinornaisiais sprendi ny s y ra skai 6i L[ pora. ISs p res ti si s lCITIq, sudaryta is lygci4 su dviem nezinornaisiais, rciskia surasti visas skaiciu poras, su kuriornis Iygtys virsta teisingomis skaitinernis lygybcrnis, Jeigu lygtics su vienu nczinornuoju sprendiniai vaizduojarni skaiciu tiescs taskais, tai Iygties S11 dviern nczinomaisiais sprcndiniarns pavaizduoti pasitelkiama koordinaciu ploksturna, Pavyzdziui, Iygties (/jX + blY CI sprendiniu aibe vaizduojama ploksturnos Liese. Todel ir pati lygtis vadinama tiesine. Taigi rasti lygciu sistemos, sudarytos is dvieju tiesiniu lygcill, sprendini yra las pats, kaip rasti dvicju plokstumos ricsiu susik irtimo tasko koordinates. Pasitelkus siq gcornctrine interpretacija galima panagrincti, kiek sprcndiniu gali tureti tokia Jygcil[ sistema. Daznai dvicju lygciu su dviern nczinomaisiais sistema sprendziama pcrcinant prie vienos lygties su vicnu nczinomuoju. Patarkite Iygcill sistcmos nagrinejima p1'adcti nuo klausirno: ar ncgali IIIa is vienos lygties isreiksti vieno nczinomojo kitu ir istacius i antra lygt] gauti lygt] su vienu nezinornuoju? Jcigu tai nera paprasta atlikti, rcik ia pabandyti iZvelgti, ar nora kokio nors bildo pasi:l.ymeti lygries reiskinius

sistemos

naujornis raidcmis, kad po pasizymejimo Iygtys supaprastetu taip, kad naujornis raidcmis pazyrnctus ne/,inomuosius galcturnc surasti. Atvcjus, kai tai pavyksra padaryti, iliusuuoja pinnas ir anrras pavyzdziai. Juos panagrinejus galima butu pereiti pric savarankisko U/,day i ni q sprendi mo. Vadovelyje yra dar vicnas pavyzdys, rodantis, kaip spresti hornogcnincs lygtis. Homogeniniai reiskiniai matcmatikoje yra labai svarbus, jie pasitaiko ir 1110kyklineje matematikojc (pavyzdziui trigonomctrijoje ar sprendziant gcomctrinius uzdavinius). Taciau, Jel truksta laiko, galirna q pavyzdi if praleisti.

=

Zinome:
kas yra lygciu su dviern nczinomaisi dinys; kaip lygciq ai s si sicmos sprcngeornctriskai.

sistema galirna interpretuoti

Mokame:
spresti JygCill sistemas isreiksdami viena nefinomaji kitu ir suvesdami i vicna lygtj SLI vienu nezinomuoju; prastinti lygcil! sistema ivedant nanjus nezinornuosius.

PRATIMAI
99 uzdavini sudaro 16 lygCi4 sistcmu

TR UZOAVINIAI
su dviern nezinornaisiais. Visas jas sprcsti tikrai

nebutina - uztcku, panagrineti

po keleta ivairiq tipu sistcmu,

100 ir 101 uzdavi-

niai skirti ticsiniu lygciu sistcrnu su dvicrn nezinomaisiais analizei, Jas patogiausia aiskinti pasitelkiant gcornetrinj lygciu sprendiniu aibiu vaizdavirna. 102 uzdavinio sisternu tyrimas susiveda i kvadratiniu lygcil! sprcndiniu cgzistavirno analizavirna, IS Cia pateiktu uzdu()cilt pakaktu isspresti pora (pavyzdziui, b) ir c) punktus), 99. a) (-0,6:2,2); b) (2; I); c) (0;2); d) (2;4), (r,.,4fr); e) (-6; -2), (-4; -4); f) (1; 2), (2; I). Sprendimas. (x + y)2 (5 - xy)2 :::} x2 + .... 2ry = 2+ 2 +)"2 +xy = 7 (is sistemos antros lygties), 25 - 10xy + (xy)2. Kadangi x

=

tat (xv)-

.

?

,

-

Ilxy

+

lR

=

0

=:}

xy

=
v'·

2 arba

x)'

=

9:::}

{x ')+ = 3. 5
x-

(1; ....,; (2 1) ar ba '" )
g) (4:1), (-~:

{x

+-.? = . v-

V

:::}

x-

)'?

+ V = -4. 2 + y- = - ,

SI sistema sprcn - iruu

di . neturi:.

h) (- ~;

x = -v;~2.
2)'4

1) (1"; - ,?} Sprendimas.
Si'l reiksme [state
-

3~);

IS antrosios

Iygtics

issirciskiarne

x:

i pirma

Iygt] if suprastine, gausime:

+ 7y2

4=

():::}y2 = -4

(sprcndiniu nera) arba y2

= ~ :::}YI =
ir sudcti

'If
-

,12 itinkarnai XI 1i· = -2' autm arnat x = -T tr x2 paprasciau padauginti pirma lygti i,~2. 0 gaunamc hornogenine lygt], i) (3; 5), (-8; 5), (-3; -5), (8; -5). Sprendimas. is 3, gaunamc: x2 + xy + y2 = 49. IS pirrnosios
at ·h· a}2

=

Dar

.Ji 2' antra

i.~ (-3)

Sudeje abi Iygtis ir padalije lygties aterne antraja, gau{

name:

~ -x--xy+}'-

7

=

I. Sprendzmmc

•..

sistema:

= 25 =:} Y 5 arba y = -5, atitinkamai x = 3, x = arh~ x -3, x = 8. Sprcnclinius patikrinarne; j) (- I; -I), (2; 2). Nurodymas. IS antros lygties (x - y/l = 0, todel x = y; k) (8; 2), (-S; -2); 1) (3: 2); Ill) (4; 2); n) -!). Sprendimas. IS pirrnos Iygties issirciskiarnc y: y lx - 21 - I ir [statorne i anrraja lygti: x -llx - 21 + 21 = -I.

i

=

x2 + X .'. + 1'2 = 49 ':::} v 7 -x2 -xv+ r- = I

-8
=

=

G;

30

4,8. LygCi1l su dviem neiinomaisiais sistemos

Kai x ~ 2, tai x -14 - .r] = -1 ~ x ~ ~, y kai x > 2, tai Iygtis sprendiniu neturi: 0) (-2; 1), (0; -3); (6; 9); p) ( 44, -8'

= -~;

I,

I) (

-54,4g

3. 7)

,Sprendmw,l.

'.

{x315 -4 2yI2y, 21Y =-+
= 20
~ y

Kai y ~ 2, tai 3(5 - 2y) - 2(y - 2) kai 2 < y ~ ;, tai 3(5 - 2y) kai y > ~, tai -3(5 - 2.\')

+ 2(y

=

- 2)

=

20 ~

+ 2(y

- 2)

=

20 ~ Y

= 4~,

sprcndiniu

-*,

21 = 20. nera; -5~.

x = 4!; x

=

llW. a) a = 5, b b) a = 6, b
101. a) a = -~;

= -2 arba a = -5, b = 2; = -2 arba II = -6, b = 2.
b) (I

102. a) [-~;
0)

+00):

= -2. b) [-ts;

Sprendimas. y

= -it~; 2( 1 - p)x2 + (9 - 2p)x + 8 = 0; = 1, tai lygtis virsta 7x + g = 0 ir turi sprendini: kai P =I=- I, tai D = (9 - 2pP - 64(1 - p) = 4p2 + 28p + 17 ;?! Vadinasi, issprcndus sill nelygybe reikctu atmesti p = 1, bet kadangi
kai
p

(-00; -~ -

2J2) U (-;

+00); c) (-00; 4l + 2../2; +00).

reikzrne taip pal gcra, lui jos if atmesti nebereikes. Be to, reiksrne P tenkina nclygybc, taigi jll issprende gaunarne visas tinkarnas p rciksrnes: p E (-00; -~ -2..(2)U(-i +2J2; +00),

=

O. ta 1

4.8. LygCil{ su dviem neiinomaisiais sistemos

3L

5. KARTO.JIMO UZDAVINIAI
1.
2.

a) 2;

b) 1;

c) -I;

d) 3;

c) O. I) 0, (230769);

a) 0,3125; g) 0,2(56); a) !!.!..
9'

b) 0,144; c) 3, (8); d) 2, (27); e) 0, (307692); 11) 1,0(1): i) 0,(2352941176470588).
99 '

3.
4.

b) _ill·

c) §.2.

90 '

d) ill.

275 '

e)

IJ051J.

651 I

2ab -I- 9 = Zbu, a == 0 arba a == 5; 200 -I- lOa b -I- 9 = 200 9a - 9b = -9, b = a I =} a = 0, b = 1 arba a = 5, h = 6. A tsakymas. 201, 256.

+

+

+

lOb -I-

0,

5.
6.

243. a) 2; b) -5; c) 5; d) 1. Sprendimas. Kiekvicna surnos demon] u:hasykime be iracionallojo -~(I - ,,/3) -1Cv-3 -,;5) - ~(J5 - -/7) - 1(-/7 - v'9) =

vardiklio:

-iCl e) 7.

!(~

v-3 + ,/3 -,;5 + ,/5 - v7 -I-.j7

-

-.)9) =

-!(1-

v'9) = 1;
iracionaluma

kickvicname

1). Nurodymas. Kaip ir d) punkte, is n dernenu, gausime atsakyrna,

panaikine

a) Nelygybc .J6 < A - ,/5 uzrasykime taip: -Ji +,;5 < 2.J6. PukeJ~ abi nelygybcs puses kvadratu, gausirne: 12 + 2,J3S < 24, tada 2,)35 < 12, ./35 < 6 ir 35 < 36. b) Nelygybc ~ - .,fii < .fii. - . ..;n=J (kai n E N). lllra~ykime taip: v~

-Ji -

+~

<

2-,/ii,

tada\i/l2

-

I<

n, n2 -

1<

n2.

8.

a) Skaiciu b uzrasykime panalkinc vardiklyje iracionaluma; b = r.c9 '" = J (fiT+J2) "" =v 11111 V {;;2' d a b ar pa I' 9 2 II+ L If ygin kiimc s k «ucius a v 11-,,2 (II) -(,,2).
'V'

ir b. Kadangi (I > 0 ir b > 0, tai jcigu a > b, tai if a2 > b2 ir atvirksciai. Tarkimc, kad 5 > .,J1T +.[2. Tuornet 25 > 13 + 2...;22, 12 > 2..)22. 6 > v'22, 36 > 22. Pastaroji nelygybe is tikruju tcisinga, todel galioja ir pradine nclygybe, t. y. 5 > ffi +.[2. Vadinasi, didesnis yra skaicius a. Panasiai samprotaujant galirna jrodyti if punktu b), c) ir d) nelygybes. Atsakymas. a) a; b) b; c) b; d) a. 9. a) 0,820; h) 2,828; c) 0,026; d) -4,216.

A
10. Skaiciu tiesejc (ioje yra pazymeti 0 ir I, taigi turirne vienetine aikarpa) galima atideti bet kuri racionaluj] skaiciu a. Skaitil!.JU galirna atideti taip. Isvede per taskq 0 (0) statrncnj, auksty n atidcdame vienetinio ilgio atkarpa 0 A, 0 zemy n - a ilgi 0 atkarpa 0 B. Atkarpa A B padal ij arne pu siau (taskas C) ir breziame spindulio C A apskritimo lanka, Taskas D, kuriame apskritimo lankas susikerta su skaicil! tiesc, if zymi skaicn;

a

,ra.

B

11. a) 1200;

b) 12;

c) 14Ws;

e1)

lifI;

c) 0,6; 3

t) I~;

g) 30i;

h) fl' (h. 48

12. a) I; b) -I; e) 1. Nurodymas. 9 + 4J2 uzdavi nio pastaba, p. 15); d) 0; e) 3. Nurodvmas. 14 f) -2. Nu rodym as. 7 - 4~ 13. 14. d < a < c < b. laipsnio saknis.

=

(l

+ 2J2)2,
,;5)2;

+ 2J2

== (I

+ J2)2

60 = (3 -

= (2 - v-3)2.

Nurodymas.

Lengva palyginti

duotuju skaiciu scptintojo

"" 3,1 . IOU km. Nurodymas. Jei Zemcs orbitos spindulys yra r km, parsckas 1)0 yra d k m, 0 IX = ( l('()O ,taJ i rciki.ra surasti . atsturna d = tgr 0' ; rei d~
4.85,10-('

Zeme

1.5.10

8

"'"

-,

1 1 . 1013 krn

.

32

5. KARTOJIMO UZDAVINIAI

15•

c

a).l-Y+z. x+y-(' g) I

b)a-!' h) ,,+2 62. b)

,

c)x3(x+\')'

J

,

d) <1+6' ,,+2.

e)_L· f)1(m-5)2. .1+),'.1

+ VIV. X'

2b-J' 2 x(:j-x) ,

16.

a)

2(2-(/) t/(2+a)'

-!,

9'

8.

-) 5 c 1 + ~,-; '19

d)

ab

+ 2a-b' I

1

H T)'

17. a) 24.JTO: 18. a) 3273

h) 56.JT5: 1733

c) 2v'2;

d) 2,)5.

500 . (3272 - 327 . 173 1732) - dalijasi is 500; h) 73 I~ - 61 13 = (73 1 - 611) . (73 12 73 I . 6 J I 6112) 2+731.611 2)-dalijasi 120.(731 +611 is 120:

+

=

(327

+ 173) +

, (3272 - 327 . 173

+ 1732) = +
=

+

c) 212 59 (24)3 + (53)3 = 163 + 1253. Panasiai kaip punktc a), sis skaicius dalijasi is 16+ 125, d) 21D + 512 = (25)2 + 2.25 .56 + (56)2 - ]06 = (25 + 56)2 - (10J)~ = (25 + 56 - 103) . (25 + 5° + ]()1). Pastaba. Labai sunkus uzdavi nys. 19. a)

+

=

-t, kai

x E (-00; 0);

¥,

b) -1, kai x E (-:0; -3);

c)~, kai x E (-00: -2J: kai x E (-2: 0) U (0; 2]; kai x EO (2; +x): d) -6, kai a E (-co; -4); 6, kai a E (-4; -3) U (-3: +(0); e) -xCx + 1), kai x E (-00; 1): x2 + x + 2, kai x E (J; +co): I) -~, kai a E (-(X,; -2); (/(";11, lui a E (-2; +oc). 20. a) h) 2,5: c) -4: d) --J; h) -1; 5; i) 3; 4; j) -6; 2.

-2,

t, kai

kai x E (0; +00): x E (-3; +(0);

-t,

fr-;

~:
c)

e) -I;
E

-D,S;

f) -0,2: 2;

g) -I;

'--

21.

a) m E (-2;

+00):

b)

In

= -2;

II!

(-00; -2).

Nurodvmas. Kvadratine lygtis turi du skirtingus sprendinius, kai diskriminantas yra teigiamas; vicna sprcndini (kartais sakoma - du lygius sprendinius), kai
diskrirninantas 22. 23. a) Ic: Iygus nuliui: c) ne; neturi sprendiniu, d) taip, kai diskriminantas yra neigiamas, b) taip;

3; 4. Nurodvmas. Pastcbime, kad antra Iygtis x2 + (m2 - 5m + 6)x = visada turi sprendi~l x = O. Pirmoji lygus rurcs sitok] sprendini, kai m2 -7m+ J 2 = 0, t. y. kai In = 3 arba m = 4. Patikrine [sitikiname, kad if pirrnuoju, ir antruoju atvcju abieju Iygcill sprendiniai sutampa, a) Kvadratine h) Neneigiamu
V.

°

24.

saknis visuornet yra ncncigiamns skaicius, skaiciu suma Iygi nuliui tik tuornct kai sie skaiciai
• {

yra nuliai,

S pren d ziame sistema: c) Lygtics apibrezirno

duotoji lygtis taip pat neturi sprendiniu.
sri tis tuscia,

2x + 3 = O. S· . . ' rsterna sprcn dinuu netun,. va dimasi, x + 3 = D.

d) Lygties apibrefirno sri tis (-':0: -1]. Taciau siame intervale puse y fa neigi amas reiski nys.

lygties desinioji

'-_

e) Lygties apihrefirno sritis [-1: I]. Taciau sioje srityjc lygties desinioji puse yra ncigiarnas reiskinys. f) .jx - 3 = 4 - xl, Sios lygties apibrezimo sritis [3: +(0). Kai x :) 3, rai 4 - x2 ~ -5. Taigi Iygtis sprendiniu ncturi, g) Visoje apibrezirno srityje x :) 3 kaire pusc ncigiama. h) Apibrezimo srityjc bin': puse teigiama. 25. 26. a) Ne; b) ne; e) ne; d) taip: e) taip, a) 8; b) 1,4; c) 9; d) 25; e) -ffi, -.;6, .)6, f) -2, 6; g) 16: h) 3. Sprendimas. Panaikine truprneniniu reiskinil! vardikliuose iracionaluma, gauname: ,JX+T + 1 -.JX-=t .j2x + 3 =>JX+T + 1 = .j2x + 3 =} 2.JX+l x + 1 => x2 - 2x - 3 D => x = 3 arba x 1. Taciau x = -I ncjcina i pradines Iygtics apibrezirno srit].

JTT:

=

=

=

JX-=t

=-

27.

a) Taip;

h) taip;

c) ne;

d) ne:

e) ne;

f) taip;

g) ne. +(0):

28. a) (-00; 2)U(2; +(0); e) (-1; 3); f) [3; 61: i) (-ex::; 2) U (2: +(0). 29. 30. a)-1,3,4; rn
E

b) (-4; -2); c) [-2; R]: d) (-00; 4,5)U(5,5; g) LO:2]; h) (-:0; -6) U (-3,5; +(0); e)6; d)-4,-3,4.

h) 2, 3,4;

(-1; 7). su x

31. x

= 0,6. Nurodymas. Apibrezirno sritis yra x ;:<: 0,6. Kadangi nelygybc tcisinga, tai nieko spresu nebereikia.

=

0,6

5. KARTO]IMO UZDAVINIAI

33

32. 33.

a) [2; 3];

b) (2; 2v2);

c) (-00; -2] U

[5; 5-&);

d) fO; 1).

a) [0; 1,61 U [2,5; +Xl); b) (-00; I] U [5; +(0); c) (-00; 2) U (3,5; +(0); d) [-3 -4) U (-2; OJ; e) [0; 3J. Nu rodym as. Lygties apibrezimo sriiis [0; 3]. Apibrezimo srityjc abi nelygyhes puscs neneigiamos. Kcliamc kvadratu: 3x - x2 < (4 - x)? =;} 2x2 - lI,r + 76 > O. Matornc, kad su her kuria reiksrne is apibrezimo sritics -llx + 76> O.

v's;

34.

a) (1,5; 1,5); b) (2; 5). (5; 2); (-1,2; -J,8); t) (0; -3,5), (0; 3), (21; 21).
c) (0;0),

c)

(±; ~);

d) (3; 2). (-3;

-2);

Sprendimas. {x2y-~ + y = 2'1 {xy = 0'3 ,5 0, =-

g) (2; 2). Sprendimas. + y = 3 -~.

{~y~: ~~'
21

=;}

arba

{xy = °3' =;
=
=;}

+ 2xy +x

=;} { ~ :

~~:

Jx

J7x + y = 6 =;} 7x + Y (6 - Jx + y)2 Vietoj + y i antraja sistemos lygt] [statornc 3 -

Jx

JX+Y

Gausime: 3 - ~ - y
si stemos ly gt]:
Xl

2, X2 = 16 =;} Yl 2, Y2 = 9. Skaiciu pora (16; 9) ncra pradines sistcrnos sprendinys. Kiek naturalesnis toks budas. Pasizymckirnc "';x + y = z (:;:: 0), tad a x = ;::2 - y. IS antros Iygties z - y + ;:2 - Y = 2, Y = ~(;:2 + ;:: 2), -

=

J

=2

=;}

Y

= ~ + I.

Si~1y reiksmc [statorne
=;}

i antraja
=;}

i.

~r + 1 -

=

1-

1+ x = 2

x2 - I !Ix + 32

=0

+ 2). lstatome~ l pirrna lygti: }3(Z2 - z + 2) + z2 = 6-;:. 3(z2_;:+2)+;::2 = 36-12z+Z2, Z2_;:+2 = 12 - 4;:, ;:2 + 3;::- 10 = 0, Z = 2 (ncigiarna reiksme z = -5 netinka). Todel x = 2, y = 2.
o tada
X

= ;::2 -

!(z2

+z-

2)

= ~(;::~ -

"

..... _.

z

h) (-4;
.

4). Sprendimas. -l2-4IvI x= 70< 4Y+7X=-12, 7x2 + 8x - 80 { x <0

B sistemas pirrnosios lygties isreikskime x. Turesime: {4IY1+7X=-12, {4Y+7X~-12, =} =;} -()r+X 0 =} -6x + 8 = -xy + 4)' y = 4:", > 0,
=;}

=

x

=

-4,

Y

= 4. =

35.

Kadangi y = x-I. tai sistcmos sprendiniu skaicius priklauso nuo lygties ax2 + x-I = 2 sprcndiniu skaiciaus, Kai a = 0, tai x 3, y = 2. Kai a i=- 0, lai lygtis ax2 + x - 3 = () turi vicna sprcndinj, kai diskriminantas 1 + 12a = 0, l. y. a = - ~. Atsakymas. -~,

O.

36.

s : (3~O + A tsakymas.

Jeigu visas kclias yra s krn, tai vidutinis grcitis bus

i~\~) =

;rt¥

=

64 km/h,

64 km/h,

37.

3,2 =?- (20 - x)2 64 =;} x = 12; 2x = 24; inde grynos chemines medfiagos x + 2~OX X 12 + fcJ . 12 = 16,lH; ~ . 100% 70%. Atsakymas. 24 70%. Pastaba. IS salygos nelabai aisku, kad vanduo abu kartus pilamas i rezervuara,

Tarkirne, kad is rczcrvuaro i inda abu kart us nupilarna po x e. Tuornet rezervuarc grynos chernines rncdziagos po dvieju nupylirnu lieka 20 - X - 2~Dxx =

=

=

e,

=

38.

Jeigu x -

padidinimo

procentas, tai:
=}

(I + l~(i = 1,3225 Atsakymas. 15%.
39. Po 9 menesiu. 40.

1+

l~

=

1,15

=;}

x

=

15.

Sujungus taskus E ir C atkarpa, gaunarnas keturkampis ABEC, kurio [strizaines susikirsdarnos dalija viena kita pusiau. Vadinasi, ABEC - Iygiagretainis ir L.ABE + L.BAC = 180°, Tada L.ABE = 1800 - n° = 102°. a) Kadangi AM BK, MK - bendra, L.AMK = L.BKM, tai t-"AMK = t-"BKM. Vadinasi, AK = BM. b) Kadangi t-"AMK t-"BKM, tai L.AK M = L.BMK, ir t-"MOK yea lygia.~onis.

41.

=

=

34

5. KARTOJIMO UZDAVINIAI

42.

Kadangi: a) BM = CM, OM - bendra, LOMB = LOMC, tai 6BMO = 6CMO; b) AD = AE, AO - bcndra, LDAO = LEAO, tai t:,.ADO = t:,.AEO; c) BD = CE - duota, BO = CO (is t:,.BMO = t:,.CMO), DO = EO (i~ t:,.ADO t:,.AEO), tai t:,.BDO = t:,.CEO.

=

43.

a) Tegu AE

ir CF - lygiasonio trikampio ABC karnpu prie pagrindo pusiaukarnpines. 6AFC = 6CEA, nes AC - hendra, LFAC = LECA, LFCA = LEAC. Vadinasi. CF = AE.

A
b) Tcgu AE ir C F - Iygiasonio trikarnpio ABC aukstines, nubreztos i sonines krastines. Kadangi LFAC LECA, tai vieno is trikampiu FAC ir ECA du kampai lygus kilo dviern kamparns. Tada lygus if tretieji kampai, taigi trikampiai lygils pagal bendra krastine AC if du kampus prie jos. Todel C F = AE. Panasiai sprcndziarne if bukojo trikampio atvcju.

=

I)/;}2)~
C
A

..
B

CA

C

c) Tcgu AE ir C F - Iygiasonio trikampio i sonines krastines, 6AFC 6CEA, LFAC = LECA. Vadinasi, CF = AE.

=

ABC pusiaukrastines, nubreztos nes AF = CE, AC - bendra,

A
44.
a) Reikia

M
C
B

isnagrineti tris atvejus: I) kai abi aukstines 2) kai abi aukstines yra trikarnpio isorejc: 3) kai viena viduje, 0 kita - isorejc, I biidas. 1) Tegu A E = C F - tri kampio ABC auksti AFC if CEA lygus pagal statinj if izambim;. H ju LFAC LECA, taigi t:,.ABC yra lygiasonis.

yra trikampio viduje; aukstine yra trikarnpio
nes, Stati eji trikampi ai

=

Iygumo isplaukia, kad

A
2) atve_ju sprendimas

panasus,

..
C
~

A
3) atvejis sunkcsnis, Trikampiai FBC if EBA panasus, ir pirmo statinis F B rnazcsnis uz antra: F B < BC < BE. Todd if kitas statinis mazesnis: FC < AE. Taigi 3) atveju aukstines ncgali buti lygios.

C

E
II biulas. Sprendziant geornetriskai, daznai tenka nagrincti kelis atvejus, Labai daznai skuiciavirno bildas ("be brezinio") 10 nereikalauja. Taip yra ir siame uzdavinyje, IS tikrqju, SllA Be = ~A B . C F = BC . AE. Kadangi AE = CF, tai AB = BC.

C

!

b) I biidas. Tcgu AE = C F trikampio ABC pusiaukrastincs; susikirtimo taskas, Pagal trikampio pusiaukrastiniu savybe A 0

= ~AE,

0-

ju

CO = ~CF, todel AO = CO, taigi LOAC = LOCA. t:,.AEC = 6CFA pagal dvi krastines ir kampa tarp ju. Vadinasi, LF AC LECA, taigi !J.ABC - lygiasonis.

=

~I\~

B

israiska krastinerns a. b. c: 4m~ = 2(12 + 2h2 - c2 Uq paprasta jrcdyti rcmiantis kosinusu forrnule arba Iygiagretainio istrizainil! savybe). Sakyk.ime, jog m., = mi; Tada lygybiq 4m~ = 2b2 + 2c2 - (12 ir 4m~ = 2a2 + 2c2 _h2 kairiosios puses Iygios, todel 2b2 + 2c2 - a2 = 202 + 2c2 - b2 :::} 3a2 3b2
:::} 0

IT budas. Rcrnkirncs gerai z.inoma pusiaukrastines

me, isvestos i krastine c,

= b.

=

m
A

~

C

"2

c

>:. 2

5. KARTO./lMO UZDAVINIAI

35

c) I budas. Tegu

AE = CF - trikampio ABC pusiaukarnpines. Pazyrnekimc L.AC B = 20' ir L.C A B = 2f3. Galime laikyti, kad a ~ f3. Papi Idykime 6.AEC iki lygiagretainio AEC D if sujunkime D su F. Trikampiu AC.F ir ACD krastine AC beudra, CD = CF, 0 L.FCA ~ L.DCA, todel (pavyzdziui, rerniantis kosinusu teorerna) A F ~ AD. Vadinasi, 6.A F D kampai L.ADF ~ L.AFD. Apskaiciuokirne tuos kampus, Trikampis FC D lygiasonis, todel L.C F D = LC D F = ~(180 QI (3). Kampas LA FC = 180 a - 2{3, todel LAFD = L.AFC - L.CFD = nmo - a - 2f3 - ~(l80° - C{ - fJ) = 900 - ~QI - ~,8. Panasiai L.ADF = L.ADC - L.CDF 1800 - 20' {3 - ~(l80° - C{ -,8) = 90° - ~o' - ~fJ. Bet L.ADF ~ L.AFD, todel 90° _:~c¥ - ~f3 ~ 90° -1c¥ - &fJ-~ f3 ~ a, Kadangi turejome ir nelygybc C{ ~ f3, lui a = fJ, ir 6.AB C lygiasonis. /I budas. Sugalvoti geornetrin] buda labai sunku, bet nelengvas ir Iorrnuliu kelias. Rernkimcs gerai zinoma pusiaukarnpines d.; isvestos i krastinc e,
0 0 -

B

=

israiSka trikampio krastinernis staboje). Sakykimc,
(u+c)2

a, b, c:

if = ab

-

l (11+')

<1in -22

Oil

irodysirne
2

pa-

jog da

= d/).

Tada lygybiu

d,7 =
(1)+(:)2

be - (;"+~:;2 ir

d2

I>

= ac (h+<.)-

"b c

2

kairiosios
12

puses lygios, todd be _
2 ~ (a+c)-+ab (

,,2hc

= ae

_

(,,+c)2
~)

nl>2c .

Pertvarkornc: 2/> b-~ = a-~, Pertvarkorne ab(a3 - b3 2e(a2

+ = abta Turime Iygybc: (a - b)[ (b + c)2(a + c)2 + ab(a2 + b2 + ('2 + ab + 2ac + 2hc) ] Kadangi rciskinys lauztiniuose skliaustuose teigiarnas, tai a = h. Pastaba. Pusiaukampincs lormule nesunku isvesti remiantis pusiaukampines savybe ir kosinusu teorema (h., pavyzdziui, A. Grincevieiaus ir 1. Macio knyga .Lietuvos jaunuju matematiku olimpiadu uzdaviniai", 514 uzdavinj 196 psl.). Patogus atsiminti kitas - plotu budas,
- b2)

antra dernen]: + 2a2c - 2b2e c2(a - h»)

«I+c)-

(a-b)(b+c)

~ a(a+e)--b(b+c)-

=

O.

+ ae2

- be2) - b)(a2

= ab((a - b)«(/2 + ab + b2) + + ab + b2 + 2ac + 2bc + e2).

= o.

S6ACD

¥ = 2ab sin i cos~, dt« + h) = 2ab cos t, d (a + b)2 = 4a b cos- t.
bd sin ~
2

lbd '2

Sin

.

+ S6DCB = S6ABC, C 1 . I . :r + 2a d sm'2C = 2(1 IJ srn C ,
+ ad
sin
22

hMa
A

c

~

D

B

Desinioji ab(2ab 45. a) L.MNO

puse Iygi 2a2b2 (1

+ cos C) = 2a2b2 (L + 112+2~,~,-(2) =
+ b)-~ abc", todel d
0 -

+ a-? + Ir:"
=
lROo
-

- c-)

=

abta

1

2

=

ab - ~.

&.2

("+0)-

LMNO
Kadangi

L.POR
b) Kadangi

6.MOP 6.NOR
Kadangi

L.OMP LOP M
kirstines 46.

L.2. Kadangi L.l = L.2, tai L.PRO. ON = OR (duota), L.MNO = L.PRO (irodeme). L.MON = (kryzrniniai), tai 6.MON = 6.POR ir MN = PRo 6.MON = 6.POR, tai OP = OM. yra lygiasonis, toccl L.OMP = L.OPM = IS()Q-fPOM. yra lygiasonis, todd L.ONR = L.ORN = IH()O-_fRON L.POM = L.RON (kryzrniniai), tai = L.OPM = L.ONR = L.ORN. ir L. 0 N R yra vidaus priesi ni ai karnpai prie tiesiu N R ir M P bei PN. Kadangi sie kampai Iygus, tai NR II MP. L.l. L.PRO
180
=

=

Kadangi 6.ABC = 6.DE F, tai BC = E F, L.ABC = L.DE F, L.C = L.F. Kadangi L.GBC = LABe - L.ABG, L.HEF = L.DEF - L.DEH, tai L. G B C = L.HE F. Vadinasi, 6. G B C = 6. HE F pagal krastine ir du kampus pric jos. Tada G C = H F. Kadangi AC = AAI + AIC, AlCI = CC! + AIC if AAI = CCI, tai AC = AICI. 6.ABC = 6.AIBICI - pagal tris krastines. Vadinasi, L.BAC L.BjCIAI. Tada L.J = 180 L.BAC, L.2 = 180° - L.BICjA[. Vadinasi,

47.

=

0

-

L1 = L.2.

36

5. KARTOJIMO UZDAVINIAI

48.

a) l101 A02 = l10, B02, nes AOI = BOI (spinduliai apskritirno, kurio centras 01), A02 B02 (spinduliai apskritimo, kurio centras 02), 0102 bendra. Tada LOI A02 = LOI B02.

=

b) Keturkampis

01 A 02 B yra dcltoidas,

0

jo istri zai nes susikerta

statmcnai,

49.

Sakykirne, kad BC = x em. PL1BCN = BC + CN + N B. Kadangi AN = CN (is staciuju trikarnpiu AM N ir CM N Jygumo pagal du statinius), tai PL1BCN BC + AN + NB = BC + AB = x + 2x 3x = 18 if x :::= 6em. Tada PL1ABC = 2x Atsakymas. 30cm. 3x. Kadangi + 2x + x = 5x

=

P6BCN
:::=

= 18em, tai

=

5 ·6= 30(cm).

fA
B
AE

B xem C

50.

N uleiskirnc statrncnis BE if C F. Kadangi BE = C F, tai 6. B E A = 6. C F D pagal statin] if izambin~. Todel LBAE = LCDF. Kadangi AB = CD, AD - bcndra, LEAD LCDA, tai 6.ABD = l1DCA. Vadinasi, BD = AC.

=

Pastaba. Nors apskritai ateityje to if ncdarome, bet viena kana rcikia [rodyti, kad lygiasoncs trapecijos tiek kampai prie pagrindo, tiek istrizaines Iygios. 51. 52. Trys kampai po 37° ir keturi - po 143°. Pazyrnekirne x srnailqj] kampa x. Tada bukasis karnpas yra x 180° ir x

ilXh

C

FD

+ x + 50° =

=

65°; x

+ 50° = 65° + 50° =
L4

+ 50°.

Gaunarnc:

115°.
0 •

Taigi turesirnc kcturis kampus po 65° ir keturis - po 115

53.

S pren d zrarnc sistema:
v. •

{L4 + LI L4 _ LI
L:3 _ { L:2'-

= 360; = IROQ.

10<>0 LI =". =

720

.

Sprendziame

kita sistema:

L3

+
=

l' L2

:>

=

180°.
l~2

lS pirrnos lygties turirne, kad L3 Kadangi Ll 54.

= L2,

3~2;

+ L2 =

180° if L2

=

72°.

0

tai yra isores priesiniai

kampai, tai a

II

h.

Papildykimc salygojc duota brefin] (hrezinyje lygus kampai pazymeti vienodais lankcliais). Pagal priekampio savybe Lx 23° + 40° = 63°.

=

--'-'-m.:;.._--'-"'--'''"'W-----,I7""'''O'__--'"'",_

n

55.

Dvicju vidaus vicnasaliu kampu surna Iygi 180 Tu karnpu PUSiL! suma lygi 90°, o treciajam trikampio (sudaryto kirstines ir pusiaukampiniu) karnpui lieka 180 90° :::= 90°. Vadinasi, pusiaukampines susikerta staciu kampu.
0 • Q -

56.

Sprendziame lygti: 3x - 50° + RO° = 180 (gretutiniu karnpu surna), x = 500. Tada 2x + 10° = 2· 50° + 10° = 110° ir 3x - 50° = 3 . 50° - 50° = 100°. Kadangi 1J 0° #- lO(}O, vadinasi, tieses k if I ncra lygiagrecios.
0

57. Pazyrnekirne mokslciviu skaiciu », 0 rnerginu - x. Tuomet pagal salyga X=(1-3).2. 1/ {3x=2n-1R, 30 x--·14 . . { n - x • = ('i - 2) . 2 ==>. 311 - 3x = 211 - 12 ==>n= .
A t.rakymas.14. 58. Tcgu x I-ojo darbininko,

detaliu skaiciai, Atsakymas. 59.

Tada { 1 _ 1 _ y x-TO 28, 20.

7x - 8

°Y

- II-ojo darbinink.o per valanda pagamirnu
I~'

= 7v

==> 7x

= 28,

7y

=

20.

S·kk· ime, kd n ay a arba { y lOx

=

xy. ""d·{lOX.+J.'=XY+l.6, ra a 2 ==> {IOX+.V=XY+16. . lOx + y = (x - y) xy y x 4 + y xy + 16, x_4 ==> x = 3, Y = 7; x = 4, Y = R.

=

=

+

=+

A tsakymas.

37, 48.

5. KARTO]lMO

UZDAVINIAI

37

60.

Jeigu x - bcrniuku skaicius, tai (X+2)2(x+l) = 8 + xk, x2 + (3 - 2k)x = 14. Kadangi mcrgaites is berniuku "aleme" 7 taskus, tai berniuku buvo ne rnaziau kaip 4. IS lygties matome, kad 14 dalijasi is x, todel x gali buti tik 7 (tada 72+(3-2kP = 14. 7+3-2k = 2, k = 4) arba 14 (tada 142+(3-2k)·14 = 14, 14 + 3 - 2k = I, k 8). Atsakymas. 7, 14.

=

61.

Lygtis (l 9k2 -16k(l

+ k)x2
+k)

-

=

3kx 4k 0 tures du sprendinius, kai k # -I ir D = -7k2 -16k> 0 => J) < k < -] arba 2) -I <

+

=

-!f

k < 0 . Ran dame duotostos !ygties spren dinius: XI - 3k-Jij rr X2 - 3k+·/D " '.. . rruus: 2(k+l) 2(k+I)' I) atveju k + I < 0, todcl rnazesnis sprendinys X2, 2) atveju k 1 > 0, todcl mazcsnis XI. Uztenka rcikalauti, btl mazesrus sprcndinys btrtu didesnis uz I. taigi sprendziame lygcn] sistemas:

+

{

-lj'-

3k+v' -7k2-16k 2(k+1)

>1

, tr

. {3k.-

,jr'_-n""'·2-_-16-k 2(k+1) >

I,

< k < -I 16k < 2 - k

-I < k < O. { k < -I arba k >

Gauname:

.j -7k2 { -1f<k<-1

=> =>

-!,j2<k<-1

-1, => _ ~
7

< k < _I'
'

i-7k2_16k<k-2, . {v -] < k < 0 Atsakymas. (-29; 62. Jeigu

0 (nes pirma nelygybe su neigiamais

k visada neteisinga).

-I).
lygties
x2 -

311). Must! atveju m = -4, n = p, tode) 4(16 - 3p) = 16. P = 4. Gautaja reiksrne butinai reikia tikrinti (gal, pavyzdfiui, diskrirninantas neigiamas, ir Iygtis is viso ncturi sprendiniu), Turimc Iygti x2 - 4x + 4 = O. Jei sakysirne, kad ji turi du vienodus sprendinius XI = 2, X2 = 2, tai is tikruju kubu suma lygi 16. Bel jei laikysime, kad sprendmiu kubu suma, kai sprendinys XI vienintelis, yra to sprendiniokubas XI, tai pateiktas sprendimas nebetinka, Spresti reikia taip,
(XI 3XIX2) -

x~

+ xi =

XI

ir

X2 -

+ X2)(XI

kvadratines

+ X2»).

+ IIIX + II =

=

0 sprendiniai,

tai

-m(m2

Jcigu sprcndiniai skirtingi, tai kaip ir auksciau randame p = 4, bel reiksrne netinka - duoda viena sprendini, Jeigu sprendinys Xl vieniruclis, tai D 16 - 4p = 0, vel p 4, XI = 2. Tikrinarne, ar xf = 16, - pasirodo, ne.

si

=

=

Atsakvmas . Jei salygq suprantarne taip, kad turi buti du sprcndiniai (0 taip ir reikia ja suprasti), tai reikiarnu p reiksmiu ncra, Jei sqlyga suprastume taip, kad gali buti ir du .Jygns" sprcndiniai XI, 0 kubu suma yra xf + = 2xi, tai tiktu p = 4. Pagaliau jeigu salyga suprasturne taip, kad vicno sprendinio Xl atveju kubu "suma" yra tai rcikiamu p reiksmiu nera,

xf

xi,

Uz.davinio sprendirnas dar karta prirnena, kad jcigu uzdavinys "zodinis", tai rcikia tikrinti kiekviena zod] (0 ne Ilk "skaiciavimlls"). Beje, Vijeto teorerna Iygciai ax2 + bx + c = 0 isreiSkia nc du sqrysiai Xl + x2 = -~, xlx2 = fe, 0 keturi sarysiai: (l #- 0, D :;::0, ;r, +X2 = -~, XlxZ = f.. Todel ncatsizvelgus j salygas a # 0, D :;::0 daznai apsirinkama.
Pastaba. 63.

v'(x - 6)x
Ma b

+ 9 = Ix -

31 +

Ix -

51 < 4;=} {x:::;:

-x

3'3 +. -

x

+5

<

4

,

3 < x :::;: 5, b {X > 5, Ma· { x - 3 - x + 5 < 4, x - 3 + X - 5 < 4. IS pirmosios sisternos: 2 < x :::;: is antrosios: 3 < x :::;: 3; 5; 5 < x:::;: 6. zymiai trurnpcsnis (2; 6). "geometrinis" sprendirnas.

is

trcciosios:

Zinoma,

Atsakymas. 64.

Tegu x - dviratininko, mis, Tuomet Atsakymas.
X { x

v = 2, 1. +'1. = 1.
y

y - motociklininko
3

kelioneje uztruktas

laikas valando-

=> x =

3, y = I.

Per I valanda,

65, J ei vagono rato ilgi s I rn, tai 2100 I = (l + 3,2) . 900 => l nuvaziuotas kelias s = 2,4 . 2 IOO = 5040 m = 5,04 km,
66. Panaikine iracionalurna

=

2,4. Tada traukinio

-./2(x - I)--./x

+ 6 =1

vardikliuose, ;=} x-9

= 2-./x + 6;=} x2-22x+57

gaunamc

lygtj:

= 0 => x =

19.

38

5. KARTO]IMO UiDAVINIAI

2x 67. Lygties apibrczimo ir nelygybe. sri tis:

1

+ I ~ 0, 2x - 5 ~ 0, 5-2x~O

=}

~.

Sis vienintelis taskas tenkina

Atsakymas. 2,5.
68. 69. Nurodymas. Padauginkite abi nelygybes puses is 2 ir nelygybe perrasykite tuip: (x - y)2 (x - 1)2 + (y _ 1)2 ~ 0,

+

Irodyrnui patogu skaiciu tiesc suskaidyti i tris intervalus: (-00; OJ, (0; 1) if lI: +00]. Kai x E (-00; 0], tai nelygybe teisinga, ncs kairejc puseje - teigiamo ir kai x E (0: I), nelygybe pertvarkorne: x8 + x2(1 - x3) taip pat teigiamo ir ncneigiamu skaiciu suma; kai x E [1; +(0), tai x5 (x 3 - 1) + x (x - 1) + 1 > O.

neneigiamu nariu suma:

+ x(x

-

l)

+1>

0-

711. Svcikaisiais Iygties sprendiniais vadinarne sprcndinius (m; n), kuriuose if m, ir 11 - sveikieji skaiciai. Kadangi x = 10 lygciai netinka, x #- 10, isreiSkiame y: y = x~fo 1()x-:I~6toO = 10+ x~o. Kad y buu; sveikasis skaicius, 100 turi daly tis is x - 10. Kadangi 100 = 22 . 52, tai visi jo dalikliai yra -100, -SO, -25, -20, -10, -5, -4, -2, -I, 1,2,4,5, [0,20,25,50, ]QO. III yra 18. Bel. kadangi y -# O. lai daliklis -10 atkrenta. Vadinasi, x-10 igyja 17 reiksmiu, if Lick pat tnrimc sprendiniu,

=

, ~_

71.

Tegu x - I-ojo, Tuomet
3

0

y - lI-ojo lydinio rcikalingi
,
=}

kickiai.

o£+:£r-7

{ 2{+J;=12
-10).

5-

x

=
2

9

'

y

= 10.
Pazymeje x - y

72.

a) (10: 7), (-7;

Sprendimas. taip:

tenia perrasykirne
u3 -

b) (3; 2), (-2; -3). Sprendimas.

'=} II == ~ x = 10, y = 7 uv=210 arba x = -7, y = -10; Pastaba. Nauju kintamuju galima if ncisivesti - zr. punkta b). (x - y)(x2 +_ty + y2) = 19, -'.

27

{

+ 2u)u = 447, lIu=210 . {x - y =1 3, v = 70 =} ." xy=70

{(1I

=
3

II,

xy

=

D,

sis-

=> {u + 2aD
011'=210

= 447,

=>

{ xy(x-y)=6
-

-r

~+ = { xy(x 1- +y)f = 6¥" =>- ~ = ~

t 6t2
,

13t

+ 6 = 0 => f = ~ arba

t = ~;

y=2arba {x1=~' =>-x=-2,y=-3. {x,=~y, R =}x=3, yj = _ y = -27 Naujo kintamojo galima ir ncjsivesti: ,2+xv+v2 19. . xv· = '6 ==;. 6x 2 - 13x_l' + 6y-, = 0 =} (21: - 3y)(3x - 2v) x = 2Y Trurnpiausias
j

= 0 =>-

ar ha x c

=

2 'i y.

buu; punkto a) budas:

(X-V)(X2-2xy+y2)+3XY(X-Y)=19, { xy(x - y) = 6 X-y-l ~ x = 3, Y = 2 arba x { xy 6

=> =

{(X-y)3=1,
xy(x - y)

=}

=6

=

-2, y = -3.

S. KARTO]lMO

UZDAVINIAI

39

II. PLOKSTUMOS VEKTORIAI
6. VEKTORIAI IR Jl} VEIKSMAI
Galbiit moksleiviai jau susidure jie reikalingi, kur jie taikomi. Galima su vektoriais fizikos pamokose. Juo geriau. Tada kils maziau klausirnu, kam

apskritai sick lick aptarti, blip

ir kodcl maicmatikoje

atsiranda naujos savokos ir objektai.

Matematika yra tarsi kalba, kuria galima isreiksti jvairiu reiskiniu dcsningumus, Pradedant tyrineti nau jus reiskinius, prisireikia ir nauju savoku, tarsi nauju zodiill.. Jeigu pavyzdziui, mums rupi tik nuvaziuotas kclias, tai jam reiksti uztenka skaiCiij. Jeigu parupsta if kryptis, reikia pagalvoti, kaip ja nusakyti. Zinorna, ja kartais galima nusakyti ir zodZiais. Taciau uzuot pasakius ilga ir painu sakini, vcrciau j,emelapyje nubrezti krypti nurodancia rodyk lc, Taigi vektoriai - atk arpos su nurodytomis kryptimis - yra puikus budas vaizduoti tuos dydzius, kuriems apibrczti nepakanka uzrasyti skaitine rciksme, bet reikia nurodyti ir kryptj. Taigi gal vektoriai yra tik fizikos savoka? Anaiptol. Lygiai taip pat kaip skaiciai, kurie gali reiksti ir rnase, ir plota, ir pelna, vektoriais irgi galirna daug ka reiksti. Taciau skaiciai yra matematikos savoka, ncs cia nagrinejamos ju paciu savybes, nesirupinant, kur j ie gali bini pritaikyti. Tas pats pasakytina ir apic vcktori us.

6.1. Vektoriaus
Vektorius - atkarpa su nurodyta kryptirni. Kas gali buti paprasciau? Isvardykime tai, ka .juri" vektorius: pradzios ir galo taskus, ilg]. Pasake, kuris taskas yra pradzios, kuris gala, nurodorne if vektoriaus kryptj.

savoka
"_.

Taciau is karto kyla problema: jcigu pradzios ir ga10 taskai sutampa, kokia tada vektoriaus kryptis? Gal ncvcrta tokios i taskq pavirtusios atkarpos laikyti vektoriumi? Taciau, jeigu jau turime skaiciu null "kiekilli, kurio nera" zyrneti. kodcl nejvesri vektoriaus, kuris ncturi kryptics? Taigi apibreziamc nulinj vektoriu, jo ilgis lygus nuliui, o kryptis neapibrezta. Sukilrus "vektoriq pasaulj", galima apibrczti jll tarpusavio "girninystes" s'ifysius. Kiekvienam vektoriui Cisskyrus nulinius) galirna nurodyti tik viena tiese, kurioje tas vektorius yra, Jei du vektoriai yra lygiagreciose liesese (arba toje pacioje tieseje), jie yra kolincarils, jeigu ne - nckolinearus. PRATIMAI IR UZDAVINIAI

Galbut gali kelti abejoniu vektoriu lygybes apibrczimas. Kodcl vcktorius, kurie turi skirtingus pradzios ir galo taskus turime laikyti lygiais? Viena venus, galima prisirninti, kad vienodo ilgio atkarpos laikomos lygiomis, 110rs jos ir nesutarnpa. Kita vertus, gaJima pasitelkti pavyzdj: isivaizduokimc du autornobilius vicnodai greitai vaziuojancius tiesia autostrada ta pacia kryptirni ...

Zinome:
vektoriaus savoka; vektoriu koJinearumo savoka: vektoriu lygybes savoka.

Mokame:
atpazinti kolinearius (vienakrypcius, pricspriesius) torius; atpazinti lygius vcktorius; atidcti duota vektoriu is nurodyto Lasko. vek-

.~-

Visi skyrelio uzdaviniai skirti vektoriaus savokai itvirtinti, Juos sprendziant tenka skaiciuoti vektoriu ilgius, izvelgr: kolinearius, lygius vcktorius, atideti vektoriu is nurodyto tasko if pan. Verla panagrineti 3 uzdavin], galbut, pasiulanr moksleiviams atlikti po vicna dal], 0 po to kartu aptariant jl! atsakyrnus. Reiketu atlikti 6, 10 ir 13 uzdaviniu uzduotis. Sie paprasti uzdaviniai pratina [zvelgti vektorius gcomctriniuose

brefiniuosc,
1. 2. 3.

~---;-:i;~-leAl

naudotis vektoriu koli ncarumo, lygumo savokomis.

AB, BA, Ac, CA, BC, CB.

= 3cm,

IGBI

= 4cm,

IABI

=

Scm. tai ir lygus;

a) Jcigu du vektoriai

yra kolincarus,

b) jeigu du vektoriai yra lygils, tai ir vicnakrypciai; c) jeigu du vektoriai yra priespriesiai, tai if lygils: d) jeigu du vektoriai yra kolinearus, tai vienas is ju - nulinis; e) jeigu du vektoriai yra vienakrypciai, tai vienas is jl[ - nulinis. IS duotuju teiginiu tcisingi yra a) ir d), 0 is suforrnuluotu atvirkstiniu - tik b).

40

6.1. Vektoriaus savoka

4.

a) AB if BA, AB ir DC, AB if CD, BA if CU, -----'>----+ ----+ ----+ --;. ----+ -----'>--:-± BC if AD, BC ir DA, CB ir DA, CB if Au; -----'>----+ -----'>----+ ----+ --:-± -:;:;7: b) if d) AB ir DC, BA ir CD, BC ir AIJ, CH ir
-----'>-

-----'>-

-----'>-

-----'>-

----+

-----'>-

----+

-----'>-

~

BA ir DC, BC ir CB, ~ =?; --:-± ----+ CU if tic, Au if DA;
----+

-----'>-

----+

-----'>-

-----'>-

Dfi;
-----'>-

c) ,1B if CD, BA if DC, BC if DA, CB if AD, AB ir BA, BC if CA, -----4-----+ -----+ ----+ CD if DC, AD ir DA. 5.

----+

-

----+

-

----+

-----'>-

----+

----+

----+

----+

IADI = BC = 18cm, IDCI = AB = IAEI = /92 + 122 = 15 (em), IACI = IDEI = /92 + 62 = v'IT7 = 3vTI (em).

----+

=?;

gem,
./92

ICEI =

-----'>-

18 : 3

=

6(em),

+

182

= ./405 = 9V5 (em),

6,

7.

a) ir e) - galirna atideti viena vektoriu; b) if d) - galima atideti be galo daug vektoriu. ~ _ ~ ---+ ---4---+ Vienakrypciai vektoriai: MK if MN, MK ir KN, MN if KN; ---4_ ---4_ ---+ --.. priespriesiai vektoriai: MK if KM, MN ir KM, KN ir KM. Kaip if I pratime, Atsakymas. 9. trikampio nclygybe,
-----'>-

8.

gauname

vektorius:

AB, BA, Ac,

-----:--'t:.-----'>------'>--:;:;7:

CA, BC, ClJ. Taciau

siuo atveju galimi ir nuliniai vektoriai:
9. Remiantis
-----'>-

-AA, BB if -----'>CC.

kui taskai A, B if C nera vienojc riesejc, turimc:

IAq < IABI IBCI· Duotoji lygybc galioja, kai tuskai yra vienoje tieseje,
\_. HI.
---;-1:

+

-

AlJ ~

AU

= tic, ----+ = DC,

=?;

-----'>-

----+

BA

OA

= CD, ----+ = CO.
if

----+

----+

BC

=

AD, CB

----+

-

=

DA, BO

----+

----+

=

---+ ----+ OD, DB

=
ir

~

DU,

n.

Pavyzdziui:
=

a)

BC
----+

AD;

b)

BE
=

ir

cF;

c)

At;

if

DF;

d)

BC

EF.

12. IMNI

IRClilADI =
----+

1~+:O,4
20'i_-12 = )4,22

16,2(cm),

IFDI IABI
13.

=

IADI;-IBCI

=

= 4,2(em),
+ 5,62
= 7 (em).

= ,/ AEl

+ B E2

Galimi du atvejai: taskai M, K, N, Lyra keturkampio ticsejc. Abiem atvejais:
~----+ a) MK

virsuncs arba yra vienoje

=

NL;

b) MK

---4-----+~----+

H LN

ir [MK[

=

ILN[.

6.1. Vektoriaus sqyoka

41

6.2. Vektoriq sudetis
Tikriausiai siame skyrely jc pric vcktoriu sudeties apibrczirno pereinama kick per grcitai. IS tikruju, iki siol buvo sudedarni tik skaiciai, Dabar gi sakoma, kad ."mokysimes sudeti du vektorius". Kodcl reikia sudeti vektorius? Tokios operacijos reikalinguma galima motyvuoti pasitelkus kunu judcjirno pavyzdzius, Daznai kuno judejima galima tarsi isskaidyti i kclias dalis, Pavyzdziui, skersai upe plaukiancia rnotorine valti srove ncsa lygiagreciai krantams, Jcigu upe neteketu, tai valties greitis (vcktorius) butu nukreiptas statmenai krantui, 0 jo ilgis butu lygus valtics greiciui stovinciarne vandenyje. Jeigu upe tckctu, bet motoras butu isjungtas, tai valties greitis bull! toks pat kaip upes tekrnes greitis, Taciau jeigu rnotoras veik ia ir upe teka, tai tikrasis valties greitis susidcda is ahieju kornponenciq. Ki tai p vck tori LIs udeti es reikali ngu rna galime moty vuoLi primine, kad kunus vcikiancios jcgos irgi rciskiamos vcktoriais. Jeigu dvi jegos veikia kumt skirtingornis kryptimis, tai reikia isrnokti surasti .ill. atstojamaja. Vektoriu sudeti pagal daugiakarnpio taisykle nesudetinga paaiskinti. IS karto galima pahrezti, kokia naudinga nu1inio vektoriaus sqvoka. IS tikruju, jeigu vckiorius, kurio pradzics ir galo taskai sutampa, ncbutu pripafinras vektoriurni, dabar tektu sakyti, kad vcktoriu suma AB
----+

anksto nurodyta, kokioms ticscrns sic vcktoriai turi hiiti lygiagretus, Rcikia nusibraizyti atitinkarna Iygiagretainj taip, kad duotasis vektorius hutl! sio lygiagretainio [strizaineje. B aigiant ai ilk in ti vcktori II s udet ics sa voka, vena ciar kana pabrezti skaiciu ir vektoriu sudeties panasurna: vektoriu seimoje yra vektorius, savo savybcrnis panasu s i skaici lj_ 0, vektori lj_ sudcti S pak I[Ista ti em s pati em s dcsniams, kaip ir skaiciu, Kokie dar siq skirtingos prigimties objektu panasumai isryskcs? Skyrelis baigiasi dviern pavyzdziais, kuriuosc vcktoriai taikomi kunu judejimams nagrineti. Antrajame pavyzdyje kuna (valti) vcrcia judcti net trys vciksniai: irklai ar motoras, upcs tekme ir vejas. Mums gi rupi, kick valus pasislenka dviem kryptimis: statrnenai ir isi lgai krantui, Todel surastaji grciti x skaidornc i dvi tarpusavyje starncnas kornponentes: viena ju lcmia poslinkj viena kryptimi, kita - antra. Tai svarbi ir anaiptol nc akivaizdi idcja, kartu parodanti vcktoriu sudciics SqVOkos nauda ir rysi su rcaliais reiskiniais

Zinome ir suvokiame:
vektoriu vcktoriu vektoriu sudetics apibrczirna; ir skaiciu analogija; sudeties desnius,

+ BC + CA

----+

----+

Mokame:
sudeti vektorius pagal daugiakarnpio taisykle; sudcti vektorius pagal lygiagretainio iaisykle; isskaidyti vcktoriu i dvieju nurodytoms tieserns grcciu vektoriu surna; taikyti vektorius judejimo uzdaviniarns spresti,

yra neapibrczta, Paaiskinus, kaip du vcktorius galima sudcii pagal lygiagretainio taisyklc, galima parodyti, kaip duotaji vektori 4 galima isskaidyti i kitu dviejq vektoriu surna, kai is PRATIMAI
Uzdaviniai

Iygia-

IR UZDAVINIAJ

15-19, skirti "pasimankstinli" sudedunt vcktorius, ncturctu parcikalauti daug laiko. Po ju rciketu pasiulyti issprysti 20 arba 21 uzdavin] (0 gal ir abu). lie moko sudaryti israiskas, siejancias duotuosius vektorius. Sprendziant 23 uzdavinj (h) dali) bel 25 uzdavin], tenka .~iil pastebeti, Galbilt gcriausia pasiulyti 25 uzdavini l panagrincti namuose. Vert a L~spr~s!i ir 26 uzdavini, kuriamc vcktorius rcikia taikyti nagrincjant judejima,

15. a)
17. All
----'>

AC;

b)
----+

EA.;
= Ac,

e)

BC;

d)
----'>

AA

= O.
Kadangi AC i=- B D. tai duotoji Iygybc
----'>----+

+ AD

=».

----'>

BA

+ Be

= B D.

----+

neteisi nga. 18. 11+ b

+ c + d + e = A F.
-:7:.~+ BC = Ac, tai x = Be; cA. + Ali = cR, tai .y = cA.

-19. a) Kadangi AB

b) kadangi
20. -:::-±
HC

=

----+

BO

+ Oc,

=-±

bel OC

----+

=

AO, tai Be

----+

----'>

=

AO

----+

+ BO.

----+

21.

a)

AC = a + b;
-r-r-r ~ + Me = ----+ = ----'> = a; DC AB ---+ ----+ + MC = Be = AD = b.
____'>
4

b) DM ---+ c) BM

22.

Reikia atideti

AX

=

U.
6.2. Vektoriu sudetls

42

23.

a) NL +LK

24. 25.

-----+ + KM = -r-r-r NM; b) KL + Vi + LM + Nt = (KL + LM) + (EN + Nt) = KM + 6 = KM. AE = At3 + BE, BC = BE + IT, IT = IT + IT. a) OA + -:::-t: = -OC; Oli b) -:::-t: + (J/j DC = -OA;

c)OC+OA=-OB; ___
d) OA

I-GCI = I-GAl = I-OBI Pastaba. Sudcdarni du brczinyjc pavaizduotus vektorius pagal lygiagretainio taisykle, braizyturne romba, kurio bukieji kampai Iygtls 120°. Sil! kampu virsunes jungianti [strizaine dalija romba i du lygius lygiakrascius trikampius, Rerniantis .~iomis pastabornis nesunku nurodyti tcisingus atsakymus,

-- --+ DB + DC
=

--;::;-:i;-~4

-Dc

+ DC = O. = I, 101= O. -

26. Parasiutininko leidirnosi greicio vektorius

DC; I at! = /32 + 22 =JT3.

:~iB
A

27. AC

--+_-4_~_--+ = =
+ ED
AC

+ CE

At"

AD

+ BC =

__
AD

+ DE

=

~

~L\ __
C

An.

Vadinasi,

,,-

M+BD=AD+SC·.

6.2. Vektoriu.sudetis

43

6.3. Vektoriq atimtis
Vektoriu atirntis ncra toks svarbus veiksmas, kaip superkclti

i kita,

pakeitus pries ji parasyta zcnklq.

detis. Tiksliau tariant - atimtis tcra atskiras sudeties atvejis. Atskiras skyrelis skirtas atirnciai - veikiau duokle tradicijai, nei burinybe, Taciau priesingojo vektoriaus savoka yra svarbi. Ji dar labiau paryskina skaiciu if vektoriu sudeties analogija, Remiantis priesingais vektoriais jsitikinama, kad ir vektorines ir skaitines: lygybes galima pertvarkineti dernenj panasiai kaip is vienos lygybes puses galirna PRATIMAI

Zinome:
priesingojo vcktoriaus savoka; vektoriu atirntics apibrezimq,

Mokame:
atirnti vektorius, kai jie atideti is to paties pradzios tasko: vektoriu arirnt] pakeisti sudetirni.

IR UZDAVINIAJ

Atimti viena vektoriu is kite, jzvclgti vektoriu skirturna moko 29-31 pratimai. Juos reikctu atlikti. Po to reiketq pasirinkti if atlikti pratimus, kuriuose reika!aujama vienus vektorius isreiksti kitais (32-34, 38-41). Tiems, kas gerai suprato atiruties veiksrna, galima pasiulyti irodyrno uzdavinius (37, 39., 40) arba vektoriniu reiskiniu prastinirno uzduotis (42). Sis pratimas gerai tinka namu uzduociai. 28. Galima sudaryti virstmese: 12 nenul ini lj vektoriu su pradzios if galo taskais ly giagretai nio

Be to galima sudaryti kcturis nulinius vektorius: Priesingu
-;--t

ir -~ DA,
31. Lygybe
~

ec
= =

co, DC, -----:::-::t------- DA, AD, AC, CA, BD, DB. AA, BB, CC, DD. vektoriu poros: All' ir --:::-::t - AB ir ---BA, Cu ir DC, CD, BA ir DC, AD AB, BA, BC, CB,
----;;:-± if CB, AD ir CB, DA ir BC,

-~-___,.
on.
-;;:-7.~-4

eo

ir

Ac ir CA.

32. a) BC
b) Ac
----+

=

IABI-IAC'I
=b;
_

= IGBI teisinga, kaiAB
_ 4

n AC.
+ b.
=

-

_

BC - BA
----1--7

= -b -7

(-ti)
=

c) BA - BC = CA = -AC

-«(; -

=a-+

b;

b) = -iJ
=

33.

liD = -E, AD

~ 34. Ac

-_ a + b, CA = -a -

35. a) Kadangi AD - AB
b) kadangi c) kadangi 36. 37. BC - BA

BC - BA
vektorius

---------::::-J:.--b, BD

=

AB+BD = a-h, AC
= b-

BC-BA
--+ DB

-2b-(-a)

= a-2E.

ii,

. = a-b. ~ 1ygybe neteisinga: lygybe teisinga; lygybe teisinga.

= B D, C B = AC, D'C -

=

XC, AB
a:
b)

= DB, tai duotoji DA = AC, tai duotoji + AD = AC, tai duotoji
CD

a) IDE - DCI = IGBI
Atidekime

=

IBC -

EA.I = IACI

=

av'2.

Tada a = = Kai taskai 0, A ir B ncra vienoje tieseje arba

E

oA. - 75B BA.

a

ir

h

nuo vieno tasko O. Tcgul

oA = ii

if

75B

=

h.

Iii Kai

bl < lal + Ibl. a H E, galioja Iygybe.

a Tl b, galioja

nelygybe:

38.
39.

x=a-b+c+d-e+.f.
Jei vektoriai if nera vienoje tieseje, tai gauname keturkampi E FG tt, kuris yra Iygiagretainis (dvi priesingos krastines yra lygios if lygiugrecios), Lygiagretainio kites dvi priesingos krastines taip pat yra lygios if lygiagrccios, todel gaJioja !ygybe
v

EF

fiG

Si lygybe galioja if kai vektoriai 40.

Per taskq C breziamc tiese, lygiagrcciq krastinei AB, iki susikirtirno su pagrindu AD taske E.

BA+DC= cE+VC
=
AE - AB, EC

41. BE

~-~--------::::-J:._

EH = -GP.

=-:t
fl(j

E F if

yra vienojc ticseje,

tsc: + DA =

Bc

=

VC+cr

+ DE + EA =
=

(BC

DE.
=

+ EA) + DE =

--

DE;

=

BC - BE, FC

Ee - EF.

A

L~
E

D

44

6.3. Vektoriu atimtis

-----7 -~ 42. a) -MN - LK - ML

b)

(AD - ~Ah - -)o:-:-± FD - JiG = GD; JiG = _ -::-:--7: Xl +XZ = 2Xl; =t --;. --;.
+KL
-

(AB + BC -

-~ = (MN - ML) - -- = -LK LN DC) - (ll - Gfr) = At: + CD

- AF
-

- -)LK

= -----+ K N: + GF =

c) XY d) OK

(ZX - Y K)
--

= (XY + Y K + K L)

-::-;--±

__

ZX

=

__

__

X Z - ZX

=

-::-ot --)0 --;. -;::;-Z __ --0>(OK - OP) + (SP - SK.) = PR + RP = ~ --;. --+ --+ --;. ----+ r K. - -- R = ()(arba: ----+ +SP +RS+ - = -P OR PO OR+RS +SP+ PO = Q~I

+ SP + RS + PO =

6.3. Vektorir{ atimtis

45

6.4. Vektoriq daugyba
Tai labai svarbus vciksmas. Jis glaudziai susieja vektorius (gcometrinius objektus) su skaiciais, Tiesa, jau ir anksciau nuroderne vektoriu ir skaiciu rysi - vcktoriaus ilgis reiskiamas ncneigiamu skaiciumi, Taciau tas rysys niekur nebuvo is esrnes panaudotas, Pric skaiciaus ir vektoriaus sandaugos apibrezirno "ariejame" IlUO vektoriaus .Jcartotiniu", t. y. nuo vektoriu Cia n - natiiralusis skaicius. Galirna pries paaiskinant bendraj] apibrczima pabraizyti ir vektorius su neigiarnais sveikaisiais n, Svarhu pabrczti, kad priesingaji vcktoriu galima interpretuoti kaip duotojo vektoriaus ir skaiciaus -I sandauga, Skyrelio tcksre patcikiama vektori u daugybos is skaiciu savybes ir siek tick jas pagrindzianCill sarnprotavirnu. Jeigu truksta laiko, galima apsiriboti pabreziant, kad vcktoriniai rciskiniai, sudaryti panaudojant vcktoriu sudetj, atirruj ir daugyba is skaiciu, pertvarkorni panasiai kaip algcbriniai (atskliaudziama, taikomos zcnklll taisykles, sudedami panaslIs nariai). Pabrezkimc, kad padauginus vcktoriu is skuiciaus, visada gaunamas vcktorius, kolinearuspirmajam. Anlroji uzduoiis, kuriojc prasorna parinkti skaicius, kad blitu teisingos nurodytos vekrorincs lygybcs, parengia isvadq apie kolincarurno ir vektoriaus daugybos is skaiciu rys]: vektorial ir h (b #- 0) yra kolineariis tada ir tik tuda, kai yra toks skaicius m, kad = mho Galirna uzsiminti. kad si isvada gali buti naudojama riesiu lygiagretumui tirti. Dvi tieses bus lygiagrecios

is skaiciq
a a

tada, kai du jose atideti nenuliniai vektoriai bus kolinearils. Ar vektoriai ir b yra kolinearus, galima nustatyti tiriant, ar teisinga lygybe = mho Taciau efektyviai pasinaudoti sia idcja galesirne tik apibreze vektoriaus koordinates. Skyrelis baigiasi dviem pavyzdfiais, kuric pirma karta parodo vektoriu nauda "grynajai" geornetrijai. Tikrai verta panagrineti 4 pavyzd] - trikarnpio vidurincs linijos savybes [rodyrn a. Aiskiai pabrczki me, kaip is vektorini Ll lygybiu daromos isvados apie atkarpu iIgius ir lygiagrctuma. Ar nc stebetina, kad savybei irodyti ncprireike nei lygiagreciu ticsiu savybiu, nci kiiu planirnetrijos tcorernu? Rezu ltata gavomc rcmdamiesi apibrcztais vektoriu vciksrnais ir .ill savybernis. Zinome: vektoriaus vektoriaus kolinearumo Mokame: atideti vcktoriu, sandaugai; daugybos daugybos

na,

na

is

skaiciaus apibrczimq; savybcs; is skaiciu rysj. daugybos

is skaiciaus

ir vektoriu

lygu duotojo

vektoriaus

ir skaiciaus

pcrtvarkyti vcktori nius rciskinius; uzrasyti lygybcs, siejancias nurodytus vektorius; is vektoriniu lygybiu ir lygiagretuma. daryti geornetriniuose isvadas breziniuose i19ius

a

a

apie atkarpu

PRATIMAI IR UZDAVINIAI
Daugumos skyrelio uzdaviniu salygosc reikalaujarna izveJgti vektoriu s'lry.~ius gcometriniuosc breziniuosc. Tai svarbios vektoriu taikymo nagrinejant geornerrinius sqrysius ploksturnojc pratybos. Atlikus kelias 43-46 pratirnu uzduotis. reikia pereiti pric vektoriu reiskirno kitais vektoriais uzdaviniu, Jei taupome laika - pakaks isspresr! keleta paprastesnii; (47-50) if vicna ar kita sudctingesni (54-55). 43. 46 . Vicnakrypciai su vektoriumi yra vektoriai 2ni ir 2, Sin. Priespricsiai su vcktoriumi iii yra vektoriai -O,Sln ir - I ,Sin. a) k - '1' - I. b) k - - I' -, c) k 2. 3'

rn

d) k - _1. 2'

c) k -

1. J'

f) k

=

-2.

46

6.4. Vektoriu daugyba

is skaiiiiu.

b) Rerndamiesi
AB ~
-

a) puuktu, gauname:
I~ I~ = '2(1 - 'lb, 11= 2(( + 'lb, 11I-

50.

51.
52.

= AB + BC + CD = a + b + c, [1= -- + -:::-to + -CN = '2a + b + '2c, MB Be Me = ME + BC = 1a + E, -. -:::;-t. 1IN B = Ne + CH = -2"c - b = -b- - 2"e, 1M D = M B + Be + CD = 2"(1+ b + e, -. -::;-'> 1N A = Ne + C B + BA = -Ie - b - - = -(( a) ~r E - 3a + 2a - 3h = -a - 2h: =
AD

-MN

--------+ DA ~ = -Au =
--;::-t,.

CD=-DC=-'lu+2b,

lie --+

= =

-BA

-

-CB
--;::::-t.

-

-2(( - '16.

1-

--

-

(I

I~ b - 2"c.

b) 2;

=

4(i - 6& ------+

c: x = 2a -+ ~

3b -

0,5e.
............... ..

a) Kadangi h) kadangi c) kadangi

+ 0 K = 0, ON + 0 L = 0, tai duotoji lygybe yra teisinga; ------+ ~OM + ON = 0 n, ON + -----+ = --+ lui duotoji Iygyhe neteisinga: OK DC, oM + ""ON = st, "()j) + at = of), tai duotoj i lygybe netei si nga.
OM

~

53.

atkarpa taskus B ir D, gaunarnc lygiakrasti trikarnp] A B D, kurio krustiniu ilgiai yra a. Pagal vektoriu sudeties lygiagrctainio taisykle vektoriaus Sujunge

54.

AB + AD ilgis lygus dvigubai sio Iygiakrascio trikarnpio a) AB = AD + DC + cB = -2b + a + h = a - h; b) At = AD+DE = AD+!DB = AD+o\:(OC+cB)
2"a 2(/ 11

aukstinei,

1. y,

a.J3.
= =

= -2h+!fi+!h
b»)
-

0~b (arba: AE
'[2:

=

"2(AD

1-

...,--z + Ali) =

2(-26

I

-

+ (a -

=

I(a - 3b)

I

-

J).

SS.

AAI
---;---3>

-

=

AB
-

-

eel = CB
56. OA

? ----+ ., ?~ ----+ + ~ + --+ = }AIA + }B1B + JCIC = -3(AAI + ----+ + Oli OC BBI CCI) = -3' 'l(AB + AC + BA + BC + CA + CB) = -3' 2".0 = O. -----+ -----+ ----+ 1II -----> I -----> -r-r-r -----> OA I + OBI + OCt = o;;AAl + '},BBI + 3"CCI = o;;(AAI + BBI + CCIl =

21-----O.

1-1+ ----+ = -(/ + "lb, BBI = 2"(BA + - == BAI BC) ----,;> 11+ Bel = -b+ 'ill = 20-b.

1'ja

I+ :;_b,

21--

3"·0=

1--

57.

MN = !(MC + MD) = !((MA + AC) + (ME + ED») = H(:4C + ED) + (MA + ME») = HeM + ED) + 5) = !(M + BD).

6.4. Vektoriu daugyba

is skaiciu.

47

7. VEKTORIAUS KOORDINATES
Iki siol nagrinedami vektoriu veiksmus, ne karta pabrezerne .iLl panasurna SLl skaiciu veiksmais. ideja, destorna siame skyriuje - skaiciai tam tikra prasmc "sutvarko" vektoriu pasaul]; vektoriu objektu aibcs struktura - galima isrcikiili naudojant skaicius, Pagrindine geometriniu

7.1. Vektoriai koordinaciu plokstumoje
Nuo siol vektorius nagrinesime ne siaip sau ploksturnoje, bet plokstumoje, kurioje [vesta konrdinaciu sistema, l. y. pazyrnetas pradzios taskas a ir nubreztos tarpusavyje statmcnos koordinaciu asys. Siose asyse "apgyvendinamc" naujus gyventojus - vicnctinius vektorius 7 « ]. Galima pamineti, kad, pavyzdziui, dauginant vcktorill7 is visu skaiciu, gaunami visi vektoriai, esantys ahscisiu asyjc ir turintys pradzios taska O. Analogiska pastaba galima padaryti i r apie ordi naciu asies vektorius. """..... .......Galima pasiillyti pavaizduoti vektoriu i + j arba 2i + i. 7 + (-2)] ir t. r. 0 jcigu sudarytume visas irnanornas tokios rusies sumas? Tikriausiai kas nors suvoks, kad gautume visus plokstumos vektorius, su pradzios tasku 0, 1. y. visu plokstumos taskq vietos vektorius. Taigi victos vektoriai gaunami is dvicju vcktoriu (vienetiniu vektoriu), remiantis vektoriaus daugybos is skaiciaus if vektoriu sudctics veiksrnais. Vcktoriaus skaidyrnas suma dvicju vcktoriu, esanciu nurodytu krypci Lt tiesese - ne naujiena. Taigi victos vcktoriaus koordinaciu radirno biidas nubraizius atitinPRATIMAI IR UZDAVINIAI
Pasimokius nustatyti nubrezto vektoriaus koordinatcs bei braizyti vektorius, kai duotos ju koordinates (58-60), galima atlikti viena ar abi 62 uzdavinio uzduotis, Jos reikalauja isreiksti duotuosius vektorius vicnctiniais; a) dalis visai paprasta, b) dalis - sunkesne, ja galima atlikli ir namuose.

kama brezin] turetu buti nesunkiai suvokiamas. Galima parodyti, kad kito (nebutinai vietos) vcktoriaus koordinates galima surasti i r neaiidejus sio vektori aus is koordinaciu pradzios tasko. Kai kuriuose ankstesniuose vadoveliuosc vcktoriaus koordinates, skirLingai nuo Lasko koordinaciu, budavo nurodomos riestiniuose skliausteliuose. Siame vadovelyje tiek tasku, tiek vektoriu koordinates rasornos vienodai, norint pabrezti, kad abicrn atvcjais jos atlicka t<t pati vaidrneni - nusako objckta (laskll ar vcktoriu), Skyrelio tekste nutylcia viena pastaha - kad vektorius turi tik vicna koordinaciu pora, t. y. vektorius tiesine vicnctiniu vektoriu kornbinacija gali buti uzrasytas vieninteliu budu, Daugurnai rnokslciviu tikriausiai nckils abejoniu, kad gali bilti kiiaip. Taciau galima pasiu lyti if susirnastyti: ar vektorius gali turcti dvi sk irtingas koordinaciu poras? Zitlome: kas yra vektoriaus koordinatcs; kai p surasti vektori au s koord inates.

58. a) OA(-4;

---+

7), OB(5: 0), Oc(-7;
0), MN(-4; I),

---+

-:::::-7;

-3), OD(O;-7);
3), AO(4; -7). -1 ,5), 'G'H(4~;

---+

b) EF(5; 3), 'G'H(-3; 60. 31(1; -4), 0(0; 0).

"Cb( -5;
---+

£F( -0,5;
6J,
?

2~),

KL(O; -2,3), MN(3,2: 0),

61. j; = -2J,
---+

r = 37, s = -61 4

I

=
?

-7

+

J, v = 3,77 -

4,6},

Z = .j2 I +;.

62. a)OA=-i,IOAI=\(-I)-+O~=l;

/

(5"8 = ii, 1(5"81 =j22 + (}2 = 2; OC = 27- 3}. lOCI = ../22 + (-3)2 = vl3; aD = -7 - 3J, laDl = )(-1)2 + (_3)2 =-JiO.
b) IS virstlnes C nubrczkimc rombo aukstine CH. 6CHD

C H = ~CD =

! .1 = !; lJ H = CD·
jl2

- statusis:

cos30° = {}.
yra: B(l

Kitu dvieju rornbo virsunit; koordinatcs

+

(I + 1)7 + 17, loBI = ,,/(1 + ~)2 + (1)2 = J2'+73: = (2 + ~)7 + !], lOCI = ,,/(2 + 1)2 + (!)2 = ../5 + 2A; aD = iI, laDl = )22 + ()2 = 2.

oA. = I,

1"; !), C(2 + 1; !).

l'2JAl =

+

02

=

l;

DB =

oc

48

7,1. vektoriai koordinaciu

plokstumoje

7.2. Vektoriq veiksmai ir koordinates
Isnagrineje sio skyrelio medziaga [sitikinsime, kad vektoriu vciksmai ir vciksrnai su ju koordinaternis yra "suderinti", Pavyzdziui, jeigu vektorius sudcdame, tai sumas koordinates gaunarne sudeje atitinkamas demenu koordi nates ir L. L. Svarbi isvada: pagal kiekviena vektorine lygybc galima uzrasyti analogiskas lygybes vienai ir kitai koordinatci. Tai iliustruoja pirmas skyrelio pavyzdys. Rcmiantis ilia vcktorini II ir koordinaciu reiskiniu atitiktimi, gaunama isvada apie vektoriaus su nurodytais pradzios ir galo taskais koordinates, Verta pabrezti, kad remiantis vektoriaus koordinaternis galima nustatyti "geometrines" vektoriaus savybes: ilPRATIMAI IR UZDAVINIAI
Pasiri nke ke Iius 63 - 65 prati rnu uzduoti s ismoky kimc nustatyti reiski ni u api brezto vektoriaus koordinates. Po to galima iskart pereiti prie 70 pratimo. Vektoriu koordinaciu taikymui tiriant kolinearurnq skirti 67 -69 uzdaviniai, Pakaktu issrr~sti bent viena sios grupcs uzdavini. Taip pat reiketu atlikti kelias 71 ir 72 pratirnu uzduotis, Jos reikalauja surasti vektoriaus ilgj, kai zinomos koordinates. 63. a) (-5; 8); 64. 65. 66. a) (4;4);
3In(12:

gj, kolinearurna

ar nekolinearurna

su kitu vektoriumi.

Nejucia vcktoriu tyrincjimas

vel pavirto skaiciavimais

ir skaitiniu reiskiniu tyrinejimais.

Mokame:
rasti koordinates rasti vcktoriaus vektoriaus, koordinates, uzrasyto vektorinc lygybe; kai nurodytos pradzios ir

galo taskll koordinates; rcmiantis koordinaternis nustatyti, ar du vektoriai koordinates, rasti vektoriaus kolinearus, ilg]; kai zinamas.ill.

b) (4,3; -2,4);

c) (0; -1); c) (8;-1);

d) (3,3; -3,3). d) (0;7). -27,5); d) -O,lm.(-O,4; 0,5). 24). todel vektoriai

b)(l*;-I~);
-15); -2m(-8; b) i:j( -6:

10); -m(-4; 5); 5,5m(22;
J 2);

a) 15(7; - 14);

c) li( -4,8;

9,6);

p( -12;
-lOn,

67. 68.
69.

r = 10k,
ir

n yra priespriesiai.

todel vektoriai

k

ir

r

yra vienakrypciai:

rn =
~2

In

Kolineariu vektoriu koordinates yra proporcingos:
··.x_22_9_ Sd arome proporclJq. u 4.5 x -3 netinka, ncs tad a ii Atsakymas. x = 3.

=

~3' x

= 6.

=

70.

a)

.....,.. AB (3; 0), IABI == v'~ + O~ = 3; 3~
4),

b) AB(-3; c) AB(O; d) AB(I;

IABI = )(-3)2 +42 = 5; 10), IABI = }02 + 102 = 10; -1), IABI = }12 + (_1)2 =.../2.
8)2 - 1)2

-

x' x = -I

-e-

,xI

-3 ,x2 -

_ 3 _ -_. m ir n buu; pricspriesiai,

,5m ir vektoriai

71. a) liJ
'-b)

c) d) (;.(1: 2),

72. a)
b) c) d)

b( -1: -2), Iii + bl = ..j~(l-_-'1)-:;-2-+-(2-----=-2)'""'2 o. = la - bl = )(6 -14)2 + (-7 - 8)2 = 17; la - hi = .j(1O + 2)2 + (16 - 0)2 = 20; la - hi =.j (- 15 + 75)2 + (- 7 + J 8)2 = 6l; iJ = -e, h = -as, a - f, = -2 + 22 = i:, I;] - bl = )32 + 42 =

+ hi = )(2 13 + hi = )(-2 liJ + hi =.j(5 +

+ (-8 + 16)2 = 10; + (-1,5 - 2,5)2 = 5;
=
13;

7)2 + (7 - 2)2

5.

7.2. Vektoriu. veiksmai ir koordinates

49

8. VEKTORUJ SKALIARINE DAUGYBA 8.1. Skallarines daugybos apibrefimas
Skaliarine daugyba apibrezta vadovclyje gana formaliai. Galima, zinoma, pasitclkti fizikos konteksta, taciau kita vertus, paprastai paaiskinti, kodel jcgos atlikta darba, kai nurod y ras kuno poslinkio vcktori us, n am ralu reiksti tuo paciu reiskiniu, kuriuo apibreziame ir skaliarine vektoriu sandauga, nelcngva. Galima pabandyti naujo veiksmo porcikj argumentuoti pacia vektoriu tyrinejirno raida. Kokiq nauda gavome is vektoriu veiksmu? Prisiminc trikampio vidurines Jinijos savybes [rodyrna, galctume tvirtinti, kad igijorne galimybe nauju budu nagrincti sarysius, susijusius su ilgiais, lygiagretumu. Taciau apibreziant vektoriu sudcties ir daugybos is skaiciu veiksmus, niekur ncpanaudoti kampai. Vadinasi, remdamiesi vien vektoriais negalesime nagrincti geometriniu figuru savybiu, susijusiq su kampais. PRATIMAI IR UZDAVINIAI Taigi pabandykirne [vesti dar vicna vciksma - skaliarine vektoriu daugyba. Pats skaliarines sandaugos apibrezirnas ncra sudctingas. Jj su formulavus isk art ga lim a patyri neri, kada skaliarine sandauga teigiama, kada lygi nuliui, kada ncigiarna. Vadinasi, pagal skaliarincs sandaugos zenkla galima nustatyti, kokj karnpa - smailu, statu ar buka - vektoriai sudaro. Vis sis tasl o jcigu ismoktume skaliarinc sandauga apskaieiuoti remdamiesi vicn tik vektoriu koordinaternis, tai ir savybes, susijusias su kampais, galetume nagrineti be jokiu breziniu.

Zinome:
kampo tarp vcktoriu savoka; skaliarines sandaugos apibrczima: vektori II statmen U III 0 sal Ygq.

Pirmieji du (73, 74) pratimai skirti kampo tarp vektoriu savokai, Jci iii savoka aiski - galirna pereiti prie skaliarines sandaugos skaiciavimo pagal apibrezima (73, 75). Jei yra laiko galima panagrincti 76, 78 if 79 uzdavinius, kuriuose vektoriai "atsiranda" is geometriniu brcziniu, Pavyzdziui, galima patarti 78 uzdavini isspresti pagal apibrezirnr; apskaiciavus tris skaliarines sandaugas Po to galima pasvarstyti, ar ncverta pries skaiciuojant sandaugas suprastinti rciskinj,
73. Kadangi

-a) (AC, AD)
.~__....--.....,.'-

.....------....

AB

=
=

~AC, tai LAC B 30°;

-----').d) (DO, ~C)

J)

(AD, OC) = (OC. OC) = 0 ............... h) (At, DA) = (DC, DA) = 9{F;
0 ;

_.............................

=

---:::::--7:: (DB. Dc)

~

-----').h) (DO, DC)

---

=

30° .

= 60°;

= 120";

74,

a)

(AB. AD) ,..........--..

c) (EA, DC) e) (DE, EA)

75. a)
b) c)

a· b =

a . b = 4 . 8 . cos 60° = 32· != 16; a . [, = 6 . 5 . cos 0° = 30;
1,6·0,5· cos 180"

-- -~-~ -=
60°; h)

= 180°; g) (CR, M5) = (cE. DC) = 150 .."............,.............. i) (DO, GA) = (oB, GA) = 60°.
-e) (DB. OD)

..............-,..............

---

~-:::-i:. c) (OA, OH)

..............-_

=

60°; A

D

0

;

«t, CD) = 120°;
= 60°; --.

=

(EA. Eli)

d) (EB, CD) = 180 [20°.

= 0°;

t) (AB, eli)

=

-~
= -0,8;

0

.
;

__

.

= 0.8·

(-I)

d) ii . f,
76.

= 2,5 . 1,4 . cos 1 50° = 3,5 . (-

¥) = - f .
7

a) ---+ BA· Be b) c) d) e) I) g) h)

AB. AD = 5·2,5· BA. ED = 5· 5f·

=

5·5· cos 60°

=
0

12,5;

cos 60° cos 30

= 6,25; = 18,75;

-ED. AB

AD· DC = IADI2 = 2,52 = 6,25; A C . CA = 5 . 5 . cos 180 = -25; At. fA = 5·5 . cos 1200 = -12,5;
0

"iiD. DC = 0, ncs ED

.1 OC;

A

..
B

D

C

=

5f

·5· cos 1500

=

-18,75;

---+ i) DA . Be

=

2,5·5·

cos 120°

=

-6,25.

50

8.1. Skaliarines daugybos apibreiimas

77.

a) b) c)

a . h = 0, nes a .L h.
lie· CA

lui = J32'+'42 = 5; a . b = 5·5· cos 60° = 12,5; lal = j12 + (-4)2 =~; a . b = ~. 2m· cos 45° =

17.J2;

78. I biidas.

-!-1-t=-li·
lit:.

II budas.

~---------cs XC· AB = -IBeI
+ CA·
AB
2

JiC. fA +cA. AB+AB. JiC = .rt, fA -AC."AB - BA. JiC =
+ AB·
-

AC. AB

BC

= =

BC(CA -I -

!= -11.

+ AB) + CA·

AB

=

79.

xB(M - lit:) + 0 = AB(AC + eEl) = AB. AB = IABI2 = c2. II budas. iiB.AC+SC·B1+C1.cs = c.c.cos2a+c·c·cos2C90c-a)+O
C2(cos2

I budas.

AS. M + Be . BA + cA . CB = AB . AC - lIB . JiC + C1. cB =
+ sin2
a)

a

= c2.

=

A~

C

B

8.1. Skaliarines daugybos apibreiimas

S1

8.2. Skaliarines sandaugos reiskimas koordinatemts
Paminekimc, kad jau zinome, kaip veiksmai su vektoriais susije su ju koordinatcmis; visi veiksmai, isskyrus vicna - skaliarine vektoriu daugyba, Kaip galetume skaliarine vcktoriu daugyba isreiksti koordinatcrnis? Apibrezime naudojami vektoriu ilgiai; kaip jie reiskiami koordinatcmis, zinome: saknis is koordinaciu kvadratu surnos, Taciau sudaromo kampo kosinusas ... Turetu bilti sudetinga! If staiga - formule visai paprasta. Verta nustehti! Skaliarines sandaugos reiskimo koordinatemis forrnulc pateikta kaip teorema. Tai vienintele tcorerna su irodymu siame skyrclyje. Vcrta ji panagrineti. Juolab, kad bus proga prisiminti kosinusu teorema, Galbiit galima pasiiilyti patiems rnoksleiviams pertvarkyti skaliarines sandaugos rciskinj, gauta is sios teorernos, ir sitaip patirti palengvejima, kai viskas issiprastina ir supaprastcJa. Irodzius forrnulc jau nebesunku nustatyti skaliarines sandaugos savybes. 0 pati svarbiausia isvada tokia: PRATIMAI IR UZDAVINIAI jeigu vektorinis rciskinys sudarytas remiantis nc tik sudeties if daugybos is skaiciu veiksrnais, bet ir skaliarine daugyba, vistiek ji galima pertvarkincti taip, kaip esame [prate pcrtvarkineti algebrinius rciskinius. Zinoma, skaliarines daugybos ir daugybos is skaiciaus painioti nega Iima!

Zinome:
skaliarines skaliarines daugybos rciskimo koordinaternis daugybos savybes, Iormulc;

Mokame:
skaiciuoti skaliarine sandauga pagal apibrezirna; skaiciuoti skaliarine sandaugq naudojantis ternis: pert varkyti reiskinius su skaliarinc daugyba; koordina-

rasti kampa tarp vektoriu, kai duotos vektoriu koordinates.

Moksleiviai greitai ismoks [rasyti vektoriu koordinates i forrnulc if gauti skaliarines sandaugos reiksrnc, 80 ir 81 ufduorys skirtos patikrinti, ar visi to ismoko. Atlikus kelias uzduotis reiketu isspesti 82 ar 83 pratirna. lie moko taikyti skaliarine sandauga
statmcnumo sarysiarns tyrineti. Skyreiio pabaigoje pateikiama kampo tarp vcktoriu formule, prascma jq irodyti. Taciau uzuot ja irodinejus, galbut geriau ismokti skaiciuoti kampa tarp vektoriu tiesiog pagal apibrezima (87). Po to galima sugrizu if prie forrnules, 80. a) a . h 2·4 + 3· (-2) 2; b)a.b=0.(-I)+(-5).1 =-5; c) a· h = -0,8· (-0,5) + (-1,5)·2,4 d) a·f; =3· (-3)+(-4)·4= -25.

=

=

= -3,2;

81. m(2; -I); ii(2; 3); m . Ii = 2·2 82. a) Kadangi 83. Vekioriai
b) b(-2; -I); kadangi

a . b = -2·6 + 4·3
ii.;; =

+ (-l)

·3=

I.
-7

a if h yru statmeni,
lygt]: -4x

2· (-2) (-2)

= 0, tai a .1 b: + 3· (-I) =

a) Sprendziarne b) li(3 - x; 6); Sprendziame

m . Ii = 3(3 teorcma:

+ 5·
x)

kai

a . b = O.
=

#-

0, tai

Ii

J_

b.

lygtj: 3(3 - x)

+ 5·6 = 0, x =

+ 5·6.

0, x

=

-2,5. 13. 2 . 2 . 3 . cos 1200

84.

a)

a .h =

2 . 3 . cos 120°

b) Pagal kosinusu c) (a - b) . (2a 2·4-2·3· 85 •

10+ bl =./19,

= 6 . (-!) = -3. Iii + hl~ = 22 + 32 2ii . b
=2. C---+A .

=

19;

+ h) = (-1) -9

2{j2 -

+ ii . h - h2 =

21aj2 - a . b
0

- Ibl2 =
Vadinasi,

cA (- J. .)3). ell (2' .J3). ' I. 2' 2' 2 cA 1. cB ir L.C = 90°.
a· b = la, . Ibl·
a) cos

cB - - J. . 2:I + .J3 . )3.3 -2 2 2
=

.

86.
87

cos «, cos « = ~I.h_ Ia I-I" I
1·0+ 1·1 J12+12.J02+1'

'irr=: r-:;-; xi+vi\! xi+Vi
XIX?+YJ.Y2

.

(ii, h) =

b) cos (- b-) = a,

y 1,52+02.y 2 +(-2.J:\)2

= .,fi. Kadangi .,fi > 0, tai T 2 1.5.2+0.(-2.J:\) = 1· (- b~)= 60a ~ I . 2' a, . 2

ci,b)

= 45".

52

8.2. Skaliarines sandaugos reiskimas koordinatemis

9. KARTO.TIMO UZDAVINIAI

3.

MA + MB + Me' + MD = (MA + MC) + (MB + Mu) = 0+0

-+

-+

-:-:-:t

----;.

-+

-+

-+

~

~

~

=

o.

~

4.

Papi Idome brezini iki staciakampio

IDA

Kadangi staci akampio jstri7.ai nes lygios, tai

IDA
5.
DB

-- - - -- - - -- -0 ACB.

A

!£l
D

B

C

A,------ __

+ OBI = loq, + OBI

IDA - OBI OBI.

=

IBAI·

= lOA
+ AB,

I 0 C I = I B A I, t. v.
sudedarne ir

o

b

]B
a

.,C

-

=

OA

---+ OB

pritaikorne

20B 20B
6.

=
=

AB = 2M': oA+2BC+ OC+cB, 20B = DA+ oc+ Be, 01+ oc+(OC - DB), 30B = oA+2OC, DB = *o1+~oc.
salygos dalL kad
~

=

---+ DC

-;::;7. + CB,

Abi Iygybcs panariui

A~C

-+ --:--± -+ a)OD+AO=AU+OD=AIJ;

b) ='t. os c)

DB - AD
=

+- = DC

+ -DB = AB; = oA + DB = co + DB =
---+ AD

CB.
---+ OB

7.

BA

CD, OA - OB

= --+ 00

~ Dc,

OA

+ ---+ = OC

+ -::-:t Oll.

t!9c
a
A D
Sudarorne

8.
9.

a)

MA + ME - 2Me = (MA - Me) + (fiB - Me)
=
--+-+ -~ (MA-MC)+(MB-Mc)+CM

=

cA + cB;
=
--CA+CB+CM.

-+7:-1:. b) MA+Mli-3MC -+ a) Pagal

-+

trikampio
". proporclJq.

pusiaukarnpines
BCI _ Bel +CI A -

savybe turimc:
§ a+b ' BA a

~

= ~.
Tada:

i~-

vestme

.

.

__'_' - (1+1>'
(l~/J

b) Remdamiesi
CC -_ I - CB

a) punktu, gauname: _
" !I+7}(CA a+/)

~

= =

EA.
(1 -

-

-.-;;::;-7 CB), CLI

CB

+ !l+7}CA .

d+!>Cli,
(1-;::;7..

Abe

-.
bB

-

CCI
x..

=

-

CB(J m, CB
2
[I

")

,,-. + a+"CA, ----7l = ce
. ~

(/~+I>c1i l1+b
4C

10. Tegul AC
a) Zinomc,

=

= n.

kad
"

= mAB rr b" = nAB. Tada

h = -it =
/ ..

.~n : An =
AC+CB

2

1>2

1 T;r'

b) IS proporcijos
AC _
AB -

AC CB .

=
"

17
-. 2

,,2

gauname
_

lsvestlny proporcija:

,.

AC

,," = a2+/)2'

2"?'

(12

" +0-

Vadinasi, AC 7'±

a1 _1 ~I AB a +)-

C) g lygybcs ---+ _ ---+

AC = ~I Ali a-+,-

gauname:
,,2

---+

DC - OA
_
,,2 ~

_

=
Oli

DC _ OA

OC 12. 13.

~h a+ 0 --lo--+ ,,20B+!J20A {/2+!J2 '

+

,,2

-B'

~(Oli "L+b~

2

~ ,,2

- OA);
--Y--/2 OA, (/ +,
)-.

-

l~~
a

- (/ +)- OA, OC - a +) --Y--/' ~/

---+

-,

+

(

J-

11. (2; 5) ir (0; -2).

lal = ,152

]5.
16.

-

(-t;

*).

+ (-12)1 = 13.

--+ AB(I;

1), CA(1; J). Vadinasi, --+ AB

BA(S; 2). CM(x - 1; y +3). Sprendziamesistema: X - 1 = 5, =? {X 6,

{ )'+3=2

-

=

CA.

),=-1.
M(6; - 1),

=

Atsakymas.

9. KARTO]IMO UZDAVINIAI

53

17.

18.
19.

a . b = 5 . 2· cos 30° = 10 ·1 5.,/3; = a· h = 2,4·1,5· cos 120 = 3,6· (-1) = -l,S; c) a . b = -2 . 3 + 1 . 0 = -6; d) a· b = 1,2· 2,5 + (-3)·1,4 = -J,2. u .L h, kai a . b = O. SprendZiame lygti: -4 + 3n = 0,
a)
b)
0

n=I

Vektoriaus statrneni, kai m = -3,4. cos(c d)
., -

a +mh

*.

a . (a + mb) = O. Sprendziarne
1·2+]·1.

koordinates yra (1 -

3m; 4+

2m). Vektoriai ir +mb bus Iygtj: (1 - 3m) + 4(4 + 2m) = 0,

aa

20. 21.

=

,,/I2+1Z-j22+(jY

,5 = _-._ = --5

JiG

2v'8.5

5 = -'-.

Ji4'

LI = LA = 66° - vidaus priesiniai karnpai (AB II CD, AC - kirstine), L2 = Ll = 66°, nes CD - pusiaukampine, L2 = LB = 66° - atitinkarnieji kampai prie Iygiagrcciu tiesiu AB ir CD bei kirstines Be. Vadinasi, AC = BC ir nABC - lygiasonis.
Nurodymas, Prateskite 0 B iki susikirtirno su 0] A] ir nagrinekite tinkarnuosius kampus prie dvieju lygiagrecit! tiesiu ir kirstines. Kadangi a II a', tai f3 = 180". lygius ati180°. Taigi

22. 23.

C(

+

C(

=

y:

kadangi

b II b', tai f3

+Y =

24.

Duotuju kampu pusiu surnalygi ~ (73° + 28°) 50,5°, t. y. 50°30'. Mazesnysis karnpas, kuriuo kertasi sill karnpu pusiaukarnpines, yra gautojo trikampio priekampis, todel lygus 50°30'. Kadangi LBAC

=

25. 26.

= LBDE,

0

LB - bendras, tai nABC
0

'"""::.DBE. Vadinasi, t
0

LC=

LBED.
0

Tegul AB = BC, 0 priekampisyra ct. Tada a = 330 180 = 150°. Kai prickarnpis yra prie trikarnpio v:irsfmils B, lui LB = 180" - 150 = 30°, 0 kampai prie pagrindo lygus po- (18'00 - 30°) : 2 = 75°. Kai prickampis yra prie pagrindo, rai kampai pric trikampio pagrindo Iygiis po 30°, 0 kampas prie virslincs B lygus 180 2 . 30" = 120°. Atsakymas, 30°, 75°, 75° arba 30°, 30°, 120°.
0 -

B

27.

a) IS trikampiu

b) Pazymekimc

ABM ir C DM panasurno: f = ~, x AC n BD = 0, Kadangi LC nCDO '""" nABO. IS trikampiu panasumo: x x 1 3·[ 12 3 I.2 3 -:I = ji = 2.5' x = 2.5 = , , y = 1.2 = .

A

~

C

A

~ct

C

= 2,4;

y:h- = ~,y = 4,5. = LA, LD = LB, tai
~~

28.

6 - 2 = 4 (cm). nDBE !:'ABC: EC = BC - BE = 9 - 6 3 (cm). Atsakymas. BE = 6em, EC = 3cm.

BD

= AB - AD =

BE = 6em.

=

V'

=

~z., t
=

=

B,f,

29.

Kadangi DC = 60em atitinka 5 dalis, tai vienai daliai tenka 60 : 5 12(em). Tada OA = 12·3 = 36 (em), AC = 12·2 24 (em), CE 12·2,5 = 30 (em). 3OB :; - 2.5 'i'1l1' CD _ 60 T lIO met '2 - 50' DB - 45c111', 4'l - D F" DF - 37 , - C , liD - 90'

=

=

CD
30.

=

53~ em;

1a = ~, AB =
=

32em.

Tegul duotojo trikarnpio krastiuiq ilgiu santykis yra AS: Vienai daliai tenka 2.5+~~3,5 4 (ern). Tada AB 4 . 5 = 20 (em), BC = 4 ,6

BC : CA = 5: 6: 7.

=

=

24 (em), AC

= 4·7 = 28 (em).
=

31.

Kadangi
10 DE

=

25

Ll = L2, LC - bendras, tai nABC TO' DC = 4 em.
panasumo (pagal du kampus): 20 8' x 10 - 12 c "x+20 - U' x .,».

""' t::.DAC. Tada ~~

*f,

32.

IS trikarnpiq
8 Y _!Ou' y _ -

33.

a) ...AQ_ = nes 11 = _!Q. LB = LBI - duota. Trikarnpiai ABC ALB] E]C] 9 12' ir A I B1 CI panasus pagal dvi atitinkamai proporcingas krastines ir lygius kampus tarp ju, AB Be Ii - 'f')" b) -A·[3 - 7f""""'" - ~"AC ncs -15 - 2-5 - 8.4 Trikarnpiai AS· C ir ABC II .s 1,6 I 11 l:Il '-'I '~1 Lt .. . .... panasus pagal tris atitinkarnai proporcingas krastines,

Be.,

54

9. KARTO]IMO UZDAVINIAI

34,

Tri kampis A DC - statusi s, tai LAC D 90° - LA; trikampis ABC - siatusis, tai LB = 90° - LA. Taigi LAC D = LB. Vadinasi, bADC.", bC DB (pagal du kampus), Todel C b =.J AD· DB.

=

~g= ~8,
=
0 -

35.

Kadangi ,LAC D

Tode1 = ~~,AC .JAB· AD. Kadangi LBCD = 90 LB. LA 90° - LB. tai LBCD b B DC .", .6.BC!-1 (pagal du karnpus), Todel BC

~f

=

LB (ir. 34 uidavinD.

LA - bendras, tai LADC

.", .6.ACB. Vadinasi, B D.

=

~g = 1~, = JAB.

=

LA.

36.

Kai a ; 0, iurirne nelygybe -(I :0:;; a :0:;; a, kuri yra teisinga; kai a < 0, turime nelygybe a :0:;; a :0:;; -a, kuri taip pat yra teisinga

37. a) -1*;
38. 39. 40.

b)

J*;

c) 15.

" ill>'
a)
);2+y2

x;-;
#);2-1

b)

.s.. ..r,y'

c)

Vfil_ c·
<+1

Kai x
-___±!._

0, rciskinys
4);

suprastinarnas:

. (_(X_I}})

= E.=l < O.kai -1
nesuprastinama, jeigu
112

< x < 1.

41. Duotoji
, 2

truprnena

nesuprastinama

truprnena

-::f;, ' ~,I
11

nes

",+"=n+" w+1

+- yra
11-+1

nesuprastinarna,

Skaiciai n ir ;;I+T .

+ 1 bendru

dalikliu ncturi, weld trupmena

Grieitesnis [rodymas. Sakykime, kad n1 + 2n ir n2 + ! turi bendra dalikl] d. [rodysirne, kad d = ±l, lui ir reiks, kad truprnena nesuprastinarna. IS tikrqju, tcgu n 3 + 2n = ad, n2 + 1 = bd. Kornbi nuodarni Iygybes, zemi name n luipsn]: n1 + 2n - n(n2 + l) = n = ad - nbd: 2 + 1 - n . n = 1 = bd - ntad - nbd) = d(b - na + n2b). /1 Matome, kad 1 dalijasi iii d. o tai ir rciskia, kad d = ± I. 42. a) 3 -.)3: g) 20.J2a 43. 44.

+ 3;

b) 2; c) 10 - 2·./23; h) 2m + 1.

d) 2.)3 - J;

c)

4Jab:

f) 4~;

Lygybe akivaizdziai ncgalioja, kai a < b yra teigiamas, () desines - neigiamas a) 2+ ... 3+ ~+ 1

tuornet jos kaircs puscs rciskinys

is

J2J3 + ./2, po

m. Nurodymas.
to is.j3 is

is pradziq skaiiikli iT vardiklj padauginkite

+ 1.
vardiklyjc panaikinsitc is skaitikl] ir gulvojc,

h) (/{i-'fJ~..;a=h. Nurodymas. vardikl] padauginc kad (l > b ; O. 45.

j.J(i +.Jl), po to -

lracionnluma

.JIi -.Jl);

Cia turirna

"

......_-,

a) Nu rodym as. 26 ± 15.)3 = (2 ± .)3)J. Taip pat galima abi puses kelti kubu ir rcrntis Iygyhe (a + b)l = aJ + /)J + 'sabta + b). b) Lcngviau [rodyti nelygyb~ 02 + 2 ; 2~: (02 + 2)2 ): 4(112 + 1); 4): a O. c) Pas ta bu. Nelygybe
a r,
J

turi huti tokia:
12 .!_ ,,1

2 /2 I 9;r + ;;.z - 2(* + f,) + 2;
0

O. Tada

+ !!. = X ',,2 + + 2 = x2 , x2 - 2x ), 0, x(:r - 2) .> 0 ~ " ' ." Kadangi X = T, + ~ ; 2, kai a > 0, b > O. lai duotoji nelygybe
;'Y'

yra teisinga.

46. 47.

1. Teisingas
c2(x

.,mokiniskas" sprcndimas galcu, atrodyti taip, Lygu dauginamc is - b), bet pasizadarne tikrinri, ar gauti kvadratines lygties x2 + (20:2 - a - b)x + ab - c2a - c1h = 0 sprendiniai nelygtis a arba b. Kvadratines lygties diskriminaruas D = (2c2 - a - b)2 - 4(ab - ("2(1 - c2b) = 4c2 - 4c2(a + h) + (a + h)2 - 4ah + 4c2(a + b) = (a - b)2 + 4c4 > 0, nes c #- 0, taigi 1ygtis turi du sprendinius, Tikrinarne, ar gaJi sprendinys hiiti Iygus a (arba b): -(202 -a-v)± -/"':"«(I-_-IJ""""")2-+-4,--",4
- a)(x

±j-(a-_-b-)-='2'---+-4-G= A20:2
-C

2'

=a.

+ 11 -

b,

(a - b)2 + = + - b) + «(I 4c2(a - b) = O. (Lygiai ta pat] gaunarne tikrindami, kada sprcndinys gali bini 1ygus b.) Vadinasi, jeigu a #- b, tai kvadratines lygties abu sprendiniai tinka pradinei lygciai. Jeigu b a, rai kvadratines Jygties sprendiniai yra 4c4 4c4

4c2(a

hP,

=

9. KARTO]IMO UZDAVINIAI

55

-(2C2_2~'1±J4c4

= a-c2±e2,

ir vienas sprcndinys

lygus

a, 0

kitas sprcndinys

a - 2c2~nelygus a. Vadinasi, pradinc lygtis visada turi sprendiniu.
Tas pats sprendirnas, Kai a b, gauname

=

u7.rasylas "mokytojiskai", butu toks, lygti __L J,., kuri turi sprcndinj x = a .x-lJ c""

=

+ 2e2 .

Kai a f= b, dauginkirnc Iygti iii e2Cx - alex - b) if [sitikinkime, kad gautoji kvadratine Iygtis turi sprendiniu, nelygiu a ir h. Kadangi D > 0, tal ji turi du nelygius sprendinius. Bet nei vienas sprcndinys nera lygus (I, nes [state x a i kvadratine Iygtj, gautume a2 + (2(;2 - a - b)a + ab - c2a - e2b 0, e2 Co - b) = 0, 0 taip nera (juk c f= 0, a f= b). [statyti x = b nebutina: net jeigu vienas is sprendiniu butl) Iygus b, tai kitas - ne. Vadinasi, pradine lygtis visada turi sprendiniu, Zinoma, trurnpiausias sprendirnas - rerniantis tolydumu. Sakykirne, kad a ;,::b. Funkcija I(x) x~" + .<~b apibrezia if tolydi intervale (a: +00) if kinta nuo

=

=

=

+00 iki 0, todd igyja ir reiksrne 48. a) (0: 4),

J".
c~

(t; 4~);
(~; is -22, antra -

h) (-3; 1), (3; -I), padaugine

"s~

v 53

~-), (-

is 13 if jas sudejc, gausime

v 53

~:

-

v 53

~).

Nurodymas.
I 1.'

Pirmq lygti

4x2
c)

-

(io; *);

l3xI' -751'2 '~ _,

= 0,

4(",-)2 - 13"'- -75 Y V

,_

= 0 =}

_

=

horncgenine
Q arba "'4 v

_

=

lygt] -3.

d) (9; 4), (4; 9).

.
Sprendimas. (";;)3 { 49.

{ fo(";;
(it)3

v=

+ (.jY)3 =
2" ar a U [I: 4.
1

+
35,

(1,;)3
YYI/

+ JY) =
=

30, 35

=}

{ (y'X)3 fi_
v

+ (.jY)3 = 35, fi. = f& +yx 30
= 4, Y = 9.

=}

,./~ =
-I]

r;

b

1/ x =

r;;

2 =} X

J

=

9,

y

=4

arba x

a) (-2;

i» d {X;'::larbax:O:;;-l, Nuro vmas. 2
. < x < 4;

h) (-1; ~); 50. 51.

c) (2; 3); d) (-3

-...;7;

-3).

p3 _ 3pq.
Nurodymas.
a) -2~;
_x ",; -

xf+x~

= (XI+X2)(Xr-X,X2+xi) 3x2

=
=}

(XI+X2)(XI+X2)2_3xjX2).

I. Nurodymas.

b) -6,5;
b)

4;

~

arba x = J; c)
1.

-*;

+ 5x + 1 = y

.JY+7 - JY =

I

=}

Y

=

9

=}

52. a) (-00: -3)
,

U [-~;

-*);

(-3-/8. -j-~)U(-3+.~. -l+v's) 2 '2 2' 2 .

Pasizyrnckime x t . Gave -3 < t < -1. grlztame prie x if sprcndziame nclygybes -3 < x < - J;
Nurodymas. c) (-00; -1] U ll: +00).

±=

±

'---_

56

9. KARTOJIMO UiDAVINIAI

III. FUNKCIJOS
10. FUNKCIJOS 81\VOKA

Pradedame dideli, vicna is paciu svarbiausiu mokyklines maternatikos skyriu. Verta trumpai aptarti, ka iki siol veikerne ir ka nagrinesirne dabar. Ka veikerne? Skaiciavornc, sprendeme lygtis ir nelygybes ... Kitaip tariant=- ieskojome skaiciu, kurie turi tam tikras savybes (tenkina lam tikras Iygybes ar nelygybes). Skaiciai yra labai svarbus rnus supanciarn pasauliui aprasyti: jic naudojami matuojant, Iyginant. Taciau skaici II pasaulis yra kazkoks .mejudrus", "uzbaigtas", 0 apic tikrove, kurioje gyvcname, galvojarne kazkaip kitaip... Pavyzdziui, perskaite zodzius "oro temperatura" juk neisivaizduojame skaiciaus, kuris ir rytoj, ir poryt bus toks pat. [sivaizduojame kazka, kas keiciasi: didcja, mazeja ir t. t. Kitaip tariant - [sivaizduojame kintama dydj, kuris gali igyli tam tikras reiksmes. Kintamieji dydziai ir yra pagrindiniai sio skyriaus herojai, 0 pagrindinis lyrimo tikslas - tirti, kaip du kintamieji dydziai gaJi biHi tarpusavyje susijc,

10.1. Funkcija ir jos reiskimo biidai
Pasiulykirnc [sivaizduoti, pavyzdziui, kad nuo kranto i czcra metame akrneni, Su siuo bandyrnu galima susieti du kintamus dydzius: laika t (tarkimc, matuojarna sckundcrnis), praejusj nuo akrncns mctirno memento, ir akmens auksti virs vandens h (tarkime, matuojarna metrais). Laika reiskiancio kintarnojo reiksmes dideja, o aukscio h reiksrnes is pradziu (tikriausiai) dideja, po to mazeja, Kai isgirstamc pliumptelejima, zinome, kad h = O. Galima pasiulyti pasamprotauti, kaip aukstis h kinta toliau ... Laikas t - nepriklausomas kintarnasis (visomis prasrnernis, juk laiko "nei sustabdysi, nei pasuksi atgal"), o kintamojo h rciksme priklauso nuo to, kiek sekundzil! pracjo nuo akmens metimo memento. Taigi turime kintamuju pora, Ncpriklausomas kintamasis igyja visas ncncigiarnas reiksmes. 0 kokias rciksmcs igyja priklausomas kintamasis h'! Gamta "zino" taisykle, pagal kuria kiekvienai t reiksrnci "priskiriama" vienintele priklausorno kintamojo 11 reiksme. Ta taisykle ir yra vadinama tunkcija, Nesvarbu, ar laika zymesime t, s ar dar kitaip, nesvarbu, kaip zymesime auksti - taisyklc liks ta patio Dabar galima pcrskaityti (arba pasiulyti perskaityti) mclyname fone uzrasytq funkcijos apibrczirna. Galima atkreipti derncsj, kad yra pacill ivairiausiu funkciju, Jos gali skirtis, pavyzdziui, jau apibrezirno sritimis. Galima nagrineti ir tokias lunkcijas, kuriu apibrezirno sritys - baigtines aibes, zr. antraji skyrelio pavyzdj, Kaip isreiksti ta taisyklc, pagal kuria nepriklausomo kintamojo rciksrnems priskiriamos priklausorno kintamojo rciksmes? Galima pasitelkti tai, ka jau nagrinejorne: algebrinius reiskinius, Uzrasykime formule, reiskiancia rutulio tiir], kai nepriklausornas kintamasis - rutulio spindulys. Zinoma, tai nicko naujo ... Taciau galima atkreipti dernesj, koks tai puikus isradimas -

formules, Kaip reiketu zodziais nusakyti si'l, funkcija, jeigu forrnuliu rasyti ncmokctumc? Galima pastebeti, kad forrnules, vos tik uzrasytos, jau tarsi pradeda "gyventi savo gyvcnima". IS tikruju, galvodami apie funkcija, kurios nepriklausomas kintamasis R yra rurulio spindulys, 0 priklausomas V - tiiris, manome, kad sios funkcijos apibrczirno sri tis - visi neneigiami realicji skaiciai. Taciau jeigu sill forrnule uzrasysime ir nepaaiskinsime, kokia yra kintarnuju R ir V prasrne, kas nors gali imti ir ncigiarnas R reiksmes ir manyti, jog uzrasytos sia formule fun kcijos apibrezirna sritis - visi realieji skaiciai. Taigi norint apibrezti funkcija, ncpakanka uzrasyti formule, dar reikia ir nurodyti, kokias reiksmes gali igyti ncpriklausomas kintamasis, t. y. rcikia nurodyti funkcijos apibrezimo sriti. Dabar galima pabrezti melynarne fone uzrasytq susitarima del Iormulcmis uzrasytu funkciju apibrezirno sritics. Formules, sudarytos remiantis algebriniais reiskiniais, puikus isradirnas, taciau nc visagalis. Kartais zodZiais nusakyti funkcija visai paprasta, taciau formule uzrasyti net neimanorna. Pavyzdziui, nagrinckime funkcija, kuri kiekvicnai kintamojo x reiksmei priskiria jo sveikqjct dali, t. y. didziausia svcika skaiciu, kuris yra nc didesnis uz x. Jeigu tokia zodziais nusakyta funkcija yra daznai naudojama ir svarbi, kartais gudraujama sugalvojama jai specialus zymuo, pavyzdziui, sveikoji skaiciaus x dalis ;.ymima [x l Tada ir si2[ zodziais nusakyta funkcija galima uzrasyri formule y = [xl, taciau tai jau tokia forrnule, kurios zymcnis reikia paaiskinti, Galima pasiillyti sugalvoti daugiau tokiu paprastai zodziais nusakornu funkciju, kurioms uzrasyti nera (arba sunku sugalvoti) formuliu, Galima pasiiilyti parinkti sugalvotai funkcijai zymcti naujus z.ymcnis. Kurti patogius matematinius zymenis if remtis jais reiskiant matematines mintis - svarbi praktika!

10.1. Funkcija ir jos reiikimo biidai

57

Antra itin svarhi, nors ir ne nauja savoka - funkcijos grafikas. Grafiko apibrezimas trurnpas ir, reikia tikctis, gana aiskus. Verta priminti, kaip "skaityti" grafika: nurodytai nepriklausomojo kintarnojo x rciksmei surasti priklausomojo kintamojo reiksme; zinant, kokill, reiksme igijo priklausomasis kintamasis, rasti ncpriklausomojo kintamojo reiksrne. Galima nubrezus kokios nors funkcijos grafika paklausti, pavyzdziui: su kuriomis nepriklausornojo kintamojo reiksmemis [unkcijos reiksmcs yra teigiamos, neigiamos. didcsnes uz J ir 1. t.; kaip kinta priklausomojo kintamojo reiksmcs, kai nepriklausomasis kintamasis [gyja rciksmes is tam tikro intervalo ... PRATlMAI IR UZDAVINIAI

[sivaizduojame ir iinome:
kintarnuosius neprikJausomojo funkcijos funkcijos savoka; grafiko savoka, dydzius; ir priklausomojo kintamuju

rysi;

Mokame:
apskaiciuoti forrnule: "skaityti" tunkciju grafikus; kreives, kurios yra tam tikru funkatpazinti plokstumos ciju grafikai. funkcijos rciksmes, kai funkcija apibrezta

Sio skyrclio uzdaviniuosc rcikalaujama apskaiciuoti funkciju reiksmes, nustatyti apibrczimo ir reiksrniu sritis, Taigi rcikalavirnu [vairovc ncdidclc, taciau funkcijos gana keistos, pvz., 5 pratime. Svarbu, kad rnoksleiviai suvoktu, jog apibreziant funkcija nepakanka vien nurodyti, kaip skaiciuojamos jos rciksmcs. Pirrnasis skyrelio uzdavinys skirtas priminti, kaip reikia .skairyti" funkcijq grafikus, Sugaisus kelias minutes nagrinejant grafikus, galima pcrciti prie funkciju, apibreztu forrnulernis. Skyrelyje yra daug pratimu apie taip apibrcztas funkcijas: rciksmiu skaiciavirno uzuuviniai (3, 4, 11), Iormuliu sudarymo (6-10), apibrczirno ir reiksrniu sricii; nusiatymo (18-22) ir kitokiu, Visu jq isspresri nebtitlna, verciau atsirinkti is kiekvicnos grupes po kclis. Jei yra laiko, galima jo skirti ir keistesnems nei [prastos funkcijorns (5, 23). 1. Dr

= [-1: 2], E] E" = [-I; 2].
x 0 -8
1

=

[0,5; 2J; Dg

=

[-I;

3), E"

=

(-I;

1,5J; Dil

=

[-2; 3),

2.

a)

2

3
7

4
12

Ef

=

[-8; 12];

lex)

-3 2

Ef = [-12;

H

Pas ta ba. Reiksrniu sriciai nustatyti reikia apskaiciuoti paraboles y
virsfures koordinates. c) x

=x-

x2

-6
-j

-5 -3
2

-4 -4
3

-3
-'7
6

-2 -1

-I -I!

0 -I~

lex)
58

3

10.1. Funkcija ir jos reiskimo biidai

d)

x f(x)

2 -1

3 -2:
[

4 -J
I

5

6
I

EI
I

=

[-I; 0).

-4

-3"

3.

x f(x)
= (x - 2)3

2 0

-J -12~

I

1

-L-_4-+11-S
"J

"

" J
" a3 _ 2~2

a+l
,,3 _ ,,3

a-

n

-,

+ 4a - S
1

3,,2 + 3a - 1

f

(x) = x3

+
-

3x - 1 5x

13
9 10, frO)

-2t,
9

~

I

+_;l_- 1

"

oj

n+a£:
3

f(x) 4. a) f(3)

= 3x2

+7

3
1]2 -

~+7 a

,

+ 3a2 + 6a + 3 3,,2 + a + 5

-3#+7 -,

= O. f(-5)

b) f(3) 5.

= 9. f(-5)
=
4;

= =

= 0;

-25, f(O) = o.

e, = to;
a) f(2,34) Kai n f(x)

I; 2; 3; 4; 5; 6; 7; 8; 9); b) fen) f(x)

=

4;

c) f(.../3)

=

3:

d) l(6)

= 0;

e)

f(~) =

= 3.

6.

= 3. lai = 31x2.

=

(24''}; kai n

=

4, tai f(x)

= x2;

kai n

6, tai

7.

Sprendziame

lygcilJ sistema:

a) {a - 0 +b = -7, b 3a + = 2; 8. Sprendziame a)

a

=

3, b

=

-7;

b) {a. 0 + b -2a + b

= =

6, a = -4, b 14;

=

6.

b)

! !

lygcil! sistema:

a . 02 + b . 0 + c = 0, a.12+b.l+c=5, a=6,b=-I,c=O; 4a - 2b + c = 26; a . 02 + b . 0 + c = -7, a-b+c=13, a=4~,h=-15~,c=-7. 4a+2b+c=-19;

9. 10. 11.

a(R)

= 2R. = 02 = =
4- 0 02 1= -1, f(-2)

aCR) = ..,fiR. a) _f(0) b) frO) d) frO)

= 1+ (-2)2 = 5,

f(2)

=

4, f(-2) 2, f(-2)

c) frO) = 011 = 7, f(-2)

+2=

= 4 - (-2) = 6, f(2) = -27+1 = -i, f(2) = = 21; = 2 - (_2)2 = -2, f(2) = 2 - 22 =

= 22 = 121 = 2:

1 = 3;

m

-2,

12,

,_It)!

--'-1

.----J i
i,

".!

10.1. Funkcija ir jos reiskimo biidai

59

13.

14. 15. 16.

a) 158*1T;

b) 149~1T. b) E f

a) Er = [0; 9J;

=

[0; 11;

c)

s, = [0; 161.
=
turi

a) Galima pastebeti, kad salyga -2 .:( f(x) -( 2 reiskia, jog grafikas "tilpti" tarp dvieju tiesiu y = -2 ir y 2. Pavyzdziui:

b)

17.
X

-2
I + ~ - X2

1"

I

-4

I

a

I

a-I

a
{/2

(1+1

f(x) 18.

=x

-2~

-5~ -20!

0+1

I

(J

1+0 - a2

a) x R; b) x f:- 0; c) x f:- -2 ir x f:- 2; d) x = R; c) x f:- J; t) -2.:( x.:( 2; g) x f:- -I; h) x -( -3 ir z > 3; i) x f:-I irx f:-6; j) x f:- 2 ir x f:- 3; k) x < - 2 ir x > 2; l) -4 < x < 4. Vex)

=

"

,,3_5,,2_,,_3 (,,_1)2 (a+ I)

19.

=

(1 - 2x)2, x

E

(0: 0,5).

20. Er=(-oo;4];

a)EI=[-5;41;
b) f(-6)

b) Ef=l-21;3];

21, a) x f:- -3;

lex) = 3, kai x reiksrnes 1.

=

=
-6;

3, f(O)

=

-1, f(4) kai x

=

f(x)

::: -~.

=

t:
1.

c)Er=[0;4].

Funkcija

f(x)

ncigyja

22. a) x
.f(x)

>

-2;

b) f(4)

=

O. kai x

= 0;

f(;)

= ~J6. .f(12) = 1, kai
d) 0,8;

x

= ~"ff4. .f(I8) = *.)5; = 2; f(x) = 2~. k~i x =
t)

7.

23. a) -2;
24.

b) -1;

c) -13;

e) I;

k

a) 20.4 = 20 + 0,4; b) 0,32 = 0+0,32; c) -4,5 = -5 + 0,5; d) 14,3 = 14 + 0,3; c) -14,3 -15 + 0,7; f) -0,48 -1 + 0,52; g) - J (2) = - 2 + 1· h) U = 2 + J,. i) _11 = - - + 8' 3 1. , Y'.' 5' 8

=

=

j)

.j2 =

I

+ 0,4142 ... ;
= 411, -

k)

~_j

= 2 + 0,4142 ... :

I)

1T

= 3 + 0,14 ...

25. Kadangi .fen)
f(15) j(O)

=

+ f(-I5)

=

-6

3, .f(-n) = -4n - 3, tai fen) + .f(-n) = -6. Todel if Lt. Tokiu sumu bus 15. Atskirai reikia apskaiciuoti

-3 ir f(16)

= 61. Taigi ieskorna surna -6·15

+ (-3)

+ 61 = -32.

60

10.1. Funkcija ir jos reiskimo biidai

10.2. Atvirkstine funkcija
Kaip ten bebutu, naudosirnc iii apibrezirna ar ne, liepti Skyrelis prasideda brcziniu, iliustruojanciu funkcija V = 1JT R3. Kaip nepriklausomojo kintamojo reiks- jj "iskaiti" tikrai nereikia. rnems priskiriarnos priklausomojo kintamojo reiksmes, Del pirrno pavyzdzio, taip pat if del atvirkstincs funkrodo streles. Visai paprasta ideja: streles galima ap- . cijos grafiko braizymo, kuris aptariamas sio skyriaus grezti! Ka gi gaunamc? Nauja funkcija, Kas atsitinpabaigoje, pateikiarna ir kitokiu prickaistu (fr. polcmika su pirmosios funkcijos apibrezirno ir reiksrniu srika zumalo .Alfa plius omega" 2002 mctu 3 numerytimis? Jos apsikeicia vaidmenimis. Skaidiu aibe, kuri je). Tvirtinama, kad darorna klaida, kai radus atvirksbuvo reiksrniu sritimi, dabar tampa apibrczimo sritimi 'tiny funkcija x = ~Y - ~ neprikiausomo kintamojo ir aivirksciai. Naujoji funkcija pavadinarna funkcija, zymuo y keiciamas 7.ymeniu x. Galirna sutikti, kad tai atvirkstine pirmajai. 1 uzduotyje siiiloma is uzrasytos gali atrodyti tarsi koks Iormalus fokusas ir apsunkinti forrnules isreiksti dydj R dydziu V. Galima pauiskinti, atvirkstincs funkcijos suvokirna. Tokio l.ymenLL keitikad tas isreiskirnas tai ir yra brezinio streliu "apgr~l.imo vietomis gal ir nevertetu daryti, jeigu nenoreturne mas". funkcijos ir jai atvirkstines funkcijos graflku braizyri [s csmes sio brezinio ir tokiu komentaru uztenka at- toje pacioje koordinaciu sistemojc. Ar norime pamatyvirkstines funkcijos csmei paaiskinti. Kas dar yra pirti, kaip atrodo funkcijos, atvirkstines duotajai grafikas? majame sio skyrelio puslapyjc? Brezinys, rodantis, kad Patariama tiesiog pasukti brezinj su Iunkcijos grafiku atvirkstines funkcijas gali tureti ir tokios lunkcijos, ku- pries laikrodzio rodykle <)0 laipsniu kampu, ir pamatyriu apibrczi mo sritis nera interval as. Galima si teksto simc, Visa tai tiesa, Taciau tai, ka gausime, vel gali fragrncnta tiesiog praleisti, jcigu taupome laika, Ta- kelti klausirnu del neiprastos koordinaciu asiu orientaciau vertetu atkrcipti demesi i brezinius, vaizduojancius cijos. funkcijas, kurios neturi atvirkstiniu. Vis delto braizyti funkcijos ir jai atvirkstincs funkcijos Toliau patcikiamas grieztas atvirkstincs funkcijos api- grafikus tojc pacioje koordinaciu sisternojc tcnka, Nebrezirnas. Ka naujo jis sako? Jis ticsiog forrnalia kalba paaiskinus, kaip jic issidcste vienas kito atzvilgiu, bilisreiskia tai, ka rodo skyrclio pradzioje patcikti brezitLLsunkiau paaiskinti, pavyzdziui, simetriska laipsniniu niai. Todd if aiskinti .ii geriausia pasitelkiant ta ar kit'! funkciju su racionaliaisiais laipsniu rodikliais grafiku panasu brezin], seirnos issidestyrna, Ar is viso sis apibrezimas reikalingas? Tikslumo saliAiskinti forrnalu grafiku tasku simetriskuma ticscs ninkai teigs kad taip, taciau priekaistaus, kad jis vadoy = x atzvilgiu gal ir nebutina, Matyt, pakaktu if skaivelyje netaikornas, t. y, "nedirha". Tbks priekaistas, patinio pavyzdzio, tarkime, su I pavyzdyjc isnagrinetovyzdziui, pateikiarnas d61 J pavyzdzio. lame randarna mis funkcijomis, apibendrinant: "tai teisinga ir kitorns funkcijos y = 2x + 1 atvirkstine funkcija x = }y Iunkcijom s ... ". raciau upibrezimas nenaudojamas siekiant jsitikinti, kad radorne tai, ko icskojorne. Ka duotu toks forrnalus paSuvokiame atvirkstines funkcijos savokos esrnc. tikrinimas? Jeigu jau suvokiame, kad x isrciskimas per y yra "streliq apgrezimas'', ka reiskia apibrezimo tik- Mokame: funkcijos atvirksiine lunkcijq; rinirnas? lis nera bcprasmis, nes leid/.ia patikrinti, ar rasti forrnule uhasytos rcmiantis funkcijos grafiku nubrczii jai atvirkstincs skaiciuodarni nesuklydome. Taciau, kai skaiciavimai funkcijos (kai ji cgzistuoja) grafika, yra tokie paprasti, kaip siame pavyzdyjc ...

!,

PRATIMAI

IR UZDAVINIAI

Skyrelio pirmame pratirne rcikalaujama nustatyti, ar dvi duotos funkcijos yra viena kitai arvirksuncs, Galirna siek lick palcngvinti uzduot], klausiant, pavyzdziui, ar Iunkcijos y = -x3 if x :: yra viena kitai atvirkstines, uzuot klausus, ar funkcijos f(x)
= _x3

ir g(x)

= - ~/X yra

VY

viena kitai atvirkstines, Verta skirti jam daugiau

savokai itvirtinri svarbus 9 pratimas, dcmcsio. Po to galima isspresti kelis 30 pratimo punktus. Atvirkstines Iunkcijos 26. Visas nurodytas Pavyzdziui, f(x)
= -xl,

poras sudaro viena kitai atvirkstines

funkcijos.

a) punkta galima nagrineti taip: }' fey)

= _x3, x3 = -y, X = FY = - 0'. Funkcija x = - 0' yra atvirkstinc funkcijai y = _x3; atvirkstine funkcijai f(x) = -x\ g(x) = - Vi yra
f(x) 27.

= - 0' yra
funkcijai

atvirkstine

= _x3.
= 3x

a) f(x)

+ 1, g(x) =

X;I;

b) f(x)

=

2 - x, R(X)

= 2-x;
61

10.2. Atvirkstine funkcija

d) .r(x)

=

y'X+T,

g(x) =x2

-1;

e)

lex) = -x\ g(x) = :)
1'""",···'''\;·''''·I"; ..;',,l],+

:yx;
"I ,
.. ,

t) f(x)

= ~, g(x) = ~.

'~---t;~t{l
=

"'"-.._--

_-'- .L__-,

~[_J~~f~l'"l
=../Y,

!L,iX

·+,~:'~~J:.".,,:~,:l
=

28.

a) .r(x) xl - 6x +9, lex) (x - 3)2, Y = (x - 3)2, Ix - 31 = ..(Y. Kadangi x::;:; 3, taix-3 ::;:;0, taigi -(x-3) x 3-Jy. Radome atvirkstine funkcija, kuria galima uzrasyti ir taip: g(x) = 3 - .jX, x ;::::O. h) f(x) = xl - 8x + 16, f(x) = (x - 4)2; funkcijos I(x) atvirkstine yra g(x) = .jX + 4. . a) Vi~,o~,.tU.I,l~E,i~()~",~~~~_)'~'~s

=

29.

:~:T~' ·::r,t=j,:~;='-.t... ,,~ ,.'
I

......

_-

h) Dr = -2; 0], E/ = [0; 3J; Dg = [0; IJ, EI< = [0; 5]; D" = [-3; OJ, Eft = [0; 3]; o; = [0; 31, Ev [0; 5]; PI' [-5: 0], E [0; 3]; " DI = [-]f; rr], £1 = [-1; 1]. Funkciju f, s, h, v, s atvirkstines apibreztos aibcsc E/, Eg, EIr, ti; £.1': jl) reiksrniu sritys yra Dr, Dg, Din D", D.I"

r

=

=

=

30.

lex) atvirkstine zymekime g(x). Tada Dg EJ, Elf = DI' xiI; Df = R, Ef = R; b) g(x) = 1;.<; Dr = (-00; \) U (1; +00), Er = (-00; 0) U (0; +00); c) g(x) = -Jx - 4; D/ = [0; +00), Er [4; +00); d) g(x) = --J-x - 4; Dr = (-00; OJ, E f = (-00; -4J;
Funkcijos a) g(x)

=

=

e) g(x) g) g(x)

= xl;

=

.v.x + 1; Df

Dr

=

[0: +00), Er
= R, Ef

=

= (-00;
R;

=

0];

f) g(x)

= x 7;

J

Df

=

(0; +00), EI

=

(0; +00);

h) g(x) = 3~4X; D f

=

(-00; 4) U (4; +00), EI

=

(-00; 0) U (0; +00).

62

10.2. Atvirkstine funkcija

10.3. Dldejancios ir mazejancios funkcijos
Atpa7.inti didejancias ir mazejancias funkcijas is grafiku sugebes kick vienas, turintis grafiku "skaitymo" igLidzi!l. Patciktas apibrezimas tik Iormalizuoja tai, kas intuityviai gerai suprantama. Taciau galbiit verta pamineti keleta argurnentu del naudojamos terminologijos. Kaip geriau sakyti - .funkcija didcja" ar "funkcija didejanti"? Juk Iorrnalios logikos poziuriu, tai, kas pastovu (taisykle), negali didcii. Vadovelio autoriai laikesi nuomoues, kad abu terminai geri. Nejmanorna (ir nereikia) taip isgryninti kalba, kad formalios logikos poziilriu negaleturne prikibti. Sakome, kad "vcjas pucia", nors tai tera oro sroviu judesiai, .Jaikas beg a", 1101'S niekas to nernatc.; Tiek posakis .funkcija dideja", tick .funkcija didejanii" vienodai gerai pazadina teisinga vidini vaizdini, kuri formalizuoja maternatinis apibrezimas. Tiesa, sio skyrelio tekstui galima pasakyti pclnytu priekaistu del termino "didejimo intcrvalas" (taip pat if

Sio skyrelio reorinc medziaga yra ncsudetinga,

"mazejimo intervalas") naudojimo. Mat didejirno intervalais pavadinti tik atvirieji intervalai. Manyta, kad tai geriau derinsis su skaiciu ticses skaidymu intervalais XII klaseje tyrincjant funkcijas. Taciau, matyt, jokios painiavos neatsirastu, jcigu didejirno bei rnazejimo intervalais pavadintume if uzdaruosius intervalus. Dabar vadovelyje elgiarnasi taip: nors sakorna, kad funkcija dideja uzdarame intervale, bet sio interval a didejimo intervalu pavadinti vengiama.

Zinome:
didejancios

if mazejancios funkciju apibrezimus;

rysi

su at virksti nernis fun kcij ami s. ar maze-

Mokame:
pasakyti is grafiko, ar funkcija yra didejanti, janti;

nustatyti didejirno -bei mazejirno .intervalus ..

'-Skyrelio uzdaviniai

PRATIMAI IR UZDAVINIAI
skirti priminti jau zinomas funkcijas ir ju grafikus (31, 32);

sprendziant

rciksrnemis
rnokytojas. 31. 32.

lygtis ar nelygybcs nustatyti, su kuriornis nepriklausornojo kintamojo funkcija igyja teigiamas, ncigiarnas ir pan. reiksrnes (34-37); yra karKiek ir kuriuos u7.davinius spresti - gcriausiai nuspres pats

tojimui skirtu pratimu.

a) i r d) - didejancios,

b) ir c) - mazejancios.

Funkcija
a) b) c) d) e) f) g) h) f(x) fex) I(x) I(x) f(x) I(x) f(x)
= -x2

Didejirno

intervalai

Mafejimo

intcrvalai

(-00; 0) (0; +00) (-00; +00)

(0; +(0) (-00; 0)
-

= 2x2

=x - I = 1- x = ..jX = Vi
=
=

[0; +00)
(-(X); +00)

(-00; +00)
-

Vi

LO; +x)

lex)

--Vi

-

[0; +00)

34. a) 7.5;

b) 0; 3;

c) hex) =F 0, x E R;

d) -2; 3;

e) -5;

f) 8.

.10.3. Didejaniiios ir maiejanilos funkcijos

63

35.
a)

lex) lex) lex) f(x) [(x)
.

lex) lOx -15x
r+x+4 2x-1
?

=
=

=
13
J
7

0

I(x) x>

>0

lex)

<0

+ 28
+7

-2,8

-2,8

x < -2,8

b) c) d) c)
t)

(-00;

-1,,)

(is: +00)
(-1: 1)

= :~:;::

(-00; -I) U (I; +00) (~: +(0) (-oo;-l)U(J;+oo) (-00; -4) U (2; +(0) e) f(3) < f(-3).

=

f(x)

I(x) I(x)

=

Ixl - J Ix

'" 0, x '" ~ -I ir 1 -4 ir 2

(-oo:~)
(-1; 1) (-4; 2)

=

+

II - 3 b) f(3)

36. 37. 38.

a) 1(3) = 1(-3);

> f(-3);

Tik teigiamas reiksmcs igyja b) punkto funkcija, tik neigiamas - d) if e) punktu Iunkcijos. Punku; a) if f) funkcijos igyja neneigiamas rciksmes. Funkcijos grafikas kerta 0)' aSi. ncs f(O)

=

o2~1

=

J,

0

Ox asies nekcrta, reiksmes,

ncs f(x) '" 0 su visornis .r reiksmcmis, Funkcija jgyja Ilk tcigiamas todel jos grafikas yra I if n ketvirciuosc, 39, 4U. 41.

n.
B.
a) fet) = (20 - 2t) cm.

b)

Dr =
f(x) Ef

=

[0; l O], Er = [0; 201. Pastaba. Jeigu nebiitu pasakyta, kad funkcija isrei:ikia z.vakcs ilgi, galetume manyti, kad DJ = (-00; +(0), (-00; +(0);
"'-...-"

c) g('l) = 10 - ~; d) D8 = [0; 201, 42. f(v)

e, =

[0; 10].

=

V

o;".

64

10.3. Didejancios ir maiejaniiios funkcijos

11. LAIPSNINE FUNKCUA
Pries pradedant skyriu galima prirninti, kas yra skaiciaus kurias laipsniu savybcs, taip pat - saknies savoka, laipsnis su sveikuoju, racionaliuoju rodikliu, kai

11.1. Laipsnine funkcija su sveikuoju rodikliu
Geriausia pradeti nuo to, kas jau zinoma. Siuo arveju tic zinomi, gal net ir pabodc dalykai - lunkciju Y = x, y = x2 ir Y = x3 gralikai. Pradekirnc nuo gerai visicms zinomos parabolcs. Ji eina per taskus (0; 0) ir (1; l). Bet parabole nc tiese - zinodami du taskus jos ncnubresime. Reikia daugiau tasku, Ar rcikia imti ir ncigiamas, ir teigiamas x reiksrnes? Visicms aisku, kud pakanka imti tik teigiamas reiksrnes, nes (-xf = x2. Todcl a pskaic i avu s vi ena k vadrati nes funk eijos rei ksme galima ali deli du grafiko taskus. Taigi y = x2 yra funkciju, kuriu grafikai issideste simctriskai tiescs 0 y atzvi Igiu, seimos nare. Nubraizykirne dar kurios nors sios seimos narcs grafika, Kaip sias funkcijas nusakyti (t, y. apibrczti) nesiremiant geometrine simetrijos SqVOka? Suforrnuluokime lygincs Iunkcijos apibrczirna, Kai kas sako, kad vadovclyje pateiktas apibrczimas ncra tikslus, nes nepamineta, kad su visais x is apibrezirno sritics ir -x turi priklausyti apibrezimo sriciai, Kazin ar tai rimtas trukumas, Juk visiskai forrnaliai zve1giant, jei jau rcikalaujama, kad lygybe f(x) = fe-x) hutu teisinga, tai kartu reikalaujama, kad -x priklausytu funkcijos apibrezimo sriciai, Aptare kvadratine funkcija ir lygines funkcijos savoka, galima nubraizyti ir kitu Iyginio natiiraliojo rodiklio laipsniniu funkciju grafikus. Galima parnineti, kad visi grafikai tarsi "suristi" trijuose taskuose: (-1; 1), (0; 0) ir (1; 1). Nubraizykime kubines parabolcs grafika, Vel pastebekime, lad braizant uztenka skaiciuoti funkcijos reiksmcs su teigiamornis x rciksrnernis, Taciau sikart naudojames kitos rlisies simctrija - sirnetrija Lasko atzvilgiu. Aptarkirne nelygines Iunkcijos sqvok'l, nubraizykimc laipsniniu funkciju su nclyginiais natiiraliaisiais rodikliais grafiku puokste; ji irgi "surista" trijuose taskuose (-I; -1), (0;0) ir (1; I). Vadovelyjc pateiktas algehrinis, t. y. skaiciu savybernis parerntas [rudyrnas, kad teigiarnu kintamojo rciksrniu PRATIMAI IR UZDAVINIAI srityje visos laipsnincs funkcijos yra didejancios, Galime ill forrnalu [rodyrna praleisti, taciau galima paaiskinti: braizeme grafikus tartum zinotume, kad funkcijos yra didejancios, IS kur mcs tai zinomc, juk visu funkcijos reiksmiu neapskaiciavorne? Tai galima [rodyti, rem ian tis skaici II sa v y bcrnis ... Kaip paaiskinti laipsniniu funkciju su neigiamais sveikaisiais rodikliais braizyrna? Galima samprotauti nusibraizius atitinkamos laipsnines funkcijos su teigiamu sveikuoju rodikliu grafika. Pavyzdziui, nusibrezkirne tiese Y = x ir sarnprotaukimc, kaip braizyti funkcijos y = 1 grafika. Taskas (1: 1) yra pirmosios funkcijos grafiko taskas, tad a task as (1; = (1; 1) yra antros i us funkcijos grafiko taskas. Irnkimc pirruosios funkcijos grafiko raska su x > I, t. y. pasislinkimc Ox asirni i desinc. Tasko ordinate tapo didesnc liZ vieneta; 0 funkcijos y ordinate sumazejo, tapo rnazesnc uz viencta. 0 jeigu x dar labiau padidintume? 0 jeigu imtume x reiksme, rnazcsne uz viencta? Panasiai galima samprotauti braizydami ir y = ~ grafika,

e'

+)

=~

J:

Zinome:
su kuriornis kintamojo reiksmernis apibrcztos laipsnines funkcijos su sveikaisiai s laipsnio rodikliais; kokias reiksmes igyja laipsnines siais laipsnio rodikliais; kuriuose riuose intevaluose mazeja; laipsnines tunkcijos funkcijos su svcikaidideja, ku-

kurios funkcijos

yra lygines,

kurios

nelygincs,

Mokame:
patikrinti, ar funkcija yra lygine, ar nelygine, ar ncturi nei vienos is sil..l savybiu; braizyti apytikslius laipsniniu funkciju grafikus; paaiskinti, kaip issideste dvicju laipsniniu funkciju grafikai vienas kito at'l.vilgiu (auksciau, zemiau ... ).

Vcrten; issrr~sti kelcta rciksmiu palyginirno uzdaviniu (43, 45, 46); keleta pratirnu apic lygines if nelygines Iunkcijas (47 -52). Zinioms apic laipsniniu funkciju grafikus itvirtinti gcrai tinka, pavyzdziui, 53 uzdavinys, kuriame grafiku reikia padaryti isvadas apic nclygybiu sprendinius.

is

43.

Pastaba. Siarne uzdavinyje, taip pat if 45, 46, skaicius Iyginame rerndarniesi laipsnines Iunkcijos monotoniskumu. a) 3,23 < 3,7\ b) 2,76 < (~2,8)1\; c) (-3,7)3 < (~3,2)3.
a) 6; b) -18; c) R4; d) 120. b) f(1) >

44. 45.

a) .t(2,3) < /(3,2); d) f(21) > f(-19).

fa);

c) f(-3)

< f(~4);

11. 1. Laips nine funkcija

su sveikuoju

rodikliu

65

46.

a) g(3,5) < g(5.3); d) g(19) > g(-21). Rcrnkites

b) g(~) < g(i); lygines funkcijos

c) g(-5) apibrezimu.

< 1,'(-2);

47. Nurodymas. 49.
SO.

48. Nurodymas. Rernkites nelygines funkcijos apibrezimu,
a), b). c). e) - funkcijos nera nei lygincs, nei nelygines; f) - lygine, d) - nclygine. Kadangi: a) f(15) > f(7), tai 1(15) - f(7) > 0; b) frO) = 0, f(-3) < 0, tai frO) + f(-3) < 0; c) g (0) 0, tai g(O) . g( -60) 0; d) /,'(-9) > 0, f(-9) < 0. tai g(-9)· f(-9) < 0; e) f( -20) < 0, tai f( -20) + f( -20) < 0; I) f(-4) < 0, g(-4) > 0. bet If(-4)1 < 1/,'(-4)1, tai f(-4)

=

=

+ g(-4)

>

0.

51.

52.

53.

(1) kreivc yra funkcijos hex) x4 grafikas, (2) kreivc yra funkcijos g(x) = x3 grafikas, (3) kreive yra funkcijos f(x) = x2 grafikas. a)-l~x";;l; b)x<-lirx>l; c)x<l; d)x>-l: e) x = 0, x ;;- 1; I) () < x < 1; g) x ~ - I, x = 0, x ;;- I; h) x < -1, x > O. Pastaba. Siam punktui isspr~sti. moksleiviai turctu nusibraizyti funkciju hex) = x4 ir k(x) _x3 grafikus,

=

=

54. 55. 56.

a)x1=-2,X2=2;
/'I

b)x=3;

c)x=lO;

d)X1=-lO,X2=10.

rciksrne, su kuria funkcijos f(x) a) 3; b) 3; c) 4; d) 2; e) 8;

=

x" grafikas eina per nurodyta taskq, yra: f) 4; g) reiksrnes nera; h) 5; i) 6.

Taskas B(.)3;

81) priklauso funkcijos y = x4 grafikui: (J3')4 taskas C( -5; 25) priklauso funkcijos y = xl grafikui: (_5)2 taskas F(3; 9) priklauso y

=

x2 grafikui:

32

=

=

=

81; 25;

9.

57. 58.

Air

D.

Lygties sprendiniai: a) Xl nelygybes sprcndiniai: a)

=
X~

-3, X2 = 3; b) Xl = -2, X2 = 2; -3, < x ,,;; 3; b) -2 < x < 0, x > 2.

59. Lygt] x4 - y4 = 65 uzrasorne taip: (x - y)(x + y)(x2 + y2) = 5 . 13. Kaireje lygybes puseje yra triju naturaliuju skaiciu sandauga, 0 desineje - dvieju pirminiu. Taigi maziausias hires puses daugiklis turi buri Iygus I, t. y. x - y = 1; kiti du - 5 ir 13. Gaunamc X +)' = 5, x2 + )'2 = 13, x = 3, y = 2. Lygtis
turi viena sprendinj naturaliaisiais skaiciais,

°

66

11.1. Laipsnine funkcija sa svelkuoju rodikliu

11.2. Funkcija f(x)
Priminkirne: lyginio laipsnio saknis galirna traukti tik is neneigiamu skaiciu, 0 nelyginio - is bet kokiu. Taigi nagrinejant funkcijas, kurios apibrcziarnos naudojant saknis, prasrninga lyginio ir ncJyginio saknies laipsnio atvcjus panagrincti atsk irai, Taigi - kvadratines saknies funkcija y = .jX. Irnkirne reiksmcs: x = 0; ~: 1; 4, atidckimc taskus, nubrezkime krcivc - apytiksli saknics funkcijos grafika. Galirna atkreipti demesj, kuriuose taskuose kvadratines saknics funkcijos grafikas yra virs tieses y = x, kuriuose taskuose zerniau sios tieses. Kad kvadratincs saknics (if lyginio laipsnio saknies) funkcija yra atitinkamos laipsnines funkcijos, nagrinejarnos su neneigiamomis kintamojo reiksmemis, atvirkstine lunkcija, aiskinama skyrelio pabaigoje. Taciau jau ir nusibraizius kvadratines saknies funkcijos grafika, galima prisiminti atvirkstine funkcija, Ar funkcija y = .jX turi atvirkstine? IS grafiko matyti, kad turi, juk ji yra didejanti, Kok ia <;ios lunkcijos apibrezirno ir reiksmiu sri tis'? Tai irgi matyti is grafiko. Dabar suraskime funkcijos y = .jX atvirkstine, 1. y. issprcskimc sia lygli x atzvilgiu, Gaunarne x = y2 (imame tik neneigiarnas y reiksmes), Jei sukeisimc kintamuju zymenis, tai y = x2 (imarne tik nencigiamas x reiksmes), Taigi funkcijos y = x2 (x ~ 0) ir y =JX yra viena kitai atvirkstines, Taeiau gali buti, kad tas "zongliravi mas" kintamuju zyrnenimis atrodys gana mislingas. Galima apsiriboti ticsiog be dideliu svarstyrnu nurodant paraboles sakes ir kvadratines saknies funkcijos grafiko tarpusavio issidestymo pobiid]: grafikai yra simctriski ticscs y = x atzvilgiu, Toliau galima tiesiog teigti: kitu lyginio laipsnio saknu f unkciju grafikai panasus i kvadratines saknies funkcijos grafika. Taeiau kaip saknu lunkcij II gralikai issideste vienas kilo atzvigiu? Lyginkirne kvadratines ir ketvirtojo laipsnio saknies funkciju grafikus. Imkimc, pavyzdziui, sias kintamojo reiksrncs: x = 0; 1; 16,

=

::.rx

suraskime kvadratines ir ketvirtojo laipsnio saknies reiksmes, atidekimc atitinkamus grafiku taskus (arba [sivaizduokimc, kad atidedame) ir grafiku tarpusavio padetis bus nustatyta, Nelyginio laipsnio sakrn; lunkcijus, aisku, geriausi a pradeti nagrineti nuo kubincs saknies. Zinorna, galima vel arideti kelis taskus, sujungti juos kreive. () galima pradcti ir nuo lunkcijos y = xl, t. y. nuo kubincs parabolcs, Funkcija visur didejanti, taigi at virkstine egzistuoja, ja nesunku rasti, Taigi funkcija y = Vi yra funkcijos y = x3 atvirkstinc, Norime isivaizduoti, kaip atrodo funkcijos y = Vi grafikas? Pasukirnc lapa kuriarnc nubrczta kubine parabole devyniasdcsimlies laipsniu kampu pricj laikrcdzio rodyklc (kad Oy asis biitu horizontali). Jcigu pasuktame hrczinyjc sukeistumc asiLJ zymcnis: asj Oy irntume zymdi 0., ir atvirksciai, ar gauturnc y = Vi grafika? Beveik, taciau Ox a.Sics kryplis neiprasta. 0 jei ir krypi] pakeistume? Kaip reiktu pcrbraizyti grafika, kad jis buu; "tikras" kubines saknies funkcijos grafikas? Tikriausiai kas nors susiprotes, 0 gaJ if kiticms paaiskins, Zinoma, galima vi en tik pamineti, kad lunkciju y = x1 ir y = Vx grafikai yra simetriski ticscs y = x atzvilgiu.

Licka paaiskinti, funkciju grafikai,

kaip

atrodo

aukstesncs

cilcs

saknu

Zinome:
kokiose aibese apibrcztos saknu funkcijos: sakrn; funkciju savybes; saknll funkciju rysi su laipsnincrnis naturaliojo mente funkcijornis.

argu-

Mokame:
braizyti saknu funkciju grafikus: teisingai pavaizduoti saknu funkciju issidestyrna, grafiku tarpusavio

-hi;

PRATIMAI
apskritai veiksmu su saknimis

IR UZDAVINIAI
pakartoti. IS pastarqju vena atlikti po

Daugurna sio skyrelio pratimu skirti ne tick sakm; funkcijos savokai itvirtinti, kiek
taisyklerns

kclias 60, 62, 64 pratimu uzduous, reiketu panagrineti 61 ir 65 uzdavinius ... Ar yra
laiko kitiems uzdaviniams 60. a) 2:
•1

- geriausiai

nuspres patys mokytojai.

b) -9;

d) ~oo.

h

c) 10;

25 .

.,fi5 -

effi + v'2)(vTI - v'2) = 235.

11.2. Funkcija

I(x)

=

':/X

67

62. a)x~4iJ:X*5', e) x :ft 0; f) x

3

b)x-(,liTX*-l; -9.

c) x '). I;

d)x').-11;

63. C.
64. a) x + Ix - 61 - 12 - x] = x + x - 6 + 2 - x = x - 4; b) Iy - 51 -15 - yl- y -y + 5 - 5 + y - y = -y; c) y - 4 + 4 - y + 2y = 2)'; d) 16 - x I + 17 - .r] x -6 + x - 7 + x + X = 3x - 13.

=

+=

65. 66.

a) [0;4]; a) Patogu

b)[~;l]; pasinaudoti

C)[j;H
kcitiniu:

Iygtis virsta tokia: m arba

ft

+± =

If =
2,5; m]

m. Tada

-If = f,
=

If

antroji sisternos turirne:

=

2 if m2 Irasv

= ~. Taigi

= ~; x

=

4y mba x

=


.

.[f; = 2
gaunarne:

i pirrnaja lygti,

4y - y = 6, y = 2, XI = R; ~Y - Y = 6, y -8, Xz -2. h) Sprendziant si prati rna taip pat geriausia pasinaudoti a) punkto keitiniu.
c)

=

.JXCIX+fi) = 10, _J.O· { ,JY(.,jy + .JX) = 6; x T
antrosios: if gauname:

fi

rr Y T

_J.O

,tal ga rrna ptrrnaja

I'

..

I

ygt; pa a yn

.

dl

.. ~
IS

= ~,tai x

=

~'y.

Tada

is pirmosios
Taigi y

lygties atirnarne antraja ir x

d) Sprendirnas
Atsakymas.

x - y = 4 if ~ Y - Y analogiskas c) punktui.

= 4.

= 2t

=

6*. d) (9; I). =~; ..

a) (8; 2), (-2: -8); b) (9; 1), (-1; -9); c)

(6!; 2±);
= 1,
x
3x-5~

67. a)5; h)-I;3; c)3; d) 4 _ I .(+~ .(_~
x'" 68.

=

x

1,

4x-4~-x-~
.(2_(~)2

-.(

0, tai 3x - 5,jxl + x = -3. Issprende Iygti gaunamc, kad Xl =

-

1,

Xl

= ri;

(abu sprendiniai iracionaluma

tinka),

a) 0;

Visuose pavyzdziuose pirrniausiai b) 0; c) -4v'3; d) 0.

reiketu panaikinti

vardikliuose.

69. Pcrtvarke gauname:
a)

i;

b) 1;

c)./2;

d) 1.

68

11.2. Funkcija f(x)

= ::.rx

11.3. Laipsnine funkcija su racionaliuoju rodikliu
Zinomc, kad laipsniniu, taip pal ir saknies funkciju apibrezimo sritys priklauso nuo laipsnio rodiklio (saknies laipsnio). Pavyzdziui, laipsnines funkcijos su neigiamais sveikaisiais rodikliais neapibreztos Sll x = 0, lyginio Jaipsnio saknies funkcijos - su neigiamornis kintamojo reiksmernis. 0 su kokiomis kintamojo reiksrncmis apibreztos vises laipsnines ir visos saknu funkcijos? Atsakymas vienas - su tcigiamomis nepriklausorno kintamojo rciksmemis, Su teigiamomis kintamojo rciksmernis galima nagrineti ne tik sias (unkcijas, bet ir funkcijas y = x", r = ![!, cia r - bet koks racionalusis skaicius, Taigi ir nagrinekirnc visas funkcijas .Jygiomis teisemis". Priminkimc laipsnio racionaliuoju rodikliu apibrezima: xw- = Po to galima braizyti grafiku seimq. Nubraizykime spindulj y = x 1 (x > 0); nubraizykirne PUSIi paraboles y = X2 (x > 0). 0 kaip atrodys rodiklines funkcijos su rodikliu I < r < 2, pavyzdziui, su r = ~ grafikas? Iterpkimc sios funkcijos grafika tarp tieses ir paraboles puses, Parodykime, kaip atrodo dar keleto funkciju grafikai. Galima pasiulyti [sivaizduoti, kokia plokstumos dal] "llz.dengtll" visu funkciju y = x' (x > 0) grafikai su visais racionaliaisiais rodikliais 1 ~ r < +00 - du kryzminius kampus, kuriuos sudaro tieses y = x ir x = 1. Panasiai galima isnagrincti ir funkciju y = x' (x > 0) su racionaliaisiais rodikliais 0 ,,:;;r < 1 grafiku seirna. Ir vel tokie grafikai "uzdengtll" du kryzrninius kampus. Dabar galima atrasti, kad kiekviena
(r > 0) turi atvirkstine

funkcija y = xr

(unkcija y = x ~. Taigi laipsniniu Iunkciju seimoje galima isskirti funkciju poras, ju grafikai yra sirnetriski ticscs y = x atzvilgiu. Funkcija y = x yra pati san atvirkstine, taigi jos porininke sutampa SLl ja pacia. Vienintele funkcija, kuri savo savybernis skiriasi nuo kitu, yra funkcija su nuliniu rodikliu, t. y. lunkcija y = xO = 1. 1i nera didejanti, neturi atvirkstines. Gal jos is viso ciju seirna nejtraukti?

i nagrinejamu

funk-

Panasiai galima isnagrineti ir Iunkcijas su neigiarnais racionaliaisiais rodikliais. Vel galima nagrineti atvejus

v;m.

-1 < r < 0 if

-00

< r < J. Tik sillo atveju grafikai

"uzdcngs" ne dviern ticsern apribotas sritis, bet sritis, apribotas tiese x = 1 if hiperbolc y = .l .r

Zinome laipsniniu
liais savybes (kudos tarpusavyje

funkciju

su racionaliaisiais rodikfunkcijos didcja, kurios mazeja,

atvirkstiniu funkciju poras).

Mokame: nubraizyti laipsniniu lunkcijq su racionaliaisiais
liais grafikus; paaiskinti, kaip tarpusavyje issidest~ laipsniniu ju su racionaliaisiais rodikliais grafikai,

rodikfunkci-

PRATHvlAI IR U2DAVINIAI
Atlike kelias pirrnuju pratirnu (70-72) uzduotis, moksleiviai pakartos laipsniu su racionaliaisiais rodikliais veiksmu taisyklcs, Po to reiketu pereiti pric laipsniniu funkciju ir jll grafiku, iSspvsti 73, 76- 711uzdavinius, Ki ti uzdaviniai skirti iracionaliosiorns ly gti ms, reiskiniu pertvarkiams pakartoti. Ar juos spresti klaseje, ar uzduoti namuosc, ar praleisti? Darbo eiga padiktuos geriausia

sprendima,
70.
''-.-

a)
C )

V2, V42, 3_JX, v'h"; b) 411 x Vt;+4' :vJ'2' Viii" + lfri· In n,
(2X)2,
I
1

'1~,

",43

:l ~2, ,X,

d)
1

Vx W' ~. 1 I
1

vx-v2

'

Va + b:

71. a)

(3x2)1,

I

b) (ab)-'l, 72. a) 7;

k

(hP,
'I
I

(O,3m)4;
2

b) 6;

"Ill 9; c)

=111-1,

«:«. (a +b)-4.

dl 16.
c)
2

73. Pastaba. Lygindami skaicius rernkites laipsnincs funkcijos monotoniskumu.
a) 6,2~; b) (0,5)-~;
I

(~r3;
_1

d) (1,3)-4;
2

e) 3,SJ-rr;

f) 2,85-".

74. a)a=V1; 75. a) ,
b) c) d)
II

V

b)S=V3;
:a

c)P=6VJ.
6 :a G

tI
_

(lV a-"
a

~3

_1
6

=

a

_1

= 1;
=a4; ~
2
I

44t::T va-l·aI6 a-I)
I I 2

i _
-

!} i Ml =a16 ·a16 =aJ6 1 1 2 ,I 1
2 I

("J-I)j}(,,'l+a3b1+,,~)
I

_
-(I.,

'l-hj.

[

1

a 'i +a J ,,3 +1, j

a3 +a:r b} +b3
I

3_,,1 bJ +b3

2

"J+bl

2

=a3 +bj;

e) (a I.H f) (a

i-2)(a3,5

+ I)(a

~

+ a ~ + 1)(aO,6

-

1)

=

(a 1.8

+ 1)(a l.8

-I)

= a3.6

-

1;

+ 2ul .75 +4)(8

+ a5.25) = (at- - 8), (8 +a5.25) =

(110.5 -

64.

11.3. Laipsnine funkcija su racionaliuoju rodikliu

69

76. a) (-1;1), (1: I); 77. 78. a)g(x)=x~;
6

b) (-I; I), (I; I).
~

h)g(x)=x5;

c) g(x)

=

(x-2)3;

4

d)g(x)=(x-l)-;;:.

3

Nurodymas. Stipresnieji moksleiviai uzdavin] gali spresti sudarydami [(x) = {{(x), 0 silpncsnieji - braizydami funkciju Y = f(x) ir y grafikus, a) Abi lygtics ~IX x 3 puscs pakelkirne kubu: Sprendinys x 0 netinka, ncs su juo funkcija X 1. Tada y = [( I) = 1. Analogiskai sprendfiamas if b) punktas, Atsakymas. a) (I; I); b) (I; I).

=
X2

Iygti g(x) 1. Lieka

=

=

=

?

x

= x2. IS cia XI = 0, y = II (x) ncapibrezta.

=

79.

a) 27; b) 16; c) 512; d) 8; e) 8; f) 9; g) 5; h) 2; i).Jj; j) 2: k) 3; I) 6. Pastaba. Kadangi laipsniai xn su racionaliaisiais rodikliais apibrczti tik tcigiamiems x, visu lygciu sprendiniai yra teigiami skaiciai. Rei ki a isspresu
m(1 m

80.

+ .)3)2 =
(1+..fi)2

= -8/"3-8

=

Iygtj fIl ati v i19i11: -(I + J3)3 - 2(\ +.)3) + 4; -8(..fi+1) (-./3+1)2

=

-H(./3-l) 1-1

= -4(.)3 -

I)

= 4-

4.)3.

81.

a) Sprendziant lygi] patogu pakeisti nezinomaj] = m, Tada: 2 m +1 + m+1 = 2 ' m = 2 .• Taigi VA =?-, .r = 8 . !!L::l 31X m--I
b) Sprendziurne

·VX

lygt]:

~-I

\/xc+1

+~
m

if pertvarke
X2

=

lygt.i gaunarnc

=

xL,]

W

= 7.
~

Pakeitc nezinornaj]

~

=m

4.

Taigi

=

4, x2

=

64, XI = -il.

8.
Pastaba. Pratimu c) ir d) reiski-

82.

niuosc yra laipsniu su ncigiarnais laipsniu rodikliais, Laipsnius su neigiamais rodikliais galima panaikinti, dauginant ir dalijant is tam tikro

to paties reiskinio,

70

11.3. Laipsnine funkcija su racionaliuoju rodikliu

12. RODIKLINE FUNKCIJA
Siarne skyriuje ne tik [vedarna nauja funkcija, t. y. padidinarnas zinomll funkciju "arsenal as", taciau issprcndziama ir kita problema: apibendrinama laipsnio savoka, parodoma, kad galima nagrincti laipsnius ne tik su racionaliaisiais, bet ir iracionaliaisiais rodikliais.

12.1. Rodfklines funkcijos savoka
Galima pradeti nuo laipsnincs funkcijos, pavyzdziui, nuo funkcijos I(x) = x2. Kokius veiksmus turime atlikti, noredarni apskaiciuoti funkcijos reiksme? Tik viena daugybos veiksrna, 0 jeigu pabandytumc laipsnio rodikl] ir pagrinda sukcisti victomis, L. y. nagrineti funkcija g(x) = 2X? Padctis labai pasikcicia. Apskaiciuoti funkcijos reiksmc nebera taip paprasta. Pavyzdziui, su x = 5 jau reikia atlikti penkis daugybos vciksrnus (kas nors galbill pastcbcs, k ad uztenka triju), 0 norint apskaiciuoti funkcijos reiksme su x = reikia ne dauginti, bet traukti sakn]. Kita venus, ar galima funkcijq g(x) = 2X nagrincti ir su iracionaliai siais x, rncs dar nczinornc. Taigi reiskinys, gautas sukeitus laipsnio rodikl] ir pagrinda victomis, sukelia daug problcrnu. Galirna apskaiciuoti tokios funkcijos reiksmes su visomis sveikosiomis x reiksmemis, po to su visornis rcik smcrnis x = (kad apskaiciuotume sias reiksmes turime traukti kvadratines saknis), po to su x !£- ir t. t. Pasifllykime [sivaizduoti, kad taskll vis daugeja.jie vis "tankiau" issideste, taciau jie vistiek yra "atskirli" vicnas nuo kilo ... Pasiiilykimc [sivaizduoti, kaip juos "sujungiame" ir gauname ploksturnos kreive. Yra tik vienas budas sujungti taskus, gautoji kreivc yra lunkcijos g(x) = 2.( grafikas, Kadangi sios Iunkcijos nepriklausomas kintarnasis yra laipsnio rodik lis, ja vadinarne rodiklinc. Taigi nauja funkcija apibrezeme naudndamiesi grafiku, Taciau is tiesu tas grafikas yra tik "vaizdinc priemone". Skyriaus tekstu bandorna sukurti intuityvu suvokima, kad rodikline funkcija apibreziama rerniantis rihomis, nors riba niekur ir nepaminima. Apibrczdami funkcija g(x) = 2x kartu apibreziame visus dvejeto laipsnius, taigi suteikiame prasTTIt< ir torodikliais. Pasirodo, kad veiksmu su laipsniais taisykles ir tuo atveju, kai rodikliai gali bilti bet kokie, yra tos pacios, kaip ir racionaliuju laipsnio rodikliq atveju, Zinoma, tu taisykliu mes neirodinejarnc, taciau galima pabandyii paaiskirni, kodel tos taisykles tos pacios. IS ticsu, norint kuo tiksliau apskaiciuoti, pavyzdziui, 2v'S, galima mesnius ir skaicinoti 2'. Norint apskaiciuoti 2,/'7, galima irnti racionaliuosius skaicius s vis artirnesnius .,fj if skaiciuoti 2". Kadangi r ir .I' yra racionalieji, tai 2' ·2"" = 2'+'1". Imdami skaicius r, s vis artirnesnius 2./5, 2J7 rncs "issaugomc" lygybe ir laipsniarns Sll iracionaliaisiais rodikliais: 2v'S. 2'/7 = 2"'S+v'7. Gal hut kas nors paklaus: dziui, tokio skaiciaus: nics surasti negalime? kokia mums nauda is, pavyz-

-J5

imii racionaliuosius

skaicius

r

vis ani-

t

'!t

=

.j5v'7, juk vis vicna jo reiksmes

Tai tiesa, taciau yra daug skaiciu, kuriu iikslios reiksmcs mcs nezinorne, taciau nuolat juos naudojarnc. Pavyzdziui, skaicius n , arba v'2. Tai ir yra vienas is maternatikos jcgos pozyrniu, kad ji sugeba pateikti teisingus rezultatus apie tam tikrus objcktus, kurie taip ir lieka iki galo nejminti, paslaptingi, kaip skaicius zr , Zillome ir suvokiame: kaip apibreziama rodiklinc funkcija; rodiklincs lunkcijos savybes; laipsnio bet kokiu realiuoju rodikliu "alsiradimo" biida; kaip apytiksliai apskaiciuoti laipsnio su iracionaliuoju rodikliu reiksme. Mokame pasinaudoti laipsniu: savybernis pertvarkant

kicms reiskiniams, kaip pavyzdziui 2./5... Apibrczc funkcijas g(x) = a" su a > 0, mes kartu apibrczcrne ir visu teigiamuju skaiciu laipsnius su visais realiaisiais

reiskinius,

PRATIMAI IR UZDAVLNIAI
Skyrelio uzdaviniu rinkini sudaro tarsi dvi dalys. Pirmosios dalles u7.daviniai (83 -96) yra svarbiausi, jie skirti rodiklines Iunkcijos savokai, savyberns. Reiketu isspresti daugurna sios dalles uzdaviniu. IS kitos dalies uzdavinill galima rinktis pagal poreikius if skon],
83.

a) f(~3) b) f(-2)

= 125, I(-1)

=

*,

f(O) = I, f(2 - a) = 58-4a+lI2:

=
I

65536,

f(-I)

~ 64, f(O)

=

1, f(a

- 2)

=

2 (t)6a-a -H.
pagrindu 2:

84.

a)

Nu rodym as. Skaieius pirmiausiai
",2=22,
M 3"

uzrasykite

kaip laipsnius
_3

J_ I _1 1 ",4=23,----,---;;::=21,-----:>:,:,=2-': V2 2,,2

12.1. Rodiklines

funkcijos

sq voka

71

:..

1__ , .:,

,,~

;'

_L.. _

~ _ _.. ' ..__ ..'''.''M'

_,.•._._. .

!

:

85. Nurodymas. Uzdavinys
3 (1.)-1.5 _-01,5 - _,

analogiskas

uzrasykitc kaip laipsnius pagrindu
.

*: 1f

84-ajam.
=

Spresdarni

punkta a), skaieius
=

(*) ~, 3-J

(~)3, V3 = 3!,

86.

Funkciju f(x) ir g(x) grafikai yra sirnetriski Oy asics arzvilgiu tada ir tik tada, kai fe-x) = g(x). 5i" Iygybc ncsunku patikrinti: a) fe-x) = s-x sIt = g(x);

=

b) fe-x)

=

O,S-X

= = (i)-X

ar

= 2X =

g(xj.

87. Nurodymas. Stiprcsnieji moksleiviai uzdavin] gali spresti sudarydami Iygtj lex) = g(x), 0 silpnesnieji - braizydami funkciju )' = f(x) if Y = g(x)
grafikus. a)2x=8,x=3,y=8;

c) = 9, x = -2, Y = 9; d) = ~, x = 2, y Atsakymas. a) (3; 8); b) (-I; ~): c) (-2; 9); d) (2; ft).

(n~

b)3x=*,x=-1,y=t;

88.
89.

a)

-1;

b) 2;
X

c)

-1:

a) lex) b) c)

= 0,3- = Kadangi ~ > I, tai funkcija lex) yra didejanti; f(x) = (k)-X = sX. Kadangi S > 1, tai funkcija f(x) yra didejanti; f(x) = 2,4-2x = (~/x. Kadangi 2~4 < 1, tai funkcija lex) yra maze-

upr.

d)

-*.

ar

= ir;.

janti; d) f(x) = 0,2-3x didejanti,

=

(*r

3x

= 53x.

Kadangi

5 > 1, tai Iunkcija funkcija. funkcija.

f(x)

yra

90. a) Kadangi
b) kadangi

. 6 t al"1(2 )1.. >"1(2)2,7 '

g) < I, tai y = (~ryra mazcjanti
> I, tai y

Kadangi 2,6 < 2,7, Kadangi 1,2 > J, I,

tai 91. a)

G)1.2 > Gtl.
< 1,

(j)

= (~ryra

didejanti

rv'3; b) 1+,J{) < .J2+

(#

2 kadangi . :;
V~

c ) 1M3 +

> 2 , 1f b

. (')1+.;6 > (2)J2+v'5 : tal 5' 3" 'I ,t.al . (1f)I+fi < (Jr)2 ; < To 6
> 1,

0,

nes

(I + ,J{))2

= 7 + 2,J{) if

(.J2 +

0)2 = 7 + 2JTO:

d) .J2 92. 93.

0 < 0 -.J2 (h)*

ir..j6 > L tai (,J{)J2~J5

< (..j6)v5~J2. < I,

(j)v'2
a) I(x)

< I,

(jrv5

> I, rr-~ < 1, (0; +(0),

(1ftlrJ2

(~)! <

1.

= 22x, Dr = R, Ef =

lex) -

didejarni funkcija;

b) y

= z-x = 21"

D

= R, E =

(0; +(0), y

= 2-x

- mazejanti funkcija;

c) y

= _2x,

D

=

R, E

=

(-00; 0), y

=

-2x - rnazejanti funkcija:

72

12.1. Rodiklines funkcijos sqvoka

d) y 21xl, D R, E x < 0; funkcija lygine.

=

=

=

[I; +(0), y = 21xl dideja, kai x > 0 ir mazeja,

kat

94. Patarimas. Nusibraizykite

duotu funkciju grafikus,

a) Funkcijos f(x) ir g(x) neigija didfiausios reiksrnes; b) funkcija I(x) neigija maziausios reiksrnes, a funkcija g(x) igyja maziausia reiksrne, lygia I.

95. Patarimas. Nusibraizykitc

duotu funkciju grafikus.

a)

y

= 2:<, D = (-00; 0) U (0; +00), E = (0; 1) U (I; +(0);

1

.

b) y c) y

= (~)~,
=~,
5' .

D

=

(-00; -1] U [1; +00), E

=

(0; I];

D
I

=
D

(-00; +(0), E

=

(0; 11;

96.

t~~:!!i~liYlt:'+ ...
i.._.'.'''''i

d) y =

(!)X,

=

(-00; 0) U (0; +(0), E = (0; I) U (I; +(0).

97.

a) (32)2 - (_2)3)2 b) 4-2 - 2-3

- (_52)2
=

+

(_23)-1

c) d)

2·320_5·319 _ (-9)9 15 14 3 +3 . ~ 1 I

(o3~-

e) (4-])4.25. t)

Ch)'· (8-2)5.
1

319.(2.3-5) _ -1' _318 -, 14 3 (3+1) . - 313(3+1) 2

ft -! -! =-ft;

= 81 -

64 - 625 = -608;

(-?t -

-11.·
2' T12.

(642)3

= 2-8.25.

2-30.236

= z-9

= 5:2;

(554).j6 - (9.J18) ,,'2 = 52 - 93 = -704; g) (-2D3. (0,25p. «-5)-3). (0,12)-2 = (_~)3. (i)2.
-53 .

z-3
1

(-5)-3.

.2-4 . (_5)-3 .24.54 +

(1hr4
7.

=

= 54 .2-3
43

= 78,125;
40353607

M h) (3 ).j6 3../7
98.
a) 55 - 54

(.JTI').J3
7

4J3

-

= ~ f7
3../7

+ L9

=

1+

64

= 630526

1>4

(52 - 5 + 1) = 53.21 = 53.3.7 - dalijasi is 7. b) Pertvarkorne sandauga taip, kad atsirastq daugiklis 7530 = 1530.53 4545.1515 = 345 . 1545 . 1515 = 345. 1530.1530 = 345 . 1530.330.530 = 30.375. Sandauga dalijasi is 7530; 75 c) 109 + 108 + 107 107. (102+ 10+ l) 107 ·111 = 27.57 ·111 27.56 ·555 - dalijasi is 555; d) 817 -279 _9]3 = 328 -327 _326 326. (32 -3-1) 326.5 = 324.32.5 24 . 45 - dalijasi is 45. 3

+ 53 = 53.

°.

=

=

=

=

=

=

12.1. Rodiklines funkcijos sqvoka

73

99.

a) 3n+1 - 2,,+2 + 3" - 2" 3" (31 + 1) - 2" (22 + 1) 3" . 10 - 2" . 5 = 3" . 10 - 2,,-1 . 2 . 5 = 10· (3" - 2,,-1) - dalijasi is 10; b) 3"+3 + 2,,+3 + 3,,+1 + 2fl+2 = 3,,+1 (32 + 1) + 2,,+2(2 + 1) = 3" ·3·10 + 2n+1 ·2·3 = 6· (3" ·5 + 2"+1) - dalijasi is 6.
·_"T·'---'I.-----_·-r-- "1

=

=

.. _·__-t-_-__·+·_---{ ..... !

-+---+-'-'-'1

·-·-t---~~·'' i

f········!

'-'-'''!""''''',''-'-''i'-'''''';!'''''

-r-r-:

..'::_ t-._.
I

..,!, .

i

I" -~ .-.-.~-

_._.1.-""4,,, .. .;_._.._L._ ...~. .

...L..1.

1..... ~

+--·~i...9(·.)~,3·.···.i···:X : L__ i_~}2,.,_L ~ __ j_
1 ~ . _... _L .._ ~_._._._L_._. .L.

'

::

:

:

'--

_.L __j,;","_L_,

102.

._--.,_.
...

T.. "h,\; -~r ,Iy"- --+;', ___
:".-.

'Tv'.--1:

---

,._"."
r--

T-- ,........ ,
.... _.

.._ .._.

:"'_ ..
.""

,_._._._.

c) ---_.- S .
..
""

-'--""'-','
f

'ell

rT~,
--_

.... ____ L
...

!

,.... ,,-

11

_-

....

- 1,-,

, ........

.

_-

. _-;-'"

f ..

/k//,'~/, i'i.. !

:--\\

i i

.----,--

, i\ :~
0
j

~-. _-_. , ....... --,-,-.~.. ...

,--- .---

i---

i
".,,-

0

i

A~//

it
X

---- ... _._.", _"

..

V [Y
0

:
,_._""_ ... "'"
1---

--_ ...

/////_

y .1

/

--_._"._._. 1'---' ---_. ,._._,-,-

X

,x
,.

_0
__ .

~

(-ex

v ~)

-_._."""

u;i+oo),

,1;

+o

r

:{- DO;~: h':i

103. a) R b) R

=

(::H~1)2~ 0,020, (~::~~:)20,172,0 ~
+ rtio)5

0

tai sudaro ~ 2,0%; tai sudaro ~ 17,2%.
(rn ')

= (U~:)2 = 0,04,0
4· loS . (I

tai sudaro 4,0%; arba ~ 4, 9.105 (m-').

c) R = 104. As

=

= 4.105 . (1, 04)5 ~ 486661

105. Jei pradine irengimq kaina Ao, 0 p - kainos metinio mazejirno procentas, tai po t rnetu [rengimai kainuos AI = Ao(l Istate reiksmes, gausimc:
AlO = 120000· (1 -~)
10

-may.

~ 71848,43 (Lt).

74

12.1. Rodiklines funkcijos sqvoka

12.2. RodikUnes Iygtys
Svarbiausioji lygtis yra, zinoma, aX = b (a > 0). Rei- Zinome: kia pabrezti, kad ji turi sprendinj tik tada, kai b > 0, kada lygtis a" = b (a > 0) turi sprendinj; ir tik viena, Tas sprendinys ieskornas bandant uzrasyti kaip rasti lygties a' = b (a > 0) sprendinj grafiskai: skaiciu b lai psniu su pagrindu a, t. y. b = a". 1 klaukaip rasti lygties a" = b (a > 0) sprendinj u;t,rasius sima ka daryti, jei tai nepavyksta, atsakymas kol kas skaiciu h laipsniu su pagrindu a. tik toks - siek tiek palukekitel Visa rodikliniu lygCill. sprendimo praktika - pertvarkant reiskinius arba keiciant nezinomaj] suvesti lygtj i Mokame remiantis laipsniu savyhemis bei keiciant nepaprasciausia, t. y. i lygti a" = b (a > 0). zinomqji, suvesti rodikline lygtj i paCi<l paprasciausia. PRATIMAI
Net ir sudetingiausia Iygtj aX = b (viena Galima pajuokauti: dziui, is Iygties 2x 4": + 2x 6. Vieni - nezinos ka daryti, Visas butinas zinias 106-108 pratimus.

IR UZDAVrNIAI

=

=

is pirmo zvilgsnio rodiklinc Iygtis dazniausiai slepla paprastute ar kelias). lengviau paprasta dalyka paslcpti, negu surasti. Isties, pavyz2 paklele kvadratu gausime lygt] 4": 4, 0 abi sudeje - lygtj zinos, kaip sia Iygt] spresti, kiti tiesiog [spes sprendin], 0 treti

=

apie rodikliniu Kitus uzdavinius

iygcil! sprcndima, rnoksleiviai gaiima spresti pasirinktinai,

jgys issprende

106. a) 2; - 2 if 3; 1*; 4; b) 2;1; lygtis sprendiniu ncturi; lygtis sprendiniu neturi; c) 1 ir 3; 1 ir 3; 0 ir 1; lygtis sprendiniu neturi; d) 3; 1; 4: 1.

107. a) 0,5;

b)-I;

c)-3;
12x

d)-J;
3x

e)~;

f)J,6.

108. a) Abi Iygties 64 . puses padalije )X, gauname lygu: 4x 64, x = 3. b) Ahi lygties 1W = 625 . 2x puses padalije is 2":, gaunamc lygti: 5' = 625, x 4. c) Abi Iygties 6·4": - 13·6": + 6·9": = 0 puses padalije is 9-'", gaunarne Iygt] 6· 13· + 6 O. Pafyrneje m, gauname kvadratine lygt]

=

is

=

=

d)

+ 6 = 0, m1 = ~, m] = j. Tada XI = -1 ir Xl = 1. Abi lygties 9 . 9.fi - 13 . 6'/x + 4 . 4 fi = 0 puses padalije is 4.,/4, gauname 2 Iygt] 9· (D .JX - 13(~)fi + 4 = O. Pazymej(( G).JX = m ir issprende
6m2
-

(~y -

(gy

=

(~r=

13m

kvadratinc Iygtj, gaunarne m I = 1, m2 = ~. Tada = 0, x = 0; -2 (netinka). e) Abi lygties 3 . 16x + 2 . RjX = 5 . 36x puses padaJij I; i~ 36X, gauname Iygti 3. + 2· = 5. Pazymirne (~)X = m, Tada 3· m + ~ - 5 = 0,

gauta

Jx =

Jx

(~r
=

Gr
].

= " If XI = , X2 = 2' f) Abi lygtics 3 . 22< + 6x - 2 . 3lx 0 puses padalije is 32x, gauname

m I = 1,rn2

0

I


ml

a)lX +

1. m2 =

(Sr -

2

=

=

O. Pazymime
x = 1.

-1 (netinka);

nr

= rn.

Tada 3m2

lygt]

+m

-2

=

0,

109. Nurodymas. Norint rasti funkcijos f(x) grafiko if Ox asies kirtimosi koordinates, reikia isspresti Iygt] f (x) = O. a) (2; 0); b) (2; 0); c) (4; 0); d) (3; 0); e) (3; 0); t) (2; 0). 110. a) 12x-5 h) x = 2; 111. Nurodymas. a) b) c) d)

tasko

= 14x-5,
c) x

= -../2,

(f~r-5 =
x

1, x - 5 = 0, x = 5; d) x

=../2;

= -.;3, x = .;3.

Reikia rasti lygties f(x)

27x-

= 4..:+2, 7x - x2 = 2x + 4, XI = 4, X2 = I; 3x+2 = 3x+1 + 18, 3X(32 - 3)= 18, 3x = 3, x = 1; 3·4' + 4 = I6x, 4x = -1 (sprendiniu nera), 4X = 4, x = 1; 6 = 7 - ~, 6x = 1, x = 0;
.r 2

=

g(x) sprendinius,

I e ) 2x-1

2 =::!Y' 2x = i' x = - r, I I x f) 5· 4 = 2· 25 - 3· lW, =~, x = 1; I, (1)6x - 128 = (1)3X-3, g) (!)3X _ 128 =
x

L1

ar= 0,

(~r
I

(~y = -1
x

(sprendiniu

nera);

(!)3..: = m,

m2 J

8m - 128
1+)

ml =
2

16, m2 = -8
1

(netinka),
2

=

-I!;

h) 64:< = 2' x = 1,5.

:< - 16, 8:< = 8·8:< - 16, 8:< = m, m

- 8m

+ 16 = 0,

m = 4,

12.2. Rodiklines lygtys

75

5! prrrnaja sistemas 112 . a) { x+y = . )'2 = 3 if xl = 3, X2 = 2.
b) Sprendimas analogiskas a) punktui.

2x

+ 2}' = 12,

T'

••

I' . 5 . ygt; [state x = - y, gauslme Yl

= 2,

c)

2x + 3'" = 8~, Su d eJ~ panarnn .. sistemos I' . . 8 ygtis, gaunarne: 2 . 2x =.,16 { 2x - 3Y = 7r). 2x = 8, x = 3. Tada y -2. X SX - SY = ]00 sY 100, {SX - 5>' = 100 .. d" d) { 5x-1 + 5y-1 :::: 30; ~ + 5;' = 30; 5x + 5Y = 150: Panariui SlI eje
e)

S{i~:~O!i~;r,{u;':~,O;;;L: I;,': : ~2~:d: r;.': :;:2
{3
{
v

{5

=

=

),

J-

49'

I)

2X

-

3X-2'1=7.

~:v = 77, Pazyrneje

3x
7;

=
m

m,

21 = =

k,

gaunarne Iygcill sistema:

m2

In =

_k2
k

= 7;

=

77,

{In . +k-11 -,
m- k

=

= 9, k

2. Tada 3X

=

9, x = 2 ir

22

2, Y

Atsakymas.
f) (2; 2).

= 2. a) (2; 3), (3; 2); b) (2; I); c) (3; -2);

d) (3; 2); e)

(-2;

7L.);

'--

76

12.2. Rodiklines lygtys

12.3. Rodiklines nelygybes
Svarbiausia ismokti teisingai spresti paprasciausias nelygybes aX < h ir aX > b. Sill nelygybiu sprendimas aiskinamas pasitelkiant grafikus. Kad tokiu nelygybiu sprendimo taisykle (kada keiciarne nelygybes zenklq priesingu, kada nckciciame) neblltq [simenama mochaniskai, galbut verta kelias nelygybiu sprendirno uzduotis papildyti reikalavirnu pavaizduoti nclygybes aX < b (ax> b), i kuria suvedama pradine nelygybe, sprendimil. grafiskai. Skyrelis pradedamas pavyzdziu. Galima ji panagrineti is pat pradziu, galima vcliau, aptarus nelygybiu sprendirna, Galima sj pavyzdi paversti mazu tyrinejirno uzdaviniu: kiek toli galetume nubrezti grafika, kad jis PRATlMAIIR UZDAVINIAI biltq virs Ox asies, jeigu linijos storis butl.! lygus atomo skersmeniui (apie to-Scm)? Kitos rodiklines nelygybes sprendziamos suvedant jas i paprasciausias, Kaip ir rodikliniu lygciu atvcju, suvedant remiames laipsniu savybernis ir nezincmojo keitimu.

Zinome:
kaip spresti paprasciausias rodiklines nelygybes; kaip pavaizduoti sprendirna grafiskai,

Mokame:

suvesti rodiklines nelygybes i paprasciausias, rerniantis Iaipsniq savybernis ir keiciant nezinomuosius; teisingai uzrasyti rodiklines nelygybes sprendinius.

Visus rodikliniu nelygybiu sprendimo jgudzius galima [gyri aiskinantis, kaip sprendzi amos 115 uzdavi nio nelygybes, Jams ir reiketu ski rti pagrindi n] demesi, galbut, g pradziu aptarus "paruosiamuosius" 113 if 114 pratimus.

~

Kiti uzdaviniai tinka narnu uzduotims sprendziamos rodiklines nelygybes. 113. a) Taip; 114. a) a < 0,
e)a>l;

bei savarankiskam

darbui jau suvokus, kaip

°

b) taip:

e) ne. b) a < 0, a > 1; c) a > 1; d) ::;;; -2; ~ 5. 'I' < 3 ir 4, x

< a < 1; OO<a<1.

°

< a < "I;

115.

a) x > - 1; x > -1; x > - 2; x b) x > - 4. X > 1· x > 1· x > 3"' 2' , e) x ::;;;1 ir x ) 0; x ) ~2; x d) x < ~ ir x > ~; x > x<

!;

X

> 4; x ::;;; ir x ) 5; 3

116. a) 81x - 4 . 9x

+3

d) 10· (J3y+1 - 9 - 3x+1 ) 0, (fiy+1 = a, a2 - lOa + 9::;;; 0, 1 ::;;;a ::;;; 9; J ::;;; (V3y+1 ::;;; 0::;;; x + I ::;;; -1::;;; x::;;; 3. Vidurio taskas 1. 9, 4, 117. a) 21x+21 ) 8, tai Ix +21 ) 3; x + 2) if x::;;; -5; J b) 91x- II > 3 ,tm . Ix - 11 > 2' • x x>

b) 25x - 6 . 5x + 5 < 0, SX = a, a2 - 6(1 + 5 < 0, 1 < a < 5; < x < 1. Vidurio taskas ~. c) 2x-3 - 3· ("J2y-3 + 2 < 0, ("J2y-3 m, m2 ~ 3m + 2 < 0, 1 < m < 2, 1 < ("J2)x-3 < 2; < x - 3 < 2, 3 < x < 5. Vidurio taskas 4.

Vidurio taskas

i.

::;;;0, 9x

= m,

oF 2 ir x > 5; 2 < x < 5 if 5 < x 1 m - 4m + 3 ::;;;0, 1 ::;;;m ::;;; ; 3

°::;;; °

< 6.

x ::;;; . ~

°

=

3 arba x

+

2::;;; -3.

Sprendiniai:

x) 1

e) 41x-11

I! ir x < !;

1 > 2 ar b a x I

1 < -2.I

S pren diniai: inrai:
< 1,5,

-a,s

< 8, tai 21x < x < 2.5;

11 < 3;
< 3;

Ix - 11

< 1,5; -1,5

< x-I

d) 31xl+2 < 27, tai [x]

118.

i~)r.:·l·:Y.·i
1 :::::::·I,,::·:·:·1',::::7:·:· .
i

+2

Ixl

< 1, -1 < x < 1.

,-,_.-,1-'·',... ,.,.,., .,.,.,., t" '.
:1 1

j

j .." ,b} - . Y . ;L

I·. ..
....

j.. -..
,'.

: ,..
i

i····i·d
i..:.:.:.~: ..:.: ~

···L···i:·Y9·:···::::·r·:I::~[:iY·····;··.i, ·
i

l· -- ._.__-.~ - - -; ._.__.._.._.-"I . _. .

.

r

:

,::j
.

.

···+ ..•...

LJ

1,···+.: _··j,····s······!

!.

6

... ,
; e

5

·······T··i:::, :.:l (.:.::.:.:."1:.-.t
'·'-'·i-'-'·'-·!"·'''·'~
: ••••••

··:········;········;·······r·.·.·.·.,!:·.· .:;.·...

.I

~I

-+[t..
I '

..: .:.:.:j·.:.:.T.::t:.:. :...:..: ..
1 1
I

1'

OjI·· ... ]:·]:::rJ..
';
i

·_·_·-t"

1 T.~:.:···1 .. +
3.
2
~ ~ .... of _... -!

.r... ... ::
·.·.;1
;
··_+-·····1

i!

1

!

I

' .. j ..

12.3. Rodiklines nelygybes

77

119. a) 6k
b)

::;;;4k, 4 ::;;;4k, k ~ 1, tai k= 1,2,3, c) 343::;;; 7k+2. A§, 73::;;; 7k+3, k ~ 0, tai k d)

V1024

>

V36,6k

>

63, k

2

>

j, tai k =

1,2,3,

;

= 0,1,2,

;

;

.,fiJ2 > 23k . .J5i2,

2* > 23k+~, k < -~, tai k =

, -4, -3, -2.

120. Nurodymas. Kintamojo reiksrniu ieskome spresdami nelygybe lex) ~ o. a) 2X • 5X - 0,1 . 103x ~ 0, H)X :;;::: 03x-1, x ::;;; ; 1 ~ b) (0, 25)X-3 - 2x32 >- 0, r2.r+6 >- 23-x x ~ j. +2 ~ /', "" c) 49x-2 - 8 . 7x-2 + 7 :;;::: 7x-2 = a, a2 - 8a + 7 ~ 0, a ::;;; arba a :;;::: 0, I 7; 7x-2 ::;;; , x ::;;; arba 1',-2 :;;::: x :;;::: 1 2 7, 3;
1

d) 3 xL4x+J

x-2

-

1 :;;::: 0,

2 x~2 3 :;;:::0, 1 < x ::;;; 2 x - x+.

if

X>

3.

121. Nurodymas. Kintamojo reiksmiu ieskorne spresdami nelygybe I(x) < O. a) 2]x+l - 23x + 23x+1 - 12 < 0, 23x(2 - 1 + 2) < 12, 231' < 4, x < ~;
b) 8JX - 4·91' 0< x <

c)
d)

(1) 1'-3 + 27

2
I

!;

+

3 < 0, 91'
2
.<-3

=

a,

02 -

4a

+

3 < 0, 1 < a < 3; 1 <

c)x

< 3,

< 0, (~)

< -27, sprendiniu

ncra:

(+F::<

-49

< 0, l~x > -2, x < 1 if x > 1,5.

122. I) f(O) = 1, 1(1) = 2) f(x)

= 1(1), tai 2

x2 3x -

±, f(3

- x) = 2 -3x;

x2

= ~, x2

3) f(x) + 2f(3 - x) ::;;; ,75, 2x2-31' 0 x2 - 3x ::;;; 2, 1 ::;;; ::;;; ; x 2 4) 123.1)

- 3x = -2, x 2· 2x2-3x

=

1 ir x

= 2;
::;;; 0,25,

+

x2 ::;;;0,75, 2 -31'

'r

= 1,5.

f(-I)

=~, f(O) = 1, f(1-x)
tal.

= 3x-x2; , - 2 -' x - x 2 ,x - - l : If

2) f( - '1) - J'()x, 3) 21(x) 4) 0,5.

I9" -

3x-x2

-1::;;; x:S; 2;

+ 1(1 -

x) ~ ~,

x2 2· 3x-

+

x2 3x-

)

*,

X-

1'2 3x-

)

b, x -

2',

x2

:;;::: -2,

'-..._.

78

12.3. Rodiklines nelygybes

13. LOGARITMINE FUNKCIJA 13.1. Logaritmo savoka
Vadovelyje logaritmo savoka motyvuojama biitinybe tureti patogu zymeni lygties a" h sprendiniui zymeti. Kodel sprendiniui pavadinti pasirinktas toks keistas zodis - logaritmas? :lodis logaritmas sudarytas suliejus du graikiskus LOdzius: logos (graikiskai reiskia zed], 0 taip pat ir santyki) bei aritmos (graikiskai - skaicius), Kad is skaiciaus 2 gautume skaiciu 8, pirmajj skaiciu reikia pakelti kubu, 1. y. trcciuoju laipsniu. Senoves matematikai galvojo, kad skaicius 3 isreiSkia skaiciaus 8 santykj su skaiciurni 2. Todd 3 ir vadinamas logaritmu, !. y. skaicill santykiu. :linoma, reikia pamineti ir kam Iygus pagrindas. Istoriskai logaritmai buvo [vesti sickiant palengvinti astronomu skaiciavimus, Taciau dabar logaritmu naudojimas skaiciavimams nebera itin aktualus. Siekiant, kad mokslciviai priprastu prie naujos savokos, vcrta uzrasyti viena ar keleta lygybiu, pavyzdziui:

=

Tada ir pagrindine logaritmu tapatybe neatrodys tokia mislinga. Kam jos reikia? Rerniantis sia tapatybc visada galima teigiama skaiciu uzrasyti kaip bet kurio kito skaiciaus laipsni, pavyzdziui, 5 31og3 5 ir t. 1. Daznai tai pravercia sprenziant [vairius uzdavinius.

=

Vcrta pamineti, kad skaiciu logaritmus liai surasti naudojantis skaiciuokliu.

gaIima apytiks-

Zinome:
logaritmo apibrezima; pagrindine Mokame: patikrinti, ar vienas duotasis skaicius yra kito duotojo skaiciaus logaritmas nurodytu pagrindu; pertvarkant reiskinius su logaritmais, logaritmu tapatybe. remtis pagrindine logaritrnu tapatybe.

25

=

32,

log) 32

=

5,

21og232

=

32.

PRATIMAI IR UZDAVINIAI Skyrclyje nedaug pratimu, Visi jie skirti logaritmo savokai isisamoninti, taip pat [prasri prie Iogaritrno zymens. Tai nera lengva. IS tiesu, pavyzdziui, lygybe 2'og2 8 = 8 gaJi atrodyti kaip kazkokio [rnantraus prastinimo pavyzdys. IS tikrqju iii lygyhe bus teisingai suvokta tik tada, kai samoneje svystels "prisiminimai" net apic du dalykus: logaritmo apibrezima if susltarirna de! jo zymens. Galbiit pagrindine logaritrnu tapatybe bus geriau suvokta, jeigu ja aiskinsirne, pavyzdziui, taip: 8 = i'; vadinasi, 3 yra skaiciaus 8 logaritrnas pagrindu 2; taigi 3 = log2 8, todel 8 21og2 8.

=

124. Teisingos
3}
I

lygybes yra: a), b), e) if t). Lygybe log3 ~
Iygybe log7 1

=

i=- ~;

=7

*

neteisinga,

ncs

neteisi nga, nes 77
c) 19 1000

i=-

1. d) log3 ~

125.

a) logs 25 = 2; e) log2 0,125

b) log7 49 = 2; t) 190,01

= -3;

=

= 3;
=
g) 4:

-2;

g) logs 2

i)
...... --._.

.JO,2.5

= 0,5, a =

0,25; logO.25 0,5
d) 3,14; c) 0,5;

=

i.

*;

=

-2;

h) logl2! II

=

i;

126. a) 3;
k) 4;

b) 4; c) 3; I) 10.

f) 10;

h) 25;

i)

ift;

j) 900;

127. logs 0,04

=

logs ~

logs 0,2 = logs = logs 5-1; logs 1 = 0, logs 5 = 1, logs 25 2, logs 125 = 3.
1

*

=

logs 5-2

=

= -2; = 2.

=

128. IgO,OO1 = -3, IgO,OI = -2, IgO.l = -1, Ig 1= 0, Ig 10 = 1, IglOO 129. a) 3;
b)!; c) 216;
<
I

d) 106; b) -1

e) 6;

1) -3~;

g) -3;
;;:
I~

h) 4; < 5;

i) L

130. a) 2 < log3 15
d) -3 < logo.

3;
<

< log4

!< 0;

c) 3 < log

100

-1.

13.1. Logaritmo sqyoka

79

13.2. Logaritmq savybes
Logaritmu savybcs [rodornos remiantis pagrindine 10garitmu tapatybe bei laipsniu savybernis. Norint tai pabrezti, pirmuju dvieju savybiu [rodymai patcikiami kartu, Bent vienos savybes irodyma vertetu surasyti eilute po eilutcs lentoje. Galima paprasyti pagristi kiekviena eilute: kuo rcmdamiesi mes tai parascmc? Savybiu nauda skaiciuojant demonstruoja 1 pavyzdys, Galima panagrincti iii pavyzdj, pasiulyti atlikti po jo parciktq uzduoti arba kurj nors prati rna is 144 u zduo~ ties. Skyrclyje jrodomos dvi logaritmo pagrindo keitimo formules. Pirmoji [rodorna labai paprastai: Desineje lygybes puseje pakelc logaritmo
-I _1_" og3 -

pagrinda ir

skaiciu x iaipsniu

gauname lygybe:

Galima pasiiilyti [rodyti pirrnaja formule remiantis ant-

raja,

Taigi forrnules isplaukia

viena is kitos, kitaip
vienos

tariant yra ekvivalencios. kanka visierns atvejams.

Skaiciuojant

is jLl

pa-

x = alog(l

x,

Xk

= aklog"

.r

= (ak)IOgaX,

iinome:
logaritmq savybes; Iogaritmu savybiu irodymo metoda,

log" x = IOgllk xk. Antroji formule [rodorna rerniantis pirmaja, Uzuot nagrinejus pateikta [rodyma, galima iliustruoti ji skaitiniu pavyzdziu. Pavyzdziui, remdamiesi pirmaja formule, isreikskimc logaritrna pagrindu 2 logaritmu pagrindu 3: log2 x = log3log32 x. PRATIMAI IR VZDAVINIAI

Mokame taikyti logaritrnu savybes, taip pat pagrindo keitimo formules pertvarkant reiskinius bei skaiciuojant
jll reiksmes.

Svarbiausias sio skyrelio pratirnu tikslas - ismokti rcmtis logaritrnu savybernis. Tam
skirti 131-140 uZdaviniai. Zinoma, ne visas ju daJis biitina isspresti, Verta issprcsti ir viena ar kita 144 pratimo dal], t. y. ne tik suprastinti Iogaritmin] reiskini, taciau skaiciuokliu rasti ir jo apytiksle reiksrne,

13I. a) log75+log7a;
e)I-lgn:

b) log" 4 + 1; c) logs 24 I; d)lg5+lg3+1; f)logs4-1; g)2-log67; h)log30,17-2; i)2-log17;
2

+

j) i-log]
132. a) 1; b) 2;

5. c) 3; d) - 1; e) I; e) f) 1. f)

]33. a) 3; b) 5; c)
134.

a)

1; d) t: 1 + 3 logs a + ilogs m;
+ 4 logs lal +

t;


Ix I logs y - 2;

c) -I

*

b) 210gs

logs b - 210g5 c;

d) 3 + logs 3 -

135. a) 1 + 21g Ixl- 51g y; c) ~ + ~Ig a + Ig b;

i

b) Ig3 + 10Ig lal- 2; d) 5 Ig m + Ig k -

t

logs a -

t logs b.

t


d) x

136. a) x
137.

=

1>.J<i+T,.
(a-h)"

'

b) x

=

a2

lf,n'

1>2

.

c) x = ,,71; ) logl4
5

=

3~.

;.,,;mc·........-n

rz :

a=
Naujasis

logs 3

[og47 10

log32O 2
Ijg2 '0 g23

logO. 1 8 10

193

pagrindas a=

5
logs 8
log, 3

3
I083_i

8
jlOgS1
ga

!£2 Ig4
1;

log] ~

~

138. a) log3 (log2 8) 139. a) .)log4256

c) log~ 9
e) log , 9

=

= log , 3 = = J4 = 2;
9

b) IOg2(log, 81)

(log., 9)2

2

= 21og3

= 22 = 4;
2·2

b) 10g].J8l

= log3
-2;

= log24 9 = 2;

= 2.

=

=

140. a) 3; 2; -4; 1,5;

b) -6; 4;

-!;

d) log~ 16 = (log2 16)3 4; I) log2 163 = 3 log216
c)~;

= 43
=

= 64;

-i;

d) 0;

-i; -Ii.

3·4

= 12.

141. a) Pirmiausiai i~ lygybes x 10· 2Y isreiskime 2Y. Gausime 2)' = imdami abieju pusiu logaritmus pagrindu 2 gauname: log22Y = log2

=

y = log2 b)y=logsx-l; d) y 80
=

m ir m'

c)y=I-log6x;

logs ~

+ 2 = logs ..,ITO -

logs x

+ 2.
13.2. Logaritmu. savybes

142.1 biidas. Suma log" f+log"
log"

II budas. log" 143. a) Ig245

+ log, ~ + ... + log" nt' = log" 2 -log" I + log" 3 -log" ." + loga(n + I) -log" n = log,,(n + I), > 0, nes 245 > I; Ig2,45 > 0, nes 2,45

n '~, 1' ... '
f

tI~

1) =

~+,+Iog"
log" (n + I).

n~1

pakeiciarne sandaugos logaritmu: 2+

ljI <
Panasiai

1; Ig(0,6)-6 = -6Ig0,6 > 0, nes IgO,6 < sprcndziarne if likusius pratimus: < 0''7Ig ~ < 0; 19 ~

°

> 1; Ig

v'f

< 0, nes

ir -6 < 0,

b) lz 1' 52 > O· IgO 96 < 0'" Ig2 5-0.25 o "

> 0'

c) Ig
Ig b) Ig c) Ig d) Ig

2f

J

> 0; Ig(.J75 - 8) < 0, ncs../75 - 8 <

..j8T -

8

=

1;

(:d
I~

t - til

2 = -"2 lg 2 > 0, ~ 0,7 + 0,5 = 1,2; 1000 ~ 0,7 - 3 = -2.3;
t

144. a) Ig(5 '

.JW) = Ig5 + Ig,JiO
= Ig5 -Ig

-Mo .If,I

=

Ig62:_ ~

Ig44 ~ 2,0,8 ~ 0,6

- *,0,6

(W, 64) = ~Ig 6 +

e ) log ./TO 4

=
~_

Ig./TO

~

T=

31g 4;:::: 12'
,,

*

=

1,45; 2is-;

·0,8

+ 3,0,6 =

f) log 1000 y 5 - Ig 1000 "" 3 - bU' Ig24 14. )1 oglOO./lO 24 - Ig(lOOv'TO) _ Ig4+lg6 ~ 0,6+0.8 _ 25' g - ----ys "" --u- h) log

lg ..;s

.:

1,0.7 _

7,

ViO

3

20 = ~
Ig

lfJO

=

Ig4+1g5

~

~

0,6+0,7

~

= 39'

,,
Ig4i -lg6 195 _ -

.

I

')

log,
~l

2,/232

=

~

IrJ ~ 3') g
I

=

Ig

(lg265~)

=

Ig 2~ -Ig 6 _ 19 5 -

iIg4-1g
Ig 5

6

~

~ -O,ri-O,~

0,7

-14'

13.2. Logaritmu. savybes

81

13.3. Logaritmine funkcija ir jos savybes
Gauti logaritmine funkcija galima labai paprastai. Imkime rodiklinc funkcija, uzrasyt£t formule y = a", Ar galima isreiksti dydj x dydziu y? Dabar jau mokame tai daryti: x = log, y. Ka gi gauname, isreisk~ funkcijos nepriklausornaji kintamaji priklausomuoju? Atvirkstine funkcija, Taigi gavome [unkcija, atvirkstine rodiklinei funkcijai y = a", Ji vadinama logaritminc. Pries sukeiciant nepriklausomojo ir priklausomojo kintamqju zymenis, galima aptarti, kokios yra logaritmines funkcijos apibrezimo ir reiksmiu sritys. Rodiklines funkcijos reiksmiu sritis yra teigiamieji realicji skaiciai, vadinasi, logaritmine funkcija apibrezta tik su teigiamomis kintamojo reiksmernis. Kai a > 1, rodikline funkcija yra didejanti, taigi ir jos atvirkstine - logaritmine funkcija su pagrindu a > 1 - yra didejanti. Kai 0 < a < 1, rodikline funkcija yra mazejanti, taigi ir logaritmine funkcija su pagrindu 0 < a < 1 yra mazejanti. Dabar jau logaritrnines funkcijos formuleje X = log" y galima sukeisti zymenis: nepriklausornqjj kintamaji meti x, 0 priklausornaji - y. Belieka nubrezti logaritmines funkcijos y = log , x grafika, atidejus kelis grafiPRATIMAI IR UZDAVINIAI
Svarbiausias sio skyrelio klausimas - logaritrnines funkcijos savybes, grafikai, naudojimasis jais Iyginant skaicius ar apytiksliai sprendfiarn Iygtis. Svarbiausi yra 147, 148, 152-156 uzdaviniai. KeIiI.! Iogaritrniniu funkciju grafiku tarpusavio padetis rnoksleiviai geriau isisamonins atlike 158 pratimo uzduoris.

ko taskus ir juos sujungus; arba nubrezti remiantis tuo, kad logaritrnines funkcijos grafikas gaunamas is rodiklines funkcijos grafiko atvaizdavus pastarqjj sirnetriskai tieses y x atzvilgiu.

=

Skyrelyje dar aiskinarna, kaip bet kurios logaritmines funkcijos grafikas gali buti gaunamas is vienos funkcijos grafiko ji atitinkamai transformavus (isternpiant ar suspaudfiant). Ta aiskinti nebiitina, taciau kai kam gali buti idomu, Galima pasiulyti panagrineti tuos sarnprotavimus patierns.

Zinome ir suvokiame:
logaritmine funkcija yra atvirkstine rodiklinei; logaritmine funkcija yra didejanti, kai pagrindas didesnis uz vieneta, ir mazejanti, kai pagrindas teigiamas, bet mazesnis liZ vieneta,

zy-

Mokame:
braizyti logaritminiu funkciju grafikus; remiantis logaritrniniu funkciju savybemis palyginti 10garitmus tuo paciu pagrindu.

145. a) x > -10;
g) x 146. a) A;

= R;

b) x > 10; c) x < 3; d) x <~; e) x = R; f) -2 < x < 2; h) -2 < x < 3; i) -2 < x < 4; j) -4 < x < 2.

b) E.

148., ~i-:Y
:! ! :

147. Grafikai yra sirnetriski tieses y viena kitai atvirkstines,
"1 ._... :-_ .. _

=

x atzvilgiu,

nes funkcijos

I(x)

ir g(x)

yra

1----~-·-l~l

Funkcijos f(x) savybes: a) Df = (0; +00), E f = R; didejanti: b) D/ = (0; +00), Ef = R; mazejanti; c) Df = (0; +00), Ef = R; didejanti; d) Dr = (-3; +00), Ef = R; didejanti; e) Df = (2; +00), E] = R; didejanti; f) Df = (-00; 0), Ef = R; rnazejanti.

149.

a)

Sprendiniu ncra;

b) vienas sprendinys:

c) vienas sprendinys;

d) du sprendiniai.

82

13.3. Logaritmine funkcija irjos savybes

150.

<1"\

V' t.

'. .... ....

ib'

)1

~

_.

___ /.. . Ii :- .j.! '." " ..

,r

__ ._0

+/ /
-..

(2

X

._'1if_JhL .__
..·_·..--+-+

[H±_i]~i~,
.. !
I

,.,._.,......,... ·.. i·___ · ..... : .v ,-

X\ ",,0. ,Xzo·5,3.. , i

..,..····;··-if--'--1
iX_

-:-.+ .. i·" ·i--·-' =;2lr~ t=4 : i

.

X2.

X

i

/

1/:

. __r3

... :..

..,.-11

L?

--:--T
151. a) 152. '--'
X {

,_:
-

°

~

:"-,:

I" .....
b)

,L

V~i""
01....
/

/

V It 17
_

X

_:~,L
(16; 2), (~;

:.:-. ..:.CptcrWilli'l
-3).

..

nera
x > 3.

'r

x+

2 > 0, 2. 0 x > 2; >;

{ x - 3 > 0, x+ 10 >; 0

(t; -1),

153. a) Kadangi 5 < 10, tai nelygybe log, 5 < log, 10 yra teisinga, kai x > 1; b) kadangi 10> 5, tai nelygybe log, 10 < log; 5 yra teisinga, kai < X < 1; c) kadangi > ~, tai nelygybe log, ~ > log, ~ yra tcisinga, kai x > 1;

i

a

d) kadangi 154. log27

1 = log! ~, tai nelygybe
3•

log

j

I

x > 1 yra teisinga, kai

> 0, Iog, 8 > O. log! 5 < 0, log!

*

a

<x <

t .'

> 0, JogO.30,4 > 0, Ig 0, I < 0.

IglOO>

O.

ISS. a) log36 > log32; b) logo.26 < logO.22; c) log34 + \og3 7 > log3(4 d) IOgO.2 2,5 logO.2 4 = \OgO.2 10; e) Ig 24 - Ig6 = 194; f) log I 28 log I 84 - log I 3. :; :; 3'

=

+

+ 7);

156. a)

19 Si

lg

9

Ig6i,g7

= =

19

v'45

< Jg.J49
< 19 7t6,

= Ig7

= Ig

51

9;

Igy'42

Ig 15 -lg3 Ig2

= Jg

b) 21g5 < 51g2;

+ Ig 7 =
=

¥ = Ig5 = Ig-J2s iIg90 > 21g3;
= Ig..ji96
tJg18 < \g5,5;

ncs 42 <

(¥)2,

taigi

v'42

< 716;

< Ig.J26

= ~ Ig26;

Ig 14

< Ig..,!200

= ~ Ig 200;
5.

c) 31g3 > !lg30;

! Ig615

= 19 -J6T5 < Ig J62s
kai x
Xl

157. a) f(x) b) f(x) f(x) c) f(x)

-I,

= 2.35;
==

= -1, kai

h'
=

f(x) 0, kai x x2 = f(x)

= Ig25 =

= 21g

h;
=

= 2,5;

f(x) = 2, kai x = 19; = 0, kai Xl = x2 =

-J5,

J5;

= -1,

= 2, kai

kai x

d)

lex) = -1,
f(x) f() x

-2.J'2, x2 = 2.J2; = ~; f(x) #- 0, su visais .r ; f(x) = 2, kai kai log; x;' = -1, x;l = 5 ir x = !; ,
XI 5

x = -2~;

= 0, kai log j
5

x;l

0,

x;l

1, lygtis sprendiniu x =11
24'

neturi;

x+1 x+l I = 2, kal. Iogl ----;:= 2,----;: = E'

158. Nurodymas.

Pratirnus a)-d)

geriausia

spresti nusibraizius

grafikus.

A tsakyma $, a) 0 < x < 1; b) 0 < x < 1; c) x > 1; d) 0 < x < 1; e) 5 < 7, tai < 2x < 1 if 0 < X <~; f):rr > 3, tai 0 < < 1 if

°

±

X

> I.

13.3. Logaritmine funkcija ir jos savybes

83

13.4. Logaritmines lygtys
Pagrindine ideja, kuria rerniames spresdarni logaritmines lygtis itin paprasta: jeigu skaiciu logaritmai tuo paciu pagrindu yra lygus, tai ir patys skaiciai yra lygus. Tuo remiames sprcsdarni Iygtis: gave lygyhe, kurios abiejose pusese yra logaritmai tuo paciu pagrindu, logaritmus nubraukiame ir sprcndziarne sitaip .,suprastinta" lygti, Taciaul Galima paklausti, ar teisingas ir atvirkscias teiginys: jeigu skaiciai lyglis, ar ju logaritmai tuo paciu pagrindu irgi Iygus? Kas nors galbut atsakys, kad taip. Visus tureu; [tikinti, kad taip nera, tokie argumentai: -1 = -1, taciau ar sill skaiciu Iogaritrnai yra lygus? Jie negali buti lygfis, nes paprasciausiai neapibrezti. Kad galetume palyginti du skaicius, visu pinna tie skaiciai turi egzistuoti. Stai kodel issprende logaritmine lygti, dar turimc patikrinti, ar gautieji skaiciai tikrai tenkina lygti, Galbut jie tinka lygciai be logaritmu (pavyzdziui, lygties x2 - 2 2x - 3 sprendinys yra x = I), taciau nera lygties su 10garitmais sprendinys (lygtis lOg3(X2-2) = log3C2x-3) sprendiniu neturi). Pavyzdziais rodoma, kaip remiantis logaritmu savybemis, logaritmines Iygtis galima suvesti i paprasciausias logaritmines lygtis. Galima prisiminti, kad kickviena teigiama skaiciu galima uzrasyti kaip laipsnj nurcdytu pagrindu, pavyzdziui, 3 = SlogS 3. Kiekviena rcalujj skaieiu galima uzrasyti kaip logaritma nurodytu pagrindu:

3 = logs 53,

0 = 10g55°,

-3 = logs 5-:'1.

Tuo tenka daznai pasinaudoti. Sick tiek kitoks yra 3 pavyzdys. Sio pavyzdzio Iygli sprendziame remdamiesi teiginiu: jeigu teigiarni skaicia! yra lygus, tai ir ju logaritmai lygus, Tokia yra lygties .Jogaritmavimo" pasirinktuoju pagrindu esrne.

Zinome, kad gavus skaicius, kurie prctcnduoja
garitmincs lygties sprendiniais, lygciai tinka. reikia patikrinti,

=

hilti 10ar jie

Mokame remdarniesi logaritmu savybernis pertvarkyti
logaritmines Iygtis

i papraseiausias

ir jas issprysti.

PRATIMAI IR UZDAVINIAI
Visi svarbiausi veiksmai, kuriu tenka griebtis sprendziant logaritmines Iygtis, bus isbandyti sprcndziant 159-163 uzdavinius. .Butinasis rninirnurnas" gali buti, pavyzdzi ui, toks: 159a,c,e, 160a,d,e,g, 161 a,c, J 62a,e, 163a, b. Zinoma, jgOd7.iarns [tvirtinti to ncpakaks, Teks pasirinkti if isspresti daugiau. Yra is ko! 159. a) -4~; b) 1002; c) 2; d) 15; e) 8; f) iog~ (log2 (Jog6 x») x = 36. 160. a) Issprende sistema

=

0, log2 (log6 x)

= )'to,

log2 (Iog6 x) = 1, log,

x=

2,

{x

x E (- 1; +00). Tai nera hiitina, taciau nenustacius aplbrezimo sri ties, teks patikrinti, ar surastos nczinomojo reiksrnes yra iygties swendiniai. IOg4(x+3) -log4(x+ 1) = 2-log4 8, log4 = log, -j, = 2, x 1. Kadangi 1 E (-I; +00), tai x 1 yra duotosios lygties sprendinys: b) 4; c) Ig(1~~6) = 19x Ig(5x - 6), x = .j5x - 6, x2 = Sx - 6, XI = 2,

x+l>

+3

> 0°' randame

duotosios

lygties apibrezimo

sriti:

=

~t~

~t~

=

!,
.

=

!

3 (arba: Ig(~~~6) = 21g x Ig(5x - 6), x2 5x - 6, XI X2 3). Patikrinamc, ar surastos x reiksrnes yra lygties sprendiniai:
X2

=

=

!,

=

=

=

2,

kai

at

X-

-2

,tal

lg 9 = 2 ir x = 3 yra diiotosios lygties sprendiniai. X2 = 6; ]ogzx-log23 _] 10£21_ 121 x _I x x2 _ .r -0 ) ]ogzx log22 - 2' log22: - 2' e og23" - og2 l' T - l' XI Taigi x d) XI = I,

kaJ. X

= 3' Jg{::n=o; = ,tat

Ig2 Ig(5.2-6) ____!g]_

-.!g1 - 194 ~

=

21g2 - 2' _!g]_ I '1"I"g1 = 2'

J£2.. _

1.

Sprendinys x 0 nepriklauso telis sprendinys x 4,5; f) x = 2;

=

,X2

-

_

4,5.

=

lygties apibrezimo

sriciai, Taigi Iieka vienin-

g) Ig(3x2 x2
-

lOx

+ 7) - 1 = Ig(3x - 2). lg 3x~t7 = Ig(3x + 9 = 0, Xl = 9, X2 = I; abi x reiksrnes
b) ~ ir 16;
c) 25; c) 25 ir 125; d) 16; e) 16; d) 10-4 ir 10.

- 2), ~

=

3x - 2,

yra Iygties sprendiniai;

h) 3; -1,4. 161. a) 3 ir 9;
162. a) 27; f) logSl
X

b) 16;

5 + 10g27 X - log3 x + (; = 0, /og381 + og3 (~+ ~- 1) . Jog3 x = log3 x = 2, x = 9.

-t,

log,x log327 -

log ,

x

5 +6

=

0,

84

13.4. Logaritmines lygtys

163. a) ~ ir 5; b) xlg.jX
Igx

= =

lOO, Igx1g,,'X

=

IglOO, IgJx·lgx

2, x

=

102

=

100 if 19x

c) xlog7 x = 49, log- xlog7 x

=

=

= 2.
=

! r -Ig x = 2, Ii" x = 4, lg
0,01;

-2, x

= 10-2 =

Iog-, x =

-.J2, x = 7-.Ji;

10g7 49, log~ x

2, log7 x

=

.j2, x

=

7.Ji ir

d) 10,,;2 if 10--.12. 164. Pastaba. pagrindas Sprendziant sias lygtis, reikia atkreipti demos] i tai, kad logaritmo turi bCiti teigiamas ir nelygus vienetui skaicius, 0 pologaritminis reis-

kinys - teigiarnas. a) logx+1 9 + 10gx+1 4

= 2;

X {

x

+ 1> + 1 =1=

0,

1;

{xx =1= 0; > -1,
X

(x + 1)2 = 36, Xl = 5, Xl -7 (netinka). Atsakymas. a) 5; b) -1 c) 3; d) 3; e) 3; J) 3; g) 4; h) 5.

i;

=

log2 x + log2 y 5, .. . 165. a) { 1 1 3 Sudeje lygtis, gauname: 2 log2 x = 8, log2 og2 X - og2 Y = . x = 16. Tada log-, y = 5 - log2 x = 5 - 4 = 1 if Y = 2. Atsakymas. (16; 2). b) (106: 10); c) (10; 100); d) {~lx_~,I:;!O~ -2,

=

= 4,

g antrosios Iygties iSreisky Y
Igx 31gx

=

x3 ir [state i pirmaja,

gausime: Igx - Igx3 = -2, x 10; Y = 1000. Atsakymas. (10; 1O{)0).

=

=

-2,

-21gx

=

-2.

19x

=

1,

166. Nurodymas. Norint surasti, kada funkcijos reiksrncs lygios nuliui, reikia issprcsti lygti f (x) = O. a) Jg 35 + Jg(2x - 6) -lg3,5 = 0, Ig (35(2x - 6») = Ig3,5, 70x -110 = 3,5, x = 3,05; b) -1; c) 31,25: d) 14(]{). 167. Nurodymas. Norint rasti funkciju lex) ses, reikia isspresti Iygti f(x) g(x).

=

ir g(x) grafiku susikirtimo

taskt; absci-

a)

9;

b) 6 if 14;

c) 31gx -

6 3Igx-l, Ig x = 2, x = 100; d) 100. a) s_\gx Ig x

=

31gx - 6

=

31gx .3-1,

31gx -

t . 31gx = ~

6, 31gx

=

9,

168. Nurodymas.

=

+
1

Lygtis patogu spresti pakeiciant

2, x

1+7gx

=

1, Igx a, ~ + l~a 100 if lg x = 3, x = 1000;

=

=

nczinomaj].

=

1, a

=

2 if a = 3. Tada

'--

b)lOir\02; c) Ig(3X ~ I) Ig(3X ~ 2) = 1 - Ig5, Ig (Y - 1) . W - 2») = Ig2, (Y -1)(3" - 2) = 2. Pakeite nezinornaji gauname: 3x = m, (m - 1)(m - 2) = 2, m 1 = 3, m ; O. Tada 3x = 3, x = 1; lygtis 3x = 0 sprendiniu neturi, Taigi x d) 2.

+

=

=

1;

13.4. Logaritmines lygtys

85

13.5. Logarltmlnes nelygybes
Logaritrniniu nelygybiu sprendimas iliustruojamas dviem breziniais. Kad logaritrniniu nelygybiu sprendimas netaptu formaliu algoritmo taikymu (kciciame nelygybes zenklq ar jo nekeiciame, prirasomc apibrezimo sriti nusakancia nelygybe ar jos neprirasome), verta kelis paprastus nelygybiu sprendimo pavyzdzius pateikti braizanl atitinkamus funkciju grafikus ir nurodant breziniuose sprendiniu aibes. Dar karta galima prirninti, kaip bet koks skaicius gali hiiti uzrasytas kaip Iogaritrnas nurodytu pagrindu, Keturi tckste pateikti pavyzd7.iai apima paprasciausius j r PRATlMAI IR UZDAVINIAr dazniausiai pasitaikancius logaritminiq vyzdzius. Visus juos verta panagrineti. nelygybiu pa-

Zinome:
kokie yra paprasciausiu Iogarirminiu nclygybiu diniai; kaip sprendinius galima pavaizduoti grafiskai. spren-

Mokame

pert varky ti sudetingesnes logaritmines nelygybes i paprastesnes ir teisingai nurodyti pastaruju sprendinius.

Paprastu logaritminiu nelygybiu pavyzdziu pateikta 169-171 pratimuose. Svarbu, kad visi gerai ismoktlj jas spresti: B 173 pratimo a)-d) daliu galima atrinkti nelygybes namu uzduotims ar savarankiskiems darbams. 169. a) !og'i(3x

+ 7)

~ log5(2x

+ 4).
{

3x { 2x

+7 ~ + 4>
0,

2x 0,

+4

' x > -2;

b) log4(x - 2) < log4(6 - x),

X-2<6-X

x _ 2>

• 2 < x < 4;

e) log! (2x - 5)
2

:s; logl

2

(3x

+ 1),

2x - 5 ~ 3x { 3 X + 1. > 0,

+ 1,

sprendiniu

nera;

d) 1 < x < 7; e) x > f) log I (3 + x) > Jog

1 (2 + x) . .J2-1 v'2-1 Pirmi ausiai [sitikinkime, kad pagrindas didesnis

i;

uz

1:

Sprendziame 170. a) D; b) C.

sistema:

3 + x > 2 + x , {Ox > -1, x > -2. { 2 + x> 0, x > -2,

.. 2-1

d

=

.J2 + 1 >

1.

171. a) 1 < x
f)

i < x < 3.
=

:s;

10; b) x > -~,

c) x

:s; -30;

d) x <

-da;
-

e) x

:s; ~;

172. a) I(x) logo,l(x - 4); I(3 - a) < f(7), IS cia -a - 1 > 3 if a < -4;

kai )ogO.2(-a

I) < logO.23. .

b) -4 < b < 5.
173. a) -7 b) -I < x < 2; x < -1

:s; x

< 3; x <

-! ir x

if x > 4; 0,5 < x 9;

:s; 4,5;

x > 200;

> 2; 2 < x < 2,5; 0,4 < x < 0,9;

c) x ~ 5; -11 d) x ~ - ~; -4 e)

< x < 1 ir x>

°

< x < I;

Jog.. (3 - 2x) < 2, log .. (3 - 2x) < logxx2. nelygybiu sistemornis:
J)

°

<x <

!; - JO

i:s; x:S; < x :s; 2 if

2; x > 7,5;
X~

10; 1 < x < 2 ir 2 < x < 3; Nelygybe kciciarne dviem

< x < 1; I < x < 3;

1 1

3 - 2x < x , 3.-2x>0, x > I;
Xl,

2

1

+ 2x - 3 > 0, x<1,5, l<x<1,5; x > 1;
X.l

3 - 2x >

2)

3 - 2x > 0, 0< x < 1;

Xl

+ 2x

- 3 < 0, O<x<l.

x < 1,5,
< x < 1;

Taigi 1 < x < 1,5 ir 0 < x < 1; f) -1

-2

:s; x

< x < 1 ir 3 < x < 5; x :( - I ir x ~ 4; x < 2 ir x > 3; < -1 if 6 < x:S; 7.

86

13.5. Logaritmines nelygybes

174. 31og0,2.s(1-x)

~

!, 3
{X

1og0,25(I-x)

~

3-1,

logO.25(1 - x) ~. -1,

logO.25 (1 - x) ~ logO.254, I - x > 0, { 1 - x ::;; ; 4 < 1,

x ~ -3.

Sveikieji sprendiniai yra -3, - 2, -1 if 0. III suma lygi: -3 + (-2) + (-1) + = -6. 175. Nelygybes

x reiksrne, tenkinanti duota nelygybc, yra x
176. a) f(2) d) I(x) 177. a) b) c) d)

log] (5 - x) ::;; log] (x 2" 2" b) (2,5; 0) c)

+ 1) sprendiniai = 2.
> 0, kai

°

yra -I

< x ::;; 2. Didziausia

= 1;

~=1> 0,
X

1 < x < 4;

=

0, kai x

=

2,5;

e) lex) > 4;
XI

S > I,
=
5;

1 < x < 2,5.

xl - 6x + 8 > 0, x < 2 if l(l) + 1(5) = I + 1 = 2; f(x) = 1, tai xl - 6x 8 1 < x < 2 ir 4 < X < 5.

+ = 3, =

=

1,

X2

178. a) Xl - 7x + 10 > 0, x < 2 ir x > 5; b) f(I) - f(6) = -2 - (-2) 0; c) log I (xl -7x + 10) = -2, x2 -7x + 6 = 0,

f

2:

(x)

=

Jog! (x2 - 7 x
2

+ 10)
> 0,

grafikas kcrta

= 6, X2 = 1. Taigi funkcijos tiese y = -2 taskuose (6: - 2) if
XI

(1; -2); d) 4· (1)f(X)

- (!l(X)
(x2-7x+10) 7

4· (xl - 7x + 10) - (x2 - 7x + 10)2 > 0, (x2 - 7x + 10)(4 - xl + 7x - 10) > 0, (xl - 7x + 1O)(x2 - 7x + 6) < 0, (x - 2)(x - 5)(x - 6)(x - 1) < 0, 1 < x < 2 if 5 < x < 6,

4'(2:)

1 log]

-(4)

1 log]

(x2-7x+lO) 1

>0,

13.5. Logaritmines nelygybes

87

14. KARTOJIMO UZDAVINIAI

2.
3.

a)l)a=2.b=1;

b)l)a=-3,h=-1.

a)x#--3; b)x#-4irx#-4; c)xER; d)x>O; e) (-00; 0] U [4; +(0); f) [0; 6]; g) x;?: -1, x =t: 0, x h) x ~ 1, x # 17.
a) -4~ < x < - 1; b) 1 ~ x ~ 2,5. Nurodymas. Sprendziame dvigubaja neJygyb~:
a) -5

#

3;

4.

< 3x

+ 8 < 5;

b) -1 ~ 2x - 3 ~ 2.

S.

a)(-oo;H
.... --]" ..

b)[-~;+oo);

c) (-00;6!);

d) [-6*:+(0).

6.

[a) , y
!

7.

a) x,.. 4; c) 1(-4)

b) 1(-10)

=~, 1(0) = -1, f(0,6)

=

-I~;

= 0,1(2) = -3,1(-91)

= ~.
1(20)

8.

a)

x ~ 0 if x#- 2;

c) 1(0) = 0,1(4) 9. a) -1;

= 1,1(9)
d)

b) 1(0,25)

= -~, 1(16) =~,

= f;

= ~.

b) 1; c) -I;

510'
+ 0,7;
d) -1

10. a) 32 + 0,6; 11. 4 nariai.

b) 0 + 0, 15; c) -9

+ 0,66.

88

14. KARTOJIMO UZDAVINIAI

13.

a) y e)"-

= ~x +~;
f),

b) Y =
'-1-3x'

-~x +~;

c) y =

*x +

l;

d) y

x. 7-x-4'

__

I-

14. a) -5 if 5; b) -8 ir 6; c) iokiu x reiksrniu nera; d) I; e) tokiu x rciksmiu nera: f) -5.
15. a) f(3,5) d) g(-4)
< f (-4,2);

b) g(3,5) e) f(-fi)

> g( -4,2); < g(~);

c) f( -7) > g( -7); < g(l~).

< f(-3);

f) f(-l*)

16. a) ir t) - lygine: 17.

b) nelygine;

c), d) ir e) - ncra nei Iygine, nei nelygine,

18.

'---

19. a) x

20.

= Vz, Vz;::::; 1, 1; c) lygtis sprendiniu neturi; d) [- -triO; -triO]; e) (-00; - Vz) U (Vz; +(0); f) x E R. a) x = V), V);::::; 1,4; b) x = - Z/5, Z/5;::::; l,7; c) x = - W3, W3;::::; 0,8; d) (V); +(0); e) (-00;
b) x = x
a)

= - VfQ, x = VfQ, VfQ;::::; 1,5;

Vz,

- Vs);

t) (-I; +(0).

21. a) 5 ir -5; L -5; 0) U [5; +(0); 22.

b) lygtis sprendiniu ncturi: x < O. b) Ef

s, = [ft;b;
V.J,

27],

e, =

[150; 3];

= [~;
.)7

81]. Eg
.

=

L67JO;

27].

23 . a )
c) 24. 25. 26.

Sf?

44r::: 4r:;-::"4' b) 1 Si( vX,v'+x, ~'VX+}

4fY ''Ix'

V/ib,
1

va + vt: b Va;
1

d)

v;;;r,
+ 6)-2,
I

1[., ~.
I

a) 34'l:, 5a3,

-(~P; [!; 4];

I

b) 5(a c) [-

all,

(a

+ b)7.

9

a) [0; 4]; a) [0; 2];

b) [I ;9]; b)

*;

0]'

c) [1; 3].

27.

Funkcija

Apibrczimo sritis

Reiksrniu sritis

Lyginumas nelygine nera nei lygine, nei nelygine nera nei Iygine, nei nelygine nera nei lygine, nei nelygine nelygine

Didejimo intervalai

Mazejimo intcrvalai (-00; 0), (0; +00) (0; +00)
-

f(x) = x-s f(x) = x-:; f(x) = x5 f(x) = Xl
2 1

x#O x>o x>o x>o x#O

y#O y>o y>o y>O y#O

-

(0; +00) (0; +00) (-00;0), (0; +00)

5

-

f(x) = -x-5

14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

89

28.

a) 1; b) lygtis sprendiniu neturi. Pastaba. Dar karta su moksleiviais prisiminkite, kad laipsnis su racionaiiuoju rodikliu apibreziarnas tik teigiamierns x. Todel x -1 nera lygties x-j -1 sprcndinys nera duotosios lygties sprendinys); c) lygtis sprendiniu neturi; d) 625; e)~;
I

=

I

=

(analogiskai f) 2,0736.

punkte c) x

=

-243

29.

a)~; l-u1

b)

II (]j2h2j;

c)

n2+b2

-+;
x2

d)

4-.
x2 c) 1, 2; neturi; d) -2, 0, 1, 2; c) (100; 25); e) 3;

30. a) 4; b) Iygtis sprendiniu neturi; f) lygtis sprendiniu neturi. 31. 33. 34. a) (25; 36); a) f(O) a) DI h) Dj c) Dj d) Dj 35. b) sistema sprendiniu f(-I)
=~, f(l)

d) (81; 9).

= I,
= = =

= 1;

b) f(O)

=

1, f(2)

=

-k, f(3)

=

J.

(-00; -1) U (-1; +(0), Er [-1; +(0), EI = (0; I]; [-3; 3J, Er (0; +00), E]

=

(0; 1) U (1; +(0);

=

= [k;
=

1]; (0; 1).

;~)i"y"'~"'r"T'''b)'': y"';';:r"~):':'; • i 'U i--: - ,I ! , [
l.

L. ! ~'.' .. .1 q.L.L~ Funkcijos f(x) savybes: a) Dj = R, EI = (0; +00), funkcija dideja; b) Dj = R, EI = (-00; 0), funkcija mazeja; c) Dr R. Er = [I; +00), intervale (-00; (0; +00) funkcija dideja; d) D j = R, E I = (0; +00), funkcija mazeja,

-'tH-· -' :~:1:~f:i:.
=
M_

'!±t~I"-i
"'j

···:···:·4)·(·YI..... , ...,..., ;....
'+-+-'i

--t~...•....~.;.l,..:l.•. O.~ .•.

N •. ~.~~.:.·.·.!,,":_.· , .. ·.-... _.X._.:.~..;"'

·.:,.i,,,i.-.:~I~

_+~.ll._.'.·.'.-.·.~.i!.T~~' .
.~L9.J
i X:-'

,

0) funkcija

mazeja,

intervale

36.

a) Nurodymas.

v.J - 3 ~, v 9 - 33, 37. a) 8; 38. a) 82
-

4

3M _

Skaicius pirmiausiai uzrasykitc kaip laipsnius 1 1 __ 1 to> _ J. '" - 3 2, 3v 3 - 32. ,,3

pagrindu 3:

b) 9; 83
-

c)

-!;

d)-k
-

8

=

8 . (8 - 82

1) = -8 . 57

= -8 ·3 . 19 - dalijasi is 19;

39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46.

IOIt • (102 - 1) + 4"(42 - 1) = 99· lOn + 15.411 = 10· 99·10,,-1 +4·15 ·4n-1 = 10· (99· lOti-I + 6.411-1) a) 1; b) lygtis sprendiniu neturi: c) 0; d) 1. a) 1, ~, -~, d) 3,

b) Pastaba. Salygojc yra korekturos klaida. Turi buti: "Irodykite, kad 27 - 25 - 24 dalijasi is 5". Tada 27 - 2' - 24 = 24 . (23 - 2 - 1) 24 ·5 - dalijasi 5; c) 5,,+3 - 211+3 + 5" - 211 = (5,,+3 + 5") - (2,,+3 + 2") = 5" . (53 + 1) 2" . (23 + 1) = 126·5" - 9 . 2" = 9 . (14.511 - 2") - dalijasi is 9; d) 10,,+2 - 4" - 10" + 4n+2 = (1011+2 - 10") + (41t+2 - 4") =

=

is

-

dalijasi

is

10.

Ii,

-3;

b) -2,4,21,3; c) (1; 41); d) -2;

c) 1~, ~, 12 if 5, d) (3; 15). e) 0 ir I; t) 0 ir 1.

Ii;

7 ir -1,2,5. b) (5; 32); c) 2 ir I; c)

a) (1; 5); a) 3; a) 2;

b) 3; b) 16;

i;

d) O.

a) (2; 3), (3; 2);

b) (3; -2). b) 0 < a < 1; < x < 3 if x> c) 0 < a < 1; 5; x>

a) 0 < a < 1; a) x> 1,5; -1

*;

d) 0 < a < 1.

b) x < 1,2; x < -2 ir 1 < x < 2; x < ~. 47.

x > 3, x > ~, 0 < x < 1, x < 1; 1. 1 . b) x < 4 ,x < - '2 If X > '2' x < I If
a)

c) x > 2,5, x > -2, x < -I

d) x >

!, -2

i, x < 3;

X

> 6', x < 11 . 4"

< x < 0, 1 < x < 5, x > L

90

14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

48.

a)

1; ./2; 9;

ir.;

b) };

*; ,i5; 36./2;

c)

9; 2; 0,04;

d) 0,04;

it; 25.

49. ~,-4, l~, -~, 0, -~, -6, -2~.
50. SI.

a)' log 2: 5; I
a) 3 - 3a;
a)

b) 10gl ~.
L-

b) 3 - 2a.
c)

52.

-6;

b) -6; log7 x -2:

0;

d) 6~;

e)

2003;

f) 3.

53. a)lg42-lg3,5; 54. a) y

b)2Ig5; b) y

c)2Ig11; c) Y

d)lgI9-lg2.

=

= Iog, fbi

=

logs x+3;

d) y

= -logs

x -4~.

55, a) 2 + log9 x;

b) ~ - logsl x;

c) 3 - 310g0,3 x:
<

d) ~ + 2lgx.

56. a) x > 3; b) x > 2; c) -I < x < I; d) x e) -I! < x < 5; f) x < -4,5 if x » 2.
57. a) (-00; +00); b) (I~; +00); e) [-1; 2) U (2; 5); f) (-3; 1) U (1; 6].

-3 if x > 3;
d) (2; 5);

-DuG;

c) (-00; O)U(i: +00);

58.

I~)"y'j : . '-:--"r"Lbl.L"Ty
~ ~ , , ·_... : .. _c
j . j

-":"'T"r-T'r'j
i i

f=:qLLi:l~-t-l;~2Til!ii
= =
59. ia}:_y

--i- . .L!

Funkcijos f (x) savybes: a) Dr = (I; +oc), Ef = (-00: +00), funkcija dideja; b) Df (-I; +(0), HI (-00; +00), funkcija mazeja.

f~)~;.,-.. ....
!

.-... !_... ,' . j, " " " ,i.,-, " ,,:.. " " "., .,-.-:-'-,-,-.],~.,., .:.-...-.. !-.... -.-f.- ...-.. :~:~:~,:,·····t::~:t:':···:~'·:·:]:···:··f··::::···:···1:····f·:·:··I·:·:···j··:····t:··:·1

.i,,',flltEltl~H=EI~tll i~:~cL;p~~d;;;-;'IU-~;~='~ .r :~+~I}o!,:~,':L~:: Ji=J=j:H ! 1·!,Ot:1,
: '! ' ~i i'

I

.'l!y~jo~

(~~r}ijI:~

XI!

.,:~,'

••. ,

:,~J:I-l i
"1
c) x > 5;

i:i:j'
a;

60. a) x > 1; b) 0 < x < I;

d) 0

< x :;;;1.

61. a) 2 + 210g3 [x]; -3 + 310g3 a + log3 m;, 4 + ~ log3 Y + 210g31xl + log; -! + 4 log, a + 3 ! 110g1 b; 4 . . b) 1+2 Jg lal+3Igy;, -2+1gx+! 62. a)~;~;
d) -5~;

-1~;
I(x)

b)

'" 0; ~. c)

63. a)

fri;

b) 8;

-.f13f K;-.J14 *; d)~; 5-k: 125.
if e) f)

lg Y;

!+3Iga+2Ig

Iyl; !+5 igx+lOig
c) -~; f(x)

Iyl.
'" 0;

ir.Jl4; -4 ir4;

j;

14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

91

64. 65.

a) 2, 3;

h) 1•

..JTB.

b) Iygtis sprendiniu b)

neturi;

c) 6, 14;

d) 6;

e) 5;

t) 4;

g) 0;

a) (l; J), (3;9);

(rt;;-I),
neturi; e) Iygtis sprendiniu neturi; d) 3.

66. a) (3; 0); 67. 68. 69. 70, a) 2;
a) 9;

b) (-9; 0), (-1: 0),

b) Iygtis sprendiniu b) 8;
c) 27;

d) 9.
C

a ) - 21 g,2'

b)~' . 1933'

» Slg2' Ig7.

d) - 3Iy,.\, , 5 d) (10; 9), (9; 10); e) (8; 6), (6; 8);

a) (106; 10); b) (16; 10); f) (4; 2), (4; -2).

c) (4,5; 0,5);

71. a) 5;
72. a)x>4;

b) 3;

c) 3;

d) 4,
c)-13<x<12; d)3<x<6;
g) 0 < x < I;

b)x>-41t:

e) x < -2 ir x> 6: f) x < -3 ir x > 1~; i) J < x < 2: j) x > 2. 73. 74, 75. 76. 77. a) -1, 0, 1; b) 7, 8, 9.

h) 0 < x < 1;

a) 1 < x < 3 if 4 < x < 5; d) x < - 1 ir x > I. a) x < I;

b) 2 < x < 2* if x > 5;

e) x < -3

if x > 7;

b) x < O. b), e), d) reiskiniai
'!

a) Neturi; a)y=loglx;

apibrezti, c)y=2x-J; d)y=I+log2x.

b)y=2x;

78. Dr
79.

=

(0; 1,5]. B

Nubrezkirne trikampio pusiaukrastines AM if B D. Ju susikirtirno task:ot pazyrnekirnc O. Pusiaukrastinc B D yra ir trikampio ABC aukstine, Pagal trikampio pusiaukrastiniu savybc turime: A 0 = ~AM = ~ . 36 = 24 (em). Tada OM = 36 - 24 = 12(cm), Kadangi OD - staciojo trikampio ADO statinis, csantis pries 30° karnpa, tai 0 D = ~ AD = 24 = 12 (em). Tada BD = 30D = 12·3 = 36 (ern),

!.

80.

Pazymekime

ieskomaj] kampa a. nes abi tasko A koordinates teigiamos. yra

~ A

D

C

a) Kampas a yra pirmamc ketvirtyje,

tg a = = .)3, a = 60". b) Kampas a yra antrame ketvirtyje, nes tasko A koordinate teigiarna, 0 koordinate x (kosinusas) ncigiama, tg a = 81.
-vJ
1 to

¥

y (sinusas)

=-

{l, a
.>

= 180

0

-

30° = 150°.
60°) =

2 sin 135° + 4 cos 1500 - 3 tg 120° = 2sin(180° - 45°) + 4cos(180° - 30°) - 3 tg(1800 2sin45° - 4cos 30° + 3 [g60° = 2

·1-

-

4.4-

+ 3.)3 =

V2 +.;3.
krastines ir karnpas

'-_.

82. 83.

Pritaike trikampio ploto formule, kai zinornos dvi trikampio tarp ju, randame, kad AC = 4cm.

Rcmiames trikampio plato forrnule, kai zinomos dvi trikampio krastines if kampas tarp ju. Kadangi Iygiagretainio istrizainc dalija ji idu lygius trikampius, tai Slygiagretainio

= ab sin A.
CD sin a

84.

Trikarnpiarns Slria
CD

AB D ir C B D taikomc sinusu teorema:
Be
1800 fJ)' SLn f1

s~nr:= s:nBtJ;
AD CD = All Be'

=

SIn(

L ygy b!lD Slria = e
85. Pritaike SlAB
6Al.lC

AR

pa a

d 1-· IS Ygy b'es "I IJ\;

=

sin fJ '

Be

Siii(i

CD

= iililj'T' gaunamc:
2-S4 13-14

Be

Herono =2

fo rmu le, turime, kad SI::.AlIC = 84. AC . d . 2S '. sm u, ran arne Sill a = AB-AC =

Rerndamiesi = 13'
12

formule

86.

Nurodymas. Atsakymas.

Taikykite sinusu teorema,
sin B

= ~.
= 2R issireisk\; sin« =

87.

g formules
gausime:

sfn-;;

SI::. = !bc,

2'k

2R ir [state

i forrnule

S6 = !bc sin ct,

=

'~!~'.

92

14. KARTO]IMO UZDAVINIAJ

88.

Duotuju trikarnpio krastiniu sudaryta srnailqji karnpa pazymekime a. Tada. Sf', = ~ ·5·8· sin c 20sina. Kadangi S6 = 12ernl, tai 20sin,a = 12 ir

=

sina = ~ =~. Kadangi 0° < a < 90°, tai cos o = Jl - G)2 = Pritaikc kosinusu teorema randarne, kad treciosios trikampio krastines ilgis yra 5 em. 89. 90. 91. 92. Nurodvmas, Iskilojo n-karnpio a) 900°; b) 1260°. Nurodymas. a)n=12; P = 2(9 Taisyklingojo b)n=15,

*.

karnpu surna lygi 1800(n - 2).
kiekvicno kampo didurnas lygus 1800~1-2).

n-kampio

+ 25)

= 68 (em) arba P = 2(16

+ 25)

= 82 (em).

Pazymekime trumpesniosios Iygiagretainia krastines ilg] x. Tada ilgesniosios krastines ilgis yra 2x. Sprendziamc lygti: 2(x 2x) = 90, x = IS (em); 2x = 30cm. Atsakymas. 15 em ir 30 em.

+

93. Kadangi

A B = CD (Iygiagretainio priesingosios krastines) if BM = DN (duota), be ta, AB + BM = AM if CD + DN = CN, tai AM = CN. Kadangi ABCD lygiagretainis, tai AB II CD. Vadinasi, ir AM II CN. Keturkampis AMCN, kurio dvi priesingosios krastines lygios ir lygiagrccios, yra lygiagretainis, [rodykitc, kad keturkarnpis ABC D yra staciakampis, Vadinasi,

94. 95.

Nurodymas. AB = DC.

Nurodymas. Lygiagretainio kampu prie vienos krastines suma Iygi 180°. Todd Jygiagretainio vidaus karnpu prie vicnos krastines pusiaukampincs susikerta statmenai. Nurodymas. Nubrezkite linijos savybc, CD Tada P=

96. 97.

keturkampio [strizainc ir rernkitcs trikarnpio vidurines
pries 30" kampa, (eml).

=

= !. = 6(em), lies CD - statinis, esantis 12 2 - 62 =.Ji08 = 6V3(em): AD = .j12 2(6.J3 + 6) = 12(V3 + 1) (em); S = 6v'3. 6 = 36.J3
~AC
0

98.

a) Srnailusis rombo kampas lygus 180'" -120 = 60°. Kadangi rombo istrifaines yra ir rombo kampu pusiaukarnpines, tai trumpesnioji rombo [strizainc dalija rornba ! du Iygiakrascius trikampius, Taigi rombo krastine Jygi trumpcsniajai istrizainei ir lygi 20 ern. Tada P = 4 . 20 = 80 (em). b) Ilgesnioji rombo [strizaine lygi 2.j202
-

102

=

20·J] (ern).

99.

Trumpcsnioji rombo istrizaine dalija romba i du trikampius. Kadangi lrikampio aukstine yra ir pusiaukrastine, tai trikampis yra tygiasonis, Vadinasi, rombo krastine lygi jos trumpesniajai [strizainei, t. y. 2 dm. Tada P 2·4 = 8 (drn).

=

100. a) Trikarnpiai B M D if B N D - staiicji. B M = B N rombo aukstines, B D - bendra, tai t:,B M D t:,B N D (pagal statinj ir izambin~). Vadinasi, LMBD = LN BD 30°, LBDM = 60°. Tada LABC = LADC = 120°, LA = LC = 60°.

=

=

B

b) 6AB

D yra Iygiagrastis, Srombo

ir AD = 4drn.

= AD·

0 jo aukstine

BM

=

A~v'3.

Tada (drrr').

BM = 4·2../3 ilgis yra 5 em.

= 8.J3

A~v'3

=

2../3

A

c
D

101. Kvadrato jstrizaincs yra lygios, susikerta statmenai it dalija viena kit'! pusiau.
Todel antrojo kvadrato krastines 102. Taskai A, B ir C apibrezia 9 skirtingus vektorius: =-± ---7 ---7 ---7 en, AA, BB ir CC. Pastaba. Sis pratimas vadovelyje kartojasi (h. psl. 89, NT. 8). Mokslciviams vietoj sio pratirno galima rekornenduoti spresti loki: .Plokstumoje pazymcti 3 skirtingi taskai A, B ir C. Kick skirtingu nclygiu vektoriu apibrezia sie taskai?" Atsakymas. 7, kai taskai yra vienoje tieseje ir atstumai nuo vidurinio tasko iki kirq dvieju yra skirtingi, arba kai sie taskai nera vicnoje tieseje; 5, kai trys taskai yra vienoje tieseje ir vienas taskas yra vicnodai nutolcs nuo kitu dvicju,
~ ---4 _ ~ ----;. _ __ ~ ---4 ~ ---4----+

AB, EA, AG, cA, FiC,

103. a) MK if KN,
KM; b) NM,
----+

MK

if MN,
ir

KN

if MN,
ir

NK

ir NM, ir

NK

if KM,
if KM,

NM

if
ir

MK

if

MN

----+

KM, MK
ir NM,
---4

MN

----+

NK, MK
ir KM,
_

MN

----+

HM, KN
ir NK.
--'>

NK, KN

KN

14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

93

104. a) -~ DC, XY; Lygus vektoriai: 105. Lygiakrascio Tada

b) ---+----+---+ KL, RS, OT;

AB

ir

IT, Ki if aT, PQ if U.
kurio krastines ilgis yra a, pusiaukrastine lygi

-~ c) PQ,

uv .

trikampio,

IAMI = = 6 (cm); ICOI = jlcNl = ~. 6 = 4(em); IMOI = *IAMI = ~. 6 = 2(cm); INMI = ~IACI = ~. 4v'3 = 2J3(cm).
2.Jl3 (ern).

4'1'.,!3

(If.

lOCI = 4 (ern); IEDI = )32 +42 = 5eern); lEAl = IEDI = 5 (ern); IACI = )42 + 62 = 107. a IT h.
106.

108. a) Kadangi = tai IKLI = INMI if IT Vadinasi, keturkampio K LM N krastines K L if N Myra \ygios ir lygiagrecios. Toks kcturkampis yra Iygiagretainis. b) Kadangi LM if K N - kolincarus, tai LM II K N; kadangi K L ir N M nekolinearus, tai K L 11' N M. Keturkampis, kurio dvi priesingos krastines yra lygiagrecios, 0 kites dvi nelygiagrecios, vadinamas trapccija. 109. a) 110. a)
c) ----+ __ =7
---4

Ki

HM,

Kt

»».

AC;

AB + OC = AB + AB = 2AB. ED = B1 + AD = -AB + AD; b) st. = Be + cD = Be + !cA;
b) c)

ED;

B!J = ~(B1 + BC).
ii
=

111.

a + h = I. I + g = e; I - a = h; c I + g + J = AD; b + c - d = BE.
b)
c)

d; e + J = AD;

e- I

=

g;

,-_.

112. a) KM= k+l, MK

= -k-l; ----+ ~~ --~N K = -k - I - n1, K N = k + I + In; LN = 1+ m, Nt = -7 - iiI.
~ 4

~---4

~

~

113. a)

(IT + XZ) + (n + IT) = (IT + n) + (XZ + IT) = XZ + XV; b~ (IT - n) - (2'T + XT) + (IT - IT) = IT - IT - IT - XT + IT = (IT - IT) + CIT - 2'1') + IT = Tf + IT + IT = 3TY. 114. a) XC + ED = (AB + AD) + (sA + BC) = AD + Be; b)AB + Be + cD = AB + ED = AB + cE; c) AC+ ED+CB = AB+ED = AD; J5B+cE+Be = DC+cE = DE;
Kadangi

Au

--:-±

=

~ ---+ Be ir DE

AC
115. Tegul
----1-

°~

+ ED+cB

= DB +
=b
_

cE + Be.
eentras.
~ -:-i ~

=

~

BC, tai AD

---+

---+ = DE.

Vadinasi,

taisyklingojo

sesiakampio

AD = AO Eu
-=-± --'"

116.

= AB = a; E r = eli = -b; A F = CD = b AE = "iF + FE = b - a + b = 2b - a. ----+ 7:t ---+ ---4 __ ~ ----+ MN = MA + Ac + CN; MN = MB + BD + DN.
4 4

+ OD

~

=7:.

+b =
-:;::;-i

-.

2b; DC = OB
~

-:-Z.

---+

=

a-

....,.

b; a;
4

Abi Iygybcs panariui sudedame:

2MN
117. a)
d)

=

MN =

HAC + ED}.
b)

(MA+

MB) + (XC + ED) + (cN+DN),

2MN = O+AC+ED+O;
= 0;

AC;

Be; c) Be + cD + DB = ED + DB (AD - AC) + J5B = CD + DB = cE.

119. a) 120.

2X + 11 = 3ei, 2; = 2a, ; = a; b) x + a - b = 2ei - 3b, ; = a - 2b. a) 2(a + b) - 3(a - b) = 211 + 2b - 3a + 3b = -a + 5b; b) (x + y) + (x + y) - 2y =; + y +.i' + y - 2y = 2x.
J'7t..2..,.....-7 [['7t. + 'j0JJ, 30M + 'j0M = 2---+ + jOli; 30A ~oM - ~O1= ~DB - toM; 2(oM - 01) = DB - oM; 2AM = ME.

121. OM

=

jOA

2-

122. A. 123. a(l

+

mor.
14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

94

124. Sakykirne, padvigubeja,

kad pradinio

indelio dydis yra a Lt. Kadangi

tai 2a = a(1

+ roo)20,

per 20 metu indelis

p ~ 3,5%.

125. Kadangi padares 15 reisu pirmasis autornobilis
padares 5 rei sus jis pcrveztu 25% viso krovinio,

perveztu 75% vise krovinio, tai
0

krovinio, Antrasis automobilis padares 5 rcisus perveza 100% - 25% = 75%, o vienu reisu pervcza 75 : 5 = 15% visa krovinio. Taigi pirrnasis autornobilis
perveza trigubai mazcsni krovini, 126. Sakykirne, kad pradinis darbo nasurnas nasumas padvigubeja, tai 2A = A(I p ~ 10,41%. Kad darbo nasumas per 7 metus patrigubetu, kasmet jj rcikeru padidinti mazdaug 16,99%, yra A. Kadangi per 7 metus darbo

vienu rcisu perveztu 5% visa

+ -rOOf,

127. Kad skaicius 23xy dalytusi is 45, jis turi daly tis if is 5, ir is 9. IS 5 duotasis skaicius dalysis, jei y = 0 arba y = 5. IS 9 duotasis skaicius dalysis, kai i~· ~ dalysis jo skaitrnenu surna 5 + x + y, Kai y = 0, tai 5 + x dalysis is; 9, su x = 4. Kai y = 5, tai 5 + x + 5 dalysis is 9 su x = 8. Taigi ieskomas skaicius yra 2340 arba 2385. 128. lOx
x + y = 1,8x; lOy x = 9x; formalus, ir reiketu [sitikinti. kad tokiu skaiciu esama. Kadangi 4x 54, tai skaitmuo x =f- 0 dalijasi is 5, todel lygus 5. Taigi vicnintelis skaicius 54 tenkina uzdavinio salyga, 0,8x;

+ y = 6(x + y) =} 4x = 5y =} Y = 9x : (1 ,!lx) = 5. Beje, toks sprendimas

+

=

Atsakymas. 5.
129. a) 0,(142857); 130. a)~; 131. a) b) -~; b) 0, (172); b) 0,(81); c)~; c),J3 d) c) 0,(307692); d) 0,41(6).

-4JJo1..
d)

-A;

132.

a)

b) Pinnas dernuo Iygus

4) (3 133.a)../2;
134. a) -~;

./i ../3 - 2v'2 = .)6 - 4v'2, taigi turime reiskin] J 6 - 4./i . (I + 3 + 2../2) = ./i . )3 - 2./i . 2../2 ' (../2 + I) =
2../2)( v'2

~t~ -

+ 3;

-../5 - ./i.

2.J6

= (./i + -1'3)2 - 2.J6 = 2 + 3 = 5,

+

1)2 = 4/ (3 - 2../2)(3 d)-~; c) e)2v'X; d)

+ 2v'2) =
f)l+-i=v;

4.

b)2,J3;

c)98;

g)-.,fii;

h)-~.

b) 0, I (/5

5);

_(~)2;
2x-J

t.
(x2_1)3 ( ') J)3 (2..r_1)3 ,
<

135. Nurodymas. Teigiarni reiskiniai lygus tik tuornet, kai ju kvadratai Iygus .
136. Reikia [rodyti tapatybc ~) -x+ +-2--) x .r -x+ be (x2 - l)(x2 - x + 1)2 - (x2 - 1)3 ',-,
. ., .. x2_1

=

-

_

+ (x2-x+ )3' arba tapatyx--x+' ) (2x - 1)3 - (2x - 1)(x2 - x + 1)2.
ticsiniais dauginarnaisiais, if gau-

Kiekviena tapatybes puse ncsunku isskaidyti name t'l. pati skaidini,

137. Nurodymas. Duotoji nelygybe ekvivalenti
(a - 1)2
(12

+ b2

+ (b +J-

("iksu")

nelygybei 1)2 + (a - b)2 > 0, bet tai pastebeti sunkoka. Galirna reiskinyje ab - a - b = (12 - aib + 1) 1 - b + b2 laikyti a kintamuoju if isskirti pilnajj kvadrata,

+

138. Per 30 dienu ir per 60 dienu,
139. 30 krn/h, 50 kmlh.

140. Pazymeje vieno gabaliuko rnase x, gauname lygti: 2x2 - 2px
Kad Iygti s turetu sprendiniu, turi biiti D = 4 p2 dalijant kaina negali sumazeti daugiau kaip dukart),

a - I) ;;:

+ p2 (1- t) = O.
1,~-1

f

q.(1-/f - I) ir
< 2,
0

HI +/~-1)
yra tik kai

0, t. y. k ~ 2 (I. y. Gabaliuku mases Iygios

ir teigiamos,

todel /~

-I

<

< l,

kadangi k > 0, tai k > 1. Sprendinys

Atsakymas. ir

1<k

~ 2, tada rnases Iygios

l (1 -

/ ~ - 1)

HI + /~ - I) karatu,

Pas ta ba. Paga! nusistovejusia praktika mokinys ncprivalo atlikti tyrimo - U7.tenka nurodyti tormalu atsakyma,

14. KARTO]IMO UZDAVINIAI

95

141. a) Sprendiniu nera; b) -1; 6;
e) 1; -2; -2 j)3; k)1;-2. Nurodymas.

±,)6;
e)

c) -2; 1; d) -6; -4; -1; 1; f) -I; 2; g) 18; h) 20; i) sprendiniu nera;
2

y2 = }z + x4 - I => 2y2 = -!r + 2 => 2y2 - 5)' + 2 o => y = 2 arba y = ~ => arba x = -2 ± ,,16, arba x = -2, arba x = 7; f) x3 - 4x + x - 2 = 0 => (x - 2)(x2 + 2x + 1) = O.

4- -

=

142. a) {-2}U(0; 143. Kai x

I]; b) (-5; -1)U(1; +(0); c) (-00; -2)U(-J; I)U(2; +(0); d) (-2; +(0); e) (-00; -I) U (0; ~) U (1; +(0); f) (-00; 0) U (1; 6).

= 2, tai

Aa~+A

~4 4 4 ,,;; 2ll

-+a-

1

1 {:> (a+2)t-~))

(a+I)

"-2

,,;; 0

=> a = -2 arba a =

l.

144. -4; -3.
145. ~ 50.

146. a) (9; 5), (-9; -5);

b) (1; 3), (3; 1);

c) (2; 3), (3; 2).

96

14. KARTOJIMO

UZDAVINIAI

IS. TRIGONOMETRINES

FUNKCIJOS

Jau nagrinejorne tris dideles funkciju, apibreztu realiuju skaiciu aibeje, scimas: laipsnines, rodiklincs ir 10garitmines fu nkcij as. Sis skyrius praturtins turimu funkciju arsenala dar viena didclc ir [dorniu savybiu turincia funkciju aibe - trigonometrinemis funkcijornis, Viena vcrtus, sios funkcijos nera naujos. Juk jau scniai zinomc, kas yra sinusas, kosinusas, tangentas, kotangentas, ir mokame juos taikyti sprendfiant geometrijos uzdavinius. Taciau kol kas jos yra "ne to paries lizdo pauksciai" kaip, pavyzdziui, laipsnines funkcijos. Juk skaiciuojame geornetriniu karnpu trigonometrines funkcijas, 0 ne skaiciu trigonometrines funkcijas, Svarbiausias musu tikslas - ispletoti sift is: pirmo zvilgsnio keista ideja: nuo trigonometriniu funkciju, kuriu reiksmes skaiciuojarne duotiesiems geometriniarns kampams, pereiti prie trigonornetriniu Iunkciju, apibreztu skaiciu aibeje.

IS.1. Kampu matavimas laipsniais ir radianais
Galirna pradzioje trumpai aptarti pacia dydziu malavimo savoka, itin svarbia ir tcorijai, ir praktikai. Juk dydziu buna labai ivairiu: ilgis, plotas, rnase, elektros sroves stiprumas ar [tampa if pall. Norint ismatuoti kokj nors dydi, pasircnkarnas malavimo vienetas (tos pacios prigimties dydis) ir tiriama, kiek karru matavimo vienetas .Jelpa" tame matuojamame dydyje. Jeigu matuojarno dydzio negalima "issemti" matavimo vicneta pakartojus sveika skaiciu kartu, t. y. lieka maziau nei vienas matavimo vienetas, pastarasis dalijamas Gerai aptarkimc rasyti
0

rysj tarp laipsnio ir radiano.

Teisinga

180 = n rad.
Ka rciskia iii lygybc? Pabrezkimc, kad tai ne skaiciu lygybe. ZiUrint i ja ir kaireje, ir desineje pusejc, reikia "matyti" istiestinius karnpus. Taciau siq Iygybe galima dalyti tiek is skaiciaus 180, tiek i.; skaiciaus tt . Gausime:

i dalis ir sios dalys talpinamos i likuti.

1° = -rad

n

180

'

180)0 ( --;;-

=

1 rad.

Galu gale, kad if kokios prigimties butu matuojamas dydis, jis reiskiamas realiuoju skaiciumi. Kampai yra gcometrines figiiros. Matavimo vienetas (pavyzdziui, laipsnis) irgi yra kampas. Kampo matavimas - bandyrnas sudeti ji is mazesniu daliu (laipsniu). Su ilgio matavimo irankiu, pavyzdziui, ruletc, kampo neisrnatuosi. lr vis delto! Pasi rink us kita kampu matavimo vi cneta - radiana ir kampu didurnus galima rasti matuojant kreiviu (apskritimo lanku) ilgius! Kai matematikoje (ir ne tik matematikoje) nustatomas rysys tarp is paziuros ski rtingos pri gi mties objektu, gali rna tiketis i domi II dalyku. Sitaip galima paaiskinti ir radiano - naujo kampu matavimo vieneto - reiksrne. Zinoma.Jaipsmq visiskai pakanka praktiniams tikslams, Taciau radian as susieja kampu didurnus su geornetriniais ilgiais, taigi tarsi "suvicnija" skirtingos prigimties dydzius, Tiesa, uz tai atsisakorna kai kuriu patogumu. Pavyzdziui, staCiLJ.illkampu, kurie rcgirni visur aplinkui, didumas reiskiamas nebe laipsniu skaiciurni 90, 0 radianu skaiciumi 2}, kurio tiksli reiksme nefinomal

Tai taip pat nera skaitines lygybes, Jos redo, kiek gaunama viena laipsn] matuojant radianais, ir kick - viena radiana matuojant Iaipsniais. Suprate siuos paprastus sarysius, visada sugebesime nustatyti kampo didurna radianais, kai zinomas kampo didumas laipsniais, if atvirksciai. Vadovelyje pateiktos ir skaitincs lygybes, sicjancios du skaicius: to paries kampo diduma laipsniais iT radianais. Jas isirninti nebiitina, Parodydami, kad radianai tikrai si ta matematikoje supaprastina, isveskime skritulio ispjovos, kai ccntrinio kampo didurnas duotas radianais, ploto Iormule,

iinome:
kas yra radianas: kaip rnatuoti kampa radianais; koks yra laipsnio ir radiano rysys.

Mokame:
reiksti kampu didurnus radianais, kai duoti ju didumai laipsniais; reiksti kampu didurnus laipsniais, kai duoti ju didumai radianais,

15.1. Kampu. matavimas laipsniais ir radianais

97

PRATlMAI

IR UZDAVINIAI

Vienintelis dalykas, kurio reikia ismokti sprendfiant sio skyrelio pratirnus - kampo diduma laipsniais isreiBti radianais ir aivirksciai, Kad tai pavyktu - nebiitina isspresti daug uzdaviniu. Geriau rnaziau, bet iki gale suprantant visus veiksmus, negu daug - vien istatinejant rciksmes i formules. Galbiil geriausia butu pasiirlyti isspresti 1 if 2 pratimus nesinaudojant formulernis, bet samprotaujant, 1. 36°

=

2. 3.

!It = 36°,
r

3-,

600

=

't, 135°
120
0 ,

= ~,

360°
0 ,

= 2lt,
IDem
3

2400

=

4;,3960°

~JT

=

~JT

=

270

l = C!O)O,
~JT

2=

C;O)O, 7JT = 1260°.
O,2m ~JT O,3JT m O,03JT m2

= l lsr ,

6dm 30° ltdm

6dm 6
rr

lOem 120°
T

0,2m 270°

a
I

ltdm
3JT drrr' b)

20JT em

Wnem
3

O,3n m 0,03n
m2

S 4.
5.

3n dm2

~JTem2

lOOn cm2
3

j,

t, %. 't,
~JT,

a) 50°, 70°, 90°, 150°; -fgJT, hJT, b) 60°, 80°, 90°, 130°;

6.

¥-.

I' HJT·

j,

~JT;

2;,

5f,

0,2JT, 0,55n,

1,6JT.

98

15.1. Kampu matavimas laipsniais ir radianais

15.2. Posiikiq kampai
Siame skyrelyje zengiamc ncdideli, taciau labai svarbq zingsnelj skaitinio argumento trigonornetriniu funkciju link, Pasiulykirne isivaizduoti, kad spindulys Ox sukamas pries laikrodfio rodykle tal, kol jis atsiduria ticscjc y x. Judedamas jis "uzpilde" 45° kampa, Sakoma, kad spindulio posiikio kampas Iygus 45°, arba % radianq, Taciau tq pati spinduli galima sukti ir pagal laikrodzio rodykle, tarkime, kol jis atsidurs tiescjc y = -x. Jis vel "uzpildys" 45° kampa, taciau judcsys juk bus kitoksl Todel sakorna, kad siuo atveju spindulio posiikio kampas lygus -45 arba - % radianu. Dabar jau nesunkn suvokti, kad spinduli galima sukti [vairiai. Galima ji apsukti aplinkui centra 0 vicna karta (ar kclis kartus) ir dar siek tiek. Sukti galima tiek pagal laikrodfio rodykle, tiek pries ja, 1 ta paeia padeti spinduli galima pervesti labai [vairiais budais, 1. y, ivairiais posukio kampais. Kaip juos matuoti? du Ii taskas A (J ; 0), galima nustaty ti posukio kampo diduma radianais! Svarbu pabrezti, kad kiekvieno posukio kampo didumas reiskiamas vieninteliu skaiciumi (teigiamu ar neigiamu) ir kiekvienam skaiciui galima nurodyti posukio kampa, kurio diduma jis isreiskia. Kai posukio kampai yra teigiami ir ne didesni ui, 2n, tai ju didumai sutampa su didumais geometriniu kampu, kuriuos "uzpildo" sukdamasis spindulys. Zinoma, posukio kampu didumus galima reiksti ir laipsniais, taciau turint tiksla [vesti skaitinio argumento trigonometrines funkcijas, radianai yra gcriau,

=

0

,

Suvokiame ir iinome:
kas yra posukio karnpas; kaip posukio kampo diduma reiksti iaipsniais if radianais: kiekviena skaiciu atitinka posukio karnpas if atvirksciai - kickviena posiikio karnpa atitinka skaicius.

Paprasciausia nuspresti, kaip atskirti krypti pries laikrodzio rodyklc ir pagal ja, Posiikio pries laikrodzio rodyklc kampus susitarta reiksti teigiamais skaiciais, pagal laikrodzio rodykle - neigiamais. Karnpo didumui nustatyti galima remtis ankstcsniame skyrelyje apiarta karnpu matavimo radianais procedura: suradus, kokio ilgio vienetinio apskriiimo lank", prabega sukant spinPRATIMAI IR UZDAVINIAI

Mokame:
pavaizduoti nurodyto didurno posukiu kampus; isreikst: posukio kampu diduma radianais, kai duoti didumai laipsniais; isrciksti posukio karnpu diduma laipsniais, kai duoti didumai radianais.

Sio skyrelio naujove - posnkiu kampai, arba tiesiog - posukiai. Tai ne abstrakeijajuk posukius galima stebeti (pavyzdziui, kai sukasi dviracio ratas). Veiksrnai, kuriu rcikia ismokti - pavaizduoti posuki, kai duotas jo didumas bei nustatyti zod7.iais nusakyto posukio diduma. Tad svarbiausi skyrclio uzdaviniai yra 7, 9-13.

7.

a)

y

b)

y

c)

y

d)

y

x

8. 9.

a) 139"36';

b) 237°55', tai per 3 gautume, - 82,5", 2,5°, t.y.

Per valanda valandine rodyklc pasisuka 3600 : 12.= 30° karnpu, valandas ji pasisuks 30° . 3 = 90" kampu. Panasiai samprotaudami kad per 4~ val. valandine rodykle pasisuks 135° kampu, per 2t val. t.y, 82°30', per 191 val. - 5800, per ~val. _12°, per Ih-val. 2°30'.
Kampinis greitis radianais valandines rodykles ~; .

10.

minutines rodykles = (rad/rnin); sekundines rodykles 2rr: (tad/min). 11. Minutine rodykle per uurodyta laika pasisuks kampu:

iIT fa

tu = ~

per minute: (fad/min);

a) 360°; a) 30°;
0

b) 900°; b) 75°;

c) 4320°; c) 360°;

d) 450°;
=

e) 2220<>. 37°30';
0

Valandine rodykle per nurodyta

laika pasisuks kampu:

d) 37,so

e) 185°.

12. a) 185 - III, 400 b) I, -1,

T-

2;

0

-¥ -

I, -290° - 1, 500 - II, -700° - I, 20000 - III; III, 1,8rr: - IV, -I,8n - I, 2, Irr: - I, IOO,2rr: - I.

15.2. Posiikiu kampai

99

13. B -750°.
14. P = 2 . 27 15.

+ 27

.~

=

66 (mm). lygus R. ispjova atitinka t radianu centrinis

Jeigu skritulio,

kurio spindulys

kampas, tai skritulio ispjovos plotas S

=

T -t, Taigi 288

R2

=

T' 9' R

R2

4

=

36dm.

16. a
17.

= 3rad. =
129°36'; b) 1,6 = ]°36'.
0

a) 129,6°

18. I I ,25°

=

I \ 0 15';

-ffi rad.
b) 40rr rad, 320rr rad, nOrr rad, 28 800rr rad.

19. a) 5rr rad, IOrr rad, 600rr rad;
20.

Isreikskirnc tasko judcjimo greit; metrais per sekunde: 720 m/min :::: 12 m/s. 1 radiano centrini kampa atitinka = r 0,5 (m) ilgio lankas. Tada 12 m atitiks

dj

= 24 (rad)

2.f:

=

posukio kampas, -1800°,

Tasko karnpinis grcitis yra 24 rad/s.

21.

-400°,

-7200,

-12000,

- 72000

100

15.2. Posiikiq kampai

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful