P. 1
Tado. refertatas.logistika

Tado. refertatas.logistika

|Views: 1,416|Likes:
Published by bertutee

More info:

Published by: bertutee on Feb 16, 2011
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

12/01/2012

pdf

text

original

Ir amaLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Profesinės saugos ir inžinerinės vadybos katedra

„TARPTAUTINĖ LOGISTIKA“
Referatas

Inžinerijos ir vadybos studijų programa, studijų forma - ištęstinės

Autorius: Tadas Žilevičius Tikrino: lektorė, dr. R. Čingienė

2

Akademija, 2010

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3 1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ...........................................................4 1.1. Logistikos sąvoka........................................................................................................................4 1.2. Tarptautinės logistikos sfera........................................................................................................6 2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI................................................................................8 2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija......................................................................................9 2.2. Paskirstymo kanalai..................................................................................................................10 2.3. Paskirstymo grandinės..............................................................................................................11 3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS...........................................12 3.1. Pervežimai sausumos keliais.....................................................................................................13 3.2. Pervežimai oro keliais...............................................................................................................13 3.3. Pervežimai vandens keliais.......................................................................................................14 3.4. Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai................................................................................15 4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE........................17 4.1. Informacijos ir prekių srautą judėjimas....................................................................................17 IŠVADOS...........................................................................................................................................21 LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................22

net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis. Mums tai itin aktualu. Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindines tarptautinės logistikos ypatybes. iš šiaurės į pietus. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu procesu.3 ĮVADAS Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių. . Dabar svarbiausia jį tausoti. kurioje darbas niekada nenutrūksta. kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą vietą pristatyti produktus. per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus. nes Lietuva . Tik nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija. jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų užimti svarbią vietą. išanalizuoti tarptautinės logistikos kanalą. pranašumą įgyja tie.tranzito kraštas. Konkuruojant globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose. Tarptautinės logistikos tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu laiku. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Darbo uždaviniai: • • • • įvardinti šiuolaikinės tarptautinės logistikos esmę. gerai prižiūrėti ir tobulinti taip. Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią šių dienų poreikius Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategiją. apžvelgti tarptautinio krovinių pervežimo galimybes įvardinti informacinio srauto funkcijas tarptautinėje logistikoje. Lietuva. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos.

užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų. kad būtų tenkinami klientų poreikiai ir reikiami produktai pristatomi. ir firmos suvokė pagamintų prekių paskirstymas ir pateikimas iš įmonės į prekybą buvo laikomas kaip . produktų tvarkymas. nebaigtos produkcijos ir baigtos produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ Nūdienos logistika labai įvairiapusė. pakavimas. Daugeliu atvejų žinios yra panaudojamos už firmos ribų. kaip informacijos mainai.Transportas yra neatskiriamas logistikos tiekimo grandinės elementas [2]. Įmonės stengėsi mažinti gaminamos produkcijos savikainos kiekvieną elementą kiekviename gamybos proceso etape. XIX amžiaus pradžioje produkcijos gamybos apimtys pradėtos derinti su paklausa. atsargų valdymas. Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną.4 1.) išimtinis dėmesys buvo skiriamas produkto gamybai. prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į tam tikrą sistemą. Logistika papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą . Logistikos sąvoka Pramonės revoliucijos pradžioje (XVIII a. todėl klientai.1. Naujų bruožų logistika įgijo tada. jungianti tokias skirtingas veiklos sritis. kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą. sandėliavimas. transportavimas. 1.

galutinės produkcijos ir kt. koordinavimą. šaudmenis.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą. Antrojo pasaulinio karo metais kariuomenėse plačiai ir efektyviai buvo naudojami logistikos modeliai ir sisteminė analizė pristatant karinę techniką. medžiagas. pradžioje prancūzų mokslininkas A. prekės pardavimo išlaidos. maistą į reikalingą vietą numatytu metu. Pastebėta. kad būtina efektyviau kontroliuoti visas išlaidas. kurti naujas ekologiškai švarias technologijas. Lietuvos kariuomenėje sukurti specialūs logistikos padaliniai. žaliavų. logistika buvo suprantama kaip “maisto produktų paskirstymas”. pradėjus mažėti pelnams. XX a. tobulinti išteklių ir gatavų prekių paskirstymo sistemas. teikiamas atitinkamų įmonių. Šis terminas labai plačiai vartojamas ir dabartinėse įvairių šalių ginkluotosiose pajėgose. o fiziniu išteklių ir prekių paskirstymu domimasi nesistemingai ir paskirstymo išlaidos nepakankamai analizuojamos bei vertinamos. Taigi atsiradę nauji reiškiniai ir naujos tendencijos privertė atkreipti ypatingą dėmesį į gamybos išteklių ir pagamintos produkcijos paskirstymo procesą. . ji pavadinta logistika. mašinų. Nors logistikos sąvoka ilgą laiką buvo suprantama kaip karinė. išskaičiavimas”. karius. Visa tai skatino peržiūrėti firmų veiklos strategiją. planavimą ir aprūpinimą.5 savaime suprantamas ir neišvengiamas reiškinys. Vėliau Bizantijoje logistika vadintas armijos aprūpinimo organizavimo ir valdymo būdas. tikslingumas. ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą. neturintis esminės įtakos firmos veiklos rezultatams. Ekonominio gyvenimo pokyčių realijos reikalavo teorinių apibendrinimų. Logistika laikyta karo mokslų terminu.Džomini logistiką traktavo kaip mokslą apie kariuomenės pervežimų valdymą. firmos viduje ir iš firmos aptarnavimas. susijusių su prekių pateikimo vartotojui aptarnavimu. Logistikos sąvoka kildinama iš senovės graikų kalbos žodžio “mąstymas. XX amžiaus viduryje dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Iš graikų perėjusi į Romą. Bendriausia prasme verslo vadyboje ir ekonomikoje logistika suprantama kaip medžiagų ir produktų nuoseklaus judėjimo į firmą. Susiformavo bei išsiskyrė į atskirą objektą nauja vadybos ir ekonomikos mokslų šaka. apimantį įvairių rūšių paslaugas. firmų ekonomistai ir vadybininkai atkreipė dėmesį. XX amžiaus viduryje ji pradėta vartoti verslo vadyboje ir ekonomikoje. Taip logistika įvardijama. planavimą. Lietuvai įstojus į NATO. Vieno logistikos apibrėžimo nėra iki šiol. kaip mokslas apie prekių (medžiagų. kad daugiausiai analizuojamos gamybos išlaidos.

gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas. kuris ne tik sustiprino įvairių pasaulio finansinių centrų ryšius. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas. gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas. gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas. Labai išsiplėtė tarptautinės ekonomikos sfera. tapusių svarbiais pramonės produkcijos eksportuotojais ir importuotojais. apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas. • • • • • • • 1. eksportuoja ir importuoja produkciją. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas.6 Logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas: • • • • medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas.2. Į tarptautinės pasaulinės rinkos sistemą įsiliejo didžioji dalis buvusių socialistinių valstybių. apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas. Greta išvystytos ekonomikos šalių atsirado naujų pramoninių valstybių. Sparčiai augo tarptautinis kapitalas. gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas. XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje įvyko žymių pakitimų tarptautiniuose ekonominiuose santykiuose. gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas. teikia įvairias kitokias paslaugas užsienio šalių vartotojams. Tarptautinės logistikos sfera Nemaža dalis įmonių dalyvauja tarptautiniame versle: perka išteklius užsienyje. . bet ir padidino pasaulinės tarptautinės gamybos mastus. medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos paslaugas.

susiformavo pasaulinis paslaugų sektorius. apimantį įvairių veiklos rūšių įmones. pusgaminiai. planavimą. Šie veiksniai – tai mineraliniai gamtos turtai. kurios tarptautinės prekybos kanalais pasiekia užsienio naudotojus [1]. mazgai. . tiek tarptautines įmones reikalingomis medžiagomis ir padėti nacionalinių bei tarptautinių įmonių pagamintą produkciją realizuoti visose pasaulio šalyse. Šiose logistikos rūšyse ir tarp jų procesai. Maždaug 180 000 įmonių. Iš minėtų veiksnių sukurta gatava produkcija parduodama kitoje. Šią paslaugų sferą vadiname tarptautine logistika. o 500 jų sudaro transnacionalinės ekonomikos branduolį. Plėtojantis nacionalinių įmonių produkcijos eksportui ir importui bei tarptautinėms įmonėms. iš ko gaminama arba surenkama gatava produkcija. Čia galima išskirti dvi logistikos rūšis: • firmos apsirūpinimas prekių gamybai reikalingomis medžiagomis ir kitais ištekliais. Taigi tarptautinė logistika . įeinančių į transnacionalines kompanijas. Tai gamybinės paskirties ir gyventojų vartojimo prekės. koordinavimą. • gatavų prekių pateikimas iš gamybinės įmonės galutiniam vartotojui. y. mašinos. o ne savo šalyje. kurie iš užsienio šalies įmonių pirkimo pardavimo būdu patenka į savo šalies įmones. vadinsime tarptautiniais kroviniais. yra išsidėsčiusios 150 šalių.yra mokslas apie prekių tarptautinių judėjimo srautų nuo vienos šalies gamintojų iki kitos šalies vartotojų organizavimą. kuriuo paskirtis – padėti aprūpinti tiek nacionalines. gabenimas tarp skirtingų šalių gamintojo ir vartotojo.7 Šiuolaikinėje tarptautinėje ekonomikoje vyrauja transnacionalinės korporacijos. Tarptautinės logistikos objektus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: gamybos veiksnius. statybinės. kur yra jos paklausa. Jų yra per 40 tūkstančių. Prekes. t. vyksta nuosekliai vienas po kito. įrengimai. žemės ir miško ūkio žaliavos. upėse ir jūrose išgaunama žaliava. teikiančias tarptautines logistines paslaugas. Tarptautinės logistikos operacijos apima materialinių gėrybių judėjimą firmoje nuo apsirūpinimo gamybai reikalingomis iš užsienio iki gatavų prekių pateikimo galutiniam vartotojui. visa tai. energetikos ir perdirbamosios pramonės žaliavos bei medžiagos. ką vadinsime tarptautine aprūpinimo logistika. ką vadinsime tarptautine tiekimo logistika. esančiam užsienyje. siekiant sukurti ir pateikti vartotojui galutinį produktą. detalės.

8 2. . Bendriausia prasme – materialinių gėrybių judėjimo paslaugų procesai nuo žaliavos pateikimo iš vienos valstybės iki gatavos prekės pateikimo galutiniam vartotojui kitoje valstybėje. medžiagų. mašinų ir kitų gamybos išteklių tiekėjų iki šių išteklių gavėjų galutinės produkcijos gamybos įmonėse ir jose pagamintų prekių pateikimo vartotojams gatavų prekių judėjimo paslaugų tarptautinius procesus. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI Tarptautinė logistika tyrinėja visą išteklių judėjimo nuo žaliavų.

transporto. Materialinių gėrybių tarptautinio judėjimo operacijų. Jų teikiamos paslaugos materialinių gėrybių judėjimo procese sudaro tam tikrą grandinę operacijų. įrengimus ir kitus gamybos veiksnius. perskrodžia nacionalinę įmonę ir baigiasi prekių pateikimu užsienio įmonei. Kadangi judėjimas vyksta mažiausiai per dvi valstybes. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija . ir visi logistikos procesai vertinami tik jos atžvilgiu: viena. tai logistikos paslaugas kuria ir parduoda įvairiausios paskirties tų valstybių įmonės. kurioje nustatyti kitokio atskaitos taško neįmanoma [2]. tas perdirbančiai žaliavas įmonei yra aprūpinimas. nes medžiagų judėjimas nuo pirminių išteklių iki galutinio produkto – tai labai ilga grandinė. Tarp abiejų judėjimo dalių yra prekes gaminanti įmonė. prekybos. kuriančių tarptautines logistikos paslaugas. Tarptautinės logistikos kanalas prasideda nuo žaliavų gamintojų įmonės užsienyje. kas žaliavų gamybos įmonei yra žaliavų tiekimas. tačiau kanale vykstančių logistikos procesų ji nereguliuoja ir tiesiogiai su kanalu nesusijusi. grandinę vadiname tarptautinės logistikos kanalu. Kitaip būtų neįmanoma analizė ir vertinimai. apsirūpinimas gamybai reikalingais ištekliais. 2. kurios atliekamos skirtingose šalyse ir nuosekliai eina viena po kitos. medžiagas. nupirkus iš jų minėtus išteklius. draudimo bendrovės ir kitokios veiklos firmos. Kiekvienos įmonės medžiagų logistika susideda iš aprūpinimo ir tiekimo. mašinas.1. gaminančiose žaliavas. bankai. turinčios tarptautinius ekonominius ryšius. antra – iš tų išteklių pagamintų gatavų prekių pardavimas galutiniam vartotojui. Medžiagų judėjimo procesuose dalyvauja daug įvairios paskirties logistikos paslaugas teikiančių įmonių. kuri išplatina jas užsienio vartotojams. Tai gamybos.9 Šį judėjimą sudaro dvi dalys: apsirūpinimas medžiagomis ir pardavimas iš jų pagamintų prekių. statybos įmonės. Taigi tarptautinės logistikos kanalas prasideda užsienio įmonėse. Ši užsienio įmonė yra tarptautinio aprūpinimo kanalo atskaitos taškas. Taigi.

ar pirks iš kitų ūkio subjektų. transportavimą. efektyviau prekės pateikiamos tikslinėmis rinkomis. už jas jam turės apmokėti prekių gavėjas. atsiranda galimybių efektyvesniais būdais perduoti prekes. Prekės juda iš siuntėjo gavėjo kryptimi. krovą. jei teiks prekių gavėjas – apmokės tiekėjas. patirtis šioje verslo srityje. sumažinamos darbų apimtys skirstant ir gabenant produkciją. . Prekių judėjimą aptarnaujantį prekių sandėliavimą. Logistikos kanalu suinteresuotos abi šalys. nes: • • • • taupomos prekių pristatymo išlaidos. Šie logistikos kanalo subjektai yra pagrindiniai. planuojami įmonės tikslai eksporto ar importo rinkose. numatoma užsienio rinkos dalis. Jei šias paslaugas teiks prekių siuntėjas. tiek kitas. kurias perka pagrindiniai kanalo nariai – prekių siuntėjas arba prekių gavėjas. įmonės darbuotojų. organizuojančių eksporto ar importo operacijas. nes nuo jų priklauso. muitinės procedūrų aptarnavimą ir kitokias logistikos operacijas gali kurti tiek vienas. eksportuojamų arba importuojamų prekių paskirtis ir tipas. jei teiks abu – atitinkamai tų paslaugų kūrimo pirkimą ir apmokėjimą už jas jie pasidalins tarpusavyje.10 Tarptautinis logistikos kanalas jungia tarp skirtingų valstybių prekių srautų judėjimą aptarnaujančias logistikos paslaugas. Logistikos paslaugų pasiskirstymą kanale tarp siuntėjo ir gavėjo nulemia įvairios sąlygos ir veiksniai: • • • • • • įmonės eksportuojamos arba importuojamos produkcijos apimtys. tiek abu kanalo nariai. ar logistikos paslaugas kurs jie patys. iš sutaupytų lėšų galima padidinti eksporto arba importo apyvartą.

kai gamintojas savo produkciją . Nuo daugelio veiksnių priklauso. kuris paskirstymo kanalas įmonei yra palankesnis. Paskirstymo kanalai pasirenkami įvertinus gamintojo ir vartotojo poreikius. Šioje veikloje dalyvauja ir gamintojai. netiesioginio ar mišraus. Tiek prekių siuntėjas. Paskirstymo kanalo ilgis gali būti įvairus. Paskirstymo kanalai Organizuojant prekių paskirstymą. tiek gavėjas gali naudotis kanalo tarpininkais.1. Paskirstymo kanalo pagrindinė funkcija – patenkinti vartotojų poreikius. pasirenkamo prekių gabenimui transporto efektyvumu. priklausomai nuo taikomo prekių paskirstymo būdo: tiesioginio. Paskirstyme dalyvaujančių įmonių veiksmai glaudžiai susiję. prekių srauto judėjimo kanalu sparta. Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių tarpininkų skaičius. paskirstymo kanalo plotį ir bendravimo su kanalo dalyviais pobūdį. gabenamos produkcijos saugumu. prekių srauto judėjimo kanalu laiko trukme. Dažniausiai vienam produktui yra siūloma daug kanalų. teikiančiais • • • vienokias ar kitokias logistikos paslaugas abiem kanalo pagrindiniams nariams ar kuriam nors vienam [2] . Paskirstymo kanalas nėra viena įmonė. pasirinkdami logistikos kanalo paslaugas. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks. kurie dalyvauja prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Pasirenkant paskirstymo kanalą. galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais. Paskirstymo logistikos kanalas – tai visuma tarpusavyje susijusių įmonių ir pavienių asmenų. gamybos bei rinkos ypatumus. Įtakos paskirstymui turi ir galutiniai vartotojai. remiasi šiais kriterijais: • • pasirinkto kanalo bendromis. 2. reikia atsižvelgti į tris pagrindinius parametrus: paskirstymo kanalo ilgį.11 Prekių siuntėjas arba gavėjas. ir įvairūs tarpininkai bei pagalbinės organizacijos. kanalo etapo ar atskirų logistikos operacijų išlaidomis.

perkant ir parduodant. konkretaus vežėjo. Tarpininkai klasifikuojami pagal du principus: Tarpininkai sukuria laiko. Renkantis paskirstymo kanalą yra pasirenkama prekės judėjimo forma – tiesioginė ar netiesioginė. Paskirstymo grandinės Logistikos kanalas toliau virsta logistikos grandine. 2. t. Turėjimo naudingumas atsiranda vykstant mainams. Kiekvienas grandinės narys atlieka savo vaidmenį ir specializuojasi atlikti vieną ar daugiau funkcijų. Vietos naudingumas – prekė juda link vartotojo. . Formuojant paskirstymo kanalą pirmiausia svarbu apsispręsti dėl kanalo struktūros. kiek lygmenų sudarys kanalas ir kiek ir kokie tarpininkai dalyvaus. Paskirstymo kanalo plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius. Paskirstymo grandinę sudarančios įmonės siekdamos bendro tikslo yra tarpusavyje susijusios ir priklauso viena nuo kitos. vietos ir turėjimo naudingumą. Laiko naudingumas – atsargos yra saugomos iki pardavimo momento.2. Logistikos vadybininko uždavinys yra koordinuoti prekių paskirstymą visoje grandinėje. t. y. Mišrusis – kai įmonė skirstydama produkciją derina abu jau paminėtus kanalus.12 vartotojui pateikia pats. Netiesioginis – kai produkcija pas vartotoją patenka per pardavimo tarpininkus. sudaranti sąlygas prekei ar paslaugai pasiekti galutinį vartotoją. konkretaus draudėjo pasirinkimas – tai jau logistikos grandinės formavimas. Paskirstymo logistikos grandinė – yra konkrečių įmonių seka. Konkretaus tarpininko. Tarpininkai panaikina asortimento neatitikimus. Jų dėka vartotojams lengviau surasti norimą produktą. y.

13 3. Transporto. Šis procesas vykdomas ne vien tik ES rinkos erdvėje. Gabenimų rinkoje transporto įmonės ieško potencialių klientų. tarptautinius prekių ir darbo jėgos išteklių mainų. kuris suteiktų galimybę apsirūpinti reikiamomis medžiagomis ir pristatyti pagamintą produkciją į realizavimo rinką. Šiuo atveju krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra žymiai kompleksiškesnis nei nacionalinis. Norint patenkinti įvairių prekių pasiūlą. Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos transformavimas į laisvąją rinką. nustatyti gabenimo tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis. o jų gabenimų apimtys priklauso nuo produkcijos paklausos rinkoje. Transporto veikla yra tiesiogiai susijusi su produkcijos gamintojų ir vartotojų santykiais. iš gamybos vietų jas reikia nugabenti į vartojimo vietas. kaip ūkio šakos. svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. tačiau ir tarptautiniu ar tarpkontinentiniu mastu. todėl tarptautinių gabenimų planavimas yra svarbus tarptautinės logistikos uždavinys. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS ES valstybėms sukūrus vidaus rinką teko spręsti dar vieną uždavinį – sukurti bendrą transporto paslaugų sektorių. turizmo ryšių plėtojimas tarp Rytų . Visoje ES išsidėstę ūkio centrai transporto sektoriui kelia didelius uždavinius. Krovinių gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais.

plati degalinių sistema.1.Talinas Ryga . Poreikis harmonizuoti šių šalių transporto sistemas.0 tūkst. Multimodalinių pervežimų sistemų prioritetinį plėtojimą tarptautinės tranzitinės reikšmės transporto koridoriuose. 3. įstojant į tarptautines organizacijas. tranzitiniams bei turizmo ryšiams plėtoti.Varšuva . km.Marijampolė. E28 (Berlynas . suteikiant transporto paslaugų rinkai daugiau lankstumo ir patikimumo. 4.Vilnius .Prienai . o iš viso – daugiau kaip 67.Panevėžys .Budapeštas). prisijungiant prie atitinkamų tarptautinių konvencijų.Minskas). E85 (Klaipėda .Vilnius .Kaunas . 5.Gdanskas .Karaliaučius (Kaliningradas) . orientuojantis į Europoje funkcionuojančios lanksčios transporto paslaugų rinkos modelį. Lietuvos transporto teisės pagrindų pertvarkymą pagal tarptautinę transporto teisę. Aktyvus valstybės dalyvavimą. Pervežimai sausumos keliais Sausumos keliai: Lietuvos keliai ir jų tinklo infrastruktūra yra gerai išplėtoti – jie daug geresni lyginant su visomis kaimyninėmis šalimis.Krokuva . teikiančių komercines paslaugas. Lietuvos transporto tinklo integravimą į Europos transporto sistemą. užsienio bei Lietuvos privataus kapitalo investicijų 3. užtikrinant Lietuvos ūkiui strateginę reikšmę turinčių transporto infrastruktūros objektų stabilią veiklą. Valstybinio skatinimą.Ryga . motelių ir pan.. transporto sektoriaus subjektų. lemia šias pagrindines Lietuvos valstybinės transporto politikos kryptis: 1. Automagistralių. km. 2. pakelėse beveik 400 sustojimo ir poilsio aikštelių. E77 (Pskovas .14 ir Vakarų turi didelę reikšmę kokybiniams ir kiekybiniams transporto paklausos Europoje pokyčiams. Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės: E67 VIA BALTICA (Helsinkis . suderinant teisinę transporto veiklos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungoje ir kitose šalyse veikiančiomis juridinėmis transporto reglamentavimo taisyklėmis bei standartais. demonopolizavimą bei privatizavimą.Praha). neskaitant pakelės maitinimo įstaigų.Varšuva Vroclavas . numatant ir pagal galimybes pasitelkiant reikiamus investicinius bei kitus šaltinius jiems rekonstruoti bei modernizuoti. išnaudojant patogią Lietuvos geopolitinę padėtį tarptautiniams. krašto ir rajoninių kelių ilgis – per 21 tūkst.Šiauliai Karaliaučius (Kaliningradas) .Kaunas .

Pagal RVSM reikalavimus buvo modifikuota skrydžių valdymo įranga. per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus. visose civilinės aviacijos srityse pradėjo vadovautis tarptautiniais standartais.Šiauliai . jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. darbui naujomis sąlygomis parengti skrydžių vadovai. dėl civilinių iki garsinių reaktyvinių orlaivių keliamo triukšmo apribojimo ir kiti reikalavimai.Černovcai .3 aviakompanijos. nes Lietuva . oro susisiekimo tarifų. dauguma jų gali priimti privačius lėktuvus. E262 (Kaunas .Daugpilis .15 . nustatyta oro vežėjų ir orlaivių sertifikavimo tvarka. E272 (Vilnius .tranzito kraštas. Kaune ir Palangoje.Aleksandropolis). Iš viso Lietuvoje yra 27 oro uostai ir aerodromai. Kauną . . parengti svarbiausi orlaivių įrangos bei skrydžių RVSM oro erdvėje reikalavimai. Mums tai itin aktualu.Klaipėda). Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose yra būtina sąlyga toliau plėtoti šalies civilinę aviaciją ir veiksmingai bendradarbiauti su Europos bei pasaulio šalimis. kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Atgavusi nepriklausomybę.Panevėžys . Vilnių su kitais svarbiausiais Vakarų ir Rytų Europos miestais reguliariais maršrutais jungia 11 aviakompanijų . Palangą – 5 aviakompanijos. Taigi Lietuva. Lietuvoje yra trys tarptautiniai keleiviniai oro uostai – Vilniuje.Rezeknė Ostravas). su kaimyninėmis šalimis suderinti nauji oro keliai. gerai prižiūrėti ir tobulinti taip.Lyda . Dabar svarbiausia jį tausoti.2. Lietuva aktyviai įsijungė į pasaulio aviacijos bendrijos veiklą.Palanga . Pervežimai oro keliais Oro transportas: Oro transporto susisiekimas su Lietuva puikus. net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis. 3. sertifikuota aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir trys jos “Boeing” orlaiviai. oro vežėjų atsakomybės avarijos atveju.Utena . Diegti RVSM Lietuvos oro erdvėje reiškė koreguoti esančius arba kurti naujus skrydžių valdymo reikalavimus ir papildomus reikalavimus orlaiviams bei oro vežėjams.Bukareštas . iš šiaurės į pietus. Galiojančiuose arba rengiamuose nacionaliniuose teisės aktuose jau atsispindi Europos Sąjungos oro vežėjų licencijavimo.

Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas. Pervežimai vandens keliais Vandens transportas. Lietuvos nuomone. Svarbią vietą ES jūrų politikoje turi užimti trumpųjų nuotolių laivyba. Rugsėjo 21-22 d. jūrinės profesijos plėtojimas.3. laivybos bei jūrininkų darbo srityse. ES Žalioji knyga turėtų būti suderinta su kitomis ES strategijomis (pvz.16 3. Danijos. išreikštą ES Žaliojoje knygoje. Klaipėdos uostą 6 maršrutais su Švedijos. laivybos verslo reguliavimas tarptautiniu mastu). kuriame susijungia jūros. Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras. viena svarbiausių ES jūros politikos formavimo bei įgyvendinimo krypčių turėtų būti tarptautinių visuotinai pripažįstamų konvencijų įgyvendinimo užtikrinimas jūros aplinkos apsaugos. 3. vidaus vandenų laivybos skatinimas ir intermodalinio transporto plėtra. o šalies viduje keltai Klaipėdą jungia su Kuršių nerija.4. aplinkosaugos srityje). kaip ir kruizinių laivų terminalas – pačiame miesto centre. trumpiau sakant. sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų.Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai – techninė ir funkcinė kokybė . vienas iš jų. Klaipėdoje yra du jachtų uostai. know-how tęstinumas. Jūrų naudojimo kontrolėje viena iš prioritetinių krypčių turėtų būti laivų judėjimo valdymo bendrų informacinių sistemų kūrimas. Keltai. Vokietijos ir Lenkijos uostais jungia jūriniai keltai. taip pat stabilios ir konkurencingos verslo aplinkos laivybai kūrimas (užtikrinta ES laivynų kokybinė ir kiekybinė plėtra. Kylyje (Vokietija) tarptautinėje konferencijoje „Europos jūrų politika – Baltijos jūros zonos nuomonė apie ES Žaliąją knygą“ vykstančiose diskusijose dalyvaujantis Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus dalijasi Lietuvos požiūriu į Europos Sąjungos jūrų politiką.

oro linijų klientas persikelia iš vienos vietos į kitą. kurie suvokiami kaip apibrėžti ir nustatyti normatyvais. Kokybė yra apibūdinama kaip atitinkamas reikalavimų. ką vartotojas gauna paslaugos metu. kur prekės kokybės ekspertizė atliekama patikrinus tam tikus gaminio parametrus. visi šie dalykai . kurių savybės nustatomos įprastais prekių kokybės vertinimo metodais. Dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties. . Svarbiausia priemonė tam pasiekti – garantuoti geresnę paslaugą kokybę. negu tai gali padaryti konkurentas. techninė (arba išorinė )kokybė. kategorijos. kuriuo techninė kokybė jam teikiama. biznio konsultantas užsakovui pateikia verslo planą. vardai ar moksliniai laipsniai ) yra pagrindas techninei kokybei vertinti. teikėjo ir gavėjo sąveikos. Tačiau paslaugoms tokia kokybės samprata netinka. Šis būdas nusako kitą kokybės aspektą – funkcinę kokybę. Techninė kokybė yra tai. kurią galima sutapatinti su tiekėjo suvokiama kokybe. Tai daugiaplanė sąvoka. Kokybė integruota gamybinę ir marketinginę paslaugos dalis. Klientas visuomet yra paveikiamas dar ir būdo. 2.17 Komercinė sėkmė priklauso nuo to. Techninė kokybė susijusi materialinėmis paslaugos teikimo priemonėmis bei technologijomis. sunkiai apibrėžiama. funkcinė ( arba proceso) kokybė. Jų buvimas ir būklė gali būti pademonstruota klientui prieš suteikiant paslaugą. kaip ir daugelis kitų verslo ir socialinių reiškinių. Vartotojo patirta kokybė turi du pagrindinius aspektus: 1. restorano lankytojui – maistas. Tokia kokybės samprata yra tiesiogiai perimta iš pramonės ir kitų daiktinės gamybos sričių.tai kokybės išorinė išraiška. gamybos ir vartotojo momentų sutapimo paslaugų kokybė yra momentinė būsena. viešbučio gyvenimo sąlygų charakteristikos. teikiančio paslaugas personalo klasifikacijos liudijimai ( diplomai. bankas suteikia kreditą ir t. Viešbučio svečiui suteikiamas kambarys ir lova nakvynei. ar firma savo teikiamomis paslaugomis gali patraukti vartotoją ir jį išlaikyti.t. technologiją ir vartotojo poreikių patenkinimą. Restorano įranga. turistinio maršruto aprašymas. Taip paveikiami o lūkesčiai susieti su būsimos paslaugos kokybe.

kurios paslauga pasiekia savo tikslą. yra geras. Techninė ir funkcinė kokybė. vartotojui suvokiant patirtos paslaugos kokybės techninę ir funkcinę pusę. negu turėtų būti. Tarp jų paminėtinas net ir kitų vartotojų. priklauso nuo vartotojo įvaizdžio apie paslaugą ir jos teikimą ir suformuoja vartotojo patirtą kokybę ir jos vertinimus. t. kai lemiamą reikšmę turi paslaugos vartotojo kokybės vertinimas. Vartotojas yra veikiamas ne tik to. Skirtingai nuo produktų gamybos. tiek neigiamos įtakos sąveikos atmosferai. tuo pat metu naudojančių panašias ar tokias pat paslaugas.1 paveikslėlyje. ką jis gauna . Susidaręs įvaizdis labai svarbus daugeliui paslaugų.18 Techninė kokybė yra tai – kokie vartotojo nuomonę apie kokybę formuoja paslaugos suteikimo būdas. jo įvaizdis patrauklus. bet ir to. . atliekamus veiksmus. tai klaidos poreikis dažniausiai žymiai didesnis. veikimo būdą. Vartotojo patirties kokybės aspektų sąveiką parodo schema. įvaizdis tampa savotišku filtru. vartotojas dažniausiai nepaisys nedidelių klaidų. kaip ir kiek jis sužino apie paslaugos gamybos ir vartotojo procesą [2]. vartotojo požiūriu. Vadinasi. paslaugų firmoje vartotojas gali pamatyti jos išteklius. teikėjo elgsena ir kitos aplinkybės. galįs turėti tiek teigiamos. kaip jis gauna paslaugą . Taigi paslaugų kokybė yra integruota sąvoka. jeigu įvaizdis negatyvus.y. Ir priešingai. Peteikta 4. Jeo teikėjas.

nes verslo įmonėse yra įmonių vidinės kompetencijos reikalas ir priklauso nuo šiems klausimams skiriamo dėmesio. Gamyboje šie klausimai medžiagos ir žaliavos perdirbamos į gatavą produkciją. 4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE Medžiagų srautai logistikoje juda aprūpinimo. taip pat organizacinių saugos priemonių Galima teigti. Verslo perkraunami ir sandėliuojami ne vien nacionalinėje. rinkoje.1. ten apdirbamo ir paliekančio šią įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas.19 4. Šių srautų saugos klausimai ypač aktualūs aprūpinimo ir paskirstymo srityse.Informacijos ir prekių srautą judėjimas Informacijos ir prekių judėjimo tinklai turi būti susieti į apgalvotą logistinę sistemą. transportinių talpų ir konteinerių naudojimo kroviniams gabenti. Pavyzdžiui. valdymas ir kontrolė. Atsargų kiekis veikia vartotojų aptarnavimo kokybę. o ji savo ruožtu . kad logistika – tai atvykstančio į įmonę. gamybos ir paskirstymo srityse. todėl medžiagų srauto apsaugos klausimai čia nėra tokie aktualūs. suprojektuotas informacijos tinklas daro įtaką užsakymų atlikimo trukmei. kadangi jie priklauso vienas nuo kito. o tai lemia užsakymo ciklo trukmę ir efektyvaus informacijos . gabenimo ir sandėliavimo sąlygų. todėl materialių srautų apsauga taip pat darosi visuotinio pobūdžio. reikiamos transporto rūšies parinkimo. bet ir tarptautinėje globalizacija išplėtė verslo logistikos funkcijas. prekių ir paslaugų srautai vykdomi tarptautiniu lygiu. kai medžiagų. nes kroviniai gabenami.atsargų kiekiui tinklo mazguose. ir logistikos uždaviniai tapo kompleksiškesni. Materialaus srauto apsauga priklauso nuo šių veiksnių: tinkamos produkcijos pakuotės bei sustambintų krovinių vienetų paruošimo.

. .realizavimo užsakymų tvarkymas. C. .vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas. kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. Transportavimas : .reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas. Todėl galima teigti. dislokavimo vietų ir dydžio nustatymas. kuri sudaro logistiką. . Užsakymų tvarkymas : . Pagrindinės veiklos rūšys: A.operatyvinis realizacijos planavimas.klientų aptarnavimo laiku užtikrinimas. .vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas. kad visos verslo logistikos dalys yra ir turi būti nagrinėjamos kaip viena sistema [6].vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas. Vartotojų aptarnavimo standartai : . Atsargų valdymas : . D. . B. .sandėlių skaičiaus. .žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas. Visas logistinės veiklos rūšis pagal funkcijas (kartu su kiekviena iš jų susijusiais sprendimais) galima suskirstyti į pagrindines ir pagalbines.transporto priemonių panaudojimo planavimas.transportavimo maršrutų nustatymas. priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros ir to.krovinių siuntų formavimas.transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas.20 tinklo kūrimą. Verslo veikla. . .

. . . C.krauti ir transportuoti. Medžiagų ir produktų įsigijimas : . .užsakymų atlikimo tvarkos nustatymas.užsakymų atlikimo metodikos parengimas. Pagalbinės veiklos rūšys: A. Medžiagų valdymas : . . Produkcijos įpakavimas : .sandėlių plano sudarymas. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas : .atsargų saugojimas ir tvarkymas.pirkimo terminų nustatymas.operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas. .perkamų vertybių kiekio nustatymas.sandėliuoti. .21 .įrangos keitimo tvarka. D. . .produkcijos išdėstymas bei reikalingo pakrovimo-iškrovimo rampų kiekio nustatymas.sandėliuojamų produktų išdėstymas. .reikalingo ploto ir tūrio nustatymas.tiekimo šaltinių nustatymas. Sandėliavimas : .apsaugoti nuo praradimo ir sugadinimo. B.įrangos parinkimas. .kiekio nustatymas. . E.

vienašalis sienų uždarymas.informacijos kaupimas ir tvarkymas. Šis būtinumas tampa dar akivaizdesnis. Patirtis rodo. Jos išlaidos yra mažos. Pagrindinė veikla daugiausiai prisideda prie bendrųjų logistikos kaštų ir yra būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos uždavinius.duomenų analizė. kur ji nuvertėja arba pasensta. Transportavimas ir atsargų valdymas yra pagrindinės logistikos išlaidas sudarančios veiklos rūšys.22 . kurių nereikia sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar saugumo sumetimais. nebūtina sandėliavimo . Ši veikla taip pat paspartina produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą. yra laikomos šalutinėmis. Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko. nes jokia firma negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų ir/arba gatavų produktų judėjimo.laiko vertę. tuo tarpu kai pagalbinė veikla organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose. užsakymų tvarkymas yra svarbus elementas viso laiko. ir manoma. kai daugelį firmų finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip blokada.). t. Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. kad jos prisideda prie logistikos uždavinių.kontrolinių procedūrų atlikimas. Pavyzdžiui. tokiai produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis. kad kiekviena iš jų sudaro nuo 1/2 iki 2/3 bendrųjų logistikos išlaidų. kad jos kaina gali dar pakilti (transportavimas automobiliais-šaldytuvais. Pagalbinės veiklos rūšys. kad pagrindinė veikla dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente. nesutarus dėl transportavimo tarifų. bet viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos firmos logistinės veiklos dalis. . automobiliais-cisternomis ir t. . taigi jų nustatymas taip pat daro įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. palyginus su transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Jeigu standartai labai aukšti arba labai specifiniai. o atsargos . Pagrindinės verslo veiklos rūšys yra atskirtos nuo pagalbinių todėl. kol klientas gauna prekes ar paslaugas. Klientų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygį. nors kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taip pat svarbios kaip ir pagrindinės. Nepaisant to. paslaugos teikimo galimybės gali būti tokios ribotos. Rinka neaprūpinama prekėmis. geležinkeliečių streikas arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes. geležis ar skalda. ir produkcija susikemša logistikos kanale. Transportavimas yra būtinas.

priklausančiomis greičiau gamybai nei logistikai. kaip sandėliavimas bei medžiagų priežiūra. Pirkimas ir produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis. nes jis. nors atsargų priežiūra ir būtina. prisideda prie šių veiklos rūšių efektyvumo. Tačiau sandėliavimas ir produktų priežiūra dažniausiai neišvengiami. ir ypač prie transportavimo ir atsargų menedžmento efektyvumo. Galiausiai informacijos apdorojimas ir tvarkymas prisideda prie visų kitų logistinės veiklos sričių tuo. kad teikia planavimui ir kontrolei reikalingą informaciją . Apsauginis įpakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis.23 veikla. Vis dėlto jie taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai. kai tik produkcija laikinai sustoja kelyje į pardavimo vietą.

vamzdinis. jas pakraunant. Tarptautinį logistinį srautą sudaro materialiniai ištekliai. miestų elektrinis. kaip ūkio šakos. jūrų transportas. 2. Šalia logistinių srautų juda pinigų. pakuojant. pateikimas. iškraunant. Pinigų srautai susideda iš logistikos dalyvių ir bankų. nustatyti gabenimo tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis. kuriems taikomos logistinės operacijos judant erdvėje. .t. Transporto. 4. Lietuvos Respublikoje yra šios transporto šakos: biotransportas. Krovinių gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais.24 IŠVADOS 1. oro. tai logistiniai srautai tam tikru momentu tampa atsargomis. vidaus vandenų. 3. jūrų. geležinkelio. Tarptautinė logistika – tai atitinkamos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių pagamintos produkcijos pardavimo užsienio šalių rinkose paslaugų. Jei produkcija nejuda. rūšiuojant ir t. užtikrinančių teik išteklių tiek gatavų prekių srautų judėjimą. nebaigta produkcija ir pagaminta produkcija. Geriausiai išvystytos yra: oro transportas. informaciniai bei rėmimo srautai. sausumos transportas. automobilių. svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas.

“ Tarptautiniai vežimai kelių transportu “ 1996 m. 6. 3. Vengrinė B.A. 4. 1998m. 2. Bischof K.25 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Šiuolaikinė logistika :vadovėlis /Ramūnas Palšaitis. Logistika ir tiekimo grandinės valdymas. Paslaugų ekonomika. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m. Urbonas J.. Vilnius. 2010 .D “ Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba “ 2002 m.2007 5. Baublys A. Martin Christopher.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->