Ir amaLIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS

Profesinės saugos ir inžinerinės vadybos katedra

„TARPTAUTINĖ LOGISTIKA“
Referatas

Inžinerijos ir vadybos studijų programa,

studijų forma - ištęstinės

Autorius: Tadas Žilevičius

Tikrino: lektorė, dr. R. Čingienė

 2

Akademija, 2010

TURINYS

ĮVADAS...............................................................................................................................................3

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ...........................................................4

1.1. Logistikos sąvoka........................................................................................................................4

1.2. Tarptautinės logistikos sfera........................................................................................................6

2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI................................................................................8

2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija......................................................................................9

2.2. Paskirstymo kanalai..................................................................................................................10

2.3. Paskirstymo grandinės..............................................................................................................11

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS...........................................12

3.1. Pervežimai sausumos keliais.....................................................................................................13

3.2. Pervežimai oro keliais...............................................................................................................13

3.3. Pervežimai vandens keliais.......................................................................................................14

3.4. Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai................................................................................15

4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE LOGISTIKOJE........................17

4.1. Informacijos ir prekių srautą judėjimas....................................................................................17

IŠVADOS...........................................................................................................................................21

LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................................................22
 3

ĮVADAS

Tarptautinė logistika – viena iš veiklos sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta. Tik
nedaugeliui verslo sričių būdingi tokie stiprūs vidiniai ryšiai ir tokia plati veiklos geografija.
Tarptautinės logistikos tikslas – užtikrinti reikiamų produktų pristatymą į reikiamą vietą reikiamu
laiku. Daugelis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojų tarptautinės logistikos tobulinimą laiko svarbiu
procesu. Šiandien gamybos ir rinkodaros neįmanoma įsivaizduoti be logistikos. Konkuruojant
globaliose ir sparčiai kintančiose rinkose, pranašumą įgyja tie, kas sugeba reikiamu laiku į reikiamą
vietą pristatyti produktus. Bet vien to negana – reikia palaikyti kuo aukštesnį klientų aptarnavimo
lygį su kuo mažesnėmis bendrosiomis išlaidomis. Todėl kiekvienos firmos veikloje logistika turėtų
užimti svarbią vietą.

Lietuva, net lyginant su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių
tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti, gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į
Europos kelių tinklą. Mums tai itin aktualu, nes Lietuva - tranzito kraštas, per kurį vingiuoja
daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.

Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje, Lietuvos integracijos į

Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią šių dienų poreikius Lietuvos transporto ir
tranzito plėtotės strategiją.

Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindines tarptautinės logistikos ypatybes.

Darbo uždaviniai:

• įvardinti šiuolaikinės tarptautinės logistikos esmę;

• išanalizuoti tarptautinės logistikos kanalą;

• apžvelgti tarptautinio krovinių pervežimo galimybes

• įvardinti informacinio srauto funkcijas tarptautinėje logistikoje.

 4

1. ŠIUOLAIKINĖS TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS ESMĖ

Nūdienos logistika labai įvairiapusė, jungianti tokias skirtingas veiklos sritis, kaip
informacijos mainai, transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas,
pakavimas. Naujų bruožų logistika įgijo tada, kai tam tikros tradicinės logistikos sritys susijungė į
visumą ir sudarė strategiškai naują sistemą.

Pagrindinė logistikos užduotis firmoje yra nukreipti profesinę įvairių logistikos specialistų
veiklą viena kryptimi – kuo geriau aptarnauti klientus ir gauti kuo didesnį pelną. Daugeliu atvejų
žinios yra panaudojamos už firmos ribų, todėl klientai, prekių ir paslaugų tiekėjai gali būti siejami į
tam tikrą sistemą. Operatyvus logistikos uždavinys – žaliavų, nebaigtos produkcijos ir baigtos
produkcijos minimalių atsargų geografinį išdėstymą organizuoti taip, kad būtų tenkinami klientų
poreikiai ir reikiami produktai pristatomi, užtikrintai ir per kuo trumpesnį laiką. Logistika
papildomą vertę kuria garantuodama produktų laiko ir vietos naudingumą .Transportas yra
neatskiriamas logistikos tiekimo grandinės elementas [2].

1.1. Logistikos sąvoka

Pramonės revoliucijos pradžioje (XVIII a.) išimtinis dėmesys buvo skiriamas produkto
gamybai. Įmonės stengėsi mažinti gaminamos produkcijos savikainos kiekvieną elementą
kiekviename gamybos proceso etape.

XIX amžiaus pradžioje produkcijos gamybos apimtys pradėtos derinti su paklausa, ir

firmos suvokė pagamintų prekių paskirstymas ir pateikimas iš įmonės į prekybą buvo laikomas kaip
 5

savaime suprantamas ir neišvengiamas reiškinys, neturintis esminės įtakos firmos veiklos

rezultatams.

XX amžiaus viduryje dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, pradėjus mažėti pelnams,

firmų ekonomistai ir vadybininkai atkreipė dėmesį, kad būtina efektyviau kontroliuoti visas išlaidas.
Pastebėta, kad daugiausiai analizuojamos gamybos išlaidos, prekės pardavimo išlaidos, o fiziniu
išteklių ir prekių paskirstymu domimasi nesistemingai ir paskirstymo išlaidos nepakankamai
analizuojamos bei vertinamos.

Taigi atsiradę nauji reiškiniai ir naujos tendencijos privertė atkreipti ypatingą dėmesį į
gamybos išteklių ir pagamintos produkcijos paskirstymo procesą. Visa tai skatino peržiūrėti firmų
veiklos strategiją, tobulinti išteklių ir gatavų prekių paskirstymo sistemas, kurti naujas ekologiškai
švarias technologijas. Ekonominio gyvenimo pokyčių realijos reikalavo teorinių apibendrinimų.
Susiformavo bei išsiskyrė į atskirą objektą nauja vadybos ir ekonomikos mokslų šaka; ji pavadinta
logistika.

Logistikos sąvoka kildinama iš senovės graikų kalbos žodžio “mąstymas, tikslingumas,

išskaičiavimas”. Iš graikų perėjusi į Romą, logistika buvo suprantama kaip “maisto produktų
paskirstymas”.

Vėliau Bizantijoje logistika vadintas armijos aprūpinimo organizavimo ir valdymo būdas.

XX a. pradžioje prancūzų mokslininkas A.Džomini logistiką traktavo kaip mokslą apie
kariuomenės pervežimų valdymą, planavimą ir aprūpinimą. Logistika laikyta karo mokslų terminu.

Antrojo pasaulinio karo metais kariuomenėse plačiai ir efektyviai buvo naudojami

logistikos modeliai ir sisteminė analizė pristatant karinę techniką, šaudmenis, medžiagas, karius,
maistą į reikalingą vietą numatytu metu. Šis terminas labai plačiai vartojamas ir dabartinėse įvairių
šalių ginkluotosiose pajėgose. Lietuvai įstojus į NATO, Lietuvos kariuomenėje sukurti specialūs
logistikos padaliniai. Nors logistikos sąvoka ilgą laiką buvo suprantama kaip karinė, XX amžiaus
viduryje ji pradėta vartoti verslo vadyboje ir ekonomikoje. Bendriausia prasme verslo vadyboje ir
ekonomikoje logistika suprantama kaip medžiagų ir produktų nuoseklaus judėjimo į firmą, firmos
viduje ir iš firmos aptarnavimas. Vieno logistikos apibrėžimo nėra iki šiol.

Taip logistika įvardijama, kaip mokslas apie prekių (medžiagų, žaliavų, mašinų, galutinės
produkcijos ir kt.) judėjimo srautų nuo gamintojo iki vartotojo organizavimą, koordinavimą,
planavimą, apimantį įvairių rūšių paslaugas, teikiamas atitinkamų įmonių, susijusių su prekių
pateikimo vartotojui aptarnavimu, ir užtikrinančias visą jų naudingumo atskleidimą.
 6

Logistinė sistema apima šias logistikos įmonių teikiamas paslaugas:

• medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių transportavimo paslaugas;

• medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių sandėliavimo paslaugas;

• medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių atsargų formavimo paslaugas;

• medžiagų (žaliavų) ir kitų išteklių srautų judėjimo informacijos paslaugas;

• apmokėjimo už pateiktus išteklius organizavimo paslaugas;

• gatavos produkcijos (prekių) sandėliavimo paslaugas;

• gatavos produkcijos (prekių) atsargų formavimo paslaugas;

• gatavos produkcijos (prekių) paskirstymo paslaugas;

• gatavos produkcijos (prekių) gabenimo vartotojams paslaugas;

• gatavos produkcijos (prekių) judėjimo srautų informacijos paslaugas;

• apmokėjimo už pateiktas prekes organizavimo paslaugas.

1.2. Tarptautinės logistikos sfera

Nemaža dalis įmonių dalyvauja tarptautiniame versle: perka išteklius užsienyje,

eksportuoja ir importuoja produkciją, teikia įvairias kitokias paslaugas užsienio šalių vartotojams.

XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje įvyko žymių pakitimų tarptautiniuose ekonominiuose

santykiuose. Greta išvystytos ekonomikos šalių atsirado naujų pramoninių valstybių, tapusių
svarbiais pramonės produkcijos eksportuotojais ir importuotojais. Sparčiai augo tarptautinis
kapitalas, kuris ne tik sustiprino įvairių pasaulio finansinių centrų ryšius, bet ir padidino pasaulinės
tarptautinės gamybos mastus. Į tarptautinės pasaulinės rinkos sistemą įsiliejo didžioji dalis buvusių
socialistinių valstybių. Labai išsiplėtė tarptautinės ekonomikos sfera.
 7

Šiuolaikinėje tarptautinėje ekonomikoje vyrauja transnacionalinės korporacijos. Jų yra per

40 tūkstančių, o 500 jų sudaro transnacionalinės ekonomikos branduolį. Maždaug 180 000 įmonių,
įeinančių į transnacionalines kompanijas, yra išsidėsčiusios 150 šalių.

Plėtojantis nacionalinių įmonių produkcijos eksportui ir importui bei tarptautinėms

įmonėms, susiformavo pasaulinis paslaugų sektorius, kuriuo paskirtis – padėti aprūpinti tiek
nacionalines, tiek tarptautines įmones reikalingomis medžiagomis ir padėti nacionalinių bei
tarptautinių įmonių pagamintą produkciją realizuoti visose pasaulio šalyse, kur yra jos paklausa. Šią
paslaugų sferą vadiname tarptautine logistika.

Tarptautinės logistikos objektus galima suskirstyti į dvi dideles grupes: gamybos veiksnius,
kurie iš užsienio šalies įmonių pirkimo pardavimo būdu patenka į savo šalies įmones. Šie veiksniai
– tai mineraliniai gamtos turtai; mašinos, įrengimai, statybinės, energetikos ir perdirbamosios
pramonės žaliavos bei medžiagos; žemės ir miško ūkio žaliavos; upėse ir jūrose išgaunama žaliava;
pusgaminiai, detalės, mazgai, t. y. visa tai, iš ko gaminama arba surenkama gatava produkcija.

Iš minėtų veiksnių sukurta gatava produkcija parduodama kitoje, o ne savo šalyje. Tai
gamybinės paskirties ir gyventojų vartojimo prekės, kurios tarptautinės prekybos kanalais pasiekia
užsienio naudotojus [1].

Taigi tarptautinė logistika - yra mokslas apie prekių tarptautinių judėjimo srautų nuo
vienos šalies gamintojų iki kitos šalies vartotojų organizavimą, koordinavimą, planavimą, apimantį
įvairių veiklos rūšių įmones, teikiančias tarptautines logistines paslaugas. Prekes, gabenimas tarp
skirtingų šalių gamintojo ir vartotojo, vadinsime tarptautiniais kroviniais.

Tarptautinės logistikos operacijos apima materialinių gėrybių judėjimą firmoje nuo

apsirūpinimo gamybai reikalingomis iš užsienio iki gatavų prekių pateikimo galutiniam vartotojui,
esančiam užsienyje. Čia galima išskirti dvi logistikos rūšis:

• firmos apsirūpinimas prekių gamybai reikalingomis medžiagomis ir kitais ištekliais, ką

vadinsime tarptautine aprūpinimo logistika;

• gatavų prekių pateikimas iš gamybinės įmonės galutiniam vartotojui, ką vadinsime

tarptautine tiekimo logistika.

Šiose logistikos rūšyse ir tarp jų procesai, siekiant sukurti ir pateikti vartotojui galutinį
produktą, vyksta nuosekliai vienas po kito.
 8

2. TARPTAUTINĖS LOGISTIKOS KANALAI

Tarptautinė logistika tyrinėja visą išteklių judėjimo nuo žaliavų, medžiagų, mašinų ir kitų
gamybos išteklių tiekėjų iki šių išteklių gavėjų galutinės produkcijos gamybos įmonėse ir jose
pagamintų prekių pateikimo vartotojams gatavų prekių judėjimo paslaugų tarptautinius procesus.
Bendriausia prasme – materialinių gėrybių judėjimo paslaugų procesai nuo žaliavos pateikimo iš
vienos valstybės iki gatavos prekės pateikimo galutiniam vartotojui kitoje valstybėje.
 9

Šį judėjimą sudaro dvi dalys: apsirūpinimas medžiagomis ir pardavimas iš jų pagamintų

prekių. Tarp abiejų judėjimo dalių yra prekes gaminanti įmonė, ir visi logistikos procesai vertinami
tik jos atžvilgiu: viena, apsirūpinimas gamybai reikalingais ištekliais, antra – iš tų išteklių
pagamintų gatavų prekių pardavimas galutiniam vartotojui. Kitaip būtų neįmanoma analizė ir
vertinimai, nes medžiagų judėjimas nuo pirminių išteklių iki galutinio produkto – tai labai ilga
grandinė, kurioje nustatyti kitokio atskaitos taško neįmanoma [2].

Taigi, kas žaliavų gamybos įmonei yra žaliavų tiekimas, tas perdirbančiai žaliavas įmonei
yra aprūpinimas. Kiekvienos įmonės medžiagų logistika susideda iš aprūpinimo ir tiekimo.

Medžiagų judėjimo procesuose dalyvauja daug įvairios paskirties logistikos paslaugas

teikiančių įmonių. Kadangi judėjimas vyksta mažiausiai per dvi valstybes, tai logistikos paslaugas
kuria ir parduoda įvairiausios paskirties tų valstybių įmonės. Tai gamybos, prekybos, transporto,
statybos įmonės, bankai, draudimo bendrovės ir kitokios veiklos firmos, turinčios tarptautinius
ekonominius ryšius. Jų teikiamos paslaugos materialinių gėrybių judėjimo procese sudaro tam tikrą
grandinę operacijų, kurios atliekamos skirtingose šalyse ir nuosekliai eina viena po kitos.

Materialinių gėrybių tarptautinio judėjimo operacijų, kuriančių tarptautines logistikos

paslaugas, grandinę vadiname tarptautinės logistikos kanalu.

Tarptautinės logistikos kanalas prasideda nuo žaliavų gamintojų įmonės užsienyje,

perskrodžia nacionalinę įmonę ir baigiasi prekių pateikimu užsienio įmonei, kuri išplatina jas
užsienio vartotojams.

Taigi tarptautinės logistikos kanalas prasideda užsienio įmonėse, gaminančiose žaliavas,

medžiagas, mašinas, įrengimus ir kitus gamybos veiksnius, nupirkus iš jų minėtus išteklius. Ši
užsienio įmonė yra tarptautinio aprūpinimo kanalo atskaitos taškas, tačiau kanale vykstančių
logistikos procesų ji nereguliuoja ir tiesiogiai su kanalu nesusijusi.

2.1. Tarptautinio logistikos kanalo funkcija

 10

Tarptautinis logistikos kanalas jungia tarp skirtingų valstybių prekių srautų judėjimą
aptarnaujančias logistikos paslaugas, kurias perka pagrindiniai kanalo nariai – prekių siuntėjas arba
prekių gavėjas. Prekės juda iš siuntėjo gavėjo kryptimi. Šie logistikos kanalo subjektai yra
pagrindiniai, nes nuo jų priklauso, ar logistikos paslaugas kurs jie patys, ar pirks iš kitų ūkio
subjektų.

Prekių judėjimą aptarnaujantį prekių sandėliavimą, transportavimą, krovą, muitinės

procedūrų aptarnavimą ir kitokias logistikos operacijas gali kurti tiek vienas, tiek kitas, tiek abu
kanalo nariai.

Jei šias paslaugas teiks prekių siuntėjas, už jas jam turės apmokėti prekių gavėjas, jei teiks
prekių gavėjas – apmokės tiekėjas, jei teiks abu – atitinkamai tų paslaugų kūrimo pirkimą ir
apmokėjimą už jas jie pasidalins tarpusavyje.

Logistikos kanalu suinteresuotos abi šalys, nes:

• taupomos prekių pristatymo išlaidos;

• iš sutaupytų lėšų galima padidinti eksporto arba importo apyvartą;

• atsiranda galimybių efektyvesniais būdais perduoti prekes;

• efektyviau prekės pateikiamos tikslinėmis rinkomis;

• sumažinamos darbų apimtys skirstant ir gabenant produkciją.

Logistikos paslaugų pasiskirstymą kanale tarp siuntėjo ir gavėjo nulemia įvairios sąlygos ir
veiksniai:

• įmonės eksportuojamos arba importuojamos produkcijos apimtys;

• eksportuojamų arba importuojamų prekių paskirtis ir tipas;

• planuojami įmonės tikslai eksporto ar importo rinkose;

• numatoma užsienio rinkos dalis;

• įmonės darbuotojų, organizuojančių eksporto ar importo operacijas, patirtis šioje verslo

srityje.
 11

Prekių siuntėjas arba gavėjas, pasirinkdami logistikos kanalo paslaugas, remiasi šiais
kriterijais:

• pasirinkto kanalo bendromis, kanalo etapo ar atskirų logistikos operacijų išlaidomis;

• prekių srauto judėjimo kanalu laiko trukme;

• prekių srauto judėjimo kanalu sparta;

• pasirenkamo prekių gabenimui transporto efektyvumu;

• gabenamos produkcijos saugumu.

Tiek prekių siuntėjas, tiek gavėjas gali naudotis kanalo tarpininkais, teikiančiais
vienokias ar kitokias logistikos paslaugas abiem kanalo pagrindiniams nariams ar kuriam nors
vienam [2] .

2.1. Paskirstymo kanalai

Organizuojant prekių paskirstymą, galima naudotis įvairiais paskirstymo kanalais.

Paskirstymo logistikos kanalas – tai visuma tarpusavyje susijusių įmonių ir pavienių asmenų, kurie
dalyvauja prekės judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procese. Paskirstymo kanalas nėra viena
įmonė. Šioje veikloje dalyvauja ir gamintojai, ir įvairūs tarpininkai bei pagalbinės organizacijos.
Įtakos paskirstymui turi ir galutiniai vartotojai. Paskirstyme dalyvaujančių įmonių veiksmai
glaudžiai susiję.

Paskirstymo kanalo pagrindinė funkcija – patenkinti vartotojų poreikius. Nuo daugelio

veiksnių priklauso, kuris paskirstymo kanalas įmonei yra palankesnis. Dažniausiai vienam
produktui yra siūloma daug kanalų. Paskirstymo kanalai pasirenkami įvertinus gamintojo ir
vartotojo poreikius, gamybos bei rinkos ypatumus. Pasirenkant paskirstymo kanalą, reikia
atsižvelgti į tris pagrindinius parametrus: paskirstymo kanalo ilgį, paskirstymo kanalo plotį ir
bendravimo su kanalo dalyviais pobūdį.

Paskirstymo kanalo ilgis – tai paskirstymo kanale esančių tarpininkų skaičius. Paskirstymo
kanalo ilgis gali būti įvairus, priklausomai nuo taikomo prekių paskirstymo būdo: tiesioginio,
netiesioginio ar mišraus. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo produkciją
 12

vartotojui pateikia pats. Netiesioginis – kai produkcija pas vartotoją patenka per pardavimo
tarpininkus. Mišrusis – kai įmonė skirstydama produkciją derina abu jau paminėtus kanalus.

Paskirstymo kanalo plotis – tai toje pačioje kanalo pakopoje esančių tarpininkų skaičius.

Formuojant paskirstymo kanalą pirmiausia svarbu apsispręsti dėl kanalo struktūros, t. y.

kiek lygmenų sudarys kanalas ir kiek ir kokie tarpininkai dalyvaus. Tarpininkai klasifikuojami
pagal du principus: Tarpininkai sukuria laiko, vietos ir turėjimo naudingumą. Turėjimo
naudingumas atsiranda vykstant mainams, t. y. perkant ir parduodant. Laiko naudingumas –
atsargos yra saugomos iki pardavimo momento. Vietos naudingumas – prekė juda link vartotojo.
Tarpininkai panaikina asortimento neatitikimus. Jų dėka vartotojams lengviau surasti norimą
produktą.

2.2. Paskirstymo grandinės

Logistikos kanalas toliau virsta logistikos grandine. Paskirstymo logistikos grandinė – yra
konkrečių įmonių seka, sudaranti sąlygas prekei ar paslaugai pasiekti galutinį vartotoją. Renkantis
paskirstymo kanalą yra pasirenkama prekės judėjimo forma – tiesioginė ar netiesioginė. Konkretaus
tarpininko, konkretaus vežėjo, konkretaus draudėjo pasirinkimas – tai jau logistikos grandinės
formavimas.

Paskirstymo grandinę sudarančios įmonės siekdamos bendro tikslo yra tarpusavyje

susijusios ir priklauso viena nuo kitos. Kiekvienas grandinės narys atlieka savo vaidmenį ir
specializuojasi atlikti vieną ar daugiau funkcijų. Logistikos vadybininko uždavinys yra koordinuoti
prekių paskirstymą visoje grandinėje.
 13

3. TARPTAUTINIŲ KROVINIŲ PERVEŽIMŲ ORGANIZAVIMAS

ES valstybėms sukūrus vidaus rinką teko spręsti dar vieną uždavinį – sukurti bendrą
transporto paslaugų sektorių, kuris suteiktų galimybę apsirūpinti reikiamomis medžiagomis ir
pristatyti pagamintą produkciją į realizavimo rinką. Visoje ES išsidėstę ūkio centrai transporto
sektoriui kelia didelius uždavinius. Norint patenkinti įvairių prekių pasiūlą, iš gamybos vietų jas
reikia nugabenti į vartojimo vietas. Šis procesas vykdomas ne vien tik ES rinkos erdvėje, tačiau ir
tarptautiniu ar tarpkontinentiniu mastu. Šiuo atveju krovinių gabenimas tarptautiniais maršrutais yra
žymiai kompleksiškesnis nei nacionalinis, todėl tarptautinių gabenimų planavimas yra svarbus
tarptautinės logistikos uždavinys.

Transporto, kaip ūkio šakos, svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. Krovinių
gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais, nustatyti gabenimo tvarką ir
gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis.

Transporto veikla yra tiesiogiai susijusi su produkcijos gamintojų ir vartotojų santykiais.

Gabenimų rinkoje transporto įmonės ieško potencialių klientų, o jų gabenimų apimtys priklauso nuo
produkcijos paklausos rinkoje. Rytų ir Vidurio Europos valstybių ekonomikos transformavimas į
laisvąją rinką, tarptautinius prekių ir darbo jėgos išteklių mainų, turizmo ryšių plėtojimas tarp Rytų
 14

ir Vakarų turi didelę reikšmę kokybiniams ir kiekybiniams transporto paklausos Europoje

pokyčiams. Poreikis harmonizuoti šių šalių transporto sistemas, orientuojantis į Europoje
funkcionuojančios lanksčios transporto paslaugų rinkos modelį, lemia šias pagrindines Lietuvos
valstybinės transporto politikos kryptis:

1. Lietuvos transporto teisės pagrindų pertvarkymą pagal tarptautinę transporto teisę, įstojant į
tarptautines organizacijas, prisijungiant prie atitinkamų tarptautinių konvencijų, suderinant
teisinę transporto veiklos reguliavimo sistemą su Europos Sąjungoje ir kitose šalyse
veikiančiomis juridinėmis transporto reglamentavimo taisyklėmis bei standartais;

2. Lietuvos transporto tinklo integravimą į Europos transporto sistemą, išnaudojant patogią

Lietuvos geopolitinę padėtį tarptautiniams, tranzitiniams bei turizmo ryšiams plėtoti;

3. Multimodalinių pervežimų sistemų prioritetinį plėtojimą tarptautinės tranzitinės reikšmės

transporto koridoriuose, suteikiant transporto paslaugų rinkai daugiau lankstumo ir
patikimumo;

4. Aktyvus valstybės dalyvavimą, užtikrinant Lietuvos ūkiui strateginę reikšmę turinčių

transporto infrastruktūros objektų stabilią veiklą, numatant ir pagal galimybes pasitelkiant
reikiamus investicinius bei kitus šaltinius jiems rekonstruoti bei modernizuoti;

5. Valstybinio transporto sektoriaus subjektų, teikiančių komercines paslaugas,

demonopolizavimą bei privatizavimą, užsienio bei Lietuvos privataus kapitalo investicijų
skatinimą.

3.1. Pervežimai sausumos keliais

Sausumos keliai: Lietuvos keliai ir jų tinklo infrastruktūra yra gerai išplėtoti – jie daug
geresni lyginant su visomis kaimyninėmis šalimis. Automagistralių, krašto ir rajoninių kelių ilgis –
per 21 tūkst. km., o iš viso – daugiau kaip 67,0 tūkst. km. pakelėse beveik 400 sustojimo ir poilsio
aikštelių, neskaitant pakelės maitinimo įstaigų, motelių ir pan. plati degalinių sistema.

Mūsų kraštą kerta 6 europinės magistralės: E67 VIA BALTICA (Helsinkis - Talinas -
Ryga - Panevėžys - Kaunas - Varšuva Vroclavas - Praha), E28 (Berlynas - Gdanskas - Karaliaučius
(Kaliningradas) - Marijampolė- Prienai - Vilnius - Minskas), E77 (Pskovas - Ryga - Šiauliai -
Karaliaučius (Kaliningradas) - Varšuva - Krokuva - Budapeštas), E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius
 15

- Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis), E262 (Kaunas - Utena - Daugpilis - Rezeknė -

Ostravas), E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda). Taigi Lietuva, net lyginant su
ekonomiškai stipriomis valstybėmis, jau turi gerai išplėtotą kelių tinklą. Dabar svarbiausia jį tausoti,
gerai prižiūrėti ir tobulinti taip, kad jis sklandžiai įsijungtų į Europos kelių tinklą. Mums tai itin
aktualu, nes Lietuva - tranzito kraštas, per kurį vingiuoja daugeliui valstybių trumpiausi keliai iš
vakarų į rytus, iš šiaurės į pietus.

3.2. Pervežimai oro keliais

Oro transportas: Oro transporto susisiekimas su Lietuva puikus. Lietuvoje yra trys
tarptautiniai keleiviniai oro uostai – Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Vilnių su kitais svarbiausiais
Vakarų ir Rytų Europos miestais reguliariais maršrutais jungia 11 aviakompanijų , Kauną - 3
aviakompanijos, Palangą – 5 aviakompanijos. Iš viso Lietuvoje yra 27 oro uostai ir aerodromai,
dauguma jų gali priimti privačius lėktuvus. Atgavusi nepriklausomybę, Lietuva aktyviai įsijungė į
pasaulio aviacijos bendrijos veiklą, visose civilinės aviacijos srityse pradėjo vadovautis
tarptautiniais standartais.

Lietuvos narystė tarptautinėse organizacijose yra būtina sąlyga toliau plėtoti šalies civilinę
aviaciją ir veiksmingai bendradarbiauti su Europos bei pasaulio šalimis.

Diegti RVSM Lietuvos oro erdvėje reiškė koreguoti esančius arba kurti naujus skrydžių
valdymo reikalavimus ir papildomus reikalavimus orlaiviams bei oro vežėjams.

Pagal RVSM reikalavimus buvo modifikuota skrydžių valdymo įranga, darbui naujomis
sąlygomis parengti skrydžių vadovai, nustatyta oro vežėjų ir orlaivių sertifikavimo tvarka,
sertifikuota aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir trys jos “Boeing” orlaiviai, su kaimyninėmis
šalimis suderinti nauji oro keliai, parengti svarbiausi orlaivių įrangos bei skrydžių RVSM oro
erdvėje reikalavimai.

Galiojančiuose arba rengiamuose nacionaliniuose teisės aktuose jau atsispindi Europos

Sąjungos oro vežėjų licencijavimo, oro susisiekimo tarifų, oro vežėjų atsakomybės avarijos atveju,
dėl civilinių iki garsinių reaktyvinių orlaivių keliamo triukšmo apribojimo ir kiti reikalavimai.
 16

3.3. Pervežimai vandens keliais

Vandens transportas. Keltai. Klaipėdos uostą 6 maršrutais su Švedijos, Danijos, Vokietijos

ir Lenkijos uostais jungia jūriniai keltai, o šalies viduje keltai Klaipėdą jungia su Kuršių nerija.
Klaipėdoje yra du jachtų uostai, vienas iš jų, kaip ir kruizinių laivų terminalas – pačiame miesto
centre. Rugsėjo 21-22 d. Kylyje (Vokietija) tarptautinėje konferencijoje „Europos jūrų politika –
Baltijos jūros zonos nuomonė apie ES Žaliąją knygą“ vykstančiose diskusijose dalyvaujantis
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus dalijasi Lietuvos požiūriu į Europos Sąjungos
jūrų politiką, išreikštą ES Žaliojoje knygoje.

Lietuvos nuomone, viena svarbiausių ES jūros politikos formavimo bei įgyvendinimo

krypčių turėtų būti tarptautinių visuotinai pripažįstamų konvencijų įgyvendinimo užtikrinimas jūros
aplinkos apsaugos, laivybos bei jūrininkų darbo srityse. ES Žalioji knyga turėtų būti suderinta su
kitomis ES strategijomis (pvz. aplinkosaugos srityje).

Jūrų naudojimo kontrolėje viena iš prioritetinių krypčių turėtų būti laivų judėjimo valdymo
bendrų informacinių sistemų kūrimas, taip pat stabilios ir konkurencingos verslo aplinkos laivybai
kūrimas (užtikrinta ES laivynų kokybinė ir kiekybinė plėtra, know-how tęstinumas, jūrinės
profesijos plėtojimas, trumpiau sakant, laivybos verslo reguliavimas tarptautiniu mastu). Svarbią
vietą ES jūrų politikoje turi užimti trumpųjų nuotolių laivyba, vidaus vandenų laivybos skatinimas
ir intermodalinio transporto plėtra.

Klaipėdos uostas – tai labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis rytinės Baltijos jūros uostas.
Tai svarbiausias ir didžiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jūros,
sausumos ir geležinkelio keliai iš Rytų ir Vakarų.

3.4.Tarptautinių pervežimų kokybės rodikliai – techninė ir funkcinė kokybė

 17

Komercinė sėkmė priklauso nuo to, ar firma savo teikiamomis paslaugomis gali patraukti
vartotoją ir jį išlaikyti. Svarbiausia priemonė tam pasiekti – garantuoti geresnę paslaugą kokybę,
negu tai gali padaryti konkurentas.

Kokybė yra apibūdinama kaip atitinkamas reikalavimų, kurie suvokiami kaip apibrėžti ir
nustatyti normatyvais. Tokia kokybės samprata yra tiesiogiai perimta iš pramonės ir kitų daiktinės
gamybos sričių, kur prekės kokybės ekspertizė atliekama patikrinus tam tikus gaminio parametrus.
Tačiau paslaugoms tokia kokybės samprata netinka. Dėl neapčiuopiamos paslaugų prigimties,
teikėjo ir gavėjo sąveikos, gamybos ir vartotojo momentų sutapimo paslaugų kokybė yra
momentinė būsena, kurią galima sutapatinti su tiekėjo suvokiama kokybe.

Kokybė integruota gamybinę ir marketinginę paslaugos dalis, technologiją ir vartotojo

poreikių patenkinimą. Tai daugiaplanė sąvoka, sunkiai apibrėžiama, kaip ir daugelis kitų verslo ir
socialinių reiškinių.

Vartotojo patirta kokybė turi du pagrindinius aspektus:

1. techninė (arba išorinė )kokybė;

2. funkcinė ( arba proceso) kokybė;

Techninė kokybė yra tai, ką vartotojas gauna paslaugos metu. Viešbučio svečiui
suteikiamas kambarys ir lova nakvynei, restorano lankytojui – maistas, oro linijų klientas persikelia
iš vienos vietos į kitą, biznio konsultantas užsakovui pateikia verslo planą, bankas suteikia kreditą ir
t.t. visi šie dalykai - tai kokybės išorinė išraiška.

Techninė kokybė susijusi materialinėmis paslaugos teikimo priemonėmis bei

technologijomis, kurių savybės nustatomos įprastais prekių kokybės vertinimo metodais.

Jų buvimas ir būklė gali būti pademonstruota klientui prieš suteikiant paslaugą. Taip
paveikiami o lūkesčiai susieti su būsimos paslaugos kokybe. Restorano įranga, viešbučio gyvenimo
sąlygų charakteristikos, turistinio maršruto aprašymas, teikiančio paslaugas personalo klasifikacijos
liudijimai ( diplomai, kategorijos, vardai ar moksliniai laipsniai ) yra pagrindas techninei kokybei
vertinti.

Klientas visuomet yra paveikiamas dar ir būdo, kuriuo techninė kokybė jam teikiama. Šis
būdas nusako kitą kokybės aspektą – funkcinę kokybę.
 18

Techninė kokybė yra tai – kokie vartotojo nuomonę apie kokybę formuoja paslaugos
suteikimo būdas, teikėjo elgsena ir kitos aplinkybės, kurios paslauga pasiekia savo tikslą. Tarp jų
paminėtinas net ir kitų vartotojų, tuo pat metu naudojančių panašias ar tokias pat paslaugas, galįs
turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos sąveikos atmosferai. Vartotojas yra veikiamas ne tik to,
ką jis gauna , bet ir to, kaip jis gauna paslaugą , kaip ir kiek jis sužino apie paslaugos gamybos ir
vartotojo procesą [2].

Skirtingai nuo produktų gamybos, paslaugų firmoje vartotojas gali pamatyti jos išteklius,
veikimo būdą, atliekamus veiksmus. Susidaręs įvaizdis labai svarbus daugeliui paslaugų. Jeo
teikėjas, vartotojo požiūriu, yra geras, t.y. jo įvaizdis patrauklus, vartotojas dažniausiai nepaisys
nedidelių klaidų. Ir priešingai, jeigu įvaizdis negatyvus, tai klaidos poreikis dažniausiai žymiai
didesnis, negu turėtų būti. Vadinasi, įvaizdis tampa savotišku filtru, vartotojui suvokiant patirtos
paslaugos kokybės techninę ir funkcinę pusę.

Taigi paslaugų kokybė yra integruota sąvoka, kai lemiamą reikšmę turi paslaugos vartotojo
kokybės vertinimas. Vartotojo patirties kokybės aspektų sąveiką parodo schema. Peteikta 4.1
paveikslėlyje. Techninė ir funkcinė kokybė, priklauso nuo vartotojo įvaizdžio apie paslaugą ir jos
teikimą ir suformuoja vartotojo patirtą kokybę ir jos vertinimus.
 19

4. INFORMACINIO SRAUTO FUNKCIJOS TARPTAUTINĖJE

LOGISTIKOJE

Medžiagų srautai logistikoje juda aprūpinimo, gamybos ir paskirstymo srityse. Šių srautų
saugos klausimai ypač aktualūs aprūpinimo ir paskirstymo srityse, nes kroviniai gabenami,
perkraunami ir sandėliuojami ne vien nacionalinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje. Verslo
globalizacija išplėtė verslo logistikos funkcijas, ir logistikos uždaviniai tapo kompleksiškesni, kai
medžiagų, prekių ir paslaugų srautai vykdomi tarptautiniu lygiu, todėl materialių srautų apsauga
taip pat darosi visuotinio pobūdžio. Gamyboje medžiagos ir žaliavos perdirbamos į gatavą
produkciją, todėl medžiagų srauto apsaugos klausimai čia nėra tokie aktualūs, nes verslo įmonėse
šie klausimai yra įmonių vidinės kompetencijos reikalas ir priklauso nuo šiems klausimams
skiriamo dėmesio. Materialaus srauto apsauga priklauso nuo šių veiksnių: tinkamos produkcijos
pakuotės bei sustambintų krovinių vienetų paruošimo, transportinių talpų ir konteinerių naudojimo
kroviniams gabenti, reikiamos transporto rūšies parinkimo, gabenimo ir sandėliavimo sąlygų, taip
pat organizacinių saugos priemonių

Galima teigti, kad logistika – tai atvykstančio į įmonę, ten apdirbamo ir paliekančio šią
įmonę materialios produkcijos srauto ir su juo susijusio informacinio srauto planavimas, valdymas
ir kontrolė.

4.1.Informacijos ir prekių srautą judėjimas

Informacijos ir prekių judėjimo tinklai turi būti susieti į apgalvotą logistinę sistemą,
kadangi jie priklauso vienas nuo kito. Pavyzdžiui, suprojektuotas informacijos tinklas daro įtaką
užsakymų atlikimo trukmei, o ji savo ruožtu - atsargų kiekiui tinklo mazguose. Atsargų kiekis
veikia vartotojų aptarnavimo kokybę, o tai lemia užsakymo ciklo trukmę ir efektyvaus informacijos
 20

tinklo kūrimą. Todėl galima teigti, kad visos verslo logistikos dalys yra ir turi būti nagrinėjamos
kaip viena sistema [6].

Verslo veikla, kuri sudaro logistiką, priklauso nuo įmonės organizacinės struktūros ir to,
kiek svarbi logistikos operacijoms kiekvieno padalinio veikla. Visas logistinės veiklos rūšis pagal
funkcijas (kartu su kiekviena iš jų susijusiais sprendimais) galima suskirstyti į pagrindines ir
pagalbines.

Pagrindinės veiklos rūšys:

A. Vartotojų aptarnavimo standartai :

- vartotojų logistinio aptarnavimo poreikių nustatymas;

- vartotojų reakcijos į aptarnavimą nustatymas;

- vartotojų aptarnavimo lygio nustatymas.

B. Transportavimas :

- transporto rūšies ir transportavimo būdo nustatymas;

- krovinių siuntų formavimas;

- transportavimo maršrutų nustatymas;

- transporto priemonių panaudojimo planavimas.

C. Atsargų valdymas :

- žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliavimo organizavimas;

- operatyvinis realizacijos planavimas;

- reikalingos produktų nomenklatūros sandėliavimo vietose nustatymas;

- sandėlių skaičiaus, dislokavimo vietų ir dydžio nustatymas;

- klientų aptarnavimo laiku užtikrinimas.

D. Užsakymų tvarkymas :

- realizavimo užsakymų tvarkymas;

 21

- operatyvaus užsakymų informacijos perdavimo užtikrinimas;

- užsakymų atlikimo metodikos parengimas.

Pagalbinės veiklos rūšys:

A. Sandėliavimas :

- reikalingo ploto ir tūrio nustatymas;

- produkcijos išdėstymas bei reikalingo pakrovimo-iškrovimo rampų kiekio nustatymas;

- kiekio nustatymas;

- sandėlių plano sudarymas;

- sandėliuojamų produktų išdėstymas.

B. Medžiagų valdymas :

- įrangos parinkimas;

- įrangos keitimo tvarka;

- užsakymų atlikimo tvarkos nustatymas;

- atsargų saugojimas ir tvarkymas.

C. Medžiagų ir produktų įsigijimas :

- tiekimo šaltinių nustatymas;

- pirkimo terminų nustatymas;

- perkamų vertybių kiekio nustatymas.

D. Produkcijos įpakavimas :

- krauti ir transportuoti;

- sandėliuoti;

- apsaugoti nuo praradimo ir sugadinimo.

E. Informacijos apdorojimas ir tvarkymas :

 22

- informacijos kaupimas ir tvarkymas;

- duomenų analizė;

- kontrolinių procedūrų atlikimas.

Pagrindinės verslo veiklos rūšys yra atskirtos nuo pagalbinių todėl, kad pagrindinė veikla
dažniausiai vyksta kiekviename logistikos kanalo segmente, tuo tarpu kai pagalbinė veikla
organizuojama priklausomai nuo aplinkybių tik tam tikrose sferose. Pagrindinė veikla daugiausiai
prisideda prie bendrųjų logistikos kaštų ir yra būtina efektyviai koordinuoti ir spręsti logistikos
uždavinius. Klientų aptarnavimo standartai lemia gamybos lygį, taigi jų nustatymas taip pat daro
įtaką būsimoms logistikos išlaidoms. Jeigu standartai labai aukšti arba labai specifiniai, paslaugos
teikimo galimybės gali būti tokios ribotos, kad jos kaina gali dar pakilti (transportavimas
automobiliais-šaldytuvais, automobiliais-cisternomis ir t. t.).

Transportavimas ir atsargų valdymas yra pagrindinės logistikos išlaidas sudarančios

veiklos rūšys. Patirtis rodo, kad kiekviena iš jų sudaro nuo 1/2 iki 2/3 bendrųjų logistikos išlaidų.
Transportavimas prideda produkcijai vietos ir laiko, o atsargos - laiko vertę.

Transportavimas yra būtinas, nes jokia firma negali egzistuoti neplanuodama savo žaliavų
ir/arba gatavų produktų judėjimo. Šis būtinumas tampa dar akivaizdesnis, kai daugelį firmų
finansiškai paliečia tokios nacionalinės nelaimės kaip blokada, vienašalis sienų uždarymas,
geležinkeliečių streikas arba vairuotojų atsisakymas vežti prekes, nesutarus dėl transportavimo
tarifų. Rinka neaprūpinama prekėmis, ir produkcija susikemša logistikos kanale, kur ji nuvertėja
arba pasensta.

Užsakymų tvarkymas yra labai svarbi veiklos rūšis. Jos išlaidos yra mažos, palyginus su
transportavimo ir atsargų priežiūros išlaidomis. Nepaisant to, užsakymų tvarkymas yra svarbus
elementas viso laiko, kol klientas gauna prekes ar paslaugas. Ši veikla taip pat paspartina
produkcijos judėjimą ir paslaugų suteikimą.

Pagalbinės veiklos rūšys, nors kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taip pat svarbios kaip ir
pagrindinės, yra laikomos šalutinėmis, ir manoma, kad jos prisideda prie logistikos uždavinių, bet
viena ar kelios iš jų gali ir nebūti kiekvienos firmos logistinės veiklos dalis. Pavyzdžiui, tokiai
produkcijai kaip automobiliai ar tokioms prekėms kaip anglis, geležis ar skalda, kurių nereikia
sandėliuoti esant nepalankioms oro sąlygoms ar saugumo sumetimais, nebūtina sandėliavimo
 23

veikla, nors atsargų priežiūra ir būtina. Tačiau sandėliavimas ir produktų priežiūra dažniausiai
neišvengiami, kai tik produkcija laikinai sustoja kelyje į pardavimo vietą.

Apsauginis įpakavimas yra pagalbinė transportavimo ir sandėliavimo veiklos rūšis, nes jis,
kaip sandėliavimas bei medžiagų priežiūra, prisideda prie šių veiklos rūšių efektyvumo. Pirkimas ir
produkcijos planavimas dažnai gali būti laikomi sritimis, priklausančiomis greičiau gamybai nei
logistikai. Vis dėlto jie taip pat prisideda prie logistikos proceso apskritai, ir ypač prie
transportavimo ir atsargų menedžmento efektyvumo. Galiausiai informacijos apdorojimas ir
tvarkymas prisideda prie visų kitų logistinės veiklos sričių tuo, kad teikia planavimui ir kontrolei
reikalingą informaciją
 24

IŠVADOS

1. Tarptautinė logistika – tai atitinkamos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais

gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių apsirūpinimo žaliavomis ir kitais
gamybos veiksniais iš užsienio ir tos šalies įmonių pagamintos produkcijos pardavimo
užsienio šalių rinkose paslaugų, užtikrinančių teik išteklių tiek gatavų prekių srautų
judėjimą, pateikimas.

2. Transporto, kaip ūkio šakos, svarbą lemia ne vien tik pats gabenimo procesas. Krovinių
gabenimui reikia sukurti transporto tinklą su infrastruktūros objektais, nustatyti gabenimo
tvarką ir gabenimo kaštus mažinančias logistikos grandis.

3. Lietuvos Respublikoje yra šios transporto šakos: biotransportas, geležinkelio,

automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinis, vamzdinis. Geriausiai išvystytos
yra: oro transportas, jūrų transportas, sausumos transportas.

4. Tarptautinį logistinį srautą sudaro materialiniai ištekliai, nebaigta produkcija ir pagaminta

produkcija, kuriems taikomos logistinės operacijos judant erdvėje, jas pakraunant,
iškraunant, pakuojant, rūšiuojant ir t.t. Jei produkcija nejuda, tai logistiniai srautai tam tikru
momentu tampa atsargomis. Šalia logistinių srautų juda pinigų, informaciniai bei rėmimo
srautai. Pinigų srautai susideda iš logistikos dalyvių ir bankų.
 25

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Baublys A. “ Tarptautiniai vežimai kelių transportu “ 1996 m.

2. Urbonas J.A. “ Tarptautinė logistika “ 2004 m.

3. Bischof K.D “ Ekspedicinių ir transporto įmonių vadyba “ 2002 m.

4. Martin Christopher. Logistika ir tiekimo grandinės valdymas.2007

5. Vengrinė B., Paslaugų ekonomika. Vilnius. 1998m.

6. Šiuolaikinė logistika :vadovėlis /Ramūnas Palšaitis. 2010